arnold ciqobavas saxelobis enatmecnierebis instituti ivane...
TRANSCRIPT
arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
Arnold Chikobava Institute of Linguistics Tbilisi Ivane Javakhishvili State University
Институт языкознания имени Арнольда Чикобава
Тбилисский государственный университет имени
Иванэ Джавахишвили
Arn. Chikobava
Works II
А. С. Чикобава
Труды II
Tbilisi 2010 Тбилиси
arnold Ciqobava
Sromebi
II
Tbilisi 2010
arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
Arnold Chikobava Institute of Linguistics Tbilisi Ivane Javakhishvili State University
Институт языкознания имени Арнольда Чикобава
Тбилисский государственный университет имени
Иванэ Джавахишвили
Arn. Chikobava
Works II
А. С. Чикобава
Труды II
Tbilisi 2010 Тбилиси
arnold Ciqobava
Sromebi
II
Tbilisi 2010
s a r e d a q c i o s a b y o
iiii. . . . ababababdudududulalalalaeeeevivivivi (mahaCKala), nnnn. . . . andGulaandGulaandGulaandGulaZeZeZeZe (Tbilisi), aaaa. . . . araaraaraarabubububuli li li li
(TavmJdomare, Tbilisi), SSSS. . . . afafafafriririridodododoninininiZeZeZeZe (Tbilisi), eeee. . . . bababababubububunanananaSviSviSviSvili li li li (Tbi-
lisi), gggg. . . . bebebebedoSdoSdoSdoSvivivivilililili (Tbilisi), bbbb. . . . berberberbersisisisirorororovivivivi (maikopi), iiii. . . . brabrabrabrauuuunininini (po-
loneTi), hhhh. . . . gagagagamzamzamzamzaToToToTovivivivi (mahaCKala), TTTT. . . . gamgamgamgamKreKreKreKrelilililiZe Ze Ze Ze (Tbilisi), gggg. . . . gogogogogogogogo----
laSlaSlaSlaSvivivivilililili (Tbilisi), tttt. . . . guguguguririririeeeevivivivi (vladikavkazi), kkkk. . . . vamvamvamvamlinlinlinlingigigigi (SvedeTi),
xxxx. . . . TaTaTaTaoooovivivivi (nalCiki), aaaa. . . . TiTiTiTimamamamaeeeevivivivi (grozno), mmmm. kumaxovikumaxovikumaxovikumaxovi (moskovi), nnnn. . . . mamamamayayayayavavavavariririri----
aaaanininini (Tbilisi), ffff. . . . ozozozozdodododoeeeevavavava (nazrani), eeee. . . . osiosiosiosiZeZeZeZe (Tbilisi), ssss. . . . papapapazozozozovivivivi (kara-
Caevski), TTTT. . . . uTuruTuruTuruTurgagagagaiiiiZeZeZeZe (Tbilisi), bbbb. . . . utieutieutieutie (safrangeTi), kkkk. . . . hhhh. . . . SmidSmidSmidSmidtitititi
(germania), iiii. . . . CanCanCanCanttttlalalalaZe Ze Ze Ze (Tbilisi), aaaa. . . . yinyinyinyinyayayayararararauuuulililili (Tbilisi), llll. . . . ykaykaykaykaduaduaduadua
(soxumi), zzzz. . . . yumyumyumyumbubububuririririZeZeZeZe (Tbilisi), rrrr. . . . JaJaJaJananananaSiaSiaSiaSia (Tbilisi), aaaa. . . . hahahahaririririsisisisi (aSS)
s a r e d a q c i o k o l e g i a
cccc. . . . baramiZebaramiZebaramiZebaramiZe, , , , llll. . . . ezugbaiaezugbaiaezugbaiaezugbaia, , , , gggg. . . . kvaracxeliakvaracxeliakvaracxeliakvaracxelia, , , , mmmm. . . . suxiSvilisuxiSvilisuxiSvilisuxiSvili, , , , mmmm.... qurdianiqurdianiqurdianiqurdiani,,,,
vvvv. . . . SengeliaSengeliaSengeliaSengelia (mTavari redaqtori), mmmm. . . . CuxuaCuxuaCuxuaCuxua
tomis redaqtori gggg. gogolaSviligogolaSviligogolaSviligogolaSvili
E d i t o r i a l C o u n c i l
I. Abdulaev (Makhachkala), N. Andguladze (Tbilisi), Sh. Apridonidze (Tbilisi), A. Arabuli (Chairman, Tbilisi), E. Babunashvili (Tbilisi), G. Bedoshvili (Tbilisi), B. Bersirov (Maikop), I. Brown (Poland), I. Chantladze (Tbilisi), H. Gamzatov (Makhachkala), Th. Gamkrelidze (Tbilisi), G. Gogolashvili (Tbilisi), T. Guriev (Vladikavkaz), A. Harris (USA), R. Janashia (Tbilisi), M. Kumakhov (Moscow), N. Matchavariani (Tbilisi), E. Osidze (Tbilisi), F. Ozdoeva (Nazran), B. Outtier (France), S. Pazov (Karachaevsk), K. H. Schmidt (Germany), Kh. Taov (Nalchik), A. Tchintcharauli (Tbilisi), L. Tchkadua (Sokhumi), Z. Tchumburidze (Tbilisi), A. Timaev (Grozny), T. Uturgaidze (Tbilisi), K. Vamling (Sweden)
E d i t o r i a l B o a r d
Ts. Baramidze, M. Chukhua, L. Ezugbaia, M. Kurdiani, G. Kvaratskhelia,
V. Shengelia (Editor-in-chief), M. Sukhishvili
Editor of the volume G. Gogolashvili
wigni ibeydeba `kavkasiis fondis~ finansuri mxardayeriT
The book is published with the financial support of the Caucasus Foundation Книга печатается по финансовой поддержке "Фонда Кавказа"
© arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti
ISBN (mravaltomeuli)
ISBN (tomi II)
rarararatom aris autom aris autom aris autom aris aucicicicilelelelebebebebeli li li li bbbbrunrunrunrunvavavavaTa riTa riTa riTa rigisgisgisgis SeSeSeSecvla qarcvla qarcvla qarcvla qarTulTulTulTulSiSiSiSi????
qarTuls gramatikebSi amjamad tradiciulia brunvaTa Semdegi
Tanamimdevroba: saxelobiTi, naTesaobiTi, micemiTi, moTxrobiTi,
moqmedebiTi, vnebiTi da wodebiTi; rusulSi kidev _ именительный,
родительный, дательный, винительный, творительный, предложный, звательный: qarTuli (vnebiTis gamoklebiT) imeorebs rusuls, mag-
ram arc rusulSi Seqmnila aseTi rigi; brunvaTa saxelwodebanic,
brunvaTa aseTi dalagebac berZnulma filologiurma gramatikam
Semoitana enaTmecnierebaSi; dionise Trakielis `teqne gramatikeSi~
(meore saukuneSi qristes win) ukve aris Kvela brunva (moqmedebiTi-
sa da vnebiTis garda).1 berZnuli saxelwodebani iTargmna laTinu-
rad, laTinuridan _ rusulad; brunvaTa rigic darCa ucvleli.
qarTuli Tu rusuls misdevs, rusuli berZnul-laTinuris ukufe-
naa. da gana marto rusuli? sxva evropul enaTa gramatikebic, ram-
denadac es brunvebi gaaCniaT... istorias rom mivKveT, imasac
gvetKvian, rom berZnulma gramatikam pirveli oTxi brunvis saxel-
wodebaca da rigic berZnuli filosofiisagan miiGo memkvidreobad:
pirdapiri (saxelobiTi), naTesaobiTi, micemiTi, braldebiTi _ sto-
elebma Seqmnes da es terminebi SerCa gramatikas im droTa mosagon-
rad, roca mis cnebaTa gamomuSavebaSi filosofia aqtiur monawi-
leobas iGebda. mas aqeT ocdaerTma saukunem ganvlo da mainc tra-
diciis locva-kurTxeva gzas unaTebs stoel filosofosTa termi-
nebsa da pirveladve ganwesebuls maTs Tanamimdevrobas.
brunvaTa es Tanamimdevroba uvargisia qarTulisaTvis, radga-
nac: 1) xels gviSxels gviSxels gviSxels gviSlis swolis swolis swolis swori warmori warmori warmori warmodgedgedgedgena gamna gamna gamna gamoooovivivivimumumumuSaSaSaSaoT brunoT brunoT brunoT brunvavavavaTa Ta Ta Ta
SeSeSeSedgedgedgedgeninininilolololobis Tabis Tabis Tabis TavivivivisesesesebubububurerererebabababaTa SeTa SeTa SeTa Sesasasasaxeb qarxeb qarxeb qarxeb qarTulTulTulTulSi Si Si Si da 2) ar eguar eguar eguar egueeeeba ba ba ba
qarqarqarqarTuTuTuTulililili brunebis brunebis brunebis brunebis ((((kankankankanklekleklekledodododobisbisbisbis)))) pro pro pro processcesscesscess.
1. qarTulsa (da, saerTod, qarTvelur enebs) ar gaaCnia bral-
debiTi brunva (винитеьлный, accusativus); SevadaroT: ученик читает
книгу (braldeb. br.) = mowafe kiTxulobs wigns (micem. br.); ученик
1 es terminebi berZnulis mixedviT ver Seiqmneboda: saTanado brunvebi
berZnuls ara aqvs.
w e r i l e b i
6
прочел книгу (braldeb. br.) = mowafem waikiTxa wigni (saxelob. br.)
rusuli книгу-s gadmosacemad xan micemiTi moviSvelieT, xan saxelo-
biTi (da ara braldebiTi). ratom? imitom, rom braldebiTi ara
gvaqvs. es SemTxveviTi ar aris: braldebiTis brunvis uqonloba mo-
mdinareobs qarTuli enis bunebidan, am kerZoobiTs faqtSi moCans
qarTuli zmnisa da qarTuli metKvelebis agebulebis sxvagvaroba;
amitomac amao iKo anton kaTalikosis (da mis mimdevarTa) cda
braldebiTi brunva aGmoeCina (Tu daenerga) qarTulSi: `ena ar
Gebulobs wesebs, igi TviT iZleva maT~.
qarTulisa (da, saerTod, qarTveluri enebis) meore, didmniS-
vnelovani Taviseburi movlenaa moTxrobiTi brunva: ученик читает =
mowafe kiTxulobs; ученик прочел = mowafem waikiTxa. rusulSi or-
save SemTxvevaSi ученик aris, saxelobiTia; qarTulSi _ erTgan saxe-
lobiTia, meoregan _ moTxrobiTi. Cveni moTxrobiTis SesatKvisad
rusuli isev saxelobiTs xmarobs, radganac arc rusulSi, arc sxva
romelsame evropuls enaSi Cveni moTxrobiTis magvari araferi moi-
poveba.
ra gamovida? rusulis brunvebTan SedarebiT qarqarqarqarTuls akTuls akTuls akTuls aklia lia lia lia
bralbralbralbraldedededebibibibiTi Ti Ti Ti da memememeti aqvs moti aqvs moti aqvs moti aqvs moTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTi. rusul brunvaTa sqema rom
qarTulSi gadmovitanoT, braldebiTis adgili carieli dagvrCeba,
samagierod uadgilod gvrCeba moTxrobiTi: ubinao moTxrobiTs
gramatikosma braldebiTis Tavisufali adgili miuCina, qarTuli
moTxrobiTi rusulisa (da evropuli enebis) braldebiTis adgilas
dabinadrda! egebis es kargi iKos, egebis am `zedmetma~ moTxrobiTma
agvinazGauros braldebiTis uqonloba, gaswios misi magivroba? sa-
qmec is aris, rom ara: braldebiTis movaleoba SeiZleba daekisros
qarTulSi mxolod micemiTsa da saxelobiTs, araviTars SemTxvevaSi
moTxrobTs (es Cven ukve vnaxeT zemoT!), da piriqiT: is roli, rome-
lic qarTulSi moTxrobiTs ganekuTvneba, rusuli braldebisaTvis
sruliad Seuferebelia; moTxrobiTi mudam aGniSnavs momomomoqmedsqmedsqmedsqmeds, , , , aqaqaqaq----
titititiurs urs urs urs (zmnis TvalsazrisiT, e. w. morfologiurs subieqts), bral-
debiTi ki rusulSi _ umoqumoqumoqumoqmemememedosdosdosdos, , , , papapapasisisisiursursursurs, _ sxvis moqmedebis
obeqts. erTis sitKviT, moTxrobiTi da braldebiTi iseTsave urTi-
erTobaSi imKofeba erTmaneTTan, rogorSic vTqvaT, rusulSi qvem-
debare da damateba. cxadia, erTmaneTis magivrobaze laparakic ar
SeiZleba.
aseTs pirobebSi rusuli braldebiTis adgilas moTxrobiTis
moTavseba SeuwKnarebelia: 1) aman SeiZleba SecdomaSi SegviKvanos
da gvafiqrebinos, TiTqos qarTuli moTxrobiTi rusulis (da evro-
ratom aris aucilebeli brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?
7
puli enebis) braldebiTi iKos. es SiSi usafuZvlo ar aris: aseTi
Secdoma mouvida, magal. erTs qarTvels, gramatikis avtors (dasaxe-
leba ar aris sayiro!). da vin ikisrebs Tavdebobas imisTvis, rom
aseTi Secdomisagan dazGveulia rigiTi maswavlebeli, ara gramati-
kosi. magram aseT did uxerxulobasac rom gadavrCeT, is xom eyvs
gareSea, rom moTxrobiTis moTavseba braldebiTis adgilas sruli-
ad uCinars xdis ors kardinalurs faqts: rom gvaklia Cveulebrivi
brunva _ braldebiTi, da gvaqvs specifikuri brunva _ moTxrobi-
Ti.
am faqtebs ki gansakuTrebuli KuradGeba unda mieqces ara
marto imitom, rom maTSia mocemuli qarTuli kankledobis specifi-
kuroba, aramed imitomac, rom maT Sesaxeb sworma Sexedulebam di-
dis gayirvebiT gaikafa gza Cvens gramatikuls literaturaSi: mo-
TxrobiTi ar miaCndaT brunvad, mas kanonier uflebebs arTmevden;
braldebiTs ki ukanonod eniyeboda brunvis uflebebi da eTmoboda
brunvaTa rigSi adgili. da mere ratom? umTavresad imitom, rom
xelmZGvanelobdnen ara qarTuli enis sinamdviliT, aramed ucxo
enaTa sagramatiko normebiT, am enebSi ki braldebiTi brunva auci-
lebeli iKo, moTxrobiTis toli da msgavsi ki ar moipoveboda.
oriode cnoba am brunvaTa istoriidan. arc maJos, romelsac
ekuTvnis ucxo enaze dawerili pirveli gramatika qarTuli enisa
(1643 w.) arc faters (1822 w.), arc SanSovans, qarTulad dawerili
pirveli gramatikis (1737 w.) avtors, ara aqvT moTxrobiTi; es
brunva, rogorc Cans, pirvelad anton kaTalikosma Seitana qarTul
kankledobaSi (1767 w.); Semdeg sxva brunvaTa Soris moTxrobiTi
moxsenebuli aqvs Kvela im gramatikoss, romelnic antonis gramati-
kis niadagze idgnen, saxeldobr gaiozs (1789 w.), varlam arqiepis-
koposs (1802 w.), g. firalovs (1820 w.), sol. dodaSvils (1830 w.)
da klaproTs (1837 w); varlam arqiepiskoposi am brunvas uwodebs
`сложный именительный~-s (misi gramatika rusulad aris dawerili)
klaproti ki demonstratif”s (frang.). antonis avtoritetma TiTqos
daamkvidra moTxrobiTi sxva brunvaTa Soris, magram mis winaaGmdeg
amxedrda akad. mari brose: `moTxrobiTi ar aris calke brunva, imi-
tom rom nawevari-msazGvreli, romelic mas daerTvis, _ man man man man _ (kac-
man), emateba orive ricxvis Kvela brunvasa~-o(?), _ (qarT. enis
T‚Tmaswavl. parizi, 1834 w., gv. 43).
amave azrs imeorebs daviT CubinaSvili: 1) `moTxrobiTi brun-
va igive saxelobiTia manmanmanman'is mimatebiT; moTxrobiTi miugebs kiTxvaze
`vin?~, iseve rogorc saxelobiTi: 2) verc erTs enaSi ver vipoviT
w e r i l e b i
8
magaliTs, rom ori sxvadasxva brunva erTisa da imave kiTxvis amoic-
nobodes; 3) es man man man man (kac-man) ar aris daboloeba naTesaobiTis isaisaisaisa-s,
micemiTis sasasasa-s msgavsi, aramed nacvalsaxelia mesame pirisa, raic iqi-
dan Cans, rom saxelTa boloSi igi ikankledebis: daviT man, daviTi-
sa mis, daviTsa mas...~ (ix; Цагарели, А ., Свед. о памяти груз. письмен. т. I,
вып. III, СПБ. 1894 w. gv. 82-3). d. CubinaSvilis es argumentebi
warmodgenilia mis pasuxSi recenzentebs `saxelmZGvaneloTa Semdge-
neli komitetidan~; am komitetis qarTul ganKofilebas TavmJdoma-
reobda dimitri Kifiani, wevrad, sxvaTa Soris, plat. ioselianic
Kofila. erTica da meorec moTxrobiTs icavda; recenzia, rogorc
Cans, dim. Kifians ekuTvnoda; man mSvenivrad SeniSna Tavis recenzia-
Si: `moTxrobiTi marTlac manmanmanman-s dairTavs, magram raGaa es ----manmanmanman, Tu
ar moTxrobiTi brunva nacvalsax. igiigiigiigi-sao?~ (iqve, gv. 60). samwuxa-
rod, aseve swori ar aris misi argumentaciis sxva nawilebi.
Kovels SemTxvevaSi, recenziaze pasuxis miGebis Semdegac dim.
Kifiani erengiulad icavda am brunvas; man sagangebo moxseneba
warudgina olqis mzrunvel a. nikolai-s, sadac moTxrobiTi brunvis
Sesaxeb vrclad msJelobs da sxvaTa Soris ambobs: `akad. m. broses
mecnieruli SemokamaTebisda miuxedavad moTxrobiTs brunvas me
vTvli Kovel qarTvelTan erTad Cveni enis udavo kuTvnilebad da
Cveni metKvelebis garkveulobis ucilobel pirobad~ (iqve, gv. 97).
d. CubinaSvili ar eTanxmeba Cvens Sexedulebas _ ganagrZobs. d.
Kifiani, _ mas mxars uyers brobrobrobrosesesese, , , , romromromromlis galis galis galis gavlevlevlevlenanananasac misac misac misac mieeeewewewewerererereba ba ba ba
momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTis amoTis amoTis amoTis amoSla brunSla brunSla brunSla brunvavavavaTa riTa riTa riTa ricxvicxvicxvicxvidandandandan.... broses azrs iziarebs
samecniero akademia, magram d. CubinaSvilis gramatika aqaur sko-
lebSi saxelmZGvanelod unda iqnes naxmari; aseT pirobebSi SeuwKna-
rebelia ar iKos es brunva Setanili gramatikaSi; aq bavSvebi Tval-
win dauwKeben dacinvas maswavlebels, Tu man mosTxova saxelobiTis
xmareba moTxrobiTis nacvlad; sofleli sasacilod gaxdis moxeles,
romelic masTan laparakSi saxelobiTs ixmars moTxrobiTis na-
cvlad, xolo sasamarTlos praqtikaSi am wesis gamoKenebas SeuZlia
mogvitanos sruliad ara sasacilo Sedegebi~ (iqve, gv. 99). ilus-
traciisaTvis dim. Kifians mohKavs oqmi, Sedgenili mkvlelobis Tao-
baze moTxrobiTis nacvlad saxelobiTis xmarebiT da dasZens: aba
vin gaigebda, aseTi oqmi rom daiweros, vin vin moklao.
dim. Kifiani ase daaskvnis: `qarTuli gramatika, romelic am
brunvas gamoricxavs kankledobidan, ar SeiZleba da ar unda iqnes
miCneuli aqaur saswavleblebSi saxmareblado (gv. 100). `̀̀̀SeSeSeSesaZsaZsaZsaZloaloaloaloa, , , , gragragragramamamamatitititikis fikis fikis fikis filolololososososofifififiis miis miis miis mixedxedxedxedviT es saviT es saviT es saviT es sadao brundao brundao brundao brunva arva arva arva arssssad ar unad ar unad ar unad ar unda da da da
ratom aris aucilebeli brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?
9
ararararsesesesebobbobbobbobdesdesdesdes, , , , magmagmagmagram Cvenram Cvenram Cvenram Cven,,,, qar qar qar qarTveTveTveTvelelelelebibibibi,,,, u u u uiiiimimimimisod ersod ersod ersod erTmaTmaTmaTmaneneneneTiTiTiTisas vesas vesas vesas veras ras ras ras gagagagavivivivigebTgebTgebTgebT~ ~ ~ ~ da amitom dabeJiTebiT unda vTxovoT d. CubinaSvils
uTuod Seitanos moTxrobiTi brunvaTa ricxvSi (iqve, gv. 101)...
d. CubinaSvilma Tavis gramatikaSi marTlac Seitana moTxrobi-
Ti, Seitana Tavis adgilas, saxelobiTis Semdeg... mas Semdeg mo-
TxrobiTis uflebebi ar darGveula, oGond Semdegma gramatikoseb-
ma p. kvicariZem (1888 w.), quTaTelaZem (1889 w.), s. xundaZem (1907
w.) platon ioselianis msgavsad gadasves es brunva da micemiTis
Semdeg braldebiTis adgili ganukuTvnes Kovelgvari axsna-ganma-
rtebis gareSe. vin ifiqrebda, rom moTxrobiTisTvis, am specifiku-
ri qarTuli brunvisaTvis, qarTuls gramatikaSi adgilis daTmobas
amdeni brZola dasyirdeboda? vin warmoidgenda, rom SesaZlebeli
iKo qarTvels, isic gramatikoss, daewera: (esa da es wigni, _ ve-
fxistKaosani, _ mavansa da mavans) pativiscemis niSnad SevswireT
Cven, dambeydvel----ni ni ni ni broset, falavandiSvili, Cubinovi~ (iqve, gv.
59)?!
amdeni brZola aravis gaumarTavs braldebiTi brunvis gamosa-
ricxavad; arc misi Semotana dausabuTebia visme; iKo es brunva sxva
enebSi, SemoiGes qarTulSic. ara marto ucxoelebi (maJo, fateri,
klaproTi, brose) xmarobdnen qarTulSi braldebiTs, aramed TviT
qarTvelebic, dawKebuli antonidan: gaiozi, varlam arqiepiskoposi,
s. dodaSvili, firalovi, vidre platon ioselianamde. platon io-
selianma Tavis 1840 wels gamosuls gramatikaSi braldebiTi `uq-
mad~ gamoacxada, radganac `Kovlad ars mhsgavsi saxelobiTisao~.
aseTive azrisa unda KofiliKo dav. CubinaSvilic, romelmac agreT-
ve ar Seitana es brunva Tavis gramatikaSi. pl. ioselianis xazs
mihKvebian, rogorc Cans, p. kvicariZe, a. quTaTelaZe, s. xundaZe, i.
nikolaiSvili: braldebiTi arc erTs maTgans ara aqvs. arc dim.
Kifiani Tvlis am brunvas sayirod, magram metad Tavisebur mosaz-
rebaTa gamo. misi sabuTebi imdenad sainteresoa, rom ar SegviZlia
ar moviKvanoT saTanado adgili mTlianad: `SemasmenlobiTi aris
pirdapiri Targmani laTinurisa accusativus, rogorc rusuli
винительный da hniSnavs `braldebulebas~, _ `dawamebas~, `Sesmenas~,
`Semasmenlobas~; qarTuls enaSi am brunvas srulebiT ara aqvs adgi-
li; axla SeiZleba aqa-iqa ipovebodes iseTi kaci, rom imis dasaxele-
biT sitKva gamimtKunon! magram TviTon me maxsovs is dro, rodesac
moKvasis gacema, dabezGeba, dasmena, iseTi saTakilo saqme iKo qar-
TvelebSi, rogorc, magaliTad, qurdoba, _ da Seda Seda Seda SemasmasmasmasmenmenmenmenlolololobibibibiTi Ti Ti Ti
brunbrunbrunbrunva raGad gveqva raGad gveqva raGad gveqva raGad gveqnenenenebobobobodadadada (xazi Cvenia _ a. C); amas garda _ Kovels
w e r i l e b i
10
SemTxvevaSi TiTon sakiTxavic pirveli brunvis saxis meqonia da pa-
suxica~... (ix. axali qarTuli grammatika, s. peterburGi, 1882 w.,
gv. 22).
ase msJelobs iseTi didad niyieri moazrovne, rogoric dim.
Kifiani iKo. sxvas raGa moeTxoveboda?! dasmena saTakiloa da Semas-
menlobiTi brunva rogorGa unda davtovoT gramatikaSio?! anda: sa-
xelobiTs hgavs da imitom zedmetia! maS, brunva aris, mxolod saxe-
lobiTs aris damsgavsebuli! aseTi sabuTis mixedviT braldebiTis
gamoricxva, ra Tqma unda, dausabuTebelia, SemTxveviTis xasiaTs
atarebs. amitom gasakviric ar aris, Tu pl. ioselianis, d. CubinaS-
vilis, dim. Kifianis Semdeg Tedo jordanias mainc Seaqvs braldebi-
Ti (SesmenilobiTi) Tavis gramatikaSi.
es 1889 wels iKo. iqneb Semdeg mainc aravis mohgonebia es
brunva? rogorc Cans, ara: 1920 w. aris gamocemuli `qarTuli praq-
tikuli gramatika~ mel. kelenJeriZisa; mis winasitKvaobaSi weria:
qarTul Zvel gramatikebSi brunvaTa Soris SemasmenlobiTic ure-
via. axali gramatikebidan es brunes brunes brunes brunva faqva faqva faqva faqtitititiuuuurad garad garad garad gaaaaaZeZeZeZevesvesvesves, , , , sasasasabubububuTi Ti Ti Ti
gagagagaZeZeZeZevevevevebbbbiiiisa ki Jer arasa ki Jer arasa ki Jer arasa ki Jer arafefefeferia ria ria ria (xazi Cvenia _ a. C.)... Cvenc usamar-
Tlod da gaugebrobiT gaZevebuli SemasmenlobiTi brunva aGvadgi-
neT da miviGeT Svidis magier rva brunva~. arsebiTad avtoris am
debulebis ganxilva sayiro ar aris: TviT avtorma Tavisi wignis me-
ore gamocemaSi (1925 w.) es aGdgenili brunva `gaaZeva~ da sruliad
samarTlianadac. pirveli gamocemis winasitKvaobis es adgili ki ma-
inc mniSvnelovania. is cxadKofs, rom Jer kiJer kiJer kiJer kidev bundev bundev bundev bundodododovavavavania bralnia bralnia bralnia bral----dedededebibibibiTis saTis saTis saTis sakikikikiTxiTxiTxiTxi, , , , ar aris gaar aris gaar aris gaar aris gaTvaTvaTvaTvalilililisssswiwiwiwinenenenebubububulililili, , , , rom qarrom qarrom qarrom qarTuTuTuTuli mTeli mTeli mTeli mTeli li li li TaTaTaTavisvisvisvisiiii ar ar ar arsesesesebiT gamobiT gamobiT gamobiT gamoriririricxavs am bruncxavs am bruncxavs am bruncxavs am brunvis Sevis Sevis Sevis SesaZsaZsaZsaZlebleblebleblolololobasbasbasbas. . . . amitomac
SemTxveviTs xasiaTs atarebda misi gamoricxvac da misi aGdgenac...
amrigad, ucxo enaTa gramatikul Sablonebs miCveuli bevri qarTve-
li inteligenti dGesac ver amCnevs, ramdenad Taviseburia qarTuli
kankledoba, momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTis mqoTis mqoTis mqoTis mqone da bralne da bralne da bralne da braldedededebibibibiTis aramqoTis aramqoTis aramqoTis aramqonenenene....
amitomac: brunbrunbrunbrunvavavavaTa KoveTa KoveTa KoveTa Koveli dali dali dali dalalalalagegegegebabababa, , , , TuTuTuTuki moki moki moki moTxroTxroTxroTxrobiTs biTs biTs biTs bralbralbralbraldedededebibibibiTis adTis adTis adTis adgigigigili uyili uyili uyili uyiravsravsravsravs, , , , uvaruvaruvaruvargigigigisiasiasiasia da Se da Se da Se da SeuwKnauwKnauwKnauwKnarerererebebebebelililili....
momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi unTi unTi unTi unda dada dada dada daiZiZiZiZras Taras Taras Taras Tavivivivisi trasi trasi trasi tradidididiciciciciuuuuli adli adli adli adgigigigililililidan dan dan dan da dada dada dada daisisisisvas im advas im advas im advas im adgigigigilaslaslaslas,,,, ro ro ro romemememelic mas Selic mas Selic mas Selic mas Seeeeefefefefererererebabababa, , , , saxeldobr, sasasasaxexexexe----
lolololobibibibiTis meTis meTis meTis mezozozozobbbblllloooobabababaSiSiSiSi; ; ; ; moTxrobiTi saxelobiTis Zmaa, istoriulad
maze ufrosi, ufro adre CamoKalibebuli; istoriuli Tvalsazri-
siT es aris `pirveli saxelobiTi~; Tu saxelobiTis win ara, saxe-
lobiTis uSualo mezoblobaSi mainc unda iqnes dasmuli. amisda
kvalobaze ririririgis dagis dagis dagis dasawKisi asesawKisi asesawKisi asesawKisi aseTi unTi unTi unTi unda iKosda iKosda iKosda iKos:::: 1 1 1 1. . . . sasasasaxexexexelolololobibibibiTiTiTiTi, , , , 2222. . . . momomomo----TxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTi............
ratom aris aucilebeli brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?
11
rac Seexeba sxva brunvebs, Tamamad SeiZleboda tradiciuli
Tanamimdevroba dagvetovebina, Kvela saxeli rom `fuZeukumSveli~
iKos, e. i. ise ibrunebodes, rogorc, magal., k a c i : kaci, kacma, ka-
cis, kacs, kaciT, kacad, (kaco!). mdgomareobas ar Secvlida is Se-
mTxvevebic, rodesac fuZe Kvela brunvaSi `SekumSulia~: kedlebi
kedlebma, kedlebis, kedlebs, kedlebiT, kedlebad, kedlebo! magram
sxva viTarebas qmnis is saxelebi, romelTac fuZe ekvecebaT mxolod
zogierTs brunvaSi; saxeldobr: a a a a da eeee-fuZiani saxelebi naTesao-
biTsa da moqmedebiTSi kargaven am fuZiseul xmovnebs (qv-is, qv-iT;
x-is, x-iT...), TanxmovanfuZian saxelTa wKeba ki kargavs fuZiseuls
xmovans naTesaobiTsa, moqmedebiTsa da mimarTulebiTs brunvebSi:
kedl-is, kedl-iT, kedl-ad, Sdr.: kedel-ma, kedel-s... fuZis kumSva-
doba imdenad arsebiTi movlenaa qarTul saxelTa brunebaSi, rom
gamoKenebulia brunebis dros saxelTa daJgufebis kriteriumad. Se-
uZlebelia aseT movlenas angariSi ar gaewios, da amitom: auauauaucicicicilelelele----bebebebeli xdeli xdeli xdeli xdeba brunba brunba brunba brunvevevevebi ise dabi ise dabi ise dabi ise dalaglaglaglagdesdesdesdes, , , , rom samrom samrom samrom samma ma ma ma bbbbrunrunrunrunvamvamvamvam, , , , romromromromlebleblebleb----SiSiSiSiac fuac fuac fuac fuZe ikumZe ikumZe ikumZe ikumSeSeSeSebabababa, , , , ererererTad moiKaros TaTad moiKaros TaTad moiKaros TaTad moiKaros Tavivivivi; ; ; ; mamamamaSin Sin Sin Sin `̀̀̀fufufufuZe SeZe SeZe SeZe SekumkumkumkumSuSuSuSu----lililili~ ~ ~ ~ da da da da `̀̀̀fufufufuZeukuZeukuZeukuZeukumSvemSvemSvemSvelililili~ ~ ~ ~ brunbrunbrunbrunvevevevebi erbi erbi erbi erTmaTmaTmaTmaneTSneTSneTSneTSiiii ar ai ar ai ar ai ar airerererevavavava. . . . am mo-
rfologiurs garemoebas vuwevT angariSs, roca moTxrobiTis garda
danarCen brunvaTa rigsac vcvliT: Jer is brunvebi, romlebSiac fu-
Ze ar ikumSeba, mere ki isini, sadac fuZe SeiZleba SeikumSos. amis-
da kvalobaze Semdegs Tanamimdevrobas vGebulobT: saxelobiTi, mo-
TxrobiTi, micemiTi, vnebiTi, naTesaobiTi, moqmedebiTi. sailustra-
ciod mogvKavs `fuZeSekumSul~ saxelTa kankledobis nimuSi:
saxelobiTi:
moTxrobiTi:
micemiTi:
vnebiTi:
naTesaobiTi:
moqmedebiTi:
kedel-i
kedel-ma
kedels(a)
kedl-ad
kedl-is(a)
kedl-iT(a)
mTa
mTa-m
mTa-s(a)
mTa-d
mT-is(a)
mT-iT(a)
xe
xe-m
xe-s(a)
xe-d
x-is(a)
x-iT(a)
fuZe ar kumSeba
an ar ikveceba
fuZe ikumSeba
an ar ikveceba
mravlobiTi ricxvisTvis aseT garCevas mniSvneloba ara aqvs:
fuZe Kvela brunvaSi ucvlelia, erTgvaria; Tu saxelobiTSi Seikum-
Sa, Kvelgan SekumSuli darCeba, Tu ara da ara; ase, magal.: kedlebi
kedlebma, kedlebs, kedlebad, kedlebisa, kedlebiTa _ fuZe Kvelgan
SekumSulia: kedkedkedkedllll-eb-i; aseve: mT-eb-i, mT-eb-ma, mT-eb-s... magram xe-eb-
i, xe-eb-ma, xeeb-s... arsad ar aris Sekvecili.
brunvaTa am wesiT dalagebas mxoloobiTi moiTxovs; aq SeiZ-
leba fuZe SekumSulic iKos da SeukumSavic... zedmetia laparaki
w e r i l e b i
12
imis Sesaxeb rom brunbrunbrunbrunvavavavaTa aseTa aseTa aseTa ase da da da dalalalalagegegegeba aadba aadba aadba aadvivivivilebs lebs lebs lebs brunebrunebrunebrunebis Sebis Sebis Sebis Se----
swavswavswavswavlas las las las iseve, rogorc anbanis mixedviT gvarebis dalageba, vTqvaT,
katalogSi amartivebs ama Tu im wignis daZebnas. siadvilis Sesaxeb
roca vlaparakobT, mxedvelobaSi gKavs moswavle, romelmac unda Se-
iswavlos bruneba, da ara maswalebeli; am ukanasknels xSirad ise
aqvs Zval-rbilSi gamJdari tradiciuli rigi, imdenad dogmatiku-
rad aqvs SeTvisebuli garkveuli Tnamimdevroba, rom azradac ar
mouva Tavis Tavs hkiTxos: ratom unda iKos ase dalagebuli? ra ga-
marTleba aqvs im rigs, romelsac igi misdevs?1 amisda miuxedavad
(ukeT rom vTqvaT, swored amitom) tradiciuli rigis Secvla bevrs
maTgans geologiur katastrofad moeCveneba, ise SeeCvia tradiciul
rigs!
aq sayirod migvaCnia davumatoT, rom tradiciuli rigi erTad
erTi rodi iKo qarTuls gramatikebSi. igi plat. ioselianidan un-
da iwKebodes (1840 w.); misi rigi aseTia: 1. saxelobiTi (termini
man SemoiGo; manamde wrfelobiTi ixmareboda); 2. naTesaobiTi; 3.
micemiTi; 4. moTxrobiTi; 5. moqmedebiTi da 6. wodebiTi (gvaklia
mxolod vnebiTi). p. kvicariZem (1888 w.) gaimeora igive rigi, mxo-
lod CaurTo gadagadagadagadaqmniqmniqmniqmniTi Ti Ti Ti (awindeli vnebiTi) moqmedebiTis Semdeg;
ar. quTaTelaZe Tavis gramatikaSi (1889 w.) imave rigs tovebs,
oGond vnebiTisaTvis ganganganganviviviviTaTaTaTarerererebibibibiTi Ti Ti Ti aqvs naxmari; dasasrul, s. xun-
daZis gramatikaSi (1907 w.) xdeba am rigis kanonizacia; ganviTarebis
nacvlad vnebiTia SemoGebuli; am mxriv axali araferia.
ra rolic mecxramete saukunis meore naxevrisTvis pl. iose-
lianis rigma iTamaSa, iseTive roli xvda wilad pirvel naxevarSi
antonis rigs: misi rigi sakmaod gansxvavdeba zemoxsenebulisgan: 1.
wrfelobiTi (saxelobiTi); 2. naTesaobiTi; 3. micemiTi; 4. Semasmen-
lobiTi (accusativus); 5. dawKebiTi (kacisagan); 6. moTxrobiTi; 7. mo-
qmedebiTi; 8. wodebiTi. srulis zedmiwevnilobiT ganmeorebuli
aqvT saxelwodebanica da es rigic: gaiozs (1789 w.), varlam arqiep.
(1802 w.), firalovs (1820 w.), sol. dodaSvils (1830 w.), klaproTs
(1837 w.). rogorc vxedavT, es ries ries ries rigi ufgi ufgi ufgi ufro garo garo garo gavrcevrcevrcevrcelelelelebubububuli Kofili Kofili Kofili Kofila la la la
ZveZveZveZveladladladlad, , , , vinem tra tra tra tradidididiciciciciuuuulililili, , , , axaxaxaxlanlanlanlandedededelililili. . . . amas garda: Taviseburi ri-
gi aqvs a) brobrobrobrosessessesses: : : : 1. wrfelobiTi da SemasmenlobiTi; 2. naTesaobi-
Ti; 3. micemiTi; 4. wodebiTi; 5. moqmedebiTi; 6. modalobiTi (=vnebi-
1 enaTmecnierebis istoriaSi gasagebad miaCniaT, ratom aris saxelobiTi
pirvelad; magram sruliad gaurkvevelia, ratom daalages stoelebma sxva brunvebi ise, rogorc es tradiciuls ganrigebaSia. amas dasabuTeba ar moepoveba.
ratom aris aucilebeli brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?
13
Ti); 7. damTavrebiTi (baga-mde). _ b) dddd. . . . CuCuCuCubibibibinaSnaSnaSnaSvilsvilsvilsvils: : : : 1111. . . . sasasasaxexexexelolololobibibibi----
TTTTiiii; ; ; ; 2222. . . . momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTi; ; ; ; 3. naTesaobiTi, 4. micemiTi; 5. moqmedebiTi; 6.
wodebiTi; 7. gardaqmniTi (=vnebiTi); 8. sadaobiTi (mamisas). _ g) TTTT. . . .
jorjorjorjordadadadaninininiasasasas: : : : 1. saxelobiTi, 2. SemasmelobiTi (=braldebiTi, accusati-
vus), 3. naTesaobiTi, 4. moqmedebiTi, 5. micemiTi, 6. moTxrobiTi, 7.
zmnizediTi (=vnebiTi) da 8. wodebiTi. _ d) momomomose Jase Jase Jase JanaSnaSnaSnaSvilsvilsvilsvils: : : : 1111. . . . sasasasa----
xexexexelolololobibibibiTiTiTiTi, , , , 2222. . . . sasasasaxexexexelolololobibibibiTi meTi meTi meTi meoooore re re re (=(=(=(=momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTi)))), , , , 3. naTesaobiTi, 4.
micemiTi, 5. SemoqmedebiTi, 6. zmniszediTi, 7. wodebiTi. _ e) melmelmelmel. . . .
kekekekelenlenlenlenJeJeJeJeririririZesZesZesZes: : : : 1. saxelobiTi, 2. naTesaobiTi, 3. micemiTi, 4. mo-
TxrobiTi, 5. vnebiTi, 6. SemasmenlobiTi, 7. moqmedebiTi, 8. wodebi-
Ti. aqedan naTlada Cans, rom tratratratradidididiciciciciuuuuli rili rili rili rigi qargi qargi qargi qarTulTulTulTulSi erSi erSi erSi er----TadTadTadTadererererTi sruTi sruTi sruTi srulelelelebiTbiTbiTbiTacacacac ar aris ar aris ar aris ar aris....1111
ra udevs safuZvlad am sxvadasxvagvar dalagebas? araaraaraaraviviviviTaTaTaTari ri ri ri
gagagagarkverkverkverkveuuuuli obili obili obili obieqeqeqeqtutututuri prri prri prri priiiincincincincipipipipi, , , , mxolod SemTxveva, avtoris gemov-
neba-surviliT gamarTlebuli.
gamonakliss, saKuradGebosa da sasiamovnos, Seadgens d. Cubi-
naSvilisa da mose JanaSvilis rigi; orsave SemTxvevaSi moTxrobiTi
saxelobiTs mosdevs; orsave avtors naTlad aqvs gaTvaliswinebuli,
rom moTxrobiTs saxelobiTTan aqvs kavSiri; d. CubinaSvils, ro-
gorc viciT, arc undoda moTxrobiTi gamoeKo saxelobiTisagan
(rac Secdoma iKo); da raki gamoKo(ukeT, gamoaKofines), Sesaferi
adgilic miuCina; m. JanaSvili moTxrobiTs `meore saxelobiTs~ uwo-
debs da amiT ukve naTqvamia, rac aris es brunva da sad unda iKos
igi. es didi progresia. samwuxaroa mxolod, rom sxva brunvaTa da-
lagebisas ar iqna maT mier garkveuli principi wamoKenebuli.
amgvarad: is dalageba, romelic Cven warmovadgineT moTxrobi-
Tis sakiTxSi, arafers axals ar warmoadgens. misi dasabuTebaGa Se-
iZleba iKos axali; sxva brunvaTa rigis sakiTxSi Cvens dalagebas
mxolod erTi pretenzia aqvs: igi ar aris subieqturi gemovneba-
surviliT nakarnaxevi, aramed damKaredamKaredamKaredamKarebubububulia qarlia qarlia qarlia qarTuTuTuTuli li li li brunebrunebrunebrunebisbisbisbis ((((kankledobiskankledobiskankledobiskankledobis)))) Tvi Tvi Tvi Tvisesesesebabababazezezeze, , , , iTiTiTiTvavavavalislislisliswiwiwiwinebs am nebs am nebs am nebs am brunebis procesebsbrunebis procesebsbrunebis procesebsbrunebis procesebs, , , , maT egueba, amdenadve mas aqvs pretenzia iKos obieqturi.
1 ara Tu qarTulSi, aramed laTinurSiac ki, sadac tradiciul rigs
ori aTasi wlis istoria aqvs, SesaZleblad miaCniaT rigis Secvla. ramdenadac maxsovs, lopatinskis `laTinuri gramatikis~ erT gamocemaSi brunvebi ase iKo dalagebuli: saxelobiTi, braldebiTi, micemiTi, moqmedebiTi, naTesaobiTi. samwuxarod, am SeniSvnebis weris dros es gramatika xelT ar mqonda da SeiZleba am Cvenebas zedmiwevniloba akldes.
arsebiTi saxeliarsebiTi saxeliarsebiTi saxeliarsebiTi saxeli
b o l o T a n x m o v n i a n i b o l o x m o v n i a n i
arakumSvadi k u m S v a d i kvecadi kumSvad-kvecadi a r a k v e c a d i
a e o e a a a e o u i
0(nuli) 0(nuli) v→0(nuli) 0(nuli) 0(nuli) 0(nuli)
m x o l o o b i T i r i c x v im x o l o o b i T i r i c x v im x o l o o b i T i r i c x v im x o l o o b i T i r i c x v i
saxelobiTi bavSviiii megobariiii maswavlebeliiii mindoriiii oboliiii
wodebiTi bavSvoooo megobaroooo maswalebeloooo mindoroooo oboloooo
moTxrobiTi bavSvmaaaa megobarmamamama maswavlebelmamamama mindormamamama obolmamamama
micemiTi bavSvssss(a) megobarssss maswavlebelssss mindorssss obolssss
mimarTulebiTi bavSvadadadad(a) megobradadadad maswavlebladadadad mindvradadadad obladadadad
naTesaobiTi bavSvisisisis(a) megobrisisisis maswavleblisisisis mindvrisisisis oblisisisis
moqmedebiTi bavSviTiTiTiT(a) megobriTiTiTiT maswavlebliTiTiTiT mindvriTiTiTiT obliTiTiTiT
m r a v l o b i T i r i c x v im r a v l o b i T i r i c x v im r a v l o b i T i r i c x v im r a v l o b i T i r i c x v i
saxelobiTi bavSvebiebiebiebi megobreeeebibibibi maswavleblebiebiebiebi mindvrebiebiebiebi oblebiebiebiebi
wodebiTi bavSveboeboeboebo megobreboeboeboebo maswavlebleboeboeboebo mindvreboeboeboebo obleboeboeboebo
moTxrobiTi bavSvebmaebmaebmaebma megobrebmaebmaebmaebma maswavleblebmaebmaebmaebma mindvrebmaebmaebmaebma oblebmaebmaebmaebma
micemiTi bavSvebsebsebsebs(a) megobrebsebsebsebs maswavleblebsebsebsebs mindvrebsebsebsebs oblebsebsebsebs
mimarTulebiTi bavSvebadebadebadebad(a) megobrebadebadebadebad maswavleblebadebadebadebad mindvrebadebadebadebad oblebadebadebadebad
naTesaobiTi bavSvebisebisebisebis(a) megobrebisebisebisebis maswavleblebisebisebisebis mindvrebisebisebisebis oblebisebisebisebis
moqmedebiTi bavSvebiTebiTebiTebiT(a) megobrebiTebiTebiTebiT maswavleblebiTebiTebiTebiT mindvrebadebadebadebad oblebiTebiTebiTebiT
saxelobiTi bavSvnininini megobarnininini maswavlebelnininini mindornininini obolnininini
wodebiTi bavSvnononono megobarnononono maswavlebelnononono mindornononono obolnononono
moTxrobiTi bavSvTTTT(a) megobarTTTT(a) maswavlebelTTTT(a) mindorTTTT(a) obolTTTT(a)
micemiTi bavSvTTTT(a) megobarTTTT(a) maswavlebelTTTT(a) mindorTTTT(a) obolTTTT(a)
mimarTulebiTi _ _ _ _ _
naTesaobiTi bavSvTTTT(a) megobarTTTT(a) maswavlebelTTTT(a) mindorTTTT(a) obolTTTT(a)
moqmedebiTi _ _ _ _ _
m x o l o o b i T i r i c x v im x o l o o b i T i r i c x v im x o l o o b i T i r i c x v im x o l o o b i T i r i c x v i
saxelobiTi mowafe muSa qarxana gogona ivane wKaro Kru giorgi
wodebiTi mowafeeee((((vvvv)))) muSaaaa((((vvvv)))) qarxanaaaa((((vvvv)))) gogonaaaa((((vvvv)))) ivane wKaro((((vvvv)))) Kruoooo giorgi
moTxrobiTi mowafemememem muSaaaammmm qarxanamamamam gogonamamamam ivanemmmm wKarommmm Krummmm giorgimmmm
micemiTi mowafeseseses muSaaaassss qarxanasasasas gogonasasasas ivanessss wKarossss Krussss giorgissss
mimarTulebiTi mowafedededed muSadadadad qarxnadadadad gogonadadadad ivanedddd wKarodddd Krudddd giorgidddd
naTesaobiTi mowafisisisis muSisisisis qarxnisisisis gogonasasasas ivanessss wKarossss Krussss giorgissss
moqmedebiTi mowafiTiTiTiT muSiTiTiTiT qarxniTiTiTiT gogonaTaTaTaT((((iiii)))) ivaneTTTT((((iiii)))) wKaroTTTT((((iiii)))) KruTTTT((((iiii)))) giorgiTTTT
m r a v l o b i T i r i c x v im r a v l o b i T i r i c x v im r a v l o b i T i r i c x v im r a v l o b i T i r i c x v i
saxelobiTi mowafeebiebiebiebi muSebiebiebiebi qarxnebiebiebiebi gogonebiebiebiebi wKaroebiebiebiebi Kruebiebiebiebi
wodebiTi mowafeeboeboeboebo muSeboeboeboebo qarxneboeboeboebo gogoneboeboeboebo wKaroeboeboeboebo Krueboeboeboebo
moTxrobiTi mowafeebmaebmaebmaebma muSebmaebmaebmaebma qarxnebmaebmaebmaebma gogonebmaebmaebmaebma wKaroebmaebmaebmaebma Kruebmaebmaebmaebma
micemiTi mowafeebsebsebsebs muSebsebsebsebs qarxnebsebsebsebs gogonebsebsebsebs wKaroebsebsebsebs Kruebsebsebsebs
mimarTulebiTi mowafeebadebadebadebad muSebadebadebadebad qarxnebadebadebadebad gogonebadebadebadebad wKaroebadebadebadebad Kruebadebadebadebad
naTesaobiTi mowafeebisebisebisebis muSebisebisebisebis qarxnebisebisebisebis gogonebisebisebisebis wKaroebiebiebiebissss Kruebisebisebisebis
moqmedebiTi mowafeebiTebiTebiTebiT muSebiTebiTebiTebiT qarxnebiTebiTebiTebiT gogonebiTebiTebiTebiT wKaroebiTebiTebiTebiT KruebiTebiTebiTebiT
saxelobiTi mowafeniiii muSanininini qarxananininini gogonanininini wKaronininini Krunininini
wodebiTi mowafenoooo muSanononono qarxananononono gogonanononono wKaronononono Krunononono
moTxrobiTi mowafeTTTT((((aaaa)))) muSaTTTT((((aaaa)))) qarxanaTTTT((((aaaa)))) gogonaTTTT((((aaaa)))) wKaroTTTT((((aaaa)))) KruTTTT((((aaaa))))
micemiTi mowafeTTTT((((aaaa)))) muSaTTTT((((aaaa)))) qarxanaTTTT((((aaaa)))) gogonaTTTT((((aaaa)))) wKaroTTTT((((aaaa)))) KruTTTT((((aaaa))))
mimarTulebiTi _ _ _ _ _ _
naTesaobiTi mowafeTTTT((((aaaa)))) muSaTTTT((((aaaa)))) qarxanaTTTT((((aaaa)))) gogonaTTTT((((aaaa)))) wKaroTTTT((((aaaa)))) KruTTTT((((aaaa))))
moqmedebiTi _ _ _ _ _ _
w e r i l e b i 18
ПОЧЕМУ НЕОБХОДИМО ВИДОИЗМЕНИТЬ ПОСЛЕДОВАТЕЛЬНОСТЬ
ПАДЕЖЕЙ В ГРУЗИНСКОМ ЯЗЫКЕ?
∗ (РЕЗЮМЕ) Существующий в грузинских грамматиках традиционный порядок па-
дежей мешает формированию правильного представления об особенностях состава падежей, и в то же время не уживается с процессом грузинского скло-нения.
Основной особенностью грузинского склонения является наличие эрга-тивного падежа и отсутствие винительного. Всякое распределение падежей, в котором повествовательный падеж стоит на месте винительного, неприемле-мо.
В склонении грузинского языка существенным является стяжение ос-новы. Необходимо такое расположение падежей, при котором не смешива-лись бы формы со "стяженной" и "нестяженной" основами.
Представленный автором порядок расположения падежей опирается на особенности склонения с учетом процесса склонения.
∗ Резюме составил В. Шенгелиа.
riT aris warmoriT aris warmoriT aris warmoriT aris warmodgedgedgedgeninininili mravli mravli mravli mravlolololobibibibiTis saTis saTis saTis saxexexexelolololobiTbiTbiTbiTSiSiSiSi dadadadasmusmusmusmuli moli moli moli morforforforfolololologigigigiuuuuri obiri obiri obiri obieqeqeqeqtitititi
Zvels qarZvels qarZvels qarZvels qarTulTulTulTulSiSiSiSi????
1. morfologiuri obieqti1 Zvels qarTulSi SeiZleba iKos mi-
cemiTsa da saxelobiTs brunvaSi: h-klav-s igi m a s; kla man i g i...
g-klav-s igi S e n ; g-kla man S e n ... m-klav-s igi m e ; m-kla man m e ...
Tu MOi mesame pirisaa da micemiTSia, zmnas uCndeba prefiqsi: x; h;
h º s º S. 2 es prefiqsi Tanabrad aGniSnavs mxoloobiTis micemiTsac
da mravlobiTisasac: MOis ricxvs mniSvneloba ara aqvs.
Tu MOi mesame piria saxelobiTis brunvisa, mxoloobiTs ri-
cxvSi igi prefiqsiT (an sxva raime formantiT) ar aGiniSneba:3 kla
man i g i ... pova man i g i ... magram Tu es MOi mravlobiTSi davsviT,
zmnaSi garkveuli formanti Cndeba; kl-n-a man i g i n i ... pov-n-a man
i g i n i... Kv-n-a man i g i n i... h-kl-en Sen i g i n i... h-Kv-en Sen i g i -
n i... v-kl-en me i g i n i... v-pov-en me i g i n i... v-Kv-en me i g i n i... aq
MOi Kvelgan mesame pirisa iKo; Tu meorisa da pirvelis pirisas
aviGebT, igive formanti mogvevlineba: kl-n-a man i g i n i... g-kl-n-a
man T q u e n ; m-kl-n-a (º gu-kl-n-a) man C u e n ... h-kl-en Sen i g i n i...
m-kl-en (º gu-kl-en) Sen C u e n... v-kl-en me i g i n i... g-kl-en me
T q u e n...
es saSualebas iZleva davaskvnaT: mravlobiTis ricxvis saxelo-
biTs brunvaSi MOi, romeli pirisac unda iKos igi, Tanabrad
1 wakiTxulia moxsenebad qarTuli saenaTmecniero sazogadoebis saJaro
sxdomaze 1925 wlis 22 dekembers. 2 ix. a. S a n i Z e: `subieqt. prefiqsi meore pirisa da obieqturi pre-
fiqsi mesame pirisa qarTuls zmnebSi~. tfil. 1920, gv. 20, 83... 3 SesaZlebelia es imiT iKos gamowveuli, rom mesame piris nacvalsaxels
(m a n) saxelobiTi brunva ar gaaCnia (e s e, e g e, i g i xom CvenebiTi nacvalsax-elebia; mesame piris nacvalsaxelis saxelobiT brunvad isini enam gamoiKena mas Semdeg, rac saxelobiTi brunva CamoKalibda). es miT ufro safiqrebelia, rom pirvelisa da meore piris MOi zmnaSi aGiniSneba prefiqsiT, imisdamiuxedavad micemiTSia igi Tu saxelobiTSi (g-klav-s; m-klav-s _ g - k l a; m - k l a). albaT imitom, rom am pirTa nacvalsaxelebs (m e, S e n) saxelobiTi brunva `aqvsT~: m e, S e n sami brunvis: saxelobiTisa, moTxrobiTisa da micemiTis, _ rols as-rulebs.
w e r i l e b i
20
aGiniSneba ----enenenen---- º ----nnnn---- formantiT; piris gansxvavebas mniSvneloba ara
aqvs; anu: ----enenenen---- º ----nnnn---- a r i s ( MOis) m r a v l o b i T i s a G m n i S -
v n e l i f o r m a n t i.
2. es formanti sufiqsia namKo ZiriTadis pirvelsa da meore
pirSi,1 amave drois mesame pirSi mxoloobiTis ricxvisa, mravlobi-
Tis samsave pirSi, mTels namKo CveulebiTSi da kon�unqtivis meore-
Si _ infiqss warmoadgens. kon�unqtivs meoreSi am infiqsis CarTva
iwvevs momdevno aaaa da o o o o formantebis eeeeØØØØd cvlas; e e e e formanti ki uc-
vlelad rCeba.
mogvKavs saTanado formebi Jer gancalkevebiT, Semdeg teqsteb-
Si:
n a m K o Z i r i T a d i :
1111. . . . igiigiigiigi:::: igiigiigiiginininini:::: 2222. . . . igiigiigiigi:::: igiigiigiiginininini::::
Ko man : Kv-n-a man kl-a man : kl-n-a man
h-Kav Sen h-Kv-en Sen h-kal Sen h-kl-en Sen
v-Kav me v-Kv-en me v-kal me v-kl-en me
Kv-es maT Kv-n-es maT kl-es maT kl-n-es maT
h-Kav-T Tquen h-Kv-en-(i)-T Tquen h-kal-T Tquen h-kl-en-(i)-T Tquen
v-Kav-T Cuen v-Kv-en-(i)-T Cuen v-kal-T Cuen v-kl-en-(i)-T Cuen
3333. . . . mas igimas igimas igimas igi:::: mas igimas igimas igimas iginininini::::
mi-s-c-a man : mi-s-c-n-a man
mi-ec Sen mi-s-c-en Sen
mi-v-ec me mi-v-s-c-en me
mi-s-c-es maT mi-s-c-n-es maT
mi-ec-(i)-T Tquen mi-s-c-en-(i)-T Tquen
mi-v-ec-(i)-T Cuen mi-v-s-c-en-(i)-T Cuen
n a m K o C v e u l e b i T i :
1111. . . . igiigiigiigi:::: igiigiigiiginininini:::: 2222. . . . igiigiigiigi:::: igiigiigiiginininini::::
Kv-i-s man : Kv-n-i-s man kl-i-s man : kl-n-i-s man
h-Kv-i Sen h-Kv-n-i Sen h-kl-i Sen h-kl-n-i Sen
v-Kv-i me v-Kv-n-i me v-kl-i me v-kl-n-i me
Kv-i-an maT Kv-n-i-an maT kl-i-an maT kl-n-i-an maT
h-Kv-i-T Tquen h-Kv-n-i-T Tquen h-kl-i-T Tquen h-kl-n-i-T Tquen
v-Kv-i-T Cuen v-Kv-n-i-T Cuen v-kl-i-T Cuen v-kl-n-i-T Cuen
1 aqac, da sxvaganac qvemoT, gamosavalia MSis piri.
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
21
3333. . . . mas igimas igimas igimas igi:::: mas igimas igimas igimas iginininini::::
mi-s-c-is man : mi-s-c-n-i-s man
mi-s-c-i Sen mi-s-c-n-i Sen
mi-v-s-c-i me mi-v-s-c-n-i me
mi-s-c-i-an maT mi-s-c-n-i-an maT
mi-s-c-i-T Tquen mi-s-c-n-i-T Tquen
mi-v-s-c-i-T Cuen mi-v-s-c-n-i-T Cuen
k o n � u n q t i v i m e o r e :
1111. . . . igiigiigiigi:::: igiigiigiiginininini:::: 2222. . . . igiigiigiigi:::: igiigiigiiginininini::::
K-o-s man : Kv-n-e-s man kl-a-s man : kl-n-e-s man
h-K-o Sen h-Kv-n-e Sen h-kl-a Sen h-kl-n-e Sen
v-K-o me v-Kv-n-e me v-kl-a me v-kl-n-e me
K-o-n maT Kv-n-e-n maT kl-a-n maT kl-n-en maT
h-K-o-T Tquen h-Kv-n-e-T Tquen h-kl-a-T Tquen h-kl-n-e-T Tquen
v-K-o-T Cuen v-Kv-n-e-T Cuen v-kl-a-T Cuen v-kl-n-e-T Cuen
3333. . . . mas igimas igimas igimas igi:::: mas igimas igimas igimas iginininini::::
mi-s-c-e-s man : mi-s-c-n-e-s man
mi-s-c-e Sen mi-s-c-n-e Sen
mi-v-s-c-e me mi-v-s-c-n-e me
mi-s-c-e-n maT mi-s-c-n-e-n maT
mi-s-c-e-T Tquen mi-s-c-n-e-T Tquen
mi-v-s-c-e-T Cuen mi-v-s-c-n-e-T Cuen
man man man man _ _ _ _ igiigiigiigi man man man man _ _ _ _ igiigiigiiginininini
dahbada : dahbad-na: romelman sibrZniT dahbadna cani maGalni
s a s. p o e z. s�g26
daabnela : daabnel-n-a: daabnelna samKaro�sa mnaTobni s a s. p o -
e z. tp11
ganzoma : ganzom-n-a: romelman ganzomna cani mtkavliTa T‚siTa
k i m . 18224
Sekriba : Sekrib-n-a: da viTarca waremarTeboda gzasa T‚ssa, Se-
kribna Kovelni morwmuneni s a b a 201
akurTxa : akurTx-n-a: da sxuani igi TiToveulad akurTxna s a x i s
m e t K . 226
moikiTxa : moikiTx-n-a: da wmindani mamani moikiTxna a T o n . k r .
2933
ganamtkica : ganamtkic-n-a: amcno maT da ganamtkicna igini k i m . 19519
pova : pov-n-a: da povna guamni igi wmidaTani k i m . 11319
aGasrula : aGasrul-n-a: amas sulierisa cxorebasa Sina aGasrulna
dGeni T‚sni a T o n . k r . 1616
w e r i l e b i
22
ganuteva : ganutev-n-a: da viTarca ganutevna igini mTavarman man
k i m . 5620
dafara : dafar-n-a: Gelvaman misman dafarna winaaGmdgomni s a s.
p o e z . sub14
SeiwKnara : SeiwKnar-n-a: da SeiwKnarna mis Tana aTni Zmani k i m . 1525
mowK‚da : mowK‚d-n-a: ra�Tamca Krmani igi mis wina mowK‚dna k i m.
4731
aGwera : aGwer-n-a: ese odenni wignni erTman kacman... aGwerna
a T o n . k r . 31029
ixila : ixil-n-a: ixilna orni navni mdgomareni kidesa h a e -
m e t . t e q . 3825
ganbana : ganban-n-a: sulni ƒorcTa Tana ganbanna k i m . 1029
wargzavna : wargzavn-n-a: da wargzavnna cremliTa aGsavseni c x o r .
s e r a p . 3011
warhgragna : warhgragn-n-a: da warhgragnna igini tilosa wmidasa k i m . 11324
aGadgina : aGadgin-n-a: aGadginna dacemulni da s a s. p o e z. tp.12
Targmna : Targmn-n-a: raodennime werilni qarTulisagan Targmnna
berZnulad a T o n . k r . 424
moiTmina : moiTmin-n-a: mxiarulebiT ra� moiTminna mravalferni sa-
tanJvelni g r . x n Z T . ie25
daTrguna : daTrgun-n-a: da daTrgunna Kovelni Zalni mƒdomisani i.
b o l . 52
gankurna : gankurn-n-a: da mravalni maTganni gankurnna GmerTman
k i m . 3222
ganarina : ganarin-n-a: romelni igi GmerTman... ganarinna monebisa
gan farao�sa s a b a 112
qmna : qmn-n-a: mGdelT mTavarman zaqaria esÀ saswaulni
qmnna g r . x n Z T . �e18
daiGryina : daiGryin-n-a: daiGryinna kbilni misni k i m . 1468
aGmoiKvana : aGmoiKvan-n-a: romelman bnelsa Sina msxdomareni naTlad
aGmoiKvanna s a s . p o e z . iz26
ganaSuena : ganaSuen-n-a: erTman... ganaSuÀnna dGesaswaulni misni
a T o n. k r . 3487
ganabnia : ganabni-n-a: Ko Zliereba� mklaviTa T‚siTa, ganabnina am-
partavanni a d i S . 1041
dasTxia : dasTxi-n-a: moudrika max‚lsa qedi da dasTxina sisxlni
T‚sni s a s . p o e z . rj2
gamoirCia : gamoirCi-n-a: romelman gamoirCina monani T‚sni da Se-
iwKnarna k i m . 441
daaqcia : daaqci-n-a: da baginni maTni daaqcina da daamƒuna
k o n s t a n . ƒ s n a 4320
aGipKra : aGipKr-n-a: ƒelni aGipKrna zecad da hmadlobda Gme-
rTsa k i m . 16216
Ko : Kv-n-a STavida da srul Kvna igini sqemiTa
a T o n . k r . 5420
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
23
Sva : Sv-n-a: Svna ra� samni ese naSobni c x o r. s e r a p.
424
manmanmanman ---- igi igi igi igi masmasmasmas manmanmanman ---- igiigiigiigini masni masni masni mas
dahkra ` : dahkr-n-a : ` aTnive TiTni nebTa misTa zeda dahkrna
g r. x n Z T. ne16
misca ` : misc-n-a ` mefeman zemoni queKanani daviT kurapa-
latsa miscna a T o n. k r . 622.
ganuteva iSxans da orni mowafeni mi-
scna mas g r. x n Z T. k10
mox‚a ` : mox‚-n-a ` mieaxla wmidasa mas da mox‚na xelni
k i m. 1557 k r.
Seamkev Sen igi : Seamkv-en Sen igini: mnaTobad ra� soflisa gamoga-
Cina qristeman... Seamkven ekle-
siani s a s. p o e z. rla9
mohkalT Tquen igi : mohk-l-en-iT Tquen ` : mamano. vnebani mohkleniT mar-
xviTa da wKuriliTa s a s.
p o e z. rmb18
SeukarT ` ` (mas): Seukr-en-iT Tquen
igini (mas) :
SeukreniT magisni ferƒni da
ƒelni a d i S 47b1
SeipKarT ` ` : SeipKr-en-iT Tquen
igini :
weril ars SeipKreniT melni
mcbierni s a x i s m e t K . 245
gardaarTx Sen igi: gadaarTxen Sen igini : Sen gardaarTxen cani brZane-
biT s a s. p o e z. ‚b11
aGmoscendi nergi ubiwo� da
ganirTxen Sen rtoni s a s.
p o e z. rkd18
Sehqmen ` ` : Sehqm-n-en ` ` : Sen romelman... Sehqmnen wKalni
s a s. p o e z. skb26
(h)Kav ` ` (h)Kv-en (brZ.) Sen igini Kven sulni micvalebulTani
wiaGTa abrahamisTa s a s.
p o e z. k22
KavT Tquen igi : Kv-en-iT Tquen igini : Zualni Cuenni Girs KveniT da-
sxmad wmidaTa Tana ZualTa
TquenTa g r. x n Z T. id15
hSev Sen igi : hSv-en Sen igini : krebulTa maT Sina hSven kre-
bulni mowafeTa qrsTtes-Tani
s a s. p o e z. rkz25
miec ` ` : misc-en ` ` : romelman wK½rilsa mas sit-
Kuani Seni miscen k i m. 20014
daeciT Tquen igi: dasc-en-iT Tquen igini: da mGvdelni igi sicruvisani
dasceniT msgavsad qurumTa ba-
alisaTa s a s. p o e z. je11
w e r i l e b i
24
acu Sen igi : acu-en Sen igini : SromiTa ƒorcni Juars acuen
s a s. p o e z. riv18
movidrike me igi : movidrik-en me igini: movidriken muƒlni Cemni TaKua-
niscemad w a r t K. i e r. id9
daviviwKe ` ` : daviviwK-en ` ` ra�meTu cnebani Senni me ara�
daviviwKen i. b o l. 2816
moviloce ` ` moviloc-en ` ` mived eliad da movilocen
wmidani adgilni k i m. 2816
ganvipKar ` ` ganvipKr-en ` ` ganvipKren Sendami ƒelni Cemni
a b o 413
movsar ` ` movsr-en ` ` mbrZolTa Tana movsren mra-
valni sulni r a v a x. 9712
davKav ` ` davKv-en ` ` davKven mun mciredni dGeni
k i m. 2823
vpove ` ` vpov-en ` ` da vpoven igini Kovelni k i m .
423
vpoveT Cuen igi : vpov-en-iT Cuen igini : pirvel KovelTasa vpoveniT
amis netarisa T‚sni a T o n .
k r. 3269
davhfalT ` ` davhfl-en-iT ` ` da davhfleniT igini m a r t K.
i e r. �b17
SevwireT ` ` Sevwir-en-iT ` ` ganTenda ra� SevwireniT loc-
vani c x o r. s e r a p. 2121
n a m K o C v e u l e b i T i :
aGadginis man igi : aGadgin-n-is man igini: da aGadginnis lekuni igi s a -
x i s m e t K. 414
gardavlis ` ` gardavl-n-is ` ` netarman mamaman grigol Ta-
vadni didni marxvani garda-
vlnis mcirediTa kalnabiTa um-
bgvriTa g r. x n Z T. ka36
aGivsis ` ` aGivs-n-is ` ` mividis iremi igi da aGivsnis
ferdni T‚sni wKliTa s a -
x i s m e t K. 4213
Seikribis ` ` Seikrib-n-is ` ` viTarca qaTamman Seikribnis mar-
T‚eni queSe frTeTa a d i S. 51a2
moikueTis ` ` moikueT-n-is ` ` Takuman man moikueTnis saur-
velni igi s a x i m e t K . 3411
garkurnis ` ` gankurn-n-is ` ` romelman gantexilni gankur-
nnis k i m . 14033
aGmarTis ` ` aGmarT-n-is ` ` da aGmarTnis dacemulni i.
b o l. 519
daamtkicis ` ` daamtkic-n-i-s ` ` kurTxevaman mamisaman da dedi-
saman daamtkicnis saxlni uku-
nisamde g r . x n Z T . ld35
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
25
dautevis ` ` dautev-n-is ` ` viTarca ixilis mgeli momava-
li dautevnis sacxovarni
a d i S . 176b2
moitacis ` ` moitac-n-is ` ` esrÀT tKuviliT moitacnis
igini s a x i s m e t K . 2320
daiKvis ` ` daiKv-n-is ` ` viTarca daSuris, daiKvnis
frTeni s a x i s m e t K . 74
Svis ` ` Sv-n-is ` ` ra�jams Svnis Zuman lomman le-
kuni mkudarni s a x i m e t K .
48
warscis ` ` (mas): warsc-n-is ` (mas): da mravalni wignni warscnis
winaSe daviT kurapalatsa
a T o n . k r . 272
Kvis ` ` Kv-n-is ` ` GmrTisa SiSman Kvnis moSiSni
s a s . p o e z . kd25
k o n � u n q t i v i m e o r e
waravlinos man igi: waravlin-n-e-s man igini: etKoda mas ra�Ta mis mier gan-
swavlulni igi mowafeni mKis
waravlinnes queKnad samcxisa
c x o r. s e r a p. 626
ganaqarvos ` ` ganaqarv-n-e-s ` ` evedrebode... ra�Ta sruliad
ganaqarvnes mzakuvarebani mter-
Ta CuenTani s a s. p o e z.
r�g6
daaklos ` ` mas: daakl-n-e-s ` man da moswrafe iKo ra�Ta daak-
lnes Kovelni msaxurebasa
k i m . 11811
Kos ` ` Kv-n-e-s ` ` da iavar Kvnes simƒnenni Senni
s a x i m e t K. 281
aGaSenos ` ` aGaSen-n-e-s ` ` Cueuleba� aqus, ra�Ta wmidaTa
maT udabnoTa monasterni...
aGaSÀnnes g r. x n Z T. kd32
warwKmidos ` ` : warwKmid-n-e-s ` ` : GmerTman warwKmidnes Kovelni
moqmedni uSJuloebisani w a r t K.
i e r. nT25
iƒsnas ` ` iƒsn-n-e-s ` ` ra�Ta iƒsnnes SecTomilni na-
Tesavni kacTani s a x i s m e t K.
319
SeiZleba davkmaKofildeT am sailustracio masaliTac. MSisa
da MOis sxva pirebs aq ar gamovudgebiT: msurvels saSualeba eqne-
ba saamiso masalebi sakmao odenobiT moiZios xsenebuls narkvevSi:
`martivi winadadebis problema qarTulSi~ I, gv. 235-256.
w e r i l e b i
26
3. saxelobiTs brunvaSi dasmuli MOis mravlobiTobis maCvene-
beli formanti aris ----enenenen---- da ara ----nnnn----, , , , rogorc es saTanado litera-
turaSi aris naCvenebi (ix. magal. akad. n. m a r i s: Граммат. древне-
литерат. грузин. яз. Ленинград, 1925, $ 145, 3, gv. 119); marTalia, es
formanti ----nnnn’s saxiTac gvevlineba da ----enenenen----’is, magram pirvandeli, na-
mdvili saxe mocemulia ----enenenen’Si radganac: 1) ----enenenen’ze daKrdnobiT advi-
li asaxsnelia, rogor miviGeT meore saxeoba ----nnnn----; da 2) gasagebi
xdeba is cvlilebanic, romelTac fuZe masTan dakavSirebiT xSirad
ganicdis. winaukmo SemTxvevaSi, e. i. Tu nnnn’dan gamovalT, verc im
cvlilebebSi gaverkveviT, romelTac fuZeSi aqvs adgili da verc
----enenenen---- saxeobis gamovlenas movuZebniT damakmaKofilebel axsnas.
fuZis ra cvlilebebzea laparaki? Cven win aris rigi fuZeSe-
kumSul zmnaTa: mo-v-kal, mo-h-kal, magram: mo-kl-a man; mo-kl-es maT... mo-kl-i-s man; mo-
kl-i-an maT... mo-kl-a-s man; mo-kl-a-n maT... Se-v-kar, Se-h-kar, magram: Se-kr-a man;
Se-kr-es maT... Se-kr-i-s man; Se-kr-i-an maT... Se-kr-a-s man; Se-kr-a-n maT. Se-v-amkev:
Se-amkev, magram Se-amko (← Se-amkv-a); Se-amkv-es maT... Se-amkv-i-s man; Se-amkv-i-an
maT... Se-amk-o-s (← Se-amkv-a-s) man; Se-amk-o-n (←Se-amkv-a-n)maT. Se-v-qmen, Se-h-
qmen, magram: Se-qmn-a man; Se-qmn-es maT... Se-qmn-i-s man; Se-qmn-i-a-n maT... Se-qmn-a-s
man; Se-qmn-a-n maT. v-Kav, h-Kav, magram Ko (←Kv-a) man; Kv-es maT... Kv-i-s man; Kv-i-an
maT... Ko-s (← Kv-a-s) man; K-o-n (← Kv-a-n) maT; v-Sev, h-Sev, magram: Sv-a man; Sv-es
maT... Sv-i-s man; Sv-i-an maT... Sv-a-s man; Sv-a-n maT. da-v-ec, da-ec, magram: da-sc-a1
man; da-s-c-es maT... da-s-c-i-s man; da-s-c-i-an maT; da-s-c-e-s man; da-s-c-e-n maT...
da-v-yer, da-s-yer, magram: da-yr-a man; da-yr-es maT... da-yr-i-s man; da-yr-i-an
maT... da-yr-a-s man; da-yr-a-n maT. gan-v-ƒsen, gan-h-ƒsen, magram: gan-ƒs-n-a man; gan-
ƒsn-es maT... gan-ƒsn-i-s man; gan-ƒsn-i-an maT... gan-ƒsn-a man; gan-ƒsn-an maT.
fuZis SekumSva am zmnebSi sruliad bunebrivia: xmovniT
dawKebuli sufiqsis zegavleniT ikargeba fuZiseuli xmovani (aaaa, , , , eeee
Cvens SemTxvevaSi). magram rad SeikumSeba zmnis fuZe mravlobiTobis
----nnnn---- formantis win? ratom miviGeT formebi: kl-n-a, Se-kr-n-a, Se-
amkv-n-a; Se-qmn-n-a, Kv-n-a, Sv-n-a, da-s-c-n-a, da-yr-n-a, gan-ƒsn-n-a (man
igini)? imitom, ratomac gvaqvs SekumSuli fuZeebi namKo ZiriTadis
pirvelsa da meore pirSi am formatis win: v-kl-en; h-kl-en; Se-v-kr-
en, Se-h-kr-en; Se-v-amkv-en; Se-v-qmn-en, Se-qmn-en; v-Kv-en; h-Kv-en; da-v-sc-
en, da-s-c-en; da-v-yr-en; da-s-yr-en; gan-v-ƒsn-en, gan-h-ƒsn-en (me, Sen _
igini): m e s a m e p i r S i nnnn’ s w i n f u Z e i m i t o m S e i -
k u m S a, r o m f u Z e s a q m o s d e v d a ----enenenen----f o r m a n t i
1 fuZiseuli e’s dakargvis Semdeg zmnas prefiqsi uCndeba; e’s win, saerTo
wesiT, h prefiqsi vera Zlebs... ase rom, am zmnas pirvelsa da meore pirSi ki ar uCndeba `e~, aramed mesameSi ekargeba igi a sufiqsis zegavleniT.
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
27
i s e v e, r o g o r c p i r v e l s a d a m e o r e p i r S i.
a m r i g a d, f u Z i s S e k u m S v a m e s a m e p i r S i ----nnnn----
f o r m a n t i s w i n g a m o w v e u l i a i m i T , r o m e s f o r -
m a n t i n a m d v i l a d ---- e ne ne ne n a r i s, da saerTo wesiT SesaZleb-
loba Cndeba misi zegavleniT fuZiseuli xmovani daikargos.
rad ecvala saxe am formants da rad mogveCvena igi ----nnnn----’s sa-
xiT? imave fonetikuri movlenis gamo, romliTac aixsneba fuZis Se-
kumSva: momdevno xmovnis zegavleniT ----enenenen’ma dakarga eeee da warmogvid-
ga ----nnnn----’s saxiT. amiT aixsneba is garemoebac, rom e s f o r m a n t i
---- nnnn ’s s a x e s a r a s o d e s a r i G e b s, T u s u f i q s i a,
d a K o v e l T v i s i G e b s, r o c a i n f i q s i a d a S e m -
d e g x m o v n i T d a w K e b u l i f o r m a n t i m o s d e v s (ix.
zemoT _ gv. 108-9; kla, Ko da misca zmnebis uGvlilebis paradigme-
bi).
erTaderT gamonakliss Seadgens namKo ZiriTadis pirveli da
meore piri mravlobiTis ricxvisa: aq es formanti infiqsia, magram
----enenenen’is saxiT gvevlineba da ara nnnn’si, rogorc es mosalodneli iKo:
mov-kl-en-i-T; mo-h-kl-en-i-T; v-Kv-en-i-T; h-Kv-en-i-T, mi-v-s-c-en-i-T; mi-
s-c-en-i-T... es aixsneba imiT, rom momdevno ----iiii---- ar aris morfologi-
uri elementi (Sdr. namKo CveulebiTis ----iiii---- formants, romelic iw-
vevs fuZiseul xmovnis dakargvas), aramed fonetikurad xelsaKrel
garemoSi analogiurad ganviTarebuli iiii’a. saTanado procesi Cven
ase warmogvidgenia: zogierT zmnebs namKo ZiriTadSi (magal. vida,
kuda...), xolo namKo usrulSi Kvela zmnebs mravlobiT ricxvis pir-
velsa da meore pirSi ----TTTT’ daboloebis win dddd’ moudioda: mo-v-ved _
mo-v-ved-T; mo-x-ued _ mo-x-ued-T; mo-v-kued _ mo-v-kued-T; mo-h-ku-
ed _ mo-h-kued-T... v-akeTeb-d _ v-akeTeb-d-T; v-asruleb-d _ v-asru-
leb-d-T. aseT konteqstSi d d d d da TTTT’s erTad Tavis moKra fonetiku-
rad autaneli iKo. imave dros permansiuli ----iiii---- amave pirebisaTvis
analogiur warmoebas xels uwKobda. amitomac gaugebari ar unda
iKos, ratom gaCnda aseT pirobebSi iiii: mo-v-kued-i-T; mo-v-ved-i-T...
v-akeTebd-i-T... v-asrulebd-i-T...
mravlobiTis meore da pirveli piridan ----iiii---- mxoloobiTSic
gadmovida: mo-v-kal-i, v-Kav-i... Zvels qarTulSi, Tumc iSviaTad, mag-
ram mainc aris aseTi iiii’ani pirveli da meore piri. _ Kovel Se-
mTxvevaSi sagulisxmo is aris, rom mis zegavleniT fuZe xmovans ar
kargavs: v-kal-i-T. v-Kav-i-T da sxv. da Tu es ----iiii---- fuZes ver ukargavs
xmovans, ra gasakviria, Tu is uZluri aGmoCndeba daukargos ----enenenen’
w e r i l e b i
28
formants eeee. sakmarisia SevadaroT namKo ZiriTadis mravlobiTis
pirveli da meore piri namKo CveulebiTis imave pirebs, rom naTeli
gaxdes is gansxvaveba, romelsac adgili aqvs am formaTa iiii’ebs So-
ris:
n a m K o Z i r i T a d i: n a m K o
C v e u l e b i T i :
v-Kv-en-i-T Cuen igini
h-Kv-en-i-T Tquen `
v-Sv-en-i-T Cuen `
h-Sv-en-i-T Tquen `
: v-Kv-n-i-T Cuen igini
h-Kv-n-i-T Tquen `
v-Sv-n-i-T Cuen `
h-Sv-n-i-T Tquen `
:namKo ZiriTadis -i- ver
iwvevs -enØis eØs dakar-
gvas, namKo CveulebiTisa
ki ukargavs wina mar-
cvals eØs
ase rom: namKo ZiriTadis mravlobiTis pirvelisa da meore pi-
ris gamoklebiT, Kvelgan, sadac ----enenenen---- formanti infiqsia, SesaZloa,
mTeli forma or xmovnis dakargviT iKos miGebuli: enenenen’ma amoagdos
fuZiseuli xmovani, sufiqsis xmovanma kidev ----enenenen’s moacilos eeee da nnnn’s
anabara datovos:
n a m K o Z i r i T a d i: n a m K o C v e u l e b i T i : v-Sv-en ← v-Sev-en igini v-Sv-n-i ← v-Sv-en-i ← v-Sev-en-i (igini)
h-Sv-en ← h-Sev-en ` h-Sv-n-i ← h-Sv-en-i ← h-Sev-en-i `
Sv-n-a ← Sv-en-a ← Sev-en-a ` Sv-n-i-s ← Sv-en-i-s ← Sev-en-i-s `
v-Sv-en-i-T ← v-Sev-en-i-T ` v-Sv-n-i-T ← v-Sv-en-i-T ← v-Sev-en-i-T `
h-Sv-en-i-T ← h-Sev-en-i-T ` h-Sv-n-i-T ← h-Sv-en-i-T ← h-Sev-en-i-T `
Sv-n-es ← Sv-en-es ← Sev-en-es ` Sv-n-i-an ← Sv-en-i-an ← Sev-en-i-an `
k o n � u n q t i v i m e o r e :
v-Sv-n-e ← v-Sv-en-e ← v-Sev-en-e1 (igini)
h-Sv-n-e ← h-Sv-en-e ← h-Sev-en-e `
Sv-n-e-s ← Sv-en-e-s ← Sev-en-e-s `
v-Sv-n-e-T ← v-Sv-en-e-T ← v-Sev-en-e-T `
h-Sv-n-e-T ← h-Sv-en-e-T ← h-Sev-en-e-T `
Sv-n-e-n ← Sv-en-e-n ← Sev-en-e-n `
Tu mravlobiTis maCveneblad ----nnnn’s davsaxavdiT, v w e r e ,
v p o v eØ- tipis zmnebis formebis umetesoba advilad aixsneboda,
radganac amaT pirvelsa da meore pirSi eeee isedac aqvsT (es eeee da
enenenen’is eeee erTurTs erTvian),2 da v w e r e n ’Si mxolod ----nnnn---- SegveZlo
1 e formantis Sesaxeb ix. qvemoT. 2 Giad vtovebT v - w e r - e Øs eØs Sesaxeb: igi sagangebo Ziebas moiTxovs.
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
29
CagveTvala mravlobiTobis formantad; amas garda: raki es zmnebi
fuZe SeukumSavni arian enenenen’is zegavlena fuZeze arsada Cans. imave
dros sufiqsis xmovani enenenen’is eeee’s kargavs (wer-n-a ← wer-en-a) da nnnn’Ga
gvrCeba. aseve _ namKo CveulebiTsa da kon�unqtivs meoreSi. mainc
rCeba ori SemTxveva, roca enenenen’ aseT zmnebSiac iCens Tavs, saxel-
dobr, namKo ZiriTadis mravlobiTis pirvelsa da meore pirSi:
v-wer-en-i-T; s-wer-en-i-T... amis axsna SeuZlebelia ----nnnn----’ze miTiTebiT.
amas garda ----nnnn---- veras gvSvelis v-Kv-en... v-Tqu-en... v-acu-en da maggvar
zmnebSi ----enenenen’is axsnisas; agreTve: v-Kv-en _ Kv-n-a, Sv-en _ Sv-n-a’s fu-
Ziseul aaaa da eeee’s dakargvis mizezebs sruliadac ver gagviTvaliswi-
nebs. Kovelive naTqvamidan gamomdinareobs: s a x e l o b i T s
b r u n v a S i d a s m u l MOis m r a v l o b i T o b i s a G s a -
n i S n a v a d Z v e l s q a r T u l S i g v a q v s ----en en en en (º → nnnn).
4. aris SemTxvevebi, roca MOi mravlobiTis saxelobiTSia,
magram zmnaSi ar aris igi aGniSnuli enenenen (º → nnnn) formantiT da pi-
riqiT: MOi ar aris mravlobiTSi, zmnaSi ki formanti moipoeba; ma-
gal.: g a n i m z a d e s T a v n i m a T n i ... kim. 4118... m i s c a a d -
g i l n i S u À n i e r i ... aTon. kr. 32014... g a m o u c x a d a mas
b r Z o l a n i T ‚ s n i ... aTon. 3231... r o m e l m a n u w K i s
d a f a r u l n i ... kim. 3516... w a r h g r a g n e s ƒ o r c n i ... kim.
4226... d a s d v a ƒ e l i d a g a n k u r n a i g i n i ... adiS.
111b1... g a n k u r n a m r a v a l n i s n e u l n i ... adiS. 66b2... q m n a
m u n S i n a s a s w a u l n i ... kim. 19320... d a e v e d r e b o d e s
m a s l m o b i e r a d : r a � T a ... i ƒ s n e s i g i n i ... saba 209...
e v e d r e b o d e s r a � T a g a n k u r n e s v n e b a n i m a T n i ...
saba 187... g a n x e T q i s G u n o m a n T x i e r n i i g i ... adiS.
68b1. am magaliTebSi aris MOi mravlobiTSi, ar aris saTanado
formanti zmnaSi.
Semdegs magaliTebSi... d a w e r n a w i g n i p a t r i a q i s a
T a n a ... aTon. kr. 31735... w i g n i d a w e r n i s s a k u r T x e -
v e l s a q u À e S e d a s x n i s ... aTon. 31730... g a n u ƒ r i t n a
s a s t i k a d n e b i m a r c x e n i s a ƒ e l i s a m i s i s a � ... kim.
19412... _ mravlobiTobis formanti zmnaSi aris, MOi ki mxoloo-
biTSi Cans.
am magaliTebis gansamarteblad Semdegs vitKviT: am xuTmetio-
de magaliTSi sakmaod moipoeba iseTebi, sadac nnnn(-en) ara Cans nnnn’s
Semdeg: w a r h g r a g n e s, g a n k u r n a, q m n a, i ƒ s n e s, a s e -
T i v e a `w i g n i~ (meore JgufSi); aq fuZiseuli nnnn’s wKalobiT
w e r i l e b i
30
unda gamorCenoda mwerals Tu gadamwers formanti ----nnnn; danarCeni ma-
galiTebi ubralo lafsusi SeiZleba iKos. saerTod, am xuTmetiode
umarTebulo formas, raki isini SemTxveviTi Canan, ver gaeweva anga-
riSi maSin, rodesac ramodenime aseuli magaliTi, romelic Cvens
gankargulebaSia da romlidanac mxolod sailustraciod ramodeni-
me aTeuli zemoT moviKvaneT, sruliad garkveuls daskvnebs gvava-
lebs.
5. Tu mravlobiTis saxelobiTi ebebebeb’iT aris nawarmoebi, MOi
zmnaSi ar aGiniSneba; obieqtoba aq arafers SuaSia: MSic, mravlo-
biTobis saxelobiTSi Tu ebiebiebiebi’a zmnis formantebSi cvlilebas ver
iwvevs (saTanado magaliTebisaTvis ix.: m a r t i v w i n a d a d e b i s
p r o b l e m a q a r T u l S i : I: qvemdebare-damatebis sakiTxi Zvels
qarTulSi~, gv. 251-256). es garemoeba e y v m i u t a n l a d m o w -
m o b s, r o m enenenen( º→ n ) f o r m a n t i z m n a S i d a ---- nnnn ----
f o r m a n t i s a x e l i s a m r a v l o b . r i c x v S i g e n e -
t u r a d m y i d r o d u k a v S i r d e b a e r T u r T s; metsac
vitKviT: e s e r T i d a i g i v e f o r m a n t i a, T a v i s p i r -
v a n d e l, s r u l s a x i T (----edededed º ----eeeennnn) Senaxuli zmnaSi da dddd
(→TTTT)’isa da nnnn’is saxiT warmodgenili saxelTa brunebaSi (mxedvelo-
baSi gvaqvs TTTT-a nnnn-i mravlobiTis ricxvisa).
6. a i G o , d a d v a º d a s v a zmnebi arsebiT cvlilebas
ganicdian, Tu mravlobiTobis aGmniSvneli enenenen (º → nnnn) formanti da-
erTvisT. ramdenadac TviT es faqti cnobilia (ix. a. S a n i Z e : pre-
fiqsebi qarTuls zmnebSi, gv. 34, Sen. 2 da gv. 36 Sen. 2), xolo ax-
sna Cvens miznebSi amjamad ar Sedis, SeiZleba aq amas gverdi avua-
roT.
7. mravlobiTobis en en en en (º → nnnn) formantis zegavleniT aGdgeba
namKo ZiriTadis mesame piris ----aaaa daboloeba, romelic fonetikur mi-
zezTa gamo Tu analogiis wKalobiT ooooØTi iKo Secvlili: ase magali-
Tad:
man igiman igiman igiman igi:::: man igiman igiman igiman iginininini::::
ganago : ganag-n-a: amisa Semdgomad ganagna ra� saqmeni mis jami-
sani a T o n . k r . 3205
ganvlo : ganvl-n-a: romelman ganvlna cani kretsabmeliTa ƒorc-
Ta�Ta s a s . p o e z . tlv5
aGavso : aGavs-n-a: da takukni saidumloTani aGavsna sasumeli-
Ta s a s . p o e z . nd2
sircx‚iliTa aGavsna somexni igi mefeman
a T o n . k r . 3337
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
31
daalto : daaltv-n-a: aman cremliTa daaltvna ferƒni Cemni
a d i S . 118b1
Seamko : Seamkv-n-a: daadumna pirni bilwTa mwvalebelTani da
Seamkvna eklesiani s a s. p o e z. je29
daamƒo/ua1 : daamƒu-n-a: Sevida eklesiad da daamƒuna da daar‚na
Kovelni sakurTxevelni k i m. 610
ganapo : ganap-n-a: iordanisa umdidresni da uGrmesni mdinare-
ni saGmrToTa werilTani madliTa miT...
ganapna a T o n. k r. 30013
dahrTo mas : dahrT-n-a mas: romelman sibrZniT dahrTna cani ufskrul-
Ta s a s. p o e z . ia16
mospo : mosp-n-a: vnebulman JuariTa mospna soflisa vnebani...
s a s. p o e z . tT16
Seitkbo : Seitkb-n-a: Kovelni wesni da kanonni da ganwesebani mis-
ni esreT Seitkbna a T o n. k r . 2997
Ko : Kv-na: merme movida CvenTana da daKvna dGeni mra-
valni i o s. a r i m . 5811
daiwKo : daiwKv-n-a: da daiwKvna ƒelni da ferƒni T‚sni da Sei-
suena k i m . 3430
8. namKo ZiriTadis mesame piris aaaa daboloebis aGdgena aseTs
SemTxvevaSi gansakuTrebiT Zvirfasia; iSleba n n n n (→ enenenen)’s Semdeg oooo da
aGdgeba winandeli aaaa. zemoT Cven ukve gvqonda laparaki, rom am nnnn’s
Semdeg kon�unqtiv meoreSi aaaa da oooo’s nacvlad eeee Cndeba: v-pov-o i g i:
v-pov-n-e i g i n i ... v-kl-a i g i : v-kl-n-e i g i n i ... eeee ki ucvlelad
rCeba (mi-v-s-c-e me i g i mas: mi-v-s-c-n-e me i g i n i mas), swored
iseve, rogorc ucvlelad rCeba namKo ZiriTadis a na na na n’s Semdeg (kl-n-a
man i g i n i ). es gvafiqrebinebs, rom es a G d g e n i l i eeee
k o n � u n q t i v m e o r i s p i r v a n d e l i f o r m a n t i
u n d a K o f i l i K o.
Tu amjamad ZiriTadi formanti aq a a a a ari s ( oooo an winamaval
vvvv’sTan SerTul aaaa’sgan aris miGebuli an analogiiT),2 winad eeee unda
KofiliKo; amas mowmobs: 1. dºn’iT nawarmoeb vnebiTTa kon�unqtivi
meore, eeee’Ti nawarmoebi: g a n m d i d r - d - e s, a G m a G l - d - e - s...
g a n k a c - n - e - s, g a n y a p u k - n - e - s... aseTi vnebiTi uZvelesis
formaciisaa da misi Cvenebac saTanado wonis mqonea; 2. kon�unqtivi
pirvelis ----eeee---- formantiT warmoeba Kvela zmnebSi: hpoeb-d-es; mdidr-
d-eb-od-e-s... da sxv. koniunqtivs pirvelSi Cven unda gvqondes Sena-
xuli kon�unqtivi meoris pirvandeli daboloeba, iseve rogorc
1 daamƒua:... da daamƒua igi z½a iataksa mas... kim. 1358 2 Sdr. akad. n. maris Граммат. древне-грузин. литератур. яз. $ 194, Ав, gv. 161.
w e r i l e b i
32
namKo usrulSi gvaqvs namKo ZiriTadisa da namKo CveulebiTis dabo-
loebani: 3) znma m i s c a axlac eeee’Ti awarmoebs kon�unqtiv meores;
amas garda, zogierT zmnebs, romelTac amjamad ukve ----aaaa---- aqvsT Cveu-
lebrivad, SemounaxavsT eeee’niani formebic; Cven Zveli qarTulis nom-
rebis mixedviT vitKodiT: S v a s , i ƒ s n a s , q m n a s ... magram teq-
stebSi eeee’ian formebsac wavawKdebiT; ai magaliTad:
STaegznes: Tiva� romeli dGes ars? da xvale Tornesa
STaegznes a d i S. 131a2
esmes, gesmes: Kovelsa romelsa esmes mamisagan... movides Cem-
da a d i S . 168b1
ra�meTu arara� sxua� gesmes Cuengan T‚nier
amisa k i m . 11023
vqmne, vqmneT, hqmneT, geqmne: moZGuar qvelis moqmed ra� keTil vqmne ra�Ta
maqundes cxoreba� saukuno� a d i S . 41a2 ufalo keTil ars aqa Cuenda Kofa� gnebavs
vqmneT aqa sam talavar h a e m e t . 3694;
a d i S . 123b2
arame ician ra� hqmne ra�Ta cxoreba� sauku-
no� daimk‚dro i. b o l . 5915
gaqundes Tu sarwmunoeba�... ara xolo amis
leG‚sa hqmneT a d i S . 45a2 me Tavsmdeb geqmne qristÀs mimarT g r .
x n Z T . nv37-nz1
xolo romelman ara icodis da qmnes ra�me
Girsi tanJvisa� a d i S . 132a2-b1
Sve, Sves, giSves: da aha miudge da Sve Ze... a d i S . 103a1...
etKoda aha esera Sve Krma� wuli a T o n.
k r . 28621
aha qalwuli miudges da Sves ZÀ. o T x T a -
v i 326
colman Senman elisabed giSves Sen ZeÀ
a d i S . 102a1
davicveT:... ganxoaxvaTa gan gaxrwnadTa ganveSorneT da
esreT davicveT beyedi naTlisa� s a s. p o -
e z . ma11
viƒsne, iƒsne, ganhƒsne, iƒsnes...
da sxv.
ara moved viTarmca davsaJe sofeli aramed
ra�Ta viƒsne sofeli a d i S . 182b2
ra�Ta iƒsne xrwnilebisagan buneba� kacobrivi
s a s . p o e z . rib31
ra�Ta man iƒsnes eri T‚si codvaTa maTTagan
o T x T a v i 330
romeli ganhƒsne queKanasa zeda ƒsnil iKos
caTa Sina i. b o l . 8614
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
33
man mxoloman ufalman mixsnes Cuen satanJue-
lisa amisgan. w a r t K . i e r . mT27
ra� sargebel geKos qristÀ igi Seni anu vin
giƒsnes ƒelTagan CueniTa a b o 263
nu geSinin... ra�Ta... gamogiƒsne ‚elKofa� ese
Sen gan k i m . 14013
9. im garemoebas, rom MOis mravlobiTobas ----enenenen---- aGniSnavs di-
di principuli mniSvnelobac aqvs. droTa pirvels JgufSi ----enenenen----
MSis mravlobiTobas aGniSnavs, magal. awmKoSi, _ Cveulebriv gra-
damaval zmnebTan; namKo ZiriTadis JgufSi ki _ kon�unqtivs meore-
Si, da TviT namKo ZiriTadSiac, romelsac mravlob. mesame piris
brZanebiTisaTvis ----edededed---- aqvs gamoKenebuli; es ----edededed---- ki enenenen’is paraleli
Cans. ras niSnavs es? mxolod imas, rom ----enenenen---- formants Zvels qar-
TulSi SeeZlo aGeniSna MOis mravlobiTobac da MSisac. e s
a r i s n a S T i i m m d g o m a r e o b i s a, r o d e s a c M S i s a
d a M O i s f o r m a n t e b i a r g a n i r C e o d n e n, e r T i -
s a d a i m a v e f o r m a n t i T S e i Z l e b o d a a G n i S n u -
l i K o, r o g o r c e r T i, i s e m e o r e .
aGsaniSnavia Semdegi movlenac: ----enenenen---- aGniSnavs samive piris
mravlobiTobas Tu MO’s exeba saqme (m a n k l n a, g k l n a,
m k l n a ) da mxolod mesame piris mravlobiTobas Tu MS’s. am ja-
mad Zneli saTqmelia ----enenenen---- Tavdapirvelad aGniSnavda mxolod mesame
piris MOis mravlobiTobas da Semdeg gaifarTova asparezi Tu pi-
riqiT: Tavdapirvelad MSis samive piris mravlobiToba ----enenenen---- (an
----edededed)’iT aGiniSneboda da mxolod Semdeg ganekuTvna ----enenenen---- oden MSis
mesame pirs, pirvelisa da meoris mravlobiTobis aGniSvna ki
TTTT’ (←dddd)s daekisra. ara erTi mosazrebis moKvana SeiZleboda, ro-
gorc erTis, ise meore SesaZleblobis sasargeblod. aq maTs ganxil-
vas ar SevudgebiT; vitKviT mxolod, rom Tu pirvel SesaZleblobis
niadagze davdgebodiT, _ e. i. Tu vivaraudebdiT, rom ----enenenen---- Tavda-
pirvelad samive piris mravlobiTobas ki ar aGniSnavda, aramed mxo-
lod mesamisas, gaugebari da uCveulo araferi iqneboda, rom Sem-
degSi mas meore da pirvel piris mravlobiTobis aGniSvnac dakisre-
boda. qarTveluri enebi uciloblad mowmoben, rom s r u l i a d
S e s a Z l e b e l i a m e s a m e p i r i s m r a v l o b i T o b i s
a G m n i S v n e l i f o r m a n t i g a m o K e n e b u l i q n e s m e o -
r i s a d a p i r v e l i p i r i s a T v i s d a p i r u k u: svanursa
da megrul-yanurSi mesame piris formanti ----x anx anx anx an’ia gamoKenebuli me-
w e r i l e b i
34
ore (da pirvel) pirisaTvis, qarTulSi piriqiT _ pirvelisa da me-
ore piris ----TTTT _ mesameSi gadadis; Sdr.
svanuri megruli ax. qarTuli
eJiars xoira-x Tinens uyaru-n-an maT uweria-T
sga� J‹ra-x Tq…a giyru-n-an Tqven giweria-T
na� n‹ra
g…‹ra
Cqi miyaru-n-an Cuen gviweria
svanursa da qarTulSi pirvel pirSi MOis mravlobiTobas
TavsarTi aGniSnavs, amitomac ----TTTT, , , , ----xxxx ar daerTvis; megruls es ara
aqvs; amitomac mesame piris ----anananan meoreSic gadmovida da pirvelSic.
marTalia, es axali movlenaa, magram mainc naTels fens im Se-
saZleblobaT, romelnic qarTvelur enaTa morfologiaSia Camarxu-
li.
w e r i l S i n a x s e n e b Z e g l e b i s S e m o k l e b u l
s a x e l w o d e b a T a g a n m a r t e b a :
a b o: wmida mowame abo tfileli, gamoc. saekl. muzeumisa,
tfil. 1899.
a d i S.: adiSis oTxTavis tabulebi, fototipiurad gamocemu-
li: Материалы по археологии Кавказа. Вып. XIV: Москва,
1916.
a T o n. k r.: aTonis iveriis monastris 1074 w. xelnaweri aGapebiT,
gamoc. saekles. muzeumisa, tfil. 1901.
g r. x n Z T.: Георгий Мерчул. Житие св. Григория Хандзтийского, gamoc.
akad. n. m a r i s mier: Тексты и разыскания по армяно-
грузинской филологии Кн. VII. СПБ. 1911.
i. b o l.: ioane bolnel episkoposis qadagebani, saekl. muzeumis
gamocema, tfil. 1911.
i o s. a r i m: Иосиф Аримафейский, gamoc. akad. n . m a r i s mier.
Тексты и разыскан. по арм.-гр. фил. кн. II СПБ. 1900.
k i m.: kimeni, gamoc. prof. k. k e k e l i Z i s mier, tfil.
1918.
k o n s t. ƒ s n a: GvTismSoblisa mier saswaulebrvi ƒsna konstantinopo-
lisa... saekl. muzeum. gamoc. tfil. 1903.
o T x T a v i: saxareba� oTxTavi, gamoc. prof. vlad. b e n e S e v i -
C i s mier: СПБ. 1909.
r a v a x.: cxovreba�: da wameba�: wmidisa antoni: ravaxisi... ga-
moc. i. K i f S i Z i s mier: Xр. Вост. т. II, вып. I СПБ. 1913.
s a b a: cxoreba� saba asurisa� gamoc. sv. J a n a S i a s mier,
`arili~, tfil. 1925.
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli...
35
s a s. p o e z.: Zvel-qarTuli sasuliero poezia, wig. I, gamoc. p. i n -
g o r o K v a s mier, tfil. 1913.
s a x i s m e t K.: mƒecTaT‚s: saxisa: sitKua�:... gamoc. akad. n. m a r i s
mier; Тексты и разыск. по арм.-груз. фил. кн. VI, СПБ. 1904.
c x o r. s e r a p.: cxoreba� da moqalaqoba�... serapionisi, gamoc. m. J a -
n a S v i l i s mier: qarTuli mwerloba, wig. II, tf.
1909.
w a r t K. i e r.: wartKuenva� ierusalÀmisa�, gamoc. akad. n. m a r i s
mier: Тексты и разыск. кн. IX, СПБ. 1909.
h a e m e t . t e q.: haemeti teqstebi, gamoc. prof. a. S a n i Z i s smier,
tfil. univ. moambe, t. III.
pirveli cifri miuTiTebs gverds, meore _ striqons, zemodan naangari-
Sevs; adiSidan citatebSi pirveli cifriT aGiniSneba tabula, aØTi zeda ori
gverdi, bØTi qveda; amis Semdeg: 1 _ marcxenas, 2 _ marJvena nawils.
qaragmebi Kvelgan gavxseniT, radganac redaqciam sayirod miiCnia citate-
bi petitiT awKobiliKo, qaragmis niSnebi ki am SriftisaTvis stambas ar gaaC-
nda.
w e r i l e b i
36
ЧЕМ ПРЕДСТАВЛЕН В ДРЕВНЕ-ГРУЗИНСКОМ МОРФОЛОГИЧЕСКИЙ ОБЪЕКТ, СТОЯЩИЙ
В ИМЕНИТЕЛЬНОМ ПАДЕЖЕ
МНОЖЕСТВЕННОГО ЧИСЛА
∗
(РЕЗЮМЕ) Морфологический объект в древнегрузинском может стоять в датель-
ном или именительном падежах. Если MOn является третьим лицом и стоит
в дательном падеже, тогда у глагола появляются префиксы ხ; ჰ; ჰ//ს//შ. Не
имеет значения число MOn.
Если MOn является третьим лицом и стоит в именительном падеже,
то в форме единственного числа он не имеет префикса, а формант множест-
венного числа во всех трех лицах -ენენენენ-//-ნნნნ-, который представлен то в виде суффикса, то в виде инфикса.
В статье высказывается предположение, что -ნ- получен из -ენ-; про-
анализированы случаи различных форм времен и наклонений; даны срав-
нения со сванским и мегрело-чанским.
∗ Резюме составилa М. Джгаркава.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTulira Taviseburebani axasiaTebs qarTulira Taviseburebani axasiaTebs qarTulira Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebasenis agebulebasenis agebulebasenis agebulebas????
I
[Sesavali]
sakiTxi rom naTeli iKos, winaswar aucilebelia zogi ram
g a n v m a r t o T. `agebulebis~ Sesaxeb rom v l a p a r a k o b T, mxed-
velobaSi gvaqvs is Tvisebebi, romliTac xasiaTdeba calke sitKva
(saxli, kedeli, mdinare... aaSena, mouklavs...) da SesitKveba (anu
sitKvaTa Sexameba: xurom saxli aaSena... monadires daTvi mouklavs...
mezobels cxeni Kavs...). amaTi Tvisebebis gaTvaliswineba arsebiTad
qarTulis agebulebis daxasiaTeba iqneba.
axla `Taviseburebis~ Sesaxeb. `Taviseburebad~ rame miiCneva
sxva raGacasTan SedarebiT: `es iseTia, is ki _ sxvagvaria, Tavisebu-
ria~, vambobT xolme. qarTuli enis Tavisebureba-sxvagvarobis Sesa-
xebac laparaki SeiZleba raime sxva enasTan SedarebiT; am mizniT
Cven aGebuli gvaqvs indo-evropuli enebi, kerZod, misi is wevrebi,
romelTac CvenSi ukeT icnoben: inglisur-frangul-germanuli da
pirvel rigSi _ rusuli. es enebi erTisa da imave tipis aris, Tum-
ca zogs raSime TvalsaCinodac gansxvavdebian erTmaneTisagan...1
k i T x v a i s m i s: r a G a m a i n c d a m a i n c e v r o p u l
e n e b T a n S e d a r e b i T v m s J e l o b T q a r T u l i s S e -
s a x e b? marTalia, praqtikulad es moxerxebulia, magram arsebiTad
egebis ar iKos mizanSewonili, egeb ukeTesi iqneboda mxedvelobaSi
gvqonoda romelime semituri ena (magal., arabuli) an kavkasiuri
enebi (daGestnis enebi, CaCnuri...)? praqtikul moments garda aris
erTi garemoeba, uaGresad angariSgasawevi, da igi evropul enaTa
arCevas gvikarnaxebs.
1 ase, magaliTad, inglisurSi kankledoba saxelTa TiTqmis gadaSenebu-
lia, frangulSi aGiniSneba aGweriT, sintaqsurad, maSin rodesac germanulSi kargad aris daculi, Tumc rusulisebri simdidre formaTa arc mas aqvs... zmnis formebiT Kvelaze Garibia isev inglisuri, Seudarebliv mdidaria sxva aq moxsenebuli enebi... tipi Kvelasi mainc erTia.
w e r i l e b i
38
saqme SemdegSia. enaTmecniereba pirvelad CamoKalibda inininindodododo----
evevevevrorororopul enapul enapul enapul enaTaTaTaTa sinamdvileSi, am enaTa masalaze; es mecxramete sau-
kunis dasawKisis ambavia. gramatika ki, rogorc sistematurad dala-
gebuli aGwera enobriv movlenaTa, Seiqmna qr. win, Cveni eras
dawKebamde. or xalxs ekuTvnis amaSi pirveloba: indoelebsa da ber-
Znebs, da oriorioriorive inve inve inve indodododo----evevevevrorororopul enapul enapul enapul enaze ze ze ze molaparakea. indoelebma da
berZnebma Seqmnes gramatika erTmaneTisagan damoukidebliv, indoe-
lebma ufro adrec da `ukeTesic~: panini-s cnobili Sroma ekuTvnis
mexuTe saukunes qr. win, dionise Trakielis pirveli berZnuli
g r a m a t i k a (`xelovneba gramatikuli~) TariGdeba meore sauku-
niT qr. win.
iSviaTi bedi ewvia am berZnul gramatikas: misi Sabloni sau-
kuneebi batonobda, mis mixedviT CamoKalibda Jer laTinuri da mere
Kvela sxva evropul enaTa gramatikebi, misi cnebebi (saxeli, zmna,
mimGeoba, nacvalsaxeli...) dGesac cocxalia; da rac CvenTvis aq mTa-
varia, mis premis premis premis prepapapapararararatetetetebis bis bis bis ((((zezezezemoxmoxmoxmoxsesesesenenenenebubububulilililisa da mrsa da mrsa da mrsa da mraaaavavavavali sxva cneli sxva cneli sxva cneli sxva cnebisbisbisbis) ) ) )
momomomomxmamxmamxmamxmarerererebebebebeli Cvenli Cvenli Cvenli Cvenca varTca varTca varTca varT;;;; Cveni enis gramatikaTa agebulebas es
berZnuli sagramatiko sistema gansazGvravda mecxramete saukunis
meormoce wlebamde da Tu Semdeg, mecxramete saukunis ukanaskneli
meoTxedidan, rusuli gramatikis gavlena Seecila berZnul-laTinu-
risas, amiT arsebiTad araferi Secvlila: rusulic xom imave sagra-
matiko sistemaze iKo dafuZnebuli.
erTi sitKviT, qarTuli gramatikis bedi am berZnul gramati-
kul azrovnebasTan aris istoriulad dakavSirebuli iseve, rogorc
sxva evropul enaTa gramatikebisac. raSi SegviwKo aman xeli an ra
ziani moutana Tu moaqvs CvenTvis, mxolod maSin iqneba gasagebi, Tu
gvecodineba, raSi gavs t it it it i p op op op o l ol ol ol o g ig ig ig i uuuu r a d r a d r a d r a d Cveni metKveleba ber-
Znis, romaelis, germanelis Tu rusis metKvelebas. ai amitomaa ara
marto praqtikulad moxerxebuli, aramed arsebiTadac mizanSewoni-
li evropul enaTa aGnagoba gvqondes mxedvelobaSi qarTulis Tavi-
seburebaTa Sesaxeb saubrisas.
gvgonia, rom qarTulis TaviseburebaTa mimoxilva zedmeti ar
iqneba: maswavlebeli, romelic icnobs erT-erTs evropul enas, iseT
rasme miapKrobs qarTulis agebulebaSi gulisKurs, rac Cveulebriv
SeumCneveli rCeboda; xolo mowafe, romelmac qarTulis garda sxva
ena ar icis, im mxriv mainc gamoiKenebs saTanado cnobebs, rom eco-
dineba, ra aris specifikuri qarTuli da, maSasadame, ras ar unda
moelodes igi, magal., evropuls enebSi; amisda kvalobaze advilad
mixvdeba, ratom aris Seuferebeli: `я прошу ему, вам...~ (me vTxov
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
39
masmasmasmas) anda `ucnauri~ fraza, ase xSirad rom ismis tfilisis tramva-
is vagonebSi: _ `кому не имеит билети?~ (vis ara aqvs bileTi?).
q a r T u l i t i p o l o g i u r a d1 kavkasiuri enaa. aseTi sa-
xelwodebiT cnobilia ara Koveli ena, romelsac kavkasiaSi vxvde-
biT, aramed sastikad garkveuli wre enebisa: daGistnis enebi (xun-
Zuri, lakuri, didouri da sxv.) CaCnuri (bacbiuri, qisturi, ingu-
Suri...) Jgufi da afxazur-Kabardoul-adiGeuri (Cerqezuli) Jgufi;
qarTuli yanur-megruliTa da svanuriT qarTvelur Jgufs Seadgens. sxva kavsxva kavsxva kavsxva kavkakakakasisisisiur enaur enaur enaur enaTa SoTa SoTa SoTa Soris qarris qarris qarris qarTuTuTuTuli erli erli erli erTad erTad erTad erTad erTi enaaTi enaaTi enaaTi enaa, , , , rorororo----
melmelmelmelsac mrasac mrasac mrasac mravalvalvalvalsasasasauuuukukukukunonononovavavavani isni isni isni istotototoririririis mqois mqois mqois mqone mwerne mwerne mwerne mwerlolololoba aqvsba aqvsba aqvsba aqvs (saxel-
dobr, meeqvse saukunidan qr. Semd.). Tavis droze (1895 w.) es
x a z g a s m i T aGniSna gamoCenilma germanelma enaTmecnierma h. Su-
xarTma, romlis saenaTmecniro horizontis sifarToves misive az-
rovnebis siGrme-Ga Tu Seedreba. qarTuli ena, rogorc samwerlo-
bo ena, qarTuli kulturis p r o d u q t i a; mis gamomuSaveba-
CamoKalibebaSi aqtiurad monawileobda ara erTi qarTveli tomi,
maT Soris isic, axla rom yanurad da megrulad laparakobs... am
enis TaviseburebaTa sakiTxi dgas Cven win.
I. qarTulSi calkeuli sitKvisa da SesitKvebis analizs sayi-
roa warvumZGvaroT oriode cnoba qarTuli bgerebis Sesaxeb: 1)
qarTuls ara aqvs † (f), kbilbageobiTi bgera; nasesxeb sitKvebSi mis
nacvlad igi xmarobs ffffØØØØs: fronti, forma, finansi, fondi, futbo-
li... 2) qarTuls aqvs specifikuri bgerebi: wwww, , , , yyyy, , , , KKKK... es bgerebi Cve-
ulebrivia kavkasiur enaTaTvis, magram sruliad ucxo evropul ene-
bisaTvis 2 ... 3) qarTulSi moipoveba amis garda ramodenime bgera,
romlebic, erTis SexedviT, evropul enebSiac Kovel fexis gada-
dgmaze gvxvdeba; esenia: pppp, , , , tttt, , , , kkkk. aba vin ifiqrebda, rom pppp, , , , tttt, , , , kkkk spe-
cifikuri qarTuli bgerebia, da mainc eseni imdenad Taviseburni
arian, rom sakmarisia qarTvelma warmoTqvas который... так как... пото-
му что..., warmoTqvas rusuli sitKvebi qarTul pppp, , , , tttt, , , , kkkk-s xmarebiT,
rom sruliad ueyveli iqneba: laparakobs Kovel SemTxvevaSi ara
1 mkvlevarTa rigi: uslari, h. SuxarTi, n. mari (nawilobriv), iv. JavaxiS-
vili... _ fiqrobs, rom msgavseba tipologiiT ar amoiwureba: kavkasiuri enebi erTurTs enaTesaveba. qarTvelur enebis sxva enebTan naTesaobis sakiTxi SeiZleba calke ganvixiloT sxva dros.
2 marTalia somxurs aqvs w, y, magram es ar SeiZleba iKos indo-evropuli fenis kuTvnileba. bgerebi Z, J, c, C ucxo ar aris indo-evropul enaTaTvisac; ase, magal., J qonda Zvels indurs, axal enebSi aqvs _ inglisurs, italiurs..., Z _ Zv. berZnuls da axal-italiurs... c da C ufro Cveulebrivia.
w e r i l e b i
40
rusi! aseTi pppp, , , , tttt, , , , kkkk icis qarTvelurs garda sxva kavkasiurma enebmac
(maTi bunebis Sesaxeb moipoveba specialuri gamokvleva prof. g. ax-
vledianis `mkveTri xSulni qarTulSi~)... 4) arc qarTuli vvvv aris
rusuli в-s badali; rusuli в kbil-bageobiTia, qarTuli vvvv ufro
wKvil-bageobiTi (Sdr.: вино _ Gvino, война _ vayari...)...
qarTuli bgerebis TaviseburebaTa zogadi daxasiaTebisas SeiZ-
leba amas davJerdeT.
II. calke sitKvaTa Soris mTavaria saxeli da zmna; saxeli anu
iseTi sitKva, romelsac brunvis kategoria gaaCnia, romelic ikan-
kledeba (kedeli, mdinare, droSa); zmna anu iseTi sitKva, romelic
icvleba piris mixedviT: klavs, aSenebs, Kavs... sxva niSnebic gaaCnia
zmnas, magram ZiriTadia _ piri; metKvelebis xerxemals es ori
metKvelebis nawili, saxeli da zmna, Seadgens. sasasasaxexexexeli qarli qarli qarli qarTulTulTulTulSi maqSi maqSi maqSi maqsisisisimamamamalulululurad marrad marrad marrad martitititiviaviaviavia, , , , zmna zmna zmna zmna _ _ _ _ uaGreuaGreuaGreuaGresad sad sad sad
rTurTurTurTulililili;;;; qarTuli morfologiis daxasiaTeba amiT unda daiwKos.
raSi gamoixateba saxelis simartive?
a) qarqarqarqarTulTulTulTulSi saSi saSi saSi saxexexexeli ar icli ar icli ar icli ar icvvvvleleleleba sqeba sqeba sqeba sqesis misis misis misis mixedxedxedxedviTviTviTviT, , , , sqesqesqesqesi qasi qasi qasi qarrrr----
Tul saTul saTul saTul saxels ara aqvsxels ara aqvsxels ara aqvsxels ara aqvs; ; ; ; rusuli красивый дом, красивая картина, краси-
вое озеро qarTulSi gadmoicema erTnairad: lamazi saxli, lamazi
suraTi, lamazi tba... `lamazi~ udris rusuls: красивый, красивая,
красивое-s. amitom sruliad bunebrivia, xalxurs sitKvaxmarebaSi
rusuli gamoTqmebi rom T a v i s e b u r a d k e T d e b a: `suxoi
drava, slivoCni masla, antonovski �abluki, Caini kalbasi, zdobni
bulki, sveji �aica, xaroSi ugli~... da mravali sxva, tfilisi qu-
Cebs rom aKruebs.
arc erTs SemTxvevaSi rusul zedsarTavs mdedrobiTis da sa-
Svalo sqesis forma ara aqvs, Kvelgan mamrobiTi Cans, TiTqos qar-
Tulma upiratesoba mxolod am erTs formas argunao; magram es
mxolod gveCveneba: slivoCni, antonovski, Caini... iseve ar aris mam-
robiTis formis matarebeli zemoxsenebul frazebis mTqmelTaTvis,
rogorc qarT. `lamazi~, `kargi~, `maGali~, `wiTeli~... am frazebis
mTqmeli rusul zedsarTavebs Kvelgan aboloebs qarTul saxelobi-
Tis iiii-Ti, iseve rogorc sitKvebSi: stol-i, oCered-i, pesok-i (Saq-
ris)...
amitomac, `suxoi~ misTvis iseTive formaa, rogorc qarTuli
`xmeli~; amiT aixsneba isic, rom `suxoi~ iseve ubodiSod aris naxma-
ri `drava~-sTan, iseve ar uwevs angariSs ukanasknelis ricxvs, ro-
gorc qarTuli `xmeli~: xmeli SeSa; Sdr.: maGali xe _ maGali xeebi...
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
41
b) qarTulSi sasasasaxexexexeli mravli mravli mravli mravlolololobiTbiTbiTbiTSi daSi daSi daSi dairiririrTavs imaTavs imaTavs imaTavs imave dave dave dave dabobobobololololoeeee----
basbasbasbas, , , , rac mxo mxo mxo mxololololooooobiTbiTbiTbiTSi qonSi qonSi qonSi qonda da da da sasasasaTaTaTaTananananado brundo brundo brundo brunvasvasvasvas;;;; ase magaliTad:
mxolobiTi mxolobiTi mxolobiTi mxolobiTi:::: saxelobiTi:
moTxrobiTi:
micemiTi:
vnebiTi:
naTesaobiTi:
moqmedebiTi:
saxl-iiii
saxl-mamamama
saxl-s((((aaaa))))
saxl-aaaa----dddd
saxl-isisisis((((aaaa))))
saxl-iTiTiTiT((((aaaa))))
kedel-iiii
kedel-mamamama
kedel-ssss((((aaaa))))
kedl-aaaa----dddd
kedl-isisisis((((aaaa))))
kedl-iTiTiTiT((((aaaa))))
-i
-ma
-s(a)
es daboloebebi saeres daboloebebi saeres daboloebebi saeres daboloebebi saer----ToaToaToaToa mravl mravl mravl mravloooobiTsa dabiTsa dabiTsa dabiTsa da mxoloobiTisaTvismxoloobiTisaTvismxoloobiTisaTvismxoloobiTisaTvis1111
mravlobiTi mravlobiTi mravlobiTi mravlobiTi: : : : saxelobiTi:
moTxrobiTi:
micemiTi:
vnebiTi:
naTesaobiTi:
moqmedebiTi:
saxleb-iiii
saxleb-mamamama
saxleb-ssss((((aaaa))))
saxleb-aaaa----dddd
saxleb-isisisis((((aaaa))))
saxleb-iTiTiTiT((((aaaa))))
kedleb-iiii
kedleb-mamamama
kedleb-ssss((((aaaa)
kedleb-aaaa----dddd
kedleb-isisisis((((aaaa))))
kedleb-iTiTiTiT((((aaaa))))
-a-d
-is(a)
-iT(a)
T u s a T a n a d o s i t K v e b s r u s u l S i d a v a k a n -
k l e d e b T, davinaxavT, raodeni gansxvavebaa rusulsa da qarTuls
Soris, ramdenad martivia qarTuli rusulTan SedarebiT:
mxoloobiT.: mravlob.:
saxelobiTi:
naTesaobiTi:
micemiTi:
braldebiTi:
moqmedebiTi:
adgilobiTi:
дом
дом-а
дом-у дом
дом-ом
о дом-е
домà
дом-ов
дом-ам
дом-а
-дом-ами о дом-ах
mravlobiTs sul sxvamravlobiTs sul sxvamravlobiTs sul sxvamravlobiTs sul sxva daboloebani aqvsdaboloebani aqvsdaboloebani aqvsdaboloebani aqvs,,,,
anda: mxoloobiT.: mravlob.: mxoloobiTs mxoloobiTs mxoloobiTs mxoloobiTs _ _ _ _ sxvasxvasxvasxva....
saxelobiTi:
naTesaobiTi:
micemiTi:
braldebiTi:
moqmedebiTi:
adgilobiTi:
стена-а стен-ы стен-е стен-у стен-ою о стен-е
стèн-ы стен стен-ам стен-ы стен-ами о стен-ах
aris qarTulSiac zogierTi SemTxveva, roca mravlobiTSi zo-
gierTi brunva gansxvavebulad bolovdeba mxoloobiTTan SedarebiT,
magram aseTi movlena Kvelgan mermindelia da, maSasadame, Tavdapir-
1 mxedvelobaSi ar viGebT `̀̀̀nininini~~~~-T warmoebul mravlobiTs; saxelobiTi
aqac imeorebs mxoloobiTs: saxl-iiii _ saxl-nininini;;;; magram moTxr.-micem. naTesao-
biTSi ----TTTT----aaaa daboloeba gvaqvs, romelsac gansakuTrebuli istoria aqvs.
w e r i l e b i
42
velad aqac iseTive mdgomareoba iKo, rogorc sxvagan; ase magal.,
axla gvaqvs mTa-m (moTxrobiTi mxoloobiTisa) magram mTeb-mamamama (mo-
TxrobiTi mravlobiTisa); gansxvaveba axals qarTulSi Seiqmna; Zvels
qarTulSi orsave SemTxvevaSi iKo _ manmanmanman: : : : mTa-manmanmanman, , , , mTeb-manmanmanman; ; ; ; es _ manmanmanman
axal qarTulSi xan nnnn-s kagavs da mamamama-s saxes iGebs, _ saxeldobr, ma-
Sin, Tu fuZe Tanxmovanze bolovdeba (mTebbbb-ma), xan ----anananan-s kargavs da
mxolod mmmm gvrCeba, Tu fuZe xmovniT bolovdeba (mTa-m).
egeve unda iTqvas meore SemTxvevis Sesaxeb; mravlob. saxelo-
biTSi KovelTvis aris ----iiii:::: saxleb-iiii, kedleb-iiii, mTeb-iiii, kldeeb-iiii,
wKaroeb-iiii, Krueb-iiii, mxoloobiTSi ki pirvel or sitKvas aqvs iiii,,,,
sxvebs _ ara: saxl-iiii, kedel-iiii, magram: mTa, klde, wKaro, Kru! arc
erT sitKvas, romlis fuZe xmovniT bolovdeba, ----iiii ar gaaCnia. maSasa-
dame, irGveva debuleba erTisa da imave daboloebis Sesaxeb mrav-
lobiTsa da mxoloobiTSi?! srulebiTac ara: esec mermindeli mo-
vlenaa; Zvel qarTulSi mxoloobiTis saxelobiTSi Kovel saxels
iseve qonda i(�), rogorc axlac gvaqvs mravlobiTSi; iKo: saxel-i,
kedel-i, mTa-� (← mTa-i), kldeÀ (←klde� ← kldei), wKaro-� (←
wKaro-i), Kru-� (← Kru-i). axlac kiloebSi cocxalia es i, rogorc
aGmosavleTs, ise dasavleTs saqarTveloSi; movigonoT: baba� (babe�),
nana�..., kalo�, gza�... fuZiseul xmovnebis Semdeg ki _ daikarga.
ase rom, ZalaSi rCeba debuleba: mravlobiTSi ama Tu im brun-
vas igive daboleba aqvs, rac mxoloobiTSi qonda, dadadadabobobobololololoeeeebis mibis mibis mibis mi----xedxedxedxedviT mravviT mravviT mravviT mravlolololobiTbiTbiTbiTsa da mxosa da mxosa da mxosa da mxololololooooobiTs SobiTs SobiTs SobiTs Soris ganris ganris ganris gansxvasxvasxvasxvavevevevebas adbas adbas adbas adgigigigili li li li ara aqvsara aqvsara aqvsara aqvs....1111
maS rogorGa iwarmoeba mravlobiTi, raGa aGniSnavs mravlobi-
Tobas? mravmravmravmravlolololobibibibiToToToToba fuba fuba fuba fuZeZeZeZeSi aGiniSSi aGiniSSi aGiniSSi aGiniSneneneneba calba calba calba calke forke forke forke formanmanmanmantiTtiTtiTtiT;;;; es
formantia ----ebebebeb: saxl-i, _ saxlebebebeb-i, saxl-ebebebeb-ma, saxl-ebebebeb-s(a), saxl-ebebebeb-
ad, saxl-ebebebeb-is(a), saxl-ebebebeb-iT(a)... rogorc vxedavT, kankledobis for-
mantebs ganawilebuli aqvsT funqciebi: ererererTi forTi forTi forTi formanmanmanmanti ti ti ti ----eb eb eb eb _ _ _ _ mxomxomxomxo----lod mravlod mravlod mravlod mravlolololobibibibiToToToTobas aGniSbas aGniSbas aGniSbas aGniSnavsnavsnavsnavs, , , , sul ersul ersul ersul erTi ra brunTi ra brunTi ra brunTi ra brunvac iKosvac iKosvac iKosvac iKos; ; ; ; memememeoooo----re forre forre forre formanmanmanmanti mxoti mxoti mxoti mxolod brunlod brunlod brunlod brunvas aGniSvas aGniSvas aGniSvas aGniSnavsnavsnavsnavs, , , , sul ersul ersul ersul erTiaTiaTiaTia, , , , ra rira rira rira ricxvic cxvic cxvic cxvic iqiqiqiqnenenenebabababa, , , , mxomxomxomxololololooooobibibibiTi Tu mravTi Tu mravTi Tu mravTi Tu mravlolololobibibibiTiTiTiTi: : : : iiii _ saxelobiTs, mamamama((((ºmmmm)))),,,, _
moTxrobiTsa da sxv...
araferi amis msgavsi rusulSi ar aris: aq erTi da igive for-
manti brunvasac aGniSnavs da ricxvsac (magal. дом-у: у imis maCvene-
belicaa, rom es saxeli micemiT brunvaSia da imisic, rom es micemi-
1 adamianTa saxelebis kankledobas ar vexebi, arc gansakuTrebul
sitKvaTa (vin, ra, me, Sen, igi...) kankledobas... es zogadi analizisaTvis sayiro
ar aris.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
43
Ti _ mxoloobiTisaa; sitKvaSi: стен-е ki е-s ekisreba igive movaleo-
ba, magram arc у da arc е aGar gamodgeba mravlobiTis micemiTis
gamosaxatavad; verc mravlobiTisaTvis gamogvadgeba es formanti da
verc micemiTobisaTvis; gvyirdeba axali formanti -ам: дом-ам, стен-
ам...
g) zemoT vnaxeT, rom mravlobiTs igive daboloebebi aqvs, rac
mxoloobiTs; amas unda davZinoT: mxomxomxomxololololooooobiTbiTbiTbiTSi KveSi KveSi KveSi Kvela sala sala sala saxexexexelllli eri eri eri er----
Tsa da imaTsa da imaTsa da imaTsa da imave dave dave dave dabobobobololololoeeeebas dabas dabas dabas dairiririrTavsTavsTavsTavs,,,, ase rom, qarqarqarqarTulTulTulTulSiSiSiSi arsebiTad
ererererTi kanTi kanTi kanTi kanklekleklekledodododobaabaabaabaa; ; ; ; mcireoden sxvaobas aqvs adgili, magram es gan-
sxvaveba fonetikur niadagzea m i G e b u l i; s a T a n a d o m T a -
v a r i m o v l e n e b i a s e T i s a x i s a a: 1) fuZiseul xmovnis Sem-
deg ikargeba saxelobiTis iiii (ix. zev.); 2) xmovniT daboloebuli fu-
Ze moTxrobiTSi _ mmmm-s dairTavs (mTa-m, klde-m, wKaro-m, Kru-m), Tan-
xmovniT daboloebuli ki _ mamamama-s: saxl-ma, kedel-ma... (ix. zev.). 3) aaaa-
Ti daboloebuli fuZe kargavs am aaaa-s naTesaobiTsa da moqmedebiTSi
----isisisis, , , , ----iTiTiTiT formantebis win, agreTve mravlobiTis ----ebebebeb formantis win:
mT-is, mT-iT... mT-eb-i... 4) eeee-Ti daboloebuli fuZe kargavs am eeee-s
agreTve naTesaobiTsa da moqmedebiTSi, magram inarCunebs mravlo-
biTSi: klde: kld-is, kld-iT... klde-eb-i... 5) oooo-Ti da uuuu-Ti dabo-
loebuli fuZeebi naTesaobiTsa da moqmedebiTSi inarCuneben bolo-
kidur xmovans, samagierod, ikargeba formantis iiii: wKaro, Kru:
wKaro-s, Kru-s... wKaro-T(i), Kru-T(i)... amis gamo aseT sitKvaTa na-
TesaobiTi daemsgavseba micemiTs: wKaros (naTesaob.) wKali davlie,
wKaros (mic.) mivuaxlovdi... aseT SemTxvevaTa mixedviT Cven ver da-
vaskvniT, rom naTesaobiTs ornairi daboloeba qondes: ----isisisis da ----ssss,,,,
iseve, rogorc zogierT dasaxiCrebul calfexa adamianTa arsebobi-
dan aravin askvnis, TiTqos adamiani orfexac iKos da calfexac...
sxvadasxva saxelebis daboloebaTa erTgvaroba qarTuli kan-
kledobis mTavari morfologiuri faqtia. gana rusulSi an Zvel
berZnulSi, laTinurSi gind Tanamedrove germanulSi aris amisi
msgavsi ram? ra Tqma unda, ara: Kovel maTganSi aris ori, sami da
meti kankledoba; sxvadasxva saxeli sxvadasxvagvarad ikankledeba;
qarTulSi ki, rogrc vnaxeT, arsebiTad erTi kankledobaa.
d) Tu mTemTemTemTeli Seli Seli Seli SesitKvesitKvesitKvesitKveba ikanba ikanba ikanba ikankleklekleklededededebabababa,,,, orisa da meti sitKvi-
sagan Semdgari, da msazGvreli sitKva win uZGvis sasazGvrs (Grma
mdinare, mxne vajkaci, Kru moxuci, beJiTi mowafe...), kankledobaSi
Tavs iCens sakmaod Taviseburi movlena: wiwiwiwina sitKva an sruna sitKva an sruna sitKva an sruna sitKva an srulilililiad ar ad ar ad ar ad ar iGebs bruniGebs bruniGebs bruniGebs brunvis davis davis davis dabobobobololololoeeeebas arc mxobas arc mxobas arc mxobas arc mxololololooooobiTbiTbiTbiTSiSiSiSi, , , , arc arc arc arc mravmravmravmravlolololobiTbiTbiTbiTSiSiSiSi, , , , ananananda mxoda mxoda mxoda mxolod nalod nalod nalod nawiwiwiwiloblobloblobriv iGebsriv iGebsriv iGebsriv iGebs;;;; saxeldobr, Tu xmovniT daboloe-
w e r i l e b i
44
buli fuZe aqvs, sul ar icvleba, Tu TanxmovniT daboloebuli, ic-
vleba nawilobriv; ase magaliTad:
mxoloobmxoloobmxoloobmxoloob.: .: .: .: mravlobmravlobmravlobmravlob.:.:.:.:
saxelob.:
moTxrob.:
micem.:
vnebiTi:
naTesaob.:
moqmed.:
Grma mdinare
Grma mdinarem
Grma mdinares
Grma mdinared
Grma mdinaris
Grma mdinariT
Grma mdinareebi
Grma mdinareebma
Grma mdinareebs
Grma mdinareebad
Grma mdinareebis
Grma mdinareebiT
aseve ibrunvis: mxne,
vajkaci, ToTo bavSvi,
Kru moxuci da sxv.
rusulSi amis msgavsi ram warmoudgenelia: iq msazGvrelic ib-
runvis da sasazGvrica; magal., mxomxomxomxololololoobobobob.:.:.:.: глубокая река, глубокой ре-
ки, глубокий реке, глубокую реку... mravmravmravmravloblobloblob.:.:.:.: глубокие реки, глубоких рек, глубоким рекам... da sxva.
TanmxovniT daboloebuli fuZeebi, rogorc vTqviT, nawilob-
riv icvleba...
mxoloob.: mravlob.:
saxelob.:
moTxrob.:
micem.:
vnebiTi:
beJiTi mowafe
beJiTma mowafem
beJiT mowafes
beJiT mowafed
beJiTi mowafeebi
beJiTma mowafeebma
beJiT mowafeebs
beJiT mowafeebad
naTesaob.: beJiTi (ºbeJiTºbeJiTis) mowafis beJiTi (ºbeJiT º beJiTis) mowafeebis
moqm.: beJiTi (ºbeJiT º beJiTis) mowafiT beJiTi (ºbeJiT º beJiTis) mowafeebiT.
mravlobiTSi, rogorc vxedavT, msazGvreli ar Seicvala: kankankankan----
klekleklekledodododobabababaSi igi moSi igi moSi igi moSi igi monanananawiwiwiwileleleleobs mxoobs mxoobs mxoobs mxololololooooobibibibiTis forTis forTis forTis formiTmiTmiTmiT;;;; mravlobiToba
mxolod sasazGvarSi, momdevnoSi, aGiniSneba; mxoloobiTSi mxolod
saxelobiTsa da moTxrobiTSi miiGo sruli daboloeba; micemiTsa
da vnebiTSi daboloeba mas ara aqvs, mxolod fuZea; naTesaobiTsa
da moqmedebiTSi SesaZloa sami safexuri gvqondes: beJiTis, beJiTi,
beJiT... Kvelaze mniSvnelovani ki is aris, rom msazGvremsazGvremsazGvremsazGvreli Seli Seli Seli SeiZiZiZiZlelelele----
ba naba naba naba naTeTeTeTesasasasaoooobiTbiTbiTbiTSi iKosSi iKosSi iKosSi iKos, , , , sasasasasazGvri mosazGvri mosazGvri mosazGvri moqmeqmeqmeqmededededebiTbiTbiTbiTSiSiSiSi:::: beJiTis mowafiT
(gaxarebuli maswavlebeli)... mSvenierisisisis xmiT (momGerali)... Cemis az-
riT... rusulSi es SeuZlebelia: прилежным учеником... прекрасным
голосом...: orive erT brunvaSia. ra Tqma unda, qarTulSi es imis
maCvenebelia, rom naTesaobiTi da moqmedebiTi erTis warmoSobisaa,
magram asea Tu ise, faqti mainc faqtad rCeba: msazGvreli naTesao-
biTSi, sasazGvri moqmedebiTSi Zalze originaluri ram aris.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
45
Tavi rom movuKaroT Kvelafers, rac saxelis Sesaxeb iTqva, mi-
viGebT Semdegs: sqesi saxels ara aqvs; mravloTibSi mas igive dabo-
loebani aqvs, rac mxoloobiTSi; mxoloobiTSi Kvela saxeli er-
Tnair daboloebas dairTavs; Tu SesitKveba ikankledeba, msazGvre-
li, windasmuli, srulebiT ar icvleba, Tu misi fuZe xmovniT bo-
lovdeba, da nawilobriv-Ga icvleba, Tu fuZe TanxmovniT bolovde-
ba (isic oden mxoloobiTSi). Kovelive es amartivebs kankledobis
process qarTulSi.
rac Seexeba calke formebs, brunvebs, didmniSvnelovania ori
faqti: b r a l d e b i T i s (accusativus, винительный) uqonloba da
m o T x r o b i T i s arseboba. rusulma da sxva evropulma enebmac
ar icis moTxrobiTi, qarTulisa da sxva kavkasiuri enebisaTvis zo-
gierTis gamoklebiT ucxoa braldebiTi; orive brunvis Sesaxeb sau-
bari mqonda am jurnalis wina nomerSi, `ratom aris aucilebeli
brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?~
calke sitKvaTagan gansaxilvelad dagvrCa zmna, zmnis agebule-
bis Taviseburebani. amis Sesaxeb Semdeg werilSi.
w e r i l e b i
46
II
SeniSvnebi qarTuli zmnis SesaxebSeniSvnebi qarTuli zmnis SesaxebSeniSvnebi qarTuli zmnis SesaxebSeniSvnebi qarTuli zmnis Sesaxeb
wina werilSi (ix. `axal skolisaken~ #4, ianvari 1929 w.) Cven
vambobdiT: `saxeli qarTulSi maqsimalurad martiviasaxeli qarTulSi maqsimalurad martiviasaxeli qarTulSi maqsimalurad martiviasaxeli qarTulSi maqsimalurad martivia, , , , zmna zmna zmna zmna _ _ _ _
uaGresad rTuliuaGresad rTuliuaGresad rTuliuaGresad rTuli~ (ix. gv. 60 (254)).∗ qarTuli enis agebulebis
ZiriTadi tipologiuri Tavisebureba amaSia mocemuli. ra iwvevs
saxelis simartives, mokled iKo aGniSnuli xsenebuls werilSi;
raoden rTulia zmna, naCvenebi iqneba qvemoT.
