kaČiŲ ovariohisterektomijos statistiniŲ ...gimdos inervacija vykdoma neurohumoraliniu būdu....
Post on 17-Feb-2020
3 Views
Preview:
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
MARINA GŢELKO
KAČIŲ OVARIOHISTEREKTOMIJOS STATISTINIŲ DUOMENŲ
IR GIMDOS BEI KIAUŠIDŢIŲ PATOMORFOLOGINIŲ TYRIMŲ
ANALIZĖ
THE ANALYSIS OF FELINE OVARIOHYSTERECTOMY
STATISTICS AND OVARIAN AND UTERUS
PATHOMORPHOLOGICAL RESEARCHES
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Alius Pockevičius
KAUNAS, 2014
2
DARBAS ATLIKTAS UŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių ovariohisterektomijos
statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizė“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014 – 01 – 16 Marina Gţelko
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014 – 01 – 16 Marina Gţelko
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014 – 01 – 16 Alius Pockevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 4
ĮVADAS............................................................................................................................................... 6
1. LITERATŪROS APŢVALGA ........................................................................................................ 7
1.1 Kačių lytinių organų topografija, anatomija ir histologija ................................................... 7
1.2 Fiziologija ir hormoninė reguliacija ................................................................................... 10
1.3 Įgimtos kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos .................................................................. 11
1.4 Kiaušidţių patologijos ........................................................................................................ 12
1.5 Gimdos patologijos ............................................................................................................. 17
1.6 Kačių kastracija .................................................................................................................. 23
2. TYRIMO METODAI .................................................................................................................... 26
3. TYRIMŲ REZULTATAI .............................................................................................................. 28
3.1 Patomorfologinio tyrimo rezultatai .................................................................................. 28
3.2 Anketos duomenų analizė (n=227) .................................................................................. 40
3.3 Piometros statistinių duomenų vertinimas ....................................................................... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................ 49
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 51
LITERATŪRA................................................................................................................................... 52
PRIEDAI ............................................................................................................................................ 55
4
SANTRAUKA
Darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Patologijos
centre nuo 2012 metų sausio iki 2013 metų spalio mėnesio. Darbo tema: Kačių
ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų
analizė. Tyrimo tikslas - atlikti kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei
kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizę. Tyrimo tema aktuali dėl vis didėjančio kačių
reprodukcijos susidomėjimo, siekiant susilaukti sveikų palikuonių.
Tyrimų objektas – katės (♀, Felis catus), kurioms buvo atlikta OHE. Ištirti 227 kačių organai
(n=227), ir apklausius jų šeimininkus, surinkti statistiniai duomenys.
Vertinamos kiaušidės ir gimda, jų topografija, dydis, spalva, konsistencija, kvapas ir forma.
Organai vertinami iš išorės, vėliau pjūvyje. OHE metu, įtarus patologijas, paimti kiaušidţių ir
gimdos mėginiai histopatologiniam tyrimui. Ištirta 16 kačių kiaušidţių ir 13 gimdų. Mėginiai daţyti
hematoksilinu ir eozinu.
Kiaušidţių ir gimdos patologijos katėms diagnozuojamos retai (apie 7 proc.) ir dauguma
aptinkamos rutininės OHE metu. Kiaušidėse daţniausiai aptinkami pakitimai - cistos, gimdoje -
piometra. Vidutinis kačių, sergančių piometra amţius - 6 metai.
Statistiniai duomenys apskaičiuoti Microsoft Office Excel 2007.
Darbo apimtis - 56 puslapiai, naudoti 47 literatūros šaltiniai, 6 lentelės, 34 paveikslai.
Raktaţodţiai: patologija, gimda, kiaušidės, ovariohisterektomija, katė
5
SUMMARY
This work was carried out in the period of 2012 January to 2013 October at the Pathology
Center of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences. The title of
work is “The analysis of feline ovariohysterectomy statistics and ovarian and uterus
pathomorphological researches”. The aim of the study: to perform cats OHE statistics and ovarian
and uterus pathomorphological investigations analysis. The research theme is relevant due to
increasing interest in feline reproduction, in order to have healthy offsprings.
The object of study is the cats (♀, Felis catus), which has been conducted OHE. There were
examined 227 cats ovaries and uterus. Pet's owners were interviewed in order to get statistical data.
Topography, size, color, texture, smell and shape of ovaries and uteruses were estimated.
Organs were examined from the outside, later in the section. Samples for histopathological
examination were taken due to suspected pathology. There were tested 16 cats ovaries and 13
uteruses. They were stained by hematoxylin and eosin.
Cats ovary and uterus pathology are rare (about 7%) and diagnosed mostly by daily OHE.
Cysts mostly are diagnosed in ovaries, in uterus – pyometra. Average age of cats with pyometra is 6
year. Average age of cats, which was operated – 30 months. OHE is performed to terminate cats
reproduction.
Statistical data analysis was rated by Microsoft Excel 2007.
The volume of work is 56 pages, 6 tables and 34 pictures. Total count of used literat8re sourse
– 47.
Keywords: pathology, uterus, ovaries, ovariohysterectomy, cat.
6
ĮVADAS
Naminė katė (Felis catus) – katininių šeimos plėšrus ţinduolis, ţmonių prijaukintas dar
Senovės Egipte, daugiau kaip prieš 9 tūkst. metų. Paskutiniu metu ţenkliai padaugėjo kačių,
laikomų kaip naminės augintinės. Ypač didėja veislinių kačių paklausa ir domėjimasis jų veisimu
(Чандлер и др., 2002).
Tam, kad palikuonys gimtų sveiki, reikia uţtikrinti patelės lytinių organų sveikatingumą ir
lytinio ciklo ritmiškumą, todėl svarbu nustatyti, kokie veiksniai gali sutrikdyti normalią organizmo
fiziologiją ir anatomiją. Veislinių kačių veisėjai suinteresuoti išlaikyti pasirinktos veislės standartą
ir būdingus bruoţus, todėl vykdoma grieţta individų atranka. Veisimas yra tikslingas nuoseklus
darbas siekiant išgryninti geriausius veislės bruoţus (tokius kaip eksterjeras ar temperamentas) ir
išnaikinti veislės trūkumus. Jei atrinkta patelė negali atsivesti sveikų gyvybingų palikuonių, tai
sumaţina veislės genofondą. Tokiu būdu svarbu diagnozuoti ir atskirti patologijas, kurios gali turėti
įtakos kačių sveikatai ir reprodukcijai. Katėms lytinių organų patologijos yra retos, tačiau gali būti
aptinkamos įgimtos anomalijos, kiaušidţių cistos, hipertrofijos, hiperplazijos, uţdegimai, navikai
(Dijk ir kt., 2007). Dėl šių patologijų patelėms gali atsirasti apsivaisinimo problemų, abortų ar
vaisių vystymosi sutrikimų vaikingumo metu.
Kiaušidės ir gimda yra svarbūs lytiniai organai. Kiaušidės - tai porinės liaukos, kurios gamina
kiaušialąstes ir sintetina lytinius hormonus. Gimdoje auga ir vystosi vaisius. Sutrikus vieno iš šių
organų veiklai, sutrinka visas patelės lytinis ciklas.
Ovariohisterektomija (OHE) atliekama gydymo arba reprodukcijos nutraukimo tikslais.
Būtent rutininės OHE metu ir aptinkama didţioji patologijų dalis. Aptikus patologiją, tikslingiausia
taikyti histopatologinį organų tyrimą, tam, kad tiksliai būtų nustatyta diagnozė, nes, mūsų tyrimo
duomenimis, vien makroskopinio vertinimo nepakanka, kad tiksliai diferencijuoti ir nustatyti
pakitimą.
Darbo tikslas: atlikti kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei
kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizę.
Darbo uţdaviniai:
1) atlikti kačių OHE metu gautų statistinių duomenų analizę.
2) Išanalizuoti kačių kiaušidţių ir gimdos patologijų priklausomybę nuo veislės, amţiaus,
rujos ir atvestų vadų skaičiaus.
3) diagnozuoti kačių kiaušidţių ir gimdos patologijų pasireiškimą ir jų daţnumą atliekant
patomorfologinius tyrimus.
7
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Kačių lytinių organų topografija, anatomija ir histologija
Patelių lytinė sistema sudaryta iš porinių kiaušidţių (Ovarium); kiaušintakių (Tuba uterina);
gimdos - ragų ir kūno (Uterus); gimdos kaklelio (Cervix uteri); makšties (Vagina). Išskiriami
vidiniai ir išoriniai lytiniai organai (genitalia interna et externa) (Aspinall et al, 2004).
1.1.1 Kiaušidės (Ovarium)
Kiaušidė - tai kombinuota endokrininė ir egzokrininė patelių liauka, t.y. ji gamina
kiaušialąstes (egzokrininė „sekrecija“) ir kiaušidės hormonus, estrogenus ir progesteroną
(endokrininė sekrecija). Kiaušidės struktūra priklauso nuo rūšies, amţiaus ir lytinio ciklo fazės
(Dellmann et al., 2007). Tai ovalūs poriniai organai, kurie išsidėstę abiejose pilvo dorsalinėse
pusėse kaudaliau inkstų. Nesubrendusiems gyvūnams kiekviena kiaušidė yra ovali, lygi;
subrendusių - nelygi, priklausomai nuo folikulų kiekio (Aspinall et al., 2004).
Kiaušidė kabo ant trumpo serozinio pasaito (mesovarium) 3-4 juosmens slankstelio lygyje.
Dešinioji kiaušidė visuomet randama dorsaliau ar dorsolateraliau storosios ţarnos. Kairioji randama
tarp dorsalinio bluţnies galo ir gaubtinės ţarnos (Dyce et al., 2010).
Prie priekinio kiaušidės galo lapeliais prisitvirtina kiaušintakio praplatėjęs galas. Uţpakalinis
galas nukreiptas į gimdos pusę. Prie jo prisitvirtina raištis, kuris jungia kiaušidę su gimdos ragu.
Raištis jungiasi su kiaušintakio pasaito kraštu ir sudaro kiaušidės maišelį (bursa ovarica). Katėms
maišelis kiaušidę uţdengia pilnai. Kačių kiaušidţių maišelis sudarytas iš maţesnio riebalų kiekio
nei kalių (Dyce et al., 2010).
Kiaušidės struktūra skirstoma į ţievę ir šerdį (Dellmann et al., 2007).
Ţievė sudaro kiaušidės išorinę dalį, o šerdis - centrinę. Kiaušidės ţievės ir šerdies griaučius
(stroma ovarii) sudaro intersticinis audinys. Kiaušidės vartuose šerdies griaučių jungiamasis
audinys pereina į kiaušidės raiščio jungiamąjį audinį, o kiaušidės paviršinis epitelis - į šio raiščio
paviršinį epitelį (Aughey et al., 2010). Ţievėje yra įvairių stadijų folikulų ir geltonkūnių, laisvai
įsiterpusių į jungiamojo audinio stromą (Dellmann et al., 2007). Kiaušidę dengia paviršinis epitelis
(epithelium superficiale), sudarytas iš mikrogaurelinių kubiškųjų epiteliocitų. Po paviršiniu epiteliu
yra išsidėstęs balzganasis dangalas (tunica albuginea) (Padaiga ir kt., 2006). Kiaušidės ţievės
(cortex ovarii) stroma, sudaryta iš puraus kolageninio jungiamojo audinio. Be to, ţievės stromoje
yra tankus kapiliarų tinklas, kuris maitina ovocitus ir yra svarbus kiaušidės pūsliniam folikului
transformuojantis į geltonąjį kūną (Aughey et al., 2010).
8
Šerdis sudaryta iš puraus kolageninio jungiamojo audinio ir neruoţuotųjų lygiųjų raumenų
skaidulų, kurios driekiasi į kiaušidės raištį. Šerdyje taip pat randamas kiaušidės tinklas (rete ovarii)
(būdingas atrajotojams ir mėsėdţiams) (Dellmann et al., 2007). Kiaušidės tinklas - analogiška
sėklidės tinklui liekana. Jį sudaro kubiškųjų epiteliocitų šerdies stygos (chorda medullaris) arba
anastomozuojantys šerdies vamzdeliai (tubuli medullaris), iškloti kubiškojo epitelio (Padaiga ir kt.,
2006). Vidinėje kiaušidės dalyje yra nervų, didelių kraujagyslių ir limfagyslių, kurios įeina per
kiaušidės vartus (hilus ovarii) (Dellmann et al., 2007).
Kraujagyslės, patekusios į kiaušidę per vartus, šerdyje formuoja mazgą ir pasiskirsto tarp
folikulų, geltonkūnio ir stromos audinio. Kraujagysles lydi limfagyslės (Dellmann et al., 2007).
Arterijos susivijusios į spiralę, todėl jos gerai prisitaiko prie kiaušidės apimties pokyčių, kurie
vyksta formuojantis kiaušidės folikulams, geltoniesiems kūnams ir ovuliacijos metu (Aughley et al.,
2010). Esant cikliškai geltonkūnio ir folikulų regresijai, arterijų, maitinančių šias struktūras,
sienelėse vyksta raumenų hipertrofija ir sklerozė. (Dellmann et al., 2007).
Kiaušides reguliuoja nervai ir humoralinė reguliacija. Simpatiniai nervai skatina folikulų
brendimą ir ovuliaciją. Pagumburys stimuliuoja ar slopina oogenezę, estrogenų ir progesterono
gamybą (Noakes et al., 2009). Nervai yra nemielinizuotos struktūros, vazomotoriniai, savo sudėtyje
turi sensorinio pluošto. Jie išsidėstę išilgai kraujagyslių ir uţsibaigia jų sienelėje arba aplink
folikulus (Dellmann et al., 2007).
Jaunų patelių kiaušidėse yra įvairių formavimosi stadijų folikulų. Jų maţėja patelei senstant.
Kiekvienas patelės folikulas sudarytas iš pirminio ovocito ir jį gaubiančių darinių. Pagal ovocito
dydį ir dangalų išsivystymą, skiriami uţuomazginiai, pirminiai, antriniai ir pūsliniai kiaušidės
folikulai (Dellmann et al., 2007).
Mėsėdţių kiaušidėse pirminiai folikulai pasiskirstę grupėmis (Padaiga ir kt., 2006).
Kiaušidėje pūslinių folikulų susiformuoja tiek, kiek patelė veda jauniklių. Katės subrendusio
pūslinio kiaušidės folikulo skersmuo yra 2 mm (Padaiga ir kt., 2006).
Po ovuliacijos buvusioje pūslinio folikulo ertmėje formuojasi laikinas endokrininis organas -
geltonasis kūnas (Padaiga ir kt., 2006). Pagal kilmę geltonojo kūno endokrinocitai skirstomi į
grūdėtuosius luteocitus ir tekaluteocitus (Dellmann et al., 2007).
