miŠkininkystĖ ir kraŠtotvarka - kmaik10).pdfekologinis ūkininkavimas, pasak e. jasinsko ir z....
Post on 13-Aug-2020
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA
KAUNAS FORESTRY AND ENVIRONMENTAL ENGINEERING UNIVERSITY
OF APPLIED SCIENCES
MIŠKININKYSTĖ IR KRAŠTOTVARKA
FORESTRY AND LANDSCAPE MANAGEMENT
2016 3 (10)
2016
REDAKTORIŲ KOLEGIJA:
EDITORIAL ADVISORY BOARD:
Vyriausiasis redaktorius / Editor in Chief:
Doc. dr. Albinas Tebėra
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of
Applied Sciences, Lithuania
Atsakingoji sekretorė / Managing Editor:
Kristina Butkienė
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of
Applied Sciences, Lithuania
Nariai / Members:
Doc. dr. Inga Adamonytė Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuva
Aleksandras Stulginskis University, Lithuania
Doc. dr. Audrius
Aleknavičius
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of Applied
Sciences, Lithuania
Doc. dr. Vytautas Bareika
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of Applied
Sciences, Lithuania
Dr. Valerija Baronienė Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Lietuva
Dubrava Experimental and Training Forest Enterprise, Lithuania
Doc. dr. Vincas Gurskis
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of Applied
Sciences, Lithuania
Dr. Jozesf Horvath Šegedo universitetas, Vengrija
University of Szeged, Hungary
Dr. Vilma Kriaučiūnaitė-
Neklejonovienė
Kauno technologijos universitetas, Lietuva
Kaunas University of Technology, Lithuania
Doc. dr. Velta Paršova Latvijos žemės ūkio universitetas, Latvija
Latvia University of Agriculture, Latvia
Doc. dr. Edmundas
Petrauskas
Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuva
Aleksandras Stulginskis University, Lithuania
Prof. hab. dr. Edvardas
Riepšas
Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuva
Aleksandras Stulginskis University, Lithuania
Doc. dr. Loreta Semaškienė
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of Applied
Sciences, Lithuania
Dr. Aušra Steponavičienė Kauno kolegija, Lietuva
Kaunas University of Applied Sciences, Lithuania
Doc. dr. Tapani Tasanen Seinajoki taikomųjų mokslų universitetas, Suomija
Seinajoki University of Applied Sciences, Finland
Dr. Jerzy Wojtatowicz Varšuvos ekologijos ir vadybos universitetas, Lenkija
University of Ecology and Management in Warsaw, Poland
TURINYS
CONTENTS
Virginija Atkocevičienė, Daiva Juknelienė, Jolanta Valčiukienė, Juozas Ūselis
Darnus ekologinis ūkininkavimas Telšių rajone. Sustainable - organic farming in
Telsiai district....................................................................................................................
6
Daiva Gudritienė, Edita Abalikštienė
Skaitmeninių kartografavimo metodų taikymas analizuojant pažeidimus saugomose
teritorijose. Application of digital cartographic methods for the analysis of infringe-
ments of the rules of protected areas................................................................................
14
Daiva Gudritienė
Žemės informacinės sistemos taikymo galimybės Lietuvoje. Application possibilities
of land information systems in Lithuania ........................................................................
21
Kristina Lukauskaitė, Dalia Perkumienė
Organic farming control system. Ekologinio ūkininkavimo kontrolės sistema.................
29
Irena Marinko, Dalia Perkumienė, Zita Baužienė, Indrė Knyvienė
Characteristics of the contemporary student-centred learning process. Dėstytojo vaid-
muo į studentą orientuotose studijose.........................................................................
38
Özgür Oguz, Violeta Naujokienė, Saulė Milčiuvienė
Occupational health and safety in the European Union directive. Darbuotojų sauga ir
sveikata vykdant Europos Sąjungos direktyvą...................................................................
46
Dalia Perkumienė, Özgür Oguz, Biruta Švagždienė
Peculiarities of working time organization. Darbo laiko organizavimo ypatybės............
53
Dalia Perkumienė, Rokas Jankauskas, Nerija Mikalauskienė
GMO produktų naudojimo teisinis reguliavimas. Legal regulation of GMO products....
65
REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS STRAIPSNIAMS RENGTI/HOW TO
PREPARE A MANUSCRIPT FOR THE SCIENTIFIC JOURNAL...................................
75
Šiame leidinyje publikuojama tarptautinės mokslinės konferencijos „Gamtotvarkos aktua-
lijos – 2016“ pranešimų medžiagos I dalis
This publication includes Part I of proceedings of the International Scientific Conference
"Nature management issues - 2016"
KONFERENCIJOS ORGANIZACINIS KOMITETAS
ORGANIZATIONAL COMMITTEE OF THE CONFERENCE
Nariai/ Members
Dr. Edita Abalikštienė
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of
Applied Sciences, Lithuania
Dr. Dalia Perkumienė
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of
Applied Sciences, Lithuania
PhD. Sinilga Černulienė
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of
Applied Sciences, Lithuania
Dr. Ernesta Liniauskienė
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuva
Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of
Applied Sciences, Lithuania
Dr. Oğuz Özgür Anadolu universitetas, Turkija
Anadolu University, Turkey
Dr. Rita Robles Leono universitetas, Ispanija
University of Leon, Spain
Dr. Andrea Hegedus Šegedo universitetas, Vengrija
Szeged University, Hungary
Dr. Audrius Aleknavičius Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuva
Aleksandras Stulginskis University, Lithuania
Dr. Biruta Švagždienė Lietuvos sporto universitetas
Lithuanian Sports University, Lithuania
FOREWORD
The proceedings of the international scientific - methodical conference “NATURE
MANAGEMENT ISSUES - 2016” consist of scientific articles issued as print (ISSN 2345-
0002) edition.
The conference was held on 18-20 May 2016 at Kaunas Forestry and Environmen-
tal Engineering University of Applied Sciences, Liepų str. 1, Girionys, Kaunas distr.,
Lithuania.
The authors of the articles are teachers, researchers and practising professionals
from Lithuania, Turkey, Slovenia and Nigeria.
The problems of protected areas, nature tourism, ecology; forest use; law; mana-
gement and economics; renewable energy resources; territorial planning; landscape archi-
tecture are studied.
Each author is responsible for correct information of his/her article.
The articles are compiled for publishing by Kaunas Forestry and Environmental
Engineering University of Applied Sciences.
Address: Liepų str. 1, Girionys, Kaunas distr., LT-53101; tel.: +370-37-383 082,
fax: +370-37-383 140, e-mail.: info@kmaik.lm.lt.
Editors
PRATARMĖ
Pranešimų rinkinys “NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016” yra suda-
rytas pagal tarptautinės mokslinės-metodinės konferencijos „Gamtotvarkos aktualijos –
2016“ mokslinius straipsnius, kuris išspausdintas (ISSN 2345-0002) leidiniu.
Konferencija vyko 2016 m. gegužės 18–20 dienomis Kauno miškų ir aplinkos
inžinerijos kolegijoje, Liepų g. 1, Girionys, Kauno r., Lietuva.
Pranešimus parengė dėstytojai, mokslininkai ir praktikuojantys specialistai iš
Lietuvos, Turkijos, Slovenijos ir Nigerijos.
Mokslinių tyrimų pranešimai susiję su saugomų teritorijų, gamtos turizmo, ekolo-
gijos, miško naudojimo, teisės, valdymo ir ekonomikos, atsinaujinančių energijos išteklių,
teritorijų planavimo, kraštovaizdžio architektūros aktualijomis.
Kiekvienas autorius yra atsakingas už pateiktos informacijos teisingumą.
Pranešimų rinkinys sudarytas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos.
Adresas: Liepų g. 1, Girionys, Kauno r., LT-5310.; Tel.: + 370-37-383 082, faks.: + 370-
37-383 140, el. p.: info@kmaik.lm.lt.
Redkolegija
6 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
DARNUS EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS TELŠIŲ RAJONE Virginija Atkocevičienė 1,2, Daiva Juknelienė 1,2, Jolanta Valčiukienė 2, Juozas Ūselis2
1 Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 2 Aleksandro Stulginskio universitetas Anotacija
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios visame pasaulyje pradėjo plisti ekologinės ir
tausojančios žemdirbystės idėjos. Ekologinių ūkių kūrimąsi skatino didėjantis susirūpinimas dėl
aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės nykimo, nedarbo didėjimo, genetinių ligų atsiradimo, mais-
to kokybės prastėjimo bei cheminių medžiagų naudojimo, sveikatos problemų ir gamtinių išteklių
nykimo. Beatodairiškas aplinkos teršimas, su tuo susijęs sparčiai kintantis klimatas, ozono sluoksnio
plonėjimas, didelė maisto tarša, įvairiausios pražūtingos žmogaus organizmui ligos bei dvasinis
degradavimas - visa tai sudaro prielaidas ekologinei krizei.
Vienas iš populiariausių parametrų darniam vystymuisi yra ekologinis ūkis. Ekologinį ūki-
ninkavimą, kaip alternatyvų būdą, Lietuvoje ir kitose šalyse skatina didėjantis susirūpinimas aplinka
ir jos apsauga, maisto kokybe ir kt. Norint išspręsti aplinkosaugines problemas ūkininkaujant ekolo-
giškai naudojamos gamtai ir žmogui nekenksmingos technologijos, kurios mažina cheminių me-
džiagų atsiradimą aplinkoje bei riboja sintetinių cheminių medžiagų naudojimą. Visa tai suteikia
galimybę apsaugoti aplinką, sumažinti ar iš dalies pašalinti neigiamus veiksnius, darančius įtaką
ekosistemai, išsaugoti biologinę įvairovę, efektyviau naudoti gamtos bei energijos išteklius, gaminti
ir suteikti vartotojams neužterštus, sveikus produktus.
Ekologinis žemės ūkis vadovaujasi nustatytais principais, kurie skatina saugoti mus supan-
čią aplinką, kurti ir palaikyti uždarus maisto medžiagų apytakos ciklus apykaitinių procesų grandi-
nėje – dirva – augalai – gyvūnai, vystant mišrius augalininkystės – gyvulininkystės ūkius, išsaugoti
ir didinti dirvožemio našumą, taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius.
Raktažodžiai: ekologinis žemės ūkis, kaimo plėtra, žemės ūkio naudmenos, ūkininkas.
Įvadas
Lietuvai 2004 m. tapus Europos Sąjungos nare, daugelis šalies ūkininkų nuspren-
džia ūkininkauti ekologiškai. Priežastys gali būti įvairios: daugelį ūkininkų traukia visame
pasaulyje populiarėjantis ūkininkavimo būdas arba didėjanti ekologiškai išaugintų produk-
tų paklausa, be abejo, didelę įtaką turi solidžios subsidijos. Europos Sąjungoje ekologinis
ūkininkavimas yra viena iš prioritetinių šakų, kuri remiama finansiškai.
Ūkininkaujant ekologiškai naudojamos gamtai ir žmogui nekenksmingos techno-
logijos, kurios mažina cheminių medžiagų atsiradimą aplinkoje bei riboja sintetinių chemi-
nių medžiagų naudojimą. Ekologinis ūkininkavimas, pasak E. Jasinsko ir Z. Kazakevi-
čiaus, (2008) teikia tiek aplinkosauginę, tiek ekonominę ir socialinę naudą, o visa tai yra
darnaus vystymosi sudedamosios dalys. Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse šiuo metu
vyksta diskusijos apie ekologinę žemdirbystę, kaip apie vieną geriausių alternatyvų susida-
riusioje situacijoje.
Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos Rio de Žaneire 1992 me-
tais pasaulio viršūnių susitikime. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro trys ly-
DARNUS EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS TELŠIŲ RAJONE 7
SUSTAINABLE - ORGANIC FARMING IN TELŠIAI DISTRICT
giaverčiai komponentai: aplinkosauga, ekonominis bei socialinis vystymasis (Lietuvos...,
2003).
M. L. Bemelmansas-Videcas, R. C. Ristas, E. Vedungas (1998) darnaus vystymosi
užtikrinimui siūlo taikyti reguliavimo priemones, kurios, jų nuomone, turėtų būti: įstaty-
mai, ekonominės priemonės bei informacijos perdavimas.
Modernus Europos Sąjungos šalių žemės ūkis turi užtikrinti vartotojų aprūpinimą
maistu ir padėti išmaitinti vis daugiau pasaulio gyventojų. Bendroji žemės ūkio politika
kreipiama įgyvendinti socialinio ir ekonominio vystymosi strategijos Europa 2020 priorite-
tus, kurie prisideda prie klimato neigiamo pokyčio mažinimo, inovacijų skatinimo ir naujų
darbo vietų sukūrimo (Vaznonis ir kt., 2011).
V. Skulskis (2010) bei F. Offermann ir H. Nieberg (2000) teigia, kad viena iš
reikšmingiausių darnaus ūkio išraiškų yra ekologinis ūkininkavimas. Jis pripažintas, kaip
veikianti prevencinė aplinkos apsaugos priemonė, kuri savo potencialiomis galimybėmis
sprendžia žemės ūkio produktų konkurencingumo, kaimo gyventojų užimtumo bei papil-
domų pajamų klausimus.
Šiandieniniame pasaulyje itin svarbūs aplinkosauginiai reikalavimai, pasaulio
gamta jau smarkiai paveikta besiplėtojančios cheminės pramonės. Išsaugojimas biologinės
įvairovės, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo - tai pagrindinės viešos gėrybės sukurtos že-
mės ūkio (Hasund, 2013). Ūkininkas privalo sąmoningai plėtoti savo veiklą, jog nepakenk-
tų sau, aplinkiniams ir ateities kartoms.
Žemės ūkio daugiafunkciškumo sąvoka apima žemės visas ūkio veiklos sukurtas
prekes, produktus ir paslaugas. Pastaruoju dešimtmečiu daugiafunkcinis žemės ūkis bei
ūkininkavimo vaidmuo ekonomikai ir visuomenei, politikoje ir mokslo srityse yra nuolat
diskutuotina tema (Marsden ir Sonnino, 2008).
Ekologinių ūkių kūrimąsi taip pat sąlygoja didėjantis ūkininkų sąmoningumas, no-
ras įgyvendinti ekologinio gyvensenos būdo idėjas praktikoje, ekologiškų produktų augi-
mas rinkoje, didėjanti aplinkos apsaugos motyvacija, ūkininkaujančių ekologiškai finansi-
nis rėmimas (Makutėnienė ir kt., 2010). De Lauwere ir kt. (2004) teigia, kad veiksniai tu-
rintys įtakos ekologinio ūkininkavimo vystymuisi gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius
veiksnius. Išoriniai veiksniai laikomi nepriklausomais nuo ūkininkaujančiųjų ir yra susiję
su žemės ūkio kintančia politika, vidiniai – priešingai išorinių, susiję su ūkininko ūkiu bei
jo asmenybe (Skulskis ir kt., 2008).
Teigiama, kad sparčiam ekologinio ūkininkavimo vystymuisi Lietuvoje didelę įta-
ką turėjo Europos Sąjungos narystė, kurioje buvo sukurtos itin palankios sąlygos šiam ūki-
ninkavimo būdui plėtotis. Mokamos didelės tiesioginės kompensacinės išmokos norint
užtikrinti ekologinį ūkininkavimą kaip taikantį naujausias gamybos technologijas ir suteikti
galimybę kompensuoti už ribojamos žemdirbystės netektas pajamas (Kriščiukaitienė ir kt.,
2012).
Teigiama, kad šie tikslai suformuoti remiantis pagrindiniais ekologinio žemės ūkio
plėtros motyvais. Ekologinis motyvas – taršos sumažinimas, biologinės įvairovės išsaugo-
jimas, saugaus maisto išsaugojimas ir pagaminimas. Ekonominis motyvas – vietinių ištek-
lių naudojimas, energetinių ir materialinių sąnaudų sumažinimas, ūkio problemų sprendi-
mas, gamybos kaštų mažinimas, produktų realizacija aukštesne kaina. Socialinis motyvas –
8 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
darbo vietų didinimas, nedidelių ūkių išsaugojimas. Kultūrinis motyvas – etnokultūros
puoselėjimas, dvasinės kultūros ugdymas.
Tyrimų metodika
Analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus
naudota mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, apibendrinimas ir sistemini-
mas.
Naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei palyginimo metodai. Statistinei
informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo
būdai.
Tyrimas atliktas naudojantis Lietuvos Respublikos žemės fondo, Lietuvos žemės
ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis.
Rezultatai
Ekologinių ūkiu veikla Lietuvoje pradėta 1993 m. Tais metais sertifikuoti devyni
ūkiai ir jiems suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkininkavimą statusas. Kasmet
Lietuvoje sertifikuotų ekologinių ūkių skaičius ir plotas didėjo ir 2006 metais ūkių jau bu-
vo 2348. Per metus nuo 2006–2007 m. ūkių skaičius išaugo iki 2855 ūkių, tarp jų – ir 13
žuvininkystės ūkių. 2007 m. sertifikuotas ekologinės gamybos plotas užėmė apie 125 tūkst.
ha, tai yra apie 5 % tuo metu deklaruotų išmokoms žemės ūkio naudmenų ploto.
Ypač stiprus ekologinės gamybos padidėjimas pastebėtas 2003 m., tai lėmė dides-
nės išmokos nei tradiciniams ūkiams. Ekologiniai ūkiai didėja, tačiau ekologiškų gaminių
rinka vystosi chaotiškai. Gamintojai neaprūpina ekologiškais produktais vidaus rinkos.
Tam įtakos turi ne tik šių produktų stygius, bet ir ne visada patraukli prekinė produkcijos
išvaizda bei kaina (Čiegis, 2009).
Pagal M. Sakalauskaitės ir A. Dėdelio (2014) išanalizuotus duomenis teigiama,
kad Lietuvoje ekologinių ūkių daugiausiai buvo 2007 metais (2855). Bet nuo tada ekologi-
nių ūkių vis mažėja, tačiau patys ūkiai stambėja ir ekologinės gamybos plotas kasmet auga.
2013 m. ekologinės gamybos plotas buvo daugiau kaip 172 tūkst. ha. Atsižvelgiant į didė-
jančią ekologinių gaminių paklausą užsienyje bei iš lėto ir Lietuvoje manoma, kad ekolo-
ginių ūkių skaičius ir jų užimamas plotas nemažės. 2010–2013 m. laikotarpiu didžiausi
ekologinių ūkių plotai buvo Panevėžio ir Vilniaus, o mažiausi – Marijampolės ir Šiaulių
apskrityse (1 pav.).
Galime teigti, kad Telšių apskrityje ekologinių ūkių plotai nuo 2010 iki 2013 metų
išliko pastovūs ir sudarė nuo 6,1 iki 8 % visų ūkių ploto. Ekologinis žemės ūkis – tai lyg
ūkininkavimo sistema, kuria siekiama išauginti ekologiškus žemės ūkio produktus nenau-
dojant sintetinių trąšų, pesticidų ir augimo stimuliatorių bei laikomasi kitų ekologinio že-
mės ūkio Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Pagal VšĮ ,,Ekoagros“ pateiktus duomenis nustatyta, kad 2008 m. sertifikuota
2805, 2009 m. – 2679, 2010 m. – 2668, 2011 m. – 2598, 2012 m. – 2511 ir 2013 m. buvo
2570 ekologinės gamybos ūkių. Nepaisant ūkių skaičiaus mažėjimo pastebėtas ūkių stam-
bėjimas ir nustatyta, kad kasmet ekologinės gamybos plotas vis auga. 2007 m. jis siekė
125,45, 2011 m. – 157,99, 2012 m. – 162,65, o 2013 m. ekologinės gamybos plotas buvo
daugiau kaip 172 tūkst. ha.
DARNUS EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS TELŠIŲ RAJONE 9
SUSTAINABLE - ORGANIC FARMING IN TELŠIAI DISTRICT
1 pav. Ekologinių ūkių plotai apskrityse 2010-2013 metais (procentais) (Saka-
lauskaitė ir kt., 2014)
Fig. 1. Areas of organic farming in 2010-2013 (percentage) (Sakalauskaite and
others, 2014)
VŠĮ „Ekoagros“ sertifikuoja ekologinius ūkius ir jų produkciją, nuolat tikrina, kad
juose būtų laikomasi visų reikalavimų. Pasak įstaigos direktoriaus Antano Makarevičiaus,
kontrolė ekologiniuose ūkiuose labai didelė, galima sekti visą žaliavos kelią nuo lauko iki
galutinio produkto, todėl ūkininkams būtų per didelė rizika bandyti „apeiti“ ekologinio
ūkininkavimo taisykles. Šiais metais sertifikuota apie 2700 ūkių, kuriuose dirbama apie
210 tūkst. ha žemės. Keičiasi ir žmonių požiūris į ekologiją. Gaila, kad dar nedaug ekolo-
giškos žaliavos perdirbama Lietuvoje, daugiausiai jos parduodama kitoms Europos šalims.
Moderniausių ūkių kūrimuisi reikalingos informacinių technologijų, užsienio
kalbų žinios. Daugelis naujovių vyresnio amžiaus ūkininkui tampa kliūtimi siekti moder-
nios žemės ūkio veiklos. Galime daryti išvadą, kad mažas skaičius jaunų ūkininkų Telšių r.
sav. gali lemti nedidelį ekologinių ūkių skaičių (2 pav.).
10 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
2 pav. Telšių r. sav. žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas pagal registracijos for-
mą (sudaryta pagal Telšių r. sav. VšĮ ,,Ekoagros“ skyriaus ir Telšių Žemės ūkio skyriaus
2015 metų pateiktus duomenis)
Fig. 2. Distibution of agricultural land in Telsiai district by the form of registra-
tion (according to data given by Telsiai district public company „Ekoagros“ and Telsiai
agriculture department)
Telšių r. sav. sertifikuotų ekologinių ūkių plotas užima 8 680,86 hektarų, tai suda-
ro 12,08 proc. bendro ūkininkų ūkių naudojamo žemės ploto. Registruotų ūkių žemės ūkio
naudmenų plotas sudaro 70,71 proc. bendro ūkininkų ūkių naudojamo žemės ploto, likusi
17,21 proc. dalis – tai neįregistruoti į ūkininkų ūkių registrą žemės plotai. Telšių r. sav.
sertifikuotų ekologinių ūkių pareiškėjų skaičius yra 119, kurie užsiima augalininkystės,
gyvulininkystės ir perdirbimo ekologiniais ūkiais (3 pav.).
3 pav. Telšių r. sav. sertifikuotų ekologinių ūkių pasiskirstymas pagal pasirinktą
veiklos kryptį (sudaryta pagal Telšių r. sav. VšĮ ,,Ekoagros“ skyriaus pateiktus 2015 metų
duomenis)
Fig. 3. Certified organic farming distribution in Telsiai district by type of work
(according to data of 2015 provided by Telsiai district public department „Ekoagros“)
12,08 %
17,21 %
70,71 %Ūkiai/Farms
Sertifikuotas ekologinių ūkių plotas/Area ofcertified organic farms
Neįregistruotas žemės plotas/Unregisteredareas
Registruotas žemės ūkio naudmenųplotas/Registered agricultural area
36,14 %
62,18 %
1,68 %
Augalininkystė/Veg agriculture
Augalininkystė+gyvulininkystė /Veg + Live stock farming
Perdirbimas / Processing
DARNUS EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS TELŠIŲ RAJONE 11
SUSTAINABLE - ORGANIC FARMING IN TELŠIAI DISTRICT
Telšių r. sav. daugiausiai yra augalininkystės ir gyvulininkyste sertifikuotų ekolo-
ginių ūkių, kurie sudaro 62,18 proc. Augalininkystės ekologiniai ūkiai sudaro 36,14 proc.
visų ekologinių ūkių. Mažiausiai užima ūkiai, užsiimantys perdirbimu, jie sudaro tik
1,68 proc. visų ekologinių ūkių.
Lietuvos sąlygomis gyvulininkystė yra neatsiejama ekologinio ūkio sistemos dalis.
Be karvių, kiaulių, avių, vištų, kitų gyvulių ar paukščių sunku įsivaizduoti sėkminga ūkine
veikla užsiimantį ekologinį ūkį. Vertinant ekologiniu požiūriu vien lauko augalininkyste
besiverčiantys ūkiai negali būti pripažįstami uždaromis ekologinėmis sistemomis, nes juo-
se nėra augalinės produkcijos vartotojų grandies – gyvulių. Ekologinei gyvulininkystei
keliami šiuolaikiniai elgesio su gyvuliais, jų priežiūros, šėrimo ir laikymo reikalavimai.
Reikalaujama, kad gyvuliams būtų sudaromos optimalios atskirų gyvulių rūšių prigimtį
atitinkančios sąlygos. Vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamų ekologinei gyvulininkys-
tei, padedantis tausoti gyvulių sveikatą, yra gyvulių apsauga nuo stresų. Vienas dažniausių
veiksnių, sukeliančių gyvulių stresus, yra jų įgimtų poreikių neatitinkančios laikymo sąly-
gos.
Telšių r. sav. nustatyta, kad ekologiniuose ūkiuose vyrauja šešios sertifikuotų augi-
namų gyvulių rūšys. Bendras sertifikuotų gyvulių skaičius ekologiniuose ūkiuose Telšių r.
sav. yra 7 757 gyvuliai (4 pav.).
4 pav. Telšių r. sav. ekologinių ūkių sertifikuotų gyvulių skaičius (sudaryta pagal
Telšių r. sav. VŠĮ ,,Ekoagros“ skyriaus pateiktus 2015 metų duomenis)
Fig. 4. The numbers of certificated live stock in Telsiai district (according to the
data of 2015 data provided by Telsiai district public department „Ekoagros“)
3619
1444
2025 21
2466
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
The
nu
mb
ers
of
live
sto
ck in
un
its
Vie
ne
tai
12 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Telšių r. sav. ekologiniuose ūkiuose daugiausiai auginama galvijų, jų sertifikuota
3 619. Didelis sertifikuotų avių skaičius – 2 466. Mažiausiai Telšių r. sav. auginama arklių,
ekologiniuose ūkiuose jų sertifikuoti tik 5.