`q a r T u l i s a e n i s a z m n a n i K o v e l n i v e a r i a n
u k a n o n o n i; TviTeulsa zmnasa aqvs Tviseba gardakeTebisa sxvad
zmnad mimatebiTa romelTame marcvalTa; mravalTa sxvaTa sitKvisa
nawilTa Zal-uZsT gardaqceva zmnaT; a q e d a n g a m o v a l s
s i Z n e l e k a n o n T a m i G e b i s a m a T T v i s ~... _ wers gasuli
saukunis pirveli naxevris saukeTeso qarTveli gramatikosi pl.
ioseliani (ix. misi `pirvel dawKebiTni kanonni qarTulisa
Gramatikisani~, tfil. 1840 w., g. 49, SeniS.; amonawerSi aw uxmari
asoebi Secvlilia; xazic Cvenia _ a.C.). Koveli zmna SeiZleba sxva
zmnad gadakeTdes; metKvelebis ara erTi nawili SeiZleba zmnad
iqces: amitom yirs `kanonis~ daZebna, _ `Koveli zmna ukanonoa~-o,
aseTi uimedo daskvna gamoatanina xsenebul gramatikoss qarTuli
zmnis sirTulema da masSi garkvevis siZnelem.
mas Semdeg 88 welma ganvlo, magram, samwuxarod, dGesac
veravin itKvis, rom es siZnele daZleuli iKos: `qarTuli zmnis
xlarTSi mecnieruli analizis Suqma Jerac ver Seatana da, albaT,
sakmao dro gaivlis, sanam misi uCinari meqanizmis pirveladi
berketebi gaSiSvldebodes~... Tqma ar unda, bevri ram aris ukve
garkveuli, SeiZleba iTqvas, ZiriTadad Seicvala warmodgena
qarTuli zmnis Sesaxeb, magram axlac ara Tu gadawKvetili ar aris
Kvela sakiTxi, aramed dasmulic ki saTanadod...
zmnadzmnadzmnadzmnad iwodeba iseTi sitKvasitKvasitKvasitKva, romelsac piris forma gaaCniapiris forma gaaCniapiris forma gaaCniapiris forma gaaCnia,,,,
romelic piris mixedviT icvlebapiris mixedviT icvlebapiris mixedviT icvlebapiris mixedviT icvleba.... es gansazGvreba gamodgeba
∗ [aq: gv. 35].
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
47
rusuli zmnisTvisac da qarTulisTvisac: piris qona aucilebeli
niSanic aris da sakmarisic, rom esa Tu is sitKva zmnad miviCnioT.
da swored piris sakiTxSi aris qarTuli zmna uaGresad ori-
ginaluri: qarqarqarqarTuTuTuTuli zmna Seli zmna Seli zmna Seli zmna SeiZiZiZiZleleleleba iKos erba iKos erba iKos erba iKos erTpiTpiTpiTpiririririaaaanininini, , , , ororororpipipipiririririaaaani ni ni ni
((((da sada sada sada sampimpimpimpiririririaaaanicnicnicnic)))),,,, maSin rodesac rusulSi (da sxva evropul eneb-
Sic) zmna mxolod erTpiriania. erTpirianobaze da orpirianobaze
rom vlaparakobT, mxedvelobaSi gvaqvs erTs forerTs forerTs forerTs formamamamaSiSiSiSi mocemuli pi-
rebi, Torem normaluri zmna evropul enebSiac da qarTulSic ic-
vleba samive piris mixedviT: читаю, читаешь, читает... vkiTxulob, ki-
Txulob, kiTxulobs...
erTpiriania qarTuli zmna, Tu mis ama Tu im formaSi aGniS-
nulia mxolod erTi saxelis piri. ase magal.: _ var, varsebob,
vcxovrob, vseirnob, vTamaSob, vamaKob... vdgebi, vwvebi, vJdebi, vSre-
bi, vsustdebi, vZlierdebi, vtkbebi...: aqa da mraval sxva SemTxvevaSi
zmna dakavSirebulia mxolod erT saxelTan; es saxeli aris `memememe~:
var, vTamaSob, vdgebi _ me me me me; arc erT sxva saxels zmnis es formebi
ar igueben; ar SeiZleba, magal., `var, vTamaSob _ SenSenSenSen~ an `vdgebi
isisisis~...
es saxeli _ `memememe~ _ zmnaSi aGniSnulia vvvv winsarTiT: vvvv-ar, vvvv-
arsebob, v v v v-TamaSob, vvvv-dgebi... vvvv- winsarTi aris zmnaSi `memememe~-s warmo-
madgeneli, da bunebrivi da gasagebia, Tu vvvv-iniani forma (var,
varsebob, vTamaSob...) ar SeiZleba daukavSirdes arc erTs sxva
saxels, garda am `memememe~-si.
axla Tu aviGebT formebs: aris, cxovrobs, arsebobs, TamaSobs,
amaKobs, seirnobs..., eseni ver igueben verc `memememe~-s, verc `SenSenSenSen~-s, mag-
ram am ori saxelis garda Kovel sxva saxels (mxoloobiTi ricxvis)
saxelobiTs brunvaSi: `arsebobs samKaro... cxovrobs moqalaqe... Ta-
maSobs bavSvi...~ am sxvadasxva saxelis magivrobas simartivisaTvis
akisreben saxels `isisisis~ (`igi~): arsebobs, cxovrobs, TamaSobs _ isisisis
(igi); es saxeli, Tu SeiZleba ase iTqvas, algebrauli formulaa
Kvela sxva saxelisaTvis (`memememe~, `SenSenSenSen~-is gamoklebiT). igi Cvens maga-
liTebSi warmodgenilia ssss-bolosarTiT (arsebob-ssss, cxovrob-ssss, Tama-
Sob-ssss1111), da sanam es warmomadgeneli zmnaSi moipoveba, zmnis formaze
pretendenti sxva saxeli ver iqneba, Tu ar _ `̀̀̀isisisis~~~~ (`igi~).
cota sxva mdgomareoba Seiqmneba, Tu aseT formebs aviGebT:
1 sxva magaliTebi rom agveGo: dgeba, wveba, Sreba, Zlierdeba... ----ssss
bolosarTi maT ar aGmoaCndebodaT; mis magivrobas aq aaaa eweva: dgeb-a, wveb-a,
Sreb-a... Zvel qarTulSi aqac ----ssss iKo: dgebi-s, wvebi-s, Srebi-s da sxva.
w e r i l e b i
48
arsebob, amaKob, seirnob, Srebi, xmebi... am formebSi Cven ver vi-
poviT iseT nawilakebs, romelic migviTiTebdes am formebTan da-
kavSirebul saxelebze; sxvanairad rom vTqvaT, saTanado saxeli aq
ar aris realuradrealuradrealuradrealurad, raime formantiT, aGniSnuli (ise rogorc `me~
da `igi~-s SemTxvevaSi). amisda miuxedavad, sruliad udavoa, rom
aseT formebs mxolod garkveuli saxeli SeiZleba daukavSirdes:
Cven ver vitKviT: `arsebob is~, `arsebob me~, aramed mxolod: `arse-
bob Sen~... ese igi: saxeli `Sen~ `aGniSnulia~ zmnaSi, potencialpotencialpotencialpotencialuuuu----
radradradrad (rogorc SesaZlebloba).
sxva SemTxvevaSi es saxeli SeiZleba realuradac iKos aG-
niSnuli; ase magal., zmnaSi: x-ar (v-ar me, x-ar Sen, ari-s is) xval º
xved: mo-x-val; moxvedi (moxval, moxvedi _ Sen; anda upreverbod:
`vidre xval (=sad midixar), ufalo?~ _ h. senkeviCis cnobili nawar-
moebis saTauri!). k l a s i k u r qarTulSi (9-11 s.) am or zmnas
garda KovelTvis Cndeboda am piris maCveneblad: hhhh an mis magier s s s s º
SSSS: hrbi, hSrebi... sdgebi, swvebi; SJdebi. ikargeboda es hhhh xmovnis win,
ese igi `SenSenSenSen~ aGiniSneboda xan realurad (Tanxmovnebis win), xan
potencialurad (xmovnebis win), ufro Zvelad ki igi Kvelgan
aGiniSneboda realurad xxxx-Ti (e. w. xanmets ZeglebSi) da hhhh-Ti (e. w.
haemets ZeglebSi).
daskvna: e r T p i r i a n z m n e b S i z m n i s p i r i m i u T i -
T e b s m x o l o d e r T s a x e l z e; e s s a x e l i w a r m o -
d g e n i l i a z m n a S i an r e a l u r a d (saTanado TavsarTis Tu
bolosarTis saSvalebiT) an p o t e n c i a l u r a d (warmomadgene-
li nuls udris): v-ar, x-ar, ari-s; v-seirnob, seirnob, seirnob-s.
SevudaroT rusuli zmna: гуляю я, гуляешь ты, гуляет он... aqac
zmnis TiToeul formasTan dakavSirebulia TiTo saxeli я, ты, он...
saxelebi aGniSnulia zmnaSi realurad: bolosarTebi -ю, -е-шь, е-т
miuTiTeben ama Tu im saxelze. amdenadve msgavsebas ufro aqvs
adgili, vinem gansxvavebas. arsebiTi gansxvaveba mainc aris da is
SemdegSi mdgomareobs: rusulSi piris niSnebi boloSi daismis,
bolosarTebia: (гуля-ю, гуля-е-шь, гуля-е-т)..., qarTulSi ki pirvelsa
da meore pirSi TavsarTia (vvvv-ar, xxxx-ar... vvvv-seirnob, seirnob...), mesame-
SiGaa bolosarTi (ari-ssss, seirnob-ssss). qarTvelur enaTa istoria ark-
vevs, rom Tavdapirvelad mesame piris maCvenebelic winsarTi (pre-
fiqsi) unda KofiliKo. ase rom, SeiZleba zogadad iTqvas: qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli zmnis uGvlileba winsarTebiT warmoebszmnis uGvlileba winsarTebiT warmoebszmnis uGvlileba winsarTebiT warmoebszmnis uGvlileba winsarTebiT warmoebs,,,, winsarTovania winsarTovania winsarTovania winsarTovania, , , , rusrusrusrusuuuu----lisa ki lisa ki lisa ki lisa ki _ _ _ _ bolosarTebiT warmoebsbolosarTebiT warmoebsbolosarTebiT warmoebsbolosarTebiT warmoebs bolosarTovania bolosarTovania bolosarTovania bolosarTovania.... marTalia,
Cven Jer ar gangvixilavs orpiriani (da sampiriani) zmnebi, magram am
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
49
zogadi debulebis wamoKeneba miT ufro SeiZleba, rom CvenTvis uc-
nobi pirebi orpirian (da sampirian) zmnaTa KovelTvis winsarTiT
aris aGniSnuli.
es _ erTi Tavisebureba qarTulis zmnisa; aris meorec; igi
mravlobiTobis warmoebas Seexeba: vvvv-ar me _ vvvv-ar-T Cven; xxxx-ar Sen _
xxxx-ar-T Tqven; ari-s s s s is _ ari-anananan isini: pirvelsa da meore pirSi
piris maCvenebeli calke formantia (vvvv, , , , xxxx _ e. i. is, rac mxoloo-
biTSi iKo), ricxvs, mravlobiTobas, sxva, sagangebo, formanti aG-
niSnavs _ TTTT: v-ar-T, x-ar-T... mxolod mesame pirs ar gadmoKveba
(zogierTis gamonaklisiT) piris niSani da an an an an (º n n n n º es es es es) bolosarTs
uxdeba ricxvis aGniSvnaca da pirisac (e. i. rom mesame piria mrav-
lobiTisa, amas mxolod es, _ricxvis maCvenebeli, = an gveubneba).
rusulSi saqme sxvagvarad aris: mravlobiTobis maCvenebeli calke
ar arsebobs; aris erTi formanti da masSia piric, ricxvic moce-
muli, araferia imis msgavsi, rasac qarTuli mravlobiTis pirveli
da meore piri iZleva; Seadare: v-seirnob-T, (h)seirnob-T, seirnob-en
_ гуля-е-м, гуля-е-те, гуля-ют ...
winsarTovani warmoeba (prefiqsacia) da mravlobiTis calke
formantiT aGniSvna _ ai ra ganasxvavebs qarTul erTpirian zmnas
aseTive rusuli zmnisagan. magram erTpiriani qarTuli zmnebi mini-
malurad Taviseburia; specifikuroba qarTulis zmnisa sruli saxiT
iSleba orpirian (da sampirian) zmnebSi.
orpiorpiorpiorpirrrriansiansiansians aseT zmnas imitom vuwodebT, rom mis Kovel foKovel foKovel foKovel forrrr----
maSi warmodgenilia maSi warmodgenilia maSi warmodgenilia maSi warmodgenilia o r i s a x e l i s p i r i , a n orive orive orive orive
realurad realurad realurad realurad garkveulis niSnebiT an erTi potencialuraderTi potencialuraderTi potencialuraderTi potencialurad da erTi erTi erTi erTi
realuradrealuradrealuradrealurad, , , , an orive potencialuradorive potencialuradorive potencialuradorive potencialurad.... ase magaliTad:
zmnis formaSi:
m-aqeb-s _ is me : isisisis warmodgenilia ssss-Ti
(maqeb-s), me me me me _ _ _ _ mmmm-Ti m-aqebs).
g-aqeb-s _ is Sen : isisisis ` ` ssss-Ti
(gaqeb-s), SenSenSenSen _ gggg-Ti (g-aqebs).
orive saxeli orsave SemTxvevaSi zmnaSi realurad aris
aGniSnuli garkveuli niSnebiT (ssss, , , , mmmm, , , , gggg).
formaSi: aqeb-s _ is mas: isisisis warmodgenilia realurad ssss-Ti
(aqeb-s), masmasmasmas _ potencialurad. `warmodgenili~
mainc aris: Cven ver vitKviT _ `aqebs is Sen~ an
w e r i l e b i
50
`aqebs is me~, `mas~ erTaderTi SesaZlo monawilea
am formisa.
aseve: v-aqeb _me mas: memememe warmodgenilia realurad v-Ti (v-aqeb),
masmasmasmas potencialurad.
Semdegs formaSi ki: aqeb _ Sen mas : SenSenSenSen warmodgenilia po-
tencialurad, masmasmasmas-ic _ potencialurad. zmnis am
formaSi arc erTi saxelis realuri warmomadgene-
li ara Cans da amisda miuxedavad am formasTan mxo-
lod es saxelebi ((((Sen Sen Sen Sen _ _ _ _ masmasmasmas)))) SeiZleba iqnen dakav-
Sirebuli da arc erTi sxva saxeli (ar SeiZleba:
`aqeb Sen me~ an: `aqeb mas me~ an `aqeb mas is~)... ase-
ve potencialurad aGiniSneba saTanado saxelebi
formaSi: `aqe _ Sen is~.
orpirian zmnaSi ar SeiZleba arc erTi formis daZebna,
romelTanac ori saxeli ar iKos dakavSirebuli: es rom ase ar
iKos, zmna orpiriani ar iqneboda.
o r p i r i a n i z m n a a r i c i s a r c r u s u l m a (da arc
sxva evropulma) 1 enam. xSirad qarTul orpirian zmnas utoleben
rusuls da ver amCneven gansxvavebas, gansakuTrebiT maSin, Tu
e r T i s a x e l i s p i r i G a a r e a l u r a d a G n i S n u l i,
meore ki potencialurad aris warmodgenili; magal. _ `aqebs~,
erTis SexedviT es udris rusuls _ хвалит; magram es ase rodia:
он хвалит _ его, тебя, меня... их, вас, нас... хвалит _ zmnaSi naCvenebia
mxolod is, vinc aqebs, maqebeli, magram ar aris naCvenebi, vin aris
saqebi: Sen, me, igi, Cven... Tu sxva vinme; хвалит Tanabrad gamodgeba
Kvelgan, imitom rom arc erTTan ar aris dakavSirebuli; qarTuli
`aqebs~ ki isisisis-s garda mxolod erT saxels iguebs _ `masmasmasmas~ (`aqebs is
mas~) da arc erTs sxvas; sxva saxelisaTvis sxva forma unda daiZeb-
nos:
is _ masmasmasmas aqebs, is _ SenSenSenSen gaqebs, is _ memememe maqebs... da es imitom,
rom zmnis formis monawile KovelTvis ori saxelia, zmna orives
uwevs angariSs, da SeuZlebelia iseTi mdgomareoba Seiqmnas, rom
mxolod erTi daeuflos zmnas.
amasTan dakavSirebulia orpirian zmnaTa formantebis sakiTxi.
1 TiTqos frangulSi gvaqvs msgavsi movlena: il m'aime (vuKvarvar), je t'aime
(miKvarxar) da sxv..., magram franguli me, te, le calke nawilakebia (Seadare: il me
leve, il te leve, il te leve), iseve rogorc se (il se leve); qarTulma ki mmmm----, , , , gggg----, , , , nawilaki,
damoukideblad xmarebuli, ar icis.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
51
v-aqeb memememe mas, m-aqeb-s memememe is: orsave SemTxvevaSi Cven win aris memememe sax-
eli; pirvel SemTxvevaSi misi warmomadgenelia zmnaSi vvvv (v-aqeb me),
meore SemTxvevaSi _ mmmm (m-aqebs me); zmna asxvavebs am or memememe-s;
pirvels SamTxvevaSi (v-aqeb me) igivea, rac memememe, e r T p i r i a n
z m n e b T a n r o m i x m a r e b o d a (v-ar me, v-cxovrob me): p i r i s
a G n i S v n i s T v a l s a z r i s i T m a T S o r i s g a n s x v a v e b a s
a d g i l i a r a a q v s; erTic vvvv-Ti aGiniSneba da meoreca. vuwodoT
amas `erTpirianTa memememe~.
amisagan gansxvavebiT `̀̀̀memememe~~~~ frazaSi `maqebs is me~ warmodgeni-
lia zmnaSi `m~Ti, iseTi niSniT, romelic S e i Z l e b a g a a C n d e s
o r p i r i a ns (da s a m p i r i a n) z m n e b s, m a g r a m a r a v i -
T a r S e m T x v e v a S i e r T p i r i a n s; am `memememe~-s SeiZleba ewo-
dos orpirianTa `memememe~. amgvarad, erTmaneTs upirispirdeba `me me me me erTpi-
rian zmnaTa~ da `memememe orpirianTa~, `memememe~, vvvv-Ti warmodgenili (iqneba
igi naxmari erTpirian Tu orpirian zmnebTan) da `memememe~ _ mmmm-Ti
warmodgenili, vixmarT mas orpirian Tu sampirian zmnasTan. `erTpi-
rianTa memememe _ is saxelia, romelsac tradicia Cveni droisa,
marTebulad Tu umarTebulod `subieqts~ (pirveli pirisa) uZaxis,
orpirianTa `me me me me _ _ _ _ kidev kidev kidev kidev `̀̀̀obieqtadobieqtadobieqtadobieqtad~ ~ ~ ~ ((((pirveli pirisapirveli pirisapirveli pirisapirveli pirisa) ) ) ) iwodebaiwodebaiwodebaiwodeba. . . .
`erTpirianTa memememe~ aGniSnavs moqmeds, aqtiurs zmniszmniszmniszmnis TvalsazrisiT,
`orpirianTa memememe~ umoqmedos, sxvis moqmedebis obieqts, imav zmniszmniszmniszmnis
TvalsazrisiT, _ zedmiwevniT rom vTqvaT, z m n a S i p i r i s
a G n i S v n i s T v a l s a z r i s i T.
zmnis TvalsazrisiTo, imitom davZenT, rom aris SemTxvevebi
(da arc Tu iSviaTi), roca realuri viTareba zmnaSi sxvagvarad
aris warmodgenili. saxeldobr, realobaSi moqmedi, aqtiuri,
zmnisTvis umoqmedo, pasiuria da piriqiT. aviGoT zmnebi: vaSeneb,
vaqcev, vangrev, vtex, vrev, vlev _ `̀̀̀memememe~~~~; `̀̀̀memememe~ ~ ~ ~ r e a l o b a S i
m o q m e d z e m i u T i T e b s, zmnaSiac v-Tia aGniSnuli, rogorc
mosalodneli iKo. maSenebs, maqcevs, mrevs, mlevs, mtexs _ memememe:::: es
`me~ ki realobaSic umoqmedoa, sxvis moqmedebis sagania da zmnaSiac
mmmm-Tia warmodgenili. aseT SemTxvevebSi z m n i s T v a l s a z r i s i
x v d e b a s i n a m d v i l i s Tvalsazriss. magram zmnebSi `miSenebia,
miqcevia, mingrevia~ _ `memememe~, realobaSi moqmedi, zmnaSi vvvv-Ti ki ar
aris warmodgenili, aramed mmmm-Ti, zmnisaTvis es `memememe~ iseve umoqmedoa,
rogorc memememe _ frazaSi: maSenebs, maqcevs, mangrevs _ `memememe~~~~: : : : da es
iqidan Cans, rom orives warmomadgeneli zmnaSi aris mmmm (umoqmedo
`̀̀̀memememe~~~~-s warmomadgeneli). _ erTi da igive saxeli (memememe) orpirian (da
w e r i l e b i
52
sampirian) zmnebSi SeiZleba iKos aqtiuric, moqmedic (_ subieqti),
da pasiuric, umoqmedoc (_ obieqti). erTad erTi dasaKrdeni saxe-
lis ase Tu ise dafasebisas aris zmnaSi piris niSani: Tu `me~-s vvvv
Seefereba, is aqtiuria, moqmedia, subieqtia, Tu mmmm Seefereba, pasiu-
ria, umoqmedoa, obieqtia. am subieqts, obieqts Cven vuwodebT
`zmnis subieqts~, `zmnis obieqts~ anu `verbal subieqts~ da `ver-
bal obieqts~ da aqve viZleviT maTs gansazGvrebas: zmnis suzmnis suzmnis suzmnis subibibibieqeqeqeqtitititi
anu ververververbabababali suli suli suli subibibibieqeqeqeqtitititi aris sasasasaxexexexelililili, , , , aGniSaGniSaGniSaGniSnunununuli zmnali zmnali zmnali zmnaSi erSi erSi erSi erTpiTpiTpiTpiririririaaaani ni ni ni zmnis forzmnis forzmnis forzmnis formanmanmanmantetetetebiTbiTbiTbiT,,,, zmnis obi zmnis obi zmnis obi zmnis obieqeqeqeqti anu verti anu verti anu verti anu verbabababali obili obili obili obieqeqeqeqti aris sati aris sati aris sati aris sa----xexexexelililili, , , , aGniSaGniSaGniSaGniSnunununuli zmnali zmnali zmnali zmnaSi orSi orSi orSi orpipipipiririririaaaannnniiii zmnis for zmnis for zmnis for zmnis formanmanmanmantetetetebiTbiTbiTbiT.1
verbal subieqtad SeiZleba iKos: memememe, , , , SenSenSenSen, , , , is is is is ((((manmanmanman)))), _ brunva
saxelobiTi da moTxrobiTi; verbal obieqtad _ memememe, , , , Sen isSen isSen isSen is da
((((masmasmasmas)))), _ brunva saxelobiTi da micemiTi;
verbali subieqti memememe aGiniSneba zmnaSi vvvv-winsarTiT (v-aqeb).
verbali obieqti memememe ` ` m m m m-winsarTiT (m-aqebs)2
verbali subieqti SenSenSenSen ` ` an potencialurad an realu-
rad (x, h, sºS) winsarTebiT)
(aqeb, x-ar...)
verbali obieqti SenSenSenSen ` ` gggg-winsarTiT (g-aqebs).
verbali subieqti is is is is (mmmmaaaannnn) ` ` ssss----, , , , aaaa((((----oooo) ) ) ) bolosarTiT (mxolo-
obiT ricxvSi) (aqeb-s; kl-a, aq-o)
verbali obieqti masmasmasmas (micem.) ` ` an potencialurad an realu-
rad ((((hhhh, , , , ssssºSSSS))))1111 (aqebs, mi-s-ca)
1 am `verbali subieqtisa~ da `verbali obieqtis~ nacvlad `qvemdebarisa~
da `damatebis~ xmareba SecToma iqneboda: pirveli aris subieqti da obieqti
z m n i s TvalsazrisiT, meore (qvemdebare, damateba) _ `subieqti~, `obieqti~
S e s i t K v e b i s TvalsazrisiT; qarTulSi isini erTurTs odnavac ar
faraven. `verbali subieqtis~, `verbali obieqtis~ nacvlad Cven gvqonda
SemTxveva gvexmara `morfologiuri _ subieqti, obieqti~; miuxedavad imisa,
rom zedmiwevniT iKo naCvenebi, rom es aGniSnavs `subieqts~ Tu `obieqts~ zmnis
TvalsazrisiT, zmnaSi piris aGniSvnis TvalsazrisiT, is mainc ar aGmoCnda
dazGveuli gaugebrobaTagan. amitom pirdapir vambobT `verbali subieqti,
obieqti~ anu `subieqti, obieqti~ z m n i s T v a l s a z r i s i T, z m n a S i
p i r i s a G n i S v n i s T v a l s a z r i s i T. Tu esec ar gadaarCens maT
qvemdebare, damatebasTan aGrevas _ subieqtica da obieqtic rogorc termi-
nebi, srulebiT unda ganidevnos xmarebidan. 2 axali qarTuli gvgvgvgv---- winsarTs xmarobs, Tu verbali obieqti pirveli
pirisa mravlobiTSia: gvaqvs is Cven, gvaqo man Cven.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
53
verbali obieqti is is is is (saxel.) ` ` mudam potencialurad
...(aqo, wera, kla...)...
zmnis subieqt-obieqtebis Kvela SesaZlo Sexameba rom aviGoT,
miviGebT aseT suraTs:
verb. sub.
verb. obieq.
xazgasmuli formebi: aqebs is, aqeb Sen,
vaqeb me _ is formebia, romelTac
Cveulebriv saskolo saxelmZGvaneloebSi
aTavseben xolme, isic verb. obieqtis aGu-
aqebaqebaqebaqeb----ssss g-aqeb-s
m-aqeb-s aqebaqebaqebaqeb maqeb vaqebvaqebvaqebvaqeb gaqeb
is
is
is SenSenSenSen Sen memememe me
mas
Sen
me
mas
me
mas
Sen
niSvnelad; sxva formebs iSviaTad eTmoba
adgili (anda eZleva ucnauri gaSuqeba _
ix. qv.); miewereba es, ra Tqma unda, ucxo
(evropul) enaTa zegavlenas.
evropuli sami formis nacvlad Cven mi-
viGeT mxoloobiTSi Svidi; Tu mravlo-
biTSi gadaviKvanT verbal subieqtsac da
obieqtsac, formaTa Semdegi wKeba wamoiS-
leba.
verb. sub. verb. obieq. verb. sub. verb. obieq.
aqebs
aqeben
g-aqebs
gaqeben
gaqebsT
maqebs
isisisis isini
is
isini
is
is
mas, maT
mas, maT
Sen
Sen, Tqven
Tqven
me
aqeb
aqebT
maqeb
maqebT
gvaqeb
gvaqebT
SenSenSenSen Tqven
Sen
Tqven
Sen
Tqven
mas, maT
mas, maT
me
me
Cven
Cven
1 Tanamedrove samwerlobo qarTulSi, rogorc es cnobilia, Zalze
areulia verb. `Sen~-isa da verb. obieqti `mas~-is formantebis xmareba: `hhhhxmebi
_ Sen~, `hhhhSrebi _ Sen~ da maggvarebi iSviaTia, rom vinmem ixmaros; samagierod
`sCanxar, sdgebi, swvebi, scxovrob _ Sen~ Cveulebrivia; magram SecToma iqne-
boda gvefiqra, rom ssss-formanti am SemTxvevaSi cocxalia da mxolod hhhh-s uyirs
gaZleba! s-formantis marTebulad xmareba moCvenebiTia; weren: sCanxar Sen, ma-
gram agreTve: v s C a n v a r m e, s C a n s i s ; s c x o v r o b S e n , magram
amasTanave _ v s c x o v r o b m e , s c x o v r o b s i s ... ase rom es ssss gark-
veuli formanti ki ar aris, aramed `fonetikuri samkauli~, romlis mor-
fologiuri mniSvneloba mkvdaria da amitom araferi uSlis mwerals samsave
pirTan ixmaros igi. vvvv-s an mmmm-formants arasodes ar mouva es!
egeve iTqmis `mas~-is Sesaxeb. samwerlobo enaSi Kvela xmarobs:
` m i s c a ~ (mas), magram agreTve Kvela wers: `g a m o s c a ~ (igi). cxadia, aq ssss
`mas~-is warmomadgenlad ver miiCneva, igi fuZes Sexorcebuli elementia.
w e r i l e b i
54
maqeben
gvaqebs
gvaqeben
isini
is
isini
me
Cven
Cven
vaqeb
vaqebT
gaqeb
gaqebT
gaqebT
memememe Cven
me
Cven
me
mas, maT
mas, maT
Sen
Sen, Tqven
Tqven
Cven vcvaleT ricxvi Jer verbali subieqtisa, mere verbali
obeqtisa da miviGeT awmKoSi 19 gansxvavebuli forma: aqebs, aqeben;
gaqebs, gaqeben; gaqebsT: maqebs, maqeben; gvaqebs, gvaqeben; aqeb, aqebT;
maqeb, maqebT; gvaqeb, gvaqebT; vaqeb, vaqebT; gaqeb, gaqebT (samis gage-
biT: me _ Tqven, Cven _ Sen, Cven _ Tqven)... rusuli amave SemTxveva-
Si daJerdeboda 6 formas: хвалю, хвалишь, хвалит, хвалим, хвалите, хва-
лят... da es SesaZlebelia mxolod imitom, rom хвалю- zmna mxolod
erTi saxelis pirs aGniSnavs; amitom mas Kofnis sami forma mxolo-
obiTSi da sami mravlobiTSi; Koveli am formis Semdeg daubrko-
lebliv SeiZleba iqnes naxmari saxeli (damateba), romelic gnebavT
im pirisa da ricxvis; es saxelebi zmnazea damokidebuli, magram
zmna maT angariSs ar uwevs: zmnaSi isini araviTar monawileobas ar
iGeben, araviTar cvlilebas ar iwveven; ixile magal...
он хвалит
ты хвалишь
я хвалю
его, его, его,
тебя, себя, тебя,
меня, меня, себя,
их, их, их,
вас, нас, вас...
zemoxsenebulis mixedviT, gvgonia, gasagebia, ratom unda miviC-
nioT zmnis orpirianoba mTavar wKarod zmnis formaTa mravalfe-
rovnebisa da sirTulisa. sampiriani zmnebi mxolod odenobriv gan-
sxvavdebian orpirianisagan: am ukanasknels Tu o r i s a x e l i
u k a v S i r d e b o d a m o r f o l o g i u r a d (verbali subieqti
da erTi verbali obieqti), pirvelTan sami saxelia dakavSirebuli
(verbali subieqti da ori verbali obieqti); ori verbali obieqti-
dan zmnaSi realurad warmodgenilia Cveulebriv mxolod erTi; me-
ore ki _ TiTqmis mudam potencialurad: m-Txov-a man me igi, g-
Txov-a man Sen igi, (s)-Txov-a man mas igi: samsave SemTxvevaSi zmnaSi
aGniSnulia manmanmanman (verb. subieqti ----aaaa bolosarTiT), memememe, , , , SenSenSenSen, , , , mas mas mas mas (verb.
obieqtebi) _ mmmm, , , , gggg, , , , (ssss)winsarTiT, igiigiigiigi _ saxelis warmomadgeneli ki
zmnaSi ara Cans: igi potencialuradGa monawileobas zmnaSi..1 maga-
1 orpirianad ver gadavaqcevT zmnas `var~, agreTve nasaxelar zmnebs `me-
fobs~-is tipisa.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
55
liTSi, mi-m-akr-a man me mas, mi-g-akr-a man Sen mas, mi-akr-a [xanmet.:
mi-x-akr-a] man igi mas; samsave SemTxvevaSi aaaa bolosarTi gamowveulia
verb. sub. manmanmanman; amas garda memememe aGniSnulia mmmm-Ti, SenSenSenSen _ gggg-Ti. ... `miak-
ra~-Si arc erTi verb. obieqti ar Cans, orive potencialurad aris
amjamad aGniSnuli, magram xanmeti forma rom aGgvedgina, gveqnebo-
da mi-x-a-kr-a man igi mas; igiigiigiigi s a e r T o w e s i T p o t e n c i a -
l u r a d a r i s warmodgenili, xxxx formanti meore verbali obieq-
tis, masmasmasmas-isaa: miakra (← mixakra) zmnaSi, amgvarad, ufro cxadia ori
verbali obieqtis aGniSvna, vinem `Txova~- zmnaSi...
mravals SemTxvevaSi qarTuli erTpiriani zmnisagan SeiZleba
miviGoT orpiriani; magaliTad: zis igi: uzis igi mas, gizis igi Sen,
mizis igi me; aseve: zixar Sen, vzivar me _ uzixar Sen mas, vuzivar
me mas; mizixar Sen me, gizivar me Sen... egeve iTqmis zmnebis: wevs,
dgas, dgeba, Jdeba, wveba, Sreba, xmeba, kvdeba da sxv. Sesaxeb.1 es ga-
remoeba isev sirTules Tu matebs zmnas (Tumca aq saqme gvaqvs
sitKvawarmoebasTan da ara formacvalebasTan).
Cvens saskolo saxelmZGvaneloebSi am ociode wlis winadac
qarTul zmnebSi ganarCevdnen or uGvlilebas (mimoxras). pirvel
uGvlilebisad is zmnebi iTvleboda, romlebic `awmKo droSi pir-
vel pirSi v-iT iwKeba (me vaSeneb, vswer...); meore uGvlilebisad is
zmnebi miaCndaT, romlebic `awmKo droSi m-iT iwKeboda~ (miKvars,
mixaria, mrwams...): ix. magal. s. x u n d a Z i s `qarTuli gramatika~,
quTaisi 1907 w. gv. 20.
o r p i r i a n o b i s sakiTxi, cxadia, aseT pirobebSi ver dais-
meboda. sainteresoa, rom am niSnis mixedviT zmnaTa or uGvlile-
bad daKofa ZvelTaganve momdinareobs: ramdenadac viciT, pirvelad
igi am saxiT wamoaKena g a i o s m a Tavis kremenCugis gamocemuls
gramatikaSi 1789 wels (ix. gv. 27). Semdeg mas sitKvasitKviT imeore-
ben mTeli mecxramete saukunis ganmavlobaSi: s o l o m. d o d a S -
v i l i (ix. `Semoklebuli qarTuli Grammatika~, tfil. 1830 w., gv.
23), p l a t o n i o s e l i a n i (`pirvel dawKebiTni kanonni qarTu-
lisa Grammatikisani~, tfil. 1840 w. gv. 47, a r. q u T a T e l a Z e
(`pirveldawKebiTi qarTuli grammatika~ tfil. 1889, gv. 89),
s. x u n d a Z e... p. k v i c a r i Z e c ki, Tumca grZnobs qarTuli zmnis
sxvagvarobas, magram sakiTxis marTebulad dasmas ver axerxebs (ix. misi
`qarTuli swormetKveleba~, tfil. 1888, gv. 126-130), Tumca mainc
etKoba erTs rameSi winsvla: is, rac sxvebs or mimoxrad miaCnda, man
erTi mimoxris or formad miiCnia: `mimoxra qarTul zmnas aqvs erTad
erTi, romelic damKarebulia ors formazeo~... ambobs igi (_ mxedve-
w e r i l e b i
56
lobaSi aqvs vvvv da mmmm-Ti dawKebuli formebi: iqve, gv. 129).
m a r i b r o s e asxvavebs pirdapirsa da arapirdapir zmnebs,
CamoTvlis verbal obieqtis niSnebs, magram misTvisac ar aris cxa-
di, ra mimarTebaSia es niSnebi verbali subieqtis niSnebTan (ix. mi-
si L'art liberal, parizi, 1834, gv. 169-171)...
brwKinvale gamonakliss d i m. K i f i a n i warmoadgens. igi
adarebs qarTul zmnas evropul enaTa zmnebs da garkveviT aGniSnavs
qarTuli zmnis ara erTs arsebiTs Tvisebas; ase, magal.: 1. qarTul
zmnas Kovelgan da KovelTvis Tavisi sakuTari niSnebi aqvs, romli-
Tac piri da ricxvi maSinve gairCeva da nacvalsaxeli ki Tumca SeiZ-
leba KovelTvis ixmarebodes, magram sayiro aras dros ar aris...
(`axali qarTuli grammatika~, s. peterburGi, 1882, gv. 74) anda: 2.
`sxva enebSi zmna ra xmisac unda iKos an ra saxisac, boloTi icno-
beba da Cveni zmnisa ki umTavresi niSani Tavi aris~ (iqve, gv. 75),
anda 3. evropuli zmna, ra saxisac unda iKos da ra droisac,
KovelTvis erTsa da imave brunvas an brunvebs moiTxovs, mag. писать,
пишу, написал _ просьбу... qarTuli zmna ki Tav-Taviss dros sxvadas-
xva brunvas iTxovs: me vswer... leqsebsa... me vswere, vswero leqsebi
(iqve, gv. 76) da, rac mTavaria d. K i f i a n s Semoaqvs cnebebi
`m i u m a r T a v a d d a m i m a r T v i T (anu: miumarTvelad, mi-
marTulebiTad) d a x r i s a~ (uGvlilebisa) _ iqve, gv. 78.
mimarTviT daxris Sesaxeb laparakobs, rom igi warmoadgens:
`1. miumarTvelad moqmedebas an mdgomareobas sami pirisas cal-cal-
ke, 2. pirveli piris mimarTulebas [Cven axla vitKodiT: `mimarTe-
bas~] meoresTan da mesamesTan, 3. meore piris mimarTulebas pirvel-
Tan da mesamesTan da 4. mesame piris m i m a r T u l e b a s pirvel-
Tan da meoresTan~ _ (iqve, gv. 78); magalTad: miumarTavad iqneboda
nauGvlebi: vakeTeb, akeTeb, akeTebs; mimarTviT pirv. pirisagan meo-
res da mesamesTan: gakeTeb... vakeTeb... meore pirisagan pirvelTan da
mesamesTan: makeTeb... akeTeb... mesame pirisagan pirvelsa da meores-
Tan: makeTebs... gakeTebs... (iqve, gv. 78-88).
rogorc aqidan Cans, `miumarTavi~ iseTi formaa, rodesac ver-
bal obieqtad mesame piria: vakeTeb, akeTeb, akeTebs _ `mas~, mimar-
TviTs ki verbal obieqtad meore da pirveli piric aqvsT... miumar-
Tavi uGvlileba d i m. K i f i a n i s a igivea, rasac Semdeg akad. n.
m a r m a 1 Tavis tabulebSi absoluturi uGvlileba uwoda (абсо-
1 akad. n. m a r a m d e amave niadagze ixilavs qarTul zmnebs da miumarT-
velsa da mimarTebiTs formebs arCevs metis zedmiwevnilobiT k. d o d a S -
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
57
лютное спряжение), mimarTviTi kidev _ akad. n. m a r i s _ mimarTe-
biTi (относительное спряжение). orpirianobis sakiTxi arc d i m.
K i f i a n s dausvams, magram man arsebiTad Kvelaferi mogvca amisa-
Tvis.
zmnis erTpirian formas absoluturs uwodeben, orpirians
(da sampirians) _ relatiurs. qarTulSi frazis agebuleba zmnazea
damokidebuli; T u z m n a e r T p i r i a n i a , s a x e l i , v e r -
b a l i s u b i e q t i , m u d a m s a x e l o b i T S i a: igiigiigiigi _ dgeba,
dadga, damdgara... igiigiigiigi _ kvdeba, mokvda, momkvdara... igiigiigiigi _ Zlierde-
ba, ganZlierda, gaZlierebula...; amisi formulaa: sasasasaxexexexelolololobibibibiTi Ti Ti Ti + + + +
zmnazmnazmnazmna...
Tu zmna orpiriania , m o s a l o d n e l i a o r n a i r i
m d g o m a r e o b a: `1. o r p i r i a n z m n a s T a n d a k a v S i r e -
b u l i s a x e l e b i, v e r b a l i s u b i e q t i d a v e r b a -
l i o b i e q t i, b r u n v a s a r i c v l i a n, ra droSiac ar
gadaviKvanoT zmna, v e r b a l i s u b i e q t i s a x e l o b i T S i a,
v e r b a l i o b i e q t i m i c e m i T S i: `Svili ukvdeba dedas, Svi-
li moukvda dedas, Svili mokvdomia dedas... piri uSreba avadmKofs,
piri gauSra avadmKofs, piri gaSrobia avadmKofs. aseTi zmniani
frazis formulaa sasasasaxexexexelolololobibibibiTi Ti Ti Ti + + + + zmna zmna zmna zmna + + + + mimimimicecececemiTmiTmiTmiT... 2. o r p i r i a n
z m n a s T a n d a k a v S i r e b u l i s a x e l e b i d r o T a m i -
x e d v i T b r u n v a s i c v l i a n: droTa pirvels JgufSi (awmKo,
namKo usruli, koniunqtivi pirveli, mKofadi): v e r b a l i s u -
b i e q t i s a x e l o b i T S i a, verbali obieqti _ m i c e m i T -
S i a, erTi iqneba Tu ori: monadire klavs irems... monadire arTmevs
mezobels Tofs... droTa meore JgufSi (namKo ZiriTadi anu aoris-
ti, koniunqtivi meore) v e r b a l i s u b i e q t i m o T x r o b i T -
S i a, v e r b a l i o b i e q t i k i _ s a x e l o b i T S i, Tu erTia,
xolo Tu oria, erTi saxelobiTSia, meore micemiTSi: monadirem mo-
kla iremi... monadirem waarTva mezobels Tofi... droTa mesame
JgufSi (namKo sruli, namKo winarewarsuli, koniunqtivi mesame)
v e r b a l i s u b i e q t i i s e v s a x e l o b i T S i a, v e r b a l i
o b i e q t i m i c e m i T S i (Tu erTi iKo; Tu ori, erTi _ micemiT-
Si daismis, meore _ naTesaobiTSi TandebuliTurT da kargavs mo-
v i l i Tavis werilebSi: `sagramatiko eskizi...~ (`iveria~, 1887, #214, 215,
216, 217, 219, 220, 222) da `axali gza-kvali gramatikis kvleva-Ziebisa~
(`moambe~ 1894 w. #4, 6).
w e r i l e b i
58
rfologiur kavSirs zmnasTan): monadires mouklavs iremi... monadi-
res waurTmevia Tofi mezoblisaTvis...
aseT orpirian zmnaTa Semcveli frazebisaTvis ar kmara erTi
formula, sayiroa sami, droTa TiToeuli JgufisaTvis calke. dro-
Ta pirveli JgufisaTvis: sasasasaxexexexelolololobibibibiTiTiTiTi (verb. subieqti) + + + + zmna zmna zmna zmna ++++ mi mi mi mi----
cecececemimimimiTiTiTiTi (erTi an ori: verb. obieqti). droTa meore JgufisaTvis:
momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTi (verb. sub.) + + + + zmnazmnazmnazmna + + + + sa sa sa saxexexexelolololobibibibiTiTiTiTi (verb. obieqti [+ mi-
cemiTi (meore verb. obieqti)]... droTa mesame JgufisaTvis: mimimimicecececemimimimiTiTiTiTi
(verb. obieqti) + + + + zmna zmna zmna zmna + + + + sasasasaxexexexelolololobibibibiTiTiTiTi (verb. subieqti)... ukanaskneli
tipis orpiriani zmna (klavs igi mas) iwodeba g a r d a m a v a l a d,
Kvela sxvagvari (orpiriani Tu sampiriani) zmna _ g a r d a u v a -
l a d iTvleba. gardagardagardagardauuuuvavavavalia lia lia lia Kvela zmna, Tu masTan dakavSirebuli
sasasasaxexexexelis Tu salis Tu salis Tu salis Tu saxexexexelelelelebisbisbisbis (verbali subieqtis, verbali obieqtis)
brunbrunbrunbrunva drova drova drova droTaTaTaTa sa sa sa samsamsamsamsave Jgufve Jgufve Jgufve JgufSi ucSi ucSi ucSi ucvlevlevlevlelialialialia; gardauvali SeiZleba
iKos erTpiriani zmnac da orpirianic. gardagardagardagardamamamamavavavavalia lia lia lia Koveli zmna,
Tu masTan dakavSirebuli sasasasaxexexexelelelelebisbisbisbis (verb. subieqtisa da verb. obi-
eqtis) brunbrunbrunbrunva icva icva icva icvlevlevlevleba droba droba droba droTa meTa meTa meTa meoooore Jgufre Jgufre Jgufre JgufSiSiSiSi:::: saxeldobr, Tu verververver----
babababali suli suli suli subibibibieqeqeqeqti moti moti moti moTxroTxroTxroTxrobiTbiTbiTbiTSi daSi daSi daSi daisisisismis mis mis mis da veveveverrrrbabababali obili obili obili obieqeqeqeqtitititi (erTi
mainc) sasasasaxexexexelolololobiTbiTbiTbiTSiSiSiSi, _ , _ , _ , _ man igi man igi man igi man igi (an: manmanmanman _ mas igiigiigiigi), ai Cveulebrivi
sqema gardamavali zmnisa droTa meore JgufSi: manmanmanman dawera igiigiigiigi, , , , manmanmanman
dauwera mas igiigiigiigi, , , , manmanmanman waarTva mas igiigiigiigi, , , , manmanmanman aaSena igi, man daangria
igiigiigiigi da sxv.1
1 moTxrobiTi brunva Tanamedrove samwerlobo qarTulSi xSirad umar-
Tebulod ixmareba: `man dapirda, man daexmara, man daenizlava, man SeekamaTa~ da
sxv. bevrs SemTxvevaSi am SecTomas agvacilebs verbali obieqtis kriteriumi:
Tu (verbali) `obieqti saxelobiTSi ar daismis, zmna gardamavali ar aris~, e.
i. moTxrobiTi ar SeiZleba vixmaroT (prof. a. SaniZe): SeekamaTa masmasmasmas, dae-
nizlava masmasmasmas, daexmara masmasmasmas _ obieqti `masmasmasmas~ aris, verbali subieqti saxelobiTSi
unda daisvas: SeekamaTa mas igi (da ara `man~), daenizlava mas igi, daexmara mas
igi...
magram KovelTvis es niSani ver gvSvelis: verbali obieqtis brunvac
SeiZleba airios; ase magal. zogi ukve ambobs: man dapirda fuli (nacvlad: igi
dapirda fuls)... amitom axali qarTulisaTvis SeiZleboda zmnis formisTvis
migvemarTa: T u m r a v l o b i T i s m e s a m e p i r i ----eseseses'iT b o l o v d e b a,
z m n a g a r d a m a v a l i a, u n d a v i x m a r o T manmanmanman, Tu ----enenenen'iT
b o l o v d e ba, z m n a g a r d a u v a l i a , u n d a v i x m a r o T isisisis
(i g i ) d a a r a m a n: daweres, mokles, waikiTxes, waarTves maTmaTmaTmaT, _ dapirdnen,
daexmarnen, daenizlavdnen, SeekamaTnen, _ iginiiginiiginiigini... es miT ufro sayiroa, rom
aris rigi gardamaval zmnaTa, romlebTan verbali obieqti ar ixmareba: iKvira,
iskupa, itriala, iGriala, iwuxa... (man); obieqtis mixedviT aq risame garkveva
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
59
rusulma (da arc sxva evropulma) enam ar icis amgvari ram:
droTa mixedviT saxelTa brunvebi ar icvleba; SeadareT zemoT
moKvanil frazebs rusuli frazebi: охотник убивает оленя, охотник
убил оленя; охотник, оказывается, убил оленя...
qarTuli zmnis sirTulisa da TaviseburebaTa mTavari wKaro,
vimeorebT, piris aGniSvnidan momdinareobs; orpiriani (da sampiria-
ni) zmnebi rom ara gvqondes, zmnebis problema simwvaves dakargavda.
amjamad ki qarTuli zmnis sirTule aris is safuZveli, romelzedac
aGmocenebulia qarTuli frazis Sedgenilobisa da meqanizmis Tavi-
sebureba: T a v i s e b u r i m o r f o l o g i a i Z l e v a T a v i -
s e b u r s i n t a q s s .
dagvrCa ganuxilavi zmnis qceva. qarTulSi Koveli fexis gada-
dgmaze ixmareba aseTi formebi: v-klav, v-i-klav, v-u-klav... v-xarSav,
v-i-xarSav, v-u-xarSav, v-a-xarSav... vyri, v-i-yri, v-u-yri, v-a-yri. Seva-
daroT: v-klav da v-i-klav; v-klav cxvars da v-i-klav cxvars, _ gan-
sxvaveba naTelia; pirvels frazaSi (vklav cxvars) ara Cans visia es
cxvari, an visTvis klaven mas: vklav cxvars _ Cemsas, Sensas, misas
(sxvisas) CemTvis, SenTvis Tu sxvisTvis : Koveli maTgani SeiZleba
vixmaroT, radganac arc erTi ar aris nagulisxmebi; frazaSi ki: `v-
i-klav me cxvars~ sxvagvari mdgomareobaa; orSi erTi: an cxvari Ce-
mia, `da-v-i-klav~ niSnavs `Cemsas vklav~, an `viklav~ niSnavs `CemTvis
vklav~ (cxvari SeiZleba Seni an misi iKos)... rusulad rom gadagve-
Targmna qarTuli fraza `cxvars viklav~, unda gveTqva: режу овцу для
себя an режу свою овцу...
am f r a z i s S i n a a r s i a m j a m a d C v e u l e b r i v s
e r T s SesaZleblobas ufro gulisxmobs: `viklav cxvars~ _ `vklav
CemTvis~... magram SeiZleboda `viklav~- zmnis Semdeg iseTi saxeli
dagvesva, rom aseTi gageba s r u l i a d SeuZlebeli KofiliKo:
`viklav Tavs~: am frazas mxolod erTi Sinaarsi SeiZleboda qondes:
`Cemsas (am SemTxvevaSi _ `Tavs~ _) vklav~ (`CemTvis vklav~ _ aq uaz-
roba iqneboda)... amgvarad `v-i-klav~- zmna konteqstis mixedviT SeiZ-
ar SeiZleba, mravlobiTis daboloeba ki aqac dagvexmareba: iKvires, iskupes,
itriales, iGriales... Kvelgan ----eseseses aris, maSasadame, KvelasTan manmanmanman unda vixma-
roT: man _ iKvira, iskupa, itriala, iGriala, iwuxa, maT _ iKvires, iskupes,
itriales, iGriales, iwuxes... da sxva. zogi kuTxis mkvidrni (magal. imerlebi)
----eseseses daboloebis nacvlad ----enenenen-s xmaroben: `imgenma daweren, gaakeTen, aaSenen~,
xolo gardauval zmnebTan manmanmanman-s xmaroben: man movida, mokvta... da sxva. Cveni
wesi maT veras uSvelis; wesebi, saerTod, aseT SemTxvevaSi uZluria.
w e r i l e b i
60
leba aGniSnavdes an: 1. `Cemsas vklav~ an 2. `CemTvis vklav~.1 aseve:
`vyri _ v-i-yri~: viyri purs (= CemTvis vyri), viyri xels (= Cemsas
viyri)... es Sinaarsi zmnisa SeqSeqSeqSeqmna im mna im mna im mna im `̀̀̀iiii~~~~----mmmm, , , , rorororomemememelic pilic pilic pilic piris niris niris niris niSanSanSanSansa sa sa sa
da fuda fuda fuda fuZes SoZes SoZes SoZes Soris aris moris aris moris aris moris aris moTavTavTavTavsesesesebubububulililili:::: v-i-klav (Cemsas an CemTvis),
i-klav (Sensas an SenTvis), i-klav-s (Tavisas an TavisTvis)... v-i-
klavT, i-klav-T, i-klaven...
am `i~-s a d g i l a s r o m `u~-ni d a i s v a s, zmna axal, gan-
sxvavebul mniSvnelobas miiGebs: v-u-klav me (mezobels cxvars...);
aqac ornairi gagebaa SesaZlebeli: an cxvari m e z o b l i s a a da
me mas vklav, anda: cxvars m e z o b l i s T v i s vklav, SeiZleba igi
Cemi iKos an Seni; am frazaSi upiratesoba meore gagebas unda mieni-
yos, Cveulebriv: m e z o b e l s cxvars vuklav _ m e z o b l i s a -
T v i s vklav... magram, aseTi gageba srulebiT SeuZlebeli iqneba
f r a z a S i: guls vuklav (mSoblebs Cemi s i z a r m a c i T ); es Se-
iZleba mxolod erT rames niSnavdes: mSoblebis guls vklav... aseve:
suls vuwuxeb, anda: wigns vukargav amxanags (= vkargav amxanagis
wigns)2...
v-a-klav cxvars Jirks, v-a-wer dafaze magaliTs... am zmnebSi `a~-
sTan aris dakavSirebuli sxvagvari Sinaarsi: v-a-wer _ raGacaze
vwer raGacas, v-a-klav _ raGacaze vklav raGacas, Tu viGacas... ase-
ve zmnebSi: da-a-sxa, da-a-furTxa, da-a-kra...
am sailustracio magaliTebis ganxilvidan Cans, rom qarqarqarqarTul Tul Tul Tul zmnazmnazmnazmnaSi fuSi fuSi fuSi fuZis win SeZis win SeZis win SeZis win SeiZiZiZiZleleleleba Caba Caba Caba CaererererTos xmovTos xmovTos xmovTos xmovnenenenebi bi bi bi ((((iiii, , , , uuuu, , , , aaaa)))), , , , rorororomelmelmelmelnic nic nic nic aGniSaGniSaGniSaGniSnanananaven sxvaven sxvaven sxvaven sxvadasdasdasdasxvagxvagxvagxvagvar mivar mivar mivar mimarmarmarmarTeTeTeTebas zmnis subas zmnis subas zmnis subas zmnis subibibibieqeqeqeqttttsa da obisa da obisa da obisa da obieqts eqts eqts eqts an TviT obian TviT obian TviT obian TviT obieqeqeqeqtebs Sotebs Sotebs Sotebs Sorisrisrisris.... qarTuli zmnis es sitKvasitKvasitKvasitKvawarwarwarwarmomomomoeeeebibibibiTi kaTi kaTi kaTi ka----
tetetetegogogogoria ria ria ria iwodeba qce qce qce qcevadvadvadvad. . . . iiii, , , , uuuu, , , , aaaa _ xmovnebi qcevis maCvenebeli
xmovnebia. iiii-iT aGniSnul qcevas s a T v i s o s uwodeben, uuuu-Ti
aGniSnuls _ s a s x v i s o s, xolo aaaa-Ti aGniSnuls _ s a z e d a -
o s 3 ... aqve davZenT: 1. ----iiii---- fuZis win KovelTvis qcevis niSani ar
1 namKo ZiriTadSi garCeulia preverbebiT: `mo-v-i-kali Tavi~, magram `da-
v-i-kali cxvari~, anda: `ga-v-i-yeri xeli~, `mo-v-i-yeri puri~...
istoriulad pirveli Sinaarsia upiratesi: `saTavisoba~ aqidan unda
iKos ganviTarebuli: e. i. Tavdapirvelad `viklav~ niSnavda mxolod `Cemsas
vklav~ da gulisxmobda `Tavs~, sxva SemTxvevaSi sakuTari sxeulis nawilsa; ma-
gal. `viyri~ niSnavda Cemi sxeulis nawils vyri: xels, fexs viyri... mxolod
Semdeg gafarTovda misi Sinaarsi: Cemsas _ CemTvis... 2 u-s pirveladi Sinaarsi aseTi unda KofiliKo: v-u-kargav _ misas vkar-
gav; v-u-klav _ misas vklav... 3 aras vambobT aq e. w. s a r v i s o qcevis Sesaxeb: sxva qcevebs igi
upirispirdeba imiT, rom qcevis Sinaarsi ara aqvs. e. w. saTanao Cven qcevad ar
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
61
aris, aramed vnebiTobis maCvenebelic SeiZleba iKos, magal.: ikvlis,
iwereba, ixarSeba... 2. ----iiii---- SeiZleba vnebiTobis maCvenebli ar iKos,
qcevis niSani iKos, magram ar qondes saTaviso Sinaarsi; magal. da-i-
wKo, a-i-Go... agreTve iKos ----uuuu----, magram ar Candes `sasxviso~ moqmede-
ba (mag. uKvars, ukvirs, uCans...); gansakuTrebiT es iTqmis sazedao
qcevis ----aaaa-s Sesaxeb; sazedaoba mraval SemTxvevaSi ar Cans, magal.: mi-
a-rTva, mi-a-woda, mi-a-Kena man igi mas... uadgilobis gamo ver SevCer-
debiT aseT movlenebze; uKuradGebod vtovebT im didad saintere-
so faqtebsac, romelnic axasiaTeben saTavisosa da sasxviso qcevis
urTierTobas, roca verbal obieqtad memememe da SenSenSenSen aris (igi _ u-klavs
mas mas, g-i-klavs Sen mas, m-i-klavs me mas...): saTanado literatura-
Si es faqtebi ganxilulia, maTi axsna ki aq uadgilo iqneboda. Cveni
miznisaTvis sakmarsia imis aGniSvnac, rom qarTul zmnas aqvs kate-
goria qcevisa da misi es Taviseburebac (Tumc s i t K v a w a r m o e -
b i T i) isev sirTules qmnis da qarTul zmnaSi garkvevas aZnelebs.
evropul enebTan SedarebiT e. w. k a u z a t i v i qarTuli
zmnis Taviseburebebis axal moments qmnis.1 kauzatiurad iwodeba is
s i t K v a w a r m o e b i T i formebi, romlebic qarTuls gramati-
kebSi meTvramete saukunidan `sxmiT-gardasvliTis~ (da `kvlavsxmiT-
gardasvliTis~) saxeliTaa cnobili; amis magaliTia: wera _ aweri-
na,2 xata _ axatvina, adgina _ adgenina, aSena _ aSenebina... rusulSi
(an sxva evropul enaze) es formebi mTeli fraziT Tu gadmoicema:
awerina _ заставил писать, axatvina _ заставил рисовать, aSenebina _
заставил строить... qarTulSi kauzativebs SeuZliaT saTaviso da sa-
sxviso qceva awarmoon, _ saTaviso iSviaTad, sasxviso _ Cveulebriv:
gaaKrevina _ gaiKrevina (= Tavisi gaaKrevina: magal. mtveri gaiKrevi-
na...), moayedvina _ mouyedvina = moayedvina mas igi misTvis (sxvis-
Tvis). zmnazmnazmnazmnaSi oriSi oriSi oriSi orisa da sasa da sasa da sasa da sami pimi pimi pimi piris aGniSris aGniSris aGniSris aGniSvnavnavnavna, , , , qceqceqceqcevavavavaTa da kaTa da kaTa da kaTa da kauuuuzazazazatitititiveveveve----
bis warmobis warmobis warmobis warmoeeeebabababa _ TiToeuli calke da Kvela erTad qmnis formaTa im
xlarTs, romelic qarTuli zmnis damaxasiaTebelia da mis siZneles
migvaCnia: q c e v a s i t K v a w a r m o e b i T i (da ara formacvalebiTi) kate-
goriaa; amitomac Kovel qcevas T a v i s i m a w a r m o e b e l i e l e m e n t i
u n d a q o n d e s; `saTanao qcevas~ ki es ar gaaCnia. 1 kauzatiuri formebi indo-evropul enebSi Zvel-indurs qonda. 2 qarTuls gramatikebSi awarmoeben `kvlavsxmiTgardasvliT~-sac: awerine-
bina, aSenebinebina, axatvinebina: xelovnuri warmoeba.
w e r i l e b i
62
gansazGvravs. ukanasknel ors, rogorc s i t K v a w a r m o e b i T s
k a t e g o r i a s, Cven gakvriT SevexeT, piris sakiTxi ki ufro da-
wvrilebiT (Tumca ara srulad!) ganvixileT; es gasagebicaa: qarTu-
li frazis agebulebis TaviseburebisaTvis orpirianoba-sampiriano-
bas gadamwKveti mniSvneloba aqvs. 1 ra saxes iGebs aseT pirobebSi
qarTuli enis sintaqsi _ amis Sesaxeb calke mogvixdeba saubari.
1 visac moesurveba am werilSi dasmul sakiTxebTan gacnoba, mivuTiTeb
Semdegs literaturaze: 1. n. m a r i s `ZiriTadi tabulebi Zveli qarTuli
gramatikisa...~ ptrb. 1908 w. (rusul.); 2. m i s i v e: Zveli-samwerlobo qarTu-
lis gramatika, _ lenigr. 1925 w. (rus.); 3. prof. a. S a n i Z e: subieqturi
prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTulSi, tfil.
1920. aq sxva pirTa Sesaxebac uxvad aris mowodebuli cnobebi; oGond unda
aGiniSnos, rom avtori ar arCevs zmnis subieqt-obieqts SesitKvebis subieqt-
obieqtisagan, da verbal subieqt-obieqts qvemdebaresa da damatebas uwodebs,
rac SecTomaa. imave SecTomas aqvs adgili Cems werilSi `piris aGniSvna qar-
Tuls zmnaSi~ (saqarT. ganaTlebis muSaki, 1926 w. #14); es SecToma Tavidan
acilebulia Cvens narkvevSi: `martiv winadadebis problema qarTulSi I: qvemde-
bare-damatebis sakiTxi Zv. qarTulSi~ tf. 1928. _ qcevaTa da kauzativebis
Sesaxeb ix. a. S a n i Z e: `qarTuli zmnis saqcevi~ (tfil. univers. moambe, t. VI).
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
63
III
SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi sintaqsissintaqsissintaqsissintaqsis Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb
am werilSi Cveni msJelobis sagani unda KofiliKo qarTuli
sintaqsis Taviseburebani, magram aucilebeli xdeba winaswar gaverk-
veT saerTod sintaqsis ZiriTad sakiTxebSi zogadad mainc. wi-
naaGmdeg SemTxvevaSi qarTuli sintaqsis TaviseburebaTa Sesaxeb
msJeloba SeiZleba darCes sruliad gaugebari.
r a a r i s s i n t a q s i? Cveni skolis maswavlebels rom Se-
ekiTxoT, mas uwinares Kovlisa winadadeba moagondeba: sintaqsi xom
winadadebas exeba, martivsa, rTuls Tu SeerTebuls; is xom gvaswav-
lis, ra aris qvemdebare, Semasmeneli, damateba, gansazGvreba, gare-
moeba... ai sintaqsis sakiTxebi, mis problemaTa are garkveuls wre-
ebSi gavrcelebuli Sexedulebis mixedviT.
ganaTlebuli adamiani, romelsac gramatikul sinamdvilesTan
uSualo kavSiri ara aqvs, sintaqsSi sxva rasme gulisxmobs; sintaqsi
misTvis iseTi disciplinaa, romelic swavlobs metKvelebis formebs
ki ara, aramed Sinaarseul momentebs; es aris T i T q m i s igive,
rac moZGvreba stilis Sesaxeb, Kovel SemTxvevaSi, raGac myidrod
dakavSirebuli am ukanasknelTan.
sintaqsis istoriaSi Cven vipoviT iseT faqtebs, romelnic ga-
sagebad gaxdian, Tu ratom da rogor SeiZleba gaCeniliKo aseTi Se-
xedulebebi, magram arc istoria, arc Tanamedrove viTareba sintaq-
sisa ar gvaZlevs sabuTs aq warmodgenili Sexedulebani erTaderT
Sexedulebad miviCnioT. meoris Sesaxeb laparakic ar SeiZleba, pir-
velic ki mxolod erT-erTi Sexedulebaa, Tumca sakmaod gavrcele-
buli. arsebobs sxva Sexedulebac, ara nakleb gavrcelebuli, Seuda-
rebliv ufro dasabuTebuli.
erTis sitKviT, sintaqsis gagebaSi erTgvarobas vera vpovebT,
adgili aqvs sxvadasxva mimarTulebas. cnobili ingliseli logikosi
J.s. m i l i Tavis SesaniSnav kurss l o g i k i s a s iwKebs sitKve-
biT: `logikis avtorebi Zalze cildebian erTurTs, rogorc logi-
kis gansazGvrebaSi, ise misi detalebis dalagebaSi; es imes imes imes imTaTaTaTaviTviTviTviTve ve ve ve iKo moiKo moiKo moiKo mosasasasalodlodlodlodneneneneli iseT sali iseT sali iseT sali iseT saganganganganSiSiSiSi, , , , sasasasadac mwerdac mwerdac mwerdac mwerlelelelebi erbi erbi erbi erTi da imaTi da imaTi da imaTi da imave ve ve ve
w e r i l e b i
64
sitKvesitKvesitKvesitKvebiT aGniSbiT aGniSbiT aGniSbiT aGniSnanananaven ven ven ven s x v as x v as x v as x v a d a sd a sd a sd a s x v a gx v a gx v a gx v a g v a r c n ev a r c n ev a r c n ev a r c n e b eb eb eb e bbbb ssss~~~~ (xazi
Cvenia aaaa....CCCC....) es sitKvebi zedgamoyrili iqneboda sintaqszedac, grama-
tikosebi rom iseve, rogorc l o g i k o s e b i , Segnebulad miKve-
bodnen ama Tu im mimarTulebis gzas, _ rasac xSirad ara aqvs ad-
gili. ra aris sintaqsis sagani? ra TvalsazrisiT Seiswavlis igi am
sagans? ra meTodia aucilebeli am TvalsazrisiT garkveuli sagnis
Sesaswavlad? ra mimarTebaSi imKofeba ase Tu ise gagebuli sintaqsi
sxva saenaTmecniero disciplinebTan (fonetikasTan, morfologias-
Tan, semasiologiasTan?) _ es ZiriTadi sakiTxebi xSirad ara Tu
upasuxod aris datovebuli, aramed maTi dasmis sayiroebasac ki ar
grZnoben. da gana gasakviria, Tu sintaqsur Ziebas aklia Tanamimdev-
roba da masSi areulia is, risi arevac dauSvebelia?! gana bunebri-
vi ar aris, Tu sintaqsi Kvelaze mouwKobeli ubania enaTmecniereba-
Si da mis Sesaxeb arc Tu iSviaTad gaigonebT mware sitKvebs, samwu-
xarod marTebuls?! gansakuTrebiT es saskolo saxelmZGvaneloebs
exeba, romelTa marTali daxasiaTeba moismis enaTmecnier b u d e s
sitKvebSi: `axlandeli sintaqsi arc Tu logikaa, arc fsiqologia,
arc semasiologia; es aris r a G a c m e t a d r T u l i, u p -
r i n c i p o, u s i s t e m o d a u T a v b o l o~ (Основы синтаксиса
русск. яз. 1913; xazi Cvenia _ aaaa....CCCC....). aseTi mdgomareoba SemTxveviT ar
Seqmnila; es gamoiwvia saTanado sinamdvilis (sintaqsis sagnis) sir-
Tulem1 da masTan dakavSirebiT enaTmecnieruli azris istoriam.
da zogierTi cnobebi am istoriidan saukeTeso Sesavali iqne-
ba sintaqsis Tanamedrove mdgomareobis gasaTvaliswineblad. ro-
gorc cnobilia, Zvel kulturul xalxTagan damoukideblad mxo-
lod orma CamoaKaliba da ganaviTara gramatika: eseni arian indoe-
lebi da berZnebi. evropul enaTa Tanamedrove gramatikebi damKare-
bulia berZnul gramatikul sistemaze ise, rogorc es aris warmo-
dgenili d i o n i s e T r a q i e l i s `gramatikuls xelovnebaSi~
(`teqne grammatike~-Si) meore saukun. qr. win; es pirveli gramatika
1 sirTulis Sesaxeb rom vlaparakobT, mxedvelobaSi gvaqvs is myidro
kavSiri, romelic metKvelebasa da azrovnebas Soris arsebobs da romlis wKa-
lobiT metKvelebiTi da azrovnebiTi momentebis gaTiSva (enisa da azris Ses-
wavlisas) udidesi siZnelisa aGmoCnda; am niadagze warmoiSva _ logikaSi Se-
tana iseTi risame, rac gramatikas ganekuTvneba da gramatikaSi, piriqiT, iseTi
risame, rac logikaSi unda iKos, e. i. warmoiSva `logikis gramatizacia~ da
`gramatikis logizacia~ (amis Sesaxeb msurvels SeuZlia zogierTi cnobebi moi-
poos Cvens narkvevSi: `martiv winadadebis problema qarTulSi, I: qvemdebare-
damatebis sakiTxi Zvels qarTulSi~, tfil. 1928, Tavi pirveli).
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
65
Seicavs elementar moZGvrebas bgeraTa (`asoTa~, rogorc maSin
itKodnen) Sesaxeb da sakmaod vrcel analizs sitKvis formaTa cva-
lebisa da fuZeTa warmoebisa (e. w. morfologias awindelis gage-
biT). sintaqsi arsada Cans: man sami-oTxi saukune daigviana. sintaq-
sis mamamTavrad iTvleba a p o l o n i o s d i s k o l o (`mZime apo-
loni~), romlis moGvaweoba ganekuTvneba meore saukunes qr. Semdeg.
morfologia d i o n i s e s i da sintaqsi a p o l o n i o s i s a
(mciredis cvlilebebiT) saukuneTa ganmavlobaSi misabaZi magaliTi
da erTaderTi saxelmZGvanelo iKo Jer romaelTa xelSi da mTeli
awindeli dasavleTi evropisaTvis saSvalo saukuneTa ganmavlobaSi.
Cveni sakiTxis TvalsazrisiT gansakuTrebiT sagulisxmoa Sem-
degi faqti: d i o n i s e s `gramatikuls xelovneba~-Si sintaqss ad-
gili ara aqvs, magram winadadebis Sesaxeb laparaki ki aris (ra sa-
xiT, axlave vnaxavT), _ a p o l o n i o s m a sintaqsi Seqmna, magram
winadadebis Sesaxeb mis sintaqsSi araferi ismis. uwiuwiuwiuwinanananadadadadadedededebo sinbo sinbo sinbo sin----
taqtaqtaqtaqsisisisi (a p o l o n i o s i), usinusinusinusintaqtaqtaqtaqsod wisod wisod wisod winanananadadadadadedededeba ba ba ba ( d i o n i s e) _
ai originaluri mdgomareoba, romelic Kovel SemTxvevaSi axla ga-
vrcelebul Sexedulebas srulebiT ar egueba. SecToma iqneboda
gvefiqra, rom dionise ixilavs winadadebasa da mis nawilebs _ qvem-
debares, Semasmenels, damatebas, gansazGvrebas da sxv., aseTi ram mas
ar moepoeba, Tumca igi winadadebis gansazGvrebasac iZleva da mis
nawilebsac agviwers.
ra aris winadadeba? `winadadeba (logosi) aris sitKvaTa Seer-
Teba, romelic damTavrebul azrs warmogvidgens~. winadadebis nawi-
lebia: saxeli, zmna, mimGeoba, nawevari, nacvalsaxeli, windebuli,
zmnisarTi, kavSiri (sul rva). aqidan cxadad Cans, rom d i o n i s e s
winadadebis nawilebi igivea, rac Cveni `metKvelebis nawilebi~. ax-
landeli terminebiT rom vTqvaT, d i o n i s e a w a r m o e b s
m e t K v e l e b i s n a w i l T a k l a s i f i k a c i a s; winadadeba
mas yirdeba mxolod rogorc amosavali wertili: aris fraza, az-
ris gamomxatveli, aris sitKvaTa SenaerTi da ukanasknelSi Cven
gvaqvs sxvadasxvagvari sitKva: saxeli, zmna, nacvalsaxeli...1
1 amis aGniSvna sayirod vcaniT, sxvaTa Soris, erTi mosazrebis gamoc:
sul bolo xanebamde Cvens saskolo gramatikebSi ixmareboda termini
`s i t K v i s n a w i l i~ nacvlad `m e t K v e l e b i s n a w i l i~. ratom unda
daerqmiaT saxelisa gind zmnisaTvis `s i t K v i s n a w i l i ~: isini xom
mTeli sitKvebia da ara nawili sitKvisa?! es advili gasagebi iqneba, Tu
movigonebT, rom gamoTqma `sitKvis nawili~ `s i t K v a~ naxmaria ara axlan-
deli, aramed Zveli mniSvnelobiT: `si t K v a ~ = `Tqma~, `metKveleba~, da gamo-
w e r i l e b i
66
a p o l o n i o s d i s k o l o m pirvelma moxaza sintaqsis
are da naTlad aGniSna is sakiTxebi, romelnic sintaqss ganekuTvne-
bian. a p o l o n i o s i aseve svams sakiTxs: ratom aris sitKvaTa
erTi SenaerTi (erTi SesitKveba) swori da ratom meore araswori?
ratom SeiZleba, magal. `bavSvi TamaSoben~ da unda `bavSvi Tama-
Sobs~. pasuxi iKo: imitom rom, `TamaSobs~ da `bavSvi~ erTmaneTs Se-
efereba: saxelic mesame piria da zmnac, saxelic mxoloobiT ri-
cxvSia da zmnac. pirvel SemTxvevaSi ki, _ `bavSvi TamaSoben~ _
aseT rasme adgili ara aqvs: `bavSvi~ mxoloobiTSia, `TamaSoben~ _
mravlobiTSi... zogadad: SesitKvebis sisworisa Tu usworobis sa-
fuZveli imaSi mdgomareobs, rom Koveli sitKva, romelsac gaaCnia
sqesi, brunva, ricxvi, piri, SeiZleba SevaxamoT Sesaferi sqesis,
brunvis, ricxvis, piris mqone sitKvasTan. a p o l o n i o s i s am de-
bulebidan Cans, rom igi umTavresad sitKvaTa SeTanxmebas aqcevs
KuradGebas. marTva da SeTanxmeba ar aris garCeuli, magram d a -
d g e n i l i a k a r d i n a l u r i m n i S v n e l o b i s f a q t i, sa-
xeldobr, rom a r s e b o b s g a r k v e u l i d a m o k i d e b u l e -
b a s i t K v a T a S o r i s. amgvarad, a p o l o n i o s d i s k o l o m
dasva da gadawKvita sintaqsis ZiriTadi sakiTxi. advili gasagebia,
rad ewoda gramatikis am dargs `sintaqsi~. s i n t a q s i (s‚ntaqsis)
berZnuli sitKva, misi laTinuri Targmania konstruqcia (konstruq-
cio) da erTica da meorec niSnavs: `SeerTeba~, `Seneba~, `agebuleba~,
`ageba~ (ori an meti sitKvisagan sitKvaTa SenaerTisa, SesitKvebis).
sintaqsis sagania sitKvaTa SenaerTi, SesitKveba. cxadia, rom
erTi sitKvis sintaqsi SeuZlebelia. sitKvaTa SenaerTSi mTavar
rols asrulebs saxeli da zmna; sxva sitKvebi amaT ekedleba. a p o -
l o n i o s m a ganixila Sexameba nawevarisa saxelTan, nacvalsaxeli-
sa zmnasTan, windebulisa saxelebTan; ar ganuxilavs (Kovel SemTxve-
vaSi Cven dromde ar mouGwevia) saxelisa da zmnis Sexameba, maTi
sintaqsi.
a p o l o n i o s i ar afasebs sitKvebs im rolis mixedviT,
Kenebulia dionises `logos~-is SesatKvisad, sxvanairad rom vTqvaT, `sitKva~
naxmaria `w i n a d a d e b is~ mniSvnelobiT. a s e a n a x m a r i i g i a n t o n
p i r v e l i s gramatikaSic. amisda mixedviT `sitKvis nawili~ niSnavs wi-
nadadebis nawils~ _ d i o n i s e s zemoxsenebuli gagebiT. da roca meoce
saukunis romelime qarTveli gramatikosi ambobs: `s i t K v i s nawilebia: sax-
eli, zmna, nacvalsaxeli...~ arc Cven da, rac ufro sainteresoa, arc TviT is
odnavadac ar amCnevs, rom es aris ganmeoreba ori aTas asi wliT adre ga-
moTqmuli debulebisa.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
67
romelsac isini asruleben SesitKvebaSi, arc is procesebi aqvs ga-
rCeuli, romelnic SesitKvebas qmnian, _ marTva da SeTanxmeba, _
magram isic, rac man dautova Semdeg saukuneebs, udidesi mniSvne-
lobisaa: sintaqsis konstitucia dawerilia, naCvenebia, ra unda Se-
iswavlos man, ra safuZvelze unda warmoebdes es Seswavla.
Tu sadme termini Seefereba cnebas, termini `sintaqsi~ zedga-
moyrilia imisaTvis, rasac a p o l o n i o s i sintaqss uwodebs.
a p o l o n i o s i s sintaqsi ucvlelad Seinaxes saSvalo sau-
kuneebma: maT ganasxvaves mxolod marTva da SeTanxmeba, sintaqsuri
urTierTobis es ori saxe. winadadeba, rogorc sintaqsis sagani,
qvemdebare, Semasmeneli da sxv., rogorc winadadebis nawilebi am
xnis ganmavlobaSi arsada Cans sinsinsinsintaqtaqtaqtaqssssSiSiSiSi. es cnebebi sintaqsSi Cnde-
ba mecxramete saukuneSi. am cnebaTa gadmonergvisaTvis niadags amza-
deben TandaTanobiT meCvidmete saukunidan: e. w. racionaluri gra-
matika, Semdeg q r. v o l f i (meTvramete sauk.), g o t. h e r m a n i
da (fr. Slegeli da sxv.), _ mecxr. sauk. _, xolo am cnebebs am-
kvidrebs sintaqsSi k a r l b e k e r i...1
Cven xazgasmiT aGvniSneT, rom xsenebuli cnebebi ar iKo sinsinsinsin----
taqstaqstaqstaqsSiSiSiSi. SeiZleboda gvefiqra, rom es cnebebi (winadadeba, qvemdeba-
re, Semasmeneli) Seiqmna sintaqsSi mecxramete saukuneSi,2 manamde ki
ar arsebobda. araferi amis msgavsi: es logikis cnebebia warmoSo-
biT; logikaSi es cnebebi ZvelTaganve ixmareboda; winadadeba (`lo-
gosi~, imave dros msJelobasac aGniSnavs), qvemdebare (�upokeimeno-
ni), Semasmeneli (kaTegorumenon) ukve naxmari aqvs logikis mamamTa-
vars a r i s t o t e l e s (meoTxe saukuneSi qr. win); ase rom, es
terminebi ufro Zvelia, vinem TviT gramatika: isini ori saukuniT
win uswreben d i o n i s e s gramatikas. mexuTe saukuneSi qr. Semdeg
b o e T i u s m a laTinurad Targmna berZnuli terminebi: �upokeime-
non _ subieqtØad (qarT. qvemdebare), kaTegorumenon _ predikatØad
(qarT. Semasmeneli); sabolood logikaSi es laTinuri terminebi
damkvidrda meTvramete saukuneSi q r. v o l f i s wKalobiT.
amrigad, sintaqss ar qonda es terminebi, isini man logikidan
isesxa. logikis am terminebisa (da cnebebis) dasaxelebas gramatika-
Si win uZGoda Taviseburi gageba im urTierTobisa, romelic
1 k. bekeris `enis organizmi~ gamovida 1826 wels, xolo misi germanuli
gramatikis saxelmZGvanelo, romelmac gansakuTrebuli roli iTamaSa logicis-
turi sintaqsis gavrcelebis saqmeSi, gamocemulia 1837 w. 2 aseTi gansazGvrebis dafaseba ix. qvemoT.
w e r i l e b i
68
metKvelebasa da azrovnebas Soris arsebobs; mecxramete saukunis
dasawKisSi e. w. romantikosebma wamoaKenes debuleba azrovnebisa da
metKvelebis organuli erTobis Sesaxeb da am niadagze winadadeba
gamocxadebul iqna azris ganmaxorcieleblad, azris nawilebisa da
winadadebis nawilebs Soris dasves igiveobis niSani. amasTan dakav-
SirebiT gaCnda gramatikaSi winadadebis is cnobili gasnazGvreba,
romlis popularobas misive ukuGmarToba Tu Seedreba da romelic
gveubneba: `azri, gamoTqmuli zepirad an weriT, aris winadadeba.1
am istoriuli eqskursis mizani iKo daenaxvebina, rom gavrce-
lebuli Sexeduleba sintaqsis sagnisa da cnebis Sesaxeb warmoiSva
sakmaod Tavisebur pirobebSi axlo warsulSi (mecxramete saukune-
Si). amave saukunem dagvitova ori sxva arsebiTad gansxvavebuli ga-
geba sintaqsisa. meoce saukunes axali Sexeduleba ar moucia.
ase rom, Tu Tanamedrove mdgomareobas sistematurad mimovixi-
lavT, Cven win sintaqsis sami gansazGvreba dadgeba: 1. sintaqsi aris
moZGvreba sitKvis klasebisa da sitKvis formebis mniSvnelobis Se-
saxeb; 2. sintaqsi aris moZGvreba winadadebis Sesaxeb; 3. sintaqsi
aris moZGvreba SesitKvebis formisa da mniSvnelobis Sesaxeb.2 wina-
dadeba, rogorc erT-erTi saxe SesitKvebisa, ukanasknel mimarTule-
basac aqvs Cveulebriv sintaqsis sagnad miCneuli; amdenadve ukanas-
kneli ori Sexeduleba erTmaneTs nawilobriv faravs sintaqsis sa-
gnis gagebaSi (oGond ufro viwroa). rac Seexeba pirvels, igi arse-
biTad upirispirdeba ors ukanasknels.
Sexeduleba, rom sintaqsi Seiswavlis sitKvaTa klasebisa da
sitKvaTa formebis mniSvnelobas, wamoaKena slavuri enebis mkvlevar-
ma m i k l o S i C m a; misi `slavuri enebis SedarebiTi gramatikis~ me-
oTxe tomis _ `sintaqsi~-s (1872 w.) pirvelsave TavSi naTqvamia:
`gramatikis is nawili, romelmac unda ganixilos sitKvaTa klasebi-
sa da sitKvaTa formebis mniSvneloba, aris sintaqsi. sintaqsi amis-
1 aseTi gansazGvrebis dafaseba ix. qvemoT. 2 sakmaod xSirad sintaqsSi ganixilaven formaTa mniSvnelobasac da wi-
nadadebasac; aseTi sintaqsi srulebiT ar asabuTebs, ratom swavlobs is
swored am sagnebs da am TvalsazrisiT. ramdenadac aseT SemTxvevaSi dasabuTe-
bul SexedulebasTan ara gvaqvs saqme, calke mimdinareobad misi gamoKofa da
dafaseba zedmetad vcaniT _ aras vambobT, agreTve ukanasknel wlebSi Taname-
drove filosofiis (kerZod, e d m. h u s e r l i s) zegavleniT wamowKebul
originalur cdaze (p o r c i g i s a, 1925 w.), rom sintaqsi miCneul iqnes
moZGvrebad mniSvnelobaTa Sesaxeb, _ am sitKvis sruliad Taviseburi gagebiT:
es Sexeduleba Jer saprogramo msJelobis farglebs ar gascilebia.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
69
da mixedviT ganiKofeba or nawilad, romelTaganac pirvelis sagania
sitKvaTa klasebis, meoresi ki _ sitKvaTa formebis mniSvneloba~.
sitKvaTa klasebSi mikloSiCi gulisxmobs metKvelebis nawilebs da
sintaqsis pirvels nawilSi ixilavs: 1.arsebiT saxels; 2. zedsarTavs
_ mis sqessa da ricxvs; 3. ricxviT saxels; 4. nacvalsaxels; 5. zmni-
sarTs; 6. kavSirsa da 7. zmnas _ mniSvnelobis mixedviT, ra Tqma un-
da! meore nawili mogviTxrobs sitKvaTa formebis mniSvnelobaTa Se-
saxeb; es formebia: saxelTa brunvebi; piri, ricxvi, dro da kilo.
amaT mniSvnelobaTa analizs undeba meore nawili. gakvriT, ama Tu
im mniSvnelobasTan dakavSirebiT m i k l o S i C i SeniSnavs, magal.:
es aris subieqti, romelsac logikis [imave] cnebisagan gansxvavebiT
gramatikuli SeiZleba vuwodoT; aseve _ predikats, ramdenadac
zmna predikats gamoxatavs, ewodeba gramatikuli predikati. magram
es cnebebi, iseve rogrc winadadeba _ cneba (magal., usubieqto wi-
nadadebaTa Sesaxeb msJelobisas), amotivtivdebian aqa-iq imdenad,
ramdenadac mniSvnelobaTa analizisas mkvlevari gverds ver auxvevs
am terminebs _ da mxolod!
vervin uarKofs, rom m i k l o S i C i s Sexedulebas erTnairi
Tanamimdevroba da Sinagani mTlianoba axasiaTebs, fonetika _ bge-
rebs Seiswavlis, calke sitKvaTa Sedgenilobasa da formebs morfo-
logia arkvevs, imave calke sitKvaTa mniSvnelobaT sintaqsi iZiebs.
sintaqsi morfologiisagan sagnis mixedviT ki ar ganirCeva, aramed
mxolod TvalsazrisiT; sagani orivesaTvis erTia _ calke sitKva,
mis f o r m a s morfologia swavlobs, m n i S v n e l o b a s _ sin-
taqsi.
kiTxva ibadeba: raGa unda akeTos semasiologiam, romelic ga-
suli saukunis meormoce wlebidan (1839 w. r a i z i g i s mier)
calke saenaTmecniero disciplinad iqna gamoKofili da mniSvnelo-
baTa kvleva daesaxa miznad ra mimarTebaSi imKofeba semasiologia
sintaqsTan, romelic agreTve mniSvnelobas swavlobs? am kiTxvaze
pasuxi ar Cans. garkveuli pasuxi ki aucilebelia, Tu gvinda naTeli
iKos sxvadasxva saenaTmecniero disciplinaTa Soris arsebuli ur-
TierToba. amas garda: m i k l o S i C s ganuxilveli rCeba is urTi-
erToba, romelic sitKvaTa Soris arsebobs, romelic calkeul
sitKvaTagan mwKobr erTeuls, SesitKvebas, qmnis da romelic sintaq-
sis sagnad iKo miCneuli sruliad safuZvlianad im TaviTve a p o -
l o n i o s i s mier. am specifikuri sintaqsuri sinamdvilis
uKuradGebod datoveba iseTi naklia, romelsac ver dafaravs ze-
moxsenebuli Girseba m i k l o S i C i s Sexedulebisa.
w e r i l e b i
70
m i k l o S i C i s gageba Kvelaze naklebad aris gavrcelebuli.
rogorc viciT, es ar iTqmis meore Sexedulebis Sesaxeb, romelic
sintaqss Tvlis moZGvrebad winadadebis Sesaxeb da romlis warmo-
Soba zemoT gaviTvaliswineT.
pirveli sakiTxi, romelic am gagebis niadagze wamoiyreba, aris
winadadebis gansazGvris sakiTxi: ra aris winadadeba? ornair pasuxs
SevxvdebiT. erTi aseTia: winadadeba aris azri, gamoTqmuli zepirad
an weriT. s a g a n i romlis Sesaxebac aris laparaki winadadebaSi,
aris qvemdebare; is, rac qvemdebaris Sesaxeb aris naTqvami, Semasmene-
lia. es primitiuli gagebaa; is arc ki amCnevs, rom msJeloba aGar
exeba metKvelebis faqtebs, laparakia a z r i s Sesaxeb erTs Se-
mTxvevaSi, s a g n i s Sesaxeb meoreSi, e. i. iseTi risame Sesaxeb, rac
gramatikis sagani ar SeiZleba iKos. aq mocemuli gansazGvreba qvem-
debarisa aris sitKva-sitKviT g a m e o r e b a s u b i e q t i s g a -
n s a z G v r e b i s a tradiciuli formali logikis mixedviT, xolo
Semasmenlis gansazGvreba agreTve predikatis gansazGvrebaa logiki-
sa. am gagebiT qvemdebare da Semasmeneli winadadebisa ar warmoad-
gens gramatikul cnebebs. am ukanasknelTa nacvlad logikis cnebebia
mocemuli. aseT pirobebSi sintaqsis bedi rom saxarbielo ver iqne-
ba, cxadze ucxadesia. magram gaugebroba mwvervals aGwevs winadade-
bis gasanzGvrebaSi: `winadadeba aris azri~ ...winadadeba azris er-
TerT saxeobad aris gamocxadebuli. daaxloebiT es imas udris, vin-
mem rom Tqvas: `muxa aris cxoveli, romelsac rko asxia~.
aris meore gagebac, romelic ufro frTxilia da Tavs aGwevs
pirveli gagebis uxeS SecTomebs. is ar ambobs _ winadadeba aris
a z r i o , aramed `winadadeba aris sitKva an s i t K v a T a S e e r -
T e b a , romelic azrs gamoxatavs~. aseve: `qvemdebare aris
s i t K v a , romelic aGniSnavs im sagans, romlis Sesaxebacaa lapara-
ki~; `Semasmeneli aris s i t K v a , romelic aGniSnavs, Tu ra aris
naTqvami qvemdebaris Sesaxeb~. erTi sitKviT am gagebis warmomadge-
nelma icis, rom sintaqsi azrsa da mis nawilebs ar swavlobs, rom
winadadeba sitKvaa an sitKvaTa SeerTeba, qvemdebareca da Semasmene-
lic agreTve mxolod sitKvebia. oGond imis garkveva, _ ranairi
sitKva (Tu sitKvaTa SeerTeba) aris winadadeba, xdeba logikis cne-
baTa saSvalebiT: Tu azrs gamoxatavs, aris winadadeba, Tu ara da
ara. azris aseT SemTxvevaSi msJelobis, logikis cnebis, magivrobas
eweva. Tu winadadeba azris gamomxatveli sitKvaa (Tu sitKvaTa Se-
erTeba), winadadebis nawilebic (qvemdebare, Semasmeneli) azris
(msJelobis) nawilebis (subieqtis, predikatis) gamoxatuleba unda
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
71
iKos. ese igi: m s J e l o b a (logikis gagebiT) da m i s i n a w i -
l e b i aris dasaKrdeni winadadebisa da mis nawilebis gansazGvri-
saTvis. orientacia logikis cnebebze damaxasiaTebelia aseTi Sexe-
dulebisaTvis. martivia meTodic: gamoixateba Tu ara ama Tu im
sitKvaSi (Tu sitKvaTa SeerTebaSi) `azri~? (winadadebas eZieben);
ris Sesaxeb aris laparaki winadadebaSi? (qvemdebares eZieben); ra
aris naTqvami qvemdebaris Sesaxeb? (Semasmenels eZieben)...
zogierTi garemoebis gaTvaliswineba gagvirkvevs, ramdenad
gamosadegia es meTodi winadadebisa da misi nawilebis dasadgenad
da ramdenad mizanSewonilia logikis cnebebze damKarebiT xsenebu-
li gramatikuli cnebebis gansazGvra. 1. aris winadadebaTa rigi (e.
w. kiTxviTi, brZanebiTi, natvriTi...), romelnic msJelobas ar gamoxa-
taven da, maSasadame, winadadebad ver miiCneva. 2. Cveulebrivia ise-
Ti winadadebebi, romlebSic qvemdebaresa da Semasmenels garda sxva
nawilebic moipoveba (e. w. damateba, gansazGvreba, garemoeba); qvem-
debare, vTqvaT, msJelobis subieqts udris, Semasmeneli predikats
gadmogvcems. raGaa msJelobaSi gansazGvrebis, damatebisa da garemo-
ebis Sesaferi? ras gamoxatavs winadadebis es nawilebi? raze
daKrdnobiT unda ganvsazGvroT isini? msJeloba, ramdeni sitKviTac
ar iKos igi gadmocemuli, KovelTvis or nawilad iSleba: subieq-
tad da predikatad; TiToeuli amaTgani SeiZleba Seicavdes orsa
da met sitKvas. damatebisa, gansazGvrebisa da garemoebisaTvis msJe-
lobaSi adgili ar rCeba. maSasadame, msJelobis nawilebze daKrdno-
biT winadadebis es nawilebi ar SeiZleba iqnes gansazGvruli. 3. ze-
moxsenebuli wesiT TviT qvemdebaris Ziebac xSirad gasayirSi Cagvag-
debs; aviGoT magal., SesitKveba: `qeTo mowons andros~. romeli
sitKvaa aq qvemdebare? `is, romlis Sesaxebac aris saubari~-o,
gvetKvian. romlis Sesaxebac aris saubari? qeTos Sesaxeb, rom igi
mowons andros, Tu andros Sesaxeb, rom mas mowons qeTo? orive va-
raudi Tanabrad safuZvliani iqneba, Tu intonaciasa da saxelTa
brunvebs ar mivmarTavT (maTTvis mimarTvis ufleba ki Cven ara
gvaqvs: es principis Secvla iqneboda!); upiratesobas verc erT sa-
xels ver mivaniyebT. orives qvemdebared gamocxadeba kidev ar SeiZ-
leba: a s e T f r a z a S i ori qvemdebare SeuZlebelia arsebob-
des.
xolo Tu p r i n c i p s v u G a l a t e b T da i n t o n a c i -
a s moviSveliebT, gulis damaGonebeli suraTi warmogvidgeba: qeqeqeqe----
ToToToTo mowons andros (qeTo da ara kato!) _ qeTo aGmoCndeba qvemde-
bare: qeTos Sesaxebaa laparaki. qeTo mowons anananandros dros dros dros (andros da
w e r i l e b i
72
ara vasos); aq udavoa, rom KuradGebis centria andro, romlis Se-
saxeb laparakoben, rom mas mowons qeTo: andro iqneboda qvemdeba-
re. dasasrul SeiZleba Zlieri intonacia xvdes sitKvas `mowons~,
qeTo momomomowonswonswonswons andros (mowons da ara Zuls!): laparakia imis Sesaxeb,
rom `mowons~; ra sabuTiTac qvemdebared miviCnieT `qeTo~ da `an-
dro~, imave sabuTiT es sitKva `mowons~ unda gamovacxadoT qvemde-
bared, _ es ki absurdi iqneboda.
ras mowmobs Kovelive es? mxolod imas, rom r o c a S e -
s i t K v e b a s s w a v l o b e n z e m o x s e n e b u l i T v a l s a z -
r i s i T ( r i s S e s a x e b a a l a p a r a k i? r a a n a T q v a m i?),
s i t K v a T a u r T i e r T o b a k i a r i r k v e v a, a r a m e d s x v a
r a G a c, r a c s i t K v a T a u r T i e r T o b i s g a s a T v a l i s -
w i n e b l a d a r g a m o d g e b a; s i t K v a T a u r T i e r T o b a
a r S e c v l i l a, s i t K v a T a d a f a s e b a k i S e i c v a l a
s a m J e r.
logikaze orientaciiT sintaqsis sakiTxi ver mogvardeba. es
adreve SeniSnes. S t a i n T a l m a Tavis cnobils naSromSi (grama-
tika, logika, fsiqologia, 1855 w.) sabolood daamarcxa winadade-
bis is Teoria, romelic ocdaaTiode wlis winad b e k e r m a
wamoaKena, da am droidan daiwKo axali gzis Zieba, orientacia lo-
gikaze Seicvala orientaciiT fsiqologiaze: logikis cnebis _ msJe-
lobis (azris) _ adgili daiyira msJelobam, fsiqologiis cnebam.
winadadeba aGiarebul iqna fsiqologiuri m s J e l o b i s g a m o -
x a t u l e b a d. q v e m d e b a r e d a S e m a s m e n e l i e. w. fsi-
qologiuri subieqtisa da fsiqologiuri predikatis niadagze unda
ganesazGvraT. magram es ufro Zneli da uimedo saqme aGmoCnda.
K v e l a l o g i k o s s m s J e l o b a e r T g v a r a d a r
e s m i s; mimdinareobaTa Soris arsebiTi gansxvavebaa; logikis moime-
de gramatika logikosTa Sinaur uTanxmoebas KuradGebas ar aqcevda
da mxolod erT gagebas mimarTavda, Tumca es ukanaskneli Kvelaze
nakleb safuZvliani iKo. msJelobis sakiTxi fsiqologiis sxvadasxva
mimarTulebas Soris gacilebiT meti gansxvavebaa, vinem amas logika-
Si aqvs adgili. amasTan dakavSirebiT sakiTxi gansakuTrebiT ga-
rTulda swored imitom, rom TiTqmis Kvela ZiriTadi mimarTuleba
aisaxa winadadebis gansazGvrebaSi. Sedegi naTelia: aris (da SeiZle-
ba iKos) imdennairi gansazGvreba winadadebisa, ramdennairi gagebac
msJelobisa fsiqologiaSi moipoveba. sailustraciod ors magaliTs
davasaxelebT. h. p a u l i ambobs: winadadeba iseTi e n o b r i v i
g a m o x a t u l e b a a, romelic m i g v i T i T e b s, rom (m e t K v e -
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
73
l i s a d a m s m e n e l i s c n o b i e r e b a S i) adgili qonda warmo-
dgenaTa SeSeSeSekavkavkavkavSiSiSiSirerererebasbasbasbas; ; ; ; v u n d t i piriqiT ambobs: winadadeba aris
iseTi sitKvieri gamoxatuleba, romelic gadmogvcems, rom (metKve-
lis cnobierebaSi) adgili qonda mTliani warmodgenis dadadadaSlasSlasSlasSlas mis
Semadgenel nawilebad. winadadebis sazomad erTs SemTxvevaSi warmo-
dgenaTa SeSeSeSekavkavkavkavSiSiSiSirerererebabababaaaaa miCneuli, meoreSi _ mTliani warmodgenis
dadadadaSlaSlaSlaSla. . . . aseT pirobebSi winadadebis problema, ra Tqma unda, dade-
biTad ver gadawKdeba.
rac Seexeba winadadebis nawilebs, _ damateba, gansazGvreba,
garemoeba am niadagze arc SeiZleba iqnen gansazGvruli; qvemdebare
_ Semasmenlis gansazGvra ki fsiqologiur subieqtsa da predikat-
ze daKrdnobiT aucileblad iZleva iseT Sedegebs, rogorc zemoT
miviGeT frazis (qeTo mowons andros) analizisas intonaciisadmi
apelaciiT.
logikaze orientacia (sintaqsSi da saerTod gramatikaSi) lo-
gicizmad iwodeba, fsiqologiaze orientacia kidev fsiqologizmad.
aqve unda ganvixiloT erTi Sexeduleba, romelic sintaqsis sa-
gnad agreTve winadadebas Tvlis, magram cdilobs winadadeba daaxa-
siaTos mxolod enobrivi niSnebiT. mxedvelobaSi gvaqvs cnobili in-
do-evropeistis d e l b r � u k i s Sexeduleba. sxvaTa Soris igi wi-
nadadebis aseT ganszaGvrebasac iZleva: `winadadeba formis Tval-
sazrisiT aris is, rac or pauzas Soris aris moqceuli anu... dana-
wevrebuls metKvelebaSi warmodgenili eqspiraciuli erTianoba,
romlis farglebSic adgili aqvs ufro Zlierisa da ufro susti
xmis _ awevis cvlas~ (ix. misi SedarebiT sintaqsi, III).
d e l b r � u k i, rogorc aqidan Cans, imas ki ar aqcevs KuradGebas,
rararara gamoixateba (msJeloba, azri...), aramed imas, Tu rorororogorgorgorgor da ririririTiTiTiTi
gamoixateba.
ueyvelia, es gansazGvreba wminda enobrivia, magram igi ar aris
sintaqsuri: cnebebi pauza, eqspiracia (e. i. amosunTqva), xmis aweva,
romelTa saSvalebiTac daaxasiaTa d e l b r i u k m a winadadeba,
fonetikuri cnebebia. sitKvaTa urTierTobis dasaxasiaTeblad isini
ver gamogvadgebian. kidev meti: am gansazGvrebas rom mivKveT, winada-
debaSi calke sitKvebsac ver gamovKofT: maT nacvlad taqtebi gveq-
neba; taqtebisa da sitKvaTa farglebi erTurTs mxolod SemTxveviT
Tu Sexvdeba. amitomac bunebrivia, Tu d e l b r � u k m a ver mogvca
amave principze agebuli gansazGvreba winadadebis nawilTa: maTi
gansazGvrisas igi sxvadasxva princips emKareba; Semasmeneli gan-
sazGvruli aqvs, rogorc predikati logikaSi (`predikati aris is,
w e r i l e b i
74
rac qvemdebaris Sesaxeb aris naTqvami~), qvemdebare ki nawilobriv
morfologiurad, nawilobrivad azris mixedviT aris daxasiaTebuli
(`qvemdebare aris arsebiTi saxeli; romelic dasmulia saxelobiTs
brunvaSi da warmoadgens Tqmis c e n t r a l u r p u n q t s), dama-
tebis gansazGvreba ki `KoveldGiuri logikis~ cnebebSia mocemuli
(`damateba is sagania, romelsac uSualod exeba moqmedeba zmnisa~).
saerTod d e l b r � u k i s gansazGvrebebic odnavadac ar
aris damakmaKofilebeli.
rac unda iKos, ganxiluli mimdinareobisaTvis damaxasiaTeb-
lad d e l b r � u k s ki ver miviCnevT, aramed l o g i c i s t e b s a
da f s i q o l o g i s t e b s. a m a T T v i s m e o r e x a r i s x o -
v a n i a, r i s g a n S e d g e b a w i n a d a d e b a: erTi sitKvisa Tu
SesitKvebisagan an rogor erTdebian sitKvebi, ra saxisaa maTi kavSi-
ri. gadamwKveti mniSvnelobisaa ra aGiniSneba, ra fsiqikuri Sinaar-
si aqvs enobriv faqts, winadadebad wodebuls. ra Tqma unda, Se-
sitKvebis dasaxasiaTeblad, misi bunebis gamosarkvevad iseve marTe-
bulia, rogorc marTebuli iqneboda metris daxasiaTeba, rogorc
sigrZis sazomis, imis mixedviT, Tu ras iwonis is masala, romlisga-
nac igi aris gakeTebuli.
marTlac: erTi da igive azri (msJeloba) Cven SegviZlia gamo-
vTqvaT sxvadasxva enaze, magram es sruliadac ar niSnavs, rom er-
Tnairi Tvisebebisa iqneba am enebSi naxmari sitKvebi, erTnairi iqne-
ba is kavSiri, romelic am sitKvaTa Soris arsebobs. sintaqsi, rome-
lic am TvalsazrisiT Seiswavlis winadadebas, verc ki SeniSnavs im
Taviseburebebs, romelic sxvadasxva enebis winadadebaT axasiaTebT.
es _ erTi. meore, ara nakleb mniSvnelovani zogadi nakli SemdegSi
mdgomareobs: winadadeba SeiZleba iKos mTeli SesitKvebac da calke
sitKvac. maSasadame, am ukanasknels SemTxvevaSi sintaqsis sagnad
cxaddeba is, rac morfologiis sagnad iTvleba: calke sitKva. sxva-
nairad rom vTqvaT: sintaqsis sagnad winadadebis gamocxadeba SeuZ-
leblad xdis morfologiisa da sintaqsis gamiJvnas sagnis mxriv.
sintaqsis sagania SesitKveba, ambobs mesame ZiriTadi mimarTu-
leba. igi pirvelad daasabuTa J o n r i s m a cnobils gamokvleva-
Si `ra aris sintaqsi~? ;1894 w.). `sintaqsi ar aris sitKvaTa klase-
bisa da sitKvaTa formebis mniSvnelobaTa Sesaxeb moZGvreba, radga-
nac sintaqss upirispirdeba formaTa Sesaxeb moZGvreba ki ara, ara-
med sitKvis Sesaxeb moZGvreba. sagnis mixedviT sintaqsi gramatikis
mesame nawilia (fonetika, morfologia, sintaqsi); is ganixilavs Se-
naerTebs; misi sagania SesitKveba, _ Kvela SesitKveba, da ara mxolod
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
75
winadadebani... sintaqsma unda ganixilos, rogorc forma, ise mniSvne-
loba SesitKvebisa, iseve, rogorc morfologias ekisreba calke
sitKvis formisa da mniSvnelobis ganxilva~... (ix. gv. 142-143).
udidesi Girseba am gagebisa isaa, rom meTodologiuri sinaT-
le Seaqvs sintaqsis sakiTxSi da garkveviT miuTiTebs _ rararara unda Se-
iswavlos sintaqsma (SesitKveba) da rorororogogogogoris Tvalris Tvalris Tvalris TvalsazsazsazsazrrrriiiisiT siT siT siT (ro-
gorc forma, ise Sinaarsi). sintaqsis aseTi gageba r i s s SemTxve-
viT ar wamouKenebia; igi Sefardebulia morfologiis sagnis gage-
basTan, da gramatikis obieqtebi sistematurad aris danawevrebuli:
fonetika swavlobs bgeras, morfologia _ sitKvas, sintaqsi _ Se-
sitKvebas: o b i e q t e b i T a n d a T a n o b i T r T u l d e b a d a
a m o w u r a v s m T e l s e n o b r i v s i n a m d v i l e s , K v e l a z e
e l e m e n t a r u l i d a n m o K o l e b u l i u r T u l e s a m d e.
sitKvas da SesitKvebas ori mxare aqvs: forma da mniSvneloba;
r i s -is azriT amaT erTurTs ver davacilebT: morfologiam unda Se-
iswavlos calke sitKvis, rogorc forma, ise mniSvnelobac; Tavis mxriv
sintaqsic ganixilavs SesitKvebis formasac da mniSvnelobasac. fone-
tikas rom Tavi davaneboT, ris-is mTeli sqema aseTi saxisa iqneba:
1. sitKvis a. sitKvaTa saxeebi (formali TvalsazrisiT
forma b. moZGvreba fleqsiaTa Sesaxeb.
I. moZGvreba calke
sitKvis Sesaxeb:
(morfologia) 2. sitKvis a. sitKvaTa mniSvneloba (awindeli semantika)
mniSvne- b. sitKvaTa saxeebis mniSvneloba,
loba c. fleqsiaTa formebis mniSvneloba
II. moZGvreba Sesi- 1. SesitKvebis formebi
tKvebis Sesaxeb: 2. SesitKvebaTa mniSvneloba1
(sintaqsi)
erTi didi, principuli xasiaTis nakli aqvs am Sexedulebas; igi
aerTianebs imas, rac enaTmecnierebaSi gancalkevebulia da gancalkeve-
bulia sruliad safuZvlianad. morfologia swavlobs calke sitKvis
forforforformasmasmasmas da mxolod, _ swored amitom qvia mas morfologia,2 _ mniS-
vnelobis TvalsazrisiT imave sagnis Seswavla semasiologias (moZGvre-
1 ix. r i s-is xsenebuli naSromi, gv. 83-84. 2 `morfologia~ berZnuli sitKvaa da niSnavs `moZGvrebas formis~ Sesaxeb.
w e r i l e b i
76
bas mniSvnelobaTa Sesaxeb) evaleba. 1 sitKvawarmoeba kidev SeeZlo
r i s s gaeerTianebina morfologiasTan, 2 magram morfologiisa da
semasiologiis erT CarCoSi moqceva mxolod imitom, rom erTica da
meorec calke sitKvas Seiswavlis, winsvlad veraviTar SemTxvevaSi ver
CaiTvleba; es uTuod ukan daxevaa meTodologiuris TvalsazrisiT.
CvenTvis cxadia, Tu ram gamoiwvia es: calke sitKvis mniSvne-
lobis Sesaxeb moZGvrebam SeiZleba pretenziebi ganacxados _ sin-
taqsis sagani me var da ara SesitKvebao _ (movigonoT m i k l o -
S i C i s Sexeduleba!), _ da r i s m a c es konkurenti moacila sin-
taqss, g a n a w e s a r a i g i m o r f o l o g i a S i. magram amiT
r i s m a gaakeTa meti, vinem sayiro iKo: Tavisi sistema man gamiJna
ara marto m i k l o S i C i s sistemisagan, aramed Tanamedrove enaT-
mecnierebis sruliad safuZvliani tradiciisagan, romelic mkveT-
rad asxvavebs moZGvrebas c a l k e s i t K v i s f o r m i s Sesaxeb
moZGvrebisagan imave s i t K v i s m n i S v n e l o b i s Sesaxeb.
sintaqsma TiTqos moigo, magram morfologia dazaralda.
magram moigo ki sintaqsma? misi sagani (SesitKveba) sworad
aris naCvenebi, magram Tvalsazrisi (Seswavla misi formisaca da
mniSvnelobisa) SemcTaria! ras niSnavs _ SesitKvebis formis garda
mniSvnelobis Seswavlac sintaqsSi? uTuod iqnes d a x a s i a T e -
b u l i, r o g o r c f o r m i s, ise m n i S v n e l o b i s Tvalsaz-
risiT; ase magal., winadadeba _ cneba 3 unda miuTiTebdes gan-
sazGvrebaSi imazedac, Tu r a s aGniSnavs igi da imazedac, Tu r o -
g o r aGniSnavs igi mas. es uimedo saqmea. r i s i JerJerobiT ar
cdila, samwuxarod, daesva es sakiTxi (Tavisi wignis meore _ 1927
wel., _ gamocemis winasitKvaobaSi igi gvpirdeba calke gamokvlevas
sakiTxze _ ra aris winadadeba?), magram am TaviTve SeiZleba iTqvas,
rom am mimarTulebiT udidesi s i Z n e l e e b i a m o s a l o d n e -
l i da e n o b r i v i T v a l s a z r i s i s SenarCuneba SeuZlebelia.
rom es asea, amas ara mxolod apriori mosazrebani gvafiqrebinebs.
r i s i s e b r i gageba sintaqsis sagnisa (unda vifiqroT damo-
ukideblad) wamoaKena rusma mecnierma f o r t u n a t o v m a. isic
fiqrobs, rom sintaqsma unda Seiswavlos SesitKveba. is aras ambobs
1 asea Kovel SemTxvevaSi r a i z i g i s Semdeg (1839 w.); r a i z i g i se-
masiologiis sagnad Tvlida formaTa mniSvnelobas. 2 Cvenis gagebiT arc es aris dasaSvebi. 3 winadadeba, rogorc erTerTi saxis SesitKveba, r i s m a datova sin-
taqsSi.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
77
formisa da mniSvnelobis Sesaxeb, SeiZleba imitomac, rom es mis-
Tvis ar aris sayiro; xolo sayiro imitom ar aris, rom TviT for-
ma-cnebaSi misi gagebiT Sedis mniSvnelobiTi momenti: forma
f o r t u n a t o v i s a T v i s aris, ase vTqvaT, ara marto bgeriTi
monacemi, aramed bgeriTi monacemi plus mniSvneloba...
f o r t u n a t o v i s pirdapir Tu arapirdapir mowafeTa wKeba
( p o r j e z i n s k i, S a x m a t o v i, u S a k o v i, d u r n o v o, p e S -
k o v s k i, b u d e, d e r j a v i n i, p e t e r s o n i, p a v l o v i C i...) ga-
facicebiT muSaobs dGes rogorc sintaqsis, ise saerTod gramati-
kis mwvave meTodologiur sakiTxebze. Teoriul werilebs garda
iwereba gramatikebi, mravali meSveli wigni, da msurvels sruli sa-
Sualeba aqvs dainaxos, rogoria aq kerZod sintaqsis viTareba.
centralur sakiTxad sintaqsSi absolutur umravlesobas wi-
nadadeba miaCnia. winadadebis sakiTxSi gabatonebulia fsiqologizmi
(ix. zemoT). fsiqologistia f o r t u n a t o v i, p e S k o v s k i,
S a x m a t o v i, d u r n o v o ... b u d e da d e r j a v i n i fsiqo-
logizms uarKofiTad ekidebian, magram sintaqsuri TvalsazrisiT
SesitKvebis Seswavlas ver axerxeben; ase, magaliTad, d e r j a v i n s
Semdegi saxis gansazGvreba aqvs mocemuli: `saxelobiTi brunva Sead-
gens winadadebaSi qvemdebares. arsebiT saxelTa, zedsarTavTa,
mimGeobaTa, ricxviT saxelTa da nacvalsaxelTa Kvela iribi brunva
Seadgens winadadebaSi damatebas. Kvela zedsarTavi saxeli _ gan-
sazGvrebaa~ da sxv. arc erTi am gansazGvrebaTagani ar miuTiTebs
sitKvaTa urTierTobaSi ama Tu im sitKvis rolze; amdenadve arc
erTi ar SeiZleba miviCnioT sintaqsur gansazGvrebad.
p e t e r s o n m a scada intonaciisa da pauzis mixedviT gane-
sazGvra winadadeba; miviGeT damaxasiaTebeli Sedegi: winadadeba
aGmoCnda calke sitKvac, da gameorda is, rac fsiqologistebs mo-
sdiodaT: winadadeba ar daetia sintaqsSi, sintaqsisa da morfolo-
giis sagnebi erTmaneTSi airia, rac saukeTeso maCvenebelia imis, rom
intonacia da pauza enobriv faqts sintaqsurad ar axasiaTebs.
rusul saenaTmecniero literaturaSi sintaqsis marTebuli
Tvalsazrisis damcvelad imave skolidan gamosuli a n d r. p a v -
l o v i C i unda miviCnioT. Tavis werilebSi1 man iSviaTis garkveu-
lobiT aGniSna, rom sintaqsi unda gvaZlevdes im s a S v a l e b a T a
1 ix. krebuli: `Родной язык в школе~ ##4, 5; ̀ Основные вопросы синтаксиса
в аспекте форми", `Грамматические классификации и мнимый `антагонизм" их с `логикой"
языка".
w e r i l e b i
78
a n a l i z s, r o m e l T a c S e q m n e s S e s i t K v e b a; e s s a S v a -
l e b e b i a: m a r T v a, S e T a n x m e b a, m i r T v a. K o v e l i
s i t K v i s s i n t a q s u r i d a x a s i a T e b a u n d a m i u T i -
T e b d e s i m r o l z e, r o m e l s a c s i t K v a a s r u l e b s S e -
T a n x m e b i s a, m a r T v i s a T u m i r T v i s p r o c e s S i. a n d.
p a v l o v i C s Tavis werilebSi ar ganusazGvravs winadadeba, magram
warmodgenili aqvs winadadebis wevrTa gansazGvreba, magal., qvemde-
barisa, damatebisa, gansazGvrebisa; moviKvanT maT sanimuSod: `qvem-
debare aris sitKva, romelic marTavs Semasmenlis pirsa da sqess~,
`gansazGvreba aris sitKva SeTanxmebuli (sxva sitKvasTan brunvaSi)
da marTuli sqesSi~; `damateba aris marTuli sitKva~... (es gan-
sazGvrebani ixmareba krebulSi `Родной язык в школе~ # 4, gv. 81).
SeiZleba sacilobeli iKos am gansazGvrebaTa esa Tu is mxare,
magram principi, romlis mixedviTac a n d r. p a v l o v i C m a es cne-
bebi CamoaKaliba, ara Tu sworia, aramed erTaderTia, romelic uz-
runvelKofs winadadebisa (da SesitKvebis) sintaqsuris Tvalsazri-
siT Seswavlas. winadadebis nawilTa amave tipis gansazGvrebani moe-
poveba a. p e S k o v s k i s gacilebiT adre (1914 w.) gamosuls gamo-
kvlevaSi `Русский синтаксис в научном освещении~ (gv. 217, meore ga-
mocema); samwuxarod p e S k o v s k i s imave wignSi amave cnebaTa
sxvagvari gansazGvrebanic gaaCnia, arasintaqsuris bunebisa, da swo-
red es aris misTvis ufro damaxasiaTebeli.
sintaqsSi arsebul mimdinareobaTa mimoxilva uciloblad mow-
mobs o r s r a s m e. Jer erTi imas, rom Z i r i T a d i m n i S v n e -
l o b a imas ki ara aqvs, rararara iqneba gamocxadebuli sintaqsis sagnad,
aramed imas, Tu ra TvalTvalTvalTvalsazsazsazsazririririsiT siT siT siT S e v i s w a v l i T a m s a g a n s:
ori mimdinareoba, romelsac gansxvavebulad esmis sintaqsis sagani, uf-
ro uaxlovdeba erTmaneTs, Tu erTs Tvalsazriss adgas, _ vinem sxva-
dasxva Tvalsazrisze mdgomi mimdinareobis ori warmomadgeneli:
f o r t u n a t o v i p a u l T a n ufro axlos dgas, vinem p a v l o -
v i C T a n da Tu gind b u d e s T a n (Tumca sintaqsis sagnis gageba
f o r t u n a t o v s b u d e s T a n da p a v l o v i C T a n aerTebs!).
meorecaa da: amjamad sintaqsSi mwvaved dgas swored TvalTvalTvalTvalsazsazsazsaz----
ririririsissississis sakiTxi: sagnis sakiTxi SeiZleba gadawKvetilad CaiTvalos:
enaTmecnierebaSi Kvelaze gavrcelebulia is gageba, romelic Se-
sitKvebas Tvlis sintaqsis sagnad.1 sintaqsma daZlia sagnis sakiTxi;
1 dakvirvebuli mkiTxveli SeamCnevs, rom amaSi Tanamedrove enaTmec-
niereba a p o l o n i o s d i s k o l o s ubrundeba.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
79
mwvaveda dgas Tvalsazrisisa da masTan dakavSirebuli meTodis saki-
Txi; ara erTi gzaa nacadi _ da uSedegod! erTad erTi gza, rome-
lic CixiT ar Tavdeba da arc SeiZleba gaTavdes, aris _ SesitKve-
bis Seswavla im procesTa gaTvaliswinebiT, romelnic qmnian Se-
sitKvebas; da aqidan Sinaganis aucileblobiT gamomdinareobs sin-
taqsis meTodi: sinsinsinsintaqtaqtaqtaqsusususuri cneri cneri cneri cnebebebebebi unbi unbi unbi unda mida mida mida miuuuuTiTiTiTiTebTebTebTebdnen im roldnen im roldnen im roldnen im rolzezezeze, , , , rorororomelmelmelmelsac esa Tu is sitKva assac esa Tu is sitKva assac esa Tu is sitKva assac esa Tu is sitKva asrurururulebs sitKvalebs sitKvalebs sitKvalebs sitKvaTa urTa urTa urTa urTiTiTiTiererererToToToTobabababaSiSiSiSi, , , , SeSeSeSesitvKebasitvKebasitvKebasitvKebaSiSiSiSi.... mokled rom vTqvaT: s i n t a q s m a u n d a S e i s -
w a v l o s S e s i t K v e b i s S e d g e n i l o b a d a m e q a n i z m i.
SesitKvebis mniSvneloba iseve ver Seva sintaqsSi, rogorc mo-
rfologiaSi morfologiuri cnebebi ar iTvaliswinebs calke
sitKvis mniSvnelobas. mniSvneloba calke sitKvaTa (formaTa), da
SesitKvebaTa calke unda iqnes gamoKofili, _ semasiologiaSi am
sitKvis farTo mniSvnelobiT. da maSin: moZGvrebas c a l k e
s i t K v i s a g e b u l e b i s (formis) Sesaxeb (morfologias) gverdSi
amoudgeba moZGvreba S e s i t K v e b i s a g e b u l e b i s (mis Sedge-
niloba-meqanizmis) Sesaxeb (sintaqsi). orive erTis TvalsazrisiT ga-
aSuqebs sxvadasxva faqtebs, ufro martivs erTs SemTxvevaSi
(sitKvas), ufro rTuls _ meoreSi (SesitKvebas).
s i n t a q s i x a n e n a T m e c n i e r e b i s g a r e T, _ l o g i -
k a s a d a f s i q o l o g i a S i, _ e Z i e b d a d a s a K r d e n s, _
x a n e n a T m e c n i e r e b i s SigniT _ f o n e t i k a s a d a m o r f o -
l o g i a S i ; arsebuli mdgomareoba mas ukarnaxebs sasasasakukukukuTar moTar moTar moTar movlevlevlevle----
nebnebnebnebSi moSi moSi moSi mouuuupopopopovos saKrdevos saKrdevos saKrdevos saKrdeni sani sani sani sakukukukuTar cTar cTar cTar cnenenenebebsbebsbebsbebs:::: `sintaqsuri sintaqsi~
mxolod maSin moipoebs sakuTar Tvalsazriss da poebs Tavis saxes.
es ar aris marto sintaqsis sakiTxi, misi `Sinauri saqme~. mas-
Tan myidrod aris dakavSirebuli saenaTmecniero disciplinaTa ur-
TierTobis sakiTxi, mTeli enaTmecnierebis aGnagobis ZiriTadi saki-
Txi. an sintaqsi marTebul gzas daadgeba, moevleba sintaqssac, mo-
wesrigdeba saenaTmecniero disciplinaTa urTierTobac, anda darCe-
ba SemcTari gza sintaqsSi, _ sintaqsi iqneba winandeburad uTavbo-
lo, uprincipo, xolo saenaTmecniero disciplinaTa urTierToba
mouwKobeli, areuli... mesame gamosavali ar aris.1
1 visac surs sintaqsisa da kerZod winadadebis sakiTxSi arsebul mimdi-
nareobaT ufro dawvrilebiT gaecnos, SeuZlia isargeblos Cveni narkveviT:
`martiv winadadebis problema qarTulSi: I. qvemdebare-damatebis sakiTxi Zvels
qarTulSi~. tfilisi, 1928 w.
w e r i l e b i
80
IV
SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi SesitKvebisSesitKvebisSesitKvebisSesitKvebis Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb
wina werilSi (ix. jurn. `axal skolisaken~ #11-12, agvisto-
seqtemberi 1929 w., gv. 73-91) saubari gvqonda imis Sesaxeb, Tu ro-
gor esmiT amjamad enaTmecnierebaSi sintaqsi; Cven ganvixileT Ziri-
Tadi mimdinareobani; gamoirkva, rom Kvelaze dasabuTebulica da ga-
vrcelebulic aris is Sexeduleba, romelic fiqrobs, rom sintaqsma
unda Seiswavlos SesitKveba, sintaqsi aris moZGvreba SesitKvebis
Sesaxeb.
amiT sakiTxi ar wKdeba sabolood; gasarkvevia, rogor unda
SeviswavloT SesitKveba, ra TvalsazrisiT. amis Sesaxeb enaTmecnier-
Ta Soris dava arsebobs; am davis ganxilvaSi Cven ver SevalT: es Za-
lian Sors wagviKvanda, dagvaSorebda Cveni saubris sagans (`ra Tavi-
seburebebi axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?~) da, rac mTavaria,
pirispir dagvaKenebda enaTmecnierebis iseT ZiriTad sakiTxebTan,
romelTa ganxilva sasxvaTaSorisod ar SeiZleba.
Cven warmogidgenT im gagebas, romelic, gvgonia, Kvelaze mar-
Tebulia; marTebulia, rom misi saSvalebiT Cven SevZlebT SesitKve-
bis Koveli Tvisebis gaTvaliswinebas, da, maSasadame, cxadia SeumCne-
veli ar dagvrCeba ama Tu im enis SesitKvebis arc erTi Tavisebure-
ba; SesitKvebis gramatikuli analizi xom swored am mizans isaxavs,
Cveni saubrebic xom amave daniSnulebas emsaxureba.
gavecnoT sintaqsis sagans. sintaqsi Seiswavlis SesitKvebas. ra
aris SesitKveba? `sitKvaTa SenaerTi, sitKvaTa Sexameba~, iqneba zo-
gadi pasuxi. ukve am pasuxidan unda davaskvnaT, rom calke sitKva,
rogoricaa `kaci~, `mowafe~, `haeri~, `wKali~... SesitKveba ver iqneba
(es calke sitKvebi, rogorc aseTni, sintaqsis sagani ver iqnebian;
maT morfologia1 swavlobs)... miT ufro es iTqmis iseTi bgeriTi
1 am cnebis ganmarteba ix. var. Tofurias werilSi `metKvelebis
nawilebisaTvis qarTulSi~ (`axal skolisaken~, #11-12, 1929 w. agvisto-
seqtemberi, gv. 93 (711).
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
81
kompleqsebis Sesaxeb, rogoricaa `kac-~, `haer-~, `wKal-~,... eseni xom
calke sitKvasac ar warmoadgenen, sitKvis fuZeGaa, uformo masa.
`qud-mogleJili~, `zar-dacemuli~, `sul-wasuli~, `Tav-Sekave-
buli~, `ded-mama~, `col-qmari~, da sxva amgvari TiTqos metia, vinem
calke sitKva; maTSi ori sitKva Sedis TiTqos: qudi, mogleJili; za-
ri, dacemuli... deda, mama; coli, qmari... SesitKvebad maT mainc ver
miviCnevT: Koveli maTgani calke sitKvaze metia SinaarsiT da ara
formiT, sakiTxs ki forma wKvets.
mas Semdeg, rac ----iiii daboloeba (`qud-mogleJil-iiii... col-qmar-iiii)
brunvis maCveneblad iqca orive nawilisaTvis,1 mas Semdeg, rac pir-
vel nawils (qud-, col-), daekarga ufleba kankledobis procesSi
Tavisi daboloeba qonoda da saerTo warmomadgeneli (-i) gaiCina
meore nawilTan (col-qmar-iiii, col-qmar-mamamama, col-qmar-ssss... qud-mogle-
Jil-iiii, qud-mogleJil-mamamama...), `col-qmari~, `qud-mogleJili~... da sxva
maggvarebi e r T i s i t K v a a da a r a o r i. igi rTuli sitKvaa,
kompozitia, magram igi mainc calke sitKvaa da ara SesitKveba; Cans,
SesitKvebaSi Semaval sitKvebs Tavis forma unda qondes: ar kmara
iKos erTze meti fuZe, sayiroa erTze meti sitKva.
aviGoT formis mqone sitKvaTa wKeba: `adidebulsa mdinared
bamba naTesebiT wavleke~... Cven win xuTi sitKvaa; TiToeul maTgans
Tavis forma aqvs: `adidebulsa~ _ saxeli (mimGeoba) mxoloobiTi
ricxvis micemiTs brunvaSi: `mdinared~ _ saxeli mxoloobiT
ricxvis vnebiTs brunvaSi; `bambam~ _ saxeli mxoloobiTi ricxvis
moTxrobiTs brunvaSi; `naTesebiT~ _ saxeli mravlobiTi ricxvis
moqmedebiTs brunvaSi; `wavleke~ _ zmna, namKo ZiriTadSi (aorist-
Si), mxoloobiT ricxvis pirveli piris verbali subieqtiTa2 da me-
same piris verbali obieqtiT3.
Koveli forma cal-calke savsebiT wesieria, Kvela erTad ki
sruliad warmoudgenelia, rogorc SesitKveba; qarTulma enam aseTi
SesitKveba ar icis. magram Tu vitKviT, `adidebulma mdinarem bambis
naTesebi waleka~-o, savsebiT wesier qarTul SesitKvebas miviGebT.
ra gansxvavebaa sitKvaTa am or wKebas Soris? pirvelSic (`adi-
debulsa mdinared bambam naTesebiT wavleke~) xuTi sitKvaa da meo-
1 `ded-mama~-Si saxelobiTis maCvenebeli ----iiii ar aris, _ nolia. sxva brun-
vebSi ki masac igive daboloebebi eqneba, rac `col-qmar~-s, mciredis cvlile-
biT: ded-mamammmm, ded-mamassss, ded-mamisisisis... Sdr. col-qmarmamamama, col-qmarssss, col-qmrisisisis... 2 am terminebis Sesaxeb ix. amave seriis meore werili jurn. `axal skoli-
saken~ 1929 wl. ivnis-ivlisi # 9/10, gv. 53(567). [aq: 19-20].
w e r i l e b i
82
reSic (`adidebulma mdinarem bambis naTesebi waleka~). meti kidev:
orsave wKebaSi rogorc itKvian, `e r T i da i g i v e s i t K v e b i a,
o G o n d s x v a d a s x v a f o r m i T~ da rac ufro sainteresoa,
c a l - c a l k e aGebuli orsave wKebaSi Tanabrad wesieri, qarTu-
li enisaTvis T a n a b r a d b u n e b r i v i a.
marTladac, ra upiratesoba aqvs moTxrobiTs (`adidebulma~)
micemiTis (`adidebulsa~) winaSe an riT aris ukanaskneli pirvelze
uaresi? anda riT Jobs moTxrobiTi (`mdinarem~) vnebiTs (`mdina-
red?~) sruliad arafriT! egeve iTqmis Kvela danaCrenis Sesaxebac.
maS rogor moxda, rom pirveli wKebis xuTma TavisdaTavad
sruliad wesierma sitKvam Kovlad uweso SesitKveba mogvca, ukeT _
S e s i t K v e b a v e r m o g v c a , meore wKebis agreTve xuTma aseve
wesierma sitKvam ki Seqmna wminda qarTuli SesitKveba? ra u p i -
r a t e s o b a g a a C n i a m e o r e w K e b i s x u T s i t K v a s
i s e T i, r o m e l i c p i r v e l i w K e b i s s i t K v e b s a r
m o e p o v e b o d a?
pasuxi zogadad aseTi saxisa iqneba: es imitom moxda, rom pir-
veli wKebis sitKvebi erTmaneTs ar Seefereboda Tavisi formiT, me-
ore wKebisa ki erTmaneTis Sesaferi aGmoCnda. maSasadame: SesitKveba
rom Seiqmnes, s a y i r o a, rom masSi Semavali s i t K v e b i e r -
T m a n e T s S e e f e r e b o d e s T a v i f o r m i T. rodis Seefe-
reba ama Tu im sitKvis forma meore sitKvis formas? im SemTxveva-
Si, Tu maT Soris a r s e b o b s g a r k v e u l i d a m o k i d e b u -
l e b a. aseTi damokidebuleba ar arsebobda pirveli wKebis sitKva-
Ta Soris, meore wKebisaSi ki mas adgili qonda.
Cven xazgasmiT aGvniSnavT: `sitKvebi erTurTs Seefereba
f o r m i T, sitKvaTa formebi erTmaneTTan garkveuls damokidebu-
lebaSi imKofeba~-o. es imitom, rom forforforformamamamaTa Ta Ta Ta es damokidebuleba auauauau----
cicicicilelelelebebebebelic lic lic lic aris da sasasasakmakmakmakmaririririsicsicsicsic,,,, rom SesitvKeba Seiqmnas.
aucilebeli imitom aris, rom mis magivrobas sxva veraferi ga-
wevs. mniSvneloba, magaliTad, orive Cveni wKebis sitKvebs, calke
aGebulT, erTnairi aqvs: aki zemoT vTqviT, rom orsave wKebaSi er-
Ti da igive sitKvebi Sedis... mniSvnelobiTi mxare, m a S a s a d a m e,
v e r i k i s r e b s p a s u x i s m g e b l o b a s S e s i t K v e b i s
S e q m n i s a T v i s, i g i a r k m a r a. a u c i l e b e l i a f o r -
m a T a d a m o k i d e b u l e b a.
Cven vTqviT, rom igi s a k m a o p i r o b a c aris SesitKvebis
Sesaqmnelad. ras niSnavs es? imas, rom Tu sitKvaTa formebs Soris
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
83
saTanado damokidebuleba arsebobs, SesitKvebas miviGebT, Tundac
rom sitKvebi Tavis mniSvnelobiT erTmaneTs srulebiT ar Seefere-
bodnen, uazrobas iZleodnen.
`adidebulma mdinarem bambis naTesebi waleka~ _ qarTuli
enis agebulebis TvalsazrisiT unaklo SesitKvebaa, misi azric ga-
sagebi da wesieria, _ adidebul mdinares SeuZlia, marTlac, wale-
kos bambis naTesebi.
magram, vTqvaT am SesitKvebaSi cvlilebebi movaxdineT, erTi
sitKva meoris adgilas davsviT: `adidebulma bambam mdinaris naTese-
bi waleka!~ rogoria am eqsperimentis Sedegi? misi azri absurdu-
lia, magram sitKvaTa damokidebuleba sruliad normaluri, qarTu-
li enisTvis bunebrivi, _ ese igi, a x a l i S e s i t K v e b a i s e -
T i v e u n a k l o a, r o g o r i c i K o S e c v l a m d e; enaTmecnie-
ri mas wuns ver dadebs, logikosi ki aGSfoTdeba...1
aseve: `k o m b o s t o d a m j a v d a~ da `t r a p e c i a d a -
m j a v d a~, e n o b r i v a d , s i t K v a T a d a m o k i d e b u l e b i s
T v a l s a z r i s i T , T a n a b a r i G i r s e b i s a a: q a r T u l i
S e s i t K v e b i s T v i s e b a - T a v i s e b u r e b e b i m e o r e S i -
a c i s e v e n a T l a d a r i s w a r m o d g e n i l i, r o g o r c
p i r v e l S i... Sinaarsis mixedviT ki `trapecia damjavda~ sruli
uazrobaa, aseT rasme futuristi Tu itKvis.
a G s a n i S n a v i a, r o m `t r a p e c i a d a m j a v d a~ uaz-
robad mogveCveneba im SemTxvevaSi, Tu viciT, rasac niSnavs es
sitKva. sofleli, romelsac geometriis araferi gaegeba, SesitKveba-
Si _ `trapecia damjavda~ _ araviTar uazrobas ar dainaxavs.
`Kofila raGac ucnauri bostneuli da damjavebulao~, SeuZlia mas
Tqvas...
amitomac vambobT: SesitKveba rom Seiqmnes, sitKvaTa garkveuli
damokidebulebaa aucilebeli; Tu ki es piroba Sesrulebulia, Se-
sitKvebaSi gveqneba, Tundac rom sruls uazrobas Seicavden es da-
mokidebulebaSi mKofi sitKvebi. S i n a a r s i T u a z r o, m a g -
r a m a g e b u l e b i T s w o r i S e s i t K v e b a i s e v e g a m o -
d g e b a a m a T u i m e n i s T v i s e b a T a g a s a T v a l i s w i -
n e b l a d, r o g o r c S e s i t K v e b a, r o m l i s S i n a a r s i
m e c n i e r u l a d s w o r d e b u l e b a s g a d m o g v c e m s.
vinc SesitKvebis enaTmecnieruli Seswavlis dros Sinaarss aq-
1 vgulisxmobT, rom igi formali tradiciuli logikis warmomadgeneli
araa.
w e r i l e b i
84
cevs KuradGebas, vinc logikisa da gramatikis amocanebs erTmaneTSi
revs, mas SeuZleba vkiTxoT: gana KoveldGiurad Koveli enis wesier
SesitKvebebSi aTasobiT da aTi-aTasobiT ar gamoTqvamen srul sic-
ruesa Tu Seusabamobas, ubralo SecTomebs rom Tavi davaneboT? nu
Tu aseTi SesitKvebebi ar gamodgeba enaTmecnierebis obieqtad?
ara mgonia, amaze vinmem uarKofiTi pasuxi gasces.