Grūdėtieji luteocitai (granulosoluteocyti) - tai daugiakampės, apie 40µm skersmens,
mitoziškai aktyvios ląstelės su stambiu, apskritu branduoliu. Jų citoplazmoje yra daug maţų lipidų
lašelių. Porujo ir tarprujo metu šiose ląstelėse yra steroidus sintezuojančioms ląstelėms būdingų
organelių: mitochondrijų, negrūdėtojo endoplazminio tinklo elementų (Aughey et al., 2010).
Tekaluteocitai (thecaluteocyti) yra retesni, maţesni (apie 15µm skersmens), išsidėstę
geltonojo kūno periferijoje ir jungiamojo audinio pertvarėlėse tarp grūdėtųjų luteocitų.
9
Tekaluteocitų citoplazmoje yra daug lipidų, tačiau steroidus sintezuojančių organelių juose yra
maţiau negu grūdėtuosiuose luteocituose (Padaiga ir kt., 2006).
Jei ovocitas apvaisinamas, geltonasis kūnas išlieka visą nėštumo laiką ir vadinamas
nėštuminiu geltonuoju kūnu (corpus luteum graviditatis) (Padaiga ir kt., 2006). Jei ovocitas
neapvaisinamas, tai susiformavęs ciklinis geltonasis kūnas (corpus luteum cyclicum), veikiant
gimdos gleivinėje susidarančiam prostaglandinui F2α, nyksta ir tampa nykstančiuoju geltonuoju
kūnu (corpus luteum regressum) (Dellmann et al., 2007).
1.1.2 Gimda (Uterus)
Gimda yra ertminis organas, kuriame formuojasi ir auga vaisius. Naminių ţinduolių gimda
sudaryta iš gimdos ragų, kūno ir kaklelio. Gimdos kūnas (corpus uteri) kranialiai nusitiesia į
gimdos ragus (cornu uteri) ir per gimdos kaklelį (cervix uteri) jungiasi su makštimi (Padaiga ir kt.,
2006). Plėšrūnai turi dviragę gimdą (Шебиц и др., 2001). Gimdos kūnas dorsaliai liečiasi su
tiesiąja ţarna, ventraliai su šlapimo pūsle, o gimdos ragai guli pilvo ertmėje (Dyce et al., 2010).
Vaikingoms patelėms gimda kinta dydţio, formos ir topografijos atţvilgiu (Шебиц и др., 2001).
Kačių gimdos ragų ilgis vidutiniškai yra 10 cm, skersmuo - apie 4 mm. Ragai sueina į trumpą
gimdos kūną apie 2 - 3 cm, toliau yra gimdos kaklelis (5 - 10 mm) (Шебиц и др., 2001).
Kačių gimdos kaklelis apčiuopiamas kaip kietas ovalios formos mazgas (Dyce et al., 2010).
Mezoteris (platusis gimdos raištis) (lig.latum uteri) išreikštas dvejomis plačiomis juostomis
(Шебиц и др., 2001).
Gimdos inervacija vykdoma neurohumoraliniu būdu. Vegetacininę nervų sistemą sudaro
Plexus ovaricus ir Plexus uterovagina. Kraujo tiekimas vykdomas per kiaušidţių arteriją ir veną
(Шебиц и др., 2001).
Gimdos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių: endometriumo (endometrium), miometriumo
(myometrium) ir perimetriumo (perimetrium). Perimetriumas, išilginis miometriumo sluoksnis ir
miometriumo kraujagyslinis sluoksnis tęsiasi kartu į platųjį gimdos raištį (Dellmann et al., 2007).
Gleivinės sandara nepastovi, nes joje ryškiausiai stebimi pokyčiai, priklausantys nuo lytinio
ciklo stadijos (Padaiga ir kt., 2006). Endometriumas sudarytas iš savosios gleivinės plokštelės ir
epitelio. Savoji gleivinės plokštelė skirstoma į struktūrinę (stratum basale endometrii) ir
funkcionaliąją (stratum functionale endometrii) zonas. Paviršinis sluoksnis iš dalies ar visai pakinta
po vaikingumo ar rujos (Dellmann et al., 2007).
Funkciniame sluoksnyje randamos tokios ląstelės kaip neutrofilai, eozinofilai, limfocitai ir
plazmos ląstelės (Dellmann et al., 2007). Šiame sluoksnyje taip pat yra paprastų, vingiuotų, šakotų
vamzdinių gimdos liaukų (glandulae uterinae), kurias sudaro vamzdelio formos gleivinės epitelio
10
įlinkiai į savąją gleivinės plokštelę. Mėsėdţių liaukos yra maţiau šakotos. Liaukų galinės dalys
išklotos gleivinių egzokrinocitų, išsidėsčiusių ant pamatinės membranos. Gilesniuose savosios
gleivinės plokštelės sluoksniuose yra daugiau skaidulų ir kraujagyslių (Padaiga ir kt., 2006).
Kačių paviršinis epitelis - vienasluoksnis stulpiškasis. Izoliuotose zonose gali būti kubiškasis
epitelis. Šių ląstelių aukštis susijęs su kiaušidţių hormonų sekrecija (Dellmann et al., 2007). Nuo
savosios gleivinės plokštelės gleivinė atskirta pamatine membrana (Padaiga ir kt., 2006).
Miometriumas - raumeninis dangalas sudarytas iš plonojo vidinio ţiedinio ir išorinio išilginio
neruoţuotųjų miocitų sluoksnio. Tarp abiejų neruoţuotojo raumeninio audinio sluoksnių yra
kraujagyslinis sluoksnis (stratum vasculare), sudarytas iš daug kraujagyslių ir puriojo kolageninio
jungiamojo audinio. Vaikingumo metu vyksta gimdos sienelės raumeninio dangalo neruoţuotųjų
miocitų hipertrofija ir hiperplazija (Padaiga ir kt., 2006).
Perimetriumas - seroza sudaryta iš daug kraujagyslių ir glaudţiojo netaisyklingojo
kolageninio jungiamojo audinio, padengto mezoteliu (Aughey et al., 2010). Šiame sluoksnyje yra
neruoţiuotųjų miocitų, limfagyslių ir nervinių skaidulų (Dellmann et al., 2007). Tarp raumeninio
dangalo ir serozos yra poserozinis sluoksnis (Padaiga ir kt., 2006).
1.2 Fiziologija ir hormoninė reguliacija
Lytiniai organai atsakingi uţ dauginimosi funkciją (Dyce et al., 2010).
Katės brendimo amţių pasiekia 7 - 12 mėn. (priklausomai nuo veislės, įmitimo ir kt.).
Pokyčiai, atsiradę brendimo metu, tiesiogiai priklauso nuo kiaušidţių veiklos (Noakes et al., 2009).
Pagrindinė patelių lytinio ciklo reguliavimo ašis: pagumburio – hipofizės - kiaušidţių.
Kankorėţinė liauka svarbi kontroliuojant reprodukcijos sezoniškumą ir brendimo laiką pagal FSH,
LH ir prolaktiną (Aspinall et al., 2004).
Katė yra sezoniškas gyvūnas. Ji turi keletą rujos periodų ar priima patiną veisimo laikotarpio
metu, kuris daugumai pasireiškia sausio - rugsėjo mėnesiais. Kačių rują stimuliuoja ilgėjantis
šviesus paros laikas. Tačiau dauguma naminių kačių rujoja ištisus metus, nes jas veikia dirbtiniai
šviesos šaltiniai (Aspinall et al., 2004).
Neveislinėms katėms kūno masė turi didelę svarbą lytiniam brendimui. Patelei paprastai
pasireiškia pirma ruja, kai jos kūno masė siekia apie 2,3 - 3,2 kg. ir apytikslis amţius yra 7
mėnesiai. Brendimui įtakos taip pat turi atvedimo laikas (Noakes et al., 2009). Pagal kai kurių
autorių nuomonę, katės pasiekia lytinę brandą, kai jų svoris pasiekia 80 proc. galutinės kūno masės
(Feldman et al., 2008).
Estrogenų koncentracija gali ţymiai padidėti rujos metu ir padvigubėti per artimiausią parą.
Pagrindinis estrogenas gaminamas kiaušidės yra estradiolis - 17β. Greitas estrogeno koncentracijos
11
kitimas sukelia elgsenos pakitimus. Katės tampa labiau aktyvios, ieško patino, reikalauja dėmesio.
Galimos išskyros iš makšties (Noakes et al., 2009).
Po poravimosi katei sukeliama ovuliacija. Kačių ovuliacija įvyksta stimuliuojant jutimo
receptorius makštyje ir kaklelyje lytinio akto metu. Tai inicijuoja neuro - endokrininį refleksą, kuris
galiausiai sukelia GnRH neuronų aktyvaciją ir LH bangą (Aspinall et al., 2004). Ovuliacija
sukeliama po kergimo 36 valandų laikotarpyje (Aspinall et al., 2004). Neseniai atlikti tyrimai
parodė, kad ovuliaciją gali sukelti gydymas vaistais. Taip pat geltonkūnio fazė gali būti sukeliama
be patino - per pojūčius, lytėjimą, regą ir pan. (Agudelo, 2005). Receptoriai, panašūs į makšties
receptorius, yra juosmens srityje. Ovuliaciją galima sukelti glostant katę toje srityje (Noakes et al.,
2009). Ovuliacijai įvykstant, plyšta atitinkamą dydį pasiekę folikulai. Kiaušialąstė patenka į
kiaušintakį. Likęs folikulo audinys reorganizuojasi į geltonąjį kūną (corpus luteum). Geltonkūnis
gamina hormoną progesteroną (Aspinall et al., 2004).
Kačių rujos fazės (Aspinall et al., 2004):
Oestrus (jaudinimo stadija) - tęsiasi 4 - 10 dienų, tačiau labai svyruoja. Nepasireiškia
jokių fiziologinių pokyčių, tačiau kinta kačių elgesys - trinimasis į daiktus, nugaros išrietimas. Katė
visą laiką kviečia patiną. Jei katei sukeliama ovuliacija, ruja pasibaigia. Tačiau jei katė buvo
izoliuota nuo patinų, jos ciklas pereina į sekančią fazę.
Metaoestrus (slopinimo stadija) – katė tarsi rimsta.
Dioestrus - trunka apie 14 savaites. Katės kiaušidės trumpą periodą yra neaktyvios.
Šio periodo pabaigoje pradės formuotis nauji folikulai.
Anoestrus - trunka apie 4 mėnesius, daţniausiai tarp rugsėjo ir sausio mėnesių. Šiuo
periodu katės kiaušidės neaktyvios ir katė yra „normali“. Kai dienos pradeda ilgėti, prasideda
folikulų gamyba, ir veisimosi sezonas prasideda iš naujo.
1.3 Įgimtos kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos
Įgimti lytinės sistemos defektai - organų struktūriniai ar funkciniai susirgimai jau esantys
jauniklio organizme atvedimo metu (Rand, 2006). Įgimtos anomalijos gali būti randamos visuose
organuose, nuo kiaušidţių iki makšties (Dijk et al., 2007). Jie išsivysto dėl tam tikrų patologinių
procesų, vykstančių įvairių embriono formavimosi stadijų metu. Pakitimai gali išsivystyti dėl
genetinių sutrikimų ir aplinkos veiksnių. Katė gali atrodyti sveika, tačiau struktūrinės lytinės
sistemos anomalijos neleidţia jai apsivaisinti (Rand, 2006).
12
Katėms įgimtos patologijos aptinkamos labai retai (Little, 2011). Daţniausiai diagnozuojamos
įgimtos kačių kiaušidţių ir gimdos patologijos - aplazijos ir hipoplazijos (Morgan, 1988), taip pat
agenezė (Little, 2011).
Aplazijoms ir hipoplazijoms būdingas simptomas yra gonadotropinų koncentracijos
padidėjimas kraujyje dėl nepakankamo inhibitorinio kiaušidţių hormonų veikimo į hipofizės -
hipotalamuso komplekso aktyvumą. Jei yra vienpusė aplazija, didėja estradiolio koncentracija
(Simpson et al., 2004).
Kiaušidţių agenezė yra reta ir sukelia nuolatinį nevaisingumą. Atliekant laparatomiją ar
laparaskopiją galima aptikti smulkius kiaušidės likučius, kurių sudėtyje yra fibrozinio audinio
(Noakes et al., 2009).
Sutrikus gemalinių ląstelių migracijai ar embriono vystymosi metu įvykus lytinių ląstelių
praradimui, kiaušidės pilnai neišsivysto ir būna labai maţos. Tokiose kiaušidėse histologiškai
aptinkama tik kiaušidės stroma be folikulų (Foster, 2012).
Retkarčiais yra registruojami atvejai, kada aptinkama gimdos hiperplazija, agenezija, atrezija,
gimdos padvigubėjimas ar jos ragų suaugimas. Daţniausiai patologijos aptinkamos tik OHE metu
(Simpson et al., 2004).
Gimdos ragų aplazijos prieţastis neaiški. Aplazija gali apimti kaţkurį vieną segmentą
(segmentinė aplazija), viena ar abu gimdos ragus. Jei aplazija yra vienpusė, tokiu atveju katė
daţniausiai išlieka vaisinga. Jei nėra abiejų ragų, diagnozuojamas įgimtas nevaisingumas (Morgan,
1988). Daţniau diagnozuojamos Ragdoll ( angl. „skudurinė lėlė“) veislės katėms, nei mišrūnėms ar
kitų veislių atstovėms (Little, 2011). Histologiškai neaptinkama jokių audinių išskyrus ploną lygiųjų
raumenų sluoksnį, kuris toliau pereina į mesometriumą. Kitų būdingų audinių sluoksnių
neaptinkama (Foster, 2011).
1.4 Kiaušidţių patologijos
Dauguma kiaušidţių pakitimų nerodo klinikos ir aptinkami tik OHE metu. Klinika gali
pasireikšti tuo atveju, jei sutrikdoma hormonų veikla ar susidaro gausios abdominalinės masės,
trikdančios kitų organų veiklą (Davidson et al., 1998). Iš įgytų kiaušidţių patologijų daţniausiai
išskiriamos uţdegimas, cistos ir navikai (Foster, 2012).
1.4.1 Kiaušidţių uţdegimas (Ovaritas)
Katėms kiaušidţių uţdegimas yra labai retas (Foster., 2012). Infekcija gali patekti iš gimdos,
jos ragų, nuo uţdegimo apimtų kitų pilvo ertmės organų (periovaritas). Rečiau uţkratas patenka
hematogeniniu keliu (Rand, 2006). Daţniausiai išsivysto kaip antrinė infekcija dėl salpingito.
13
(Foster., 2012). Ovaritai skirstomi pagal uţdegimo pobūdį - serozinis, hemoraginis ir pūlingas, o
taip pat pagal eigą - lėtinis ir ūminis (Rand, 2006).