Apibendrinant galima teigti, kad ekologinių ūkių skaičius Telšių r. sav. lyginant su
visų ūkių skaičiumi yra nedidelis- tik 119 paraiškas ūkininkauti ekologiškai pateikusių
ūkininkų. Ekologinių ūkių sertifikuotas žemės plotas užima 8 680,86 hektarų. Nustatyta,
kad daugiausiai yra augalininkystės su gyvulininkyste ekologinių ūkių, jų yra 74 ūkiai.
Išvados
Telšių r. sav. ekologiniuose ūkiuose daugiausiai auginama galvijų, jų sertifikuota
3 619. Didelis sertifikuotų avių skaičius – 2 466. Mažiausiai Telšių r. sav. auginama arklių,
ekologiniuose ūkiuose jų sertifikuoti tik 5.
Apibendrinant galima teigti, kad ekologinių ūkių skaičius Telšių r. sav. lyginant su
visų ūkių skaičiumi yra nedidelis – tik 119 paraiškas ūkininkauti ekologiškai pateikusių
ūkininkų. Ekologinių ūkių sertifikuotas žemės plotas užima 8 680,86 hektarų. Nustatyta,
kad daugiausiai yra augalininkystės su gyvulininkyste ekologinių ūkių, jų yra 74 ūkiai.
Literatūra
1. Bemelmans-Videc, M. L., Rist, R.C., Vedung, E. Carrots, Sticks, and Ser-
mons: Policy Instruments and Their Evaluation. - New Jersey and London: Transaction
Publishers, 1998 [ interaktyvus]. [ žiūrėta 2016-04-08].
2. Coleman, D. C., Crossley, D. A. Jr., Hendrix, P.F. Fundamentals of soil eco-
logy. For Academic press, London 2004 [interaktyvus]. [žiūrėta 2016-04-12].
3. Čiegis, R. Ekologinis saugumas: nauji iššūkiai planetai. Iš: Strategic Self-
Management, 2006, Nr.1(3), ISSN 1648-5815.
4. Čiegis, R., Zeleniūtė, R. Ekonomikos plėtra darnaus vystymosi aspektu. Iš:
Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2008. ISSN 1392-1142 [interaktyvus]. [žiūrėta
2016-04-16].
5. Čiegis, R. Darnaus žemės ūkio plėtra Lietuvoje. Iš: Vadybos mokslas ir studi-
jos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai: mokslo darbai, 2009. Nr. 16 (1), ISSN
1822-6760.
6. Ekologinės žemės ūkio taisyklės. Valstybės žinios, 2001, Nr. 1-21 [interakty-
vus]. [žiūrėta 2016-04-15].
7. Jasinskas, E., Kazakevičius, Z. Darnaus vystymo skatinimas remiant ekologi-
nius ūkius. Iš: Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai:
mokslo darbai, 2008. Nr. 15(4), ISSN 1822-6760.
8. Kriščiukaitienė, I. Namiotko, V. Iš: Management theory and studies for rural
business and infrastructure development. 2012, Nr. 2 (31), ISSN 1822-67606760.
9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymas
Nr. 3D-288 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl ekolo-
ginio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Iš: VŠĮ „Ekoagros“, 2015.
10. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2015 m. sausio 1 d. Vilnius.
DARNUS EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS TELŠIŲ RAJONE 13
SUSTAINABLE - ORGANIC FARMING IN TELŠIAI DISTRICT
11. Makutėnienė, D. Makutėnas, V. Išorinių veiksnių poveikio ūkininkų motyva-
cijai ekologiškai ūkininkauti vertinimas. Iš: Management theory and studies for rural busi-
ness and infrastructure development. 2010, Nr. 20 (1), ISSN 1822-6760.
12. Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai. Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministerija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilainiai, 2007.
13. Skulskis, V. Ekologinio ūkininkavimo veiksnių modeliavimas. Iš: Manage-
ment theory and studies for rural business and infrastructure development. 2010, Nr. 22
(3), ISSN 1822-6760.
14. Sakalauskaitė, M., Dėdelė, A. Ekologiniai ūkiai Lietuvoje. Iš: Žmogaus ir
gamtos sauga-2dalis, 2014. ISSN 1822-1823.
15. Vaznonis, V., Vaznonis, B. Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos:
link darnaus vystymosi. Iš: Management theory and studies for rural business and infrast-
ructure development. 2011, Nr. 1 (25), ISSN 1822-6760.
16. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras [interaktyvus]. [žiūrėta 2016-
04-15].
Virginija Atkocevičienė, Daiva Juknelienė, Jolanta Valčiukienė, Juozas Ūselis
Sustainable - organic farming in Telšiai district
Summary
Organic farming, as an alternative, has been promoted with the growing concern
about the environment and its protection, food quality in Lithuania and other countries. In
order to solve environmental problems in organic farming, environmental and human-
friendly technologies have been used which reduce chemical substances in the envi-
ronment that limit the use of synthetic chemicals.
Rapid development of organic farming in Lithuania had a significant impact on the
European Union membership, which created particularly favorable conditions for the deve-
lopment of the farming method.
Research over the period 2007-2013 showed that the largest number of organic
farms in Lithuania was in 2007 - 2855. It is argued that since then the number of organic
farms was decreasing: in 2008 were certified 2805, in 2009 - 2679, 2010 - 2668, 2011 -
2598, 2012 - 2511 and in 2013 - 2570 organic farms. Despite the declined numbers of
farms, the farms have been growing each year and the area of organic production was
growing. In 2007 it reached 125.45, in 2011- 157.99, 2012- 162.65 ha, in 2013 organic
production area was more than 172 thous. ha.
In Telšiai area certified organic farms cover 8 680.86 hectares, accounting for
12.08 percent of used land in all farms. Registered farms and agricultural land area makes
up 70.71 percent of used land, and the remaining 17.21 percent - are not registered in the
register of farms land. At the moment there are 119 applicants to get a certificate of Orga-
nic farm, which are engaged in crop production, animal husbandry and processing of orga-
nic farm production.
Keywords: Organic agriculture, rural development, agricultural land, farmer.
14 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
SKAITMENINIŲ KARTOGRAFAVIMO METODŲ TAIKYMAS ANALIZUOJANT PAŽEIDIMUS SAUGOMOSE TERITORIJOSE
Daiva Gudritienė1,2, Edita Abalikštienė2
1Aleksandro Stulginskio universitetas
2 Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
Stengiantis išsaugoti saugomas teritorijas bei norint sumažinti jų niokojimą svarbu žinoti
dažniausiai pasitaikančius administracinio kodekso pažeidimus šiose teritorijose. Sukurtas žemėla-
pis suteiks informacijos apie vietoves, kuriose dažniausiai atliekami pažeidimai.
Tyrimui atlikti pasirinktas Nemuno kilpų regioninis parkas, kuriame siekiama išssiaiškinti
dažniausiai pasitaikančius pažeidimus bei problemiškiausias vietoves.
Šio tyrimo tikslas – atlikti detalią Nemuno kilpų regioninio parko ir aplinkinių saugomų te-
ritorijų pažeidimų analizę bei sudaryti taškinį pažeidimų žemėlapį.
Išsikelti šie uždaviniai:
Apžvelgti Nemuno kilpų regioninio parko steigimo tikslą, draudžiamą bei skatinamą veik-
lą.
Atlikti parko 2007-2013 metų pažeidimų klasifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Admi-
nistracinių teisių pažeidimų kodekso straipsnius.
Sugrupuoti 2007- 2013 metų pažeidimus pagal atlikimo laiką bei sudaryti taškinį pažeidi-
mų žemėlapį, numatyti jo taikymo galimybes.
Atlikus tyrimą, gautos šios išvados:
1. Daugiausiai pažeidimų atliekama nesilaikant 76 str. saugomų teritorijų reikalavimų (sa-
vavališkai pastatytas kilnojamas namelis; aplinkos teršimas, gamtinio rezervato lankymo režimo
pažeidimas) bei 55 str. vandens apsaugos reikalavimų pažeidimai (paviršinio vandens telkinio ap-
saugos juostoje pastatytas automobilis, dirbama žemė, sandėliuojama nenaudojama ž.ū. technika ir
t.t.).
2. Žemėlapyje išryškėja problemiškiausios vietovės, kuriose pažeidimai kartojasi kiekvie-
nais metais. Tai būtų Punios šilo gamtinis rezervatas ir aplink jį esančios teritorijos, Pociūnų ir Bal-
bieriškio miesteliai bei Birštono kurortas.
3. 2014 m. pasikeitusi ataskaitų forma neleidžia detaliai analizuoti pažeidimų, tai galima
traktuoti, kaip neigiamą veiksnį tyrimui, nes nėra tikslių pažeidimų bei vietovių, todėl nebuvo su-
kurtas žemėlapis.
4. Sudarytą žemėlapį kaip papildomą priemonę, galima naudoti pažeidimų prevencijai
vykdyti.
Raktažodžiai: Skaitmeninis žemėlapis, saugomos teritorijos, ŽIS (Žemės informacinė sis-
tema), GIS (Geografinės informacinės sistemos).
Įvadas
Turizmo plėtros prioritetai turi nekonfliktuoti su aplinka (Heberlain, 1993;
Howarth, 1993). Sprendžiant gamtosaugines problemas svarbu pritraukti vietines bend-
ruomenes, mokslininkus bei jų naujausius pasiekimus, vykdyti švietėjišką veiklą. Siekiant
apsaugoti šias teritorijas reikalinga informacija apie dažniausiai pasitaikančius pažeidimus
ir jų atlikimo vietas. Žinant besikartojančias problemas galima skirti daugiau dėmesio joms
spręsti.
Tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autoriai analizuoja susidariusią situaciją, pateikia
statistinius duomenis. Pagrindinius gamtos išsaugojimo principus saugomų teritorijų val-
SKAITMENINIŲ KARTOGRAFAVIMO METODŲ TAIKYMAS ANALIZUOTI PAŽEIDIMAMS SAUGOMOSE 15 TERITORIJOSE APPLICATION OF DIGITAL CARTOGRAPHIC METHODS FOR THE ANALYSIS OF INFRINGEMENTS OF THE RULES OF PROTECTED AREAS
dyme išskyrė Mefee G. K. ir Caroll C. R. (1994). Autoriai teigia, jog privalo būti palaiko-
mi ekologiniai procesai, tikslai ir uždaviniai turi kilti iš ekologinių savybių, ypatybių, sis-
temų žinojimo ir jų supratimo.
Leidinyje „Guide to sustainable tourism in protected areas“ teigiama, jog saugo-
mos teritorijos yra gyvybiškai svarbus mūsų gamtos išteklių paveldas. Gamtos išteklių
apsaugai labai svarbus protingas planavimas ir valdymas (Guide ir kt., 2014).
Dauguma autorių pateikia statistinę medžiagą lentelių bei grafikų forma. Tokia in-
formacija svarbi, tačiau ne visada detali. Ji nėra orientuota erdvėje, nurodoma plati teritori-
ja. GIS technologijos leidžia kaupti duomenis atributų lentelėje ir juos orientuoti erdvėje,
tai yra sieti prie konkrečios vietovės (Papišienė 2014). Šie metodai taikomi Žemės ūkio
naudmenų ploto apskaitai (Bykovienė ir kt., 2014; Gudritienė ir kt., 2015), žemės ūkio
paskirties žemės naudojimo tendencijoms analizuoti (Abalikštienė ir kt., 2013; Abalikštie-
nė ir kt., 2015). Šiuo metu daugelyje sričių Lietuvoje yra taikomi georeferenciniai duome-
nys (Kryžiauskas ir kt., 2010; Gudritienė ir kt, 2014). Jie tarnauja pagrindu sudarant temi-
nius duomenų rinkinius bei įvairios paskirties žemėlapius (Gudritienė ir kt., 2014). Šių
duomenų pagrindu galima sudaryti ir saugomų teritorijų žemėlapius pagal atlikto tyrimo
rezultatus, kurie gali padėti spręsti gamtosaugines problemas, būti naudojamas gamtos
pažeidimų prevencijai vykdyti. Sukurtas žemėlapis suteiks informacijos apie vietoves, ku-
riose dažniausiai atliekami pažeidimai.
Tyrimo tikslas – atlikti detalią Nemuno kilpų regioninio parko ir aplinkinių sau-
gomų teritorijų pažeidimų analizę bei sudaryti taškinį pažeidimų žemėlapį.
Išsikelti uždaviniai: apžvelgti Nemuno kilpų regioninio parko steigimo tikslą,
draudžiamą bei skatinamą veiklą; atlikti parko 2007–2013 metų pažeidimų klasifikaciją
pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisių pažeidimų kodekso straipsnius; sugru-
puoti 2007–2013 metų pažeidimus pagal atlikimo laiką bei sudaryti taškinį pažeidimų že-
mėlapį, numatyti jo taikymo galimybes.
Tyrimo metodai. Analizuoti teisės aktai, knygos, moksliniai straipsniai, užsienio
literatūra, statistiniai duomenys, atliktas interviu su specialistu. Informacija rinkta iš Vals-
tybinės saugomų teritorijų tarnybos (www.vstt.lt), Žemės informacinės sistemos
(www.geoportal.lt), Valstybinio saugomų teritorijų kadastro. Analizuotos Nemuno kilpų
regioninio parko direkcijos 2007–2014 metų užfiksuotų pažeidimų atsakaitos. Taip pat
darbui atlikti buvo taikyta kartografinės medžiagos analizė. Pagal vietovių adresus pažei-
dimai pavaizduoti žemėlapyje naudojantis geoportal.lt tinklalapiu bei ArcGis programiniu
paketu.
Tyrimo objektu pasirinktas Nemuno kilpų regioninis parkas, kuriame siekiama
išssiaiškinti dažniausiai pasitaikančius pažeidimus bei problemiškiausias vietoves.
Rezultatai
Nemuno kilpų regioninis parkas įsteigtas 1992 metais, rugsėjo 24 dieną siekiant iš-
saugoti unikalias didžiąsias Nemuno kilpas ir Punios šilo kraštovaizdį, jo gamtinę ekosis-
temą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti (Baškytė, 2000; Ba-
rauskas, 2004). Bendras parko plotas yra 25095,6 ha. Regioninis parkas pavaldus Valsty-
binei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
16 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Parko teritorijoje draudžiama:
– draudžiama statyti ir laikyti apgyvendinimui, maitinimui ir kitiems panašiems
tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus;
– draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis;
– saugomų kraštovaizdžio objektų apsaugos zonose neleidžiama įveisti miško, sta-
tyti statinių, užstojančių paveldo objektus, pažeidžiančių jų raiškumą;
– konservacinio prioriteto zonose draudžiama želdinti mišku agrarines naudmenas;
– neleidžiama aptverti miškų, paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių, įvažiavimų ir
įėjimų į juos, pažintinių takų ir vidaus kelių.
Statiniai parke projektuojami, statomi, rekonstruojami bei kapitališkai remontuo-
jami - tik projektus suderinus su parko direkcija.
Išanalizavus visus duomenis nustatyta, jog Nemuno kilpų regioninio parko teritori-
joje daugiausiai pažeidimų padaryta nesilaikant saugomų teritorijų ir vandens apsaugos
reikalavimų.
Buvo sudarytas Nemuno kilpų regioninio parko 2007–2013 metų pažeidimų žemė-
lapis, kuriame pagal atlikimo metus išryškėja problemiškiausios vietovės. Daugiausiai pa-
žeidimų, kurie pasikartoja kiekvienais metais, yra užfiksuota Punios šilo gamtiniame re-
zervate ir aplink jį (1 pav.).
1 pav. 2007-2013 m. pažeidimų pasiskirstymas Punios šilo gamtiniame rezervate
ir aplink jį
Fig. 1. Violations in Punia Natural Rezervation and around it over the period
2007-2013
Taip pat per 2007–2013 m. laikotarpį 17 pažeidimų padaryta Pociūnuose (2 pav.).
Šiame miestelyje dažniausiai nesilaikoma vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos bei
žvejybos taisyklių.
SKAITMENINIŲ KARTOGRAFAVIMO METODŲ TAIKYMAS ANALIZUOTI PAŽEIDIMAMS SAUGOMOSE 17 TERITORIJOSE APPLICATION OF DIGITAL CARTOGRAPHIC METHODS FOR THE ANALYSIS OF INFRINGEMENTS OF THE RULES OF PROTECTED AREAS
2 pav. 2007–2013 m. pažeidimų pasiskirstymas Pociūnuose
Fig. 2. Distribution of violations in Pociūnai in the period 2007-2013
Kita vietovė, kurioje pažeidimai taip pat kartojasi kasmet – Birštono kurortas.
Šiame miestelyje per 2007–2013 metų laikotarpį padaryta 20 pažeidimų (3 pav.).
3 pav. 2007–2013 m. pažeidimų pasiskirstymas Birštone
Fig. 3. Distribution of violations in Birštonas during the period 2007-2013
Tokio pobūdžio žemėlapiai yra paprasti, gerai suprantami ir informatyvūs. Juos
gali sudaryti specialistas ArcGis programa, jei tokio programinio paketo įstaiga neturi,
žemėlapį galima kurti pasinaudojant www.geoportal.lt pateikiamais įrankiais.
Sudarant žemėlapį yra galimybė kurti ne tik grafinį vaizdą, bet ir kaupti atributinę
informaciją apie analizuojamus objektus. Sudarant aukščiau pateiktą žemėlapį atributinėje
18 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
lentelėje buvo kaupiami šie duomenys: pažeidimo atlikimo metai, vieta, nurodoma, kaip
pažeista.
Atributinės informacijos pildymas leidžia grupuoti ir analizuoti kiekvienų metų
duomenis atskirai. Kaip pavyzdį pateiksime 2009 metais nustatytus pažeidimus, nes tais
metais jų įvykdyta daugiausiai per pastaruosius šešerius metus.
Analizuojant pagal Administracinių teisių pažeidimų kodekso septintojo skirsnio
straipsnius beveik pusė visų pažeidimų (43 %) buvo padaryta nesilaikant vandens apsaugos
reikalavimų (55 str.). Ketvirtadalis (24 %) nusižengimų atlikta pažeidžiant saugomų teri-
torijų režimą (76 str.). Lankymosi miške taisyklių pažeidimai sudarė 17 % visų pažeidimų
2009 m. Kiek mažiau, 12 % nuo visų pažeidimų įvyko pažeidžiant 78 str., želdynų ir želdi-
nių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą. Savavališkas medžių ir krūmų
kirtimas bei niokojimas valstybės miško žemėje sudarė tik 2 %, nes toks pažeidimas buvo
atliktas 1 kartą. Taip pat 2 % atitiko ir priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidi-
mas pagal 77 str., kuris įvykdytas 1 kartą (4 pav. ).
4 pav. 2009 m. pažeidimų grupės pagal administracinių teisių pažeidimų kodekso
septintojo skirsnio straipsnius
Fig. 4. Groups of violations in 2009 according to the Code of Administrative
Violations, sections of the seventh paragraph
Gana dažnai pasitaikantis pažeidimas yra automobilio pastatymas vandens telkinio
apsaugos juostoje. 2009 metais tai pasikartojo 8 kartus. Per pusę mažiau, po 4 kartus nusi-
žengta savavališkai kertant medžius miško žemėje bei kūrenant laužą tam neskirtoje vieto-
je. Už Nemuno kilpų regioninio parko aplinkos teršimą gauti 3 įspėjimai. Po 2 kartus pada-
ryti pažeidimai yra tokie: savavališkas medžių genėjimas ne miško žemėje, važinėjimas
automobiliu, kur tai daryti draudžiama, suarta ir dirbama žemė vandens telkinio pakrantės
apsaugos juostoje ir savavališki žemės kasimo darbai. Kiti pažeidimai nustatyti tik po vie-
ną kartą.
Apibendrinus rezultatus nustatyta, kad 2007-2013 metais daugiausiai pažeidimų
padaroma nesilaikant 76 str. saugomų teritorijų reikalavimų (savavališkai pastatytas kilno-
jamas namelis, aplinkos teršimas, gamtinio rezervato lankymo režimo pažeidimas). Dar
SKAITMENINIŲ KARTOGRAFAVIMO METODŲ TAIKYMAS ANALIZUOTI PAŽEIDIMAMS SAUGOMOSE 19 TERITORIJOSE APPLICATION OF DIGITAL CARTOGRAPHIC METHODS FOR THE ANALYSIS OF INFRINGEMENTS OF THE RULES OF PROTECTED AREAS
išsiskiria 55 str., t.y. vandens apsaugos reikalavimų pažeidimai (paviršinio vandens telki-
nio apsaugos juostoje pastatytas automobilis, dirbama žemė, sandėliuojama nenaudojama
ž.ū. technika ir t.t.).
2014 metų pažeidimų analizuoti, kaip 2007–2013 metų, nebuvo galimybės, nes
nuo 2014 m. Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos teikiamos ataskaitos apie saugo-
mose teritorijose padarytus pažeidimus keitėsi. Ataskaitose nebenurodomas tikslus pažei-
dimas ir jo vietovė, pateikiamos tik pažeidimų sritys ir skaičius, todėl 2014 m. pažeidimai
neskirstyti pagal Administracinių teisių pažeidimų kodekso septintojo skirsnio straipsnius.
Taip pat 2014 metų pažeidimai neįtraukti į žemėlapį. Iš viso per 2014 m. buvo padaryti 34
pažeidimai. Iš jų – net 41 % kraštovaizdžio ir saugomų teritorijų srityje. 9 pažeidimai už-
fiksuoti, kaip vandens reikalavimų nevykdymas, tai sudarė 26 %. 15 % pažeidimų padary-
ta nesilaikant miško taisyklių. Savavališkos statybos šiais metais sudaro 12 % visų pažei-
dimų. Po 1 nusižengimą padaryta per žūklę ir teršiant atmosferą ir tai sudarė po 3 %.
Išvados
1. Atlikus analizę nustatyta, jog daugiausiai pažeidimų padaroma nesilaikant 76
str. saugomų teritorijų reikalavimų (savavališkai pastatytas kilnojamas namelis; aplinkos
teršimas, gamtinio rezervato lankymo režimo pažeidimas) bei 55 str. vandens apsaugos
reikalavimų pažeidimai (paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje pastatytas automo-
bilis, dirbama žemė, sandėliuojama nenaudojama ž.ū. technika ir t.t.). Sudarytą žemėlapį,
kaip papildomą priemonę, galima naudoti pažeidimų prevencijai.
2. Sudarytame žemėlapyje išryškėja problemiškiausios vietovės, kuriose pažeidi-
mai kartojasi kiekvienais metais. Tai yra Punios šilo gamtinis rezervatas ir aplink jį esan-
čios teritorijos, Pociūnų ir Balbieriškio miesteliai bei Birštono kurortas.
3. 2014 m. pasikeitusi ataskaitų forma neleidžia detaliai analizuoti pažeidimų, tai
galima traktuoti, kaip neigiamą veiksnį tyrimui, nes nėra tikslių pažeidimų bei vietovių,
todėl nebuvo sukurtas žemėlapis. Žinoma, jog 2014 metais padaryti 34 pažeidimai, jie sus-
kirstyti į 6 grupes: miško naudojimo ir lankymosi, žūklės taisyklių, kraštovaizdžio ir sau-
gomų teritorijų, vandens, atmosferos ir statybos darbų pažeidimai.
Literatūra
1. Abalikštienė, E., Aleknavičius, P. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ten-
dencijos savivaldybėse su vyraujančiomis nenašiomis žemėmis. Žemės ūkio mokslai:
ISSN 1390-0200T. 20, Nr. 3, 2013. p. 133-148.
2. Abalikštienė, E., Gudritienė, D. Identifying the intensity of using agricultural
farming lands for agriculture in Lithuania. Baltic surveying' 15: proceedings of scientific
methodical conference: ISSN 2243-6944. 2015. p. 10-14.
3. Bykovienė, A., Pupka, D., Aleknavičius, A. Žemės ūkio naudmenų ploto aps-
kaita ir pokyčių analizė Lietuvoje. Žemės ūkio mokslai: ISSN 1392-0200, Nr. 2, 2014.
p. 123-138.
4. Gudritienė, D., Abalikštienė, E. Statistical and distant cartography data of a-
bandoned (unused) land. Baltic surveying: internationaL scientific journal: ISSN 2255-
999X. 2014, vol. 1, 2014. p. 92-97.
20 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016 NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
5. Gudritienė, D., Jasiniauskaitė, R. Verification of set of abandoned lands' data
by the field method. Baltic surveying: international scientific journal: ISSN 2255-999X.,
vol. 1, 2014. p. 116-120.
6. Kryžiauskas, A., Motiejauskas, D. Automatizuotas hidrografijos kanalų išsky-
rimas Lietuvos georeferencinio pagrindo duomenų bazėje. Interaktyvus, žiūrėta 2014-05-
14 2014-03-15 (www.tandfonline.com/doi/abs/10.3846/gc.2010.18#.U3Isq3lZrIV). 2010.
7. Papišienė, L. Georeferenciniai duomenys. Interaktyvus, žiūrėta 2014-05-14
(http://www.gis-centras.lt/gisweb/index.php?pageid=8). 2014.
8. Žemės informacinė sistema. Interactive, Accessed in 2014-07-10 (www.zis.lt ).
2014.
Daiva Gudritienė, Edita Abalikštienė
Application of digital cartographic methods for the analysis of infringements of the
rules of protected areas
Summary
In order to preserve protected areas and to reduce their devastation, it is important
to know the most common violations of these areas. The created map will provide informa-
tion about areas where the damage occurs most often. For the research there was selected
the Nemunas Loops Regional Park, in which the main aim was to identify the most co-
mmon violations and the most problematic areas. The object of this research is to carry out
a detailed analysis of violations in the Nemunas Loops Regional Park and protected areas
over the period of 2007- 2014 and to create a dot distribution map of these violations.