SarSan zafxulSi didi gvalvis dros Cemis KuriT gavigone,
erTi moqalaqe rogor Kveboda: `sam kacs unaxavs... mTvares Turme
kaci uJda gverdiT... `kazirokiani~ qudi exura, fexi fexze gadaedo
da ulvaSebs igrexda... wvima awi ar iqneba~-o, daaskvna momTxrobma...
es frazebi _ Cveulebrivi qarTuli SesitKvebebia. qarTuli
enis sintaqsis Sesaswavlad isini iseve gamodgebian, rogorc Se-
sitKveba: `adidebulma mdinarem bambis naTesebi waleka~. magram, Si-
naarss Tu mivKeviT, Zneli gadasawKvetia, ra aris ufro absurduli:
Cvens mier nimuSad moKvanili fraza `trapecia damKavda~ Tu `kazi-
rokiani~ qudis patronis ambavi.
zemoT vTqviT: SesitKveba rom Seiqmnas, sitKvaTa formebi e r -
T m a n e T T a n g a r k v e u l d a m o k i d e b u l e b a S i u n d a
i K o s o. gansaxilveli gvaqvs: r a s a x i s a a d a r a S i m d g o -
m a r e o b s e s d a m o k i d e b u l e b a.
sitKvaTa damokidebuleba sxvadasxvagvari SeiZleba iKos.
aviGoT SesitKveba: bavSvi TamaSobs; qarTuli enisaTvis aseTi Se-
sitKveba bunebrivia. masSi ori sitKva gvaqvs; `bavSi~; `TamaSobs~.
rogori damokidebulebaa maT Soris? rom es gavarkvioT, sayi-
roa movigonoT ranairi sitKvebia eseni da ra SesaZlebloba gaaCni-
aT maT. `bavSi~ saxelia, saxelobiTs brunvaSi, mxoloobiTs ricxvSi.
`TamaSobs~ _ zmnaa (erTpiriani), mesame pirisa, mxoloobiTis ri-
cxvisa, awmKo droSi. saxeli icvleba ricxvis mixedviT. `bavSi~ _
`bavSebi~; zmnac icvleba ricxvis mixedviT: `TamaSobs~ _ TamaSoben~.
Cvens SesitKvebaSi saxeli (`bavSi~) mxoloobiTs ricxvSia,
zmnac (`TamaSobs~) mxoloobiTs ricxvSia: zmna mxozmna mxozmna mxozmna mxololololooooobiTbiTbiTbiTSia swoSia swoSia swoSia swo----
red imred imred imred imiiiitomtomtomtom, , , , rom mxorom mxorom mxorom mxololololooooobiTbiTbiTbiTSia saSia saSia saSia saxexexexeli li li li (ver vitKviT: `bavSi Tama-
Sobenbenbenben~, verc bavSebi TamaSobssss~). sitKvaTa aseTi damokidebuleba
iwodeba SeSeSeSeTanTanTanTanxmexmexmexmebadbadbadbad:::: saxeli (`bavSi~) iTanxmebs zmnas (`TamaSobs~)
ricxvSi (anu, rac igivea: zmna eTanxmeba saxels ricxvSi).1
1 SeiZleba vinmem ikiTxos: ratom zmna eTanxmeba saxels da ara piruku,
saxeli zmnaso? imitom, rom vupasuxebT Cven, saxels ar moepoveba araviTari
formanti masTan dakavSirebul zmnis ricxvs rom aGniSnavdes, saxeli Tavisu-
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
85
ori sitKvis SeTanxmeba maSin aris SesaZlebeli, Tu orives Se-
uZlia icvalos raime niSnis mixedviT, magal., ricxvis mixedviT (ix.
Cveni magaliTi), an brunvis mixedviT (ix. qvemoT: `celqi bavSi~...) an
sqesis mixedviT... SeTanxmeba imaSi gamoixateba, rom erTi sitKva me-
ores daemsgavseba garkveuli niSnis mixedviT, ase rom ra ricxvSiac,
vTqvaT, erTi maTgani aris, meorec imave ricxvSi iqneba, ra brunvac
erTsa aqvs, meorec imaSi iqneba...
Cvens magaliTSi (`bavSi TamaSobs~) saxeli icvleba brunvaTa
mixedviT (`aq igi saxelobiTSia); zmna ki (`TamaSobs~) brunvaTa mi-
xedviT ar icvleba. brunvis mixedviT am or sitKvas Soris damoki-
debulebas adgili ara aqvs.
axla zmnas mivubrundeT. zmnis ricxvi ukve vnaxeT, rom s a -
x e l i s r i c x v T a n i K o S e T a n x m e b u l i, z m n a s p i -
r i c a q v s: `TamaSobs~ mesame piria. ratom mesame da ara meore an
pirveli? imitom, rom ar SeiZleba `bavSi TamaSob~ an `bavSi vTama-
Sob~. `TamaSob~ iqneboda, `bavSi~-s nacvlad `Sen~ rom KofiliKo
(`Sen TamaSob~), `vTamaSob~ unda gvexmara, `me~ rom KofiliKo (`me
vTamaSob~). Kvela sxva saxels (mxoloobiTi ricxvis saxelobiTs
brunvaSi) Seefereba mesame piris forma _ `TamaSobs~.
maSasadame, zmnas mesame piris forma imitom qonia, rom saxeli,
romelTanac igi damokidebulebaSi imKofeba, arc `Sen~ aris da arc
`me~. sxva Kvela saxelisaTvis ki Sesaferisi aris es forma `TamaSobs~.
am SemTxvevaSi zmnis damokidebuleba saxelisagan uTuod gan-
sxvavdeba im damokidebulebisagan, romelic damKarda maT Soris ri-
cxvis mixedviT: ricxvis mixedviT saxelic icvleboda da zmnac; p i -
r i s m i x e d v i T z m n a i c v l e b a , s a x e l i k i a r a.
amisdamiuxedavad garkveuli damokidebuleba Seiqmna: saxelma moi-
Txova zmnisagan mesame pirSi KofiliKo, ese igi, moiTxova iseTi
forma, romelic TviTon mas, saxels, arc am SemTxvevaSi aqvs da
arc, saerTod, SeiZleba qondes. aseT damokidebulebas marmarmarmarTvaTvaTvaTva ewo-
deba: saxeli marTavs zmnis pirs.
amrigad, kiTxvaze: ra damokidebuleba arsebobs Cvens SesitKve-
baSi (`bavSi TamaSobs~) Semaval sitKvaTa Soris, unda vupasuxoT:
saxeli (`bavSi~) iTanxmebs zmnis (`TamaSobs~) ricxvs da marTavs mis
pirs.
falia, zmna ki ar aris Tavisufali, mas sagangebo formantebi aqvs saxelisaT-
vis Sefardebuli; am SemTxvevaSi, magal., ssss,,,, romelic mesame pirs aGniSnavs, ma-
gram mxoloobiTi ricxvisas.
w e r i l e b i
86
davuSvaT, rom Cven gvqonda SesitKveba: `mezoblis bavSi Tama-
Sobs~; axalia aq sitKva `mezoblis~. romel sitKvasTan aris is da-
mokidebulebaSi, da rogoria es damokidebuleba? cxadia mas kavSiri
aqvs sitKvasTan `bavSi~: `mezoblis bavSi~ (da ara `mezoblis Tama-
Sobs~).
bavSi, rogorc viciT, saxelia saxelobiTs brunvaSi, mxoloo-
biTs ricxvSi; `mezoblis~ agreTve saxelia mxoloobiT ricxvis naTe-
saobiTs brunvaSi; `bavSi~- sitKvas SeiZleba vucvaloT brunvac, ri-
cxvic, magram es srulebiT ar imoqmedebs `mezoblis~- sitKvis brun-
vaze: igi isev naTesaobiTs brunvaSi aGmoCndeba; magal.: mezoblisisisis
bavSiiii TamaSobs; mezoblisisisis bavSmamamama wigni waikiTxa; mezoblisisisis bavSssss sa-
Cuqari moutanes; mezoblisisisis bavSiTiTiTiT aGtacebuli var...
aq sitKva `bavSi~ vucvaleT brunva; axla ricxvi vcvaloT: me-
zoblisisisis bavSeeeebibibibi TamaSoben; mezoblisisisis bavSebebebebmamamama wigni waikiTxes; me-
zoblisisisis bavSebsebsebsebs saCuqari moutanes; mezoblisisisis bavSeeeebiTbiTbiTbiT aGtacebuli
var...
rogorc vxedavT, Koveli fraza: bavSi Tu bavSma Tu bavSebma,
bavSs Tu bavSebs da sxva, mainc moiTxovs, rom sitKva `mezoblis~
ucvlelad darCes, isev naTesaobiTSi iKos.
rac Seexeba sitKvas `mezoblis~, mas SeuZlia icvalos ricxvi,
es SesitKvebas ar daarGvevs; ase rom, `mezoblis bavSi TamaSobs~ da
`mezobleeeebbbbis1 bavSi TamaSobs~ Tanabrad SesaZloa. brunvas ki sitKva
`mezoblis~ veGar icvlis; ar SeiZleba: `mezoblebma bavSi TamaSobs~
an `mezobels bavSi TamaSobs~ da sxv.
ki magram gvetKvian: gana ar SeiZleba sitKva `mezoblis~ gada-
viKvanoT saxelobiTSi? ratom ar SeiZleba: `mezobeli bavSi Tama-
Sobs~ (`mezobeli bavSi~ iseve marTebulia, rogorc `mezobeli xal-
xi~, `mezobeli qveKana~)?
`mezobeli bavSi TamaSobs~ sxva rasme niSnavs, `mezoblis bavSi
TamaSobs~ kidev sxvas, magram amas sabuTad Cven ver gamoviKenebT: aki
Cven vamtkicebdiT _ Tavi da Tavi SesitKvebis agebulebaa da ara
SesitKvebis mniSvneloba-o. sakiTxi am TvalsazrisiT unda ganvixi-
loT, gamoicvala Tu ara am mxriv rame, `mezoblis bavSi~ rom Se-
vcvaleT `mezobeli bavSi~-T?
1 azris TvalsazrisiT es cota uxerxulia: TiTqos erTi bavSi ramdensame
mezoblisa iKos, magram es SemTxveviTia; sxva magaliTSi aseT uxerxulobas
SeiZleba adgili ar eqnes; magal.: `mezoblis meezove movida~. es sxvaTa Soris
aGvniSneT. es mxare SesitKvebisaTvis gadamwKveti, rogorc viciT, ar aris.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
87
ra Tqma unda gamoicvala! `mezoblis bavSi~ s u l s x v a
s i n t a q s u r d a m o k i d e b u l e b a z e a aGmocenebuli, `mezo-
beli bavSi~ kidev sxvaze; pirvels is axasiaTebda, rom `bavSi~ brun-
vas icvlida, `mezoblis~ ki ucvlelad rCeboda (mezoblis bavSi, _
mezoblis bavSma, mezoblis bavSs... ix. zemoT), meore SemTxvevaSi ki
`bavSi~ Tu brunvas Seicvlis, `m e z o b e l i~-c brunvas Seicvlis
da imave brunvaSi mogvevlineba, romelSiac aris `bavSi~: `mezobeli
bavSi~, `mezobelma bavSma~, `mezobels bavSs~...
ra gamovida? SesitKvebaSi `mezoblis bavSi TamaSobs~ `bavSi~-
sitKvam SeiZleba icvalos brunvac, ricxvic; sitKva `mezoblis~ ki
SeiZleba icvalos ricxvis mixedviT, magram brunvas ver icvlis, na-
TesaobiTSi unda darCes. Tu brunvas Seicvlis: an SeuZlebel
sitKvebs miviGebT, ese igi, SesitKveba dairGveva (magal. `mezobelis
bavSi TamaSobs~, `mezobelma bavSi TamaSobs~) an SesitKveba marTebu-
li saxisa iqneba, magram sul sxva SesitKvebad iqceva; brunvis Se-
cvla am SemTxvevaSi sitKvaTa damokidebulebis xasiaTs cvlis, sxvag-
varad rom vTqvaT, SesitKvebas cvlis.
daskvna: SesitKvebaSi `mezoblis bavSi TamaSobs~ sitKva `bavSi~
moiTxovs sitKvisagan `mezoblis~ iseT formas, romelSiac TiTon
ar aris (naTesaobiTs brunvas), Tumca mas SeuZlia es forma qondes;
sitKvaTa aseTi damokidebulebac marmarmarmarTvadTvadTvadTvad iwodeba. saxeli `bavSi~
marTavs saxels `mezoblis~ brunvaSi.
gaugebrobis Tavidan asacileblad Cvens msJelobas erTi gan-
marteba unda daematos. roca Cven vambobT: sitKva `bavSi~ moiTxovs
sitKvisagan `mezoblis~ iseT formas, romelSiac TviTon ar aris, _
igulisxmeba, rom s x v a r o m e l i m e s i t K v a a r m a r T a v s
T v i T a m s a x e l s _ `bavSi~.
Tu mesame saxelic Caeria marTvaSi, SesaZlebelia sitKvisaTvis
`bavSi~ iseTi mdgomareoba Seiqmnes, rogorSidac Cvens magaliTSi
aris sitKva `mezoblis~: m a s a c d a e v a l e b a n a T e s a o b i T -
S i K o f n a , m a s a c m o e s p o b a s a S u a l e b a S e i c v a -
l o s b r u n v a! Seadare magaliTad: `mezoblis bavSi TamaSobs~ da
`mezoblis bavSis saTamaSo daikarga~. ukanasknels SesitKvebaSi `bav-
Sis~ iseve aris naTesaobiTs brunvaSi, rogorc `mezoblis~. magram
es ar niSnavs, rom erTsa da imave formaSi Kofna am ori saxelis
damokidebulebiT iKos gamowveuli, am damokidebulebas axasiaTeb-
des.
es iqidan Cans, rom verc erTi maTgani am formas ver Seic-
vlis: `mezoblisisisis bavSisisisis saTamaSo daikarga~, mezoblisisisis bavSis saTama-
w e r i l e b i
88
Somomomom mogvxibla~, mezoblisisisis bavSisisisis saTamaSos veZebT~... es ki imitom
xdeba, rom saxeli `saTamaSo~ iseve marTavs saxels `bavSis~, rogorc
es ukanaskneli marTavs saxels `mezoblis~.
aseve SeiZleba iseTi axali sitKva CavurToT, romelic
CaaKenebs saxels `saTamaSo~ iseTsave pirobebSi, rogorSic Cvens ma-
galiTSi aris `bavSis~; magal.: `mezoblis bavSis saTamaSos feri la-
mazia~: `feri~ marTavs `saTamaSos~, `saTamaSos~ marTavs `bavSis~,
`bavSis~ marTavs `mezoblis~1...
ganvavrcoT Cveni SesitKveba. `mezoblis celcelcelcelqiqiqiqi bavSi Tama-
Sobs~. aq axalia sitKva `celqi~; igi damokidebulebaSi imKofeba
sitKvasTan `bavSi~: `celqi bavSi~... orive saxelia da, maSasadame,
brunvasa da ricxvSi SeuZlia icvalos; Cvens magaliTSi orive saxe-
lobiTSia; sagulisxmo is aris, rom r o g o r c k i v c v l i T
`b a v S i ~- s a x e l i s b r u n v a s, i c v l e b a ` c e l q i~-s
b r u n v a c; S e a d a r e: `mezoblis celqi bavSi TamaSobs~... `me-
zoblis celqma bavSma iTamaSa~... `mezoblis celq bavSs uTamaSia~...
ori saxeli aq iseTs damokidebulebaSia, rom erTis (`bavSi~-s)
brunvis cvla meoris (`celqi~-s) brunvis cvlasac iwvevs da ra
brunvaSic erTi iqneba, meorec imave brunvaSi daismis. amaze itKvi-
an: saxeli (`celqi~) eTanxmeba brunvaSi saxels (`bavSi~). Sead. zmnis
SeTanxmebas saxelTan ricxvSi: `bavSi TamaSobs~...
aviGoT sxva SesitKveba: `iKide wigni!~ saxeli `wigni~ damoki-
debulia zmnaze `iKide~. es damokidebuleba imaSi iCens Tavs, rom
`wigni~ saxelobiTSia da sanam `iKide~ zmnis fuZe ar Seicvleba, sa-
xelobiTSi unda iKos; ar SeiZleba `iKide wigns~, `iKide wignma~ da
sxv. (samagierod aucilebelia: `iKidis wigns~ da ara `wigni~)...
zmnas brunva ar gaaCnia; saxelisagan ki man garkveuli brunva
moiTxova. cxadia, aq adgili aqvs marmarmarmarTvasTvasTvasTvas:::: zmna `iKide~ marTavs sa-
xels `wigni~ brunvaSi.
saxelis r i c x v i am SemTxvevaSi ar aris damokidebuli zmna-
ze: iKide wigni! _ iKide wignebi! aseTi mdgomareobaa axals qar-
TulSi. Zvels qarTulSi ki saqmis viTareba sxvagvari iKo...
uadgilo ar iqneba SevadaroT zmnis damokidebuleba saxelTan
1 SesaZloa romelsame kuTxeSi iTqmodes `TamaSobs xes qveS~ msgavsad
`saxls qveS~, `wKlis qveS~, _ Cven gavrcelebul saliteraturo formas viGebT.
`xes qveS moaba Toki~ uciloblad marTebuli agebulebis SesitKvebaa, magram es
ar unda avrioT saciloben SesitKvebaSi `TamaSobs xes qveS~; wina magaliTSi
`xes~ micemiTSia zmnis moTxovniT (`xes moaba~) da ara `qveS~ sitKvasTan da-
kavSirebiT.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
89
Cvens magaliTSi (`iKide wigni!~) saxelis damokidebulebas zmnasTan
SesitKvebaSi: `bavSi TamaSobs~. zmna `iKide~ saxelisagan brunvas mo-
iTxovs, Tumca TviTon brunva ara aqvs, brunvis mixedviT icvleba.
SesitKvebaSi `bavSi TamaSobs~ saxeli (`bavSi~) zmnisagan pirs moi-
Txovs, Tumca piris mixedviT TviTon ar icvleba. orsave SemTxvevaSi
marTvaa; oGond erTs SemTxvevaSi (`iKide wigni!~) zmna marTavs sa-
xels, meoreSi ki _ saxeli zmnas (`bavSi TamaSobs~).
Cvens magaliTebSi (`bavSi TamaSobs~... mezoblis celqi bavSi
TamaSobs... iKide wigni!) SesitKvebebi formacvalebadi sitKvebisagan
Sedgeboda: Kvelgan brunebadi da uGvlilebadi sitKvebi iKo.
magram SeiZleba damokidebulebas eqnes adgili formacvale-
badsa da uformo sitKvas Soris. ase magal. SesitKvebaSi: `mezoblis
bavSi xis qveS TamaSobs~, monawileobs uformo sitKva `qveS~. masze
damokidebulia sitKva `xis~: Cven ver vitKviT: `(TamaSobs) xes qveS~1
an: `(TamaSobs) xem qveS~ an `(TamaSobs) xed qveS~.
sitKvasTan `qveS~ saxeli naTesaobiTs brunvaSi unda gamocxad-
des, anu, sxvagvarad, sitKva `qveS~ TviTon araviTars brunvaSi ar
aris da arc SeiZleba iKos. cxadia: u f o r m o s i t K v a `q v e S~
m a r T a v s s a x e l s b r u n v a S i.
marTavs Tu ara igi saxelis ricxvs? sitKvasTan `qveS~ SeiZle-
ba vixmaroT saxeli, rogorc mxoloobiTs, ise mravlobiTs ricxvSi:
`(TamaSobs) xis qveS~ _ `(TamaSobs) xeebis qveS~, _ ese igi
u f o r m o s i t K v a s a x e l i s r i c x v s a r m a r T a v s.
sxva uformo sitKvebis marTvis sailustraciod aseTi magali-
Tebi gamodgeba: `bavSi TamaSobs saxlis win~: `win~ marTavs saxels,
moiTxovs naTesaobiTs brunvas... `wKals gaGma baGebia~: `gaGma~ mar-
Tavs saxels (`wKals~), moiTxovs micemiTs brunvas.
e. w. Tandebulebic marTaven saxels: `celqi bavSi xesTan
xtis~: `Tan~ moiTxovs saxels micemiTSi: `xes~-Tan... `celqi bavSi xe-
ze avida~: `ze~ moiTxovs saxels micemiTSi; `xeze~ miGebulia `xes~-
ze-sgan (Sdr. Zv. qarT. `xesa zeda~)... `celqi bavSi xidan Camovarda~:
`xidan~ aris gamartivebuli saxe `xidgan~-isa, `xidgan~ ki miGebulia
`xiTgan~-isagana: aq Tandebulia `gan~; mas SeuZlia moiTxovos naTe-
saobiTi brunvaca da moqmedebiTic. aq, rogorc vxedavT, igi marTavs
1 brunvaSi marTvis grZeli Jayvia SesitKvebaSi: `saqarTvelos sabyoTa...
respublikis... komisarTa sabyos dadgenileba~... sakanonmdeblo enaSi msgavsi
SesitKvebebi Cveulebrivia...
w e r i l e b i
90
saxels moqmedebiTSi: `xiT-gan~...
davubrundeT Cvens magaliTs: `mezoblis bavSi xis qveS Tama-
Sobs~. Tavis adgilas gavarkvieT, ra damokidebulebaSic iKvnen er-
TmaneTTan sitKvebi `mezoblis bavSi TamaSobs~; aq axalia: `xis qveS~.
amjamad viciT, rom sitKva `qveS~ marTavs saxels `xis~. dagvrCenia
gavigoT sitKva `qveS~ da masTan erTad mTlianad `xis qveS~ ra
sitKvazea damokidebuli.
igi ver iqneba damokidebuli sitKvaze `mezoblis~; marTalia,
uazroba ar iqneba, rom vTqvaT: `mezoblis xis qveS bavSi TamaSobs~-
o, magram es sul sxva SesitKveba iqneboda (sitKva `mezoblis xis~,
Cvens magaliTSi ki sitKva `mezoblis~ damokidebulia sitKvaze `bav-
Si~: `mezoblis bavSi~).
sitKva `qveS~ ver iqneba damokidebuli sitKvaze `bavSi~: `me-
zoblis bavSi xis qveS~... ucnauri ram iqneboda. dagvrCa mxolod
zmna `TamaSobs~; albaT maszea damokidebuli sitKva `qveS~. mar-
Tlac, `TamaSobs (xis) qveS~ ucnaurad ar ismis.
gamoviZioT ranairs damokidebulebaSia `(xis) qveS~ zmnasTan
`TamaSobs~. SeTanxmeba aq SeuZlebelia iKos: `TamaSobs~ zmnaa, ic-
vleba piris, ricxvis, drois, kilos... mixedviT; `qveS~ uformo
sitKvaa; rogorc aseTs, mas arc piri, arc ricxvi, arc dro Tu sxva
ram forma ar gaaCnia.
egebis zmna `TamaSobs~ marTavs sitKvas `qveS~? magram marTva
SeiZleba an brunvis, an piris, an sqesis... mixedviT, saerTod raime
formis mixedviT: marTva aki niSnavs garkveuli formis moTxovnas;
marTo uformo sitKva niSnavs fuli gadaaxdevino iseT adamians,
romelsac araviTari qoneba ar gaaCnia... rom, marTlac, zmna `Tama-
Sobs~ ar marTavs sitKvas `qveS~, iqidan Cans, rom Cven SegviZlia
vTqvaT ara marto `TamaSobs xis qveS~, aramed: `TamaSobs xes-Tan~,
`TamaSobs xeze~, `TamaSobs SigniT~, `TamaSobs gareT~, `TamaSobs mu-
dam~, `TamaSobs mourideblad~ da sxv...
am magaliTebidan irkveva, rom saerTod araviTari dadebiTi
damokidebuleba ar arsebobs `TamaSobs~ zmnasa da `qveS~ sitKvas
Soris. Tu marTva da SeTanxmeba dadebiT sintaqsur odenobad
miiCneva, urTierToba am or sitKvas Soris nol odenobad unda da-
vsaxoT; aseTi `damokidebuleba~ nols udris. mas m i r T v a ewode-
ba. amboben: uformo sitKva `qveS~ mierTviso zmnas `TamaSobs~.
Cven gavaanalizeT SesitKvebaTa rigi; saTanado magaliTebs Ta-
vi movuKaroT, aseTi suraTi warmogvidgeba:
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
91
`celqi~ mxolob. ricxvis saxelobiTi brunvaa;
`bavSi~-c mxoloobiTi ricxvis saxelobiTs brun-
c e l q i b a v S i TamaSobs: vaSia; SecvliT `bavSi~-s brunvas, Seicvleba
`celqi~-s brunva (`celqma bavSma~, `celq
bavSs~...); s a x e l i (`bavSi~) i T a n x m e b s
s a x e l s (`celqi~) b r u n v a S i.1
`bavSi~ _ mxoloobiTs ricxvSia: `TamaSobs~ _
agreTve mxoloobiTs ricxvSi (`bavSi~ Tu mrav-
b a v S i T a m a S o b s: lobiTSi gveqneba: `bavSebi TamaSoben~); s a x e -
l i (`bavSi~) i T a n x m e b s z m n a s (`Tama-
Sobs~) r i c x v S i .
`mezoblis~ _ naTesaobiTs brunvaSia; `bavSi~
_ saxelobiTSi; saxelma `bavSi~ SeiZleba icva-
m e z o b l i s b a v S i los brunva, `mezoblis~ isev naTesaobiTSi dar-
TamaSobs: Ceba: s a x e l i (`bavSi~) m a r T a v s s a -
x e l s (`mezoblis~) b r u n v a S i .
`bavSi~ ar icvleba piris mixedviT, piris forma
ara aqvs: `TamaSobs~ _ mesame piria; saxeli moi-
m e z o b l i s b a v S i Txovs zmnisagan iseT formas, romelic mas am
T a m a S o b s : SemTxvevaSi ara aqvs da arc saerTod SeiZleba
qondes: s a x e l i (`bavSi~) m a r T a v s
z m n a s (`TamaSobs~) p i r S i.
zmna `iKide~ moiTxovs saxelisagan `wigni~ saxe-
lobiTs brunvas, Tumca arc es da arc sxva ro-
i K i d e w i g n i ! melime brunva mas TviTon ar SeiZleba qondes:
z m n a (`iKide~) m a r T a v s s a x e l s (`wig- nis~) b r u n v a S i . uformo sitKva `qveS~ moiTxovs saxelisagan
`xis~ naTesaobiTs brunvas, Tumca mas TviTon
mezoblis bavSi x i s q v e S arc es, arc sxva brunva ar gaaCnia: u f o r m o
T a m a S o b s : s i t K v a (`qveS~) m a r T a v s s a x e l i s
(`xis~) b r u n v a s .
1 qarTulSi saxelis saxelTan SeTanxmeba sakmaod Taviseburia; amas Sem-
degs werilSi ganvixilavT; aq mxolod SeTanxmebis cnebis gasarkvevad mogvKavs
es magaliTi.
w e r i l e b i
92
uformo sitKva `qveS~ arc imarTavs zmnis
mier~ (`TamaSobs~), arc eTanxmeba mas:
mezoblis bavSi x i s q v e S u f o r m o s i t K v a (`qveS~) m i e r T v i s
T a m a S o b s : z m n a s (`TamaSobs~).
S e s i t K v e b a, rogorc vnaxeT, s i t K v a T a d a m o k i d e -
b u l e b a s S e u q m n i a. amisda kvalobaze SesitKvebaSi orgvari
sitKva gairCeva: gabatonebuli da damokidebuli. SesaZlebelia, esa
Tu is sitKva gabatonebuli iKos meoris mimarT, magram damokidebu-
li mesameze:
mezoblis ↓
bavSis ↓
saTamaSo daikarga
saxeli `bavSis~ gabatonebulia saxelze `mezob-
lis~, magram damokidebulia saxelze `saTama-
So~.
SesaZloa agreTve erTs sitKvaze ori (da meti) sitKva iKos
damokidebuli:
mezoblis ↓
celqi ↓
bavSi TamaSobs
orive saxeli: `celqi~, `mezoblis~ damokide-
bulia saxelze `bavSi~: pirveli (`celqi~) mas
eTanxmeba, meore (`mezoblis~) mis mier imar-
Tvis.
s i t K v a T a d a m o k i d e b u l e b a i Z l e v a SeSeSeSeTanTanTanTanxmexmexmexme----
basbasbasbas, , , , marmarmarmarTvas Tvas Tvas Tvas da mimimimirTvasrTvasrTvasrTvas....
SeSeSeSeTanTanTanTanxmexmexmexmeba ba ba ba ewodeba `damokidebulebis iseT saxes, roca gaba-
tonebuli moiTxovs damokidebulisagan iseT formas, romelSiac is
TviTon aris da romlis mixedviT cvalebis unari aqvs~.1 aseTia, ma-
gal., qarTulSi SeTanxmeba saxelisa saxelTan brunvaSi, zmnisa _
saxelTan ricxvSi...
marmarmarmarTvaTvaTvaTva a r i s `damokidebulebis iseTi saxe, rodesac gabato-
nebuli moiTxovs damokidebulisagan iseT formas, romelic mas Tvi-
Ton ara aqvs am momentSi an arc SeiZleba qondes~.2 qarTulSi mar-
Tvis magaliTebs iZleva: saxelis mier saxelis marTva brunvaSi, saxe-
lis mier zmnis marTva pirSi, zmnis mier saxelis marTva brunvaSi,
uformo sitKvis mier saxelis marTva...
g a b a t o n e b u l i s i t K v a, r o m e l i c m a r T a v s,
1 ix. Cveni narkvevi: `martiv winadadebis problema qarTulSi I: qvemde-
bare-damatebis sakiTxi Zvels qarTulSi~, tfil. 1928, gv. 149. 2 iqve, gv. 150.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
93
i w o d e b a m m a r T v e l a d; damokidebuli sitKva, romelic imar-
Tvis, iqneba m a r T u l i. aseve: gabatonebuli sitKva, Tu igi iTan-
xmebs, SeiZleba iwodos m a T a n x m e b l a d;1 damokidebuli sitKva,
romelic eTanxmeba meore sitKvas, iqneboda S e T a n x m e b u l i.
s i t K v a, r o m e l i c m i e r T v i s s x v a s i t K v a s,
i w o d e b a mimimimirTurTurTurTuladladladlad.... mirTuli sitKva arc eTanxmeba romelsame
sitKvas, arc imarTvis romelime sitKvis mier, igi, ase vTqvaT, Se-
sitKvebis Tavisufali wevria. misi arseboba SesitKvebaSi gamarTu-
lia ara sitKvaTa urTierTobiT, aramed azris sayiroebiT.
radgan azrTan (cnobierebasTan) urTierTobis sakiTxs Cven ar
vixilavT, SeiZleboda mirTva uKuradGebod dagvetovebina. magram
ase ver moviqeciT imitom, rom aris SemTxvevebi, rodesac m i -
r T v a S i d a C n d e b a x o l m e m a r T v i s n a s a x i, s i t K v a -
T a u r T i e r T o b a m i r T v i s d a m a r T v i s m i J n a z e
d g a s. 2 amdenadve mirTvac mxedvelobaSi unda miviGoT. qarTulSi
SeiZleba m i e r T o s u f o r m o s i t K v a (magal. qveS, mudam,
ganuwKvetliv, gaGma...), Tandebuliani saxeli (magal. TamaSobs `xes-
Tan~, `xeze~...) da sxv.
Cveni elementaruli magaliTebis analizic cxadKofs, rogori
rTuli organizaciaa, Tu SeiZleba ase iTqvas, SesitKveba. Cven Segne-
bulad gverds vuxvevT sakiTxs imis Sesaxeb, Tu ra mimarTebaSi
imKofeba sitKvebis damokidebuleba Cveni cnobierebis movlenebTan,
ramdenad SeesatKviseba igi maT urTierT damokidebulebas. CveCveCveCveni ni ni ni mimimimizazazazania aGvwenia aGvwenia aGvwenia aGvweroT CveroT CveroT CveroT Cveni metKveni metKveni metKveni metKvelelelelebis faqbis faqbis faqbis faqtetetetebi isebi isebi isebi ise, , , , rorororogorc es gorc es gorc es gorc es aris moaris moaris moaris mocecececemumumumulililili, , , , imisimisimisimisgan gan gan gan d ad ad ad a m om om om o uuuu k ik ik ik i d e bd e bd e bd e b l il il il i vvvv,,,, Tu ra udevs maT Tu ra udevs maT Tu ra udevs maT Tu ra udevs maT sasasasafuZfuZfuZfuZvladvladvladvlad, , , , ras gamoras gamoras gamoras gamoxaxaxaxatatatataven isiven isiven isiven isinininini.3 sitKvaTa damokidebulebis ana-
lizi ki gviCvenebs, rom S e T a n x m e b i s a d a m a r T v i s
p r o c e s e b i a (da ara mirTva!), sitKvebs rom akavSirebs Se-
sitKvebaSi.
davuSvaT erTis wuTiT, rom SesitKvebaSi mxolod mirTvas
aqvs adgili; ar aris arc marTva, arc SeTanxmeba. cxadia, aseT Se-
1 termini `maTanxmebeli~ uxerxulia im mxriv, rom igi ar aris mimGeoba
saTaviso qcevis formisa _ `iTanxmebs~, aramed saarvisosi _ `aTanxmebs~. sam-
wuxarod, saTaviso qcevas mimGeoba ar gaaCnia. 2 samwuxarod, am saubarSi ar mogvixerxda saTanado magaliTebis Cveneba.
am movlenis, iseve rogorc saerTod, mirTvis sakiTxs calke davubrundebiT. 3 ratom aris ase moqceva aucilebeli, aris naCvenebi zogadad Cvens nark-
vevSi: `martiv winadadebis problema qarTulSi~... (gansakuTrebiT ix. gv. gv. 50-
55, 136-139, gv. 282, agreTve winasitKvaoba gv. VI-VIII...).
w e r i l e b i
94
mTxvevaSi, sitKvaTa damokidebulebis Sesaxeb laparaki uadgilo iq-
neboda; SesitKvebas, rogorc sitKvaTa organizacias, adgili ar eq-
neboda: gveqneboda sitKvaTa wKeba da ara SesitKveba...
vfiqrobT, gaugebari ar iqneba, Tu Cveni saubris daskvnas ase-
Tis saxiT CamovaKalibebT: SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKveba guba guba guba gulislislislisxmobs sul mcixmobs sul mcixmobs sul mcixmobs sul mcire or re or re or re or sitKvassitKvassitKvassitKvas. . . . SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKveba ar aris sitKvaba ar aris sitKvaba ar aris sitKvaba ar aris sitKvaTa ubTa ubTa ubTa ubrarararalo wKebalo wKebalo wKebalo wKeba: : : : SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKveba ba ba ba iseT sitKvaiseT sitKvaiseT sitKvaiseT sitKvaTa wKebaaTa wKebaaTa wKebaaTa wKebaa, , , , rorororomelmelmelmelnic ernic ernic ernic erTmaTmaTmaTmaneTneTneTneTTan gaTan gaTan gaTan garkverkverkverkveuls dauls dauls dauls damomomomokikikiki----dedededebubububulelelelebabababaSi imSi imSi imSi imKofeKofeKofeKofebibibibianananan; ; ; ; es daes daes daes damomomomokikikikidedededebubububulelelelebaabaabaabaa, , , , sitKvasitKvasitKvasitKvaTa rigs rom Ta rigs rom Ta rigs rom Ta rigs rom SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKvebad xdisbad xdisbad xdisbad xdis....
aqedan Sinaganis aucileblobiT gamomdinareobs erTaderTi
daskvna: ar Sear Sear Sear SeiZiZiZiZleleleleba Seba Seba Seba SesitKvesitKvesitKvesitKvebis Sebis Sebis Sebis Seswavswavswavswavlalalala, , , , Tu ar SeTu ar SeTu ar SeTu ar SevisvisvisviswavwavwavwavleT leT leT leT isisisis, , , , rac Serac Serac Serac SesitKvesitKvesitKvesitKvebas qmnisbas qmnisbas qmnisbas qmnis, , , , Tu ar gaTu ar gaTu ar gaTu ar gavarvarvarvarkvikvikvikvieT sitKvaeT sitKvaeT sitKvaeT sitKvaTa urTa urTa urTa urTiTiTiTierT erT erT erT dadadadamomomomokikikikidedededebubububulelelelebabababa....
sitKvaTa urTierT damokidebulebis garkveva ki niSnavs imis imis imis imis gamogamogamogamorkverkverkverkvevasvasvasvas, , , , Tu ra rols TaTu ra rols TaTu ra rols TaTu ra rols TamamamamaSobs esa Tu is sitKva sitKvaSobs esa Tu is sitKva sitKvaSobs esa Tu is sitKva sitKvaSobs esa Tu is sitKva sitKvaTa am Ta am Ta am Ta am dadadadamomomomokikikikidedededebubububulelelelebabababaSiSiSiSi:::: aris igi gabatonebuli Tu damokidebuli? Tu
gabatonebulia, mmarTvelia Tu maTanxmebeli? Tu damokidebulia,
aris SeTanxmebuli Tu marTuli sitKva? romeli sitKva romels
iTanxmebs da raSi? romeli sitKva romels marTavs da raSi? SeTan-
xmebisa da marTvis garda aris Tu ara mirTva? da Tu aris, ra mier-
Tvis ras?
erTi sitKviT, SesitKvebis Seswavla niSnavs _ sitKvasitKvasitKvasitKvaTa daTa daTa daTa damomomomo----kikikikidedededebubububulelelelebis Sebis Sebis Sebis Seswavswavswavswavlas da am dalas da am dalas da am dalas da am damomomomokikikikidedededebubububulelelelebabababaSi calSi calSi calSi calke sitKvake sitKvake sitKvake sitKvaTa Ta Ta Ta rorororolis galis galis galis garkverkverkverkvevasvasvasvas....
tradiciuli saskolo gramatika, rogorc cnobilia, sul sxva
Sinaarss debda sintaqsSi. vTqvaT, gasarCevi iKo Cveni magaliTi: `me-
zoblis bavSi ezoSi TamaSobs~. am SesitKvebis Seswavla iwKeboda ki-
TxviT: `vis Sesaxeb aris laparaki am winadadebaSi?~ bavSis Sesaxeb;
bavSi _ qvemdebarea. `ra aris naTqvami bavSis Sesaxeb?~ rom is Tama-
Sobs: TamaSobs _ Semasmeneli. `visi bavSi TamaSobs?~ mezoblis: _
gansazGvreba. `sad TamaSobs bavSi?~ ezoSi: _ adgilis garemoeba.
am fsevdo-logikurs analizSi nawilobriv gamoKenebulia tra-
diciuli formali logikis terminologia: qvemdebare _ subieqti,
Semasmeneli _ predikati. oGond qvemdebares aq erTi sitKva miuCi-
nes (`bavSi~), Semasmenelsac _ erTi (`TamaSobs~); logikisaTvis ki
subieqti iqneboda gadmocemuli ori sitKviT: `mezoblis bavSi~,
predikati _ ori sitKviT: `ezoSi TamaSobs~.
es ufro bunebrivicaa. `mezoblis bavSi ezoSi TamaSobs~. vis
Sesaxeb aris aq laparaki? ra Tqma unda, `mezoblis bavSi~-s Sesaxeb.
aseve: ra aris `mezoblis bavSis~ Sesaxeb naTqvami? rom is `ezoSi
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
95
TamaSobs~. winadadebis azris mixedviT Tu vimsJelebT, mxolod ase-
Ti pasuxi SeiZleba gavceT am kiTxvaze: `l o g i k u r i a n a l i z i~
(uKvarsT zog skolis moGvaweTa aseTi gamoTqma!) a m a s m o i -
T x o v s , T u k i m a s s u r s i K o s l o g i k u r i...
magram es iqneboda demonstraciulad xelis aGeba gramatikaze;
maSin Koveli fraza oTxsitKvianica da metsitKvianic orad gaiKofo-
da, TiToeuls nawilSi ramdenime sitKva iqneboda moqceuli da
calke sitKvaTa Sesaxeb laparaki sruliad SeuZlebeli gaxdeboda
(magal. frazaSi: `Cveni mezoblis celqi bavSi dilidan saGamomde
ezoSi TamaSobs amxanagebTan~, pirveli oTxi sitKva iqneboda qvemde-
bare = subieqti, danarCeni xuTi sitKva Semasmeneli = predikati).
`logikuri analizis~ moKvarulma saskolo gramatikam Tavi da-
aneba qvemdebarisa da Semasmenlis aseT gagebas da sruliad Tavise-
burad TiTo sitKviT gasca pasuxi kiTxvaze: vis Sesaxeb aris lapa-
raki? `bavSis~ Sesaxeb. ra aris naTqvami? rom `TamaSobs~. `logikuri
analizi~ ase ulogikod daiwKo. logikur terminebs `qvemdebare~,
`Semasmeneli~ Taviseburi i n t e r p r e t a c i a gaukeTes: qvemdeba-
re _ erTi sitKva, Semasmnelic _ erTio.
amiT SesitKvebis sxva sitKvebi `ganTavisuflda~. magram maT-
Tvis terminebi logikas ukve ar gaaCnda; sayiro terminebi da cnebe-
bi _ damateba, gansazGvreba, adgilis, drois, mizezis, miznis da vi-
Tarebis garemoeba TviT gramatikam Seqmna.
rogoria es cnebebi? aviGoT gramatikis mier mocemuli gageba.
ra aris gansazGvreba? is sitKva, romelic gansazGvravs, ganmartavs
meore sitKvis azrs, _ aseTia Cveulebrivi pasuxi. `mezoblis bavSi
ezoSi TamaSobs~. visi bavSi? mezoblis (bavSi). rogori bavSi? _
`celqi~... `mezoblis~, `celqi~ _ gansazGvrebaa. ki magram: `ezoSi~
_ sitKvac xom gasnazGvravs sxva sitKvis azrs? `TamaSobs _ ezoSi~
da ara baGSi, an derefanSi Tu oTaxSi. rogorc sitKvebi: `mezob-
lis~, `celqi~ gansazGvraven sitKvas `bavSi~, iseve gansazGvravs
sitKva `ezoSi~ zmnas `TamaSobs~...
egeve unda gveTqva, sxva sitKvebic rom gvqonoda: Koveli maTga-
ni an subieqts (qvemdebares) `ganasazGvravs~, an predikats (Semasme-
nels). sxva daskvnis gakeTeba ar SeiZleba, Tu Tanamimdevrobas davi-
cavT da marTlac logikur analizs vawarmoebT. es Tanamimdevroba
gramatikis `logikur analizs~ ar gaaCnia.
erTis sitKviT: am `logikur analizs~ surs iKos `logikuric~
da Seiswavlos metKvelebac: magram igi ver arkvevs sitKvaTa damoki-
debulebas, Seuswavleli rCeba metKvelebiTi mxare, imitom rom,
w e r i l e b i
96
logikis sakiTxebs epotineba, logikis cnebebs emKareba... meores
mxriT, Galatobs logikas, ver iKenebs logikis cnebebs, imitom rom
Tavi gramatikad warmoudgenia. namdvilad ki `es arc gramatikaa da
arc logika, raGac narevi, Kovel SemTxvevaSi ulogiko da uTavbo-
lo~.1
gvyirgvyirgvyirgvyirdedededeba Tu ara sinba Tu ara sinba Tu ara sinba Tu ara sintaqstaqstaqstaqsSi Si Si Si `̀̀̀wiwiwiwinanananadadadadadedededebabababa~, `~, `~, `~, `qvemqvemqvemqvemdedededebabababarererere~, ~, ~, ~,
`̀̀̀SeSeSeSemasmasmasmasmemememenenenenelililili~, `~, `~, `~, `dadadadamamamamatetetetebabababa~, `~, `~, `~, `gangangangansazGvresazGvresazGvresazGvrebabababa~, `~, `~, `~, `gagagagarerereremomomomoeeeebabababanininini~?~?~?~? _ sko-
lis sinamdvileSi am cnebebs garkveuli Sinaarsi qondaT da aqvsT;
magal.: `winadadeba aris azri, gamoTqmuli zepirad an dawerili;
qvemdebare aris is, ris Sesaxebac aris laparaki winadadebaSi; Semas-
meneli aris is, rac iTqva qvemdebaris Sesaxeb~ da sxv. da sxv.
aseaseaseaseTi gaTi gaTi gaTi gagegegegebiT am terbiT am terbiT am terbiT am termimimiminenenenebis xmabis xmabis xmabis xmarererereba sinba sinba sinba sintaqstaqstaqstaqsSi Si Si Si (da saerTod,
gramatikaSi) iseve SeSeSeSeuwKnauwKnauwKnauwKnarerererebebebebelialialialia, , , , rogorc, magaliTad, geografia-
Si imis mtkiceba, rom dedamiwa ki ar trialebs dasavleTidan aGmo-
savleTisaken, aramed mze amodis aGmosavleTidano.
es teres teres teres termimimiminenenenebi Sebi Sebi Sebi SeiZiZiZiZleleleleba daba daba daba davtovtovtovtovoT sinvoT sinvoT sinvoT sintaqstaqstaqstaqsSiSiSiSi, , , , Tu maT garkveu-
li sintaqsuri Sinaarsi ganekuTvnebaT, ese igi, Tu isiTu isiTu isiTu isini gamoKeneni gamoKeneni gamoKeneni gamoKene----bulbulbulbulni iqni iqni iqni iqnenenenebibibibian sitKvaan sitKvaan sitKvaan sitKvaTa daTa daTa daTa damomomomokikikikidedededebubububulelelelebis aGsabis aGsabis aGsabis aGsaniSniSniSniSnanananavadvadvadvad, , , , sitKvasitKvasitKvasitKvaTa Ta Ta Ta rorororolis dalis dalis dalis dasasasasaxaxaxaxasisisisiaaaaTebTebTebTeblad Selad Selad Selad SesitKvesitKvesitKvesitKvebabababaSiSiSiSi....
Tu es auauauaucicicicilelelelebebebebeli pili pili pili pirorororobabababa ar Sesruldeba, am terminebis xma-
reba mxolod imis momaswavebeli iqneba, rom sintaqsi `arasintaqsu-
rad~ Seiswavleba, rom sintaqsi ireva sxva raGacaSi, rac Kovel Se-
mTxvevaSi gramatikis saxeliT ver moinaTleba.
Tu es a u c i l e b e l i p i r o b a ar Sesruldeba, es ter-
minebi iqneba gaugebrobaTa mudmivi wKaro. m e c n i e r u l s a z -
r o v n e b a S i t e r m i n i s e r T a d e r T i d a n i S n u l e b a a
T a v i d a n a g v a c i l o s K o v e l g v a r i g a u g e b r o b a.
v e r i q n e b a g a m a r T l e b u l i i s e T i t e r m i n i s
a r s e b o b a, r o m e l i c a m d a n i S n u l e b a s a r S e e f e -
r e b a. aseTi terminebi unda aGikveTos. aseT SemTxvevaSi tradicia
(Tu `mecnieruli proteqciis~ sxva Koveli saxe) uZluri iqneba Seu-
narCunos mavne termins arseboba.
SemogvekiTxebian: gana warmosadgenia sintaqsi, romelSic ar
moipoeba `winadadeba~, `qvemdebare~, `Semasmeneli~, `damateba~, `gan-
sazGvreba~, `garemoebani~?
1 ase daaxasiaTa S t a i n T a l m a stoelebis logika Tavis cnobils ga-
mokvlevaSi `enaTmecnierebis istoria berZnebTana da romaelebTan~.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
97
Cveni pasuxi martivi iqneba: sintaqsi, rogorc moZGvreba wina-
dadebisa da mis nawilebis Sesaxeb, sintaqsi zemoxsenebuli termine-
biT, aw cnobili saskolo, tradiciuli gagebiT (ase vTqvaT, `wina-
dadebiani sintaqsi~) CvenSi damkvidrda am ormocdaaTi wlis winad,
gasuli saukunis meoTxmoce wlebSi. mkafiod dasrulebuli saxiT
aris igi mocemuli: 1) ar. q u T a T e l a Z i s `pirvel-dawKebiTs
qarTuls gramatika~-Si (tfil. 1889, meore gamoc.); 2) p. k v i c a -
r i Z i s `qarTuls swormetKveleba~-Si (tfil. 1888 w. _ zogs ra-
Sime cildeba trafarets!); 3) T. j o r d a n i a s qarTuls gramati-
ka~-Si (tfil. 1889). meoce saukunis gramatikosebi s. x u n d a Z e,
m e l. k e l e n J e r i Z e, i a s. n i k o l e i S v i l i1 am SemTxveva-
Si ganagrZoben da amkvidreben ukve arsebul tradicias.
tradiciuli gagebis Canasaxi moCans d. C u b i n i S v i l i s
`qarTuls gramatika~-Si (1877 w. ukanask. gamoc.) da platon i o -
s e l i a n i s gramatikaSi (`piruÀl dawKebiTni kanonni qarTulisa
Grammatikisani~ 1840 w.). es ukanaskneli, magal., Tavis `sintaqsis~
dasawKisSi gansazGvravs `sJas~, da winadadebas, quÀmdebares, Sesme-
nils, _ magram misi sintaqsi mTlianad sul sxva cnebebzea agebuli.
es cnebebi pl. ioselians ar Seuqmnia: igi am SemTxvevaSi
m i K v e b a Z v e l s t r a d i c i a s, romelic a n t o n p i r v e -
l i s gramatikidan (1767 wl.) momdinareobs.
rogoria es tradicia? misi vrceli daxasiaTeba Sors wa-
gviKvanda. vitKviT mxolod, rom mis s i n t a q s S i y a y a n e b a c
a r i s m i s q v e m d e b a r i s, S e m a s m e n l i s, d a m a t e b i s,
g a n s a z G v r e b i s da g a r e m o e b i s, im terminebis, uromliTo-
dac sintaqsi dGes bevrs warmoudgenlad miaCnia; arc winadadebis
gansazGvrebaa amjamad gavrcelebuliviT ukuGmarTi; sintaqsis mi-
zans ar Seadgens winadadebisa da misi nawilebis Zieba. sintaqsis sa-
gnad gamocxadebulia `leqsTa SeTxzva~ e. i. `sitKvaTa SekavSireba~;
sintaqsi sitKvaTa damokidebulebas iZiebs da amisdakvalad anton
pirvelis sintaqss Seudarebliv meti ufleba aqvs `sintaqsad~ iwo-
debodes, vinem im fsevdo-logikur analizebs, axlandeli tradici-
iT sintaqsis magivrobas rom ewevian.
rasakvirvelia, sintaqsis zemoxsenebuli gageba anton pirveliT
ar iwKeba gramatikis istoriaSi, magram qarTuli enis masalaze pir-
velad anton pirvelma moixmara igi; es iKo meTvramete saukunis me-
ore naxevris dasawKisSi (anton pirvels ori qarTuli gramatika
1 Tavis gramatikis pirvel gamocemaSi.
w e r i l e b i
98
ekuTvnis: pirveli 1753 w. aris dawerili, meore 1767 w.; es ukanas-
kneli raf. e r i s T a v m a gamosca 1885 w.). iqidan moKolebuli me-
cxramete saukunis qarTuls gramatikaSi (g a i o z i s a, v a r l a -
m i s a, i e s e C u b i n a S v i l s a, s o l. d o d a S v i l i s a da
p l a t. i o s e l i a n i s a S i c ki!) qarTuli enis sintaqsi anton
pirvelis mier damkvidrebuli gagebiT Seiswavleboda.
`winadadebis sintaqss~ qarTuls gramatikaSi ormocdaaTi
wlis istoriac ara aqvs, `uwinadadebo sintaqsi~ ki (Tu SeiZleba
ase iTqvas) qarTuls gramatikul sinamdvileSi TiTqmis mTeli sau-
kune arsebobda. `u w i n a d a d e b o s i n t a q s i~ a r a T u
w a r m o s a d g e n i a, a r a m e d f a q t i a k i d e c, f a q t i o r -
J e r u f r o x a n g r Z l i v i i s t o r i i s m q o n e C v e n S i,
v i n e m e s `w i n a d a d e b i a n s i n t a q s s g a a C n i a.
Zveli tradicia antonis qarTulma sintaqsma ucxoeTidan
miiGo, `winadadebiani sintaqsic~ qarTuls gramatikaSi ucxour gra-
matikaTa gavleniT gaCnda. samwuxaro mxolod is aris, rom ufro
axali (`winadadebiani sintaqsi~) ufro umarTebulo aGmoCnda, sin-
taqsis sakiTxebi ver moagvara da uwindeli, ufro marTebuli gage-
ba ki imdenad dagvaviwKa, rom dGes misi arsebobac ki aravis warmo-
udgenia, dasamtkicebeli faqti gamxdara.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
99
V
SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi SeniSvnebi qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli SesitKvebisSesitKvebisSesitKvebisSesitKvebis
agebulebisagebulebisagebulebisagebulebis Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb Sesaxeb
Cven ukve gavarkvieT, ra aris sintaqsis sagani, rogor unda
warmoebdes misi Seswavla (ix. `kulturuli aGmSenebloba~, 1930
wl. Tebervali, #5, gv. 487 da Semd.).∗ gansaxilveli gvaqvs qarTu-
li sintaqsis TaviseburebaTa sakiTxi.
rogorc viciT, sintaqsi SesitKvebas Seiswavlis; SesitKveba Se-
dgenilobis mixedviT sxvadasxva saxisa SeiZleba iKos: masSi SeiZleba
Sediodes uforuforuforuformo sitKva mo sitKva mo sitKva mo sitKva da sa sa sa saxexexexeli li li li (wKals gaGma; mTas iqiT; sa-
xlis win; sarkmlis qveS...). uforuforuforuformo sitKvamo sitKvamo sitKvamo sitKva da zmnazmnazmnazmna (adre dazam-
Trda; guSin gaavdarda; xval gamoidarebs; zeg mivemgzavrebiT; wu-
xel cioda...) sa sa sa saxexexexelililili da zmnazmnazmnazmna : mze amovida; buneba iGviZebs; bulbu-
li galobs; quCa xmaurobs; mdinare miizlazneba...
Cveni saubris sagani iqneba ukanaskneli tipis SesitKvebani; Cve-
ni arCevani SemTxveviTi rodia; wina saubrebidan viciT, rom Se-
sitKvebis Seswavla SesitKvebaSi Semaval sitKvaTa damokidebulebis
Ziebas moaswavebs; es damokidebuleba sitKvaTa formebis niadagze
Cndeba; Kvelaze meti SesaZlebloba am mxriv saxelsa da zmnas moepo-
veba: formiT isini Kvelaze mdidarni arian; maSasadame, maTi damoki-
debulebac Kvelaze rTuls sintaqsurs urTierTobas mogvcems; da
Tu qarTuls SesitKvebas raime Tavisebureba axasiaTebs, es ar SeiZ-
leba aq ar daCndes. amas garda, aseTi tipis SesitKveba Cveulebri-
vad xmarebuli ram aris... samwerlo enaSi es tipi uaGresad gavrce-
lebulia.
zemoT Cven movitaneT iseTi magaliTebi, romlebSiac sul ori
wevriGaa, _ erTi saxeli da erTi zmna, magram vrceli SesitKvebe-
bic rom aviGoT, davinaxavT, rom maTSic saxeli da zmna yarbobs...
`kargi ram iKo Tavad TaTqariZis saxl-kari! warmoidgineT Sua kaxe-
Tis patara sofelSi erTi triali, dacemuli adgili da im adgi-
∗ [aq: gv. 61-77]
w e r i l e b i
100
lis Suagulsa _ orsarTuliani saxli qviTkirisa. ai is sarTulebi
ra ferisa iKo; qveS iKo m a r a n i walmiT daxuruli da im m a r -
n i s ukana kedelzed amoKvanili gaxldaT erTi patara oTaxi moa-
JiriTurT...~ am vrcels SesitKvebebSi sul ramodenime uformo
sitKva da nawilakia: da; ai; qveS; -Si; -urT, -zed _ danarCeni bru-
nebadi da uGvlilebadi sitKvebia. aseve SesitKvebebSi: `bazaleTisa
tbis Ziras oqros akvani ariso da mis garSemo wKlis qveSe ucxo
walkoti Kvaviso~ _ uformo sitKva Tu nawilakia: da; garSemo; qve-
Se; -o,... sxva sitKvebi formiania, saxeli da zmnaa... SesitKvebaSi ki:
`samSoblos casa bnelad gaSlili mwuxris zewari gadaefara~, _
arc erTi uformo sitKva Tu nawilaki ar urevia, Kvela sitKva
formiania, mTeli SesitKveba saxelebisa da zmnisagan Sesdgeba... sa-
xeli da zmna xerxemalia qarTuli metKvelebisa da Cvenc bunebrivia,
Tu amaTgan Semdgari SesitKvebis agebulebis Sesaxeb visaubrebT...
Cven martivi magaliTebis analiziT daviwKebT, saxeldobr
aviGebT iseT SesitKvebebs, sadac moipoeba zmna da masTan formis
saSualebiT, _ morfologiurad, _ dakavSirebuli saxeli. rom da-
axloebiT mainc garkveuli iKos, ras gulisxmobs `formis mixedviT
kavSiri~, movitanT sailustracio magaliTs `mowafem dawera samu-
Sao fanqriT~... am SesitKvebaSi zmnis garda sami saxelia: `mowafem~,
`samuSao~, `fanqriT~; samive saxeli zmnasTan aris dakavSirebuli,
magram es kavSiri sxvadasxva saxisaa; saxelebi: `mowafem~, `samuSao~
zmnasTan dakavSirebulia formiT, _ zmnaSi orives piri aGniSnu-
lia, pirveli saxelisa (`mowafem~) _ realurad, `-a~ sufiqsis saSu-
alebiT (Seadare: mowafem dawera, Sen dawere, me davwere...), meore
saxelisa (`samuSao~) _ potencialurad, 1 nuliT (Seadare: dawera
samuSao, daggggwera Sen, dammmmwera me...). mesame saxeli (`fanqriT~) ag-
reTve aris dakavSirebuli zmnasTan: zmnazea damokidebuli misi
brunva, _ ver vitKviT: `dawera fanqris~, an `dawera fanqrad~...
zmna marTavs am saxelis brunvas; am saxelis piri zmnaSi ar aGiniS-
neba, zmnis age zmnis age zmnis age zmnis agebubububulelelelebabababaSi mas wiSi mas wiSi mas wiSi mas wilililili ar udevs ar udevs ar udevs ar udevs;;;; `mowafe~ da `samuSao~
saxelebis piri zmnaSi aGiniSneba, zmnis agezmnis agezmnis agezmnis agebubububulelelelebabababaSi maT wiSi maT wiSi maT wiSi maT wili li li li
udevTudevTudevTudevT,,,, e s e n i, T u S e i Z l e b a a s e i T q v a s, x o r c i e -
l a d ukavSirdebian zmnas...
forforforformismismismis saSualebiT zmnasTan dakavSirebuli saxelebis Sesaxeb
1 saxelis piris potencialurad aGniSvnis Sesaxeb ix. amave seriis meore
werili (`axal skolisaken~, #9/10, ivnis-ivlisi, 1929, gv. 50 da Semdeg.) [aq:
gv. 44-dan].
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
101
rom vlaparakobT, iseTi saxelebi gvaqvs mxedvelobaSi, rogoricaa
`mowafem~, `samuSao~... aseTive saxelebi gvaqvs SesitKvebaSi: `monadi-
rem TofiT daTvi mokla~: `monadirem~, `daTvi~ morfologiurad
dakavSirebulia zmnasTan, `TofiT~ ki _ ara. aseve, SesitKvebaSi:
`bavSma yinyveli fexiT gasrisa~, _ saxelebi `bavSma~, `yinyveli~ wi-
lis mqonea zmnaSi, `fexiT~ _ saxeli ki ara...1
Cven vTqviT, rom analizs daviwKebT iseTi SesitKvebebidan,
romlebSiac moipoeba zmna da masTan formis saSualebiT dakavSire-
buli saxelebi; zmna da aseTi saxelebi warmoadgenen SesitKvebis
birTvs, sxva saxelebi amaT ekvris, SesitKveba am birTvis garSemo iS-
leba.
Cven viciT, rom zmna qarTulSi SeiZleba iKos ererererTpiTpiTpiTpiririririaaaanininini (ab-
soluturi) da orororor-da samsamsamsam-pipipipiririririaaaani ni ni ni (relatiuri). erTpiriani zmna
(zis, dgeba, Sreba, ileva...) gardauvalia; orpiriani _ SeiZleba
iKos gardauvalica (uzis, udgeba, uSreba...), da gardamavalic (aS-
robs, aqebs, akeTebs). sampiriani mudam gardamavalia (aZlevs, ugzav-
nis, awerinebs...). _ gardamavloba gardauvlobis Sesaxeb ix. amave se-
riis meore werili (`axal skolisken~ 9/10, ivnis-ivlisi 1929 w. gv.
59∗ da Semd.).
Tqmulisda mixedviT Cven saanalizod gamovKofT: 1. SesitKve-
bas, romelSic monawileobs erTpiriani (gardauvali) zmna; 2. Se-
sitKvebas, romelSiac moipoveba orpiriani gardauvali zmna; 3. Se-
sitKvebas, romelSiac zmna orpirianic aris da gardamavalic. am
ukanasknelTan dakavSirebiT sampiriani zmnis Semcvel SesitKvebasac
gavecnobiT.
SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKvebabababa, , , , rorororomelmelmelmelSic moSic moSic moSic monanananawiwiwiwileleleleobs erobs erobs erobs erTpiTpiTpiTpiririririaaaani zmnani zmnani zmnani zmna.... aseT
zmnasTan morfologiurad SeiZleba iKos dakavSirebuli mxolod
erTi saxeli; ase, magal.: qari qris; wvima modis; bavSi TamaSobs; mo-
wafe dgeba; sanTeli qreba... zmnasTan dakavSirebuli saxeli saxelo-
biTs brunvaSia; romel droSic ar aviGoT zmna, saxelis brunva ar
Seicvleba: wvima modis, wvima modioda, wvima modiodes; wvima movi-
da, wvima movides; wvima mosula, wvima mosuliKo, wvima mosuliKos...
mowafe dgeba, mowafe dgeboda; mowafe dgebodes; mowafe adga, mowa-
1 qarTulSi zmnas formis saSualebiT SeiZleba daukavSirdes saxeli sams
brunvaSi: saxelobiTsa, moTxrobiTsa da micemiTSi; arc naTesaobiTi, arc mo-
qmedebiTi da arc vnebiTi zmnas amgvarad ar ukavSirdeba: isini SeiZleba iKvnen
mxolod sintaqsurs damokidebulebaSi zmnasTan. ∗ [aq: gv. 50 da Semdeg].
w e r i l e b i
102
fe adges; mowafe amdgara, mowafe amdgariKo, mowafe amdgariKos...
sanTeli _ gamqrala, gamqraliKo, gamqraliKos...
TiTqos sxvagvari mdgomareobaa SesitKvebaSi: qari _ qris,
qroda, qrodes, magram: qarma _ iqrola, iqrolos... `qarma~ moTxro-
biTSia imitom, rom `iqrola~ `qris~ _ formis namKo Z i r i T a d i
k i a r a r i s, aramed `iqrolebs~ zmnisa, romelic gardamavalia
(qari _ iqrolebs, iqrolebda, iqrolebdes, qarma iqrola); `qris~
_ zmnas sakuTari formidan SeuZlia mxolod droTa pirveli Jgufi
awarmoos (qris, qroda, qrodes); droTa meore JgufSi igi sesxu-
lobs `iqrolebs~ _ zmnis formas... igive iTqmis `TamaSobs~ zmnis
Sesaxebac; masac mxolod droTa pirveli Jgufi gaaCnia sakuTari! am
ganmartebaTa Semdeg, gvgonia, rom gaugebroba ar unda gamoiwvios
zemoT Tqmulma: e r T p i r i a n z m n a s T a n d a k a v S i r e b u -
l i s a x e l i s a x e l o b i T s brunvaSia imisda miuxedavad, Tu
ra droSia zmna.
rogoria xsenebuli tipis SesitKvebis wevr-sitKvaTa sintaqsu-
ri urTierToba? uwinares Kovlisa: romeli sitKvaa gabatonebuli
da romeli damokidebuli? `mowafe dgeba~, magram: `mowafeebi dgebi-
an~... `mowafe dgeba~, magram `Sen dgebi~, `me vdgebi~: saxelis cvla
zmnis cvlas iwvevs; saxelis mxoloobiTs zmnis erTi forma Seefere-
ba, mravlobiTs _ meore. saxelia, maSasadame, gabatonebuli, zmna
damokidebuli...1
ratom ara piriqiT? ratom ar SeiZleba vivaraudoT, rom
zmnaa gabatonebuli, saxeli ki maszea damokidebuli; saxeli ki ar
gansazGvravs zmnis formas, aramed zmnis esa Tu is forma moiTxovs
ama Tu im saxels; ase magal.: dgebi _ Sen, vdgebi me!2 xom ar SeiZ-
leba `dgeba~ _ zmnis Semdeg vixmaroT `Sen~, `dgebi~-s Semdeg `me~
da `vdgebi~-sTan `Sen~... udavoa, rom aseTi ram (`dgeba Sen~, `dgebi
me~, `vdgebi Sen~) ar iTqmis, magram amis mixedviT ver davaskvniT _
zmnaa gabatonebuli da ara saxelio. ver davaskvniT imitom, rom
`vdgebi~ forma gaaCina zmnis am formis gankuTvnebam `me~ _ saxeli-
saTvis, raic aGniSnulia zmnaSi `v~-Ti, `v~-s TavSi dasmam ukve
1 c n e b e b i gabatonebuli, damokidebuli, marTuli, maTanxmebeli, Se-
Tanxmebuli, marTva, SeTanxmeba _ ganmartebulia amave seriis wina (meoTxe)
werilSi; aqvea mocemuli am cnebaTa gansazGvreba (ix. `kulturuli aGmSene-
bloba~ #5, gv. 491-8). [aq: gv. 57-66]. 2 wina saubarSi (amave seriis meoTxe werilSi) gakvriT SevexeT am sa-
kiTxs. ix. `kulturuli aGmSenebloba~ #5, gv. 491. [am gamocemaSi: gv. 78] aq
ufro dawvrilebiT ganxilva sayirod vcaniT.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
103
gadawKvita, romelia is saxeli, zmnis am formaze rom batonobs;
`me~ sulac rom ar vixmaroT, es damokidebuleba mainc iarsebebs,
saxeli mainc iqneba zmnis baton-patroni, radganac misi warmomadge-
neli ukve aris zmnaSi dabudebuli. egeve iTqmis CveCveCveCvenininini zmnis sxva
formaTa Sesaxeb. zmnazmnazmnazmnaSi cvliSi cvliSi cvliSi cvlileleleleba Seba Seba Seba SeuZuZuZuZlelelelebebebebelia iselia iselia iselia ise, , , , rom masrom masrom masrom masSi Si Si Si
sasasasaxexexexelis niSlis niSlis niSlis niSnenenenebibibibi (warmomadgenlebi) ar iKos ar iKos ar iKos ar iKos. . . . sasasasaxelxelxelxeliiiis cvlis cvlis cvlis cvlisas ki sas ki sas ki sas ki
zmnizmnizmnizmniseseseseuuuuli eleli eleli eleli elemenmenmenmentetetetebi arbi arbi arbi arsad Canssad Canssad Canssad Cans. Cven SegviZlia, romelic gnebavT
is saxeli saxelobiTs brunvaSi warvTqvaT da Semdeg mas daubrko-
lebliv esa Tu is erTpiriani zmna mivumatoT, sayiro piris for-
miT, ra Tqma unda. amas ki ver vizamT, verc erT orpirian zmnasTan
(rogorc Tavis adgilas davinaxavT).
amgvarad: SesitKvebaSi `mowafe dgeba~ gabatonebuli sitKvaa
`mowafe~, damokidebulia _ `dgeba~.
raSi gamoixateba es damokidebuleba? imaSi, rom: 1. saxeli
marTavs zmnis pirs: mowafe dgeba, Sen dgebi, me vdgebi... 2. saxeli
iTanxmebs zmnis ricxvs: `mowafe dgeba, mowafeebi dgebian; Sen dgebi,
_ Tqven dgebiT; me vdgebi _ Cven vdgebiT~... mravlobiTSia saxeli
_ mravlobiTSia zmna. Cvens magaliTSi zmnas ar gaaCnia arc erTi
forma, romelic saxelze ar iKos damokidebuli; saxeli ganuKof-
lad batonobs zmnaze: marTavs da iTanxmebs mas.
daskvna: SesitKveba `mowafe dgeba~ SeSeSeSedgedgedgedgebabababa saxelisagan (saxe-
lobiTs brunvaSi) da erTpiriani zmnisagan (awmKo droSi, mxoloob.
ricxv. mesame pirSi). memememeqaqaqaqaniznizniznizmicmicmicmic aseTi SesitKvebis martivia: mas
qmnis saxelis batonoba zmnaze; saxeli marTavs zmnis pirs, iTanxmebs
ricxvs.
SevadaroT Cveni SesitKveba saTanado rusul SesitKvebas: уче-
ник встает. es SesitKvebac Sedgeba saxelisagan saxelobiTs brunvaSi
da zmnisagan awmKo drois mesame pirSi. SeSeSeSedgedgedgedgeninininilolololoba ba ba ba rusuli Se-
sitKvebisa iseTivea, rogorc qarTulis SesitKvebisa `mowafe dgeba~.
rac Seexeba memememeqaqaqaqanizmsnizmsnizmsnizms,,,, aqac sruli paralelizmia: saxeli ученик
marTavs zmans встает pirSi da iTanxmebs ricxvSi. saxeli SesitKvebis
gabatonebuli wevria, zmna damokidebuli.
aseTs, z m n a z e m o n o p o l i u r i u f l e b i s m q o n e
s a x e l s qvemqvemqvemqvemdedededebabababarererere ewodeba: ученик iqneba qvemdebare rusul Se-
sitKvebaSi `mowafe dgeba~. saxeli `mowafe~ imave uflebis mqonea,
rac ученик; cxadia, `mowafe~-c qvemdebare iqneba. zmnas, romelic
damokidebulia erTaderT saxelze _ imarTvis mis mier pirSi (da
eTanxmeba mas ricxvSi) _ Semasmenels uwodeben; amisdakvalad zmna
w e r i l e b i
104
встает (SesitKvebaSi: `ученик встает~) Semasmeneli iqneboda; aseve qar-
Tuli `dgeba~ (SesitKvebaSi: `mowafe dgeba~) Semasmeneli iqneboda.
rusulisa da qarTulis xsenebul SesitKvebaSi sitKvaTa damokide-
buleba erTnair cnebebs mogvcems; erTnairi meqanizmi ki SesitKvebis
e r T g v a r o b a s m o w m o b s: qarTuli SesitKveba, romelSiac
monawileobs erTpiriani zmna, iseTive sintaqsuri Tvisebebis mqonea,
rogorc msgavsi rusuli SesitKveba.
mainc aris ori garemoeba, romelic unda gaviTvaliswinoT ru-
sulTan Sedarebisas:
1. rusuli SesitKvebis meqanizmi KovelTvis iseTia, rogorc
Cvens magaliTSi: ученик встает; gardamavali zmna Tanabrad aris da-
mokidebuli ererererTaTaTaTaderTderTderTderT saxelze; es saxeli KovelTvis marTavs zmnis
pirs da iTanxmebs ricxvs. rusulSi am mxriv iseTi mdgomareobaa,
rogorc qarTulSi gvaqvs erTpiriani zmnis Semcvels SesitKvebaSi.
da es ar aris SemTxveviTi; zmnis morfologiuri Tviseba Sinaganis
aucileblobiT gansazGvravs amas: rusuli zmna ar SeiZleba iKos
or- da sam-piriani, igi mudam erTpiriania, gardauvalica da garda-
mavalic.
2. qarTuli ererererTpiTpiTpiTpiririririaaaanininini zmna KovelTvis ar aGniSnavs saxelis
mravlobiTobas. es mravlobiToba uTuod aisaxeba zmnaSi, Tu saxeli
pirvelis an meore pirisaa: me vdgebi _ Cven vdgebiT, Sen dgebi _
Tqven dgebiT, aGuniSvneli ar rCeba m e s a m e p i r i s m r a v l o -
b i T S i a c, T u m r a v l o b i T i -nininini-T aris daboloebuli: igi
dgeba _ igini dgebian, mowafeni dgebian. xolo T u m r a v l o -
b i T i ebebebeb-iTaa n a w a r m o e b i, s a x e l i s mravlobiToba SeiZ-
leba aGiniSnos, SeiZleba _ ara: mowafeebi dgebian... bavSebi Tama-
Soben... moqalaqeebi saubroben... magram: xeebi dgas... mTebi moCans...
zamTris dGeebi ileva... rusulSi ki saxelis mravlobiToba Kovel-
Tvis aGiniSneba zmnaSi: ученик встает... дети играют... деревья стоят...
горы виднеются... зимние дни кончаются... amasTan dakavSirebiT SeiZleboda dagvesva sakiTxi: rogoria
saxelisa d zmnis sintaqsuri urTierToba im SemTxvevaSi, rodesac
saxelis mravlobiToba zmnaSi ar aGiniSneba? `xeebi dgas... mTebi mo-
Cans... dGeebi ileva~ _ da msgavs SesitKvebebSi... udavoa, rom saxe-
lis sintaqsuri Zala aq ufro sustia, zmnac ise ar grZnobs damo-
kidebulebas, radganac saSualeba aqvs ricxvSi saxels ar SeuTan-
xmdes. amisda miuxedavad pirSi is mainc marTulia zmnis mier, saxe-
li isev rCeba erTaderT gabatonebul sitKvad. es miT ufro, rom
mravlobiToba aGuniSvneli rCeba ara KovelTvis, aramed ebebebeb-ian saxe-
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
105
lobiTis xmarebis SemTxvevaSi, isic ara KovelTvis.1
Tu SesitKveba erTpirian zmnas Seicavs, misi Sedgeniloba
m a r t i v i a, m e q a n i z m i c K o v e l g v a r s i r T u l e s m o -
k l e b u l i. qarTulSi rom mxolod erTpiriani zmnebi gvqonoda,
qarTuli SesitKveba arsebiTad imave tipis iqneboda, rogoricaa
rusuli (da, saerTod, evropul enaTa) SesitKveba, qarTuli Se-
sitKvebaTa tipur TaviseburebaTa sakiTxi arc daismoda (da Tu da-
ismoda, erTob martivi iqneboda). orpiriani zmnis Semcveli Se-
sitKveba migviTiTebs sul sxva mdgomareobaze. gavecnoT mas.
SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKvebabababa, , , , rorororomemememelic Selic Selic Selic Seiiiicavs orcavs orcavs orcavs orpipipipiririririan gardaan gardaan gardaan gardauuuuval zmnasval zmnasval zmnasval zmnas:::: mo-
wafe ekiTxeba maswavlebels... maspinZeli esalmeba stumars... cecxli
ekideba saxls... piri uSreba avadmKofs... talGa awKdeba napirs...
`mowafe ekiTxeba maswavlebels~... es SesitKveba Sedgeba zmnisa-
gan (ekiTxeba) da ori saxelisagan (mowafe, maswavlebels); es saxele-
bi dakavSirebulia zmnasTan formis saSualebiT: mowafe ekiTxeba
maswavlebels, mowafe ekiTxeboda maswavlebels, mowafe ekiTxebodes
maswavlebels... mowafe SeekiTxa maswavlebels, mowafe SeekiTxos mas-
wavlebels... mowafe SekiTxebia maswavlebels... mowafe SekiTxeboda
maswavlebels, mowafe SekiTxebodes maswavlebels: Kvelgan zmnaSi
Cans am saxelTa pirebi; aGiniSneba es ukanaskneli realurad, sufiq-
sis saSualebiT (-a, -a, -s... `mowafe~ saxelis piri) an potencialu-
rad, nulis saSualebiT (`maswavlebels~ _ saxelis piri).
rogoria am sitKvaTa urTierT damokidebuleba anu, rac igi-
vea, rogoria am SesitKvebis meqanizmi? SesitKvebaSi `mowafe dgeba~
o r i s i t K v a g v q o n d a; m a T g a n p i r v e l i, s a x e l i,
g a b a t o n e b u l i i K o m e o r e z e, z m n a z e; SesitKvebaSi
`mowafe ekiTxeba maswavlebels~ sami sitKva gvaqvs: egebis aqac ana-
logiuri mdgomareobaa: saxeli `mowafe~ gabatonebulia zmnaze `eki-
Txeba~, xolo es ukanaskneli saxelze `maswavlebels~... Cven ukve vi-
ciT, ra ufleba qonda `mowafe~ _ saxels SesitKvebaSi: `mowafe
dgeba~; axla gavarkvioT imave saxelis uflebebi SesitKvebaSi `mowa-
fe ekiTxeba maswavlebels~... am saxelis piri, rogorc viciT, zmnaSi
aGniSnulia, _ aaaa sufiqsiT (Seadare: mowafe ekiTxeba, _ Sen ekiTxe-
bi, me vekiTxebi...). mravlobiTSi Tu davsviT es saxeli, zmnaSi misi
mravlobiTobac aisaxeba: mowafe ekiTxeba _ mowafeebi ekiTxebian...
1 imis garkveva, Tu rodis aGiniSneba -ebiebiebiebi-ani saxelobiTis mravlobiToba
da rodis ara, Cvens mizans ar Seadgens. mainc zogadad ase SeiZleba iTqvas: Tu
-ebiebiebiebi-ani mravlobiTi gapirovnebuli saxelia, mravlobiToba aGiniSneba.
w e r i l e b i
106
amaze meti ufleba am saxels (mowafe) ar qonda SesitKvebaSic `mo-
wafe dgeba~, xolo rac iq qonda, aqac gaaCnia! Cans, sul erTi Kofi-
la saxelobiTs brunvaSi dasmuli saxelisaTvis, dakavSirebulia igi
erTpirian zmnasTan (dgeba), Tu orpirianTan (ekiTxeba), sul erTi
Kofila imitom, rom zmnis piris marTvas da ricxvSi SeTanxmebas igi
orsave SemTxvevaSi Tanabrad axerxebs!
ki magram, nuTu arafers niSnavs is didi principuli gansxva-
veba, romelsac adgili aqvs am SemTxvevaSi: pirvels SesitKvebaSi:
(mowafe dgeba) `dgeba~ _ zmnis forma mTlianad ekuTvnis `mowafe~
_ saxels; Tu romelime saxeli flobs zmnas, es saxelia `mowafe~;
moziare da monawile mas ar gaaCnia; misi ufleba ganuKofelia; meo-
re SesitKvebaSi ki (mowafe ekiTxeba maswavlebels) zmnaSi monawile-
obs meore saxelic (`maswavlebels~), da am ukanasknelis piri zmnaSi
iseve aGiniSneba, rogorc saxelisa `mowafe~. ese igi: saxelis
ganuKofeli ufleba erTs SemTxvevaSi (mowafe dgeba!) Seicvala mo-
ziaris uflebad meoreSi (mowafe ekiTxeba maswavlebels).
mere ra daSavda amiT? sul erTi ar aris, gamoCndeba Tu ara
m o z i a r e m e o r e s a x e l i, T u k i p i r v e l i a m a x a l s
mdgomareobaSi imdensave uflebas SeinarCunebs, ramdenic mas qonda
p i r v e l a d, r o c a i g i e r T p i r i a n z m n a s T a n i K o
dakavSirebuli! mainc unda vTqvaT: Tu es gansxvaveba marTlac prin-
cipuli xasiaTisaa, mas ver mospobs SemTxveviTi erTgvaroba ufle-
bisa, wilad rom xvda saxels `mowafe~. gana erTnairia uflebrivi
mdgomareoba im pirisa, romelsac Tavisi sawoli udgas damoukide-
bels oTaxSi da im piris, romelsac igeTive sawoli udgas saziaro
oTaxSi! gvetKvian: Sedareba ar aris damtkiceba, xolo principuli
gansxvaveba, Tu ki faqtiurad arafers Secvlis, Teoriuli Girebu-
lebis mqonea da meti araferio.
Zvels qarTulSi, marTlac, es principuli sxvaoba Teoriuli
msJelobiT Seicnoba;1 axals qarTulSi ki saqmis viTareba sxvagvaria:
principuli sxvaoba uCinaria iseT SemTxvevaSi, rogoricaa `mowafe
ekiTxeba maswavlebels~, `saCinaria~ sxva SemTxvevebSi...
aviGoT SesitKveba: `mowafe uKvars maswavlebels~ da Sevada-
roT igi Cvens SesitKvebas: `mowafe ekiTxeba maswavlebels~... orsave
SemTxvevaSi monawileobs ororororpipipipiririririaaaani gardani gardani gardani gardauuuuvali zmnavali zmnavali zmnavali zmna: `uKvars, eki-
Txeba~. orsave SemTxvevaSi am zmnasTan dakavSirebulia ori saxeli:
1 amas davinaxavT, roca qarTuli SesitKvebis evoluciis gaTvaliswinebaze
midgeba saqme.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
107
erTi saxelobiTSi _ (mowafe), meore _ micemiTSi (maswavlebels).
piri orive saxelisa a G i n i S n e b a z m n a S i: a k i z m n a o r -
p i r i a n i a. g a m o s a k v l e v i a m r a v l o b i T o b i s a G n i S -
v n i s s a k i T x i: mowafe ekiTxeba (maswavlebels)... _ mowafeebi
ekiTxebian (maswavlebels)... mowafe uKvars (maswavlebels) _ mowafe-
ebi uKvars (maswavlebels)! ra moxda? erTs SeerTs SeerTs SeerTs SemTxvemTxvemTxvemTxvevavavavaSi Si Si Si `̀̀̀momomomowawawawafefefefe~ _ ~ _ ~ _ ~ _ sasasasaxexexexelis pilis pilis pilis piric aGiniSric aGiniSric aGiniSric aGiniSneneneneba da mravba da mravba da mravba da mravlolololobibibibiToToToTobacbacbacbac, , , , memememeoooorererereSi ki mxoSi ki mxoSi ki mxoSi ki mxolod lod lod lod pipipipiriririri, , , , mravmravmravmravlolololobibibibiToToToToba ki ba ki ba ki ba ki _ _ _ _ araaraaraara....
erTpirian zmnasTan dakavSirebiT Cven vTqviT, rom saxelis mrav-
lobiToba SeiZleba zogJer ar aGiniSnos zmnaSi-Tqo. xom ar aris aq
swored aseTi SemTxveva? ra Tqma unda, ara. iseT saxelTa mravlobi-
Toba, rogoricaa `mowafe~, erTpirian zmnaSi KovelTvis aGiniSneba
(mowafe dgeba _ mowafeebi dgebian...), da Tu Cvens magaliTSi (mowa-
feebi uKvars...) ar aGiniSna, unda vifiqroT, aq sxva mizezia. es mi-
zezi zmnis orpirianobis niadagze Cndeba, im principul sxvaobis
niadagze, romelzedac zemoT gvqonda saubari... konkretulad igi
ase warmoidgineba: sasasasaxexexexelolololobibibibiTis mravTis mravTis mravTis mravlolololobibibibiToToToToba imiba imiba imiba imitom ar aGiniStom ar aGiniStom ar aGiniStom ar aGiniS----
nananana, , , , rom sarom sarom sarom saxexexexelolololobiTs mibiTs mibiTs mibiTs micecececemimimimiTi SeTi SeTi SeTi Seeeeecicicicilalalala.... orpiriani zmna saxelobiT-
Tanac aris dakavSirebuli da micemiTTanac; xan saxelobiTis mrav-
lobiToba aGiniSneba masSi, xan kidev micemiTisa;1 Tu saxelobiTis
mravlobiToba aGiniSna, micemiTisa _ ver aGiniSneba da piriqiT: Sead.:
mowafe ekiTxeba maswavlebels
mowafeebiebiebiebi ekiTxebianananan maswavlebels
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba
mowafe ekiTxeba maswavlebels
mowafe ekiTxeba maswavleblebsebsebsebs
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aris aGniSnuli
mowafe uKvars maswavlebels
mowafeebiebiebiebi uKvarssss maswavlebels
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aris aGniSnuli
mowafe uKvars maswavlebels
mowafeebi uKvarsTTTT maswavleblebsebsebsebs
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba.
ras niSnavs es? uwinares Kovlisa imas, rom mravlobiTobis
aGniSvnis TvalsazrisiT CvenTvis saintereso SesitKvebebSi micemiTs
principSi imdenive ufleba aqvs, ramdenic saxelobiTs (piris aGniS-
1 mxedvelobaSi gvaqvs is SemTxvevebi, roca orive saxeli mesame piria;
sxva pirebTan, rogorc vnaxavT, mdgomareoba cota sxvagvaria: iq SeiZleba orive
saxelis mravlobiToba aisaxos zmnaSi.
w e r i l e b i
108
vnis mxriv xom maT Soris gansxvaveba ar iKo). da maSasadame: sasasasaxexexexe----lolololobibibibiTi oTi oTi oTi orrrrpipipipiririririan zmnasan zmnasan zmnasan zmnasTan ver saTan ver saTan ver saTan ver sargebrgebrgebrgeblobs im uflobs im uflobs im uflobs im uflelelelebiTbiTbiTbiT, , , , rorororomemememe----lic mas qonlic mas qonlic mas qonlic mas qonda erda erda erda erTpiTpiTpiTpiririririan zmnaan zmnaan zmnaan zmnaSiSiSiSi... arc micemiTs gaaCnia imgvari
uflebebi. erTpirian zmnaSi zmnis formis baton-patroni iKo saxe-
li saxelobiTs brunvaSi. orpirian zmnasTan aseTi ganuKofeli uf-
lebis matarebeli arc saxelobiTi da arc micemiTi (saerTod, ar
moipoveba am uflebis mqone saxeli): erTis ganuKofeli samflobe-
lo (zmna) oris saziaro kuTvnilebad iqca.
Cvens SesitKvebebSi orive saxeli mesame piri iKo. moziare sa-
xelTa uflebrivi mdgomareoba naTeli rom iKos, movitanT Kvela
pirTa formebs mxoloobiTSiaca da mravlobiTSic:
awmKo dro awmKo dro awmKo dro awmKo dro::::
saxelob.: micemiTi:
mowafe ekiTxeba maswavlebels
mowafeebi ekiTxebian `
mowafe ekiTxeba maswavleblebs
mowafeebi ekiTxebian `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aris aGniSnuli
mowafe
mowafeebi
mowafe
mowafeebi
gekiTxeba
gekiTxebian
gekiTxebaT
gekiTxebian
Sen
`
Tqven
Tqven1
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba (Tu saxelobiTi _ mxoloobiTs
ricxvSia)
micemiTis mravlobiToba ar aGiniSneba
(Tu saxelobiTi mravlobiTSia da zmna-
Si Tavis mravlobiTobas aGniSnavs).
saxelob.: micemiTi: saxelobiTis mravlobiToba aGiniSneba.
mowafe
mowafeebi
mowafe
mowafeebi
mekiTxeba me
mekiTxebian `
gvekiTxeba Cven
gvekiTxebian `
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba (Tundac rom saxelobiTic mravlo-
biTSi iKos da misi mravlobiTobac
iKos zmnaSi aGniSnuli.
Sen
Tqven
Sen
Tqven
ekiTxebi maswavlebels
ekiTxebiT `
ekiTxebi maswavlebels
ekiTxebiT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar aris
aGniSnuli.
1 `Tqven, Cven, Sen, me~ ratom SeiZleba miviCnioT micemiTisa Tu sxva
brunvis rolis aGmasruleblad, naCvenebi iqneba qvemoT.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
109
Sen
Tqven
Sen
Tqven
mekiTxebi me
mekiTxebiT `
gvekiTxebi Cven
gvekiTxebiT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba (Tundac rom saxelobiTic mravlo-
biTSi iKos da misi mravlobiToba iKos
zmnaSi aGniSnuli).
me
Cven
me
Cven
vekiTxebi maswavlebels
vekiTxebiT `
vekiTxebi maswavlebels
vekiTxebiT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGniS-
nuli ar aris.
me
Cven
me
Cven
gekiTxebi Sen
gekiTxebiT `
gekiTxebiT Tqven
gvekiTxebiT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba (Tu saxelobiTi mxoloobiTs ri-
cxvSi).
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba (Tu saxelobiTi mravlobiTs
ricxvSia da zmnaSi Tavis mravlobiTo-
bas aGniSnavs).
rogorc am sqemidan Cans, saxelobiTis mravlobiToba Kovel-
Tvis aGiniSneba `ekiTxeba~ zmnaSi: mowafeebi _ ekiTxebian, gekiTxe-
bian, mekiTxebian; Tqven _ ekiTxebiT, mekiTxebiT; Cven _ vekiTxebiT,
gekiTxebiT; micemiTSi dasmuli saxelis mravlobiToba Cveulebriv
aGuniSvneli rCeba, magram mainc aris ramdenime SemTxveva, rodesac
misi mravlobiToba zmnaSi Cans; es is SemTxvevaa, rodesac `Tqven~ da
`Cven~ aris micemiTSi: mowafe gekiTxebaT Tqven... mowafe gvekiTxeba
Cven...
aq gansakuTrebiT sainteresoa ori SemTxveva: 1. `Cven~ _ saxe-
li micemiTSi Tu aris, zmnas SeuZlia misi mravlobiTobac aGniSnos
da saxelobiTs brunvaSi dasmuli saxelisac: mowafeebi gvgvgvgvekiTxebianananan
Cven gvgvgvgv- prefiqsi `Cven~ _ saxelis mravlobiTobaze migviTiTebs, -anananan
sufiqsi `mowafeebi~-s mravlobiTobaze; aseve, SesitKvebaSi: Tqven
gvgvgvgvekiTxebiT Cven, _ zmnaSi mravlobiTobis ori niSania: gvgvgvgv- prefiq-
si da ----TTTT sufiqsi. sintaqsurad es niSnavs: oriorioriorive save save save saxexexexeli sruli sruli sruli srulilililiad ad ad ad
TaTaTaTananananababababari Zari Zari Zari Zalilililisa da mniSsa da mniSsa da mniSsa da mniSvnevnevnevnelolololobibibibisaa sasaa sasaa sasaa saTaTaTaTananananado Sedo Sedo Sedo SesitKvesitKvesitKvesitKvebabababaSiSiSiSi.... 2. ro-
gor unda davafasoT is SemTxvevebi, rodesac micemiTis mravlobi-
Toba kidec aGiniSneba da kidec ara, _ imisda mixedviT, Tu ra ri-
cxvSia saxelobiTi: Tu saxelobiTi mxolobiTSia, micemiTis mravlo-
w e r i l e b i
110
biToba aGiniSneba: `mowafe gekiTxebaTTTT Tqven~; Tu saxelobiTi mrav-
lobiTSia, da zmnas iTanxmebs ricxvSi, micemiTis mravlobiTobisa-
Tvis `adgili ar rCeba~ zmnaSi, magaliTad: mowafeebi gekiTxebian
Tqven. aseve: me gekiTxebiTTTT Tqven, magram: Cven gekiTxebiT Tqven. ra
Tqma unda, Tu gvaqvs: `mowafe gekiTxebaT Tqven~, `me gekiTxebiT
Tqven~ _ micemiTis mravlobiTobis aGniSvnis sakiTxi dadebiTad
wKdeba, iseT SemTxvevebSi ki, rogoricaa: `mowafeebi gekiTxebian
Tqven~, anda: `Cven gekiTxebiT Tqven~ _ uarKofiTad... magram davuS-
vaT, rom `Tqven~ ki ar aris SesitKvebaSi, aramed `Sen~ (mowafe geki-
Txeba Sen... me gekiTxebi Sen...); kiTxva ismis, aGiniSneba Tu ara misi
mravlobiToba? unda mivakuTvnoT es saxeli (`Sen~) iseT saxelTa
wKebas, romelTa mravlobiToba aGiniSneba, Tu iseT saxelTa rigSi
unda movaqcioT, romelTa mravlobiToba zmnaSi ar aisaxeba? arc
erTi da arc meore: `̀̀̀SenSenSenSen~~~~ ____ sasasasaxexexexelis mravlis mravlis mravlis mravlolololobibibibiToToToToba zmnaba zmnaba zmnaba zmnaSi aGiniSSi aGiniSSi aGiniSSi aGiniS----
nnnneeeeba piba piba piba pirorororobibibibiTadTadTadTad, misi sintaqsuri uflebamosiloba merKevia am mxriv.
dadadadaskvnaskvnaskvnaskvna.... Cvens SesitKvebaSi: `mowafe ekiTxeba maswavlebels~
ori saxelia zmnasTan dakavSirebuli: erTi _ saxelobiTSi, meore
micemiTSi. pirvelis mravlobiToba zmnaSi KovelTvis aGiniSneba, me-
oris (micemiTis) mravlobiToba aras dros ar aGiniSneba, Tu mesame
piria; KovelTvis aGiniSneba, Tu pirveli piria (`Cven~) da pirobi-
Tad aGiniSneba, Tu meore piria (`Tqven~). Cven vmsJelobT awmKos mi-
xedviT, magram danaskvi vrceldeba Kvela droze.
ar unda daviviwKoT, rom orpirian `ekiTxeba~- zmnasTan upira-
tesobiT sargeblobs saxelobiTi. unda gavaanalizoT iseTi orpiri-
ani zmnis uGvlileba, romelSiac upiratesoba micemiTs eniyeba; ase-
Ti zmnis nimuSi ukve gvqonda zeviT: `mowafe uKvars maswavlebels~.
awmKo dro awmKo dro awmKo dro awmKo dro::::
saxelob.: micemiTi:
mowafe uKvars maswavlebels
mowafeebi uKvars `
mowafe uKvarsT maswavleblebs
mowafeebi uKvarsT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGniSnuli ar aris.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna.
mowafe
mowafeebi
mowafe
mowafeebi
giKvars Sen
giKvars `
giKvarsT Tqven
giKvarsT `
saxelobiTis mravlobiToba aGniSnu-
li ar aris.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
111
mowafe
mowafeebi
mowafe
mowafeebi
miKvars me
miKvars `
gviKvars Cven
gviKvars `
saxelobiTis mravlobiToba aGniSnu-
li ar aris.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna.
Sen
Tqven
Sen
Tqven
uKvarxar maswavlebels
uKvarxarT `
uKvarxar(?) maswavleblebs
uKvarxarT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGniSnuli ar aris.
Sen
Tqven
Sen
Tqven
miKvarxar me
miKvarxarT `
gviKvarxar Cven
gviKvarxarT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSna.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna (saxelobiTis mravlobiTo-
bac imave dros).
me
Cven
me
Cven
vuKvarvar maswavlebels
vuKvarvarT `
vuKvarvar maswavleblebs
vuKvarvarT `
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGniSnuli ar aris.
saxelob.: micemiTi: saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna.
me
Cven
me
Cven
giKvarvar Sen
giKvarvarT `
giKvarvarT Tqven
giKvarvarT `
micemiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSna (radgan saxelobiTi _ me _
mxoloobiTs ricxvSia)
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSna (raki saxelobiTi mravlo-
biTs ricxvSia _ `Cven~ da zmnaSi Ta-
vis mravlobiTobas aGniSnavs).
riT gansxvavdeba SesitKvebaTa es wKeba meore wKebisagan (`mo-
wafe ekiTxeba maswavlebels~)? saxelobiTisa da micemiTis rolTa
sxvagvari SefardebiT, roca am brunvebSi mesame piria. mesame piris
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi (`uKvars~) ar aGiniSneba, imave
piris micemiTis mravlobiToba ki zmnaSi aGniSnulia (Tu misi mozi-
area isev mesame piri saxelobiTSi). micemiTis brunvis sintaqsuri
Zala aq imdenadve yarbobs saxelobiTisas, ramdenadac saxelobiTisa
yarbobda micemiTisas `ekiTxeba~- zmnasTan. sxva mxriT gansxvavebas
adgili ara aqvs.
Cven dakvirvebas vawarmoebdiT awmKo droze; magram orpiriani
w e r i l e b i
112
gardauvali zmna sxva droebSic1 rom aviGoT, mdgomareoba ar Seicvle-
ba, zmnasTan dakavSirebul saxelTa SefardebiTi wona igive darCeba.
ra gamomdinareobs aqidan? mxolod erTi ram: ororororpipipipiririririan an an an gardagardagardagardauuuuval zmnasval zmnasval zmnasval zmnasTan saTan saTan saTan saxexexexelolololobiTbiTbiTbiTsa da misa da misa da misa da micecececemiTs brunmiTs brunmiTs brunmiTs brunvas arvas arvas arvas arsesesesebibibibiTad Tad Tad Tad ererererTnaTnaTnaTnaiiiiri sinri sinri sinri sintaqtaqtaqtaqsusususuri rori rori rori roli da mnili da mnili da mnili da mniSSSSvnevnevnevnelolololoba aqvs ba aqvs ba aqvs ba aqvs (piris sakiTxSi
_ sruli igiveobaa, mravlobiTis sakiTxSi ki xan saxelobiTi gada-
wonis, xan _ micemiTi). sasasasaxexexexelolololobibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunva orva orva orva orpipipipiririririan zmnasan zmnasan zmnasan zmnasTan Tan Tan Tan srusrusrusrulelelelebibibibiTac ar aris im ufTac ar aris im ufTac ar aris im ufTac ar aris im uflelelelebabababamomomomosisisisilelelelebis mabis mabis mabis matatatatarerererebebebebelililili, , , , rorororomemememelic lic lic lic mas ermas ermas ermas erTpiTpiTpiTpiririririan zmneban zmneban zmneban zmnebTan ekuTTan ekuTTan ekuTTan ekuTvnovnovnovnodadadada... ... ... ... ororororpipipipiririririan zmnasan zmnasan zmnasan zmnasTan ar moTan ar moTan ar moTan ar moiiiipopopopo----eeeeba zmnaba zmnaba zmnaba zmnaze moze moze moze mononononopopopopolilililiuuuuri ufri ufri ufri uflelelelebis mqobis mqobis mqobis mqone sane sane sane saxexexexelililili....
maS ra iqneboda saxelobiTi brunva, Cveulebrivi termini
(`qvemdebare~, `damateba~) rom gvexmara? iqneboda Tu ara igive
`qvemdebare~? zeviT, erTpiriani zmnis Semcvel SesitKvebasTan aGvni-
SneT, ra SeiZleba (da unda) miviCnioT qvemdebared. SeiZleba aq
gamogveKenebina is gansazGvreba. magram umJobesia Cveni SesitKveba
(`mowafe ekiTxeba maswavlebels~...) saTanado rusul SesitKvebas Se-
vadaroT: es gagviadvilebs micemiTi brunvis kvalifikaciasac.
`mowafe ekiTxeba maswavlebels~: `ученик спрашивает учителя~; am
SesitKvebaSi ученик marTavs zmnas спрашивает pirSi, iTanxmebs ri-
cxvSi: Sdr.: ученик спрашивает, magram: ты спрашиваешь, я спрашиваю...
ученик спрашивает _ ученики спрашивают. saxeli ученик gabatonebuli
sitKvaa, спрашивает _ damokidebuli; am SesitKvebaSi ученик gabato-
nebulia zmnaze iseve, rogorc SesitKvebaSi ученик встает; orsave Se-
sitKvebaSi saxelobiT brunvas (ученик) Tanabari sintaqsuri Zala
aqvs: Tu erTs SemTxvevaSi ученик aris qvemdebare, meoreSic is qvem-
debare iqneba.
ki magram SesitKvebaSi `ученик спрашивает учителя~ meore saxe-
lic xom gvaqvs (`учителя~)? aseTi saxeli aki ar iKo pirvels Se-
sitKvebaSi (`ученик встает~)? marTalia, aseTi saxeli ar iKo Se-
sitKvebaSi `ученик встает~, magram misi arseboba SesitKvebaSi `ученик
спрашивает учителя~ araviTar gavlenas ar axdens ученик- saxelisa da
спрашивает- zmnis urTierTobaze da ai ratom: saxeli учителя... aris
marTuli zmnis mier: спрашивает moiTxovs misgan braldebiTs brun-
1 Cveni magaliTebidan `ekiTxeba~ Kvela dros awarmoebs; `uKvars~ zmna ki
droTa pirvel Jgufs... mis nacvlad SeiZleboda agveGo `(Se)uKvardeba~ zmna, _
romlisaganac Kvela dro SeiZleba vawarmooT: SeuKvarda, SeuKvardes... SeKvare-
bia, SeKvareboda, SeKvarebodes.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
113
vas (ar SeiZleba: спрашивает учителю,1 an спрашивает учителям...) zmna
marTavs am saxels brunvaSi, magram TviT es saxeli (учителя) uZlu-
ria raime saxis zegavlena moaxdinos zmnaze; zmnaSi ar aGiniSneba
arc misi piri, arc ricxvi: amitom rusulSi спрашивает- zmnis Sem-
deg Tanabrad SeiZleba iqnes naxmari sxva piri sxva ricxvSi: спраши-
вает учителя, _ тебя, _ меня, _ учителей, _ вас, _ нас... Koveli amaT-
gani SeiZleba vixmaroT, imitom rom arc erTi ar aGiniSneba zmnis
formaSi (Sdr. qarTuli: ekiTxeba mas, magram gekiTxeba Sen, gekiTxe-
baT Tqven da sxv.). erTi sitKviT: учителя mxolod sintaqsurad
ukavSirdeba zmnas, igi mxomxomxomxolod lod lod lod _ mar mar mar marTuTuTuTuli sali sali sali saxexexexelia lia lia lia (iseve, rogorc
ученик imave SesitKvebaSi mxomxomxomxolod lod lod lod _ mm mm mm mmararararTveTveTveTveli sali sali sali saxexexexelialialialia): marTuli
saxeli ki iwodeba dadadadamamamamatetetetebadbadbadbad imisda miuxedavad, iqneba igi marTu-
li zmnisa Tu saxelis mier.
sintaqsuri meqanizmi SesitKvebisa `ученик спрашивает учителя~
sqematurad ase warmoidgineba:
ученик _ marTavs zmnis pirsa da ricxvs: zmnaze gabatonebuli saxeli, mxolod
↓ mmarTveli saxeli (qvemdebare)
спрашивает _ imarTvis saxelis mier, romelic saxelobiTs brunvaSia
↓ (imarTvis qvemdebaris mier) _ (Semasmeneli)
учителя _ imarTvis zmnis mier brunvaSi: mxolod-marTuli
saxeli (damateba).
qarTul SesitKvebaSi `mowafe ekiTxeba maswavlebels~ saxelTa saxelTa saxelTa saxelTa
urTierToba urTierToba urTierToba urTierToba SeiZleba aseTi sqemiT gavxadoT TvalsaCino:
mowafemowafemowafemowafe maswavlebelsmaswavlebelsmaswavlebelsmaswavlebels:::: zmnaSi aGiniSneba orive saxelis piri;
mravlobiTobis aGniSvnis mxrivac principuli
↓ekiTxeba↓ gansxvaveba am or saxelis brunvaTa Soris ar
arsebobs.
am ori sqemis Sedareba cxadKofs, rom rusuli учитель- saxeli
ori safexuriT dabla dgas, ученик- saxelze; qarTulSi ki saxeli
`maswavlebels~ imave safexurze dgas, rogorc saxeli `mowafe~. qarqarqarqar----
TulTulTulTulSi saSi saSi saSi saxexexexelolololobiTs biTs biTs biTs (`mowafe~) na na na nakleklekleklebi ufbi ufbi ufbi ufleleleleba aqvsba aqvsba aqvsba aqvs, , , , vinem ru ru ru rusul sul sul sul
sasasasaxexexexelolololobiTs biTs biTs biTs (`ученик~); qarqarqarqarTul miTul miTul miTul micecececemiTs miTs miTs miTs (`maswavlebels~) memememeti ti ti ti
1 rusulis sustad mcodne qarTveli xSirad xmarobs aseT gamoTqmas:
спрашивает ему (его-s nacvlad), завет ему... da sxva, _ qarTuli SesitKvebis
analogiiT: ekiTxeba mas, uZaxis mas ... da sxv.
w e r i l e b i
114
ufufufufleleleleba aqvsba aqvsba aqvsba aqvs, , , , vivivivinem runem runem runem rusul Sesul Sesul Sesul SesatKvis forsatKvis forsatKvis forsatKvis formasmasmasmas, , , , bralbralbralbraldedededebiTs brunbiTs brunbiTs brunbiTs brun----vas vas vas vas (`учителя~)... qarTulSi s a x e l o b i T i da m i c e m i T i
s i n t a q s u r i s T v a l s a z r i s i T principulad gaTanaswore-
bulni arian: _ aseTi sasasasaxexexexelolololobibibibiTi qvemTi qvemTi qvemTi qvemdedededebabababare ver iqre ver iqre ver iqre ver iqnenenenebabababa, , , , aseaseaseaseTi miTi miTi miTi mi----cecececemimimimiTi daTi daTi daTi damamamamatetetetebad ver gamobad ver gamobad ver gamobad ver gamocxadcxadcxadcxaddedededebabababa....
amis uarKofa zemoxsenebuli qarTuli SesitKvebis ZiriTadi
Taviseburebis uarKofa iqneboda; meti kidev: es iqneboda moSla im
zGvarisa, romelic erTpiriansa da orpirian zmnas Soris arsebobs,
imitom rom sintaqsis sinamdvileSi aGmoCenili Tavisebureba Se-
mTxveviTi xasiaTisa rodia, _ igi Sinaganis aucileblobiT gamomdi-
nareobs qarTuli zmnis Taviseburebidan, misi orpirianobidan; es
procentia im ZiriTadi Tanxis, romelic morfologiaSi daabanda
qarTulma zmnam! amitomac: orpirian zmnasTan dakavSirebuli saxe-
lebis m o n a T v l a q v e m d e b a r e - d a m a t e b a d m x o l o d
s i n t a q s u r i ukuGmarToba ki ar aris, es qarTuli morfolo-
giis ZiriTadi Tvisebis ugulebelKofas moaswavebs.
davubrundeT Cveni SesitKvebis (`mowafe ekiTxeba maswavle-
bels~) analizs. Jer-JerobiT mxolod is gamovarkvieT, Tu rogoria
saxelTa SefardebiTi wona. amiT ar dasrulebula Zieba sintaqsuri
urTierTobisa, romelic am SesitKvebis wevr sitKvaTa Soris arse-
bobs. Cvens SesitKvebaSi ori saxelia: erTi saxelobiTSi, meore mi-
cemiTSi. riT aris es gamowveuli? zmniT. saidan Cans es? Sedarebi-
dan. `ekiTxeba~ orpiriani zmnaa. `uKvars, Zuls; esalmeba, ekideba;
uSreba, ukvdeba~ _ orpiriani zmnebia. saTanado SesitKvebebSi erTi
saxeli saxelobiTs brunvaSi iqneba, meore _ micemiTSi, imisda miu-
xedavad, Tu ra mniSvneloba aqvs zmnas: mowafe ekiTxeba maswavle-
bels _ mowafe uKvars maswavlebels... maspinZeli esalmeba stumars,
cecxli ekideba saxls, piri uSreba avadmKofs, Svili ukvdeba de-
das... ase, Tu zmna awmKoSia; magram zmna sxva droSic rom agveGo,
s a x e l T a b r u n v a u c v l e l a d d a r C e b o d a; es nawi-
lobriv aGvniSneT kidec.
SeiZleba Tu ara, es debuleba gavavrceloT Kvela orpirian
zmnaze? rogorc vnaxavT, ara. ai magaliTic: `mowafe aqebs maswavle-
bels~... `aqebs~ _ zmna orpiriania iseve, rogorc `ekiTxeba~- zmna
(ekiTxeba is mas, gekiTxeba is Sen, mekiTxeba is me... aqebs is mas, ga-
qebs is Sen, maqebs is me); `aqebs~- zmnasTan ori saxelia dakavSire-
buli: erTi _ saxelobiTSi, meore _ micemiTSi; Sdr.: mowafe eki-
Txeba, ekiTxeboda, ekiTxebodes maswavlebels... mowafe aqebs, aqebda,
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
115
aqebdes maswavlebels. droTa awmKos JgufSi am SesitKvebaTa agebu-
lebaSi sruli p a r a l e l i z m i C a n s; magram Tu z m n a droTa
m e o r e J g u f S i gadaviKvaneT, mdgomareoba arsebiTad Seicvle-
ba: `SeekiTxos mowafe maswavlebels~, _ `aqos mowafem maswavlebe-
li~... droTa mesame JgufSi kidev aseT konstruqciebs vxedavT: `Se-
kiTxebia mowafe maswavlebels, SekiTxeboda mowafe maswavlebels,
SekiTxebodes mowafe maswavlebels~ erTi mxriT, `uqia mowafes mas-
wavlebeli, eqo mowafes maswavlebeli, eqos mowafes maswavlebeli~...
ra gamovida? gvqonda ori orpiriani zmna: orivesTan ori saxe-
li iKo dakavSirebuli; droTa awmKos JgufSi es saxelebi orives
erTnairs brunvaSi axlda: erTi _ saxelobiTSi, meore _ micemiTSi.
droTa meoresa da mesame JgufSi erTs maTgans (`ekiTxeba~) SerCa sa-
xelebi imave brunvaSi, meoresTan saxelTa brunva icvleba: droTa meo-
re JgufSi saxelobiTis adgili moTxrobiTma daikava (mowafe _ mowa-
fem), micemiTisa _ saxelobiTma (maswavlebels _ maswavlebeli); dro-
Ta mesame JgufSi kidev saxelobiTis nacvlad micemiTi gvaqvs (mowafe
_ mowafes), micemiTis nacvlad _ saxelobiTi (maswavlebels _ maswav-
lebeli). maSasadame, Tu zmna orpiriania, SegviZlia Tu ara im TaviTve
vTqvaT, darCeba Tu ara saxeli ucvlelad Kvela droSi? amis Tqma
ar SegviZlia: zozozozogi orgi orgi orgi orpipipipiririririaaaani zmna cvlis sani zmna cvlis sani zmna cvlis sani zmna cvlis saxelxelxelxelTa brunTa brunTa brunTa brunvasvasvasvas, , , , zozozozogic gic gic gic
ucucucucvlevlevlevlelad inarlad inarlad inarlad inarCuCuCuCunebs masnebs masnebs masnebs mas...1 orsave SemTxvevaSi ZalaSi rCeba debu-
leba: zmnazmnazmnazmnazea dazea dazea dazea damomomomokikikikidedededebubububuli sali sali sali saxelxelxelxelTa brunTa brunTa brunTa brunvavavava: : : : dadadadarCerCerCerCeba es brunba es brunba es brunba es brunva va va va ucucucucvlevlevlevlelad Tu drolad Tu drolad Tu drolad Tu droTa miTa miTa miTa mixedxedxedxedviT SeviT SeviT SeviT Seicicicicvlevlevlevlebabababa, _ , _ , _ , _ am saam saam saam sakiTxs zmna kiTxs zmna kiTxs zmna kiTxs zmna wKvetswKvetswKvetswKvets... 2 sxvanairad rom vTqvaT: ororororpipipipiririririaaaani zmna marni zmna marni zmna marni zmna marTavs saTavs saTavs saTavs saxelxelxelxelTa Ta Ta Ta
brunbrunbrunbrunvasvasvasvas. . . . amis uarKofa gvaiZulebs davaskvnaT, rom orpiriani gardau-
vali zmna ufro axlos dgas erTpirian zmnasTan, vinem orpirian
gardamavalTan. Tqma ar unda, iseTi daskvna umarTebulo iqneboda.
Tavi rom movuKaroT Kvelafers zemoTqmuls, miviGebT: Se-
sitKvebaSi `mowafe ekiTxeba maswavlebels~ sitKvaTa damokidebuleba
rTulia imitom, rom ar gvaqvs rusulis msgavsad damokidebulebis
calfa ierarqia, rodesac erTi sitKva damokidebulia meoreze, es
meore mesameze da ase bolomdis... Cvens SemTxvevaSi, qarTul Se-
1 pirvel maTgans, rogorc cnobilia, gardamavali ewodeba, meores gar-
dauvali (ix. sxvaTa Soris, amave seriis werili meore _ jurn. `axal skoli-
saken~ #9/10, ivnis-ivlisi, 1929 w. gv. 59 da Semd.). [aq: gv. 25-dan]. 2 orpiriani gardauvali zmna am mxriv xandaxan Zneli gasamiJnia orpiri-
ani gardamavalisagan. amis Sesaxeb ix. `axal skolisaken~, #9/10, 1929 w. gv. 60.
[aq: gv. 51].
w e r i l e b i
116
sitKvebaSi, ar moar moar moar moiiiipopopopoeeeeba mxoba mxoba mxoba mxolodlodlodlod----dadadadamomomomokikikikidedededebubububuli da mxoli da mxoli da mxoli da mxolodlodlodlod----gagagagababababa----totototonenenenebbbbuuuuli sitKvali sitKvali sitKvali sitKva: : : : dadadadamomomomokikikikidedededebubububuli imali imali imali imave dros gave dros gave dros gave dros gababababatotototonenenenebubububulic lic lic lic arisarisarisaris;1 dadadadamomomomokikikikidedededebubububuli rali rali rali raiiiime niSme niSme niSme niSnis minis minis minis mixedxedxedxedviT roviT roviT roviT romelmelmelmelsasasasame sitKvame sitKvame sitKvame sitKvazezezeze, , , ,
babababatotototonobs imanobs imanobs imanobs imave sitKve sitKve sitKve sitKvavavavaze sxva niSze sxva niSze sxva niSze sxva niSnis minis minis minis mixedxedxedxedviTviTviTviT,,,, _ erTi sitKviT,
damokidebulebaTa qselia da ara sada xazebi...
konkretad Cvens SemTxvevaSi: `mowafe ekiTxeba maswavlebels~
zmna (`ekiTxeba~) gansazGvravs masTan dakavSirebul saxelTa brun-
vas; zmnis moTxovniT isini gvevlinebian: erTi _ saxelobiTSi, meo-
re _ micemiTSi da misive moTxovniT rCebian imave brunvebSi: zmna
marTavs saxelTa brunvebs. saxelebic Tavis mxriv marTaven zmnas:
pirs _ orive; ricxvs rac Seexeba: mxoloobiTi Tanabrad `aGiniSne-
ba~, ukeT: Tanabrad ar aGiniSneba; mravlobiTobac SeiZleba orivesi
aGiniSnos: xan saxelobiTis mravlobiToba aisaxeba (mowafeebi eki-
Txebian maswavlebels), xan micemiTisa (mowafe gvekiTxeba Cven), xan
kidev, _ Tumc iSviaTad, _ orive saxelis mravlobiTobas movipoebT
zmnaSi (mowafeebi gvekiTxebian Cven)...
sxva SesitKvebaSi, sxva orpirian gardauval zmnasTan, SeiZleba
iseTi mdgomareobac Seiqmnas, rom arc erTi saxelis mravlobiToba
ar aGiniSnos zmnaSi; magaliTad: `saxelebi mierTvis zmnebs~, `da-
skvnebi aklia moxsenebebs~, `valebi emateba valebs~...
kiTxva ismis: ra sintaqsur urTierTobis niadagzea aGmocene-
buli SesitKveba: `mowafe ekiTxeba maswavlebels~? aris es SeTanxme-
ba Tu marTva? wina saubrebidan _ SesitKvebis Sesaxeb _ Cven vi-
ciT, ra axasiaTebs erTsac da meoresac. amisTana urTierToba Cven
1 Cven vTqviT: `damokidebuli gabatonebulic aris imave drosa~-Tqo... Se-
sitKvebaSi `tfilisis universitetis wignTsacavi~ aris iseTi sitKva, romelic
`g a b a t o n e b u l i c aris da d a m o k i d e b u l i c ~; es sitKvaa `univer-
sitetis~; igi damokidebulia sitKvaze `wignTsacavi~, maszea damokidebuli sit-
Kva `tfilisis~: `wignTsacavi~ marTavs `universitetis~ _ saxels brunvaSi,
saxeli `universitetis~ marTavs saxels `tfilisis~ brunvaSi. aseTsave movlenas
Kovel fexis gadadgmaze SevxvdebiT qarTulSic, rusulSi Tu sxva enebSi. ma-
gram es ar aris saurTierTo msaurTierTo msaurTierTo msaurTierTo marTvaarTvaarTvaarTva, , , , koordinacia (t e r m i n i ix. qvemoT). am
ukanasknelis n i S a n d o b l i v i T v i s e b a imaSi mdgomareobs, rom da-
mokidebuli sitKva gabatonebulic aris imave sitKvazeimave sitKvazeimave sitKvazeimave sitKvaze, , , , romelzedac aris romelzedac aris romelzedac aris romelzedac aris
ddddaaaamokidebulimokidebulimokidebulimokidebuli,,,, SesitKvebaSi ki `tfilisis universitetis wignTsacavi~ saxeli
`universitetis~ damokidebulia damokidebulia damokidebulia damokidebulia erT saxelze (`wignTsacavi~), gabatonebulia
ki sxva saxelze (`tfilisis~). aq sintaqsur urTierTobaSi samisamisamisami sitKvaa au-
cilebeli, saurTierTo marTvas ki orororor sitKvas Soris aqvs adgili. es
gansxvaveba mudam unda gvaxsovdes.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
117
iq ar gagviTvaliswinebia. ar gagviTvaliswinebia imitom, rom sintaq-
sur cnebaTa dadgenisas Cven vixilavdiT iseT movlenebs, romlebic
Kvela formian enebSi gvxvdeba, TavisTavad martivni arian da
saKovelTaod cnobilni.
vimeorebT, amisTana sintaqsuri urTierToba Cven iq arc gvqo-
nia da verc gveqneboda. es urTierToba s p e c i f i k u r q a r -
T u l i a; zedmiwevniT rom vTqvaT, specifikuria Kvela enisaTvis,
romelsac orpiriani zmna da brunvadi sitKvebi (saxelebi) gaaCnia...
am urTierTobis dasaxasiaTeblad verc marmarmarmarTvaTvaTvaTva _ termini
gamodgeba da verc SeSeSeSeTanTanTanTanxmexmexmexmebabababa:::: igi verc erT maTganSi ver Caeteva;
is axal cnebad unda Camoisxas da axali termini ganekuTvnos. Cven
SemTxveva gvqonda am specifikuri sintaqsuri urTierTobis aGsaniS-
navad gvexmara termini kokokokoorororordidididinanananaciaciaciacia da saTanado cneba ase gangve-
sazGvra: `koordinaciad iwodeba iseTi sintaqsuri urTierToba,
rodesac sitKva, marTuli raSime meore sitKvis mier TviT marTavs
raSime am sitKvas~ (ix. `martiv winadadebis problema qarTulSi, I.
qvemdebare-damatebis sakiTxi Zv. qarT.~, tfil. 1928, gv. 268). Tu
sintaqsuri u r T i e r T o b a k o o r d i n a c i a a , mis monawile
sitKvebs ver daerqmeva mmarTveli Tu marTuli; ver daerqmeva imi-
tom, rom TiToeuli maTgani mmarTvelic aris da marTulic erTsa
da imave dros ererererTsa da imaTsa da imaTsa da imaTsa da imave sitKvis mive sitKvis mive sitKvis mive sitKvis mimarTmarTmarTmarT;;;; koordinaciis mona-
wile sitKvebi, koordinaciis wevrebi, kokokokoorororordidididinanananatetetetebibibibi iqneba. Se-
sitKvebaSi `mowafe ekiTxeba maswavlebels~ samive s i t K v a k o -
o r d i n a c i i s u f l e b a m o s i l i w e v r i a, s a m i v e k o -
o r d i n a t i a. m a T S i g a n s a k u T r e b i T m n i S v n e l o -
v a n i a i s k o o r d i n a t i, r o m e l i c z m n i T a r i s g a d m o -
c e m u l i: `koordinaciis Zafebi masSi iKris Tavs, igia koordina-
ciis centri. bunebrivia, mas vuwodoT ZiZiZiZiririririTaTaTaTadi kodi kodi kodi koorororordidididinanananatitititi:::: saxe-
lebs rac Seexeba, maT arsebiTad erTi da igive sintaqsuri Zala
aqvsT, gansxvavdebian oGond mravlobiTobis aGniSvnis mxriv: xan er-
Tis mravlobiToba aGiniSneba zmnaSi, xan meoris; amisda mixedviT,
xan erTs aqvs meti mniSvneloba, xan meores; ese igi, am koordinate-
bidan xan erTia didi koordinati, xan meore. dididididi kodi kodi kodi koorororordidididinanananatitititi is
koordinati-saxelia, romlis piric aGiniSneba zmnaSi da mravlobi-
Tobac; mcimcimcimcire kore kore kore koorororordidididinanananatitititi is k o o r d i n a t i - s a x e l i a, r o m -
l i s p i r i a G i n i S n e b a z m n a S i, mravlobiToba ki _ ara.1
1 koordinacia laTinuri sitKvaa; igi SeiZleba gadmovceT sitKviT `Sesa-
bamisoba~, `Sefardebuloba~. `sitKvaTa koordinacia~ niSnavs sitKvaTa S e s a -
w e r i l e b i
118
SesitKvebaSi: `mowafe ekiTxeba maswavlebels~ `ekiTxeba~- zmna
ZiriTadi koordinatia; `mowafe~ _ didi koordinati (`mowafe eki-
Txeba _ mowafeebi ekiTxebian~); `maswavlebels~, _ mcire koordina-
tia (mowafe ekiTxeba maswavlebels, mowafe ekiTxeba maswavleblebs):
am SemTxvevaSi ZiriTad koordinats garda ori koordinaticaa: er-
Ti _ didi, erTic mcire...
aviGoT SesitKveba: `mowafe mekiTxeba me~: `mekiTxeba~ _ winan-
deburad ZiriTadi koordinatia, mowafe _ agreTve didi koordina-
ti (Sdr. mowafe mekiTxeba me _ mowafeebi mekiTxebian me); `me~ saxe-
li didi koordinatia (mowafe mekiTxeba me _ mowafe gvekiTxeba
Cven, mowafeebi gvekiTxebian Cven: misi mravlobiToba uciloblad
aGiniSneba); amgvarad SesitKvebaSi: `mowafe mekiTxeba me~: ZiriTads
garda ori koordinati (saxelia), orive didi.
a m S e m T x v e v e b S i s a x e l T a k v a l i f i k a c i a s i Z -
n e l e s a r warmoadgens; magram vTqvaT, saqme gvaqvs SesitKvebasTan
`mowafe gekiTxeba Sen~: `mowafe~ didi koordinatia (mowafe geki-
Txeba Sen _ mowafeebi gekiTxebian Sen). raGaa `Sen~? didi Tu mci-
re koordinati? rogorc viciT, es damokidebulia imaze, aGiniSneba
Tu ara am saxelis mravlobiToba zmnaSi. rogori mdgomareobaa am
mxriv? aris iseTi mdgomareoba, roca `Sen~ saxelis mravlobiToba
aGiniSneba, _ es maSin, rodesac `mowafe~ mxoloobiTSia: `mowafe
gekiTxebaTTTT Tqven~. `Tqven~ didi koordinatia. magram, Tu `mowafe~
saxeli mravlobiTSia, `Tqven~ saxelis mravlobiToba aGuniSvneli
rCeba: `mowafe gekiTxebaT Tqven~, magram `mowafeebi gekiTxebian
Tqven~: `mowafeebi~ didi koordinatia, `Tqven~ _ mcire.
sainteresoa aGiniSnos, rom orpirian zmnasTan saxelobiTi
brunvis mravlobiToba SeiZleba ar aGiniSnos da maSin `Tqven~ saxe-
lis mravlobiToba KovelTvis daCndeba zmnaSi, `Tqven~ daubrkoleb-
liv iqneba didi koordinati (ase, mag., `wigni genatreba Sen~: _
`wigni genatrebaTTTT Tqven~, _ wignebi genatrebaTTTT Tqven~... aras
vitKviT iseTi SemTxvevebis Sesaxeb, rogoricaa: `mowafe giKvars Sen,
mowafe giKvarsT Tqven, mowafeebi giKvarsT Tqven~ _ aq `Sen~,
`Tqven~ saxelis roli sacilobeli ar aris: maTi mravlobiToba
zmnaSi aGiniSneba, eseni _ didi koordinatebia).
b a m i s o b a s, S e f a r d e b u l o b a s, e r T m a n e T i s a T v i s S e s a -
f e r i s o b a s, `koordinati~ _ Sesabam sitKvaTa, Sefardebul sitKvas. amgva-
rad es terminebi xazgasmiT miuTiTeben im garemoebaze, rom sitKvaTa roli
urTierTTan mimarTebis gareSe ver gairkveva...
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
119
rogor unda davafasoT `Sen~ saxelis sintaqsuri roli iseT
SemTxvevebSi, rogoricaa `mowafe gekiTxeba Sen?~ is, rogorc vnaxeT,
SeiZleba iKos didi koordinatica da mcirec, imisda mixedviT, Tu
rogor pirobebs Seqmnis meore saxeli saxelobiTs brunvaSi. amito-
mac `Sen~ saxeli `pirobiTad didi koordinatia~.1
amasTan dakavSirebiT ori sakiTxi wamoiyreba: ratom `pirobiT
didi~ da ara `pirobiT mcire~: xom SeiZleba igi `mcire koordina-
tic~ iKos? imitom, vitKviT Cven, rom es saxeli Cveulebriv didi
koordinatis uflebebs moipoebs xolme; saxeldobr: 1. didi koor-
dinatia igi, Tu saqme gvaqvs iseT zmnebTan, romelTanac micemiTi
gadawonis xolme saxelobiTs... 2. didi koordinatis uflebebi gaaC-
nia am saxels maSin, Tu zmna `ekiTxeba~-s tipisaa, e. i. iseTia, rom
zmnis karnaxiT saxelobiTi (mesame pirSi) sargeblobs garkveuli
upiratesobiT micemiTis winaSe, magram mravlobiTis saxelobiTi ----
ebebebeb-iTaa nawarmoebi da uZluria zmna ricxvSi SeiTanxmos. 3. dasas-
rul, iseT SesitKvebaSic, rogoricaa `mowafe gekiTxeba Sen~, `Sen~
saxels a r a f e r i u S l i s i K o s d i d i k o o r d i n a t i,
Tu `mowafe~ mxoloobiTSia (ix. zemoT, aqve). Kovelive amis gamo
vamJobinebT gvexmara _ `pirobiT didi koordinati~.
axla meore sakiTxi: ramdenad dasaSvebia aseTi, `pirobiTi~
k v a l i f i k a c i a, r a m d e n a d b u n e b r i v i a a m a T u i m
s a x e l i s sintaqsuri roli xasiaTdebodes imisgan damokide-
bulebiT, Tu ra uflebis mqonea meore saxeli? amaze unda vupasu-
xoT: Jer erTi `pirobiToba~ ukuGmarToba iqneboda, xelovnurad
rom iKos SenaTxzi; aq ki igi aucileblobiT aris gamowveuli, rad-
ganac saqmis obieqturi viTarebidan gamomdinareobs: Cven vemKarebiT
zmnis formas; masSi `Sen~-is mravlobiToba xan aGiniSneba, xan ara: `̀̀̀SenSenSenSen~ ~ ~ ~ sasasasaxexexexelislislislis uf uf uf uflelelelebebebebebi merKevia mobi merKevia mobi merKevia mobi merKevia morforforforfolololologigigigiaaaaSiSiSiSi, , , , amiamiamiamitotototomac ver mac ver mac ver mac ver iqiqiqiqneneneneba igi mkvidba igi mkvidba igi mkvidba igi mkvidri sinri sinri sinri sintaqstaqstaqstaqsSiSiSiSi....
erTis saxelis (`Sen~) sintaqsuri uflebis rkvevisas gverds
ver avuqcevT meore saxelis rols: zmna orpirania; am faqtSi ukve
mocemulia SesaZlebloba zmnasTan dakavSirebul saxelTa konfliq-
tisa; am mxriv `Sen~ saxelis uflebrivi mdgomareoba swored imiT
aris Zvirfasi, rom TvalnaTliv gviCvenebs ras niSniSniSniSnavsnavsnavsnavs orpirianoba,
ranair sirTuleTa wKaroa es TiTqosda uwKinari faqti qarTulis
metKvelebisa.
1 garkveulobisaTvis aGvniSnavT, rom `Sen~ saxelis Sesaxeb rom vlapara-
kobT, vgulisxmobT mis rols SesitKvebaSi: `mowafe gekiTxeba Sen~ (da ara
`saerTod~).
w e r i l e b i
120
amaze SeiZleba SevCerdeT. mocemulia sanimuSo analizi Se-
sitKvebisa, romelSiac orpiriani gardauvali zmna moipoeba, warmo-
dgenilia saTanado cnebaTa gansazGvreba da terminebi. rogorc vna-
xeT, aseT SesitKvebaSi ZiriTad koordinats garda KovelTvis aris
ori sxva koordinati; Cveulebriv erTia didi koordinati, meore
mcire; SeiZleba orive didi koordinati iKos; SeiZleba (Tumca ise
xSirad ara) orive mcire koordinati iKos.
am axali terminebis xmarebas mxolod erTi mizani aqvs: KuradGeba miKuradGeba miKuradGeba miKuradGeba migvaqgvaqgvaqgvaqcecececevivivivinos qarnos qarnos qarnos qarTuTuTuTuli Seli Seli Seli SesitKvesitKvesitKvesitKvebis agebis agebis agebis agebubububulelelelebis Tabis Tabis Tabis Tavivivivi----sesesesebubububurerererebibibibisasasasaTvisTvisTvisTvis,,,, roca masSi orpiriani zmna monawileobs; gvamgvamgvamgvamcnoscnoscnoscnos, , , ,
rom aseT Serom aseT Serom aseT Serom aseT SessssitKveitKveitKveitKvebabababaSi mxoSi mxoSi mxoSi mxolod mmarlod mmarlod mmarlod mmarTveTveTveTveli sali sali sali saxexexexeli li li li (qvemdebare),
mxomxomxomxolod marlod marlod marlod marTuTuTuTuli sali sali sali saxexexexelililili (damateba) 1 ar arsebobs da ver iarse-
bebs. da amitom: a s e T S e m T x v e v a S i q v e m d e b a r i s a d a
d a m a t e b i s Z i e b a a n i m a s m o w m o b s, rom `qvemdebare~,
`damateba~ _ cnebebi saTanado saxelTa sintaqsur rols ki ar
aGniSnavs, aramed sul sxva rames (ese igi es cnebebia ukuGmarTad
agebuli), anda: cnebebi sworad aris agebuli, magram SesitKvebaSi
sitKvaTa urTierToba da roli ar aris marTebulad garkveuli, an-
da, dasasrul, SeiZleba orive ubedobam erTad iCinos Tavi: arc
cnebebi iKos sintaqsuri, arc SesitKvebis analizi _ swori.
vimeorebT: qvemdebare-damatebis Zieba aseT SesitKvebaSi orpi-
rian qarTuls zmnaSi erTpiriani zmnis Tvisebebis Ziebaa. a x a l i
t e r m i n e b i s x m a r e b i T s i n t a q s u r i s i n a m d v i l i s
sxvagvarobaa xazgasmuli, meti araferi. ra Tqma unda, srulebiT
araferi daSavdeba, Tu saTanado terminebis garda aGweriTs gamo-
Tqmebs vixmarT: magaliTad, nacvlad terminisa: `didi koordinati~
_ vitKviT: saxeli, romelsac brunvaSi marTavs zmna da romelic
Tavis mxriv marTavs zmnas pirSi da iTanxmebs ricxvSi (mravlobiT-
Si); mcire koordinati: saxeli, romelsac brunvaSi marTavs zmna da
romelic Tavis mxriv marTavs zmnas pirSi, magram ver iTanxmebs
mravlobiTSi; koordinacia: zmnisa da saxelis saurTierTo marTva...
diax, SeiZleba vixmaroT ara termini, aramed es vrceli gamoTqmebi:
saqme cnebaSia da ara terminSi. Tu axali terminis SemoGeba qveKnis
daqcevad gveCveneba, Tavi davaneboT maT, magram Tavs nu davanebebT
im cnebebs, romelic qarTulma SesitKvebam Seqmna da manamde iqneba,
sanam qarTuli orpiriani zmna iarsebebs.
1 igulisxmeba zmnasTan morfologiurad dakavSirebuli saxeli.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
121
SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKvebabababa, , , , rorororomelmelmelmelSiSiSiSiac orac orac orac orpipipipiririririaaaani gardani gardani gardani gardamamamamavavavavali zmna moli zmna moli zmna moli zmna monanananawiwiwiwi----leleleleobsobsobsobs.... am tipis SesitKvebaTa sintaqsuri analizi erTob gaadvile-
bulia mas Semdeg, rac sakmaod dawvrilebiT gavecaniT orpirian
gardauval zmnis Semcvel SesitKvebas: orsave SemTxvevaSi gadamwKve-
ti mniSvnelobis faqtia orpirianoba; orpirianobiT Seqmnili mdgo-
mareoba ukve gaTvaliswinebuli gvaqvs. zmnis gardamavloba mxolod
amartivebs am mdgomareobis analizis saqmes, radaganc aq TvalsaCino
da naTelia is, rac gardauval zmnebTan erTis SexedviT ar SeimCne-
oda da sagangebo ganxilvas sayiroebda.
s a n i m u S o d a v i G o T S e s i t K v e b a: `mowafe aqebs mas-
wavlebels~. zmna `aqebs~ marTavs orive saxelis brunvas; es marTva
aq ufro demonstraciuli saxiT warmodgeba, vinem SesitKvebaSi `mo-
wafe ekiTxeba maswavlebels~: iq zmna inarCunebda saxelebs erTsa da
imave brunvaSi, aq igi cvlis maT brunvebs droTa mixedviT: `mowafe
aqebs maswavlebels~, magram: `mowafem aqo maswavlebeli~, _ `mowa-
fessss uqia maswavlebeli~. `mowafemmmm aqebs maswavlebels~ iseve SeuZle-
belia, rogorc `mowafessss aqo maswavlebeli~ anda `mowafisisisis uqia mas-
wavlebeli~. awmKoSi _ saxelobiTi (mowafe), namKo ZiriTadSi _ mo-
TxrobiTi (mowafem), namKo srulSi _ micemiTi (mowafes) zmnis sa-
Tanado formaTa moTxovniT gaCnda: as saxelis brunva zmnazea damo-
kidebuli, mas zmna marTavs.
egeve iTqmis meore saxelis Sesaxebac: roca zmna awmKoSia, es
saxeli micemiTSi daismis (aqebs maswavlebels); Tu zmna namKo Ziri-
TadSia, es saxeli saxelobiTis brunvaSia (aqo maswavlebeli), namKo
srulTan _ es saxeli saxelobiTs brunvaSi unda iKos (uqia maswav-
lebeli). saxelTa 1 brunvebs zmna marTavs; saxelebi ki zmnis pirs
marTaven: `mowafe~ saxeli warmodgenilia zmnaSi ----ssss sufiqsiT (mowa-
fe aqeb-s), `maswavlebels~ saxeli zmnaSi aGiniSneba potencialurad
nul-formantiT (ver vitKviT: `mowafe aqebs Sen, aqebs me~, `aqebs~
forma varaudobs `mas~ saxels, anda zogadad micemiTs).
ase da amgvarad: orive saxeli imarTvis zmnis mier, Tavis mxri-
vac marTavs zmnas, ese igi, mraTulic aris da mmarTvelic. cxadia,
es saxelebi qvemdebared da damatebad ver miiCneva, es saxelebi ko-
ordinatebia. romelia maTgan didi koordinati da romeli mcire?
amas gaarkvevs mravlobiTis aGniSvna: mowafe aqebs maswavlebels _
mowafeebi aqeben maswavlebels: mowafe _ didi koordinatia. mowa-
1 Tqmuli TiToeuli drois Sesaxeb, Seefereba droTa mTel saTanado
Jgufsac.
w e r i l e b i
122
fe aqebs maswavlebels _ mowafe aqebs maswavleblebs: maswavlebels
_ mcire koordinatia.
aseve SesitKvebaSi: `mowafem aqo maswavlebeli~ `mowafem~ _
didi koordinati iqneba (mowafem aqo maswavlebeli _ mowafeebma
aqes maswavlebeli), maswavlebeli _ mcire koordinati (mowafem aqo
maswavlebeli _ mowafem aqo maswavleblebi).
SesitKvebaSi `mowafes uqia maswavlebeli~ _ erTi SexedviT
iseTive mdgomareobaa, rogoric awmKoSi gvqonda: erTi saxeli saxe-
lobiTSia, meore _ micemiTSi; magram saxelobiTs ara aqvs is sin-
taqsuri Zala, romelic mas awmKoSi gaaCnda; micemiTs kidev, piri-
qiT, meti sintaqsuri SesaZlebloba aGmoaCndeba xolme, vinem
awmKoSi; mowafes uqia maswavlebeli, mowafes uqia maswavleblebi:
maswavlebeli _ mcire koordinatia; mowafes uqia maswavlebeli _
mowafeebs uqiaT maswavlebeli: mowafes didi koordinatia. am
drosTan micemiTs iseTive sintaqsuri mniSvneloba axasiaTebs, ro-
gorc saxelobiTs awmKoSi, da winaukmo: saxelobiTi aq awmKosTan
xmarebul micemiTs udris sintaqsurad.
Cvens SesitKvebebSi saxelebi mesame pirSia aGebuli. sxva pire-
bic rom aviGoT da xsenebuli sami drois formebi movitanoT, aseT
suraTs miviGebT:
awmKo dro awmKo dro awmKo dro awmKo dro::::
saxelob.:
micemiTi:
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi aGi-
mowafe aqebs
mowafeebi aqeben
mowafe aqebs
mowafeebi aqeben
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
niSneba: saxelobiTi (mowafe, mowafeebi)
_ didi koordinati.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar aris
aGniSnuli: micemiTi (maswavlebels, mas-
wavleblebs) mcire koordinati.
saxelob.:
micemiTi:
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (mowafe, mowafe-
ebi) _ didi koordinati.
mowafe gaqebs
mowafeebi gaqeben
mowafe gaqebsT
mowafeebi gaqeben
Sen
`
Tqven
`
micemiTis mravlobiToba aGiniSneba (Tu
saxelobiTi mxoloobiTSia): micemiTi
(Tqven) _ didi koordinati.
micemiTis mravlobiToba ar aGiniSneba
(Tu saxelobiTi mravlobiTSia): micemi-
Ti (Tqven) _ mcire koordinati.
micemiTi (Sen) _ pirobiTad didi ko-
ordinati.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
123
mowafe maqebs
mowafeebi maqeben
mowafe gvaqebs
mowafeebi gvaqeben
me
`
Cven
`
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi aGi-
niSneba: saxelobiTi (mowafe, mowafeebi)
_ didi koordinati.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba: micemiTi (me, Cven) _ didi koor-
dinati.