Pūlingo uţdegimo metu kiaušidėje randami abscesai. Geltonkūnis ir folikulai neišsivysto,
kiaušidė padidėja. Lėtinio parenchiminio uţdegimo metu kiaušidės elementai pakeičiami
jungiamuoju audiniu. Šio tipo uţdegimas vystosi iš ūmios ar pūlingos ovarito formos. Lėtinis
intersticinis uţdegimas kitaip vadinamas kiaušidės skleroze. Parenchima atrofuojasi, organas
sumaţėja, paviršius tampa grublėtas, nelygus. Kiaušidėje daugėja hialininio audinio (Little, 2011).
Periovarito metu kiaušidės paviršiuje galima aptikti jungiamojo audinio darinių, o aplink ją kartais
susidaro jungiamojo audinio kapsulė (Rand, 2006).
1.4.2 Kiaušidţių cistos
Tai yra daţniausiai diagnozuojama kačių lytinės sistemos patologija (15 - 17 proc.) (Foster,
2012). Cistos - tai yra maišeliai, kuriuose aptinkama skysčių ar tąsios medţiagos. Jos daţnesnės
seniems gyvūnams ir kartais gali stipriai pakeisti organo dydį. Tačiau dauguma cistų yra maţos ir
kliniškai nereikšmingos (Morgan, 1988). Cistos skirstomos pagal lokalizaciją į ovarines ir
paraovarines (Foster, 2012). Ovarinėms cistoms priskiriamos kiaušidės tinklo cistos, folikulinės ir
geltonkūnio cistos (Foster, 2012). Pagal V. Morgan (1988), taip pat išskiriamos epitelio kanalėlių
cistos.
Kiaušidės tinklo cistos. Suaugusių kačių tinklas baigiasi aklai ir tai turi įtakos cistų
susidarymui. Taip pat dėl šios savybės ir gausaus eksudato išskyrimo, cistos linkusios plisti ir didėti
(Gelbergk et al., 1984). Tinklo cistos randamos kiaušidės vartų srityje (Morgan, 1988).
Yra tokia pati tikimybė atsirasti šios rūšies cistų jauniems ir seniems gyvūnams (Foster,
2012). Priklausomybės tarp cistų išsivystymo ir gyvūno amţiaus, veislės ar ankstesnių
reprodukcinės sistemos sutrikimų nenustatyta. Cistos gali išsivystyti vienoje ar abiejuose kiaušidėse
(Ball et al., 2010). Pagal R. Foster (2012) pateiktus duomenis, katėms šios cistos yra daţnos, o
pagal H. Gelbergk (1984) - labai retos.
Cistos yra plonasienės, ţenkliai išsikiša uţ kiaušidės ribų. Skersmuo gali siekti iki 2,5 cm.
Cista išklota vienasluoksniu kubiškuoju epiteliu (Foster, 2012). H. Gelbergk (1984) aprašo, kad
cista taip pat gali būti išklota plokščiuoju ar stulpiškuoju blakstienuotoju epiteliu. Kai kurios cistos
gali turėti abiejų tipų ląstelių. Taip pat, autorius pabrėţia, kad gleivinė gali būti išklota
vienasluoksnio ar daugialuoksnio epitelio. Sienelėje yra plonas jungiamojo audinio sluoksnis, kuris
pereina į kiaušidės stromą (Foster, 2012).
Folikulinės cistos. Labai padidėję kačių folikulai vadinami cistiniais. Kačių normalūs
folikulai siekia 2 - 3 mm skersmens ir neišsikiša uţ kiaušidės ribų (Foster, 2012). Cistos vystosi, nes
pilnai išsivysčiusiame folikule nerezorbuojasi skysčiai (Morgan, 1988). Šio tipo folikulai
14
daţniausiai aptinkami >5 metų katėms (Rand, 2006). Folikulai gali būti pavieniai (pagal Foster
(2012) iki 7 mm skersmens) ar susilieti į cistines mases (pagal V. Morgan (1988) iki 10 cm
skersmens). Kiaušidės paviršiuje atrodo kaip blyškios pūslės, pripildytos skaidraus skysčio
(Morgan, 1988).
Cistiniai folikulai turi bruoţus, būdingus normaliems folikulams, t.y., granuliozinių ląstelių
sluoksnį ir apvalkalo ląsteles periferijoje (Foster, 2012). Katėms, kurioms buvo aptiktos folikulinės
cistos, daţniausiai buvo nustatoma prailginta oestrus fazė (Foster, 2012; Rand, 2006). Tačiau tą
pačią kliniką gali sukelti kiaušidės granuliozinių ląstelių navikai, nes jie taip pat yra labai aktyvūs
(Rand, 2006).
Epitelio kanalėlių cistos. Susidaro iš paviršinio epitelio ląstelių. Brendimo metu
susiformuoja paviršinio epitelio invaginacijos. Dėl daugybinių, į kriptas panašių struktūrų, kiaušidės
paviršius tampa nelygus. Daţnai painiojamos su folikulinėmis cistomis, tačiau jos išklotos ne
granuliozinių ląstelių sluoksniu,o vienasluoksniu kubiškuoju epiteliu. Auga virš 1 cm skersmens
(Morgan, 1988).
Geltonkūnio cistos. Tai yra geltonkūnis, turintis didelę centrinę ertmę, pripildytą skysčio.
Manoma, kad jis susiformuoja, kai per anksti uţsidaro folikulo plyšimo anga (Foster, 2012).
Geltonkūnio cistos paprastai yra pavienės, išklotos būdingo geltonkūnio audinio (Morgan, 1988).
Paraovarinės cistos. Paraovarinėmis daţniausiai vadinamos cistos, išsikišančios uţ kiaušidės
ribų, tačiau tai yra klaidingas skirstymas. Paraovarinėms cistoms priskiriami tuščiaviduriai dariniai,
susiformavę iš Volfo latako liekanos (mezonefritinės) ar Miulerio latako (paramezonefritinės)
(Foster, 2012). Daţniau aptinkamos kalėms nei katėms, ir OHE metu aptinkamos tarp kiaušidės ir
gimdos rago. Paraovarinės cistos gali atsirasti iš maţiausių mezonefritinių liekanų (Dyce et al.,
2010).
Paramezonefritinės cistos išklotos tariamuoju daugiasluoksniu epiteliu, kuris gali būti iš dalies
blakstienuotas. Šių cistų epitelio ląstelių branduoliai yra apie 50 proc. didesni negu mezonefritinių.
Gleivinėje aptinkamos nedidelės klostės, nėra bazalinės membranos, o tik plonas sluoksnis lygiųjų
raumenų skaidulų ir kolageno (Foster, 2012). Mezonefritinės liekanos daţnai aptinkamos įvairaus
amţiaus katėms, tačiau cistos išsivysto retai (Foster, 2012).
1.4.3 Kiaušidţių navikai
Tai yra sąvoka, apibūdinanti šio porinio organo daugialypių audinių neoplazinius procesus
pagal kilmę, rūšį ir hormoninį aktyvumą (Stalioraitytė, 2001). Kiaušidţių navikai sudaro 0,7 - 3,6
proc. visų navikų (Foster, 2012).
Katėms labai retai aptinkami ir dauguma jų diagnozuojami tik OHE metu (White, 2003).
Katės lytinės sistemos navikai skirstomi į stromos, gemalo ir epitelinių ląstelių navikus (Gelberg et
15
al., 1984). Taip pat yra išskiriama daug potipių, priklausomai nuo aptiktų ląstelių tipų (Foster,
2012). Navikai gali būti sudaryti iš vieno ar keletos audinių (Davidson et al., 1998).
1 Lentelė. Histologinė kiaušidţių navikų klasifikacija (Nielsen et al., 1976)
I. Epiteliniai navikai (40-50
proc.atvejų)
A. Papilinė adenoma
B. Papilinė adenokarcinoma
C. Cistadenoma
D. Nediferencijuota karcinoma
II. Uţuomazginių ląstelių navikai A. Disgerminoma
B. Teratoma
III. Stromos navikai (35-50 proc) A. Granuliozinių ląstelių navikai
B. Tekoma
C. Luteoma
IV. Minkštųjų audinių navikai
V. Metastaziniai navikai
VI. Neklasifikuoti navikai
VII. Į navikus panašūs dariniai A. Kiaušidės tinklo adenomatozinė
hiperplazija
B. Kiaušidės serozos papilinė
hiperplazija
C. Vaskulinė hamartoma
D. Kiaušidės cistos
Epiteliniai navikai yra kilę iš kiaušidės paviršinio sluoksnio ar kiaušidės tinklo. Tai yra labai
reti navikai ir dėl to maţai ištirti. Nėra duomenų apie jų prognozę ar patogenezę (Foster, 2012,
Dobson et al., 2011). Pavadinimas priklauso nuo fenotipo, todėl išskiriami papilinis ir cistinis
navikai, adenoma ir karcinoma. Šie navikai daţniausiai yra apriboti arba gali infiltruotis į kitus
audinius (Foster, 2012). Gali būti vienoje ar abiejuose kiaušidėse, dydis labai varijuoja (Dobson et
al., 2011). Piktybiniai metastazuoja į tokius organus kaip inkstai, taukinė, kepenys ir limfiniai
mazgai (Dobson et al., 2011).
Adenomos vystosi iš paviršinio epitelio (Morgan, 1988). Manoma, kad kitoms patelėms šios
rūšies navikai vystosi dėl estrogenų poveikio. Tuo tarpu katėms būdinga spontaniška ovuliacija,
patelės yra kastruojamos arba periodiškai veisiamos, todėl estrogenų poveikis nėra didelis. Tai gali
būti pagrindine prieţastimi, kodėl šie navikai reti katėms (Hong et al., 2012).
16
Navikai sudaryti iš gerai diferencijuotų stulpiškųjų ląstelių, kurių dydis neţenkliai varijuoja.
Stebima neţymi anizokariozė. Ląstelėse yra tolygi branduolio citoplazma, maţai mitozių (Foster,
2012). Daţni bilateraliniai navikai, o piktybiniai gali išplisti visoje pilvo ertmėje (Nielsen et al.,
1976).
Stromos navikai. Tai yra gerybiniai navikai, išoriškai primena fibrozinį audinį ar Grafo
folikulo ląsteles. Pagal daţnumą, tai labiausiai paplitę navikai kačių tarpe (Foster, 2012). Šie
navikai katėms sudaro apie 50 proc. visų kiaušidţių navikų (White, 2003). Nustatyta, kad jie
gamina steroidinius hormonus. Patogenezė ir prognozė nėra ţinomos (Foster, 2012). White (2003)
teigia, kad dauguma tokių navikų, diagnozuotų katėms, yra piktybiški.
Daţniausiai vystosi vienoje kiaušidėje, kita lieka nepaţeista. Dariniai yra apvalūs, lygaus
paviršiaus, kieti (Dobson et al., 2011). Makroskopinis vaizdas priklauso nuo konkretaus tipo, tačiau
bendras vaizdas – tvirtas, nuo baltos iki šviesiai rudos spalvos darinys. Jo paviršiuje aptinkama
daug nedidelių kietų mazgelių. Galima aptikti daugybines cistas. Mikroskopiškai potipiai labai
skiriasi. Klasifikuojami pagal vyraujančias ląsteles (Foster, 2012).
Granuliozinių ląstelių navikai aptinkami palyginus daţnai. Ląstelės apvalios ar ovalios,
turinčios ryškią eozinofilišką citoplazmą. Branduoliai apvalūs, hiperchromuoti, turi skirtingo dydţio
branduolėlius. Apvalkalo ląstelės yra apvalios ar verpstės formos, savo forma primena fibroblastus.
Galimas įvairus ląstelių išsidėstymas, nors daţniausiai stebimas difuziškas (Foster, 2012).
Tekoma. Apvalkalo ląstelės ovalios ar verpstės formos, citoplazma vakuolėta. Daţnai būna
grupuotos su granuliozinėmis ląstelėmis. Galima supainioti su fibroblastais. Šio tipo navikai
primena fibromą, tačiau atskirti galima pagal būdingą bruoţą - ląstelių vakuolizaciją lipidais. Šis
poţymis nėra būdingas vien katėms, o paţymimas visoms patelių rūšims (Foster, 2012). Daţniau
diagnozuojama katėms negu kalėms. Gerybinis navikas. Gali išskirti hormonus, daţniau estrogenus
nei testosteroną (Dobson et al., 2011).
Uţuomazginių ląstelių navikai. Vystosi iš primityvių lytinių ląstelių, kurios migruoja iš
trynio maišelio į embriono lytines liaukas. Išskiriami tipai - disgerminoma ir teratoma (Foster,
2012). Jauniems gyvūnams daţniausiai vystosi teratomos, o senesniems - disgerminomos
(Davidson et al., 1998).
Disgerminoma pagal savo sandarą identiška seminomoms. Jos daţniausiai yra baltos spalvos,
jų ląstelės apvalios, vienalytės (Foster, 2012). Vystosi iš nediferencijuotų uţuomazginių ląstelių.
Daţniausiai vienpusė, bet katėms aprašyti ir bilateralinės disgerminomos atvejai. Metastazuoja 10-
30 proc. atvejų (Davidson et al., 1998).
17
Teratoma sudaryta iš diferencijuotų ląstelių. Makroskopiškai ji būna kaip įvairaus dydţio,
apskritas ar pailgas, paprastai lygiu paviršiumi gumbas. Teratoma neretai didėja nuo joje
besikaupiančių skysčio, riebalų ar kokio nors organo sekreto (Foster, 2012).
Kiaušidţių uţuomazginių ląstelių navikai nėra būdingi naminiams gyvūnams, ypatingai
katėms. Literatūroje aptariami keletas registruotų atvejų, tačiau iki 1998 metų patvirtintas buvo tik
vienas. Atvejis pavadintas unikaliu, dėl to, kad katė, kuriai buvo diagnozuotas navikas, buvo labai
jauna - 5 mėnesių amţiaus. Navikas augo trumpai, tačiau greitai. Tiriant makroskopiškai nustatyta,
kad darinys dešinėje kiaušidėje buvo ovalus, nevienalytis, baltas, lygus, vietomis padengtas
plaukuota oda. Kraujagyslės stambios, vietomis paviršiuje buvo aptiktos pavienės cistos. Pilvo
ertmėje lietėsi su kairiu gimdos ragu. Kairė kiaušidė buvo nepaţeista. Svoris siekė 1,1 kg, o
matmenys buvo 15x11x10 cm. Histologiškai ištyrus naviką sudaranti masė buvo heterogeniška,
padengta ragėjančiu epiteliu. Pavienės cistos padengtos kubiškuoju ar stulpiškuoju liaukiniu epiteliu
(Basaraba et al., 1998).