The main tasks: to review the aim of the Nemunas Loops Regional Park estab-
lishment, prohibited and promotional activities.
To carry out the classification of violations in these areas during 2007-2013
according to the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania.
To group the violations of 2007-2013 according to the timing and to create a dot
distribution map in order to provide its application possibilities.
The study has led to the following conclusions: most violations were made contra-
ry to the requirements of protected areas (76th clause). For instance, arbitrary constructed
mobile homes, environmental pollution, violation of the visiting regime in nature reserva-
tion, also the violations of water protection requirements (cl. 55). In other words, a car par-
ked in a protected area of water reservoir, on agricultural land stored agricultural equip-
ment which is not used etc.
The map highlights the most problematic areas where violations occur every year.
These are: Punios Šilas Strict Nature Reserve and the areas around it, Pociūnai and Balbie-
riškis towns, Birštonas. The created map can be used as an additional measure for the pre-
vention of violations.
In 2014, the form of reports was changed and it does not let to analyse the viola-
tions in detail. It can be seen as a negative factor in this research because there are no accu-
rate violations and areas. For this reason, the map was not created.
Keywords: Digital map, protected areas, LIS (Land Information System), GIS
(Geographic Information System).
ŽEMĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE 21
APPLICATION POSSIBILITIES OF LAND INFORMATION SYSTEMS IN LITHUANIA
ŽEMĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE
Daiva Gudritienė
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
Aleksandro Stulginskio universitetas
Šio tyrimo tikslas – nustatyti ŽIS paslaugų populiarumą Lietuvoje bei skatinti platesnes jų
naudojimo galimybes Lietuvos bei užsienio vartotojams. Tyrimo objektas – Lietuvos žemės infor-
macinė sistema. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: apžvelgti ŽIS taikymą kitose šalyse; apibū-
dinti ŽIS teikiamas paslaugas bei kaupiamus duomenis; nustatyti ŽIS paslaugų populiarumą Lietu-
voje.
Tyrimui atlikti pasitelkta literatūros bei kartografinės medžiagos analizė, atlikta anketinė
apklausa. Duomenys apdoroti Mikrosoft Exsel programa, pateikti grafikai, informatyvūs paveikslai.
ŽIS duomenis sudaro: erdvinių duomenų apie žemę rinkinių kartografinis pagrindas; teminiai erdvi-
niai duomenų apie žemę rinkiniai bei daug svarbios informacijos iš kadastrų, registrų ir informaci-
nių sistemų.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Žemės informacinė sistema padeda spręsti žemės reformos,
planavimo, žemės ūkio bei kaimo plėtros problemas įvairaus išsivystymo lygio šalyse. ŽIS elektro-
ninės paslaugos ŽIS duomenų gavėjams Lietuvoje teikiamos nemokamai, jos pasiekiamos per ŽIS
žemėlapių naršyklę, paslaugomis patogu ir paprasta naudotis.
Išanalizavus apklausos duomenis, galima teigti, kad Žemės informacinė sistema nėra labai
populiari, tarp visų pateiktų informacinių sistemų ji užėmė trečiąją vietą ir surinko 9,5 procentų
respondentų balsų.
Lietuvos Žemės informacinė sistema yra išvystyta ir plėtojama informacinių technologijų
sritis, kurią plačiau galėtų naudoti tiek Lietuvos, tiek kitų šalių viešieji vartotojai.
Raktažodžiai: Žemės informacinė sistema, erdviniai duomenys, ŽIS paslaugos.
Įvadas
ES šalyse ŽIS vystymui skiriamas didelis dėmesys bei lėšos, todėl Lietuva ŽIS plė-
tojimo srityje neatsilieka nuo kitų ES šalių. Svarbu tai, kad ŽIS duomenų gavėjais gali
būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai, juridiniai asmenys, kitos užsienio valstybių
organizacijos, kurios naudojasi ŽIS duomenimis ir ŽIS elektroninėmis paslaugomis. Todėl
didelė dalis paslaugų viešai prieinama ūkininkams, studentams bei kitiems viešiems varto-
tojams. Jie gali naudoti erdvinių duomenų rinkinių informaciją, atlikti statistinių duomenų
apžvalgą, sudaryti bei parsisiųsti įvairius žemėlapius - tai gali daryti neatlygintinai. Studen-
tai, išmokę naudotis ŽIS paslaugomis, jas gali panaudoti, ruošdami praktinius darbus, kur-
sinius projektus, baigiamuosius darbus. Geras ŽIS paslaugų žinojimas padeda profesinėje
bei praktinėje veikloje daugelio sričių specialistams. Analizuodama literatūrą bei stebėda-
ma situaciją, autorė pastebėjo, kad dažnas vartotojas nežino, kaip galėtų pasinaudoti tei-
kiamomis viešomis ŽIS paslaugomis, todėl reikia viešinti informaciją, ja dalintis.
Tyrimo tikslas – nustatyti ŽIS paslaugų populiarumą Lietuvoje bei skatinti plates-
nį jų naudojimą.
Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: apžvelgti ŽIS taikymą kitose šalyse; apibūdinti
ŽIS teikiamas paslaugas bei kaupiamus duomenis; nustatyti ŽIS paslaugų populiarumą
Lietuvoje.
22 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Tyrimo objektas – Lietuvos žemės informacinė sistema.
Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti pasitelkta literatūros bei kartografinės medžia-
gos analizė, atlikta anketinė apklausa. Duomenys apdoroti Mikrosoft Exsel programa, pa-
teikti grafikai, informatyvūs paveikslai.
Rezultatai
Danijoje 1960 metais buvo įkurta duomenų sistema, kurioje žemės sklypas prade-
damas suvokti, kaip bazinis erdvinis vienetas. Vėliau Austrijoje pradėtas vartoti „kadastro“
terminas. 1970 metais pradėtas naudoti terminas ,,Land lnformation System“ (angl.) –
Žemės informacinė sistema (ŽIS), kuris apjungia ir pakeičia anksčiau naudotus pavadinimus.
ŽIS sistemos pagrindas yra vieninga erdvinė sistema, siejanti duomenų tiekėjus
bei gavėjus (Ciparisse, 2003).
ŽIS yra patogus įrankis priimant teisinius, administracinius ir ekonominius spren-
dimus. Ši sistema padeda spręsti žemės reformos, planavimo, žemės ūkio bei kaimo plėtros
problemas. ŽIS leidžia atlikti duomenų lyginimą, analizę, padeda priimti projektinius
sprendimus Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Amerikoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse.
Platus ŽIS taikymas atskleidžia informacijos rinkimo ir paieškos svarbą siekiant pagerinti
sprendimų priėmimo pajėgumus bei kokybę (Sounders, Cufler, 1993).
Besivystančiose šalyse palaipsniui taip pat pripažįstama ir diegiama ŽIS pradedant
nuo ilgo teisinio proceso, socialinių-ekonominių reformų, kurios sukuria atitinkamą oficia-
lią aplinką ŽIS plėtojimui (Sounders, Cufler, 1993). Pavyzdžiui, Mongolijoje nuo 2012
metų kuriama struktūrizuota kadastro duomenų rinkinių sistema su ,,Multi“ vartotojo
prieiga prie duomenų rinkinių tam, kad būtų išvengta duomenų dubliavimo skirtingose
organizacijose ir siekiant prisitaikyti prie tarptautinių standartų ŽIS srityje. Specialistų
tikslas yra sukurti žemės vertinimo metodiką, veikiančią ŽIS pagrindu (Tuul, 2012).
Aukščiau paminėta skirtingų autorių informacija įrodo ŽIS svarbą įvairaus išsivys-
tymo lygio šalyse, jos reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.
ŽIS paslaugos (1 pav.) – tai veikla, kurią sistema teikia paslaugos gavėjams nuo-
toliniu būdu pasitelkiant informacines priemones (ŽIS…, 2011).
1 pav. ŽIS teikiamos paslaugos
Fig. 1. The provided services of land information system
Straipsnyje bus aptariamos viešai teikiamos paslaugos. ŽIS elektroninės paslaugos
ŽIS duomenų gavėjams teikiamos nemokamai, jos pasiekiamos per ŽIS žemėlapių nar-
šyklę į kurią galima patekti per http://zis.lt/ arba http://www.geoportal.lt/map/, pridėjus
ŽEMĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE 23
APPLICATION POSSIBILITIES OF LAND INFORMATION SYSTEMS IN LITHUANIA
,,ŽIS paslaugos“ (2 pav.). Įrankių juostoje pateikiami 7 įrankiai bei stulpeliu išrikiuoti
duomenų rinkiniai (2 pav.), straipsnyje autorė juos aptars eilės tvarka.
ŽIS nustatymai. Tai įrankis, kurį sistema suaktyvinta su jo pagalba matomas
duomenų rinkinių sąrašas, matavimo vienetų bei paieškose vertinamų plotų pasirinkimo
eilutės. Srityje ,,Matavimo vienetai“ galima nustatyti ploto ir ilgio matavimo vienetus. Sri-
tyje ,,Paieškose vertinami plotai“ nurodomas ploto intervalas aukščiau pasirinktais mata-
vimo vienetais, jeigu to reikalauja užduotis.
Skiltyje ,,Sluoksniai“ galima įsijungti sluoksnius, kurie rodomi žemėlapių naršyk-
lėje. Aktyvius sluoksnius valdyti ir išjungti galima ,,Žemėlapio turinys“ eilutėje. Joje gali
būti išjungiami ir įjungiami sluoksniai bei jų atskiri elementai, prie kiekvieno sluoksnio
yra mygtukas, kurį paspaudus galima atlikti daugiau veiksmų su atitinkamu sluoksniu:
matyti legendą, nusistatyti sluoksnių permatomumą ir t.t.
2 pav. ŽIS žemėlapių naršyklė su įrankių juosta ir erdvinių duomenų apie žemę
rinkiniais
Fig. 2. LIS mapping browser with a toolbar and sets of spatial data of land
Objektų paieška pagal koordinates. Ši paslauga leidžia atlikti erdvinių objektų
padėties paiešką pagal įvestas X ir Y koordinates. Koordinates galima suvesti rankiniu
būdu, paspaudus kairį pelės klavišą ant duomenų įvedimo lango. Įvestos koordinatės žemė-
24 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
lapyje pavaizduojamos taškais, linijomis arba plotais pagal vartotojo pateiktą užklausą,
pasirinkus vieną iš braižymo įrankių.
Objektų paieška pagal plotą. Su šios paslaugos pagalba nurodytoje teritorijoje at-
liekama plotinių erdvinių objektų apie žemę paieška pagal nurodytą ploto intervalą. Tai
labai patogu, kai reikia analizuoti konkrečios savivaldybės ar kadastro vietovės duomenis.
Iš pateikto sąrašo nurodomas pageidaujamas erdvinių duomenų rinkinys, kuriame norime
atlikti paiešką, pasirenkamas plotinių objektų tipas, kurių paieška bus vykdoma. Taip pat
nurodoma norima vieta, t.y. pasirenkama savivaldybė, kadastro vietovė. Paieškos galima
sritis nurodoma, paspaudus mygtuką ,,Nurodyti teritoriją žemėlapyje”. Mygtuku ,,Ieškoti”
iškviečiama paslauga. Gautus rezultatus galima atspausdinti bei išsaugoti su tam skirtų
mygtukų pagalba.
Nurodytų objektų statistika. Nurodytoje teritorijoje atliekama erdvinių duomenų
apie žemę analizė. Pateikiami nurodytų objektų statistiniai duomenys, tokie, kaip bendras
kiekis, bendras plotas, bendras ilgis ir pan. Paslauga prieinama, paspaudus mygtuką
,,Nurodytų objektų statistika”. Sąraše pasirenkamas erdvinių duomenų rinkinys, kuriame
norime suskaičiuoti statistiką, nurodomas objektų tipas, kurių statistikos skaičiavimas bus
atliekamas. Paslaugos vykdymas pradedamas, paspaudus mygtuką ,,Skaičiuoti statistiką”.
Rezultatų lange pateikiami užklaustos paieškos rezultatai. Rodomas objekto aprašymas,
kurio statistika pateikiama, suminis kiekis ir plotas. Paslauga suteikia galimybę matyti gra-
finę duomenų išraišką. Paspaudus mygtuką ,,Atvaizduoti objektus grafiškai”, sugeneruo-
jamas PDF dokumentas su grafiškai pavaizduotais rezultatais.
Žemėlapių palyginimas. Su šios paslaugos pagalba atliekamas skirtingų žemėla-
pių palyginimas dviejuose vienodo dydžio žemėlapių languose. Paslauga iškviečiama, pas-
paudus mygtuką ,,Žemėlapių palyginimas”. Žemėlapių palyginimas atliekamas vertikaliai,
per pusę padalinus darbalaukį. Paslauga patogi norint palyginti skirtingus tos pačios teri-
torijos duomenis, gali būti naudojama teritorijos apžvalgai ar analizei atlikti.
Skenuotų planų paieška. Paslauga teikiama pagal įvairius kriterijus (pagal admi-
nistracinę ribą, nurodytą aprėptį, plano pavadinimą), atliekama skenuotų ir geografiškai
orientuotų (pririštų) melioracijos planų arba kamerialinio žemės našumo vertinimo planų
paieška.
Žemės ir miškų nuoma bei pardavimas. Tai yra paslauga, kai nurodytoje teri-
torijoje atliekama žemės ir miškų nuomos bei pardavimo aukcionuose paskelbtų arba anks-
čiau skelbtų sklypų paieška. Galimybė paiešką atlikti pagal įvairius kriterijus: sklypų pas-
kirties tipą, aukciono tipą, aukciono būseną.
Norint naudotis ŽIS paslaugomis būtina apžvelgti ir pagrindinius erdvinius duo-
menų rinkinius, kurie pateikiami viešiems vartotojams. 1 paveiksle pateikiami pagrindiniai
duomenų rinkiniai (stulpelyje). Erdvinių duomenų apie žemę rinkiniai sudaromi 1994 metų
Lietuvos koordinačių sistemoje, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994
m. rugsėjo 30 d.
Erdvinių duomenų apie žemę rinkinių kartografinį pagrindą sudaro: Lietuvos Res-
publikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT
(G) ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys GDR10LT (A).
Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis sudaro erdviniai objektai, susiju-
sieji su vandens telkiniais, žemės danga, transporto tinklu, inžinerinėmis komunikacijomis,
ŽEMĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE 25
APPLICATION POSSIBILITIES OF LAND INFORMATION SYSTEMS IN LITHUANIA
geodeziniais punktais, aukščiais, vietovardžiais ir t.t. (Kryžiauskas, Motiejauskas, 2010,
Gudritienė, Abalikštienė 2015).
(G) Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis žemėlapis apima visą Lietuvos teritori-
ją. Jis sudarytas aerofotografijų pagrindu. Duomenis sudaro keli paketai. 1995–1999 m.
nespalvoto rastro bei trys spalvoto rastro duomenų paketai, t.y. 2005–2006 m., 2009–2010
m. ir 2012–2013 m. Šiuo metu vyksta naujo ortofotografinio žemėlapio gamybos darbai
(GIS..., 2015).
Teminius erdvinių duomenų apie žemę rinkinius sudaro objektų grafiniai (vektori-
niai) duomenys, šių objektų identifikavimo kodai ir aprašomoji informacija, kiekybiniai ir
kokybiniai rodikliai. Valstybiniai teminiai erdvinių duomenų rinkiniai yra:
1. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio duomenų rinkinys
Dirv_DR10LT;
2. M 1:10 000 Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų rinki-
nys Mel_DB10LT;
3. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo są-
lygų duomenų rinkinys SŽNS_DB10LT.
Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo są-
lygų duomenų rinkinyje SŽNS_DB10LT saugoma informacija apie objektus, kuriems
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specia-
liųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir
miško naudojimo sąlygos (ŽIS..., 2015).
Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio duomenų rinkinį
Dirv_DR10LT sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją ir Lietuvos dirvožemio tipo-
loginių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos
dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas (ŽIS,
2015). Duomenų rinkinio struktūrą sudaro: dirvožemių tipai, vyraujanti dirvožemio pavir-
šinė granuliometrinė sudėtis pagal Fere, vyraujanti dirvodarinė granuliometrinė sudėtis
pagal Fere, dirvožemio našumo balas.
Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių duomenų rinkinys
AŽ_DB10LT, kuriame saugoma informacija apie neprižiūrimas, nenaudojamas arba netin-
kamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio naudme-
nas (ŽIS, 2015).
Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų rinkinyje
Mel_DB10LT saugoma informacija apie nusausintų (geros ir blogos melioracinės būklės)
žemių plotus, nurašytos melioruotos žemės plotus ir nesausintų žemių plotus (ŽIS, 2015).
(F) Daug svarbios informacijos pateikiama ir iš kadastrų, registrų ir informacinių sistemų
duomenų. Skiltyje pateikiami duomenys iš: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų vals-
tybės kadastro; Kultūros vertybių registro; Žemės gelmių registro; Valstybinės geologijos
informacinės sistemos.
2015 metais buvo atlikta anketinė apklausa siekiant išsiaiškinti viešai prieinamų
internetinių prieigų populiarumą Lietuvoje. Buvo apklausta 50 respondentų (3 pav).
Didžioji dalis respondentų – jauni, nuo 16 iki 30 metų, jie sudarė net 78,6 procen-
tus visų apklaustųjų, tai labai gerai, nes ši apklaustųjų grupė nuolat naudojasi informacinių
technologijų pasiekimais.
26 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
3 pav. Respondentų amžius
Fig. 3. The age of respondents
Buvo pateiktos 9 viešos internetinės prieigos, tarp kurių pirmuoju numeriu pami-
nėta zis.lt (4 pav.). Pasirinktos tos prieigos, kurios teikia informaciją apie saugomas teri-
torijas, gamtinius išteklius ir su šiais elementais susijusią informaciją.
4 pav. Viešų internetinių prieigų populiarumas procentais
Fig. 4. The popularity of public internet access in percentage
Anketos apklausoje buvo išvardintos labiausiai žinomos žemės išteklių informaci-
nės sistemos. Remiantis anketos apklausos rezultatais galima teigti, kad paklausiausia yra
interaktyvi žemėlapių svetainė (maps.lt), ji surinko net 20,8 proc. respondentų balsų. Že-
mės informacinė sistema (zis.lt) bei Žemės gelmių registras (www.lgt.lt) yra trečiojoje
vietoje, nes abi surinko po 9,5 proc. respondentų balsų.
ŽEMĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE 27
APPLICATION POSSIBILITIES OF LAND INFORMATION SYSTEMS IN LITHUANIA
Nors apklausoje dalyvavo pakankamai jauni žmonės, rezultatai rodo, kad Žemės
informacinė sistema nėra labai populiari, todėl galima teigti, kad trūksta šių duomenų
populiarinimo.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad Žemės informacinė sistema yra
išvystyta ir plėtojama informacinių technologijų sritis, kurią plačiau galėtų naudoti tiek
Lietuvos, tiek kitų šalių viešieji vartotojai. Vienas šio tyrimo uždavinių ir yra viešinti ir
populiarinti Lietuvos žemės informacinę sistemą, kad ja galėtų pasinaudoti kuo daugiau
viešų vartotojų.
Išvados
1. ŽIS elektroninės paslaugos ŽIS duomenų gavėjams Lietuvoje teikiamos ne-
mokamai, jos pasiekiamos per ŽIS žemėlapių naršyklę, paslaugomis patogu ir paprasta
naudotis. Žemės informacinė sistema padeda spręsti žemės reformos, planavimo, žemės
ūkio bei kaimo plėtros problemas įvairaus išsivystymo lygio šalyse.
2. Išanalizavus apklausos duomenis galima teigti, kad Žemės informacinė sistema
nėra labai populiari, tarp visų pateiktų informacinių sistemų ji užėmė trečiąją vietą ir su-
rinko 9,5 procentų respondentų balsų.
3. Lietuvos Žemės informacinė sistema yra išvystyta ir plėtojama informacinių
technologijų sritis, kurią plačiau galėtų naudoti tiek Lietuvos, tiek kitų šalių viešieji varto-
tojai.
Literatūra
1. Ciparisse, G. Multilingual thesaurus on land tenure. Land Information Systems:
services and tools of public land administration ISBN 92-5-104283-7, 2003.81-96 p. Inte-
raktyvus, žiūrėta 2015-10-03 (ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/005/x2038E/x2038E00.pdf)
2. Dėl Žemės informacinės sistemos nuostatų ir Žemės informacinės sistemos
duomenų saugos nuostatų patvirtinimo. Interaktyvus, žiūrėta 2015-03-15 (https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/bd4058f04f0111e49cf986e1802f1de9), 2014.
3. Gudritienė, D., Abalikštienė, E. Baltic surveying 15. Rsearch of the reliability
of georeferential spatial dataset (GDR10LT) of the republic of Lithuania: ISSN 2255-
999X. vol. 1, 2015. 35-39 p.
4. Kryžiauskas, A., Motiejauskas, D. Geodezija ir kartografija. Automatizuotas
hidrografijos kanalų išskyrimas Lietuvos georeferencinio pagrindo duomenų bazėje. Inte-
raktyvus, žiūrėta 2014-03-15 (www.tandfonline.com/doi/abs/10.3846/gc.2010.18#.U3
Isq3lZrIV), 2010.
5. Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Interaktyvus, žiūrėta 2015-08-25
(www.geoportal.lt), 2015.
6. Papišienė, L. Georeferenciniai duomenys. Interaktyvus, žiūrėta 2015-08-10
(http://www.gis-centras.lt/gisweb/index.php?pageid=8), 2014.
7. Sounders J., Cufler J., Land Information Systems Saunders Interaktyvus, žiūrė-
ta 15-10-03 (http://www.gisl.co.uk/lis.htm), 1993.
8. Tuul, B. Land Information Systems. GIS based Land Information System for
mandalsoum, selengeaimag of Mongolia Interaktyvus, žiūrėta 2015-10-03 (http://www.
28 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
gisl.co.uk/lis.htmhttp://www.isprs.org/proceedings/XXXVIII/part6/papers/Batbaldan/full_
paper.pdf), 2012.
9. Žemės informacinė sistema. Interaktyvus, žiūrėta 2015-09-10 (http://zis.lt/
duomenys/), 2015.
10. Žemės informacinės sistemos nuostatai Interaktyvus, žiūrėta 2015-08-28.
(https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B88D61F5B92), 2011.
Daiva Gudritienė
Application possibilities of land information systems in Lithuania
Summary
The aim of this research is to determine the popularity of LIS services in Lithuania
and promote a wider range of their usage possibilities among Lithuanian and foreign users.
The object of the research is Lithuanian Land Information System. To achieve the aim the
following objectives have been set out: to review the use of LIS in other countries; to
describe the services that LIS offers and the data it compiles; to determine the popularity of
LIS in Lithuania.
In order to carry out the research the analysis of literary and cartographic material
was used, a survey in writing was conducted. The data was processed with Microsoft Excel
programme, the diagrams and informative pictures were presented.
The data of LIS includes: cartographic basis of spatial land datasets, thematic spa-
tial land datasets and a variety of important information from the cadastre, registers and
information systems.
According to the research results, Land Information System helps to solve the
problems of land reform, planning, agriculture and rural development in countries of va-
rious development level. The electronic services of LIS are provided for the receivers of
LIS data in Lithuania free of charge, they are accessed through LIS map browser. The ser-
vices are convenient and easy to use.
After analysing the survey data, it can be stated that Land Information System is
not very popular. It ranked the third place among all the presented information systems
and obtained 9.5 percent of the respondent votes.
Lithuanian Land Information System is a developed and expanding field of infor-
mation technology, which could be more used by the public users of Lithuania and other
countries.
Keywords: Land Information System, spatial data, LIS services.
ORGANIC FARMING CONTROL SYSTEM 29 EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO KONTROLĖS SISTEMA
ORGANIC FARMING CONTROL SYSTEM
Kristina Lukauskaitė1, Dalia Perkumienė1,2,3 1 Kaunas University of Applied Sciences 2Aleksandras Stulginskis university 3Kaunas Forestry and Environmental Engineering University of Applied Sciences
Abstract
Most of the regulations governing organic farming are mandatory, i.e., they must be
observed. When farming activities are carried out in the scope of the term "ecology", very stringent
requirements should be met. Any infringement in the field of organic farming is under severe pun-
ishment, and sanctions shall be applied. The article analyses the concept of organic production,
organic farming principles, presents the organic farming control system, analyses the legislation set
out regarding sanctions for violations committed in the field of organic farming, and introduces
entities that have the right to establish and apply those sanctions.
Keywords: organic farming, legal regulation.
Introduction
Organic farming is an agricultural branch that is specifically attended on both sides
– consumers and farmers who are engaged in organic farming. It should be noted that the
rule of law of organic farming activities is regulated in thorough detail. It is also notewor-
thy that most of the rules governing organic farming are mandatory, i.e., they must be fol-
lowed, and not dispositive, enabling farmers in organic production to operate more freely
rather than adhere to strict standards. Organic farming is governed by the national law,
European Union regulations, directives, and certain standards with binding function.
Farming activities embracing the term "ecology" shall meet very stringent
requirements. Any infringement in the area of organic farming is under very strict control
and sanctions shall be applied. Cases in which individuals - farmers engaged in organic
production and growing the products to be sold as organic - use unauthorized synthetic
materials (fertilizers) to foster growth and care of products are at variance with not only the
law, but also morality. In Lithuania, the control system has been established to prevent
violations in the field of organic farming, and most important, those affected products,
related to information about the organic production method, used in product labeling, and
advertising, were not placed in the market.
The article aim is to analyze the organic farming control system.
The objectives:
• Discuss the concept and principles of organic production
• Analyze the organic farming control system
• Analyze the legal regulation regarding sanctions applied on business entities in-
volved in organic farming activities.
Methods: A descriptive, legislation and case analysis methods were applied.