Sen aqeb
Tqven aqebT
Sen aqeb
Tqven aqebT
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (Sen, Tqven) _
didi koordinati.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: micemiTi (maswavlebels,
maswavleblebs) _ mcire koordinati.
Sen maqeb
Tqven maqebT
Sen gvaqeb
Tqven gvaqebT
me
`
Cven
`
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (Sen, Tqven) _
didi koordinati.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba: micemiTi (me, Cven) _ didi koor-
dinati.
me vaqeb
Cven vaqebT
me vaqeb
Cven vaqebT
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (me, Cven) _ di-
di koordinati.
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: micemiTi (maswavlebels, mas-
wavleblebs) _ mcire koordinati.
saxelob.:
micemiTi:
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (me, Cven) _ di-
di koordinati.
me gaqeb
Cven gaqebT
me gaqebT
Cven gaqebT
Sen
`
Tqven
`
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba (Tu saxelobiTi _ mxoloobiTSia):
micemiTi (Tqven) _ didi koordinati.
micemiTis mravlobiToba ar aGiniSneba
(roca saxelobiTi mravlobiTSia): mice-
miTi (Tqven) _ mcire koordinati.
micemiTi (Sen) _ pirobiTad didi ko-
ordinatia.
w e r i l e b i
124
namKo ZiriTadi namKo ZiriTadi namKo ZiriTadi namKo ZiriTadi::::
moTxrob.:
saxelob.:
moTxrobiTis mravlobiToba zmnaSi aGi-
mowafem aqo
mowafeebma aqes
mowafem aqo
mowafeebma aqes
maswavlebeli
`
maswavleblebi
`
niSneba: moTxrobiTi (mowafem, mowafee-
bma) _ didi koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGniSneba: saxelobiTi (maswavlebeli,
maswavleblebi) mcire koordinati.
mowafem gaqo
mowafeebma gaqes
mowafem gaqoT
mowafeebma gaqes
Sen
`
Tqven
`
moTxrobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: moTxrobiTi (mowafem, mowa-
feebma) _ didi koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba aGiniSneba
(Tu moTxrobiTi mxoloobiTSia): saxe-
lobiTi (Tqven) _ didi koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba ar aGiniSne-
ba (raki moTxrobiTi mravlobiTSia), sa-
xelobiTi (Tqven) _ mcire koordinati.
saxelobiTi (Sen) _ pirobiTad didi
koordinatia.
mowafem maqo
mowafeebma gaqes
mowafem gvaqo
mowafeebma gvaqes
me
`
Cven
`
moTxrobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: moTxrobiTi (mowafem,
mowafeebma) _ didi koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba saxelobiTic (me, Cven) _
didi koordinati.
moTxrob.: saxelob.:
moTxrobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: moTxrobiTi (Sen, Tqven) _
Sen aqe
Tqven aqeT
Sen aqe
Tqven aqeT
maswavlebeli
`
maswavleblebi
`
didi koordinati
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: saxelobiTi (maswavlebeli,
maswavleblebi) _ mcire koordinati.
Sen maqe
Tqven maqeT
Sen gvaqe
Tqven gvaqeT
me
`
Cven
`
moTxrobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: moTxrobiTi (me, Cven) _ di-
di koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi aGi-
niSneba: saxelobiTi (Sen, Tqven) _ didi
koordinati.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
125
me vaqe
Cven vaqeT
me vaqe
Cven vaqeT
maswavlebeli
`
maswavleblebi
`
moTxrobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: moTxrobiTi (me, Cven) _di-
di koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: saxelobiTi (maswavlebeli,
maswavleblebi) _ mcire koordinatia.
me gaqe
Cven gaqeT
me gaqe
Cven gaqeT
Sen
`
Tqven
`
moTxrobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: moTxrobiTi (me, Cven) _ di-
di koordinati
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: (Tu moTxrobiTi mxolobiT-
Sia): saxelobiTi (Tqven) _ didi koor-
dinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba (raki moTxrobiTi mravlo-
biTSia): saxelobiTi (Tqven) _ mcire
koordinati.
saxelobiTi (Sen) aseT SemTxvevaSi _ pi-
robiTad didi koordinatia. e e e e....wwww. . . . namKo srulinamKo srulinamKo srulinamKo sruli::::
micemiTi.:
saxelob.:
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba: micemiTi (mowafes, mowafeebs) _
mowafes uqia
mowafeebs uqiaT
mowafes uqia
mowafeebs uqiaT
maswavlebeli
`
maswavleblebi
`
didi koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: saxelobiTi (maswavlebeli,
maswavleblebi) _ mcire koordinati.
mowafes uqixar
mowafeebs uqixar1
mowafes uqixarT
mowafeebs uqixaT
Sen
`
Tqven
`
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: micemiTi (mowafes, mowafe-
ebs) _ mcire koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (Sen, Tqven) _
didi koordinati.
1 Tanamedrove samwerlo enaSi am SemTxvevaSi rKevaa: SesaZlebelia iTqvas
`mowafeebs uqixarT Sen~, agreTve SeuZlebeli araa: `mowefeebs vuqivarT me~.
amisda mixedviT SeiZleba orsave SesitKvebaSi `mowafeebs~ didi koordinati
iKos, Tu saxelobiTi mxoloobiTSia. `mowafes~ ki pirobiTad didi koordinati
iqneboda. maincdamainc orsave SemTxvevaSi upiratesoba aqvs saxelobiTs `Tqven~,
Cven~ _ maTi mravlobiTlba zmnaSi uTuod aGiniSneba: `Tqven, Cven; Sen, me~ _
didi koordinati iqneba.
w e r i l e b i
126
mowafes vuqivar
mowafeebs vuqivar
mowafes vuqivarT
mowafeebs vuqivarT
me
`
Cven
`
micemiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: micemiTi (mowafes, mowafe-
ebs) _ mcire koordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (me, Cven) _ di-
di koordinati.
Sen giqia
Tqven giqiaT
Sen giqia
Tqven giqiaT
maswavlebeli
`
maswavleblebi
`
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba: micemiTi (Sen, Tqven) _ didi ko-
ordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: saxelobiTi (maswavlebeli,
maswavleblebi) _ mcire koordinati.
micemiTi: saxelob.:
micemiTi (Tqven) _ xan didi koordina-
tia (Tu saxelobiTia `me~), xan _ mcire
Sen giqivar
Tqven giqivarT
Sen giqivarT
Tqven giqivarT
me
`
Cven
`
(Tu saxelobiTia `Cven~). micemiTis
mravlobiToba zmnaSi aGiniSneba piro-
biTad, Tu saxelobiTi.mxoloobiTSia:
micemiTi (Sen) _ pirobiTad didi ko-
ordinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi aGi-
niSneba: saxelobiTi (me, Cven) _ didi
koordinati.
me miqia
Cven giqia
me miqia
Cven gviqia
maswavlebeli
`
maswavleblebi
`
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba: micemiTi (me, Cven) _ didi koor-
dinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba: saxelobiTi (maswavlebeli,
maswavleblebi) _ mcire koordinati.
me miqixar
Cven gviqixar
me miqixarT
Cven gviqixarT
Sen
`
Tqven
`
micemiTis mravlobiToba zmnaSi aGiniS-
neba: micemiTi (me, Cven) _ didi koor-
dinati.
saxelobiTis mravlobiToba zmnaSi
aGiniSneba: saxelobiTi (Sen, Tqven) _
didi koordinati.
Cven gavaanalizeT SesitKvebis meqanizmi zmnasTan `aqebs~ sam droSi: awmKoSi, namKo ZiriTadsa da namKo srulSi. am d r o e b S i a v i G e T K v e l a S e s a Z l o k o m b i n a c i a z m n a s T a n d a -
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
127
k a v S i r e b u l i s a x e l e b i s a. xsenebul droTgan TiToeuli warmogvidgens SesitKvebis konstruqciis tips droTa mTels Jguf-Si: awmKo _ droTa prvel Jgufis konstruqcias (awmKos garda namKo usruli da kon�unqtivi pirveli), namKo ZiriTadi _ droTa meore Jgufisas (namKo ZiriTads garda kon�unqtivi meore), namKo sruli _ droTa mesame Jgufisas (namKo sruls garda namKo winare-warsuli da kon�unqtivi mesame). amitom Cven mier gaanalizebuli SesitKvebebi gviTvaliswinebs `aqebs~- zmnasTan dakavSirebuli KoveKoveKoveKove----li Seli Seli Seli SesaZsaZsaZsaZlo Selo Selo Selo SesitKvesitKvesitKvesitKvebis bis bis bis agebuleba-meqanizms. `aqebs~ zmna t i p u -r i o r p i r i a n i g r a d a m a v a l i z m n a a; amdenadve, a r S e -i Z l e b a a r c e r T i g a r d a m a v a l i ororororpipipipiririririaaaanininini zmnis Semcve-li SesitKvebis moZebna, rom ar Seeferebodes erT-erT SesitvKebas, zemoxsenebul 84 SesitKvebidan.
SesitKvebaTa mocemul analizTan dakavSirebiT ramdenime saki-Txi unda ganvixiloT: pirveli sakiTxi brunvaTa rolis saerTo da-xasiaTebas Seexeba. Cvens SemTxvevebSi sami brunvaa gamoKenebuli: sa-xelobiTi, moTxrobiTi, micemiTi. amaTgan KveKveKveKvelalalalaze meze meze meze meti sinti sinti sinti sintaqtaqtaqtaqsusususuri ri ri ri ZaZaZaZala mola mola mola moTxroTxroTxroTxrobiTsbiTsbiTsbiTs aqvs: misi mravlobiToba zmnaSi aq KovelTvis aGiniSneboda. rac Seexeba saxelobiTsa da micemiTs: saxelobiTi Kve-laze Zlieria awmKosa (da, saerTod, droTa pirvel JgufSi); aq mas micemiTze meti sintaqsuri Zala gaaCnia. samagierod, igi sustia namKo srulSi (da saerTod droTa mesame JgufSi): aq micemiTi gada-wonis xolme. orsave SemTxvevaSi, saxelobiTi _ verbali subieqtia. droTa meore JgufSi (namKo ZiriTadsa da misgan nawarmoebs droeb-Si) is verbali obieqtia; misi roli aq Kvelaze sustia. micemiTi, rogorc iTqva, awmKoSi Cveulebriv CamorCeba saxelobiTs, droTa mesame JgufSi ki _ piriqiT (ix. saTanado SesitKvebani).
aGsaniSnavia Semdegi garemoeba: brunvaTa SedarebiTi mniSvne-lobis Sesaxeb rom vlaparakobT, erTi ram ar unda daviviwKoT: sul erTi ar aris `romeli pirisaa~ saxeli: e. w. p i r v e l i p i -r i (me, Cven) g a n s a k u T r e b i T Z l i e r i a: mimimimisi mravsi mravsi mravsi mravlolololobibibibi----ToToToToba Kovelba Kovelba Kovelba KovelTvis aGiniSTvis aGiniSTvis aGiniSTvis aGiniSneneneneba zmnaba zmnaba zmnaba zmnaSiSiSiSi, , , , imisda miuxedavad _ asrulebs es sitKva saxelobiTis, moTxrobiTis Tu micemiTis rols, aris igi verbali subieqti Tu verbali obieqti. aseTi upiratesobis mopoe-baSi mas, cxadia, xeli SeuwKo cnobilma morfologiurma faqtma, sa-xeldobr iman, rom, misi mravlobiToba TavsarTiT (gvgvgvgv----) aGiniSneba, roca is micemiTisa da saxelobiTis rols asrulebs da verbali obieqtia (gvaqebs... gvaqo... gviqia). amitomac, meore saxelis (verbali subieqtis) mravlobiTobis aGniSvna mas ar zGudavs: verbali subi-eqtis mravlobiToba bolosarTiT aGiniSneba. am upiratesobiT e. w. meore piri (Sen, Tqven) ar sargeblobs: misi mravlobiToba bolo-sarTiT aGiniSneba. amas ki Sedegad is moKveba xolme, rom `Tqven~- saxelis mravlobiToba zmnaSi aGiniSneba, Tu meore saxelis mravlo-biTobac ar aris aGsaniSnavi bolosarTiT; roca es meore saxeli
w e r i l e b i
128
(verbali subieqti) mas Seecileba, misi mravlobiToba zmnaSi SeuZ-lebelia aisaxos (Sead. is gaqebsT Tqven, _ magram: isini gaqeben Tqven). amgvarad: `Tqven~-is mravlobiToba KovelTvis aGiniSneba, Tu is verbali subieqtia, moTxrobiTis an saxelobiTis funqciis mqo-nea, xolo Tu verbali obieqtia da micemiTis an saxelobiTis fun-qciis mqonea, xolo Tu verbali obieqtia da micemiTis an saxelobi-Tis rols asrulebs, misi marvlobiToba maSinGa aGiniSneba, Tu verbali subieqtis mravlobiToba xels ar uSlis. `Sen, Tqven~ _ ufro sustia sintaqsurad, vinem `me, Cven~.
mesame piris saxeli oriveze sustia. mis Sesaxeb ukve iTqva, roca brunvaTa SedarebiTi rolis Sesaxeb vlaparakobdiT.
ki, magram, ra ufleba gvaqvs vilaparakoT, rom `Cven, Tqven; me, Sen~ moTxrobiTi, saxelobiTi an micemiTi SeiZleba iKos? maT xom saTanado forma ar gaaCniaT: arc saxelobiTis niSani ----iiii,,,, arc mo-TxrobiTis mamamama ºººº m m m m ((((ºººº manmanmanman)))),,,, arc micemiTis ----ssss maTTan ar Cans. Kovel Se-mTxvevaSi, am brunvaTa mixedviT, isini ar icvlebian. maS, ra ufleba gvaqvs, vilaparakoT `me, Sen, Cven, Tqven~ _ xan saxelobiTia, xan mo-TxrobiTi da xan kidev micemiTio? kerZod SesitKvebebSi: `Sen maqeb me~, `Sen maqe me~, `Sen giqivar me~, _ saidan Cans, rom `̀̀̀SenSenSenSen~~~~ pir-vels SemTxvevaSi saxelobiTia, meoreSi moTxrobiTi, mesameSi _ mi-cemiTi? anda rom `̀̀̀memememe~~~~ _ micemiTia pirvel SesitKvebaSi, magram sa-xelobiTia ukanasknels orSi? da raki es sakiTxad iqceva, sakiTxad iqceva xom debuleba: zmna marTavs saxelTa brunvasao? am debulebas ki, rogorc viciT, ZiriTadi mniSvneloba aqvs xsenebul SesitKveba-Ta sintaqsuri konstruqciis marTebuli analizisaTvis!
udavoa, rom formis TvalsazrisiT (anu, rogorc itKvian, mo-rfologiurad) arc erTi am sitKvaTagani ar miiCneva moTxrobiTad Tu micemiTad! metsac vitKviT: `me, Sen, Cven, Tqven~ _ sitKvebs ara-viTari ufleba ar aqvT (morfologiaSi) iwodebodnen saxelobiTad: saamiso niSani maT iseve ar gaaCniaT, rogorc ar gaaCniaT moTxro-biTis Tu micemiTis formanti. SeSeSeSeccccddddoooomas damas damas damas dauSuSuSuSvebs amivebs amivebs amivebs amitom istom istom istom is, , , , vinc vinc vinc vinc uarKofs am sauarKofs am sauarKofs am sauarKofs am saxelxelxelxelTa moTa moTa moTa moTxroTxroTxroTxrobibibibiToToToTobabababasa da misa da misa da misa da micecececemimimimiToToToTobasbasbasbas, , , , magmagmagmagram miram miram miram mi----iCiCiCiCnevs maT sanevs maT sanevs maT sanevs maT saxexexexelolololobibibibiTadTadTadTad.... maS, ra brunvas warmoadgenen es saxelebi? arc erTsarc erTsarc erTsarc erTs.... sxva saxelebSi amaTi Sesaferisi rom gveZebna, wrfelobi-Ti brunva (sworad rom vTqvaT, fuZe) unda dagvesaxelebina: `me, Sen, Cven, Tqven~ formis TvalsazrisiT udris `̀̀̀kackackackac~~~~-s, fuZiseul ma-salas. am saxelebs es `uformo masala aqvT gamoKenebuli iq, sadac sxva saxelebi saxelobiTis, moTxrobiTisa Tu micemiTis formaSi warmodgebian.
niSniSniSniSnavs Tu ara es imasnavs Tu ara es imasnavs Tu ara es imasnavs Tu ara es imas, , , , rom es sarom es sarom es sarom es saxexexexelelelelebi sinbi sinbi sinbi sintaqtaqtaqtaqsusususurad rad rad rad KovelKovelKovelKovelTvis erTvis erTvis erTvis erTiTiTiTisa da imasa da imasa da imasa da imave Gireve Gireve Gireve Girebubububulelelelebis mbis mbis mbis mqqqqoooone arine arine arine arianananan, , , , ssssxvaxvaxvaxvananananaiiiirad rad rad rad rom vTqvaTrom vTqvaTrom vTqvaTrom vTqvaT, , , , rom Serom Serom Serom SesitKvesitKvesitKvesitKvebabababaSi maT erSi maT erSi maT erSi maT erTi da igiTi da igiTi da igiTi da igive rove rove rove roli ganeli ganeli ganeli ganekuTkuTkuTkuT----vnevnevnevnebaTbaTbaTbaT? ? ? ? ra Tqma unda, ara, da es cxadi gaxdeba, Tu movigonebT, ra
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
129
cvlilebasac iwveven es saxelebi zmnaSi... memememe vaqeb _ me mmmmaqebs... Sen
aqeb _ Sen ggggaqebs... erTma `̀̀̀memememe~~~~-m vvvv---- gaaCina zmnaSi, meorem mmmm----???? erTs
SemTxvevaSi `Sen~- sitKva gggg-Tia warmodgenili, meoreSi nuliT! ra-
tom? es saxelebi xom orsave SemTxvevaSi erTi da imave saxisaa! ram
warmoSva gansxvaveba? _ im rolma, romelic maT ganekuTvnebaT am
SesitKvebaSi. SesitKvebebSi `me vaqeb, Sen aqeb~ _ am saxelebs igive
ufleba aqvsT, rac saxels `is~, `mowafe~ (aqebs is, mowafe), es saxe-
lebi saxelobiT brunvis funqciiT arian aGyurvili. SesitKvebaSi
ki: `me maqebs, Sen gaqebs~ es sitKvebi uflebrivad eTanabrebian saxe-
lebs: `mas~, `mowafes~ (mas, mowfes aqebs), ese igi micemiTis rolSi
gamodian... sxva Kvela saxelebSic rom aseTive mdgomareoba KofiliKo,
Kvela saxeli rom ucvlelad rCebodes, cxadia, aseTi roli maT ar
daekisrebodaT: maSin saerTod brunvaTa da brunebis sakiTxi qar-
TulSi moixseneboda, magram sxva saxelebs aqvs gansxvavebuli brunvis
formebi, sxva saxelebSi iqmneba garkveuli sistema formaTa urTier-
Tobisa da am sistemaSi moKolilni, es saxelebic iZenen iseT sintaq-
sur funqcias, romelzedac maTi forma maT uflebas ar aZlevs...
Zvels qarTulSi aseT movlenas vpoebT: `me gaqe Sen _ me gaqennnn Tquen~, magram: `me gaqeb Sen _ me gaqeb Tquen~... pirvels SemTxveva-Si saxelma `Tqven~ zmnaSi -nnnn gaaCina, meoreSi ki _ araferi! ratom? aki garegnulad am or `Tqven~-s Soris gansxvaveba ar aris? aqac un-da gavimeoroT is, rac zeviT vTqviT: morfologiuri erTgvaroba sintaqsuri rolis erTgvarobas a u c i l e b l a d a r m o a s w a -v e b s. s i n t a q s u r a d `Tqven~ _ SesitKvebaSi: me gaqen Tqven _ imave uflebis mqonea, rac `igini, mowafeni~... (Sdr.: me gaqennnn Tqven... me vaqe-nnnn igini, mowafeni), `Tqven~ mas micemiTis rolSi gamosvla ux-deba (Sdr. me gaqeb Tqven... me vaqeb maT, mowafeebs).
erTis wuTiT warmovidginoT, rom qarTuls zmnas pirisa da ricxvis formantebi ara aqvs. SegveZleboda Tu ara, maSin am saxel-Ta rolis sxvadasxvaoba ase xelSesaxebi gagvexada, maTi ufufufuflelelelebisbisbisbis cvla dagevanaxa? rasakvirvelia, ara. gana aseTive mdgomareoba ara gvaqvs Cven, roca varkvevT maTi momomomovavavavaleleleleoooobisbisbisbis sakiTxs: marTavs Tu ara zmna am saxelebs? zmnis moTxovniT es saxelebi asruleben Tu ara saxelobiTisa, moTxrobiTisa da micemiTis movaleobas? garegnulad maT es ar daetKobaT, imitom rom maT ara aqvT saSualeba es gamo-xaton, magram rom zmna maTgan imasve moiTxovs, rasac sxva saxelisa-gan, es udavoa: vali mainc valia, imisda miuxedavad moaxerxebs Tu ara debitori mis gadaxdas... es saxelebi rom saTanado valvalvalvaldedededebubububu----lelelelebasbasbasbas kisruloben da zmnis moTxovniT saTanado brunvis rolSi rom gamodian, es Cans im ufufufuflelelelebebebebebibibibidandandandan,,,, romlebic maT aGmoaCndaT sxvadasxva SesitKvebebSi: maTi valdebulebebi gagagagaregregregregnul gamonul gamonul gamonul gamoxaxaxaxatutututu----lelelelebas bas bas bas ver pouloben (imitom, rom am saxelebs saTanado forma ar
w e r i l e b i
130
gaaCniaT), maTi uflebebi ki garegnulad mkafiod daCndebian xolme (imitom, rom zmnas saTanado formebi moepoveba). sintaqsiuri uf-lebis sakiTxi sintaqsur valdebulebaTa sakiTxsac wKvets, orive erTad ki gvaiZulebs davaskvnaT: saTanado SesitKvebebSi am saxelebs ekisekisekisekisrerererebaTbaTbaTbaT saxelobiTis, mrTxrobiTisa da micemiTis sinsinsinsintaqtaqtaqtaqsusususuri ri ri ri rorororolililili.... ar SeiZleba iTqvas: sintaqsuri uflebis sakiTxi aq sintaq-suri movaleobis sakiTxs ver gaarkvevso, es iqneboda cnobili anek-dotis ucnauri argumentaciis ganmeoreba: Tavidan fexebamde ori metria, fexebidan Tavamde ki samio...
`me, Sen, Cven, Tqven~ saxelebi rom sami zemoxsenebuli brunvis
movaleobas asrulebs, SeiZleboda gagverkvia sxva gziTac. umartive-
si maT Soris aseTia: me mowafe, gaqeb Sen, maswavlebels... me, mowa-
fem, gaqe Sen, maswavlebeli... me, mowafes, miqixar Sen, maswavlebeli
da sxv. CarTuli saxelebi SeTanxmebulia saxelebTan _ `me, Sen~. es
ukanasknelebi ucvlelad rCeba, magram icvleba maTTan SeTanxmebuli
saxelebi (mowafe, maswavlebeli) da amiT migviTiTebs im rolze, ro-
melic ucvlelad darCenil saxelebs SesitKvebaSi ganekuTvnebaT. es
saxelebi (mowafe, maswavlebeli) amgvarad barometris rols asru-
lebs SesitKvebaSi.
uflebis rkveviT movaleobis dadgena, msazGvrelebis CarTva _
induqciuri xerxebia. amaT gareSe wmida deduqciuri gziTac SeiZle-
boda dagveskvna, rom `me, Sen, Cven, Tqven~ saxelebi ar SeiZleba iKvnen
Kvelgan erTi da imave sintaqsuri funqciis matarebeli, da ai rogor.
roca saxelebi mesame pirisaa, zmna marTavs maT brunvebs (mowafe aqebs
maswavlebels, mowafem aqo maswavlebeli, mowafes uqia maswavlebe-
li...): viGebT marTvis am TvalnaTliv movlenas gardamaval zmnebTan.
droTa mixedviT zmnis cvlaSi zmnis fuZes udevs brali: zmnis fuZis
bunebis sxvadasxvaobaa mizezi sxvadasxva brunvis moTxovnisa.1 zmnis
fuZe erTi drois farglebSi ar icvleba. maSasadame, aqedan Si Si Si Sinanananagagagaga----
nis aunis aunis aunis aucicicicilebleblebleblolololobiTbiTbiTbiT gamomdinareobs, rom ar SeiZleba erTi da igive
fuZe garkveuls brunvebs moiTxovdes, Tu saxelebi pirveli an meo-
re pirisaa: zmna Kvela pirebs erTsa da imave moTxovnilebas uKenebs
da sintaqsur urTierTobas ver Secvlis SemTxveviTi morfologiu-
ri garemoeba _ formaTa uqonloba sayiro brunvaTaTvis.
kidev erTi sakiTxi. Cvens msJelobaSi esa Tu is saxeli did
Tu mcire koordinatad miiCneoda imisda mixedviT, aGiniSneboda Tu
1 es debuleba wamoKenebulia avtoris werilSi `moTxrobiTi brunvis
istoriisaTvis qarTulSi~ (ibeydeba).
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
131
ara misi mravlobiToba zmnaSi. mravlobiTi wKvetda mxolobiTis sa-
kiTxsac. magal. SesitKvebaSi: `mowafem aqo maswavlebeli~ _ `mowa-
fem~ didi koordinati iKo, imitom rom `mowafeebma~ (mravlobiTi)
zmnas ricxvSi iTanxmebda: mowafem aqo _ mowafeebma aqes... aq ase
SeiZleba daisvas sakiTxi: u f r o m a r T e b u l i a r i q n e b o d a
g a n a m r a v l o b i T i s a G n i S v n a T u a G u n i S v n e l o b a
m r a v l o b i T i s d a s a x a s i a T e b l a d gamogveKenebina, mxoloo-
biTis sakiTxi _ mxoloobiTSi arsebuli urTierTobis mixedviT
gadagvewKvita. maSin Cven ase unda gvemsJela: `mowafeebma aqes maswav-
lebeli~: `mowafeebma~ _ saxelis mravlobiToba zmnaSi aGiniSneba;
piric, rogorc viciT, aGiniSneba; `mowafeebma~ _ didi koordina-
tia. `mowafem aqo maswavlebli~: `mowafem~ _ saxelis piri zmnaSi
aGiniSneba, ricxvis (mxoloobiTis) sagangebo niSani ar moepoeba,
magram mravlobiTTan Sedarebis niadagze SeiZleba iTqvas, rom am
saxelis ricxvic `aGniSnulia~: `mowafem _ didi koordinatia.
axalma wesma gansxvavebuli Sedegi ver mogvca: `mowafem, mowafeebma~
iKo miCneuli did koordinatad da aseTadve darCa. samagierod sxva
SemTxvevaSi gansxvavebul kvalifikacias miviGebT: `mowafem aqo mas-
wavlebeli _ aqo maswavleblebi~. `maswavlebeli, maswavleblebi~
orive mcire koordinatad aris Tavis adgilze gamocxadebuli. meo-
re wesi Tu gamoviKeneT, `maswavleblebi~ mcire koordinati iqneba:
`mowafem aqo maswavleblebi~: ukanasknelis mravlobiToba zmnaSi ar
aGiniSneba, magram `maswavlebeli~ _ didi koordinati iqneba: `mowa-
fem aqo maswavlebeli~: ukanaskneli saxelis piri da mxoloobiToba
isevea zmnaSi aGniSnuli, rogorc meore saxelisa `mowafem~... amisda
mixedviT mxoloobiTSi orpirian zmnasTan dakavSirebuli Kvela saxe-
li didi koordinati iqneba, mravlobiTSi dasmuli saxelebiGa iqne-
boda dasafasebeli, _ didi koordinatia Tu mcire...
Cven ver vitKviT, rom aseTi wesi principSi miuGebeli iKos,
magram qarTulisaTvis misi gamoKeneba marTebuli ver iqneboda. mar-
Tebuli ver iqneboda imitom, rom aseTi wesi saSualebas mogvispob-
da ama Tu im brunvis sintaqsuri roli, masSi arsebuli rKeva, misi
evolucia gagveTvaliswinebina: brunvaTa nacvlad ricxvTa rolis
Zieba moeqceoda KuradGebis centriSi, rogorc TavisTavadi amoca-
na; ricxvTa roli ki CvenTvis simptomia, Kvelaze damaxasiaTebeli
simptomi, magram mainc simptomi, _ simptomi momaswavebeli cvlile-
baTa, romelic Tavs iCens ama Tu im brunvis rolSi. qarqarqarqarTuTuTuTuli Seli Seli Seli Se----
sitKvesitKvesitKvesitKvebis evobis evobis evobis evolulululucia bruncia bruncia bruncia brunvavavavaTa roTa roTa roTa rolis cvlalis cvlalis cvlalis cvlaSi mdgoSi mdgoSi mdgoSi mdgomamamamarererereobs da obs da obs da obs da
w e r i l e b i
132
mravmravmravmravlolololobibibibiTis aGniSTis aGniSTis aGniSTis aGniSvnavnavnavnasa Tu aGuniSsa Tu aGuniSsa Tu aGuniSsa Tu aGuniSvnevnevnevnelolololobabababaSi aiSi aiSi aiSi aisasasasaxexexexebabababa.1 ukanaskne-
lis gaTvaliswineba saSualebaa, pirvelis gamorkveva _ mizani. Kve-
laferi, rac am mizans daCrdilavs, gaumarTlebelia da uarsaKofi.
ukanaskneli sakiTxi aseTi saxiT SeiZleba warmogvedgina: ro-
gor xdeba, rom erTi da igive brunva xan didi koordinatia, xan -
mcire? magaliTad: SesitKvebaSi `mowafe aqebs maswavlebels~ `maswav-
lebels~ (micem. brunva) mcire koordinatia, xolo SesitKvebaSi:
`maswavlebels uqia mowafe~ `maswavlebels (micem. burnva) didi ko-
ordinatia; anda SesitvKebaSi `mowafem aqo maswavlebeli~ _ `maswav-
lebeli~ _ saxeli mesame pirisa mcire koordinatia, xolo Se-
sitKvebaSi `mowafem maqo me~ _ `me~ _ saxeli pirveli pirisa didi
koordinatia, Tumca orive saxeli erTi da imave brunvis rolSi
gamodis, _ saxelobiTis brunvisaSi. ramdenad bunebrivia da marTe-
buli saxelTa kvalifikaciis aseTi cvla? xom ar aris es imis niSa-
ni, rom umarTebuloa is principi, romelic saxelTa dafasebas
udevs safuZvlad? aseTi sakiTxi Kvelaze ufro mosalodnelia imaT
mxriv, vinc miCveulia `qvemdebare-damateba~ da sxva amgvari cnebebi
eZios imis mixedviT, Tu `vis Sesaxebaa laparaki~, `ra aris naTqvami~
da sxv., da vinc am fsevdo-logikuri interpretaciis gziT iGebs
ucucucucvlel vlel vlel vlel saKovelTao sintaqsur kvalifikacias. vimeorebT, ase saki-
Txis dasma mas SeuZlia, visTvisac sintaqsis specifikuri Tvalsaz-
risi da sazomi sruliad ucxoa. kamaTi aseT SemTxvevaSi unda gada-
tanili iqnes ZiriTad sakiTxebze: ra aris sintaqsi? ras swavlobs
igi da rogor? am sakiTxebs Cven vuZGveniT wina ori saubari da aq
saTanado argumentebs ar movixseniebT. vitKviT mxolod: ama Tu im
brunvisa da piris sxvadasxvagvarad dafaseba sxvadasxva SesitKvebaSi
saukeTeso niSania imis, rom Cveni cnebebi saTanado SesitvKebaSi ar-
1 Zvels qarTulSi iKo: `mas aqus _ maT aqus~, axals qarTulSi gvaqvs:
`mas aqvs _ maT aqvT~... ar SeiZleba iTqvas, `maT aqvsT~ imitom aris, rom
mravlobiTma `maT~ moipova axals qarTulSi meti ufleba, vinem Zvels
qarTulSi mas qondao, _ es iqneboda SedegisSedegisSedegisSedegis gamocxadeba mizezedmizezedmizezedmizezed: : : : mravlobmravlobmravlobmravlobiiiiToba aGiToba aGiToba aGiToba aGiniSnaniSnaniSnaniSna, , , , mravlobiTs meti Zala aGmoaCnda imitommravlobiTs meti Zala aGmoaCnda imitommravlobiTs meti Zala aGmoaCnda imitommravlobiTs meti Zala aGmoaCnda imitom, , , , rom rom rom rom micemiTis rolSi cvlileba moxdamicemiTis rolSi cvlileba moxdamicemiTis rolSi cvlileba moxdamicemiTis rolSi cvlileba moxda: : : : micemiTi gaZlierdamicemiTi gaZlierdamicemiTi gaZlierdamicemiTi gaZlierda.... misi sintaqsuri
mniSvneloba mxoloobiTSiac metia, da rom mxoloobiToba calke aGiniSnebodes
iseve, rogorc mravlobiToba, ueyvelia, aqac daCndeboda is upiratesoba,
romelic mravlobiTSi aSkaravdeba. vimeorebT, mravlobiTSi Seqmnili
mdgomareoba migviTiTebs saerTod am brunvis rolis gaZlierebaze... amitom ver
davafasebT mravlobiTs calke da mxoloobiTs calke, aramed brunvas
mxoloobiTsa da mravlobiTSi arsebul mdgomareobis mixedviT.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
133
sebul sinamdviles axasiaTebs, am sinamdvileSi arsebul sintaqsur
urTierTobas a G b e y d a v e n d a S e s i t K v e b i s m e q a n i z m i s
S e s a x e b s a T a n a do w ar m od g e n a s i Zl e v i a n. roca Se-
sitvKebaTa agebuleba gansxvavebulia, sitKvaTa sintaqsuri daxasiaTe-
ba-Sefaseba ki ucvlelad rCeba, es utKuari niSania imisa, rom es Se-
faseba umarTebuloa, wamoKenebuli cneba ki uvargisi (iseve, rogorc
uvargisi Termometri, romelic sicxeSiac da siciveSiac erTsa da
imave temperaturas aGniSnavs). amiT davamTavrebT im SesitKvebaTa
sintaqsur analizs, romelnic orpirian gardamaval zmnas Seicaven.
SeSeSeSesitKvesitKvesitKvesitKvebabababa, , , , rorororomelmelmelmelSiSiSiSiac moac moac moac monanananawiwiwiwileleleleobs saobs saobs saobs sampimpimpimpiririririaaaanininini, , , , gardagardagardagardamamamamavavavavali li li li
zmnazmnazmnazmna. . . . magaliTisaTvis gamoviKenebT SesitKvebas: `mowafe ugzavnis mas-
wavlebels werils~... samive saxeli morfologiurad ukavSirdeba
zmnas: pirveli maTgani (mowafe) zmnaSi aGniSnulia ----ssss sufiqsiT, me-
ore (maswavlebels~) _ nol pr ef i q s i T, p ot e n c i alur ad , _
a m S e m T x v e v a S i , m a g r a m sakmarisia mesame piris nacvlad meo-
re an pirveli piri daisvas da zmnaSi saTanado prefiqsebi gaCndeba:
mowafe _ ugzavnis maswavlebels, ggggigzavnis Sen, mmmmigzavnis me...
ufro rTulia mesame saxelis (werils) sakiTxi: misi warmomad-
geneli zmnaSi ar Cndeba arc awmKoSi, arc namKo ZiriTadSi. amito-
mac SeiZleboda kacs efiqra, rom es saxeli arc kia dakavSirebuli
zmnasTan morfologiurad, rom kavSiri mxolod sintaqsuria: zmna
marTavs saxels da meti araferi: magram aris zogierTi garemoeba,
romelic sakiTxis ase gadawKvetas ar egueba.
Jer erTi es saxeli droTa mixedviT brunvas iseve icvlis, ro-
gorc e. w. b ru n v a c v al e b a d i m orfolo g i ur i o b i e qt i
or p i r i a n i z m n i s a, ese igi, rogorc saxeli `maswavlebels~ Se-
sitKvebaSi: `mowafe aqebs maswavlebels~. Seadare: `mowafe aqebs mas-
wavlebels _ mowafem aqo maswavlebeli~ da `mowafe ugzavnis maswav-
lebels werils _ mowafem gaugzavna maswavlebels werili~.
meorecaa da: Zvels qarTulSi namKo ZiriTadSi am saxelis
mravlobiToba zmnaSi iseve aGiniSneba, rogorc Koveli saxelobiTis
mravlobiToba: `mowafeman man gaugzavn-n-a maswavlebelsa werilni~.
aq ciloba SeuZlebelia, rom es saxeli zmnasTan morfologiurad
aris dakavSirebuli da ara mxolod sintaqsurad.
imave Zvel qarTulSi namKo ZiriTadSi zogierT zmnasTan xer-
xdeba xolme am saxelis piris dayerac: mi-s-ca man igi mas: `mas~
w e r i l e b i
134
aGniSnulia ----ssss prefiqsiT, igiigiigiigi potencialurad, nuliT (ix. amave se-
riis meore werili).
amgvarad iZulebuli vxdebiT vivaraudoT, rom es mesame saxe-
lic aris zmnasTan morfologiurad dakavSirebuli, da misi piri
zmnaSi aGiniSneba, Tumca droTa pirvel or JgufSi piris niSani
nuls udris, ese igi, arc erTxel ar gamoCndeba (axals qarTulSi),
potencialurad-Ga aGiniSneba.
am sacilobeli sakiTxis gamokvlevis Semdeg SegviZlia pirda-
pir ganvacxadoT, rom principSi Cveni SesitKvebis agebuleba iseTi-
vea, rogorc SesitKvebisa: `mowafe aqebs maswavlebels~. sxvanairad
rom vTqvaT, SesitKvebaSi: `mowafe ugzavnis maswavlebels werils~
zmna marTavs saxelTa brunvas, xolo saxelni marTaven zmnis pirs
da iTanxmebs ricxvs.1 cxadia, aseTi SesitKvebac agebulia koordina-
ciis safuZvelze, zmna _ ZiriTadi koordinatia, saxelebic _ koor-
dinatebia. romeli _ didi, romeli _ mcire, agreTve, _ ramdeni
didi da mcire, g a i r k v e v a, m r a v l o b i T o b i s a G n i S -
v n i s s a k i T x s rom gaviTvaliswinebT. winandeburad aGvnusxavT
samsave droSi Kvela SesaZlo formaTa Sexamebas.
awmKo droawmKo droawmKo droawmKo dro::::
saxelob.: micem.: micem.:
mowafe
mowafeebi
mowafe
mowafeebi
ugzavnis
ugzavnian
ugzavnis
ugzavnian
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
werils,
`
`
`
werilebs
`
`
`
saxelobiTi (mo-
wafe, mowafeebi)
_ didi koor-
dinatia.2
micemiTi (maswav-
lebels, maswav-
leblebs) _ mci-
re koordinatia.
meore micemiTis
(werils...) Sesa-
xeb ixile qvemoT.
1 raSi mjGavndeba aseTi urTierToba zmnisa da saxelebisa naCvenebia
orpirian gardauval da gardamval-zmnian SesitKvebaTa analizisas zeviT,
saTanado adgilas. amitom aq amaze ar SevCerdebiT. 2 simoklisaTvis aGar vambobT: `mravlobiToba aGiniSneba _ didi
koordinatia; mravlobiToba ar aGiniSneba _ mcire koordinatiao~.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
135
mowafe
mowafeebi
mowafe
mowafeebi
gigzavnis
gigzavnian
gigzavnisT
gigzavnian
Sen
`
Tqven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
saxelobiTi (mo-
wafe, mowafeebi)
_ didi koor-
dinatia.
micemiTi (Tqven)
_ didi koordi-
nati.
micemiTi (Tqven)
_ mcire koor-
dinatia.
micemiTi (Sen) _
pirobiTad didi
koordinatia.
mowafe
mowafeebi
mowafe
mowafeebi
migzavnis
migzavnian
gvigzavnis
gvigzavnian
me
`
Cven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
saxelobiTi (mo-
wafe, mowafeebi
_ didi koor-
dinatia.
micemiTi (me, Cven)
_ didi koordi-
nati.
Sen
Tqven
Sen
Tqven
ugzavni
ugzavniT
ugzavni
ugzavniT
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
`
`
`
`
`
`
`
`
saxelobiTi (Sen,
Tqven) _ didi
koordinatia.
micemiTi (maswav-
lebels, maswav-
leblebs) _ mci-
re koordinatia.
saxelob.: micem.: micem.:
Sen
Tqven
Sen
Tqven
migzavni
migzavniT
gvigzavni
gvigzavniT
me
`
Cven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
saxelobiTi (Sen,
Tqven) _ didi
koordinati.
micemiTi (me, Cven)
_ didi koordi-
nati.
me
Cven
me
Cven
vugzavni
vugzavniT
vugzavni
vugzavniT
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
`
`
`
`
`
`
`
`
saxelobiTi (me,
Cven) _ didi ko-
ordinati.
micemiTi
(maswavlebels,
maswavleblebs) _
mcire koordinati.
w e r i l e b i
136
me
Cven
me
Cven
gigzavni
gigzavniT
gigzavniT
gigzavniT
Sen
`
Tqven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
saxelobiTi (me,
Cven) _ didi ko-
ordinati.
micemiTi (Tqven)
_ didi koordi-
nati.
micemiTi (Tqven)
_ mcier koor-
dinati, micemi-
Ti (Sen) _ piro-
biTad didi ko-
ordinati.
es sqema rom SevadaroT sqemas, romelic warmogvidgens ana-
lizs SesitKvebisas `mowafe aqebs maswavlebels~, davrwmundebiT,
rom orsave SemTxvevaSi Tanabari odenobaa didisa, pirobiTad didi-
sa da mcire koordinatebis; es niSnavs: saxelobiTi da micemiTi
awmKo droSi erTnairi sintaqsuri mniSvnelobis mqonea orpirian
zmnasTanac da sampirianTanac. gansxvaveba mxolod SemdegSia: sintaq-
surad erTmaneTs udris sxvadasxvagvari micemiTi: orpirian zmnas-
Tan es micemiTi brunvacvalebadia: `mowafe aqebs masmasmasmaswavwavwavwavlelelelebelsbelsbelsbels _
mowafem aqo masmasmasmaswavwavwavwavlelelelebebebebelililili~; sampirianTan ki _ brunvaucvleli: `mo-
wafe ugzavnis masmasmasmaswavwavwavwavlelelelebelsbelsbelsbels _ mowafem gaugzavna masmasmasmaswavwavwavwavlelelelebelsbelsbelsbels~.
es _ erTi. meorecaa da: sampirian zmnasTan meore micemiTic moipo-
eba, brunvacvalebadi: mowafe ugzavnis (maswavlebels) wewewewerilsrilsrilsrils _
mowafem gaugzavna (maswavlebels) weweweweririririlililili.... am ukanaskneli saxelis
sintaqsuri dafaseba ar aris mocemuli zemore sqemaSi; es imitom
moxda, rom misi mniSvneloba ucvlelia: piri misi zmnaSi poetncia-
lurad (nuliT) KovelTvis aGiniSneba, ricxvi ki (mravlobiToba) _
arasodes: es micemiTi (werils, werilebs) Kvelgan mcimcimcimcire kore kore kore koorororordidididinananana----
titititiaaaa.... SeiZleba amis mizezi is iKos, rom is Kvelgan mesame piris saxe-
lia da sxva piris saxiT SesitKvebaSi monawileobas ver iGebs. ase
Tu ise, es meore micemiTi (werils), brunvacvalebadi, sintaqsuri
Zalis mixedviT CamorCeba, rogorc Tavis mezobels, brunvaucvlel
micemiTs (maswavlebels), ise brunvacvalebad micemiTs orpiriani
gardamavali zmnisas. rogoria mdgomareoba namKo ZiriTadSi?
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
137
namKo ZiriTadinamKo ZiriTadinamKo ZiriTadinamKo ZiriTadi::::
moTxrob.: micem.: micem.:
mowafem
mowafeebma
mowafem
mowafeebma
gaugzavna
gaugzavnes
gagzavna
gaugzavnes
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
werili,
`
`
`
werilebi
`
`
`
moTxrobiTi (mo-
wafem, mowafee-
bma) _ didi ko-
ordinati.
saxelobiTs (we-
rili) Sesaxeb ix.
qvemoT.
micemiTi (maswav-
lebels, maswav-
leblebs) _ mcire
koordinati.
mowafem
mowafeebma
mowafem
mowafeebma
gamogigzavna
gamogigzavnes
gamogigzavnaT
gamogigzavnes
Sen
`
Tqven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
moTxrobiTi (mowa-
fem, mowafeebma _ di-
di koordinati.
micemiTi (Tqven) _ di-
di koordinati.
micemiTi (Tqven) _
mcire koordinati.
micemiTi (Sen) _ pi-
robiTad didi koor-
dinati.
mowafem
mowafeebma
mowafem
mowafeebma
gamomigzavna
gamomigzavnes
gamogvigzavna
gamogvigzavnes
me
`
Cven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
moTxrobiTi (mowa-
fem, mowafeebma) _
didi koordinati.
micemiTi (me, Cven) _
didi koordinati.
moTxrob.: micem.: micem.:
Sen
Tqven
Sen
Tqven
gaugzavne
gaugzavneT
gaugzavne
gaugzavneT
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
`
`
`
`
`
`
`
`
moTxrobiTi (Sen,
Tqven) _ didi koor-
dinati.
micemiTi
(maswavlebels,
maswavleblebs) _
mcire koordinati.
w e r i l e b i
138
Sen
Tqven
Sen
Tqven
gaugzavne
gaugzavneT
gaugzavne
gaugzavneT
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
`
`
`
`
`
`
`
`
moTxrobiTi (Sen,
Tqven) _ didi koor-
dinati.
micemiTi (maswavle-
bels, maswavleblebs)
_ mcire koordinati.
Sen
Tqven
Sen
Tqven
gamomigzavne
gamomigzavneT
gamogvigzavne
gamogvigzavneT
me
`
Cven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
moTxrobiTi (Sen,
Tqven) _ didi koor-
dinati.
micemiTi (me, Cven) _
didi koordinati.
me
Cven
me
Cven
gavugzavne
gavugzavneT
gavugzavne
gavugzavneT
maswavlebels
`
maswavleblebs
`
`
`
`
`
`
`
`
`
moTxrobiTi (me, Cven)
_ didi koordinati.
micemiTi
(maswavlebels,
maswavleblebs) _
mcire koordinati.
me
Cven
me
Cven
gamomigzavne
gamogigzavneT
gamogigzavneT
gamogigzavneT
Sen
`
Tqven
`
`
`
`
`
`
`
`
`
moTxrobiTi (me, Cven)
_ didi koordinati.
micemiTi (Tqven) _
didi koordinati.
micemiTi (Tqven) _
mcire koordinati.
micemiTi (Sen) _ pi-
robiTad didi koor-
dinati.
riT gansxvavdeba am SesitKvebaTa sintaqsuri meqanizmi im Se-
sitKvebaTa meqanizmisagan, romlebSiac `aqo~- zmna monawileobda?
imiT, uwinares Kovalisa, rom am SemTxvevaSi micemiTs aqvs is fun-
qcia, rasac iq saxelobiTTan vxedavdiT: sintaqsuri mniSvneloba sa-
xelisa `maswavlebels~... (mowafem gaugzavna masmasmasmaswavwavwavwavlelelelebelsbelsbelsbels werili)
udris `maswavlebeli~ _ saxelis funqcias SesitKvebaSi (mowafem
aqo masmasmasmaswavwavwavwavlelelelebebebebelililili). rac Seexeba saxelobiT brunvas sampirian zmnas-
Tan (mowafem gaugzavna maswavlebels weweweweririririlililili), is gacilebiT nakle-
bi uflebiT sargeblobs, vinem `maswavlebels~- saxeli imave Se-
sitvKebisa an `maswavlebeli~- saxeli SesitKvebisa: `mowafem aqo mas-
wavlebeli~: misi piriGa aGiniSneba zmnaSi (potencialurad), mrav-
lobiToba ki ara: es saxeli (werili, werilebi) mcire koordinatia
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
139
namKo ZiriTadSi iseve, rogorc awmKoSi iKo.
dagvrCenia droTa mesame Kgufis mimoxilva. magram aq saintere-
so garemoeba irkveva: `ugzanis~ _ zmna sasxviso qcevisaa, am qcevas
(iseve rogorc sazedaos) droTa mesame Jgufis formebi ar gaaCnia.
marTalia, gvaqvs forma `gaugzavnia~ (mowafes gaugzavnia werili
maswavleblisaTvis), magram es forma (gaugzavnia) aris namKo sruli
saarviso qcevisa `gzavnis~. `mowafe gzavnis werils _ mowafem ga-
gzavna werli _ mowafes gaugzavnia werili~.
amaze SeiZleba gviTxran: sxvaa: _ da sxvaa: mowafe ugzavnis maswavlebels
mowafe gzavnis werils werils
mowafes gaugzavna werili mowafes gaugzavnia maswavleb-
lisaTvis werilio...
pirvels SesitKvebaSi1 ori saxeli ukavSirdeba zmnas morfo-
logiurad, meoreSi ki samio. magram saqmec isaa, rom meoreSic mxo-
lod ori saxelia zmnasTan formis saSualebiT d a k a v S r e b u -
l i (mowafes _ werili), mesame saxeli ki (maswavleblisaTvis) mar-
tooden sintaqsurs kavSirSia: zmna marTavs mas brunvaSi (`Tvis~-
Tandebulis saSualebiT), TviT es saxeli zmnaSi ar aGiniSneba _
saerTo wesis mixedviT: naTesaobiTi brunvis saxeli zmnaSi ar SeiZ-
leba aGiniSnos. ase rom, am mxriv arsebiTad arafriT gansxvavdeba
SesitKveba _ mowafes gaugzavnia masmasmasmaswavwavwavwavlebleblebleblilililisasasasaTvis Tvis Tvis Tvis werili _
S e s i t K v e b i s a g a n: mowafes gaugzavnia werili fosfosfosfostiTtiTtiTtiT.... `fos-
tiT~ mxolod-marTuli saxelia, damatebaa, `maswavleblisTvis~ ag-
reTve oden-marTulia, damatebaa...
axla meore sakiTxi daibadeba: saxeli `maswavlebels~ SesitKve-baSi (mowafe ugzavnis masmasmasmaswavwavwavwavlelelelebelsbelsbelsbels werils, mowafem gaugzavna masmasmasmas----wavwavwavwavlelelelebelsbelsbelsbels werili) meti uflebebiT sargeblobda, vinem meore sa-xeli: `werils, werili~ _ amave SesitKvebaSi (mowafe ugzavnis mas-wavlebels wewewewerilsrilsrilsrils _ mowafem gaugzavna maswavlebels weweweweririririlililili). es ukanaskneli mudam mcire koordinati iKo _ droTa pirvelsa da me-ore JgufSi. rogrGa moxda is, rom es saxeli imdenad dawinaurda droTa mesame JgufSi, rom moipova gacilebiT meti Zala da mniSvne-loba, vinem es qonda pirvel micemiTs (maswavlebels), es ukanaskne-li ki,T u SeiZleba ase iTqvas, ganze darCa, gairiKa. axsna martivia: `werili~- saxels (SesitKvebaSi: mowafes gaugzavnia weweweweririririlililili maswav-leblisaTvis) araferi aqvs saerTo `imave~ saxelTan SesitvKebaSi: mowafe ugzavnis maswalebels wewewewerilsrilsrilsrils _ mowafem gaugzavna maswav-lebels weweweweririririlililili... ... ... ... is aris meis aris meis aris meis aris memkvidmkvidmkvidmkvidre im brunre im brunre im brunre im brunvacvacvacvacvavavavalelelelebabababadi verdi verdi verdi verbabababali li li li
1 vadarebT namKo srulis formebTan arsebul mdgomareobas.
w e r i l e b i
140
obiobiobiobieqeqeqeqtitititisasasasa, , , , rorororomemememelic orlic orlic orlic orpipipipiririririan gardaan gardaan gardaan gardammmmaaaaval zmnasval zmnasval zmnasval zmnasTan moTan moTan moTan moiiiipopopopoeeeebabababa,,,, me-mkvidre saxelisa `werils~ SesitKvebaSi: mowafe gzavnis wewewewerilsrilsrilsrils...
amiT aixsneba is `feriscvaleba~, man rom ganicada. sqemis
saxiT ase warmogvidgeba:
awmKo: mowafe gzavnis werilswerilswerilswerils _ mowafe ugzavnis maswavlebels werils.
namKo ZiriT.: mowafem gaagzavna weweweweririririlililili _ mowafem gaugzavna maswavlebels werili.
namKo sr.: mowafes gaugzavnia weriliweriliweriliwerili _ mowafes... (ar iwarmoeba).
amgvarad, radganc sampirian zmnas droTa mesame Jgufi ara aqvs, is iKenebs saTanado orpirian zmnis konstruqcias. am ukanas-knelSi saxelobiTs SeuZlia zmnis piri marTos, zogierT pirebTan Tavisi mravlobiTobac aGniSnos zmnaSi... iqmneba ki iseTi iluiluiluiluziaziaziazia, , , , TiTTiTTiTTiTqos saqos saqos saqos sampimpimpimpiririririan zmnasan zmnasan zmnasan zmnasTan saTan saTan saTan saxexexexelolololobbbbiTiTiTiTma ma ma ma droTa mesame JgufSi gangangangan----sasasasakuTkuTkuTkuTrerererebubububuli ufli ufli ufli uflelelelebebebebebi gabi gabi gabi gaiiiiCiCiCiCinananana... ... ... ... daskvna: Kovel saKovel saKovel saKovel sampimpimpimpiririririaaaani zmna ni zmna ni zmna ni zmna SeSeSeSeicicicicvlevlevlevleba orba orba orba orpipipipiririririaaaaniT droniT droniT droniT droTa meTa meTa meTa mesasasasame Jgufme Jgufme Jgufme JgufSiSiSiSi, , , , sasasasampimpimpimpiririririaaaanonononoba mxoba mxoba mxoba mxo----lod drolod drolod drolod droTa pirTa pirTa pirTa pirvels ors Jgufvels ors Jgufvels ors Jgufvels ors JgufSia SeSia SeSia SeSia SesaZsaZsaZsaZlelelelebebebebelililili.1 rom es asea, ey-vmiutaneli xdeba ubralo eqsperimentiT. SevadaroT:
`mowafes gaugzavnia werili~ da: `mowafes gaugzavnia werili maswavlebli-
saTvis. SenTvis, CemTvis...
`mowafes gaugzavnixar Sen~
`mowafes gavugzavnivar me~
mowafes gaugzavnixar
Sen...
mowafes gavugzavnivar
me...
pirvelisa da meo-
re piris formebi
miKolebiT orsave
SemTxvevaSi erTma-
neTs daemTxva.
`mowafes gaugzavnixar Sen maswavleblisaTvis... saCoTiroa da es mowmobs, rom SesitKvebaSi: `mowafes gaugzavnia werili maswavle-bisaTvis~, ukanaskneli saxeli SemTxveviT aris dakavSirebuli zmnas-Tan, zmnis agebuleba mas iseve moiTxovs, rogorc saxels: `gaugzav-nia fostiT~...
1 aris sampiriani zmnebi ara sasxviso Tu sazedao qcevaTa: `mowafe Txovs
maswavlebels wigns~. esenic orpiriani xdeba: `mowafes uTxovia wigni
maswavleblisaTvis~... saerTo wesis mixedviT, `uTxovia~ _ orpiriani zmnis
namKo sruliGa SeiZleba iKos (iseve, rogorc `gaugzavnia~ aris `agzavnis~ zmnis
namKo sruli da ara `ugzavnis~ _ zmnisa...). mere sadGaa aseTi formebi
zmnisaTvis: `Txovs~... da Tu ar aris aseTi forma, rogorGa avxsnaT `uTxovia~
zmnis orpirianoba (namKo srulSi)? erTad erTi axsna aseTi iqneboda: `Txovs~
zmna Tavdapirvelad orpiriani unda KofiliKo. sampirianoba konteqstis
SemweobiT SeZenili Tviseba unda iKos iseve, rogorc orpirianobis
paralelurad sampirianobac gaiCina zmnebma: texs (Sdr.: texs qvas _ stexs xes
Stos), wers (Sdr.: wers werils _ swers Zmas werils)... aq sampirianobis
warmoSobis sakiTxi da zogi rTuli sakiTxi isaxeba: amaze aq laparaki
uadgiloa.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
141
orpiriani zmnis meqanizmi namKo srulSi Cven Tavis adgilas gavaanalizireT. amitomac, aq ar daviwKebT SesitKvebis _ `mowafes gaugzavnia maswavlebisaTvis werili~ _ ganxilvas, miT umetes, rom ukve aGvniSneT, rasac udris sintaqsurad Tandebuliani forma `maswavleblisaTvis~...
dagvrCenia erTi risame aGniSvna: sxva e n a T a d a m a t e b i s
a d g i l i C v e n s S e s i t K v e b a S i k o o r d i n a t m a d a i -k a v a; es rasakvirvelia, ar niSnavs, rom Cvens SesitKvebaSi damateba ar moiZeveba~... ra ars dadadadamamamamatetetetebabababa???? iseTi saxeli, romelsac marTavs an zmna an sxva saxeli, mokled: oden-marTuli saxeli. aseTi saxeli ramdenic gnebavT, imdenia. zogierTi magaliTi ukve gvqonda: mowafem gaugzavna werili maswavlebels fosfosfosfostiTtiTtiTtiT... bavSvma yinyvela gasrisa fefefefexiTxiTxiTxiT... monadirem daTvi mokla ToToToTofiTfiTfiTfiT: fostiT, fexiT, TofiT oden- marTuli saxelebia, damatebebia, maT zmna marTavs, SesitKveba-Si ki: `mowafem amamamamxaxaxaxananananagisgisgisgis werili gaugzavna maswavlebels~ _ saxeli `amxanagis~ naTesaobiTs brunvaSia `werili~- saxelis moTxovniT: `werili~- saxeli marTavs mas: `amxanagis~, cxadia damatebaa. aseve: `monadirem daTvi mokla memememezobzobzobzoblis lis lis lis TofiT~: ukanaskneli saxeli mar-Tavs saxels `mezoblis~: `mezoblis~ _ damatebaa. aseTi magaliTebi uamravia. es _ damatebis Sesaxeb. qvemdebaris Sesaxeb ukve gvqonda laparaki erTpirian zmnebian SesitvKebebTan dakavSirebiT: erTpiri-an zmnebTan `qvemdebare~ (e. i. zmnis ganuKofelad mmarTveli saxe-li) mogvepoeba... gagvaCnia gansazGvrebac: mSvemSvemSvemSveninininierererermamamama musikam aGta-cebaSi momiKvana: `mSvenierma~ SeTanxmebulia saxelTan `musikam~: e. w. gansazGvrebac xom sxva araferia, Tu ara saxeli, saxelTan Se-Tanxmebuli.
qarTuli SesitKveba Kvela im cnebebs iZleva, rac rusulisa (Tu, saerTod, evropuli enebis) SesitKvebaSi Kalibdeba. magram qarqarqarqarTuTuTuTulilililisasasasaTvis niTvis niTvis niTvis niSanSanSanSandobdobdobdoblilililivia spevia spevia spevia specicicicififififikukukukuri mori mori mori movlevlevlevlena sana sana sana saururururTiTiTiTieTeTeTeTro ro ro ro marmarmarmarTviTviTviTvisasasasa, , , , da sada sada sada saTaTaTaTananananado cnedo cnedo cnedo cnebebebebebibibibi: : : : kokokokoorororordidididinanananaciciciciiiiisa da kosa da kosa da kosa da koorororordidididinanananatetetetebibibibi----sasasasa. . . . am cneam cneam cneam cnebebs qmnis Tabebs qmnis Tabebs qmnis Tabebs qmnis Tavivivivisesesesebubububurererereba qarba qarba qarba qarTuTuTuTuli Seli Seli Seli SesitKvesitKvesitKvesitKvebis mebis mebis mebis meqaqaqaqaniznizniznizmimimimi----sasasasa; ; ; ; qarqarqarqarTuTuTuTuli sinli sinli sinli sintaqtaqtaqtaqsis am Tasis am Tasis am Tasis am Tavivivivisesesesebubububurerererebebebebebis ar Sebis ar Sebis ar Sebis ar SerCerCerCerCeva iseva iseva iseva iseTiTiTiTive ve ve ve ukuGmarukuGmarukuGmarukuGmarToToToToba iqba iqba iqba iqnenenenebobobobodadadada, , , , rorororogorc ar dagorc ar dagorc ar dagorc ar dananananaxxxxva qarva qarva qarva qarTuTuTuTuli moli moli moli morforforforfolololologigigigi----is Ziis Ziis Ziis ZiririririTaTaTaTadi Tadi Tadi Tadi Tavivivivisesesesebubububurerererebisbisbisbis, , , , zmnazmnazmnazmnaTa orTa orTa orTa orpipipipiririririaaaanonononoba ba ba ba _ _ _ _ sasasasampimpimpimpiririririaaaanonononobibibibisasasasa, , , , rorororomemememelic Silic Silic Silic Sinanananagagagaganis aunis aunis aunis aucicicicilebleblebleblolololobiT ganbiT ganbiT ganbiT gansazGvravs qarsazGvravs qarsazGvravs qarsazGvravs qarTuTuTuTuli sinli sinli sinli sintaqtaqtaqtaq----sis xsesis xsesis xsesis xsenenenenebul Tabul Tabul Tabul Tavivivivisesesesebubububurerererebasbasbasbas....
P. S. Cven ganzraxuli gvqonda dagverTo bolos qarTul SesitKvebaTa
analizi nimuSisaTvis, analizi morfologiurica da sintaqsuric. es saubari
vrceli gamogvivida da aman ganzraxvaze xeli agvaGebina. vecdebiT uaxloes
nomerSi calke saubari mivuZGvnaT aseT analizs. analizi iqneba paraleluri:
rogorsac aqvs skolebSi adgili da rogoric unda iKos.
w e r i l e b i
142
КАКОВЫ СТРУКТУРНЫЕ ОСОБЕННОСТИ
ГРУЗИНСКОГО ЯЗЫКА?
∗
(РЕЗЮМЕ)
В работе монографически исследуются основные особенности
грузинского языка. 1. В первой части (Введении) речь идет о том, что грузинский язык
типологически относится к кавказским языкам. Анализ строения языка имеет целью определение тех особенностей, которыми характеризуется, с одной стороны, слово и, с другой строны _ словосочетание. Обычно особенностью считается "что-то в сравнении с другим". Анализ особенностей грузинского языка происходит в сравнении с индоевропейскими языками.
В монографии анализу слова и словосочетания предшествуют краткие сведения о своеобразии звуковой системы грузинского языка, в частности, рассматриваются специфические звуки и определяются их отличия от соответствующих звуков в индоевропейских языках.
Главное внимание уделяется имени и глаголу. Имя в грузинском языке максимально простое, а глагол _ максимально сложный. Даются замечания относительно склонения имен и образования форм множественного числа, склонении определяемого и определяющего.
2. Вторая часть монографии посвящается замечаниям о грузинском глаголе: что такое глагол; какими особенностями характеризуется глагол в грузинском языке. Основная особенность грузинского глагола _ полиперсонализм. Обозначение в глаголе двух-трех лиц, в отличие от индоевропейских языков, а также образование версии и каузатива, создают основные особенности глагольных форм, что по существу определяет сложности грузинского глагола. Версия и каузатив относятся к сфере словообразования. Решающее значение для особенностей строения фразы в грузинском языке имеет наличие в глаголе двух-трех лиц.
3. Третья часть монографии посвящена "замечаниям о синтаксисе". Здесь речь идет о том, как понимали и как сейчас понимают синтаксис в языкознании, анализируются основные направления в синтаксисе. По мнению автора, наиболее аргументированной и распространенной является точка зрения о том, что предмет изучения синтаксиса _ словосочетание, что синтаксис _ это учение о словосочетании.
4. В четвертой части монографии представлены общие положения о словосочетании. В частности: что такое словосочетание, как следует его изучать, с какой точки зрения. По мнению автора, словосочетание _ это соединение, связь слов. Для образования словосочетания необходимо, чтобы
∗ Резюме составил Г. Гоголашвили.
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?
143
словоформы находились между собой в определенной зависимости. Виды зависимости слов _ согласование, управление, примыкание. Согласованием называется такой вид связи, при котором главное слово требует от зависимого той же формы, в какой оно стоит и в соответствии с которой способно изменяться. Управление _ такой вид связи, когда главное слово требует от зависимого формы, которой оно само не имеет в этот момент или не может иметь вообще. Примыкание _ такая связь, когда одно слово примыкает к другому. Примыкаемое слово не согласуется и не управляется другим словом. Оно является свободным членом словосочетания.
Изучение словосочетания подразумевает изучение связей слов и определение роли отдельного слова в этой связи.
5. В пятой части монографии анализируется структура грузинского словосочетания, такого словосочетания, в которое входят имя и глагол.
Особо рассматриваются различные типы словосочетаний, в частности, а) словосочетание с одноличным глаголом; б) словосочетание с двухличным непереходным глаголом; в) словосочетание с двухличным переходным глаголом; г) словосочетание с трехличным переходным глаголом.
Исходя из полиперсонализма грузинского глагола и падежного изменения имени, наличного в словосочетании, синтаксические связи в грузинском языке специфические; для обозначения таких связей используется термин координация. Координацией называется такая синтаксическая связь, когда слово, управляемое в чем-то другим словом, само управляет в чем-то этим словом. Слова, участвующие в координации, являются членами координации, координатами. Особое значение имеет та координата, которая выражена глаголом. Все нити координации собраны в нем, он является центром координации _ основной координатой. Имя, лицо и число которого представлены в глаголе _ большая координата. Имя, лицо которого представлено в глаголе, а число нет _ малая координата.
Таким образом, для грузинского языка характерно специфическое явление взаимного управления и соответствующие понятия координации и координат. Эти понятия создаются механизмом особенностей словосочетания грузинского языка. Неучет этих особенностей синтаксиса грузинского языка будет также неправильным, как неучет основных особенностей морфологии грузинского языка, полиперсонализма глагола, который по своей внутренней необходимости определяет упомянутые особенности грузинского синтаксиса.
enaTmecnierebis propedevtikaenaTmecnierebis propedevtikaenaTmecnierebis propedevtikaenaTmecnierebis propedevtika
da zogadi fonetikada zogadi fonetikada zogadi fonetikada zogadi fonetika∗∗∗∗
ganakveTi IganakveTi IganakveTi IganakveTi I
enaenaenaena, , , , rogorc enaTmecnierebis sagani materialisturirogorc enaTmecnierebis sagani materialisturirogorc enaTmecnierebis sagani materialisturirogorc enaTmecnierebis sagani materialisturi
dialeqtikis TvalsazrisiTdialeqtikis TvalsazrisiTdialeqtikis TvalsazrisiTdialeqtikis TvalsazrisiT
wiwiwiwinasnasnasnaswawawawari ganri ganri ganri gansazGvresazGvresazGvresazGvrebabababanininini. . . . saxelwodeba `enaTmecnierebais pro-
pedevtika~ moiTxovs ori cnebis winaswar garkvevas; es cnebebia:
`propedevtika~ da `enaTmecniereba~. `propedevtika~ nawarmoebia
berZnul sitKvidan, `he propa�det�a~ _ `winaswari Sesamzadebeli
swavla~. rac Seexeba `enaTmecnierebas~, mas Cveulebrivad gansazGvra-
ven, rogorc mecnierebas enis Sesaxeb. axla SeiZleba davJerdeT am
zogads gansazGvrebas; sruli gansazGvreba mocemuli iqneba bolos,
roca enaTmecniereba _ cnebis Sinaarss saTanadod gaviTvaliswinebT.
am zogad gansazGvrebas amTaviTve ori ram unda davumatoT: 1.
enaTmecniereba aris mecniereba danawevrebul bgerebSi mocemul
metKvelebis Sesaxeb da, maSasadame, Koveli sxvagvari ena (mag. jest-
mimikis ena) mxolod imdenad aris mis Seswavlis sagani, ramdenadac
upirispirdeba danawevrebuls bgerebSi mocemuls metKvelebas da
mniSvnelovania zogadi `ena~ - cnebis daxasiaTeba-interpretaciisa-
Tvis. 2. enaTmecniereba ar aris sxvadasxva enebis praqtikuli codna:
mraval enaze molaparake adamiani m x o l o d a m i t o m iseve ar
iqneba enaTmecnieri, rogorc (sxvadasxva enaze) mSvenivrad momGera-
li adamiani amis gamo musikosad ver miiCneva.
enaTmecnierebis propedevtikis mizania sistemuri saxiT warmo-
gvidginos enaTmecnierebis elementebi ise, rogorc es aris SesaZle-
beli enaTmecnieruli codnis Tanamedrove safexurze. e n a da
e n a T m e c n i e r e b a _ am ori cnebis garSemo gaiSleba Cveni msJe-
loba, da es cnebebi miscems am msJelobas sistemurs xasiaTs.
∗ Tanaavtori: prof. g. axvlediani.
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
145
`enaTmecniereba aris mecniereba enis Sesaxeb~. raGaa ena? Tun-
dac danawevrebul bgerebSi mocemuli ena? gvetKvian: `es aris la-
paraki, laparakis unari, ai, magal. qarTuli ena, rusuli ena, som-
xuri ena da sxv.~-o. es KoveldGiuri ganmarteba enaTmecniers ver
daakmaKofilebs: enaTmecnieruli analizis Sedegad enis raobaSi ir-
kveva bevri ram iseTi, rac laparakis unarze metia, daCndeba enis
iseTi mxareebi, rac enis raobisTvis gacilebiT ufro mniSvnelova-
nia. amitomac pirveli sakiTxi, romelic unda daisves da gairkves,
aseTi saxisaa: ra axasiaTebs enis arsebas, enaTmecnierebis Tvalsaz-
risiT, anu, sxvanairad rom vTqvaT, ra aris ena, rogorc enaTmecnie-
rebis sagani?
ena da adaena da adaena da adaena da adamimimimiaaaanininini.... `ena aris zGvari, romelsac verc erTi mxeci
ver gadmolaxavso~, ambobs cnobili indoevropeisti maqs miuleri.
am Tqmis azri naTelia. ena aris adamianis damaxasiaTebeli specifi-
kuri niSani; cxoveli imitom aris cxoveli, rom ena ar gaaCnia,
`pir-utKvia~; adamianis niSandoblivi Tviseba swored is aris, rom
mas ena gaaCnia, rom is `pir-metKvelia~. am gagebis Tanaxmad, adamia-
ni unda ganvsazGvroT, rogorc `metKveli cxoveli~.
aseTi gageba Zalze gavrcelebulia. mas zurgs umagrebs erTi
garemoebac: goneba, azrovnebis unari, romelic agreTve adamianis
damaxasiaTeblad aris miCneuli, rogorc cnobilia, myidrod aris
dakavSirebuli metKvelebasTan. metKveli imave dros gonieric aris
da amiT ufro mkveTrad upirispirdeba `pir-utKvs~, cxovels.
iKo dro, roca cxovelTa fsiqologia (zoofsiqologia) cxo-
vels miawerda Kvela im fsiqikur unars, rac adamians axasiaTebs.
zoofsiqologiis ganviTarebis Semdegs safexurze (dawKebuli tor-
ndaikidan) cxovelTa _ erTis SexedviT _ gonivrul saqciels sul
sxva gaSuqeba mieca da Tu wineT cxovelTa gonivrulobis Sesaxeb
laparakobdnen, axla misi adgili daiyira cxovelTa ugunurobis Se-
saxeb laparakma~. cxadia, esec xels uwKobs im Sexedulebis ganmtki-
cebas, romlis Tanaxmadac adamians cxovelisagan ganasxvavebs ena da
azrovneba, erTmaneTTan myidrod Sinaganad dakavSirebuli.
da mainc ar aris aseTi gageba swori: verc ena, verc azrovne-
ba, rac unda mniSvnelovanic ar iKos erTic da meorec adamianuro-
bisaTvis, ver gaxdeba zGvarmdebelad cxovelsa da adamians Soris.
enis C a n a s a x i cxovelTa samKarosTvis ar aris ucxo. saKovelTa-
od cnobilia, Tundac iseTi elementaruli faqti, rom ZaGlis Kefa
KovelTvis erTnairi ar aris: Kefa icvleba imisda mixedviT, ZaGls
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
146
uKefs Tu adamians, nadirs eZebs Tu ukve ipova. ZaGlis mier gamoce-
muli xma KovelTvis ar aris erTnairi, sxvadasxva gamGizianebels
(garedan miGebul STabeydilebas) is sxvadasxvagvarad upasuxebs, sa-
qme gvaqvs pirobiTi niSnebis gamoKenebasTan garkveuls SemTxvevaSi,
da es ki enis damaxasiaTebelia. Kefa danawevrebul bgerebs ar
warmoadgens. TuTiKuSi da Jafara ki danawevrebuli bgerebis gameo-
rebasac axerxebs.
gvetKvian: TuTiKuSi avtomaturad imeorebs gagonils da Se-
rCeviT ver moixmars am bgerebso. Cveulebrivad es marTlac asea.
magram kiTxva ibadeba: KovelTvis asea es Tu sxvagvari SesaZleblo-
bac arsebobs1 `g a r k v e u l s f a r g l e b S i (xazi Cvenia) Tu-
TiKuSs SeiZleba gaegebodes, rasac laparakobs. daaswavleT Tu-
TiKuSs salaZGavi sitKvebi ise, rom man SeiTvisos maTi mniSvneloba
(es erTi umTavresi gasarTobTagania mezGvaurTa, romelnic brunde-
bian cxeli qveKnebidan) da Semdeg gaaJavreT is da darwmundebiT,
rom TuTiKuSi iseve sworad xmarobs Tavis salanZGav sitKvebs, ro-
gorc berlineli movayre qalio~, ambobs fr. engelsi~.
Tu ena ar gamodgeba miJnad cxovelsa da adamians Soris, miT
ufro es unda iTqvas azrovnebis Sesaxeb. cxovelTa samKaros iseT
warmomadgenlebs, rogoricaa maimunTa zogierTi JiSi, udavod gaaC-
nia moazrebis garkveuli unari. cnobili fsiqologi volf. keleri
Tavis eqsperimentul Ziebis Sedegad im daskvnamde mivida, rom mai-
munis erT JiSs, Simpanzes, axasiaTebs `gonivruli saqcieli imave ri-
gisa, rogorc adamians~2. msgavsi Sedegebi moucia eqsperimentul Zi-
ebas amerikel mkvlevar ierqsisTvisac. aqedan araviTar SemTxvevaSi
ar SeiZleba iseTi daskvnis gamotana, TiTqos maimuni imgvaradve az-
rovnebdes, rogorc adamiani, magram is mainc cxadia, rom adamianu-
ri azrovnebis Canasaxi eqsperimentulad ukve dasturdeba maimunSi:
zoofsiqologiis ganviTarebis Tanamedrove safexurisTvis swored
es unda miviCnioT damaxasiaTeblad.
arc ena da arc gonivruloba ar qmnis zGvars, romlis erTs
mxareze adamiani idges, meoreze ki cxoveli rCebodes. adamianisTvis
damaxasiaTebeli specifikuri niSani sul sxva raSime unda veZioT:
e s a r i s S r o m a , S r o m a x e l i T , i s e T i x e l i T ,
r o m e l s a c S e u Z l i a m o i x m a r o s S r o m i s i a r a G i
1 ix. `Sromis roli maimunis gaadamianurebis procesSi~: Диалект. природы,
IV gamoc. 1930 w. gv. 64-65. 2 ix. Келер В.: Исследование интеллекта человекоподобных обезьян. Targm.
german.-dan. Изд. Ком. Акад. 1930. М. gv. 203.
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
147
d a , r a c m T a v a r i a , S e q m n a s e s i a r a G i .
yianyvelac `Sromobs~, futkaric `Jafas eweva~, meliac soros
Txris, magram arc erTi maTgani araviTar iaraGs ar xmarobs, aravi-
Tar iaraGs ar qmnis, iKenebs mxolod Tavis sxeulis nawilebs. es ar
aris Sroma, _ vinaidan, `Sroma iwKeba iaraGis gakeTebis momenti-
dan~, rogorc fr. engelsi ambobs. swored aseTi Sromaa niSandob-
livi adamianisaTvis: `umdables safexurze mdgomi veluris xels Se-
uZlia aTasi iseTi ram gaakeTos, ris gadaGeba da ganmeoreba ar Se-
uZlia arc erT maimunis xels. arasdros arc erT maimuns ar gauke-
Tebia Tavisi xelebiT Tu gind sul ubralo qvis danao~ _ ambobs
fr. engelsi. `Sromis saSualebaTa moxmareba da Seqmna, Tumca igi
zogierTi saxeobis cxovelebTanac gvxvdeba Canasaxis saxiT, adamianis
Sromis procesis specifikur damaxasiaTebel Tvisebas warmoadgens,
da amitom franklini gansazGvravs adamians, rogorc a tool making an-
imal-s, rogorc iaraGis mkeTebel cxovelso~ (ambobs k. marqsi: kapi-
tali. rus. gam. 1931. gv. 121).1
TavisTavad cxadia, rom gaadamianurebis gzaze damdgari `cxo-
veli~ gankerZoebiT ar cxovrobda; im TaviTve unda vivaraudoT
isic, rom mis sxeuls vertikaluri mdgomareoba unda hqonoda
miGebuli: mxolod aseTs pirobebSi iqmneboda xeli Tavisufali da
mxolod aseT xels SeeZlo gaekeTebina is, ramac umaGlesi cxoveli
primitiul adamianad, magram mainc a d a m i a n a d aqcia.
`SeiaraGebuli xelis patroni~, adamiani sxvagvars damokidebu-
lebaSia bunebasTan, vinem cxoveli: `cxoveli mxolod sageblobs ga-
reSe bunebiT da iwvevs masSi cvlibebebs marto imiT, rom masSi ar-
sebobs; adamiani ki mis mier gamowveul cvlilebaTa saSualebiT ai-
Zulebs bunebas, emsaxuros mis miznebs, e. i. batonobs masze... es gan-
sxvavebac isev da isev Sromam gamoiwvia~ (fr. engelsi).
adamiani cvlilebas iwvevda bunebaSi, magram am procesSi, Sro-
mis procesSi, TviT adamianis bunebac icvleboda. am mxriv, udides
cvlilebas metKvelebis gamomuSaveba warmoadgens: `bunebis sagnebSi
adamiani ganuwKvetliv axdenda axal-axal Jer ucnob TvisebaTa aGmo-
Cenas. meore mxriv, Sromis ganviTareba TavisTavad xels uwKobda
Jgufis wevrebis ufro myidrod daaxloebas, axSirebda urTierT
daxmarebis SemTxvevebs da cxadKofda Koveli individisaTvis am ur-
1 instiqtur Sromisagan adamianis Sroma, rasakvirvelia, imiTac
gansxvavdeba, rom `Sromis procesi iseTi SedegiT Tavdeba, romelic Sromis dasawKisSi... momuSavis warmodgenaSi iKo mocemuli~, magram CvenTvis amjamad es gansxvaveba ar aris saintereso.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
148
TierTobis sargeblianobas. erTi sitKviT, es adamianad qceulebi
mividnen iqamde, rom igrZnes sayiroeba eTqvaT raime erTmaneTisa-
Tvis. sayiroebam SeimuSava TavisTvis Sesaferi organo: maimunis
ganuviTarebeli Keli nela, magram sisworiT gadamuSavda, gadadioda
ra erTi modulaciidan meoreze, ufro rTulze da metKvelebis or-
ganoebi TandaTan SeeCvivnen danawevrebul bgeraTa gamoTqmas~ (fr.
engelsi: Sromis roli... Диалект. прир. gv. 64). Sromis procesSi
warmoiqmna metKveleba. amas ki udidesi gavlena qonda adamianis az-
rovnebis ganviTarebaze. `Jer Sroma da masTan erTad da mis Semdeg
metKveleba, ai, ori arsebiTi stimuli, romelTa gavleniT maimunis
tvini TandaTan gadaiqca adamianis tvinad~, romelic gacilebiT meti
moculobisaa da ufro ganviTarebulia~ (fr. engelsi: iqve, gv. 65).
Sromis procesi dedaboZia sazogadoebriobis: `Sromis proce-
si ar aris damKarebuli adamianis cxovrebis ama Tu im formaze, pi-
riqiT, igi Tansdevs Kvela sazogadoebriv formacias... radganac igi
saKovelTao pirobaa nivTierebis gacvlisa adamiansa da bunebas So-
ris da imave adamianis arsebobis gardauvali bunebrivi pirobaa~ (k. marqsi, kapitali. gv. 125); amas meore mxarec aqvs, ara nakleb
mniSvnelovani: `warmoebis mizniT adamianebi dgebian erTmaneTTan
garkveuls kavSirsa da urTierTobaSi: mxolod am sazogadoebriv
kavSirsa da urTierTobis saSualebiT aqvs adgili adamianis zemoq-
medebas bunebaze, aqvs adgili warmoebas. warmoebis sazogadoebriv
urTierTobaTa erToblioba qmnis mas, rasac ewodeba sazogadoebri-
vi urTierToba, romelic imKofeba istoriuli ganviTarebis garkve-
ul safexurze~ (k. marqsi. saqirao Sroma da kapit.).
amrigad, Sromam, Sromis xelovnuri iaraGebis Seqmna-moxmare-
bam SesaZlebeli gaxada adamianis gabatoneba bunebaze, warmoqmna
metKveleba, dasabami misca specifikurs adamianTa sazogadoebriobas,
_ gansxvavebuls cxovelTa Jogurobisagan. mokled: Sromam Seqmna
adamiani.
Tu indoevropeisti enaTmecnieri gveubneboda: m e t K v e l e -
b a m S e q m n a a d a m i a n i, a d a m i a n i m e t K v e l i c x o -
v e l i a o, m a t e r i a l i s t u r i d i a l e q t i k i s d e b u l e -
b a a: S r o m a m a q c i a a d a m i a n i a d a m i a n a d, S r o m a m -
v e a m o a d g m e v i n a a d a m i a n s e n a. a d a m i a n i `m e t K v e l i
c x o v e l i~ k i a r a r i s a r a m e d `S r o m i s i a r a G e b i s
m k e T e b e l i c x o v e l i a~.
ar SeiZleba ar daveTanxmoT l. nuares, roca is ambobs: `d e -
b u l e b a _ a d a m i a n i a r i s i a r a G i s m k e T e b e l i c x o -
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
149
v e l i _ S e i c a v s i s e T s a v e d i d s y e S m a r i t e b a s, r o -
g o r c d e b u l e b a _ a d a m i a n i a r i s s a z o g a d o e b r i v i
c x o v e l i o~.
saKovelTaod cnobilia, rom istoriis wina xanis epoqebs uwo-
deben qvis, brinJaos, rkinis xanas imisda mixedviT, Tu ra Sromis ia-
raGebs akeTebda da xmarobda im droindeli adamiani. da es srule-
biT bunebrivia imitom, rom `ama Tu im ekonomiur xanas axasiaTebs
ara is, Tu ra warmoebs im dros aramed is, Tu rogor warmoebs, e.
i. Sromis romeli iaraGebiT~.
adamianis metKveleba, Tavis mxriv, udides revolucias moaswa-
vebs mis azrovnebisaTvis: adamianis azrovneba verasodes miaGwevda
ganviTarebis umaGles safexurs, rom metKveleba mas iaraGad da
saKrdenad ar gaaCndes (kerZod, ganKenebuli azrovneba sruliad Se-
uZlebeli iqneboda).
Sromis procesSi Seqmnili metKveleba _ Sromis niadagze, sa-
warmoo urTierTobis safuZvelze CamoKalibebul _ adamianTa ko-
leqtivis gagebinebis saSualebaa da azrovnebis uZlieresi iaraGi.
ena imdenadve enobs, ramdenadac igi aseT koleqtivs emsaxureba. am
momentiT ganisazGvreba enis arsi. amaze qveviTac gveqneba saubari,
aq ki erTi ram unda aGiniSnos: Sromam aqcia adamiani adamianad,
magram is verasodes gaxdeboda imad, rac is aris, rom imave Sromis
procesSi metKveleba ar warmoqmniliKo: metKvelebis saSualebiT
xdeba erTi individis gamocdileba _ miGweva sxvebisTvis xelmisaw-
vdomi gaxdes; metKvelebis saSualebiT erTi Taobis monapovari Se-
saZlebeli xdeba, gadaeces meores; metKveleba aucilebeli pirobaa
kacobriobis kulturuli winsvlis. Tu metKveleba warmoudgenelia
sawarmoo urTierTobis safuZvelze CamoKalibebul koleqtivis ga-
reSe, pirukuc, adamianTa aseTi koleqtivis arseboba warmoudgene-
lia metKvelebis gareSe.
enaenaenaena, , , , rorororogorc azgorc azgorc azgorc azrovrovrovrovnenenenebis iabis iabis iabis iaraGi da garaGi da garaGi da garaGi da gagegegegebibibibinenenenebis sabis sabis sabis saSuSuSuSuaaaalelelelebabababa.
Kovelgvar pirobiT niSanTa krebuli, romelic ki iqmneba naxmari
adamianTa urTierTobaSi gagebinebis saSualebad, ena iqneboda. ada-
mianTa metKveleba Cveulebrivad bgerebisagan qmnis aseT niSnebs,
adamianis ena bgeriTi enaa; Kru-munJebi mimarTaven jestebs, xelebiT
`laparakoben~1.
1 ufro dawvrilebiTs cnobebs jest-mimikis enis Sesaxeb da agreTve im
upiratesobis Sesaxeb, romelic aqvs bgeriTs enas sxvagvar enis winaSe,
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
150
rogorc TavSiac iTqva, enaTmecniereba swavlobs pirvel Kov-
lisa bgeriTs enas; magram bgera SeiZleba iKos danawevrebulic da
daunawevrebelic; SaSvis galoba bgerebisagan Sedgeba, magram es bge-
rebi ar aris danawevrebuli, calke bgeriT erTeulebad misi daSla
SeuZlebelia. adamianis metKvelebaSic SeiZleba qondes adgili aseT
bgeraTa kompleqss; kiTxvaze: `moitana vasom wigni?~ SeiZleba vupa-
suxoT `ara~, anda `nt~. orives erTi da igive mniSvneloba aqvs, _
orive uarKofas gadmogvcems. am mxriv maT Soris gansxvaveba ar
aris. bgeriTi mxare ki rom gaviTvaliswinoT aGmoCndeba, rom `ara~
sami bgerisagan Sedgeba (a _ r _ a): `nt~ ki, rasakvirvelia, ar Se-
dgeba nnnn da tttt-sagan, arc nnnn da wwww-sagan, rogorc xSirad goniaT xolme.
sakmarisia, calke warmovTqvaT ntntntnt, , , , nwnwnwnw (za-ntntntnt-i, Zu-nwnwnwnw-i) da Semdeg
SeadaroT uarKofis aGmniSvneli am ntntntnt!-s, rom gansxvaveba TvalSi
gveces; n n n n da tttt-s gamoKofa masSi SeuZlebelia da Cven pirobiT da
miaxloebiT gadmovcemT mas, roca vambobT ndndndnd (Tu nwnwnwnw) asoebs rom
vwerT. `araaraaraara~ danawevrebul bgerebisagan Sedgeba, `ntntntnt~ _ daunawev-
rebelTagan. enaTmecnierebis Seswavlis sagania is, rac gadmoicema
danawevrebul bgerebiT anu sxvanairad rom vTqvaT, danawevrebuls
bgerebSi mocemuli metKveleba (da ara `nt!~-s magvari monacemebi);
Kovel enas gaaCnia sruliad garkveuli raodenoba aseT danawevre-
bul bgeraTa, romelTaganac aigeba saTanado enis mTeli sitKvieri
maragi (qarTuli,1 magal., sul 33 bgeras iKenebs).
aviGoT ori sitKva: `raJulun~ da `kaci~. orive danawevrebul
bgerebisagan Sedgeba; orive SeiZleba saTanado bgerebad davKoT,
gamovTqvaT daubrkolebriv, davweroT, wavikiTxoT. a m m x r i v es
ori sitKva erTmaneTisagan ar gansxvavdeba. magram sxva mxriv maTi
moTavseba erT sibrtKeze ar SeiZleba. sitKva `kaci~ gasagebia am
ganakveTis mkiTxvelisaTvis, `raJulun~ _ ki gaugebaria. ras niSnavs
`gasagebia~, `gaugebaria~? `kaci~ rom gavigoneT, viciT, rac aris na-
gulisxmevi, raze miuTiTebs es sitKva. `raJulun~ rom gavigoneT,
aGar viciT, ras gulisxmobs igi, ra movlenaze Tu saganze miuTi-
Tebs. mokled: g a i g o s i t K v a , _ e s n i S n a v s , i c o d e ,
r a z e m i u T i T e b s i g i . mosaubris naTqvams Cven Jer gavigo-
nebT, mere gavigebT; naTqvami rom gaigo, uTuod unda gaigono, mag-
medauswreble ipovis qarTul enis Sesavals leqciaSi. ganmeorebis Tavidan
asacileblad Cven aq maT ar SevexebiT. 1 vgulisxmobT saliteraturo qarTul metKvelebas. zogierT kuTxeSi,
magal. fSavSi, xevsureTSi iseTi bgerac ixmareba, romelic saliteraturo qarTuls ar gaaCnia (mag. ƒ).
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
151
ram SeiZleba gaigono, magram ver ki gaigo. roca ucxo enaze lapa-
rakoben, Cven gagonebac xSirad gviyirs, magram Zalian garkveviTac
rom gagvimeoron romelime fraza an sitKva, mainc ver gavigebT; amis
erTi magaliTi aqac gvaqvs:` raJulun~; arabulad igi imasve niSnavs,
rasac qarTulad `civi~ gadmogvcems. ucxo enis Seswavla imaSi
mdgomareobs, rom gaviTvaliswinoT, ra bgeraTa kompleqsi ra mniS-
vnelobis mqonea e. i. raze miuTiTebs.
ucxo enis magaliTze cxadi xdeba metKvelebis meqanizmis erTi
mxare: roca naTqvami gvesmis, viGebT smeniTs (akustikur) STabeydi-
lebas; es ukanaskneli Cvens cnobierebaSi, rogorc itKvian xolme,
aGZravs, ukavSirdeba garkveuls warmodgenas, aseTi dakavSirebis ga-
reSe Tqmulis gageba SeuZlebelia.
laparakis procesi sawinaaGmdego mimarTulebisaa; vTqvaT, si-
cives vgrZnobT; sicivis gancda mogvepoveba, gvinda es vacnoboT mo-
saubres; Jer iZebneba saTanado sitKvis warmodgena da Semdeg moZra-
obis (e. w. motoruli) centris saSualebiT amoqmeddeba Cveni sa-
metKvelo aparati da Cven vitKviT: `civa!~. Tu mosaubre rusia,
vitKviT `xolodno!~, Tu germanelia _ `es ist kalt!~, Tu frangi
`il fe frua!~ da sxv. da sxv. erTi da igive gancda sxvadasxva enaze
sxvadasxva sitKviT gadmoicema; piruku, sxvadasxva sitKva SeiZleba
miuTiTebdes erTsa da imave movlenaze.
metKvelebis meqanizmis TvalsazrisiT gansakuTrebiT mniSvne-
lovania ori centri adamianis tvinis qerqSi: erTi akustikuri, sme-
niTi STabeydilebis centri, meore motoruli, moZraobis centri.
pirvels uyiravs safeTqlis pirveli da meore xveulis midamo; aq
gamoKofilia are, romelic iGebs mxolod sitKvis akustikur STa-
beydilebebs; mas ewodeba vernikis centri. motorul centrs ewode-
ba brokas centri; igi moTavsebulia Sublis mesame xveulis ukana
nawilSi, orive moTavsebulia marcxena naxevar sferoSi. Kovel nor-
malur adamians, romelsac naTqvami esmis da laparakis unaric gaaC-
nia uciloblad yirdeba, rogorc vernikes, ise brokas centri. erT-
erTi maTganis dazianeba iwvevs metKvelebis sxvadasxvagvar aSlilo-
bas. wera-kiTxvis mcodne adamians sxva centrebic aqvs, magram maTi
aGnusxva aq sayirod ar migvaCnia.1
aq warmodgenili elementaruli sqema sxvisi naTqvamis gagone-
ba-gagebisa da sakuTari gancdis gamoTqmis meqanizmisa miznad isaxavs
1 esa da metKvelebis meqanizmis sxva sakiTxebi detalurad iqneba
ganxiluli fonetikur movlenebis gaTvaliswinebasTan dakavSirebiT.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
152
miuTiTos im Sinagan kavSirze, romelic arsebobs metKvelebis pro-
cessa da tvinis funqciebs Soris. tvinis funqciebze rom vlapara-
kobT, mxedvelobaSi azrovnebiTi procesebi gvaqvs. adamianis azrov-
neba, rogorc zeviTac iTqva, verasodes miaGwevda ganviTarebis im
safexurs, romelzedac amjamad imKofeba, `sagnobriv warmodgenebs~
`sitKvis warmodgenebi~ dasaKrdenad rom ar qondes; konkreti saxee-
biT azrovneba metKvelebis dauxmarebladac SeiZleba, magram ganKene-
buli azrovneba metKvelebis gareSe warmoudgenelia.
metKveleba is berketia, romlis SemweobiT adamianis azrovneba
axerxebs udides saazrovno proceduraTa simZimis awevas. metKvelebs
calke adamiani; misi metKvelebis meqanizmi organulad aris dakavSi-
rebuli misi tvinis funqciebTan; sakmarisia oriode centris mo-
Sla, rom adamianma dakargos metKvelebis unari.
ase myidrod aris metKveleba dakavSirebuli individTan, da
mainc a r a r i s e n a i n d i v i d u a l u r i m o v l e n a , da
amboben sruliad safuZvlianad, e n a s o c i a l u r i m o v l e -
n a a o . ras niSnavs es? raSi mdgomareobs enis socialuroba?
gavaanalizoT sicili da metKveleba; laparakobs calke adamia-
ni; icinis calke adamiani; orsave SemTxvevaSi individis aqtTan
gvaqvs saqme, orive individis gancdebis (am sitKvis farTo mniSvne-
lobiT) gamovlenaa. magram maT Soris arsebiTi gansxvavebaa. Cveu-
lebrivad viciniT imitom, rom gvecineba, rom amaSi gamosavals pou-
lobs Cveni mxiaruli ganwKobiloba. sicili gansazGvrulia subieq-
turi ganwKobilebiT da ara obieqturi sayiroebiT. SeiZleba sru-
lebiT uadgilo iKos sicili, magram mainc Tavi ver SevikavoT da
gagvecinos (kargad aGniSnavs amas qarTuli `mecineba~). sicili ar
syirdeba meore adamians: SeiZleba CvenTvis viJdeT, vkiTxulobdeT
rasme sasacilos da gulianad vicinodeT.
adamiani icinis imitom, rom `ecineba~, rom `sicili auvarda~,
magram laparakobs ara imitom, rom `elaparakebis~ (rom `laparaki
unda~); aseT rasme marTlac aqvs adgili fqisikuri aSlilobis
dros, magram normalurs viTarebas es srulebiT ar Seefereba.
normalurs pirobebSi adamiani l a p a r a k o b s i m i s T v i s,
r o m v i s m e r a m e g a a g e b i n o s . magram metKvelebis aqts
garkveuli daniSnuleba, socialuri funqcia aqvs. Tu SeiZleba ase
iTqvas, adamiani icinis `TavisTvis~, laparakobs _ sxvisTvis.
aris SemTxvevebi, roca adamiani `icinis sxvisTvis~ (scenaze),
laparakobs ki TavisTvis, magram aseTi sicili xelovnuria da, maSa-
sadame, bunebrivi sicilisTvis damaxasiaTeblad ver miiCneva. ase la-
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
153
paraki ki, marTalia, aranormaluri ar aris, magram iSviaTia norma-
luri pirovnebebisTvis da, rac mTavaria, aseTi laparakis dros
Cven imave sametKvelo saSualebebs movixmarT, rasac sxvasTan lapa-
rakis dros viKenebT. maSasadame, Tavisufali rodi varT.1.
amgvarad, sicils msmeneli da maKurebeli ar yirdeba, lapa-
raks ki gamgone unda. es ki niSnavs: m e v e r v i l a p a r a k e b
i s e, r o g o r c m o m e p r i a n e b a (mxedvelobaSi gvaqvs sa-
metKvelo saSualeba da ara Tqmulis Sinaarsi), a r a m e d u n d a
v i l a p a r a k o T i s e, r o g o r c e s a r i s m i G e b u l i
a d a m i a n T a i m k o l e q t i v S i, r o m e l i c a m e n a s
x m a r o b s. Tu magaliTad garkveuls sagans `wigni~ qvia, me ver vix-
mar am sagnis aGsaniSnavad `witni~-s, anda `Cingi~-s, an sxva rasme
magvars, radganac aman SeiZleba gamoiwvios gaugebroba, radganac es
xels SeuSlis Cemi naTqvamis gagebas... aseve, Tu qarTuls enobriv
koleqtivSi normaluria fraza: `mowafes aqvs wigni~ Cven ar
vitKviT: `mowafem aqvs wignis~ an sxva ram amisTanas.
metKveleba socialuria imitom, rom metKveli ar aris Tavisu-
fali metKvelebis procesSi; m a s z G u d a v s i s e n o b r i v i k o -
l e q t i v i, r o m e l i c a m e n a s x m a r o b s g a g e b i n e -
b i s s a S u a l e b a d s a w a r m o o u r T i e r T o b i s p r o c e s -
S i. individs ar SeuZlia angariSi ar gauwios enobriv koleqtivs,
Tu surs, rom misma metKvelebam Tavisi socialuri funqcia Seasru-
los.
individTan dakavSirebuloba ar gamoricxavs metKvelebis soci-
alur xasiaTs. individSi mocemuli SeiZleba iKos mxolod indivi-
dualurica da socialuric. metKveleba socialuria individSi.
Tu koleqtivi kontrols uwevs, zGudavs individis metKvele-
bas, rogorGa aris SesaZlebeli gansxvavebuloba metKvelebaSi, ro-
gorGa axerxebs ena ganviTarebas? udavoa, rom erTi individi
arasdros ar laparakobs s a v s e b i T i s e, rogorc meore; cocxal
metKvelebaSi variaciebs aqvs adgili ara marto individebis mixed-
viT: erTi individic, zustad rom vTqvaT, ar laparakobs KovelTvis
savsebiT erTnairad, magram es variaciebi iSleba im zogadis fonze,
romelsac saTanado ena warmoadgens da ar scildeba garkveuls
farglebs. farglebs ki qmnis isev is faqti, rom ena aris gagebine-
bis saSualeba, socialuri urTierTobis iaraGi. amitom Koveli ar-
1 iZuleba-SezGudva, romelsac individi ganicdis koleqtivis mxriv,
saerTod, niSandoblivi Tvisebaa socialurisa.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
154
sebiTi cvlileba, m o m d i n a r e i n d i v i d i d a n, mxolod imde-
nad aris asatani enisaTvis, ramdenadac mas aqvs saTanado enobrivi
koleqtivis sanqcia.
cococococxacxacxacxali da mkvdali da mkvdali da mkvdali da mkvdari enari enari enari ena.... Tu ena gagebinebis saSualebaa, cxa-
dia, Tavis socialur daniSnulebas is maSin asrulebs, Tu xmareba-
Sia, Tu romelime enobrivi koleqtivi mas iKenebs, rogorc urTier-
Tobis iaraGs. xmarebulobaSi mdgomareobs enis sicocxle. cocxa-
lia ena, Tu ixmareba; mkvdaria, Tu xmarebidan gamovida, Tu araviTa-
ri enobrivi koleqtivi ar xmarobs mas, rogorc urTierTobis ia-
raGs. cocxalia qarTuli, somxuri, rusuli, Turquli... mkvdaria
magal. _ laTinuri (Zveli romis imperiis ena). mkvdari ena SeiZle-
ba xelovnurad cocxlobdes romelsame wreSi; amis nimuSia igive
laTinuri, romelsac amjamad xmaroben eqimebi wamalTa gamowerisas...
ena enis maena enis maena enis maena enis matatatatarebrebrebreblis gvarlis gvarlis gvarlis gvar----totototomomomomobis sabis sabis sabis sakiTxs ver gakiTxs ver gakiTxs ver gakiTxs ver gaararararkvevskvevskvevskvevs....
adamians SeuZlia axali ena iswavlos garda im enisa, romelsac igi
bavSvobidan xmarobs, romelic misi mSobliuri enaa. Tu is iseT
wreSi Cavarda, sadac misi winandeli ena srulebiT ar ixmareba, mas
SeiZleba igi daaviwKdes kidec: adamianma daiviwKa Tavisi enobrivi
koleqtivis ena da SeiTvisa sxvisi ena. erTi enis mcodne zrda da-
mTavrebul adamianisTvis meoris Seswavla met-nakleb siZneles wa-
rmoadgens, imisda mixedviT, ramdenad uaxlovdeba an Sorsa dgas
axali ena mis enasTan. bavSvisTvis ki, sanam is enas aidgams, amgvari
siZnele ar arsebobs; bavSvi sruliad daubrkoleblad swavlobs im
enas, romelic mas esmis, imisda miuxedavad, Tu ra enaze laparako-
ben misi mSoblebi. is, rac calke individis Sesaxeb iTqva, ZalaSi
rCeba mTeli enobrivi koleqtivis mimarTac; garkveuli gvar-tomo-
bis xalxi, romelic erT dros garkveuls, vTqvaT A enaze lapara-
kobda, SeiZleba droTa viTarebaSi garkveuls sazogadoebriv-poli-
tikurs pirobebSi B enaze alaparakdes. Turquli modgmis bulGare-
lebi amjamad erT-erT slavur enaze laparakoben. afrikidan monebad
wamoKvanili zangebis STamomavloba amerikaSi inglisurad lapara-
kobs, zanguri daviwKebuli aqvs... aqidan ki aseTi zogadi daskvna
gamomdinareobs: enis mixedviT ver vimsJelebT gvar-tomobis Sesaxeb
da piriku: gvartomoba enis sakiTxs ar arkvevs...1
1 erTi enaTmecnieri ambobda: ariuli enebis mixedviT ariuli rasis
Sesaxeb laparaki imdenadvea SesaZlebeli, ramdenadac dasaSvebia laparaki doliqocefalur (grZelTavian) gramatikazeo.
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
155
`̀̀̀wminwminwminwmindadadada~ ~ ~ ~ ena ar arena ar arena ar arena ar arsesesesebobsbobsbobsbobs.... erTi enobrivi koleqtivi rodia
Cinuri kedlebiT daSorebuli meores. ara Tu amjamad, rodesac
msoflios sxvadasxva kuTxeebi myidro ekonomiur da kulturul
kavSirSi imKofebian erTmaneTTan, aramed Zveladac warmoudgenelia
iseTi enobrivi koleqtivi, romelsac savsebiT karCaketilad cxovre-
ba SeZleboda. kulturul-ekonomikuri kavSiri enobriv koleqtivTa
Soris ar SeiZleba ar aisaxos saTanado enebSic. pirvel Kovlisa, es
Tavs iCens sitKvebis sesxebaSi. ar arsebobs dedamiwis zurgze arc
erTi ena, romelsac met-naklebi odenobiT sxva enis sitKvebi ar
qondes SeTvisebuli. arc formebis sesxebaa SeuZlebeli, Tumca ami-
saTvis enaTa ufro axlo urTierTobaa sayiro. w m i n d a e n a,
e n a m x o l o d `T a v i s i m a r a g i T, s x v a e n i s m a s a -
l i s a g a n T a v i s u f a l i, z G a p a r i a.
nasesxeb masals ena Seiguebs da imdenad Seisisxlxorcebs, rom
droTa viTarebaSi sagangebo Ziebaa sayiro, rom misi nasesxoba da-
mtkicdes. saliteraturo qarTuliT moubari gaurbis ucxo sitKvas
`ulica~ da xmarobs sitKvas `quCa~; aseve ar ixmars `gorod~-s, ara-
med `qalaq~-s, Grmad darwmunebuli, rom qarTuliT Secvala ucxo
sitKvebi. Tanamedrove gagebisaTvis es marTlac asea, magram sadau-
robis Ziebas rom mivKoT xeli, gamoirkveva, rom arc `qalaqia~ qar-
Tuli da arc `quCa~ (qalaqi somxuri gziT modis asurulidan, quCa
_ sparsuli sitKvaa).
aseve araqarTulia warmoSobis mixedviT _ wigni, melani, kala-
mi, fanqari... baGi, bulbuli... saaTi, adaTi, sinidisi, namusi da
mravali sxva.... TviT iseTi sitKvebic ki, rogoricaa `oJaxi~, `muSa~
ar aris qarTuli warmoSobis; `puric~ ki berZnulia da `Gvino~-c,
gayirdeboda qarTul sitKvad migveCnia...
ena Seena Seena Seena SemamamamakavkavkavkavSiSiSiSirerererebebebebeli da ena gali da ena gali da ena gali da ena gamTiSmTiSmTiSmTiSvevevevelililili:::: es Tu is ena gagebi-
nebis saSualebaa saTanado enobrivi koleqtivis farglebSi; sxva
enobrivi koleqtivi sxva enas xmarobs Tavis farglebSi, imave mizni-
saTvis. i s, r a c a k a v S i r e b s e r T i e n o b r i v i k o -
l e q t i v i s w e v r e b s e r T m a n e T T a n, T i S a v s a m
k o l e q t i v i s w e v r e b s m e o r e k o l e q t i v i s w e v -
r e b i s a g a n; e n a S e m a k a v S i r e b e l i i m a v e d r o s
a r i s g a m T i S v e l i c.
es KovelTvis cxadi iKo. magram gansakuTrebiT sagrZnobi gaxda
es gasuli saukunidan, rodesac xalxTa kulturul-ekonomiurma ur-
TierToba Zalze intensiuri gaxda. mravalenianoba udides dabrko-
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
156
lebas qmnis am urTierTobisaTvis. ara iSviaTad TviT did mecnie-
rebsac ki uyirT am dabrkolebis gadalaxva: gamoCenili ingliseli
moazrovne Jon stiuart mili gayirvebiT kiTxulobda Turme germa-
nuls, xolo saxelganTqmulma ingliselma fizikosma faradeim sul
ar icoda germanuli da moklebuli iKo SesaZleblobas, uSualod
gacnoboda germaneli fizikosebis robert maierisa da helm holcis
gamokvlevebs.
Kofila SemTxveva, rom politikur moGvaweebsac ar aGmoaCnde-
bodaT xolme maTTvis sayiro enis codna. greim, inglisis sagareo
saqmeTa ministrma msoflio imperialisturi omis dawKebisas, fran-
guli ar icoda, xolo safrangeTis elCma inglisSi _ kambonma Za-
lian cudad icoda inglisuri... Tu ra mniSvneloba aqvs amas, es
iqidan Cans, rom msoflio imperialisturi omis Semdeg sazavo kon-
ferenciaze klemansom gansakuTrebuli gavlena moipova imitomac,
rom dimplomatTa Soris erTad erTi kaci iKo, romelsac Tanabrad
exerxeboda, rogorc franguli ise inglisurio, ambobs o. iesperse-
ni, romlis wignidanac (`internacionaluri ena~ _ germ. _ haidel-
bergi. 1928. gv. 5) mogvKavs aGniSnuli cnobebi.
sruliad bunebrivia, Tu aseT pirobebSi mkveTrad igrZnoba sa-
yiroeba, daiZebnos gamosavali arsebuli mdgomareobidan. aseTi
gamosavlis daZebnis cda mocemulia xelovnurs enebSi. cnobilia
ramdenime aseTi xelovnuri ena; CamoKalibebuli saxe man miiGo pir-
velad `volapuk~-Si, romelic 1880 wels gamovida da romlis avto-
ric iKo Sleieri. sul bolodroindel cdas warmoadgens cnobil
enaTmecnier o. iespersenis `novial~-i, raic SemoklebiT niSnavs:
`axali internacionaluri damxmare ena~; gamovida igi 1928 wels. im
ormocdaaTiode wlis manZilze, romelic novoials volapukisagan
aSorebs. ramdenime sxva proeqtic iKo warmodgenili (esperanto,
ido, oqcidentali...); amaTSi Kvelaze didi gavrceleba moipova espe-
rantom.
am enebs saerTo bevri ram aqvT: Kvela eseni xelovnuria, Se-
Txzuli, rac SeiZleba martivi da logikurad Tanamimdevari grama-
tikiT; masalad gamoKenebulia evropuli enebis Zirebi, rom amiT ga-
advildes am enis moxmara evropelTaTvis (sxva enebze moubari xal-
xebi mxedvelobaSi miGebuli araa!). es xelovnuri enebi damxmarea,
e. i. navaraudevia maTi Seswavla mSobliuri enis gverdiT _ sxva-
dasxva enaze mosaubre xalxTa urTierTobis gasaadvileblad. Tavis
droze aseTi ena uperspeqtivod miaCndaT enaTmecnierebs: rogorc
ki xmarebaSi gava igi, sxvadasxva qveKnebSi sxvadasxva saxes miiGebs,
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
157
dialeqtebad daiSlebao. bolo xanebSi xelovnur saerTaSoriso da-
mxmare enas principSi mxars uyerdnen da uyeren iseTi didi enaT-
mecnierebi, rogoric arian SuxarTi, tomseni, me�e. akad. n. mari
`adamianuri metKvelebis xelovnur surogatad~ Tvlis esperantos,
idos da maggvar enebs. magram momavalSi `erTiani msoflio~ _ ena
mas miaCnia (da miaCnia sruliad samarTlianad) `ucilobel postu-
latad momavali uklaso uerovno erTian sakacobrio sazogadoebri-
obisa~.
ena ideena ideena ideena ideoooolololologigigigiuuuuri mori mori mori monanananacecececemiamiamiamia.... xelovnuri enebis sakiTxi er-
Txel kidev apKrobs Cvens KuradGebas im ZiriTad socialur fun-
qciaze, romelic enis arsebas qmnis. magram ena ara marto socialu-
ri movlenaa, igi ideologiur monacemsac warmoadgens. socialuro-
ba ar unda avrioT ideologiurobaSi; socialuri movlena SeiZleba
iKos ara ideologiuric. Koveli ideologiuri movlena socialu-
ria, magram Koveli socialuri ar aris ideologiuri. m a n q a n a,
r o g o r c s a w a r m o o i a r a G i, s o c i a l u r i m o v l e -
n a a, m a g r a m a r a a i d e o l o g i u r i; metKveleba socialu-
ric aris da ideologiuric. misi ideologiurobis safuZvelia
n i S n a d o b a; Koveli enobrivi monacemi raGacis niSania: saxli,
kari, qva, klde, haeri, miwa, wKali da mravalze umravlesi amgvari
sitKva saganze migviTiTebs, sagnis niSania; aaSena, daaqcia, mokla,
SeipKro, dawera, waikiTxa, moxna, daTesa da maggvarebi sxvadasxvag-
var moqmedebas aGniSnaven; `ki~, `diax~ _ dasturis niSania; `ara~ _
uarKofis... `Tu~, `rom~ _ pirobis da sxv. da sxv.
ar arsebobs erT enaSi arc erTi enobrivi monacemi, romelic
an TavisTavad an sxvebTan erTad rasme ar niSnavdes. niSnad Kofna
uciloblad axasiaTebs Kovelive enobrivs is, risi niSanic enobrivi
monacemia, warmoadgens baziss (safuZvels) enisaTvis: niSanTa
samKaros nivTTa (da sxva obieqtTa) samKaro udevs safuZvlad. n i -
S a n i i m d e n a d v e a n i S a n i, r a m d e n a d a c i s r a G a c i s
n i S a n i a, r a G a c a z e m i u T i T e b s, a G n i S n a v s.
es aGniSvna, obieqtze miTiTeba, obieqturi momentia enobriv
monacemSi; magram mas SeiZleba daerTos subieqturi momentic. subi-
eqturi momenti is grZnobiTi, emociuri ieria, romelic ama Tu im
sitKvas Tan axlavs. ra warmoSobs am grZnobiTs iers? e r T s S e -
m T x v e v a S i m a s i w v e v s T v i T a G n i S n u l i s a g a n i,
m e o r e S i k i _ m e t K v e l i s d a m o k i d e b u l e b a s a -
g n i s a d m i . sitKvebs `mecnieri~, `moGvawe~ sxva emociuri ieri
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
158
gadakravs, vinem sitKvebs `CarCi~, `bacaca~... es ukanasknelebi SeiZle-
ba salanZGav sitKvadac gamoviKenoT; `mecnieri~, `moGvawe~ aseTad
SeuZlebelia iqnes xmarebuli.
ori zemoxsenebuli momentidan meores _ metKvelis damokide-
bulebas sagnisadmi _ aqvs gadamwKveti mniSvneloba. es im martivi
mizezis gamo, rom damokidebuleba erTi da imave sitKviT aGniSnu-
li obieqtebi iKos sul sxvadasxvagvari, imisda mixedviT, Tu ras
moiTxovs metKvelis Tvalsazrisi. aq mTeli sigrZe-siganiT iSleba
metKvelis klasobrivi Tvalsazrisi; erTi da igive sitKva SeiZleba
sruliad erTmaneTis sawinaaGmdego grZnobiT samoselSi gaexvios
imisda mixedviT, Tu ra klasis Tvalsazrisze dgas metKveli. sitKva
`revolucioneri~ sapatio saxelia Kvela imisTvis, visTvisac Zvirfa-
sia revolucia da piriqiT is salanZGav sitKvas warmoadgens imis
pirSi, vinc revolucias ebrZvis. sitKva `socializmi~ Segnebuli mu-
SisaTvis sanukvari momavlis simboloa, kapitalistisaTvis ki es
aris Kovelive ubedurebis ganxorcieleba... cnobili monarqisti v.
Sulgini Tavis `Дни~-Si wlis Sesaxeb rom laparakobs, bryKalebSi
svams gamoTqmas `ganmaTavisuflebeli moZraoba~; es bryKalebi weri-
lobiTi saxiT aGbeydavs revoluciis mtris damokidebulebas am mo-
Zraobisadmi, im emociur iers (borot ironias), romelic am gamo-
Tqmas axlavs v. Sulginis sitKvaxmarebaSi, ara nakleb damaxasiaTebe-
lia Semdegi fraza, imave wignidan: `gazeT `kievlianinis~ (Savrazmu-
li gazeTi iKo, romelsac v. Sulgini xelmZGvanelobda!) dauride-
belma brZolam r e v o l u c i a s T a n m r a v a l k i e v e l m o -
q a l a q e s S e u n a r C u n a k o n t r - r e v o l u c i u r i g a n -
w K o b i l e b a~ (xazi Cvenia gv. 13) mkiTxveli naTlad xedavs, rom v.
Sulgini gazeTis miGwevad Tvlis kontr-revoluciuri ganwKobile-
bis SenarCunebas, misTvis es sasiqaduloa; sitKva `kontr-revoluci-
oneri~ monarqistis sitKvaxmarebaSi sul sxva socialuri aqcentis
matarebelia, vinem revolucioneris metKvelebaSi.
am g r Z n o b i s i e r S i, romelsac erTi da igive sitKva
iGebs sxvadasxva socialuri daJgufebis, kerZod sxvadasxva klasis
sitKvaxmarebaSi, a m s o c i a l u r a q c e n t S i u k u i f i n e b a
i s, r a c K v e l a z e d a m a x a s i a T e b e l i a e n i s k l a -
s o b r i o b i s a T v i s.
aris meore saSualebac amave movlenis gamosamjGavneblad. er-
Tsa da imave sagans, obieqtur monacems SeiZleba ramodenime sitKva
aGniSnavdes sxvadasxvagvarad. erTi socialuri Jgufis warmomadge-
nels SeuZlia erTi ixmaros, meores _ meore. aq sxvadasxva Tvalsaz-
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
159
risi gamosavals poulobs sxvadasxva sitKvis xmarebaSi erTisa da
imave monacemis aGsaniSnavad. revoluciuri moZraobis monawiles
revolucioneri ewodeba revolucionerTa wreSi, TviTmpKrobeloba
amisTvis ki xmarobda specialur termins `kramolniks~ (vinc `kramo-
las~, arev-darevas Tesavs). revolucionuri moZraoba imave Tvalsaz-
risiT iKo `bunti~ iseve, rogorc mosaxleebis meSCanuri nawili mas
uZaxoda `areulobas~... revolucioneri _ kramolniki, revolucia
_ bunti, areuloba, ai nimuSi erTi da imave obieqturi monacemis
sxvadasxvagvari aGniSvnisa sxvadasxva sitKvis SerCevis saSualebiT.
es qmnis uwinares Kovlisa imas, rac stilis saxelwodebiT aris
cnobili. Cven aq gvainteresebs klasobrioba stilis. Taviseburi
stili aqvs mecnierebas, politikas, sxvadasxva adamiansac ki. Kvelas
kargad moexseneba, rogor Taviseburia imperialistur saxelmwifoTa
diplomatebis ena, romelnic erTs fiqroben, meores laparakoben,
xolo mesames akeTeben... vTqvaT romelime iaponia, aGmosavleTis es
onavari, `morcxvad~ laparakobs imis Sesaxeb, rom mas `manJuriaSi
interesebi aqvs~; marTal enaze gadaTargmnili es niSnavs: _ `manJu-
ria xelSi unda Cavigdoo~...
ena ideologiur monacems warmoadgens. klasobrivia Koveli
ideologia; klasobrivia enac, rogorc ideologiis erT-erTi saxeo-
ba. enobrivi monacemi iSviTad Tu aris mxolod obieqturi monace-
mi. m a s T a n a x l a v s e m o c i u r i i e r i, r o m e l S i a c
u k u f e n a s p o u l o b s s i t K v i s s o c i a l u r i a q c e n -
t i. i g i v e e m o c i u r i i e r i T a v i s e b u r a d w K v e t s
l e q s i k i s s a k i T x s d a q m n i s s t i l i s T a v i s e b u r e -
b a s.
amaSi aisaxeba Kvelaze mkveTrad socialur da kerZod, klasob-
riv TvalsazrisTa sxvadasxvaoba enaSi. stilsa, r o m l e b i c s i s -
t e m a - c n e b i T a r i s n a g u l i s x e v i: s i m r a v l e S e -
m a d g e n e l i e l e m e n t e b i s a, r o m e l n i c e r T m a n e T -
T a n g a r k v e u l m i m a r T e b a S i i m K o f e b i a n, r i s
g a m o c e s s i m r a v l e o r g a n i z e b u l i a d a m r a v l a -
d o b a m T l i a n o b a s q m n i s da ara elementTa meqanikur gro-
vas. Kovel enas gaCnia sul didi ramodenime aseuli Ziri da ramo-
denime aseuli Kalibi, formula; da am ori monacemis sxvadasxvagva-
ri variacia qmnis uamrav axal sitKvas misi Kovelnairi nairsaxeo-
biT.
mivmarToT ubralo ilustracias. qarTulSi simravlis aGsa-
niSnavad gamoKenebulia ----ebebebeb: kaci (erTi) _ kac-ebebebeb-i (erTze meti).
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
160
magram es im SemTxvevaSi, Tu sitKva `sagans aGniSnavs~, ibrunvis, er-
Ti sitKviT, Tu igi saxelia. zmnaSi ki ----ebebebeb---- mravlobiTobis aGsaniS-
navad ar gamodgeba: is wers _ isini weren (da ara wer-ebebebeb!). ebebebeb-is
adgili enenenen-ma daiyira. axla vikiTxoT: zmnaSi mravlobiToba Kovel-
Tvis ----enenenen-iT gadmoicema? ra Tqma unda, ara: man dawera _ maT da-
wer-eseseses: ----en en en en awmKoSi gamodga, magram namKo ZiriTadisTvis Seuferebe-
li aGmoCnda: aq mis adgilas ----eseseses mogvevlina.
magram am droSiac ar gamogvadgeba ----es es es es KovelTvis: e. w. gar-
dauval zmnebTan ----enenenen unda vixmaroT da ara ----eseseses; maT dawereseseses, gaake-
Teseseses, aaSeneseseses, ... magram: isini movidenenenen, dasxdenenenen, gakeTdenenenen, aSendenenenen da
sxv. rac am namKos Sesaxeb iTqva, igive unda iTqvas awmKo drois Se-
saxebac: iqac KovelTvis ara gvaqvs ----enenenen, aramed zogierTi (----i i i i fuZia-
ni) gardamavali da Kvela gardauvali zmna sayiroebs ----anananan daboloe-
bas: isini werenenenen, aSenebenenenen, akeTebenenenen..., magram: isini gzavniiiianananan, wvrTniiii----
anananan, devniiiianananan, xsniiiianananan... dgebiiiianananan, sxdebiiiianananan, Sendebiiiianananan, keTdebiiiianananan da sxv...
ra gamodis? simravlis kategoriis gramatikulad aGniSvnisa-
Tvis Tanamedrove saliteraturo qarTuli iKenebs sxvadasxva nawi-
lakebs (-eb, -en, -es, -an...) imisda mixedviT, saxelis mravlobiTobaa
aGsaniSnavi Tu zmnis, zmnaSi awmKo droa Tu namKo ZiriTadi, garda-
mavali zmnaa Tu gardauvali... Kvela es nawilakebi simravles aGniS-
navs, magram Koveli maTgani Taviseburs, amitomac isini ganurCevlad
rodi ixmarebian; Kovel maTgans zedmiwevniT garkveuli adgili aqvs
miCenili, Koveli maTgani qarTuli enis morfologiur sistemaSi ga-
rkveul rols asrulebs.
msgavssave mdgomareobas vxedavT saxelTa sinamdvileSi. qar-
TulSi ramdenime aTasi saxeli gvaqvs;1 saganTa sxvadasxva urTier-
Tobis aGsaniSnavad TiToeuli maTgani icvlis brunvas, magram amis
gamo ki ar viGebT aTeul aTas nairsaxeobas. ara, sul raGac 12
Kalibi gagvaCnia da Tu viciT, viciT Koveli SesaZlo saxe, romli-
Tac es saxelebi mogvevlineba qarTuls metKvelebaSi.
amave mizezis gamo TviT urTulesi qarTuli zmna ramodenime
aseul KalibiT amowuravs mTels Tavis mravalferovnebas. K v e l a
e s K a l i b e b i _ saxelisa Tu zmnis, sitKvawarmoebisa Tu sitKva-
Ta SeuGvlebis _ w a r m o a d g e n e n f o r m u l e b s, r o -
m e l n i c e n o b r i v i s i n a m d v i l i s m r a v a l f e r o v n e -
b i s d a Z l e v i s s a S u a l e b a s i Z l e v i a n. r o c a e n a s
v s w a v l o b T, C v e n v s w a v l o b T Z i r i T a d m a s a l a s
1 saxeli da ara Ziri: ZirTa raodenoba Seudarebliv mcirea.
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
161
(sitKvebs) da i m K a l i b e b s (formulebs), r o m e l T a S e m w e -
o b i T a m a T u i m e n a S i e s Z i r i T a d i m a s a l a a T a s -
g v a r v a r i a c i a S i w a r m o g v i d g e b a, r o m e l T a s a -
S u a l e b i T e n i s s i s t e m a a i g e b a.
Koveli ena sistemas warmoadgens: sistemas bgeraTa, sistemas
formaTa, sistemas sitKvawarmoebaTa... da roca Seiswavleba calke
metKvelebiTi faqti, igi Seiswavleba, rogorc monawile am sistemisa.
ena isena isena isena istotototoririririuuuulad cvalad cvalad cvalad cvalelelelebabababadi kadi kadi kadi katetetetegogogogoririririaaaaaaaa.... Cven ukve viciT, rom
ena, rogorc gagebinebis saSualeba sawarmoo urTierTobaSi mKof
adamianTa, uaGresad socialuri movlenaa; rom igi, rogorc niSanTa
samKaro, ideologiur monacems warmoadgens da zednaSenuri bunebi-
saa; viciT isic, rom es niSanTa samKaro calkeul movlenaTa grova
ki ar aris, aramed CamoKalibebuli mTlianobis saxiT gaSlili sis-
temaa.
sxvadasxva enis sistema erTmaneTisagan gansxvavdeba, rogorc im
masalis mixedviT, romlisaganac igi agebulia, ise TviT agebulebis
mixedviTac; erTi enis agebuleba Cveulebriv TvalsaCinod gansxvav-
deba meorisagan, zogJer ki ZiriTadadac. amitom xdeba is, rom erTi
enis gramatika (agebulebis Sesaxeb moZGvreba) iseve gamousadegaria
meore enis agebulebis gasaTvaliswineblad, rogorc `erTi qalaqis
gegma SeuZlebelia meore qalaqis dasaTvaliereblad iqnes gamoKene-
buli~.
enaTa sistemebis gansxvavebulobis Sesaxeb Cven specialurad
gveqneba Tavis droze saubari, aq ki Cveni msJelobis sagani unda ga-
xdes erTi Tviseba, romelic Kovelgvari agebulebis enas axasiaTebs,
Kvela enis sistemisaTvis arsebiTia da, maSasadame, saerTod ena-cne-
bis arsebiT niSnad unda iqnes miCneuli: mxedvelobaSi gvaqvs enis
ganviTareba.
enobrivi sistema droTa viTarebaSi icvleba; icvleba sistemis
Koveli rgoli, zogi metad, zogi naklebad, zogJer nela, evoluci-
urad zogJer swrafad, revolucionur naxtomebis saxiT.
sakmarisia, aviGoT romelime enis ganviTarebis ori momenti,
romelic daSorebulia erTmaneTs ramdenime saukunis manZiliT, rom
erTbaSad TvalSi gveces is cvlileba, romelic drois mcire man-
Zilze ise SesamCnevi ar aris: cvlileba exeba bgerebs, sitKvaTa
formebs, sitKvaTa mniSvnelobas da kidev ufro sitKvaTa Semadgen-
lobas, _ ikargeba mravali sitKva, Cndeba kidev ufro meti...
Sors rom ar wavideT, oriode magaliTi isev qarTuli samwer-
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
162
lo enis istoriidan SeiZleba moviKvanoT. Cven axla vambobT da
vwerT: muxli, xeli, fexi, xari, xma... Zvel qarTulSi iwereboda:
muƒli, ƒeli feƒi, ƒari, ƒma... awindel xxxx-s adgilas iq sxva bgera is-
moda (`ufro magari~ x x x x); ras warmoadgenda es bgera, Cven SegviZlia
gaviTvaliswinoT zog Tanamedrove qarTul kiloTa mixedviT, sadac
amave sitKvaSi dGemde daculia is `sxvagvari x~ (ƒ)... mTis kiloebSi
(TuSurma, fSaurma, xevsurulma, mTiulurma, moxeurma) da baris
zogma kilomac (qiziKurma, ingilourma) Semoinaxa es bgera, sxva ki-
loebma (qarTlurma, kaxurma, imerulma, gurulma) dakarges igi; sa-
literaturo qarTulsac samudamod gamoesalma es bgera da mis na-
cvlad Cven Kvelgan xxxx-s vxmarobT; vxmarobT iseTs SemTxvevaSiac, sa-
dac x x x x-s xmarebis gamo ori, Zvelad gansxvavebuli garegnobisa da
mniSvnelobis sitKva erTmaneTs emsgavseba, erTmaneTSi veGar gairCe-
va: wineT iKo ƒerƒi (`ƒerƒi sJobia Gonesa~) da xerxi (`es xerxi kar-
gad xerxavs~); g a n s x v a v e b u l i i K o m n i S v n e l o b a,
g a n s x v a v e b u l i i K o g a m o T q m a c. amjamad, orsave SemTxve-
vaSi `xerxi~ gvaqvs. am sitKvebis garCevis sayiroebas unda SeeSala
xeli ƒ-s dakargvisaTvis. magram istoria arc aseT SemTxvevebs dae-
rida da gadaSenebas ƒ aseTma SemTxvevebmac ver gadaarCina.
Zvelad qarTulSi Cveulebrivi iKo formebi, rogoricaa gaake-
Tis, daweris... dgebis, wvebis Jdebis... ai Tundac iseTi `vefxis-
tKaosnis~ erT-erT taepSi rom gvxvdeba:
`sawols dawua, tirs, mtiralsa cremli Znelad eƒocebisisisis
viTa verxui qarisagan irxevisisisis da ikecebisisisis
ra miluldisisisis, siaxlove saKuarlisa eocebisisisis
SekrTisisisis, didi daizaxisisisis, miT patijTa eocebisisisis~... amjamad arc
erTs am SemTxvevaSi qarTuli ----isisisis daboloebas ar ixmars: zoggan ----aaaa
mova bolos (eƒoceba, irxeva, ikeceba, eoceba), zoggan daboloebis
cvlilebis garda zmnis droc Seicvleba (daiZaxebda xolme...).
arc frazaSi sitKvaTa urTierTobaa amjamad winandeburi: `ve-
fxis tKaosanSi~ vkiTxulobT:
`Kma mtirali Seebrala, amad cxelni cremlnininini Guarnnnnaaaa
magram uJda ucxos ucxo, ar bageni aubarnananana.
Kmaman Tqua Tu gonebani Cqarni CemTvis daawKnarnananana
creml denili Seexuewa, adga, muƒlni miuKarnananana...~
Zveleburia `cremlni Guarnananana~, `bageni aubarnananana~, `gonebani daawKna-
rnananana, `muƒlni ni ni ni miuKarnananana~... Tanamedrove qarTuli arc erT am zmnaSi
`nnnn~-s ar ixmars... sxva magaliTebs ar gamovekidebiT da aq sitKvaTa
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
163
mniSvnelobis cvlis oriode SemTxvevas moviKvanT.
Kvelam kargad viciT, rasac aGniSnavs amjamad sitKva `mecnie-
ri~; Zvel qarTulSi am sitKvas sul sxva mniSvneloba hqonda: igi
aGniSnavda `mcodnes~ da `nacnobs~: `Sevkriben karsa darbazisa Cue-
nisa mGvdelT-moZGuarni, erisTavT-erisTavni, erisTavni da KovelTa
ƒevTa zemoTa da quemoTa a z n a u r n i, m e c n i e r n i s a b y o T a
s a q m e T a n i ~-o, mogviTxrobs me-XI saukunis cnobili iuridiuli
aqti; aq gamoTqma: `Sevkriben... aznaurni, mecnierni sabyoTa saqmeTa-
ni~ _ niSnavs: Sevkribe byobis saqmis mcodne aznaurebio : mecnieri
_ mcodne.
frazaSi ki: `wuT-wuT movidian misa m e c n i e r n i m i s n i
da hgonebed viTarmed poon igi mkudari~, `mecnieri~ niSnavs `na-
cnobs~: `mal-male modioden masTan misi nacnobebi da fiqrobden,
rom ipoviden mas mkvdars~...
cnobili Tqma: `Tu kaci yirsa ar daTmobs, lxini ra dasaTmo-
bia~ Seusabamobas Seicavs: Tu `daTmoba~ awindeli mniSvnelobiT ga-
vigeT, magram Kvelaferi Tavis adgilas iqneba, Tu movigonebT, rom
Zvels qarTulSi `daTmoba~ `moTmenas~, `gaZlebas~ niSnavda: `Tu ka-
ci yirs ar daTmobs, lxini ra dasaTmobia~ _ e. i. `Tu kaci gayir-
vebas ar gauZlebs, lxins raGa gaZleba undao~...
aras vitKviT imaze, ramdeni Zveli sitKva sruliad gamovida
xmarebidan, mokvda, da ramdeni axali sitKva SeeZina qarTuls.
ra iwvevs enis cvlas? ra warmarTavs mis ganviTarebas? amaze
pasuxi martivad gaicema, Tu Cven movigonebT raSic mdgomareobs
enis socialuri funqcia: ena sawarmoo urTierTobaSi mKof adamian-
Ta urTierTobis iaraGia, gagebinebis saSualebaa; ena cocxlobs im-
denad, ramdenadac is am socialurs funqcias asrulebs. sawarmoo
ZalTa ganviTareba iwvevs sawarmoo urTierTobis cvlas; erTi sazo-
gadoebriv-ekonomiur formaciis adgils iyers meore, da gana
warmosadgenia es ar daetKos enas, romlis arsebac am sawarmoo ur-
TierTobasTan aris dakavSirebuli?!
s a w a r m o o u r T i e r T o b a T a g a n v i T a r e b i s d i -
a l e q t i k a s a f u Z v e l i a e n i s g a n v i T a r e b i s d i a -
l e q t i k i s a. axali social-ekonomiuri formacia axal etaps mo-
aswavebs enis ganviTarebaSi. akad. n. maris udides damsaxurebad un-
da miviCnioT cda social-ekonomiur formaciebze daKrdnobiT enis
ganviTarebis etapebis dadgenisa.
roca enis ganviTarebaze vlaparakobT sawarmoo urTierTobaTa
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
164
ganviTarebasTn dakavSirebiT, erTi wuTiTac ar unda dagvaviwKdes,
rom Kovel enobriv monacemSi Tanabrad rodi aGibeydeba sawarmoo
urTierTobaTa cvla: Kvelaze mkveTrad mas asaxavs leqsika (sitKvaTa
maragi), da es sruliad bunebrivia, imitom rom manZili b a z i s s a
d a z e d n a S e n s S o r i s _ aq K v e l a z e m c i r e a, k a v -
S i r i s a g a n s a d a m i s s a x e l s S o r i s K v e l a z e
m y i d r o a.
enis formebi, agebuleba mets konservatiulobas icavs; wina
sazogadoebriv-ekonomiuri formaciebi aq dids gamZleobas iCenen da
amis gamo xdeba is, rom enis agebulebis (morfologiis) axsna saTa-
nado ekonomiur bazisamde daKvaniT uxeS meqanikur Secdomebs iZle-
va.
ena viTardeba; enis sistema droTa viTarebaSi icvleba; ena is-
toriulad cvalebadi kategoriaa. amitom arc erTi enobrivi mo-
vlenis mecnieruli Seswavla ar SeiZleba mis istoriuls aspeqtSi
Seswavlis gareSe. m o v l e n i s S e s w a v l a i s t o r i u l s a s -
p e q t S i n i S n a v s m o v l e n i s S e s w a v l a s m i s g a n -
v i T a r e b a S i; e s k i u c i l o b e l i p i r o b a a m o v l e -
n i s m e c n i e r u l i S e s w a v l i s. ganviTarebis TvalsazrisiT
dedamiwis Seswavlam Seqmna geologia, cxovelTa samKaros mimarT
imave Tvalsazrisis gamoKenebam warmoSva biologia da enaTmecniere-
bac mecnierebad iqca mxolod mas Semdeg, rac enobrivi movlena is-
toriuls aspeqtSi iqna warmodgenili.
Koveli araistoriuli Tvalsazrisi enis Seswavlisas mxolod
imdenad aris gamarTlebuli, ramdenadac es sayiroa SemdgomSi is-
toriuli Tvalsazrisis momarJvebisaTvis. romelime enis Seswavli-
sas Cven SeiZleba aviGoT amosavlad an awindeli mdgomareoba da
aqedan gavemarToT warsulisaken anda piruku _ warsulis romeli-
me moments davemKaroT da ganviTarebis Semdgomi etapebi gaviTva-
liswinoT. o r s a v e S e m T x v e v a S i C v e n g v y i r d e b a
e n o b r i v i s i s t e m i s g a n a k v e T i _ s q e m a, e n i s a r -
s e b o b i s g a r k v e u l m o m e n t S i; a m i t o m a c i s t o -
r i u l i T v a l s a z r i s i s r e a l i z a c i a u T u o d s a -
y i r o e b s a r a i s t o r i u l i T v a l s a z r i s i T d a m u -
S a v e b u l s t a t i k u r S e s w a v l a s, romelic, vimeorebT,
istoriul Tvalsazrisis gamouKeneblad uZluria marTebulad gaa-
Suqos enobrivi movlena da amdenadve TavisTavads Girebulebas mo-
klebulad unda CaiTvalos.
viTardeba cocxali kuTxuri metKveleba, viTardeba samwerlo
ganakveTi I. ena, rogorc enaTmecnierebis sagani...