Lejomioma. Gerybinis navikas, sudarytas iš lygiųjų raumenų skaidulų. Gali atsirasti bet
kuriame organe, kur yra šių ląstelių ir gausus kraujagyslių tipas. Katėms labai reti (Foster, 2012).
1.5 Gimdos patologijos
1.5.1 Adenomiozės
Tai būsena, kuomet miometriume randamas endometriumo audinys. Kai kurie mokslininkai
tvirtina, kad gimdos epitelis „įauga“ į gimdos raumenis, tačiau nėra neţinomos prieţastys ir
patogenezė. Liga nepasireiškia klinika, o OHE metu daţnai painiojama su endometriumo
hiperplazija (Foster, 2012).
Makroskopiškai pjūvyje miometriume stebimi nedideli cistiniai dariniai. Mikroskopiškai -
endometriumas stipriai įaugęs į miometriumą. Jei paţeidimai neryškus, diagnozę gali nustatyti tik
patyręs specialistas. 2008 metais aprašytas atvejis, kuomet adenomiozė buvo apėmusi abu gimdos
ragus ir kūną (Foster, 2012).
1.5.2 Mukometra ir hidrometra
Hidrometra - tai būsena, kada gimdos spindyje kaupiasi vandeningas skystis. Jei skystis yra
koloidinis, procesas vadinamas mukometra (Foster, 2012).
Daţniausiai skysčiai kaupiasi dėl obstrukcijos, kuri gali įvyksti dėl netinkamo gimdos
šalinimo, OHE metu palikus dalį gimdos. To likučio gleivinė pasidengia cistomis (Foster, 2012).
Taip pat gali atsirasti dėl padidintos ar per ilgos progesterono reakcijos (Noakes et al., 2009).
Skysčiais gali kauptis, jei gimdoje yra kliūtis, tokia kaip segmentinė aplazija ar gimdos navikai. Dėl
skysčių spaudimo gali įvykti endometriumo atrofija. Mukometra ir hidrometra beveik visuomet yra
18
susijusi su CEH (Foster, 2012). Hidrometros ir mukometros atvejais aprašytas gimdos spindyje
esantis eksudatas yra neuţdegiminės kilmės, maţai drumstas, vandeningas, sterilus. Skysčių katėms
gali susikaupti virš 500 ml. Gimdos sienelė labai suplonėjusi (Macun et al., 2004). Jei į eksudatą
patenka bakterijos, vystosi piometra. Bakterijos gali patekti į gimdą rujos metu, kai yra atvertas
gimdos kaklelis (Feldman et al., 2004).
Hidrometra - tai katarinio endometrito porūšis. Galimi tokie pakitimai kaip hiperemija,
edema, gimdos sienos suplonėjimas. Gimda nusileidţia į pilvo ertmę (Polat et al., 2007). Literatūros
duomenimis diagnozavus hidrometrą, kartu buvo aptikti 1,1 - 2 cm skersmens endometriumo
polipai, kuriuos galima supainioti su vaisiais (Macun et al., 2004).
1.5.3 Metritas
Tai jauniklius atsivedusių patelių ūmus bakterinis gimdos uţdegimas, kuris gali pasireikšti po
normalaus atvedimo, tačiau daţniau vystosi po abortų, distocijų ir pan. Klinika išsivysto per vieną
savaitę po atvedimo (Simpson et al., 2004).
Paţeidţia visus gimdos sienelės sluoksnius (Simpson et al., 2004). Infekcija gali patekti į
gimdą tiesiai iš išorės ar likus gimdoje placentos dalims. Daţniausiai išskiriamos bakterijos yra
E.coli, beta-hemoliziniai streptokokai, stafilokokai, Pasteurella spp., ir įvairios kitų anaerobinių
bakterijų rūšys. Progresuoja labai greitai ir sukelia sepsį (Rand, 2006).
Miometritas - raumeninio gimdos sluoksnio uţdegimas. Vystosi dėl sunkių endometritų ar
infekcijai išplitus hematogeniniu keliu (Rand, 2006). Jungiamasis audinys plinta, spaudţia
raumenines skaidulas. Vystosi hialininiai ir amiloidiniai pokyčiai. Vietomis gimdos sienelėje
galima aptikti kalcinozės ţidinių, abscesų, kurie gali atsiverti į gimdos spindį ar inkapsuliuotis.
Miometritui būdingas gimdos motorinės funkcijos sutrikimas, gimdos atrofija (Harvey et al., 2013).
Gimdos ragai tampa nedideli, ploni, minkštos konsistencijos. Kiaušidės sumaţėja, juose nėra
geltonkūnių ir folikulų (Davidson et al., 1998).
Gimdos infekcijos būdingos veisiamoms patelėms ir vaikingoms patelėms. Nevaikinga gimda
yra gana atspari infekcijai. Didţiausia tikimybė patekti uţkratui į gimdą, kai yra atviras gimdos
kaklelis. Infekcija paţeidţia endometriumą (endometritas) ar visus gimdos sluoksnius (metritas)
(Dwight et al., 2004). Dauguma galimų patogenų yra makštyje ir kai kaklelis yra atviras, ypač
poravimosi metu, gali patekti į gimdą. Apsauginiai mechanizmai, tokie kaip gimdos susitraukimas
ar eksudato gamyba, padeda pašalinti infekcijos sukėlėjus (Stanley et al., 2008). Daţniausiai
izoliuojamas mikroorganizmas (apie 80 proc. kačių)- E.coli. Taip pat išskiriami kiti
mikroorganizmai: Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Klebsiella spp., Pseudomonas spp.,
Proteus spp., Moraxella spp. ir Pasteurella spp. Registruota ir Mycoplasma (Agudelo, 2005).
19
1.5.4 Endometritas
Tai gimdos gleivinės uţdegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (Mačiulskis ir kt., 2007). Šis
sutrikimas yra vienas iš pagrindinių reprodukcinių funkcinių sutrikimų prieţasčių. Etiologija
skirtinga. Hormoniniai sutrikimai sukelia endometriumo cistinę hiperplaziją, ir gimda tampa
neatspari infekcijai. Pagrindinis veiksnys, dėl ko vystosi patologija- progesterono poveikis. Taip pat
aprašyti atvejai, kuomet endometritas vystosi dėl tariamo vaikingumo (Чандлер и др., 2002).
Liga prasideda ūminiu endometritu. Tiriant mikroskopiškai, gleivinė hiperemiška, infiltruota
neutrofilinių granuliocitų, vėliau, arčiau gleivinės paviršiaus išsidėstę dengiamasis epitelis ir liaukų
ištekamosios dalys ţūva, nusilupa, o paţeistas gleivinės paviršius pasidengia fibrininiu - pūliniu
eksudatu. Makroskopiškai gimdos gleivinė paburkusi, tamsiai raudona, padengta ţalsvai pilkomis
fibrininėmis - npūlinėmis apnašomis (Stalioratytė, 2001).
Endometritą reikia įtarti visoms katėms, kurių anamnezėje buvo išskyros iš makšties
nesusijusios su atvedimu ar abortu. Tačiau išskyros pasireiškia ne visais atvejais. Diagnozė
patvirtinama remiantis histopatologiniais tyrimais (Чандлер и др., 2002).
Ūmaus pūlinio endometrito metu gleivinė paraudusi, pabrinkusi, padengta gleivėmis, fibrinu
ir pūliniu eksudatu. Kraujagyslės yra ryškios, gimdos gleivinėje skiriama epitelio ląstelių
degeneracija, gleivinės edema ir nekrozė. Taip pat gimdos gleivinėje ir stromoje aptinkami
neutrofiliniai granuliocitai. Endometritas gali komplikuotis sepsine infekcija, piometra,
nevaisingumu ir kitų lyties organų uţdegimu (Mačiulskis ir kt., 2007).
Lėtinio endometrito metu vystosi gimdos gleivinės lėtinis uţdegimas, kurio metu vystosi
endometriumo pakitimai ir intensyvėja gimdos liaukų sekrecija. Pagal kliniką ir eksudatą skiriamas
katarinis ir pūlinis endometritai. Lėtinis katarinis apibūdinamas stipriais gleivinės paţeidimais
(erozijos ir kt.). Gleivinėje gali plisti jungiamasis audinys. Gimdos liaukos atrofuojasi, vietomis
formuojasi cistos, atskiros liaukos hiperplazuoja. Gali būti gleivinės klosčių sustorėjimas. Slaptas
lėtinis endometritas - katarinio endometrito potipis, kurio atveju nėra jokių morfologinių pokyčių.
Lėtinis pūlingas katarinis endometritas - vystosi iš ūmaus. Būdingi poţymiai - edema, stipri
hiperemija, kraujosruvos gimdos gleivinėje. Gali būti pūlinga infiltracija, degeneracija, nekrozė.
Daţnai paţeidţiamas ir raumeninis sluoksnis. Gleivinė atrofuojasi, raukšlės išsilygina. Kai kur
išplinta jungiamasis audinys ir susidaro grybo pavidalo dariniai. Iš gimdos liaukų formuojasi cistos.
Daţnai gyvūnui pablogėja bendra savijauta, sumaţėja apetitas ir krenta gyvūno svoris (Harvey et
al., 2013).
1.5.5 Endometriumo hiperplazija
Cistinė endometriumo hiperplazija (CEH) - tai yra padidinta gimdos reakcija į pregestacinį
stimuliavimą rujos geltonkūnio fazėje ar po prailginto egzogeninio progesterono poveikio (Morgan,
20
1988). Iš tirtų kačių tik trečdaliui kiaušidėse rastas geltonkūnis, todėl daryta prielaida, kad
hiperplazija yra estrogenų stimuliacijos padarinys. Estrogenai skatina ląsteles reaguoti į
progesteroną, nors progesteronas ir pats gali sukelti endometriumo hiperplaziją (Foster, 2012).
Progesteronas sukelia gimdos hiperplaziją, ypač veikia paviršinį epitelį ir endometriumo
liaukas, uţdaro gimdos kaklelį, padidina endometriumo liaukų sekrecijos intensyvumą. Pirma
susirgimo fazė - endometriumo cistinė diliatacija ir eksudato susikaupimas spindyje. Ši fazė
priklauso nuo amţiaus ir hormoninio stimulo, ir pereina į CEH (Agudelo, 2005).
Susieti estrogenų ir progesterono koncentracijas su hiperplazijos išsivystymo tipais yra sunku,
o tai reiškia, kad veiksniai, tokie kaip receptorių koncentracija ar endometriumo augimo faktorius,
gali būti svarbūs (Okkens et al., 1997).
2. lentelė. CEH klasifikacija pagal Agudelo, 2005
Išskiriami keletas endometriumo hiperplazijos tipų. Svarbiausiu pripaţinta cistinės
hiperplazijos - piometros kompleksas. Nustatyta, kad jei išsivysto CEH, toliau vystosi endometritas
ir piometra. Yra išskirtos pakitimų ribos nuo hiperplazijos iki ūmios ar lėtinės piometros (Davidson
et al., 1998). Yra iškelta prielaida, kad katės su endometriumo hiperplazija labiau imlios
infekcijoms ir uţdegimams. Paţeistas endometriumas lengvai paţeidţiamas bakterinės infekcijos
(Foster, 2012).
1.5.6 Piometra
Terminas piometra apima daugiau kliniką, tuo tarpu iš morfologinės pusės gimdos sienelės
pakitimai atitinka endometrito pokyčius. Piometra daţnesnė geltonkūnio fazėje (Dong et al., 2012).
Piometros metu didesnė dalis eksudato kaupiasi gimdoje. Piometra gali vystytis atvira ir uţdara
CEH
tipai
Trumpa charakteristika
I CEH be uţdegiminio proceso. Klinika nepasireškia.
II CEH su ūminiu endometritu. Daugelyje atveju aptinkamas geltonkūnis. Padaugėja
leukocitų. Klinika gali skirtis priklausomai nuo endometrito reakcijos ir gimdos
padidėjimo.
III Poūmis endometritas. Būdinga endometriumo cistiniai pakitimai ir gimdos
mononuklearinė infiltracija. Klinika ryškesnė nei ankstesnėse stadijose. Svarbus leukocitų
kiekio padidėjimas.
IV Lėtinis endometritas su endometriumo atrofija. Labai išpūstas pilvas, galimi kitų
pilvo organų paţeidimai. Klinika priklauso nuo leukocitų kiekio.
21
forma, be to, viena forma gali pereiti į kitą (Harvey, 2013). Piometra su uţdaru kakleliu yra
daţnesnė katėms (Agudelo, 2005).
Katėms pasireiškia rečiau nei kalėms nes daţniausiai kačių ovuliacija nevyksta nesant
kergimui, todėl gimda nėra veikiama progesterono (Schlafer et al., 2008). Cistiniai pokyčiai
neprogresuoja, taip pat progesterono fazė, prasidedanti po ovuliacijos, yra trumpesnė (45 dienų
katėms, 60 dienų šunims) (Simpson et al., 2004). Retai diagnozuojama ţiemą, kai patelių lytinis
susidomėjimas aprimęs. Nustatyta, kad 35 proc. kačių ovuliuoja spontaniškai be kergimo ar
receptorių stimuliacijos (Noakes ir kt., 2009). Progesteronas skatina skysčių kaupimąsi gimdos
kūne ir slopina leukocitų atsaką į infekciją. Estrogenai neturi įtakos piometrai (Harvey, 2013).
Katėms, sergančioms piometra, daţniausiai išskiriamos teigiamos ar neigiamos hemolizei
E.coli - O2 ir O22 tipai, bei teigiami hemolizei Staphylococcus spp. (Schultheiss et al., 1999).
Po OHE taip pat gali išsivystyti piometra, bet tik tuo atveju, jei yra likusi gimdos dalis. Jei
pašalintos abi kiaušidės - patelėms stebimos pūlingos išskyros, tačiau be kitų klinikinių poţymių ar
intoksikacijos. Jei yra likę kiaušidės audinių (ORS), galimi silpni poţymiai (Simpson et al., 2004).
Uţdara piometra vystosi po uţdegimo ir bakterinės infekcijos gimdos kūno liekanoje kastruotiems
gyvūnams (Harvey, 2013). Kastruotoms katėms ganėtinai daţnas atvejis (Agudelo, 2005).
Mikroskopiškai sutrikimai prasideda nuo neutrofilų migracijos į liaukas ir spindį.
Endometriumo stromoje aptinkami limfocitai ir plazminės ląstelės. Galimos gimdos gleivinės
erozijos ir opos, gimdos sienelės atrofija (Foster, 2012). Piometrą reikia skirti nuo vaikingumo
praėjus 21 dienai po kergimo, gimdos navikų (Angulo, 2009).