The concept of organic production and the principles for organic production
The term "organic" is legitimated in the EU and Lithuanian legislation. Although
the terms "organic" and "ecological" have the same meaning, the word "organic" is not
30 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
used in the Lithuanian language, as it is an inappropriate version of the word "organic"
translation from English.
The term "ecological" must be used in Lithuanian (organic food labeling, 2015).
Organic agriculture is a system for crops, livestock and fish farming that empha-
sizes environmental protection and the use of natural farming techniques. It is concerned
not only with the end-product, but with the entire system used to produce and deliver the
agricultural product1.
As already mentioned, organic farming, i.e., general objectives and principles of
organic production, processing and distribution at all stages, and their control are embod-
ied in the European Union regulations, directives, national legislation, guidance docu-
ments, standards, and so on. There are two main sets of the EU regulations as directly ap-
plicable in the Member States in the field of organic farming2: the Council Regulation (EC)
No. 834/2007 of 28 June 2007 on organic production and labeling of organic products
(hereinafter - the Council Regulation), and the Commission Regulation (EC) No. 889/2008
of 5 September 2008, laying down detailed rules for implementing Regulation (EC) No.
834/2007 on organic production and labeling of organic products with regard to organic
production labeling and control implementation (hereinafter – the Implementing Regula-
tion). The Preamble of the Council Regulation (EC) No. 834/2007 states that the “Organic
production is an overall farm management and food production system that combines best
environmental practices, a high level of biodiversity, preservation of natural resources,
high animal welfare standards, and a production method in line with certain consumer
preferences for products produced by using natural substances and processes” 3. The con-
cept presented in Paragraph a of Article 2 of the Council Regulation (EC) No. 834/2007
defines the meaning of organic production: “organic production is a production method for
use in accordance with the rules laid down in this Regulation, at all production, preparation
and distribution stages” 4. In the Preamble of the Council Regulation, the purpose of the
organic production method is defined indicating that it “plays an important role in the soci-
ety: provides for a specific market responding to a consumer demand for organic products,
as well as the benefits to society, contributing to environmental protection and animal wel-
fare and rural development.” 5 The purpose and scope of application are defined in Article
1 of the Council Regulation, indicating that “this Regulation establishes an organic basis
for sustainable development, whilst ensuring the effective functioning of the internal mar-
ket, fair competition, consumer confidence and protection of consumer interests. It estab-
lishes common objectives and principles, which form the basis of rules of this Regulation
for: a) organic production, processing and distribution at all stages and their control; b) the
indications referring to organic production concerning its labeling and advertising.” 6
1 E., Morgera, C., Bullón, et al. Organic Agriculture and the Law. Rome: Food and Agriculture
Organization of the United Nations, 2012. p. 5. 2 P., Craig. Lisbon Treaty. Oxford: Oxford university press, 2010. 3 The Council Regulation (EC) No. 834/2007 of 28 June 2007 on organic production and organic
product labeling , p. 189/1 4 Ibid, Par. a, Article 2 5 Ibid, p. 189/1 6 Ibid, Par. 1, Art. 1
ORGANIC FARMING CONTROL SYSTEM 31 EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO KONTROLĖS SISTEMA
According to Paragraph d of Article 2 of the Council Regulation, “‘operator”
means the natural or legal persons responsible for ensuring that the requirements of this
regulation are met within the organic business under their control.”7 “Each entity engaged
in organic production must first know and, without a doubt, follow the principles of organ-
ic production in the activities of organic farming, as defined in Article 4 of the Council
Regulation. The latter found that organic production is based on four main principles:
1) the principle of appropriately designed and managed biological processes based on
ecological systems by using internal natural resources and methods; 2) the use of external
inputs limitation principle; 3) the use of chemically synthesized substances in strictly
defined cases; 4) the application of organic production rules, taking into account sanitary
status, differences in regional climatic and local conditions, stages of development and
specific husbandry practices.”8
Organic farming control system
Organic farming control subjects, their concepts, and the requirements are defined
in the above-mentioned Council Regulation. They are divided into three autonomous enti-
ties - the competent authority, control authority, and the inspection body. Paragraph 1 of
Article 27 of the Council Regulation provides that “Member States shall set up a system of
controls and designate one or more competent authorities responsible for controls in
respect of the obligations established by this Regulation in conformity with Regulation
(EC) No 882/2004.” 9 In Paragraph 2 of the same Article, it is stated that “In addition to the
conditions laid down in Regulation (EC) No 882/2004, the control system set up under this
Regulation shall comprise at least the application of precautionary and control measures to
be adopted by the Commission in accordance with the procedure referred to in
Article 37(2).“ 10 The Lithuanian Supreme Administrative Court in a consistent practice
has pointed out that according to the provisions laid down in the Council Regulation, the
competent authority - the central authority of a Member State – shall be obliged with the
organization of official controls in the field of organic production in accordance with the
provisions set out in this Regulation; supervisory bodies - public administrative organiza-
tion of a Member State to which the competent authority has given its full powers to carry
out the inspection and certification of organic production in the area, or part of such
authority; the control body - an independent private third party carrying out inspection and
certification of organic production in accordance with the Council Regulation provisions. 11
Paragraph 4a of Article 27 of the Council Regulation says that the competent authority
may commit its control competences to one or more other control authorities, or delegate
7 Ibid, Par. d, Art. 2 8 Ibid, Art. 4 9 Council Regulation (EC) No 834/2007 of 28 June 2007 on organic production and labelling of
organic products. Par. 1, Art.27 10 Ibid, Part 2, Art.27 11 Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court in the administrative case No. A525-
487/2013 of 24 April 2013
Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court in the administrative case No. A602-
1174/2013 of 16 September 2013
32 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
control tasks to one or more control bodies. In this case, the allocated authorities are held
responsible for the supervision of respective institutions. 12 Under the provisions laid down
in the Council Regulation, the competent authority designated in Lithuania is the Lithuani-
an Ministry of Agriculture. Pursuant to Paragraph 2 of Order No. 3D-11 of 9 January 2009,
issued by the Lithuanian Minister of Agriculture, “On the Amendment of Order No. 375 of
28 December 2000, issued by the Minister of Agriculture, “On the Approval of Organic
Farming Rules” and some invalidated orders by the Minister of Agriculture” (hereinafter -
the Agricultural Rules), the PI Ekoagros was commissioned to carry out the functions of a
certification body under the approved Rules of organic farming. Paragraphs 2 and 3 in Part
1 of the referred Rules indicate that these rules regulate allotment of codes for certification
bodies, grant control of organic production units, set forth organic production rules, and
regulate labeling of agricultural and food products produced in accordance with the EU
legislation and these regulations. These rules are applied to the certification authorities,
economic operators (natural and (or) legal entities) engaged in or intending to engage in
organic production. 13
The Agro-environmental and Organic Farming Unit at the Quality Policy Depart-
ment was instructed to monitor the activities of certification bodies with regard to the exer-
cise of organic agriculture rules. It should be noted that, in the meantime, both - the PI
Ekoagros and the Agro-environmental and Organic Farming Unit at the Quality Policy
Department - carry out the assigned functions. “The case-law also states that PI Ekoagros
is a public administration entity executing the functions of the certification body under
organic Agriculture Rules, whereas the Lithuanian Ministry of Agriculture is the subject of
public administration, through its structural units, exercising control of the certification
bodies.” 14 The certification bodies must follow one of Europe's standards, this is LST EN
ISO/IEC 17065: 2012 standard (hereinafter - European Standard), which "lays down the
general requirements to be met by a third-party body, engaged in certification of products,
if it is recognized as competent and reliable. In this European Standard, the term "certifica-
tion body" is used for any of the bodies that certify products. The word "product" is used in
the broadest sense and it includes processes and services; the word "standard" is used to
incorporate other normative documents, such as specifications and technical regulations.
"15 It is also noteworthy, that Paragraph 6 of Article 27 of the Council Regulation declares
that competent authorities, in the case of approbation of the control body, should take into
consideration the provisions of Paragraph 5 in the same Article, as well as the standard
control procedure to be followed, which contains a detailed description of the control and
precautions means that the institution has committed to apply on its controlled entities,
12 Council Regulation (EC) No 834/2007 of 28 June 2007 on organic production and labelling of
organic products. Part 4, Art.27. 13 Organic Agricultural Rules approved by the Minister of Agriculture of Lithuania by Order No.
375 of 28 December 2000 (by the Minister of Agriculture of Lithuania on 17 April 2012). Part 1,
p. 2,3. 14 Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court in the administrative case No. A602-
1174/2013 of 16 September 2013. 15 LST EN ISO/IEC 17065:2012, 21/12/2012 , 1.1 p.
ORGANIC FARMING CONTROL SYSTEM 33 EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO KONTROLĖS SISTEMA
together with the measures that the control body intends to apply where irregularities and
(or) damage have been identified.16
Legal regulation of sanctions applicable to organic production entities
Member States operating in the field of organic production must not only create a
single, clear control system, but also determine the sanctions applicable to organic produc-
tion operators who do not comply with statutory requirements. “The European Union law
provides basically common minimum standards; however, Member States, in their activi-
ties, are not limited to apply stricter rules, which, to their estimates, were more in line with
high environmental or other mandatory targets. The aforementioned European standard
specifies that the certification system used by certification bodies may embrace one or
more items related with the production supervision or the supplier quality system assess-
ment and maintenance, or both, as described in ISO / IEC Guide 53: type of testing or
examination of samples taken from trade or supplier’s company stock, or, testing or control
of any or a particular product, new or used, also batch testing and control, project assess-
ment.”17 It should be pointed out that there is a note at paragraph 1.2 referring to the ISO /
IEC Guide 28, which highlights an advisory model for the third party in the product certi-
fication system.18 The Implementing Regulation provides that “the inspection authority or
body shall carry out a physical inspection of all operators at least once a year. The inspec-
tion authority or body may take samples of unauthorised products used in organic produc-
tion for investigation or examine methods of production that do not comply with the rules
of organic production techniques. In addition, you can select and examine samples for
detecting possible contamination by products not authorized for organic production. Such
an analysis, however, is carried out only when the use of unauthorised products has been
suspected.”19
One of the main misunderstandings in the process of drafting a new organic EU
regulation has been the assumption that there is a problem with the “regulation” and with
consumer trust. The Commission concluded that "The existing organic policy and legal
framework does not provide the appropriate basis for the sustainable development of
organic production in the EU" (Advisory Group on Organic Farming of 24 April 2014).
With this the Commission’s impact assessment asserts a need for action on the basis of
assumptions that are often not sufficiently proven. Clearly a more in-depth analysis of the
sector would have been needed to lay the groundwork for such an ambitious project of
presenting a proposal with the aim of a complete overhaul of the legislation capable of
targeting the real problems facing the sector20.
16 Council Regulation (EC) No 834/2007 of 28 June 2007 on organic production and labelling of
organic products. Par. 6, Art.27. 17 LST EN ISO/IEC 17065:2012, 2012 12 21, 1.2 p. 18 Ibid. 19 the Commission Regulation (EC) No. 889/2008 of 5 September 2008, laying down detailed rules
for implementing Regulation (EC) No. 834/2007 on organic production and labeling of organic
products with regard to organic production labeling and control implementation. Par. 1,2, Art 65. 20 Position on the Commission proposal for a new organic regulation. A Roadmap towards sustai-
nable growth of the EU organic sectorUpdated version - 15 January, 2015.
34 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Paragraph 6 of Article 27 states that the competent authorities when approving a
control body should take into account the standard inspection procedure to be followed,
containing a detailed description of the inspection measures and precautions which the
body undertakes to impose on its controlled entities, in cases of discrepancies or infringe-
ments in organic farming.21 Clause 20 of the Rules of organic agriculture declares that
organic agricultural product producer and (or) the manager who are violating the Regula-
tion (EC) No. 834/2007, Regulation (EC) No. 889/2008 or requisitions of these regula-
tions, shall be assessed by the certification bodies as non-compliant. 22 The Lithuanian
Ministry of Agriculture has bound PI Ekoagros, as a competent body, to develop a system
of sanctions and execute the certification of organic products. “By delegating PI Ekoagros
to pursue organic certification, the Ministry of Agriculture has determined that it is the
latter that may identify non-compliance and impose sanctions.”23 “The Lithuanian
Supreme Administrative Court also held that the defendant public institution Ekoagros is
competent enough to determine the Non-conformity assessment procedures and take
measures when irregularities are detected. The Non-conformity assessment procedure con-
firmed by the defendant shall be regarded as an integral part of the contracts for organic
production and processing activities, and shall be considered as the single condition for the
issue of certification and supporting documents.“24 „In implementation of Regulation No.
834/2007 and the Regulations’ provisions resulting from the right of certifying ecological
farms, in order to identify non-compliance and to impose sanctions, PI Ekoagros Director
confirmed the non-compliance document, which states that if, during the inspection, unau-
thorized substances were found in the fields at the time of the certification procedure<...>
the non-compliance of fifth level shall be determined followed by an applicable sanction
of non-certification.”25 For example, the use of unauthorized chemical substances in organ-
ic production is subject to the established sanction - non-certification of the entire econo-
my, although the forbidden substances were found in only a small part of the farm. How-
ever, as stated by the Supreme Administrative Court of Lithuania, the harsh sanction like
21 Council Regulation (EC) No 834/2007 of 28 June 2007 on organic production and labelling of
organic products. Par. 6, Art.27. 22 Organic Agricultural Rules approved by the Minister of Agriculture of Lithuania by Order No.
375 of 28 December 2000 (by the Minister of Agriculture of Lithuania on 17 April 2012). p. 20 23 Ruling by the Chief Administrative Dispute Commission of 15 May 2015 in the administrative
case No. 3R-185 (AG-127/04-2015); Ruling by the Chief Administrative Dispute Commission of 3
December 2014 in the administrative case No. 3R-494 (AG-425/04-2014). 24 Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court of 16 September 2013 in the administra-
tive case No. A602-1174/2013.
Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court of 20 September 2012 in the administrati-
ve case No. A492-2575/2012.
Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court of 22 November 2012 in the administrati-
ve case No. A520-2664/2012. 25 Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court of 16 September 2013 in the administra-
tive case No. A602-1174/2013.
Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court of 20September 2012 in the administrative
case No. A492-2575/2012;
Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court of 22 November 2012 in the administrati-
ve case No. A520-2664/2012.
ORGANIC FARMING CONTROL SYSTEM 35 EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO KONTROLĖS SISTEMA
this "in its essence, complies with Paragraph 1 of Article 30 of the Regulation, providing
for the consequences - the applicant has been deprived of the right to sell products using
the organic production indications in the product labeling and advertising. <...> The panel
of judges considers this strictest instrument to be in line with the objectives raised and
allows controlling authorities to effectively ensure that the market would not give any way
to deceptively associated products linked with organic production. It should be emphasized
that organic farming is based on the proper management of biological processes based on
ecological systems, by strictly limiting external inputs and chemically synthesized sub-
stances. Therefore, when unauthorised substances are found, non-certification of the entire
economy fully justifies the protection of the environment, wildlife welfare, and consumer
confidence in the targets to be achieved by the development of organic production."26
Conclusions
Organic production is an overall running of economy and food production system
that combines best environmental practices, a high level of biodiversity, preservation of
natural resources, high animal welfare standards and a production method in line with
certain consumer preferences for products produced by using natural substances and
processes. Organic production is based on four main principles: 1) the principle of the
appropriate design and management of biological processes based on ecological systems,
by using natural resources and methods of approach; 2) the use of external inputs limita-
tion principle; 3) the principle of strictly defined cases of the use of chemically synthesized
substances; 4) the principle of organic production rules, taking account of sanitary status,
differences in regional climate and local conditions, in stages of development and specific
husbandry practices.
Organic farming control system of an EU Member State is essentially composed
of three independent entities: the competent authority, control authority, the inspection
body.
In approving a control body, the competent authority takes into account the
standard inspection procedure to be followed, containing a detailed description of the
inspection measures and precautions which the body undertakes to impose on its controlled
entities in the case of organic farming when discrepancies and (or) damage are detected. In
Lithuania, producers and (or) supervisors of ecological agricultural production, who have
violated the Regulation (EC) No. 834/2007, the Regulation (EC) No. 889/2008 or regula-
tions of the Republic of Lithuania for organic agriculture, are assessed of nonconformity
by certification bodies.
Bibliography
1. 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės
gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo. [2007. 28 June. Council Regulation (EC) No.
834/2007 on organic production and labeling of organic products].
26 Ruling by the Lithuanian Supreme Administrative Court of 16 September 2013 in the administra-
tive case No. A602-1174/2013.
36 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
2. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 kuriuo
nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) NR. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir
ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos ženklin-
imo ir kontrolės. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas//Valstybės žinios.
2003. Nr. 112-4991. [2008. 5 September. Commission Regulation (EC) No. 889/2008
laying down detailed rules for implementing Regulation (EC) NO. 834/2007 on organic
production and labeling of organic products with regard to organic production and labeling
of control. The Republic of Lithuania for individual companies // The Gazette. 2003 No.
112-4991.].
3. Ekologinės žemės ūkio taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (Lietuvos žemės ūkio ministro 2012 m.
balandžio 17 d.). [Organic farming rules approved by the Lithuanian Minister of Agricul-
ture in 2000. 28 December. Order No. 375 (Lithuanian Minister of Agriculture in 2012.
April 17)].
4. Ekologiško maisto ženklinimas. Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/lt/maisto.
sauga.ir.kokybe/ekologiskas.maistas/ekologisko.maisto.zenklinimas[Žiūrėta 2015 m. Bal-
andžio 10 d.]. [Organic food labeling. Internet access: http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.
ir.kokybe/ekologiskas.maistas/ekologisko.maisto.zenklinimas [Viewed 2015. 10 April].
5. LST EN ISO/IEC 17065:2012, 2012 12 21.
6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A525-487/2013. [The Lithuanian Supreme Administrative Court
in 2013. 24 April. Administrative case. A525-487 / 2013th].
7. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013. [Lithuanian Supreme Administrative Court in
2013. 16 September. The administrative case. A602-1174 / 2013th].
8. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012. [Li thuanian Supreme Administrative Court in
2012. 20 September. The administrative case. A492-2575 / 2012th].
9. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012. [The Lithuanian Supreme Administrative
Court in 2012. 22 November. The administrative case. A520-2664 / 2012th].
10. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 3 d. spendi-
mas administracinėje byloje Nr. 3R-494 (AG-425/04-2014). [The Chief Administrative
Disputes Commission in 2014. 3 December. decision 'in the administrative case no. 3R-
494 (WH-425 / 04-2014)].
11. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. gegužės 15 d. spendi-
mas administracinėje byloje Nr. 3R-185 (AG-127/04-2015). [The Chief Administrative
Disputes Commission in 2015. 15 May. Decision 'in the administrative case no. 3R-185
(WH-127 / 04-2015)].
12. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimas ad-
ministracinėje byloje Nr. I-3326-561/2012. [The Vilnius Regional Administrative Court in
2012. 8 October. Administrative proceedings. I-3326-561 / 2012th].
13. Morgera, E., Bullón, C., et al. Organic Agriculture and the Law. Rome: Food
and Agriculture Organization of the United Nations, 2012.
ORGANIC FARMING CONTROL SYSTEM 37 EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO KONTROLĖS SISTEMA
14. Craig, P., Lisbon Treaty. Oxford: Oxford university press, 2010.
15. Position on the Commission proposal for a new organic regulation. A
Roadmap towards sustainable growth of the EU organic sectorUpdated version - 15 Janu-
ary, 2015.
Kristina Lukauskaitė, Dalia Perkumienė
Ekologinio ūkininkavimo kontrolės sistema
Santrauka
Dauguma teisinių aktų, reglamentuojančių ekologinio ūkininkavimo veiklą, yra
griežtai vykdytini. Ūkininkavimo srityje, susijusioje su sąvoka „ekologiškas“, keliami labai
griežti reikalavimai. Už pažeidimus vykdant šią veiklą taikomos labai griežtos sankcijos ir
poveikio priemonės. Straipsnyje nagrinėjama „ekologiškos produkcijos“ sąvoka, pristatomi
ekologinės gamybos principai, kontrolės sistema ir jos teisinis reguliavimas.
Raktažodžiai: ekologinis ūkininkavimas, teisinis reguliavimas.
.
38 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
CHARACTERISTICS OF THE CONTEMPORARY STUDENT-CENTRED LEARNING PROCESS Irena Marinko1, Dalia Perkumienė2, Zita Baužienė, Indrė Knyvienė2 1 International business school Ljubljana 2 Kauno kolegija
Anotation
The research finds that student-centred learning is introduced in different professional
fields, different geographical areas and practiced also in big classes. Whilst teachers and students
are acquainted with student-centred learning to a certain degree, they are in need of more guidance,
knowledge and understanding regarding its application and practice. The research methodology
includes a critical survey of contemporary literature on student-centred learning.
Keywords: student-centred learning, research, teachers, high school education.
Introduction
“A student-centred classroom isn’t a place where students decide what they want
to learn and what they want to do. It’s a place where we consider the needs of the students,
as group and as individuals, and encourage them to participate in the learning process all
the time”, Jones (2007). Lea et al (2003) also found that different interpretation of SCL
meant that “...many institutions or educators claim to be putting student-centred learning
into practice, but in reality they are not”. Any idea or theory that is open to interpretation is
bound, at least in part, to be interpreted incorrectly. Personal interpretation can cause theo-
ry to be applied too meanly, too generally or merely inappropriately due to lack of proper
understanding of the underlying tenets and desired outcomes.
Many researchers and practitioners have already begun to discuss the diversity of
opinion regarding what constitutes an SC approach. Whilst there is a broad consistency in
general opinion there are also growing concerns regarding the apparent misinterpretation
of the “ingredients” of SCL and what SCL actually “looks” like in practice.
There is an ambiguity in the expression “empowering teachers for a student cen-
tred approach”. One interpretation is in the sense of preparing teachers to use a student
centred (SC) approach addressing questions such as what the prerequisite conditions are,
what strategies can be used, what the critical success factors might be, how is »success«
measured and so on. Much of the available literature is based on issues of practice and on
case studies and this has been included in the review.
Another interpretation of “empowering teachers for a student centred approach” is
more abstract and descriptive, rather than concrete and prescriptive. Many writers have
explored the underpinning theory or constructs and have provided models and commen-
taries in an attempt to suggest reasons why teachers should be empowered to provide a SC
approach or have compared and contrasted SC learning with more traditional approaches
or considered the advantages and disadvantages or the consequences. Other writers have
been concerned with the broader picture in which SC learning is located in a culture or
socio-economic and political context and some have examined SC learning as an approach
which is part of - or reflects - wider pedagogic change looking at how SC learning both
shapes and reflects those trends. These perspectives have also been included.
CHARACTERISTICS OF THE CONTEMPORARY STUDENT-CENTRED LEARNING PROCESS 39 DĖSTYTOJO VAIDMUO Į STUDENTĄ ORIENTUOTOSE STUDIJOSE
The aim of the paper is to disclose a theoretical concept of role of the teacher in
student-centred studies.
The object of the paper is a of role the teacher in student-centred studies.
The methods used in the paper are as follows: monographic method, the analy-
sis and synthesis of scientific literature, the analysis of legal acts, descriptive method and
comparative method.
Basic theoretical concepts
O’Sullivan (2002) says the concept of SCL can be credited to Hayward in as early
as 1905 and, later, to Dewey’s work in 1956. In its many forms and incarnations, SCL, or
facets of it, also occur in the work of Piaget and Vygotsky but any real paradigm shift to-
wards SCL in its current form occurs in the latter decades of the 20th century. This shift
from teaching to an emphasis on learning means that there has been a parallel shift in pow-
er away from the teacher to the student, (Barr 1995). Simon (1999) credits SCL in the
school system as being heavily influenced by the work of Froebel and the idea that the
teacher should not “... interfere with the process of maturation, but act as a guide”. Whilst
SCL is acknowledged in most education systems of being generally worthy or beneficial,
there are few examples where it has been adopted wholesale across all teaching sectors,
subjects and teaching activities. Possible theories and explanations for this are given later
in this review.
O’Neill (2005) also cites that the range of terms used to describe SCL has led to
confusion surrounding its implementation. Our own experience of terms such as “self-
directed learning”, “autonomous learning” and “flexible learning” used to describe the
same (or similar) idea or process has also, we believe, led to a bloom of different interpre-
tations of SCL. It is also likely that the number of synonymous terms is increased by those
coining a new phrase/concept when, in reality, that which they are describing is either a
mutation of the original or a hybrid of two pre-existing ideas. These practices may be the
norm for theorists and researchers but for practitioners and classroom teachers it is unlikely
to be helpful in providing clarity and, ultimately, consistency and superiority of practice.
In contrast, Felder et al (1996) reported resistance from students: “Some students
view the approach as a threat or as some kind of game, and a few may become sullen or
hostile when they find they have no choice about playing”. They found that students in
higher education that had always been spoon-fed in the learning environment could be
particularly resistant due to the belief “... that they are paying tuition or their parents are
paying taxes to be taught, not to teach themselves”. This may suggest that there is a signif-
icant obstacle to overcome when implementing SCL. By shifting the onus from the teacher
to the student, a large portion of responsibility must also be transferred which may not be
to the students’ liking.
The literature survey seems to suggest that SCL has made its way into higher edu-
cation, and that the Bologna system has had a very important role in its development.
Whilst the large body of literature and accompanying definitions would seem to represent a
wealth of resources for educational institutions and practitioners, there is also some
criticism and disaffection worth discussing.
40 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
In order for SCL to empower teachers they will require a clear understanding of
what SCL is, what it “looks” like in practice and what the benefits are. They will also need
to understand how they can assess their (and their students’) progress with the aid of clear
and structured success criteria. Presenting them with successful case studies and empirical
evidence would also be beneficial in encouraging them to implement SCL and would also
act a guide to troubleshooting as they move away from their traditional teaching methods.