165
enac. ukanasknels mimarTaven xolme, roca enis ganviTarebis wina sa-
fexurebi surT gaarkvion. es aucileblobis saqmea da ara sasurve-
lobis: samwerlo enis ganviTareba ar iZleva swor suraTs enis gan-
viTarebisas: samwerlo ena faseuli kulturuli produqtia, magram
mainc kulturuli produqti; metKvelebis bunebrivi saxe cocxal
metKvelebaSia mocemuli; c o c x a l i m e t K v e l e b i s g a n v i -
T a r e b a S i a w a r m o d g e n i l i e n i s b u n e b r i v i g a n -
v i T a r e b a; a m i t o m a c: e n a T m e c n i e r u l i s T v a l s a z -
r i s i T, c o c x a l i m e t K v e l e b a S e u d a r e b l i v u f -
r o f a s e u l i a, v i n e m s a m w e r l o e n a. mxolod misi Se-
swvla iZleva swor warmodgenas enis bunebis raobisa da enis ganvi-
Tarebis safuZvelze.
enis istoriaze, enis ganviTarebaze roca vlaparakobT, ar Se-
iZleba gverdi avuaroT im moments, romelic amosaval wertils
warmoadgens enis Semdgomi ganviTarebisaTvis. mxedvelobaSi gvqvs
enis warmoSobis sakiTxi. ucnauri iKo am sakiTxis bedi enaTmecnie-
ruli azrovnebis istoriaSi; iKo dro, roca is iTvleboda Kvelaze
saintereso sakiTxad, roca enis Sesaxeb msJeloba, uwinares Kovlisa,
am sakiTxis Sesaxeb msJelobas moaswavebda. es iKo Zvelad, qristia-
nul eris dawKebamde ramodenime saukunis win, sokratesa, platoni-
sa da aristoteles dros, maSin, rodesac enaTmecnierebis Canasaxic
ki ar moipoveboda. saukuneTa ganmavlobaSi am sakiTxma SeinarCuna
mimzidveloba da mxolod me-XIX saukuneSi, roca enaTmecniereba,
rogorc damoukidebeli mecniereba sakuTar fexze mkvidrad dadga,
es sakiTxi ukanono sakiTxad iqna gamocxadebuli. da SemTxveviTi ar
aris, rom parizis saenaTmecniero sazogadoebis wesdeba pirdapir
krZalavda am sakiTxis Sesaxeb moxsenebis wakiTxvas sazogadoebis
sxdomebze. es aris damaxasiaTebeli indoevropeistikisaTvis. sruli-
ad sawinaaGmdego Tvalsazrisze dgas akad n. mari: enis warmoSobis
sakiTxi mas enaTmecnierebis ZiriTad sakiTxad miaCnia.
akad. n. maris damsaxureba am SemTxvevaSic eyvs gareSea: enis
warmoSobis sakiTxs enaTmecniereba gverds ver auvlis; es sakiTxi
erT-erTi ZiriTadi sakiTxTagania: enaTmecnierebisaTvis igi imde-
nadve aris mniSvnelovni da aqtualuri sakiTxi, ramdenadac mniS-
vnelovania da aqtualuri biologiisaTvis sicocxlis warmoSobis
sakiTxi, sazogadoebaTmecnierebisaTvis sazogadoebis warmoSobis sa-
kiTxi. am sakiTxiT dawKeba ar SeiZleba, am sakiTxiT gaTaveba ki au-
cilebelia.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
166
kiTxvebi:
1. aris Tu ara metKveleba Kvelaze niSandoblivi Tviseba
adamianis da rogor axasiaTebs materialisturi dial-
eqtika adamians?
2. raSi mdgomareobs enis socialuroba?
3. ratom aris ena ideologiuri monacemi?
4. raSi poulobs mkafio gamosaxulebas enaSi klasobrivi
Tvalsazrisi?
5. ras warmoadgens ena, rogorc sistema?
6. ratom aris enobrivi sinamdvilis ganxilva mis ganviTare-
baSi ZiriTadi piroba enis mecnieruli Seswavlisa?
7. ra udevs safuZvlad enis ganviTarebis dialeqtikas?
ganakveTiganakveTiganakveTiganakveTi II II II II
mecnieruli gramatikis mecnieruli gramatikis mecnieruli gramatikis mecnieruli gramatikis ((((enaTmecnierebisenaTmecnierebisenaTmecnierebisenaTmecnierebis) ) ) ) dargebidargebidargebidargebi....
mecnieruli da saskolo praqtikuli gramatikamecnieruli da saskolo praqtikuli gramatikamecnieruli da saskolo praqtikuli gramatikamecnieruli da saskolo praqtikuli gramatika
`kvleva-Zieba unda Cawvdes masalas detalurad, gaaanalizos
misi ganviTarebis sxvadasxva formebi da aGmoaCinos maTi (formebis)
Sinagani kavSiri. mxolod am muSaobis Catarebis Semdeg SeiZleba sa-
Tanadod iqnes gadmocemuli namdvili moZraoba~, _ ambobs k. marqsi
`kapitalis~ meore gamocemis winasitKvaobaSi, roca is ganmartavs,
riT gansxvavdeba gadmocema-dalagebis wesi kvleva-Ziebis wesisagan
da roca is arkvevs sakiTxs, raSi mdgomareobs misi, dialeqtikuri
meTodi.
es sitKvebi mTeli programaa mecnieruli kvleva-Ziebis meTo-
dologiisa materialisturi dialeqtikis TvalsazrisiT, magram am
SemTxvevaSi Cven gvsurs gavamaxviloT KuradGeba debulebis im na-
wilze, romelic ambobs _ `kvleva-Zieba unda Cawvdes masalas deta-
lurad, gaaanalizos misi ganviTarebis sxvadasxva formebi da aGmoa-
Cinos maTi Sinagani kavSiri~-o... es pirveli da miucilebeli piro-
baa materialisturi dialeqtikis Tvalsazrisis gamoKenebisa specia-
lurs samecniero disciplinaSi... mxolod maSin, Tu iqneba daculi
es piroba, aris SesaZlebeli, fr. engelsis sitKvebiT rom vTqvaT,
`dialeqtikis kanonebi davZioT bunebaSi, gamoviKvanoT misgan da ara
TviTneburad CavCaroT masSi~ (anti diuringi, 3 rus. gamocema, gv.
21).
maSasadame, araferia ise SemcTari, rogorc Sexeduleba, TiT-
qos materialisturi dialeqtikis gamoKeneba u m i m a s a l i s cal-
keul erTeulebSi dialeqtikis kanonebis Ziebas moiTxovdes. TiTqos
materialisturi dialeqtikis Segnebuli moxmareba-gamoKeneba (rasac
fr. engelsi sayirod Tvlida kerZod bunebis-metKvelTaTvis) dia-
leqtikobaSi varJiSobas moaswavebdes. `kapitali~ klasikuri nimuSia
iseTi gamokvlevisa, sadac aTeuli wlebis muSaoba (masalaSi Cawvdo-
misa da gaanalizirebis mizniT) win uZGoda genialuri formulebis
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
168
gamoKvanas saTanado sinamdvilis ganviTarebis kanonebis saxiT.
amitom SemTxveviTi rodia, roca k. marqsi laparakobs: `anali-
zis meTodi, romelsac me vxmarob da romelic dGemde ar Kofila
gamoKenebuli ekonomiuri sakiTxebisaTvis, sakmaod Znel sakiTxavad
xdis [`kapitalis~] pirvel Tavebs~... magram `me sxva araferi SemiZ-
lia garda imisa, rom winaswar gavafrTxilo yeSmaritebas mowKure-
buli mkiTxveli da movamzado igi amisaTvis. mecnierebasTan misas-
vlelad ar arsebobs farTo Saragza da mxolod imas aqvs Sansi
miaGwios mis brwKinvale mwvervalebs, visac ar aSinebs daGla, ro-
melsac moiTxovs mis kldovan bilikze asvla~-o (ix. `kapitalis~
frang. gamocemis winasitKvaoba _ qarT. gamoc. gv. XXXIII).
enaTmecnieruli cnebebis marTebuli daxasiaTeba moiTxovs de-
talurad CavwvdeT saTanado faqtebs da Kovelmxriv ganvixiloT
isini; mxolod aseTs SemTxvevaSi SegveZleba movlenis arsi cxadi da
xelSesaxebi gavxadoT. memememecnicnicnicnieeeerurururuli grali grali grali gramamamamatitititikis obikis obikis obikis obieqeqeqeqtitititi. . . . calkeuli enis Seswavla iZ-
leva am enis mecnierul gramatikas. mecnieruli gramatikis sagania
calke s i t K v a (saxli, kaci, aSenebs... dedamiwa, saxl-kari, gza-kva-
li) da S e s i t K v e b a (bunebis daileqtika... revolucionuri mo-
Zraoba... monisturi Tvalsazrisi istoriaze... niutonma aGmoaCina
samKaros mimzidvelobis kanoni... dedamiwa mzis garSemo trialebs...
Jordano bruno inkviziciam cecxlSi dawva, rogorc eretikosi...
`mxolod diferencialuri aGricxva aZlevs bunebismetKvelebas Se-
saZleblobas maTematikurad gamosaxos p r o c e s e b i da ara mxo-
lod m d g o m a r e o b a n i ~...).
sasasasagnobgnobgnobgnobririririvi mniSvi mniSvi mniSvi mniSvnevnevnevnelolololobis mabis mabis mabis matatatatarerererebebebebeli nali nali nali nawiwiwiwili sitKvali sitKvali sitKvali sitKvaSiSiSiSi. . . . ra
aris sitKva? esaa pirveli kiTxva, romelzedac pasuxis gacema zoga-
dad mainc aucilebelia am TaviTve. `sitKva aris bgerebi plus ga-
rkveuli mniSvneloba~. `kaci~ sitKvaa, masSi oTxi bgeraa (k-a-c-i);
mas aqvs garkveuli mniSvneloba, romelic gasagebia KvelasTvis, vinc
qarTuli icis. ase rom sitKvis zemoxsenebuli gansazGvreba sworia,
sworia1 imdenadve, ramdenadac sworia, roca vambobT: `carci aris
TeTri nivTiereba, romliTac dafaze wera SeiZleba~. Kvelas moexse-
neba, rom carcis aseTi daxasiaTeba sinamdviles ar Galatobs, mag-
1 swori KoveldGiuri gagebiT kidev ar niSnavs mecnierulad marTebuls.
sitKvis swori e n a T m e c n i e r u l i gansazGvreba mocemuli iqneba mesame ganakveTSi.
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
169
ram isic udaoa, rom igi odnavadac ar arkvevs carcis, rogorc mi-
neralis bunebas, imas, rom carci Semdgaria uricxv nivTierebisa-
gan...
aseve sworia Tqma: `sitKva Sedgeba bgerebisagan, sitKvas aqvs
mniSvneloba~, magram sitKvis aseT ganmartebas enaTmecniereba ver
dasJerdeba. sitKva gacilebiT ufro rTuli monacemia, vinem es Cans
aseTi ganmartebisagan. am sirTulis gamomjGavneba Cveni pirveli
amocanaa.
aviGoT sitKva `k a c i ~. mas aqvs garkveuli mniSvneloba, e. i.
is miuTiTebs garkveuls obieqturs monacemze, romelic aravis ae-
reva imaSi, rasac aGniSnaven, magaliTad, sitKvebSi: `mxeci~, `pi-
rutKvi~, `xe~, `qva~...
movaciloT mas Tavkiduri `kkkk~, dagvrCeba `aciaciaciaci~ srulbiT ar
niSnavs imas, rasac `k a c i ~ gulisxmobda.
aGniSnavs Tu ara es `a c i ~ rasme? sagans araviTars (vgulis-
xmob qarTuls metKvelebas). erTad erTi, rac SeiZleba aq mogvagon-
des, esaa mimarTva cnobili Sinauri oTxfexisadmi.
daskvna: Tu sitKvas `k a c i ~ movacilebT `kkkk~ bgeras, mas ekar-
geba is mniSvneloba, romelic manamde qonda, is aGar aGniSnavs imas
rasac manamde aGniSnavda.
gamovakloT imave sitKvas aaaa: `k a c i ~ _ gveqneba: `k c i ~. aqvs
Tu ara am ukanasknels is mniSvneloba, rac `k a c i ~-s qonda? pasuxi
uarKofiTi iqneba. qaragmebiT naweris kiTxvas miCveuli qarTveli,
albaT, mixvdeba, Tu d a w e r i l i `k c i ~ naxa, magra `k c i ~-s
g a g o n e b a z e veravin itKvis, aq a a a a gvaklia, Torem `k a c i ~ _
sitKvasTana gvaqvs saqmeo; ver itKvis imitom, rom kkkk-sa da cccc-s Soris
SeiZleboda e e e e (keci), anda vi (kvici) da rogorc vxedavT, sul sxva
sitKvebs miviGebdiT.
maSasadame: aaaa-s gamoklebis Semdegac `k a c i ~ sitKva ver ina-
rCunebs Tavis mniSvnelobas.
aseTsave Sedegs miviGebT, Tu imave sitKvas cccc-s gamovaklebT:
k a c i _ k a i ; `kaikaikaikai~ sul sxva sitKvaa; igi araliteraturuli, mag-
ram cocxals metKvelebaSi xSirad xmarebuli sitKvaa: kai = kargi:
cccc-s gamoklebam sul sxva mniSvneloba mogvca, k a c i -s mniSvneloba
dairGva...
gavakeToT aseTive cda i i i i-ze; movacliT iiii-s, dagvrCeba k a ck a ck a ck a c : : : :
k ak ak ak a c ic ic ic i ____ k ak ak ak a cccc.... aq arsebiTad sxva mdgomareobaa: am sam bgeras Se-
rCa unari miuTiTos imave obieqtur monacemze, rasac `k a c i ~
aGniSnavda. marTalia, Cven vgrZnobT, rom raGac gvaklia, rom sitKva
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
170
sruli ar aris, magram amisda miuxedavad `k a c ~ mainc miuTiTebs
imave saganze, razedac `k a c i ~ miuTiTebda: kac _ kec _ kvic _
mxec... aravis aereva erTmaneTSi Kvela mixvdeba, raze miuTiTebs Ti-
Toeuli maTgani.
ra gamovida? `k a c i ~ Sedgeba oTxi bgerisagan, aqvs garkveuli
mniSvneloba. sakmarisia pirveli sami bgeridan erT-erTi _ sul er-
Tia, romeli (an kkkk an aaaa anda c c c c) _ gamovakloT, da daikargeba is
mniSvneloba, romelic sitKvas qonda, _ SeiZleba sul uazro bgera-
Ta kompleqsic miviGoT. magram Tu iiii-s movaklebT, es ar moSlis
sitKvis winandel mniSvnelobas? u-i-nodac SeuZlia `k a c ~- bgeraTa
kompleqss m i u T i T o s i m a v e o b i e q t u r m o n a c e m e b -
z e .
egeve iTqmis s s s s (kac-ssss), -mamamama (kac-mamamama), -isisisis (kac-isisisis), -iTiTiTiT (kac-iTiTiTiT), -
adadadad (kac-adadadad)... bgerebis Sesaxeb: maTi gamoklebis Semdegac darCenili
nawili mainc atarebs winanadels mniSvnelobas.
SeiZleba es SemTxveviTi movlenaa da mxolod `k a c i ~ _
sitKvas axasiaTebs. mivmarToT sxva sitKvebs. aviGoT sitKva `kvali~,
_ fexis danadgami, saxnisis mier gaGaruli adgili (ornati)...
`vali~- (u-kkkk-anod) _ qarTuli sitKvaa, oGond sul sxva mniSvnelo-
bis mqone.
`kvli~- (u-aaaa-nod) _ gaugebari bgeraTa kompleqsia: mniSvneloba dai-
karga.
`kvai~- (u-llll-asod) _ agreTve gaugebaria: mniSvneloba daikarga.
`kval~- (u-iiii-nod) _ agreTve gaugebaria: mniSvneloba daikarga.
`kval~- (u-iiii-nod) _ imasve aGniSnavs, rasac `k v a l i ~ aGniSnavda:
u-iiii-nod sitKvis mniSvneloba ar daSavda, sxva Koveli bgeris
mokleba ki katastroful Sedegs iZleoda: an sul sxva mniSv-
nelobas vGebulobdiT, anda sitKvas srulebiT ekargeboda
mniSvneloba.
msgavs Sedegebs mogvcems, Tu aseT eqsperimentebs movaxdenT
sxva sitKvebzedac. zogadi daskvna, romelic aqedan gamomdinareobs,
Semdegi saxisaa: sitKva miuTiTebs raGacaze _ s i t K v a s a q v s
m n i S v n e l o b a; s i t K v a b g e r e b i s a g a n S e d g e b a, m a g -
r a m s i t K v i s b g e r a T a n a b r a d s a y i r o a r a r i s
i m i s a T v i s, r o m s i t K v a m m i u T i T o s g a n s a z G v r u l
o b i e q t u r m o n a c e m z e, r o m m a n S e i n a r C u n o s T a -
v i s i m n i S v n e l o b a: moaklebT zogierT bgeras da sitKvas
mniSvneloba ecvleba anda sul daekargeba igi: moaklebT zogierT
bgeras da sitKvis mniSvneloba araviTar katastrofas ar ganicdis,
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
171
igi isev imave obieqtur monacemze miuTiTebs.
Tavis Tavad ibadeba kiTxva: ra siyiroa sitKvaSi aseTi bgera,
Tu ki sitKvas umisodac SeuZlia aGniSnos garkveuli obieqti? ra
sayiroa aseTi `zedmeti~ bgera?
dadadadamomomomokikikikidedededebubububulelelelebis aGmniSbis aGmniSbis aGmniSbis aGmniSvnevnevnevneli nali nali nali nawiwiwiwili sitKvali sitKvali sitKvali sitKvaSiSiSiSi.... wina pirvel
ganakveTSi enis ideologiurobaze rom vlaparakobdiT, vTqviT, rom
enisaTvis damaxasiaTebelia niSnadoba, rom Koveli enobrivi monace-
mi raGacaze miuTiTebs. raGacis niSania, raGac daniSnulebas asru-
lebs.
Tu es debuleba sworia, unda gamoirkves, ra d a n i S n u l e -
b a a q v s z e m o x s e n e b u l b g e r e b s (----iiii, , , , ----ssss, , , , ----mamamama, , , , ----isisisis...), ra ga-
marTleba aqvT maT sitKvaSi.
aviGoT sitKvebi: k a c i, c x e n i. movaciloT is nawili (----iiii),
uromlisodac maT SeuZliaT imave obieqtebis aGniSvna. k a c - ,
c x e n-... mivumatoT sruli sitKva _ mokla: k a c c x e n m o k l a .
Cven win sami erTeulia; ori sagnebs aGniSnavs, mesame moqmedebas.
raGas niSnavs samive erTad? SeiZleba imas, rom `k a c m a c x e n i
m o k l a~, SeiZleba imasac, rom `k a c i c x e n m a m o k l a~. orive
gageba Tanabrad SesaZlebelia. es sul erTi rodia: k a c m a c x e -
n i m o k l a: iq kaci cocxalia, cxeni mkvdari, meore SemTxvevaSi,
piriqiT, kaci mkvdaria, cxeni _ mizezia misi sikvdilisa...
ra qmnis am gansxvavebas? bgerebia ----ma ma ma ma da ----iiii, , , , romelTac vuma-
tebT ama Tu im SemTxvevaSi (cxenmamamama, kaciiii, cxeniiii, kacmamamama). calke
aGebuli sitKvebi am bgerebis gareSec axerxeben sagnis aGniSvnas,
magram roca sitKvebi SesitKvebaSi erTiandeba, roca fraza unda
Sedges, umaTod sitKvebi aGar sitKvoben: viciT, sitKvebi ra sagneb-
ze miuTiTeben, magram aGar viciT, rogors urTierTobaSi imKofeba
erTmaneTTan am sitKvebiT aGniSnuli sagnebi... erTis SexedviT, is
rac uadgiloa, zedmetia s i t K v i s m n i S v n e l o b i s Tvalsaz-
risiT _ uaGresad sayiro, miucilebeli xdeba S e s i t K v e b i s,
f r a z i s m n i S v n e l o b i s TvalsazrisiT...
ai kidev nimuSebi: a n d r o v a s o a q o... niSnavs an: andromomomom
vaso aqo, anda: andro vasomomomom aqo...
qeTo T i n a a r u K v a r s: niSnavs an: qeTosososos Tina ar uKvars,
anda: qeTo Tinasasasas ar uKvars...
a v t o r l o g i k a C v e n T v i s c n o b i l i a: niSnavs: an
`avtorisisisis logika CvenTvis cnobilia~ anda imas, rom `avtori logi-
kiiiisasasasa CvenTvis cnobilia~...
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
172
daboloebaTa cvlis wKalobiT viGebT iseT SesitKvebebs, ro-
goricaa: filosofiisisisis istoria da istoriisisisis filosofia, dialeqti-
kisisisis buneba da bunebisisisis dialeqtika; SesitKvebebis es wKvileulebi,
sruliad sxvadasxva mniSvnelobisaa, Tumca isini erTi da imave
sitKvebisagan Sedgebian: sakiTxs wKvets damokidebuleba, romelsac
saTanado cnebebs Soris -isisisis daboloebis mimateba amKarebs.
----iiii, , , , ----isisisis, , , , ----mamamama, , , , ----ssss da magvar nawilebs enaSi garkveuli daniSnule-
ba aqvT: umaTod fraza ver aSendeba, azri garkveulad ar gamoiT-
qmis, saganTa urTierToba naTeli ver iqneba.1
aGsaniSnavia, rom sitKvis am nawilebs TavisTavad araviTari
mniSvneloba ara aqvT, calke sitKvis farglebSi isini arafers xel-
Sesaxebs ar akeTeben, SesitKvebisTvis ki aucilebelni arian.
TavSi naTqvami iKo: `sitKva aris bgerebi plus mniSvneloba~...
pirveli Sesworeba, romelic amaSi unda SevitanoT, aseTi xasiaTisa
iqneba: sitKvis mniSvneloba dakavSirebulia bgerebis erT nawilTan:
esaa sitKvis ZiriTadi nawili. am ukanasknelis garda sitKvaSi moi-
poveba iseTi nawilic, romelic arkvevs, ra mimarTebaSia sitKviT
aGniSnuli sagani sxva sagnebTan; bunebrivia, Tu sitKvis aseT na-
wils u r T i e r T o b i s a G m n i S v n e l i n a w i l i ewodeba.
sitKvis zemoxsenebuls KoveldGiurs ganasazGvrebaSi sitKvis es mxa-
re ugulebelKofilia.
mniSmniSmniSmniSvnevnevnevnelolololobis mcvlebis mcvlebis mcvlebis mcvleli nali nali nali nawiwiwiwili sitKvali sitKvali sitKvali sitKvaSiSiSiSi.... calke srul mniS-
vnelovan sitKvas meore aseTive sitKva rom mivumatoT miviGebT
axal sitKvas: da + Zma = da-Zma; saxli + kari = saxl-kari; coli +
Svili = col-Svili; qarTli + kaxeTi = qarTl-kaxeTi. amgvar
sitKvebSi axali s i t K v e b i s mniSvneloba udris Jams S e m a d -
g e n e l s i t K v a T a m n i S v n e l o b e b i s a.
sxvagvari viTarebaa iseTs SemTxvevebSi, rogoricaa: qud-mogle-
Jili, xmal-amowvdili, aGvir-axsnili, ena-grZeli... `ena~ garkveuls
saganze miuTiTebs; `grZeli~ Tvisebas gamoxatavs, orive sitKva er-
Tad ki am ori sitKvis mniSvnelobis Jams rodi warmoadgens: `ena-
grZeli~ sul sxvaa da `grZeli ena~ sul sxva. `ena-grZeli~ sagans ki
ar aGniSnavs, aramed Tvisebis (`ena-grZeli mosaubre, stumari...~).
amgvarad, sagnis aGmniSvnel sitKvas (ena) Tvisebis aGmniSvneli
1 mxedvelobaSi gvaqvs qarTuli, somxuri, rusuli da maggvari tipis
enebi. aris iseTi enebi, romlebSiac sitKvas amgvari nawili ar gaaCnia: iq sxva saSualebaa gamoKenebuli damokidebulebis aGsaniSnavad. amis Sesaxeb msJeloba gveqneba meSvide ganakveTSi.
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
173
(grZeli) rom mivumatoT, g a r k v e u l i T a v i s T a v a d i
m n i S v n e l o b i s mqone rTuli sitKva miviGeT, e. i. sitKvaTa Se-
erTeba KovelTvis mniSvnelobaTa Jams ki ar iZleva, aramed (zogJer)
a x a l s m n i S v n e l o b a s im sitKvaTa mniSvnelobebTan Seda-
rebT, romelnic SevaerTeT.
sitKvis mniSvneloba SeiZleba Seicvalos sxva-gvaradac. aviGoT
sitKva: cxeni. `c x e n ~ miuTiTebs garkveul oTxfex Sinaur cxovel-
ze. mivumatoT mas -osan: cxen + osan = cxenosan miuTiTebs sul sxva
obieqtze: cxen + osani _ cxeniani kaci. maSasadame, oTxfexi cxove-
li ki ara, aramed orfexa arseba, adamiani, romelic oTxfexa cxo-
velze amxedrebula. c x e n - sitKvis mniSvneloba savsebiT Seicvala:
sad cxeni da sad cxenze mJdomi? ram gamoiwvia es cvlileba?
o s a n -is mimatebam. ras niSnavs TviTon es -osan? T a v i s T a v a d
a r a f e r s 1. magram sakmarisia is mivumatoT sxva sitKvas, rom uka-
nasknels mniSvneloba Seecvleba.
ena-grZel-Si, aGvir-axsnil-Si da maggvarebSi sitKvis mniSvne-
loba icvleboda imis gamo, rom sruli mniSvnelobis mqone sitKvas
(ena, aGvir) emateboda isev s r u l i m n i S v n e l o b i s m q o n e
s i t K v a (gr Zeli, axsnili...). aq ki sitKvis mniSvneloba icvleba
imis gamo, rom sruli mniSvnelobis mqone sitKvas emateba iseTi ram,
rasac T a v i s T a v a d m n i S v n e l o b a a r a a q v s.
ai kidev amis magaliTebi:
m a n d i l _ aGniSnavs garkveul T a v s a x u r a v s ;
m a n d i l + o s a n = mandilosan aGniSnavs q a l s (mandilis ma-
tarebels).
Sdr.: xma : xmosan... Jvar : Jvarosan...
Kvavil _ aGniSnavs garkveul sagans...
Kvavil + ovan ukve Tvisebis aGmniSvnelia (Kvaviliani).
svan _ aGniSnavs saqarTvelos erT-erTi kuTxis mcxovrebs.
svan + eT = svaneT aGniSnavs im kuTxes (adgils), sadac svanebi cxov-
roben.
rus _ garkveuli erovnebis adamiania;
rus + eT = adgili, sadac rusebi cxovroben, rusebiT dasaxlebuli
qveKana.
qarTvel _ garkveuli erovnebis adamiani;
sa-qarTvel-o _ adgili, sadac qarTvelebi cxovroben, qarTvelebiT
1 amboben, osana qarTulSi adamianis saxeliao. Cveni magaliTis o s a n-s
amasTan saerTo araferi aqvs.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
174
dasaxlebuli qveKana.
student _ umaGles saswavleblis moswavle;
student-ob-a _ 1) studentTa masebi (`studentobam aqtiuri mona-
wileoba miiGo SabaTobaSi~) da
2) studentis mdgomareoba, viTareba (`studentoba winaT
sanatreli iKo)...
Kvela am SemTxvevaSi erTi mniSvneloba Seicvala meoriT imis
gamo, rom sitKvas daemata ---- o s a no s a no s a no s a n , _, _, _, _ o v a no v a no v a no v a n ,,,, ---- e Te Te Te T ,,,, s as as as a ____ oooo ,,,, ---- oooo bbbb
aaaa nawilakebi, romlebic T a v i s T a v a d arafers aGniSnaven, magram
sitKvas rom daematebian, ZiriTadad cvlian mis mniSvnelobas.
am nawilebis saxiT sitKvaSi vpoulobT kidev erTs axals mo-
ments, romlis arsebobac SeumCneveli rCeba sitKvis KoveldGiur
gansazGvrebisaTvis (`sitKva aris bgerebi _ plus mniSvneloba~).
iseT sitKvebs, rogorcaa: cxenosanininini, Kvavilovanininini, svaneTiTiTiTi, ru-
seTiTiTiTi... damokidebulebis aGmniSvneli nawilebic aqvT...1
fufufufuZe da afiqZe da afiqZe da afiqZe da afiqsesesesebibibibi; ; ; ; afiqsafiqsafiqsafiqsTa da fuTa da fuTa da fuTa da fuZeZeZeZeTa saTa saTa saTa saxexexexeoooobabababanininini.... rom SevaJa-
moT Kvelaferi, rac sitKvis Sesaxeb aqamde iTqva, aseT daskvnebi Se-
iZleba gavakeToT: sitKvaSi gamoiKofa erTi nawili, romelic sa-
gnobrivi mniSvnelobis matarebeli (kac-, cxen-, Kvavil-, student-,
svan-... cxenosan-, mandilosan-, Kvavilovan-, svaneT-...) sitKvis am na-
wils ewodeba f u Z e. fuZes upirdapirdeba sitKvis iseTi nawilebi,
romelnic sagnobrivi mniSvnelobis matareblebi ar arian (----iiii, , , , ----mamamama, , , ,
----ssss, , , , ----isisisis, , , , ----iTiTiTiT... ----osanosanosanosan, , , , ----vanvanvanvan, , , , ----eTeTeTeT, , , , sa sa sa sa _ oooo...) sitKvis aseT nawilebs ewo-
deba a f i q s e b i (laTinurad `affiqsum~ `mimagrebuls~, `damate-
buls~ niSnavs; qarTuli Targmani iqneboda `danarTi~, `sarTi~).
TviT afiqsebi gansxvavdebian erTmaneTisagan im daniSnulebis
mixedviT, romelic maT aqvT:
erTni aGniSnaven dmokidebulebas (----iiii, , , , ----mamamama, , , , ----ssss, , , , ----isisisis, , , , ----iiiiTTTT...); esaa
d a m o k i d e b u l e b i s a G m n i S v n e l i afiqsebi (anu fleqsia,
rogorc maT etKvian xolme, _ laTin. sitKvidan `fleqsio~ =
`gaGunva~, cvla sitKvisa).
meoreni mniSvnelobis cvlas iwveven, m n i S v n e l o b i s
m c v l e l a f i q s e b s warmoadgenen (maT agreTve sitKvis sawaro-
ebel afiqsebs uwodeben: maTi meoxebiT erTi sitKvidan meore iwar-
moebao); aseTebia: ----osanosanosanosan, , , , ----ovanovanovanovan, , , , ----eTeTeTeT, , , , sasasasa _ oooo da mravali sxva.
1 saxelobiTis brunvaSi aaaa, , , , e oe oe oe o, , , , uuuu-s Semdeg iiii Tanamedrove saliteraturo
qarTuls ar gaaCnia; Zvelad saliteraturo enaSi iiii iqac iKo; zogierT kiloebSi (qarTlurSi gurulSi) axlac cocxalia.
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
175
damokidebulebis aGmniSvneli afiqsebi (fleqsia) KovelTvis
fuZis gareSe imKofeba (kac-iiii, cxen-iiii, Kvavil-iiii... cxenosan-iiii, Kvavilo-
van-iiii, svaneT-iiii...), mniSvnelobis mcvleli afiqsebi KovelTvis fuZeSi
Sedian, fuZis nawils Seadgenen1. amisda mixedviT fuZe orgvaria:
m a r t i v i f u Z e anu Z i r i (-kac, -cxen, -svan...), misi daSla ar
SeiZleba; 2 da n a w a r m o e b i f u Z e , romelic Sedgeba martivi
fuZisa (Zirisa) da mniSvnelobis mcvleli afiqsebisagan (cxen-osan,
Kvavil-ovan, svan-eT...)
s q e m a
1. cxen _ sagnobrivi mniSvnelobis matarebeli nawili
anu fuZe, es fuZe martivia _ misi daSla
ar SeiZleba: fuZe = Zirs.
2. ----ssss damokidebulebis aGmniSvneli afiqsi (fleqsia),
igi fuZis gareSea, fuZes daerTvis.
1. cxenosan _ sagnobrivi mniSvnelobis matare-
beli nawili anu fuZe; es fuZe
nawarmoebia: martiv fuZisagan c x e n
mniSvnelobis mcvlel o s a n afiqsis
mimatebiT; aq sitKvis fuZe da sitKvis
Ziri erTmaneTs ar faravs: fuZe = Zirs
+ mniSvnelobis mcvleli afiqsi.
2. ----ssss damokidebulebis aGmniSvneli afiqsi (fleq-
sia) igi fuZes daerTvis.
martivi fuZe (Ziri) da damokidebulebis aGmniSvneli afiqsi
gvaqvs agreTve zemoxsenebul magaliTebSi: k a c - i, s v a n - i, m a n -
d i l - i ... xolo sitKvebSi: s v a n e T - i, m a n d i l o s a n - i ... fu-
Ze nawarmoebia, damokidebulebis aGmniSvneli afiqsi am fuZes emate-
ba... egeve iTqmis iseTi sitKvebis Sesaxeb, rogoricaa: studentoba,
saqarTvelo, oGond aq damokidebulebis aGmniSvneli afiqsebi ar
gagvaCnia, ar gagvaCnia, roca es sitKvebi saxelobiTs brunvaSia, sxva
brunvebSi am mxriv gansxvaveba ukve aGar iqneba am sitKvebsa da sxva
zemoT moKvanil sitKvebs Soris: svaneT-s, mandilosan-s... studento-
1 fuZeSi Sedis is, rac Tavis bunebiT fuZes upirdapirdeba: es
didmniSvnelovani faqtia sitKvis agebulebis TvalsazrisiT. 2 is, rac amjamad martiv fuZed gvevlineba, istoriulad SeiZleba
nawarmoebi KofiliKo (ix qvemoT).
cxens
:
cxenosans
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
176
ba-s, saqarTvelo-s...
amas ori ram unda davumatoT:
1. fuZe Cven ganvsazGvreT, rogorc sitKvis iseTi nawili, ro-
melic sagnobrivi mniSvnelobis matarebelia, rogorc iseTi nawili,
romelic miuTiTebs garkveuls obieqtur monacemebze. sitKvaSi
c x e n o s a n i fuZed SeiZleba c x e n - ic gamoacxados vinmem: esec
aki miuTiTebs garkveuls obieqturs monacemebze; maSasadame,
`c x e n ~ aris fuZeo; c x e n - , ra Tqma unda, fuZea, magram es aris
fuZe ara sitKvisa `c x e n o s a n i ~, aramed sitKvisa `c x e n i ~. ami-
tom, roca fuZes veZebT, KovelTvis unda gvaxsovdes r o m e l i
s i t K v i s fuZes veZebT: cxenosani-s fuZe iqneba is nawili, rome-
lic `cxenian kacs~ miuTiTebs (da ara Koveli nawili, romelic rai-
me obieqturs monacemze miuTiTebs).
2. fuZiseuli da arafuZiseuli nawili Cven gamovKaviT
s i t K v i s m n i S v n e l o b i s analizze daKrdnobiT: afiqsebis
daxasiaTeba-kvalifikaciac movaxdineT im d a n i S n u l e b i s mixed-
viT, romelic maT aqvT, im rolis mixedviT, romelsac isini asru-
leben. amgvarad Kvelgan amosavali iKo f u n q c i a im enobrivi mo-
nacemisa, romelsac Cven vaanalizebT, es sruliad bunebrivi da Si-
naganad aucilebelia: pirvels ganakveTSi naCvenebi iKo, rom enas,
rogorc ideologiur monacems, niSnadoba axasiaTebs; ena pirobiTi
niSnebisagan Sedgeba. niSnis Seswavla ki gulisxmobs imis gaTvalis-
winebas, risi niSania esa Tu is enobrivi monacemi, sxvanairad rom
vTqvaT, rogoria funqcia am monacemisa, rogorc niSnis.
fufufufuZeZeZeZeSi CaSi CaSi CaSi Caqsoqsoqsoqsovivivivili coli coli coli cocxacxacxacxali sali sali sali saxe xe xe xe ((((sasasasagnis dagnis dagnis dagnis damamamamaxaxaxaxasisisisiaaaaTeTeTeTebebebebelililili).).).).
rogorc vnaxeT, sitKvaSi fuZea sagnobrivi mniSvnelobis matarebe-
li. amasTan erTi axali momentia dakavSirebuli. aviGoT sitKva
`T o r m e t i ~. am sitKvis realuri, ricxviTi, mniSvneloba davas ar
gamoiwvevs maT Soris, visac qarTuli gaegeba: vitKviT am bgerebs da
Kvelam viciT, romel ricxvze, ra odenobazea saubari.
magram ra aris `Tormeti~, ratom ewodeba qarTulad am
ricxvs swored es saxeli? amjamad amis Tqma arc Tu advilia, magram
sakmarisia movigonoT, rom Zv. qarTulSi `Tormeti~ ki ara gvaqvs,
aramed `aTormeti~ rom naTeli gaxdeba, ris Tqma undodaT, rode-
sac am ricxvs, 12-s `aTormet-s~ uwodeben:
`a T T o r m e t ~ _ aT-or-met, _ e. i. a T z e o r i T m e t i:
12 aris ricxvi, romelic udris 10+2... am ricxvis saxeli ganmarto-
ebiT ar idga: msgavsadvea agebuli: TerTmeti (Zv. qarT.: aTerTmeti),
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
177
cameti (Zv. qarT.: aTsammeti); ToTxmeti (Zv; qarT.: aToTxmeti), Tu-
Txmeti (Zv. qarT.: aTxuTmeti), Teqvsmeti (Zv. qarT.: aTeqvsmeti)
Cvidmeti (Zv. qarT.: aTSvidmeti), Tvrameti (Zv. qarT.: aTrvameti),
cxrameti (Zv. qarT.: aTcxrameti).
Kvelgan axali ricxvi Sedarebulia aTs, da saxelwodeba miu-
TiTebs ramdeniTaa is meti aTze... ricxvis saxelwodeba `ubralo~
saxeli ki ar aris aramed aGwera- d a x a s i a T e b a a x a l i
o d e n o b i s a : aTTan Sedareba saSualebaa axali ricxvis d a s a -
x a s i a T e b l a d .
Tavdapirvelad, cxadia, `aTormet~-Si naTlad igrZnoboda sami
fuZe (aTi, ori, meti), romelTagan TiToeuls garkveuli mniSvnelo-
ba hqonda: samive erTad mTels SesitKvebas udrida da amgvarad
axals ricxviT odenobas aGniSnavda.
droTa viTarebaSi es sami fuZe gaermTlianda, masSi Semavali
erTeulebi (aTi, ori, meti) gafermkrTalden, cal-calke es Semadge-
neli erTeulebi ukve aGar igrZnobian, `aTormeti~ u S u a l o d ,
m a r t i v a d miuTiTebs saTanado ricxvze iseve, rogorc amjamad
sitKvebi `kaci~, `qva~, `wKali~ miuTiTeben saTanado obieqtebze...
cocxali, xatovani gamoTqva _ `aTze oriT meti~ utKv erTian
sitKvad iqca. sanam masSi `aTi~ cocxlobda, Tavkiduri `a~ SeuZle-
beli iKo, rom dakarguliKo: `aTi~ u-aaaa-nod aTi aGar aris! mas
Semdeg, rac `aTi~, `ori~, `meti~ sitKvebis Segneba gaqra, Tavkiduri
`a~-s movardnac SesaZlebeli Seiqna. amis Semdeg zoggan (aTsameti,
aTxuTmeti aTSvidmeti, aTcxrameti) sxva cvlilebebisTvisac farTo
SesaZlebloba daibada (amis Sesaxeb ix. amave ganakveSi qvemoT).
aucilebeli iKo Tu ara 12 warmoedginaT, rogorc 10+2? ra
Tqma unda, ara: 12=10+2 anda: 6 X 2 anda 20 - 8 anda 24 : 2 da mra-
vali sxva. e r T s a d a i m a v e S e d e g s s x v a d a s x v a g v a -
r a d m i v i G e b T. SesaZlebloba mravalgvaria; maTgan qarTulma
sametKvelo azrovnebam pirveli gza airCia; es sruliad bunebrivia,
Tu movigonebT, rom adamianis axlad fexadgmuli azrovneba taatiT
midioda win da rCeobda umartives gzas, gzas mimatebisa (da ara
gamoklebisa an gamravlebisa da miT ufro gaKofisa)...1
rusuli `dvenadcat~ imave safuZvelzea agebuli, rogorc qar-
Tuli `aTormeti~ (aras vambob megr. viTojir-is Sesaxeb _ viT-
dojiri = aT da ori, svan. �eSd�ori = aT ori...), magram sxvagvar
1 ricxvTa saxelwodeba sxvadasxva enaSi gviCvenebs, rom 20-is farglebSi
winsvla TvlaSi Kvelgan am gziT ar miimarTeboda.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
178
mdgomareobas wavawKdebiT 60-is rusuli da qarTuli saxelwodeba
rom SevadaroT erTmaneTs: `Sestdesiat~ niSnavs 6 X 10, `samoci~: 3
X 20: S e d e g i e r T i d a i g i v e a, p r o c e s i s x v a d a s x v a.
is, rac ricxvis Sesaxeb vTqviT, SeiZleba ganvazogadoT: erTi
da igive obieqturi monacemi SeiZleba sxvadasxvagvarad iqnes gansa-
xierebuli, sxvadasxva c o c x a l i s a x e S e i Z l e b a d a e d o s
s a f u Z v l a d a x a l i s i t K v i s w a r m o q m n a s. es erTi
mxarea sakiTxisa. ufro arsebiTia meore: cocxali saxe e r T g v a r i
s a f u Z v e l i a, romelic cxadKofs, ra hqondaT mxedvelobaSi, ro-
ca ama Tu im obieqtur monacems ama Tu im saxels arqmevdnen; sa-
xeldebis momentSi es safuZveli aucilebelia, Semdeg ki igi ukve
aGar aris sayiro; damxmare, Suamavali cocxali saxe uferuldeba
ikargeba, c o c x a l i s i t K v a u t K v pirobiT niSnad iqceva.
oriode magaliTi amis sailustraciod.
Kvelam viciT rasac niSnavs `rveuli~, magram Kvelam ar icis
albaT, rom es sitKva nawarmoebia iseve, rogorc `aTeuli~ (`aTeu-
li kvercxi~...), `sameuli~ (`wKaldidobasTan sabrZolvelad airCies
sameuli~): `aTeuli~ aTi erTeulisaganaa Semdgari, `sameuli~ sami
pirisagan Semdgar komisias gulisxmobs... `rveuli~ rva furclisagan
Semdgar konas niSnavda Tavis droze. mgoni, axlandeli rveulic
`rveulia~ e. i. furclisagan Sedgeba, magram, ra Tqma unda, Kovel-
Tvis ara, mag. (saerTo rveuli). am ramodenime wlis winaT ki rveu-
li aTfurcliani da Tormetfurcliani iKo Cveulebrivad... amisda
miuxedavad maT `rveuls~ (e. i. rva furclis Semcvels) veZaxdiT da
es aravis gveCoTireboda.
ratom? imitom rom `r v e u l i ~ amjamad u t K v i s a x e -
l i a , r v a s i s a r u k a v S i r d e b a C v e n s s a m e t K v e -
l o a z r o v n e b a S i . Tavis droze ki saTanado saxels `rveuli~
rom daerqva, sitKvaSi mocemuli iKo s a g n i s r i c x v i T i d a -
x a s i a T e b a , sitKvaSi cocxlobda `rva~, ricxvis saxe...1 es saxe
gaqra; rveuli `rvians~ ukve ar niSnavs, is pirobiTi niSania saweri
qaGaldis garkveuli konisa, romelic SeiZleba Seicavdes rva fur-
celsac da gacilebiT metsac (SeiZleba naklebsac).
aseve: `sneuli~ miGebulia `sen-eul~-isagan da niSnavs `senians~
seniT SepKrobils. `zurgieli~ garkveuli Tevzis zurgis anayeria,
`xramuli~ _ mdinare xramSi (qciaSi) dayerili Tevzia... erTs Se-
1 Zv. qarTulSi `rveuli~ marTlac 8 furclian konas niSnavda.
xelnawerebis gverdebze aGniSnavdnen rveulTa ricxvs, e. i. saTvalavi hqonda Kovel merve furcels.
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
179
mTxvevaSi Tevzis saxeli migviTiTebs, ra nayeria is, meore SemTxveva-
Si, ra mdinaris Tevzia... ubralo dakvirvebaa sayiro, rom es gasage-
bi gaxdes.
arc Tu iseTi sitKvebis gamococxlebaa Zneli, rogoricaa `ga-
afTrebuli~, `gafiTrebuli~, `gayianurebuli~... gaafTrebuli _
afTrad qceuls niSnavs (Seadare: gamxecebuli, gamgelebuli). amja-
mad afTris warmodgena aq daCrdiluli Cans (Tu mTlad ar aris
dakarguli). xSirad `gaafTrebulio~ weren; es ar moxdeboda, rom
`afTari~ agondebodes am sitKvis mTqmelsa da damwers...
`gafiTrebuli~ _ fiTris ferisad qceuls niSnavs, amjamad sa-
erTod ferdakarguls aGniSnavs... `gayianureba~ xom yianuris xmasa-
viT grZlad, gabmulao, gauTaveblad risame keTebas niSnavs. magram
vin fiqrobs axla `yianurze~, roca `saqmis gayianurobaze~ Civis?!
bgeraTa kompleqsi uSualod aGniSnavs saTanado movlenas da yianu-
ris c o c x a l i s a x e Suamavlad sayiro aGar aris.
Kvela am SemTxvevebSi daCrdiluli c o c x a l i s a x i s ga-
cocxleba advili saqmea. magram amas ver vitKviT Tundac iseTi
sitKvis Sesaxeb, rogoricaa `mcxovani~ (`mcxovani moGvawe~...). amja-
mad es sitKva pativiscemis grZnobas ufro gamoxatavs vinem garkve-
ul Sinaarss. sitKvis mniSvnelobis obieqtur mxares Tu daveZaleT,
SeiZleba `damsaxurebuli~ miviGoT. araviTari cocxali saxe aq ara
Cans. iKo ki aseTi ram aqac: mxce1 (mƒce) Zv. qarTulSi `yaGara~-s
niSnavda, `mxcovani~ (mƒcovani) iseve iKo nawarmoebi, rogorc `Kvavi-
lovani~ da niSnavda `yaGarosans~ (Tu SeiZeleba ase iTqvas).
`mxcovani~-s viTareba qarTuli enis istoriis waSvelebiT ir-
kveva. mravals SemTxvevaSi es ar kmaroda. sitKvaSi damarxuli c o -
c x a l i s a x i s Z i e b a moiTxovs Sedarebas monaTesave enis (Tu
enebis) masalebTan. aq rTuli samecniero aparatia sayiro, rom mi-
zans mivaGwioT. amis Sesaxeb ufro dawvrilebiT saubari gveqneba
mecxre ganakveTSi. iq ar aGvniSnavT, rom aseTi Ziebis Sedegad, maga-
liTad, gamoirkva, rom `naxSiri~ Tavdapirvelad `nawvs~ niSnavda
`wvis~ _ *** saxe edva am sitKvas safuZvlad.
Tqmuli, vfiqrobT, sakmarisia imis naTelsaKofad, rom sitKva-
Si zemoxsenebulTa garda axali momentic irkveva: esaa is c o c x a -
l i s a x e , romelic sitKvaSia Camarxuli da romelic sitKviT
aGniSnuli s a g n i s raime mxriv d a x a s i a T e b a s warmoadgens...
1 aqidan Cans, rom `mcxovani~ ki ar unda iKos, rogorc xSirad weren,
aramed `mxcovani~. garda `mxcovani~ xanSi Sesulis epiTetad Tu gamodgeba, Torem axalgazrdisaTvis ara, ragind damsaxurebulic ar unda iKos igi.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
180
misi Zieba uaGresad saintereso da mravalmxriv mniSvnelovania, pir-
vel Kovlisa azrovnebis istoriis TvalsazrisiT. oGond am saxis
daZebna-aGdgena imdenadve Zneli da saxifaToa, ramdenadac mimzidve-
li da sagulisxmo. enaTmecnieruli azrovnebis istoria savsea ku-
riozuli SecdomebiT, romlebic am saxeebis Ziebisas iKo daSvebuli,
roca Zieba mkvidr meTodologiur safuZvlebs iKo moklebuli da
mdidaria brwKinvale SedegebiT, roca es Zieba mecnierulad mkvidr
niadagze iKo daKenebuli (dawvrilebiT _ mecxre ganakveTSi).
sitKvis mniSsitKvis mniSsitKvis mniSsitKvis mniSvnevnevnevnelolololoba icba icba icba icvlevlevlevleba isba isba isba istotototoririririuuuuladladladlad, , , , kukukukuTxur metKveTxur metKveTxur metKveTxur metKve----
lelelelebabababaSiSiSiSi, , , , konkonkonkontttteqeqeqeqststststSiSiSiSi.... ara erTxel gvaqvs aGniSnuli, rom sitKvaSi
fuZea sagnobrivi mniSvnelobis matarebeli: kac-, cxen-, Kvavil-,
wKal-, da sxva miuTiTeben garkveul obieqtur monacemze, garkveuli
mniSvnelobis mqone arian. es mniSvneloba istoriulad cvalebado-
bas ganicdis; amis Sesaxeb pirvel ganakveTSiac gvqonda saubari.
garda amisa erTsa da imave dros sxvadasxva kuTxeSi erTi da
igive sitKva SeiZleba miuTiTebdes sxvadasxva obieqtur monacemebze
(Jogi, magaliTad, dasavleT saqarTveloSi zogadi mniSvnelobis
sitKvaa, aGmosavleT saqarTveloSi mTaSi cxenis grovas hqvia).
TviT saliteraturo enaSic erTi da igive sitKva erTsa da
imave dros sxvadasxva obieqtur monacemebze SeiZleba miuTiTebdes
_ konteqstisda mixedviT (magaliTad, wveri: wveris moparsva, kal-
mis wveri... xeli: xeli CamomarTva... mSvenieri xeli aqvs e. i. lama-
zad wers...). amgvari sakiTxebi sitKvis mniSvnelobis garkvevasTan
arian Sinaganad dakavSirebuli.
emoemoemoemociciciciuuuuri ieri ieri ieri ieri sitKviri sitKviri sitKviri sitKvisasasasa. . . . mniSvnelobasTan aris dakavSirebu-
li agreTve emociuri ieris sakiTxi, romelic sitKvas Tan axlavs;
amis Sesaxeb zogadad saubari gvqonda pirvel ganakveTSi; ufro da-
wvrilebiT meaTe ganakveTSi gveqneba saubari. aq ki mxolod erTs ma-
galiTs davasaxelebT: `q a l i ~, `mandilosani~, `dedakaci~ obieqtu-
rad erTsa da imave monacemebze miuTiTeben. gansxvaveba maT Soris
mainc aris; gansxvavebas iwvevs emociuri ieri, romelic am sitKvebs
dahKveba: `dedakaci~ literaturuls sitKvierebaSi qalis biologi-
ur raobas gaxazavs (dedakaci _ mamakaci), `qali~ aseT niuanss mo-
klebulia. `mandilosani~ ki erTgvar pativiscemas gamoxatavs (Sdr.:
is qali Cem mezoblad cxovrobs _ is dedakaci Cem mezoblad cxov-
robs _ is mandilosani Cem mezoblad cxovrobs)... sitKvis bgesitKvis bgesitKvis bgesitKvis bgeririririTi mxaTi mxaTi mxaTi mxare da masre da masre da masre da masSi moSi moSi moSi momxdamxdamxdamxdari cvliri cvliri cvliri cvlilelelelebebebebebis mniSbis mniSbis mniSbis mniS----
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
181
vnevnevnevnelolololoba sitKviba sitKviba sitKviba sitKvis swos swos swos swori anari anari anari analilililizizizizisasasasaTvisTvisTvisTvis.... gauTvaliswinebuli gvaqvs
sitKvis erTi mxare, saxeldobr, bgeriTi. sitKva bgerebSi gadmoice-
ma. Cveni metKveleba bgeriTi metKvelebaa. metKvelebaSi Kvelaferi
ganicdis cvalebadobas, _ bgerac, ra Tqma unda. bgerebi, romelTac
esa Tu is ena iKenebs garkveuls sistemas qmnian. sxvadasxva enis bge-
riTi Sedgeniloba erTnairi ar aris (magaliTad: K, w, y, arc erTs
evropul enas ar gaaCnia). bgeraTa cvalebadoba sxvadasxva enaSi
sxvadasxvanairia. magram erTi ram saerToa Kvela enisaTvis: b g e -
r a T a c v a l e b a d o b a s i t K v i s m n i S v n e l o b i s T v a l -
s a z r i s i T K v e l g a n u a G r e s a d s a g u l i s x m o a. mis ga-
uTvaliswineblad bevri ram sruliad gaugebari iqneboda. gavarkvi-
oT es magaliTebze.
c x e n + o s a n = c x e n - o s a n - ( i ), SeadareT: t K a v = o s a n =
t K a - o s a n - ( i ): `vefxis tKaosani~. aravin itKvis `vefxis-tKavosa-
nio~. ratom? sad wavida vvvv? amis axsna mxolod bgeraTa urTierTo-
baSi unda veZioT: o-s win vvvv-m ver gaZlo, autaneli mezoblis
msxverpli gaxda.1
agreTve: sam _ sameuli, aT _ aTeuli.
sen _ unda gvqonoda: sen-euli (=seniani, avadmKofi) namdvi-
lad ki gvaqvs: `sneuli~: `sen~ _ fuZes daekarga e; brali miuZGvis
afiqss, romelic eeee-Ti (xmovniT) iwKeba (-eul-). e-s dakargva fuZes
saxes ucvlis. abrkolebs masSi `sen~ = fuZis cnobas.
aseTi Sedegi ufro xelSesaxebia ricxvTa saxelebis magaliTeb-
ze: iKo `aTerTmeti~, `aTormeti~, _ daikarga Tavkiduri aaaa, miviGeT
`TerTmeti~, `Tormeti~... sagangebo Ziebaa syiro, rogorc zemoT
vnaxeT, rom am sitKvebSi `aTi~ vipovoT: bgeriTma cvlilebam daabne-
la `aT~-is mniSvneloba.
amave niadagze `aTcxrameti~ iqca `cxramet~-ad: aaaa-s dakargvis
Semdeg Tavi moiKara erTad oTxma Tanxmovanma: T c x r ... a a a a-s dakar-
gvas moKva TTTT-s dakargvac: `aT~-isagan a G a r a f e r i d a r C a . rom
ar gvqondes: `TerTmeti, Tormeti, ToTxmeti~..., rom ar iKos Sena-
xuli Zv. qarTulis `aTerTmeti, aTormeti, aToTxmeti... aTcxrame-
ti~ _ Tanamedrove `cxrametSi~ `aT~-i rom iKo, sakmaod Zneli da-
samtkicebeli iqneboda...
nawilobriv egeve moxda `xuTmet~-Sic: `aT~-is niSanwKali aq
arsad Cans. magram sxva variantebic gvaqvs sadac TTTT Semonaxulia:
1 ratom aris es mezobloba autaneli, ganmartebuli iqneba momdevno
ganakveTSi.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
182
`TxuTmet~ (Sekvecili `aTxuTmeti~) da `TuTxmeti~ (Kvelaze gavrce-
lebuli!), _ miGebulia igi `TxuTmet~-isagan `x~-s gadasmiT: aTxuT-
meti → T x uuuu T m e t i → T u TTTT x m e t i ...
`TuTxmet~-Si `aT~-is naSTi _ TTTT Semonaxulia, magram xxxx-s gada-
smis gamo sitKvas ise aqvs Secvlili saxe, rom arc `aT~ SeimCneva da
arc `xuT~...
`cameti~ miGebulia `aTsammet~-isagan, `Cvidmeti~ _ aTSvid-
met~-isagan; rogorc vxedavT, `aT~-i arsad Cans: gamqrala, rogorc
aaaa, ise TTTT, _ pirveli ukvalod, meores ki _ kvali dautovebia, `came-
ti~ miGebulia `Tsammet~-isagan (TsTsTsTs → c), `Cvidmeti~ miGebulia
`TSvidmet~-isagan (TSTSTSTS → C): TTTT SeewKo erTs SemTxvevaSi ssss-s, meore
SemTxvevaSi _ SSSS-s, miviGeT cccc (cameti) da CCCC (Cvidmeti): amnairad sam~
(aTsammeti) iqca `camcamcamcam~-ad, `Svid~ (aTSvidmeti) iqca `CvidCvidCvidCvid~-ad...
am martivi SemTxvevebidanac ki unda iKos cxadi, rogor SeiZ-
leba Seicvalos sitKvis garegnoba bgeraTa cvalebadobis niadagze
da rogor rTuldeba amis gamo sitKvis winandeli mniSvneloba _
Sedgenilobis amocnoba.
memememecnicnicnicnieeeerurururuli grali grali grali gramamamamatitititikis kis kis kis ((((enaTenaTenaTenaTmecmecmecmecninininieeeererererebisbisbisbis) ) ) ) dardardardargegegegebibibibi.... 1.
sitKvis bgeriTi mxare, 2. damokidebulebis aGmniSvneli afiqsebi, 3.
mniSvnelobis mcvleli afiqsebi, 4. cocxali saxe, romelic odesGac
fuZeSi iKo Caqsovili da (sitKviT aGniSnuli) sagnis daxasiaTebas
warmoadgenda, 5. mniSvneloba fuZisa (ra obieqtur monacemzec miu-
TiTebs igi) da 6. emociuri ieri, romelic sitKvas axlavs (subieq-
turi momenti sitKvaSi) _ ai Kvela is mxare romelTa gaTvaliswi-
neba sitKvaSi m e c n i e r u l i g r a m a t i k i s amocanas Seadgens.
es amocana rogorc vxedavT, rTulia, Tvalsazrisi mravalferovani,
magram am mravalferovnebaSi saorentaciod rCeba sitKvis ama Tu im
momentis f u n q c i a, misi r o l i, rogorc niSnis. erTad erTs
gamonakliss TiTqos bgeriTi mxaris Seswavla warmoadgens, magram es
mxolod erTis SexedviT: saboloo angariSSi sitKvis am mxaris Se-
swavla miznad isaxavs gagviadvilos s i t K v i s m n i S v n e l o b a -
S i, s i t K v i s S e d g e n i l o b a S i sworad garkveva da am mxriv
igi gzis maCvenebelia iq, sadac uamisod gzis gagneba SeuZlebeli
iqneboda.
s i t K v i s b g e r i T s m x a r e s S e i s w a v l i s f o n e -
t i k a (berZ. sitKvidan he fone `bgera~). fonetikis sagania bgeriTi
sinamdvile, rogorc sitKvis, ise sxva enobrivi monacemebisa: ra bge-
rebi gaaCnia ama Tu im enas. bgeraTa ranairi Jgufebia damaxasiaTebe-
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
183
li enisTvis, rogor cvalebadobas ganicdian bgerebi, rogoria max-
vili da sad aris is moTavsebuli, sitKvis romels marcvalze da
sxvadasxva. ai sakiTxTa wKeba, romelTa garkveva fonetikuri Ziebis
sagans Seadgens (dawvrilebiT _ mesame da Semdgoms ganakveTebSi).
d a m o k i d e b u l e b i s a G m n i S v n e l i a f i q s e b i m o -
r f o l o g i i s sagania (berZ. sitKvebidan: `he morfe~, `saxe~,
`forma~ da `ho logos~ `sitKva~, `swavleba~ (Sdr.: biologia geo-
logia, sociologia, sadac _ `logia~ _ moZGvreba f o r m i s Sesa-
xeb.
f u Z i s m n i S v n e l o b a s (raze miuTiTebs fuZe, anu ro-
goria sitKvis sagnobrivi mniSvneloba) swavlobs semasiologia anu
semantika (ber sitKvidan `he sema~ _ `niSani~) _ `moZGvreba m n i S -
v n e l o b i s ~ Sesaxeb.
e m o c i u r i i e r i (grZnobiTi elferi), r o m e l i c
s i t K v a s a x l a v s, mniSvnelobis ingredientia, Tumca stilTanac
kavSirSia, stilstikasac exeba (`stilistika~ _ moZGvreba stilis
Sesaxeb; `stilus~ laT. sitKvaa, niSnavs wawvetebul iaraGs gasan-
Tlul ficarze sawerad).1 c o c x a l i s a x e, romelic odesGac
f u Z e S i i K o C a q s o v i l i da sitKviT aGniSnul s a g n i s d a -
x a s i a T e b a s warmoadgenda, etimologiuri Ziebis saqmea. `etimo-
logia~ nawarmoebia berZ. sitKvebidan: `et�umos~ _ `yeSmariti~,
`namdvili~ da zemoxsenebuli `logia~: `etimologia~ _ moZGvreba
sitKvis namdvili, pirveladi mniSvnelobis Sesaxeb.
dagvrCa m n i S v n e l o b a T a mcvleli afiqsebi. maT ixilaven
morfologiaSi damokidebulebis aGmniSvnel afiqsebTan erTad: sa-
fuZveli amisaTvis is gaxlavT, rom erTnica da meorenic afiqsebs
warmoadgenen, afiqsebi TavisTavad s a g n o b r i v m n i S v n e l o -
b a s m o k l e b u l i a r i a n d a, m a S a s a d a m e, u p i r i s -
p i r d e b i a n f u Z e s, r o g o r c s a g n o b r i v i m n i S v n e -
l o b i s m a t a r e b e l s. afiqsebi Sesiwavleba morfologiaSi, fu-
Ze _ semasiologiaSi.
sakiTxis ase gadawKveta marTebuli iqneboda im SemTxvevaSi, se-
masiologia rom Seiswavlides mxolod martiv fuZes (Zirs). magram
semasiologia ar aris moZGvreba martiv fuZeTa (ZirTa) Sesaxeb: mi-
si sagania s a e r T o d f u Z e, rogorc sagnobrivi mniSvnelobis
matarebeli, _ f u Z e m a r t i v i c a d a n a w a r m o e b i c : na-
warmoebi fuZe ki mniSvnelobis mcvlel afiqsebs Seicavs (cxenoooosansansansan-,
1 rogor miiGo `stilma~ awindeli mniSvneloba ix. meaTe ganakveTSi.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
184
Kvaviloooovanvanvanvan, svaneTeTeTeT...)... ar SeiZleba SeviswavloT aseTi fuZe, Tu ar
SeviswavleT is, ramac is Seqmna martivi fuZidan, Tu ar Seviswav-
leT mniSvnelobis mcvleli afiqsic, pirukuc: mniSvnelobis mcvle-
li afiqsis Seswavla swored imis gamorkvevaSi mdgomareobs, rogor
cvlis is im fuZis mniSvnelobas, romelsac emateba.
amitomac: Zvel _ gramatikulsa da awindel formalistur
tradiciebs angariSi ver gaeweva, rogori Zlieric ar unda iKos es
tradicia: m n i S v n e l o b i s m c v l e l i a f i q s e b i u n d a
i q n e s g a n x i l u l i i m d a r g S i, r o m e l i c m n i S v n e -
l o b a s S e i s w a v l i s: m n i S v n e l o b i s m c v l e l i a f i q -
s e b i s e m a s i o l o g i i s (semantikis) s a g a n i a da a r a m o -
r f o l o g i i s.
aqedan mTeli rigi principuli xasiaTis daskvnebi gamomdinare-
obs; maTi gaTvaliswineba aq SeuZlebelia. aGvniSnavT mxolod, rom
amis gamo mecnierul gramatikis dargTa urTierToba arsebiT cvli-
lebebis winaSe dgeba. kerZod, morfologiisa da semsiologiis
mowKvetiloba erTmaneTisagan am gziT SeiZleba daiZlios.
mecnieruli gramatikis zemoxsenebuli dargebi (fonetika, mo-
rfologia, semasiologia, etimologia, stilistika) erTmaneTTan
myidro kavSirSi imKofebian: Secdoma iqneboda gvefiqra, rom es
dargebi erTmaneTs mowKvetil, gamxoloebul disciplinebs warmoad-
genen; maT Soris myidro Sinagani kavSiri arsebobs; zedmiwevniT
rom vTqvaT, es dargebi sxvadasxva TvalsazrisiT erTi da imave obi-
eqtis Seswavlis Sedegi ufroa, vinem damoukidebeli dargebi.
s i n t a q s i s s a g a n i. mecnieruli gramatikis dargTa So-
ris zemoT arsad Cans sintaqsi; es gamoiwvia im martivma garemoebam,
rom sxvadasxva dargebis ganmarteba zeviT mocemulia c a l k e
s i t K v i s analizTan dakavSirebiT. sintaqsis sagani calke sitKva
ki ar aris, aramed s i t K v a T a o r g a n i z a c i u l i e r T i a -
n o b a _ is, rasac TavSi SesitKveba vuwodeT. sintaqsi SesitKvebas
Seiswavlis; SesitKvebas Seiswavlis agreTve stilstika: erTica da
meorec garkveuli TvalsazrisiT (ix. merve da meaTe ganakveTebi).
f o n e t i k a, m o r f o l o g i a s e m a s i o l o g i a, e t i -
m o l o g i a, s i n t a q s i, s t i l i s t i k a _ ai is dargebi, rom-
lebic mcnierul gramatikaSi CamoKalibda sitKvisa da SesitKvebis
SeswavlasTan dakavSirebiT. maTgan Kvela Tanabrad rodia damuSave-
buli; gansakuTrebiT sustobs semasiologia da etimologia: sti-
listika ki, rogorc enaTmecnieruli disciplina axlac ar aris
gamosuli `organizaciis periodidan~, Jer kidev ara aqvs zustad ga-
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
185
rkveuli Tvalsazrisi da moqmedebis are.
Kvelaze damuSavebul dargebSic (fonetikasa, morfologiasa
da etimologiaSi) ara erTi principuli sakiTxia mougvarebeli.
m e c n i e r u l i g r a m a t i k a d a s a s k o l o t e q -
n i k u r i g r a m a t i k a. Kovelive amisda miuxedavad mecnieruli
gramatika arsebiTad gansxvavdeba e. w. saskolo teqnikuri gramati-
kisagan.1 daviwKoT maTi Sedareba Sedgenilobidan.
saskolo teqnikur gramatikaSi srulebiT ar moipoeboda sti-
listika, semasiologia da fonetika. stilistika istoriulad ri-
torikis dargad iTvleboda; amjamad igi poetikis sagansac warmoad-
gens. etimologiuri Zieba ZvelTaganve iSviaT interess iwvevda, mag-
ram sabednierod gramatikis farglebSi es Zieba ar Sedioda; sabed-
nierod mitom, rom xsenebuli etimologiuri Zieba fantaziis ukon-
trolo saqmianobis asparezs warmoadgenda da Cveulebrivad sitKva-
Ta SemTxveviT gaazrianebaSi mdgomareobda. etimologiuri Zieba me-
cnierul saqmed mxolod mas Semdeg iqca, rac gamomuSavda fonetika
(mecxramete saukuneSi) da SemTxveviTi gaazrianebis adgili obieq-
turi sazomis moxmarebam daiyira, saimedo sakontrolo saSualeba
daiZebna. rac Seexeba fonetikas, igic mTlianad mecxramete saukunis
ambavia. es saenaTmecniero dargi enis Seswavlisas istoriuli Tval-
sazrisis gamoKenebam Seqmna da istoriuli Tvalsazrisis realiza-
ciisaTvis Zlier berketad mogvevlina. ukve aGvniSneT, rom etimo-
logiurma Ziebam mxolod fonetikis SemweobiT moipova obieqturi
xasiaTi da goneba maxvilobis savarJiSo asparezidan mecnierul dis-
ciplinad iqca, amitom gadayarbebuli ar aris roca amboben: f o -
n e t i k a e n a T m e c n i e r e b i s a T v i s i g i v e a, r a c q i -
m i a b u n e b i s m e t K v e l e b i s T v i s a o.
fonetikis adgili saskolo gramatikebSi eyira msJelobas anba-
nisa da asoebis Sesaxeb. es erTis mxriT imis brali iKo, rom asos
(dawerils) da bgeras (gamoTqmuls) erTmaneTisagan ver arCevden
(zogi axlac ver arCevs!), meore mxriv ki imisa, rom gramatikis saga-
1 saskolo gramatikis Sesaxeb rom vlaparakoT, mxedvelobaSi gvaqvs is
teqnikuri disciplina, romelsac saukuneTa ganmavlobaSi `xelovneba~ (искусство) ewodeba; da romelic arc acxadebda pretenzias mecniereba KofiliKo. amitom aGvniSnavT mas saxelwodebiT `s a s k o l o t e q n i k u r i g r a m a t i k a~ TavisTavad cxadia, saskolo gramatika, ra moculobiTac iqneba masSi aGebuli enobrivi masala, unda iKos zustad mecnieruli. Tavis mxriv mecnieruli gramatika skolaSi praqtikas mowKvetili Teoria ki ar iqneba, aramed praqtikul amocanaTa gadawKvetisas saimedo xelmZGvneli da mkvidri dasaKrdeni.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
186
ni maSin Taviseburad hqondaT warmodgenili (ix. amave ganakveTSi
qvemoT).
Tanamedrove mecnieruli gramatkis morfologiisa da semasio-
logiis adgili saskolo gramatikaSi eyira `etimologias!~: etimo-
logia ganixilavda sitKvis mniSvnelobasac da e. w. formebsac (da-
mokidebulebis aGmniSvnelsa da fuZis mniSvnelobis mcvlel afiq-
sebs): sitKvis analizi zedapiruli iKo, TvalsazrisTa diferencia-
cias adgili ar qonda da mTeli dargi erTob primitiuli iKo. am
mxriv aGsaniSnavia, rom Kvela enaSi erTi da imave raodenobis
metKvelebis nawili dasturdeboda imisda miuxedavad, Tu ranairi
agebulebis ena iKo (amis Sesaxeb dawvrilebiT ix. meSvide ganakveT-
Si).
amgvarad: Tanamedrove mecnieruli gramatikis dargebs (fone-
tikas, morfologias, semasiologias, etimologias, sintaqss, sti-
listikas) upirdapirdeba saskolo teqnikuri gramatikis ori dar-
gi: etimologia da sintaqsi. ar unda daviviwKoT _ marTlwerac: es
praqtikuli gamoKenebiTi nawili saskolo gramatikis mesame orga-
nul nawils Seadgenda.
es araa SemTxveviTi; amaSi mjGavndeba arsebiTi principuli
gansxvaveba, romelic saskolo teqnikursa da mecnieruls gramatikas
Soris arsebobs _ gramatikis s a g n i s a, m i z a n - T v a l s a z r i -
s i s a d a m e T o d i s mxriv.
gramatika Seiqmna qr. win; or xalxs ekuTvnis aq pirveloba: in-
doelebsa da berZnebs. indoelebs ukve mexuTe saukuneSi qr. win da-
mTavrebuli gramatikuli sistema gaaCniaT. pirveli berZnuli grama-
tika ki Cndeba sami saukuniT ufro gvian, meore saukuneSi qr. win,
damoukideblad induri gramatikisagan. rogrc induri, ise berZnu-
li gramatika samwerlo enas Seiswavlis: erTs SemTxvevaSi Seswavlis
sagania Zv. induri, meoreSi _ Zv. berZnuli (klasikuri berZnuli).
Seswavlis sayiroeba dabada iman, rom cocxali metKveleba ganviTar-
da da Zveli saliteraturo ena gaugebari gaxda.
amgvarad pirveli gramatikebi s a m w e r l o e n i s g r a m a -
t i k e b i a. induri gramatika ganze darCa; evropis gramatikuli az-
rovneba berZnul sagramatiko sistemaze aGizarda. cnobilia, rom
berZnebi Kvela araberZnulad molaparakes `barbarosebs~ uwodebden.
cxadia, maTi metKveleba qedmaGali berZnis KuradGebis sagani ver
gaxdeboda da maTi enis SeswavliT berZeni Tavs ar Seiwuxebda. ami-
tomac evropis Zvelma samKarom berZnulis garda mxolod laTinuri
gramatika icis; r o m i s i m p e r i i s Z l i e r e b a s S e e -
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
187
s a t K v i s e b o d a l a T i n u r i e n i s g a v r c e l e b u l o b a .
meoTxe saukunidan qr. Semdeg aTi saukunis ganmavlobaSi mTels da-
savleTs evropaSi mxolod laTinuri enis gramatika iKo cnobili.
saSualo saukunis skolebSi am xnis ganmavlobaSi `gramatika~ niSnav-
da `laTinur gramatikas~, gramatikis swavla _ l a T i n u r i
g r a m a t i k i s s w a v l a s (rogorc cnobilia, im droindel sko-
lebSi sxva aramravalricxovan saganTa Soris gramatikas sapatio ad-
gili eyira).
magram laTinuri dasavleT evropis xalxTaTvis ar iKo mSob-
liuri ena (TviT italiaSic samwerlo laTinuri daSorebuli iKo
cocxal metKvelebas). ucxo enis Seswavla, _ laTinuris Seswavla,
_ aseT pirobebSi miznad isaxavda: eswavlebina mowafisTvis s w o -
r e d w e r a d a l a p a r a k i im enaze, romelic erTad erTi
samwerlo gabatonebuli ena iKo im xanebSi.
am pirobebSi Seiqmna gramatikis saKovelTaod cnobili gan-
sazGvreba: `gramatika aris xelovneba, romelic gvaswavlis sworad
werasa da laparaks~ (искусство правильно писать и говорить).
saSuali saukunis laTinuri gramatikis es Tvalsazrisi Zvalsa
da rbilSi gauJda sxva evropul enaTa gramatikebs, roca aseTebi
Seiqmna (daaxloebiT mexuTmete saukunidan).
ra aris saskolo gramatikis sagani? m x o l o d s a m w e r -
l o e n a. ra mizniT swavlobs is mas? mxolod imisTvis, rom daad-
ginos, r a a r i s s w o r i, m a r T e b u l i d a r a a r i s
u m a r T e b u l o, u k a n o n o s a l i t e r a t u r o e n i s
T v a l s a z r i s i T. ra aris da r o g o r u n d a i K o s? ai ki-
Txva, romelzedac saskolo gramatika pasuxis gacemas lamobs. aqedan
isic gamomdinareobs, rom saskolo gramatika saliteraturo enis
f a q t e b i s a G w e r i T kmaKofildeba, am faqtebis w a r s u -
l i s Z i e b a, f a q t e b i s a x s n a mis mizans ar Seadgens, erTi
sitKviT, i s t o r i u l i T v a l s a z r i s i misTvis ucxoa.
s a g a n i : samwerlo ena erTad erTi faseuli ena (cocxali
metKveleba GirsebiT saliteraturo enas ver Seedreba!); m i z a n -
T v a l s a z r i s i : ra aris swori, kanonieri, savaldebulo, ra _
ukanono da maSasadame, uarsaKofi; m e T o d i: aGwera saliteratu-
ro enis faqtebisa, isic calmxrivi da ZiriTadi miznis Sesabamisi _
ai saskolo teqnikuri gramatika. gana bunebrivi ar aris mis wiaGSi
`marTlwera~ iseTive sruluflebian dargad mogvevlinos, rogori-
caa etimologia da sintaqsi?!
saskolo teqnikuri gramatikis, erTis mxriT S e d g e n i l o -
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
188
b a s a (dargebi!) da, meore mxriT, m i z a n - T v a l s a z r i s s,
s a g n i s g a g e b a s a d a m e T o d s Soris myidro Sinagani kavSi-
ri arsebobs: Tvalsazrisi viwroa, meTodi primitiuli, Sinaarsi
(Sedgeniloba dargebis mixedviT) _ Garibi.
mecnieruli gramatikis Sedgeniloba ukve gaviTvaliswineT; mi-
si sagnisa, mizanTvalsazrisisa da meTodis Sesaxeb nawilobriv ukve
gvqonda saubari pirvel ganakveTSi; aq mxolod mokled movyriT; me-
cnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) ZiriTadi sagani cocxali
metKvelebaa: raoba enisa, kanonzomiereba misi ganviTarebisa bunebri-
vi saxiT cocxals metKvelebaSia mocemuli. saliteraturo ena did
mniSvnelovani k u l t u r u l i produqtia, magram s w o r e d
a m i t o m saliteraturo ena moklebulia am Tavisuflebas, rome-
lic cocxali metKvelebis ganviTarebas axasiaTebs. mecnieruli gra-
matika (enaTmecniereba) ganviTarebis ganvlili etapebis gaTvaliswi-
nebisas mimarTavs saliteraturo enas, magram saTanado monacemTa
interpretaciisas mxedvelobaSi iGebs saliteraturo enis zemoxse-
nebul Taviseburebas.
rac Seexeba Tvalsazrissa da meTods, ZiriTadia: r a m o -
v l e n e b i g v a q v s? r o g o r m i v i G e T i s, r a c g v a q v s?
r a t o m i K o g a n v i T a r e b a a s e T i T u i s e T i? cxadia, sa-
kiTxis ase dasmisas `ukonono~, `uarsaKofi~ faqti ar SeiZleba ar-
sebobdes: is rac `ukanono~-d da `umarTebulo~-d aris miCneuli sa-
literaturo enis TvalsazrisiT, enis kanonzomieri ganviTarebis
Sedegia, da enis raobisa da enis ganviTarebis kanonebis garkvevis
TvalsazrisiT uaGresad mniSvnelovani SeiZleba iKos.
rogors damokidebulebaSia mecnieruli gramatika (enaTmecnie-
reba) praqtikul sakiTxebTan, rogoricaa magaliTad, marTlweris
sakiTxi saliteraturo enaSi? rogorc aGvniSneT, is ar awesebs _
`ra unda iKos~, _ magram imis swori garkveviT `r a i K o ~ da
`r o g o r m i v i G e T i s, r a c g v a q v s~, kerZod salteratu-
ro enaSi, _ igi iZleva m k v i d r m e c n i e r u l s a f u Z v e l s
marTlweris sakiTxTa mosagvareblad: Teoriulad mkvidri mecnie-
ruli gramatika S e u d a r e b l i v u f r o s a i m e d o w i -
n a m Z G o l i a p r a q t i k i s a, vinem saskolo teqnikuri gramati-
ka Tavisi primitiuli TvalsazrisiTa da Kovel mxriv SezGuduli
SesaZleblobebiT.
___ . ___
am ganakveTSi warmodgenilia mecnieruli da saskolo teqniku-
ganakveTi II. mecnieruli gramatikis (enaTmecnierebis) dargebi...
189
ri gramatikis zogadi daxasiaTeba da mecnieruli gramatikis darg-
Ta bunebrivi Tanamimdevrobis sqema.
am sqemis Sesabamisad m o m d e v n o g a n a k v e T e b i m i -
e Z G v n e b a f o n e t i k a s, mas mihKveba morfologia, sintaqsi, se-
masiologia, etimologia da stilistika.
sakontrolo kiTxvebi:
1. ra aris fuZe? ra aris afiqsi? ra aris martivi (Ziri) da
nawarmoebi fuZe?
2. ra gansxvavebaa damokidebulebis aGmniSvnelsa da mniSvnelo-
bis mcvlel afiqss Soris? ra damokidebulebaSia erTi da
meore fuZesTan?
3. ra aris fonetikis sagani?
4. ra aris semasiologiis sagani?
5. ra aris morfologiis sagani?
6. ra aris etimologiis sagani?
7. ra aris sintaqsis sagani?
8. ras swavlobs stilistika?
9. ra gansxvavebaa praqtikul saskolosa da mecnierul grama-
tikas (enaTmecnierebas) Soris sagnis, mizan-Tvalsazrisisa,
meTodisa da agreTve Sedgenilobis (dargebi) Tvalsazri-
siT.
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika
190
ЛИНГВИСТИЧЕСКАЯ ПРОПЕДЕВТИКА И ОБЩАЯ
ФОНЕТИКА (вып. I-II)
∗
(РЕЗЮМЕ) "Цель лингвистической пропетевтики _ системно представить элемен-
ты языкознания так, как это возможно на современном этапе лингвистическо-го знания" (Арн. Чикобава).
Язык, являясь предметом языкознания, характеризуется как система расчлененных звуковых знаков, представляющая орудие мышления и средст-во общения. Объектом исследования являются следующие вопросы: язык и человек, исторические изменения языковой системы, объект научной грамма-тики, часть слова, являющаяся носителем предметного значения, аффиксы, изменяющие значение и зависимость слова, эмоциональная окраска слова и др. Выделяются отрасли научной грамматики: фонетика, морфология, синтак-сис, семасиология, стилистика.
В работе представлены те общие вопросы, которые возникают при лин-гвистическом анализе. Конкретные вопросы, связанные с классификацией языков и отраслями языкознания, предполагалось рассмотреть в последую-щих частях книги, но они в дальнейшем более не издавались (не удалось да-же обнаружить их).
∗ Резюме составил В. Шенгелиа.
saxelisa da zmnissaxelisa da zmnissaxelisa da zmnissaxelisa da zmnis analizis principebi analizis principebi analizis principebi analizis principebi qarTulSiqarTulSiqarTulSiqarTulSi
saxelTa bruneba da zmnaTa uGvlileba is minimumia, uromli-
sodac gramatikis elementebis dasistemebul codnaze laparaki ar
SeiZleba. Tu saxelTa brunebisa da zmnaTa uGvlilebis sakiTxebi
Jerovnad, saTanado sisruliT aris damuSavebuli, SeiZleba iTqvas,
rom gramatikuli codna mkvidr niadagzea daKenebuli.
ra sakiTxebze unda gaices pasuxi saxelisa da zmnis analizis
dros? ra TanmimdevrobiT unda iqnas dasmuli es sakiTxebi?
IIII.... sa sa sa saxexexexelis analis analis analis analilililizizizizi
saxelTa sruli analizi gulisxmobs saxelTa daxasiaTebas: a) brubrubrubrunenenenebis probis probis probis procecececesis sis sis sis TvalsazrisiT, b) fufufufuZis ageZis ageZis ageZis agebubububulelelelebabababa----SeSeSeSedgedgedgedgenininini----
lolololobis bis bis bis TvalsazrsiT da g) fufufufuZis mniSZis mniSZis mniSZis mniSvnevnevnevnelolololobisbisbisbis TvalsazrisiT.
a) saxeli brunebis procesis TvalsazrisiTsaxeli brunebis procesis TvalsazrisiTsaxeli brunebis procesis TvalsazrisiTsaxeli brunebis procesis TvalsazrisiT.... bruneba
cvlilebaa brunvasa da ricxvSi; amitom bruneba viciT, Tu viciT,
saxeli ra brunvasa da ricxvSia.
qarTulSi arsebiTad erTi brunebaa, e.i. Kvela saxeli erTna-
ir daboloebas dairTavs, rogorc mxoloobiTSi, ise mravlobiTSi: mravlobiToba fuZeSi aGiniSneba (amxanag-i: amxanag-eb-i).1
es erTi bruneba ramdenime variacias iZleva imisda mixedviT,
ranairia fuZe; fuZe qarTulSi an Tanxmovanze bolovdeba an xmovan-
ze. fufufufuZisZisZisZis daboloeba unda ganvasxvavoT mTeli sitKvissitKvissitKvissitKvis (saxelis)
daboloebisagan. qarTulSi Koveli sitKva (saxeli), adamianTa zoge-
1 brunvaTa daboloebebi mxoloobiTisagan gansxvavebulia Zveleburs
mravlobiTSi. am Zvelebur mravlobiTis zogierTi forma (gansakuTrebiT naTe-
saobiTi!) farTod aris gamoKenebuli Tanamedrove saliteraturo qarTulSi; magaliTad: muSa-TaTaTaTa klasi, sabyo-TaTaTaTa kavSiri, klas-TaTaTaTa brZola. da mravali
amgvari gamoTqmebi. garda amisa zogierTi sitKvebi mxolod Zveleburs mravlo-
biTs awarmoebs saliteraturo qarTulSi: Kvela _ Kvelani, is / igi _ isini /
igini; es _ eseni, man, aman, magan, iman _ maT, magaT, imaT,... amitom Zveleburi
mravlobiTis warmoeba ar SeiZleba mowafem ar icodes.
w e r i l e b i
192
irTi sakuTari saxelis gamoklebiT, xmovanze bolovdeba: wigni, ka-lami, fanqari, kedeli, saxli, veli, mindori, haeri, qveKana, Zma, da,
mze, mTvare, klde, tKe, koGo, soko, wKaro, kalo, bu, ZuZu, Kru,
cru...
amaTgan: a, e, o, u, bolokiduri xmovnebi fuZes ekuTvnis, fu-
Ziseulia, iiii----xmovani saxelobiTis daboloebaa; iiii-ze daboloebuli
sitKvebis fufufufuZeZeZeZe ki Tanxmovanze bolovdeba (wignnnn----,,,, kalammmm----,,,, fanqarrrr----,,,,
kedellll----...). iiii-ze daboloebuli fuZe qarTulma Tavisi mxolod erTi
icis (vi-n), sxva SemTxvevebi, sadac _ iiii _ fuZiseulia (Cai, tramvai,
pai... giorgi, akaki, aleqsi...), metwilad adamianTa saxelebi, ucxou-
ri warmoSobisaa, nasesxebia...
fuZis gamoKofis wesi: moTxrobiTs (an micemiTs) brunvaSi da-boloebis (-ma/-m... an/-s) mocilebis Semdeg viGebT fuZes: wign-ma, ka-lam-ma, saxl-ma,... giorgiiii----m, tramvaiiii-m, Zmaaaa-m, daaaa-m... kldeeee-m, tKeeee-m...
koGoooo-m, wKaroooo-m... buuuu-m, cruuuu-m...
Tu fuZe Tanxmovanze bolovdeba, brunvis niSnebi normaluris
saxiT aris warmodgenili; amasTanave Tu fuZe Tavis bgeriT Sedgeni-lobas SeubGalavad SeinarCunebs, brunebis procesi Kvelaze marti-
vi saxisa iqneba: f u Z e s r u l i s a x i T w a r m o g v i d g e b a ,
d a b o l o e b a c _ K o v e l g v a r i c v l i l e b i s g a r e S e .
nimuSi: saxl-i, saxl-ma, saxl-s, saxl-ad, saxl-is, saxl-iT...
saxl-eb-i, saxl-eb-ma, saxl-eb-s.
am martivi SemTxvevisagan gadaxvevas adgili aqvs ori mimarTu-
lebiT: an daboloebaa ucvleli da fuZe ganicdis cvlilebas (ak-
ldeba xmovani) anda piruku: fuZe ucvlelia, daboloeba ganicdis
cvlilebas (akldeba xmovani).
rogorc cnobilia, fuZis cvlileba imaSi mdgomareobs, rom
igi an ikumSeba an ikveceba anda ikumSeba da ikveceba erTsa da imave
dros: m i z e z i xmovniT dawKebuli daboloebaa anda mravlobiTo-
bis sufiqsi -eb. (naTesaob., moqmed., vneb. da eb-ian mravlobiTSi Kve-
la brunva).
TanTanTanTanxmoxmoxmoxmovanvanvanvanze daze daze daze dabobobobololololoeeeebubububulililili fuZe ikumikumikumikumSeSeSeSebabababa:::: ekargeba fuZis
SigniT ----aaaa, , , , ----eeee xmovani, _ ekargeba an vvvv-d usustdeba oooo:::: kalam-iiii...
kalm----adadadad... kalm-iTiTiTiT... kalm-ebebebeb-i ( mravlobiTis Kvela brunvaSi: kalm-e-
b-ma, kalm-eb-s... da sxv.).
kedel-i... kedl-ad, kedl-is, kedl-iT... kedl-eb-i (mravlobiTis
Kvela brunvaSi: kedl-eb-ma, kedl-eb-s... da sx.).
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
193
mindor-i... mindvr-ad, mindvr-is, mindvr-iT, mindvr-eb-i (mrav-
lobiTis Kvela brunvebSi: mindvr-eb-ma, mindvr-eb-s... da sxv.). xmoxmoxmoxmovanvanvanvanze daze daze daze dabobobobololololoeeeebubububuli fuli fuli fuli fuZe ikZe ikZe ikZe ikvevevevececececebabababa:::: ekargeba bolokiduri
-a, -e (Tu es -a, -e adamianTa saxelebisa da gvarebis daboloeba
araa): miwa... miw-is, miw-iT... miw-eb-i, miw-eb-ma, miw-eb-s da sxv.). klde... kld-is, kld-iT (mravlobiTSi ar ikveceba: klde-eb-i,
klde-eb-ma, klde-eb-s...).
xmovanze daboloebuli fuZe ikikikikvevevevececececeba ba ba ba da ikumikumikumikumSeSeSeSebabababa (xmovani
SigniTac ekargeba da boloSic): qveKana... qveKn-ad, qveKn-is, qveKn-iT... qveKn-eb-i, qveKn-eb-ma, qveKn-
eb-s...
----aaaa da ----eeee-ze daboloebuli adamianTa saxelebi da gvarebi, Tu
zogadi sitKvisagan ar aris nawarmoebi, ukvecad rCeba: Toma, aleq-
sandre... gegenava, puankare... aq daboloebis xmovani ar ikveceba (ix.
qvemoT). ukvecad rCeba agreTve mawarmoebeli ----aaaa:::: yriyina _ yriyi-
nas(i), katabalaxa _ katabalaxas(i)...
zogadi sitKvisagan nawarmoebi gvarebi ikveceba; es maSin, Tu gvari zogadi saxelisagan warmomdgara anda zogad saxels `Ze~-s da-
irTavs: giorgaZe, mebuke, menabde _ giorgaZis, mebukis, menabdis...
(Seadare: Ze _ Zis... menave _ menavis... meCeqme _ meCeqmis...).
oooo da uuuu-ze dadadadabobobobololololoeeeebubububuli fuli fuli fuli fuZeZeZeZeeeeebi arc ikbi arc ikbi arc ikbi arc ikvevevevececececeba da arc ba da arc ba da arc ba da arc
ikumikumikumikumSeSeSeSebabababa,,,, ucvlelad rCeba zogadi saxelica da adamianis saxelic,
samagierod brunvis niSani kargavs Tavkidur xmovans: wKaro... wKaro-s(i), wKaro-T(i)... andro... andro-s(i), andro-T(i)...
Kru... Krus(i), Kru-T(i)...1 dutu... dutu-ssss(i), dutu-T(i)...
`sasiamovnoa wKali wKarowKarowKarowKarosisisisi~ _ `vsvam wKaroswKaroswKaroswKaros wKals~ `wKaroswKaroswKaroswKaros~
orsave SemTxvevaSi naTesaobiTi brunvaa, magram mxolod pirvels Se-
mTxvevaSi (wKarosi) gansxvavdeba is micemiTisagan: `vsvam wKaroswKaroswKaroswKaros
wKals~ _ `vewafebi wKaroswKaroswKaroswKaros wKals~ _ da `vewafebi wKaroswKaroswKaroswKaros~. pirvel
or winadadebaSi `wKaros~ naTesaobiTs brunvaSia, ukanasknelSi _
micemiTSi: naTesaobiTi daemsgavsa micemiTs imitom, rom naTesaobi-Tis daboloebas (----isisisis) daekarga ----iiii da SegvrCa ----ssss, iseTive daboloeba,
rogorc micemiTSi.
aseve: `daiwva ToToToTomasmasmasmas saxli~ (visi saxli?) da `daewva ToToToTomasmasmasmas sa-
xli~ (daewva vis?); `Tomas~ saxels naTesaobiTSiac ----ssss aGmoaCnda da
micemiTSiac.
1 Zv. qarTulSi aq daboloeba ucvlelad rCeboda: wKaro-�s, Kru-�s...
w e r i l e b i
194
garCeva movaxerxeT; axsna gvyirdeba; a m i s a T v i s k i f u Z i s
T v i s e b a a g a s a T v a l i s w i n e b e l i: x m o v a n z ea f u Z e
d a b o l o e b u l i T u T a n x m o v a n z e; T u x m o v a n z e a,
r a x m o v a n z e? i k v e c e b a T u a r a e s x m o v a n i? Tu p i -
r i q i T, T v i T o n r C e b a d a d a b o l o e b i s x m o v a n s
k v e c s...
fuZisa da daboloebis urTierTobis codna da fuZis Sekum-
Sva-Sekvecis gaTvaliswineba sayiroa sxva mxrivac; SekumSva-Sekveca
fonetikuri procesebia; Cveulebrivad amaT mxedvelobaSi ar iGeben,
roca fuZes gamoKofen xolme; amitom xdeba xolme rom `miwa, klde,
saxre~... da amgvar bolokvecad saxelebSi fuZed SecTomiT miaCniaT
miw-, kld-, saxr-: e. i. is nawili, romelic Kvela brunvaSi ucvle-
lad aris Semonaxuli... magram ase rom vimsJeloT: `qveKana, qarxana~ da amgvar sitKvaTa fuZe `qveKn~, `qarxn~, iqneboda... amitom fuZis
gamosaKofad moTxrobiTia (da micemiTi) aGebuli, aq fuZe dabolo-
ebis zegavleniT araviTar cvlilebas ar ganicdis, SeubGalavad
aris mocemuli...
dadadadaskvnaskvnaskvnaskvna:::: brunebis procesis TvalsazrisiT saxelis daxasiaTe-
bisas unda gairkves:
a) rogori
fuZea
Tanxmovanze
daboloebuli
xmovanze
daboloebuli
ukumSavi
kumSvadi (a, e, o)
ukveci (o, u; i nasesx. sax.; a, adamianTa saxel., mawarm. a)
kvecadi (a, e; e mxolod mxoloobiTSi
b) romeli
ricxvia
mxoloobiTi
mravlobiTi
axali (-eb) warmoebisa
Zveleburad nawarmoebi (-n/-Ta-)
g) romeli brunvaa...
b) saxeli fufufufuZis ageZis ageZis ageZis agebubububulelelelebabababa----SeSeSeSedgedgedgedgeninininilolololobis Tvalbis Tvalbis Tvalbis TvalsazsazsazsazririririsiTsiTsiTsiT. . . . sa-
xeli davaxasiaTeT brunebis procesis TvalsazrisiT; aman gamoiwvia fuZis daxasiaTeba bolokiduri bgeris mixedviT; fuZis Seswavla
amiT ar unda mTavrdebodes. Semdgomi sakiTxia fuZis agebuleba-Se-
dgenilobis sakiTxi.
fuZe SeiZleba iKos: a) marmarmarmartitititivivivivi:::: fuZeSi afiqsebi da axali fuZe ar gamoiKofa. fu-
Ze ar iSleba, fuZe udris Zirs (kac, kedel, amxanag, klde...).
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
195
b) nanananawarwarwarwarmomomomoeeeebibibibi:::: fuZeSi gamoiKofa axali fuZe da mawarmoebeli
afiqsebi; es axali fuZe SeiZleba iKos martivi an Tavis mxriv nawar-
moebi: sakace: sa-kac-e; sneul: s(e)n-eul...
sasaklao: sa-sakla(v)-o: saklav-ic nawarmoebia sa-klav: g) rTurTurTurTulililili:::: (kompoziti) fuZe Sedgeba erTze meti (ori, sami...)
martivi an nawarmoebi fuZisa da afiqsebisagan: lom-kac... col-Svi-
li... Tavgasuli... Tav-qud-mogleJili...
aq sasurvelia, gairkves: ras niSnavda fuZe warmoebamdis da rogor ecvala mniSvneloba axali fuZis warmoebisas (cxen: cxen-
osan-i... mama: mamul-i... xar: me-xr-e... gmir: gmir-ob-a... dGe: dGe-oba. amiT sitKvis mniSvnelobac KuradGebis centrSi dadgeba, mniSvnelo-
bis cvlac saintereso movlenebs gagvirkvevs... da saxelis analizs
sainteresos gaxdis.
g) amiT gadavdivarT fufufufuZis mniSZis mniSZis mniSZis mniSvnevnevnevnelolololobis sabis sabis sabis sakikikikiTxTxTxTxzezezeze,,,, ukeT rom
vTqvaT, fuZeTa klasifikaciaze mniSvnelobis TvalsazrisiT. es sa-
kmaod rTuli saqmea, masTan naklebad damuSavebuli. mainc SeiZleba
mieqces KuradGeba sakiTxs: mniSvnelobaTa ra klass ekuTvnis esa Tu
is saxeli, ras aGniSnavs igi: sagans (konkretuls, ganKenebuls), Tvi-
sebas mis matarebel saganTan kavSirSi (w i T e l i dafa), Tu amgvar
saganTan kavSiris gareSe (siwiTle, silamaze...), ricxvs (asi, aTa-
si...), moqmedeba-mdgomareobas moqmed saganTan kavSiris gareSe (keTe-
ba, wera, dgoma...), kiTxvas (vin? romeli?...).
saxelis daxasiaTeba, fuZis mniSvnelobis TvalsazrisiT, auci-
lebelia imitom, rom m S o b l i u r i e n i s S e s w a v l i s a s se-
masiologias (moZGvrebas mniSvnelobis Sesaxeb) sagangebod ar gadi-
an; mniSvnelobaTa analizis gareSe ki stilis sakiTxebis mowesrige-
ba SeuZlebelia.
saxelTa analizisaTvis zemoxsenebul sakiTxTa garkveva sakma-
risi iqneboda, rom saqmis viTarebas qarTuli enis ori Tavisebure-
ba ar arTulebdes; mxedvelobaSi gvaqvs Tandebulis darTva da
msazGvrelis sazGvrulTan erTad bruneba.
TanTanTanTandedededebubububulis dalis dalis dalis darTvarTvarTvarTva
cnobilia, rom evropul enaTa windebulis adgils qarTulSi
iyers Tandebuli (послелог): es Tandebulebi erTvian saxelebs ama
Tu im brunvaSi da zogJer ise ucvlian xolme sitKvas saxes, rom
brunvis amocnoba yirs; xdeba isic, rom Tandebuli TiTonac ganic-
w e r i l e b i
196
dis cvlilebas brunvaze darTvisas.
amxanagisTvis, amxanagisken, amxanagisgan... gamyvirvale agebule-
bisaa: martivad daiSleba brunvad da Tandebulad: amxanagis-Tvis,
amxanagis-ken, amxanagis-gan...
magram: qalaqSi, qalaqze, qalaqamdis... advilad SeiKvans Se-
cTomaSi mowafes, Tu is daemKareba ----SiSiSiSi, , , , ----zezezeze, , , , ----mdismdismdismdis nawilakebis
(Tandebulebis) mocilebis Semdeg darCenil nawilebs da angariSs
ar gauwevs Tandebulis darTvisas momxdar cvlilebas.
`qalaqidan, soflidan, wignidan~ da maggvarebSi ki mowafe
verc Tandebuls miakvlevs da verc saxelis daboloebas, radganac
Tandebulma daboloebas ucvala saxe da Secvlilma daboloebam
Tandebulis pirvandeli garegnobis cvla gansazGvra da igi ucnobi
gaxada: qalaqidan < qalaqid-gan < qalaqiT-gan...
gamocdileba gvarwmunebs, rom mowafe, romelic brunebaSi ri-
gianad erkveva, Tandebulian brunvebs Tavs ver arTmevs.
rusulSi aseT rames adgili ara aqvs: `qalaqidan _ из города,
ZmisTvis для брата, (vlaparakob) Zmaze _ (говорю) о брате~... windebu-
liT marTuli brunvis amocnoba rusulSi iseve advilia, rogorc
uwindebulosi. qarTulSi ki momomomowawawawafem brufem brufem brufem bruneneneneba Jer kiba Jer kiba Jer kiba Jer kidev ar icisdev ar icisdev ar icisdev ar icis, , , , Tu TanTu TanTu TanTu Tandedededebubububulilililian saan saan saan saxelxelxelxelTa bruTa bruTa bruTa brunenenenebas ar icbas ar icbas ar icbas ar icnobsnobsnobsnobs....
iqneba kiTxvebma gviSvelon Tandebuliani brunvebis amocnobi-
sas? imedi fuyia! kiTxvebs ver davemKarebiT: q a l a q z e _ raze
(sad)? q a l a q S i _ raSi, sad? q a l a q i d a n _ saidan? q a l a -
q a m d i s _ sanamdis? dasmuli kiTxvebi iseve gaurkvevelia, rogorc
is, rac misi saSualebiT unda gamovicnoT, zogJer ufro metadac.
Tandebulebi: ----kenkenkenken, , , , ----TvTvTvTvisisisis naTesaobiTs brunvasTan daismis: am-
xanagis-ken, amxanagis-Tvis...
----zezezeze, , , , ----SiSiSiSi, , , , ----TanTanTanTan micemiTs brunvas moiTxoven: amxa-
nagze (Zvirfasi), amxanag-Si
(movtKuvdi), amxanag-Tan (vcxov-
rob).
----mdismdismdismdis vnebiTs (mimarTulebiTs) brunvas moiTxovs:
qalaqa-mdis < qalaqad-mdis)...
----urTurTurTurT (roca ixmareba) moqmedebiTs brunvas moi-
Txovs; kalmis tari kalmiTurT
(=kalmianad).
----gangangangan naTesaobiTsa da moqmedebiTs moiTxovs:
amxanagis-gan... qalaqid-an...
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
197
Tandebulis rolSi gamodis nawilaki ----viviviviTTTT, , , , romelic xan mice-
miTs daerTvis (ZmasaviT), xan _ saxelobiTs (amxanagiviT)...
rogorc Tandebulian, ise uTandebulo saxelebs SeiZleba da-
erTos nawilakebi (-ve, -ca, -Ga, -me...): amxanagmac, amxanagsa-c, amxana-
giTa-c, amxanagada-c... amxanag-Sia-c, amxanag-zeda-c, amxanagis-Tvisa-c,
amxanag-Tana-c...romlisa-me... vis-me... iman-Ga...
Kvela am SemTxvevaSi nawilakebi pirvel Kovlisa unda movaci-
loT.
saxels xSirad ----aaaa da ----oooo nawilakebic daerTvis; es ----aaaa meSveli
zmnis narCenia da Semasmenlis rols asrulebs: Gameaaaa... (=Game
aris)... amxanagiaaaa (=amxanagi aris)... amxanagisTvisacaaaaa (=amxanagisTvisac
aris)... ----oooo sxvis naTqvamobas aGniSnavs da saxelsac SeiZleba daer-
Tos da zmnasac: daviTmao, SemoTvalao... imana Tqvao... es nawilake-
bic unda movaciloT:
amgvarad aucilebelia mowafem icodes, ra Tanra Tanra Tanra Tandedededebubububulelelelebi ra bi ra bi ra bi ra brunbrunbrunbrunvebs movebs movebs movebs moiiiiTxoTxoTxoTxoven da saven da saven da saven da saxelxelxelxelTan SeTan SeTan SeTan SeererererTeTeTeTebibibibisas ra cvlisas ra cvlisas ra cvlisas ra cvlilelelelebas iwbas iwbas iwbas iwveveveve----venvenvenven....
marTalia, es sintaqsis saqmea, Tandebuli brunvas marTavs;
marTvis raoba mowafem Jer kidev ar icis, magram marTvis faqfaqfaqfaqtetetetebibibibi
man d a u b r k o l e b l i v S e i Z l e b a S e i s w a v l o s d a
u n d a S e i s w a v l o s . marTvis sintaqsur raobas da Tandebuli-
an brunvaTa mniSvnelobas is sintaqsSi gaicnobs.
msazGvremsazGvremsazGvremsazGvrelis brulis brulis brulis bruneneneneba sazGvrulba sazGvrulba sazGvrulba sazGvrulTan erTan erTan erTan erTadTadTadTad
qarTuli bunebis erTi sagulisxmo Tavisebureba imaSic mdgo-
mareobs, rom saxeli, calke aGebuli sxvanairad ibrunvis da sxvanai-
rad ibrunvis saxeli, romelic meore saxelis msazGvrulad aris
gamoKenebuli da mas win uZGvis.
aq ori SesaZleblobaa: winamavali msazGvreli saxeli sul ar
icvleba; es maSin, Tu misi fuZe xmovanze bolovdeba: Kru moxuci,
sasiamovno moxuci, brma moxuci, mxne moxuci...
winamavali msazGvreli saxeli iZleva aseTs cvlilebebs, rom-
lebic ucxoa misTvis calke brunebisas: dGiuri miwis... mSvenieris
xmiT... lamaz saxls... iSviaT magaliTs... sasiamovno ambavs...
movlena sintaqsuris bunebisaa; sintaqsuri movlenebis zegav-
leniT morfologiurma procesma saxe icvala da Tu e s c v l i -
l e b a a r g a v a T v a l i s w i n e b i n e T m o w a f e s , is calke
daiwKebs msazGvrelis brunvis daxasiaTebas da srulebiT umarTebu-
w e r i l e b i
198
lo daskvnamdis miva:
dGiuri miwis: dGiuri _ saxelobiT gamova, miwis _ naTesao-
biTi...
dGiuris miwiT: dGiuris _ naTesaobiTi iqneba, miwiT _ mo-
qmedebiTi...
brma moxucma: brma _ saxelobiTi aGmoCndeba, moxucma _ mo-
TxrobiTi...
Kru moxucs: Kru _ saxelobiTi, moxucs _ micemiTi...
namdvilad ki Kvela am SemTxvevaSi msazGvreli imave brunvaSia,
raSiac momdevno sazGvrulia dasmuli...
roca msazGvreli erTze metia da sxvadasxvagvari (Tanxmov. bo-
lokiduriani, xmovanbolokiduriani), SecTomis perspeqtivebi ufro
didad aris gaSlili (gamovida mTavari sasxdomo darbazidan...
sxdoma gaimarTa centralur samalario dispanserSi...).
amitom: saxelTa analizis dros aucileblad unda iqnas ga-
rkveuli: calke sxva saxelisagan damoukidebliv aris nabrunebi sa-
xeli Tu igi sxva saxelis winamavali msazGvrelia?
es kiTxva ara Tu unda daisvas, aramed is im Tais im Tais im Tais im TaviTviTviTviTve unve unve unve unda iqda iqda iqda iq----
nas ganas ganas ganas garkverkverkverkveuuuulililili, , , , Tu gvinda SecTomis erTi mTavari wKaro movspoT.
zemoxsenebuli saanalizo kiTxvebi aseTis logikuris Tanamim-
devrobiT warmogvidgeba:
1. saxeli ibrunvis sxva saxelisagan damoukidebliv Tu:
sxva saxelis msazGvrelia a) winamavali (bednieri dGe)...
b) momdevno (dGe bednieri)...
ra brunvaSia sazGvruli (dGe)
nawilakiani
a) Tandebuliania unawilako
2. damoukidebliv sxva saxe-
lisagan nabrunebi saxeli nawilakiani
b) uTandebuloa unawilako
mxoloobiTSi
a) romel ricxvSia mravlobiTSi
-eb-iani
3. saxeli b)romel brunvaSia? Zveleburi
brunvas ra niSani aqvs? (nnnn / T aT aT aT a - T i
nawarmoebi)
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
199
a) Tanxmovanze kumSvadi ra ikumSeba
4. (uTandebulo) saxelis bolovdeba ukumSavi
fuZe brunebis procesis
TvalsazrisiT b) xmovanze kvecadia... ra ikveceba? rodis?
bolovdeba ukvecia... ratom?
5. saxelis fuZe agebuleba- a) martivi
Sedgenilobis Tvalsaz- b) nawarmoebi... risgan? ra afiqsebiT?
risiT g) rTuli... Sedgeba risgan? martivi
Tu nawarmoebi fuZeebisagan?
aGniSnavs sagans
` Tvisebas...
6. saxelis fuZe mniSvnelobis ` ricxvs
TvalsazrisiT (mniSvnelobaTa ` moqmedeba-mdgomareobas...
ra klass ekuTvnis? ` kiTxvas
saxelis analizisas zemoxsenebul kiTxvebze pasuxis gacema bu-
nebrivad akavSirebs morfologias, erTis mxriT, s e m a s i o l o -
g i a s T a n da, meore mxriT, s i n t a q s T a n da iZleva saxelis
srul suraTs. es analizi mkvidri dasaKrdeni iqneba Semdgomi muSa-
obis procesSi s i n t a q s i s T v i s a c da s t i l i s t i k i s -
T v i s a c.
aqve vurTavT saxelTa analizis mcire sailustracio masalas.
`zGvis kalTidan wamovida nel-nela nislTa grova,
da Cvens tKeSi, Cvens mindvrebSi mxiarulad CamoTova~
aq saxelebia: 1. zGvis... 2. kalTidan... 3. nislTa... 4. grova...
5. Cvens... 6. tKeSi... 7. mindvrebSi... 8. mxiarulad...
1. zGvis... arc nawilaki, arc Tandebuli ar axlavs: aq mocemu-
lia mxoloobiTi ricxvis naTesaobiTi brunva; naTesaobiTis dabo-
loebaa ----isisisis; fuZe bolovdeba ----aaaa xmovanze: zGva, zGva-m, zGva-s... fu-
Zes aaaa ekveceba:
zGva _ zGvis, zGv-iT... zGv-ebi, zGveb-ma da sxv. fuZe martivia
(ar daiSleba da aGniSnavs konkretuls sagans).
2. kalTidan... Tandebuliani brunva kalTid-an (< kalTid-gan <
kalTiT-gan); -gan Tandebuli darTuli aqvs moqmedebiTs brunvas,
ricxvi mxoloobiTia, fuZe bolovdeba xmovniT: kalTa- kalTa-m, kal-
Ta-s... es bolokiduri ----aaaa fuZes ekveceba: kalTa- kalT-is, kalT-iT...
kalT-eb-i, kalT-eb-s da sxv.
w e r i l e b i
200
fuZe martivia; aGniSnavs konkretul sagans, am SemTxvevaSi es
sitKva naxmaria gadataniTi mniSvnelobiT.
3. nislTa... sxva saxels ar uTanxmdeba... arc nawilaki, arc
Tandebuli daerTvis... warmodgenilia mravlobiTi ricxvis naTesao-
biTs brunvaSi (nislTa grova _ nislebis grova); mravlobiTi Zve-
leburia: nisl-nininini _ nisl-TaTaTaTa... fuZe Tanxmovanze bolovdeba: nisl-i,
nisl-ma, nisl-s... fuZe martivia; aGniSnavs konkretul sagans...
4. grova... sxva saxels ar uTanxmdeba; arc nawilaki, arc Tan-
debuli ar daerTvis... dasmulia mxoloobiTi ricxvis saxelobiTs
brunvaSi... fuZe bolovdeba xmovanze: grova. es ----aaaa fuZes ekveceba:
grov-is, grov-iT... fuZe martivia; aGniSnavs erTad SeKril saganTa
Jgufs: `nislTa grova~, `qvebis grova~... aqedan zmna: agrovebs _
Tavs erTad uKris...
5. `Cven (s) uTanxmdeba saxels `tKeSi~ (`Cvens tKeSi~) da uka-
nasknelis Semdeg unda gavarCioT... `tKeSi~ -Si Tandebulianad aris
naxmari da, maSasadame, micemiTi brunvaa (tKeSi → tKesSi): ssss dabo-
loeba dakargulia SSSS-s win... ricxvi mxoloobiTia; fuZe bolovdeba
----eeee xmovanze, romelic ikveceba naTesaobiTsa da moqmedebiTSi (tK-is,
tK-iT); ar ikveceba mravlobiTSi: tKe _ tKeebi...
fuZe martivia... aGniSnavs konkretul sagans.
Cvens agreTve micemiTs brunvaSia, mxoloobiTs ricxvSi;
msazGvrelia saxelisa `tKeSi~... fuZe bolovdeba TanxmovniT: Cveni
_ Cven-ma _ Cven-s... fuZe martivi... aGniSnavs kuTvnilebas, iTqmis
maSin, roca sagani mravalT ekuTvnis; Seadare: Cvens tKeSi _ Cems
tKeSi...
6. Cven(s) mindvrebSi... Cven(s) _ ix. zemoT. mindvrebSi _ `Si~
Tandebuls dairTavs, micemiTia, mravl. ricxvisa. fuZe Tanxmovanze
bolovdeba: mindori, mindor-ma... mindvreb-i... ikumSeba: mindori _
mindvris, mindvriT, mindvrad..
fuZe martivia; aGniSnavs konkretul sagans...
7. mxiarulad... vnebiTi brunvaa, mxol. ricxvisa. fuZe Tanxmo-
vanze bolovdeba... ar ikumSeba... ar iSleba (martivia)... aGniSnavs
Tvisebas, aq (vnebiTs brunvaSi) `rogorobas~. mxiarulad, rogor?...
P. S. es werli miznad isaxavs, daxmareba aGmouCinos, pirvel
Kovlisa, maswavlebels. mowafes werilSi naCvenebi wesebis Tanaxmad,
sruli analizis warmoeba unda SeeZlos, Kovel SemTxvevaSi, meSvide
JgufSi, roca gramatikuli codna sistemaSi mohKavT. zogierTi saki-
Txebi ki (Tandebulebi, msazGvrelisa da sazGvrulis erTad brune-
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
201
ba) wina JgufebSive unda gairkves, brunebis SeswavlasTan dakavSire-
biT.
IIIIIIII. . . . zmnis analizis principebi qarTulSizmnis analizis principebi qarTulSizmnis analizis principebi qarTulSizmnis analizis principebi qarTulSi
pirvels werilSi msJeloba gvqonda saxelis analizis princi-
pebis Sesaxeb; ganvixileT, ra sara sara sara sakikikikiTxebTxebTxebTxebzezezeze unda gaices pasuxi saxelis
analizTan dakavSirebiT da ra Tara Tara Tara TananananamimmimmimmimdevdevdevdevrorororobiTbiTbiTbiT unda ismebodes es
sakiTxebi.
zmnis analizi analogiuri sakiTxebis garkvevas gulisxmobs.
oGond es sakiTxebi ufro mravalferovanicaa da rTulic. ra iw-
vevs amas. saxeli icvleba brunvisa da ricxvis mixedviT; garda amisa
gasarkvevia saxelis fuZis agebuleba da mniSvneloba; Tandebulebi,
nawilakebi da msazGvrel-sazGvrulTan dakavSirebuli movlenebi
danarT moments warmoadgenen. ZiriTadia pirveli oTxi sakiTxi. rac
Seexeba zmnas, igi icvleba Cveulebrivad piris, ricxvis, drois, as-
peqtis, kilosa da gvaris mixedviT; qarTuls zmnebSi mas erTvis
gardamavloba-garduvalobis Taviseburi movlenebi, qceva, gza, fuZe-
Ta gansxvavebulobis sakiTxi. sakiTxebis es nusxac cxadKofs, rom
Cveni zmna rTulia da masSi garkvevac Zneli unda iKos.
am sirTules Cveulebrivad martivad uvlian: kmaKofildebian
mxolod zogierTi kiTxvis dasmiT _ ra droa, ra kiloa? romeli
piria? uKuradGebod rCeba rigi sakiTxebi, romelTa garkvevas uSua-
lo praqtikuli mniSvneloba aqvs (aseTia, magal., gardamavloba-gar-
duvalobis sakiTxi); zogi sakiTxic umarTebulod Suqdeba (piris
sakiTxi, magal.).
rogorc saxelTa analizisas, ise aqac Cveni mizania maswavle-
bels mivuTiToT _ saidan unda daviwKoT zmnis analizi da ra Ta-
namimdevrobiT unda ganvixiloT mTavari sakiTxebi, Tu gvinda, zmnis
rTuls sistemaSi ar gavixlarToT da gza-kvali ar agvebnas. ra Tqma
unda, analizis procesSi mravali iseTi sakiTxi daCndeba, romelTa
arsebobasac ar vamCnevdiT, magram Kvela am sakiTxs moevleba, Tu Zi-
riTad sakiTxebSi garkveva movaxerxeT. xazgasmiT aGvniSnavT: maswav-
lebeli, romelic am ZiriTad sakiTxebSi ver erkveva, mowafes qar-
Tul zmnas ver Seaswavlis.
pirveli ZiriTadi sakiTxi pipipipirisrisrisris sakiTxia. es ZiriTadi sakiTxi
ramdenime kerZoobiTi sakiTxis garkvevas gulisxmobs.
zmna piris mixedviT icvleba, es Kvelam icis, icis isic, rom
piri samia: piri molaparake (dakavSirebuli saxelebTan: me, Cven);
w e r i l e b i
202
piri, romelsac elaparakebian (dakavSirebuli saxelebTan: Sen,
Tqven); piri, romelTa Sesaxebac laparakoben (dakavSirebulia saxe-
lebTan: is, igi da Kvela danarCen saxelTan _ `me, Cven, Sen, Tqven~-
is gamoklebiT). varsebob (me) _ pirveli piria, arsebob (Sen) _ me-
ore piri, arsebobs (is) _ mesame piri. varsebobT (Cven) _ isev pir-
veli piria, oGond mravlobiTi ricxvisa, arsebobT (Tqven) _ meore
piri mravlobiTi ricxvisa, arseboben (isini) _ mesame piri mravlo-
biTi ricxvisa. piris mixedviT icvleba zmna rusulSi da sxva evro-
pul enebSic (существую я, существуешь ты, существует он...).
amitom bunebrivi unda iKos, roca kiTxvas smen: rorororomemememeli pili pili pili pi----
riariariaria???? amgvari kiTxviT dawKeba rusulsa da sxva evropul enebSi ka-
nonzomieria, Cveni zmnis piris Ziebisas amiT dawKeba srusrusrusrulilililiaaaad mid mid mid mi----zanzanzanzanSeSeSeSeuuuuwowowowonenenenelialialialia....
pirpirpirpirveveveveli kili kili kili kiTxvaTxvaTxvaTxva, , , , romelsac piris sakiTxTTan dakavSirebiT
vsvamT, ununununda iKos ara isda iKos ara isda iKos ara isda iKos ara is, , , , Tu Tu Tu Tu `̀̀̀rorororomemememeli pili pili pili piriariariaria~~~~,,,, ara ara ara aramed ismed ismed ismed is, , , , Tu ramTu ramTu ramTu ram----
dedededeni pini pini pini piria zmnaria zmnaria zmnaria zmnaSiSiSiSi, , , , anu ramdenpiriania zmna?
rusulsa da sxva evropul enebSi Kvela zmna erTpiriania, e. i.
zmnis Kovels formaSi aGiniSneba mxolod erTi saxelis piri, piri
moqmedisa, subieqtisa. qarTulSi ki zmna SeiZleba iKos ererererTpiTpiTpiTpiririririaaaa----nicnicnicnic, , , , ororororpipipipiririririaaaanic da sanic da sanic da sanic da sampimpimpimpiririririaaaanicnicnicnic....
ererererTpiTpiTpiTpiririririan an an an zmnaSi aGiniSneba mxolod erTi piri, piri moqme-
disa, subieqtisa; aseTia, magaliTad, zmnebi: is _ wers, wveba; zis;
Jdeba, kvdeba, civdeba, wiTldeba, izrdeba, iGupeba...
ororororpipipipiririririanananan zmnebSi erTsa da imave dros aGiniSneba ori piri:
piri subieqtisa da piri obieqtisa; magaliTad: is mas _ uwevs, uw-
veba; uzis, uJdeba, ukvdeba, ucivdeba, uwiTldeba, ezrdeba, eGupeba;
agreTve: is mas _ klavs, acivebs, awiTlebs, zrdis, Gupavs...
sasasasampimpimpimpiririririanananan zmnebSi erTsa da imave dros aGiniSneba sami piri;
maTgan erTia subieqtisa da ori obieqtisa: is mas (Svelis) _ uk-
lavs, uzrdis, uGupavs...
orpirian zmnasTan SiSiSiSinanananaararararsis misis misis misis mixedxedxedxedviTviTviTviT ori saxelia dakavSire-
buli rusulSiac da qarTulSiac: Gupavs is mas _ губит он его; mag-
ram am ori saxelidan zmnaSi pirs aGniSnavs rusulSi mxolod mo-
qmedi, subieqti (он); obieqtis piri zmnaSi ar aGiniSneba, obieqts
warmomadgeneli zmnaSi ar hKavs, obieqts uGvlilebis dros angari-
Si ar eweva; zmna mxolod subieqtis pirs asaxavs, subieqtis cvlas
uwevs angariSs, obieqtad ki SegviZlia vixmaroT Kvela piri: он гу-
бит его, их; тебя, вас, меня, нас. qarTulSi ki zmnaSi warmomadgeneli
hKavs rogorc subieqts, ise obieqts; zmna asazmna asazmna asazmna asaxavsxavsxavsxavs, , , , rorororogorcgorcgorcgorc su su su subibibibieqeqeqeq----
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
203
tis cvlastis cvlastis cvlastis cvlas, , , , ise obiise obiise obiise obieqeqeqeqtitititisassassassas;;;; amitom erTi da imave Sinaarsis gadmo-
sacemad rusuls zmnas sasasasamimimimi forma, samnairi saxecvla Kofnis, qar-
Tuls ki Te Te Te TerrrrTTTTmemememetitititi saxesxvaoba moudis.
susususubibibibieqeqeqeqtitititi:::: obiobiobiobieqeqeqeqtitititi::::
Gupavs
gGupavs
gGupavT
mGupavs
gvGupavs
Gupav
mGupav
gvGupav
vGupav
gGupav
gGupavT
isisisis is
is
is
is SenSenSenSen Sen
Sen memememe me
me
mas, maT
Sen
Tqven
me
Cven
mas, maT
me
Cven
mas, maT
Sen
Tqven
губит
(губит)1
(губит)
(губит)
(губит)
губишь (губишь)
(губишь)
гублю (гублю)
(гублю)
он его, их
он тебя
он вас
он меня
он вас
ты его, их ты меня
ты нас
я его, их
я тебя
я вас
rusuli zmna samJer icvala: губить, губишь, гублю susususubibibibieqeqeqeqtis pitis pitis pitis pi----
ris cvlaris cvlaris cvlaris cvlassssTan Tan Tan Tan dakavSirebiT. qarTuli zmna ki angariSs uwevda obi-
eqtis pirTa (da ricxvis) cvlasac da amitom miviGeT: Gupavs, gGu-
pavs, gGupavT, mGupavs, gvGupavs, Gupav, mGupav, gvGupav, vGupav,
gGupav, gGupavT...
TiToeuli amaTgani migviTiTebs subieqtisa da obieqtis pirze
(da garda amisa, obieqtis ricxvzedac): mmmm-Gupav-ssss is me: `is~ subieq-
tia. zmnaSi misi warmomadgenelia ----ssss sufiqsi: `me~ obieqtia, zmnaSi
is warmodgenilia mmmm-Ti... gggg-Gupav-ssss is Sen: `is subieqtia~, aGniSnu-
lia ----ssss sufiqsiT, `Sen~ obieqtia, aGniSnulia ----gggg prefiqsiT. ororororsasasasave ve ve ve SeSeSeSemTxvemTxvemTxvemTxvevavavavaSi suSi suSi suSi subibibibieqeqeqeqtis pitis pitis pitis piric garic garic garic garkverkverkverkveuuuuli niSli niSli niSli niSniT aris asaniT aris asaniT aris asaniT aris asaxuxuxuxuli li li li zmnazmnazmnazmnaSi da obiSi da obiSi da obiSi da obieqeqeqeqtis pitis pitis pitis piricricricric, , , , sxvanairad rom vTqvaT: orive piri, pi-
ri subieqtisac da piri obieqtisac, rererereaaaalulululuradradradrad aris warmodgenili
zmnaSi.
mGupav me Sen: `me~ obieqtia; mas aGniSnavs `m~ prefiqsi; `Sen~
subieqtia; misi warmomadgeneli zmnaSi ara Cans; amisda miuxedavad,
misi uflebebi zmnaSi uzrunvelKofilia: veraviTar sxva pirs zmnis
es forma subieqtad ver iguebs; ar SeiZleba: mGupav `is~ me (mezo-
beli), mGupav `me~ (mezobels)... erTaderTi SesaZleblobaa: mGupav
Sen me. `Sen~ _ subieqtis piri uniSnod, magram mkvidrad aris asa-
1 frCxilebSi Casmulia ganmeorebuli formebi.
w e r i l e b i
204
xuli zmnaSi. es aris popopopotentententenciciciciaaaalulululuri ri ri ri aGniSvna, anu aGniSvna nol-
prefiqsiT (anda nol-sufiqsiT).
orpirian zmnaSi SeiZleba subieqtis piric rererereaaaalulululurad rad rad rad iKos
aGniSnuli da obieqtisac: mmmm-Gupav-s s s s is me, g g g g-Gupav-s s s s is Sen; SesaZle-
belia erTi piri realurad iKos warmodgenili, meore _ p o t e n -
c i a l u r a d: mag.: subieqtis piri realurad iKos warmodgenili,
obieqtisa _ potencialurad (v-Gupav me mas; `me~ _ subieqtis niSa-
ni vvvv----, _ `me~ realuradaa warmodgenili; `mas~ obieqti nol-prefiq-
siTaa aGniSnuli, aGniSvna potencialuria), anda, piruku: obieqti
realurad iKos warmodgenili, subieqti _ potencialurad (mmmm-Gupav
Sen me: `me~ _ obieqtis niSani mmmm----; `Sen~ subieqti nol-prefiqsiT
aris warmodgenili: aGniSvna potencialuria). SesaZlebelia, orive
piri potencialurad iKos warmodgenili, realuri niSnebi arc
erTs gaaCndes, arc meores: aqeb Sen mas; orive saxeli nol-prefiq-
siT aris warmodgenili. pirTa garCeva aq SesaZlebelia imitom, rom
sxva formebSi moipoveba realurad aGniSnuli pirebi: maqeb Sen me,
gaqe me Sen, aqebs is mas...
amgvarad: qarTuli orpiriani zmnis Kovel saxesxvaobaSi an re-
alurad an potencialurad warmodgenilia ori piri _ piri subi-
eqtisa da piri obieqtis; rusulSi ki imave Sinaarsis mqone zmna
mxolod subieqtis pirs aGniSnavs.
amasTan dakavSirebiT erTi sakiTxic unda gairkves. orpirian
zmnas, rogorc vTqviT, ori saxeli ukavSirdeba: Gupavs is mas,
zrdis is mas, klavs is mas, xatavs is mas... gana ar SeiZleba am
zmnebs sxva saxelebic daukavSirdes? SiSiSiSinanananaararararsis misis misis misis mixedxedxedxedviT viT viT viT _ _ _ _ kikikiki, , , ,
forforforformiT miT miT miT (piris aGniSvnis saSualebiT) araaraaraara....
xatavs is suraTs _ xatavs is suraTs feradebiT, xatavs _
vin? _ isisisis.... xatavs ras? susususuraTsraTsraTsraTs.... xatavs riT? fefefefererererebiTbiTbiTbiT.... ukanaskneli
sitKva myidrod ukavSirdeba Sinaarsis mixedviT zmnas, magram pirs
zmnaSi is ver gaaCens; xatavs orpirian zmnad darCa iseve, rogorc
iKo axali saxelis (`feradebiT~) damatebamdis.
aseve: `klavs~ orpiriani zmnaa, zmnas ori saxeli ukavSirdeba:
klavs monadire irems. davumatoT axali saxelebi: `klavs monadire
irems ToToToTofiTfiTfiTfiT~; aq sami saxelia SiSiSiSinanananaararararsis misis misis misis mixedxedxedxedviviviviTTTT dakavSirebuli;
`klavs monadire irems ToToToTofiT mTebfiT mTebfiT mTebfiT mTebSiSiSiSi~: ukve meoTxe saxelic daukav-
Sirda zmnas: `klavs monadire irems TofiT mTebSi zamzamzamzamTroTroTroTrobiTbiTbiTbiT~: aq
mexuTe saxelic gagviCnda.
ramdenpiriania aq zmna `klavs~? isev orpiriani: SiSiSiSinanananaararararsis misis misis misis mi----xedxedxedxedviT zmnas SeviT zmnas SeviT zmnas SeviT zmnas SeiZiZiZiZleleleleba ukavba ukavba ukavba ukavSirSirSirSirdedededebobobobodes ramdes ramdes ramdes ramdedededeninininime same same same saxexexexelililili, , , , magmagmagmagram ram ram ram
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
205
pirs zmnapirs zmnapirs zmnapirs zmnaSi KveSi KveSi KveSi Kvela ar aCensla ar aCensla ar aCensla ar aCens. . . . SiSiSiSinanananaararararsis misis misis misis mixedxedxedxedviT daviT daviT daviT dakavkavkavkavSiSiSiSirerererebul sabul sabul sabul sa----xelxelxelxelTaTaTaTagan pirs aCens mxogan pirs aCens mxogan pirs aCens mxogan pirs aCens mxolod is salod is salod is salod is saxexexexelililili, , , , rorororomemememelic dalic dalic dalic dasmusmusmusmulia salia salia salia saxexexexe----lolololobiTbiTbiTbiTSiSiSiSi, , , , momomomoTxroTxroTxroTxrobiTbiTbiTbiTSi da uTanSi da uTanSi da uTanSi da uTandedededebubububulo milo milo milo micecececemiTmiTmiTmiTSiSiSiSi. . . . TanTanTanTandedededebubububulilililiaaaani ni ni ni mimimimicecececemimimimiTiTiTiTi, , , , nnnnaaaaTeTeTeTesasasasaoooobibibibiTiTiTiTi, , , , momomomoqmeqmeqmeqmededededebibibibiTi da vneTi da vneTi da vneTi da vnebibibibiTi Ti Ti Ti (gind Tandebulia-
ni iKos, gind uTandebulo) zmnazmnazmnazmnaSi pirs ver gaSi pirs ver gaSi pirs ver gaSi pirs ver gaaaaaCeCeCeCenennennennen....
Sinaarsis mixedviT dakavSireba auauauaucicicicilelelelebebebebeli pili pili pili pirrrroooobaabaabaabaa, , , , magmagmagmagram ram ram ram
sasasasakmakmakmakmaririririsi rosi rosi rosi rodiadiadiadia. . . . Sinaarsis mixedviT zmnasTan dakavSirebuli saxe-
li unda iKos garkveuls brunvaSi, rom misi piri zmnaSi gamoCndes.
martooden Sinaarsis mixedviT dakavSireba rom orpirianobas, sampi-
rianobas aCendes, rusulSic gveqneboda orpiriani zmnebi da rac
umTavresia, qarTulSi konteqstis mixedviT pirTa ricxvi xan meti
iqneboda, xan naklebi; orpiriani erT winadadebaSi, sampiriani iqne-
boda meoreSi, oTxpiriani _ mesameSi, xuTpiriani _ meoTxeSi... igi-
ve mouvidoda erTpirian zmnebs; Seadare: me vzivar _ me vzivar
oTaxSi _ me vzivar oTaxSi magidasTan _ me vzivar oTaxSi magidas-
Tan skamze... Kvela es saxelia; Kvela ukavSirdeba zmnas Sinaarsis mi-
xedviT, magram zmnaSi mxolod pirveli saxelis (`me~) piria aGniS-
nuli: oTaxSi, magidasTan, skamze _ Tandebuliani micemiTebia da
zmnaSi pirs ver aGniSnaven.
Cveni Zveli gramatikosebi ver amCnevdnen imas, rom qarTuls
zmnaSi SeiZleba iKos erTsa da imave dros warmodgenili ori (da
sami) piri; ver amCnevdnen imitom, rom qarTuli enis Seswavlisas
iKenebdnen ucxo (evropul) enaTa mza-mzareul CarCoebs; es CarCoebi
ki srulebiT ar gulisxmobdnen obieqtis aGniSvnas zmnaSi. iq zmnis
uGvlileba mxolod subieqtis pirTa cvlaSi mdgomareobda.
amis Semdeg is iKo, rom qarTuli orpiriani zmnebis uGvlile-
ba iZleoda imdenive formas, ramdensac rusuli (da sxva evropuli
enis) zmnis uGvlileba:
me vGupav
Sen Gupav
is Gupavs
Cven vGupavT
Tqven GupavT
isini Gupaven
Seadare rus.: я гублю
ты губишь
он губит
мы губим
вы губите
они губят
zeviT Cven vnaxeT, rom Tu subieqti mxoloobiTi ricxvis sam-
save pirSi vcvaleT, obieqti ki mxoloobiTsa da mravlobiTSi,
TerTmets erTeuls miviGebT. aq ki mxolod samia TerTmetis nacv-
w e r i l e b i
206
lad. sakmarisia, im TerTmetSi davZebnoT es sami, rom erTbaSad
naTeli gaxdes, rogor amourCeviaT es sami: samsave SemTxvevaSi
obieqtad mesame piria aGebuli: me vGupav (mas) _ я гублю, Sen Gupav
mas _ ты губишь, is Gupavs (mas) _ он губит. obieqtis sxva pirebi (me
gGupav Sen, Sen mGupav me, is mGupavs me, is gGupavs Sen) ganzea da-
tovebuli.
es kidev araferi; magaliTebSi: me vGupav, Sen Gupav, is Gupavs
_ SeumCneveli rCeba, rom obieqti m e s a m e p i r i a (mas), _ nava-
raudevia, rom `me vGupav~ igivea, rac rusuli я гублю, _ rac, ra
Tqma unda, SecTomaa; Secdomaa, imitom, rom я гублю erTpiriani
zmnaa da mas SeuZlia obieqtad iguos samive piris obieqti (я гублю
его, тебя, себя...), qarTuli `vGupav~ ki orpiriani zmnaa, misi obieqti
mesame pirSia imisda miuxedavad, daasaxeleb mas Tu ara; amitomaa,
rom mis Semdeg SegviZlia davsvaT mesame piri (vGupav mas), magram
ver davsvamT vercerT sxva pirs (`vGupav Sen~ SeuZlebelia!). ase
rom: `me vGupav~ rusuli `я гублю~ ki ar aris, aramed я гублю его~...
daskvna naTelia: roca Cven qarTul orpirian zmnas vauGvlebT,
obieqtis monawileobas zmnaSi Tavidan ver avicilebT, erTpiriani
rusuli zmnis badali Cveni orpiriani zmna ver gaxdeba; saqmes ver
Svelis mxolod mesame piris obieqtis aGeba, radganac es mesame
piri obieqtisa mainc aGmoCndeba zmnaSi, Tundac rom Cven mas Ku-
radGeba ar mivaqcioT. es _ erTi.
meorecaa da: Cven uGvlilebis procesSi uKuradGebod rom
davtovebT mesame pirs, es erTis SexedviT saqmes amartivebs, magram
es mxolod Tavis motKuebaa: uGvlilebaSi (gramatikaSi) ar aGmog-
vaCndeba `gvGupavs, mGupavs~ da maggvari formebi, magram enaSi aseTi
formebi amis gamo ar gadaSendeba, teqstebSi Kovel fexis gadadg-
maze Segvxvdeba da uZluri viqnebiT Tavi gavarTvaT maT; uGvluGvluGvluGvliiii----
leba gvecodinebaleba gvecodinebaleba gvecodinebaleba gvecodineba, , , , teqstSi zmnis garCeva ki teqstSi zmnis garCeva ki teqstSi zmnis garCeva ki teqstSi zmnis garCeva ki _ _ _ _ araaraaraara;;;; mizezi naTe-
lia: uGvlileba ar asaxavs sinamdvileSi arsebul mdgomareobas,
uGvlileba swavlobs orpirian zmnebs ise, TiTqos eseni erTpiriani
zmnebi iKos...
marTalia, axal saskolo gramatikaSi orpirianobas Jerovani
KuradGeba eqceva, magram skolaSi zmnaze praqtikuli muSaobisas es
orpirianoba daCrdilulia: garCevis dros aGniSnaven subieqtis
pirs (vGupav _ pirveli piria) da saqmec amiT Tavdeba...
zog Zvel gramatikaSi iKo cda obieqtebis sakiTxi miucilebel
SemTxvevebSi moegvarebinaT imaze miTiTebiT, rom `zmna qarTulSi
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
207
orgvari uGvlilebisaa: gvaqvs iseTi uGvlileba, rodesac zmna mmmm-Ti
iwKeba (miKvars, mKavs, mZuls)~.
amgvari msJeloba saqmes ar Svelis, radganac vvvv-Ti dawKebul
zmnebsac aqvs iseTi formebi, romlebic mmmm-Ti iwKeba (vvvvwer, vvvvxatav, _
mmmmwer. mmmmxatav... da piruku: mmmm-Ti dawKebul zmnebs vvvv-iani formebic
gaaCniaT (mmmmiKvars, mmmmKavs _ vvvvuKvarvar, vvvvKavar). amgvarad: obieqtis
Subi zmnis xalTaSi am saSualebiTac ver daimaleba: is arc unda
daimalos: sanam qarTuli zmnis orpirianobis sakiTxi n a T l a d
a r i q n e b a g a T v a l i s w i n e b u l i da aqedan zmnis
uGvlilebisaTvis saTanado daskvnebi ar gakeTdeba, manamdis
qarTuli zmnis gagebis saqme nabiJs win ver wadgams.
2. ricxviricxviricxviricxvi.... subieqtisa da obieqtis pirebis garda, maTi
ricxvic aGiniSneba zmnebSi. o b i e q t i s r i c x v i s am
SemTxvevaSi mravlobiTis aGniSvnis sailustracio masala mocemulia
zeviT:
mmmmGupavs is memememe _ gvGupavs is CvenCvenCvenCven....
ggggGupavs is Sen _ gGupavT is Tqven
ggggGupav me SenSenSenSen _ gGupavT me Tqven...
subieqtis mravlobiTis aGniSvna gansakuTrebul ganmartebebs
sayiroebs: is ZvelTaganve cnobilia
vvvvGupav me masme masme masme mas _ vGupavT CvenCvenCvenCven mas...
Gupav SenSenSenSen mas _ GupavT Tqven Tqven Tqven Tqven mas...