1.5.7 Gimdos navikai
Katėms lytinių takų navikai diagnozuojami labai retai. Gimdos navikai sudaro 0,29 proc. visų
organų navikų (Cooper et al., 2006; Sapierzynski et al., 2009; Anderson et al., 2011). 9,6 metų
laikotarpyje buvo ištirtos 10 976 katės, iš kurių 4 402 rasti įvairių organų navikai. Iš jų tik 13 kačių
aptikti gimdos navikai (Miller et al., 2003).
Etiologija neţinoma, tačiau daţniausiai randama vyresnio amţiaus gyvūnams (Dobson, 2011).
Daţniausiai 9 - 10 metų amţiaus katėms (Morgan, 1988). Katėms būdingesni yra piktybiniai lytinių
takų navikai (Dobson, 2011), nors kiti autoriai (White, 2003) teigia, kad dauguma gimdos navikų
yra gerybiniai. Gerybiniai navikai paprastai klinikinių simptomų nesukelia (Morgan, 1988).
Gerybiniai gimdos navikai - lejomioma, fibroma, fibrolejomyoma, fibromioma, fibroadenoma,
adenoma, lipoma ir endometriumo polipai (Macus et al., 2002)
Endometriniai polipai. Daţniausiai polipai aptinkami kartu su endometritu ar piometra.
Polipai gali būti mikroskopinio dydţio, tačiau taip pat gali būti vienas ar du didesni. Tuo pačiu
22
stebimas gimdos gleivinės sustorėjimas. Daţniausiai didesni polipai vertinami kaip gimdos navikai.
Dauguma turi plačią kojelę, tačiau kai kurie - ir platų pagrindą (Macun, 2004).
Polipai sudaryti iš endometriumo audinio, identiško gimdos gleivinės audiniams. Liaukos
padidėjusios, ląstelės gerai diferencijuotos, nepastebima displazijos poţymių. Mikroskopinis
vaizdas primena cistinę endometriumo hiperplaziją (Foster, 2012). Endometriumo polipai yra
gerybiniai ir pasiţymi endometriumo liaukų proliferacija (Macun et al., 2002).
Endometriumo navikai. Navikai gali apimti vieną ar abu endometriumo komponentus.
Sudaro regioninius mazgelius ir nustumia gimdos raumenis. Augliuose galima aptikti gimdos liaukų
(Nielsen et al., 1976). Mišrūs endotelio navikai apima abu sluoksnius (Foster, 2012).
Adenokarcinoma daţniausiai vystosi iš endometriumo. Daţnos metastazės - pilvo ertmėje,
plaučiuose, limfiniuose mazguose, akyse ir smegenyse. Abdominalinės masės gali būti
apčiuopiamos palpuojant pilvą. Galima letargija, anoreksija, kacheksija (Dobson et al., 2011).
Cistadenoma vystosi iš kiaušidţių tinklo (rete ovarii) ir daţniausiais yra vienapusė. Daugybinės
plonasienės cistos pripildytos serozinio skysčio (Sontas et al., 2012).
Manoma, kad adenokarcinomą gali sukelti kačių leukemijos virusas (FeLV). Taip pat
manoma, kad gimdos kaklelio vėţį ir sarkomą sukelia herpes virusai (Sontas et al., 2012; Cho et al.,
2011).
Gimdos lejomioma (leiomyoma uteri) - tai gerybinis, dėl hormonų veiklos besivystantis
gimdos lygiųjų raumenų navikas (Foster, 2012). Pradeda augti tuo laikotarpiu, kai lytinės liaukos
aktyviai funkcionuoja. Maţos, pavienės, esančios gimdos sienoje lejomiomos gali likti kliniškai
nepastebėtos. Manoma, kad lejomiomai prasidėti svarbūs progesteronas ir hormonų apykaitos
tarpiniai produktai (Hong et al., 2012).
Pasireiškia kaip kieti, ryškiai riboti, įvairaus dydţio mazgai. Daţniausiai auga multicentriškai.
Pagal lokalizaciją lejomioma gali būti: submukozinė (mazgai tuoj po gimdos gleivine),
intramuralinė (gimdos sienelėje), subserozinė (po seroziniu dangalu), intraligamentinė (tarp gimdos
raiščių lapelių iš ektopinių miometriumo uţuomazgų). Dauginės lejomiomos vadinamos miomatoze
(miomatosis uteri). Ilgainiui augančiuose dideliuose miomos mazguose prasideda audinio edema,
kartais primenanti gleivėjimą, išryškėja hialinozė, kraujosruvos, cistos, sukalkėję ţidiniai.
Pagrindinė histologinė struktūra - lygiųjų raumenų pluošteliai. Jeigu kartu veša lygieji raumenys ir
jungiamasis audinys, vystosi fibrolejomioma. Kartais miomos mazge aptinkama endometriumo
struktūrų, kilusių iš endometriozės ţidinių (ektopinių endometriumo uţuomazgų miometriume).
Toks mišrios histologijos navikas vadinamas adenolejomioma (Hong et al., 2012).
Lejomiosarkoma - piktybinis navikas. Turi panašią į leiomiomas išvaizdą, tačiau pasiţymi
metastazavimu. Randama daug mitozinių ląstelių ir regioninės nekrozės. (Foster, 2012).
23
Sarkoma. Literatūroje paţymimas 2007 metais aprašytas atvejis, kuomet buvo aptiktas 5,5 x
4,5 x 3,0 cm dydţio pilkšvai baltas gimdos navikas. Tuo pačiu rasta daug pilkšvai baltų mazgelių
(0,1 - 1,2 cm. skersmens ) plaučiuose. Kiaušidėse ir pieno liaukoje nebuvo pastebėt jokių poţymių
(Sato et al., 2007).
Histologinis tyrimas parodė, kad navikas išsivystė iš endometriumo ir peraugo miometriumą.
Nustatyta lygiųjų raumenų ląstelių ţidininė nekrozė, taip pat endometriumo stromos pabrinkimas.
Endometriumo stroma turėjo maţų, kiaušinio ir verpstės formų ląstelių su negausia citoplazma,
lydimų gausiu kraujagyslių tinklu, pagrinde arteriolių. Pastebėta edema ir hialinas aplink
kraujagysles. Gerai diferencijuotos gleivinės liaukos. Endometriumo liaukos buvo sudarytos iš
eozinofilinio kubiškojo epitelio. Maţos grupės navikinių ląstelių pastebėtos prie kraujagyslių ir
limfagyslių. Kartu su epiteliniais komponentais ilgosios ląstelės buvo susisukusios pluoštu (Sato et
al., 2007).
Gimdos karcinoma (carcinoma uteri) - tai epitelinis piktybinis gimdos navikas. Pagal
lokalizaciją karcinoma skirstomą į gimdos kaklelio ir gimdos kūno (Gelberg et al., 1985).
Naviko vystymosi pradţioje nustatomas daugiasluoksnio plokščiojo epitelio prekarcinominis
pokytis- displazija. Ji būna neryški - daugėja pamatinio sluoksnio ląstelių eilių, visos ląstelės
bazofiliškos, paviršinės ne visada ragėja. Vėliau displazija ryškėja, branduoliai yra įvairaus dydţio,
hiperchromiški, matyti atskiros mitozės. Ši displazija apibūdinama kaip obligatinė prekarcinominė
būklė (Miller et al., 2003).
Gimdos kūno ar endometriumo karcinoma - piktybinis gimdos kūno gleivinės epitelinis
navikas. Prekarcinominė gimdos kūno būklė yra gleivinės adenomatozė ir liaukinė endometriumo
hiperplazija. Karcinoma gali būti preinvazinė ir invazinė (Nielsen et al., 1976).
1.6 Kačių kastracija
Ovariektomija ir ovariohisterektomija - tai metodai, uţtikrinantys visišką kačių reprodukcijos
nutraukimą (Биорж, 1999). OHE atliekama sutrikus lytiniam ciklui, diagnozavus piometrą, CEH,
kiaušidţių disfunkciją, sukeliančią odos ar kailio pokyčius. Taip pat aptikus gimdos, kiaušidės ar
gimdos kaklelio navikus ar polipus. Siekiant nutraukti vaikingumą ar sustabdyti patelės
reprodukciją (Шебиц и др., 2001). Kastracija uţtikrina kačių populiacijos reguliavimą.
Išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Prancūzija ir JAV, kastruotos katės sudaro apie 50 proc. šios
rūšies populiacijų. Daugumai veterinarijos gydytojų Europoje labiau priimtina ovariektomija, tuo
tarpu JAV labiau taikoma OHE (Биорж, 1999).
Nekastruotos katės labiau agresyvios, turi tendenciją valkatavimui, kas padidina nelaimingų
atsitikimų daţnumą: autotraumas, įkandimus ir pan. Galimai tai yra viena iš daţnesnių trumpo
24
gyvenimo prieţasčių. Kastruotos katės, lyginant su intaktinėmis, maţiau imlios tokiems
susirgimams kaip piometra ir pieno liaukų navikai (Биорж, 1999).
Kastracija stimuliuoja gyvūno apetitą ir maţina organizmo energetinį poreikį. Todėl
kastruotos katės turi tendenciją priaugti svorio, jei jos gauna pašaro, pasiţyminčiu dideliu
energetiniu maistingumu. Hormoninio statuso slopinimas iššaukia svorio priaugimą per artimiausias
savaites po operacijos. Tokiom katėm racioną reikia kontroliuoti kiekvieną savaitę, o vėliau kas
mėnesį (Биорж, 1999). Po kastracijos katės suvartoja 18 - 26 proc. daugiau pašaro ir priauga apie
19 proc. svorio. Energijos poreikis operuotoms katėms yra 24 - 30 proc. maţesnis lyginant su
kontroline grupe (neoperuotomis katėmis). Kačių, gaunančių pašarą „Premium“ ir „Super-
premium“ klasių svoris padidėja 2 - 3 kartus. Jei pašare yra 10 proc. riebalų, nutukimo rizikos
laipsnis sumaţėja apie 50 proc., todėl svorio netekimas gali būti pasiekiamas sumaţinus riebalų
kiekį (Биорж, 1999).
Kačių nutukimą galima vertinti pagal kūno įmitimą. Pasaulyje kačių įmitimas daţniausiai
vertinamas balų sistema tam, kad standartizuoti gyvūno svorį ir nustatyti ribas dėl viršsvorio ir
menko įmitimo (German et al., 2006).
Kačių įmitimo vertinimas 9 balų sistema. Pernelyg maţo įmitimo laikomi gyvūnai, kurie
vertinami 1 - 4 balais, idealaus 5 balų ir 6 - 9 balų- turi viršsvorį (German at al, 2006):
1. Šonkauliai, juosmens slanksteliai ir kiti kaulai matomi iš tolo. Neapčiuopiami kūno
riebalai. Ţymus raumenų sunykimas.
2. Šonkauliai, juosmens slanksteliai ir kiti kaulai matomi iš tolo. Neapčiuopiami kūno
riebalai. Menkas raumenų sunykimas.
3. Šonkauliai lengvai apčiuopiami ir gali būti matomi. Ryškesni dubens kaulai.
4. Šonkauliai lengvai apčiuopiami, padengti minimaliai riebalais. Ţiūrint iš viršaus
akivaizdus juosmuo.
5. Šonkauliai apčiuopiami. Nėra riebalų pertekliaus. Pilvas neįlinkęs.
6. Šonkauliai apčiuopiami su nedideliu riebalų pertekliumi. Juosmuo neţymiai matomas
iš viršaus.
7. Šonkauliai apčiuopiami sunkiai, storas riebalų sluoksnis. Pastebimos riebalų
sankaupos juosmens srityje.
8. Šonkauliai nėra apčiuopiami ar juntami tik stipriai palpuojant. Storos riebalų
sankaupos juosmens srityje ir ties uodegos pagrindu.
9. Didelės riebalų sankaupos prie uodegos pagrindo, juosmens, krūtinės ląstos. Didelis
pilvas.
25
Kiaušidės liekanos sindromas (angl. Ovarian remnant syndrome) - OHE komplikacija,
kuomet po operacijos katės organizme pasilieka kiaušidės funkcionuojančio audinio (Harvey, 2013
). Katėms ir kalėms įtarti šį sindromą galima tuo atveju, jei po chirurginės intervencijos gyvūnams
kartojasi lytinis ciklas (Miller, 1995). Sindromas daţnai vertinamas kaip chirurginės intervencijos
klaida, tačiau tai nėra tiksliai įrodyta. Kai kuriais atvejais liekana aptinkama praėjus keletui metų po
operacijos (Davidson ir kt., 1998).
Galimas vienpusis ar abipusis kiaušidės audinio aptikimas (Harvey, 2010). Pagal 1988 - 1992
metais Graikijoje atliktus tyrimus, buvo pateikti duomenys, kad sindromas daţniau diagnozuojamas
katėms, negu kalėms. Tikimybė, kad kiaušidės dalis bus palikta vienoje ar abiejuose pusėse yra
vienoda, tačiau jei palikta vienoje pusėje, didesnė tikimybė rasti dešinės kiaušidės liekaną šalia
inksto (Miller, 1995). Amţius ar veislė neturi įtakos simptomo pasireiškimui. Nėra aptikta ne vieno
sindromo atvejo jaunesnėms nei 4 mėnesių katėms (Little, 2011).
Diagnozė patvirtinama laparatomijos metu. Taip pat vertinamas hormonų aktyvumas, nors šis
rodiklis yra tikslesnis kalėms, negu katėms, nes katėms progesterono koncentracija gali padidėti tuo
atveju, jei iki operacijos katė buvo veisiama (Miller, 1995). S. Little (2011) diagnostikai siūlo
naudoti citologiją. Laikas tarp atliktos OHE ir atsinaujinusio lytinio ciklo yra nuo 2 savaičių iki 3
metų (Miller, 1995).
Atlikus histopatologinį tyrimą nustatyta, kad paliktuose kiaušidės audiniuose daţniausiai
randamos įvairios audinių struktūros (Miller, 1995).
3 lentelė. ORS histopatologinių būdu tirtose kiaušidėse aptiktos struktūros (46 ORS
atvejai)
Struktūra Atvejų skaičius
Cistos 1
Folikulai 3
Granuliacinis audinys 2
Geltonkūnus 28
Kiaušintakis 1
26
2. TYRIMO METODAI
Tyrimai atlikti nuo 2012 metų sausio 1 dienos iki 2013 mmetų spalio 31 dienos.
Tirtos katės (♀), operuotos dviejose veterinarijos klinikose ir GGO „Pifas“ rengtų kastracijos
akcijų metu. Bendras ištirtas gyvūnų skaičius – n=227. Kačių gimdos ir kiaušidţių mėginiai paimti
atliekant ovariohisterektomiją.
Makroskopiškai vertinta gimdos ir kiaušidţių topografija, dydis, konsistencija, kvapas, forma
ir spalva. Organai vertinti iš išorės, vėliau pjūvyje. Įtarus patologiją, organai imti histopatologiniam
tyrimui. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Patologijos centre buvo
ištirta 16 kačių kiaušidţių ir 13 kačių gimdos histologinių preparatų.