Projects such as Time for a New Paradigm Shift in Education: Student-Centred Learning,
Attard et al, (2010), have begun the process of standardising SCL planning, practice and
assessment by creating SCL checklists and step-by-step diagnostic strategies for policy
makers and practitioners. The work covers all aspects of implementation and advice to all
stakeholders on creating and maintaining a consistent SCL environment.
Characteristics of the contemporary student-centred learning process
The Bologna system emphasised the importance of this approach and brought
about new findings important for further development of SCL. This chapter discusses how
lecturers should consider individual learners in the learning process, emphasises the
importance of the feedback to students and claims that student-centred learning should
touch also the curriculum.
Zhu and Engels (2013) found that student-centred learning is the most important
innovation on the micro level that can be placed beside the communication technologies
and the use of collaborative learning approaches. The authors mention that innovations like
student-centred learning are most typical in organisations that have integrative structures,
emphasize diversity and that also place an emphasis on collaboration and teamwork.
The main characteristics of a student-centred approach are the considerations given
to individual learners’ experiences, perspectives, backgrounds, interests, capacities and
needs (Harkema and Schout, 2008). Within this approach teachers mainly focus upon what
students should learn and emphasize why (Bransford, Vye & Bateman, 2002). Teachers
take into account the existing knowledge of students (Bransford, Brown, Cocking, 2000;
Protheroe, 2007), provide different opportunities for students to learn, often change teach-
ing methods, help students who have difficulties and consider their background. Teachers
discuss with students which study activities lead to good results, expose students to look-
ing for alternatives and trying to find their own solutions. Examination questions refer to
real-life situation and do not lead to categorising students with regard to their scores or
grades. The basic conditions for an effective learning situation are the learning environ-
ment in which learners feel safe and accepted, numerous opportunities for students to con-
front new information, experiences, and personal discovery of new understandings that are
all adapted to the individual students and their pace of learning, (Mc Combs et al., 1997).
Harden and Laidlaw (2013) emphasise that teachers should provide feedback to the
student, engage the student in active learning, individualise the learning to the personal
needs of the student and make the learning relevant. Hattie and Timperley (2007 in Harden
and Laidlaw) speak about giving the students constructive and enough specific feedback,
an explanation and that the language used in doing so should be non-evaluative, given in
time and frequently and should help learners to plan further studies. Harden and Laidlaw
state that students have individual needs regarding personal capabilities, motivation and
CHARACTERISTICS OF THE CONTEMPORARY STUDENT-CENTRED LEARNING PROCESS 41 DĖSTYTOJO VAIDMUO Į STUDENTĄ ORIENTUOTOSE STUDIJOSE
what drives their learning goals and career aspirations, achieving mastery of the course
learning outcomes on entry to the course, learning styles and the place of learning – on
campus or at a distance and the time of learning. Individualisation can be achieved in many
ways: The teaching programme may be arranged so that students can choose to attend a
lecture on a subject, view a podcast of the lecture, engage in collaborative problem-based
learning with their peers or work independently using an online learning programme.
Learning resources or learning opportunities can be adapted or prepared so that the stu-
dents’ learning experience, as they work through the programme, is personalised to their
individual needs. When learning experiences are scheduled in the programme, such as a
session with a simulator, the time allotted for an individual student is not fixed, but is the
length of time necessary for the student to master the required skills. Also the curriculum
can be designed so that it helps students’ individual requirements e.g. by including experi-
ences in the early year of the course, by encouraging a problem-based approach, by the use
of virtual problems related to the subject, by communicating with the students about how
their learning experiences will contribute to their mastery of the learning outcomes, short
realistic scenarios and the use of new technologies such as simulators that provide a more
realistic learning experience (Harden and Laidlaw, 2013, 31).
Mclean and Gibbs (2010) claim that the students should be included at all levels of
curriculum design, implementation and evaluation. As “clients”, students need to be part of
the process of developing a learner-centred curriculum. A clear admission policy (with
appropriate support structures) should be developed. The school should support student
diversity and individual learning needs, the psychological and social aspects of student
diversity, develop students’ self-learning skills, allow time for independent learning and
pursing areas of interest, regularly review the core curriculum content, recognise that their
education continues beyond graduation, provide ample opportunity for student professional
development and not pay lip service to learner-centredness.
Çubukçu (2012) lists the following characteristics of the student-centred teaching
programme (Unver & Demirel, 2004 in Çubukçu, 2012), emphasising tasks that attract
students' interests, organising content and activities around subjects that are meaningful to
the students, determining clear opportunities that let all students develop their own learn-
ing, skills and progress to the next level of learning, organising activities that help students
understand and improve their own viewpoints, developing global, interdisciplinary, and
complementary activities, supporting challenging learning activities even if the learners
find them difficult, and emphasising activities that encourage students to work with other
students in cooperation. In student-centered learning environments, it is essential that stu-
dents take responsibility for learning and that they are directly involved in the discovery of
knowledge, choosing the materials used so that they offer them a chance to activate their
background knowledge and ensuring that the planned activities are based on problem solv-
ing. Various institutions and outside-class activities are incorporated to support students'
learning (Cubukcu, 2012, 53). The time dimension should be evaluated in psychological
terms. It is important that the students have enough time to construct the information cog-
nitively and connect the new knowledge to real life. The students should have enough time
for communication, for learning, synthesising, observing and applying new knowledge to
social life, work, family and society. When talking about “location” of student-centred
42 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
learning we should include all the places where students learn: school, library, museums,
work place and home.
Lemos, Sandars, Alves and Costa (2014) claim that the Bologna Process empha-
sises the importance of the student-centred approach. They point out that this system intro-
duces students to the idea of taking responsibility for their learning activities, increased
retention of the content, improved student engagement and improved status of the learners.
Their study tried to investigate a new mixed-methods approach to evaluate the student cen-
tredness of teaching and learning. The research results showed that, in particular, teachers
appreciated especially the following: the importance of engaging students in the learning
process, that the class was a place for discussion, students were encouraged to be autono-
mous and that there was a shift in power relationships from teachers to students. Course
objectives and assessment programme remained under teacher control. Teachers used
content to capture student curiosity and increase motivation. Teachers considered them-
selves more as facilitators, they gave students high responsibility in classroom activities,
and, crucially, they provided instant feedback.
According to the European Students’ Union (Student-centred learning, 2010) the
student-centred learning is actually a synonym for quality higher education. Among other
student-related issues they emphasise transparent procedures for students to be able to give
feedback on the quality of the educational process, students are consulted on curriculum
content, on the teaching and evaluation methods used, are involved in periodic programme
quality reviews, are involved as full and equal members in committees, procedures for
students to appeal decisions regarding their academic attainment or progression are provid-
ed, they are consulted when learning outcomes are designed, student needs and the diversi-
ty of the relevant student group are considered when designing learning outcomes, students
are informed on the intended learning outcomes before they start a course or programme
component, representatives of teachers and students are involved as full and equal mem-
bers in the panels undertaking quality assurance reviews, institutional quality assurance
reviews and guidelines take into account the overall elements of teaching and learning,
prior learning (in non-formal learning environments) is recognised by the institution for the
purpose of access into educational programmes, the process of recognition is easy,
recognition of prior learning can be done without significant costs of bureaucracy, there
are special support measures in place in order to help students from disadvantaged back-
grounds, learning paths are flexible enough so as to permit combining work/family life and
studies, group-work is used in the learning process, the goals of the learning process are
agreed upon between teachers and students, peer and self-assessment are used as a method
in the student assessment process, projects are used in the assessment of students, simula-
tions of tasks and real life situations are used in the assessment of students, students have
access to appropriate research and study facilities both on and off campus, the institution
contributes to promoting a national/regional culture of student–centred learning, the
programme uses a student-centred learning approach in providing training on the use of
innovative teaching methods and student-centred curriculum development. Additionally, in
the classroom, there is practical implementation of an SCL approach that includes a num-
ber of following components: problem-based learning, group project work, student-centred
active learning, resource-based learning, use of the case method, role plays, classroom
CHARACTERISTICS OF THE CONTEMPORARY STUDENT-CENTRED LEARNING PROCESS 43 DĖSTYTOJO VAIDMUO Į STUDENTĄ ORIENTUOTOSE STUDIJOSE
workshops, group presentations, use of a web-conferencing environment, particularly in
distance education, use of learning logs for students to record their educational experience,
small group work that enables students to learn how to work in a team, in the process of
which they identify and fill the gaps in their knowledge. They also stress the importance of
involving students after the task is completed, making self-assessment comments, making
peer-assessment feedback comments, suggesting self-assessment grades and negotiating
self-assessment grades.
The European Students’ Union seems to have the most detailed and concrete list of
what constitutes student-centred learning. They emphasise the importance of feedback in
learners’ progress, students’ rights to decide about curriculum content and application,
teaching and evaluation methods, using committees to evaluate the quality of the institu-
tion, the use of credits, stressing that prior learning should be recognised, emphasising the
importance of group-work, the use of projects, different forms of assessment, simulation,
research, IT, the collaboration of librarians and teachers, innovative teaching methods that
provide everyone with and instructive and informative list of practical ways to implement a
student-centred approach.
Conclusions
The main characteristics of a student-centred approach are the considerations given
to individual learners’ experiences, perspectives, backgrounds, interests, capacities and
needs.
Student-centred learning became very important in higher education and that SCL
should be introduced even in the curriculum. However, all this also causes doubts if
students are really qualified to be involved in e.g. giving comments to the curriculum.
The most frequent types of student-centred learning are problem-based learning,
project-led education, learning contracts, flexible learning, inquiry learning, just-in-time
checking and personalized learning.
References
1. Attard et al. Student Centred Learning an Insight into Theory and Practice.
Available at: http://www.esu-online.org/pageassets/projects/projectarchive/2010-T4SCL-
Stakeholders-Forum-Leuven-An-Insight-Into-Theory-And-Practice.pdf [Accessed 26
November 2015], 2010.
2. Bransford, J. D., Vye, N., Bateman, H. Creating high-quality learning environ-
ments: Guidelines from research on how people learn. In The knowledge economy and
postsecondary education: Report of a workshop, ed. P. A. Graham & Stacey, 159-197.
Washington: National Academy Press, 2002.
3. Bransford, J. D., Brown, A. L., Cocking, R. R. How people learn: Brain, mind,
experience, and school. Washington: National Academy Press, 2000.
4. Choi, M.L., Ma, Q. Realising personalised vocabulary learning in the Hong
Kong context via a personalised curriculum featuring ‘student-selected vocabulary.
Language and Education, vol. 29 (1), 2014. P.62-78.
5. Çubukçu, Z. Teachers' evaluation of student-centered learning environments,
Education, vol. 133 (1), 2012. P. 49-66.
44 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
6. Felder, R. M. and Brent, R. "Navigating the bumpy road to student-centered
instruction." College teaching 44.2 (1996): 43-47. [Accessed 16th Jan 2016].
http://www4.ncsu.edu/unity/lockers/users/f/felder/public/Papers/Resist.html. 1996.
7. Felder, R.M. [No Date] Active Learning: An Introduction. Available at:
http://www4.ncsu.edu/unity/lockers/users/f/felder/public/Papers/ALpaper(ASQ).pdf
[Accessed 29 November 2015].
8. Harden, R.M., Laidlaw, J.M. Be fair to students: four principles that lead to
more effective learning. Medical teacher, vol. 35, 2013. P. 27-31.
9. Harkema, S.J.M., Schout, H. 2008. Incorporating Student-Centred Learning in
Innovation and Entrepreneurship Education. European Journal of Education, vol. 43 (4),
513-526.
10. Jones, L. The Student-Centred Classroom. Oxford University Press [Booklet].
Available at: http://www.cambridge.org/other_files/downloads/esl/booklets/Jones-Student-
Centered.pdf [Accessed 2 December 2015]. 2007.
11. O'Sullivan, M. C. Reform implementation and the realities within which teach-
ers work: a Namibian case study. Compare 32.2 (2002): 219-237.
12. Projects. Electronic Journal of Business Research Methods, vol. 12 (2), 115-
123.
13. Lemos, A.R., Sandars, J.E., Alves, P., Costal, M.J. The evaluation of student-
centredness of teaching and learning: a new mixed-methods approach. International
Journal of Medical Education, vol. 5, 2014. P. 157-164.
14. Mclean M., Gibbs T. 2010. Twelve tips to designing and implementing a
learner-centred curriculum: Prevention is better than cure. Medical teacher, vol. 32, 225-
230.
15. Zhu, C., Engels, N. Organizational culture and instructional innovations in
higher education: Perceptions and reactions of teachers and students. Educational
Management Administration & Leadership, vol. 42: 2014. P. 136-158.
Irena Marinko, Dalia Perkumienė, Zita Baužienė, Indrė Knyvienė
Dėstytojo vaidmuo į studentą orientuotose studijose
Santrauka
Pastaruoju metu ypatingas dėmesys Lietuvoje skiriamas studijų kokybei: vykdomi
tiksliniai projektai, atliekami tyrimai, pastarųjų rezultatai skleidžiami konferencijose, pub-
likuojami straipsniai įvairiuose mokslo leidiniuose. Dėstytojo vaidmens reikšmingumą
galima įžvelgti LR Mokslo ir studijų įstatyme, kuriame nusakyta aukštojo mokslo studijų
paskirtis „<...> būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir
paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja
mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir
sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpi-
nasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvir-
umą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. <...> ugdo
kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asme-
nybę,..>“.
CHARACTERISTICS OF THE CONTEMPORARY STUDENT-CENTRED LEARNING PROCESS 45 DĖSTYTOJO VAIDMUO Į STUDENTĄ ORIENTUOTOSE STUDIJOSE
Pagrindinis straipsnio tikslas - atskleisti dėstytojo vaidmens į studentą orientuotose
studijose teorinius aspektus.
Pereinant prie į studentą orentuotų studijų iš dėstytojų reikalaujama tam tikro did-
aktikos išmanymo, dėstytojų ir socialinių dalininkų komandinio darbo, tarptautinių partner-
ių įtraukimo bei atitinkamos aukštosios mokyklos kultūros. Dėstytojo vaidmuo studijų
procese aktualizuojasi organizuojant mokymosi procesą, rengiant mokymosi medžiagą,
teikiant nuotolinį mokymą, dalyvaujant mokslinėje veikloje, dėl to padidėja dėstytojų dar-
bo krūvis. Dėstytojo veiklą taip pat sąlygoja ir psichosocialiniai veiksniai, kurie yra
reikšmingi tiek dėstytojo mokslinei veiklai, tiek studijų kokybei bei aukštojo mokslo san-
tykiui su visuomene.
Raktažodžiai: dėstytojo vaidmuo, į studentą orientuotos studijos, studijų rezultatai,
kreditas.
46 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
OCCUPATIONAL HEALTH AND SAFETY IN THE EUROPEAN UNION DIRECTIVE Özgür Oguz1, Violeta Naujokienė2, Saulė Milčiuvienė2 1Anadolu University 2 Kaunas University of Applied Sciences
Abstract
89/391 numbered Framework Directive is a general order for protection of workers’ health
and safety and taking precautions. Framework Directive has been introduced by EU consultative
committee, European Parliament and council about occupational health and safety in the workplaces
by the opinion of economic and social committee. The reason of introducing the Framework
Directive is that related member states have different standards about safety at work. The main
reason is common regulation. So It can be prevented that unfair competition between states.
Minimum standards of Framework Directive prevent basic risks in all work lines. It regulates basic
obligations of employers.
Keywords: health, safety, European directive, occupational.
Introduction
Article 118/A of the Treaty of Rome has been put under some obligations member
states. According to this article “member states shall optimum care about prompting of
innovations and to aimed of alignment1 of workers’ occupational health and safety about
occupational health and safety”2. 89/391 numbered “Directive About Taking Precautions
for Improvement of Workers’ Health and Safety” which is introduced according to article
118/A of the Treaty of Rome which founded the European Community, has been frame-
work directive and regulated employers’ obligation about occupational health and safety.
Via that directive alignment of regulations which was dispersed before is aimed. Hereun-
der, subjects such as workplace, working equipment, personal protection, temporary or
mobile workplaces, fishing and farming, occupational safety of temporary workers has
been regulated detailed. That Framework Directive takes in all sectors as private and pub-
lic but there are some exceptions for police, civil defense and armed forces3.
Framework Directive prescribes just the minimum standards. It doesn’t muscle on
higher domestic standards4. 89/391 numbered Framework Directive includes general prin-
ciples about training of workers and delegates, eliminating the risks, increasing attendances
of workers and delegates, protection of health and safety, prevention of work risks addition
to guiding of principle discharging5.
1 Rudolf Streinz. Europarecht, Heidelberg: Müller Verlag, 2005. p. 150. 2 Roger Blainpain & Chris Engels. Europen Labour Law, London: Kluwer Publishing, 1997. p.
298. 3 Ufuk Aydın, İş Hukukunda İşçinin Kişilik Hakları, p. 76 ff. 4 Dagmar Schiek, Europaisches Arbeitsrecht, 1997. p. 218. 5 Blainpain, Engels, ibid, p. 303.
OCCUPATIONAL HEALTH AND SAFETY IN THE EUROPEAN UNION DIRECTIVE 47
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA VYKDANT EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVĄ
1. According to 89/391 Numbered EU Directive Employers’ General Obligations
89/391 numbered Framework Directive includes public and private sector scopes
(industry, farming, education, culture, health, commerce etc.) except a few areas such as
armed forces and police. Outworks and domestic affairs aren’t included by that directive6.
In any circumstances, occupational health and safety shall be provided in the light of di-
rective’s goal as much as possible7. In my opinion, it has to be gotten current situation of
science and technology via “as much as possible” expression. Including whole economic
affairs and all of workers except a few exceptions of directive, is proper for the ILO’s 155
and 161 numbered treaties. Many member states such as England and Germany has
changed their domestic law according to that Framework Directive8. Elimination of some
dangers is been aimed by particular directives. So, particular directives have been ordered
for some high-level risky important work lines9.
Framework Directive has been efficient on shaping many states’ domestic labor
law. That is an improvement which is also aimed and desired. The examples of England
and Germany can be looked over. According to the German Labor Protection Law which is
shaped by 89/391 numbered Framework Directive, we can examine the obligations of
employers’ as basic obligations, general obligations and basic principles10.
Another example of how 89/391 numbered Framework Directive effects domestic
law11 Basis of the regulations about occupational health and safety in England is the
Common Law12. That regulations bring some obligations to employers. Examples of these
obligations are suppling proper materials for work, creating a safe workplace, making a
reliable occupational health and safety system, following investments and taking proper
precautions13. Basic literature about occupational health and safety in England is The
Health and Safety at Work Act which is introduced in 197414.
Employers’ general obligations have been ordered 6th article of 89/391 numbered
Framework Directive. According to article 6/I, employer must take all precautions for pro-
tection of workers’ health and safety, preventing occupational dangers, training and institu-
tive necessity. Employer will be ready for getting into the new situations for getting the
situation well.
Employer must take the precautions which is mentioned at the 1st paragraph,
according to the principles below:
- Avoiding risks,
6 Hanau/Steinmeyer/Wank, Hanbuch des Europaischen Arbetis- und Sozialrechts, p.728 7 Roger Blainpain, European Labour law. Kluwer Law İnternational, 2006. p. 580. 8 Blainpain, ibid, p. 573 ff. 9 Norbert Franz Kollmer & Markus Vogl, Das Arbeitsschutzgesetz, München: Beck
Publishing,1999. p. 4. 10 Kollmer & Vogl, ibid, p. 24. 11 Hartmut Oetker & Ulrich Preis, Europaisches Arbeits and Sozialrecht Teil B Vorkel verlag 2009.
p. 28. 12 Norman, M. Selwyn, Law of Employment. London: Butterworths,1980. p. 289. 13 Jeremy Stranks, Health and Safety Law. Londra: Prentice Hall Publishing, 2001. p. 52. 14 Brenda Barrett & Richard Howells, Occupational Health and Safety Law. London: Third Edition,
Pitman Publishing, 1997. p. 56.
48 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
- Taking stock of indispensable dangers,
- Elimination risks at the bottom,
- Getting the work appropriate for workers,
- Caring about technical improvements,
- Taking stock of all conditions, technologies, organizations and social affairs
about work environment and developing a policy for growth all of them together,
- Giving priority to collective protection precautions instead of individual protec-
tion precautions,
- Briefing workers,
Principles mentioned above shall be considered on a preferential basis by employ-
ers.
Also, employers should do supervision about using of chemicals, choosing of
heavy construction equipment, and convenience of workplace about occupational health
and safety. In consequence of that, taking precautions and manufacturing methods should
be like that;
- Protection level of occupational health and safety should be improved,
- Precautions should be convenient with hierarchical orders of workplace,
- When a mission about health and safety is given to a worker, his / her abilities
should be considered,
- Employers should discuss about usage and planning of new tech, choosing of
material, work environment and conditions with workers and their delegates,
- If there is a serious danger in a place, only authorized and educated staff could
be go in there.
According to 89/391 numbered Framework Directive, any cautions about occupa-
tional health and safety cannot be cost for workers but employers15.
Standardizations of precautions about occupational health and safety, prevents
transpositions of hedge to low-level of safety at work states, worse conclusions for workers
and huge differences between member states’ national economies16.
Particular directives which are introduced basis of the article 16 of the Framework
Article could be examined about technical and social occupational health and safety17. And
also they can be examined as three headlines as technical occupational safety directives,
occupational safety directives against dangerous materials and social occupational safety
directives.
I - Technical occupational safety directives;
- 89/392 numbered Directive about Harmonization of Member States’ Regula-
tions about Machines18,
15 89/391numbered European Union Framework Directive art. 6/5. 16 Florian Schubert, Europaischhes Arbeitsschutzrecht und Betriebliche Mitbestimmung,(Frankfurt
am Main: Peter Lang Verlag, 2005. P. 48. 17 Altan Heper, Avrupa İş Hukuku ve Türkiye, (İstanbul: ATA Enstitüsü, Avrupa Dizisi 6, 1997),
p. 165; Fuat Bayram, “Yeni İş Sağlığı ve Güvenliği Mevzuatımıza Hakim Olan İlkeler” Legal
İSGHD, issue 7: 2005. p. 1106. 18 Hartmut Oetker & Ulrich Preis, Europaisches Arbeits und Sozialrecht (EAS), Teil B, Forkel
Verlag, 2009. p. 10.
OCCUPATIONAL HEALTH AND SAFETY IN THE EUROPEAN UNION DIRECTIVE 49
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA VYKDANT EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVĄ
- 89/654 numbered Directive about Minimum Standards of Health and Safety at
Work,
- 89/655 numbered Directive about Minimum Standards of Health and Safety at
Machines, Tools and Materials,
- 90/270 numbered Council’s Directive about Health and Safety Precautions
about working in Screened Sectors, could be examples.
We can example about occupational safety directives against dangerous materials
which are aiming the protection of workers against usage in a work or keeping in work-
places of dangerous materials19.
II - Occupational safety directives against dangerous materials;
- 83/477 numbered Directive about Protection of Workers against the Risks of
Asbestos Usage at Workplace (Changed by 91/392 numbered Directive),
- 89/656 numbered Directive about Minimum Health and Safety Requirements
for the Use by Workers of Personal Protective Equipment at the Workplace,
- 90/269 numbered Directive about Minimum Health and Safety Requirements
for the Manual Handling of Loads Where There is a Risk Particularly of Back Injury to
Workers,
- 90/394 numbered Directive about Protection of Workers from the Risks Related
to Exposure to Carcinogens at work,
- 90/679 numbered Directive about Protection of Workers from Risks Related to
Exposure to Biological Agents at Work,
- 92/57 numbered Directive about Implementation of Minimum Safety and
Health Requirements at Temporary or Mobile Construction Sites,
- 92/58 numbered Directive about Minimum Requirements for the Provision of
Safety and/or Health Signs at Work,
- 98/24 numbered Directive about Protection of the Health and Safety of Workers
from the Risks Related to Chemical Agents at Work,
- 99/92 numbered Directive about Minimum Requirements for Improving the
Safety and Health Protection of Workers Potentially at Risk from Explosive Atmospheres,
- 2002/44 numbered Directive about minimum health and safety requirements
regarding the exposure of workers to the risks arising from physical agents
- 2003/10 numbered Directive about minimum health and safety requirements
regarding the exposure of workers to the risks arising from physical agents,
- 2003/105 numbered Directive about control of major-accident hazards involv-
ing dangerous substances,
- 2003/122 numbered Directive about control of high-activity sealed radioactive
sources and orphan sources.
19 Can Tuncay, Avrupa Birliği’ne Üyelik Sürecinde İş Sağlığı ve Güvenliği Mevzuatının Uyumu ve
Yeni Yönetmelikler” İş Sağlığı ve Güvenliği Mevzuatındaki Değişiklikler ve İşveren
Yükümlülükleri Semineri, Tisk- Peryön, February 24, 2004.İstanbul, p. 36.
50 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
III - Social occupational safety directives;
- 92/85 numbered Directive about introduction of measures to encourage im-
provements in the safety and health at work of pregnant workers and workers who have
recently given birth or are breastfeeding,
- 94/33 numbered Directive about protection of young people at work,
- 92/91 numbered Directive about minimum requirements for improving the safe-
ty and health protection of workers in the mineral-extracting industries through drilling,
- 92/104 numbered Directive about minimum requirements for improving the
safety and health protection of workers in surface and underground mineral-extracting
industries,
- 93/103 numbered Directive about minimum safety and health requirements for
work on board fishing vessels,
- 91/383 numbered Directive about measures to encourage improvements in the
safety and health at work of workers with a fixed-duration employment relationship or a
temporary employment relationship.
European Union has regulated occupational health and safety quite detailed and in-
troduced particular directives about almost every area of occupational health and safety.
And also, European Union has brought an unnecessary bureaucracy about that. Each one of
the Particular Directives are copies of the Framework Directive about structural20.