Gupavs isisisis mas _ Gupaven isiniisiniisiniisini mas...
gGupav gGupav gGupav gGupav me Sen _ gGupavT Cven Sen...
aqedan cxadia, rom zmnaSi aGiniSneba, rogorc subieqtis, ise
obieqtis mravlobiToba. pirisa da ricxvis sakiTxi rom gavaerTia-
noT, Semdegs kiTxvebs miviGebT:
1. ramramramramdendendendenpipipipiririririaaaaninininiaaaa zmna zmna zmna zmna (erTpiriani, orpiriani, sampiriani) da
ra saxelebia masTan piris saSualebiT dakavSirebuli.
2. Tu zmna ererererTpiTpiTpiTpiririririaaaanianianiania, , , , romelia piri da ricxvi subieqtisa,
ra brunvaSia subieqti? subieqti zmnaSi aGniSnulia realurad Tu
potencialurad? Tu realurad _ ra prefiqsiT anda sufiqsiT
aris igi aGniSnuli?
Tu zmna ororororpipipipiririririaaaanianianiania,,,, romelia piri da ricxvi subieqtisa da
piri da ricxvi obieqtisa? ra brunvaSia subieqti da ra brunvaSia
obieqti? rogor aris warmodgenili zmnaSi subieqti da obieqti _
w e r i l e b i
208
realurad Tu potencialurad? Tu realurad _ romeli maTgani
da ra prefiqsiT Tu sufiqsiT?
Tu zmna sasasasampimpimpimpiririririaaaanianianiania, , , , romelia piri da ricxvi subieqtisa da
piri da ricxvi pirvelisa da meore obieqtisa? ra brunvaSia subieq-
ti da ra brunvaSia obieqti (pirveli, meore)? rogor aris zmnaSi
warmodgenili subieqti da obieqti _ realurad Tu potencialu-
rad? Tu realurad, romeli maTgani da ra prefiqsiT Tu sufiq-
siT?
3. pirisa da ricxvis ganxilvis Semdeg, bunebrivia, daisvas
gardagardagardagardamavmavmavmavlolololobabababa----gardagardagardagardauuuuvavavavalolololobis bis bis bis sakiTxi.
gardamaval zmnebad Cveulebrivad iseTi zmnebi iTvleba, ro-
melTa `moqmedeba gadadis~ sxva saganze, obieqtze; esaa, ase vTqvaT,
Sinaarsis mixedviT aqtiuri zmnebi: gaakeTa, gaafuya, mospo, daGupa,
aaSena, ganaaxla, gaanadgura, gakafa, daxerxa, Caacura, moxarSa... da
mravali amis msgavsi zmna sxvadasxva enis gramatikebSi iTvleba gar-
damaval zmnebad (transitivebi, переходные глаголы).
amgvari zmnebi qarTulSiac gardamaval zmnebs warmoadgenen.
oGond qarTulSi mdgomareoba ufro rTulia da gardamavlobis ga-
rkveva mxolod zemoxsenebuli niSnis mixedviT xSirad SeuZlebeli
xdeba. SeuZlebeli xdeba imitom, rom moipoveba, erTis mxriT, iseTi
zmnebi, romelTac aqtiuri Sinaarsi aqvT, magram gardamaval zmnebad
ver miiCneven, meore mxriT, vxvdebiT iseT zmnebsac, romelnic Sina-
arsiT aqtiuri ar arian, maTi `moqmedeba obieqtze ar gadadis~ da
mainc es zmnebi gardamavalni arian.
ra niSnebis mixedviT vadgenT zmnis gardamavlobas? gardamav-
loba-gardauvalobas mkveTrad gamosaxuli morfologiur-sintaqsu-
ri niSnebi axasiaTebs.
uGvlilebis procesSi zmnasTan dakavSirebulma saxelebma (su-
bieqtma da obieqtma) SeiZleba ucvlelad SeinarCunon Tavisi brun-
va anda SeiZleba brunvebi Seicvalon. Sesamowmeblad viGebT or
dros: erTia awmKoawmKoawmKoawmKo (ras Svreba?), meore _ aoaoaoaorisrisrisristitititi (ra qna?). Tu
subieqtisa da obieqtis brunva am or droSi ucvlelad SegvrCa,
zmna gardagardagardagardauuuuvavavavalialialialia, , , , Tu subieqtisa da obieqtis brunva icvala, zmna
gardamavalia.
subieqti awmKoSi _ KovelTvis saxelobiTSia, obieqti _ mice-
miTSi; gardauval zmnas aoristSiac subieqti saxelobiTSi moudis,
obieqti _ micemiTSi:
awmKo: (ras Svreba?) is xvdeba mas, is eGupeba mas, is eswreba
mas, is ekargeba mas.
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
209
aoristi: (ra qna?) is Sexvda mas, is daeGupa mas, is daeswro
mas, is daekarga mas _ gardagardagardagardauuuuvavavavalililili zmnebi.
awmKo: (ras Svreba?) is akeTebs mas, is aSenebs mas, is xarJavs
mas, is xerxavs mas _ gardagardagardagardamamamamavavavavali li li li zmnaa.
aoristi: (ra qna?) man gaakeTa is, man aaSena is, man daxarJa is,
man gaxerxa is _ gardagardagardagardamamamamavavavavalililili zmnaa.
awmKoSi gardamaval zmnasac subieqti saxelobiTSi daesmis,
obieqti _ micemiTSi, magram aoristSi subieqti moTxrobiTSia,
obieqti _ saxelobiTSi.
SeiZleba pirdapir iTqvas: Tu aoaoaoaoristristristristSi zmnas obiSi zmnas obiSi zmnas obiSi zmnas obieqeqeqeqti sati sati sati saxexexexe----
lolololobiTbiTbiTbiTSi Si Si Si moudis, zmna gardagardagardagardamamamamavavavavalialialialia da subieqti moTxrobiTSi See-
fereba. Tu obieqti mxolod erTi aqvs da is aoristSi micemiT
brunvaSia dasmuli, zmna gardagardagardagardauuuuvavavavalialialialia da subieqti saxelobiTSi
undo hqondes. `erTi obieqtio~ imitom vatanT, rom roca zmnas
ori obieqti aqvs (sampiriani zmnaa), aoristSi erTi obieqti saxe-
lobiTSi daismis, meore _ micemiTSi (daviTi ugzavnis vaxtangs
fuls _ daviTma gaugzavna vaxtangs fuli). am SemTxvevaSi zmna
gardamavalia _ mas gaaCnia obieqti saxelobiT brunvaSi, es ki sa-
kmao pirobaa imisaTvis, rom zmna gardamavlad miviCnioT.
zemoTqmulis mixedviT gamodis, rom: erTpiriani zmnebi _
gardauvalia KovelTvis; maTi subieqti saxelobiTSia (obieqti ki
maT ar gaaCniaT).
sampiriani zmnebi Kvela gardamavalia: aoristSi maTi erTi
obieqti uTuod saxelobiTSia,1 subieqti _ moTxrobiTSi.
orpiriani zmnebidan ki zogi gardamavalia da zogic gardauva-
li (ix. daxasiaTeba zemoT).
zemoT moxsenebul orpirian zmnebs _ gaakeTa, gaafuya, mospo,
daGupa, aaSena, ganaaxla, gaanadgura, gakafa, daxerxa, Caacura, mo-
xarSa _ Sinaarsic aqtiuri aqvT, obieqtic saxelobiTSi moudis,
subieqtic _ moTxrobiTSi: mospo, daGupa, gaakeTa, gaafuya, gaakeTa,
aaSena, gaanadgura _ man igi...
is exmareba, Svelis, ebrZvis mas _ aqaqaqaqtitititiuuuuri mniSri mniSri mniSri mniSvnevnevnevnelolololobibibibisa asa asa asa arrrr----
iiiianananan, , , , magmagmagmagram gardaram gardaram gardaram gardauuuuval zmnebs warmoval zmnebs warmoval zmnebs warmoval zmnebs warmoadadadadgegegegenennennennen: : : : is daexmara mas, waeS-
vela mas, SeebrZola mas _ aoristSi; obieqti Kvelgan micemiTSia,
1 ori zmna: uKveba (is mas ambavs), hpirdeba (is mas gasamrJelos) sampiri-
ania, magram gardauvalia (mouKva is mas ambavs, dahpirda is mas gasamrJelos); es
imitom, rom meore obieqti maT ar hqondaT, sampirianoba keTilSenaZeni movle-
naa da warmoSobiT eseni orpirianebi arian.
w e r i l e b i
210
subieqtic _ saxelobiTSi Seefereba (maSasadame, SecTomaa, roca
xmaroben: man daexmara, waeSvela, SeebrZolao...).
`gadaiara, movlo, daKo~ zmnebi iseT moqmedebebze miuTiTeben,
romelic subieqtSi rCeba da `obieqtze ar gadadis~, magram es zmne-
bi mainc gardamavalia: man gadaiara klde-Greebi, movlo qveKnebi,
daKo mravali weli: maT Kvela is enobrivi niSani gaaCnia, romlebic
gardamaval zmnebs axasiaTebs.
4. mas Semdeg, rac viciT gardamavalia Tu gardauvali esa Tu
is zmna, advildeba gvagvagvagvarisrisrisris sakiTxis garkveva.
Tu zmna gardamavalia, igi moqmedebiTi gvarisaa (awmKosa da
aoristis Jgufis droebSi),1 gardauvali zmna ki an saSualo da an
vnebiTis gvarisaa. amis aGniSvna imitomaa sayiro, rom am sami gvari-
dan mxolod vnebiTs gaaCnia garkveuli mawarmoeblebi. raki viciT,
rom gardamavali zmna moqmedebiTis gvarisaa, advilad gaverkveviT
gardauvalTa gvarSi; vnebiTebs aqvT niSandoblivi mawarmoeblebi: iiii----
da eeee---- TavsarTi (iiii-Gupeba, da-iiii-Gupa, eeee-Gupeba, da-eeee-Gupa) da ----d d d d su-
fiqsi (civ-dddd-eba _ gaciv-dddd-a... muSav-dddd-eba _ damuSav-dddd-a...), vnebiTs
ganekuTvneba agreTve iseTi erTpiriani zmnebi, rogoricaa wer-iiii-a,
xat-iiii-a, marx-iiii-a, ab-iiii-a, vTbeb-iiii, vSreb-iiii, vkvdeb-iiii...
vnebiTis gamoklebiT gardauvali zmnebi saSualo gvarisaa:
dgas, zis, wevs, TamaSobs... celqobs _ erTpiriani zmnebi; hKavs, aqvs,
sZuls, uKvars da msgavsi orpiriani gardauvali zmnebi.
5. gvaridan kikikikilolololozezezeze gadavdivarT. ratom? cxadi iqneba droTa
ganxilvisas.
qarTuls mxolod TxrobiTi da brZanebiTi kilo aqvs mkveTrad
CamoKalibebuli. rac Seexeba pirobiTsa da natvriTs, isini an iKene-
ben TxrobiTi kilos ama Tu im dros da preverbis darTviT qmnian
sayiro mniSvnelobas (is akeTebda amas _ is gagagagaaaaakekekekeTebTebTebTebdadadada amas, rom
SesZleboda) anda kavSirebiT I, II, III anda TurmeobiTs meores iKene-
ben (kargi iqneba, rom gagagagaaaaakekekekeTebTebTebTebdesdesdesdes... kargi iqneboda, rom gagagagaeeeekekekekeTTTTeeeebibibibi----
nananana)... magram arc erTi aq CamoTvlili forma ar aris kikikikiloslosloslos forma:
kavSirebiTi da TurmeobiTi meore TxrobiTi kilos droebia, `gaake-
Tebda, iqnebda, naxavda~ xom TxrobiTis esa Tu is droa. isini ga-
moiKena kikikikilomlomlomlom.... magram amis gamo ar warmoadgenen kilos formas;
xSirad am formebs TxrobiTi Sinaarsi axlac aqvT.
1 droTa m e s a m e JgufSi (TurmeobiTi pirveli: ra uqnia? TurmeobiTi
meore _ ra eqna? kavSirebiTi mesame _ ra eqnas?) Kvela zmna saSualo da vne-
biTi gvarisaa.
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
211
brZanebiTi kiloc TxrobiTi kilos ama Tu im drois formas
sesxulobs, oGond unda iTqvas, rom nasesxebiT mcxovreb am kilos
istoriulad zurgi magari aqvs: Tavisi saxe man ufro adre gaar-
kvia, vinem zemoxsenebulma pirobiT-natvriTma...
brZanebiTi, rogorc cnobilia, dadebiTi (warTqmiTi) da ak-
rZalviTi (ukuTqmiTi) xasiaTisaa; pirveli _ aoristis formebs
iKenebs, Tu meore pirs exeba saqme (me gavakeTe, Sen gaSen gaSen gaSen gaaaaakekekekeTeTeTeTe, , , , man gaa-
keTa _ gaakeTe!); da kavSirebiTi meoris formebs sesxulobs, Tu
pirveli da mesame piria (gavakeToT! gaakeTos! gaakeTon!).
akrZalviTi forma iwarmoeba `arararar~ nawilakiT (ar gaakeTo! ar
gaakeTon!) da `nunununu~ nawilakiT (nu akeTeb! nu akeTebs!); amgvarad,
pirvels SemTxvevaSi gamoKenebulia kavSirebiTi meore, meore Se-
mTxvevaSi _ awmKo (an mKofadi).
6. roca viciT, ra kilosTan gvaqvs saqme, SegviZlia drodrodrodro gavar-
kvioT ise, rom Secdomis wKaro Tavidan iqneba acilebuli. vgulis-
xmobT Semdegs. gasarCevia, vTqvaT, magaliTi: `daamuSave es sakiTxi!~
mowafes vekiTxebiT: `ra droa _ `daamuSave~, uyirs pasuxis gacema.
`me davamuSave, Sen daamuSave, man daamuSava~ _ namKoa. e. w. aoris-
ti, preverbianad is aGniSnavs damTavrebuls moqmedebas, magram mTe-
li winadadebis konteqsti, romelSiac mocemulia es zmna, amas Se-
uZleblad xdis; sakiTxi damuSavebuli araa; damuSavebuli rom Ko-
filiKo, arc itKodnen: `daamuSaveo~.
am siZneles waawKdeba mowafe im SemTxvevaSi, Tu JerJerJerJer dros dros dros dros
varvarvarvarCevT CevT CevT CevT da kikikikilolololoze saze saze saze sauuuubabababari ar gvqori ar gvqori ar gvqori ar gvqonianianiania.... magram Tu Jer kilo gavar-
kvieT, drois sakiTxi TavisiT moixsneba: `daamuSave~ brZanebiTi kiloa
(meore pirisa) brZanebiTs kilos droebi ar gaaCnia; nawarmoebia ki es
brZanebiTi aoristis saTanado piris (meore piris) formisagan.
amgvarad, brZanebiTi kilo Tu gvaqvs, drois sakiTxi moixsneba,
aGvniSnavT mxolod imas, Tu ra droisagan aris nawarmoebi es for-
ma brZanebiTisa.
Tu kilo TxrobiTia, aucilebeli iqneba drois dasaxeleba da
imis Cvenebac, droTa romels Jgufs ganekuTneba es dro, da nawar-
moebia risrisrisrisgangangangan,,,, ra susususufiqfiqfiqfiqsesesesebiTbiTbiTbiT (akeTeb-d-a, akeTeb-d-e-s... an preverbe-
biT (akeTebs _ ga-akeTebs)...
srulebiT ar kmara imis aGniSvna: es namKo droao... qarTul-
Si oTxi namKoa: namKo usruli (ras Svreboda?), aoristi (ra qna?),
TurmeobiTi pirveli (ra uqnia?), TurmeobiTi meore (ra eqna?), sami
kavSirebiTi (ras Svrebodes? ra qnas? ra eqnas?), awmKo da mKofadi
(ras izams?).
w e r i l e b i
212
7. fufufufuZeZeZeZeTaTaTaTa gan gan gan gansxvasxvasxvasxvavevevevebubububulolololobabababa. . . . zmnas SeiZleba hqondes: an sxva-
dasxva, an gansxvavebuli, anda erTidaigive fuZe. amis gamosarkvevad
erTmaneTs SevadaroT is fuZe, romelic awmKoSi gvaqvs da is fuZe,
romelic aoristsa da kavSirebiTs meoreSi moipoeba.
1. awmKo (ras Svreba?): ambobambobambobambob-s, 2. xedaxedaxedaxedavvvv-s... 3. faravfaravfaravfarav-s, 4. dgamdgamdgamdgam-s.
v-TqvTqvTqvTqv-i v-naxnaxnaxnax-e v-farfarfarfar-e v-dgdgdgdg-i
TqvTqvTqvTqv-a naxnaxnaxnax-a farfarfarfar-a dgdgdgdg-as
2. aoristi (ra qna?):
kavSir. II (ra qnas?): TqvaTqvaTqvaTqva-s naxnaxnaxnax-o-s farfarfarfar-o-s dgdgdgdg-a-a
5. agebagebagebageb-s,
v-agagagag-e
agagagag-o
ag ag ag ag-o-s
6. gmobgmobgmobgmob-s,
vvvv----gmgmgmgm-e
gm gm gm gm-o
gm gm gm gm-o-s
7. xsnixsnixsnixsni-s...
v-xsenxsenxsenxsen
xsnxsnxsnxsn-a
xsn xsn xsn xsn-a-s
8. gleJgleJgleJgleJ-s,
v-gliJegliJegliJegliJe
gliJgliJgliJgliJ-a
gliJgliJgliJgliJ-o-s
9. werwerwerwer-s
v-werwerwerwer-e
wer wer wer wer-a
wer wer wer wer-o-s
pirveli ori magaliTi imis nimuSs warmadgens, rom zmnas fuZe
sxvasxvasxvasxvadasdasdasdasxvaxvaxvaxva aqvs: awmKoSi erTi fuZea (ambob-, xedav-), aoristsa da
kavSirebiTs meoreSi _ sul sxva (Tqv-, nax-); Semdeg modis wKeba ma-
galiTebisa, sadac fuZe sxvadasxva ar aris; gansxvavebas an is qmnis,
rom awmKoSi axali sufiqsi emateba (far _ farav, dg _ dgam, ag
_ ageb, gm _ gmob, xsn _ xsni), anda fuZis xmovani ganicdis cvlas
(gleJ _ gliJ)...
dasasrul, iseTi zmnaa moKvanili, romelsac awmKosa da aoris-
tis JgufSi erTidaigive fuZe aqvs (wer- wer-)...
fuZeTa gansxvavebulobis sakiTxi bunebrivi iqneba, Tu drois
sakiTxs moKveba...
8. asasasaspeqpeqpeqpeqtitititi anu sruli Tu usruli sasasasaxe xe xe xe zmnisa, sxvanairad rom
vTqvaT, damTavrebuloba-daumTavrebloba moqmedebisa, Cveulebrivad
zmniswinebTan aris dakavSirebuli (akeTa _ gaakeTa), Tumca zogJer
upreverbodac aGiniSneba (xedavs _ naxa, ambobs _ Tqva...).
ufro mizanSewonili iqneba, preverbis sakiTxze gavamaxviloT
KuradGeba: aqvs Tu ara zmnas preverbi? Tu ki, ra rols asrulebs
igi?
preverbi, rogorc vTqviT, SeiZleba aspeqts aGniSnavdes: akeTa
_ gaakeTa, aSena _ aaSena, aqo _ Seaqo, iara _ gaiara, amzada _
moamzada _ aq Kvelgan preverbi `srul saxes, aspeqts~ aGniSnavs.
magram preverbi SeiZleba sxva rolsac asrulebdes: `. aGniS-
navdes mimarTulebas moZraobisa: mo-vida, Se-vida, ga-vida, a-vida, Ca-
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
213
vida... 2. awarmoebdes drosdrosdrosdros (mKofads awmKosagan): akeTebs _ gaake-
Tebs, aSenebs _ aaSenebs, aqebs _ Seaqebs, amzadebs _ moamzadebs...
3. qmnides kilos (natvriT-pirobiTs): akeTebda _ gaakeTebda, rom...
aSenebda _ aaSenebda, rom... aqebda _ Seaqebda, rom... amzadebda _
moamzadebda, rom... 4. qmnis zogierT zmnasTan axal Sinaarss: xeli
miKo _ Suaze gaKo... fuls moigebs _ amocanas gaigebs...
preverbis mniSvnelobis garda misi Sedgenilobac unda gaviT-
valiswinoT _ saxeldobr martivia Tu rTuli preverbi; a-, ga-, wa-,
Se-, mi-, mo-, (gavida, wavida, Sevida, mivida, movida) _ amo-, gamo-,
wamo-, Semo-, mimo-, ga(r)da-, _ gadmo- (amovida, gamovida, wamovida,
Semovida, mimovida, gadavida, gadmovida)...
9. SedarebiT martivia qceqceqceqcevisvisvisvis sakiTxi:
qcevis kategoria zogadad iqmneba subieqtisa da obieqtis ur-
TierTobis niadagze. da amitom: iq, sadac obieqti ar moipoeba (e.
i. erTpirian zmnebSi), qcevis sakiTxic ar daismis. qcevaze laparaki
mxolod orpiriansa da sampirian zmnebSi SeiZleba. ZiriTadia sami
qceva: saarviso, sasxviso da saTaviso. saarviso or ukanasknelTan
dapirispirebiT Kalibdeba. sasxviso ----uuuu---- mawarmoebeli aqvs (Tu obi-
eqti mesame piria) da mniSvnelobac obieqtisTvis gankuTvnil saqmia-
nobas gulisxmobs. saTavisos axasiaTebs iiii---- mawarmoebeli da es qceva
subieqtisTvis gankuTvnil1 saqmianobas gulisxmobs, oGond erTi ram
unda gvaxsovdes: verc marverc marverc marverc marto mato mato mato mawarwarwarwarmomomomoeeeebebebebeli da vercli da vercli da vercli da verc marmarmarmarto mniSto mniSto mniSto mniS----vnevnevnevnelolololoba umaba umaba umaba umawarwarwarwarmomomomoebebebeblod qcelod qcelod qcelod qcevas ver Seqvas ver Seqvas ver Seqvas ver Seqmnismnismnismnis::::
wa-i-Kvana _ ----iiii---- mawarmoebeli aqvs: saTaviso qceva ar aris.
Seyama _ saTaviso Sinaarsi aqvs, _ magram am Sinaarss fuZe
aGniSnavs, da ara mawarmoebeli, _ `Seyama~ saarviso qcevaa.
ga-i-keTa _ ----iiii---- mawarmoebelic gvaqvs, saTaviso mniSvnelobac,
saTaviso qcevaa.
martooden saTaviso Sinaarsi fuZisa qcevas rom qmnides, `yams,
1 zustad rom vimsJeloT, sasxviso qceva aGniSnavs an imas, rom moqmedeba
warmoebs obieqtis saganze, anda imas, rom warmoebs obieqtisaTvis: is guls
uklavs mters (= mtris, obieqtis, guls klavs), is vaxSams umarTavs stumars (=
vaxSams marTavs stumrisaTvis, obieqtisaTvis)... aseve saTaviso qceva an imas
niSnavs, rom obieqti subieqtis kuTvnilebas warmoadgens (Tavs iklavs _ Tavis
Tavs klavs) anda imas aGniSnavs, rom obieqti sasubieqtodaa gankuTvnili
(saxls iSenebs TavisTvis). am orgvari mniSvnelobidan pirveli mniSvneloba
ZiriTadia istoriulad, rogorc sasxviso, ise saTaviso. amis Sesaxeb gvqonda
saubari Cvens werilSi: `ra Taviseburebebi axasiaTebs qarTuli enis agebule-
bas~ (`kult. aGmSenebloba~, 1929 w. #7-8. gv. 78).
w e r i l e b i
214
svams~ zmnebi Kvela enaSi saTaviso qcevisa iqneboda: aba vis Seuva
eyvi, rom winadadebaSi, `Иван выпил бутылку вина~ obieqti `Gvino~
ivanesTvis aGmoCnda gankuTvnili; amis garantias iZleva zmnis Sina-
arsi `выпил ~ (`dalia~), da mainc ar aris es zmna `saTaviso qcevi-
sa~; rogorc cnobilia, rusulsa (da sxva evropul enebs) qcevis ka-
tegoria ar gaaCniaT; qceqceqceqcevis Sivis Sivis Sivis Sinanananaararararsi forsi forsi forsi formantmantmantmantma unma unma unma unda aGniSda aGniSda aGniSda aGniSnos da nos da nos da nos da
ara fuara fuara fuara fuZemZemZemZem,,,, winaaGmdeg SemTxvevaSi qceva ar gveqneba.
calke ganxilvas sayiroebs saTaviso da sasxviso qcevaTa ga-
rkvevis sakiTxi; saTaviso qcevas ----iiii---- mawarmoebeli axasiaTebs, sasxvi-
sos ----uuuu----, magram ara KovelTvis, aramed mxolod maSin, Tu obieqti
mesame piria: man is _ gaukeTa, auSena, gamougzavna masmasmasmas; Tu obieqti
meore an pirveli piria ----uuuu-s adgils ----iiii---- iyers; man is gagiiiikeTa, agiiii----
Sena, gamogiiiigzavna SenSenSenSen... man is _ gamikeTa, amiSena, gamomigzavna memememe.
rogor gavarCioT amgvari formebi saTavisos formebisagan?
pirvel Kovlisa, unda gvaxsovdes, rom saTaviso qcevas iSvia-
Tad moudis obieqtad `Sen~ da `me~ e. i. iSviaTia, rom ----gigigigi----, , , , mimimimi----
gvqondes zmnaSi (agiiiiSena, amiiiiSena... gagigigigikeTa, gamimimimikeTa...) da zmna iKos
saTaviso; magram zogJer mainc aris aseTi saTaviso zmnebi: man megob-
rad gaixada is, gagixada Sen, gamixada me _ gagixada, gamixada saTa-
viso qcevaa.... amitom gamiJvnis sxva xerxebi unda gamoviKenoT.
aseTia ori xerxi. pirveli: Tu zmnas ori obieqti aqvs, is sa-
Taviso ver iqneba, sasxvisoa: man amiSena memememe sasasasaxlixlixlixli, gamikeTa me same same same saqmeqmeqmeqme, , , ,
gamomigzavna me werme werme werme weriiiilililili _ orobieqtian zmnebSi ----iiii---- mawarmoebeli
sasxviso qcevaa (Sdr.: man gamixada me, gagixada Sen _ erTobieqtiani
zmnaa, saTaviso qcevaa). meore: Tu zmnas obieqtad meore an pirveli
piri aqvs, gadaviKvanT am obieqts mesame pirSi; Tu sasxviso qcevaa,
----uuuu---- gaCndeba; Tu saTavisoa, ----iiii---- SegvrCeba: Sdr. gagikeTa Sen _ gaukeTa mas; gagixada Sen _ gaixada is.
gamikeTa me _ gaukeTa mas; gamixada me _ gaixada is.
10. gzagzagzagza.... gzis sakiTxi gardamaval zmnebs exeba. gza orgvaria:
pirdapiri anu uSualo (gaakeTa, aaSena, dawera) da arapirdapiri
anu SualobiTi (gaakeTebina, aaSenebina, daawerina). orsave SemTxve-
vaSi subieqti mesame piria: man gaakeTa _ gaakeTebina, aaSena _ aaSe-
nebina, dawera _ daawerina. pirvels SemTxvevaSi es subieqti mar-
Tlacda asrulebs garkveul saqmianobas uSualod TviTon (gaakeTa,
aaSena, dawera) _ esaa pirdapiri anu uSualo gza; meoreSi ki subi-
eqti sxvis saSualebiT akeTebs zmnaSi aGniSnul saqmes: gaakeTebina
man is, aaSenebina man mas is, daawerina man mas is... esaa SualobiTi
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
215
gzisTvis damaxasiaTebeli.
SualobiTs gzas ucxourad kakakakauuuuzazazazatitititivivivivi ewodeba. qarTuls sa-
skolo gramatikaSi `̀̀̀sxmiTsxmiTsxmiTsxmiT----gardagardagardagardasvlisvlisvlisvliTiTiTiTi~~~~ erqva. es termini anton
kaTalikosidan momdinareobs da `nawarmoebs~ niSnavs. saskolo gra-
matikaSi `kvlav-sxmiT gardasvliTic~ iKo: akeTebinebs _ akeTebinebi-
nebs... ukanaskneli xelovnurad SeTxzuli gramatikuli nawarmoebia;
aseve xelovnurad SeiZleboda kidev axali sufiqsi wagvematebina,
ena amisTvis pasuxs ver agebs.
11. wina ukanasknel sakiTxad vivaraudoT sakiTxi: zmna pirpirpirpirveveveve----
lalalaladidididiaaaa Tu na Tu na Tu na Tu nawarwarwarwarmomomomoeeeebibibibi.... nawarmoebio rom vambobT, Cveulebriv igu-
lisxmeba nawarmoebi saxelebisagan: qva _ aqvavebs, qvavdeba; wesi _
awesebs, wesdeba; celqi _ acelqebs, celqdeba, celqobs; wiTeli _
awiTlebs, wiTldeba; afTari _ aafTrebs, afTrdeba; fiTri _
afiTrebs, fiTrdeba; yianuri _ ayianurebs, yianurdeba (saqme); To-
xi _ Toxnis; bari _ baravs, farcxi _ farcxavs...
iseTi zmnebi, romelTac aseT saxels dasaKrdenad ver movuZeb-
niT, pirveladi iqneba: yris, wers, zis, dgas, grexs, gleJs, xsnis...1
12. dasasrul, erTi miTiTebac. zemoxsenebul ZiriTad katego-
riaTa mixedviT zmnis daxasiaTebis Semdeg, Kovelmxriv mizanSewoni-
li iqneba ganvixiloT zmnis Sedgeniloba e. i. dadadadavSavSavSavSaloT zmna SeloT zmna SeloT zmna SeloT zmna Se----
madmadmadmadgegegegenel nanel nanel nanel nawiwiwiwilelelelebadbadbadbad.... Tu Catarebuli analizi zmnas axasiaTebs im
kategoriebis mixedviT, romlebic zmnas SeiZleba saerTod gaaCndes,
aq amosavali iqneba is, rasac zmna iZleva. amasTanave kiTxvebi dais-
mis sxva TanamimdevrobiT. am Tanamimdevrobas gansazGvravs zmnaSi
sxvadasxvagvar formantTa bunebrivi Tanamimdevroba.
es Tanamimdevroba aseTia: Kvelaze win, TavSi preverbi (zmnis-
wini) gvaqvs (gagagaga-dis, gamogamogamogamo-dis). mas mosdevs piris niSani, Tu prefiq-
sia (ga-vvvv-divar, gamo-vvvv-divar); Tu piri oria da orive prefiqsiT
aGiniSneba, Jer iqneba subieqtis prefiqsi, mere obieqtisa (mo-vvvv----ssss-
Txov); mesame adgili uyiravs an qcevis niSans (a-v-iiii-Seneb, a-v-uuuu-Se-
neb), an vnebiTis mawarmoeblebs (da-v-iiii-Gup-e, da-v-eeee-swari) anda
gardamavalTa (Cveulebriv nasaxelarTa) mawarmoebel formants (da-
v-aaaa-mTavre, ga-v-aaaa-keTe); meoTxe adgili uyiravs zmnis Zirs (martiv
fuZes); mas mosdevs vnebiTobis mawarmoebeli ----dddd----,,,, sadac aseT warmo-
ebas aqvs adgili (an saSualo-gvaris Tu saSualo-vnebiTis ----iiii---- (ga-v-
1 mxedvelobaSi viqonioT, rom bevri pirveladi zmna warmoSobiT nasaxe-
lari iKo, droTa viTarebaSi dakarga saTanado saxelTan kavSiri (mag. faravs
_ fari).
w e r i l e b i
216
civ-d-iiii, ga-v-fiTr-d-iiii... vtiriiii, vKviriiii... vxvdebiiii, vkvdebiiii, vdgebiiii...)
da, Tu mas adgili ara aqvs, drois mawarmoebeli (da daboloeba): v-
a-keT-ebebebeb, v-a-ke-T-ebebebeb-d-i, va-keT-ebebebeb-d-e...
dadadadaskvnaskvnaskvnaskvna.... zmnis sruli analizi gulisxmobs Semdeg sakiTxebze
pasuxis gacemas:
1-2. pipipipiriririri, , , , riririricxvicxvicxvicxvi: : : : ramdenpiriania zmna. erTpiriani, orpiriani,
sampiriani? romelia piri da ricxvi _ subieqtisa, obieqtisa (Tu
obieqtebisa)? ra brunvaSia subieqti, obieqti (Tu obieqtebi)? ro-
meli maTgani aGiniSneba realurad (riT?) da romeli potencialu-
rad?
3. gardagardagardagardamamamamavavavavalialialialia Tu gardagardagardagardauuuuvavavavalililili mocemuli zmna?
4. ra gvara gvara gvara gvaririririsaasaasaasaa: : : : moqmedebiTi, vnebiTi, saSuali? Tu vnebiTia,
riT aris nawarmoebi? (i,-e- prefiqsebi; -d-i sufiqsi)?
5. ra kikikikilolololoaaaa???? TxrobiTi, brZanebiTi, natvriT-pirobiTi?
6. ra drodrodrodroaaaa???? droTa romel Jgufs (serias) ekuTvnis? risgan
aris nawarmoebi da riTriTriTriT????
7. rogoria fufufufuZeZeZeZe zmnisa droTa pirvel or JgufSi? erTidai-
give, gansxvavebuli, Tu sxvadasxva? Tu gansxvavebuli, ra qmnis gan-
sxvavebas, axali sufiqsis damateba awmKoSi, Tu fuZiseuli xmovnis
monacvleoba (alternacia)?
8. rogoria asasasaspeqpeqpeqpeqtitititi? ? ? ? sruli Tu usruli? ra awarmoebs sisru-
les? aqvs Tu ara prepreprepreververververbibibibi???? Tu ki, ra rols asrulebs? aGniSnavs
moZraobis mimarTulebas, aspeqts, dros, awarmoebs kilos Tu cvlis
fuZis mniSvnelobas?
9. aqvs Tu ara qceqceqceqcevavavava???? Tu ki, romeli, saTaviso, sasxviso, saa-
rviso? ra aris qcevis niSani? Tu i-a sasxvisoSi, ratom?
10. ra gzagzagzagzaaaaa???? uSualo? SualobiTi? Tu SualobiTi, ra mawar-
moebeli gvaqvs?
11. pirpirpirpirvevevevelalalaladi di di di zmnaa Tu nanananawarwarwarwarmomomomoeeeebibibibi???? Tu nawarmoebia, risgan
da ra sufiqs-prefiqsebis saSualebiT?
12. aqvs Tu ara raime Tavisebureba zemoxsenebul kategorieb-
Tan dakavSirebiT?
aqve vurTavT zmnis analizis mcire nimuSs.
teqsti. `maTiam gagagagawminwminwminwmindadadada Tavis xanJali. CaCaCaCaaaaagogogogo qarqaSSi da me-
re momomomoiiiibabababanananana da SeSeSeSeixixixixviaviaviavia Tavisi msubuqi yriloba; mimimimivivivividadadada, , , , gagagagasinsinsinsinJa Ja Ja Ja
daTvi, romelsac mkerdSi momomomoxvedxvedxvedxvedrorororodadadada tKvia~ (a. Kazbegi).
a) gagagagawminwminwminwmindadadada:::: 1-2: zmna orpiriania (`gawminda maTiam xanJali~);
subieqti (`maTiam~) mesame piria mxol. r., obieqti (`xanJali~) mesame
piria mxol. r.; subieqti moTxrobiTs brunvaSia, obieqti _ saxelo-
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
217
biTSi; subieqtis piri zmnaSi aGniSnulia realurad ----a a a a sufiqsiT
(maTiam gawminda, Sen gawminde, me gavwminde); obieqtis piri aGniSnu-
lia potencialurad (nol-prefiqsiT).
3. zmna gardamavalia; Sdr.: awmKo _ maTia wmends xanJals, ao-
risti: maTiam gawminda xanJali.
4. gvari _ moqmedebiTi: man gawminda igi (Sdr. vneb.: igi gaiw-
minda mis mier).
5. kilo _ TxrobiTi (aGniSnulia faqti, momxdari); Sdr.
brZaneb.: gawminde! ar gawmindo! nu gawmend!
6. dro _ aoristi (ra qna?) ZiriTadi dro meore Jgufisa: is
sxva drosagan ar aris nawarmoebi, misgan iwarmoeba sxva dro (kavSi-
rebiTi II).
7. fuZe zmnisa gansxvavebulia: maTia wmends xanJals _ maTiam
gawminda xanJali; gansxvavebulobas qmnis fuZiseuli xmovnis monac-
vleoba (alternacia).
8. aspeqti (saxe) _ sruli; sisrules aGniSnavs gagagaga---- preverbi.
9. qceva _ saarviso, Sdr.: gaiwminda (Tavisi gawminda, Tavis-
Tvis gawminda), gauwminda (sxvisi gawminda, sxvisTvis gawminda).
10. gza _ pirdapiri anu uSualo: zmnis subieqti realuri
aGmasrulebelia zmnaSi naCvenebi moqmedebis. SualobiTi iqneboda:
maTiam gaawmendina xanJali (sxvas).
11. zmna nawarmoebia saxelisagan `wminda~: wmends _ gawminda.
12. Taviseburebebi ara aqvs.
gawminda: gagagaga---- preverbi, _ wmind- fuZe (martivi), ----aaaa sufiqsi,
subieqturi mesame pirisa.
b) CaCaCaCaaaaagogogogo: : : : 1-2: zmna orpiriani (`Caago maTiam xanJali~ qarqaSSi
Tandebuliani micemiTia Tu zmnaSi pirs ver aGniSnavs); subieqti
mesame piri mxol. ricxv... obieqti mesame piri mxol. ricx.; subieqti
moTxrob. br.; obieqti _ saxelob. br.; subieqti aGniSnulia realu-
rad ----oooo---- sufiqsis saSualebiT (man Caago, Sen Caage, me Cavage), obieq-
ti potencialurad (nol-prefiqsiT).
3. zmna gardamavalia: agebs is xanJals _ Caago man xanJali.
4. gvari _ moqmedebiTi (Sdr. vnebiTi: xanJali TavisiT Caigo
qarqaSSi).
5. kilo _ TxrobiTi (Sdr. brZanebiTi: Caage! ar Caago! nu Caa-
geb!).
6. dro _ aoristi.
7. fuZe _ gansxvavebuli: maTia agebs xanJals _ maTiam Caago
xanJali; gansxvavebulobas qmnis ----ebebebeb---- sufiqsis darTva awmKoSi.
w e r i l e b i
218
8. aspeqti (saxe) _ sruli; sisrules aGniSnavs CaCaCaCa---- preverbi.
9. qceva _ saarviso (Sdr. saTaviso _ Caigo, sasxviso _ Cau-
go...).
10. gza _ pirdapiri anu uSualo (Sdr. SualobiTi: Caagebina
man sxvas xanJali).
11. zmna _ pirveladi.
12. Taviseburebebi ara aqvs.
CaCaCaCaaaaagogogogo: : : : CaCaCaCa---- preverbi; aaaa---- fuZis (gardamavlobis) mawarmoebeli;
----gggg---- martivi fuZe (Ziri); ----oooo sufiqsi, subieqturi mesame pirisa.
g) momomomoiiiibabababanananana: : : : 1-2: zmna _ orpiriania (`moibana maTiam yriloba~).
subieqti mesame piri mxol. r., obieqti _ mesame piri mxol. ricx.;
subieqti moTxrob. br., obieqti _ saxelobiTSi; subieqti warmo-
dgenilia zmnaSi realurad ----aaaa sufiqsiT, obieqti _ potencialurad
(nol-prefiqsiT).
3. zmna _ gardamavali: ibans maTia yrilobas _ moibana maTiam
yriloba.
4. gvari _ moqmedebiTi (vnebiTi: es xeli ar daibaneba...).
5. kilo _ TxrobiTi (brZan.: moibane! ar moibano! nu moiban!).
6. dro _ aoristi.
7. fuZe _ erTi da igive: maTia ibanibanibaniban-s yrilobas _ maTiam moiiii----
banbanbanban-a yriloba.
8. aspeqti _ sruli; sisrules aGniSavs momomomo---- preverbi.
9. qceva _ saTaviso; qcevis niSani iiii----; Sdr.: bans _ saarviso,
_ ibans (saTaviso).
10. gza _ pirdapiri anu uSualo.
11. zmna _ pirveladi.
12. Taviseburebebi ara aqvs.
momomomoiiiibabababanananana:::: momomomo---- preverbi; iiii---- qcevis niSani; ; ; ; ----aaaa sufiqsi, subieqtu-
ri, mesame pirisa.
d) SeSeSeSeixixixixviaviaviavia 1-2: zmna _ orpiriani (`maTiam Seixvia yriloba~);
subieqti _ mesame piri mxol. ricx.; obieqti mesame piri mxol.
ricx.; subieqti _ moTxrob. br. obieqti _ saxelob. br.; subieqti
warmodgenilia zmnaSi realurad ----aaaa sufiqsiT, obieqti _ potencia-
lurad (nol-prefiqsiT).
3. zmna gardamavali: maTia ixvevs yrilobas _ maTiam Seixvia
yriloba.
4. gvari _ moqmedebiTi.
5. kilo _ TxrobiTi.
6. dro _ aoristi.
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
219
7. fuZe _ gansxvavebuli: maTia ixvevs yrilobas _ maTiam Seix-
via (Seixviva) yriloba; gansxvavebulobas qmnis fuZiseuli xmovnis
monacvleoba.
8. aspeqti _ sruli; sisrules aGniSnavs SeSeSeSe---- preverbi.
9. qceva _ saTaviso: Seixvia yriloba _ Sexvia Tavisi yrilo-
ba; Sdr.: Seuxvia amxanags yriloba _ Sexvia amxanagis yriloba.
10. gza _ arapirdapiri anu uSualo.
11. zmna _ pirveladi.
12. Taviseburebebi: `xvev~ fuZe aoristSi iGebs `xviv~-is saxes;
xmovanebs Soris moKolili bolokiduri ----vvvv---- ikargeba: Seixviva _ Se-
ixvia.
SeSeSeSeiiiixviaxviaxviaxvia: : : : SeSeSeSe---- preverbi, ----iiii saTaviso qcevis niSani, -xvi- foneti-
kurad gamartivebuli fuZe (xviv), ----aaaa sufiqsi subieqturi, mesame pi-
risa.
e) mimimimivivivividadadada: : : : 1-2: erTpiriani zmna: `maTia mivida~; subieqti mesame
piri, mxol. ricx., saxelob. brun., warmodgenilia zmnaSi realurad
----aaaa sufiqsiT.
3. zmna _ gardauvali: maTia midis _ maTia mivida.
4. gvari _ saSualo.
5. kilo _ TxrobiTi; Sdr.: brZaneb.: midi! ar mixvide! nu mi-
xval!
6. dro _ aoristi.
7. fuZe _ sxvadasxva: `maTia mi-di-s~ _ maTia `mi-vida~.
8. aspeqti _ sruli; mimimimi---- preverbi aGniSnavs mimarTulebas aqe-
dan iqiT.
9. qceva _ ara aqvs.
10. gza _ pirdapiri anu uSualo.
11. pirveladi zmnaa.
12. Taviseburebebi. a) awmKos da aoristis fuZe sxvadasxvaa
(dis _ vida); b) SerCenili aqvs ----xxxx---- subieqturi prefiqsi meore pir-
sa); g) brZanebiTi amjamad arsebiTad garCeulia aoristis saTanado
piris formisagan (sxva fuZea!): Sen moxvedi, mixvedi _ modi aq! midi
iq! d) aoristis pirvelsa da meore pirSi -ved- aris fuZe (movedi,
moxvedi... movediT, moxvediT), mesame pirSi da mTels kavSirebiTs me-
oreSi fuZe aris -vid- (movida, movidnen... movide, moxvide, movides,
movideT, moxvideT, movidnen): e) pirveli piris subieqturi prefiq-
si ----vvvv---- dakarguli aqvs fuZiseuli ----vvvv-s mezoblobis wKalobiT (Jer
isev Zvels qarTulSive).
mimimimivivivividadadada: : : : mimimimi---- preverbi; ----vidvidvidvid---- fuZe; ----aaaa sufiqsi, subieqturi mesa-
w e r i l e b i
220
me pirisa.
v) gagagagasinsinsinsinJJJJaaaa: : : : 1-2: zmna _ orpiriani: `maTiam gasinJa daTvi~; subi-
eqti _ mesame p., mxol. ricx., obieqti mesame piri mxol. ricx., su-
bieqti _ moTxrob., obieqti _ saxelob.; subieqti warmodgenilia
zmnaSi realurad ----aaaa sufiqsiT, obieqti _ potencialurad (nol-
prefiqsiT).
3. zmna _ gardamavali: maTia sinJavs daTvs _ maTiam gasinJa
daTvi.
4. gvari _ moqmedebiTi.
5. kilo _ TxrobiTi.
6. dro _ aoristi.
7. fuZe _ gansxvavebuli: maTia sinJavs _ maTiam gasinJa: gan-
sxvavebulobas qmnis ----avavavav sufiqsis darTva awmKoSi.
8. aspeqti _ sruli, sisrules aGniSnavs gagagaga---- preverbi.
9. qceva _ saarviso.
10. gza _ pirdapiri anu uSualo.
11. pirveladi zmnaa.
12. Taviseburebebi ara aqvs.
gagagagasinsinsinsinJaJaJaJa. . . . gagagaga---- preverbi; sinJsinJsinJsinJ---- fuZe (martivi); ----a a a a sufiqsi, subieq-
turi, mesame pirisa.
z) momomomoxvedxvedxvedxvedrorororodadadada:::: 1-2: zmna _ orpiriani: `tKvia moxvedroda
daTvs~, subieqti mesame piri mxol. ricx., obieqti mesame piri mxol.
ricx., subieqti _ saxelobiTSi, obieqti _ micemiTSi; subieqti
warmodgenilia zmnaSi realurad ----a a a a sufiqsiT, obieqti _ potencia-
lurad, _ nol-prefiqsiT (SeiZleboda, gvqonoda: h- pref.: mohxved-
roda).
3. zmna _ gardauvalia: tKvia xvdeba daTvs _ tKvia moxvda
daTvs.
4. gvari vnebiTi (e. w. saSualo-vnebiTi): mawarmoebeli _ iiii:
vxvdebi, xvdebi...
5. kilo _ TxrobiTi.
6. dro _ TurmeobiTi meore: awmKo: tKvia xvdeba daTvs.
aoristi: tKvia moxvda daTvs
Turmeob. I: tKvia moxvedria daTvs
Turmeob. II: tKvia momomomoxvedxvedxvedxvedrorororodadadada daTvs.
kavSir. III: tKvia moxvedrodes daTvs.
7. fuZe gansxvavebuli: tKvia xvdexvdexvdexvdebabababa _ tKvia mo-xvdxvdxvdxvd-a; gansxva-
vebulobas qmnis awmKoSi `-eb-(i)~s darTva.
8. aspeqti _ sruli; momomomo---- preverbi aGniSnavs sisrules.
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi
221
9. qceva _ saarviso (Sdr. xvdeba is mas _ uxvdeba is mas).
10. gza _ pirdapiri anu uSualo.
11. pirveladi zmnaa.
12. Taviseburebebi ara aqvs.
momomomoxvedxvedxvedxvedrorororodadadada: : : : momomomo---- preverbi, -xvedr- fuZe (amjamad ufunqcio
----rrrr---- formantiT), ----odododod---- TurmeobiTi meoris mawarmoebeli orpirian
gardauval zmnebSi (SekiTxeboda, daxmareboda, mokvdomoda...), igive
sufiqsia, rac namKo usrulSi vnebiTebsa da saSualo-vnebiTebs
awarmoebs (iGupeboda, eswrafeboda, Kviroda, tiroda)... ----aaaa sufiqsi,
subieqturi, mesame pirisa.
w e r i l e b i
222
О ПРИНЦИПАХ АНАЛИЗА ИМЕНИ И ГЛАГОЛА
В ГРУЗИНСКОМ ЯЗЫКЕ
∗
(РЕЗЮМЕ) Чтобы поставить грамматические знания на твердую почву, необходи-
мо с соответствующей точностью разработать вопросы именного склонения и глагольного спряжения.
Именное склонение следует характеризовать в зависимости от процесса склонения, строения основы и семантики. В грузинском языке по существу имеется одно склонение, но в зависимости от основы выделяют несколько вариаций склонения. Существенным для природы грузинского языка является то обстоятельство, что вместо предлогов, имеющихся во многих других язы-ках, в именах представлены послелоги.
При анализе глагола следует учесть функционирование в грузинском языке таких категорий, как: лицо, число, переходность/непереходность, залог, наклонение, время, аспект, версия, каузатив; особое внимание следует обра-тить на различия глаголов в зависимости от основы, что проявляется во время спряжения. Подчеркивается тот важный для грузинского языка факт, что гла-гол отражает лицо и число как субъекта, так и прямого и косвенного объек-тов; с полиперсонализмом глагола непосредственно связана категория версии.
∗ Резюме составил Г. Гоголашвили.
mTiuluris TaviseburebanimTiuluris TaviseburebanimTiuluris TaviseburebanimTiuluris Taviseburebani
mTiuleTi mdebareobs aragvis xeobaSi; mleTis _ TemSi arag-
vis xeobis garda _ mTiulTa soflebi ƒ a d a -s xevSicaa, fasanauris
TemSi _ ƒ a n d o -s xevSic. Cveni masalebis meti wili Cawerilia
sof. m l e T a S i , sof. q v e S e T S i , sof. K v e l a a n T - k a r S i
(samive aragvis xeobaSia, samxedro gzasTan). mcireodeni masala ƒan-
dos xevSic gvaqvs mopovebuli. ƒadas xevSi muSaobis SesaZlebloba
Cven ar mogveca, rac gvzGudavs mTiuluris Sesaxeb msJelobisas: aq
warmodgenilia mTiuluris zogadi daxasiaTeba da mas winaswari
cnobis xasiaTi aqvs.
fofofofonenenenetitititikukukukuri mori mori mori movlevlevlevlenenenenebibibibi. . . . mTiuluris bgeriTi Sedgenilobisa-
Tvis damaxasiaTebelia ƒƒƒƒ, , , , � � � � da hhhh//// ssss qona.
ƒ ƒ ƒ ƒ bgera mTis Kvela kilos (moxeurs, xevsuruls, fSaurs, Tu-
Surs) aqvs daculi; barSi aGmosavleT saqarTveloSi, es bgera
gvxvdeba qiziKurSi, ingilourSi; SerCeniaT es bgera meCvidmete sau-
kuneSi kaxeTidan aKril da fereidanSi gadasaxlebul qarTvelebs 1
(es mowmobs, rom im xanebSi kaxurSiac ixmareboda es bgera).
mTiulurSi ƒƒƒƒ bgera gvxvdeba imave sitKvebSi, sadac mas Zv. qar-
Tulic xmarobs: m u ƒ l i, m ƒ a r i da m ƒ a r e, f e ƒ i, ƒ m e l i,
ƒ m a, ƒ m a l i, ƒ e l i da aqedan nawarmoebi sitKvebi: ƒ e l m w i -
f e, s a ƒ e l m w i f o, m o ƒ e l e...
unda aGiniSnos, rom Cveulebrivad mTiulis gamoTqmaSi es bge-
ra mkveTrad gamoirCeva x x x x bgerisagan, magram zogis laparakSi aseTi
gansxvaveba ar igZnoba da sagangebo gulis Kuri unda miadevnos kac-
ma, rom es bgera Cveulebrivi xxxx bgerisagan gaarCios. safiqrebelia,
rom am SemTxvevaSi baris metKveleba _ qarTlisa _ axdens gavlenas.
barTan urTierToba dGiTi-dGe ufro cxoveli xdeba da gavlenac,
albaT, TandaTan ufro gaZlierdeba.
bgera ���� dasustebuli iiii----aaaa, , , , da mas mTiuluri iKenebs saxelobi-
Tis niSnad xmovnebze daboloebul fuZeebTan: s i z m a r a �, b i -
1 n. avtoris `fereidnulis mTavari Taviseburebani~: tfil. univers.
moambe, t. VII, gv. 199.
w e r i l e b i
224
l i k a �, f e ƒ d o l o b a � (sxva magaliTebi ix. mofrol., saxelTa
bruneba)...
gardamavali bgera hhhh//// ���� tovebs rTuli bgeris STabeydilebas;
gamoKenebulia zmnaSi prefiqsad (am prefiqsis Sesaxeb n. morfol.,
zmnis uGvlil.); am bgeris xmarebis nimuSebi gvaqvs sitKvebSi:
m o h / � k l a v s, m o h / � K a v s, d a h / � Z a x i T; m o h / s y r a,
g a h / s y r e s, m o h / s d e v s... aseTi SemTxvevebi xSiri araa.
sanam fonetikur procesTa ganxilvaze gadavidodeT, maxvilis
sakiTxi unda gaviTvaliswinoT. maxvili mTiulurs orgvari aqvs: di-
namikuri da tonuri. pirvelis buneba-Tvisebaca da adgilic TiT-
qmis iseTivea, rogorc baris sxva kiloebSi; meore _ Cveulebrivad
bolodan meore marcvals xvdeba da saTanado xmovnis grZlad ga-
moTqmas iwvevs. dinamikuri maxvili amjamad gabatonebulia, tonuri
_ mileula da mxolod garkveul pirobebSi garkveul pirebTan (mo-
xucebis metKvelebaSi...) iCens Tavs.1
fonetikuri p r o c e s e b i d a n aGsaniSnavia:
dasawKisSi da Tanxmovnis Semdeg va va va va →oooo. . . . amis magaliTebia:
x o i ← xovi ← xvavi... s a f q o v i ← safqvavi... k o l i ← kuali...
J o r i ← Jvari... m a r c o l i ← marcvali... K o i l i ← Kovili ←
Kvavili... z o i ← zovi ← zvavi... q o b i ← qvabi... s a m z G o r i ←
samzGvari... s a K o r e l i ← saKvareli... s x o ← sxva... w i n a d a -
d e b e b S i: qeri magari saymelia: x o i aq... s a f q o v i qaTmebma
ar damiGupon... unda daKaro fuli SeZlebis k o l z e d a... daweren
J o r s a, gamovlen gareTa... J o r i s saweri... is Jari sul dambrma-
la, T o l i ver gauxelia... am Jars T o l e b i auxile... Sen aq
SemouSvi c x o r i o... me c x o r i ara mKav... m T o r i a n GameSi
aTi-TuTxmeti (mgeli) erTad dadioda... arc s e t K o aSinebs
(qers), arc K i n o... am qoris s i t K o s dasaJerisni varTo... qmari
bolos imi s i t K o z e wasuliKo... darCa ori m a r c o l i ki-
dav... K o i l e b i wiTlad-KviTlad wKalma waiGo... erTi nadiri
mokles da CaKares q o b S i... sworad Camodis imis s a m z G o r i...
bejan aris erevneli s a K o r e l i givis Svili... s x o m maCuqva...
s x o s ro mivce...
mTel rig sitKvebSi vavavava ucvlelad rCeba: x v a l, r v a, q v a,
u l v a S i, g i r v a n q a, m a r x v a...: dGes daglio, x v a l raGa
1 dawvrilebiT amis Sesaxeb n. avtorisave: `g r Z e l i x m o v n e b i
m T i u l u r S i~, tfil. saxelmw. universitetis moambe, t. IV, gv. 333-348; iqve _ saTanado magaliTebi.
mTiuluris Taviseburebani
225
vqnao, x v a l daglio, _ x v a l e -zedao... erTi marilis q v a gamo-
ugzavnia... deexvivnen q v a s a... r v a Canexi ocdaaTgirvanqiani iKo...
vavavava---- kompleqsis oooo-d qcevisaTvis winapirobas vvvv---- bgeris foneti-
kuri Tviseba unda warmoadgendes: vvvv---- asoTi aGniSnuli bgera qar-
TulSi Tanxmovnebis Semdeg Cveulebrivad arsebiTad wKvilbagismie-
ria da mxolod xmovanTa Soris ixreba is kbilbagismierobisaken
(Sdr. `kvvvvali~ _ `ivvvvane~...).
Zvels qarTulSi u u u u iwereboda bevrgan iq, sadac axali qarTu-
li vvvv-s iKenebs: kuerTxi, Suenieri, guami, kuali, sxua�...
anton kaTalikozis saliteraturo skola cdilobda gaerCia vvvv
da … … … … _ umarcvlo u, magram amaod: gasuli saukunis mesamoce wleb-
Si zedmet asoTa ricxvSi …………-c moKva. sainteresoa, rogor asabuTeb-
da axali saliteraturo qarTulisaTvis mebrZoli ilia yavyavaZe … … … …
(uuuu brJgus) zedmetobas: `…………-zed bevrJel mqonia laparaki sxvadasxva
pirTan. zogs uTqvams, unda gadaigdoso, zogs _ unda darCeso,
Tumca arc erT maTgans cxadad ar daumtkicebia Tavisi azri, magram
me imaT laparakidgan es sargebloba gamovitane, rom eg aso, marTla
Tu uvargisia, gadigdos, rogorc usayiro, radganac, Cveni anbani
ufro gamartivdeboda da marTlwera gaadvildeboda. Cemis fiqriT
magis Tanaswor xmovani aso (sic! a. C.) gvaqvs Cven: `vvvv~. Tumca amboben,
rom sadac `vvvv~ ixmarebao iq ………… _ arao, imitom, rom …-Ti1 naxevar vvvv-
i gamoiTqmiso, ese igi, uuuu-s da vvvv-s raGac Sua xmaTao; magram me vfiq-
rob, rom, rogorc …………, ise vvvv gamoTqmaSi erTi erTmaneTsa hgvanan da
arafriT gansxvavdebian imitom, rom, sadac …………-Tia xmarebuli iq ………… vvvv-
aT ismis da, sadac vvvv-nia xmarebuli, iq vvvv-ni …………-Tad ismis. magaliTad,
`viTari~, sadac …………-s ara ƒmaroben. swored rom gamosTqvas kacma da
ara daZalebiT, `vvvv~ …………-saviT gamova; Tu vinme magraT da mtkiced
gamosqvams, is ors vvvv-sa xmarobs da ara erTsa; aqedama Cemis fiqriTa
hsCans, rom am Tanaswor xmovan asoTa Soris an erTia meti an meo-
rea; me ufro `…………~ mgonia meti, radganac, rogorc …………-is xmarebaSia,
isev vvvv-s xmarebaSi ufro vvvv-ni ismis, vidre raime xma. mere ………… iq ixma-
reba, sadac vvvv-s uxmo aso Sexvdeba xolme da eg ori uxmo aso erTa-
Taa gamosaTqmeli~...2
zogs Sinagan winaaGmdegobas rom Tavi davaneboT, sworia Ziri-
Tadi azri, romelsac ilia yavyavaZe am bgeraTa Sesaxeb gamoTqvams;
v v v v da …………-s gamiJvna SeuZlebelia (Tumca sxvadasxva kompleqsebSi vvvv bge-
1 e. i. u brJguTi. _ a. C. 2 n. `kritikuli werilebi~, tfil. 1909, gamoc. w. k. gamarc. saz., gv. 48.
49.
w e r i l e b i
226
ra erTi da imave fonetikuri Girebulebisa ar aris!).
Zv. qarTulSi vvvv---- bgera garkveul SemTxvevebSi ixmareboda; sa-
fiqrebelia, rom saTanado bgera fonetikurad Kvela am SemTxvevaSi
erTnairi ar iKo: orTografiuli tradicia, albaT, aq garkveul
rols TamaSobda. da mainc: umarcvlo uuuu da vvvv-is xmarebis SemTxveve-
bi zustad gansazGvruli iKo.1
sagulisxmoa, rom va va va va → o o o o mTiulurSi metwilad iqa gvaqvs, sa-
dac Zv. qarTulSi ----uauauaua-s vxvdebiT (umarcvlo u + a): Tuali, Juari,
kuali, quabi, sxua�... q v a, r v a, x v a l... Zv. qarTulSi vvvv-iniT iwe-
reba da mTiulurSic ucvlelad gvaqvs...
amgvarad: Kovelgvari vavavava ki ar unda gvaZlevdes mTiulurSi oooo-
s, aramed wKvilbagismierobisaken u f r o gadaxrili v v v v + + + + aaaa....
riT aixsneba paraleluri formebis arseboba: J o r i º J v a r i,
g o r i º g v a r i, T o l i da T v a l e b i, s i t K o º s i t K v a...
(gvari, Jvari... iSviaTad, magram mainc gvxvdeba). amgvari formebi ga-
reSe gavlenas unda mieweros: maTi xmareba SemCneulia iseTi pire-
bis metKvelebaSi, romelnic wignisa da skolis gavlenas ganicdian
anda barSi (qarTlSi) arian namKofi.
vavavava kompleqsi zmnebSiac warmodgenilia oooo-Ti, Tumca aq met siy-
relesTan gvaqvs saqme:
g o q (=gvaqvs), d a g o v i w K a, g o Z l e v e n, g o ƒ d e v i n e -
b e n, g o s w a v l i s, v a c o m T, T q o, u T q o m, d a f q o v s,
d a u d o, v s o, C a u c o m, g a d a u S o, a m o u S o, g a d u s o ,
C a u s o m..
meore mxriT: gauZGva, daarqva, waarTva, Causva... (moiKvana, da-
wva, vawvalebT... da msgavsi magaliTebi mxedvelobaSi ar miiGeba: aq
Zv. qarTulSi ----vavavava gvqonda da ara ----uauauaua, , , , rogorc zemoxsnebul SemTxve-
vebSi.
va va va va → o o o o: : : : arsada g o q : suKvelaKa� d a g o v i w K a... ar g o Z -
l e v e n, qiras g o ƒ d e v i n e b e n... g o s w a v l i s Cven... dam
T q o... misula Sina da u T q o m... imas v i c o m T... Cqar d a -
f q o v s... d a u d o uremze... a m o u S o gmirebi givma... ar
g a d a u S o o...
va va va va rCeba: amitom sam tevan yabuki d a a r q v a... sizmarasac es
e d v a gulSi... w a a r T v a koka... C a u s v a erTi Toli...
1 zogi sitKvis (magal. wariKvanes º wariKuanes, iKvnes º iKunes) daweri-
lobaSi erTgvari rKeva SeiZleba mxedvelobaSi ar miviGoT.
mTiuluris Taviseburebani
227
calke ganxilvis Girsia ori magaliTi: gadmoiKoooona1 (=gadmoiKva-
na), mToooor (=mTavar...). orsave magaliTSi es o o o o tonuri maxvilis ma-
tarebelia da am ukanasknels unda edvas wili miGebul cvlilebaSi:
xmovanTa Soris moqceuli vvvv (mTavar) am maxvilis zegavleniT daiC-
rdila da xmovnebTan erTad oooo mogvca; xmovnis Semdeg va ova ova ova o-s ver mo-
gvcemda, Tu ar maxvilis gavlena!
es magaliTi sakiTxs svams: v v v v → o o o o procesSi v v v v bgeris Tvisebis
garda xom ar TamaSobs tonuri maxvilic garkveul rols?
am sakiTxs sagangebo Seswavla syirdeba sxva kiloebis masale-
bis mixedviTac. aq ki SeiZleba davaskvnaT: mTiulurisaTvis damaxasi-
aTebelia va va va va → oooo; ; ; ; v v v v am SemTxvevaSi arsebiTad wKvilbagismieri bge-
raa, umetes SemTxvevaSi saTanado magaliTebi Zv. qarTulSi umar-
cvlo uuuu-Ti iwereba. va va va va → o o o o, , , , Tu sitKvis dasawKisSia (Tavkiduri vavavava----
kompleqsi) anda sitKvis SigniT Tanxmovnis Semdeg.2
ovi ovi ovi ovi → oi oi oi oi: : : : ���� m o i d a (=movida), Cven m o i t a n e T (=movi-
taneT), me a m o i d e v (=amovidev), me S e m o i a r e (=Semoviare),
me w a m o i G e (=wamoviGe)... x o i ← x o v i ← x v a v i... z o i ← z o -
v i ← zvavi... K o i l i ← Kovili ← Kvavili...
es procesi dadasturebulia gare da Signi-kaxurSi, qiziKur-
Si, ingoloursa da fereidnulSi (ix. naCvenebi literatura).
qarTlurs metKvelebaSi am process adgili ara aqvs. baris
(qarTlis) zegavlenas unda mieweros ramdenime SemTxveva ----oviovioviovi kom-
pleqsis xmarebisa: amovirCieT, amoviKvaneT, gamoviyriT, movixileT,
moviden. pirveli oTxi magaliTi TiTo Jer gvxvdeba, ukanaskneli
(m o v i d e n) _ ara erTgzis.
ova ova ova ova → oa oa oa oa... ... ... ... sporadulad gvaqvs: s a Z o a r i, m o a r d n i l,
w a m o a l... Cveulebrivad ovaovaovaova kompleqsi Senaxulia ucvlelad: mo-
va, gamovarTmev, movaSoreb, gasaTxovari, movatanieT...
am kompleqsSi vvvv-s dakargvis SemTxvevebi sagulisxmoa momavali
ganviTarebis TvalsazrisiT; cnobilia, rom am procesis Semdgomi
1 Savad awKobili xmovani tonur maxvils atarebs da grZeli xmovnis STa-
beydilebas tovebs. 2 vvvv bgerasTan sxvadasxva kompleqsebSi garkveuli cvlilebebia dakavSire-
buli nawilobriv qarTlurSi, ufro kaxurSi, qiziKurSi, ingilourSi da gan-sakuTrebiT fereidnulSi. v. T o f u r i a: `qarTluri~ (kreb. arili, tfil., 1925, gv. 138), m. J a n a S v i l i: `saingilo~ (Zv. saqarTvelo, t. II, tfil., 1910-12, naw. IV, gv....); Cveni: `gare-kaxeTi dialeqtologiurad~ (arili, gv. 63-65), `fereidnulis mTavari Taviseburebani~ (tfil. univer. moambe, t. VII, gv. 208-10). agreTve specialuri werili: `vinis refleqsebi fereidnulSi~ _ jur. `Cveni mecniereba~, 1923, #5.
w e r i l e b i
228
ganviTarebis Sedegia _ ua ua ua ua ((((ova ova ova ova → oa oa oa oa → ua ua ua ua)))), rasac gurulSi far-
To gasaqani aqvs: Sua, gamuarTmev, muaSoreb, gasaTxuari... da sxv.
oa oa oa oa → ua ua ua ua Cveulebrvia mTiulurSic sitKvis bolos: ladua
(←ladoa), vanua (←vanoa), gigua (←gigoa), martuam (←martoam): aq
Kvelgan bolokidur oooo-s kninobiTobis ----aaaa erTvis.
vvvv-s wKvilbagismierobis TvalsazrisiT damaxasiaTebelia misi
Senacvleba ----mmmm-sTan: dahkrammmm, utanJammmmT, daƒocammmmT, vTesammmmT (erxTel:
vTesavvvvT!), mmmmiTom, mmmmaskuleviani (=varskvlaviani), mmmmiwro (=viwro)...
es ukanaskneli sitKva Zv. qarTulSi mocemulia `iwros~-s sa-
xiT (megrulSi swored am saxiTaa es sitKva daculi, oGond wwww-s win
----nnnn---- aris ganviTarebuli: i n w r o ); Semdeg ganviTarda Tavkiduri vvvv: : : :
vvvv-iwro; mTiulurSi vvvv-s Seenacvla mmmm: : : : miviGeT miwro... iwro → vvvviw-
ro → mmmmiwro...
Senacvlebis sxva SemTxvevebidan aGsaniSnavia:
m m m m _ _ _ _ nnnn: : : : blonnnnaT (blommmmaT), Kannnniri (Kammmmiri), mariannnnobisTve (ma-
riammmmobisTve), nnnniguzali (mmmmuguzali)...
n n n n ____ m m m m: : : : sammmmTeli (sanTeli-s nacvlad):
j j j j _ _ _ _ JJJJ: : : : davpatiJJJJoT (davpatijoT-is nacvlad)... gvxvdeba: dagvpa-
tijeben)... JJJJangma (jangma-s nacvlad)... gadasmis nimuSs warmoadgens:
l l l l _ _ _ _ rrrr-s adgilis cvla: s u r i e l i (sulieri), Z r i e l,
Z r i a l i (Zlier, Zlieri), x o r v e l a (xolera _ gadasmis Sem-
deg rrrr-sTan v v v v Caemata).
b b b b _ _ _ _ mmmm: : : : e m b e b i a n (ebmebian-is nacvlad)...
mjGeri dddd-s adgils iyers tttt sitKvaSi: Cemottttena, amtttteni, ramtttte-
ni... baris kiloebSiac am sitKvaSt ----dddd---- Secvlilia; ramTTTTveni, amTTTTve-
ni, imTTTTveni... Cveulebrivia kaxurSi.
kargi-s nacvlad k a r q i mTiulurisaTvis ZiriTadia iseve,
rogorc baris kiloebisaTvisac. xSiria `dakarqqqqula~-c: gggg-s adgilas
mSvinavi qqqq gvaqvs.
cxvirismieri mmmm da nnnn aris ganviTarebuli sitKvebSi: K l a mmmm ----
p a v s , ƒ m i a nnnn d i ...
nawilobrivi asimilaciis Sedegad aris miGebuli: S a j e n i
(← sajeni), S a C u q a r i (← saCuqari), S a y m e l i (← saymeli),
f S v e l i (← mSveli)... asimilacia Kvelgan regresiulia.
disimilaciis SemTxvevebia: o r - o l i (← or-ori), b e v r -
J e l (←bevr-Jer)... d i s i m l a c i a progresulia.
sitKvaSi b a t a r a (← patara) disimilacia regresiulia; ba-
tarZalSi (erTxelaa naxmari teqstebSi) igive batara-fuZe gvaqvs.
mTiuluris Taviseburebani
229
regresiuli disimilacia qarTulisaTvis uCveuloa. rogorc
prof. g. a x v l e d i a n s aqvs garkveuli specialurs naSromSi,
`batara~, `batoni~ (← patroni)... da maggvari magaliTebi ucxour
enobriv gavlenas unda miewerebodes.1
`m s x v i l i-s ~ analogiTaa miGebuli `m w v r i l i~...
`s i n o d i s a ~ da `s e n a t i s~ kontaminaciiTaa miGebuli
`s e n o t i~; `uTxres senotma ƒelmwifes~: zGaparSi Caakera es
mTqmelma... SekiTxvaze _ `ra aris es senoti?~, mTqmelma ganmarta:
`senoti _ mosamarTleebi raGa!~
amgvari aGreva sinodisa da senatisa SemimCnevia revolucia-
mdis samegreloSi: `palatidan (igulisxmeba `sasamarTlo palata~)
s i n o d S i gadautania saqmeo!~
bolokidur iiii-s dasusteba-dakargvis SemTxvevebi ganxiluli
gveqneba saTanado morfologiur movlenebTan dakavSirebiT.
momomomorforforforfolololologigigigiuuuurrrri moi moi moi movlevlevlevlenenenenebibibibi::::
1. saxelobiTi brunvis niSani ----iiii Tanxmovanze daboloebul fu-
ZeebTan zogJer ikargeba: Z a G l e b iKo, mdevis ZaGlebi... mag ada-
mians mama m d i d a r iKo... puria g a s a k e T e b e l da ar moida...
Turme imis saxlSi g v e l e b iKo... k a r e b daiZaxebs... melama...
b e v r k a c moatKuila... S v i d uGeli ƒari eba... erTmaneTs eb-
nebian: modi, T a v e b daviƒocoTo... im kacebs v i r e b hKav... i
q a l dGeSi Cemotena izdeba... win erTi f S a v e l Samoxvda... e
w e r i l Cvenebs mierTos... dagvitrialda ukuGma w e l i w a d be-
dis kveria... qud- m o ƒ d i l qveKnad ar vivli... m T i e l var, mTa-
Si gazdili...
ukanaskneli xuTi magaliTi leqsSi gvaqvs, sxvebi _ prozaSi.
rogorc aGvniSneT, movlena xSiri ar aris; mizezi fonetikuri un-
da iKos: mxedvelobaSi gvaqvs sawinadadebo fonetika.
analogiuri movlena axasiaTebs xevsuruls2 da TuSurs, oGond
iq saxelobiTis ----i i i i Tanxmovanze daboloebul fuZeebTan ufro xSi-
rad ikargeba da, garda amisa, bolokiduri sxva xmovanic ikargeba,
1 ix. misi: "Диссимилативное озвончение гортално-смычных согласных в осетин-
ском яз." (ibeydeba). 2 ix. xevsuruli teqstebi b. gabuurisa: `qarT. saenaTmecn. sazogad.
weliwdeuli~, t. I/II, 1925, gv. 121 da Semd. ix. agreTve: a. SaniZe: `qarTuli kiloebi mTaSi~, `krebuli~ _ petrogradis studentTa samecniero wris gamo-cema, tfil. 1915, gv. 195; aq vkiTxulobT: `saxelobiTis daboloeba iiiini ƒevsu-rulsa da TuSurSi iSviaTad iƒmareba~.
w e r i l e b i
230
isic zmnasTan (k a c m a v i d...)... ase rom xevsuruli eyvs ar tovebs
imaSi, rom saxelobiTis ----iiii-s dakargva kerZoobiTi Sedegia fonetiku-
ri procesisa, romelic bolokidur xmovanTa ((((----iiii, , , , ----aaaa, , , , ----eeee...)...)...)...) dakargva-
Si mdgomareobs.
2. aqa-iq Semonaxulia saxelobiTis ----���� xmovniT daboloebul
fuZeebTan:
Tu icnobT araƒveTSia, v a n k a � naCafaria... qalaqisken emza-
debi n i k o r a � gKav cxenia... Seiqna s i z m a r a � Cvidmeti wli-
sa... sizmaram gagzavna f e ƒ - d o l o b a �... erTxel mec viKav v a -
j a �... aq Camodis batara b i l i k a �... sami Txaa: erTi _ wiTeli,
erTi _ TeTri, da erTi S a v n a � o... darCa erTi uremi c a r i e -
l a �... mesame w i T e l i s a � hqonia...
3. naTesaobiTisa da moqmedebiTi brunvis daboloeba ----isisisis, , , , ----iTiTiTiT
boloukveci (xmovanze daboloebuli) fuZeebis Semdeg ar kargavs
iiii-s, aramed ----�s�s�s�s, , , , ----�T�T�T�T-is saxiT warmogvidgeba (rogorc Zv. qarTulSi):
es ari g i o r g a � (=giorga�s) namuSevari... maiKvanes mama
s i z m a r a � s i... Kurebi isev TavSia scems m e l i a � s i... patronebi
wamoiGe b e r d e n k a � s i... mousvia nabdis wveri s u K v e -
l a � s T v i n... givs aqvs s a w u T r o � s ƒelsaƒoci... wKalma s a -
r e k e l a � T morTuli wisqvili momtaca...
4. naTesaobiTsa da micemiTs brunvaSi bolokiduri ----s s s s ikargeba
arc Tu iSviaTad, Tumca es movlena ise xSiri ar aris, rogorc ga-
rekaxurSi1 da metadre, rogorc qiziKurSi:
nanananaTesTesTesTes.: .: .: .: gamaiara m G v d l i qalma... su iqiT n a p i r i oTax-
Si erTi devia dambuli... erTi b e b r i banze aagdo... iman i m i
tanisamosi Caico... im G o r i patrons bevri egonebao... l a f n i
qerqoba Kofila... s i a x l i dros mirCevniao... TeTri m d e v i
(=mdevis) mTaSi areka... Seni m a m i Tolebs gaswavlio... k a r e b i
TavSi Saixedeo... ubeSi Z a G l e b i bewvebi hqonda...
amave mizeziT nanaTesaobiTari `Tavis~, `Tavisi~ _ kuTvnilebi-
Ti nacvalsaxeli kargavs ssss-s da `Tavi~-s saxiT ixmareba Cveulebriv:
qals T a v i deda CauKlampia... T a v i mama gagzavnida... wasula
T a v i ded-mamasTan... memre T a v i muSebs Caaco rkinis qalamnebi...
ornive T a v i dedasTan waviden...
mimimimicemcemcemcem.: .: .: .: visime b o C o l e b Tu mouswar KanaSi, iqve davƒoc...
cixiT q a l gamaiKvanen... memre K a r a m a n gauƒades Cxubi... memre
1 ix. `gare-kaxeTi dialeqtologiurad~, gv. 67-68 da `s bgeris dasusteba
qiziKurSi~ (`enimki-s moambe~, t. I, gv. 66-77).
mTiuluris Taviseburebani
231
KaramboGl (=KaramboGls) dauZaxa... K e l e b gamoviyriT... JibeSi
ƒ e l CaiKofs... Z m e b daukivla... i qali exla c x e n e b daedev-
na... Sen c x v a r e b daudego... mamiSeni T o l e b gaswavlio... sa-
nam u n a g i r ar damadgmevinebo... erT q a T a m mogiKvano... su
T a v e b dagyriso...
5. oriode SemTxvevaSi uTandebulo moqmedebiTi daSorebiTis
mniSvnelobiTaa naxmari: f S a v e T i T gamotanili (=`fSaveTidan~)
gamotanili...), qal c i x i T gamaiKvanen (=qals cixidan gamoiKva-
nen)... es magaliTebi leqsSia dadasturebuli, Kovel SemTxvevaSi es
arqaizmia: Zv. qarTulSi amgvari gamoKeneba moqmedebisa Cveulebrivia
(Tandebuliani tipic _ erTad erTi araa: ixmareba `cixiTgan~).
6. kiTxvaze saidan? moqmedebiTi brunva dairTavs ----damdamdamdam Tande-
buls:1 maisidam, mTidam, qalaqidam... agreTve: Sigadam, iqidam...
7. ----Si Si Si Si Tandebuli zogJer ----CiCiCiCi-s saxiT gvaqvs: saxlCiCiCiCi... ----CiCiCiCi Cveu-
lebrivia fereidnulSi, gurulSi, xevsurulSi...
8. Tandebuli ----Tvis sTvis sTvis sTvis s-s dakargviT TviTviTviTvi-s saxes iGebs, xSirad ----
TvinTvinTvinTvin-adac gvevlineba; aq ----in in in in ----isisisis-is magivrobas eweva: ----Tvisisisis: : : : Tvinininin...
es ----inininin meoreuli Cans; amas gvafiqrebinebs: Tvisisisis----inininin, , , , am Tandebu-
lis mesame varianti.
Sdr.: a) bebrisTviTviTviTvi... qalisTviTviTviTvi...
b) JarisTvinTvinTvinTvin... saxlisTvinTvinTvinTvin... nadirisTvinTvinTvinTvin... bebrisTvinTvinTvinTvin...
KovelTvinTvinTvinTvin...
g) CemTviTviTviTvisinsinsinsin... sasargeblo iqneba CemTviTviTviTvisinsinsinsin...
9. ----inininin-is meoreulobis sasargeblod laparakobs ----mdmdmdmd----isisisis----inininin
Tandebulic:
erT Tvemdisinmdisinmdisinmdisin damacale... sul dayama es naxiri wlamdisinmdisinmdisinmdisin...
im biys kartaobamdisin mdisin mdisin mdisin ori biyi eKola... aqamdisinmdisinmdisinmdisin yamda TviTon...
10. aGsaniSnavia SemTxvevebi atributivis fuZis xmarebisa zmni-
sarTuli mniSvnelobiT (Cveulebrivad aseT rolSi gardaqceviTi
brunva gamodis):
me C q a r (=Cqara) movklav amas... C q a r dafqovs... C q a r ga-
iaros... roma davlie araKi, C q a r aviare aGmarTi... (Cveulebrivad
ixmareba: `Cqare, Cqara~ _ C q a r e momeci... uSvele C q a r e... iareT
C q a r a...~) imas l a m a z ( =`lamazad~ e. i. kargad) gavTib... lamaz
Caaco tanisamosi... egeve sitKva `n a m a~-s saxiT `kargis~ mniSvnelo-
biT ixmareba Cveulebrivad fereidnulSi...
1 am Tandebulis Sesaxeb ix. enmki-s `moambe~, t. I (gv. 55 da Semd.): `erTi
ucnobi Tandebuli axal qarTulSi~.
w e r i l e b i
232
11. atributivebis mawarmoeblad xSirad gamoKenebulia ----iar iar iar iar º
----ialialialial---- sufiqsebi nacvlad ----ier ier ier ier º ----ielielieliel sufiqsebisa: m S i a r i ...
G o n i a r i... Z r i a l i... c a r i a l i...
paralelurad mocemulia: c a r i e l i, Z r i e l i, G o n i e -
r i (erTxel!)...
a. SaniZis cnobiT ----iariariariar º ----ialialialial moxeurSiac gvaqvs (ix. `qarTu-
li kiloebi mTaSi~).
12. sadaurobis sufiqsebi ----el el el el da ----ur ur ur ur garCeulia adgilis
aGmniSvnel zmnisarTebTanac: s a d a u r i _ s a d a v e l i, a q a u -
r i _ a q a v e l i... s a d a v e l i, a q a v e l i ixmareba adamianis mi-
marT; a q a v e l e b s undaT... a q a v e l e b s waarTmevden...
13. msazGvrelad xmarebuli CvenebiTi nacvalsaxelebi mxolod
xmovniTaa xSirad warmodgenili: e kaci... i kaci... Semoiare eeee ƒadis
ƒevis aGmarTi... ucemnia i i i i qalisTvi...
----veveveve, , , , ----cacacaca nawilakebis darTvisas es nacvalsaxelebi dairTaven aaaa-s:
i s a v im xalxSi mivida... i s a c gaiZmobila... i s a c daaglexava...
amisda kvalad am CvenebiTi nacvalsaxelis sruli saxe iqneboda
isisisis-a: es neologizmia; CvenebiTi nacvalsaxelis sruli saxe, ufro Zve-
li, gvaqvs sxva kiloebSi da saliteraturo axal qarTulSiac ----cacacaca nawi-
lakis win: isiisiisiisi-c, eseeseeseese-c; agreTve mravlobiTSi: i s i -ni, e s e -ni...
14. pirveli piris nacvalsaxels Senaxuli aqvs sadeterminanto
----nnnn((((aaaa):):):): ma-n(a); Sdr. Se-n(a)... Cve-n(a)... Tqve-n(a)...
mere m e n gagiKvano... m e n ki aGar gcemdi Senao... m e n a o
win natexari medgao...
15. KuradGebas iqcevs arqauli forma nacvalsaxelisa `erTman-
erTi~: gauZmobildnen e r T m a n e r T s a... e r T m a n e r T S i a
Kriloba hqoniaT... Zmebi gamovidnen e r T m a n e r T i s a n i... Cven
e r T m a n e r T i gavwKviteT...
imave mniSvnelobisaa e r T - u r T - i : e r T - u r T s vera vxe-
davT, iseTi zoi (=zvavi) mova... saliteraturo qarTulSi amave
sitKvis nawilebs rigi aqvs Secvlili: urTi-erTs... aqedan... urTi-
erToba...
zmnis uGvlizmnis uGvlizmnis uGvlizmnis uGvlilelelelebabababaSi Si Si Si sagulisxmoa:
16. n a m K o x o l m e o b i T i s xmareba. es dro Zv. qarTul-
Si farTodaa gamoKenebuli. amjamad arc saliteratuo qarTuls,
arc qarTlursa da kaxurs (mainc da mainc garekaxurs) is ar gaaC-
nia; samagierod, mTis Kvela kiloSi (xevsurulSi, TuSurSi, fSaur-
mTiuluris Taviseburebani
233
Si, moxeursa da mTiulurSi1) igi daculia; ingiloursa da fereid-
nul kiloebsac Semounaxavs.
namKo xolmeobiTis ori saxeoba gvaqs mTiulurSi: 1. aoristis
(namKo wKvetilis) fuZisa da 2. namKo usrulis (namKo uwKvetlis) vari-
anti. es ukanaskneli mxolod mesame pirSia gansxvavebuli Cveulebrivi
namKo usrulisagan. namKo xolmeobiTis mawarmoebelia ----iiii; ; ; ; mas daerTvis
mesame piris niSnebi: ----ssss sufiqsi mxoloobiTSi da _ ----anananan mravlobiTSi:
me gadavabrun----iiii, Sen gadamabrun----iiii-s, man gadamabrun-iiii-s... Cven gadavab-
run----iiii-T, Tqven gadaabrun----iiii-T, maT gadaabrun----iiii-an...
Txrobis procesSi namKo xolmeobiTi farTod aris gamoKenebu-
li: i K v i s... C a K l a p i s... a m a a g d i s... S e v i d i s... g a m o u -
k i d i s... g a d m o v a r d i s... d a c u r d i s... m o k v d i s...
g a d m o g v i t a n i s... d a r C i s... m a i p a r i s... g a m a u w o d i s ...
d a u w K i s... g a d a r C i s ... w a a r T v i s ... C a s c i a n ... w a a q -
c i v i a n ... d a m a r x i a n ... s c i a n ... m a a y r i a n ... w a i G i a n ...
m i a k r i a n... d e e c i a n... w a a s x i a n... d a f i n i a n... a i G i a n ...
a i k i d i a n... m a i t a n i a n... d a u k r i a n... w a v i d i T...
g a d m o v a q c i v i T... w a v a q c i v i T... Kvela es magaliTi aoris-
tis fuZis xolmeobiTs warmoadgens.
namKo usrulis (uwKvet.) fuZis xolmeobiTi gvaqvs Semdegs ma-
galiTebSi: h K v a n d i s... s c e m d i s... h q o n d i s... a k e T e b -
d i s... m a u d i o d i s... e Z a x o d i a n... i K u r e b o d i a n... d g e -
b o d i a n ... K i d u l o b d i a n... a k e T e b d i a n ... S e a y r i d i -
a n... ƒ o c a v d i a n... s y a m d i a n...
teqstSi xolmeobiTis gamoKenebis nimuSi:
...rom m o i d i a n cxenebiT, m i a d g i a n Txrilsa, d e e c -
n i a n da C a c v i v d i a n; Jeelebi cixeSi a v i d i a n, d a u y i -
r i a n Tofebi saTofuridama... d a a S i n d i a n da g a i q c n i -
a n... s c i a n, s c i a n aTma kacma qvasa, _ ver g a t e x i s; memre
m i v i d i, g a d a v a b r u n i, saƒsarze d a v k r i kveri da daiSa-
la SaqariviTa; g a a n e b i a n Tavi, d a r C i s iqve...
17. meore piris subieqturi prefiqsisa da mesame piris obieq-
turi prefiqsis xmarebis is wesi, romelic ZalaSi iKo maSin, roca
am prefiqsebis morfologiuri funqcia naTeli iKo, mTiulurSi
SerKeulia; sadac es wesi daculia, orive prefiqsis rolSi Cveu-
lebrivad gamodis � (upiratesad xmovnis Semdeg), romelsac erTgva-
ri fSvinva (aspiracia) axlavs; aris h-c; winaenismieri Tanxmovnebis
1 ix. a. SaniZe: `qarTuli kiloebi mTaSi~, gv. 196.
w e r i l e b i
234
mezoblobaSi es prefiqsi ssss-isaken ixreva.
m e o r e piris subieqtis prefiqsis xmarebis nimuSebi:
gana imisTvis davTese, ro Tqven a � k r i f o T... Tqven ro
d a � T e s e T ... aqaT m i � d i x a r (Sdr. Signikaxuri: missssdixar: -
xar-is darTvisda miuxedavad zmna mainc dairTavs S2 _ ssss-s!)...
d a � l e v wKalsa (am magaliTSi ----����---- SeiZleba obieqtis niSnadac
davsaxoT!)... m o � Z e G wKliTa... Tqven d a � Z a r i T o ...
m e s a m e piris obieqtis (micem.) aGniSvna prefiqsiT:
ƒelebs adevs da ise g a � T v l i s cxvrebs... m o � b a n a mas
piri... m o � w K i n d a cxvrebSi dgoma... ukan xalxi m o � d e v s .
cremli m o � d e v s Tvalzeda... m o � d e v s aragvis pirsa (leq-
sSia! leqsi fSauri warmomavlobisa unda iKos!)... ƒemwifis qali
m o � K a v s o (zGaparSia!) m o � x a d e s qudi im kacsa... ƒemwifem
m o � y r a sam maKars Tavi... mas m o � / h k l a v s ...
prefiqsi Tavis adgilasaa magaliTebSi, rogoricaa: Cvenebs ki
hhhhKav... vali ar hhhhqonda. qals Camohhhhkida... Kino mouswrebs, gahhhhKinavs...
gassssCenia qali... Casssscian rkinis soli... ara ssssyirda... ssssTesen maisSi...
magram gvaqvs aseTi uprefiqso formebic: Sen brZandebi?... xedav...
mamre davzepT... nikolozi hqvian... saqme qondis... muxran batoni Se-
xvda... vceme im qalsa... avi dedakaci Kolia.
meore mxriv xSiria: s T q o (Tqo-ssss gverdiT)...
18. pirveli piris subieqtis niSani vvvv---- u u u u-s win ikargeba:
u T x a r (← vuTxar), m i u q a n e (← mivutane)...
amgvari SemTxvevebi kidev Zv. qarTulSi gvxvdeba.
egeve vvvv----prefiqsi ikargeba, Tu oooo-sa da iiii-s Soris moeqca (ix.
oviovioviovi kompleqsis Sesaxeb Tqmuli fonetikis mimoxilvaSi, gv. 7); Cveu-
lebrivad es xdeba momomomo---- preverbTan:
qveS a m o i d e v da vceme... ras vyam da Tvali g a m o i T x a -
r e o da imasa vyamo... Sen xval m o i c l i ... aba saidan m o i c a -
l o ... ferSali Sen m o i K v a n e ... Sen w a m o i G e b magaso... mar-
tuam S e m o i a r e (me) e ƒadis ƒevis aGmarTi... wavideT, is qali
m o i K v a n o T o ...
19. mesame piris subieqtis aGmniSvneli ----ssss sufiqsi xSirad
ikargeba metadre TurmeobiTis pirvelSi (ix. ----ssss-s dakargva naTesao-
biTsa da micemiTSi, gv. 49):
mouvlia ƒeli da gudaSi C a u s o m ... gamomZvrala Tagvi da
u T q o m ... kvercxi m o u p a r a v ... isre d a u G u p a v , isre
dauGupav erTi gudamaKreli... qals Zroxa d a u k a r g a v ... i bebers
ucemnia i qalisTvi da m o u k l a v... araferi ar g v i n a x a v o ...
mTiuluris Taviseburebani
235
awmKosTan inversiul zmnebSi: g K a v, g a q v, g Z i n a v : ramdeni xa-
nia, rom g Z i n a v Senao...
20. TurmeobiTis pirvelSi aris SemTxvevebi ----iaiaiaia---- warmoebisa ----
avsavsavsavs---- tipis nacvlad, agreTve ----nnnn----iaiaiaia-s gamoKenebisa:
C a u K l a m p i a Tavi deda (unda KofiliKo: CauKlapavs...)...
zogi d a u ƒ o c i a T (unda KofiliKo: dauƒocavT)... u y a m n i a i
vaSli (gvaqvs u-nnnn-odac: meore dGeze S e u y a m i a i kaci)... u c e m -
n i a i bebers i qalisTvi... ai exla cxenebi d a u t a c n i a (Sdr.
gautacia Jvrebi TaTarsa)...
amgvari SemTxvevebi mTiulurSi Seudareblad ufro iSviaTia,
vinem baris kiloebi: qarTlursa da kaxurSi... paralelurad u-nnnn-o
formebis xmareba imis niSania, rom nnnn----iaiaiaia-tipis warmoeba amgvars Se-
mTxvevebSi axali movlenaa.
21. Tu zmnis TurmeobiT pirveli nnnn----iaiaiaia-warmoeba axasiaTebda,
TurmeobiTs S3 aaaa-s win kvlav ----nnnn---- eqneba:
ƒemwifes e T x o v n a (uTxovnnnnia _ eTxovnnnna)... mamiCemis drosac
d a e t a c n a T cxori (dautacnnnniaT cxori _ daetacnnnnaT cxori)...
TurmeobiTs meoreSi amgvari SemTxvevebi iseve iSviaTia, ro-
gorc TurmeobiTs pirvelSi nnnn----iaiaiaia.
22. orpirian gardauval zmnebs TurmeobiTs meoreSi ----odododod---- su-
fiqsis nacvlad meSveli zmna `iKo~ aqvs gamoKenebuli:
h K o l i K o (=hKoloda), a t K d o m i K o (=astKdomoda) tki-
vili... n d o m e b i K o (=ndomeboda) wKali...
23. namKo usrulSi da aoristsa da kavSirebiTi meoris saTa-
nado SemTxvevaSi mravalobiTis mesame piris niSani ----enenenen aris (da ara
----nennennennen): m o d i v o d e n imerlebi... su w a a r T m e v d e n ... C i o -
d e n ... m a Z l e v d e n ... i c o d e n ... d a a r t K m e v d e n ... w a v i -
d e n ... d a s x d e n ... g a c v i v d e n ...
magram gvxvdeba: a d g n e n ... d a r C n e n ... savnebiTo nennennennen---- su-
fiqss amgvari zmnebi iTviseben pirvelad.
24. fuZedrekad zmnebs awmKos ----evevevev---- sufiqsis nacvali ----iviviviv---- ao-
ristSi (namKo wKvetilSi) da kavSirebiTs meoreSi 1 Senaxuli aqvT
(saliteraturo qarTulSi ----iviviviv---- sufiqsi mxoloobiTSi kargavs ----vvvv-s
da iiii-Ga rCeba):
a o r i s t i: d a l i v a (levs _ daliva), m e e x v i v a (exveva _ meexviva), m i u s i v a (miusevs _ miusiva), g a s w i v a (gaswevs _
1 agreTve TurmeobiTs II da kavSirebiTs III-Si, ramdenadac eseni emKarebian
aoristsa da kavSirebiT II-s.
w e r i l e b i
236
gaswiva), d a e w i v a (eweva _ daewiva), m o s w i v a (moswevs _ moswi-va), C a a n g r i v a (angrevs _ Caangriva), S a m a e C v i v a (eCveva _ Ca-maeCviva), m e e r i v a (ereva _ meeriva), m i a m s x v r i v a (amsxvrevs _ miamsxvriva), g a x i v a (gaxevs _ gaxiva)... agreTve: m i a q c i v e s, m i a m t v r i v e s, a r C i v e s _ g a m a a r C i v e s, a s w i v e s... d a -x i v e T, d a a m w K v d i v e T ...
kavSireb. II: g a v u w i v o, w a v a q c i v o ... Turmeob. II: e y m i v a (kopres eymiva puri)... w e e r T m i v a
(cxeni weerTmiva)... sainteresoa, rom Jer kidev Zv. qarTulSi ----iviviviv---- gamartivebulia
da iiii-s saxiTaa mocemuli: moaqcia, daewia da magvari warmoebaa iq erTad erTi!
25. i i i i---- da eeee---- TavsarTebiT nawarmoeb vnebiTs aoristisa da kav-SirebiTi meoris mravlobiTSi Cveulebrivad Semonaxuli aqvT ----enenenen º ----nnnn---- sufiqsi: xoraSans laSqrad v i K v e n i T... amxanagebs uTxra: d a i m a l e n i T Tqvenao... adeqiT, a i K a r e n i T... axla g a v i q -c n e T o. devma uTxra KaramboGsa: karqio, d a v e y i d n o T o er-TmanerTsao...
26. mTiulurs naSTis saxiT SemorCenia ----ke ke ke ke nawilaki; umetes SemTxvevaSi mas mniSvneloba dakarguli aqvs: arc micemiTSi da arc saxelobiTSi dasmul obieqtze ar miuTiTebs. Cveulebrivad namKo xolmeobiTTan amotivtivdeba:
xan erTi wahKviske ke ke ke cxorsa, xan _ meore... gadmovardiskekekeke mdevi, Kelamdisin Cavardiskekekeke... xandisxan Ciodiskekekeke andria�... mamaCemma Tqviskekekeke... cxenebi gaatKaviskekekeke Tavis prixodSi... ro esre waval (tKeSi), avirivikekekeke...
sxva droebSi: gadavardebakekekeke, kaco, Jori... arc ki gvikiTxenkekekeke Cven... biZa Cemi itKviskekekeke...
----kekekeke, , , , ----Ke Ke Ke Ke nawilaki zog aGmosavlur (da dasavlur) kiloebs (ka-xurs, qiziKurs, ingilours) axasiaTebs, zogisTvis (mag. qarTluris-Tvis) ucxoa. amdenad mTiuluris adgilis garkvevisaTvis sxva kilo-Ta Soris am nawilakis dadastureba mTiulurSi saKuradGeboa.
27. Tumc iSviaTad, magram mainc SvxvdebiT mTiulurSi ki-TxviTs ----aaaa nawilaks; aaaa-ze daboloebul sitKvas kiTxvis aaaa-s win ���� Ca-esmis (xmovanTgamKofi?): 1 ar d a r d o b s aaaa dedaSeni? g z a � aaaa ? wKlis gafuyebulia! ra u n d o d a � aaaa ?
rogorc cnobilia, es kiTxviTi nawilaki Zv. qarTulSi ixmare-
boda.
1 es faqti aGniSnuli aqvs a. SaniZes, ix. zemoxsen. `qarTuli kiloebi
mTaSi~, gv. 202.
mTiuluris Taviseburebani
237
sinsinsinsintaqtaqtaqtaqsusususuri Tari Tari Tari Tavivivivisesesesebubububurerererebabababanininini::::
1. Zv. qarTulSi micemiTs brunvaSi dasmuli saxeli zmnis mrav-
lobiTSi ar iTanxmebda imisda miuxedavad, Tu rogori iKo am saxe-
lis roli, ----nnnn-iani saxelobiTi ki KovelTvis iTanxmebda zmnas imisda
miuxedavad, es saxelobiTi subieqti iKo Tu obieqti.
amjamad saliteraturo qarTulSi micemiTi iTanxmebs xolme
zmnas, Tu realurad moqmeds aGniSnavs _ mesame pirSi: amxanagebs
gaukeTebiaTTTT, moutaniaTTTT, uTqvamTTTT... meore da pirvel pirSi micemi-
Tis mravlobiToba KovelTvis aGiniSneba: Tqven gagikeTebiaTTTT, giT-
qvamTTTT... Cven gagvgvgvgvikeTebia, gvgvgvgviTqvams... micemiTis sintaqsuri Zala gai-
zarda, saxelobiTisa, piruku, dasustda: ----nnnn-iani saxelobiTi, ro-
gorc obieqti, zmnas ar iTanxmebs... SeuZlebeli ar aris nnnn-ian subi-
eqt-saxelobiTsac ar SeuTanxmdes zmna... mTis kiloebs met-naklebad
SenarCunebuli aqvT Zv. qarTulis sintaqsuri konstruqcia am Se-
mTxvevaSi; mTiulurSiac gvaqvs amis magaliTebi:
imaTa u T q o m (e. i. `uTqvams~; ax. qarTuliT unda Kofi-
liKo: imaTa uTqomTTTT)... osebs ormoci cxori w a u s x a m (e. i. `wa-
usxams~; ax. qarTuliT iqneboda: osebs wausxamT)...
Zmiswulebi m K v a n a n ... orani Zroxani m K v a n a n ... lomisas
Jayvni h k i d i a n ...
amgvari movlenebi xevsurulSi Cveulebrivia, mTiulurSi _
iSviaTi; aq ukve axali qarTulis damaxasiaTebeli urTierTobaa Cve-
ulebrivi.
2. qarTulisa da kaxuris msgavsad mTiulurSic moipoeba mo-
TxrobiTi brunvis xmarebis SemTxvevebi gardauval zmnebTan. met-wi-
lad es xdeba SerTuls winadadebebSi, roca erT subieqtTan ori
zmnaa, maTgan erTi _ gardauvali, meore _ gradamavali:
dasxden erTad falavnebma da sadili yames (dasxden _ falav-
nebma yames)... wavida mariJanma, iKida SeSa, daanTo didi cecxli (wavi-
da _ mariJanma _ iKida)... moviden am mcuravebma da uTxres... wavida
am qalma da puri miutana im biys... wavida qalma da uTxra mamas...
adga imanac da mesamedi cxori aCuqa... wamoida meliam, sxva kacebi ar
gauSo samtevan yabukisaken. am uxeirom wavida Tavis saxlisaken...
ukanasknel or magaliTSi moTxrobiTi mxolod erT gardauval
zmnasTan aris naxmari...
3. e. w. `azris mixedviT SeTanxmebis~ nimuSebi blomad gvaqvs
mTiulurSiac:
ro gardaicvleba (kaci), t i r i a n J a l a b o b a (`Jalaboba~
ramdenime adamians gulisxmobs; zmnac amis safuZvelzea mravlobiT-
w e r i l e b i
238
Si)... w a v l e n wKalze a d a m i a n o b a (e. i. qalebi), smen sa-
smelsa da locven dedufalsa... ver g a u b e d e s imas omi mTelma
saƒelmwifom axla... gamarTlden s i z m a r a � s xalxi... visime boCo-
leb Tu miuswar KanaSi, iqve davƒoc, i c o d e n K v e l a m a , memre
waviden da miCivlon...
amave niadagze unda iKos kompoziti `ded-mama~ mravlobiTs ri-
cxvSi dasmuli: d e d m a m a n i gKvanan... d e d - m a m a T a k e n wavi-
den (isini)... d e d - m a m a T a k e n waiKvana...
4. aGsaniSnavia oriode SemTxveva ----mcamcamcamca nawilakis gamoKenebisa:
adamo JariaSvilo, dedamc cxondeba Senio...Senamc SegiKordeba
cxra Taviani devis dao...
5. `eSinis~-zmna moiTxovs naTesaobiTs (zogJer moqmedebiTs) ----
gan gan gan gan TandebuliTurT iseve, rogorc Zvels qarTulSi; kiloebidan es
konstruqcia daculi aqvs gare-kaxurs, fereidnuls...
S e n g a n SeSinda is balGi... uxeiros ar eSinian o m i s a -
g a n , magram Tavis a m x a n a g e b i s a g a n eSinia...
raki ----gangangangan Tandebuli moqmedebiTsac moiTxovs, SesaZlebeli
xdeba am zmnasTan ----gangangangan---- Tandebuliani moqmedebiTic Segvxvdes: uxei-
rom rom dainaxa, Zalian SeSinda imis v a j k a c o b i d a n ...
6. `dahpatija~ zmna mTiulurSi moiTxovs micemiTs (asevea ga-
rekaxurSic): qosa-somexsac iq da�/hpatiJes... da�patiJes qalbatons
imaT dedasa...
stistististilislislislistitititikukukukuriririri konkonkonkonstruqstruqstruqstruqcicicicieeeebibibibidandandandan mTiulurSi KuradGebas
iqecvs:
1. uarKofiTis gaZlierebis surviliT nakarnaxevi `ormagi~
uarKofa~:1 verafriT ver moaxerxes imis daxeva. veraferi ver viciT
Cvena... iman veraferi ver upasuxa... svircxviliT veravisTan ver vam-
bobdio... veravin ver meeriva... Sens meti imas veravin ver gauZlebs...
sxos aravis ar uSobso... puris yamaze dadga: araferi Jamagiri ara
aqvs... yama bevri unda, arafers ar akeTebso... Sen ra giTxra: ara-
fers ar getKvi!.. imaTTvin araferi sasargeblo ara iKo ra!
erTmagi uarKofac gvaqvs:
...aGarvin Zlevs... xe iqneba, Tu kaci iqneba, ro daberdeba
gamosadegi aGaraSia ra!.. aravin icis, visia!.. es nadiri sul dayama,
araferi darCa... me ƒrmali minda didio, sxo araferi mindao... TeT-
ri bewvi xo arsad ginaxavso?... Tu kbiliT iKvis (lafnis qerqi mo-
1 ormagi uarKofis Sesaxeb qarTulSi ix. v. Tofurias gamokvleva `weli-
wdeulSi~, gv. 69 da Semd.
mTiuluris Taviseburebani
239
gleJili), imis saxlSi araferiao...
2. qarTulSi `aqvs~-zmna ixmareba, Tu obieqti sagania da
`hKavs~, Tu obieqti cocxali arseba: wigni, saxli _ aqvs... Zma,
ZaGli _ hKavs...
mTiulurSi gvxvdeba `qona~- fuZe Kola-s adgilas (iSviaTad!):
Sen saxloba ar geqneba! (unda KofiliKo: ar geKoleba)... saxelavari
melia geqnebi (nacvlad `geKolebi~-sa)... Zvel qarTulSiac arian
msgavsi SemTxvevebi: hqonda mis Tana Krma� T‚si... ix. k. kekeliZe: `ki-
meni~ tfilisi, 1918, gv. 29-30. teqsti, romelSiac es magaliTi
gvaqvs, originaluri nawarmoebia.
3. damaxasiaTeblad vTvliT konstruqciebs, sadac meore piris
brZanebiTi kavSirebiTis formiT aris gadmocemuli; esaa `rCeviTi
brZanebiTi~: ro vinme movidodeso, Cumad S e m a t K o b i n e b d e -
T o da me movklavo... roca mgelsa naxavTo, g a m o i q c e o d e T o
qaliskeno, Torem mgeli gaJavrebulia da SegyamT rasmeo... xandaxan
d a a s v e n o d e T kaco (cxenzea laparaki!)... amgvari rCeviTi brZa-
nebiTi mTis sxva kiloebSic gvaqvs.
kerZoobiTi faqtebidan aGvniSnavT Semdegs: `Tavisi~ ixmareba
`misi~-s nacvlad (aseve gare-kaxurSic)... `Tavad~ gvxvdeba `TiTon~-is
nacvlad: vajma imis saryo sul Seyama da T a v a d a c mokvda... T a -
v a d ki ar moida... T a v a d kidan waviden...
TaTaTaTavivivivisesesesebubububuriririri sa sa sa saxixixixisaa saa saa saa saxelebSi: w v i s q v i l i, t v i t v e l i ,
c v e r c v i, s v i r c x v i l i, k i r w K i l i (=rwKili), T v i r T -
v i l i (=TrTvili), g u r g a l i (=mrgvali), s i m g v r g v l i v... uka-
naskneli oTxi Zvel saxes warmogvidgens.
zmnebSi: i q a m (=izam), a C u q v a (aqedan: saCuqvari), d a u q -
v e v n i a, h q v i v n e b i a (=daurqmevia, hrqmevia), Z r a x v a _ axa-
li SinaarsiT da TiTqmis Zveli formiT (S e u Z r a x a tiriliT...
S a m o u Z r a x a: `ra gatirebso?~)... k e l o b s (=koylobs): karga xa-
nia egre k e l o b s... Sdr. Zv. qarT. mkelobeli; es ukanaskneli mTi-
ulurs ar SerCenia... u c i a (= ucemia): saqonlisaTvis Joxi u c i a...
r C o m a (=rCena), r b o l a (=rbena), a q v i s (=aqvs), m i s d i x a r
da sxv. amgvari Taviseburebani leqsikonSia gasaTvaliswinebeli; aq
am nimuSebiT davkmaKofildebiT.
egeve iTqmis: k i d a v (=kidev), r o r c a (roca), s u º s u �
(=sul) da sxv. Sesaxeb.
Cven aGvniSneT mTiuluris Taviseburebani _ fonetikuri,
morfologiuri, sintaqsur-stilistikuri da nawilobriv leqsikuri
xasiaTisa.
w e r i l e b i
240
es TavTavTavTavsisisisieeeebubububurerererebabababani sxvani sxvani sxvani sxvadasdasdasdasxva asaxva asaxva asaxva asakikikikisaasaasaasaa: : : : z o g i _ g a n v i T a -
r e b i s s u l a x a l i, u k a n a s k n e l i s a f e x u r i s
g a m o m j G a v n e b a a, z o g i c _ Z v e l i s - Z v e l i m o v l e -
n a a . sxvanairad rom vTqvaT: mTiuluri zogs raSime axal salite-
raturo qarTulsac ki win uswrebs, zogs raSime Zvel qarTuls ime-
orebs, axal saliteraturo qarTuls didad CamorCeba. a r q a i z -
m e b i da n e o l o g i z m e b i e r T m a n e T S i a g a d a x l a r -
T u l i da c o c x a l i d i a l e q t u r i m e t K v e l e b i s
r e a l u r s a x e s q m n i s .
mTiuluri am mxriv arafers uCveulos ar warmoadgens: dia-
leqtebSi KovelTvis Sexamebulia arqaizmebi da neologizmebi,
oGond xan erTia ufro yarbad warmodgenili, xan ki meoris xvedri
wonaa TvalsaCinod meti. magram Zneli warmosadgenia iseTi dialeq-
ti, romelSiac saliteraturo enasTan SedarebiT Kvelaferi axali
iKos anda Kvelaferi Zveli... enobrivi sistemis Koveli rgoli ic-
vleba adamianTa sawarmoo urTierTobis cvlasTan dakavSirebiT da
am cvlis niadagze, magram ara erTdroulad Kvela! axalma salite-
raturo qarTulma dakarga: bgera ƒƒƒƒ,,,, kiTxviTi nawilaki ----aaaa, , , , ----� � � � saxe-
lobiT brunvaSi (xmovanze daboloebul fuZeebTan: Z m a �, x e � ),
namKo xolmeobiTi (m o v i d i s, g a a k e T i s...), _ mTiulurs ki es
Semonaxuli aqvs dGemdis... magram saliteraturo qarTulma ar
icis: saxelobiTis iiii-s mokveca Tanxmovanze daboloebul fuZeebTan
(b o C o l e b... k a c e b...), micemiTisa da naTesaobiTis brunvis ni-
SanSi ----ssss-s dakargva (JibeSi x e l CaiKofs... b e b r i banze) da arc
S3 ----ssss-s gauCinareba (m o u p a r a v, d a u k a r g a v _ imas), anda
----oviovioviovi---- kompleqsis ----oioioioi-d qceva, rac mTiulurSi ase demonstraciu-
lad warmogvidgeba (men m o i K v a n e... is m o i d a...): aq mTiuluris
evolucia ufro Sors aris wasuli, vinem saliteraturo axali
qarTulisa.
ra adgili uyiravs g a n v i T a r e b i s d o n i s mixedviT
mTiulurs sxva kiloTa wreSi? sruli pasuxis gacema amaze moiTxovs
sxva, mezobeli, kiloebis damuSavebas da TviT mTiuluris ufro
srul daxasiaTebas. amjamad arsebuli cnobebis Tanaxmad unda davas-
kvnaT, rom mTis qarTul kiloebs Soris (xevsur., TuS., fSav.) mTiu-
lurs Kvelaze nakleb aqvs daculi arqaizmebi da is Kvelaze metad
ganicdis baris kiloebis, uwinares Kovlisa, qarTluris gavlenas.
rac Seexeba g e n e t u r u r T i e r T o b a s sxva kiloebTan,
mTiulurs kaxurTan akavSirebs ori s p e c i f i k u r i Tavisebure-
ba: ----kekekeke nawilakis xmareba da ovi ovi ovi ovi → oi oi oi oi; arc erTi da arc meore,
mTiuluris Taviseburebani
241
ramdenadac dGemdis es cnobilia, qarTlurma ar icis, arc mTis sxva
kiloebs unda axsiaTebdes; mainca da mainc xevsurulsa, TuSursa da
moxeurSi es movlenebi aGniSnuli ar aris. sabolood, mTiuluris
sxva kiloebTan urTierTobis garkveva, ra Tqma unda, momavlis saqmea.
mTiuluri metKvelebis nimuSad vurTavT erT zGapars.
sasasasammmm----tetetetevan yavan yavan yavan yabubububuki da meki da meki da meki da melialialialia
iKo erTi mewisqvile. imasa hqonda sami tevani KurZeni. SamaeC-
viva erTi melia. sul gauTava KurZeni. darCa ori marcoli kidav.
uKareula mewisqvilem da daiyira melia. meliam uTxra, rom `nu mo-
mklavo~, wvrilSvili varo; gamiSvio, patara Svilebs davzrdio da
kidav movalo~. `tKavs gagaZrobo da quds Sevikeravo~, _ mewisqvi-
lem uTxra. `Cemi tKavio ra didi rame iqnebao SenTvinao?~ _ meli-
am uTxra_ Sen xar ucolo biyio da bedsa gwevo men Senao!~.
gauSo. melia wavida da mouZraxa: `Cemi nura gefiqreba ra! er-
Ti Tvemdisin damacale men Sena!~ erTi Tvis Semdeg mivida melia
wisqvili(s) karze. mewisqviles gamarJveba uZaxa, `Sen Cemo damGupavo
meliao!~ _ mewisqvilem uTxra. _ `aba exla moicaleo SenTvinao! me-
liam uTxra _ rogori saxelavari melia geqnebi Sen! `adga da...
`ƒelmwifesTan waval men~, uTxra meliam. mewisqvilem uTxra: `e ku-
di daaKeneo, tKavs damikargam1 Seno!~ _ `Sen erTi qaTami mamimza-
deo!~ meliam uTxra mewisqviles. erTi qaTamic aCuqva kidev melias
mewisqvilem. Seyama wisqvilis karebze. axla aƒsena GmerTi da wavida
ƒelmwifesTan melia. mivida ƒelmwifis karebze _ samarJakloT wavi-
da _ da uTxra: `sam-tevan yabuki qalsa gTxovs Sena? o!~ (raki sami
tevani hqonda mewisqviles, amitom sam-tevan yabuki daarqva). ƒemwife
Zlier gaJavrda: `ratom sitKo Semomwoneo!~ _ `is mainc ar mogSor-
debao, is sam-tevan yabuki!~ _ meliam upasuxa. `am Cem saƒelmwifoSi
vin ariso, rom Cemi qali SeirToso!~ _ sTqo ƒelmwifem. `axla biyi
unda manaxoT, ra Snos biyia? ra Cacmuli da daxuruliao? (aba ras
Caicoms? CemsaviT titvelia!~).
wavida melia sam-tevan yabukisaken gaxarebuli. mivida wisqvil-
Si da uTxra rome, `unda wavideT me da Sen ƒemwifesTano!~ sTqo am
mewiqvilem: `titvel-SiSveli da mSiari sad unda wavide meno!?~ me-
liam uTxra, rom men giSovnio suKvelafersao! wavida da erTi
1 Savad awKobili xmovani aqac da qvemoTac tonur maxvils atarebs (sam-
wuxarod, dednis teqsti imdenad uxarisxo iKo, rom ar moxerxda `Savad awKo-bili xmovnis~ gamorCeva _ redaqtori).
w e r i l e b i
242
uGeli ƒari iqirava da Seaba uremSi. mokrifa gvirila (Koili raGa!)
da daudo uremze. dasva mewisqvile, Tavadac urmis Tavze dauJda.
gaswiva da wavida ƒelmwifisaken. wavida es titvel-SiSveli me-
wisqvile. erT alagas wKalia gasasvleli. wavida melia da pirdapir
ƒelmwifesTan mivida. gamocvivdnen ZaGlebi da kinaGam Sayames. is
ƒelmwifesTan gaiqca, es mewiqvile wKal-gaGmiT daaKena Tavis urmiT
gamarTuli. `rodesac men dagiZaxo, uremiT wKalSi gadaabrune, ta-
nisamosic gadaKare da darCi titvelio!~ _ uTxra meliam.
es biyi gascqeris meliasa da elodeba wKli(s) pirzeda. uTxra
ƒelmwifes meliam: Seni siZe sam-tevan yabuki modiso!~ `aba, wadi, ka-
cebs gavagzavni da vnaxoT, ra kaciao?!~ _ uTxra ƒelmwifem. wamoida
meliam, sxo kacebi ar gauSo sam-tevan yabukisaken: `Tqven ar migi-
Sobso, Tqvens naxvas ar ikadrebso isao!~ TviTon melia wavida. ure-
mi wKalSi gadaabruna da tanisamosic wKalSi gadaKara sul.
darCa biyi titvel-SiSveli da uremi cariela�: Koilebi wiT-
lad-KviTlad wKalma waiGo. gamoscqeroda ƒelmwife da ukvirda: `is
wiTel-KviTeli ra miaqvs wKalsao!~ es biyic sicivisagan gaKinuli
wKalze kankalebda. wavida melia da ƒemwifesTan mivida isev. `xom
dainaxe, didebulo ƒelmwifev, rogor miqonda Cveni pur-sayamandi
wKalsao?!~ _ uTxra meliam. `aba, Cqare tanisamosi momeci Seni Svi-
lisa, rom sam-tevan yabuks Cavaco, Toro Zalian giyirs Sen saqmeo?~
adga ƒelmwife da misca tanisamosi, da piric karqa dabana meliam.
lamaz daariga sam-tevan yabuki meliam, gauZGva win da ƒemwi-
fis saxlSi SeiKvana. meliis darigebazeda ƒemwifes miesalma sam-te-
van yabuki. ƒemwiiiifem karqad miiGo, magram am tanisamosze daicqireba
es yabuki: ukvirs ra! ƒemwifem uTxra melias: `ratom daicqireba ta-
nisamoszedao?~ meliam upasuxa: `ver ariso kargi tanisamosio!~ xem-
wifes sam-tevan yabuki meewona Zalian da unda misces qali.
axla daiweres Jori. axla am yabukma sad unda waiKvanos qali?
saxli ara aq da kari! wavida win melia; misdeven maKrebi da stumre-
bi. melia gauZGva xalxs wina; erT alagas gaiares da didi cxori
ari. uTxra meliam, rome `sam-tevan yabuki modiso. ƒemwifis qali
mo�Kavso, ra�me aCuqveTo, Toro dagƒocamTo!~ adga da imanac da me-
samedi cxori aCuqva. axla wavida da didi Tabuni Saxvda. imasac sa-
Cuqqqqvari gamosTxova: sam-tevani yabuki modiso. imaTac mesamedi aCuq-
ves. wavida da erT alagas didi sasaxle iKo _ devebisa.
pirdapir mivida melia im sasaxleSi: uTxra devebs ro `adeqiT,
aiKareniT, Toro ƒemwifis qali mohKavs sam-tevan yabuksa. Tu saxli
ar mieciT, finTi saqme mogeliTo!~ devebma Tqves: `Sors arian Tu
mTiuluris Taviseburebani
243
axlosao?~ `veGar gaaswrobTo, Tivis Zirs daimaleniTo!~ (stogis
Zirs, raGa!) _ uTxra meliam. adgnen devebi da sul Tivis Zirs Sas-
xden. imanac cecxli Seukida aqaT-iqiT stogs. daiwvnen devebi sul
Siga, Tivis Zirsa.
darCa sasaxle sul tialad (oƒrad). wavida melia da win moege-
ba sam-tevan yabukis xalxsa. darCa es amisTana sasaxle maskvleviani.
`axla raGas gvianobTo? _ maKrebs uTxra _ Cven mzada varTo!~ mivi-
da es Jaris xalxi da Saviden am sasaxleSi (ƒemwifeze Zriali saxlia
kaco).1 erTi maskulavi mogliJa meliam da Seinaxa Tana. Saviden da
ukvirs Zalian am sam-tevana yabuks es amisTana sasaxle. iZaxis yabuki,
ro `es ra saqmes SeveKare! axla rodis es saxlis patroni damivlebs
Joxs ƒelsa da karCi gamamagdebs!~ _ amis eSinia, iqiT-aqaT icqireba.
axla maKrebma sTqves: `iqiT-aqaT raT icqirebao?~ _ `amas erTi
masklavi aklia, saxlsao, da mito icqirebao! uTxra meliam. gauSo-
maskvlevi da, saca iKo, iq deekra.
es qorwili gaTavda. axla meliam avaTmKofloba maigona da
Tavic moimkvdanura. aiGo am biyma da kudiT zurgze aikida: unda
gaitanos melia da tKavi gaaZros. `ai, Sen Gariboo! gamogacxado,
rac kaci xaro!~ _ meliam uTxra. biyi SaSinda Zriel.
sxo drosac bevrJel moigona, magram biyma Kuri ar ugdo. da-
rCa is sasaxle sam-tevan yabuksa. melia Tavis saxlSi wavida. eg ari!
Cawerilia Cem mier 11. VIII 1922 w. z e m o - m l e T e s .
mTqmeli a d a m b u T x u z i , 55 wlisa, barSi navali; wera-ki-
Txva ar icoda.
teqstis ena damaxasiaTebelia mTiulurisaTvis: arqaizmebis
mxrivac, axali movlenebis TvalsazrisiTac da im merKeobiTac,
romelic zog movlenas axasiaTebs.
egeve zGapari 1929 w. Cawerili maqvs yanurad sof. talva-
Tis (aTinis raioni, TurqeTSi) mcxovreb ali k a n T a r -
o G l i s a g a n afxazeTSi (gamoqveKnebulia; ix. avtoris `y a -
n u r i s g r a m a t i k u l i a n a l i z i teqstebiTurT~
naw. II, tfil., 1936, gv. 95-101; saTauri: `deremenJi do TilCi~ _
`mewisqvile da melia~).
1 me mommarTavs mTqmeli!
w e r i l e b i
244
ОСОБЕННОСТИ МТИУЛЬСКОГО ГОВОРА
(РЕЗЮМЕ) Мтиульский говор грузинского языка относится к группе горских гово-
ров Восточной Грузии, каковы: хевсурский, тушский, пшавский и мохевский1. Мтиулы живут по верхнему течению р. Арагвы, в административном отноше-нии образуя два сельсовета: Млетский и Пасанаурский.
Характерные особенности мтиульского говора, поскольку это выясня-ется из анализа записанных нами на месте текстов, сводятся к следующему:
В мтиульском сохранился звук ƒ ƒ ƒ ƒ х, употребляющий в тех случаях, где его мы находим в древнегрузинском литературном языке: ƒƒƒƒevievievievi ƒƒƒƒevievievievi "ущелье", mumumumuƒƒƒƒlililili mumumumuƒƒƒƒlililili "колено", ƒƒƒƒelielielieli ƒƒƒƒelielielieli "рука" и т. д.
Пережиточно встречается тоническое ударение почти всегда на втором от конца слоге, создающее впечатление долгих гласных.2
Комплекс vavavava vavavava после согласных и в начале слова обычно дает oooo oooo: kolikolikolikoli kkkkolioliolioli ← kvalikvalikvalikvali kvalikvalikvalikvali "след", sxosxosxosxo sxosxosxosxo ← sxvasxvasxvasxva sxvasxvasxvasxva "другой", cxoricxoricxoricxori cxoricxoricxoricxori ← cxvaricxvaricxvaricxvari cxvaricxvaricxvaricxvari "овца" и т. д.
Комплекс oviovioviovi oviovioviovi → oioioioi oioioioi:::: moidamoidamoidamoida moidamoidamoidamoida ← movidamovidamovidamovida movidamovidamovidamovida он при-шел, menmenmenmen moitanemoitanemoitanemoitane menmenmenmen moitanemoitanemoitanemoitane ← menmenmenmen movitanemovitanemovitanemovitane men movitanemen movitanemen movitanemen movitane я принес...
Комплекс ovaovaovaova ova ova ova ova → oaoaoaoa oaoaoaoa:::: saZoarisaZoarisaZoarisaZoari saZoarisaZoarisaZoarisaZoari ← saZovarisaZovarisaZovarisaZovari saZovarisaZovarisaZovarisaZovari "пастбище"...
Эти процессы обусловлены главным образом билабиальностью звука vvvv vvvv. По существу те же изменения связаны со звуком vvvv vvvv в гаре-кахетинском и ферейданском говорах груз. яз.3
Из морфологических явлений: Сохранение (частичное) ���� j в именит. пад. при основах с исходом на
гласный, частное усечение окончания именит. пад. При основах с исходом на согласный потеря ssss ssss в окончаниях родит. и дательного падежей: nikora�nikora�nikora�nikora� nikora�nikora�nikora�nikora�,,,, bilika�bilika�bilika�bilika� bilika�bilika�bilika�bilika� "тропинка", karebkarebkarebkareb karebkarebkarebkareb "двери", werilwerilwerilweril werilwerilwerilweril "пись-
1 В статье А. Шанидзе "Грузинские горские говоры" (Сборн. научн. кружка
студ. б. Петроград. Университ. Тифл. I 15 _ на груз. яз.) читатель может найти суммарный очерк этих говоров.
2 См. статью автора: "Долгие гласные в мтиульском говоре": Известия Тифл. Гос. Универ., т. IV (1924 г.) стр. 333-348 (на груз. яз.).
3 См. автора: "Гаре-Кахетия в диалектологическом отношении" в сбор. Арили, посвящ. проф. И. А. Джавахишвили, Тифл. 1925, стр. 63-65 (на груз. яз.), "Основные особенности ферейданского говора груз. яз.": Известия Тифл. Госуд. Унив. т. VII (1927) стр. 208-210 (на груз. яз.).
mTiuluris Taviseburebani
245
мо", вместо karebikarebikarebikarebi karebikarebikarebikarebi, weriliweriliweriliwerili weriliweriliweriliwerili............ GoriGoriGoriGori patronspatronspatronspatrons GoriGoriGoriGori ppppatronsatronsatronsatrons вме-сто GorisGorisGorisGoris patronspatronspatronspatrons "владельцу свиньй"... erTerTerTerT qaTamqaTamqaTamqaTam ( ( ( (mogimogimogimogiKKKKvanvanvanvan)))) erTerTerTerT qaTamqaTamqaTamqaTam ((((mogiKvanmogiKvanmogiKvanmogiKvan)))) вместо erTserTserTserTs qaTamsqaTamsqaTamsqaTams erTserTserTserTs qaTamsqaTamsqaTamsqaTams............ "одну курицу принесу"...
Послелог ----TvisTvisTvisTvis ----TvisTvisTvisTvis представлен в виде ----TvisTvisTvisTvis -TvisTvisTvisTvis, ----TviTviTviTvi ----TviTviTviTvi, , , , ----TvinTvinTvinTvin ----TvinTvinTvinTvin, , , , ----TvisinTvisinTvisinTvisin ----TvisinTvisinTvisinTvisin.
Послелог ----mdemdemdemde ----mdemdemdemde встречается в виде ----mdisinmdisinmdisinmdisin _ _ _ _ mdisinmdisinmdisinmdisin. С творительным падежом обычно употребляется послелог ----damdamdamdam ----damdamdamdam
вместо обычного в ново-груз. лит. яз. ----gggganananan: : : : qalaqidamqalaqidamqalaqidamqalaqidam qalaqidamqalaqidamqalaqidamqalaqidam "из города"... Местоимение первого лица memememe memememe представлено с детерминантом ----nananana ----nananana
(memememe----nananana memememe----nananana я), сохранившимся в груз. яз. при втором лице SeSeSeSe----nananana SeSeSeSe----nananana "ты", а также во множ. числе CveCveCveCve----nananana CveCveCveCve----nananana "мы", TqveTqveTqveTqve----nananana TqveTqveTqveTqve----nananana "вы"...
В спряжении глагола сохранился пермансив ("прoшедшее обычное"): movidismovidismovidismovidis movidismovidismovidismovidis он приходил обыкновенно (сюда), movidianmovidianmovidianmovidian movidianmovidianmovidianmovidian они приходили обыкновенно (сюда); это время находит широкое применение в рассказах.
Частица -kekekeke -kekekeke (KeKeKeKe---- KeKeKeKe---- гаре-кахет. и ферейданского говоров) сохрани-лась в виде пережитков, но лишена присущей ей морфологической функции.
В качестве субъективного префикса второго лица и объективного пре-фикса третьего лица выступает префикс ���� ���� с оттенком аспирации (равно как hhhh hhhh), а также ssss ssss; в применении этих префиксов наблюдаются колебания: то объ-ект в дат. падеже остается необозначенным в глаголе, в другом случае при объекте в именительном падеже в глаголе появляется префикс; перед некото-рыми согласными (наприм. rrrr rrrr, , , , nnnn nnnn...) префикс не встречается.
В прошедшем заглазном втором двухличные непереходные глаголы ис-пользуют вспомогательный глагол ----iKoiKoiKoiKo ----iKoiKoiKoiKo вместо суффикса ----oooo----dddd---- ----oooo----dddd----: ndomebiKondomebiKondomebiKondomebiKo wKaliwKaliwKaliwKali ndomebiKondomebiKondomebiKondomebiKo wKaliwKaliwKaliwKali вместо: ndomebodandomebodandomebodandomeboda wKaliwKaliwKaliwKali ndomebodandomebodandomebodandomeboda wKaliwKaliwKaliwKali "оказывается, ей хотелось воды".
Архаичны синтаксические конструкции в роде: imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomuTqomuTqomuTqom imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomuTqomuTqomuTqom вместо: imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomTuTqomTuTqomTuTqomT imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomTuTqomTuTqomTuTqomT "оказывается, они сказали", ZroxaniZroxaniZroxaniZroxani mKvananmKvananmKvananmKvanan ZroxaniZroxaniZroxaniZroxani mKvananmKvananmKvananmKvanan "у меня имеются коровы"...
Характерны случаи употребления повествовательного падежа при не-переходных глаголах: wavidawavidawavidawavida qalmaqalmaqalmaqalma dadadada uTxrauTxrauTxrauTxra mamasmamasmamasmamas wavidawavidawavidawavida qalmaqalmaqalmaqalma dadadada uTxrauTxrauTxrauTxra mamasmamasmamasmamas "женщина пошла и сказала отцу".
Чаще всего это наблюдается в слитных предложениях, где при одном подлежащем два сказуемых, из которых одно выражено непереходным глаго-лом, а другие _ переходным.
И в структуре, и в лексике мтиульского говора сохранились архаизмы (засвидетельствованные еще в древнегруз. лит. яз.), хотя и не в такой мере, как в хевсурском или тушском говорах: на мтиульском говоре сильнее сказы-вается влияние к а р т и й с к о г о говора.
Г е н е т и ч е с к и мтиульский говор скорее увязывается с кахетин-ским говором (чем карталинским); впрочем этот вопрос требует доследова-ния.
w e r i l e b i
246
PARTICULARITÈS DU PARLES MTHIOUL
(RÉSUMÉ) Le parler mthioul de la langue géorgienne appartient au groupe des parlers
montagnards de la Géorgie Orientale; ce sont les parlers khevsourien, touche, pchave et mokhève.1
Les Mthiouls habitent un pays en amont de l'Aragva et forment deux unités adminisdtratives: les soviets des village de Mlete et de Passanaour.
Ainsi qu'on le voit d'après l'analyse des textes recueillis par l'auteur dans le pays même, les particularités caractéristiques du parler mthioul aboutissent à ceci:
Le parler mthioul a conservé le son ƒ ƒ ƒ ƒ q, employé dans les cas, où nous le
retrouvons dans l'ancienne langue géorgienne littéraire: ƒƒƒƒevievievievi ƒƒƒƒevievievievi "défilé", mumumumuƒƒƒƒlililili
mumumumuƒƒƒƒlililili "genou", ƒƒƒƒelielielieli ƒƒƒƒelielielieli "main" etc. On y rencontre presque toujours les restes de
l'accent tonique, ce qui donne l'impression des voyelles longues.2 Les complexe vavavava _ _ _ _ vavavava après les consonnes et au commencement des mots
donne habituellement le son oooo _ _ _ _ oooo: kolikolikolikoli kolikolikolikoli ← kvalikvalikvalikvali kvalikvalikvalikvali "trace", sxosxosxosxo sxosxosxosxo
← sxvasxvasxvasxva sxvasxvasxvasxva "autre", cxoricxoricxoricxori cxoricxoricxoricxori ← cxvaricxvaricxvaricxvari cxvaricxvaricxvaricxvari "brebis" etc...
Les complexe oviovioviovi _ _ _ _ oviovioviovi → oioioioi _ _ _ _ oioioioi:::: moidamoidamoidamoida moidamoidamoidamoida ← movidamovidamovidamovida movidamovidamovidamovida
"il vint", menmenmenmen moitanemoitanemoitanemoitane menmenmenmen moitanemoitanemoitanemoitane ← menmenmenmen movitanemovitanemovitanemovitane men movitanemen movitanemen movitanemen movitane "j'appor-
tai"... Les complexe ovaovaovaova _ _ _ _ ova ova ova ova → oaoaoaoa _ _ _ _ oaoaoaoa saZoarisaZoarisaZoarisaZoari saZoarisaZoarisaZoarisaZoari ← saZovari saZovari saZovari saZovari
saZovarisaZovarisaZovarisaZovari "pâturage". Les procès mentionnés ci-dessus s'expliquent surtout par la bilabialité du son vvvv vvvv.
Le son vvvv vvvv subit les mêmes changements dans les parlers garé-kakhétien et
féreydane de la langue géorgienne.3
1 Le lecteur retrouvera le résumé de ces parlers dans l'article: "Parlers géoergiens
montagnards" par A. Chanidze (Recueil, du Cercle Scientifique des étudiants géorgiens de l'Univ. de Pétersbourg. Tbilissi 1915 _ en géorgien).
2 Voir l'article de l'auteur: "Voyelles longues dans le parler mthioul". Bulletin de l'Université de Tbilissi, vol. IV (1924) p. 333-348 (en géorgien).
3 Voir: "La Garé-Kakhétie sous le rapport de la dialectologie" par l'auteur. Re-cueil "Arili", dédié au professeur I. A. Djavakhichvili, Tbilissi 1925, page 63-65 (en
mTiuluris Taviseburebani
247
P h é n o m è n e s m o r p h o l o g i q u e s: Conservation partielle de l'���� j
au nominatif dans les thèmes aux terminaisons voyelles. Emploi fréquent des terminaisons tronquées au nominatif dans les thèmes,
terminés par une consonne, disparition de l'ssss ssss dans les terminaisons au génitif et au
datif: nikora�nikora�nikora�nikora� nikora�nikora�nikora�nikora�,,,, bilika�bilika�bilika�bilika� bilika�bilika�bilika�bilika�............ karebkarebkarebkareb karebkarebkarebkareb, , , , "portes", werilwerilwerilweril werilwerilwerilweril
"lettre", au lieu de karebikarebikarebikarebi karebikarebikarebikarebi, weriliweriliweriliwerili weriliweriliweriliwerili............ GoriGoriGoriGori patronspatronspatronspatrons GoriGoriGoriGori patronspatronspatronspatrons
au lieu de GorisGorisGorisGoris patrpatrpatrpatronsonsonsons GorisGorisGorisGoris patronspatronspatronspatrons "au propriétaire du porc"... erTerTerTerT qaTamqaTamqaTamqaTam
((((mogiKvanmogiKvanmogiKvanmogiKvan)))) erTerTerTerT qaTamqaTamqaTamqaTam ( ( ( (mogiKvanmogiKvanmogiKvanmogiKvan)))) au lieu de erTserTserTserTs qaTamsqaTamsqaTamsqaTams erTserTserTserTs qaTamsqaTamsqaTamsqaTams............ "une
poule j'apporterai"... La postposition ----TvisTvisTvisTvis ----TvisTvisTvisTvis est représentée comme ----TvisTvisTvisTvis -TvisTvisTvisTvis, ----TviTviTviTvi ----TviTviTviTvi, , , , ----
TvinTvinTvinTvin ----TvinTvinTvinTvin, , , , ----TvisinTvisinTvisinTvisin ----TvisiTvisiTvisiTvisinnnn.
La postposition ----mdemdemdemde ----mdemdemdemde se rencontre comme ----mdisinmdisinmdisinmdisin mdisinmdisinmdisinmdisin.
On emploie habituellement la postposition ----damdamdamdam ----damdamdamdam avec le cas instrumen-
tal au lieu de ----gangangangan -gan, usité dans la langue géorgienne moderne: qalaqidamqalaqidamqalaqidamqalaqidam
qalaqqalaqqalaqqalaqiiiidamdamdamdam "de la ville"... Le pronom de la I-re personne memememe memememe avec le déterminant ----nananana ----nananana, memememe----nananana memememe----
nananana "moi-je", conservé dans la langue géorgienne à la 2-me person SeSeSeSe----nananana SeSeSeSe----nananana "toi,
tu", ainsi qu'au pluriel CveCveCveCve----nananana CveCveCveCve----nananana "nous", TqveTqveTqveTqve----nananana TqveTqveTqveTqve----nananana "vous"...
La conjugasion de verbe a conservé le permansif ("passé d'habitude"): movidismovidismovidismovidis movidismovidismovidismovidis "il venait (ici) habituellement", movidianmovidianmovidianmovidian _ movidianmovidianmovidianmovidian "ils ve-
naient (ici) habituellement"; ce temps est employé bien fréquemment dans les narra-tions.
La particule kekekeke kekekeke (KeKeKeKe---- KeKeKeKe---- des parlers garé-kakhétiens et féreydane) n'a été
conservée que comme un reste privé de sa propre fonction morphologique. En qualité du préfixe subjectif de la 2-me personne et du préfixe objectif de la 3-me peronne apparait le préfixe ���� ���� légérement aspiré (ainsi que hhhh hhhh), et ssss ssss; on observe
une certaine instabilité dans l'application de ces préfixes: ou l'objet au datif n'est pas indiqué dans le verbe, ou le préfixe se retrouve dans le verbe, dont l'objet est au nominatif, ou, enfin, il n'y a point de préfixe devant certaines consonnes (par exem-
ple: rrrr rrrr, , , , nnnn nnnn...) .