Kontrolės pagrindu paimti kačių iki 2-jų metų, neturėjusių palikuonių, organai, atitinkantys
literatūroje aprašytas normalios anatomijos normas.
OHE atlikimo metu buvo prisilaikoma gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių
reikalavimų.
1 pav. Tiriamojo darbo schema
Taip pat buvo apklausti kačių augintojai, kurių katėms buvo atlikta ovariohisterektomija,
siekiant išsiaiškinti kastracijos prieţastis, kastruotų gyvūnų amţių, atvestų vadų ir gyvybingų
OHE
Anketos pateikiamos
šeimininkams
Mėginių paėmimas
Mėginių tyrimas ir
vertinimas
Kačių kurioms buvo
diagnozuota piometra,
duomenys
Statistikos analizė
27
kačiukų skaičių. Anketos pateiktos kačių augintojams atvykus į pasirinktą kliniką kastruoti
augintinę (n=227). Tyrimų rezultatai ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti kompiuterine programa
„Microsoft Exel’ 2007“.
Taip pat analizuoti penkerių metų laikotarpio statistiniai duomenys apie kates, kurioms
veterinarijos klinikoje „Jakovo veterinarijos centras“ buvo diagnozuota piometra.
Histopatologiniam tyrimui imti katės audiniai (gimda ir kiaušidės) fiksuoti 10 proc. neutraliu
formalino tirpalu 3 - 5 dienas vienkartiniuose indeliuose.
Po to patologinė medţiaga pjaustyta, sudėta į biopsines kasetes ir pamerkta į šaltą tekantį
vandenį 24 val., tam, kad išplauti 10 proc. formaliną patologinėje medţiagoje.
Po to biopsinės kasetės su patologine medţiaga sudėtos į audinių įmirkymo procesorių
„Shandon Pathcentre, USA“. Jame patologinė medţiaga, esanti biopsinėse kasetėse dehidratuota
60º , 80º ir 96º etilo alkoholyje (po 2,3 val.) ir izopropanolio alkoholiu (po 1,3 val.) Vėliau
patologinė medţiaga skaidrinta chloroforme (po 1,3 val.). Po dehidratavimo ir skaidrinimo
patologinė medţiaga impregnuota parafinu A, B, C, D (po 1 val.). Visas procesas truko apie 24 val.
Pasibaigus automatiniam audinių paruošimo etapui, tiriamieji audinių mėginiai įlieti į parafininius
blokus naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“.
Vėliau parafininiai blokeliai su patologine medţiaga atvėsinti ant šaldomo stalelio tam, kad
įgytų reikiamą mėginio tvirtumą. Iš suformuotų parafininių blokų atpjauti 4 µm storio parafininiai
audinių pjūviai (mikropjūviai), naudojant „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija“ pusiau automatinį
rotacinį mikrotomą. Atpjautas pjūvis adatėlių pagalba perneštas į 37 ºC temperatūros termostatinę
vandens vonelę, pjūvis ištiesintas perkeltas ant objektinio stiklelio. Objektinis stiklelis su pjūviu
išdţiovinti ir daţyti hematoksilinu ir eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį daţymo
įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“. Nudaţius, objektiniai stikleliai uţdengti ilgalaikio
saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon Consul-Mount histology formulatio“.
Mėginiai analizuoti ir diagnozuoti „Olympus BX41“ mikroskopu. Mikroskopinės nuotraukos
darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių (mikroskopą) „Olympus DP72 BX63“. Visos
tyrimų rezultatuose panaudotos nuotraukos yra autorės.
28
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Patomorfologinio tyrimo rezultatai
Tyrimo metu buvo atliktas 227 kačių, kurioms buvo atlikta ovariohisterektomija, gimdos ir
kiaušidţių patologinis anatominis tyrimas. 90 proc. tirtų kačių – mišrūnės. Tyrimo metu patologija
buvo nustatyta ar įtarta 16 kačių kiaušidţių ir 13 kačių gimdų. Paimti mėginiai histopatologiniam
tyrimui.
4 lentelė. Katėms diagnozuotos gimdos ir kiaušidţių patologijos
Kiaušidės Gimda
Patologija ORS Uţdegimas Cista CEH Endometritas Piometra Navikas
Daţnumas(%) 0,44 0,44 3,52 0,44 0,44 0,88 0,88
Tyrimo duomenimis 95,6 proc. kačių kiaušidėse patologinių morfologinių pokyčių
nenustatyta. Tik 4,4 proc. kačių kiaušidėse nustatytos patologijos: kiaušidės likučio sindromas
(n=1), kiaušidės uţdegimas (n=1), kiaušidţių cistos (n=8).
2 pav. Diagnozuotos kačių kiaušidţių patologijos
29
Iš visų ištirtų 227 individų, 97,36 % gyvūnų gimdoje patologijų nenustatyta. 2,6 proc. kačių
buvo nustatytos gimdos patologijos: CEH (n=1), endometritas (n=1), piometra (n=2), gimdos
navikai (n=2).
3 pav. Diagnozuotos kačių gimdos patologijos
30
3.1.1 Kačių gimdos ir kiaušidţių organų patomorfologinė ir histopatologinė analizė
4 pav. Sveikos katės lytiniai organai
Katė, mišrūnė, 19 mėnesių. Svoris – 2,6 kg. Patelė neturėjusi palikuonių ir lytinių takų
susirgimų. 1) Kiaušidė; 2) Gimdos ragas; 3) Gimdos rago spindis; 4) Gimdos rago gleivinė. Gimdos
ragai 5 cm ilgio, kiaušidė 0,6 cm. Kiaušidė ovalios formos, lygiu rausvu paviršiumi. Minkštos
konsistencijos, netrapi. Gimda standţios konsistencijos, rausva. Tolygi, neaptikta susiaurėjimų ar
iškilimų. Pjūvyje struktūra vienalytė. Gleivinė rusva, švari, skysčių nėra. Gimdos sienelės
sluoksniai nepakitę.
3.1.1.1 Kiaušidės
5 pav. Sveika kiaušidė
31
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40.
Katė, mišrūnė, 1 metų, 2,1 kg. 1) Pūslinis folikulas; 2) Ţievė; 3) Pirminiai folikulai; 4)
Uţuomazginiai folikulai. Kiaušidėje yra įvairių išsivystymo stadijų folikulai. Ţieviniame sluoksnyje
aptikta daug uţuomazginių folikulų. Ląstelės išsidėsčiusios tvarkingai, gerai matomi bazofiliškai
nusidaţę branduoliai. Kraujagyslės prisipildţiusios; tankesnis kraujagyslių išsidėstymas aplink
folikulus. Pirminiai ovocitai padengti vienasluoksnio stulpiškojo epitelio.
6 pav. Geltonasis kūnas
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė, 7 m. 3,6 kg. Patelė neturėjusi palikuonių.
Geltonkūnis uţima didesnę kiaušidės dalį ir yra gerai vaskuliarizuotas. Išsidėstęs šalia kiaušidės
ţievės. Išorinėje dalyje skiriami tekaluteocitai, viduje- luteocitai. Ląstelių ribos ryškios, citoplazma
bazofiliška. Luteocitai apvalūs su ryškiais branduoliais. Kraujagyslės prisipildţiusios, gana
stambios.
32
7 pav. Kairės kiaušidės cista
Katė, mišrūnė. 5 metai. Svoris 4 kg. Turėjusi vieną vadą.
Ruja diagnozuota prieš mėnesį. 1) Cista; 2) Kraujagyslė; 3) Gimdos ragas
Kiaušidė padidėjusi, apie 1 cm. skersmens. Skiriamos plonasienės cistos, uţpildytos
vandeningo skysčio. Jos apima beveik visą kiaušidės paviršių. Gerai matomos stambios
prisipildţiusios kraujagyslės. Gimda paţeista nebuvo. Taip pat dešinėje kiaušidėje cistų neaptikta.
8 pav. Kiaušidės tinklo cista
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė. 3 metai, 4,1 kg., turėjusi 2 vadas. Ruja
pasireiškusi prieš 2 mėnesius. 1) Kubiškasis epitelis; 2) Jungiamasis audinys.
Cista ţenkliai išsikišusi uţ kiaušidės ribų. Išklota vienu sluoksniu kubiškojo epitelio. Sekantis
sluoksnis - plonas jungiamojo audinio. Išorinėje dalyje išskiriama kiaušidės ţievė.
33
9 pav. Dešinės kiaušidės folikulinė cista
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė, 8 mėn., 2,3 kg. Vadų neturėjusi. Rujojo
OHE atlikimo metu.
Tipiška kiaušidės sandara. Labai padidėjęs folikulas, prisipildęs skaidraus eksudato. Skiriama
kiaušidės šerdis su tvarkingomis ląstelėmis ir ţievė, kurioje yra daug uţuomazginių folikulų. Taip
pat granuliozinių ląstelių sluoksnis ir periferijoje apvalkalo ląstelės.
10 pav. Kiaušidės uţdegimas
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x200. Katė, mišrūnė, 6 metai, 4,0 kg. Vadų neturėjusi, rujojo
prieš 2 mėnesius.
Kraujagyslės stambios, prisipildţiusios eritrocitų. Kiaušidę dengia kubiškasis vienasluoksnis
epitelis. Kiaušidės stromos ląstelės neryškių ribų, branduoliai pailgi. Audinyje aptinkama
uţdegiminių ląstelių.
34
11 pav. Kiaušidės liekanos sindromas
Katė, mišrūnė, 2 metai, 3,7 kg. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. 1) Antrinis folikulas; 2)
Kiaušidės paviršinis epitelis.
Katė buvo operuota prieš 2 mėnesius, tačiau po atliktos procedūros rodė susidomėjimą
patinais, tipišką rujojančiai patelei elgseną. Pakartotinos OHE metu aptikta apie 0,5 x 0,3 cm.
nepašalinta kiaušidės dalis (funkcionuojantis kiaušidės audinio fragmentas)., kurioje išskirtos abi
kiaušidės dalys (ţievė ir šerdis). Ţievėje aptikta antrinių folikulų ir pūslinių folikulų, keturi
uţuomazginiai folikulai. Ţievė sudaryta iš plokščiojo epitelio, ląstelės netvarkingos. Šerdies ląstelės
neryškių ribų, taip pat išsidėsčiusios netvarkingai. Branduoliuose randama po ryškų bazofilinį
branduolėlį.
3.1.1.2 Gimda
12 pav. Sveika gimda (dešinysis gimdos ragas)
35
Katė, mišrūnė, 1,5 metų. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. 1) Gimdos liaukos; 2) Gimdos
spindis; 3) Kraujagyslinis sluoksnis; 4) Išorinis išilginis raumenų sluoksnis; 5) Vidinis ţiedinis
raumenų sluoksnis.
Katės, neturėjusios palikuonių, gimdos ragas. Gerai matomas siauras gimdos spindis, aplink jį
išsidėsčiusios gimdos liaukos. Ne visų liaukų spindis atsiveria į gimdos spindį. Išryškinti visi
gimdos sluoksniai - endometriumas (su gimdos liaukomis), miometriumas (skiriamos tvarkingai
išsidėsčiusios raumeninės skaidulos) ir perimetriumas - gimdos paviršinis sluoksnis.
13 pav. Piometra, kairėje kiaušidėje cista
Katė, mišrūnė, 3 metai, 2,9 kg. Vadų neturėjo, rujojo prieš mėnesį. Gimda padidėjusi apie 3
kartus. Minkštos konsistencijos, blyški, gana trapi. Gerai matomos kraujagyslės. Abu ragai yra
beveik tolygiai padidėję. 1) Gimdos ragas; 2) Kiaušidė; 3) Gimdos bifurkacija; 4) Gimdos kūnas.
36
14 pav. Piometra, kairėje kiaušidėje cista
Katė, mišrūnė, 3 metai, 2,9 kg.
Prapjovus gimdą, ištekėjo balkšvi pūliai su kraujo priemaiša. Gimdos gleivinė nelygi,
išsivysčiusi CEH. Gleivinė hiperemiška, sutinusi. 1) Kiaušidės cista; 2) Kraujagyslė; 3) Gimdos
ragas; 4) Gimdos rago gleivinė.
15 pav. Piometra
Katė, mišrūnė, 4 metai, 3,6 kg. Turėjusi vieną vadą. Ruja prieš mėnesį. Daţyta hematoksilinu
ir eozinu, x40.
Stebima gimdos epitelio nekrozė. Kraujagyslės labai padidėjusios, prisipildţiusios kraujo.
Gimdos liaukos sunykusios, likusios pavienės prie gimdos spindţio. Raumeninės skaidulos
išsitempusios, ribos nematomos. Branduoliai taip pat ištempti ir siauri. Ryški audinių hiperemija.
37
16 pav. Piometra
Katė, mišrūnė, 4 metai, 3,6 kg. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x200.
Ţymi epitelio degeneracija ir gleivinės liaukų atrofija. Daug neutrofilų ir eritrocitų.
17 pav. Lėtinis endometritas
Katė, mišrūnė, 5 metai, 3,8 kg. Turėjusi tris vadas, ruja neţinoma.
Gimda padidėjusi, labai trapi (silpnai spaudţiant, paţeidţiamas gimdos vientisumas). Labai
hiperemiška. Kiaušidės labai maţos, apie 0,4 cm skersmens. Gimdos ragų ilgis apie 5 cm. Gimdos
gleivinė pjūvyje sutinusi, hiperemiška, spindyje nedaug kraujingo eksudato. Daug kraujosruvų.
1) Kiaušidės; 2) Gimdos ragai; 3) Gimdos bifurkacija; 4) Gimdos rago gleivinė.
38
18 pav. Gimdos endometriumo cistinė hiperplazija
Katė, mišrūnė, 5 metai, 3,2 kg. Vadų neturėjusi, ruja pasireiškė prieš savaitę. Daţyta
hematoksilinu ir eozinu, x100.
Ryškių makroskopinių pokyčių nerasta, išskyrus silpną hiperemiją. Mikroskopiškai nustatytos
daugybinės gimdos liaukos su ryškiu stulpiškuoju epiteliu. Gimdos gleivinė padengta kubiškuoju
epiteliu. Stebima neryški hiperemija. Stromoje stebimos plazminės ląstelės. Gleivinėje daugybinės
maţos cistos, pripildytos skaidraus skysčio.
1) Gimdos cista; 2) Gimdos paviršinis epitelis; 3) Gimdos liaukos.
19 pav. Navikas
Katė, mišrūnė, 7 metai, 3,6 kg. Turėjusi 2 vadas, paskutinės rujos data neţinoma. Gimdos
ragas.