2. According to 89/391 Numbered Framework Directive Scope of Workers’ Training
Employer shall ensure that every worker is educated about occupational health and
safety about his/her work. So that, employers;
- At the beginning of work,
- At the changing job and transfers,
- At the changing machine or stepping in a new machine,
- At the stepping in new tech, shall ensure that the workers get necessary training
about these situations and their works (article 12).
Particular Directives which are introduced as basis of the European Union’s
Framework Directive, have regulated training obligation of employers. As an example,
according to 92/58 numbered Directive about Minimum Requirements for the Provision of
Safety and/or Health Signs at Work, workers shall be trained as appropriate who works
offenseless 89/391 numbered directive’s article 12. And also they shall be raised awareness
about instructions of provision of safety and/or health signs at work. At the training, mean-
ing of mark and especially use of words and behaviors when general and special situations
are treated (92/58 numbered Directive article 7/2). After all, 93/103 numbered Directive
about minimum safety and health requirements for work on board fishing vessels, also
imposes some obligations to employers about training of workers. According to that,
appropriate training shall be provided and workers trains right and extensive about safety
and health. That training which is mentioned at the first paragraph, includes fire extinction,
20 Jyrki Hollmen, “İş Sağlığı ve Güvenliği Alanındaki AB Direktifleri ve Müktesebatın Üstlenilme-
sinde Karşılaşılan Sorunlar” AB Müktesebatı Uluslararası Semineri: “İş Sağlığı ve Güvenliği ve
Çevre”. Ankara: Türkiye İşveren Sendikaları Konfederasyonu, June 26-27, 2008. p. 26.
OCCUPATIONAL HEALTH AND SAFETY IN THE EUROPEAN UNION DIRECTIVE 51
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA VYKDANT EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVĄ
life-saving, use of life-saving equipment and use of varied marks including hand signs.
Such training shall be subject to the necessary updating where this is required by changes
in the activities on board (93/103 numbered Directive article 9).
90/394 Directive about Protection of Workers from the Risks Related to Exposure
to Carcinogens at work article 11 has brought that obligations to employer about training:
Appropriate measures shall be taken by the employer to ensure that workers and/or work-
ers' representatives in the undertaking or establishment receive sufficient and appropriate
training, on the basis of all available information, in particular in the form of information
and instructions.
Concerning:
a) potential risks to health, including the additional risks due to tobacco consump-
tion,
b) precautions to be taken to prevent exposure,
c) hygiene requirements,
d) wearing and use of protective equipment and clothing,
e) steps to be taken by workers, including rescue workers, in the case of incidents
and to prevent incidents.
The training shall be;
- adapted to take account of new or changed risk, and
- repeated periodically if necessary.
Conclusion
In my opinion, more simplified regulations would be better for employers. Direc-
tives are juristic texts which regulates general definitions and obligations. Falling of every
little detail into the directive just enlarges the legislations and aggravates its practice.
According to 90/394 numbered Directive about Directive about Protection of
Workers from the Risks Related to Exposure to Carcinogens at work article 11, employers
shall inform workers of installations and related containers containing carcinogens, ensure
that all containers, packages and installations containing carcinogens are labelled clearly
and legibly, and display clearly visible warning and hazard signs.
As is seen, almost all of the particular directives’ articles are about training and
employers are held responsible for ensuring that training.
The aim of 89/391 numbered Framework Directive is taking precautions about
workers’ health and safety while they are at work. Expression at the top of the directive
means all risks and dangers are included. One of the European Union’s basic aims is
providing high-level occupational health and safety all over the member states.
Reference
1. Aydın, U. İş Hukukunda İşçinin Kişilik Hakları. Eskişehir, 2002.
2. Barrett, B. & Howells, R. Occupational Health and Safety Law (3rd Edition).
London: Pitman Publishing, 1997.
3. Bayram, F. Yeni İş Sağlığı ve Güvenliği Mevzuatımıza Hakim Olan İlkeler,
Legal İSGHD, issue 7: 2005, pp. 1104-1128.
52 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
4. Blainpain, R. & Engels, C. European Labour Law. London: Kluwer Publishing.
1997.
5. Blainpain, R. European Labour Law. Kluwer Law İnternational, 2006.
6. Hanau, P., Steinmeyer, H. D., Wank, R. Hanbuch des Europaischen Arbetis-
und Sozialrechts. München: Beck Verlag, 2002.
7. Heper, A. Avrupa İş Hukuku ve Türkiye (Avrupa Dizisi 6). İstanbul: ATA
Enstitüsü, 1997.
8. Hollmen, J. İş Sağlığı ve Güvenliği Alanındaki AB Direktifleri ve Müktese-
batın Üstlenilmesinde Karşılaşılan Sorunlar, AB Müktesebatı Uluslararası Semineri: “İş
Sağlığı ve Güvenliği ve Çevre”. Ankara: Türkiye İşveren Sendikaları Konfederasyonu,
2008.
9. Kollmer, N. F. & Vogl, M. Das Arbeitsschutzgesetz. München: Beck Publish-
ing, 1999.
10. Oetker, H & Preis, U. Europaisches Arbeits and Sozialrecht Teil B. Vorkel ver-
lag, 2009.
11. Schiek, D. Europaisches Arbeitsrecht (I. Auflage). Nomos Baden Baden, 1997.
12. Schubert, F. Europaischhes Arbeitsschutzrecht und Betriebliche Mitbes-
timmung. Frankfurt am Main: Peter Lang Verlag, 2005.
13. Selwyn, N. M. Law of Employment. London: Butterworths, 1980.
14. Stranks, J. Health and Safety Law. Londra: Prentice Hall Publishing, 2001.
15. Streinz, R. Europarecht. Heidelberg: Müller Verlag, 2005.
16. Tuncay, C. Avrupa Birliği’ne Üyelik Sürecinde İş Sağlığı ve Güvenliği
Mevzuatının Uyumu ve Yeni Yönetmelikler, İş Sağlığı ve Güvenliği Mevzuatındaki
Değişiklikler ve İşveren Yükümlülükleri Semineri, İstanbul: Tisk- Peryön, 2004.
Özgür Oguz, Violeta Naujokienė, Saulė Milčiuvienė
Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant Europos Sąjungos direktyvą
Santrauka
89/391 direktyva numato darbuotojų sveikatos ir saugos bendrą tvarką bei imasi
atsargumo priemonių. Šią direktyvą įvedė ES konsultacinis komitetas, Europos Parlamen-
tas ir Taryba dėl darbuotojų profesinės sveikatos ir saugos darbo vietose ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetas. Valstybės narės turi skirtingus darbuotojų saugos darbe
standartus. Labai svarbu yra bendras reguliavimas. Tokiu būtu gali būti užkirstas kelias
nesąžiningai konkurencijai tarp valstybių. Minimalūs šios direktyvos standartai yra išveng-
ti pagrindinės rizikos visose darbo srityse. 89/391 direktyva reguliuoja pagrindinius dar-
bdavių įsipareigojimus.
Raktažodžiai: sveikata, sauga, Europos Sąjungos direktyva, darbo sauga.
PECULIARITIES OF WORKING TIME ORGANIZATION 53
DARBO LAIKO ORGANIZAVIMO YPATYBĖS
PECULIARITIES OF WORKING TIME ORGANIZATION
Dalia Perkumienė1, Özgür Oguz 2, Biruta Švagždienė3 1Aleksandras Stulginskis University 2Anadolu University 3Lithuanian Sport University
Annotation
Work is a significantly important part of our life. However, people always try to facilitate
it. The regulation of working time is one of the oldest concerns of labour legislation. Already in the
early 19th century it was recognized that working excessive hours posed a danger to workers' health
and to their families.
Organisation of work mostly refers to the structure of working processes, the management
of human interaction, their interaction with the equipment and facilities, i.e. the formation of work-
ing system if a new process is organised. Currently, non-standard forms of work-time organisation
become more and more popular in Europe, since such forms are more flexible and favourable for
working people.
Keywords: organisation of work, regulation of working time, working time, public sector,
employees.
Introduction
The relevance of the paper. The organisation of work is an integral part of the
company’s activities, since it helps to manage work and implement its objectives. It can be
stated that company would not exist without permanent organisation of work. More and
more problems related to this issue arise in Lithuania and in other countries of the world.
In general, these problems were determined by organisational principles of work that has
been formed many years ago. The efficient work of employees requires an appropriate
organisation of their work. Proper distributed and organised working time leads to the wel-
fare of both an organisation and employees.
Organisation of work mostly refers to the structure of working processes, the man-
agement of human interaction, their interaction with the equipment and facilities.
In order to start planning the work time, it is necessary to clearly define the goals
of an organisation. The visionary and cognitive result of the operation is called a goal. The
goals of an organisation indicate WHAT has to be done and WHEN the goal has to be
achieved. For this particular reason, the purpose of company objectives has two sides.
Working process could not be carried out without the internal information, i.e. the
knowledge of an employee gained from general and special education, instructions and
experience.
The object of the paper is the organisation of working time for the employees in
Lithuania example of Kaunas district municipality.
The aim of the paper is to analyse peculiarities of organisation of working time
regulation in Lithuania of employees of Kaunas district municipality.
The methods used in the paper are as follows: monographic method, the analy-
sis and synthesis of scientific literature, the analysis of legal acts, descriptive method,
comparative method, graphical method, questionnaire and statistical method.
54 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Discussion
1. The aspects of working time organisation
Work is a significantly important part of our life. However, people always try to
facilitate it. It is not because of laziness but rather because of eager to satisfy their needs in
the fastest and the best way possible. Thanks to work people started to eat better, to dress
warmer, to travel faster and farther. Over time, working instruments improved and working
hours became shorter, so people had more time for their leisure time activities, such as art,
culture, religion, thinking, relaxation, development and travel. It can be stated that the
smaller amount of work reflects the progress of civilisation. The more advanced the socie-
ty is, the greater is the productivity level of work1. Therefore, in order to increase the
productivity, the organisation of work has to be improved.
The regulation of working time is one of the oldest concerns of labour legislation2.
Already in the early 19th century it was recognized that working excessive hours posed a
danger to workers' health and to their families. The very first ILO Convention, adopted in
1919, limited hours of work and provided for adequate rest periods for workers. Today,
ILO standards on working time provide the framework for regulated hours of work, daily
and weekly rest periods, and annual holidays. These instruments ensure high productivity
while safeguarding workers' physical and mental health. Standards on part-time work have
become increasingly important instruments for addressing such issues as job creation and
promoting equality between men and women3.
A man cannot perform all the work himself, without the help of others. In the times
of industrial growth, the work is carried out by joint effort of several or even more people.
As a matter of fact, the work in companies requires knowledge of what actions should be
taken when using other tools, as well as information on collaboration: whose convenience
to suit, whom to make influence on, and for whom to conform4.
The history of the scientific branch related to work organisation dates back to the
19th century. The pioneer of this study is considered to be the American scientist Frederick
Winslow Taylor (1856-1915). Taylor was the first one to bring together ideas and tests for
explaining the processes of work by creating basis for its organisation. In his research
works, Taylor determined the methods used for the analysis of working process, the prin-
ciples of work distribution, organisation, payment, as well as the management of compa-
nies. Taylor states that if employees want to increase the efficiency of work, they must
1 Degėsys, L., Aškinytė, R. Etika. Vilnius: Kronta, 2004. 23-25 p. 2 Jarulaitis, M. Nestandartiniai darbo santykiai ir jų reguliavimas. Jurisprudencija. 8(110), 2008. 83-
89 p; Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. [Lithuanian labour code] [interaktyvus] [žiūrėta
2015.02.05] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id
=169334. 3 General Survey on Hours of Work, 2005. Via Internet: http://ilo.org/global/standards/subjects-
covered-by-international-labour-standards/working-time/lang-en/index.htm. [visited 2015-10-14]. 4 Butkus, F. S. Darbas vadyba gyvenimas. Vilnius: Eugrimas, 2006. 45-49 p.
PECULIARITIES OF WORKING TIME ORGANIZATION 55
DARBO LAIKO ORGANIZAVIMO YPATYBĖS
have a leader knowing how to govern effectively. There is no doubt that it is impossible
without scientific knowledge5.
The cornerstone of Taylor’s work organisation theory is as follows: work is effi-
cient only if it is organised according to rules, principles and standards, prepared by using
the latest scientific achievements and many years of practice6.
Generally, organisation is preparation and arrangement of something into a single
unit or an exact system, the design or formation of a structure7.
From the perspective of management, organisation is the design and development
of homogenous systems from people, equipment and material, as well as the implementa-
tion of such systems by applying other management functions.
Organization as the process is perceived differently, and, in human activities,
understood in the following way:
1. Establishment, development, formation;
2. Preparation, coordination, organisation;
3. Regulation, management;
4. Integration, mobilisation8.
Organisation of work mostly refers to the structure of working processes, the man-
agement of human interaction, their interaction with the equipment and facilities, i.e. the
formation of working system if a new process is organised, and the replacement of the ex-
isting system if dealing with active working processes9.
Work organisation in companies is related to two structures (formal and informal).
Therefore, the relationship between employees and their communication related to busi-
ness issues are defined. The structure of each and every organisation is different and indi-
vidual, mostly dependant on activities, goals and, of course, the staff of the company10.
The new Turkish Labour code regulates labour relations starting from the “the
signing of a contract of employment;” therefore, the process of “engagement” is left out of
its scope. Here, it can be said that the clause on gender equality. Article 10 of the Constitu-
tion, ought to be taken into consideration. In practice, however, in the work announce-
ments of the Turkish Employment Organization (ISKUR), whose services cover job
search, placement and relocation, sex is specified in the requirements. ISKUR publicizes
5 Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Jr. Gilbert, D. R. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika,
2006. 62-64 p. 6 Vanagas, P. Darbo organizavimas, normavimas ir atlyginimas už darbą. Kaunas: Technologija,
2009. 58-61 p. 7 Id. 8 Jarulaitis, M. Nestandartiniai darbo santykiai ir jų reguliavimas. Jurisprudencija. 8(110), 2008 . 83-
89 p; Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. [Lithuanian labour code] [interaktyvus] [žiūrėta
2015.02.05] Prieiga per internetą:http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=169334. 9 Sakalas, A. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai, 2003. 74-76 p. 10 Beleckienė, G., Murphy, C., Dienys, V. ir kt. Darbuotojų ir jų kvalifikacijos kaitos prognozių
tyrimo ataskaita. Turizmo sektoriaus studija. Kaunas: Profesinio mokymo metodikos centras, 2008.
[interaktyvus]. [visited 2015-10-14]. Prieiga per internetą: http://www.kpmpc.lt/ Skelbi-
mai/SEK_LT/Turizmo%20sektorius.pdf., 13-15 p.
56 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
those announcements as it receives them, explaining that the content of them is dictated by
market demands11.
Formalization mostly refer to the official aspects of structure, such as strategies,
structure of organisation, regulation, technologies, processes, information systems, control
and encouragement. Formal communication occurs during different conferences, official
meetings and so on and so forth12.
However, the formal scheme of management structure of organisation does not
reflect personal relations which constitute the informal structure of organisation13. Accord-
ing to Sakalas (2003), informal structures of organisation are composed of one or several
representatives of different branches. They are connected by human relations, same inter-
ests and other communication incentives14.
For example, an employee, intensively performing the assigned work will most
likely seek help from another employee who is next to him or who he has more personal
relations with (not the head). It facilitates and accelerates the performance of work, since
information flows faster by informal contacts than by formal (official) reporting system15.
Currently, non-standard forms of work-time organisation become more and more
popular in Europe, since such forms are more flexible and favourable for working people.
These more flexible forms of work lead to deviation from usual employment contracts.
However, these contracts are recognized in Europe and often used in order to achieve
greater flexibility: it helps to adapt working hours, organize working time and the work in
accordance to the fluctuation of production and service demand16. (Flexible forms of work:
'very atypical' contractual arrangements, 2010).
Despite the fact that atypical forms of contractual arrangements are becoming
more popular, the use of atypical contractual arrangements in Europe varies. In accordance
to economic activities, the prevalence of flexible working time organisation is more often
applied in services and agriculture, whereas it is not so popular in industry17. In addition, it
is more commonly used in certain sectors, for example, seasonal work, which is related to
short-term contracts, as well as other sectors such as agriculture, tourism and hospitality
industry.
Article 50 of the Constitution concerning working conditions and the right to work
and leisure states that no person may be employed in a job that is unsuited to his/her age,
sex and ability. According to the law, children and women shall be specially protected in
terms of work conditions. In Turkish legislation, there are a number of regulations related
11 Turkish Labour Code. Law No.4857. http://turkishlaborlaw.com/turkish-labor-law-no-4857/19-
4857-labor-law-english-by-article. 12 Gilbert, J., Reiner, M., Nakhleh, M. Visualization: Theory and Practice in Science Education,
Models and Modeling in Science Education 8(3), 2008. 43-46 p. 13 Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Jr. Gilbert, D. R. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika,
1999. 14 Sakalas, A. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai, 2003; 2010. 63-67 p. 15 Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Jr. Gilbert, D. R. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika,
2006. 78-83 p. 16 Flexible forms of work: 'very atypical' contractual arrangements, 2010. 17 Gruževskis, B. Užimtumo pokyčiai. Lanksčių užimtumo formų taikymo galimybių įvertinimas.
Vilnius: Justitia, 2001. 115-118 p.
PECULIARITIES OF WORKING TIME ORGANIZATION 57
DARBO LAIKO ORGANIZAVIMO YPATYBĖS
to the protection of women, especially pregnant women and mothers, the most important of
which are contained in the new Labour Code. With the new regulations, women are grant-
ed further rights and the requirements of Council Directive 92/85/EEC are met to a signifi-
cant extent. However, it is difficult to claim that the new legislation contains all regulations
corresponding to the Directive. Despite changes that have already been brought to the
labour laws, there is a lack of sufficient guarantees in terms of the equality of women and
men, especially concerning pregnant and nursing women. Women continue to face
discrimination in employment to varying degrees18.
Referring to Samuolis (1990), the conception of flexible forms of work refers to
part-time job (not all days per week), the moving schedule and work at home. However,
maintains that one of the reasons for the increasing number of flexible working hours is the
changing nature of work19.
To sum up the observations of Lithuanian and foreign authors regarding the organ-
isation of work, it can be stated that the organisation of working time is an integral part of
company’s activities, for it helps to carry out work and implement the objectives of a com-
pany. What is more, the constant organisation of work is a cornerstone of company’s exist-
ence.
2. Factors determining the organisation of working time
In order to achieve the goals of an organisation, not only the work of employees
has to be organized, but, first and foremost, the head has to plan his work properly.
Scientific literature includes a number of factors that determine the work time or-
ganisation. However, in my opinion, the main of these factors are as follows: determining
organisational objectives, scheduling work time of heads and employees, as well as the
distribution of work. According to Sakalas (1996) et al, the goals of organisation are influ-
enced by the partners of marker (suppliers, buyers), social groups and society. Some re-
quire timely delivery of goods and services, others demand for good quality, focus on the
environmental protection, charity and so on. It makes the biggest influence on hospitality
services. Besides, market innovations are also particularly relevant.
First of all, in order to start planning the time, it is necessary to clearly define the
goals of an organisation. The visionary and cognitive result of the operation is called a
goal. The goals of an organisation indicate WHAT has to be done and WHEN the goal has
to be achieved. For this particular reason, the purpose of company objectives has two sides.
Firstly, there is a need to formulate tasks, which define the expected final result in the most
accurate way. Secondly, on the basis of company’s objectives, tools have to be prepared.
Its purpose is to help to find out whether the expected result was achieved or not achieved
in time20.
The goal has to be consciously perceived and justified. It is essentially important
condition for an organisation to survive. The general goal of the organisation has to come
in line with the goals of the organisation members and their willingness to cooperate in
18 Fevziye Sayılan, Eğitim Sektöründe Kadınların Durumu, Women’s Status in the Educational
Sector. Ankara: Eğitim-Sen Yayınları, 2003. 19 Gruževskis, B. Žmogaus socialinė raida. Užimtumas. Vilnius: Justitia, 2002. 103-106 p. 20 Vasiliauskas, A. Firmų strateginis valdymas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2001. 82-87 p.
58 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
order to achieve this goal, since it is relevant for the existence of organisation. The activity
of human and organisation can be assessed by comparing the expected and the achieved
results, as well as comparing achieved results with the input.
According to Obrazcovas (2004), the problems arise not only for the lack of time
but also for the incapability of planning it reasonably. The author provides options for
evaluating the work time consumption which are as follows:
Optimistic refers to the shortest span of time, during which the work could be
performed in the most favourable conditions;
The most probable means a span of time, during which a certain work can be
performed in normal conditions;
Pessimistic refers to the longest span of time, during which only a certain work
can be done. This time would be enough in case difficulties and most unfavourable condi-
tions arise.
Improper time planning can cause emotional stress, which prevents from perform-
ing tasks. Due to the emotional stress, irrelevant and non-urgent work is usually
performed. Normally it does not require much effort and resources but in stressful situa-
tions such work seems more important and urgent, whereas work for which much effort is
needed, as well as the complexity and the solution of which terrify, is postponed in order to
reduce emotional tension. Hard work is postponed for an indefinite period of time, hoping
to perform it at the last moment when no more delays are possible. In such a way, the emo-
tional tension can put organisation in danger. Therefore, it is important to consider the fact
that the biggest attention should be paid to the most important and urgent work, and the
ones that do not require much attention should be postponed21.
According to Sakalas et al (1996), working process could not be carried out with-
out the internal information, i.e. the knowledge of an employee gained from general and
special education, instructions and experience. Knowledge, together with talents, profes-
sional skills, physiological and psychological characteristics of an employee normally de-
termine his ability to work. As a matter of fact, it can be stated that employee’s compe-
tence in properly organising work time depends on his working experience. The better the
time is planned, the smaller is the workload.
Scientific literature provides a great number of various advices for an appropriate
time planning. O’Connell (2005) gives many advices how to perform work in the shortest
time possible, how to carry out projects faster, how to have all the days productive and
walk hand in hand with the market. The time is spent usefully if all tasks of a day are
properly planned. Referring to the author, it is the most effective method to save time22.
3. Results of the research
There were several ways for collecting data related to work organisation in the
administration of Kaunas district municipality. Therefore, the most effective and conven-
ient choice was selected – to perform a survey using a questionnaire. The survey included
21 Butkus, F. S. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius: Eugrimas, 2010. 83-89 p. 22 Connell, O. F. Paprastesnis darbo planavimas. Kaunas: „Smaltijos“ leidykla, 2005. 45-47 p.
PECULIARITIES OF WORKING TIME ORGANIZATION 59
DARBO LAIKO ORGANIZAVIMO YPATYBĖS
82 per cent of the employees of the organisation) and was carried out on September – De-
cember of 201523. The employees of Kaunas district municipality kindly agreed to share
their experience and to answer the questions.
The scope of the survey was 62 per cent of women and 38 per cent of men.
According to the survey, the majority of the employees work in the current posi-
tion for 10 and more years (68 per cent). Only a small part (4 per cent) of all the partici-
pants of the survey works in the municipality of Kaunas district for the first year.
According to Sakalas, work organisation and the success of organisation activity
namely depend on the head of an institution, since he is responsible for employee’s failure
to carry out a task or its inappropriate performance24.
The research of Butkus25 shows that more than 80 per cent of all the heads of about
two hundred Lithuanian companies plan their day the night before; however, less than half
of them are satisfied with the implementation of their plants.
The results of the research fail to meet the general demand of the heads of Lithua-
nian organisations for planning and organizing work, since the absolute majority (86.3 per
cent) of all the respondents think that planning and scheduling head’s work has influence
(37 per cent) or has a great influence (49.3 per cent) on the activity of company. Only 13.7
per cent think that the plan and schedule of head’s work has only a slight influence on the
company’s activity, whereas no one considers the organisation of head’s work irrelevant.
The research also aimed at determining the workload of employees. According to
the scientific literature, in order to increase the satisfaction with work, it is advisable to
estimate the rate of satisfaction and then to find out what do employees really want26.
The analysis of the results based on the aspect of perspective only prove the state-
ment of Sakalas et al, who claim that the ability of an employee to properly organise the
work time depends on his working experience. The better is the time planned the smaller is
the workload27 .The results of this analysis are represented in Picture 1.
23 Similar survey was also carried out on February-May of 2013. 24 Sakalas, A., Šilingienė, V. Personalo valdymas. Kaunas, 2000. 15-18 p. 25 Butkus, F. S. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius: Eugrimas,
2010. 78-80 p. 26 Burnes, B. Managing Change. A Strategic Approach to Organizational Dynamic//Fourth Edition.
Prentice Hall. Pearson Education Limited, 2004. 123-125 p. 27 Sakalas, A., Šilingienė, V. Personalo valdymas. Kaunas, 2000; 2010. 69-71 p.
60 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Fig. 1. The satisfaction with the workload on the basis of the experience in a
workplace
1 pav. Pasitenkinimas darbo krūviu remiantis patiretimi darbo vietoje
The absolute majority of respondents (82.5 per cent) are satisfied in their work-
place (60 per cent) or completely satisfied (24.2 per cent) with their workload. Neither
satisfied nor dissatisfied with their workload are merely 4.7 per cent, while the dissatisfied
round up to 3.7 per cent as well. Not a single one chose an option of total dissatisfaction.
Neither satisfied nor dissatisfied and the dissatisfied appeared to be persons whose work
term has not yet extended to 1 year. Persons who have been working in a company for 4 to
8 years are satisfied or completely satisfied with their workload. Persons who have been
working in a company for 1 to 4 years are satisfied or totally satisfied with their workload
as well.
Therefore, we can make a conclusion that the satisfaction over the workload is
mainly affected by working experience in the organization. This can be explained by
argument of Sakalas that human ability to work and properly organize their working time
come through experience. Also one of the reasons may be the fact that the more experi-
enced employees transfer tasks which were postponed or never performed before to the
newly employed.