Au second passé inversif les verbes bipersonnels intransitifs s'emploient avec l'auxiliaire ----iKoiKoiKoiKo ----iKoiKoiKoiKo qui remplace le suffixe ----oooo----dddd---- ----oooo----dddd----: ndomebiKondomebiKondomebiKondomebiKo wKaliwKaliwKaliwKali
ndomebiKondomebiKondomebiKondomebiKo wKaliwKaliwKaliwKali au lieu de: ndomebodandomebodandomebodandomeboda wKaliwKaliwKaliwKali ndomebodandomebodandomebodandomeboda wKaliwKaliwKaliwKali "il parait
géorgien). "Particularités essentielles du parler féreydane de la langue géorgienne": Bul-letin de l'Université de Tbilissi vol. VI, page 208-210 (en géorgien).
w e r i l e b i
248
qu'elle voulait de l'eau". Les constructions syntactique, comme: imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomuTqomuTqomuTqom imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomuTqomuTqomuTqom au lieu
de: imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomTuTqomTuTqomTuTqomT imaTaimaTaimaTaimaTa uTqomTuTqomTuTqomTuTqomT "il paraît qu'ils avaient dit", ZroxaniZroxaniZroxaniZroxani mKvananmKvananmKvananmKvanan
ZroxaniZroxaniZroxaniZroxani mKvananmKvananmKvananmKvanan "il y a des vaches chez moi" "j'ai des vaches" _ sont archaiques.
Les cas de l'emploi du narratif avec les verbes intransitifs sont caractéris-tiques: wavidawavidawavidawavida qalmaqalmaqalmaqalma dadadada uTxrauTxrauTxrauTxra mamasmamasmamasmamas wavidawavidawavidawavida qalmaqalmaqalmaqalma dadadada uTxrauTxrauTxrauTxra mamasmamasmamasmamas "la
femme alla et dit au père". L'emploi le plus fréquent de cette construction se ren-contre dans les propositions, dans lequelles deux prédicats (verbes) sont attribués à un seul sujet. En ce cas, l'un d'eux est exprimé par un verbe intransitif et l'autre par un verbe transitif. Dans la structure, ainsi que dans le lexique du parler mthioul les archaismes ont été conservés dont l'ancien géorgien litteraire atteste l'existence, bien que ces archaismes n'y soient pas aussi nombreux que dans les parlers khévsourien et touche: l'influence du parler kartalien ayant agi plus fortement sur le parler mthioul.
Sous le rapport génétique la parler mthioul tient plutôt du parler kakhétien que du parler kartlien.
Du reste, cette question doit être encore approfondie par des études supplé-mentaires.
isisisistotototoririririulululul----SeSeSeSedadadadarerererebibibibiTi naTi naTi naTi narkverkverkverkvevevevevebibibibi
qarqarqarqarTveTveTveTvelulululuriririri ene ene ene enebibibibidandandandan
IIII. . . . mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunvis mniSvis mniSvis mniSvis mniSvnevnevnevnelolololobibibibisasasasa,,,, warmowarmowarmowarmoeeeebibibibisa da issa da issa da issa da istotototoririririiiiisasasasaTvisTvisTvisTvis
(qarTveluri enebisa da xalduris urTierTobisaTvis)
mxedvelobaSi gvaqvs is brunva, romlis nimuSebsac Tanamedro-
ve saliteraturo qarTulSi warmoadgens: a m x a n a g a d, m e g o b -
r a d, m a s w a v l e b l a d... m t k i c e d, g a n u x r e l a d, a d v i -
l a d... m i n d v r a d, s o f l a d, q a l a q a d...
es brunva ucxoa evropuli enebisaTvis iseve, rogorc moTxro-
biTi, Tumca Cveni enis struqturisaTvis is ise specifikuri ar
aris, rogorc moTxrobiTi brunva.
rac Seexeba kavkasiur enebs, maTSi imaT, romelTac bruneba ga-
aCniaT, Z i r i T a d brunvaTa Soris a r a C a n s (arc CaCnurSi,
arc xunZurSi, arc lakurSi, darguulsa da kiurulSi); misi fun-
qciebi ganawilebulia nawarmoeb brunvaTa Soris anda zmnisarTul
warmoebaTa Soris.
kavkasiuri enebi Jerovnad Seswavlili ar aris da amitom vam-
bobT ara Cans-Tqo arsebuli specialuri literaturis mixedviT.
raki mimarTulebiTi brunva evropul enebSi ar moipoveba, maSa-
sadame, evropuli enebis gramatikebSiac mas adgili ar hqonda; es
gramatikebi ki iKo erTad erTi dasaKrdeni qarTveli gramatikosebi-
saTvis; amitom bunebrivia, Tu erTxans Cvens gramatikosebs arc Seum-
CneviaT am brunvis arseboba. antonis vrcel qarTul gramatikaSi
(1767 w.) am brunvas ver vpoulobT. antoni rva brunvas asaxelebs;
esenia: wrfelobiTi (e. i. berZenTa `orTe~ anu laTinuri gramatikis
nominativus anu saxelobiTi), naTesaobiTi, micemiTi, SemasmenlobiTi
(e. i. akuzativusi, винительный, `braldebiTi~), dawKebiTi (m z i s a -
g a n, t a Z r i s a g a n ), moTxrobiTi, moqmedebiTi da wodebiTi.
mimarTulebiTi brunva ar aris moxsenebuli brunvaTa Soris
arc g a i o z i s (1789 w.), v a r l a m a r q i e p i s k o p o z i s (1802
w e r i l e b i
250
w., rusulad), i e s e C u b i n a S v i l i s (1861 w.), g. f i r a -
l o v i s (1820 w.), s. d o d a S v i l i s a (1830 w.) da p l . i o -
s e l i a n i s (1840 w.) gramatikebSi. gasagebicaa: Kvela es gramati-
ka antonis gramatikis safuZvelzea Sedgenili da antoniseuli gra-
matikis Semoklebulad gadmocemas iZleva. gamonaklisis STabeydile-
bas p l . i o s e l i a n i s gramatika stovebs, magram am brunvis
sakiTxSi isic antonis gzas SerCa. sainteresoa, rom k l a p r o T i c
_ ucxoeli avtori qarTuli gramatikisa _ am brunvas ar ixseni-
ebs. safiqrebelia, rom aqac antonis sistema iKo amosavlad
gamoKenebuli.
pirveli avtori, romelmac CvenTvis saintereso brunvas sxva
brunvaTa Soris adgili dauTmo, iKo m . b r o s e (1833 w.). man Se-
niSna, rogorc etKoba, es brunva pirvelad. brunvaTa wKeba broses-
Tan aseTia: wrfelobiTi da SemasmenlobiTi, naTesaobiTi, micemiTi,
wodebiTi, moqmedebiTi, momomomodadadadalolololobibibibiTiTiTiTi (b a g a d) da dadadadamTavmTavmTavmTavrerererebibibibiTiTiTiTi
(b a g a m d e)...
amgvarad, aq ori termini gvaqvs am brunvisaTvis: pirveli _
momomomodadadadalolololobibibibiTi Ti Ti Ti (b a g a d) aGniSnavs am brunvas, uTandebulod naxmars,
meore _ dadadadamTavmTavmTavmTavrerererebibibibiTiTiTiTi, , , , imave brunvas, mdemdemdemde---- Tandebul-darTul
(b a g a m d e). brosedan moKolebuli Kvela gramatikosi uTmobs am
brunvas adgils d i m i t r i K i f i a n i s garda; am ukanasknelis
gramatikaSi arc mimarTulebiTia gamoKofili da arc moqmedebiTi
(mxolod dasaxelebiTi, naTesaobiTi, micemiTi da moTxrobiTia na-
Cvenebi). moqmedebiTi calke brunva iseve ar ariso, rogorc dawKebi-
Ti (b o Z i s a g a n... i v a n e s a g a n...): `saxelobiT saxes dahKveboda
samwignobro kiloSi Tandebuli `TurT~ an naTesaobiTs `Tana~:
p a v l e s T a n a, k e T i l i T u r T... da axla es `TurT~ an `Tan~
ise SevamokleT, rom saxelobiTs vumatebT marTo T-s an `Ti~-s da
naTesaobiTis magierad micemiTs `Tan~ (ix. d. Kifiani: `axali qarTu-
li gramatika~, spb. 1882, gv. 23).
ra Tqma unda, Tu moqmedebiTis ----TTTT Tandebulis nawilad gamo-
vacxadebT, naSTi saxelobiTad mogveCveneba (d. K i f i a n i s es msJe-
loba mSvenieri ilustraciaa imisa, rom sitKvis sworad daSlas
gadamwKveti mniSvneloba eniyeba enobrivi movlenis kvalifikacii-
sas!).
`samarTali moiTxovdao _ dasZens d. K i f i a n i _ `rom sa-
dac am oTx brunvas eqneboda adgili, iq usacilod kidev ramdensame
sxva brunvasac hqoniKo: mKofomKofomKofomKofobibibibiTTTTsasasasa: : : : s a x l S i, t K e S i, w K a l -
S i... aGmavaGmavaGmavaGmavlolololobibibibiTTTTsasasasa: : : : b a n z e, x e z e, w K a l z e... gamogamogamogamosvliTsvliTsvliTsvliTsasasasa::::
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
251
s a x l i d a m, w K l i d a m, t K i d a m... ukuukuukuukuTqmTqmTqmTqmTTTTsasasasa: : : : u s a x l o d,
u w K l o d, u t K e o d da cvlicvlicvlicvlileblebleblebiTsiTsiTsiTs: : : : s a x l a d, w K l a d,
t K e d... sul gveqneboda maSin cameti brunva, _ simdidre Tavsgada-
saKreli, Semawuxebeli. magram rac sayiro ar aris, raT unda viZne-
lebdeT amiT saqmesa?~ (iq., gv. 24).
aqedan Cans, rom d. K i f i a n s mimarTulebiTi brunva ar gamo-
rCenia, magram brunvad ar miuCnevia iseve, rogorc sxva Tandebulia-
ni brunvebi. brunvad rom daesaxa, etKoba, cvlicvlicvlicvlilelelelebiTsbiTsbiTsbiTs daarqmevda.
is gramatikosebi, romelTac mimarTulebiTi brunvad miaCniaT,
sxvadasxva termins xmaroben; saxeldobr: d. C u b i n a S v i l i (1955
w.)1 da p. k v i c a r i Z e (1888 w.) _ gardagardagardagardaqmniTsqmniTsqmniTsqmniTs, , , , a r . q u T a -
T e l a Z e (1889 w.) _ ganganganganviviviviTaTaTaTarerererebiTsbiTsbiTsbiTs, , , , T. j o r d a n i a (1889 w.) _
zmnizmnizmnizmnizezezezediTsdiTsdiTsdiTs, , , , m. J a n a S v i l i (1917 w.) da m. k e l e n J e r i Z e
(1920 w.) _ vnevnevnevnebiTsbiTsbiTsbiTs, , , , ak. n. m a r i _ mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebiTsbiTsbiTsbiTs. . . . prof. a. Sa-
niZe 1930 w. gamosul `qarTul gramatikaSi~ vnevnevnevnebiTs biTs biTs biTs iKenebs; saSua-
lo skolebSi miGebuli saxelmZGvanelo i l. s i x a r u l i Z i s a
mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebiTs biTs biTs biTs xmarobs. mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebibibibiTi Ti Ti Ti gvaqvs mocemuli prof. v .
T o f u r i a s gamokvlevaSi svanuris Sesaxeb da dauswrebeli insti-
tutisaTvis Sedgenil ganakveTebSiac (mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebiTs biTs biTs biTs iKenebda am
werilis avtoric, magram `yanuris gramatikul analizSi~ iZulebu-
li gaxda sxva termini eZia; dabrkolebebi ix. qv.).
Tqmulidan Cans, rom am brunvisaTvis saxelis SerCeva gayirda.
evropul enebs rom hqonoda es brunva, mis saxels gadmoTargmnidnen
da erTi termini gveqneboda aqac iseve, rogorc, magal., naTesaobi-
Tisa da micemiTis SemTxvevaSi. raki saxeli unda SeerCiaT, gramati-
kis avtorebi brunvis mniSvnelobas daemKarnen, magram es m n i S -
v n e l o b a m r a v a l f e r o v a n i i K o da amitom, z o g m a e r -
T i m o m e n t i g a m o i K e n a a m o s a v l a d da z o g m a _ m e o -
r e.
zemoxsenebuli teminebidan: m. b r o s e s momomomodadadadalolololobibibibiTiTiTiTi, T.
j o r d a n i a s zmniszmniszmniszmniszezezezedidididiTiTiTiTi, , , , m. J a n a S v i l i s zmniszmniszmniszmniszezezezedadadadaTi Ti Ti Ti erTi
da igivea, ramdenadac termins mxedvelobaSi aqvs am brunvis zmni-
sarTuli mniSvneloba (kiTxva: rorororogorgorgorgor? ? ? ? m t k i c e d , s w r a f a d ,
n a K o f i e r a d...); d. C u b i n a S v i l i s a da p. k v i c a r i Z i s
gardagardagardagardaqmniqmniqmniqmniTi Ti Ti Ti da a r. q u T a T e l a Z i s ganganganganviviviviTaTaTaTarerererebibibibiTiTiTiTi aseve erTi
rigis terminebia: ganviTarda, gardaiqmna? radradradrad? ? ? ? amave moments gu-
lisxmobs d. K i f i a n i s cvlicvlicvlicvlilelelelebibibibiTiTiTiTi. . . . ak. n. m a r i s e u l i mimimimi----
1 wlebi saTanado gramatikuli naSromis gamosvlis TariGs aGniSnavs.
w e r i l e b i
252
marmarmarmarTuTuTuTulelelelebibibibiTiTiTiTi sxva niSnis mixedviTaa warmoebuli. pirvel Kovlisa
aq Zv. qarTulis is SemTxvevebi unda movigonoT, sadac es brunva mi-
marTulebas aGniSnavs (movida varsqen t a Z r a d... da viTarca Sevi-
des c i x e d...). ra udevs safuZvlad s. x u n d a Z i s e u l vnevnevnevnebiTsbiTsbiTsbiTs,,,,
CvenTvis cxadi araa.
vinc evropul enaTa gramatikebSi xmarebuli brunvebis saxel-
Ta istorias icnobs, mas moxsendeba, rom es saxelebi stoelTa fan-
taziis naKofs ufro warmoadgenen, vinem saTanado formaTa mniSvne-
lobis garkvevaze dafuZnebul terminebs. am saxelTa pirobiToba
udaoa. micemiTi brunva im SemTxvevaSiac ixmareba, roca visme rames
aZleven da maSinac, roca arTmeven (mivecvi d a v i T s fanqari _
wavarTvi d a v i T s fanqar). aseve safuZvliani iqneboda, am brunvi-
saTvis dagverqmia `gagzavniTi~ (vugzavni _ vis?), `TxrobiTi~ (movu-
Txrob _ vis?), `miwodebiTi~ (vawvdi _ vis?)... aseve: saxelobiTi
brunva d a s a x e l e b a s mxolod siebSi da nominatiur winadade-
baSi Tu warmogvidgens, Torem Cveulebrivad xan moqmedze miuTi-
Tebs, xan umoqmedo saganze, imisda mixedviT, ranairia zmna _ moqme-
debiTi Tu vnebiTi gvarisa (molare Kidis bileTs... bileTi iKide-
ba)...
`naTesaobiTi~ da `braldebiTi~ brunvebi xom berZnuli `g e -
n i k e~ (`gvarobiTi~) da `a�tiatike~-s (`SepirobebiTi~) `обусловлен-
ный~) mcTar Targmans warmoadgens _ SecToma laTinurad Targmni-
sasaa daSvebuli da iqidan m c T a r i genetivus-isa da accusativus-is
s w o r a d gadaTargmnam sxva enebSic gaavrcela es SecToma _ da
Tu mainc maT Sesaxeb p i r o b i T i xasiaTisaa da saTanado brun-
vis Sinaarss arsebiTad ar gamoxatavs; gansakuTrebiT es iTqmis im
brunvaTa Sesaxeb, d a m o k i d e b u l e b i s aGmniSvnel formasGa
rom warmoadgenen (aseTia: naTesaobiTi, micemiTi, braldebiTi).1
aseT pirobebSi, bunebrivi iqneboda mimarTulebiTi brunvisa-
Tvis romelime xmarebuli termini migveGo da is gagvemtkicebina;
amiT Tavs davaGwevdiT im uxerxulobas, romelic terminTa siyarbes
axlavs xolme. magram saqme isaa, rom m o q m e d e b i T i da m i m a r -
T u l e b i T i g a n s x v a v d e b i a n s x v a b r u n v a T a g a n
imiT, rom m x o l o d d a m o k i d e b u l e b a s k i a r
a G n i S n a v e n, a r a m e d s i t K v a w a r m o e b i T s m o m e n -
1 rogorc cnobilia, Zv. indur gramatikaSi brunvebi rigiTi ricxviTi
saxeliT aGiniSneboda (pirveli brunva, meore brunva... Sdr. pirveli uGvli-leba, meore uGvlileba...). terminebad saxelebs ar xmarobdnen.
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
253
t e b s a c a r a r i a n m o k l e b u l i. maSasadame, saTanado termi-
ni mTlianad pirobiTi ver iqneba; brunvis mniSvnelobis K v e l a
m o m e n t i T u a r a, Z i r i T a d i m a i n c u n d a i q n e s
a G n i S n u l i s a T a n a d o t e r m i n i T.
amjamad gavrcelebuli ori terminidan vne vne vne vnebibibibiTiTiTiTi srulebiT
utKvia; mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebibibibiTisTisTisTis xmarebas, Kovel SemTxvevaSi, axal qarTul-
Si mZime dabrkoleba eGobeba; Jer erTi, im SemTxvevebSi, sadac Zv.
qarTulSi es brunva Kvelaze mkveTrad gamoxatavda mimarTulebas,
axal qarTulSi xSirad sul sxva brunvaa gamoKenebuli; `movida
varsqen t a Z r a d~ _ `varsqeni t a Z a r S i movida~... `viTarca Se-
vides c i x e d~ _ `rogorc ki Seviden c i x e S i~: mimarTulebiTi
brunvis adgili Tandebulian m i c e m i T s ukavia... meore: megrul-
Si mimarTulebiTi brunva sxvaa da CvenTvis saintereso _ sul sxva;
Sdr.: J i m a T m i m o C q u _ Zmad mimaCnia _ da J i m a S a m e -
v u r q _ ZmasTan (Zmisaken) mivdivar, mival... J i m a T udris qarT.
Z m a d; magram Tu amas mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebibibibiTiTiTiTi davarqviT, raGa vuKoT meo-
re brunvas; J i m a S a _ Zmisaken, romelic mimarTulebis aGmniSnavi
sagangebo brunvaa (misi SesatKvisi calke brunva qarTuls ar moepo-
veba). megrulis viTarebas gverds ver avuqcevT SedarebiTi gramati-
kis damuSavebisas. mesame: TviT axal qarTulSi aris SemTxvevebi, ro-
desac aucilebeli xdeba CvenTvis saintereso brunva gaimiJnos mi-
marTulebiTi brunvisagan; Sdr.: i m a d ara Girs da: i m i s d a mi-
uxedavad... m i s d a mimarT...
rogor unda SevarCioT CvenTvis saintereso brunvisaTvis ter-
mini? erTad erTi saSulebaa am brunvis m n i S v n e l o b i s gaTva-
liswineba. brunvis mniSvnelobas Cveulebriv kiTxvis saSualebiT ar-
kveven; kiTxvebad gamoKenebuli saxelebi (vin? ra?) warmoadgenen al-
gebrul formulas, kiTxvad qceul saxelebs, romelTac Targad
viKenebT sxva brunvaTa gamocnobisas. saKovelTaod cnobilia, rom
es Targa xSirad gvGalatobs, metadre Tandebuliani brunvebis Se-
mTxvevaSi (Sdr.: ras? m i w a s... magram: sad? m i w a S i: orive micemi-
Ti brunvaa, kiTxva ki _ sul sxvadasxva!). amgvar dabrkolebaTa
gamoa, rom kiTxvebi araa saimedo saSualeba brunvaTa a g e b u l e -
b i s gasarkvevad, magram brunvis m n i S v n e l o b i s gamosamjGav-
neblad kiTxvebi mTlianad gamosadegia (miT umetes Tu brunva
sitKvawarmoebiTs momentebsac Seicavs).
CvenTvis saintereso brunvis Z i r i T a d i m n i S v n e l o b a
ramdenime kiTxvas upasuxebs.
w e r i l e b i
254
1. radradradrad????
............ra� ra� ra� ra� ese miKav? r a d ara miTxar? dabad., wigni pirv. mos., oSkis
978 wlis xelnaw. fotopiri, T. 12 mux. 18-19
...da moviKvane igi Tavisa Cemisa c o l a d... iqve, 1219-20
...r½ m a m a d mravalTa naTesavTa dagadgine Sen... iqve, 175-6
...da hrwmena abrahams G½� da Seeracxa mas s i m a r T l e d... iqve,
156-7
...da davamtkico aGTquma� Cemi a G T q u m a d saukunod... iqve, 1719-20
...Sewire igi mun m s x u e r p l a d... iqve, 222-3
...momeciT me adgili s a f l a v a d... iqve, 234-5
...aw esera viqmen o r a d b a n a k a d... iqve 3210-11
...ara vGirdia amboris K o f a d... iqve, 3128-29
...da misca lias... zelfa m ƒ e v a l a d... iqve, 2924-25
...da aGiGo lodi igi da aGmarTa Z e g l a d... iqve, 2818-19
...da moiGo lodi... da daidva s a s T u n l a d... iqve, 2811-12
...daJed q u r i v a d saxlsa Sina mamisa Senisa... iqve, 3811-12
2. ssssadadadad????
axal qarTulSi mimarTulebiT brunva am kiTxvas Cveulebri-
vad ar iguebs. kiTxvaze sadsadsadsad? ? ? ? met-wilad micemiTi miugebs, isic TiT-
qmis KovelTvis Tandebuliani (Tevzi w K a l S i ar dafasdeba...
m T a s a da b a r S i... k l d e s a da G r e S i...), magram aris iseTi
SemTxvevebic, rodesac mimarTulebiTi brunvac miugebs kiTxvaze
sadsadsadsad???? m i n d v r a d gasvla samuSaod... q a l a q a d da s o f l a d...
Zv. qarTulSi kiTxvaze sadsadsadsad? ? ? ? sasasasaiTiTiTiT???? Cveulebrivia mimarTulebi-
Ti brunva.
...Sevida abraham e g ‚ p t e d... iqve, 1214-15
...da gamovida abraham eg‚ptiT... da lotca misTana u d a b n o d...
iqve, 131-2
...da iswrafa abraham Seslvad k a r v a d sara�ssa... iqve, 186-7
...da miaqcies misa da mivides s o d o m a d... iqve, 1822-23
... movides orni igi angelozni s o d o m a d... iqve, 191-2
...da warvides q½Knad filistimed... iqve, 2132-33
...da gardavida e r w u d: da dadga jaleTs... moqc. qarTl. Satberd.
kreb. (saqarTv. muzeumis xelnaw. fondi #1141), gv. 440 a
sv.
... maSin movida... pitiaxSi: t f i l i s a d q l ½ q a d c i x e d da
qarTli missa xarksa Sedga... iqve, 442 b sv.
...dasneulda da warmoemarTa m c x e T a d... iqve, gv. 440 b sv.
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
255
...da misa zeve sparsTa mefoba� m c x e T a d movida... iqve, gv. 444 b
sv.
...q a r T l a d moslviTgan meaTxuTmetesa welsa... iqve, 441 a sv.
... ganvida iakob da warvida q a r a n d... dabad. wig, I, Tavi 2810-11
3. rorororodisdisdisdis????
...amisa S e m d g o m a d warvediT... iqve, 2455-56
...yameT da amisa S e m d g o m a d warvediT... iqve, 185-6
...sada igi eqmna mas p i r v e l a d... iqve, 134-5
4. sasasasanamnamnamnamdisdisdisdis???? (rodemdis?)
am kiTxvaze CvenTvis saintereso brunva miugebs axals-qarTul-
Siac, miugebda Zvels-qarTulSic.
...mdinariTgan eg‚ptisa�T v½e m d i n a r e d m d e didad evfratad...
iqve, 1518-19
...da yames v½e d a Z i n e b a m d e... iqve, 193-4
...ese ars mama� moabelTa� v½e a G s r u l e b a d m d e misa sitK‚sa
amis... iqve, 2415-16
...da daeSÀna evilaTiTgan... v½e m o s v l a d m d e asurastanelTa...
iqve, 2518-19
5. kiTxvaze _ rorororogorgorgorgor???? es brunva zmnisarTuli mniSvnelobisaa;
am mniSvnelobiT es brunva xSiria axal-qarTulSiac da Zv. qarTul-
Siac.
...gamovwerte k a r g a d k a r g a d K½samociqulo� wigni... saq. muz.
xelnaw. #1138, 62
...da me esera datevebulvar u S v i l o d... dab. 142-3
...da T½qa y e S m a r i t a d vSve mea... iqve, 1813-14
...da uTxra mas m s g a v s a d sitK‚sa amisa... iqve, 2428-29
...m e K s e u l a d rebeka movidoda... iqve, 2445-46
...geSinoden r½ ara c u d a d ƒrmali abies... saq. muz. xelnaw.
#1138, 491
...da warvides ornive z o g a d (=erTad)... dab. 226-7, 8-9
6. calke ganxilvas sayiroebs is SemTxvevebi, rodesac am brun-
vaSi masdaria dasmuli (...ukueTu vinme uZlos quSa� queKnisa�
a G r a c x a d...); amaze specialurs moxsenebaSi gveqneba saubari, aq
mxolod imas vitKviT, rom axali qarTulisaTvis aseTi warmoeba
ucxoa.
CamoTvlil ZiriTad mniSvnelobaTagan Kvelaze meti xvedriTi
wona aqvs 1, 2, 4, 5 ((((radradradrad? ? ? ? sadsadsadsad? ? ? ? sasasasaiTiTiTiT? ? ? ? sasasasanamnamnamnamdisdisdisdis? ? ? ? rorororogorgorgorgor????)))).
w e r i l e b i
256
ukanaskneli mniSvneloba, rogorc vTqviT, zmnisarTulia; zmni-
sarTad qceva niSnavs uformo sitKvaTa kategoriaSi gadasvlas, da
maSasadame, sxva brunvebTan kavSiris gawKvetas; `k a r g a d swavlobs~
_ `m a s w a v l e b l a d niSnaven~, `m a s w a v l e b l a d~ Cveulebri-
vi brunvaa, xolo `k a r g a d~ iseTive Girebulebisaa, rogorc `gu-
Sin, axla, Semdeg, mudam~ (Sdr. k a r g a d swavlobs _ a x l a
swavlobs, m u d a m swavlobs...). amitom zmnisarTuli mniSvneloba
am brunvisaTvis saxelis SerCevisas amosavali ver iqneba: gazmnisar-
Teba brunebasTan kavSiris gawKvetas niSnavs. zmnisarTul funqciaze
miuTiTebs terminebi: `modalobiTi~ (brose), `zmniszediTi~, `zmnis-
zedaTi~ (T. jordania, m. JanaSvili). amaTi sakiTxi, amgvarad, unda
moixsnas.
rCeba sami mniSvneloba: radradradrad? ? ? ? sadsadsadsad? ? ? ? (saiT?) sasasasanamnamnamnamdisdisdisdis???? bunebri-
via, Tu upiratesoba miecema pirvels (rad?).1 amis Sesabamisi iqnebo-
da termini `gardaqmniTi~ (CubinaSvilisa da p. kvicariZisa), uxerxu-
li oGond isaa, rom `rad gardaiqmnao~ ar amboben. Cveulebrivad
iTqmis: `rad gadaiqca?~ amis Sesaferisad nawarmoebi termini iqneba
`gardaqceviTi~ (transformativus).
ra Tqma unda, principis sakiTxi ar aris, ra sitKvisagan iqneba
termini nawarmoebi; arsebiTia is emKarebodes am brunvis iseT mniS-
vnelobas, romelic misTvis, rorororogorc brungorc brungorc brungorc brunvivivivisasasasaTvisTvisTvisTvis,,,, aris niSandob-
livi.
qvemoT am brunvisaTvis naxmari iqneba `̀̀̀gardagardagardagardaqceqceqceqceviviviviTiTiTiTi~~~~....
gardaqceviT brunvasTan ramdenime mTavari sakiTxia dakavSire-
buli da sxva qarTveluri enebis istoriaSi. saxeldobr:
1. ra aris am brunvis fleqsia?
2. rogori warmoSobisaa `friad~, `Zniad~, `maliad~ da maggva-
ri formebi Zvel qarTulSi?
3. rogor unda aixsnas `saxid~, `sikudid~ da msgavsi formebi
Zveli qarTulisa?
4. ra mniSvnelobisa iKo am brunvaSi dasmuli masdari (saxel-
zmna) Zv. qarTulSi da ra tendenciebi gaaCnda mas?
aq SevCerdebiT mxolod pirvel kiTxvaze: ra awarra awarra awarra awarmomomomoebs gardaebs gardaebs gardaebs garda----
qceqceqceqceviTs brunviTs brunviTs brunviTs brunvasvasvasvas? ? ? ? erTis SexedviT, es arc aris kiTxva: brunvis ni-
Sani ----dddd aris; marTlac, xmovanze daboloebuli Kvela fuZe amjamad
saliteraturo qarTulSi ----dddd-s dairTavs: Zma----dddd, klde----dddd, kalo----dddd,,,,
1 ukanaskneli ori mniSvneloba met-naklebad mxars uyers termins `mimar-
TulebiTi~, gansakuTrebiT Zv. qarTulisaTvis, magram am termins zogierTi ux-erxuloba axlavs (ix. zev. gv. 12).
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
257
Kru----dddd1111... zog kiloSi aq ----T T T T gvaqvs, magram es ----TTTT, , , , cnobilia, rom ----dddd-
sagan aris miGebuli. Zveli qarTulisaTvis xom ----dddd-s da -TTTT----s saki-
Txi aGarc dgas: iq mxolod da mxolod ----dddd---- gvaqvs.
magram raGa vuKoT Tanxmovnebze daboloebul fuZeebs: kac-adadadad,
naTesav-adadadad, did-adadadad, mravl-adadadad...? Tu brunvis niSani dddd---- aris, raGaa
es winamavali ----aaaa? ? ? ? prof. a. SaniZe wers: `vnebiTSi brunviTi niSani
namdvilad marto ----dddd---- aris, magram mis win ----aaaa---- istoriulad aris
ganviTarebuli Tanxmovniani fuZis Semdego~ (`qarTuli gramatika~.
I. morfologia, $ 24, gv. 23).
samwuxarod, aq araferia naTqvami imis Sesaxeb, ratom da ro-
gor ganviTarda aq aaaa. . . . cxadia, avtors mxedvelobaSi hqonda iseTi Se-
mTxvevebi, rodesac Tanxmovanze daboloebuli fuZe Zv. qarTulSi
mxolod dddd----s dairTavda: beTlem-dddd, ierusulÀm-dddd, segor-dddd...
...aGvida iosebca... nazareTiT... ql½aqd d½Tisa b e T l e m a d... saq.
muz. xelnaw. #19, gv. 26.
...munve mieqec s i n d... iqve, gv. 1592
...v½a moslvadmde s e g o r d... dab. oSkis 978 xelnaw. fotopiri, Ta-
vi 1310-11
...da lot Sevida s e g o r d... iqve, Tavi 1923-24
...itKodes ra� warvideT d o T a i m d da warvida ioseb da povna
igini doTaims... iqve, Tavi 3717-18
...aGdeg da aGved Sen b e T e l d... Tavi 351-2
...da ganvida iakob da warvida q a r a n d... Tavi 2810-11...
prof. a. SaniZis gagebis sasargeblod laparakobs ----d d d d forman-
tis gamoKeneba svasvasvasvanurnurnurnurSiSiSiSi Tanxmovanze2 daboloebul fuZeebTanac:
q o r d : ala q o r d maku _ es saxlad minda... xex…d: ad�e
eJa x e x … d _ waiKvana igi colad... l e z o b d _ saymlad,
e z a r d _ kargad...
...dinal mag a S x … d aTSˆddax …isg…ars... qaliSvilebi Kvela er-
Tad micvivdnen vaSlebs... svan. zGap.Сборн. мат. по опис. местн.
и плем. Кавк. t. X, ganK. II, gv. 162.
...C…adganex ara mare K a r v i l d... daaKenes rva kaci Karaulad... iq-
ve, gv. 164.
...al maxa moznanisga raSar x o S a d aCxafx... am axal mosamsaxureeb-
Tan raSebi ufro (`ufro�sad~) gaxdnen... iqve, gv. 164.
...dina miCa gezla x e x … d xekvad... qaliSvili Tavisi SvilisTvis
1 brunvebi Kvelgan araemfatikuri saxiTaa aGebuli. 2 xmovnebze daboloebul fuZeebs xom ----dddd aqvT: w i r n i - dddd _ wiTlad...
w e r i l e b i
258
undoda colad... iqve.
...xoSa lavdila kasard miCa gezla xex…s m o z n a n a d oTgane... uf-
rosi debi mefem Tavisi Svilis cols mosamsaxured dauKena
(`daudgina~)... iqve.
...Cei qors xar …oSdx… kuTx… i TiT… �ervi mare K a r v i l d aTga-
ned l u T o f d i i l u t u n b a C a d... Tunuqis saxls
aqvs oTxi kuTxe da TiTos ori kaci Karaulad dauKeneT
Tofianad da dambaCianad... iqve.
es faqtebi uaGresad angariSgasawevia, magram ar SeiZleba im
SemTxvevebis daviwKebac, rodesac TanxmovniT daboloebuli fuZe
----dddd-s ki ar dairTavs, aramed mxolod ----aaaa-s:
JoJoJoJoJoJoJoJoxeTxeTxeTxeT----aaaa:::: ...da STavlinoT siberÀ Cemi J o J o x e T a... dab. w. I
Tavi 4238
...STavide me Zisa Cemisa Tana J o J o x e T a... iqve, 3735-36
sasasasaloclocloclocvelvelvelvel----aaaa: : : : ...da davawerie s½liersa Zmasa Cemsa ivane safarelsa
s a l o c v e l a sulisa Cemisa... saqarT. muz. xelnaw. #968,
anderZi (bolos).
...da s a l o c v e l a sulTa gardacvalebulTaT‚s... hadi-
Sis oTxTavi, anderZi (iqvea naxmari ramdenimeJer `salocve-
lad~).
sasasasadididididedededebelbelbelbel----aaaa: : : : ameni G½a s a d i d e b e l a C½n mier... saqarT. muz.
xelnaw. #1138, f. 8625
momomomouuuukkkklelelelebelbelbelbel----aaaa:::: da amisT‚sca vhmadlob GmerTsa m o u k l e b e l a...
imave xelnawerSi, f. 136 v.
sasasasaberberberberZneTZneTZneTZneT----aaaa:::: x½ mefeman waravlinna mociqulni s a b e r Z n e T a da
iTxova... moqc. qarTl. saqarTv. muzeumis xelnaw. #1141 Se-
tber. kreb. gv. 443 b sv.
ssssivivivivninininieTeTeTeT----aaaa:::: da misa zeve sparsTa mefisa marzaparni Semovides s i v -
n i e T a... iqve, 442 b sv.
ToToToToSeTSeTSeTSeT----aaaa:::: esma ese da gardakrbes T o S e T a... iqve, 440 a sv.
es ----aaaa---- SemTxveviTi ar aris gardaqceviTi brunvisaTvis; amas na-
TelKofs:
a) megruli, b) zog qarTuls kiloSi Semonaxuli warmoeba da
g) Tanamedrove saliteraturo qarTulis zogeirTi Cveneba.
a) megrulSi gardaqceviTi brunvisaTvis Tanxmovanze daboloe-
bul fuZeebTan ----oooo ixmareba: koCoooo mimoCqudu = kacad mimaCnda... me-
zobeloooo mi‡undu (º p‡undu) = mezoblad mKavda... xe mangoroooo qomo-
kondu = xeli magrad mokida... oyaraloooo _ sawerad, okeTebeloooo _
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
259
sakeTeblad, oqiminalo o o o _ saqmnelad, o‡vilaroooo _ mosaklavad da
sxv.
megrulis es ----oooo qarTulisTvis ----aaaa-s gvavaraudebinebs; SeiZlebo-
da kacs efiqra, xom ar iKo megrulSi Tanxmovanze daboloebul fu-
ZeebTan oooo-s garda dddd-c (e. i. ----od od od od º ----oToToToT) da xom ar daikarga bolo-
kiduri ----dddd,,,, magram es eyvi usafuZvloa: megrulSi ikargeba boloki-
duri ----nnnn,,,, ufro zustad rom vTqvaT, met wil SemTxvevaSi iCrdileba
(da xmovnebis win isev aGdgeba: re(n) _ *re-n-o?), magram dddd---- arc
ikargeba da arc iCrdileba. xmovanze daboloebul fuZeebTan me-
gruls Cveulebrivad T T T T ← d d d d aqvs (Jima-TTTT, , , , moJgire-TTTT, moko(r)du...),
raic mowmobs agreTve imas, rom megrulSi Tanxmovanze daboloebul
fuZeebTan ----dddd ar dakargula...
yanurSi gardaqceviTi brunva ara gvaqvs (`dido~ da oriode
amgvar magaliTSi es forma SeTvisebuli Cans); amitom SeiZleboda
kiTxva dasmuliKo: xom ar aris megrulSic es brunva qarTulidan
Semdeg SeTvisebuli? magram aseT SemxTvevaSiac megrulis ----oooo---- qar-
TulSi ----aaaa-s sasargeblod miscemda Cvenebas.
erTi sitKviT, rogorc ar unda ganimartos gardaqceviTi
brunvis sakiTxSi megrulis viTareba, erTi mainc udaoa: memememegrulgrulgrulgrulTan Tan Tan Tan SeSeSeSedadadadarererereba qarba qarba qarba qarTulTulTulTulSi Si Si Si ----aaaa----sac gvasac gvasac gvasac gvavavavavararararauuuudedededebibibibinebs gardanebs gardanebs gardanebs gardaqceqceqceqceviviviviTi brunTi brunTi brunTi brun----vivivivisasasasaTvisTvisTvisTvis....
m. JanaSvilis mier Caweril ingilour teqstebSi xSiria ----aaaa-Ti
warmoebuli garadaqceviTi brunva zmnisarTuli Tu sxva funqciiT:
...Gdels a…kidni saxl ƒemwife _ d e d u f l i a n a , imaT S ‘ l e -
b i a n a , nazir- v e z i r e b i a n a , moJamagire- s a v a z i -
r o e b i a n a da gasdgomi gzas... ix. Zv. saqarTvelo. t. III,
ganK. IV, gv. 188
...misul, cecxlTan n a G v l i a n a damjdar... iqve, gv. 189
...TiTo lokmaze TiTo lavaS e r T a gadauKlapi... eqve, gv. 189
...Segrueübulan e r T a , erTmaneTibe� Tavi derd huTqomK... iqve, gv.
208
...fenjreb m a g r a daukletiaK... iqve, gv. 189
...kar SigniiT m a g r a daukletiaK... iqve, gv. 190
...hurbeni KurdGel d a s a y e r e l a... iqve, gv. 187
...ra�be mosulxara? Sen S e s a y m e l a... iqve, gv. 183, 184
...farTal daaga, dawo d a s a z i n e b l a... iqve, gv. 192
...mama� wa…da qalebi s a z e b n e l a... iqve, gv. 193
...erT oTaG... kac d a a w o l e l a (=dasawolad), farTal d a a -
k e c l a (=dasakecad), CxebiT haraG d a h a k i d e b e l a
w e r i l e b i
260
(=dasakideblad)... iqve, gv. 206
...dedam kac gudiT TeTr m a a t n e l a gagzavna... iqveˆgv. 193
...saxlSi S a a s l e l a (=Sesasvlelad) minams ar huSe üben... iqve, gv.
196
...d a a w e w e l a (=dasawewad) ar huSe übsav... iqve, gv. 200
...S e u g r u e ü b i Tavi zroxa� agi� m a a k l e ül a (=mosaklavad)...
iqve, gv. 200
...irem egoneb, Comov m a a k l e ül a iqve, gv. 207.
b) imeruls metKvelebaSi dGemdis moGweulia amgvari gamo-
Tqmebi: colSvilianaaaa, Zirfesvianaaaa, dedabudianaaaa... literaturuls
metKvelebaSi aq Kvelgan ----dddd gveqneboda bolos: colSvilianadddd, Zir-
fesvianadddd, dedabudianadddd...
amgvarad, zemoxsenebuls dialeqturs formebSi Semonaxula
gardaqceviTi brunva ----aaaa---- daboloebiT (mosalodneli ----adadadad-is na-
cvlad).
g) Tanamedrove saliteraturo qarTulSic zmnisarTebis wKeba
----aaaa-ze bolovdeba: maGlaaaa, dablaaaa, axlaaaa, nelaaaa, Cqaraaaa... warmoSobiT es
iseTive zmnisarTebia, rogorc: swrafadadadad, magradadadad, urKevadadadad, grZladadadad,
sqladadadad, wvriladadadad da sxv.
maSasadame, amiT isev ----aaaa gamodis gardaqceviTi brunvis mawarmo-
ebeli TanTanTanTanxmovxmovxmovxmovniT daniT daniT daniT dabobobobololololoeeeebul fubul fubul fubul fuZeZeZeZeebebebebTanTanTanTan....
amasTan dakavSirebiT Zala-uneburad KuradGebas iqcevs ----mdemdemdemde
Tandebulis win gardaqceviTi brunvis ----dddd niSnis dakargva; tfilisa-
mde, qalaqamde, soflamde (anda: tflisamdis, qalaqamdis, sofla-
mdis), naxvamdis... ras unda gamoewvia ----dddd-s dakargva ----mdemdemdemdeº----mdismdismdismdis Tan-
debulis win? nuTu: tfilisaddddmde, qalaqaddddmde, sofladdddmde... iseT
Znel kompleqsebs Seicavda, rom maTi gamartiveba gamoTqmis gasaad-
vileblad iKo sayiro? xom ar SeiZleba vifiqroT, rom ----dddd-s dakar-
gva aseT SemTxvevaSi gaadvila im garemoebam, rom mxolod ----aaaa---- sakma-
risi iKo _ garkveuls dialeqtebSi mainc _ gardaqceviTi brunvis
sawarmoeblad! sagulisxmoa, rom Zvel-qarTulSive gvaqvs ----dddd-s dakar-
gvis SemTxvevebi ----mdemdemdemde---- Tandebulis win: ...mu iÀ½miTgan... v½e
i l ‚ r i k e m d e mivivline (saqarTv. muz. xelnaw. #1138, f. 52)r.
ra miviGeT gardaqceviTi brunvis sawarmoebald Zv. qarTulSi?
xmovnebis Semdeg _ dddd,,,, Tanxmovnebis Semdeg ori maCvenebeli: ----aaaa da
----dddd.... rogorc wesi, Zv. qarTulSi Tanxmovnebis Semdeg ----aaaa----dddd gvaqvs
(kac-aaaa----dddd, pir-aaaa----dddd...), magram naSTis saxiT SemorCenilia martooden
aaaa-c (salocvel-aaaa) da martooden ----dddd-c (beTlem-dddd).
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
261
dddd----sufiqss xSirad ----a a a a mosdevs axal qarTulSi: ----cacacaca nawilakis
win es ----a a a a KovelTvis gamoCndeba _ kac-ad-aaaa-c, amxana-ga-d-aaaa----c, Zma-d-aaaa-
c... es ----a a a a imave Girebulebisa unda iKos, rogorc micemiTsa, naTesa-
obiTsa da moqmedebiTSi brunvis niSnebs darTuli ----aaaa: : : : Zma-s-aaaa-c, Zm-
is-aaaa-c, Zm-iT-aaaa-c... rogorc cnobilia, es ----a a a a brunvis niSans ar ekuT-
vnis. mxolod amiamiamiamitom aris Setom aris Setom aris Setom aris SesaZsaZsaZsaZlelelelebebebebelililili, , , , rom is merom is merom is merom is meorororordedededeba sxvaba sxvaba sxvaba sxvadasdasdasdas----
xva brunxva brunxva brunxva brunvavavavaSi Si Si Si (micemiTSi, naTesaobiTSi, moqmedebiTsa da gardaqce-
viTSi). Tu es ----a a a a axal qarTulSi ar miiCneva brunvis niSnis nawi-
lad, miT ufro es iTqmis Zv. qarTulis Sesaxeb: Zv. qarTulSi brun-
vis niSnad ----dddd---- unda gamoiKos (da ara: dadadada). masve gvafiqrebinebs sva-
nuri.
gagagagardardardardaqceqceqceqceviviviviTi brunTi brunTi brunTi brunvivivivisasasasaTvis ori afiqTvis ori afiqTvis ori afiqTvis ori afiqsi misi misi misi miviGeTviGeTviGeTviGeT: : : : ----aaaa---- da ----dddd. . . .
amasTan dakavSirebiT ramdenime sakiTxi ismis, sanam maT SevexebodeT,
sayiroa CvenTvis saintereso brunvis Sesaxeb akad. n. maris azri ga-
viTvaliswinoT. `Zveli qarTuli saliteraturo enis gramatikaSi~
(lening. 1925 w.) is wers: aaaa----xmovniani micemiTi _ es wignuri ganu-
sazGvreli saxis warmoeba, gamoxatavs winadadebis nawils kiTxvebze
_ saiT, rodis anda rogor. pirvel kiTxvasTan dakavSirebiT brunva
funqcionalurad iwodeba mimarTulebiTad: saberZneT-aaaa, ToSeT-aaaa,
JoJoxeT-aaaa, erT-aaaa (º saidan? _ a. C.). kiTxvaze _ rodis? mimarTule-
biTi gvxvdeba zmnisarTebis gaqvavebuls formebSi, mag. axla. sitKva
`axla~ adis micemiTis srul formamdis ----anananan: : : : axl-an-d-el-i. rogorc
zmnisarTi kiTxvaze _ rogor? ranairad? es brunva gvxvdeba upira-
tesad axals qarTulSi: Cqaraaaa, , , , nelaaaa, , , , cqvita a a a (? _ a. C.). xmovniani mi-
cemiTi Zvel saerobo literaturaSi gvevlineba nacvalsaxelovan
fuZeSi amamamam, , , , imimimim, , , , risaTanac micemiTis es forma gamoKenebulia, ro-
gorc naTesaobiTi: imaimaimaima Kmisa meuneble ƒorcieli ara vin a~ ($ 40,
gv. 27).
da Semdeg: `Cveulebrivi mimarTulebiTi _ rTuli an Tandebu-
liani brunvaa. igi warmoadgens ubralo mimarTulebiTs ----aaaa-Ti na-
warmoebs, sakuTriv xmovnian micemiTs, dddd----TandebuliT, magal.: saber-
ZneT-i _ saberZneTa-d, JoJoxeT-i _ JoJoxeTa-d, kac-i _ kaca-d, ƒel-
i _ ƒela-d. Tandebuli ----dddd aris narCeni sruli saxisa ----dadadada,,,, romelic
I da II p. pirvonebiTi nacvalsaxelebis mimarTulebiTSi gvaqvs~ (iqve,
$ 41, gv. 27-28).
aq warmodgenil SexedulebaSi zogi savsebiT swori azria
gamoTqmuli, magram imrigad dasabuTebuli, rom es swori azri Se-
mTxveviTis STabeydilebas stovebs.
ramdenadac qarTveluri enebis monacemTa istoria iqneba ga-
w e r i l e b i
262
Tvaliswinebuli:
1. savsebiT sworia, roca akad. n. mari akavSirebs `axla~, `ne-
la~, `Cqara~ zmnisarTebs da iseT formebs, rogricaa `saberZneT-a~,
`ToSeT-a~...;
2. sworad migvaCnia agreTve debuleba, rom `kacad~-formaSi
ori afiqsia ----a a a a da ----d d d d (kac + a + d), magram,
3. araa swori, TiTqos es ----d d d d miGebuli iKos ----da da da da Tandebulisa-
gan (da saerTod, es brunva `Tandebuliani~ brunva iKos); maSin
gamovidoda, rom Zma-d, mama-d, wKaro-d da sxva xmovanze daboloebu-
li SiSveli fuZeebi dairTaven Tandebuls, magram aseTi varaudi
ewinaaGmdegeba fuZis cnebasac da Tandebulis bunebasac. garda ami-
sa, aseT SemTxvevaSi Zma-d, mama-d, wKaro-d, kac-a-d Cven unda migveC-
nia Zmadaaaa, , , , mama-dadadada, , , , wKaro-dadadada, , , , kac-a-da-sagan miGebulad, rac ar See-
fereba cnobil faqtebs qarTveluri enebis istoriidan; zeviT ukve
iKo aGniSnuli, rom gardaqceviTs brunvaSi uano ----d d d d aris amosava-
li ----dadadada----s-Tvis da ara piruku; amas gveubneba Zveli qarTulica da
svanuric;
4. araa swori, TiTqos ----an an an an micemiTi brunvis sruli forma
iKos sitKvaSi axl-an-d-el-i (Sdr. guSinininindeli, xvalinininindeli, Zv. qarT.
dGenenenendeli)...;
5. SecTomaa, TiTqos gardaqceviTi brunvis ----a a a a (saberZneT-aaaa,,,, Jo-
JoxeT-aaaa...) micemiTis niSani iKos. aseTi SecToma qarTulis arabul-
Tan naTesaobis daumtkicebeli debulebis Sedegad iKo miGebuli.
mimarTulebiTs aqvs e r T g v a r i f u n q c i o n a l u r i k a v -
S i r i m i c e m i T T a n, magram maTi gaigiveba dauSvebelia: eseni
sxvadasxva formaciis brunvebia. mere: TviT micemiTs qarTulSi ----a a a a
ar awarmoebs. arabulis micemiTSi ----aaaa----fleqsiis gamoKeneba sakmarisi
araa, rom qarTulisaTvisac egeve maCvenebeli vivaraudoT _ wi-
naaGmdeg saKovelTaod cnobili faqtebisa;
6. imaimaimaima, , , , amaamaamaama----nacvalsaxelebSi aaaa-s gamocxadeba micemiTis niSnad
wina punqtSi aGniSnuli umarTebulo debulebis gamoKenebis Sede-
gia; imaimaimaima, , , , amaamaamaama----nacvalsaxelebSi bolokiduri ----a a a a arc micemiTis niSania
da arc sxva romelime brunvisa: is fuZiseulia. amitom mcTaria
mtkicebac: `m i c e m i T i s e s f o r m a (imaimaimaima) g a m o K e n e b u -
l i a , r o g o r c n a T e s a o b i T i o~... Tu winaT micemiTi da
gardaqceviTi iKo erTmaneTSi areuli, aq micemiTi da naTesaobiTi
airia...
gardaqceviTi brunvis Tavdapirvel niSnebad ----a a a a da dddd-s miCneva
kiTxvas svams: ramdenad egueba qarTuli brunebis ZiriTad princips
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
263
ori maCveneblis qona erTi brunvisaTvis? aki qarTulSi e r T i
b r u n e b a gvaqvs, TiToeul brunvaSi TiTo formantia gamoKene-
buli Kvela saxelisaTvis, xolo sadac erTi SexedviT sxvaobaa
(Zmaoooo! º Zmavvvv! kacoooo! qveKanavvvv!), ori sxvadasxva morfologiuri odeno-
ba ki ara gvaqvs, aramed erTi da imave morfologiuri monacemis
ori fonetikuri varianti (----vvvv igive oooo-a, fonetikurad dasustebu-
li).
magram ----a a a a da ----dddd fonetikurad erTmaneTs ver daukavSirdeba:
arc ----a a a a miiGeba ----dddd-sagan da arc, piruku, d d d d _ _ _ _ ----aaaa-sagan: fonetika
amaTs urTierTobas ver gaarkvevs, es ori sxvaori sxvaori sxvaori sxvadasdasdasdasxvaxvaxvaxva afiqsia.
qarTveluri enebidan mxolod ----dddd-s svanuri uyers mxars,1 Zveli
qarTuli orive maCvenebels iKenebs: ----aaaa-sac da ----dddd-sac; xmovanze dabo-
loebul fuZeebTan martooden ----d d d d gvaqvs, mas aq dubleri ar gaaCnia
(Zma-dddd). Tanxmovanze daboloebul fuZeebTan ki, rogorc norma, a a a a + + + +
dddd gvaqvs (kac-a-dddd), magram aqac moipoveba naSTebi, rogorc martoo-
den aaaa-s xmarebisa (JoJoxeT-aaaa, salocvel-aaaa, , , , sadidebel-aaaa...), ise marto-
oden ----dddd-sgamoKenebisa (beTlem-dddd, , , , sion-dddd, , , , beTel-dddd, , , , qaran-dddd...).
megruls TTTT-c (----T T T T ← d d d d) aqvs gamoKenebuli da oooo-c (megr. o º
qarT. a), oGond sxvadasxva fuZesTan: Tanxmovanze gaTavebulTan ----TTTT
(Jima-TTTT _ Zmad, da-TTTT _ dad...), magram orives erTad xmarebas ara
vxvdebiT: ----oooo----TTTT am brunvaSi megrulma ar icis (Sdr. qarT. kac-aaaa----dddd
da megr. koC-o, col-aaaa----dddd _ Cil-oooo...). amgvarad, megrulSi daculia
iseTi mdgomareoba, romelic win uswrebda qarTulSi kac-aaaa----dddd tipis
CamoKalibebas.
es formantebi (----aaaa, , , , ----dddd) yanurSi ara Cans; 2 es gvafiqrebinebs,
rom yanurisa da megrulis dialeqturi diferenciacia momxdari
faqti iKo, roca brunvis es formanti Kalibdeba qarTulSi da
Cndeba megrulSi, rogorc gardaqceviTi brunvis aGmniSvneli. am
droisaTvis megrulsac da yanursac ukve gaaCnda mimarTulebiTi
brunva (koCiiiiSaSaSaSa _ kacisken): amitom ucxoa megrulSi am warmoebisa-
Tvis mimarTulebiTis funqcia.
ufro rTuli, magram arsebiTad aseTive mdgomareoba gvaqvs
svanurSi; svanursac aqvs sagangebo warmoeba mimarTulebiTis fun-
qciiT, _ iwarmoeba is ----TTTTe suifqsiT: agiTTTTe aCad _ Sinisaken (`sa-
xlisaken~) wavida...
1 ----dddd mawarmoebeli svanurs moTxrobiTisTvisac aqvs, magram es ----dddd sxva
warmoSobisa Cans; igi or qarTuls saxelSi Semonaxul ----nnnn-s (ma-nnnn, vi-nnnn) korela-tia. sakiTxs specialuri ganxilva syirdeba.
2 ar aris mosalodneli iqac KofiliKos da Semdeg daekargos yanurs.
w e r i l e b i
264
rogoria istoriuli urTierToba am ori formantisa: aaaa-si da
dddd-si? ----d d d d da ----aaaa formantebis SefardebiTi wonis gasaTvaliswineb-
lad unda movigonoT, rom ----d d d d qarTulSiac aris, megrulSic (----TTTT-s
saxiT) da svanurSic, aaaa-ki qarTulsa da megruls aqvs ----oooo-s saxiT,
magram svanurs ki _ ara...
meore mxriv, ----a a a a formanti dauxvda ----dddd formants Tanxmovanze
daboloebul fuZeebTan, da dddd-s mocileoba amgvar fuZeebTan (beT-
lem-dddd tipi!) misi damarcxebiT gaTavda. es cxadKofs aaaa-s siZveles.
Kovel SemTxvevaSi, arc erTi afiqsia Cveni enebisaTvis SemTxveviTi
da arc meore. orive damaxasiaTebelia qarTveluri enebis Zveli vi-
TarebisaTvis. es ori afiqsi qarTvelur enebSi or sxvaor sxvaor sxvaor sxvadasdasdasdasxva enobxva enobxva enobxva enob----
riv feriv feriv feriv fennnnaaaas s s s ganekuTvneba. maTgan gardaqceviTi brunvis ----d qard qard qard qarTveTveTveTve----
lur eneblur eneblur eneblur enebSi aaSSi aaSSi aaSSi aaSkakakakararararavebs im fevebs im fevebs im fevebs im fenasnasnasnas, , , , rorororomemememelic xallic xallic xallic xaldudududuririririsasasasaTvis Tvis Tvis Tvis (urar-
tulisaTvis) aris da aris da aris da aris damamamamaxaxaxaxasisisisiaaaaTeTeTeTebebebebelililili....
xalduri (urartuli) formanti, romelic Cven aq mxedveloba-
Si gvaqvs, aris edi (----ediediediedi); mas i. fridrixi gamoKofs, rogorc mimar-
TulebiTi brunvis (Richtungskasus) mawarmoebels xaldurSi: `mimar-
TulebiTi brunva kiTxvaze `sad?~ `saiT?~ mxoloobiTSi iZleva edi (----ediediediedi) sufiqss. gansakuTrebiT es cxadia ----a a a a da ----uuuu fuZeebTan: kiurae-
di `miwisken~ (fuZe kiura) KUR Manaidi ̀ manas qveKnisaken~,1 KUR Bustu-
edi `buStus qveKnisaken~.2 iiii-ze daboloebul fuZeebTan fuZis bolo-
kidur iiii-sa da sufiqsis Tavkidur e-s SerwKma iZleva Š-s: ebanedi
`adgid~, `queKanad~ (fuZe ebani), d Haldedi `xaldisken~3 (ix. J. Frid-
rich: Einführung ins Urartäische Leipz.,1993, $ 62, gv. 13).
mravlobiTSi imave brunvisaTvis zogJer igive sufiqsi gvaqvs,
rac mxoloobiTSi, oGond a-s wamZGvarebiT, Cveulebriv ki sul sxva
sufiqsi -aste-o (-aSte), ambobs i. fridrixi (iqve $ 63).
iseT SemTxvevebs, rodesac mimarTulebiTis niSani mxolod -di saxiT aris warmodgenili, i. fridrixi xsnis fonetikur niadagze
ai-s da a-s monacvleobiT: KUR Biainaidi º KUR Bianaidi º KUR Bianadi...
(ix. iqve, $ 18a, gv. 4).
ra aqvs saerTo am brunvasTan Cveni enebis dddd-s? xaldurSi
(urartulSi) esaa mimarTulebiTi brunva, qarTulSi _ gardaqcevi-
Ti, iq mas awarmoebs ----ediediediedi,,,, aq ki mxolod ----dddd????
rac Seexeba mniSvnelobas, ukve viciT, rom Zv. qarTulSi
1 Zv. qarTuliT: `mana�s queKanad~... 2 Zv. qarTuliT: `buStu�s queKanad! (mag. warmemarTa). 3 Zv. qarTuliT `xalded~.
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
265
gardaqceviTi brunvis erTi mTavari funqcia iKo mimarTulebis
aGniSvna (da sxuani igi m T a d kerZo ivltodes... dabad. wig. I, T.
1410-11... da warvides q½Knad f i l i s t i m e d... iqve, T. 2132-33... r½js
mieaxla e g ‚ p t e d... iqve, T. 1211-12... sxva magaliTebi iq. aqve, gv.
13, 14, 16).
marTalia, axal qarTulSi es brunva aseTi mniSvnelobiT ar
ixmareba, magram swored isaa gansakuTrebiT faseuli, rom mimarTu-
lebiTis mniSvneloba am brunvas swored Zv. qarTulSi hqonda, rom
es mis warsuls axasiaTebs da Semdeg ganviTarebuli, meoreuli
funqcia ar aris, e. i., rac ufro matulobs msgavseba (da ara piru-
ku!).
rac Seexeba brunvis mawarmoeblebs, sxva mkvlevrebi _ akad.
n. mari, akad. i. meSCaninovi mimarTulebiTi brunvisaTvis -di-s
gamoKofen (ix. Н. Марр. Надпись Сардура II сына Аргиштия в Даш-керпи на
Чалдирском озере. Петрогр. 1919, gv. 28-29. _ И. Мещанинов: Язык Ван-
ской клинописи II: Структура речи, Ленингр. 1935, gv. 157, 160). i. meSCa-
ninovi sruliad kategoriulad acxadebs: `xaldurs enaSi savsebiT
zustad dasturdeba mimarTulebiTi brunvis daboloeba _ di~ (gv.
157, ix. agreTve gv. 160)... akad. n. marisa da akad. i. meSCaninovis
Sexeduleba am daboloebis Sesaxeb im mxrivaa sagulisxmo, rom sxva-
dasxva Tvalsazrisze mdgom, sxvadasxva wesebiT momuSave mecnierTa
daskvna arsebiTad erTnair Sedegs gvaZlevs. es ki mniSvnelovania,
Tu movigonebT, rom arian iseTi mecnierebic, romlebic mimarTule-
biTi brunvis sakiTxs xaldurSi sul sxvagvarad uKureben.1
Tu mimarTulebiTi brunvis daboloebis (-edi) xmovanTa sakiTxs
TviT i. fridrixis Sexedulebis niadagze ganvixilavdiT, Cvens
KuradGebas miiqcevda ori adgili i. fridrixis gamokvlevisa, rome-
lic gvafiqrebinebs, 2 rom -edi ((((----ediediediedi)))) formantisaTvis gadamwKveti
mniSvneloba xmovnebs ki ara aqvs, aramed Tanxmovan -d- (-d-s). saxel-
1 wamoKenebulia, magal., debuleba, rom xaldurSi mimarTulebiTis niSani
_ a (ix. jurn. "Revue d'Archéologie Orientale", vol. 32 # 1, Paris, 1935, gv. 40); masve aqvs daniSnulebiTisa da lokativis funqcia: de (←edi) ki warmoadgens Tande-buls, daniSnulebis aGsaniSnavad naxmars (ix. jurn. t. 30, # 1 (1933 w.), gv. 28). semitologma doc. g. wereTelma KuradGeba miaqcia im damTxvevas, romel-sac aseT SemTxvevaSi miviGebdiT xalduris -a-sa da Cveni mimarTulebiTis meore mawarmoebel ----aaaa-s Soris. qarTvelur enebSi aseT varauds didi siZneleebi eGobeba.
2 qarTulis magaliTSi: `davexetebi cal-adaadaadaada~-Si, rogorc viciT, arc ise advili aGmoCndeba brunvis niSnis gamoKofa. qarTuli xom cocxali enaa da aq am operaciisaTvis Seudarebliv ukeTesi pirobebia.
w e r i l e b i
266
dobr: 1. i. fridrixi TviTon SeniSnavs, rom `mimarTulebiTi brun-
vis formanti~ -edi ((((----ediediediedi)))) saxiTac iwerebao ($ 62, gv. 13, SeniSvna
1); 2. mimarTulebiTis am -edi- formants is ukavSirebs infinitivis
mawarmoebel -de-s: `infinitivi unda bolovdebodes -de-Ti da unda
gvqondes warmodgenili formaSi arede `micema! (`zu geben~ fuZisagan
-aru). Tu es forma sworad aris gagebuli, -ede kavSirSi iqneba su-
fiqsTan -edi (iqve, $ 37, gv. 8). i. fridrixis es varaudi CvenTvis ori saxiT aris saintereso;
Jeraa da, mkvlevari aq erTmaneTs u k a v S i r e b s i s e T a f i q -
s e b s _ -edi (º idi), ede º de _ r o m e l T a c u c v l e l i n -
g r e d i e n t a d m x o l o d ---- dddd m o e p o v e b a T; Tu es SesaZ-
lebelia e r T s a da i m a v e e n a S i, miT ufro mets gansxvavebas
aitans ori enis masalebSi dadasturebuli saerTo maCvenebeli. ese
igi, araferi SeuZlebeli ar aris imaSi, rom xaldurSi mimarTule-
biTisaTvis s p e c i f i k u r a d mxolod ----dddd davsaxoT.
Semdeg i. fridrixi SesaZleblad Tvlis daakavSiros infiniti-
vi da mimarTulebiTi brunva. aseTi ram Zv. qarTulSiac demonstra-
ciulad warmogvidgeba (...ese giGirda K o f a d da igi ara d a -
t e v e b a d... hadiSis oTxTavi, maTe, Tavi XXIII, m. 23... Haec opportuit
f a c e r e et illa non o m i t t e r e... Сие надлежало д е л а т ь и то не о с т а в л я т ь... da veravin SemZlebel iKo migebad misa arca ikadra
vin mieriTgan kiTxvad misa arGara... iqve Tavi XXII, m. 46... Et nemo po-
terat ei r e s p o n d e r e quicquam neque ausus fuit quisquam ab illo die eum u n t e r r o g a r e... И никто не мог ему о т в е ч а т ь ни слова и с того дня никто уже не смел с п р а ш и в а т ь его...).
xaldurSi mimarTulebiTisa da infinitivis dakavSireba i.
fridrixisaTvis mxolod SesaZleblobaa, Zv. qarTulSi ki mimarTu-
lebiTisa da infinitivis am Canasaxis analogiuri kavSiri udao faq-
tia. es garemoeba i. fridrixis varaudsac mxars uyers, Zv. qarTu-
lisa da xalduris samimarTulebo nawilakebis sasargeblodac lapa-
rakobs.1
kavkasiuri enebidan xunZurSi (avarulSi) farTod aris gamo-
Kenebuli ----dadadada, , , , ----dededede mawarmoeblebis mqone lokativebi. pirveli war-
moeba miugebs kiTxvaze sad? meore _ saiT? `risad?~ magaliTad: ba-
zar (bazari), bazar-al-da (bazarze)... baK (mze) _ baK-al-da (mzeze),
rak (guli) _ rak-al-da (gulSi, gulze)... vac (Zma): vac-as-da _ Zma-
ze... vac-as-de _ Zmisaken, ufro zustad `Zmisad~: dica abuna vacas-
1 zemoT (ix. gv. 15) aGniSnulia, rom infinitivis am Canasaxis sakiTxi Zv.
qarTulSi calke gveqneba ganxiluli.
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
267
de _ me vuTxari Zmas (`me vTqvi Zmisad~)... dun ina ma‡arde _ me wa-
val mTaSi... Tu ----dededede-ze daboloebul formebs daemateba ----ƒunƒunƒunƒun, mi-
viGebT mimarTulebis aGniSvnas: ina vac-as-de-ƒun _ waval Zmisaken,
ina ma‡ar-de-kun _ waval mTisaken (ix. II. Услар. Этногр. Кавказа, III.
Аварский зык, Тифл. 1889, $ 59, 60, gv. 68-77). zog xunZur TqmaSi ----dadadada, , , ,
----dededede-s enacvleba ----tatatata, , , , ----tetetete... aseve, magaliTad, gumbetSi: ganyitatatata _
nacvlad _ ganyidadadada-si _ `qvaze~ (ix. iqve, $ 59, gv. 69).
aqve SevniSnavT, rom daboloeba ----e e e e xunZurSi aGniSnavs mimar-
Tulebas (kiTxvaze _ saiTken?) sxvagvarad nawarmoeb lokativebSic:
vac-as-uƒ (ZmasTan) _ vac-as-uƒ-eeee (Zmisaken), vac-as-utl (Zmis qveS) _
vac-as-utl----eeee (`Zmis qveSisaken~)... maSasadame, ----dadadada, , , , ----dededede maCveneblebSi
dddd-s xmovani daerTvis da m i m a r T u l e b i s a G n i S v n a c m a s
e k i s r e b a.
akad. n. marma xunZuri ----dadadada, , , , ----dededede lokativi xaldurs daukavSira:
`somxeTis farglebSi srulebiTac ar iKo ucxo movlena swored am
brunvis formis gamoKeneba mimarTulebiTisaTvis, masTan Kvela saxe-
lebSi, rogorc es xunZurSi gvaqvs, da ara mxolod zmnisarTuls
gamoTqmebSi. ase, magal., gansakuTrebiT sainteresoa aGvniSnoT mi-
marTulebiTi brunvis warmoeba xaldurs enaSi, vanis mefeTa lur-
smul ZeglebSi: xaldi + e + di xaldisaken, biaina-di resp. biana-di
da biaina-di biainaSi, biainisken~... (ix. `Непочатый источник истории
Кавказского мира~, Изв. Ак. Наук, 1917, gv. 310).
amave xunZur ----dadadada, , , , ----dededede-s poulobda akad. n. mari qarT. zmni-
sarTSi `sada~ da TandebulebSi m-de º m-di: sanam-di, manam-di, sa-
xlam-di... da garda amisa svan. ----TeTeTeTe-Si, yan. ----TeTeTeTe-Si (iqve, gv. 309). Kve-
la am SemTxvevaSi daGistnis enaTa normebia mowodebuli gaarkvios
sakiTxi (`лезгинскими нормами об'ясняются некоторые особенности в грам-
матике или армянского или грузинского языка~... iqve, gv. 309).
xunZurisa da qarTveluri enebis zemoxsenebul urTierTobis
Sesaxeb Semdegi unda iTqvas:
1. yanuri ----TeTeTeTe (zustad: ----iTeiTeiTeiTe) moqmedebiTi brunvis niSania (ko-
CiTe, JumaTe _ kaciT, ZmiT) da lokativebTan dakavSirebiT iseve
araa mosatani, rogorc qarTuli moqmedebiTi (es ukanaskneli arc
aqvs aki moxsenebuli akad. n. mars!).
2. svan. ----TeTeTeTe mniSvnelobiT met-naklebad udgeba xunZur ----dededede-s,
_ isic mimarTulebiTia, magram saeyvoa, rom igive monacemi iKos:
svanurSi dddd-s TTTT-d gadaqcevisaTvis safuZveli ara gvaqvs. bolokidu-
ri dddd-c ki ar cvlila ----TTTT-d (Sdr. sv. x…aüridddd, xaüridddd _ qarT. varTTTT, , , ,
w e r i l e b i
268
xarTTTT...); miT ufro Zneli warmosadgenia, rom xmovnis win momxda-
riKo es...
3. saxla-m-didididi-s ----didididi xunZuri lokativis ----de de de de SeiZleba erTma-
neTs SevudaroT, Tu xunZuris amgvar warmoebas (vac-as-de...) miviC-
nevT Tandebulian brunvad: aseTi ram ar aris gamoricxuli, ra
Tqma unda. oGond mxedvelobaSi unda gvqondes, rom xunZ. lokati-
vis ----dadadada, , , , ----dededede-Si xmovnebi specifikuri saamnawilako ar aris, isini
sxva lokativebSic gvaqvs maSin, rodesac qarTulSi, aravis daumtki-
cebia (da arc uTqvams), rom Tandebul mmmm----de de de de º mmmm----didididi-s xmovnebi (----eeee º
----iiii) aseT cvalebad ingredientebs Seicavdes. mere kidev: Tu xunZ.
lokat. ----dadadada, , , , ----de de de de Tandebulian brunvad gavigeT da qarTul Tandebu-
lian `saxla-m-didididi~-s davukavSireT, xaldurisa da xunZuris dakavSi-
reba moixsneba: xaldurSi mimarTulebiTi, akad. n. maris gagebiT,
Tandebuliani brunva araa.1
4. sasasasa----dadadada-s ----dadadada da xunZ. lokativis ----da da da da erT sibrtKeze ar dais-
mis: qarTulSi es ----da nada nada nada na-s korelatia: Sdr. sa-dadadada, , , , sa-nananana (dialeqt.),
sa-da-mdis, sa-na-mdis... es ----na na na na sxvaganac gvaqvs da garkveul nacvalsa-
xelur determinantad gvevlineba...
5. dasarul, kiTxva ismis: ratom lekuri enebis monacemebiT
unda aixsnas qarTuli da somxuri da ara piruku: somxuriTa da
qarTuliT _ lekuri, anda kidev, xalduriT _ samive? aseTi upira-
tesoba lekur enebs a m S e m T x v e v a S i ara aqvT.
mmmm----dededede, , , , mmmm----didididi-s Sesaxeb msJelobisas akad. n. mari gakvriT, SeniS-
vnaSi qarTuli mimarTulebiTi brunvis dddd-sac igonebs: `am daboloe-
bis (----didididi) gadanaSTi, uxmovno, Cvena gvaqvs dddd-s saxiT rTul mimarTu-
lebiTSi: saxl-a-d, xolo arqaulad Zvels saliteraturo qarTulSi
da ubralo mimarTulebiTSi: ierusalem----dddd, , , , raic Tavis mxriv kavSir-
Sia saTanado brunvis dddd-Ti warmoebasTan svanurSi~ (iqve, gv. 309,
SeniSvna 2).
samwuxarod, akad. n. mars araferi aqvs naTqvami mis Sesaxeb,
Tu rogor SeiZleboda mmmm----de de de de º mmmm----didididi Tandebulisagan qarTulSi mi-
gveGo ----d d d d mimarTulebiTi brunvisa. amis gareSe ki (m)----didididi-s gaTanab-
reba mimarTulebiTi brunvis ----dddd-sTan arafriT marTldeba: orive
erTdroulad gvxvdeba, erTi brunvis niSania, meore _ Tandebuli,
erTi daerTvis meores: saxl-a-dddd----mmmm----dededede (saxlamdi)... dauJerebelia,
rom erT sitKvaSi orJer zedized erTi da igive nawilaki mogvevli-
1 samagierod, vinc xalduris mimarTulebiTs Tandebulian brunvad miiC-
nevs, misTvis araviTari dabrkoleba ar iqneboda es mimarTulebiTi daekavSire-bina xunZuri lokativisaTvis da qarTuli Tandebuliani mimarTulebisaTvis.
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
269
nos sxvadasxva funqciis mqoned.
amrigad, xunZuris ----dadadada, , , , ----dededede-sTan xalduris dakavSirebiT, xo-
lo imave xunZuris ----dadadada, , , , ----dededede-sTan qarTuli Tandebuliseuli didididi-s
(saxla-m-didididi) dakavSirebiT, akad. n. marma gardaqceviTis (mimarTule-
biTis) ----dddd daaSora, rogorc xunZurs, ise xaldurs. arc akad. n.
mars, arc akad. n. meSCaninovs ar ucdiaT gaerkviaT qarTulis mimar-
TulebiTis dddd-s urTierToba xalduris mimarTulebiTis dddd-sTan.
es araa SemTxveviTi. es gamoiwvia iman, rom akad. n. mars mimar-
TulebiTis `sadl-ad~-Si brunvis niSnad ----aaaa miaCnia (micemiTis maCve-
nebeli!), dddd-ki Tandebulad aqvs gamocxadebuli. rogorc cnobilia,
iafeturi Teoriis TvalsazrisiT ----dddd SeuZlebelia davsaxoT brunvis
niSnad: formantad SeiZleba gvqondes xmovani da ara Tanxmovani;
amas avalebs mas semiturTan qarTulis naTesaobis debuleba; Tan-
xmovani Tua, is brunvis niSani ver iqneba. amitomac ----d d d d Tandebuleb-
Sia gadaricxuli.
CvenTvis saintereso formantis xaldurTan dakavSirebaze ro-
ca vlaparakobT, gverds ver avuxvevT somex enaTmecnieris gr. Gafan-
cianis naSromSi gakvriT gamoTqmul or mosazrebas: 1. `urartu-
lis~ (e. i. xalduris _ a. C.) brunvis niSani -di (-di _ mimarTul.)
iseve, rogorc ----ni ni ni ni micemiTisa akavSirebs am enas qarTul-megrul
enebTan, xolo brunvis niSani ueueueue (º -…e) Cven unda SevupirispiroT
xuriul `----ueueueue-s~-o, ambobs is (ix. "Общие элементы между урартским и
хеттским языками" , Эрив. 1936, gv, 21). samwuxarod, araferia naTqvami,
qarTulisa da megrulis ra movlenebTan akavSirebs avtori zemoxse-
nebul brunvis niSnebs da ra mosazrebaTa mixedviT... 2. `urartu-
lis -di Cvenis azriT KovelTvis wminda mimarTulebas ar gamoxatavs,
aramed zogJer uaxlovdeba Cveulebrivs micemiTso~ (gv. 62)... sain-
teresoa, rom Zv. qarTulis mimarTulebiTis ara erTi SemTxveva
gadmoicema amjamad Tandebuliani Tu uTandebulo micemiTiT (Sevi-
da abraham eg‚pted... dabad. wigni I, Tavi 1214... eg‚pted = eg‚pteSi...
ax. qarT. gaemgzavra q a l a q s... aq micemiTi mimarTulebiTis fun-
qciis mqonea... amgvari magaliTebiTac gvqonda mxedvelobaSi, roca
vambobdiT: `mimarTulebiTs aqvs erTgvari funqcionaluri kavSiri
micemiTTan~-Tqo (ix. zev. gv. 20)...
saqmis obieqtur viTarebas ar gamoxatavs, roca imave wignis
daskvniTs nawilSi gr. Gafanciani aKenebs debulebas: `u r a r -
t u l S i k a v k a s i u r C o n C x s, r o g o r c m i s g a n -
m s a z G v r e l m o m e n t s, C v e n v e r v p o u l o b T o~ (iqve, gv.
67). ekamaTeba ra akad. i. meSCaninovs gr. Gafanciani SeniSnavs: qar-
w e r i l e b i
270
Tveluri enebi lamis aris Kvela enis safuZvlad gamoacxadon alqi-
miuri oTxi elementis safuZvelze! kavkasiur enebTan sxva enebis da-
kavSireba am oTxi elementis meoxebiT xdebao! (ix. gv. 65)...
samarTliani saKveduria! oTxi elementis meoxebiT damtkicebu-
li damtkicebulad ver miiCneva. amgvari saSualebiT mtkicebas SeuZ-
lia mxolod saxeli gautexos TviT dasamtkicebel problemas: raki
mis saSualebiT Kvelaferi `mtkicdeba~, obieqturad is arafris da-
samtkiceblad ar gamodgeba. alqimiis uarKofa kanonieria, magram
`qimia~ alqimiisaTvis pasuxs ver agebs, da ara `alqimiurad~, aramed
`qimiurad~ kavkasiuri enebi da maT Soris qarTveluri enebi wina-
aziis Zveli enebisaken rom iKurebian (Tu piruku!), amas xom araia-
fetidologebic, arakavkasielebic ar uarKofen, amas TviT avtoric
(gr. Gafanciani) ar uarKofs, roca imave naSromSi wers, `Zveli ene-
bis problemaTa gasarkvevad somxuri (araindoevropuli fenisa) da
qarTuli ena mdidar masalebs gvawvdis, Tumca sakiTxs ar amoswu-
ravso~ (gv. 59). araindoevropuli fena somxurisa da qarTuli _
orive kavkasiuri enebis samKaroa.
rac Seexeba sakiTxis amowurvas, es, ra Tqma unda, dabrkole-
bebs xvdeba. xalduris xaziT es dabrkolebebi masalaTa SedarebiTs
simciresa da erTferovnebaSi gamoixateba da am masalaTa gadmoce-
mis teqnikasa da interpretacias ukavSirdeba (mkvdar enaTa monace-
mebis interpretaciis siZnele cnobilia). qarTvelurisa da sxva kav-
kasiuri enebis xaziT ki, piriqiT, masalaTa amourwKavi siuxve-mra-
valferovneba da am masalaTa Seuswavlelobaa is mTavari dabrkole-
ba, romelic kvleva-Ziebis sworad warmarTvas xels uSlida da uS-
lis. eyvi araa, rac ufro metad (ra Tqma unda, zustad, mecnieru-
lad da ara alqimiurad!) iqneba Seswavlili qarTveluri da sxva
kavkasiuri enebis istoria, miT ufro naTeli gaxdeba winaaziisa da
Suamdinaris zogi mkvdari enebis myidro, organuli kavSiri am eneb-
Tan. kavSiri araa m x o l o d l e q s i k u r i, aramed a g e b u l e -
b i s p r i n c i p e b i s a da a g e b u l e b i s m a s a l i s m x r i v:
da es ki aris swored arsebiTi enaTa geneturi urTierTobisaTvis.
gardaqceviTi (mimarTulebiTi) brunvis formantebis viTareba
qarTvelur enebSi da erTi am formantTaganis kavSiri xaldur mi-
marTulebiTTan erT-erTi faqtia qarTveluri enebisa da xalduris
urTierTobis xaziT. ramdenadac xaldurSi mimarTulebiTi brunvis
sakiTxi gagebulia ise, rogorc es esmis i. fridrixs (da zog sxva
mecniersac _ akad. n. mars, akad. i. meSCaninovs), qarTvelurisa da
xalduris Sexvedra aq dadasturebulad unda vcnoT: am formantis
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
271
a g e b u l e b a c a da f u n q c i a orive Sesadarebel sinamdvile-
Si, agreTve am formantis istoria qarTvelur enebSi _ amis sasar-
geblod laparakobs.
formantis xaziT Sexvedra gacilebiT ufro damaxasiaTebelia
am enaTa urTierTobisaTvis, vinem aseuli saerTo sitKvis qona; qar-
TulSi mravali sparsuli sitKva moipoveba, iseTi `arsebiTi~
sitKvebic ki, rogoricaa `fanJara~, `oTaxi~, `iataki~, `niadagi~,
`CarCo~, ...magram arc erTi formanti... leqsikuri maragis xaziT Se-
xvedra kulturul-ekonomiur urTierTobas emKareba. es urTierTo-
ba SeiZleba iKos uSualoca da mravalgzis gaSuamavlebulic. arabu-
li `saaTi~, rusuli `samovari~ qarTulma uSualo urTierTobis
procesSi miiGo am enebidan, inglis. `kombaini~, amerik. `Tambaqo~
imave qarTulSi gaSuamavlebulia mravali eniT. leqsikuri Sexved-
rebi kulturul-istoriuli urTierTobis TvalsazrisiT uaGresad
sainteresoa, magram enaTa geneturi urTierTobis gasarkvevad mxo-
lod maSin gamodgeba, Tu nasesxebi ar aris, aramed saerTo kuTvni-
lebas warmoadgens (an erTnairs, anda kanonzomierad saxecvlils).
formantis xaziT Sexvedra ki an e n a T a w a r m o S o b i T s
e r T i a n o b a s m i e w e r e b a (erTi enis diferenciaciiT miGebul
enebSi) anda e n a T a S e J v a r e b a s. swored es ukanaskneli SesaZ-
lebloba gvaqvs mxedvelobaSi, roca qarTveluri enebisa da xal-
durs urTierTobis Sesaxeb vlaparakobT. gardaqceviTi (mimarTule-
biTi( brunvis istoria qarTvelur enebSi gvafiqrebinebs, rom
q a r T v e l u r e n e b S i C a m a r x u l i a m T e l i e n o b r i v i
f e n a,1 romelic mas akavSirebs xaldurTan.
1 analogiuri fena unda vivaraudoT xunZurisaTvis, ukeTu aGmoCndeba,
rom xalduris mimarTulebiTi brunva Tandebuliani brunvaa da -edi (-edi) aris Tandebuli. maSin igive movlena qarTulSi ----((((mmmm))))----dededede TandebuliT iqneboda war-modgenili.
w e r i l e b i
272
CРАВНИТЕЛЬНО-ИСТОРИЧЕСКИЕ ОЧЕРКИ ПО КАРТВЕЛЬСКИМ ЯЗЫКАМ
I. ОБ ОБРАЗОВАНИИ, ЗНАЧЕНИИ И ИСТОРИИ НАПРАВИТЕЛЬНОГО ПАДЕЖА
В ГРУЗИНСКОМ ЯЗЫКЕ
(РЕЗЮМЕ) I. Из падежей грузинского языка, кроме повествовательного падежа, не
имеет соответствия в русском и других европейских языках также направи-тельный падеж.
Термины для обозначения других падежей в груз. яз. являются точным переводом традиционной номенклатуры в том виде, в каком она установилась в латинской грамматике.
Для направительного же падежа, поскольку приходилось устанавливать новый термин, в грузинской грамматической литературе были предложены: модальный, превращательный, страдательный, направительный...
Исходя из функций этого падежа было бы правильно обозначить его термином "трансформативный" падеж. Термин "направительный", обозначая одну из основных функций этого падежа в древнегрузинском литературном языке, связан с определенными неудобствами, поскольку в сванском языке, а также в мингрельском диалекте занского языка имеются, как трансформатив-ный падеж, так и направительный, по существу отличный от первого (минг. трансформ. koC-o qoTÀcho _ направит. koC-iSa qoTÀch-icha).
На основании сравнительного анализа данных картвельских языков вы-ясняется, что исторически показателями трансформативного падежа в картв. языках служили два форманта -a и -d.
Из них в сванском используется только d, в древнегрузинском -a, -d и их комбинация -a -d; при основах с исходом на гласный -d (Zma-d dzma-d), при основах же с исходом на согласный, как -d (beTlem-d BeTÀlem-d), так и -a (saberZneT-a SaberdzneTÀ-a), оба пережиточно, обычно же _ оба показателя вместе: -a -d (kac-a-d qaTÀs-a-d)...; в мингрельском -d видоизменилось в TÀ (Ji-ma-T d�ima-TÀ), -a же представлен закономерным эквивалентом -о (koC-o qoTÀch-o); таким образом, оба показателя используются отдельно; в чанском трансформативный падеж не получил развития.
С использованием эмфатического -d в грузинском получаются показа-тели -da º -TÀa... -a-da º a-TÀa.
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
273
Ввиду того, что в картвельских языках, являющихся в основе агглюти-нативными, для каждого падежа используется только по одному форманту, наличие двух различных показателей с необходимостью ставит вопрос о при-надлежности этих показателей двум лингвистическим слоям, прослеживае-мым в картвельских языках и по другим морфологическим категориям.
Тот факт, что формант d является в сванском и грузинском языках или единственным или одним из основных показателей трансформативного паде-жа, свидетельствует о наличии в картвельских языках лингвистического слоя, генетически связанного с урауртским (халдским) языком, в котором даже наи-более осторожные в своих выводах ученые (как напр. И. Фридрих) устанавли-вают направительный падеж с показателем -edi, в каковом показателе специ-фическим можно признать -d-, исходя из общего понимания свойства этого показателя у И. Фридриха же.1
Из живых кавказских языков те же показатели фигурируют в аварском языке в определенных видах локатива (-da, -de), но приходится отметить, что в аварском все локативы вторичного образования и не исключена возмож-ность, что они являются послеложными падежами наподобие грузинского qa-laqa-m-de º qalaqa-m-di qÀalaqÀa-m-de º qÀalaqÀa-m-di (-до города).
Вышеозначенная встреча урартского (халдского) и картвельских языков не в лексической, а в морфологической плоскости не нашла должной оценки в яфетидологической литературе ввиду ошибочного понимания2 в ней природы картвельских языков, понимания, а priori исключавшего возможность призна-ния в согласном (в данном случае _ -d) форманта.
1 Акад. Н. Марр, а вслед за ним акад. И. Мещанинов окончанием направи-
тельного падежа в халдском яз. считают -di. 2 Такое понимание базируется на тезисе о родстве картвельских языков с
семитическими, выставленном Н. Марром еще в 1888 г. и по сие время остаю-щемся недоказанным.
w e r i l e b i
274
HISTORICAL-COMPARATIVE STUDIES FROM THE KARTVELIAN LANGUAGES
I. FORMATION, SIGNIFICATION ET HISTOIRE DU CAS ALLATIF (DIRECTIF) DANS
LA LANGUE GÉORGIENNE
(RESUMÉ) Le cas allatif (directif), ainsi que le narratif n'ont de cas correspondants ni
dans la langue russe, ni dans d'autres langues européennes. Les termes, signifiant les autres cas de la langue géorgienne représentent la
traducttion exacte de la nomenclature traditionnelle, ainsi qu'elle a été constituée dans la gramaire latine.
Quant au cas allatif (directif), tant qu'il fût nécessaire d'établir un nouveau terme, la littérature de la grammaire géorgienne en donna quelqu'uns, dont nous ci-terons: modal, transformatif, passif, allatif (directif)...
Les fonctions de ce cas nous font supposer que le terme "transformatif" serait le plus exact.
L'emploi du terme "allatif" (directif), indiquant une des fonctions essentielles du cas dans l'ancien géorgien littéraire, souléve quelques difficultés, puisque la lan-gue svane et le dialecte mégrélien de la langue zane posse'dent le cas transformatif, ainsi que l'allatif (directif), ce dernier étant, au fond, tout différent du premier (mingr. koC-o qoTÀch-o _ transformatif, koC-iSa qoTÀch-icha _ allatif).
En nous basant sur l'analyse comparative des langues kartvéliennes, citées ci-dessous, nous voyons que les formants -a et -d avaient servi aitrefois d'indices au cas transformatif.
La langue svane n'emploie que le formant -d, tandis que dans l'ancien géorgi-en on employait a, d et leur combinaison a + d; dans les thèmes aves une désinence vocale on n'employait que formant -d, mais dans les désinences consonnes _ les formants: -d et -a (beTlem-d BeTÀlem-d _ saberZneT-a SaberdzneTÀ-a, _ les de-ux étant les restes...), et l'emploi des deux indices à la fois: -a + d était le plus usité.
Dans le dialecte mégrélien -d change en TÀ (Jima-T d�ima-TÀ) l'indicateur -a est représenté par l'équivalent régulier -о (koC-o qoTÀch-o); ainsi, on voit que les deux sont employés séparément; dans le dialecte tchane l'emploi du cas transforma-tif n'a pas eu de suite.
L'usage de l'a emphatique donne les indicateurs -d (a) º -TÀ (a), -a + da º -a + TÀ (a).
mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa, warm. da istoriisaTvis
275
Vu qu'on emploie un seul formant pour chaque cas dans les langues kartvéli-ennes qui sont essentiellement agglutinatives, l'existence de deux différents indices impose la nécessité d'analyser l'origine de ces indices, appartenant à deux couches linguistiques que nous avons étudiées dans les langues kartvéliennes, ainsi que dans d'autres catégories morphologiques.
Le fait que le formant -d représente le seul ou l'un des indicateurs essentiels de cas transformatif dans les langues svane et géorgienne témoigne assurément de l'existence d'une couche linguistique dans les langues kartvéliennes, d'un couche qui, dans son origine, tient à la langue ourarte ou chalde, dans laquelle les savants les plus circonspects dans leurs conclusions (par exemple, J. Friedrich) constatent le cas transformatif avec l'indice -edi.
Parmi les langues caucasiennes vivantes c'est dans celle d'Avare que figurent les mêmes indices dans quelques aspects du locatif (-da, -de), mais il faut noter que dans la langue d'Avare tous les locatifs sont d'une seconde formation et, il est pos-sible qu'ils soient des cas postpositifs, pareils au saxla-m-didididi saxla-m-di ("jusqu'à la maison") géorgien.
La recontre des langues kartvéliennes avec celle d'Ourarte, dont nous venons de parler, n'a pas été appréciée à sa juste valeur dans la littérature japhétidologique, ce qui est dû à sa fausse conception de la nature des langues kartvéliennes.
De là, l'impossibilité de reconnaitre l'étément morphologique dans la conson-ne (en ce cas dans la consonne -d, -d).
IIIIIIII. . . . potencialisispotencialisispotencialisispotencialisis kategoria qarTvelur enebSi kategoria qarTvelur enebSi kategoria qarTvelur enebSi kategoria qarTvelur enebSi
1. potencialisi zmnis kategoriaa; igi SesaZleblobas gamoxa-
tavs; ramdenadac es kategoria gramatikulia, SesaZleblobaze afiq-
sebi miuTiTeben.
qarTveluri enebidan potencialiss mkveTrad CamoKalibebuli
saxe aqvs megrulSi. aq es kategoria vnebiTi gvaris zmnebiT gadmoi-
cema; saTanado zmna SeiZleba iKos erTpirianica da orpirianic.
pirvelSi aGniSnulia ganKenebulad aGebuli SesaZlebloba, meoreSi
_ SesaZlebloba garkveul pirebTan dakavSirebiT, romelTac is mie-
wereba.
potencialisi erTpiriani zmnaa:
1. i-yar-e-(n) _ SeiZleba (da)iweros, `iwereba~: `am qaGaldze
melniT kargad iwereba~
2. i-Tas-e-(n) _ SeiZleba (da)iTesos, (`iTeseba~)...
3. i-naxv-e-(n) _ SeiZleba irecxos, irecxeba sarecxi: wvimis
wKalSi sarecxi kargad irecxeba...
4. i-yof-e-(n) _ SeiZleba dayeril iqnas...
5. i-‡vil-e-(n) _ SeiZleba moiklas...
potencialisi orpiriani zmniTaa gadmocemuli:
1. m-a-yar-e-(n) _ me SemiZlia vwero
g-a-yar-e-(n) _ Sen SegiZlia wero
a-yar-e-(n) _ mas SeuZlia weros...
2. m-a-Tas-e-(n) _ me SemiZlia vTeso
g-a-Tas-e-(n) _ Sen SegiZlia Teso
a-Tas-e-(n) _ mas SeuZlia Tesos...
3. m-a-naxv-e-(n) _ me SemiZlia vrecxo (sarecxi)
g-a-naxv-e-(n) _ Sen SegiZlia recxo `
a-naxv-e-(n) _ mas SeuZlia recxos `
potencialisis kategoria qarTvelur enebSi
277
4. m-a-yof-e-(n) _ me SemiZlia (da)viyiro
g-a-yof-e-(n) _ Sen SegiZlia (da)iyiro
a-yof-e-(n) _ mas SeuZlia (da)iyiros...
5. m-a-‡vil-e-(n) _ me SemiZlia vkla
g-a-‡vil-e-(n) _ Sen SegiZlia kla
a-‡vil-e-(n) _ mas SeuZlia klas...
rogorc am magaliTebidan Cans, erTpiriani zmnis potencia-
liss awarmoebs iiii----TavsarTi da ----eeee---- bolosarTi: iiii---- ----eeee----; ; ; ; orpiriani
zmnebisas ki _ aaaa----TavsarTi da ----eeee---- bolosarTi: aaaa---- _ _ _ _ ----eeee----....
erTiac da meorec vnebiTi gvarisaa, magram megruls potencia-
lisis Sinaars-moklebuli vnebiTic gaaCnia; am ukanasknels igive Tav-
sarTi awarmoebs, rac potencialisSi gvaqvs, oGond bolosarTia
sxva (----uuuu). amgvarad, saTanado vnebiTebis formulaa megrulSi: i i i i _ _ _ _ ----uuuu; ; ; ; a a a a _ _ _ _ ----uuuu----::::
1. i-Tas-e-(n) _ SeiZleba daiTesos...
a-Tas-e-n _ SeuZlia Tesos.
i-Tas-u-u-(n) _ iTeseba...
a-Tas-u-u-(n) _ eTeseba, misTvis iTeseba.
2. i-naxv-e-(n) _ SeiZleba (ga)irecxos sarecxi...
a-naxv-e-(n) _ SeuZlia recxos sarecxi...
i-nax-u-u-(n) _ irecxeba...
a-nax-u-u-(n) _ erecxeba, irecxeba sarecxi (misi an misTvis).
yanurs kiloSi, romelic megrul kilosTan Zalian axlos
dgas, potencialiss ara aqvs sakuTari warmoeba, gansxvavebuli Cveu-
lebrivi vnebiTisagan. potencialisis mniSvnelobiT es vnebiTi gamo-
dis: i-yar-e-n- _ SeiZleba iweros (da: _ iwereba)... i-Tas-e-n _ Se-
iZleba iTesos (da: iTeseba)... a-yar-e-n _ mas SeuZlia weros... a-Tas-
e-n _ mas SeuZlia Tesos... aq meordeba megruli potencialisis
formebi ucvlelad. erTad erTi fonetikuri gansxvaveba imaSi
mdgomareobs, rom bolokiduri ----nnnn, , , , mesame piris subieqts rom aGniS-
navs, yanurSi KovelTvis iTqmis, megrulSi ki daCrdilulia da mxo-
lod xmovnis win aGdgeba. specifikuri savnebiTo warmoeba yanurSi
iSviaTia,1 Kovel SemTxvevaSi, Jer-JerobiT dadasturebulia mxolod
calkeuli SemTxvevebi.
1 es calkeuli SemTxvevebi, yanur teqstebSi rom gvxvdeba, sakiTxs
dadebiTad ver gadagvawKvetinebs.
w e r i l e b i
278
amgvarad, is warmoeba, romelsac megrulSi potencialisis
mniSvneloba aqvs, yanurSi potencialisis funqciebsac atarebs da
Cveulebrivi vnebiTisas. es imis maCvenebeli unda iKos, rom megrul-
Siac erTs warmoebaSi unda KofiliKo SeTavsebuli Cveulebrivi vne-
biTica da potencialisic; am warmoebis ZiriTadi mniSvneloba unda
KofiliKo potencialisi; Cveulebrivi vnebiTi ki (i i i i _ _ _ _ ----uuuu----, , , , a a a a _ _ _ _ ----uuuu----)
diferenciaciis gziT Semdeg unda migveGo.
2. rogoria mdgomareoba qarTulSi? Tu Cveni zemoaGniSnuli
mosazrebebi sworia, qarTulis saTanado warmoebaSi unda movelo-
deT potencialisis kvals. saerTod, potencialisis kategoria qar-
TulSi apriori mosalodnelia, radganac ar aris arc erTi sxva
iseTi gramatikuli kategoria, rom qarTuls hqondes da megrulsa
da yanurs _ ara anda piriku. qarTulis damaxasiaTebeli gramati-
kuli kategoriebi saerToa megrulisa da yanurisaTvis, agreTve sva-
nurisaTvis. amitomac e n o b r i v i f s i q o l o g i a K v e l a a m
q a r T v e l u r e n a s e r i T d a i g i v e a q v s.
ra warmoeba Seefereba megr. da yanur potencialiss qarTul-
Si? i i i i _ _ _ _ iiii---- erTpiriani zmnebisaTvis da e e e e _ _ _ _ ----iiii---- orpiriani zmnebi-
saTvis. am mawarmoebelTagan sufiqsi ----i i i i axal qarTulSi Semonaxu-
lia meoresa da pirvel pirSi, mesame pirSi ki mis adgils ----a a a a iyers.
Sdr. ZvZvZvZv. . . . qarTqarTqarTqarT.... axaxaxax. . . . qarTqarTqarTqarT....
v-iiii----wereb-iiii v-eeee----wereb-iiii v-iiii----wereb-iiii v-eeee----wereb-iiii
iiii----wereb-iiii e e e e----wereb-iiii iiii----wereb-iiii eeee----wereb-iiii
i i i i----wereb-iiii-s e e e e----wereb-iiii-s i i i i----wereb-aaaa e e e e----wereb-aaaa
aris Tu ara raime niSan-wKali potencialisis am warmoebasTan
dakavSirebuli? aris da arc Tu iSviaTad, oGond potencialisi na-
Tlad ar igrZnoba, SedarebiT ufro iSviaTia udao potencialisis
magaliTebi, magram aseTi literaturuls ZeglebSiac dasturdeba
da sasaubro enaSic.
`qali vinme gakiTxavso, i n a x v i s m c a amirbari~ (vefxis
tKaosani, taepi 339, s. kakabaZis I gamoc.). `inaxvis(m)ca amirbari~
niSnavs _ SeiZleba Tu ara amirbaris naxva. `inaxvis~ udao potenci-
alisia.
`am fifqs TovlSi sanadirod saiT g a i s v l e b i s~ (al. Kaz-
begi `xevis beri goCa~ tfil. saxelgami, 1935, gv. 30): `gaisvlebis~
_ S e i Z l e b a g a v i d e s k a c i .
`CvenSi Kvelaferi i S o v e b a o~: `Kvelaferi i S o v e b a~ =
`Kvelaferi SeiZleba viSovoT~.
potencialisis kategoria qarTvelur enebSi
279
andazebsa da andazurs TqmebSiac vipoviT msgavs magaliTebs:
`misi avla-didebao kurdGels a e k i d e b a o~: a e k i d e b a _
SeiZleba aekidos.
`zGvac d a i l e v a kovziTa: d a i l e v a aq niSnavs: SeiZleba
dailios.
`kargi kacis pur-marili zGvaze xidad `g a i d e b a o~: g a i -
d e b a = SeiZleba gaidos.
`xandazmul kacs sizmaric `d a e J e r e b a o~: SeiZleba daeJe-
ros...
Kvela es magaliTi Tanabrad rodi aGniSnavs SesaZleblobas:
`aekideba~ (`misi avla-didebao kurdGels aekidebao~) uTuo poten-
cialisia, magram `iSoveba~ (Kvelaferi iSoveba~) faqtsac SeiZleba
aGniSnavdes da maSin mis potencialisoba erTbaSad ganeldeba; Cveu-
lebrivad ki es sitKva SesaZleblobaze miuTiTebs: `iSoveba~ +
можно достать... faqtis aGniSvnis unari kidev ufro meti aqvs zmnas:
`gaideba~ (kargi kacis pur-marili zGvaze xidad gaideba~), Tu am
gamoTqmas gavigebT amgvarad: pur-marils xidad sdeben, pur-marili
xidad gvevlineba xolme... amgvari gageba Cvens gamoTqmaSi SesaZlebe-
li kia, magram aucilebeli araa. meore magaliTSi _ `xe naKofiviT
icnobeba~ _ `icnobeba~ ufro vnebiTia, vinem potencialisi: icnobe-
ba _ познается ufroa, vinem можно познать...
`advilad i T q m i s~... `es wKali d a i l e v a~... `es Zexvi i y -
m e b a~... `avadmKofs fafa e y m e b a~ da msgavsi gamoTqmebi
KoveldGiurs metKvelebaSi ueyvel potencialiss warmoadgenen.
da mainc potencialisi saZebaria dadebiTi Sinaarsis gamo-
TqmebSi, uarKofiTSi ki is saKovelTaod cnobili movlenaa: qarTu-
li ganasxvavebs orgvar uarKofas; erTi aGiniSneba `arararar~-nawilakiT,
meore ki `verververver~-nawilakiT; ar ar ar ar wers _ ver ver ver ver wers... ar ar ar ar akeTebs ver ver ver ver
akeTebs... ar ar ar ar miKavs _ ver ver ver ver miKavs... ar ar ar ar amzadebs _ ver ver ver ver amzadebs...
`ar~-nawilaki iseT STabeydilebas tovebs, TiTqos moqmedeba
ar sruldebodes imis gamo, rom moqmeds es ar unda; amas detalu-
ri garkveva syiria; Cven amas aq ar gamovudgebiT. amjamad `ver~-nawi-
laki gvainteresebs. misi mniSvneloba naTelia: `ver wers~ _ ar Se-
uZlia wera... `ver akeTebs~ _ ar SeuZlia keTeba... `ver miKavs~ _
ar SeuZlia waKvana...
erTi sitKviT, verververver-nawilaki gamoxatavs uarKofas SesaZleblo-
bis gamo.
arc megrulsa da arc yanurSi uarKofiTi nawilakebis aseTi
gansxvaveba ar Cans. uarKofiTi nawilaki iq erTia: var var var var (º vavavava); mniS-
w e r i l e b i
280
vnelobiT is udris qarTul qarTul arararar-s. SeuZleblobis gadmosa-
cemad megruli da yanuri iKenebs potencialisis dadebiTs formebs
da umatebs vavavava(r)-nawilaks. SevadaroT qarTuli da megr. uarKofiTi
formebi:
memememegrugrugrugrulililili1111 qarqarqarqarTuTuTuTulililili va va va va yaruns... va va va va akeTens ar werswerswerswers... ar akeakeakeakeTebsTebsTebsTebs...
va va va va ayare(n)... va va va va akeTine(n) ver werswerswerswers... ver akeakeakeakeTebsTebsTebsTebs...
mmmmeeeegrulgrulgrulgrulSi uSi uSi uSi uccccvlevlevlevlelad dalad dalad dalad darCa uarKofirCa uarKofirCa uarKofirCa uarKofiTi naTi naTi naTi nawiwiwiwilalalalaki ki ki ki ((((vavavava)))), , , , icicicicvavavava----la zmnala zmnala zmnala zmna; ; ; ; qarqarqarqarTulTulTulTulSi ucSi ucSi ucSi ucvlevlevlevlelad dalad dalad dalad darCa zmna rCa zmna rCa zmna rCa zmna (wers... akeTebs...), icicicicvavavava----la uarKofila uarKofila uarKofila uarKofiTi naTi naTi naTi nawiwiwiwilalalalaki ki ki ki ((((ar ar ar ar _ _ _ _ verververver). ). ). ). memememegrulgrulgrulgrulSi poSi poSi poSi potentententenciciciciaaaalilililisi si si si zmnam aGniSzmnam aGniSzmnam aGniSzmnam aGniSnananana, , , , qarqarqarqarTulTulTulTulSi Si Si Si _ _ _ _ nanananawiwiwiwilaklaklaklakmamamama. . . . kategoria potencialisisa
iqac aris da aqac. enobenobenobenobririririvi fsivi fsivi fsivi fsiqoqoqoqolololologigigigiis Tvalis Tvalis Tvalis TvalsazsazsazsazririririsiT sxvasiT sxvasiT sxvasiT sxvaooooba ba ba ba ar arisar arisar arisar aris: : : : SeSeSeSesaZsaZsaZsaZlebleblebleblolololobis kabis kabis kabis katetetetegogogogoririririasasasas qar qar qar qarTuTuTuTulic arlic arlic arlic arCevs da meCevs da meCevs da meCevs da megrugrugrugru----liclicliclic; ; ; ; memememegrugrugrugruli li li li _ _ _ _ zmnis uGvlizmnis uGvlizmnis uGvlizmnis uGvlilelelelebis spebis spebis spebis specicicicififififikukukukuri forri forri forri formemememebiTbiTbiTbiT, , , , qarqarqarqar----TuTuTuTuli li li li _ _ _ _ spespespespecicicicififififikukukukuri uarKofiri uarKofiri uarKofiri uarKofiTTTTi nai nai nai nawiwiwiwilalalalakiTkiTkiTkiT. . . . saSualebebi sxvadas-
xvaa, mizan-daniSnuleba _ erTi da igive.
3. megruli da yanuri uarKofiT nawilakebs, rogorc vnaxeT,
ar asxvavebs, radganac sayiro gansxvaveba zmnaSia mocemuli. amis mi-
xedviT qarTulisaTvis vnebiTi gvaris zmnebTan arararar- uarKofiTi nawi-
lakia xSirad iq gamoKenebuli, sadac verververver-nawilaki iKo mosalodne-
li. ratom? albaT, imitom, rom z m n a S i i g r Z n o b a p o t e n -
c i a l i s i (msgavsad megrulisa)...
avadmKofs cxare saymeli a r e y m e v a... Gvino ar d a e l e v a
(e s m e b a)... mas saKveduri ar e T q m i s... es wKali ar d a i l e v a...
es xorci ar i y m e b a... misi saKveduri ar i T q m i s _ amgvars
zmnebTan, rogorc ukve zeviTac aGvniSneT, potencialisi dadebiTs
gamoTqmebSiac arararar-nawilaki iqna gamoKenebuli da ara verververver.... es ukanas-
kneli iseve ar iKo aq sayiro, rogorc megrulsa da yanurSi.
amave niSnis mixedviT aseTive daskvna unda gavakeToT msgavsi
magaliTebis Sesaxeb. Cven ganzrax mivmarTavT isev andazebsa da anda-
zuri xasiaTis Tqmebs.
`cali xeliTa taSi a r d a i k v r i s o~ 2 (e. i. ar SeiZleba
daikras)...
1 yanurSiac aseTive mdgomareobaa. simartivisaTvis mxolod megrulze mi-
vuTiTebT. 2 es da winaT naCvenebi andazebi amoGebulia l. metrevelis `andaze-
bidan~ (gamoc. meore, tfil. 1936 w.).
potencialisis kategoria qarTvelur enebSi
281
`ori KoCis Tavi erT qvabSi a r m o i x a r S e b a o~ (e. i. ar
SeiZleba moixarSos)...
`erTi mxridan Zeli a r g a i T l e b a o~ (e. i. ar SeiZleba
gaiTalos)...
`erTi wlis berwobiTa furi a r d a i k v l e b a o~...
`Tevzi wKalSi a r d a f a s d e b a o~...
`TivasTan cecxli a r m i i t a n e b a o~...
`batis patrons qaTami a r d a e y i r e b a o~...
`cxviri piridan a r m o i y r e b a o~...
`ormoSi dampali TokiT a r C a i s v l e b a o~...
`naCuqars cxensa kbili a r g a e s i n J e b a o~...
`tiriliTa da gloviTa mteri a r S e i S i n e b i s~...
`Subi xalTaSi a r d a i m a l e b a o~...
`Seni yirimeT i Svili a r g a i z r d e b a o~...
amgvari magaliTebis moKvana kidev blomad SeiZleboda salite-
raturo Tu samecniero metKvelebidan. Cveni miznisaTvis esec kmara.
potencialisis kategoriis arseboba qarTulSi dadasturebu-
lad unda miviCnioT: verververver- nawilakis xmaxmaxmaxmarererereba moba moba moba moqmeqmeqmeqmededededebibibibiTi gvaTi gvaTi gvaTi gvaris ris ris ris
zmnebzmnebzmnebzmnebTan am kaTan am kaTan am kaTan am katetetetegogogogoririririis gamois gamois gamois gamoxatxatxatxatvis savis savis savis sayiyiyiyirorororobas mowbas mowbas mowbas mowmomomomobabababassss (v e r
w e r s, v e r a k e T e b s, v e r d a i y i r a v s s i k v d i l s a...);
arararar---- nawilakis xmaxmaxmaxmarererereba vneba vneba vneba vnebibibibiTi gvaTi gvaTi gvaTi gvaris zmnebris zmnebris zmnebris zmnebTan Tan Tan Tan (da ver- nawilakis-
Tvis gverdis avla) am zmneam zmneam zmneam zmnebis pobis pobis pobis potentententenciciciciaaaalilililisosososobas amjGavbas amjGavbas amjGavbas amjGavnebsnebsnebsnebs, , , , e. i.
isev poisev poisev poisev potentententenciciciciaaaalilililisis kasis kasis kasis katetetetegogogogoririririis aris aris aris arsesesesebobobobobas cxadKofs bas cxadKofs bas cxadKofs bas cxadKofs (a r C a i s -
v l e b a , a r m i i t a n e b a , a r d a i k v r i s...).
4. rogori mdgomareoba gvaqvs svanurSi? svanuri am SemTxveva-
Si _ da aseTi SemTxveva arc Tu mcirea _ qarTuls miKveba, me-
grulsa da yanurs Sordeba. qarTvelur enaTa Soris svanuri Kvela-
ze mdidaria uarKofiTi nawilakebiT. am dovlaTSi sakmao odenobiT
Semodis sxva kavkasiuri enebis (abxazur-adiGeuri Jgufis enebis) ma-
salac. Cvens SemTxvevaSi sakmarisia imis aGniSvna, rom svanuri ganas-
xvavebs `̀̀̀arararar~ ~ ~ ~ da `̀̀̀verververver~ ~ ~ ~ nawilakebs, da potencialiss uarKofiTs
gamoTqmebSi iseve aGniSnavs, rogorc qarTuli. vnebiTi gvaris
zmnebTanac veveveverrrr---- uarKofifi nawilakis ar xmareba da mis nacvlad
arararar---- nawilakis xmareba qarTulis zemoxsenebul movlenebs mogvago-
nebs. erTi sitKviT, svasvasvasvanunununurisrisrisrisTvis poTvis poTvis poTvis potentententenciciciciaaaalilililisis kasis kasis kasis katetetetegogogogoria iseria iseria iseria iseve ve ve ve rererereaaaalulululuriariariaria, , , , rorororogorc qargorc qargorc qargorc qarTuTuTuTulilililisasasasaTvis da igi sTvis da igi sTvis da igi sTvis da igi svavavavanurnurnurnurSi imSi imSi imSi imgvagvagvagvaririririve save save save sa----SuSuSuSuaaaalelelelebiT gadmobiT gadmobiT gadmobiT gadmoiiiicecececemamamama, , , , rorororogorc qargorc qargorc qargorc qarTulTulTulTulSiSiSiSi. . . . oriode magaliTi: `mara
w e r i l e b i
282
roqv Txum d e S xemSadal i Ja merma xemSadal~ _ kaci Tavs v e r
Sveliso da sxvas Sveliso (andaza)... al. yKintˆldas d e S m a ol-
gonved!~ _ am yKintˆldas v e r a f e r i (zustad: `v e r r a~) movu-
xerxeT (movugoneT)... `sablu bofSar, lejri bofSar! d e S Jibajax
abJrSiS CiCxild~ _ sabralo bavSvebi, sacodavi bavSvebi! v e r ga-
gigiaT abJris Cxaruni!.. deS deS deS deS _ qarT. verververver; ; ; ; deSdeSdeSdeSma ma ma ma _ ver(r)a.
qarTulis msgavsad svanuri xmarobs: ala ‹mi, iT…ni _ es iyme-
ba, ismeba... mam mam mam mam ‹mi, iT…ni _ ar iymeba, ismeba... mammammammam (ara) da ara
deS deS deS deS (vera)!
5. megrulsa da yanurSi potencialisi vnebiTi gvaris zmnebSi
gadmoicema; qarTulSiac vnebiTi gvaris zmnebSi vpoulobT am kate-
gorias, roca igi mocemulia zmnaSi. amgvarad, TavsarTi ----iiii---- sazia-
roa potencialisisa da vnebiTi gvarisaTvis. egeve ----iiii---- gaaCnia sasu-
bieqto qcevasa da refleqsiur zmnebs. amgvarad, qarTuli uGvlile-
bis istoriis TvalsazrisiT vnebiTobis, potencialisisa da (sasubi-
eqto) qcevis urTierToba mravalmxriv sainteresoa. es sakiTxi spe-
cialur ganxilvas sayiroebs.
dasasrul erTi SeniSvna. qarTul zmnasTan `icis~ KovelTvis
arararar---- nawilaki ixmareba, `ver~- nawilaki mas ar egueba: ar vici, ar
ici, ar icis1... imitom xom ara, rom es zmna a g e b u l e b i T vne-
biTia (iiii---- prefiqsi, ic-oooo-d-a _ namKo usrulSi) da potencialisis
mniSvneloba misTvis ucxo araa?!
1 aGmosavleT saqarTveloSi `ver vici~-c ixmareba, magram qarTuli enis
istoria amas mxars ar uyers.
potencialisis kategoria qarTvelur enebSi
283
II. К КАТЕГОРИИ ВОЗМОЖНОСТИ (ПОТЕНЦИАЛИСА) В КАРТВЕЛЬСКИХ ЯЗЫКАХ
(РЕЗЮМЕ)
Категория возможности (потенциалис) характерна для всех картвель-
ских языков, но выражена она различными средствами; а именно: в сванском
и грузинском языках _ синтаксически при отрицательных формах глагола
посредством употребления специальной частицы ver ver (груз.), deS dech
(сван.), обозначающих отрицание из-за невозможности: груз. ver wers ver
tsers "не может писать", ver akeTebs ver aketÀebs "не в состоянии делать"...,
сван. deS aü�ri dech äjri deS iCo dech itÀcho (значение тоже).
Эти частицы употребляются в грузинском и сванском языках преиму-
щественно при глаголах действительного и среднего залогов.
В мингрельском и чанском диалектах занского не имеется отрицатель-
ной частицы, соответствующей груз. ver ver и сван. deS dech и категория
возможности выражается в глаголе при помощи аффиксов i_e i_e a_e a_e
(в настоящ. времени): iiii-yar-eeee-n i-tchar-e-n "можно писать", a-yar-e-n a-tchar-
e-n "он в состоянии писать", "ему можно писать"; i-yv-e-n i-tchv-e-n "можно
жечь", a-yv-e-n a-tchv-e-n "он может жечь".
Первое образование i_e i_e представляет одноличный глагол, безот-
носительную форму; второе же a_e a_e _ двуличный глагол, относитель-
ную форму.
Оба образования _ страдательного залога, причем в чанском диалекте
за немногими исключениями эти же формы служат обычными формами стра-
дательного залога (i-yar-e-n i-tchar-e-n "можно писать, пишется"), тогда как в
мингрельском, как правило, обычный страдательный залог образуется с тем
же префиксом, но при помощи другого суффикса (i-yar-e-n i-tchar-e-n "мож-
но писать", i-yar-u-u-(n) i-tchar-u-u-(n) "пишется").
Для обознaчения невозможности в мингрельском и чанском диалектах
занского языка используется обычное отрицание va ← var va ← var = груз.
ar ar: va a-yar-e-(n) va a-tchar-e-(n) "он не может писать", va yaruns va
tcharuns _ "не пишет".
Часто при глаголах страдательного залога в грузинском языке исполь-
w e r i l e b i
284
зуется частица ar ar в случаях, где по смыслу фразы можно было ждать
употребления частицы ver ver; ясно, что в этих случаях страдательный залог
имеет значение потенциалиса: ar iTqmis ar itÀkÀmis "нельзя сказать", ar iy-
meba ar itchmeba "нельзя есть", avadmKofs ar eymeva avadmqo†s ar etch-
meva "больному нельзя есть", cali xeliT taSi ar daikvris tÀsali xelitÀ
tachi ar daikvris "одной рукой нельзя апплодировать (рукоплескать)".
Это же можно сказать относительно сванского языка. Таким образом,
страдательному залогу i _ i i _ i, e _ i e _ i в грузинском и сванском
языках искони не было чуждо значение потенциалиса.
potencialisis kategoria qarTvelur enebSi
285
II. A PROPOS DE LA CATÉGORIE DE LA POSSIBILITÉ (DU POTENTIEL) DANS LES LANGUES
KARTVÉLIENNES
(RÉSUMÉ) La catégorie de la possibilité (du potentiel) est propre à toutes les langues
kartvéliennes, exprimée seulement par des moyens différents; par exemple, dans les langues svane et géorgienne, les formes négatives du verbe s'expriment par l'emploi de la particule ver _ ver (géorg.), et deS dech (svane).
Les deus particules signifient la négation "à cause de l'impossibilité" de faire ceci ou cela: géorg. ver wers ver tsers "ne peut écrire", ver akeTebs ver
aketÀebs "n'est pas en état de faire"..., svane deS aü�ri, deS iCo dech äiri, dech
itÀcho (même signification).
Ces particules s'emploient dans les langues géorgienne et svane surtout devant les verbes actifs et neutres.
Dans les dialects mégrélien et tchane de la langue zane, in n'existe pas de particules négatives, correspondant au ver ver géorgien et au deS dech svane.
La catégorie du potentiel est exprimée dans les verbes à l'aide des affixes i_e i_e a_e a_e (au présent): iyaren _ itcharen "on peut écrire", ayaren
atcharen "il est en état d'écrire", "il peut écrire"; iyven itchven "on peut brûler",
ayven atchven "il peut brûler". La première formation i _ e i _ e représente la
verbe unipersonnel, forme absolue. La seconde formation représente le verbe bipersonnel, forme relative. Les deux formations sont à la voix passive, pourtant ces même formes ex-
priment également le passif usuel dans le dialecte tchane, à quelques exceptions près: iyaren itcharen "on peut écrire", "cela s'écrit", alors, comme dans le dialecte
mégrélien, la règle veut que le passif usuel se forme avec le même préfixe, mais à l'aide d'un autre suffixe: iyaren itcharen "on peut ecrire", iyaruun itcharuun
"cela s'écrit". Pour exprimer l'impossibilité dans les dialectes mégrélien et tchane de la
langue zane, on emploie la négation usuelle va ← var va ← var; géorg. ar ar: va
ayaren va atcharen "il ne peut écrire", va yaruns va tcharuns "il n'écrit pas".
w e r i l e b i
286
Très souvent la particule "ar ar" est employèe aupres des verbes passifs de
la langue géorgienne dans les cas où, d'après le sens de la phrase, on aurait pu ad-mettre l'emploi de ver ver, il est clair que dans les cas cités la voix passive exprime
le potentiel: ar iTqmis ar itÀkÀmis "on ne peut dire", ar iymeva ar itchmeva "on
ne peut manger", avadmKofs ar eymeva avadmqo†s ar etchmeva "le malade ne
peut manger", cali xeliT taSi ar daikvris tÀsali xelitÀ tachi ar daiqvris
"on ne peut applaudir d'une seul main". Ce que nous venons de dire se rapporte également à la langue svane. Ainsi l'idée du potentiel était anciennement rattachée au passif des langues
géorgienne et svane.
IIIIIIIIIIII. . . . warwarwarwar---- preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi
axal qarTulSi am preverbs wawawawa-s saxe aqvs, wawawawa-vida, wawawawa-iKvana,
wawawawa-iqca, wawawawa-awera, wawawawa-umata... aqa-iq Semonaxulia warwarwarwar----, , , , Cveulebrivad
nazmnar saxelebSi warwarwarwar-dgena, warwarwarwar-Cineba, warwarwarwar-mateba, warwarwarwar-wera... warwarwarwar-
dgenili, warwarwarwar-Cinebuli, warwarwarwar-werili... zmna `war-adgens~, `war-adgina~
iseve Cveulebrivia, rogorc `war-dgena~, `war-dgenili~... magram
`war-aCina~, `war-umata~, `war-uwera~ aGar ixmareba. axals qarTul-
Si warwarwarwar---- narCenia Zveli qarTulis normebisa: Zv. qarTulSi warwarwarwar---- ix-
mareboda mxolod _ war-vida, war-avlina, war-sca, war-tKuena da
sxv. saerTo wesis Tanaxmad es preverbi zmnasTanac ixmareboda da
nazmnari saxelebis winac...
ras niSnavs es preverbi qarTulSi?
preverbebs, rogorc cnobilia, SeaqvT cvlileba zmnis mniSvne-
lobaSi. es cvlileba sxvadasxvagvaria imisda mixedviT, Tu rogoria
zmnis mniSvneloba: 1. preverbi aGniSnavs mimarTulebas, Tu zmnis
fuZe erTi adgilidan meoreze gadasvlas aGniSnavs anda gulis-
xmobs, Se-dis, Se-aqvs... a-dis, a-aqvs... ga-dis, ga-aqvs... mi-dis, mi-aqvs...
mo-dis, mo-aqvs... 2. preverbebi aGniSnavs zmnaSi naCvenebi moqmedebis
damTavrebas: kera _ Se-kera, akeTa _ ga-akeTa, Txara _ ga-Txara,
Tesa _ da-Tesa... 3. preverbi awarmoebs dros, saxeldobr, awmKosa-
gan mKofads: keravs _ Se-keravs... akeTebs _ ga-akeTebs, Tesavs _ da-
Tesavs, Txris _ ga-Txris... 4. preverbs SeuZlia arsebiTad cvalos
zmnis mniSvneloba: saxli aaaa - a g o , xaliCa dadadada- a g o , fuli wawawawa- a g o...
Tavi SeSeSeSe- K o , qoneba gagagaga- K o, xeli mimimimi-K o ...
safiqrebelia, rom am mniSvnelobaTagan pirveladia mimimimimarmarmarmarTuTuTuTu----
lelelelebibibibiTis aGniSTis aGniSTis aGniSTis aGniSvnavnavnavna; ; ; ; moqmedebiTis damTavrebis (sruli aspeqtis)
aGniSvna Semdeg ganviTarebuli Cans am pirveladi mniSvnelobisagan:
da-artKa, da-kla, ga-aTava, Ca-albo da maggvarebSi met-naklebad ki-
den igrZnoba sivrciTi daxasiaTeba, niSandoblivi pirveli mniSvne-
lobisaTvis. rac Seexeba drois aGniSvnas, es funqcia, ase vTqvaT,
Cven Tvalwin ganviTarda: Zv. qarTulSi preverbiani awmKo Cveuleb-
rivad mKofads ara qmnis (Tumca amis Canasaxi ukve aris) _ mKofa-
w e r i l e b i
288
dis rolSi iq kavSirebiTi gamodis. zmnis mniSvnelobis cvla _ uka-
naskneli funqcia _ ZvelisZveli Cans, magram es SedarebiT iSviaTia,
da mas iseTi zogadi mniSvneloba ara aqvs, rogorc pirvel sams.
wawawawa---- preverbis mniSvnelobas iseve, rogorc sxva preverbebisas,
mimarTulebiTis aGniSvnaSi xedaven.
akad. n. mari aGniSnavs: `war- (вулгь. wa-) _ наружу, вдаль, прочь,
от _ (ix. Грамматика древнелитературного грузинского языка, Ленингр.
1925, gv. 165).
prof. a. SaniZe aseT ganmartebas iZleva: `wawawawa---- aGniSnavs moZra-
obas pirveli pirisagan (momTxrobisagan) damaSorebels, wamo wamo wamo wamo _ ki,
piriqiT, moZraobas pirveli piris (momTxrobis) damaaxloebels; ma-
galiTebi: a) wa wa wa wa-vida, wawawawa----iKvana, wawawawa----iTamaSa da misT.; b) wamowamowamowamo----vida,
wamowamowamowamo----iKvana, wamwamwamwamoooo----iTamaSa da misT.~ (ix. qarTuli gramatika: I. mo-
rfologia, tfil. 1930, gv. 74).
aseT gagebas erTi dabrkoleba eGobeba win: wawawawa---- Tu aGniSnavs
moZraobas iqiTiqiTiqiTiqiT, , , , moZraobas, momTxrobisagan damaSorebels, wamowamowamowamo---- un-
da niSnavdes moZraobas iqiT da aqeT; wa-vida (iqiT), wamovida (iqiT
da aqeT)! namdvilad ki prof. a. SaniZis sitKviT wamowamowamowamo----vivivivida da da da aGniS-
navs `moZraobas pirveli piris (momTxrobis) damaaxloebels~... amgva-
rad, wawawawa----momomomo---- preverbis faqtiur mniSvnelobas ar egueba wawawawa---- prever-
bis ganmarteba prof. a. SaniZisa. egeve iTqmis akad. n. maris ganmar-
tebis Sesaxebac, ramdenadc isic momTxrobisgan daSorebas Tvlis
wawawawa---- preverbis mniSvnelobisaTvis arsebiTad. wamowamowamowamo---- preverbis mniSvne-
loba maSin gaugebari gamodis.
xom ar SeiZleboda es dabrkoleba Tavidan agveSorebina mimimimi----momomomo----
preverbze miTiTebiT: mimimimi---- aGniSnavs moZraobas iqeT, momomomo---- piruku, mo-
Zraobas aqeT; orive erTad (mimimimi----momomomo----) _ moZraobas iqiTac da aqeTac:
mi-mo-svla, mi-mo-qceva... mi-mo-midoda, mi-mo-iqceoda... magram es pre-
verbi gulisxmobs ganmeorebiTs anda uwKvets, gangrZobiTs, daumTav-
rebel moZraoba-moqmedebas; amisda kvalad bunebrivia masdaris
garda namKo usruli (uwKveti): mi-mo-vidoda, mi-mo-iqceoda... magram
srulebiT SeuZlebelia _ `mi-mo-iqca~, `mi-mo-vida~..., romelic er-
Tgzis, damTavrebuls moqmedebas aGniSnavdes... wamoiKvana, wamoiGo,
wamoiwia, wamoisrola... da maggvarebi mSvenivrad egueba erTgzisi,
damTavrebuli moqmedebis aGniSvnas; es _ erTi. meorecaa da, aravi-
Tari orkeci moZraoba _ momTxrobisagan _ iqeT, da Semdeg, mo-
mTxrobisaken _ aqeT, wamowamowamowamo---- preverbis xmarebisas ara Cans, mimimimi----momomomo----
preverbis xmarebisas ki es TvalSi gvecema.
marTalia, wawawawa---- preverbis xmarebisas (wa-vida, wa-iGo, wa-iKvana...)
war- preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi
289
igulisxmeba `iqiT~ moZraoba, magram mniSvnelobis mixedviT es pre-
verbi mi mi mi mi- preverbis dublikati ar unda iKos.
maS, ra unda iKos am preverbis mniSvneloba? erTgvari garkve-
uloba Seaqvs sxva qarTvelur enebTan Sedarebas.
svanuris Cveneba ar gamogvadgeba: preverbTa umetesoba svanur-
Si sul sxva masalisa Cans, vinem qarTulSi. kerZod, wawawawa-s mniSvnelo-
bisaTvis iq verafers vipoviT.
megrulSi aqa-iq ixmareba wawawawa---- preverbi: wawawawarTu _ waxda,
wawawawaa‡onu _ gaafuya... magram aseTi masalis mixedviT kidev ufro na-
kleb SeiZleba raime daskvnis gakeTeba, vinem qarTulSi. samagierod,
sagulisxmo Cvenebas iZleva is SemTxvevebi, sadac qarTuli wawawawa-s Sesa-
bamisad rTuli preverbia naxmari.
1. wawawawa----vida _ megr. mimimimi----dadadada-rTu (yan. memememe-n-dadadada-xTu).
2. wawawawa-iKvana _ megr. mimimimi----dededede-‡onu (← mi-da-i‡onu) (yan. memememe-n-dddd-
i‡onu an: men-d-i-�onu).
3. wawawawa-arTva _ megr. mimimimi----dddd-�Gu (← mi-da-uGu), (yan. memememe-n-dddd-uGu).
am SemTxvevaSi megruli da yanuri iKenebs imave fuZes, rasac Zv.
qarTuli xmarobda: `war-uGo~ Zv. qarT. `waarTva~-s niSnavda...
4. war-avlina (Zv. qarT.) _ megr. mimimimi----dadadada-aCqu (yan. me-n-d-oCqu)...
Kvela am SemTxvevaSi qarTuli wawawawa((((rrrr))))---- preverbis adgils me-
grulSi mimimimi----da da da da iyers, rTuli preverbi; asevea yanurSi, oGond aq dddd-
s win fonetikuri metxorci ----nnnn---- Cans. dadadada---- preverbis ----aaaa---- momdevno
xmovnis zegavleniT iCrdileba megrulSic da yanurSic, _ am uka-
nasknelSi ufro metad.
am rTuli preverbis pirveli nawili qarTuli mimimimi---- aris, meore
_ dadadada; ; ; ; mimimimi---- preverbi qarTulSi aGniSnavs moZraobas ----iqeTiqeTiqeTiqeT, , , , ----dadadada---- _
moZraobas Zirs, qveviTken. maSasadame, megruls zmnebSi wawawawa---- preverbi
gagebulia, rogorc moZraobis maCvenebeli _ iqiTiqiTiqiTiqiT1111 _ _ _ _ qveqveqveqveviTviTviTviT, , , , ZirsZirsZirsZirs,,,,
megrulma ufro axlos mdgomi preverbebi ver ipova... wawawawa-s mniSvne-
lobis gadmosacemad.
`̀̀̀qveqveqveqveviTviTviTviT, , , , ZirsZirsZirsZirs~ ~ ~ ~ wawawawa---- preverbis mniSvnelobisaTvis SemTxveviTi
araa. amas mowmobs yanuri. am ukanasknelSi wawawawa---- preverbi sakmaod
xSiria da misi mniSvnelobac mravals SemTxvevaSi eyvs ar iwvevs:
`Zirs~, `qveviT~ aq naTlad Cans. nimuSebi:
1 `iqiT~ ar niSnavs uTuod momTxrobisagan daSorebas: SeiZleba sxva pun-
qtidan daiwKos moZraoba. darTuli meore preverbi gvaCvenebs, saiTken iqneba moZraoba mimarTuli.
w e r i l e b i
290
yanuriyanuriyanuriyanuri:::: megrulimegrulimegrulimegruli:::: qarTuliqarTuliqarTuliqarTuli:::: ...Tude Ja ewwwwuZin Tudo Ja eTTTTuZu(n) q v e S xe udevs
...bere serendiSi
fskalas gexetu do
gewwwwukapu
baGana naniaSi kibes
gilaxedu do gegi-
lasxapu
bavSvi sasimindis ki-
beze iJda da (Zirs)
Camoxta
...Tude sarGa eweeweeweewe----
budgam
Tudo nisors qeTud-
gunq
qveS gobs Sevudgam
...wkai Tude qewwwwusqi-
dun
Tudo wKari qeTusqi-
du(n)
qveS wKali SerCeba
...fuJis ewwwwurCaman Cxus Tudo eTurCa-
na(n)
Zroxas daugeben
...kukuma wkais qewwwwud-
gu
Tungi (`kukuma~) wKars
Tudo qeTudgu
Tungi (`kukuma~) wKals
qveS Seudga
...keremuliyeris go-
wobun
naya `yers~ Tudo gi-
Tobu(n)
Jayvi `yers~ qveS ki-
dia...
Kvela am SemTxvevaSi wwww((((aaaa))))---- preverbi Tavis mniSvnelobiT udris
zmnisarTs `qveS~, romelic sam SemTxvevaSi ganmeorebulicaa yanur
teqstebSi (Tude ewuZin, Tude sarGa ewebudgam, Tude qewusqi-
dun...), megruls TargmanSi `Tudo~ (qveS) Kvelganaa naCvenebi garda
erTi SemTxvevisa: gegilasxapu: aq rTuli preverbi sakmaod demon-
straciulad miuTiTebs, rom moZraoba qveviTken iKo mimarTuli
(`Camoxta~). gameoreba am zmnisarTisa iseve araa aucilebeli, ro-
gorc qarTuls gamoTqmebSi: Sevida Sig, avida zeviT, gavida gareT
_ darTuli zmnisarTebis mniSvneloba ukve mocemulia preverbebSi: SeSeSeSe----, , , , aaaa----, , , , gagagaga----....
yanurSi moipoeba wawawawa---- preverbis SesatKvisi zmnisarTic: esaa
`wale~, romelic aGniSnavs `qveviT, qvemoT~ da upirdapirdeba `ji-
le~-s (zeviT, zemoT)... `j i l e osman-CauSi, w a l e abdu-rahmani~
_ `zeviT~ (`zere~) osman-CauSi, qveviT (`qvere~) _ abdu-rahmani~.1
Tu es asea, gasagebi xdeba, ratom niSnavs yanuri `ewwwwudgu~
`qveS udga~-s, gasagebi xdeba isic, Tu ratom gaCnda megrulSi qarT.
wawawawa---- preverbis Sesabamisad dadadada---- ( ( ( (mimimimi----dadadada).).).).
rasakvirvelia, amjamad qarTulSi wawawawa---- preverbis pirvandeli
mniSvnelobis gamoaSkaraveba zmnaTa umetesobaSi iseve SeuZlebelia,
rogorc SeuZlebelia `da-xata~ _ zmnaSi dadadada----preverbis pirvandeli
mniSvnelobis (Zirs moZraobis) Secnoba. da mainc SeiZleba TiTqos
1 ix. avtoris `yanuris gramatikuli analizi teqstebiTurT~, tfil.
1936, naw. II, gv. 1431, `nani-nani~ (yanuris nana).
war- preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi
291
TiTo orola SemTxvevaSi wawawawa---- preverbis gamarTleba am Zveli mniS-
vnelobis safuZvelze:
`̀̀̀warwarwarwarwewewewerararara~~~~ e. i. wera zevidan qveviT. realurad es gamarTle-
bulia: weris dros, _ qaGaldze vwerT, liTonze Tu qvaze _ wera
zeviT iwKeba da qveviTken modis. qaGaldze `warwera~-s aGar xmaro-
ben, magram `dadadadawera~-Sic xom dadadada---- preverbi ixmareba, `da~- preverbi
ki Zirs moZraobas aGniSanvs...
wawawawa----qceqceqceqcevavavava:::: qceva Zvelad `trials~, `brunvas~ niSnavda (Sdr.
`Kofaqceva~...), wawawawa---- preverbic imas gveubneba, rom `Zirs~, `qveviTken~
miemarTeba `waqceuli~...
wawawawa----Kra Kra Kra Kra lagamisa: saTanado moqmedeba lagamis `qveviTken~ moZra-
obas gulisxmobs...
wawawawa----momomomo-vida: wvima wamovida: qveviT Cvenken modis wvimis wveTe-
bi... megr. wawawawa----rTurTurTurTu `sitKva-sitKviT~ gadmogvcems Zv. qarT. `war-ƒda~
da niSnavs: `̀̀̀gagagagafuyfuyfuyfuydadadada~, ~, ~, ~, e. i. `qveviT wavida~; `qveviT svla~ aq gada-
taniTi mniSvnelobiTaa naxmari da `daqveiTebaze~ miuTiTebs. wawawawauuuulalalala
(`waulas yiri vaako~) _ gafuyeba, waxdena (ger. Niedergang) `qveviT
svlas~ moaswavebda...
SeSeSeSeniSniSniSniSvnavnavnavna: : : : qarTulSi wawawawa---- preverbs arsebiTad sxva mniSvneloba
unda hqondes iseT SemTxvevebSi, rogoricaa `wa-Sverili~... waagrZe-
la, wardga _ aq TiTqos `win~ unda igulisxmebodes iseve, rogorc
megruls magaliTebSi: e w ow ow ow o x e ( n ) _ win zis, e w u Z u ( n ) _ win
udevs, e w o b u ( n)1 _ win ubia... sakiTxavia, igiigiigiigiveaveaveavea es preverbi, Tu
is `win~ (megr. wo-x-ol-e) zmnisarTs ukavSirdeba...
ratom daiCrdila wawawawa---- preverbis mniSvneloba iseT zmnebTan,
romlebic gadaadgilebas aGniSnaven? sxva preverbebis (ga-, Se-, mo-...)
pirveladi mniSvneloba mraval zmnasTan gauCinarda (ga-akeTa, Se-
atKo, mo-spo...), magram moZraobis (ukeT vTqvaT, gadaadgilebis)
aGmniSvnel zmnebTan Segvenaxa: ga-vida, Se-vida, mo-vida... ratom da-
bnelda warwarwarwar---- preverbis mniSvneloba amgvar zmnebTanac? albaT, imi-
tom, rom Cvens enebSi igi ucxo samKarodanaa Semosuli. megrulSi
is iseve utKvia, rogorc qarTulSi; yanurs, marTalia, Sesabamisi
zmnisarTi `wale~ gaaCnia, magram mis paralelurad `Tude~-s xma-
robs; es Tude~ unda iKos misi kuTvnileba; megrulSi igive sitKvaa
`Tudo~. ase rom, wawawawa---- preverbica da `wa(le)-c yanurSiac SeTvisebu-
li unda iKos sxva enidan.2
1 msgavsi SemTxvevebi yanursac moepoveba. 2 ----lelelele nawilaki yanuria, saqme wawawawa----s exeba.
w e r i l e b i
292
es ena abxazuri unda iKos. abxazurs gaaCnia ----wawawawa----, , , , romelic
niSnavs `qveS, qveviT~:
aqlaavd aS´K…¥ �avwwwwoup qaGaldi wignis qveSaa
avwla savmwawawawatioup xis qveS vzivar
alav aC´¥ �awawawawa�£up ZaGli cxenis qveS wevs
aZavwwwwKa _ wKalqveS, ax´avh´awwwwKa _ xis qveS
s¥wawawawaKa anda sˆwwwwKa _Cem qveS, ¤wwwwKa Sen (vajis) qveS da sxv.