39
Gimdos rage aptikti du nedideli (apie 0,2 cm skersmens) apvalūs dariniai. Gimdos rago
išorėje jie atrodė kaip gimdos rago išgaubimai. Perpjovus gimdos ragą ir aptiktus darinius,
pastebėta, kad išoriškai jų sandara nesiskiria nuo gleivinės. Gleivinė nebuvo sustorėjusi, paraudusi
ar kitaip pakitusi. Dariniai prisitvirtinę ant plataus pagrindo.
20 pav. Gimdos rago navikas, adenoma
Katė, mišrūnė, 7 metai, 3,6 kg. Turėjusi 2 vadas, ruja neţinoma. Daţyta hematoksilinu ir
eozinu, x400. Histologiškai dariniai buvo apriboti, išsidėstę epiteliniame sluoksnyje.
21 pav. Gimdos rago navikas, adenoma
Katė, mišrūnė, 7 metai. Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x200. Ląstelės neryškios, ribų beveik
nematyti, tačiau yra ryškūs bazofiliniai branduoliai. Tarp nediferencijuotų ląstelių yra įsiterpusios
gimdos liaukos, kurių daugumos epitelinės ląstelės stipriai paţeistos.
40
3.2 Anketos duomenų analizė (n=227)
Daţniausiai kastruojamos mišrūnės. Iš veislinių kačių į veterinarijos klinikas daugiausiai
šeimininkai atnešdavo kastruoti: Persų (6 proc.), Rusų mėlynųjų (5 proc.), Siamo (5 proc.), Sfinksų
ir Egzotų (po 4 proc.).
22 pav. Kastruotų kačių veislės
Didţiausia augintojų dalis kastruoja savo kates tam, kad jos neturėtų palikuonių (68 proc.). 19
proc. augintojų nurodė, kad OHE pasirinko dėl daţnos rujos. Dėl pakitusios elgsenos (katė tampa
nerami, ieško patinų, kniaukia, tuo pačiu sukeldama nepatogumus savo augintojams) – 7 proc. Dėl
ankščiau patirtų komplikacijų atvedimo metu savo augintines kastravo 4 proc. šeimininkų. 2 proc.
kačių OHE buvo atlikta tam, kad ateityje sumaţėtų galimybė katei susirgti navikiniais susirgimais.
23 pav. Daţniausios kastracijos prieţastys
41
Tirtos katės buvo sugrupuotos pagal amţių - iki 1 metų (daugumos veislių brendimo amţius),
1 - 5 metų subrendusios katės, 6 - 10 metų vyresnio amţiaus katės ir vyresnės negu 10 metų katės.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kačių augintojai daţniausiai linkę kastruoti subrendusias kates nuo 1
iki 5 metų (61 proc.). Jaunesnės nei 1 metų katės kastruotos 27 proc. atvejų. Nuo 6 iki 10 metų
amţiaus iškastruotos 9 proc. augintinių augintinių ir tik 3 proc. kastruotos vyresnės nei 10 metų
katės.
24 pav. Kastruotų kačių amţius (metais)
5 lentelė. Kačių, kurioms buvo atlikta OHE, amţiaus statistinė analizė (mėnesiais)
Rodiklis
Amţius, mėn.
Imties dydis n 227
Vidurkis x 30
Standartinis nuokrypis σ 33
Vidurkio paklaida mx 2
Variacijos koeficientas Cv, % 110
Maţiausia reikšmė MIN 3
Didţiausia reikšmė MAX 180
Moda MODE 12
Mediana MEDIA 18
Pagal atliktus skaičiavimus, galima matyti, kad vidutinis OHE atlikimo amţius yra 30
mėnesių (vidutiniškai 2,5 metų). Standartinis nuokrypis, nusakantis atsitiktinio dydţio įgyjamų
reikšmių sklaidą apie vidurkį, lygi 33. Nustatytas vidurkio standartinis nuokrypis (paklaida), rodo,
42
kad statistika yra nepakankamai koncentruota ties vidurkiu ir tuo pačiu yra didelis variacijos
koeficientas, kuris nurodo didelę rodiklių variaciją. Jauniausių kačių amţius nesiekė metų (3-jų
mėnesių amţiaus), o vyriausia tirta katė – 180 mėnesių (15 metų amţiaus). Daţniausiai pasitaikanti
reikšmė (Moda) – 12 metai, kuri nurodo, kokio amţiaus katės buvo kastruotos daţniausiai (vienerių
metų). Vidurinis imties rodiklis yra 18 (1,5 metų).
Dauguma augintojų savo augintines į veterinarijos kliniką kastracijai atneša, kai po rujos
praėjęs apie 1 mėnesį (31 proc.). 28 proc. apklaustųjų neţinojo ar neatsiminė, kada katė rujojo
paskutinį kartą. Po 2 mėnesių po rujos buvo operuotos 18 proc. kačių. Maţa dalis tirtų kačių rujojo
daugiau nei prieš 2 mėnesius (2 proc.). Operacijos metu ruja nustatyta 5 proc. kačių. Ruja nebuvo
pasireiškiusi 16 proc. kačių, kurioms buvo atlikta OHE.
25 pav. Katės rujos pasireiškimas
Dauguma kačių nebuvo turėjusios palikuonių (63 proc.). 16 proc. kačių turėjo vieną vadą, 5
proc. kačių buvo atvedusios 2 vadas. Daugiau nei 2 vadas turėjo 15 proc. operuotų kačių.
43
26 pav. Atvestų vadų skaičius
Pagal šeimininkų pateiktus duomenis nustatyta, kad daugumos kastruotų kačių, kurios prieš
operaciją turėjo palikuonių, atvesti kačiukai išgyveno 100 proc. (53 proc. kačių). 29 proc. atvejų
išgyveno daugiau nei pusė kačiukų, 19 proc.- maţiau nei pusė vados.
27 pav. Atvęstų gyvybingų kačiukų skaičius
Atlikus kačių šėrimo po OHE atlikimo analizę, t.y. ar buvo pakeisti maitinimo įpročiai (iš
ankstesnių į specialiai kastruotoms katėms gaminamą pašarą), nustatyta, kad tik 19 proc. kačių
augintojų pakeitė buvusį į rekomenduojamą kačių pašarą, o 81 proc. augintojų šėrimo įpročių
nepakeitė.
44
28 pav. Maitinimas atlikus ovariohisterektomiją
Praėjus 6 mėnesiams po OHE, 27 proc. kačių nustatytas svorio padidėjimas. 73 proc. svoris
nepakito ar pakito, tačiau dėl jų lytinio brendimo fiziologinių normų ribose. Priaugtas viršsvoris
vertinamas pagal German (2013) pasiūlytą įmitimo vertinimo balų sistemą.
29 pav. Operuotų kačių svorio pokyčiai praėjus 6 mėnesiams po ovariohisterektomijos
45
3.3 Piometros statistinių duomenų vertinimas
Analizuoti duomenys iš Jakovo veterinarijos centro (5 metų laikotarpio) apie registruotus
kačių piometros atvejus. Buvo vertinti tokie rodikliai kaip piometros priklausomybė nuo veislės,
amţiaus, buvusių vaikingumų skaičiaus, išskyrų ir vaistų panaudojimo. Bendras kačių skaičius –
94.
Daţniausiai piometra diagnozuojama mišrūnėms (66 proc.). Iš veislinių gyvūnų daugiausia
piometros atvejų nustatyta Korniš reksams (6 proc.), Peterbald sfinksams (5 proc.), Siamo katėms
(5 proc.) ir Persams (5 proc.). Kitoms veislėms piometra pasireiškė 1-2 proc.
30 pav. Piometros pasiskirstymas pagal kačių veisles
Katės buvo sugrupuotos pagal amţių - iki 1 metų (brendimo amţius), 1 - 5 metų subrendusios
katės, 6 - 10 metų vyresnio amţiaus katės ir vyresnės negu 10 metų katės. Jaunesnėms negu 1 metai
piometra buvo diagnozuota 2 proc. kačių, buvo Orientalų veislės (Siamo katės ar jų mišrūnai).
Didţiausią sergančiųjų piometra skaičių sudarė subrendusios katės nuo 1 iki 5 metų (50 proc.).
Vyresnio amţiaus kačių (6 - 10 metų) ir vyresnių nei 10 metų sergamumas buvo panašus - 22 proc.
ir 26 proc. atitinkamai.
46
31 pav. Piometra sirgusių kačių amţius (metai)
6 lentelė. Kačių, kurioms buvo diagnozuota piometra, amţiaus statistinė analizė (metai)
Rodiklis
Amţius, metai
Imties dydis n 94
Vidurkis x 6
Standartinis nuokrypis σ 5
Vidurkio paklaida mx 0,5
Variacijos koeficientas Cv, % 75
Maţiausia reikšmė MIN 0
Didţiausia reikšmė MAX 18
Moda MODE 2
Mediana MEDIA 5
Pagal atliktus skaičiavimus, galima matyti, kad vidutinis sergamumo amţius yra 6 metai.
Standartinis nuokrypis, nusakantis atsitiktinio dydţio įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį, lygi 5.
Nustatytas vidurkio standartinis nuokrypis (paklaida), rodo, kad statistika yra labiau koncentruota
ties vidurkiu. Tačiau yra didelis variacijos koeficientas, kuris nurodo didelę rodiklių variaciją.
Jauniausių kačių amţius nesiekė metų, todėl MIN = 0, o vyriausia tirta katė – 18 metų amţiaus.
Daţniausiai pasitaikanti reikšmė (Moda) – 2 metai, kuri nurodo, kokio amţiaus katėms piometra
buvo diagnozuota daţniausiai. Vidurinis imties rodiklis yra 5.
47
Taip pat buvo analizuota, kiek kačių, prieš diagnozuojant piometrą, buvo vaikingos.
Nustatyta, kad piometra diagnozuota daţniau katėms, kurios prieš tai nebuvo vaikingos ar kergtos
(81 proc.). 19 proc. kačių neseniai buvo atsivedusios palikuonių arba buvo kergtos.
32 pav. Sergamumo priklausomybė nuo kergimo
Vertinant išskyrų iš lytinių takų pasireiškimą, nustatyta, kad šis simptomas pastebėtas 65
proc. tirtų kačių.
33 pav. Išskyros iš lytinių takų
48
Pagal kačių šeimininkų pateiktus duomenis, 13 proc. kačių buvo naudotas preparatas
„Perlutex“ ilgesniam laikui kačių rujai slopinti. 87 proc. kačių šis preparatas nebuvo naudotas.
34 pav. Perlutex naudojimas (katėms rujai ilgą laiką nukelti)
49
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mūsų tyrimo duomenimis, kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos yra labai retos ir dauguma
diagnozuojamos rutininės OHE metu. Tyrimo metu buvo diagnozuotos tokios patologijos:
kiaušidţių uţdegimas, cistos ir kiaušidės liekana; gimdos uţdegimai (endometritas, piometra), CEH
ir navikai. Iš kiaušidţių patologijų daţniausiai nustatytos cistos. Mūsų duomenimis, jos sudarė 3,52
proc. kiaušidţių patologijų. Tuo tarpu iš gimdos patologijų diagnozuoti piometra ir navikai (po 0,88
proc.).
Dauguma diagnozuotų patologijų nustatyta mišrūnėms katėms. Priklausomybės tarp
patologijų išsivystymo ir atvestų vadų skaičiaus nenustatyta. Cistos aptiktos įvairaus amţiaus
gyvūnams. Nustatytos dvi kiaušidţių cistų rūšys - kiaušidės tinklo ir folikulinės cistos. Pagal W.
Dong ir kt. (2012), 15-23 proc. kačių folikulinės cistos diagnozuojamos kartu su piometra. Mūsų
tyrimo metu aptiktas vienas atvejis, kuomet vienam gyvūnui diagnozuota piometra ir aptikta
folikulinė cista.
Kačių šeimininkai ne visuomet atsimena paskutinės rujos datą, todėl susieti ją su
patologijomis sudėtinga. Ţinoma, kad abiejų piometros atvejų metu katės rujojo prieš mėnesį.
Pagal A. Harvey ir S. Tasker (2013), vyresnės katės (2,5 - 7,5 metų amţiaus) ir neturėjusios
palikuonių yra padidintos rizikos grupėje išsivystyti CEH.
Mūsų aptiktas navikas priskirtas adenomoms. Pagal C. Anderson ir kt. (2011), dauguma kačių
gimdos navikų yra adenokarcinomos. Nors yra pranešimų apie lejomiomas ir lejomiosarkomas,
piktybiniai mezenchiminiai augliai, išskyrus limfomas, katėms pasitaiko retai.
Atlikus statistinį anketinių duomenų tyrimą, yra gauti rezultatai, kad daţniausiai OHE
atliekama mišrūnėms (70 proc.). Iš veislinių gyvūnų, kuriems buvo atlikta OHE, didesnę dalį sudarė
tokios veislės kaip Persai (6 proc.), Rusų mėlynosios ir Siamo (po 5 proc). Vertinant amţių OHE
daţniau atliekama 1 - 5 metų amţiaus katėms (61 proc.), po rujos praėjus apie vieną mėnesį (31
proc.). 63 proc. tirtų kačių nebuvo turėjusios vadų, o iš 27 proc. turėjusių, apie pusę kačių (52 proc.)
buvo atsivedusios visus gyvybingus palikuonis.
Po OHE tik 19 proc. šeimininkų pakeitė pašarą į specialiai pagamintą kastruotoms katėm.
Nepaisant to, svorio pakitimų po 6 mėnesių laikotarpio nebuvo pastebėta 73 proc kačių.
1999 metais ištyrus daugiau nei 2 000 kačių, nustatyta, kad kastruotos katės 3,4 karto daugiau
linkusios į nutukimą negu nekastruotos, todėl yra teigiama, kad kastracija yra pagrindinis nutukimo
rizikos faktorius. Daţniausiai nutukimas diagnozuojamas subrendusiems individams ( >5 metų)
(Биорж, 1999).
50
Atlikus OHE prieţasčių analizę, darome prielaidą, kad viena pagrindinių prieţasčių, dėl ko
šeimininkai ryţtasi OHE, yra nutraukti reprodukciją (tam, kad patelė neturėtų palikuonių). Mūsų
tyrime ši dalis sudarė 68 proc., o nepatogumai, kylantys šeimininkams dėl kačių daţnos rujos,
sudarė 19 proc.
Atlikus statistinį tyrimą, buvo nustatyta, kad Europoje katės kastruojamos daţniausiai po
konsultacijos su veterinarijos gydytoju, atliekamos vakcinavimo metu. Svarbiausi teiginiai - ligų
prevencijai ir reprodukcijos nutraukimui. Jei kastracija atliekama šeimininkams prašant, tai
daţniausiai susiję su elgesio problemomis rujos metu (Биорж, 1999).