Most employees (82.9 per cent) usually or always work 8 hours a day, under the
daily period of work28. In total, 8.5 per cent of respondents have marked that they never
work 8 hours per day, while 8.6 per cent have marked that they always work less than 8
hours per day. This may be the workers who work part-time, under the part weekly work-
ing time (Art. 146 of the Labour Code of the Republic of Lithuania, see p.16).
There were none of those who always work over 8 hours per day but there were
14.8 per cent who have to work over 8 hours very often. This is called overtime work (Art.
152 of the Labour Code of the Republic of Lithuania, see p.16). Answers to a question
whether one had to work overtime were similar to previous question: nobody had to work
overtime on daily basis, while 18.5 per cent had to do overtime work very often. 22.2 per
28 Art. 144 of the Labour Code of the Republic of Lithuania.
PECULIARITIES OF WORKING TIME ORGANIZATION 61
DARBO LAIKO ORGANIZAVIMO YPATYBĖS
cent of respondents never do overtime work. The great majority of respondents (63 per
cent) have marked that they never have to work more than 8 hours per day. It can therefore
be concluded that the work in this tourism organization is organized in appropriate manner
and in accordance with the Labour Code.
Answers to the questions whether one has the freedom to choose the beginning and
the end of working hours and modify the times of breaks were with similar percentage but
the opinions differed greatly; 5.7 per cent have the freedom to choose the beginning and
the end of working hours; 9.1 per cent can choose times of breaks; 7.4 per cent can choose
the first variant most of the time, while the second can be chosen most of the time by 17.5
per cent; 27.6 per cent of respondents are able to choose both variants sometimes; 24.2 per
cent can rarely choose working hours while 18.5 per cent can rarely choose times of
breaks. The „never“ option applies to 37 per cent of respondents in the first case, and to
22.2 per cent of respondents in the second case.
According to the survey data, the vast majority (87.8 per cent) totally agree that the
wage motive is one of the strongest, the same percentage agree that bonuses are to be a
well enough motive as well. This only proves statements in scientific literature to be true:
the strongest external motive is a wage29. Having evaluated the situation of wages and bo-
nuses in the company it turned out that none of the respondents were completely happy.
This means that the wage is unsatisfactory.
According to the survey data, a little stronger motives than those mentioned above,
are: task clarity and certainty, promotion and opportunity to improve one‘s qualification.
87.5 per cent of respondents completely agree with these motives.
Having summarized the results, it can be concluded that staff training is important
for both employees’ and the organization's well-being. The head should take into account
this important factor because none of the respondents have marked raising one’s qualifica-
tion as an option. This suggests that the organization does not have such a possibility.
The research results has shown that the most powerful motivating factors (which
are interrelated) are good relations with colleagues (87.2 per cent agreed completely; 12.8
per cent agreed) and an appropriate psychological-social climate (92.9 per cent agreed
completely, nobody disagreed). Respondents evaluated these motives in the organization
and it turned out that no one is fully satisfied.
After summarizing the results of the research we can see that personal motivators
of employees do not match with company’s factors which should motivate the activity of
employees. Motivation measures in the organization could be applied to individual groups
of workers depending on their individual needs because the negligence of employees' per-
sonal working motives could have negative consequences on the organization as a whole.
It appears that the more diverse working methods are used by individuals with
longer experience in the organization. In order for employees to work more efficiently, one
should organize seminars and trainings which help the less-experienced employees to
adapt more easily and to work more efficiently.
29 Butkus, F. S. Darbas vadyba gyvenimas. Vilnius: Eugrimas, 2006; Felser, G. Motyvacijos būdai.
Vilnius: Alma litera, 2006; Vanagas, P. Darbo organizavimas, normavimas ir atlyginimas už darbą.
Kaunas: Technologija, 2009. 85-89 p.
62 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
The questionnaire asked to assess the factors determining the conduct of heads of
organisations, since the scientific literature states and the research suggests that the success
of work organisation the organisation’s activity mostly depend on the head, since he is
responsible for employee’s failure to carry out a task or its inappropriate performance30.
The head’s conduct in an organisation was assessed positively. Despite the fact
that 61.9 per cent of all the respondents stated that they the attitude of a head towards work
seems formal, the other part stated that their head is also a part of the staff. The results of
the research that were presented previously show that one of the most important means of
motivating employees is the clarity and certainty of tasks. According to the assessment of
heads’ conduct, 67.8 per cent of the respondents totally agree and 28.5 per cent agree with
an idea that their head allocates tasks and responsibilities in a clear way. It is considered to
be as one of the steps leading to the successful activity of an organisation. When a head
assesses who to give one or another task in a correct way, he makes the work easier for
both himself and his staff31. More than a half of respondents think that their head copes
with tension and conflicts in the organisation properly. So, referring to the results, heads
are to be perfect specialists of their work.
Conclusions
1. Organisation of work is an integral part of each and every company, since it is
essential for the performance of tasks and goals.
2. The organisation of heads and employees working time begins with the deter-
mination of goals. Company’s goals determine its further activity. Emotional tension is one
of the main factors that makes the process of work organisation difficult. However, the
ability to manage this tension is considered to be significantly important personal features
of a good employee. Adequate organisation of work requires experience which is normally
obtained when overthinking and analysing of the work performed, as well as drawing con-
clusions for improving further stages of planning.
3. The research showed that the employees of Kaunas district municipality usually
choose this work for their personal features which are suitable for working in this institu-
tion. Employees are young, educated or still studying at universities.
4. Absolutely all the respondents agree that the activity of the municipality is
highly dependent on the plans and schedules of their head’s work.
5. According to the research, overtime work is not common in this organisation. It
can also be considered that the number of overtime hours is very small, so it is possible to
draw a conclusion that the work in Kaunas district municipality is organised rather properly.
6. The majority of the respondents are also satisfied with the workload; a slight
dissatisfaction appears only among relatively new members of the organisation.
7. The municipality should pay particular attention of the opportunity to improve
skills. There should be more training courses organised. As the results of the research
show, an opportunity to improve skills would definitely decrease the turnover of staff and
30 Sakalas, A. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai, 2003; 2010. 75-77 p. 31 Butkus, F. S. Darbas vadyba gyvenimas. Vilnius: Eugrimas, 2006. 84-87 p.
PECULIARITIES OF WORKING TIME ORGANIZATION 63
DARBO LAIKO ORGANIZAVIMO YPATYBĖS
attract skilful and experienced employees who would work in a working place permanent-
ly. A chance of further training is one of the main factors for motivating employees.
8. The head of an institution should provide opportunities to choose the beginning
and the end of working hours more freely (this option is also determined by law). As a
matter of fact, this would provide better conditions to meet the individual needs of staff
members.
References
1. Beleckienė, G., Murphy, C., Dienys, V. ir kt. Darbuotojų ir jų kvalifikacijos
kaitos prognozių tyrimo ataskaita. Turizmo sektoriaus studija. Kaunas: Profesinio mokymo
metodikos centras. [interaktyvus]. [visited 2015-10-14]. Prieiga per internetą:
http://www.kpmpc.lt/Skelbimai/SEK_LT/Turizmo%20sektorius.pdf, 2008.
2. Burnes, B. Managing Change. A Strategic Approach to Organizational Dynam-
ic//Fourth Edition. Prentice Hall. Pearson Education Limited, 2004.
3. General Survey on Hours of Work. Via Internet: http://ilo.org/global/ stand-
ards/subjects-covered-by-international-labour-standards/working-time/lang--en/index.htm.
[visited 2015-10-14], 2005.
4. Butkus, F. S. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai.
Vilnius: Eugrimas, 2010.
5. Butkus, F. S. Darbas vadyba gyvenimas. Vilnius: Eugrimas, 2006.
6. Connell, O. F. Paprastesnis darbo planavimas. Kaunas: „Smaltijos“ leidykla,
2005.
7. Degėsys, L., Aškinytė, R. Etika. Vilnius: Kronta, 2004.
8. Felser, G. Motyvacijos būdai. Vilnius: Alma litera, 2006.
9. Fevziye Sayılan, Eğitim Sektöründe Kadınların Durumu, Women’s Status in
the Educational Sector. Ankara: Eğitim-Sen Yayınları, 2003.
10. Gilbert, J., Reiner, M., Nakhleh, M. Visualization: Theory and Practice in Sci-
ence Education, Models and Modeling in Science Education 8(3), 2008.
11. Gruževskis, B. Užimtumo pokyčiai. Lanksčių užimtumo formų taikymo gali-
mybių įvertinimas. Vilnius: Justitia, 2001.
12. Gruževskis, B. Žmogaus socialinė raida. Užimtumas. Vilnius: Justitia, 2002.
13. Jarulaitis, M. Nestandartiniai darbo santykiai ir jų reguliavimas. Jurisprudenci-
ja. 8(110); 2008. P. 83-89.
14. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. [Lithuanian labour code] [interaktyvus]
[visited 2016.02.05] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska. show-
doc_l?p_id=169334.
15. Sakalas, A. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai, 2003; 2010.
16. Sakalas, A., Šilingienė, V. Personalo valdymas. Kaunas, 2000.
17. Stoner, A. J., Freeman, E. R., Gilbert, R. D. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir in-
formatika, 1999.
18. Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Jr. Gilbert, D. R. Vadyba. Kaunas: Poligrafija
ir informatika, 2006.
19. Turkish Labour Code. Law No.4857. http://turkishlaborlaw.com/turkish-labor-
law-no-4857/19-4857-labor-law-english-by-article. [visited 2016.02.05].
64 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
20. Vanagas, P. Darbo organizavimas, normavimas ir atlyginimas už darbą. Kau-
nas: Technologija, 2009.
21. Vasiliauskas, A. Firmų strateginis valdymas. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegi-
ja, 2001.
Dalia Perkumienė, Özgür Oguz, Biruta Švagždienė
Darbo laiko organizavimo ypatybės
Anotacija
Darbas yra labai svarbus mūsų gyvenimo dalis, kurią žmonės visada stengiasi pa-
lengvinti. Darbo laiko reguliavimas yra viena iš seniausių teisės aktų reguliavimo sričių.
Jau 19 amžiaus pradžioje buvo pripažinta, kad pernelyg ilgos darbo valandos kelia pavojų
darbuotojų sveikatai ir jų šeimos nariams.
Darbo organizavimas daugiausia susijęs su darbo procesų struktūra, žmogaus są-
veikos valdymu, jų sąveika su įranga ir priemonėmis, t.y. darbo sistema, jei formavimas ir
organizuojamas naujas procesas. Šiuo metu Europoje vis labiau ir labiau populiarėja nes-
tandartinės darbo laiko formos. Darbo laiko organizavimas tampa lankstesnis ir palankes-
nis darbo žmonėms.
Raktažodžiai: darbo laiko organizavimas, darbo laiko reguliavimas, darbo laikas,
viešojo sektoriaus, darbuotojai.
GMO PRODUKTŲ NAUDOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS 65
LEGAL REGULATION OF GMO PRODUCTS
GMO PRODUKTŲ NAUDOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS Dalia Perkumienė1,2 , Rokas Jankauskas3, Nerija Mikalauskienė3
1Aleksandro Stulginskio universitetas 2Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 3Kauno kolegija
Anotacija
GMO produktų naudojimas Lietuvos Respublikoje yra vykdomas vadovaujantis Europos
Sąjungos direktyvomis ir reglamentais bei nacionaliniais teisės aktais. Svarbų vaidmenį atlieka ES
institucijos – Europos komisija, Europos maisto saugos tarnyba ir ES valstybės narės, svarstančios
galutinius sprendimus kaip GMO produktus panaudoti. Pagrindinis subjektas Lietuvoje, administ-
ruojantis ir prižiūrintis genetiškai modofikuotus organizmus – Aplinkos ministerijos Gamtos apsau-
gos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyrius. Šis skyrius atsako už patikimą GMO
ir jų produktų reguliavimą, jų naudojimą. Sprendims priimant dalyvauja ir visuomenė, tačiau dides-
nės įtakos galutiniam sprendimo priėmimui ji nedaro.
Raktažodžiai: genetiškai modifikuotas organizmas, genetiškai modifikuotas produktas, ri-
botas naudojimas, eksperimentinis naudojimas.
Įvadas
Pirmą kartą genetiškai modifikuoto organizmo sąvoka Lietuvoje įstatyminiu
lygmeniu buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos (toliau – LR) genetiškai modifikuotų orga-
nizmų įstatyme, 2001 metais. Šis įstatymas nustato veiklos, susijusios su genetiškai modi-
fikuotais mikroorganizmais ir organizmais bei genetiškai modifikuotais produktais, sritis,
jų valstybinį valdymą ir reguliavimą bei fizinių ir juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje
įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir kitų
padalinių, ribotai naudojančių genetiškai modifikuotus mikroorganizmus arba organizmus,
apgalvotai išleidžiančių į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus bei juos, kaip pro-
duktus ar esančius kituose produktuose, tiekiančių rinkai, teises, pareigas ir atsakomybę1.
Įstatymas taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie naudoja, ap-
galvotai išleidžia į aplinką, tiekia rinkai ar užsiima kita įstatymu numatyta veikla, susijusia
su GMO ar iš jų gaminamais produktais Lietuvos teritorijoje.
Pasaulio valstybių nuomonė dėl GMO naudojimo ir plėtros išsiskiria – vienose ši
veikla plačiai vykdoma, kitose į tai žiūrima skeptiškai ar net neigiamai. Svarbu tinkamai
reguliuoti GMO produktų naudojimą, priešingu atveju galimi labai neigiami padariniai,
todėl ši tema yra labai aktuali teisės sritis. Europos Sąjungoje vis daugėja valstybių narių,
kurios sparčiai vysto GMO veiklą, todėl Lietuvai, esančiai taip pat jos nare, tai itin aktuali
tema. Genetiškai modifikuotų organizmų produktų naudojime vienas iš svarbiausių dalykų
yra teisinis jo reglamentavimas, todėl kyla problema: ar teisinis reguliavimas yra efekty-
vus, veiksmingas ir svarbiausia – pakankamas?
Tyrimo objektas. GMO produktų naudojimo teisinis reguliavimas.
1 Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Valstybės žinios. 2001, Nr.
56-1976.
66 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti genetiškai modifikuotų organizmų produktų
naudojimo teisinius aspektus. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1) išanalizuoti
GMO sąvoką Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisiniame kontekste; 2) išanali-
zuoti GMO gamybos ir naudojimo teisinius ypatumus; 3) išanalaizuoti visuomenės įtaką
sprendimų, susijusių su GMO produktų naudojimu, priėmimo procesui.
Tyrimo metodai. Tyrimo tikslui pasiekti naudojami šie metodai: lyginamasis, is-
torinis, analitinis, gramatinis, sisteminis, sintezės. Lyginamasis metodas naudojamas lygi-
nant įvairius teisės aktus tarpusavyje, istorinis – nagrinėjant GMO produktų raidą, analiti-
niu metodu siekiama atskleisti teisės aktų nuostatų prasmę, sisteminis metodas naudojamas
nagrinėjant mokslinius ir kitus šaltinius, sintezės metodu daromos rekomendacinio pobū-
džio išvados teisės aktų trūkumams.
GMO samprata, GMO gamybos ir naudojimo teisiniai ypatumai
GMO sąvoka yra nurodyta LR genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2
straipsnio 3 dalyje: ,,Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO)– organizmas, išskyrus
žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruo-
jantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu“. Iš apibrėžimo matyti, jog GMO gali būti
tiek augalas, tiek gyvūnas, bet koks organizmas, kurio tam tikros savybės pakeistos ar įgy-
tos naujos, nenatūraliu, gamtoje nepasitaikančiu būdu. Savaime suprantama, kad žmogaus
genetiškai modifikuotu organizmu nelaikysime, todėl apibrėžimas jį išskiria iš visų gamto-
je esančių organizmų. Šis terminas pakankamai aiškus ir informatyvus, tačiau naudojama
genetikos terminologija, kuri gali kliudyti suprasti apibrėžimą visuomenės nariams iš es-
mės.
LR genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas nėra vienintelis Lietuvos teisėje
apibrėžiantis GMO sąvoką. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo2 1 straipsnio
15 dalyje taip pat yra pateiktas GMO apibrėžimas: ,,genetiškai modifikuotas organizmas –
organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių
savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu“. Šis apibrėžimas
paprastesnis, aiškesnis, be sudėtingų terminų. Tačiau nėra paminėta rekombinacija, kuri
yra natūralus būdas genetinės įvairovės atsiradimui gamtoje, ir nėra vienas iš natūralaus
dauginimosi būdų. Dėl šio trūkumo galima daryti klaidingą išvadą, jog organizmai, kei-
čiantys savybes natūraliu rekombinacijos būdu, yra prisikiriami prie genetiškai modifikuo-
tų organizmų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakyme
Nr. 683 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 106:2001 „Nauji maisto produktai ir nauji
maisto ingredientai“ patvirtinimo“ naudojamas toks termino apibrėžimas: ,,Organizmas,
išskyrus žmogų, kurio genetinė medžiaga genų inžinerijos būdu yra taip pakeista ir įgyja
tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti, organizmui dauginantis natūraliu būdu“3. GMO
sąvoka šiame teisės akte aiškinama kur kas suprantamiau ir papraščiau negu LR genetiškai
2 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Valstybės žinios. 1992, Nr. 5-75. 3 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 683 „Dėl
Lietuvos higienos normos HN 106:2001 „Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai“ pat-
virtinimo“. Valstybės žinios. 2002, Nr. 26-945.
GMO PRODUKTŲ NAUDOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS 67
LEGAL REGULATION OF GMO PRODUCTS
modifikuotų organizmų įstatyme, tačiau neišvengta analogiškos, Aplinkos apsaugos įsta-
tyme esančios klaidos.
Išanalizavus genetiškai modifikuoto organizmo sąvoką Lietuvos įstatymuose ir
norminiuose teisės aktuose, galima teigti, jog sąvokos apibrėžimai yra beveik tapatūs. Įsta-
tymuose naudojami specializuoti terminai, kurie sunkina sąvokos supratimą, o norminiuose
teisės aktuose jie naudojami rečiau, todėl sąvoka aiškinama kur kas paprasčiau.
Priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl genetiškai modifikuotų
organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 90/220/EEB4 (toliau – Direktyva 90/220/EEB)
buvo pirmą kartą ES panaudota GMO sąvoka: ,,organizmas, kuriame genetinė medžiaga
yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekom-
binacijos atveju“. Atkreiptinas dėmesys, jog apibrėžime nėra minimas žmogus, todėl buvo
priimta direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į
aplinką, panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB5 (toliau – Direktyva 2001/18/EB),
kurioje pateikta patobulinta, tikslesnė sąvoka įterpiant žodžius ,,išskyrus žmogų“. Prie šio
apibrėžimo pridedami ir du papildymai: kokius metodus naudojant yra vykdoma genetinė
modifikacija ir kokie metodai neprisikiriami prie genetinės modifikacijos.
Analogiškas GMO sąvokos apibrėžimas naudojamas Europos Parlamento ir Tary-
bos 2003 m. rugsėjo 22 d reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų or-
ganizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo bei ženklinimo ir iš
dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB6, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio
21 d. reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir
panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB nukreipiant apibrėžimo nuo-
rodą į Direktyvą 2001/18/EB: ,,genetiškai modifikuoti organizmai“ – organizmai, kuriuose
buvo pakeista genetinė medžiaga, kaip apibrėžta 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išlei-
dimo į aplinką 2 straipsnio 2 dalyje (1)“. Galima teigti, jog skirtingi ES teisės aktai, nau-
dodami vienodus terminus, naudoja ir tokius pat apibrėžimus - vartoja jau esamus sukur-
tus, reikalavimus atitinkančius, patvirtintus sąvokų aiškinimus.
Teismų praktikoje pasitaiko bylų, kuriose prašoma GMO sąvokos išaiškinimo.
Vienoje iš jų7 bitininkų grupė prašo Teisingumo teismo priimti prejudicinį sprendimą dėl
genetiškai modifikuoto organizmo sąvokos aiškinimo, kilus ginčui dėl žiedadulkių buvimo
bitininkystės produktuose, kurios buvo surinktos iš genetiškai modifikuotų kukurūzų.
4 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB „Dėl genetiškai mo-
difikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą
90/220/EEB“. OL L 106, 17/04/2001, p. 1. 5 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB „Dėl genetiškai mo-
difikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą
90/220/EEB“. OL L 106, 17/04/2001, p. 1. 6 2004 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 641/2004 „Dėl Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 išsamių įgyvendinimo taisyklių, taikomų prašymams
išduoti leidimą naujam genetiškai modifikuotam maistui ir pašarams, pranešimams apie esamus
produktus ir atsitiktinai arba techniškai neišvengiamai atsiradusią genetiškai modifikuotą medžia-
gą, kurios rizikos įvertinimas jai palankus“. OL L 102, 07/04/2004, p. 14-25; Specialusis leidimas
lietuvių kalba: skyrius 13 tomas 34 p. 36-47. 7 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. C-442/09.
68 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
Teismas priėmė sprendimą, kuriame išaiškino, jog GMO pripažįstamas toks organizmas,
kuris geba daugintis ir tebėra ,,gyvas“ organizmas. Teismas, pasitelkęs mokslinius duo-
menis, konstatvo, jog žiedadulkės, panaudotos bitininkystės produktuose, negali daugintis
ir perduoti genetinės medžiagos, todėl tai nėra GMO. Kitaip tariant, bet kokia medžiaga,
kurios sudėtyje galima aptikti GM baltymų ar DNR, yra nebelaikoma genetiškai modifi-
kuotu organizmu ir tokie produktai, kaip pvz. medus yra maistas, kuriame yra GMO turin-
čių ingredientų. Tačiau tai nereiškia, kad šios žiedadulkės nepatenka į genetiškai modifi-
kuotų organizmų reguliavimo sritį – jos tampa genetiškai modifikuotu produktu.
GMO gali būti pritaikyti įvairiose srityse: žemės ūkyje, medicinoje, pramonėje,
maisto gamyboje. Dėl šios priežasties nepaliaujamai didėja gamybos ir naudojimo mastai.
Kylant GMO paklausai yra svarbu užtikrintinti tinkamą šio proceso priežiūrą ir reguliavi-
mą, todėl nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu yra priimami įvairūs teisės aktai bei doku-
mentai. Nuo pat teisinio reglamentavimo pradžios buvo nuolat tikslinama, tobulinama,
papildoma ši sistema: ,,nuo 2001 metų prasidėjo intensyvus GMO sektoriaus teisinės bei
institucinės bazės tobulinimo procesas, kuriuo siekiama sukurti integruotą, sisteminį požiū-
rį į bet kokį GMO naudojimą“8.
Naudojant genetiškai pakeistus organizmus valstybė neturi efektyvių priemonių ir
sprendimų garantuotam šių produktų izoliavimui, todėl jie gali pasklisti ir už valstybės
ribų, sukeldami atitinkamas pasekmes. Dėl šios priežasties buvo priimta Direktyva
2001/18/EB, kurioje aptartos bendrai naudojamos priemonės norint maksimaliai sumažinti
kylančią rizikąir užtikrinti saugumą. Ši rizika pagal Direktyvą 2001/18/EB yra klasifikuo-
jama pagal žmogaus sveikatai ir aplinkai kylantį pavojingumą, o vertinimo kriterijai pa-
teikti direktyvos 2 priede: a) štamo identifikavimas; b) rašytiniai organizmo saugumo įro-
dymai; c) genetinis stabilumas. Pagal šiuos ir kitus kriterijus kompetentinga institucija at-
lieka rizikos aplinkai vertinimą. Lietuvoje šias funkcijas pagal LR genetiškai modifikuotų
organizmų įstatymą atlieka Aplinkos ministerija. ,,<..> prieš priimdama sprendimą dėl
leidimo verstis veikla, kurios metu yra naudojami genetiškai modifikuoti organizmai <...>
išdavimo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apibendrina genetiškai
modifikuotų organizmų <...> rizikos įvertinimą bei saugos eksepertizę“9. Pagal pateiktus
pranešimus ir (ar) prašymus, atlikusi rizikos vertinimą, pateikia išvadas, ar fizinis ir juri-
dinis asmuo:
gali rinkai tiekti GMO;
išleisti GMO eksperimentiškai į aplinką;
GMO naudoti ribotai.
Rizikos ivertinimo etapai, tikslai, principai, reikalavimai yra įtvirtinti LR aplin-
kos ministro, LR sveikatos apsaugos ministro, LR žemės ūkio ministro ir Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. D1-841/V-869/3D-894/B1-
348 „Dėl Genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos
8 Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai
modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką įgyvendinimo pasekmių įvertinimo tyrimas.
Baigiamoji ataskaita// https://www.urm.lt/uploads/.../ES/...tyrimai/42_%20GMO_ataskaita.pdf;
prisijungimo laikas: 2015-11-10. 9 Paulauskas, A. Genetiškai modifikuoti organizmai. Vilnius, 2004, p. 28.
GMO PRODUKTŲ NAUDOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS 69
LEGAL REGULATION OF GMO PRODUCTS
žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tvarkos patvirtinimo“10.
Atitinkamų GMO gaminių rizikos vertinimas yra apibrėžiamas specialiuose teisės aktuose:
dėl maisto produtų – Reglamentas dėl naujų maisto produktų ir ingredientų11; gyvulių pa-
šarų – Gyvulių pašaro priedų direktyva12 ir kt.
Kiekvienam GMO yra atliekamas rizikos įvertinimas. Gautos išvados nurodo in-
formaciją, ar asmuo gali tiekti į rinką GMO, apgalvotai išleisti į aplinką ar naudoti tik ribo-
tais kiekiais.
Leidimų išdavimo tvarką ir kitus su tuo susijusius aspektus reglamentuoja Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų.
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, esantis valstybėje narėje ir norintis verstis bet kokia
veikla, susijusia su GMO (gaminamų produktų tiekimas į rinką, komercinio ar eksperimen-
tinio pobūdžio veikla), privalo teikti paraišką ir pranešimą atitinkamai institucijai. Kaip
jau buvo minėta ankščiau, Lietuvoje kompetentinga institucija yra Aplinkos ministerija.