Kačių kastracijos pranašumas yra tas, kad padeda reguliuoti populiaciją. Šiuo metu nėra
ištirta, kokio amţiaus geriausia kastruoti kates, kad iki minimumo sumaţinti komplikacijų ir
elgsenos problemų (Биорж, 1999). Mūsų tyrimo duomenimis, vidutinis kastruojamų kačių amţius –
30 mėnesių. Jauniausia kastruota patelė – 3-jų mėnesių, vyriausia – 15 metų.
Vertinant piometros statistinius duomenis, galima išskirti, kad piometra daţniausiai buvo
diagnozuota mišrūnėms (66%), taip pat veislinėms katėms: Korniš reksams (6 proc.), Sfinksams,
Siamo ir Persams (po 5 proc.). Daţniausiai piometra diagnozuota 1 - 5 metų amţiaus patelėms (50
proc.). Kačių, sergančių piometra, amţiaus vidurkis - 6 metai. Pagal W. Dong ir kt. (2012)
pateikiamus duomenis, piometra daţniausiai pasireiškia vyresnėms negu 8 metų katėms, o C.
Agudelo (2005), remiantis savo tyrimais, pateikė, kad vidutinis kačių piometros amţius yra 7 metai,
tačiau piometra gali išsivystyti ir jaunesniems individams po progestageno suleidimo. Iš mūsų tirtų
kačių, sirgusių piometra 13 proc. kačių šeimininkai naudojo vaistinį preparatą „Perlutex“ kačių rujai
nukelti ilgam laikotarpiui. Preparato sudedamoji dalis yra medroksiprogesterono acetatas.
2 proc. kačių diagnozuota piometra iki 1-rių metų amţiaus. Gyvūnai, patekę į šią kategoriją,
buvo Siamo veislės ar jų mišrūnai. Literatūros duomenimis (Чандлер и др., 2002; Noakes ir kt.,
2009) Orientalams (Siamo, Burma veislių) brendimas prasideda ankščiau - pirma ruja jaunesniems
negu 6 mėnesių amţiaus. Ilgaplaukės ir britų trumpaplaukės pradeda rujoti nuo 1 metų amţiaus.
Ilgaplaukėms katėms ruja registruojama 1 - 2 kartus per metus, o trunka keletą dienų. Orientalams
trunka apie 10 dienų, o tarpas tarp rujų apie savaitę.
Pagal S. Angulo atliktą tyrimą (2009), nustatyta, kad piometra gali išsivysto įvairaus amţiaus
katėms, nepriklausomai ar jos turėjo palikuonių.Mūsų duomenimis, 81 proc. atvejų katės nebuvo
kergtos ir neturėjo kontakto su patinu.
Išskyros nustatytos 65 proc. augintinių. Pasak C. Agudelo (2005) katėms išskyros iš lytinių
takų pasireiškia 75 proc. atvejų. Tačiau šio simptomo galima nepastebėti, jei katė susitvarko arba
gimdos kaklelis yra uţdaras. G. Simpson ir kt. (2004) teigia, kad išskyros yra būdingas piometros
poţymis.
51
IŠVADOS
1. Kiaušidţių ir gimdos patologijos katėms yra labai retos (pasireiškia 7 proc. tirtų patelių)
ir dauguma aptinkamos rutininės OHE metu. Iš kiaušidţių patologijų daţniausiai aptinkamos cistos,
o iš gimdos patologijų - piometra.
2. Didesnė dalis šeimininkų ryţtasi OHE, kai jų augintinė subręsta lytiškai ir jų amţius
siekia 1 - 5 metų. Vidutinis kastruojamų kačių amţius yra 30 mėnesių.
3. Daţniausiai OHE atliekama, kad išvengti nelauktų palikuonių arba problemų, susijusių
su katės elgsena rujos metu ir jos daţnumu.
4. Praėjus 6 mėnesiams po OHE 2/3 kačių svoris nepasikeičia. Tik 4/5 šeimininkų keičia
augintinių ankstesnį pašarą į specialiai kastruotoms pritaikytą įvairių gamintojų pašarą.
5. Piometra vystosi daţniausiai 1 - 5 metų amţiaus, nekergtoms katėms mišrūnėms. 1/7
apklaustųjų naudojo savo gyvūnams vaistinį preparatą Perlutex“, kuris galimai paskatino piometros
išsivystymą. Vidutinis piometros pasireiškimo amţius - -6 metai.
6. 65 proc. atvejų katėms pastebėtos pūlingos išskyros iš lytinių takų, tai būdinga atvirai
piometros formai.
7. Priklausomybės tarp gimdos ir kiaušidţių patologijų ir kačių atvestų vadų skaičiaus
nenustatyta. Patologijos daţniausiai nustatytos įvairaus amţiaus mišrūnėms. Nuo rujos laikotarpio
galimai priklauso tik piometros ir CEH išsivystymas.
52
LITERATŪRA
1. Agudelo C.F. Cystic endometrial hyperplasia- pyometra complex in cats.
Veterinary Quarterly. Czech Republic, 2005. P. 173 - 181.
2. Anderson C., Pratschke K. Uterine adenokarcinoma with abdominal metastases in an
ovariohysterectomised cat. Journal of feline medicine and surgery. 2011, 13, P. 44 - 47.
3. Angulo S. Uterus, vagina and vulva pathologies in the dog and cat. Southern
European Veterinary Conference. 2009 oct. 2 - 4, Spain.
4. Aspinall V., Capello M., Cappello M., O’Reilly M., Introduction to veterinary
anatomy and physiology. Butterworth-Heinemann, USA. 2004. P.134 - 148.
5. Aughey E., Frye F.L. Comparative veterinary histology with clinical correlates.
Taylor & Francis, USA. 2010. P. 183 - 191.
6. Ball R.L., Birchard S.J., May L.R., Threlfall W.R., Young G.S. Ovarianremnant
syndrome in dogs and cats: 21 cases (2000-2007). Journal of the American veterinary
medical association. 2010, Vol. 236, No. 5. P. 548 - 553.
7. Basaraba R.J., Kraft S.L., Andrews G.A., Leipold H.W., Small D. An ovarian
teratoma in a cat. Veterinary pathology online. 1998, Nr. 35: P. 141.
8. Cho S., Lee H., Hong S., Kim O. Uterine adenocarcinoma with feline leukemia virus
infection. Labaratory animal research. 2011: 27(4), P. 347 - 351.
9. Cooper T.K., Ronnett B.M., Ruben D.S., Zink M.C. Uterine myxoid leimyosarcoma
with widespread metastases in a cat. Veterinary pathology online. 2006 43:P. 552 - 556.
10. Davidson M.G., Else R.W., Lumsden J.H. BSAVA Manual of small animal clinical
pathology. BSAVA, UK. 1998. P. 339 - 343.
11. Dellmann D.H., Eurell J. Textbook of veterinary histology. Wiley-Blackwell, UK.
2007. P. 247 - 260.
12. Dijk E.J., Gruys E., Mouwen J.M.V.M. Color atlas of veterinary pathology. Elsevier
Saunders, Canada. 2007. P. 107 - 108.
13. Dyce K.M., Sack W.O., Wensing C.J.G. Textbook of veterinary anatomy. Elsevier
Saunders, USA. 2010. P. 459 - 466.
14. Dobson J.M., Lascelles B.S.X. BSAVA manual of canine and feline oncology.
BSAVA, UK. 2011.
15. Dong W., Chun J., Qian C. Histopathological observation on the uterus and ovary of
a cat with pyometra. Pakistan veterinary journal. ISSN: 0253 – 8318, 2012.
53
16. Dwight C.H., MacLachlan N.J., Walker R.L. Veterinary microbiology. Paperback,
USA. 2004. P. 501 - 503.
17. Feldman E.C., Nelson R.W. Canine and feline endocrinology and reproduction.
Elsevier Saunders, USA. 2004. P.1016 - 1043.
18. Foster R. Surgical pathology of the feline female reproductive tract.
http://www.uoguelph.ca/~rfoster/repropath/repro.htm prieiga per internetą 2013.05.15
19. Gelberg H.B., McEntee K. Veterinary pathology online. 1985 : 22, P. 572.
20. Gelberg H.B., McEntee K., Heath E.H. Feline cystic rete ovarii. Veterinary
pathology online. 1984 : 21. P. 304.
21. German A.J., Holden S.L., Moxham G.L., Holmes K.L., Hackett R.M., Rawlings
J.M. A simple, reliable tool for owners to assess the body condition of their dog or cat.
The journal of nutrition. 2006. 136: 2031 - 2033.
22. Harvey A., Tasker S. BSAVA Manual of feline practice a foundation manual.
BSAVA, UK. 2013. P. 407 - 409.
23. Hong S., Cho Sung Jin, Lee H., Chung Z., Kim O. Simultaneous uterine
adenocarcinoma and leiomioma with ovarian interstitial cell tumor in a cat. 2012. ISSN
1976 - 7447.
24. Little S. Feline reproduction problems and clinical challenges. Journal of feline
medicine and surgery. 2011. T.13, 508 - 515.
25. Macun H., Ozyurtlu N. Endometrial polyps and adenoma in a cat with hydrometra:
case report. Tubitak. 2004, P. 447 - 449.
26. Mačiulskis P., Aniulienė A., Pockevičius A., Juodţiukynienė N. Makroskopiniai ir
mikroskopiniai organų ir audinių tyrimai. Naujasis lankas, Kaunas. 2007. P 79.
27. Miller D.M. Ovarian remnant syndrome in dogs and cats: 46 cases (1988 - 1992).
Journal of veterinary diagnostic investigation. 1995, 7. P. 572.
28. Miller M.A., Ramos-Vara J.A., Dickerson M.F., Johnson G.C., Pace L.W., Kreeger
J.M., Turnquist S.E., Turk J.R. Uterine neoplasia in 13 cats. Journal of veterinary
diagnostic investigation. 2003 15, P. 515.
29. Morgan V. Handbook of small animal practice. USA. 1988. P. 651-666.
30. Nielsen S.W., Misdorp W., McEntee K. Tumours of the ovary. PubMed. 1976, 53 (2-
3): 203 - 15.
31. Noakes D.E., Parkinson T.J., England C.W. Veterinary reproduction and obstetrics.
Elsevier saunders, USA. 2009. P. 37 - 40, 667 - 671.
54
32. Okkens A.G., Kooistra H.S. Reproductive problems in the bitch and the queen.
Veterinary quarterly. 1997, 19: sup1, P. 36 - 37.
33. Padaiga A., Lasys V., Sederevičius A. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija.
LVA, Kaunas. 2006. P. 158 - 173.
34. Polat B., Salmanoglu M.R. Hydrometra and endometrial hyperplasia in a cat with
follicular cyst. Journal of applied biological sciences. 2007, 1(3) P. 109 - 110.
35. Rand J. Problem-based feline medicine. Elsevier saunders, USA. 2006. P. 1145-
1149, 1151-1163.
36. Sapierzynski R.A., Dolka I., Cywinska A. Multiple pathologies of the feline uterus: a
case report. Veterinarni medicina, 2009 (7), P. 345 - 350.
37. Sato T., Maeda H., Suzuki A., Shibuya H., Sakata A., Shirai W. Endometrial stromal
sarcoma with smooth muscle and glandular differentiation of the feline uterus. Veterinary
pathology online. 2007 44, P. 379.
38. Schlafer D.H., Gifford A.T. Cystic endometrial hyperplasia, pseudo- placentational
endometrial hyperplasia, and other cystic conditions of the canine and feline uterus.
Theriogenology 70 (2008) P. 349 - 358.
39. Schultheiss P.C., Jones R.L., Kesel M.L., Olson P.N. Normal bacterial flora in canine
and feline uteri. Journal of veterinary diagnostic investigation. 1999 11. P. 560.
40. Simpson G., England G., Harvey M. BSAVA manual of small animal reproduction
and neonatology. BSAVA, UK. 2004. P. 235.
41. Sontas B.H., Erdogan O., Apaydin Enginler S.O., Turna Yilmaz O., Sennazli G.,
Ekici H. Endometrial adenocarcinoma in two young queens. Journal of small animal
practice (2013) 54, P. 156 - 159.
42. Stalioraitytė E. Patologinė anatomija. Naujasis lankas, Kaunas. 2001.
43. Stanley S.W., Pacchiana P.D. Uterine torsion and metabolic abnormalities in a cat
with a pyometra. The Canadian veterinary journal. 2008; 49 (4). P. 398 - 400.
44. White R.A. BSAVA manual of small animal oncology. BSAVA, UK. 2003. P. 352.
45. Биорж В. Стерилизированные кошки. Ветеринар, 2/1999. P. 18 - 24.
46. Чандлер Э.А., Гаскелл К.Дж., Гаскелл Р.М. Болезни кошек. Аквариум, Россия.
2002. P. 250 - 251, 256 - 257.
47. Шебиц Х., Брасс В. Оперативная хирургия собак и кошек. Аквариум, Россия.
2001.P. 327 - 329.
55
PRIEDAI
1 priedas
Gerb. Kačių augintojai
Maloniai prašau Jūsų atsakyti į keletą klausimų apie Jūsų augintinę. Suteikta informacija bus
panaudota moksliniams tikslams. Privati informacija nebus viešinama, ja pasinaudosime, jei reikės
susisiekti su Jumis, kad pranešti naujus duomenis apie Jūsų augintinį. Iš karto dėkoju.
Pagarbiai, LSMU VA studentė M. Gželko
1. Savininko vardas, pavardė __________________________________________________
2. Adresas, tel. nm. __________________________________________________
3. Gyvūno vardas __________________________________________________
4. Gyvūno veislė (pažymėkite tinkamą)
Meino meškėnas
Siamo
Sfinksas
Persų
Rusų mėlynoji
Britų
Egzotų
Mišrūnė
Kita
_____________________________________________________
5. Gyvūno amžius
<6 mėn.
6 mėn. - 1 metai
2- 5 metai
6- 10 metai
>10 metai
Jei ţinote tikslų amţių
____________________________________________________
6. Gyvūno svoris:
Iki 1 kg
1-3 kg.
4-7 kg.
8-12 kg.
>12 kg.
Jei ţinote tikslų svorį
__________________________________________________
Tęsinys kitoje pusėje
56
7. Paskutinė ruja pasireiškė prieš
1 sav.
1 mėn.
2 mėn.
Kita
______________________________________________________
8. Vadų skaičius
1
2
3
Kita
______________________________________________________
9. Gyvybingų kačiukų skaičius
100 %
50 %
<50 %
>50%
10. Priežastys ar negalavimai, dėl kurių kreipiatės į vet. gydytoją
Apetito praradimas
Ištakos
Temperatūros pakitimai
Pasikeitęs elgesys
Nerami
Apatiška
Ruja:
Daţnai besikartojanti
Nepasireiškia
Sterilizacijos (kastracijos) atlikimui
Kita
_____________________________________________________
top related