Pagal LR aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. D1-225 „Genetiškai mo-
difikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašą”13 dėl
eksperimentinio GMO išleidimo į aplinką besikreipiantis asmuo paraiškoje privalo pateikti
duomenis, nurodančius, kad produktas nekelia pavojaus aplinkai, pateikta taikymo sritis ir
nurodyti įvairių tyrimų rezultatai, stebėsenos planas, aptinkamumas ir ženklinimas. Aplin-
kos ministerija, patikrinusi, ar paraiška atitinka keliamus reikalavimus, išsiunčia per 10
dienų Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komitetui ir kitoms suintere-
suotumą turinčioms institucijoms, kurios per 20 dienų turi pateikti išvadą. Gauta išvada dar
kartą išnagrinėjama Aplinkos ministerijos, viešai konsultuojamasi su visuomene ir prane-
šama pareiškėjui, jog GMO išleidimas į aplinką yra vykdytinas arba ne. Taip pat sprendi-
mas yra siunčiamas Europos Komisijai, kuri atsižvelgdama į priimtą sprendimą, jam prita-
ria arba nepritaria. Gavęs teigiamą atsakymą, asmuo privalo apie paraišką, pranešimą,
GMO išleidimą į aplinką informuoti visuomenę.
Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai valstybė, nesilaikydama ES teisės aktų nustaty-
tos tvarkos, priima sprendimus. Byloje C-313/1114 Europos Komisija kaltino Lenkiją, kad
ši, pažeisdama Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatas, savo nuožiūra priėmė Pašarų
įstatymą, kuriame uždraudė šalies teritorijoje naudoti, gaminti, tiekti į rinką GMO turinčius
10Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro,
Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direkto-
riaus įsakymas Nr. D1-841/V-869/3D-894/B1-348 „Dėl Genetiškai modifikuotų organizmų ir
genetiškai modifikuotų produktų rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui
vertinimo tvarkos patvirtinimo. Valstybės žinios. 2010, Nr. 120-6151. 112003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 „Dėl
genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir
ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB“//OL L 268, 18/10/2003 p. 0024–0028;
Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 13 tomas 32 p. 455-459. 12 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 „Dėl
genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų“. OL L 268, 18/10/2003 p. 0001-0023; Specialusis leidi-
mas lietuvių kalba: skyrius 13 tomas 32 p. 432-454. 13Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. D1-225 „Dėl Gene-
tiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašo patvir-
tinimo“. Valstybės žinios. 2004, Nr. 71-2487. 14 Europos Sąjųngos Teisingumo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis Nr. C-313/11.
70 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
pašarus. Teismas išaiškino, jog pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 16 str. 5 d. leidi-
mus tokiems pašarams uždrausti naudoti, tiekti į rinką ir kt. suteikti gali tik Europos Komi-
sija. Be to, tam reikalinga ne šalies argumentuota išvada, o Europos maisto saugos tarny-
bos atliki moksliniai vertinimai. Kadangi Lenkijos valstybė nėra gavusi leidimo uždrausti
tiekti į rinką, naudoti ar kitaip disponuoti pašarais, kurių sudėtyje yra GMO, iš Europos
Komisijos ir situacijos vertinimo iš atitinkamos ES institucijos Lenkija yra įpareigojama
pakeisti Pašarų įstatymo nuostatas.
Vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka EMST – Europos maisto saugos tarnyba. Ši
,,nepriklausoma organizacija, teikianti mokslines konsultacijas visais tiesioginį ar netiesio-
ginį poveikį maisto saugai turinčiais klausimais“15. Ši organizacija atlieka rizikos vertini-
mą, kuris sudaro tvirtą mokslinį pagrindą rizikos kontrolei. Todėl tai viena iš organizacijų,
kuriai yra siunčiamos paraiškos dėl GMO. Vertinimo procese yra bendradarbiaujama su
įvairiomis mokslo įstaigomis, esančiomis valstybėse narėse, todėl tai padeda pasiekti tiks-
lesnius rezultatus.
Tik įrodžius, kad GMO nekelia pavojaus, Europos Sąjunga išduoda leidimą tiekti
šiuos organzimus į rinką. Dėl leidimų pasiteisinimo yra vykdomos metinės aplinkos stebė-
senos ataskaitos ir iki šiol nėra nustatyta, jog GMO, kuriems buvo išduoti leidimai, kaip
nors neigiamai įtakojo aplinką. Tačiau ,, iki šiol nėra išduota nė vieno leidimo auginti Lie-
tuvoje genetiškai modifikuotus augalus mokslo ar tiekimo rinkai tikslais“16. Tai parodo,
jog mūsų šalis kol kas laikosi atokesnės pozicijos ir pasisako kategoriškai prieš GMO au-
ginimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-660 ,,Dėl Lietuvos Res-
publikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11d. įsakymo Nr. 299 ,,Dėl visuomenės infor-
mavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus genetiškai modifikuotų organizmų naudojimui
tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“17 reglamentuoja visuomenės informavimą dėl
GMO išleidimo į rinką ir aplinką, riboto naudojimo ir su GMO susijusių sprendimų priė-
mimo tvarką. Šis informavimas organizuojamas kartu su ES konkrečiu subjektu, vadovau-
jantis Jungtinių Tautų Orhuso konvencija „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės daly-
vavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“18 bei
Direktyva 2001/18/EB. Nuo visuomenės informavimo dienos per 30 dienų piliečiai gali
pareikšti savo nuomonės, pastebėjimus, įžvalgas. Surinkti duomenys pristatomi Aplinkos
ministerijai, kuri juos įvertindama priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir per 10 dienų
paskelbia internete bei ,,Valstybės žiniose“.
15Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Europos maisto saugos tarnyba //http://vmvt.lt/node/
1282; prisijungimo laikas: 2015-11-15. 16Genetiškai modifikuoti organizmai. Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti augalai
//https://gmolt.wordpress.com/2015/02/05/lietuvoje-neauginami-genetiskai-modifikuoti-augalai/;
prisijungimo laikas: 2015-11-15. 17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-660 „Dėl Lietuvos Respublikos aplin-
kos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 299 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo
išduodant leidimus genetiškai modifikuotų organizmų naudojimui tvarkos aprašo patvirtinimo“
pakeitimo“. Valstybės žinios. 2006, Nr. 62-2832. 18 Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės
kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Valstybės žinios. 2001, Nr. 73-2572.
GMO PRODUKTŲ NAUDOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS 71
LEGAL REGULATION OF GMO PRODUCTS
Maisto ženklinimas įskaitant ir produkto sudėtyje esančius GMO yra skirtas ap-
saugoti vartotojų interesus ir sveikatą. Šiuo metu visuomenėje vis populiarėja sveika gy-
vensena, todėl vartotojai, besirenkantys maisto produktus, atidžiai skaito produktų etiketė-
se nurodytą sudėtį ir kitą svarbią informaciją. Dėl iki šiol abejonių keliančių GMO produk-
tų saugumo vartotojai privalo turėti teisę į tikslią ir aiškią apie GMO aptinkamumą produk-
te skelbiančią informaciją.
Geneteiškai modifikuotų organizmų ženklinimą reglamentuoja Europos Tarybos ir
Parlamento reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų
pagamintų maisto produktų bei pašarų. Jame nurodoma, kad orperatoriai turi užtikrinti,
jog:
ant kiekvieno produkto, kurio sudėtyje yra GMO, etiketės būtų nurodytas vie-
nas iš užrašų: ,,Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“, ,,Šiame produkte
yra genetiškai modifikuoto(ų) (nurodomas organizmo(ų) pavadinimas);
ant nesupakuotų, tačiau galutiniam vartojimui pateiktų produktų, arba šalia jų,
kurie yra, arba sudėtyje turi GMO, turi būti nurodytas vienas iš užrašų: ,,Šiame produkte
yra genetiškai modifikuotų organizmų“, ,,Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto(ų)
(nurodomas organizmo(ų) pavadinimas).
Jei praktiškai neįmanoma ar labai sudėtinga išskirti iš produktų atsitiktinius GMO,
kurie pateikiami į rinką, yra nustatoma minimali riba, iki kurios produktų ženklinti nebūti-
na. Šiuo metu Europos Sąjunga yra nustačiusi 0,9 % minimalią ribą 19.
Teisingumo teismo sprendime20 aiškinama, kad Reglamentas 1829/2003 ir jo nuos-
tatos nėra taikomos maistui ar pašarams, turintiems GMO, kurie buvo įgyti ne gamybos
procesu. Tai yra – reglamentas netaikomas pašarais su GMO šertų ar naudotų vaistų su
GMO, gyvūnų produktams.
Lietuvoje GMO žymėjimo tvarką reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų paga-
mintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Di-
rektyvą 2001/18/EB21. Šiame reglamente nurodoma, kad GMO ar gaminius iš jų būtina
ženklinti pagal keliamus reikalavimus: ženklinimas pateikiamas ant gaminio pakuotės (ga-
limas ir keliose vietose); šie rekvizitai turi būti rašomi valstybine kalba, aiškiai ir lengvai
perskaitomi, patikimai pritvirtinti; informacija turi būti neklaidinanti; atitinkamas užrašas,
perspėjantis, kad šiame produkte yra GMO; gamintojo, pakuotojo, platintojo, GMO infor-
macija ir kt. Subjektai, ženklinantys šias prekes, yra atsakingi už ant produkto pateiktos
informacijos teisingumą.
Visas importas, gautas iš trečiųjų šalių, kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka ženkli-
nimas (ant pakuočių ar dokumentuose), tačiau esant įtarimamas, kad produktuose galimi
GMO, yra tikrinamas. Dažniausiai tikrinamas rapsų, sojų, kukuruzų importas, tačiau ES
19JRC Scientific and Technical Reports. The EU Legislation on GMOs. Luxembourg: Publications
Office of the European Union, 2010. P. 12. 20 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. C-442/09. 212003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 „Dėl
genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir
ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB“. OL L 268, 18/10/2003 p. 0024–0028;
Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 13 tomas 32 p. 455-459.
72 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
rinka nėra užtikrinta, kad į ją nepateks produktuose esančios naujai sukurtos GMO kultū-
ros. ,,Vien soja ir sojų produktai gali būti naudojami maždaug 25000 rūšių maisto produk-
tuose: kepiniuose, šokolado gaminiuose, leduose, įvairiausiuose padažuose, kakavos ir
kituose gėrimuose, sriubose, daržovių konservuose, maisto papilduose“22.
GMO ženklinimas yra opi Lietuvos prekybos centrų ir viešojo maitinimo įstaigų
problema. Jei maistas, pateiktas į rinką, nėra fasuotas, pagal įstatymus šalia jo turėtų būti
nurodyta aiškiai matoma informacija apie GMO. Tačiau nei viename prekybos centre ne-
teko matyti šios nuostatos laikymosi. Kaip ir viešojo maitinimo įstaigose – įstatymai reika-
lauja valgiaraštyje nurodyti patiekalo gamybos procese naudojamus GMO, tačiau to taip
pat neteko pastebėti. Galima prielaida, jog tiek prekybos centrai tiekia nefasuotus produk-
tus be GMO, viešojo maitinimo įstaigos – maisto patiekalus be GMO. Tačiau labiausiai
tikėtina prielaida yra ta, jog yra baiminamasi vartotojų aktyvumo sumažejimo, todėl ir nu-
sižengiama įstatymams.
Apibendrinus – ant kiekvieno produkto, kuris yra iš GMO, ar jo sudėtyje yra
GMO, privalo būti žymėjimas ant pakuotės etiketės. Nefasuotų GMO produktų informacija
turi būti pateikta greta jų (iškabos, stendai). Kai produkte yra mažesnė negu 0,9 % GMO
dalis, produktą žymėti nebūtina.
GMO gamybos ir naudojimo teisinį mechanizmą sudaro: rizikos vertinimas ir sau-
gumo užtikrinimas; leidimų išleisti į aplinką išdavimas; žymėjimas. Be šių etapų genetiškai
modifikuotų produktų realizavimas legaliai - neįmanomas. Jų metu nuodugniai patikrina-
mas ir įvertinamas poveikis aplinkai, žmonėms. Ši sistema užtikrina vartotojų interesų ap-
saugą, aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą.
Išvados
1. Genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka, tiek nacionalinėje, tiek ES teisėje iš
esmės aiškinama analogiškai, kad tai, bet koks gamtoje esantis organizmas, išskyrus
žmogų, kuriam genų inžinerijos būdu yra pakeistos ar įgytos naujos savybės, kurių negalė-
tų atsirasti natūraliais rekombinacijos ir dauginimosi būdais. Vienuose teisės aktuose, pvz.
ministrų įsakymuose sąvoka aiškinama detaliau ir aiškiau, kituose – ES teisės aktuose –
abstrakčiau.
2. GMO produktų gamybą ir naudojimą apima keli etapai: rizikos vertinimas ir
saugumo užtikrinimas, leidimų išleisti į aplinką išdavimas, žymėjimas. Šie etapai griežtai
reguliuojami imperatyviomis šalies ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, kad būtų
užtikrinta vartotojų ineteresų ir aplinkos apsauga. GMO gamybos ir naudojimo procese
dalyvauja kompetentingos institucijos – Europos komisija, Europos maisto saugos tarnyba,
taip pat ES valstybės narės. GMO naudojimui taikomas taikaus sambūvio principas – kiek-
vienas vartotojas turi teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl GMO naudojimo.
3. Visuomenės dalyvavimas GMO sprendimų priėmime yra daugiau asmens teisė.
Nacionaliniai teisės aktai, nors ir atitinka ES direktyvas, tačiau visuomenė negali pilnaver-
tiškai pasinaudoti šiomis teisėmis, nes tai neužtikrina visapusiško piliečių dalyvavimo –
22 Lukauskas, K. Maisto chemija ir technologija. Kaunas: Valstybinė maisto saugos kontrolė, 2007.
P. 5-7.
GMO PRODUKTŲ NAUDOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS 73
LEGAL REGULATION OF GMO PRODUCTS
didžiajai daliai visuomenės tiesiog trūksta informacijos apie GMO, dėl ko jie negali turėti
pagrįstos nuomonės, o kita dalis neseka ir nesidomi su GMO susijusia informacija. Visuo-
menė kol kas nėra sudominta, tas parodo jos neaktyvų dalyvavimą, todėl derėtų imtis efek-
tyvesnių priemonių jos švietimui ir informavimui užtikrinti.
Literatūra
1. 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2001/18/EB „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir pa-
naikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB“.
2. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1830/2003 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir
pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB;
3. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1829/2003 „Dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų.
4. 2004 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 641/2004 „Dėl Eu-
ropos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 išsamių įgyvendinimo tai-
syklių, taikomų prašymams išduoti leidimą naujam genetiškai modifikuotam maistui ir
pašarams, pranešimams apie esamus produktus ir atsitiktinai arba techniškai neišvengia-
mai atsiradusią genetiškai modifikuotą medžiagą, kurios rizikos įvertinimas jai palan-
kus“;
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr.
D1-225 „Dėl Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į
rinką tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės žinios. 2004.
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro, Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. D1-841/V-869/3D-894/B1-348 „Dėl
Genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos žmonių
bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tvarkos patvirtinimo, Valstybės
žinios. 2010, Nr. 120-6151.
7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d.
įsakymas Nr. 683 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 106:2001 „Nauji maisto produktai ir
nauji maisto ingredientai“ patvirtinimo“, Valstybės žinios. 2002, Nr. 26-945.
8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-660 „Dėl Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 299 „Dėl visuomenės
informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus genetiškai modifikuotų organizmų naudo-
jimui tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybės žinios. 2006, Nr. 62-2832.
9. Lukauskas, K. Maisto chemija ir technologija. Kaunas, 2007.
10. Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant
sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Valstybės žinios. 2001,
Nr. 73-2572.
11. Paulauskas, A. Genetiškai modifikuoti organizmai. Vilnius, 2004.
12. JRC Scientific and Technical Reports. The EU Legislation on GMOs.
Luxembourg, 2010.
13. Europos Sąjųngos Teisingumo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis Nr.
C-313/11.
74 GAMTOTVARKOS AKTUALIJOS - 2016
NATURE MANAGEMENT ISSUES - 2016
14. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas
Nr. C-442/09.
15. Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktyvos
2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką įgyvendi-
nimo pasekmių įvertinimo tyrimas. Baigiamoji ataskaita, 2002. Prieiga per internetą:
https://www.urm.lt/uploads/.../ES/...tyrimai/42_%20GMO_ataskaita.pdf; (žiūrėta 2015-11-
10).
16. Genetiškai modifikuoti organizmai. Lietuvoje neauginami genetiškai modifi-
kuoti augalai. Prieiga per internetą: //https://gmolt.wordpress.com/2015/02/05/lietuvoje-
neauginami-genetiskai-modifikuoti-augalai/ (žiūrėta 2015-11-15).
17. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Europos maisto saugos tarnyba.
Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/node/1282 (žiūrėta 2015-11-15).
Dalia Perkumienė, Rokas Jankauskas, Nerija Mikalauskienė
Legal regulation of GMO products
Summary
The concept of genetically modified organisms both in national and EU law is
essentially explained by analogy, that is, any occurring organism, other than a person,
which by genetic engineering has been modified or acquired new properties which could
lead to recombination and natural reproductive techniques. In some legislation, for examp-
le the order of the Minister explains the concept in more detail and clarity, the other - in
EU legislation – in more abstract.
The production and use of GMO products, involves several stages: risk
assessment and security, admission of the release of the issuance, marking. These stages
are strictly regulated by mandatory national and European Union provisions to ensure the
consumers’ ineterests and environmental protection. GMO production and use involves of
the competent authorities - the European Commission, the European Food Safety Authori-
ty, as well as EU Member States. GMOs are in use with the peaceful coexistence principle
- each user has the right to independently decide on the use of GMOs.
Public participation in GMO decision-making is more of a personal right. The na-
tional legislation, although it complies with EU directives, but does not allow the public to
fully exercise these rights, because it denies full citizen participation - the majority just
lack information on GMOs and have no reasoned opinion, the other part does not follow
and is not interested in GMO - related information. The public is not yet interested and
shows weak participation. More effective measures should be taken to ensure education
and information.
Keywords: genetically modified organism, genetically modified product, limited
use, legal regulation.
75
REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS STRAIPSNIAMS RENGTI
1. Bendrieji reikalavimai:
1. Moksliniai straipsniai turi būti tokios struktūros:
• straipsnio pavadinimas;
• autoriaus vardas, pavardė;
• darbovietė;
• straipsnio anotacija originalo kalba (ne mažiau kaip 600 spaudos ženklų), jos
pabaigoje – ne daugiau kaip 5 straipsnio turinio esmę nusakantys prasminiai žodžiai;
• įvadas (nurodant tyrimų objektą ir tikslą);
• tyrimų metodika (metodai);
• rezultatai;
• aptarimas;
• išvados;
• literatūra;
• santrauka – jeigu straipsnis rašomas lietuvių kalba, santrauka turi būti anglų kal-
ba.
2. Mokslinio straipsnio apimtis – 3–4 puslapiai. Paskutinis puslapis turi būti
užpildytas ne mažiau kaip dviem trečdaliais puslapio.
2. Reikalavimai straipsniui rengti kompiuteriu
Šie reikalavimai parengti, laikantis Lietuvos mokslo tarybos kolegijos 2000 m. va-
sario 23 d. nutarimo Nr. V-3 priedo papildant jame išdėstytus reikalavimus straipsnio teks-
to tvarkymo nuorodomis (>xx pt – tarpo tarp pastraipų dydis).
Reikalavimai programinei įrangai
Straipsniai turi būti parengti Microsoft Windows operacinės sistemos ne vėlesne
kaip Microsoft Word’ 97-2003 versija.
STRAIPSNIO PAVADINIMAS (Cambria, 11 pt, Bold) >11pt
Vardas Pavardė (Cambria, 11 pt, Bold)
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (Cambria, 11 pt, Italic)
>10 pt Anotacijos tekstas per visą puslapio plotį (Times New Roman, 10 pt, Normal, First line
1,2 cm).
Raktažodžiai (Times New Roman, 10 pt, Italic, First line 1,2 cm). >5 pt
Įvadas (11 pt, Bold, lygiuojama kairėje puslapio pusėje) >5 pt
76
Puslapio formatas
Straipsnis (tekstas, formulės, lentelės, paveikslai) maketuojamas AB5 JIS (182 x
257 mm) formato lapuose su tokiomis paraštėmis: viršuje – 20 mm; apačioje – 20 mm;
kairėje ir dešinėje – 20 mm.
Straipsnio informacijos išdėstymas ir tvarkymas
Straipsnio pradžioje atskiromis pastraipomis pateikiami: pavadinimas; straipsnių
autorių nesutrumpinti vardai ir pavardės; darbovietė ir anotacija. Straipsnio pagrindinis
tekstas 1 intervalo eilėtarpiu spausdinamas Times New Roman, 11 pt, Normal šriftu ir iš-
dėstomas viena skiltimi, pirma eilutė atitraukiama 1,2 cm.
Visų struktūrinių dalių (skyrių) pavadinimai (išskyrus“Summary”) rašomi 11 pt,
Bold. Lygiuojama prie kairiojo skilties krašto. Skyrių pavadinimai nuo teksto atskiriami 1
eilutės intervalu. Poskyrių pavadinimai rašomi iš naujos eilutės 11 pt, Italic Bold tekstą
tęsiant toje pačioje eilutėje. Formulių pagrindiniai simboliai rašomi 11 pt, Italic, o jų in-
deksai – 11 pt. Formulės centruojamos ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis lenkti-
niuose skliaustuose dešinėje kraštinėje skilties dalyje. Parašius formulę, rašomas taškas,
jei joje naudojami dydžiai neaiškinami, jei aiškinami – kablelis ir naujoje eilutėje be įtrau-
kos rašomas žodelis “čia”, kiekvienas dydis paaiškinamas.
Lentelės ir paveikslai turi būti įterpti tekste po nuorodų į juos, pasibaigus pastrai-
pai, tačiau negali būti spausdinami po išvadų. Didesnio formato paveikslai ir lentelės gali
būti spausdinami per visą puslapio plotį. Grafikai ir brėžiniai braižomi kompiuteriu. Nuot-
raukos turi būti tik geros kokybės, tinkamos reprodukuoti. Parašai po paveikslais, lentelių
pavadinimai ir pastabos po jų rašomi centruotai 11 pt šriftu lietuviškai ir santraukos kalba.
Lentelėse lietuviškas tekstas rašomas – 11 pt, Bold ir santraukos kalba 11 pt, Italic. Pa-
veikslai ir lentelės nuo teksto atskiriami 1 eilutės intervalu.
Šaltinių nuorodos tekste pateikiamos skliausteliuose nurodant autoriaus pavardę
(be vardo raidės) ar šaltinio pavadinimo pirmą žodį (kai autorius – institucija) ir šaltinio
publikavimo metus, pvz., (Petraitis, 2001), (Peterson, 1988), (Valstybės…, 2004,
(Кресникова, 2005). Jei literatūros šaltinis parašytas daugiau kaip vieno autoriaus, nuro-
doma tik pirmojo autoriaus pavardė, o po jos rašoma tekste lietuvių kalba “ir kt.”, o anglų
kalba “et al”, pvz., (Jonaitis ir kt., 1999), (Johanson et al., 2003). Skliausteliuose galima
nurodyti tik publikavimo metus; naudojamos citatos rašomos su kabutėmis papildomai
nurodant šaltinio, iš kurio paimta citata, puslapio numerį, pvz., Kadangi Peterson (1988)
įrodė, kad …, “tai atitiko vėliau gautus rezultatus” (Kramer, 2003, p.15).
Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės seka – pagal autorių pavardes ar šaltinio
pavadinimo pirmą žodį. Pirmiausiai dėstomi bibliografiniai aprašai lotyniškais rašmenimis,
po to kitais (pvz., kirilica).
Keletas to paties autoriaus darbų surašomi chronologiškai. Kai vieno autoriaus lei-
diniai išleisti tais pačiais metais, rašoma taip: 2003a, 2003b ir t.t.
Sąraše sutrumpinimai nenaudojami – čia pateikiamos visų šaltinio bendraautorių
pavardės ir visas pavadinimas. Visi įrašai sužymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruo-
jami iš eilės.
77
Po literatūros sąrašo per visą puslapio plotį spausdinama santrauka, duomenys apie
autorių originalo ir anglų kalbomis (žr. pavyzdį). >5 pt
Literatūra (11pt, Bold) > 5 pt
1. Čekanavičius, A. Pastatų išorės sienų, apšiltintų iš vidaus, drėgminė būsena.
Daktaro disertacijos santrauka. KTU, 2003.
2. Čekanavičius, A., Stankevičius, V., Montvilas E. Pastatų išorinių sienų, apšil-
tintų iš vidaus, drėgminė būklė. Kaunas, Technologija, 2004.
3. Rapcevičienė, D. Daugiabučių namų renovacijos efektyvumo vertinimas.
Mokslas – Lietuvos ateitis, 2010, 2 tomas, Nr. 2, 33 p.
>10 pt
Vardas Pavardė (11 pt, Bold) >5pt
How to prepare a manuscript for the scientific journal (11 pt , Bold) >5pt
Summary (11 pt, Italic) >5pt
This document contains instruction for the preparation of manuscripts for the
scientific journal (11 pt, Normal, First line 1,2 cm).
Keywords: (11 pt, Italic, First line 1,2 cm).
KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA KAUNAS FORESTRY AND ENVIRONMENTAL ENGINEERING UNIVERSITY
OF APPLIED SCIENCES
MIŠKININKYSTĖ IR KRAŠTOTVARKA
FORESTRY AND LANSDCAPE MANAGEMENT
2016 3(10)
Redagavo Zita Petraitytė (lietuvių k.),
Ina Janulaitienė (anglų k.),
Maketavo Lina Šimkevičiūtė
top related