(ix. Услар. Абхазский язык, Тифл., 1887, $ 77, gv. 87).
ratom afxazuridan unda esesxeba yanurs da ara, piruku, ya-
nuridan afxazurs? afxazurisaTvis rom es wawawawa---- SeZenili masala ar
aris, iqidan Cans, rom afxazurSi am wawawawa-s moepoveba etimologia: `a-
wa~ `Zirs~, `fskers~ aGniSnavs (ix. Услар. Абх. яз., gv. 172: wawawawa----)...
sainteresoa, rom afxazurSi wawawawa---- preverbs `win~-s zmnisarTis
mniSvnelobac aqvs, rogorc amas uslari aGniSnavs:
`avwla savmwawawawat¾oup _ vzivar xis qveS~ sakuTriv: `vzivar xis
win~...
s¥mwawawawan Cem win anu Cem gverdiT... ¤mwan _ Sen win (mamakacis
win) an gverdiT, b¥mwan _ Sen win an gverdiT (qalis win...). ix.
Абхазский яз. gv. 87, $ 77.
analogiuri SemTxvevebi qarTulSiac aris da megrul-yanurSi-
ac (ix. zemoT, SeniSvna, gv. 44-43). iq Cven kiTxvas vsvamdiT, igivea es
preverbi Tu `win~- zmnisarTs ukavSirdeba. amgvari kiTxva afxazuris
Cvenebis mixedviTac Cndeba. anda egebis erT-erTis arCeva arc aris
sayiro: wawawawa---- preverbsa da winwinwinwin---- zmnisarTs Soris aris kavSiri (afxa-
zurad _ mwa mwa mwa mwa _ `win~, `gverdiT~ (ix. Абх. яз., g 149). maSin qarTu-
li `win~- zmnisarTis, megr. `wimi~-s (imave mnivSnelobisaa) 1 da ab-
xaz. mwamwamwamwa-s urTierTobis sakiTxi daismoda. SeuZlebeli ar iqneboda,
es sakiTxic iseve gadamwKdariKo, rogorc wawawawa---- preverbis sakiTxi, mag-
ram aq am sakiTxs Giad vtovebT, vkmaKofildebiT imiT, rom afxa-
zurSic dasturdeba wawawawa-sTvis iseTive mniSvneloba, ZiriTadisagan
gansxvavebuli, rogorsac qarTuli da megrul-yanuri gvaZlevs...
dasasrul, erTi SeniSvna. wawawawa---- preverbi Cven davukavSireT `wa-
le~- zmnisarTs; wawawawa----lelelele iseTive agebulebisaa, rogorc jijijiji----lelelele, , , , gagagaga----lelelele, , , ,
romelTac qarTulSi udris zezezeze----re re re re (dial.), gagagaga----rererere... ... ... ... lelelele º rererere; ; ; ; ase
rom wawawawa----lelelele-saTvis unda gvqonoda wawawawa----rererere; ; ; ; am meore nawilis narCenia
1 svan. sul sxva Ziria: `sg…ebin~ _ win; es Ziri rogorc samarTlianad
askvnis akad. n. mari, `Subl~- Zirs ukavSirdeba.
war- preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi
293
----rrrr, romelic Zv. qarTulSi daerTvis wawawawa---- preverbs: wawawawa----rrrr....
wawawawa---- preverbis aq mocemul gagebasTan dakavSirebiT erTi
sitKvis etimologiac SeiZleba movigonoT. esaa `walenJixa~, daba,
amjamad saraiono centri dasavleT samegreloSi. am saxelis erTi
variantia `wendixa~; mas adgilobriv xmaroben. gansvenebuli prof.
i. KifSiZe fiqrobda, rom `wen-dixa~ `yan-cixes~ niSnavs (am raionSi
Senaxulia mdinaris saxelic yan-wKari _ `yanwKali~. `wen-dixa~-s
aseTi intepretaciis SemTxvevaSi auxsneli rCeboda: 1. ratom unda
KofiliKo megruli saxelis pirveli nawili wenwenwenwen---- sisina wris norme-
bis mixedviT nawarmoebi (wwww, , , , eeee, , , , nacvlad yyyy, , , , aaaa-si), maSin, rodesac meo-
re nawili didididixa xa xa xa º JiJiJiJixa xa xa xa SiSina wris Cveulebrivi sitKvaa; 2. Tu `wen-
dixa~-s am saxelis pirvelads formad miviCnevdiT, rogor unda mi-
gveGo aqedan wawawawalenlenlenlen----JiJiJiJixaxaxaxa????
gvefiqreba, rom qarTulSi xmarebuli wawawawalenlenlenlenJiJiJiJixaxaxaxa-Si unda iKos
Semonaxuli pirveladi forma, adgilobriv xmarebuli; qarTulma es
Zveli varianti ucvlelad Segvinaxa, adgilobriv ki sitKvam cvlile-
ba ganicada (Sdr. sxva megruli geografiuli saxelebis adgilobri-
vi saxecvlili varianti da maTi ufro Zveli saxeoba, qarTulSi Se-
naxuli: zugdidi _ zugidi, senaki _ sanaki, noqalaqevi _ noqalaqi,
texuri _ texiri...).
wenwenwenwen----didididixa xa xa xa fonetikurad saxecvlili variantia wawawawalenlenlenlen----JiJiJiJixaxaxaxa-si;
wawawawalen walen walen walen wa-le-sagan nawarmoebi atributivia: wawawawalelelele _ qveS, qvemoT;
wawawawalenlenlenlen-i _ qvemouri, qvemo; walen-Jixa _ `qvemocixe~ (Sdr. geogr.
saxelebi: qvemo-xeTi, zemo-xeTi, _ guriaSi...).
w e r i l e b i
294
III. О НАЧАЛЬНОМ ЗНАЧЕНИИ ПРЕВЕРБА warwarwarwar---- TSAR- В ГРУЗИНСКОМ ЯЗЫКЕ
(РЕЗЮМЕ)
Преверб wa-r tsa-r из картвельских языков характерен только для гру-
зинского языка, основное же его назначение _ указывать "движение туда", движение, отдаляющее от говорящего: wa-vida Tsa-vida "ушел"; но непонятно, как же может с ним сочетаться преверб mo- mo- обозначающий "движение сюда": wa-mo-vida Tsa-mo-vida "пошел сюда", по направлению к говорящему.
Об'ясняется это противоречие легко, если учесть, что wa-r º wa- Tsa-r- º Tsa- восходит к наречию wa-le Tsa-le, представленному в чанском диалекте занского языка и являющемуся синонимом Tude º Tudo TÀude º TÀudo, употребляемых в чанском и мингрельском диалектах занского языка в значе-нии "вниз, внизу": wa-le Tsa-le противоположно ji-le �i-le "наверху".
Таким образом, первоначально преверб wa-r- º wa- Tsa-r- º Tsa- дол-жен был обозначать "(движение) вниз", wa-mo Tsa-mo "движение вниз сюда"; wa-iqca Tsa-iqÀTÀsa "упал", wvima wamo-vida Tsvima Tsamo-vida "дождь пошел" (букв. "пошел вниз сюда")...
В самом чанском диалекте wa- Tsa- усвоен из абхазского, где он в глаго-лах употребляется в значении "под, вниз" и где он этимологически связывает-ся со словом a-wa a-Tsa "дно".
war- preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi
295
III. DE LA SIGNIFICATION PRIMITIVE DU PRÉVERBE war- TSAR- DANS LA LANGUE GÉORGIENNE
(RÉSUMÉ)
Dans les langues kartvéliennes le préverbe wa-r º wa tsa-r º tsa- n'est pro-
pre qu'à la langue géorgienne; sa signification essentielle est celle d'indiquer le mouvement là _ bas, mouvement, exprimant l'idée de l'éloignement par rapport à la personne qui parle: wa-vida Tsa-vida "s'en est allé"; mais il est incompréhensible, comment le préverbe mo- mo- qui exprime le mouvement contraire, peut-il s'unir avec le premier? wamo-vida Tsamo-vida = "vient ici" vers la personne qui parle.
On s'explique facilement cette contradiction, en considérant que wa-r º wa- Tsar- º Tsa- remonte vers l'adverbe wa-le Tsa-le, représenté dans le dialecte tchane de la langue zane, qui est le synonyme de Tude º Tudo TÀude º TÀudo, employé dans les dialectes tchane et mégrélien de la langue zane qui signifie "en bas": wa-le Tsa-le est l'opposé de ji-le �i-le "en haut".
Ainsi, à l'origine, le préverbe wa-r- º wa- Tsa-r- º Tsa- devait signifier le mouvement "en bas", wa-mo Tsa-mo _le mouvement "en bas vers nous", wa-iqca Ta-iqÀTÀsa "est tombé", wvima wamo-vida Tsvima Tsamo-vida "il a plu", littérale-ment: "est allée en bas, ici".
Dans le dialecte tchane même wa- _ Tsa- est emprunté à l'abkhasien, où il s'emploie dans les verbes et signifie "sous", "en bas" et où il s'unit d'après son éty-mologie au mot a-wa a-Tsa "le fond".
IIIIVVVV. . . . sitKva sitKva sitKva sitKva `̀̀̀zogzogzogzog~~~~----iiiis etimologiisaTviss etimologiisaTviss etimologiisaTviss etimologiisaTvis
sitKvis etimologiis garkveva pirvandeli mniSvnelobis gaTva-
liswinebaa, im warmodgenis amofesva, romelic sitKvaSia Camarxuli
da romelic cxadKofs, ratom daerqva es sitKva am obieqtur mona-
cems.
pirvandeli mniSvneloba iseve, rogorc saerTod mniSvneloba,
sitKvis fuZeSia mocemuli; etimologiac, maSasadame, sitKvis fuZeSi
unda veZioT.
sitKvis fuZe droTa viTarebaSi SeiZleba icvalos: esa Tu is
bgera daikargos, gadaisvas an sxva bgeriT Seicvalos (aT-or-meti →
Tormeti... aT-xuT-meti → TxuTmeti º TuTxmeti... wKalrGvna →
warGvna... qrcxilvani → cxinvali... erTman-erTi → erTmaneTi...) an-
da afiqseuli masala martiv fuZes Seezardos da Ziris kuTvnile-
bad iqnes gamocxadebuli (xuces: x-u-c-es-i = megr. uCaSi, pirvande-
li mniSvnelobiT `ufross~ niSnavda; Sdr. uxucesi... megrel: m-egr-
el, e. i. egrisis mkvidri...).
cxadia, etimologiis Zieba fuZis analizs sayiroebs, masSi mo-
mxdari cvlilebebis gaTvaliswinebas moiTxovs. amis Sesabamisad sa-
yiro iqneboda sitKvaSi `zogi~ gamogveKo fuZe da am fuZis mniSvne-
loba gagvexada KuradGebis sagani.
amamamamjajajajamadmadmadmad am sitKvis fuZe aris `̀̀̀zogzogzogzog~; ~; ~; ~; rac Seexeba mniSvnelobas,
is met-naklebad cxadi iqneba, Tu movigonebT im nawarmoeb fuZeebs,
romlebic `zog~-idanaa miGebuli da im gamoTqmebs, romlebSiac
`zogi~ sitKva monawileobs:
zogzogzogzog-i, zogierTi, zogi vinme, zogi ram...
zogzogzogzog-ad-i, gan-zogzogzogzog-ad-eba... zogzogzogzog-av-s...
sa----zogzogzogzog-ad-o-eba...
am sitKvebs rom davakvirdeT, davinaxavT, rom mniSvnelobis mi-
xedviT erTgvari zGvaria zogzogzogzog-sa da misgan nawarmoeb zozozozogadgadgadgad-s So-
ris:
zozozozogigigigi = некоторый; is upirispirdeba `Kvela~-sitKvas; masSi
raGac nawilzea miTiTeba, nawili gamoiKofa mTelisagan, kerZoobi-
sitKva `zogi~-s etimologiisaTvis
297
Tobaa wina rigSi moqceuli.
zozozozogagagagadi di di di = общий, am sitKvis mniSvneloba kerZoobiTobas gamo-
ricxavs, mniSvnelobiT mas upirispirdeba: `zogadi kursi~, `zogadi
mimoxilva~, общий курс, обзор, revue générale, cours générale... `zogadad~
вообще...
aqedan _ sasasasazozozozogagagagadodododo, , , , e. i. is, rac Kvelas exeba da ara kerZod
visme; `sazogado saqme~ _ rac dapirispirebulia `kerZo saqmes~, `pi-
rad saqmes~...
aqedan da mniSvnelobis imave xaziT: sasasasazozozozogagagagadodododoeeeebabababa "общество"-s
mniSvnelobiT.
`zogad~-sa da `sazogado~-sTan mniSvnelobiT Zalian axlos
dgas `saerTo~: Sdr. `sazogado saqme~ da `saerTo saqme~... frangul-
sa da inglisurSi garCeulia es ori sitKva: `zogad~-s, `sazogado~-s
Seefereba fr. général, ing. general, `saerTo~-s _ fr. commun, ingl.
common; germanulSi da rusulSi orivesTvis erTi sitKvaa _ ger.
allgemein, rus. общий: общий обзор, общий курс _ zogadi mimoxilva,
zogadi kursi; общие интересы, общее дело _ saerTo interesi, saer-
To saqme.
zogzogzogzog-isa da misgan nawarmoebi zozozozogadgadgadgad-is mniSvnelobaTa sxvadas-
xvaoba garkveviT aqvs aGniSnuli leqsikograf saba orbelians:
zozozozogi gi gi gi _ ese ganwiluls cxadhKofs, xolo s a z o g a d o sazi-
arosa, da z o g a d v i d o d e T _ erTbamad vidodeT-sa; z o g i _
vieTTaT‚sca iTqmis (ix. sabas `qarTuli leqsikoni~ i. KifSiZisa da
a. SaniZis redaqciiT, tfil. 1928 w. gv. 130).
zozozozogadgadgadgad _ erTobiT (iqve, gv. 130).
sasasasazozozozogagagagado do do do _ saerTo (iqve, gv. 289).
Tu `zogi~ kerZoobiTze miuTiTebs (некоторый), rogorGa mo-
xda, rom `zogadi~ saziaro-s (общий-s) aGniSnavs, `saerTo~-s sinoni-
madaa qceuli? ra momenti akavSirebs am ori fuZis mniSvnelobas?
ra unda KofiliKo p i r v e l a d i m n i S v n e l o b a zogzogzogzog-isa, rom
misgan nawarmoebi `zogad~-i, `sazogado~ общий-s aGmniSvnelad qceu-
liKo?
es unda KofiliKo `̀̀̀ererererTiTiTiTi~~~~-s mniSvneloba; zogzogzogzog-i niSnavda
`̀̀̀erTserTserTserTs~ ~ ~ ~ da amiT aixsneba is gansxvavebac, romelTac nawarmoeb fuZe-
ebSi viGebT sawarmoeblisagan gansxvavebiT; am varaudis mixedviT mi-
viGebT: zozozozogi gi gi gi _ _ _ _ erTerTerTerTiiii............ zozozozogad gad gad gad _ erTad
w e r i l e b i
298
zozozozogagagagadidididi _ `erTadi~, saerTo
sasasasazozozozogagagagado do do do _ `saerTado~, saerTo
sasasasazozozozogagagagadodododoeeeebabababa _ `saerTadoba~, общество, fr. "communauté", so-
ciété... ger. Gemeinde.
zozozozogi vingi vingi vingi vinmemememe _ erTi vinme
zozozozogi ragi ragi ragi ramemememe _ erTi rame
zogzogzogzog----zozozozogi gi gi gi _ TiTo-TiTo
zozozozogigigigiererererTiTiTiTi _ erTerTi (agebulia iseve, rogorc `sve-bedi~: me-
ore nawili imeorebs pirvels).
zogzogzogzogJerJerJerJer _ `erT-Jer~, иной раз, иногда (ix. qvemoT)
zozozozogavsgavsgavsgavs _ zogs stovebs, apativebs...
zozozozoggggiiii, , , , rogorc sinonimi erTisa, upirispirdeba `Kovels~, `Kve-
las~... amitomve zozozozogigigigi, , , , rogorc erTis sinonimi, iZleva `saerTo~-s
nawarmoeb saxelebSi: `zogad~, `zogadi~, `sazogado~... is, rac gau-
gebrad gveCvena nawarmoebi fuZeebis mniSvnelobaSi, sruliad buneb-
rivi Cans am varaudis mixedviT.
ras emKareba es varaudi? im SemTxvevebs, romlebic Zv. qarTul-
Si gvaqvs da zogzogzogzog-is mniSvnelobas konteqstSi eyvmiutanels xdis:
...da ver SemZlebel iKvnes damk‚drebad z o g a d... dabadeba,
wigni pirveli mosÀsi, Tavi 137, oSkis 978 wl. xelnaw. fotopiri:
somxurs dabadebaSi es adgili ase ikiTxeba: ...և ոչ կարէին
բնակել ի միասին...
slavuri dabadebiT asea: ...и не можаху жити в к у п ъ...
...da warvides ornive z o g a d... dabadeba, wigni pirv., Tavi 227
(imave xelnaw.).
somxurs dabadebaSi amas udris: ...և գնացին երկոքեան ի
միասին...
slavurs dabadebaSi и идоства оба в к у п ъ...
qarTuli teqstis `zogad~-s Seefereba slavuri в к у п ъ (e. i.
вместе) Zv. somx. ի միասին, raic niSnavs, ererererTadTadTadTad....
agreTve: ...r b i o d e s o r n i v e z o g a d... oTxTavi, ioane,
T. XX, muxli 4, _ xanmeti leqcionaridan... (ix. prof. a. SaniZe: qar-
Tuli xelnawerebi gracSi, tfil. univ. moambe, IX, 1929 w. gv. 336).
aseve ikiTxeba es adgili bibliuri sazogadoebis mier gamocemul
oTxTavSi (1912).
somxurs oTxTavSi amis Sesabamisad gvaqvs: ...ընթանային
երկոքին ի միասին...
slavur oTxTavSi: течасте же оба в к у п ъ...
sitKva `zogi~-s etimologiisaTvis
299
berZnuls oTxTavSi: e[trecon dev di duvo o J m o u÷...
laTinurSi: currebant autem duo s i m u l...
somxuri (ի միասին), slavuri (вкупъ), berZnuli (duvo), laTinu-
ri (simul) e r T a d-s niSnavs; amrigad: zozozozogad gad gad gad ==== er er er erTadTadTadTad............
magram egebis qarTuli Targmani Kvela am SemTxvevaSi sxva
gziT midis da `zogad~, Tumca am sitKvebis adgilas ixmareba, magram
sxva rames niSnavs? aseTi ram ar aris mosalodneli, raki ramdenime-
Jer sxvadasxva enis teqsti erTmaneTs xvdeba, magram mainc SeiZleba
raime eyvi darCes.
am eyvebs hfantavs hadiSis (987 wl.) oTxTavi, sadac amave ad-
gilas ikiTxeba: r b i o d e s o r n i v e ererererTadTadTadTad tab. 195a2... zozozozogad gad gad gad
= = = = ererererTadTadTadTad; ; ; ; zozozozogi gi gi gi ==== er er er erTiTiTiTi....
am mniSvnelobis Semdgomi ganviTarebaa mocemuli gamoTqmaSi:
`mTxove ra�ca gnebavs da migce Sen z o g i mefobisa Cemisa�~...
(saqarTv. muzeumis xelnaweri #1147, f. 165r): aq `z o g i~ TiTqos
`nawils~ aGniSnavs, magram ara! iqve vkiTxulobT:
`z o g i igi samefo� dasdev ferƒTa mrokvalisaTa; iloce, nu
ukue kualad rokvides da meoredGa Tu rokvides, dagagdos Sen pu-
ris mTxovelad~... iqve, f. 1651r-v.
eyvs gareSea, aq `zogi~ niSnavs naxevars, e. i. or Tanabar na-
wilSi erTs: samefos erTi naxevari ukve dadebuli gaqvs mocekvavis
ferxT _ misi cekvis saCuqrad; Tu kidev meored icekva, maTxovari
darCebi (`dagagdebs puris mTxovelad~), radganac meore naxevarsac
es mocekvave waiGebso (teqsti exeba cnobil siujets salomes cekvi-
sa da cekviT aGtacebuli mefis mier mis dasaCuqrebisa)...
`naxevris~ mniSvnelobiT `zogi~ ixmareba Semdegs nawKvetSic:
`saxis metKuelman Tqua. lom Jinyvelisa� r½ mamisa� mis piri
lomisa� ars. da dedisa� Jinyvelisa�. mama� igi mZoris myamel ars
da deda� Tivis myamel. r½ Jinyvel-lomman gamoƒdis orTaganve
mk‚dri z o g i lomisa� arn xati da z o g i Jinyvelisa�. ver mZori
yamis mamisa mis: mk‚drobisaT‚s da verca marcuali dedisaT‚s~... (sa-
xismetKueli... gamocemuli akad. n. maris redaqciiT, Tavi XXIII, str.
4-18, gv. 31-32): lom-Jinyveli lomsac gavs da Jinyvels, misi `xatis~
naxevari lomisaa, naxevari _ Jinyvlisa... somxurs teqstSi, romelic
qarTulis paralelurad aris gamocemaSi warmodgenili, aq naxmaria
կես raic `n a x e v a r s~ niSnavs...
`zog~-is es mniSvneloba udevs safuZvlad `ganzogebas~, rome-
lic `ganaxevrebis~ mniSvnelobiT ixmareba: ...g a n z o g e b a s a oden
w e r i l e b i
300
mis dGesaswaulisa aGvidoda i‚½ taZarsa mas da aswavebda... hadiSis
oTxTavi, tab. 170a2, ioane, Tavi VII14... ganzogebasa oden e. i. mxo-
lod ganaxevrebisas, Sua dGesaswaulSi... am mniSvnelobas adastu-
rebs saTanado adgilas somxurs teqstSi xmarebuli ընդմիջեցաւ da
slavuri teqstis "в преполовение" (праздник)...
Zv. qarTulSive uviTardeba `zog~-s is mniSvneloba, romelic
axla misTvis Cveulebrivia:
egre SeracxeT recaTu z o g i ra�me gesma da ara K½li... sa-
qarTv. muz. xelnaw. #1147, f. 10r... zogi aq upirispirdeba
`Kovels~; eyvi araa, rom is `nawils~ niSnavs.
sainteresoa is SemTxveva, roca `zogi~ `sxvas~ niSnavs:
...da xati maT zG‚s qalTa� v½e upedmdÀ kacisa� ars z o g i
xati maTi mfrinvelTa�... saxismetK. T. XVI, st. 16-20, gv. 21: somxu-
rad es adgili ase ikiTxvis: Եւ կերպարանք ևոցա մինչև ի պարտն
կնռջ մարդու _ `sxva~, `zogi xati~ _ sxva `xati~, sxva buneba... al-
baT, es mniSvneloba udevs safuZvlad gamoTqmas `zogJer~ _ `sxva
Jer~, иной раз, иногда...
amrigad, Zv. qarTulis teqstebi `zogi~-sitKvis Semdegs m T a -
v a r mniSvnelobebs gvagulisxmevineben: 1. ererererTiTiTiTi, 2. nanananaxexexexevavavavariririri (e. i.
ori Tanabari nawilidan e r T i), 3. nanananawiwiwiwilililili, , , , `Kvela~-s sapirispiro
(e. i. mravalidan e r T - e r T i)...
amjamad ukanaskneli mniSvnelobaa am sitKvisaTvis ZiriTadi,
`̀̀̀ererererTiTiTiTi~~~~ ki nawarmoebs fuZeebsGa Semounaxavs (`zogadi~, `sazoga-
do~...).
axlandeli mniSvneloba am sitKvisaTvis C v e u l e b r i v i a
ukve `vefxistKaosanSi~:
...didebulTa Jarisagan z o g n i hgvandes viTa mTrvalsa...
xana 730, k. yiynaZis gamoc.
...erTsa kacsa eKofodes, didebani rome myirdes,
z o g T a SoriT damlocian, z o g n i kocnad gamipirdes...
xana 496
...z o g n i tiran mamisaTvis, z o g n i CemTvis tirodian...
xana 372
...z o g n i ndomiT Sehfrfinvides, z o g n i iKvnes sulwasu-
lad...
xana 1138
sitKvis mniSvnelobis ganviTarebis TvalsazrisiT sainteresoa,
rom mravlobiTSi dasmuli `zogni~ SeiZleba SevcvaloT sitKvebiT:
sitKva `zogi~-s etimologiisaTvis
301
`erTni~ da `sxvani~: z o g n i tiran mamisaTvis, z o g n i CemTvis
tirodian _ e r T n i mamisaTvis tiroden, s x v e b i _ CemTvis...
aseve: `z o g T a SoriT damlocian, z o g n i kocnad gamipirdes~
iqneba: e r T n i Soridan mlocavdnen, s x v e b i kocnas mipireb-
dnen, sakocnelad moiwevdnen...
amgvarad, damtkicebulad unda CaiTvalos, rom `zogi~ da `er-
Ti~ erTi da imave mniSvnelobis sitKvebi iKo. rogoria am fuZeebis
urTierToba da adgili qarTulSi? `erTi~ Kvela qarTvelur enebSi
gvaqvs: arTarTarTarT-i (megr.), arTarTarTarT-i º arararar---- (yanurSi), eSeSeSeSxu xu xu xu (svan.). es Ziri
mkvidrad grZnobs Tavs qarTvelurs enebSi. amasve ver vitKviT
`zog~-is Sesaxeb. am Ziris SesatKvisebi sxva qarTvelur enebSi ara
Cans. agebulebiTac misi fuZe qarTuls ara gavs: fuZis bolokidu-
rad ----g g g g qarTuls ar moudis (da saTanado sitKvebi: niadagggg-i, far-
dagggg-i, dileg----iiii... nasesxebia).
`zog~is Sesabamis Zirs Tu sxva kavkasiur enebSi movikiTxavT:
KuradGebas miiqcevs xunZuri c´o (susti cccc _ ismis TiTqmis, ro-
gorc ssss!) da afxazuri Ziri zazazaza...
c´o aGniSnavs `erTs~, `vinmes~ xunZebTan. Zireul ssss-s vxedavT
`erTis~ aGmniSvnel sitKvaSi mTel rig kavkasiur enebSi (k�urulSi,
tabasaranulSi, aryulSi, rutulurSi, waxurulSi...), cccc-s `erTis~
aGmniSvneli sitKva Seicavs darguulSi, lakurSi, CaCnurSi (amasTa-
naa, albaT, dakavSirebuli qarTuli c-al-ic).
xunZurSi c´o-sagan aris nawarmoebi: c´oc´o _ TiTo; c´in _
erTxel, erTgzis... c´ing¢ _ Semdeg... c´adaƒ _ erTad... c ´ o g i _
sxva (ix. II. Услар. Авар. яз. Тифл.1889, leqsikoni, gv. 212). es ukanas-
kneli gvaqvs mxedvelobaSi qarTul `zog~-isTan dakavSirebiT. marTa-
lia, `c´ogi~ aGniSnavs `sxvas~, magram misi Ziri miuTiTebs `erT~-ze;
garda amisa Zv. qarTulSi, rogorc vnaxeT, aris SemTxvevebi, roca
`zogi~ mniSvnelobiT `sxvas~ udris. ase rom, arc agebulebisa da
arc mniSvnelobis mxriv gadaulaxavi dabrkoleba ara gvxdeba. da ma-
inc aseTi daaxloeba SemTxveviTis STabeydilebas dastovebda, xun-
Zuri da Cveni enebis SexvedraTa sxva magaliTebic rom ara gvqondes.
aseTi Sexvedrebi aris (ra Tqma unda, ara mesame wKarodan SeTvise-
buli saerTo masalis saxiT!)... amitom SemTxveviTad ar miiCneva am
sitKvebis Sexvedrac.
afxazurSi, rogorc amaze aspir. qeT. lomTaTiZem mimiTiTa,
moipoeba Zireuli masala zazazaza---- `erTis~ mniSvnelobiT; qeT. lomTaTiZe
miuTiTebs aqedan nawarmoeb sitKvebze j´e�zazazaza TerTmeti, `aTi + er-
Ti~; a-zzzz-na _ erTJer, mTeli, savse... �arav-zzzz-nak _ erTbaSad... zazazaza-w´ˆk
w e r i l e b i
302
_ erTad erTi... azezezeze�fS (← a-za-�fS) _ zogadi... a�-zazazaza-ra _ kre-
ba... z e g ´ ˆ (← zag´¥) _ Kvela...
es ukanaskneli agebulebiT ufro axlos aris `zogi~-sTan, vi-
nem xunZuri `c´ogi~... mniSvnelobiT is ufro daSorebulia qarTul
`zog~-s, vinem xunZuri sitKva. magram Tu movigonebT, semasiologiu-
rad rogor farTod totiandeba `erTi~ afxazurSic, xunZurSic da
TviT qarTulSic, cxadi iqneba, rom qeT. lomTaTiZis dakvirveba sa-
qmis viTarebas Seefereba.
momavali Zieba gaarkvevs, afxazuridan unda amovideT am Ziris
istoriul-SedarebiTi analizisas Tu xunZuridan, anda kidev es Zi-
ri kavkasiuri enebisaTvis saerTod miviCnioT.
sitKva `zogi~-s etimologiisaTvis
303
IV. К ЭТИМОЛОГИИ ГРУЗ. СЛОВА ZOGI
(РЕЗЮМЕ) Слово `zogi~ `zogi~ в груз. яз. обозначает "некоторый", но в произ-
водных основах zog-ad-i, sa-zog-ad-o zog-ad-i, sa-zog-ad-o` "общий", sa-
zog-ado-eba sa-zog-ado-eba "общество" появляется чуждый основному зна-
чению семасиологический момент. Такие контроверсы основного и производного значений заставляют
предполагать, что первичным значением слова являлось не "некоторый", а "один"; отсюда: zogad zogad = erTad erTÀad "вместе", sazogado sazogado
"général" _ saerTo saerTÀo _ commun... "общий".
Это предположение находит полное подтверждение в древнегрузин-ском литературном языке, где `zogi~ `zogi~ значит: 1. "один", 2. "половину"
(т. е. одну из двух частей), 3. "часть", "некоторую часть" (т. е. одну из не-скольких частей)...
В древнейших памятниках грузинской письменности `zogad~ `zogad~
дублирует `erTad~ `erTÀad~ "вместе": rbiodes ornive z o g a d _ rbio-
des o r n i v e erTad rbiodes ornive z o g a d _ rbiodes ornive e r T À a d
"бежали оба вместе".
Слова `zogi~ `zogi~ увязывается, с одной стороны, с абхазскими zeg¥
zegÀ´ в значении "все", с другой стороны, с аварским `cogi~ `TÀsogi~ "иной",
"другой". Корневой элемент в обоих случаях значит "один": авар. co so
один, абх. z-nˆk z-n´q "один раз", абх. za-wˆk za-Ts´q "единственный".
w e r i l e b i
304
IV. A PROPOS DE L'ÉTYMOLOGIE DU MOT GÉORGIEN ̀zogi~ "ZOGI"
(RÉSUMÉ)
Le mot zogi `zogi~ signifie "certain" dans la langue géorgienne, mais dans
les thèmes dérivés `zogadi~, `zogadi~, `sazogado~ `sazogado` "général",
sazogadoeba sazogadoeba "société" apparait un principe sémassiologique,
étranger à la signification primitive du mot. Ces controverses entre les significations primitives et dérivées nous font,
supposer que la signification primitive du mot "zogi" `zogi~ n'était pas "certain",
mais "un"; de là: "zogad" "zogad" = `erTÀad" "ensemble", "sazogado" "sa-
zogado" _ "général", _ `saerTo~ `saerTÀo~ _ "commun".
Cette supposition se trouve pleinement confirmée dans l'ancien géorgien lit-téraire, où ̀zogi~, `zogi~ signifie: 1. un, 2. une demie (c'est à dire, "l'une des deux
parties"), 3. "une partie, une certaine partie" (c'est à dire, l'une des plusieurs parties). Dans les textes les plus anciens des manuscripts géorgiens `zogad~
`zogad~ double `erTad~ `erTÀad~ "ensemble": rbiodes ornive zogad _
rbiodes ornive zogad; rbiodes ornive erTad _ rbiodes ornime erTÀad
"couraient tous les deux ensemble".
D'une part, le mot ̀zogi~ `zogi~ coïncide avec l'abkhasien "zeg¥" _
"zeg´" dans la signification du mot "tout", d'autre part, _ avec le ̀TÀsogi~"autre" de
la langue d'Avare. Dans les deux cas, l'élément radical signifie "un": avare _ t'so = "un",
abkh. z-n´q "une fois", abkh. za-Tsiq "unique".
VVVV. . . . erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSierTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSierTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSierTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi
1. gangangangan---- Tandebuli, rogorc cnobilia, daerTvis or brunvas:
a) naTesaobiTs _ kiTxvaze: visgan? risgan? da b) moqmedebiTs _ ki-
Txvaze: saidan? nanananaTesTesTesTes.:.:.:.: werili momivida Z m i s a -gan... Saqari keTde-
ba y a r x l i s-agan... niCabi gamovTale x i s a -gan... momomomoqmedqmedqmedqmed.: .: .: .: werili
momivida s o f l i d -an... bavSvi Camovarda x i d -an... g z i d -an da-
brunda...
ukanasknels SemTxvevebSi adgili urCeba cvlilebebs, rogorc
saxelis daboloebaSic, ise TviT TandebulSiac: Jeraa da gggg----
amjGerebs TTTT-s (nawilobrivi asimilacia), viGebT dddd-s (sofliTiTiTiT-gan,
gziTiTiTiT-gan _ soflidididid-gan, gzidididid-gan); Semdeg ikargeba ----gggg---- (soflidddd-gan,
gzidddd-gan _ soflidddd-an, gzidddd-dan); amgvarad, moqmedebiTi brunvis ni-
Sani ----iTiTiTiT Secvala idididid-ma, ----gangangangan Tandebulisagan dagvrCa ----anananan (da ara
----dandandandan, rogorc amas xSirad amboben; araviTari ----dandandandan Tandebuli qar-
Tuls ar gaaCnia, ----dddd saxecvlili TTTT-a da moqmedebiTi brunvis dabo-
loebas ekuTvnis).
sofl----iTiTiTiT----gagagagannnn _ sofl----idididid----gangangangan _ sofl----idididid----anananan...
gz-iTiTiTiT----gan gan gan gan _ gz-idididid----gan gan gan gan _ gz-idididid----anananan... aq mocemulia ganviTarebis
sami safexuri. Koveli maTgani dadasturebulia ZeglebSi _ Zveli
qarTulidan dGemdis. es kia, rom Zv. qarTulSi kiTxvaze saidan?
Cveulebrivad uTandebulo moqmedebiTi miugebda, magram gvxvdeba
----gangangangan Tandebulic ----iT iT iT iT daboloebis Semdeg, e. i. kiTxvaze _ saidan?
miugebs uTandebulo moqmedebiTica da ----gan gan gan gan Tandebulianic.
uTanuTanuTanuTandedededebubububulo molo molo molo moqmeqmeqmeqmededededebibibibiTi Ti Ti Ti Zv. qarTulSi kikikikiTxvaTxvaTxvaTxvaze ze ze ze _ _ _ _ sasasasaiiiidandandandan????1111
...mas jamsa odes bagratis asuli mariam dedofali a G m o s a v l e -
T i T (=aGmosavleTidan) konstantinepols Semovida... T. jor-
dania, qronikebi, gv. 229 (1081 w.).
...Semdgomad sivltolisa mis nersÀsisa q a r T l i T (=qarTlidan)
1 es magaliTebi sailustracioa; amitom TiTo-orolas dasaxelebiT vkma-
KofildebiT.
w e r i l e b i
306
warmoavlina mahmed amira mumnman... stefanoz Ze gurgenisa...
abo tfil., gv. 20.
...da viTarca waremarTnes igini q u e K a n i T a b x a z e T i T
(=qveKnidan afxazeTidan, anu rogorc axla vitKviT: afxaze-
Tis qveKnidan) maSin... abo tfil., gv. 20.
Tandebuliani moqmedebiTi Zv. qarTulSi kikikikiTxvaTxvaTxvaTxvaze ze ze ze _ _ _ _ sasasasaiiiidandandandan????
...mravliT j a m i Ti Ti Ti T ---- g a n g a n g a n g a n uwinarÀs efTimisa da giorgisa... T. jor-
dania, qronikebi, gv. 225.
...maTve ƒeliTa mier gainusxa d a s a b a m i Ti Ti Ti T ---- g a ng a ng a ng a n welTa... iqve, gv.
229.
...a m i e r i Ti Ti Ti T ---- g a n g a n g a n g a n arGara moviGo sxua� sazrdeli... abo tfil.,
gv. 28.
analogiuri mdgomareobaa `vefxistKaosanSi~-c: kiTxvaze _ sasasasaiiii----
dandandandan???? miugebs uTandebulo moqmedebiTica da ----gangangangan Tandebulianic.
uTandebulo moqmedebiTis nimuSebi `vefxistKaosanSi~:
...sasiZoca mogvivida, iKvnes xanTa ar damzmeli
S i g n i T Cvenni gaegebnes, gareT (=garedan) modges xvaraz-
melni... xana 460, i. abulaZis gamocema, 1926 w.
...igi vnaxe, davebnive, gonebani gamiSmagna
S o r i T uƒme: raSigan varT anu cecxlman rad dagvdagna...
iqve, xana 479.
...a r s i T navi momavali unaxavad ar davagdi... iqve, xana, gv. 494.
...ar momwurodes winani z u r g i T mesrodes me odes... iqve, xana
513.
...momeJarnes, veGara vqmen, n a v i T cxeni gardvixtune... iqve, xana
514.
SigniT = Signidan, SoriT = Soridan, arsiT = arsaidan, zur-
giT = zurgidan, naviT = navidan...
Tandebuliani moqmedebiTis nimuSebi `vefxistKaosanSi~:
...miTxra Tu, Zmao, dGesiTiTiTiTgangangangan cud Cemi lxini Koveli... xana 550.
...aha, Zmao, maSindliTiTiTiTgangangangan aqa var da aqa vkvdebi... xana 561...
2. Tandebuliani moqmedebiTi kiTxvaze _ saidan? iZleva kidev
erTs saxeobas; esaa: _ amamamam: : : : soflidamamamam, , , , qalaqidamamamam, gzidamamamam... aseTi
erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi
307
formebi Zalze xSiria aGmosavleT saqarTvelodan gamosul mweral-
Ta enaSi da zogJer erTad erT formasac ki warmoadgens xolme.
ramdenime magaliTi ilia yavyavaZis `mgzavris werlebidan~
(tfilisi, 1908, wera-kiTxvis gamavrc. sazogadoebis gamocema 1 ):
qveKnierebis bednierebis qvakuTxedi ki KovelTvis Z i r i d a m da-
debula, Koveli Senoba Z i r i d a m amaGlebula, m a G l i d a m ki
Senoba arsad ar dawKebula (gv. 26). ...Savi kldis g u l i d a m
gadmomskdari midis... (gv. 26). ...o T a x i d a m gared gamovedi... (gv.
25). ...roca s a x l i d a m gavidodi... (gv. 22). ...s a i d a m unda Se-
metKo... (gv. 21). ...axla daviwKo i q i d a m... raki i q i d a m da-
viwKeT... (gv. 19). ...ganaTlebulis q v e K n i d a m mosuli kaci... (gv.
18, 15). ...erTis s a g n i d a m meoreze gadaxtebiT xolme... (gv. 17).
...erTi T a v i d a m rom gadaafurTxo... (gv. 16). p e t e r b u r g i -
d a m (iqve) ...v l a d i k a v k s i d a m gamovedi... (gv. 12). ...daiZrnen,
rogorc iKo a d g i l i d a m... (gv. 9). ...roca T v a l e b i d a m crem-
lebs gvaKrevinebs xolme... (gv. 7). ...v l a d i k a v k a s i d a m tfili-
samde... (gv. 7).
specialurs literaturaSi es ----am am am am miCneulia ----anananan-isagan
miGebul paralelur formad.
ase xsnis amas akad. n. mari `Zveli qarTuli saliteraturo
enis gramatikaSi~ (leningr. 1925 w.)
`qalaqiTgan → qalaqidgan → qalaqidan º a G m o s. s a q a r T.
qalaqidam от º из города (gv. 21, $ 32).
aseTive azrisa iKo gansvenebuli d. kariyaSvili:
`gan(a) rodesac moqmedebiTs sabrunavs sTxoulobs, laparakSi
da axals mwerlobaSi xSirad sabrunavis saboloebelis ----T T T T bgeras
----d d d d bgerad aqcevs; magal. amboben da sweren: saxlid-gan (nacv. sa-
xliT-gan); cid-gan (nacv. ciT-gan). zogJer am Secvlil nakvTSi axali
cvlileba xdeba: Tandebulis dasawKisi gggg---- bgera ikargeba da amboben
(kidec sweren) saxlid-an (nacv. saxlid-gan). cvlileba amiT ar Tav-
deba. xSirad am Secvlils formaSi bobobobolo bgelo bgelo bgelo bgera n mra n mra n mra n m---- bge bge bge bgerad iqrad iqrad iqrad iqcecececeva va va va
da am am am amboboboboben da sweben da sweben da sweben da sweren saren saren saren saxlidxlidxlidxlid----am am am am (nacv. saxlidan)~ (ix. `qarTuli
enis garmatika, 1930 w. gv. 125. _ xazi Cvenia _ a. C.).
amgvari gageba ar marTldeba. sakmarisia movigonoT Semdegi ga-
remoeba: sofl----iTiTiTiT----gan gan gan gan → sofl----idididid----gangangangan → sofl----idididid----anananan...
samive forma ganviTarebis erTs xazze mdebareobs; bolo wevrs
----anananan-iani warmoeba qmnis (soflid----anananan); Tu ----amamamam-iani warmoeba (soflid----
1 varCieT es Zveli gamocema.
w e r i l e b i
308
amamamam) ----anananan-ians (soflid----anananan) davukavSireT, is am ukanasknelisagan
miGebulad unda CavTvaloT (da ara piruku). amitom iKo, rom d. ka-
riyaSvili ambobda: bolo bgera ----n n n n ----m m m m bgerad iqceva da amboben da
sweren, saxlid----amamamam----o.
magram Tu es asea, saxlidaaaammmm, soflidamamamam mas SemdegGa SeiZlebo-
da migveGo, rac saxlidandandandan, soflidandandandan-saxeobas miaGwia movlenis gan-
viTarebam, e. i. isisisistotototorurururuladladladlad saxlidamdamdamdam, soflidam ar Sedam ar Sedam ar Sedam ar SeiZiZiZiZleleleleba usba usba usba us----
wrebwrebwrebwrebdesdesdesdes saxlidandandandan, soflidan dan dan dan -tips, is mas unis mas unis mas unis mas unda moda moda moda mosdevsdevsdevsdevdesdesdesdes....
namdvilad ki ----am am am am ----titititipi gapi gapi gapi gacicicicilelelelebiT ufbiT ufbiT ufbiT ufro ro ro ro aaaaddddre Cndere Cndere Cndere Cndebabababa, , , , vivivivinem nem nem nem
is ----anananan, romlisagan miGebuladac es ----am am am am miaCniaT.
qalaqidamdamdamdam, soflidam dam dam dam da maggvari formebi sporadulad ukve
meCvidmete saukuneSi gvaqvs, meTvrameteSe ki Cveulebrivia; soflid----
anananan, , , , qalaqid----anananan-is tipi ki am xanebSi arsad Cans: igi mecxramete sau-
kunis meore naxevriT TariGdeba saliteraturo qarTulSi. meCvid-
mete-meTvramete saukuneSi ara Tu es mesame safexuri (sofli-ddddanananan)
ara gvaqvs, aramed meore safexuric (sofl-idididid----gangangangan) aqa-iq gvxvdeba.
ase, magaliTad, daviT guramiSvilTan, erTsa da imave teqstSi
sul ori magaliTi gvaqvs am meore safexurisa (arc erTi _ mesami-
sa), ----amamamam ki aTeuls iZleva. Sdr.:
idididid----gangangangan:::: ...rac momeboZa T a v i d g a n bolo jams isev wamerTo... gv. 135,
`daviTiani~, 1931 wl. gamocema al. baramiZisa da sol. ior-
danaSvilis redaqciiT;
...Tavs T a v i d g a n gaufrTxildi, arcad ukuagdo yirSi... gv. 76.
----am am am am imave manZilze:
...ar ZalmiZs a q e d a m daZvris Goneo... `daviTiani~, gv. 110;
...kitri u b i d a m gamcvivda, gulze mamedva cecxlada... iqve, gv.
112;
...romelic kacni qarTvelni q a r T l i d a m gadmogvKolia... iqve,
gv. 129;
...eqvsis wliT winaT Cems ukan q a r T l i d a m wabrZanebulni... iq-
ve, gv. 118;
...ase miama, p i r i d a m gavKare KurZnis marcvali... iqve, gv. 115;
...c i x i d a m TeTri alami gaSales, gardmohkidesa... iqve, gv. 122.
...rac me i q i d a m momesmis, Tqven CemgniT mogesmineba... iqve, gv.
126;
...veGarcad waval a q i d a m... iqve, gv. 128;
...gamoqobil k l d i d a m wamosuls... Sexvden... (saTauria) iqve, gv. 108;
erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi
309
...tK v e o b i d a m gamosvlis dros... iqve, gv. 145;
...Sto maiwoda z e i d a m qvemdi... iqve, gv. 146;
...rogorc S o r i d a m stvirTa ƒma esma... iqve, gv. 308.
amave masalaSi ramdenimeJer vxvdebiT ----iTiTiTiT----gan gan gan gan tips (pirveli sa-
fexuri!) da oriode SemTxvevaSi uTandebulo moqmedebiTsac:
----iTiTiTiT----gangangangan _ Tandebuliani moqmedebiTi kiTxvaze _ saidan?
...viTa smoda p i r v e l i T g a n... daviTiani, gv. 128;
...m a G l i T g a n naxa, sirbiliT kaci kibeze axtoda... iqve, gv. 55;
...cxvari garekes y a l i T g a n velad... iqve, gv. 250;
...ra axla ican sawuTro d a s a b a m i T g a n mbrunavi... iqve, gv.
130;
...aravin uwKis m u n i T g a n cocxali vin iƒsnebao... iqve, gv. 140.
----iT iT iT iT (=idan)_ uTandebulo moqmedebiTi kiTxvaze _ saidan?
...iKvnen mosasvlel SoriTa (=Soridan)... gv. 84;
...mefe rom gaGmiT (=gaGmidan) wabrZanda... gv. 125;
...maGliT daswiva (=maGlidan daswia)... gv. 145.
am magaliTebidan Cans, rom sami tipidan: sofliT-gan → sof-
lid-gan → soflid-an _ daviT guramiSvilisaTvis srulebiT ucxoa
mesame (soflid----anananan), iSviaTia meore (soflid----gangangangan: oriode SemTxve-
va!); am ukanasknelTan SedarebiT metia pirveli (sofliT-gan). erTi
sitKviT, ara Tu mesame tipi, romelic ganviTarebis mesame safexurs
gviCvenebs, ar aris mocemuli, aramed meore, Sua, safexuric ki ar
aris gavlili, _ igi mxolod iwKeba: gggg-s zegavleniT TTTT TiTo oro-
la SemTxvevaSi qceulia d d d d bgerad... amave dros uxvadaa ----am am am am tipis
(qarTlidamamamam, ubidamamamam cixidamamamam, kldidamamamam...), romlis misaGebad, akad.
n. marisa da d. kariyaSvilis azriT, ----an an an an tipi iKo sayiro (qarTli-
dan º → qarTlidam, kldidan º → kldidam...).
d. guramiSvilis zemoT moKvanili magaliTebi da meTvramete
saukunis sxva ZeglebSi arsebuli mdgomareoba cxadKofs, rom ----am am am am
tipi (qarTlidamamamam, soflidamamamam) ar aris miGebuli ----an an an an tipisagan (qar-
Tlidanananan, soflidanananan): pirveli istoriulad uswrebs meores. da es
niSnavs, rom ----am am am am tipi sxva warmoSobisaa.
imave d. guramiSvilTan moipoeba ----ame ame ame ame varianti amamamam-is parale-
lurad:
...T e r g i d a m e solaGs wavel, s o l a G i d a m aStarxansa... da-
viTiani, gv. 117.
w e r i l e b i
310
...me momiTxres m a n d e d a m e _ axla adeq, sxvagan wadi... iqve, gv.
144.
es ar aris d. guramiSvilis enis individualuri Tavisebureba:
meTvramete da meCvidmete saukunis sxva ZeglebSic meordeba es: m a -
m u l i d a m e (=mamulidan):
`...erTi didaT xelmokle da uilaJo gaxlavar. ramTvenis Cemis m a -
m u l i d a m e gardmovardnili aqamdiT qiziKs gaxldi
xmelsa da uwKlos alags~... (arza erekle meoris saxelze,
1772 w. _ ix. `saqarTvelos siZveleni, t. I, gv. 144).
i s p a a n i d a m e (=ispaanidan).
`...maSin Sen da paatas tusiSvils piroba gqondaT, TavgardadebiT
gardmo(gv)KeviT i s p a a n i d a m e manamdin Kandaars Cavi-
dodiT~... (wKalobis wigni Teimuraz meorisa gurgeniZeebi-
sadmi, 1740 w. _ ix. `saqarTv. siZveleni~, t. III, gv. 454).1
t a x t i d a m e (=taxtidan)
`t a x t i d a m e Camoagdo, waiKuana ƒorcTa mcoxrad~... (feSangi:
Sahnavaziani, g. leoniZisa da s. iordanaSvilis redaqciiT,
1936, gv. 56, xana 309).
----am am am am daboloebis adgili am magaliTebSi daiyira ----ameameameame-m. amiT
----am am am am daSorda ----anananan-s: ----aneaneaneane s a l i t e r a t u r o q a r T u l m a arc
meCvidmete-meTvramete saukuneSi icoda da arc sxva dros _ manamdi
Tu mis Semdeg.
saidan modis es ----ameameameame???? amaze garkveul pasuxs iZleva Semdegi
magaliTebi:
a q a d a G m e (=aqedan):
...daviTis Zev, daviT miƒsen a q a d a G m e o... daviTiani, gv. 111.
q e J a o d a G m e (=qeJaodan e. i. taxtrevanidan):
...q e J a o d a G m e gardaxda, etli daagdo mzeman da... Teimuraz I,
leilmaJnuniani, al. baramiZisa da g. Jakobias redaqciiT,
tfil. 1934, gv. 34.
b o r k i l i d a G m e (=borkilidan):
...b o r k i l i d a G m e aexsna ig KovlTa saqebaria: iqve, gv. 127 (wa-
meba qeTevan dedoflisa).
1 amave dokumentSi gvaqvs: sagridamamamam... daGistnidamamamam..., erTic ----idganidganidganidgan::::
ganxorcielebidganidganidganidgan...
erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi
311
t a x t i d a G m e (=taxtidan):
...t a x t i d a G m e Camovarda Caiƒada ficxlav mƒarsa... Sah-names
qarTuli versiebi, i. abulaZis redaqciiT, tfil. 1916 w.
gv. 102, xana 339.
c x e n i d a G m e (=cxenidan):
...ra nariman fridon naxa, c x e n i d a G m e Camovida... iqve, gv. 35,
xana 108.
z G v i d a G m e (=zGvidan):
...mozida, gamoiKuana z G v i d a G m e kidev mTelia... iqve, gv. 141, xa-
na 475.
n a T l i d a G m e (=naTlidan):
...Sors mouareT, mivediT, SemovadegiT gareo,
miT n a T l i d a G m e gamoƒda ƒma, Cveni moubareo... `vefxistKao-
sani~, i. abulaZis gamocema (1926 w.), xana 1087.
n a v i d a G m e (=navidan):
...miT n a v i d a G m e maT rome gardmosves kidobaniTa
ahƒades, qali garmdoƒda ucxoTa raTme taniTa... iqve, xana 994.
m u n i d a G m e (=munidan, iqidan):
...vinca gwaddes, qmrad SeirTe, samefoTa epatrone,
m u n i d a G m e gvmsaxurebdi, Tavi Seni dagvamone... iqve, xana 1416.
Zeglebi warmogvidgenen amave gaformebis meore variantsac,
romlisaganc ----daGmedaGmedaGmedaGme unda momdinareobdes; esaa daGma daGma daGma daGma (º daGmandaGmandaGmandaGman):
t a x t i d a G m a (=taxtidan):
t a x t i d a G m a Camovarda, saKeloni gardixivna... Sah-names qarTu-
li versiebi, gv. 125, xana 419.
s p i l o d a G m a n1 (=spilodan):
s p i l o d a G m a n Camoagdo da Seukra magra ƒeli... iqve, gv. 123,
xana 408.
c x e n i d a G m e (cxenidan):
...c x e n i d a G m a Camoiyra, daexeTqa, daemKara... iqve, gv. 105, xana
348.
s a m a n d i d a G m a (=samandidan, saomari cxenidan):
1 redaqtori miuTiTebs variantze: s p i l o d a G m a, xelnaweridan
#1505.
w e r i l e b i
312
...s a m a n d i d a G m a Camoƒda, mefes SehKaris salami... iqve, gv. 87,
xana 284.
c i x i d a G m a (=cixidan):
...c i x i d a G m a gamouƒdes, erTmanerTsa Seutivnes... iqve, gv. 167,
xana 560.
redaqtori miuTiTebs varintze xelnaw. #1505: c x e n i -
d a G m e.
t K i d a G m a (=tKidan):
...damaluliKunes, gamoZvres t K i d a G m a , viTa melia... iqve, gv.
151, xana 509.
Z i r i d a G m a n (=Ziridan):
...Z i r i d a G m a n cixes miva, esma omisa mZebnelsa... iqve.
i q i d a G m a n... a q a d a G m a n (=iqidan... aqedan):
...ra baraman dainaxa, i q i d a G m a n momarTa man,
viT piloni SeiZgernes, a q a d a G m a n mimarTa man... iqve, gv. 526,
xana 1932.
q i S v a d i d a G m a n (varianti xelnaw. #1501: qiSvadidaGma):
...q i S v a d i d a G m a JaSuSni gaZvres marT, viTa melia... iqve, gv.
133, xana 445.
a r e T a d a G m a n (varianti xelnaw. #1505: haerTadaGma):
...Subisa, ƒlmisa nalewi a r e T a d a G m a n cvioda... iqve, gv. 161,
xana 541.
es magaliTi sxva mxrivac sainteresoa: aq Zveleburi nnnn----//// TTTT-iani
mravlobiTis moqmedebiTi brunvaa warmodgenili (Tu teqstSi Se-
cToma araa).
m T i d a G m a , s i d a G m a , G v T i d a G m a , m z i d a G m a
(=mTidan, saidan, `GvTidan~, mzidan):
...narimans esma ambavi: `fridon mosula m T i d a G m a!~
ikiTxavs: `visi gvaria anu gamoCnda s i d a G m a?!~
hkadres: `afTionis Zea, safarveli aqus G v T i d a G m a,
da Tquenca gmarTebs naxva misi, kaci gagzavneT m z i d a G m a!~ iqve,
gv. 33, xana 104.
z e d a d a G m a n (=zemodan, zevidan):
...Cemni Kmani z e d a d a G m a n Caeparnes, viTa freniT
daevayrnes, ar mihKides, Savni vnaxen metad wKeniT! `vefxistKaosa-
ni~ i. abulaZis gamocema (1926 w.), xana 997.
erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi
313
t K u e o b i d a G m a n (=tKveobidan):
...moxeda mowKalebaman G½Tisaman da movida mefeT-mefe batoni suimi-
on t K u e o b i d a G m a n... itriis eklesiis guJari (1578-
1600 w.): saqarTvelos siZveleni, t. III, gv. 126.
K a e n i d a G m a (=Kaenidan):
...me bednieris K a e n i d a G m a n wamovelo da Cems mamulSi move-
lo... ekuTvnis 1620 w.: saqarTvel. siZveleni, t. II, gv. 58.
l o r i d a G m a (=loridan):
...odes bednierT ƒelmwifeTa papa-mamaTa CuenTa papa Tqueni da mama
Tqueni l o r i d a G m a aeKara da somxeTs gardmoesxa...
rostom mefis sigeli, eJubisSvilis dondarasTvis boZebu-
li (1651 w.): saqarTvel. siZveleni, t. III, gv. 2.
Teimuraz pirvelis `qeTevan dedoflis wamebaSi~ gvxvdeba:
k a r i d a G m (=karidan):
mxedarT xeli hkres, gaagdes k a r i d a G m TavSiSvelia... ix. Txzu-
lebaTa krebuli, al. baramiZisa da g. Jakobias redaqciiT,
gv. 133.
etKoba aq es sitKva Sekvecilia leqsis sayiroebisaTvis: SeiZ-
leboda KofiliKo `k a r i d a G m e~ an `k a r i d a G m a~.
SeiZleboda kidev mogveKvana magaliTebi, magram, vfiqrobT, es
araa sayiro. zemoT naCvenebi magaliTebi ekuTvnis XIII-XVIII saukune-
ebs.
am magaliTebis safuZvelze ----amamamam-is warsuli aseT saxes iGebs:
----am am am am ← ame ame ame ame ← ( ( ( (dddd))))aGme aGme aGme aGme º d d d d((((aGmaaGmaaGmaaGma)))); ; ; ; ukanaskneli zogJer dairTavs nnnn-s:
----daGmandaGmandaGmandaGman; ; ; ; sofsofsofsoflilililidam dam dam dam ← sof sof sof soflilililidadadadame me me me ← sof sof sof soflilililidaGme daGme daGme daGme º sof sof sof soflilililidaGmadaGmadaGmadaGma....
maSasadame: moqmedebiTs brunvas darTvia `daGma~; mis zegavle-
niT moqmedebiTi brunvis daboloebis ----T T T T dakargulia (nakleb safiq-
rebelia, rom dddd-s gaemjGerebinos winamavali ----TTTT da Semdeg TiTon
dakarguliKos); Tandebulad qceul daGmadaGmadaGmadaGma-sac TandaTanobiT ecvle-
boda saxe, sanam is ----damdamdamdam nawilakamdis ar dailia; Tandebuli Se-
duGda saxelis formasTan, cvala isic, icvala TviTonac; arsebiTad
es imgvarive procesia, rogorsac ----gangangangan Tandebulis darTvisas hqonda
adgili, oGond aq Tandebulma meti cvlileba ganicada.1
1 SeiZleboda kacs efiqra _ es `daGma~ naTesaobiTs brunvas daerToo,
magram es SesaZlebloba unda gamoiricxos: naTesaobiTis ----is is is is daboloebas SeuZlebelia ----s s s s zoggan mainc ar Seenexa, dddd-s mezobloba s s s s bgerisaTvis savsebiT asatania.
w e r i l e b i
314
rogor gaxda SesaZlebeli - d a G m e º - d a m e migveGo - d a G m a -
sagan? safiqrebelia, imave gziT, rogoradac gakeTda k i d e m e ,
m a g r a m e , romelTac vxvdebiT imave epoqis ZeglebSi (...m a g r a -
m e mokiTxuli vqeniT... saqarTv. siZveleni, t. I, gv. 127, ekuTvn.
1706 w. ...k i d e m e saxareba stambisa erTi... saqarTv. siZveleni, t.
III, gv. 483, 1712 wl. mzisTvis wigni)...
ramdenad gamosadegi unda KofiliKo daSorebiTi mniSvnelobis
gadmosacemad (kiTxvaze: saidan?) `daGma~-? amas erTgvarad gasagebs
xdis `waGma~- sitKvis xmareba gamoTqmaSi: ...vin ginda vin iKuneT da
anu d G e i s w a G m a iqnebodeT, merme Tqvenc asre dauTaveT...
(saqarTv. siZvel. t. II, gv. 27, ekuTvn. 1608 w.): `dGeis waGma~ =
dGeis iqiT, dGeidan... `daGma~-sac xom daaxloebiT amgvarive rolis
Sesruleba uxdeba...
davaskvnaT: 1. s o f l i d a m ar aris s o f l i d a n -is fone-
tikuri varianti; aq sxvadasxva Tandebuli erTvis saxels; ukanas-
knel SemTxvevaSi (soflidan) _ gangangangan---- Tandebuli, pirvel SemTxvevaSi
(soflidam) _ damdamdamdam---- Tandebuli.
2. ----damdamdamdam Tandebuli miGebulia daGmadaGmadaGmadaGma---- zmnisarTisagan; am uka-
nasknelma gamartivebis procesSi gaiara ramdenime safexuri: daGma daGma daGma daGma º
daGme daGme daGme daGme → da da da dame me me me (º dama) → dam dam dam dam. . . . Kvela es safexuri istoriulad das-
turdeba mecamete saukunidan meTvrametemdis (CaricxviT): ukve me-
Cvidmete saukuneSi SesaZlebelia ----damdamdamdam-i Segvxvdes daGma daGma daGma daGma º daGmedaGmedaGmedaGme-s
adgilas da, piruku, meTvramete saukuneSic aqa-iq kidev amotivtiv-
deba GGGG-iani saxe (daGme), Tumca gabatonebuli variantia ----damdamdamdam....
3. ----gan gan gan gan Tandebuli Zv. qarTulidan moKveba saliteraturo
enas, ----dam dam dam dam ki e. w. saSualo qarTulSi Kalibdeba da iqidan gadmo-
dis axals qarTulSi. e. w. saSualo qarTulSi da Semdeg axals
qarTulSi es ori Tandebuli paralelurad ixmareba; Tavdapirve-
lad maT Soris mniSvnelovani garegnuli sxvaobaa; Sdr. meCvidmete
saukunis: m T i d a G m a , erTis mxriT, da m T i T g a n (m T i d -
g a n _ iSviaTad!), meore mxriT. mecxramete saukuneSi, mas Semdeg
rac ----gangangangan---- Tandebuli kargavs gggg-s (mTid-gangangangan → mTid-anananan), moqmedebiTs
brunvasTan es ori Tandebuli mxolod erTi bgeriT gairCeva:
m T i d - a n, s o f l i d - a n _ m T i - d a m, s o f l i - d a m...
meoce saukunis saliteraturo qarTulSi ganmtkicda `mTid-an,
soflid-an~ warmoeba, ----damdamdamdam Tandebuliani moqmedebiTi TiTqmis aGar
ixmareba miuxedavad imisa, rom mecxramete saukunis sivrceze is ix-
mareboda upiratesad.
erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi
315
4. qarTulSi ar arsebobs ----dandandandan Tandebuli (soflid-anananan _ aq
saxecvlili ----gan gan gan gan gvaqvs), magram aris ----dam dam dam dam Tandebuli (sofli-damdamdamdam).
am ukanasknelis vinaoba sainteresoa ara marto qarTuli enis
istoriisaTvis, aramed z o g a d i e n a T m e c n i e r e b i s Tval-
sazrisisTac: s o f l i d a m iTvleboda s o f l i d a n -is parale-
lur formad, am ukanasknelisagan miGebulad; TiTqos Kvelaferi
amis sasargeblod laparakobda: gansxvaveba mxolod erTs bgeraSi
iKo; m m m m _ _ _ _ nnnn fonetikurad erTmaneTTan axlos dganan. TiTqos Kvela-
ze martivi iKo maTi SenacvlebiT agvexsna am ori formis arseboba,
da mainc es umartivesi axsna swori ar aGmoCnda. gamoirkva, rom am-
jamad erTmaneTTan axlos mdgomni, erTmaneTis msgavsni, warsulSi
sruliad gansxvavebulni iKvnen: msgavseba mermindeli aGmoCnda...
zogadi enaTmecnierebis cnobili debulebaa: odesGac msgavodesGac msgavodesGac msgavodesGac msgavsisisisi, , , , ererererTnaTnaTnaTnaiiiiri mori mori mori monanananacecececememememebi drobi drobi drobi droTa viTa viTa viTa viTaTaTaTarerererebabababaSi SeSi SeSi SeSi SeiZiZiZiZleleleleba arba arba arba arsesesesebibibibiTad icTad icTad icTad icvavavava----loslosloslos, , , , gangangangansxvasxvasxvasxvavevevevebubububuli aGmoli aGmoli aGmoli aGmoCndes Cndes Cndes Cndes da piruku: ararararsesesesebibibibiTad ganTad ganTad ganTad gansxvasxvasxvasxvavevevevebubububu----li moli moli moli monanananacecececememememebi drobi drobi drobi droTa viTa viTa viTa viTaTaTaTarerererebabababaSi SeSi SeSi SeSi SeiZiZiZiZleleleleba ba ba ba ererererTmaTmaTmaTmaneTs daneTs daneTs daneTs daememememsgavsgavsgavsgavsos sos sos sos (pirveli ufro xSiria, meore _ ise ara).
Cveni SemTxveva am ukanaskneli debulebis mSvenier ilustraci-
as warmoadgens. amasTan, Cveni Tandebulis magaliTze erTxel kidev
dasturdeba debuleba: sadac movlenis istoria garkveuli ar aris,
iq swori analizi SemTxveviT Tu miiGeba.
w e r i l e b i
316
V. ОБ ОДНОМ НЕИЗВЕСТНОМ ПОСЛЕЛОГЕ В ГРУЗИНСКОМ ЯЗЫКЕ
(РЕЗЮМЕ)
В грузинском языке послелог -gan -gan сочетается с родительным паде-
жом (на вопросы: от кого? из чего?) и с творительным падежом (на вопрос: откуда?). В последнем случае определенные фонетические изменения претер-певают, как окончание творительного падежа, так и сам послелог: qalaqiT-
gan qÀalaqÀiTÀ-gan → qalaqid-gan qÀalaqÀid-gan → qalaqid-an qÀalaqÀid-an _ "из
города". В новогрузинском литературном языке, а также в говорах Вост. Грузии
имеется параллельное образование qalaqid-am qÀalaqÀid-am "из города"; в
специальной литературе оно считается полученной из qalaqidan qÀalaqÀidan в
результате замены конечного nnnn n носовым же mmmm m. Но, прослеживая историю обоих образований, находим, что тип qalaqidammmm qÀalaqÀidam исторически
предшествует типу qalaqidannnn qÀalaqÀidan, причем выясняется, что qalaqidam
qÀalaqÀidam восходит к qalaqidaGma (qalaqiT-daGma) qÀalaqÀidaGma (qÀalaqÀi-
TÀ-daGma), причем посредствующими звеньями служат qalaqidama º
qalaqidame º qalaqidaGme qÀalaqÀidama º qÀalaqÀidame º qÀalaqÀidaGme. _
Таким образом, образование типа qalaqidam qÀalaqÀidam ← qalaqidama (º
qalaqidame) qÀalaqÀidama (qÀalaqÀidame) ← qalaqidaGma (º qalaqidaGme)
qÀalaqÀidaGma (º qÀalaqÀidaGme)... Все эти ступени развития засвидетельствова-
ны в памятниках грузинской письменности XIII-XVIII веков. Наш случай представляет прекрасную иллюстрацию известного поло-
жения общей лингвистики, согласно которой различные по происхождению явления (qalaqiT-gan qÀalaqÀiTÀ-gan и qalaqiT-daGma qÀalaqÀitÀ-daGma) в про-
цессе развития могут уподобиться до полного совпадения и что без уяснения истории лингвистического факта его правильная квалификация является де-лом случая.
erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi
317
V. A PROPOS D'UN POSTPOSITION INKONNU DANS LA LANGUE GÉORGIENNE
(RÉSUMÉ)
Dans la langue géorgienne le postposition -gan -gan s'assimile avec le génitif
aux questions: "de quoi", "de qui"? et avec l'instrumental (à la question "d'où). Dans ce dernier cas la désinence de l'instrumental, ainsi que le postposition
même, sont sujets à des changements phonétiques bien déterminés: qalaqiT-gan
qÀalaqÀiTÀ-gan → qalaqid-gan qÀalaqÀid-gan → qalaqid-an qÀalaqÀid-an "de la
ville". Dans la nouvelle langue litéraire géorgienne, ainsi que dans les parlers de la
Géorgie Orientale une formation parallèle se retrouve: qalaqidammmm qÀalaqÀidam "de
la ville". Il est établi dans la littérature spéciale que la formation du type qalaqidammmm
qÀalaqÀidam à été résultat de la subsitution de l' nnnn n final par la nasale mmmm m.
Mai, si nous étudions attentivement l'histoire des deux formations, nous trouverons que le type qalaqidammmm précéde celui de qalaqidannnn (au point de vue
historique); en même temps on voit que qalaqidam remonte verbs qalaqidaGma
(qalaqiT-daGma) qÀalaqÀidaGma (qÀalaqÀiTÀdaGma), qalaqidama º qalaqidame º
qalaqidaGme qÀalaqÀidama º qÀalaqÀidame º qÀalaqÀidaGme.
De là, la formation du type qalaqidam qÀalaqÀidam _ qalaqidama º
qalaqidame qÀalaqÀidama º qÀalaqÀidame ← qÀalaqÀidaGma º qÀalaqÀidaGme)...
Tous ces degrés de développement sont confirmés dans les textes des manu-scrits géorgiens (depuis le XIII jusqu'au XVIII suècle).
Notre cas représente le tableau exact de la thèse bien cunnue dans la linguis-tique générale, d'après laquelle les phénomènes d'origine differéntes (qalaqiT-gan
qÀalaqÀiTÀ-gan et qalaqiT-daGma qÀalaqÀiTÀ-daGma) peuvent s'assimiler jusqu'a une
identification complète dans l'évolution de leur développement.
VVVVIIII. . . . ssss---- bgeris dasusteba qiziKurSi bgeris dasusteba qiziKurSi bgeris dasusteba qiziKurSi bgeris dasusteba qiziKurSi
werilSi `gare-kaxeTi dialeqtologiurad~ Cven vambobT: `vvvvi-
niT aGniSnul bgerebs garda gare-kaxuris Taviseburebebs ssssanis, Tu
SeiZleba iTqvas, mTeli enobrivi frontis gaswvriv dasusteba gan-
sazGvravs; igi Tavs iCens: 1. fuZiseul elementebSi upiratesad zo-
gierT TanxmovanTa win _ TTTTanis, ttttaris win (nawilobriv kkkkanis, pppparis
winac); 2. morfologiur elementebSi; saxeldobr: brunebaSi _ na-
TesaobiTsa da micemiTSi (mxol., mravl.); uGvlilebaSi _ roca mas
win Tanxmovani miuZGvis da zogJer maSinac, roca win xmovani mi-
uZGvis. am dasustebis ori safexuri SeiZleba iqnes gansxvavebuli:
zoggan igi �es saxiT (odnavi aspiraciiT) aris Senaxuli, zoggan ki
nulamdi Camosula, ukvalod gamqrala; akustikurad Kovels SemTxve-
vaSi misi SemCneva ar xerxdeba~ (ix. krebuli `arili~ 1925 w., gv.
65-66).
faqtebi, romelTac vemKarebodiT am msJelobis dros, aseTi sa-
xisa iKo: ko�tafe (gorakis saxelia sagareJos maxloblad; unda
iKos: kostafe), �tumari, �tancia, o�tati, kombo�to, su�ti,
da�turi, qri�tiani, do�toGli, ne�tora, Cu�ti, manife�ti _ aq s s s s
����-ed aris qceuli. magaliTebSi, rogoricaa: tro� (-stro�), tuma-
ri, trajniki, taqani, kami, piCka, kviriTavi _ s s s s srulebiT ikargeba.
imave werilSi gaTvaliswinebulia ssss-s dasusteba naTesaobiTsa da
micemiTSi, rogorc Tanxmovnis, ise xmovnis Semdeg, agreTve zmnebSi-
ac: aGniSnulia, Tu sad, ra pirobebSi unda KofiliKo ufro advi-
li procesis dawKeba da rogor SeiZleboda warmogvedgina misi vi-
Tareba... zmnebis Sesaxeb, kerZod, naTqvamia: `ssss-anis saerTod dasus-
tebis Sedegad unda miviCnioT iseTi formebis arseboba, rogorcaa
hKav, aqv (º aq), gav, ara uSav, miTqom, Saubam; aq TiTqmis Kvelgan
Tanxmovnis Semdeg ikargeba ssss-ani; magram gacilebiT ufro damaxasia-
Tebelia da ssss-anis momavali viTarebisaTvis sagulisxmo ramdenime
SemTxveva ssss-anis dakargvisa xmovnis Semdeg zmnebSi: aZoebde (=aZoeb-
des), gaafuye (=gaafuyes), gadauwKvite (=gadauwKvites), Sayamo�
(=Sayamos). safiqrebelia, amitomac, rom ssss-anis dasusteba gare-ka-
s- bgeris dasusteba qiziKurSi
319
xurSi momavalSi ufro farTo xasiaTs miiGebs~ (iqve, gv. 68-69).
gvefiqreboda, rom ssss-anis dasusteba wminda fonetikuri xasia-
Tisa iKo da, maSasadame, mosalodneli iKo, rom igi daiwKeboda uf-
ro xelsaKrel pirobebSi TanxmovnebTan, xmovnebis Semdeg misi da-
susteba ki SemdegSiGa iCenda Tavs... amitomac zmnaSi xmovnis Semdeg
ssss-is dakargvis oriode SemTxveva gansakuTrebiT saKuradGebod gveC-
veneboda; masSi vxedavdiT procesis Kvelaze Sors wasvlis nimuSs.
qiziKuris is mcireodeni masala (sul 50 gv. rveulis forma-
tisa), romelic Cvenis TxovniT Caweril iqna saxelmwifo universi-
tetis stud. margo iaSvilis mier da sakmao zedmiwevnilobiT
gadmogvcems qiziKuri metKvelebis Taviseburebebs, didad sagulis-
xmoa, rogorc morfologiuri da sintaqsuri, ise fonetikuri mo-
vlenebis gasaTvaliswineblad.
kerZod, ssss bgeris dasustebis procesi aq Sors aris wasuli.
Tu gare-kaxurSi xmovnebis Semdeg ssss-s dasusteba-dakargvis TiTo-
orola SemTxvevebi gvxvdeboda ( sul 4 magaliTi 200 gv. masalaSi),
aq saamiso magaliTebs masobrivi xasiaTi aqvs.
ssss dasustebas gvaZlevs brunebis procesSi (brunvis niSani na-
TesaobiTsa da micemiTSi) da uGvlilebaSic (mesame piris subieqtis
niSani mxoloobiTsa Tu mravlobiTSi: kavSirebiTs pirvelSi, aoris-
tSi, kavSirebiTs meoreSi...).
Jer brubrubrubrunenenenebibibibidandandandan moviKvanoT magaliTebi:1
nanananaTeTeTeTesasasasaoooobibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunvis s susvis s susvis s susvis s sustdetdetdetdebabababa da � da � da � da �----s gvaZs gvaZs gvaZs gvaZlevs an sul levs an sul levs an sul levs an sul
ikarikarikarikargegegegebabababa:::: im qali�Tvin gadaxtebian... uTxra giorgis: imi�Tvin iGupebi-
an... Tu imi� GviZl mamitan... Cvenze Svild-isari� msrolavi xo ara-
vin ario... imiTvi� Tormeti weliwadi ari... miadga devebi� saxl...
giorgi� dedam uTxra devsa... im vaSli yamaze qalic daorsulda...
devi deda banidam avida... wamoida wKli pira�... daadga Tavi Zmi�
gza�... mividnen simamri saxlTan...
mimimimicecececemiTs brunmiTs brunmiTs brunmiTs brunvavavavaSi Si Si Si ----i ikari ikari ikari ikargegegegeba ba ba ba Tanxmovnis Semdeg:
maavlo piri vaSl (=vaSls) da miutana qal (=qals)... memre da-
uZaxa Tavis mosamsaxureeb (=mosamsaxureebs)... mecxvare salamuriT
cxvar (=cxvars) aZuebda... ma�klams irem, mSvel (=irems, mSvels)... me-
mre dev (=devs) mo�yra cxra Tavi... gawbilebuli deda verafer ve-
1 radganac teqstebi gamoqveKnebuli ar aris, magaliTebis meti wili mog-
vKavs.
w e r i l e b i
320
ra� ebneba... gaukra feƒebi mSvel (=mSvels)... Sen col (=cols) Ti-
Ton �kiTxe�...
mimimimicecececemiTs brunmiTs brunmiTs brunmiTs brunvavavavaSi Si Si Si ----s suss suss suss sustdetdetdetdeba �ba �ba �ba �-d _ xmovnebis Semdeg:
daadga im gza� (=gzas)... is rqa� (=rqas) gadiqnevs... goSparebic
mi�deven wKli pira� (=wKlis piras)... me waval da am wonisa� da am
zomisa� myedel gavakeTebineb (=am wonisas da am zomisas myedels ga-
vakeTebineb)... oh, Cem Zma� (=Zmas) ga�yirebiao... magis dakvla� ra�
(=dakvlas ras) gama�rCebio... Kvela� (=Kvelas) da�yra Tavebi... piro-
ba ima� (=imas) igeTi aq... ra� (=ras) iGupebian es biyebio... ima�
(-imas) ki emgvanebao... im xemwife� (=xelmwifes) egona... im Game� (=im
Games) ro davweq... erT dGe� (=dGes) wavida sanadirod. am dro�
(=dros) kidec wamoavlo (piri)... am dro� giorgim fuli mi�ca...
zmnis uGvlizmnis uGvlizmnis uGvlizmnis uGvlilelelelebabababaSi Si Si Si ----s s s s sustdeba eeee, , , , aaaa, , , , oooo xmovnebis Semdeg da
����-s saxes iGebs:
imaTac dakle�, dasisxle�, da xemwife� muutane� (=dakles, da-
sisxles da xelmwifes miutanes)... im qal gaanebe� (=qals gaanebes)
Tavi... gamozide�, gadaKare� wKalSi... samTav a�wive� qvabi (=qvabis)
safarobeli da daxure� zed... daKadaGe� oTxsav mƒare�, aiGe� da
wKalSi gadaagde� ii qvabi... im dro� goSparebma Tqve�... wKalSi Ca-
agde� Cveni patroni... im Gorma da im iremma uTxre�... daiwKe� goS-
parebma Kefa... upasuxe� TavianT anbavi... ro gavizarde, maSin mi-
Txre� Seni saqme... meexvivnen erTmaneT, dakocne�... icxovre� orTav
Zmurad... maSin Caagde� beberi cecxlSi da dawve�... Sua Gamemdi is-
xdnen da ilaparake�... uTxre� im sovdagars... erT uGrav tKeSi mi-
vidnen, iq daisvene�... gamocvivdnen Karaulebi, a�wive� da wamaiKvane�
Tavi colTan... daiyire� faitoni... dasxdnen da iqeife�...
leqsebSiac sustdeba ----ssss::::
samJer wamiKvane� cimbir, vai dedi-Cemi GmerTsa...
meti xani ar gavida, a�texe� Tofi ƒmani...
Camolewe� stekloebi, nametnav saxlis kari...
gaige� qarTli Svilebma, gaqra Grubeli cazea...
avstria gaanadgure�, qvac aGar ari qvazea...
polki, samasi aTasi wama�Kvane� Javrzeo...
Tavze daxure� CaCqani, ganJa1 welze SaartKesa...
1 xanJali.
s- bgeris dasusteba qiziKurSi
321
erTi amasac moartKe�, am oxer (?) mimino cxensa...
erTi xeli (?) ro atire�, sanTeliviT Camolxvesa...
zeviT zmna Kvelgan aoristSi (namKo wKvetilSi) iKo; kavSire-
biT II-Siac gveqneba analogiuri magaliTebi:
unda ro wavide� da aGar eTmoba... aq igeTi cixe-qalaqi gakeT-
de�, ro Cemi qmri sofeli me meKmoso... maTxovri Svili ro gada-
xte�, ima� unda mi�ce� is qali (=maTxovris Svili ro gadaxtes, imas
unda misces is qali)... exla... ro gagviyirde�, rogo uSveloT Cven
erTmaneTo.. giorgi Kazari mogikvde�... ro movide�, uTxar...
aaaa-s Semdeg sustdeba ----ssss (awmKo, kavSirebiTi II): im xemwife�
wKalSi udga� saxli... es axaloxi... ecva� (=ecvas) aTi weliwadi...
s s s s sustdeba oooo-s Semdeg (isev kavSirebiTi II):
Cemze meti vin unda iKo� (=iKos)... an unda iKo� mTavari an
diakvani... bebers ki unda im qalis Zma daGupo�... vinc ginda bevri
ewvalo�, ver mava Svidi welia... Tu ver gavgzavni cimbirsa, dGe da-
ilio� (=dailios) Cemia...
calke aGniSvnis Girsia Semdegi ori magaliTi:
aq daudgebi, ro Cemi patroni aram g a a f u y o � (=gaafuyo-
so)... maSin xemwifem (daiZaxa): giorgi siZe� g a u m a r J o � o (=gi-
orgi siZes gaumarJoso)... aq sxvaTa sitKvis ----o o o o mosdevs ssss-s monacvle
����-s; xmovnis win Cveulebrivad aGdgeba xolme dakarguli bgera; ssss----
bgeras esec ar Svelis, imdenad mkvidria is cvlileba, romelsac
adgili hqonda.
am mxriv metad simptomaturia iseTi SemTxvevebi, sadac ssss ad-
gils uTmobs ����-s iiii-s Semdeg: is is is is → i� i� i� i�... axali kompleqsi ----i� i� i� i� fone-
tikurad Kvelaze nakleb sasicocxloa: ors monaTesave bgeras TiT-
qos erTad gaZleba uyirs. amas unda gaemagrebina ssss-s poziciebi. mag-
ram aseTs pirobebSiac ----ssss ver Zlebs, ����-d iqceva: giorgi iqidam mo-
dis, devsagani aqidan midi� (=midis)...
ssss-s dasusteba marto brunebisa da uGvlilebis formantebs ki
ar exeba: fonetikuri procesisaTvis es ucnauric iqneboda. uformo
sitKvebSiac moipoveba ssss-s dasustebis magaliTebi, ro� (=ros), ro-
de� (=rodes): memre qvabSi rode� CaJda, maSin uTxra... Seni Tavi
ro� wKalSi gedeegdoT...
amgvarad, qiziKurSi s s s s sustdeba da ����-Ti icvleba anda srule-
biT ikargeba: ���� enacvleba bolokidur ssss-s xmovnebis Semdeg (agreTve
----TTTT da ----tttt-s win); bolokiduri ----s s s s ikargeba Tanxmovnebis Semdeg, zog-
Jer xmovnebis Semdegac.
w e r i l e b i
322
ssss---- bgeris dasusteba-dakargvis procesi Tavisi bunebiT igivea,
rac gare-kaxurSi gvqonda, oGond es procesi gacilebiT ufro
Sors aris wasuli, vinem gare-kaxurSi. r a s a c g a r e - k a x u r i -
s a T v i s v v a r a u d o b d i T ssss ---- b g e r i s d a s u s t e b i s
x a z i T m o m a v l i s a T v i s, i s u k v e m o m x d a r i f a q -
t i a q i z i K u r i s a T v i s. am ukanasknelSi ssss- bgeris dasuteba,
Cans, ufro adre daiwKo da amitom ufro Sorsac wavida. ssss---- bgeris
dasusteba gare-kaxuris garda qarTlurSiac iCens Tavs; proproproprocecececesis sis sis sis kekekekera ki aGmora ki aGmora ki aGmora ki aGmosavsavsavsavleleleleTiT TiT TiT TiT _ _ _ _ qiqiqiqiziKSi ziKSi ziKSi ziKSi _ _ _ _ ununununda vida vida vida vivavavavararararauuuudoTdoTdoTdoT....
meti TvalsaCinoebisaTvis vurTavT erT-erT im teqstTagans,
romelic gamoKenebuli iKo ssss-s sakiTxis garkvevisas qiziKurSi.
*
* * gigigigiororororgigigigi----KazaKazaKazaKazaririririsa da devsa da devsa da devsa da devsasasasagagagaganis zGapanis zGapanis zGapanis zGapariririri1111
iKo erTi xenwife. imas Kvanda (?) erTi qali, mzeTunaxavi, cal-
ke oTaxSi. mudam dGe wonamda. gamodioda sami Careqi. mere erTi
d r o e b a �2 movida (?) wvima da movarda Gvari. Camaatara erTi wi-
Teli vaSli. im qalsa Kvanda (?) goSpara. im goSparam maavlo piri
v a S l da miutana q a l . qalma vaSli gafcqvna, nafcqveni g o S -
m a r a � miuKara da guli kidev TiTon Saeyama. im v a S l i yamaze
qalic daorsulda da goSparac. mere awona mamama da oTxi Careqi
gamuida. memre dauZaxa Tavis m o s a m s a x u r e b (?) mamam. `CaacviT
T a v i sadeduflo tanisamosi, gaatar-gamoatareT, waiKvaT da daka-
liT!~
erT triaf mindorze gaiKvanes ii qali. Sa�xvdaT erTi mecxva-
re. salamuriT, c x v a r aZuebda. memre uTxra im mecxvarem m o -
s a m s a x u r e b (?): _ `sad migKavT eg qali?~ gamo�kiTxaT. _ `Cven
gamogvatana xenmwifem es qali; dakaliT, tanisamosi dasisxleT da
sisxliani tanisamosi aq mamitaT!~ memre uTxra im mecxvarem: `magis
d a k v l a � r a � gama�rCebiT? cxvar dagiklamT; eg tanisamosi da-
sisxleT, muutaT, hoo!~ imaTac d a k l e � , d a s i s x l e � d a
x e m w i f e � m u u t a n e �. i m q a l g a a n e b e � Tavi im tri-
af mindorze.
qalma iara da gaira erTi uGravi tKe. gaakeTa a n w l i qoxi
da Seafara Tavi. goSparac Tan mi�devs. erT ramdeniote dGe iKvnen
1 saTauri Cven SevurCieT. 2 daSliT aris awKobili is sitKvebi, romlebSiac ssss-s dasusteba-dakargva
xdeba.
s- bgeris dasusteba qiziKurSi
323
iq. im qals eKola biyi, goSparasac gauCnda ori lekvi. vinc wliT
i�deba, is biyi i m d e n dGiT i�deba. Tormeti dGisa ro gaxda,
i m i T v i � Tormeti weliwadi ari. erTi muxa (?) mogliJa. tKeSi
rom gaivlis, gaisvris im muxas da gzas gaataninebs. tKeSi ma�klams
i r e m , m S v e l da imiT inaxams im d e d a � . dauZaxa T a v i gu-
nebiT dedam `giorgi Kazari~ (maGali, zdarovi).
erT d G e � wavida sanadiroT, miadga d e v e b i � s a x l. de-
vebsa aqvT qorwili. cxra-Tava devi nefeTa zis. mivida ii biyi,
K v e l a � da�yra Tavebi. g o S p a r e b uTxra: `gazide ee mkvdre-
bi!~ g a m o z i d e � , g a d a K a r e � wKalSi. ii cxra-Tava daugor-
daT xramSi. d e v i deda banidam avida, wKal-gaGma gavida. miaKara
ii biyma foToli cxra-Tava devs, ro daugordaT, da wavida saxlSi
deda�Tan. dedas uTxra: `aq ra vakeToT, egeTi vnaxe safare~ (tKeSi
iKo ga�dili da s a x l i saxeli ar icoda). dedac gama�Kva Tan.
diliT wava sanadiroT, saGamoTi mova giorgi Kazari. ro wavida gi-
orgi, dedam naxa devi. `netavi Seni Tavi gamicocxla, ginda giorgi
Kazari momikvdeso!~ es natvra gaiogona d e v i dedam. `me gavaco-
cxleb devsa, magram Seni giorgi Kazaridam meSinian!~ `gaacocxle!
nu geSinian Sen giorgidam!~ _ dedam uTxra. `SkafSi, SuSiT wama-
lia, gamaita, mousvi da gacocxldeba!~... diliT gamaiKvanian (?) im
d e v , saGamoTi da�malamen, roca g i o r g i � m o s v l i dro
ari, i d e v i � dedac iq movida, imaTTan.
erT d r o e b a � uTxra ii devma ii g i o r g i � deda�: `Cve-
ni Kofna ra Kofnaa? g i o r g i � mouƒerƒoT rame!~ g i o r g i �
dedam uTxra devsa: `aba ra mouƒerƒoTo?!~ _ `Sen daweq loginSi,
maigone avantKofoba!~ isic dawva. saGamoT ro giorgi movida, da-
iwKo knasa-knusi, _ miTom avaTa varo! `raGa moatKuanoT, ro ga-
vgzavnoT?~ _ `maSin Sen uTxar; cxra mTas iqiT erTi Gori vnaxe!
cali eSvi maGla haerSi a q v , erTi kide Zirsa a q v dabJenili.
wuxel memelanda sizmraT da iman SamaSina. Tu i m i � G v i Z l ma-
mitan, movrCebi! Tu ara da, movkvdebi!~ am d r o � giorgim fici
mi�ca: `Tu is ar mogitano, ma� giorgi Kazari m o g i k v d e �!~
adga giorgi, daadga im g z a � Sua gza� ro mivida, Sa�xvda
erTi beri kaci. gamo�kiTxa g i o r g i � , raT mixvalo. `deda-Cemi
SauSinebia sizmarSi G o r , me is Gori unda wavide da movkla!~ im
berikacma uTxra: `giorgi! deda-Seni avaT ar ari, tKuilaT gi-
Txrao!~ _ `ara, dedas mzemao, deda t K u i l ar metKvis!~ _ `ara
da, ro mixval, is dagiqnevs e S v , Sen kide miaSvele Svild-isari!~
maSin Gorma uTxra: `nu mamklam da bedsa gcemo!~ _ `arc mo-
w e r i l e b i
324
gklam da arc mosaklavaT movsulvar, deda mKav avaT da mamirCineo!~
`Caiare, emand erTi burvaki egdeba (iqneba), mokal! a l a g a � gamo-
gadgebio!~ Camoiara, mokla burvaki da miutana i m i � GviZli, ii
ro Sewva da Sayama, maSin adga ii g i o r g i � deda.
exla devma uTxra: `egac xo movida! cxra mTas iqiT erTi ire-
mia, cali rqa maGla u d e v , erTi _ Z i r miwaze. axla modi ga-
vgzavnoT iq!~... Saxvda isev is berikaci... `is r q a � gadiqnevs, Sen
kidev Svild-isari SeaSvele!~... `giorgi! nu mamklam da bedsa gce-
mo!~... Camaiara, daxvda wawala (irmis Svili), mokla da moutana
i m i � GviZli d e d a � ...
moutana, Sawva, Sayama, adga. am devma uTxra: `egac xo adga!
rogo uKoT? am d e v e b i � qvabSi Caasxi wKali! saGamoT ro m o -
v i d e � , uTxar: Svilo, dagbano Tavi!~... Svildi isari mi�Kuda (?)
karefTan. memre qvabSi r o d i � CaJda, maSin uTxra: `aba, Svilo,
gaiwi, Jani raSi gaqo?!~ q v a b ro feƒebi miayira, yaya-yuyi da-
awKebina q v a b ! `daica, Svilo, qvabi ar ga�texoo!~ maSin dauqnia
d e v xeli, da movida devi dedac; samTav a � w i v e � q v a b i sa-
farobeli da d a x u r e � zed, d a K a d a G e � oTxsav m ƒ a r e � .
maSin uTxra:`Svilo, aba axla gaiwi! raSi gaq Jani?~ saiTGa gaiwevda,
aqa-iqiT lursmebi eryoboda. mere uTxra: `Tqen ƒelTa var, aGara
maq Cemi Janio!~
a i G e � da wKalSi g a d a a g d e � ii qvabi, da giorgi qvabSi
ari.qvabi r o � wKal m i a q , goSparebic mi�deven wKali (?) p i -
r a � da Gmuian. memre ii qvabi mikarCxla wKalma. am d r o � goS-
parebma T q v e � : `Cven rogo uSveloT Cven patronsao?~ erTma Tqva:
`me GorTan wavalo!~ meorem kide uTxra: `me kide iremTan wavalo!~
g o S p a r e b i � dedam uTxra: `me kide aq daudgebi, ro Cemi pat-
roni aram g a a f u y o � o !~ adgnen, wavidnen... erTi Gori mivida,
erTi _ iremTan. `wKalSi C a a g d e � Cveni patroni da, maSin ro
gviTxari, exla gviSveleo!~ im Gorma da im iremma u T x r e � :
`ga�wi da Cvenc movalT!~
sanam movidnen goSparebi, iremi da Goric movida. maSin Gorma
da�kivla: `rogo xar giorgio?~ `me karga var, magram egre wKalSi
varo~. irems uTxra Gorma: `Cadi da mougde rqa da amaagde mwvane-
zeo!~ iremmac amaagdo mwvaneze. meeqca is Gori, ise daxia is qvabi,
rogorc qalmis (?) sakopi.
sadam (!) giorgis eSveleboda, imaT eKolaT erTi biyi kide.
rogorc ii giorgi gaizarda, isic _ imgvaraT. imasac dauZaxes dev-
sagani. memre ro gaizarda ii biyi, devsagani, dedas uTxra: `dedi!
s- bgeris dasusteba qiziKurSi
325
ee Svild-isari visiao?~ (karefTan ro eKuda). dedam uTxra: `Svilo!
erTi Zma gKvanda, movkaliT da gadavagdeT wKalSio!~ gamoida da ga-
SinJa i m i Svild-isari, Zmisa, devsaganma. memre uTxra: `me Cemi
Z m i � ƒelSi n a y e r ar aviGef! me waval da am w o n i s a � da
am z o m i s a � m y e d e l gavakeTebinefo!~ marTlac gaakeTebina
Svild-isari. uTxra: `dedi, mSvidobiT! me unda an Cemi Zma vipovno
an i m i gzaze movkdeo!~ (ise Cauvarda i m i siKvaruli, _ Jer xom
ar enaxa!).
marTlac wavida, daadga i m i � g z a �. giorgi iqidam modis,
devsagani aqadan m i d i � i. acdnen erTmaneT da ver Sama�xvdnen. gi-
orgi saxlSi mivida, devsagani wKlisaKen wavida; goSparebi ganze
daaKena giorgim (saxlSi ro mivida).
dedam ver icna T a v i � Svili. dedas uTxra: `Seni g i o r -
g i � mzesao, erTi puri mamitexeo!~ `aha, puri da aGara Tqva gior-
gi! me giorgi sada mKvandao?!~ gamaarTva, cota g o S p a r e b
miuKara, cota kide TiTon Sayama. maSin kide moubrunda giorgi,
uTxra: `dedi! ee Svild-isari visiao?~ `Sen ar mamikvdebi, swored
magi patroni SenisTana biyi iKoo!~ am d r o � kidec wamoavlo
Svild- i s a r ƒeli giorgim. iseni ki sxedan cecxla p i r a � . Jer
devi d e d a � esrola da mokla. memre d e v mo�yra cxra Tavi.
deda dafiqrda. maSin uTxra: `dedi, me raT miGalate? rac
mamTxove, Kvelaferi mogitane. xo ara damiSavebia ra SenTvin?!~ ga-
wbilebuli deda v e r a f e r v e r a � ebneba giorgisa. memre aiGo
giorgim nacari, Camaaniava da uTxra: `dedi! Tu me vtKuode, egre me
davniavde, Tu ara da _ Senao!~ rogorc ki muyidam nacari gaaTava
da dedac iqca nacraT. igrev TiTonve daiwKo tirili _ `raT gavi-
mete egre mSobelio?!~
am dros kidev modis devsagani (iqidan (?) ro iara, iara da
ver ipova). maSin d a i w K e � goSparebma Kefa. geeZraxa giorgi: `vi-
na xar, aq sad moxvalo?~ devsaganma dauZaxa: `ykvianaT iKavi, Torem
moval da mogayri Tavsao!~ kide Javrobs giorgi. devsaganma dauZaxa:
`Zalian damikivle! me vici, Cemi Zma, giorgi-Kazari ro Kofila,
i m a � ki egvanebio!~ radganac ro ver icnobda giorgi, dafiqrda.
`ra vqna, me Zma sad mKvandao?~ maSin dauZaxa: `axlo modi, Soridam
r a � melaparakebio?!
moida da u p a s u x e � TavianT anbavi. giorgim uTxra: `Sen
rogori Zma xar Cemio?~ maSin devsaganma uTxra: `Seni Tavi r o �
wKalSi gedeegdoTo, me maSin gavCndi, Sen r a � micnobdi. pata ro
gavizarde, maSin m i T x r e � Seni saqme. memre vifiqre: `an unda vi-
w e r i l e b i
326
povno an i m i � gzaze movkvde!~ meexvivnen e r T m a n e T , d a -
k o c n e � , rogorc Zmurad. idgnen im saxlSi da i c x o v r e � or-
Tav ZmuraT.
devsaganma uTxra g i o r g i � : `didi Zma xar, daniSvna ginda
Sen! erT x e m w i f e � (?) erTi qali � / h K a v . im x e n w i f e �
wKalSi u d g a � saxli. piroba i m a � igeTi aq: `vinc im wKalze
gadaxteba, m T x o v r i � Svili ro g a d a x t e � r a , i m a � un-
da m i � c e � is qali~. adgnen, wavidnen giorgi da devsagani, mivid-
nen erT g a s a K a r g z a � . uTxra devsaganma: `Sen eqeT wadi, me _
eqeTo! an Sen Sa�xvdebi Sen a m f a � (Sen sakadriss, swors) an meo~
exla e r T m a n e T , ro g a g v i y i r d e � , rogo uSveloT Cven
e r T m a n e T o ?~ memre giorgim uTxra: `Tu Sen giyirso, diliT
ro avdgebi, muyaze wKali davisxa, sisxlaT g a d a m e q c e � , maSina
vTqvao: d e v s a g a n ga�yirebia, wavide da uSveloo; Tu ara da,
Sen g e d e g e q c e � wKali, ro hTqvao (!), ro g i o r g i � uyir-
so!~ maSin geemSvidobnen erTmaneT.
im wKal ro miadga, im x e m w i f i � saxl ro miadga giorgi,
SauKria xalxi xemwifes: `aba, romelic gadaxtebiT am wKalsa, i m a �
dagrCebaT Cemi qalio!~ Tavmomwone biyebi ii q a l i � T v i n gada-
xtebian da Ceecemian wKalSi.
am d r o � mivida giorgi im xalxSi, uTxra: `r a � iGupebian
es biyebio?~ gamoida erTi biyi da uTxra g i o r g i �: `i m i � T v i n
iGupebian, ro am x e m w i f e � erTi qali �Kav~ da pirobac uTxra.
mivida giorgi da Tavi goSparebianaT or Sajen iqiT gadaxta. maSin
xemwifem meakocna giorgi: `s i Z e � g a u m a r J o � o !~ am qalmac
ifiqra: `me amaze kai qmar vera vnaxam!~
Sua G a m i � d r o � uTxra giorgim q a l: `mami-Seni sanadiro
saiT ario?~ `raT ginda mami Cemi sanadiro, e r T m a n e T i � survi-
liT gavZGeTo!~ imTeni Cemeekida, aTqmevina im q a l . maSin uTxra
iim (?) qalma: `marJvniv mƒriv waxval, iq nadiri ar a r i . marcxniv
mƒriv waxval da veGar moxvalo!~ am giorgim ifiqra: `Cemze meti vin
unda i K o � , ro marcxni mƒriv ver mivideo?!~
wavida marcxni mƒriv. gamoudga erT mSvelsa da daiyira mSve-
li. Samaisxna Casakravi da gaukra feƒebi m S v e l. cota ro wavida,
axla daiyira erTi iremi. imasac meore CasakraviT gaukra feƒebi. ma-
Sin avida erT goraze giorgi. amowKvita bevri nadiri. dauGamda
iqa da daanTo cecxli erT m u x i (?) Z i r a �. aago erTi mwvadi da
�wvams mwvadsa cecxlze. CemeeZraxa muxidam (?) erTi wKeuli beberi.
iman uTxra: `giorgi, erTi mwvadi mayameo!~ giorgim uTxra: `Camodi,
s- bgeris dasusteba qiziKurSi
327
ai ƒevi samsea, yame reerTic ginda ƒorcio!~ _ bevri ro daƒoca. `me
Camovidodi, magram Seni goSparebidam meSiniano~, _ beberma uTxra.
`ma rogo uKo Cem goSparebsao?~ `ai bewv mogawvdi, daade goSpareb-
sao, keny mogawvdi, daade mSvild- i s a r! ~ iman, giorgimac gamaar-
Tva, daawKo da is bewvi gadaiqca JayvaT da is kenyi ro daado,
Svild-isari mTlad qvaT iqca.
Camoida is beberi, su dayama, rac iKo nadiri amowKvetili, mi-
vida, daJda cecxla p i r a � g i o r g i � T a n. giorgis uTxra: `co-
ta mwvadi mayameo!~ maSin uTxra giorgim, ro `Se sul-ZaGlo bebe-
ro, ar geKo, rac ƒorci da�yameo~. `ra, Sen ki ar Sagyamo ra~ _ be-
berma uTxra, daaGo Kba da gadaKlapa giorgi.
rodesac ro gaTenda, devsaganma daisxa muyaze wKali, gadeeqca
sisxlad da maSinve Tqva: `oh, Cem Z m a � ga�yirebiao!~ wamoida
w K l i p i r a �. igrev i xalxi iq ari. im xalxma uTxra: `biyo! guSin
Sen em wKalze ar gadaxtio?!~ _ e r T m a n e T ro �gvenan. devsagan-
ma azrad gaigo, rom Cemi Zma aqaT gadamxtarao! maSin daarwmuna gu-
li ra! devsaganic gadaxta da iq daeca, sadac giorgi.
im x e m w i f e � egona, ro `ueyvelad Cemi siZe movidao (?)~.
rodesac ro logini dauges, SuaSi amoGebuli xmali (?) Caidva. ma-
Sin uTxra im biyma: `mami- S e n i sanadiro saiT ariso?~ qalma
uTxra: `ramdelJer unda mkiTxo? marcxniv Tu waxval, veGar moxva-
lo!~
maSin ii biyma ifiqra: `marcxniv mƒriv wasula i biyi da iq
daGupilao!~ qalma uTxra: `ee ƒmali raT ginda Suazeo?~ `me ro
wuxel gareT dav(r)Ci, fici aseTi davde, ro ƒeli ar unda ga-
xloo!~ gaTenda dila da tansamoss ro icmevs, qalze neki mouxvda.
i biyi n e k iyrida, magram qalma ar maayrevina.
wavida, daadga T a v i Z m i � g z a �; miadga feƒeb-gakrul
mSvel; Casakravi icna. axla miadga i r e m , miadga i c e c x l i n a -
n T e b. goSparebic iq arian dabmulebi. maSin ifiqra: `ha, Cemi Zma
aq ari daGupilio!~
danarCeni nadiri iman amowKvita, daiGama Zali-ZalaT. daanTo
cecxli da isic �wvams m w v a d e b. CemeeZraxa beberi: `devsagano!~ da
devsaganma uTxra: `ra ginda Se sul-ZaGlo beberoo?~ `cota mwvadi
mamawodeo!~ `Camodi da rac ƒorcia, sul Sen dayameo!~ `Camoval,
magram meSinian goSparebidanao!~ `ma rogo uKoT goSparebsao?~
`bewv mogawvdi, daade goSparebsao, kenyi Svild-isarsao!~
iman kide ifiqra: `egre dauGupnia Cemi Zmao!~ gamaarTva is
bewvi da Caagdo cecxlSi. kenyi gamaarTva da gaisrola tKisaKen. ma-
w e r i l e b i
328
Sin uTxra: `Svilo, raT gaisrole kenyio?~ `kenyi ar ki gavisro-
leo, niavi ro qris, totebi Camodis, Sen ggonia, kenyi gaisrolao!~
deeJera i bebersac da Camoida Z i r da dayama es nadiri. moida da
daJda cecxla p i r a �. uTxra: `cota mwvadi mameo!~ devsaganma
uTxra: `raca �yame, is ki ar geKoo?!~ beberma uTxra: `Sen ki ar Se-
gyamo ra!~ maSin uTxra: `aba rogo unda Samyamoo?~ wamoxta kidec
devsagani. daayira muƒli b e b e r da uTxra: `aba, Cemi Zma mamgvare
Cqarao!~ `nu mamklam da exlaveo!~ gaƒsna Kba da wamaagdo isev co-
cxali giorgi. maSin C a a g d e � beberi cecxlSi da dawve�.
modian da molaparakoben orni Zmani; saxlisaKen ro modian,
giorgim uTxra: `rogo gaige Sen Cemi saqmeo?~ devsaganma uTxra: `me
ro w K a l movadeq, igrev xalxi iKoo. ro gadavxti da imaT egonaT,
igrev Cveni siZe movidao. im G a m e � ro davweq, Suaze ƒmali (?) Ca-
video; diliT ro avdeq da tansamoss vicmevdi, maSin neki mamixvdao.
memre imanve TiTon ar damaqnevina (?), me gulSi gemeJavrao, ro Cem
rZalze raT mamixvda neki. iman ki ra icoda Cemi azrio~.
memre giorgim uSara: `Sen Cem colTan da�wvebodi da guli ar
mendobao!~ `Tu me vtKuivaro, amaGam ro mivalT, Sen c o l TiTon
�kiTxeo!~ es sitKva ro g a a T a v e �, kidec mividnen s i m a m r i sa-
xlTan. ii biyebi ro mividnen, q a l ver ucvnia Tavi qmari, simamr
kide Tavi siZe. Sua Gamemdin isxdnen da i l a p a r a k e �. simamrma
uTxra: `ra vqna, Svilo, romelia Cveni siZeo?~ qalma uTxra m a m a �:
`me logins davfenam da Sen Tavi CaGune da Tqvi: adeq, siZev, dawe-
qio!~ simamrma Tavi CaGuna da uTxra: `ade, siZe, daweqio!~ maSin
wamoxta giorgi, dawva q a l i loginSi. ra Tqma unda, d e v s a g a n
ufro karga gaufrTxildnen.
im G a m e � giorgim gamo�kiTxa T a v i � c o l: `marTla neki
mouxvdao~. qalmac Sa�fica: `iyrida da ar davayrevineo!~ dila
roo (!) gaTenda, giorgim uTxra: `aki neki mamixvdao!~ devsaganma
uTxra: `naxa (raxan?) ara gJeram Cemi sitKvao, am saxemwifoze Cvenze
Svild- i s a r i � msrolavi xo aravin ario, gadazome asi llllabiJi (!),
gavSli xeleb, davdgebi woreTao! sworeT mesrole g u l i pirSio,
saca ro vtKuivar, iq mamxvdeso!~
marTla giorgim sworeT g u l i pirSi [esrola]. g u l i pir-
Si ki ar ma�xvda, romeli nekic q a l mouxvda, iq ma�xvda. neki
ma�tKda, dausivda mklavi da imaze mokvda devsagani. am giorgimac
ifiqra: `me amaze karg Z m a � xo vera vnaxamo~, _ imanac zed gamoiy-
ra Keli. qalma ifiqra: `me xom amaze karg qmarsa da m a z l veGara
vnaxam~ da imanac zed gamaiyra Keli.
s- bgeris dasusteba qiziKurSi
329
goSparebi garSamo Samouwvnen ii m k v d r e b, tirian da ki ar
amarxvineben. or g o S p a r a � deeZina, erT g o S p a r a � iseva
�GviZam. gamoida erTi Tagvi da �yams imi p a t r o n e b i s i s x l.
im g o S p a r a � geeJavra, wama�kra TaTi da mokla. Tagvi iq daagdo
da daugdo Kuri. gamo(v)ida meore Tagvi, naxa mkvdari da gabrunda,
ivsev wavida. goSparam Tvali miaKola. im Tagvma moZebna balaxi, da-
naKa, mousva da gaacocxla ii Tagvi. am goSparamac dainaxa ii wama-
li. wavida, imanac danaKa da wausva ii p a t r o n e b samTav. samniv
daacocxla da exlac cxovroben da qeifoben.
Cawerilia qiziKSi 1924 wlis Semodgomas.
mTqmemTqmemTqmemTqmelililili: : : : aleqsa g o v a S v i l i (x a C i k a l a � biyi); `wera-kiTxva `va-
enSi~ uswavlia. erTi weliwadi iKo kievSi `paraxotebze~! ar gascilebia qiziKs,
lagodexs~.1
Camweri: marg. i a S v i l i , tf. sax. univ. literat. fak. studenti
(gardaicvala 1929 wels).
1 ar Cans, samwuxarod, ra soflidanaa mTqmeli; mgoni, saqoboeli unda
iKos. `biografiuli cnobebis~ pirveli naxevari ar eTanxmeba meores: xumrobiT Tqmulsa gavs. bolo marTali unda iKos.
w e r i l e b i
330
VI. К ОСЛАБЛЕНИЮ ЗВУКА ssss S В КИЗИКСКОМ ГОВОРЕ ГРУЗИНСКОГО ЯЗЫКА
(РЕЗЮМЕ)
В Кизикском говоре грузинского языка ослабление звука ssss ssss, а также
полное его исчезновение перед некоторыми согласными (tttt TTTT, TTTT TTTTÀÀÀÀ...) и после
гласных в конце слова проявляется демонстративно. В результате этого фонетического процесса существенно видоизменя-
ются окончания родит. и дательного падежей, а также суб’ективный суффикс третьего лица, а именно:
Флексия родит. пад. -is → -i� → -i: -is →-iy → -i: giorgis deda
← giorgi���� deda Giorgis deda → Giorgiy deda "мать Георгия"... wKlis
piras → wKli pira���� Tsqlis firas →Tsqli firay "на берегу реки"...
Флексия дательного пад. s → � → 0000 (noli): ssss → y → 0 (ноль): im
Games davweq → im Game� davweq im Games davTseqÀ → im Gamey davTseqÀ
"лег в ту ночь". Суб’ективн. суфф. 3 л. мн. числа es → e� es → ey: wKalSi Caagdes
→ wKalSi Caagde� TÀsqalchi TÀchaagdes → Tsqalchi TÀchaagdey "бросили в
воду"... Суб’ект. суфф. 3 л. ед. числа s → � s → y: gakeTdes → gakeTde�...
gaqeTÀdes → gaqeTÀdey "пусть будет сделано".
Ослабление звука s s, ранее констатированное нами в соседнем с Ки-
зикским в Гаре-Кахетинском говоре груз. языка, выражено было значительно слабее. Создается впечатление, что очагом распространения этого фонетиче-ского процесса является именно Кизикский говор.
s- bgeris dasusteba qiziKurSi
331
VI. A PROPOS DE L'AFFAIBLISSEMENT DU SON s s s s S DANS LE PARLER DE KISIK DE LA LANGUE GÉORGIENNE
(RÉSUMÉ)
Dans le parler de Kisik de la langue géorgienne l'affaiblissement du son ssss ssss,
ainsi que sa disparition complète devant quelques consonnes (tttt TTTT, TTTT TTTTÀÀÀÀ)... et après
les voyelles à la fin des mots, apparait d'une façon démonstrative. Le résultat de cette évolution phonetique aboutit à un changement essentiel
des désinences du génitif et du datif, ainsi que du suffixe subjectif de la troisième personene; notamment: flextion du génitif ----isisisis -isisisis → ----i�i�i�i� -iy → ----iiii → ----iiii: giorgis
deda ← giorgi���� deda "la mère de Georges", wKlis piras → wKli pira����
"au bord de la rivière"... flexion du datif ssss -ssss → ���� -y → 0: im Games davweq →
im Game� davweq...
Suffixe subjectif de la 3-me personne du pluriel -eseseses ----eseseses → e�e�e�e� eeeey: wKalSi
Caagdes → wKalSi Caagde� TÀsqalchi TÀchaagdes → Tsqalchi TÀchaagdey "on
les jeta à l'eau"... Suffixe subjectif de la 3-me personne du singulier ssss ssss → ���� y: : : : gakeTdes
→ gakeTde�... gaqeTÀdes → gaqeTÀdey "que ce soit fait".
L'affaiblissement du son ssss s que nous avons constaté auparavant dans le par-
ler Garé-Kakhétien de la langue géorgienne, voisin de celui de Kisik, y avait été exprimé bien plus faiblement.
C'est pourquoi on a le droit de supposer que le foyer d'expansion de cette évolution phonétique se trouve précisément dans la parler de Kisik.
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxiqarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxiqarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxiqarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
IIII
polipersonalizmis garkvevis istoriidanpolipersonalizmis garkvevis istoriidanpolipersonalizmis garkvevis istoriidanpolipersonalizmis garkvevis istoriidan
Cvens werilSi (`saxelisa da zmnis analizis principebi qar-
TulSi: II. zmnis analizis principebi qarTulSi~ _ jurn. `kom.
aGzrd.~ 1934) SemTxveva gvqonda zogadad dagvexasiaTebina qarTuli
zmnis kategoriebi da gagverkvia, ra TanmimdevrobiTa Jobs am kate-
goriaTa ganxilva (werils mcire sailustracio masalac hqonda da-
rTuli).
am werilSi Cveni msJelobis sagans tipobrivi magaliTebi
warmoadgens. teqstSi zmnaTa miKolebiT (da ara SerCeviT!) ganxil-
visas ki Kovel fexis gadadgmaze wavawKdebiT iseT SemTxvevebs, rom-
lebic ama Tu im mxriv S o r d e b i a n am t i p o b r i v n i m u -
S e b s da arTuleben zmnis analizis saqmes.
Cveni mizania gamovKoT is momentebi, romlebic am mxriv gansa-
kuTrebiT iqcevs KuradGebas. praqtikulad es aucilebelia, Teori-
uladac ar aris interess moklebuli.
navaraudevi gvaqvs SevCerdeT Semdeg sakiTxebze:
1. pirTa raodenobis amocnobasTan dakavSirebuli sirTulee-
bi;
2. inversiis raoba;
3. dro-kiloTa warmoebisa da urTierTobis zogi sakiTxi;
4. zmnis ZiriTad kategoriaTa (pirianobis, gardamavlobis, gva-
risa da qcevis) Sinagani urTierTobis sakiTxi.
sakiTxTa am wKebidan inversiis sakiTxi piris sakiTxTanaa da-
kavSirebuli. piris sakiTxi Jer kidev Seicavs bevr siZneles, ro-
gorc praqtikuli xasiaTisa, ise Teoriuli bunebisas.
es werili swored am siZneleTa daxasiaTebiT unda dagvewKo,
magram varCieT misTvis mcire istoriuli eqskursi wagvemZGvarebina.
rogorc cnobilia, istoriuli perspeqtiva didad uwKobs xels mo-
vlenis ukeT gagebas; garda magisa, Cvens sinamdvileSi is aucilebe-
lia (am SemTxvevaSi) sxva TvalsazrisiTac.
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
333
maswavlebelTa farTo wreebSi xSirad im azrisa arian, rom
zmnis orpirianoba (da sampirianoba) qarTuli gramatikis sauniver-
siteto kursebis kuTvnilebas warmoadgens. amaze miTiTebaSi Cveu-
lebriv igulisxmeba daskvnac. maSasadame, es sakiTxi saskolo grama-
tikisaTvis rTulia da Seuferebeli; ar iqneboda zedmeti skola am
sirTulisagan gangvetvirTa. bolos da bolos qarTveli gramatiko-
sebi (s. xundaZe, m. kelenJeriZe, i. nikolaiSvili, m. JanaSvili, T.
jordania, d. CubinaSvili, pl. ioseliani, _ ufro Sors warsulSi
rom ar wavideT aswavlidnen qarTul enas amgvari rTuli kategori-
is gareSec. rusuli da sxva evropuli enis gramatikebSiac araferi
amis msgavsi ar moipoeba.
xSirad pasuxsagebi krebis monawile maswavleblebi pirdapir
Civian: qarTuli enis savaldebulo saxelmZGvaneloSi zmnis Kvela
variaciis CamoTvlas, _ subieqt-obieqtebis pirTa da ricxvTa
cvlas, _ ramdenime gverdi uyiravs da dauZleveli ramaao... maSasa-
dame... obieqtis piri, ricxvi ugulebelvKoT, tradicias davubrun-
deT...
arsebiTad, sakiTxis amgvari dasma umarTebuloa: mSobliuri
enis e l e m e n t a r u l i kursi saSualo skolam uTuod unda Se-
aTvisebinos moswavles (es savaldebulodac aris gamocxadebuli
Cveni saxelmwifos umaGlesi organoebis mier); b r u n e b a saxelTa
da u G v l i l e b a zmnaTa am elementaruli kursis moucilebeli
nawilia; magram es elementaruli kursi moklebuli iqneba mecnie-
rul safuZvlebs, Tu is gverds auvlis iseT movlenebs, romlebic
specifikuria qarTuli zmnis uGvlilebisaTvis, qarTuli enis mo-
rfologiisaTvis da gansazGvravs qarTuli enis sintaqsis Tavisebu-
rebaTa wKebas.
es imas udris, rom qarTuli brunebis Seswavlisas SeumCneve-
li dagvrCes moTxrobiTi brunvis arseboba (Sesabamisi brunva evro-
pul enebSi ar aris!) anda qarTul bgerebSi ver SevniSnoT, gamo-
vrCes w, y, K...-s arseboba.
eyvi ar aris, tradicia Kvelaze met gamZleobas iq gamoiCens,
sadac tradiciulad damkvidrebuli monacemi martivia, xolo misi
Semcvleli axali _ rTuli da Zneli mosavleli. asea Cvens SemTxve-
vaSiac.
da mainc: mecnierulad swori rac aris, mas gza unda gaexsnas.
Tu skolam Cvens moswavles unda aswavlos zmnis uGvlileba, orpi-
rianobis sakiTxs gverds ver avuqcevT.
es _ arsebiTad. sakiTxis es mxare sadiskusio ver gaxdeba.
w e r i l e b i
334
kiTxva exeba meore mxares: aris ki zmnis orpirianoba mxolod
sauniversiteto kursebis warmonaqmi da kuTvnileba? marTla ar
icoda saskolo gramatikam es sakiTxi?
istoriuli cnoba aseTia: qarTuli da sxva qarTveluri enebis
zmnaSi subieqtis garda obieqtis pirebic rom aGiniSneba, naCvenebi
aqvs l. cagarels (`kavkasiur enaTa iberiuli Jgufis morfologiis
SedarebiTi mimoxilva~ _ rusulad, 1872, liTogr. gam.), h. Su-
xardts _ cnobils gamokvlevaSi `gardamaval zmnaTa vnebiTi xasia-
TisaTvis kavkasiur enebSi~ (germ. enaze, 1895); magram es faqti sa-
mecniero literaturaSi d a m k v i d r d a n. maris naSromiT `Ziri-
Tadi tabulebi Zv. qarTuli saliteraturo enis gramatikisa~ (1908
w.). n. maris saTanado Sexeduleba erT metad mniSvnelovan momentSi
Seaswora da daazusta ak. SaniZem cnobils monografiaSi `subieqtu-
ri prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qar-
Tul zmnebSi~ (1920 w., tfil.).1
amrigad CamoKalibda cnebebi zmnis a b s o l u t u r i (mxo-
lod subieqtis piris aGmniSvneli) da r e l a t i u r i (subieqtis
piris garda obieqtis piris aGmniSvneli) formebisa (n. mari, ak. Sa-
niZe); ariTmetikuli gaangariSeba imisa, Tu ramdenma pirma SeiZleba
erTsa da imave dros zmnis nakvTSi moiKaros Tavi, mwvave sakiTxis sa-
xiT dadga Cven winaSe winadadebis sintaqsuri analizis warmoebisas
(Cvens narkvevSi `martivi winadadebis problema qarTulSi, I, 1928).
amjamad aseTi, Tu SeiZleba iTqvas, ariTmetikuli midgoma mo-
rfologiuri analizis procesSiac sayirodaa miCneuli (ak. SaniZe,
v. Tofuria): terminebs _ `a b s o l u t u r i (`miumarTavi~) da
r e l a t i u r i (`mimarTviTi~) forma~ enacvleba terminebi: e r -
T p i r i a n i, o r p i r i a n i da s a m p i r i a n i zmnebi.2
gacilebiT ufro a d r e, vinem n. m a r s a da h. S u x a r d t s,
gacilebiT ufro g a r k v e v i T a da srulad, vinem al. c a g a -
r e l s, qarTuli zmnis es mniSvnelovani Tavisebureba SeniSnuli
aqvs erTi qarTuli gramatikis avtors, romelsac Cveni istoria
kargad icnobs, rogorc sazogado moGvawes, magram naklebad icnobs,
rogorc gramatikoss.
1 praqtikulad, zmnis garCevisas, uGvlilebis aseTi umarTebulo Ses-
wavla gamouval mdgomareobaSi gvaKenebs; amis Sesaxeb ix. avtoris zemoxse-nebuli werili, `zmnis analizis principebi qarTulSi~, (`kom. aGzrd.~, gv. 40).
2 `absoluturi~ savsebiT faravs `erTpirians~, magram `relatiuri~ ar niSnavs martooden `orpirians~: relatiuria orpirianica da sampiriani zmne-bic.
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
335
am avtors ara mxolod SeuniSnavs es Tavisebureba, aramed
mTlianad gauTvaliswinebia is Sedegebi, romlebic aqedan gamomdina-
reoben zmnis uGvlilebisaTvis.
es avtoria di di di dimitmitmitmitri Kifiri Kifiri Kifiri Kifiaaaanininini;;;; misi axaaxaaxaaxali qarli qarli qarli qarTuTuTuTuli grali grali grali gramamamamatitititikakakaka, , , ,
sxartulad dawerili mamisagan SvilebisaTvis~, gamosulia 1882
wels (sankt-peterburGs, _ dabeydilia `samecniero akademiis stam-
baSi~). avtoris msJeloba damoukidebeli Grma dakvirvebis Sedegs
warmoadgens. ucxo enaTa Tvisebebi avtors gamouKenebia imisaTvis,
rom Seepirispirebina qarTulis saTanado movlenebi da gamoeKo,
rac iKo misi mSobliuri enisaTvis niSandoblivi.
dimitri Kifianis msJeloba imdenad sagulisxmoa, rom sayirod
vTvliT misi azrebi saerTod qarTuli zmnis Sesaxeb da, kerZod,
pirTa sakiTxze vrclad moviKvanoT (avtorisave sitKvebSi).
winaswar mxolod is aGvniSnoT, v i s T v i s da r o g o r dai-
wera es gramatika.
d i m i t r i K i f i a n i Tavis naSroms daviT CubinaSvils
uZGvnis da mas ase mimarTavs:
`damsaxurebul professors d. i. Cubinovs.
... Tqveni grammatika rom aGar iSoveboda, da aGarc sxvebisa,
saqme ise gagviZnelda, rom deda-enis swavlebas veGar vaxerxebdiT;
_ meti Gone aGar iKo, Cemi SvilebisaTvis meve unda Semedgina gram-
matika, rogorc momexerxeboda da, ai, stambaSi vgzavni kidec dasa-
beydavad~... gv. 1.
`SesavalSi~ dimitri Kifiani Svilebs mimarTavs: _ Jer ucnobs
gaswavlian, mere gadadian _ nacnobze, `amiT saqme metad gviZnelde-
bao~:
`geografiaSi, magaliTad vitKvi, Jer mTeli qveKana Semogvarbe-
bines fiqriTa da bolos mogviKvanes am Cvens, qveKnis odena ruseT-
Si; _ saqarTvelos geografia xom Jerac aravis uswavlebia Tqven-
Tvisa. _ enebSi Jer francuzuls mogaKoles, mere rusulsa da
Tqveni deda ena ki, geografiisa ar iKos, sulac aravis uswavlebia
da, rogorc pir-wKlian qarTvelebs, gindaT axla mainc iswavloT.
diaG, kargi da patiosani; vTqvaT, dro arc axla iKos dakarguli,
_ swavla vis rodis mosyarbebiao, naTqvamia; _ magram vin unda as-
wavlos da ra wigniT?
mama rom SvilebisaTvis arc mkurnalad varga da arc maswav-
leblad, es kargad viciT, magram ra gagvewKoba. saxelmZGvanelo wig-
ni rom ara gvaqvs, es ufro Zneli yiria, magram an aq ra gagvewKoba.
ai! aviGe kalami da giwerT qarTul gramatikas~ (gv. 5-6)...
w e r i l e b i
336
zemoTqmuli eyvs ar tovebs imaSi, rom gramatika dim. Kifians
Seudgenia pedagogiuri miznebisaTvis, d. Kifianis gramatika s a -
s w a v l o w i g n i a da ara specialuri gamokvleva; man unda ga-
acnos mSobliuri ena moswavleebs, am SemTxvevaSi avtoris Svilebs
(pirvel rigSi).
d. Kifianis gramatikaSi sul 137 gv. (leqsikonis garda); aqe-
dan 60 gverdi (gv. 64-124) zmnas uyiravs.
avtori Jer zmnis mniSvnelobas ganmartavs, Semdeg aGniSnavs,
winandeli qarTveli gramatikosebi ra kategoriebs gamoKofden
zmnaSi, evropul enaTa zmnebis kategoriebs gaixsenebs da daskvnis
saxiT CamoTvlis r a a k l i a qarTul zmnas evropuli enebis
zmnebTan SepirispirebiT da r a a q v s mas s p e c i f i k u r i _
isev evropul enebis viTarebasTan SedarebiT:
`aba erTi kidev CamovTvaloT, CvenSi ra da ra ar aris:
1. ar aris daxra `daubolovebeli, ganusazGvreli~, ZvelTagan
`uCinod~ wodebuli (laparakia e. w. infinitivze, неопреде-
ленное наклонение-ze _ a. C.)...
amis magierad ixmareba sitKva, romelsac Cveneburada hqvia
`saxelzmna~, отглагольное имя...
wera, Seneba, keTeba, dgoma, dgma...
2. ar aris CvenSi garCeva sqesebisa... da 3. ar aris saxe gavli-
li, однократное и многократное `erTgzisi da mravalgzisi~
(gv. 72).
Semdeg ganagrZobs:
`axla rac CvenSi aris da evropiuls zmnebSi ar aris, is
movTvaloT.
I. iq ar aris magaliTi, rom erTi zmna oTxgvarad icvlides
Tavis moKvanilobasaca da mniSvnelobasac, _ an ase vTqvaT,
_ rom erTi zmna oTx xmad gamodiodes, rogorc moqmedebi-
Ti, ise mdgomareobiTi:
1. pirvel xmas dahKveba Koveli zmna, `martivad, pirvelsaxed~
moKvanili:
vswer, vaSeneb; vwevar, mZinavs;
2. m e o r e x m a s d a h K v e b a z m n i s i s e T i s a m S i t r i -
a l i, r o m m o q m e d e b a T u m d g o m a r e o b a e r T i
p i r i s a g a n m e o r e s a da mesamezed g a d a d i o d -
g a d m o d i o d e s (xazi Cvenia _ a. C.):
mwer, mwers; gwer, gwers;
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
337
maZineb, maZinebs; gaZineb, gaZinebs.
e s a r i s s a x e u r T i e r T a r s o b i T i (xazi Cvenia
_ a. C.)...
3. mesame xmas dahKveba iseTnairad gamocvlili zmna, rom pirve-
li piris moqmedeba an gavlena meore pirzed gadahqondes:
vawerineb, vawven, vaZineb...
am saxesa hqvia sxmiT gadasvliTi (axlandeli terminologi-
iT _ `SualobiTi gza~ _ a. C.) da 4. meoTxe xmas dahKveba
zmna, romelsac amgvarive moqmedeba, Tu gavlena, meore pi-
ris saSualebiT mesamezed gaaqvs: davawerinebineb, vawvenine-
bineb...
amas hqvia `mrCoblsxmiT gadasvliTi~.1
`II. `evropiuls enebSi ar aris saxe zmnisa, rom erTi piris mo-
qmedeba sxvasac bevrs miemarTebodes da sxva mravali pirisa
_ erTsa: gwer _ gwerT, mwer _ gvwers, mweren _ gvweren.
(gv. 73-74)...
erTi ucxo enebisagan Cveni enis ganmasxvavebeli Tviseba ki-
dev es aris, rom sxva enebSi zmna ra xmisac unda iKos an
ra saxisac, boloTi icnobeba da Cveni zmnisa ki umTavresi
niSani Tavi aris... (gv. 75) axlandeli nomenklaturiT es ase
iTqmoda: `qarTul zmnas prefiqsacia axasiaTebs _ piris
aGniSvnisas, _ evropuli enebis zmnas _ sufiqsacia... a. C.).
amas mosdevs sruliad moulodneli interpretacia, romelic
primitiuli sociologizmis ilustraciad Tu gamodgeba, magram im-
denad Taviseburia da avtorisaTvis damaxasiaTebeli, rom aq moxse-
neba, gvgonia, saintereso iKos:
`CvenSi rom zmna ufro piriT ganirCeva, _ amis mizezi iqneba
is iKos, rom Cveni Zvelebi Kvelas pirSi uSiSrad Sexedavdnen xol-
me, vnaxoT, saqme visTan unda viqonioTo; _ ukan moqceva ki Zalian
saTakilod miaCndaT, (gv. 75).
`VII. evropiuli ena, ra saxisac unda iKos da ra droisac,
KovelTvis erTsa da imave brunvas, an brunvebs, moiTxovs. magali-
Tad:
1 Zveli gramatikosebis _ antoni da sxv. _ mier damkvidrebuli ter-
minia, xelovnuri gramatikuli aqtis aGmniSvneli.
w e r i l e b i
338
писать
пишу
писал
написал
буду пи-
сать
напишу
пиши
qarTuli zmna ki Tav-Taviss
dros sxvadasxva brunvas
iTxovs:
me swer
_ vswerdi
просьбу vswerde
is mwers
_ mwerda
_ mwerdes
me vswere
_ vswero
_ miweria
_ mewera
_ meweros
iman mwera
_ hsweros
imas ewera
_ eweros
_ uweria
leqsebsa
leqsebi
Sen swere, iman sweros leqsebi; Sen swerdi, is swerda leqseb-
sa... gv. 76-77.
ras mowmobs zemoTqmuli? imas, rom dim. Kifians naTlad hqon-
da garkveuli TiTqmis Kvela ZiriTadi Tavisebureba qarTuli zmni-
sa; saxeldobr:
a) rom qarTuli zmnis uGvlilebas axasiaTebs prefiqsacia, pi-
ris niSanTa dasma TavSi;
b) rom qarTul zmnas aqvs `urTierTarsobiTi saxe~ (`moqmede-
ba Tu mdgomareoba erTi pirisagan meoresa da mesamezed gadadiod-
gadmodiodes: mwer, mwers; gwer, gwers...), e. i. relatiuri formebi;
g) rom qarTul zmnaSi obieqtis piris garda ricxvic SeiZleba
aGiniSnos: gwer _ gwer-T... mweren _ gvweren...
d) rom qarTul zmnas moepoeba SualobiTi gza;
e) rom gardamaval zmnebTan obieqtis brunva icvleba droTa
mixedviT (subieqtis brunvis cvlaze araferia naTqvami);
v) rom qarTul zmnas ar gaaCnia infinitivi, e. w. ganusazGvre-
li kilo da mis `magierad ixmareba saxelzmna, отглагольное имя~: we-
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
339
ra, kiTxva, texa...
`urTierTarsobiTi saxe~ dimitri Kifianis msJelobaSi rodia
SemTxveviTi, gakvriT aGniSnuli movlena. zmnaTa uGvlileba amazea
dafuZnebuli:
`CvenebiTi daxra iSleba ornairad:
a. miumarTvelad
b. mimarTulebiTad.
CvenebiTi daxra miumarTveli warmoadgens sam dros:
axlandels _ awmKos.
gavlils _ namKos, martivs srulsa, usrulessa.
momavals _ mKoofads, martivs, gaTavebads. CvenebiTi daxra mi-
marTulebiTi warmoadgens samSi trialsa, an `urTierTarsobas~;
1. m i u m a r T v e l a d m o q m e d e b a s a n m d g o m a r e o b a s
s a m i p i r i s a s c a l - c a l k e1
2. p i r v e l i p i r i s m i m a r T u l e b a s m e o r e s T a n
d a m e s a m e s T a n [me _ Sen, mas... a. C.]
3. m e o r e p i r i s m i m a r T u l e b a s p i r v e l T a n d a
m e s a m e s T a n [Sen _ me, mas...]
4. m e s a m e p i r i s m i m a r T u l e b a s p i r v e l T a n d a
m e o r e s T a n2 [is _ Sen, mas... a. C.] gv. 78. (xazi Cvenia _ a. C.).
ras niSnavs miumarTavad da mimarTviT uGvlileba, cxadi ga-
xdeba, zmnis uGvlilebis magaliTidan; viGebT mxolod erT dros,
awmKos (gv. 87-88).
dro axlandeli _ awmKo:
1. m i u m a r T a v a d
vakeTeb
akeTeb
akeTebs
vakeTebT
akeTebT
akeTeben
2. m i m a r T v i T: 1 p i r i s a g a n 2 da 3-Tan.
gakeTeb
vakeTeb
gakeTebT
vakeTebT
3. [mimarTviT] 2 p i r i s a g a n 1-Tan da 3- Tan:
makeTeb
gvakeTeb
akeTeb
makeTebT
gvakeTebT
akeTebT
1 amis Sesaxeb ix. qvemoT. 2 daviwKebulia, rom mesame piri SeiZleba mesame pirTanac iKos mimarTe-
baSi: is _ mas...
w e r i l e b i
340
4. 3 p i r i s a g a n 1-Tan da 2-Tan:
makeTebs
gvakeTebs
gakeTebs
makeTeben
gvakeTeben
gakeTeben...
am wesiTaa dauGvlebuli es zmna TxrobiTi kilos Kvela
droSi; es droebia (awmKos garda);
dro gavlili usruli: v a k e T e b d i ...
dro gavlili sruli: g a v a k e T e b d i ...
dro gavlili usrulesi: v a k e T e ...
dro gavlili usrulesi sarwmuno (!):g a v a k e T e ...
dro gavlili, berZnuli aoristi: m i k e T e b i a ...
dro gavlili aoristi gaTavebuli: g a m i k e T e b i a...
dro momavali _ mKoofadi _ martivi: _
dro momavali gasaTavebeli: gavakeTeb (gv. 87-94). amas
mosdevs pirobiTi, natvriTi da brZanebiTi kiloebis droTa uGvli-
leba (gv. 94-103).
sanimuSod aGebuli zmnis uGvlilebas mosdevs [viTomc Svile-
bis] replika:
`oTxmocda ori cvlileba erTi zmnisa? _ maS erTi amdeni
sxmiT-gadasvliTs moundeba; amdenive mrCoblsxmiT gadasvliT-
sa! sul gamovida oras ormocda eqvsi cvlileba erTis zmnisa.
sxva aqedamve gamomavali zmnebi rom davatrialoT, magaliTad:
vikeTeb, gikeTeb, vukeTeb; vkeTdebi, hkeTdebi, hkeTdeba.1 _ ese-
nic xom amdenJerve icvlian saxesa! aucilebelia, unda Semo-
kldes rogorme es uGvlileba, _ Torem romeli axal-moswav-
le ar SeuSindeba amas... (gv. 104)...
`Semokleba sayiroao~, upasuxebs mama da dasZens:... `aba erTad
varCioT axla, rogor gavaadviloT xelSi mogdeba qarTuli uGvli-
lebisao~ (iqve).
arCies: gameorebis SemTxvevebi Tavidan aecdinaT, preverbiani
formebi calke ar gamoeKoT, `samSi triali Kovel saxeSi~ erTad
moeqciaT... da amgvarad rom gaamartives, `vakeTeb~ zmnam awmKoSi ase-
Ti saxe miiGo:
1 vkeTdebi... aq mosatani ar iKo a. C.
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
341
`d a x r a C v e n e b i T i~ [e. i. TxrobiTi kilo _ a. C.]
d r o a x l a n d e l i _ a w m K o.
mxoloobiT. mravlobiT.
vakeTeb (me mas, maT)1
gakeTeb (me Sen)
gakeTebT (me Tqven)
akeTeb (Sen mas)
makeTeb (Sen me)
gvakeTeb (Sen Cven)
akeTebs (is mas, maT)
makeTebs (is me)
gvakeTebs (is Cven)
gakeTebs (is Sen)
gakeTebsT (is Tqven)
vakeTebT (Cven mas, maT)
gakeTebT (Cven Sen)
_
akeTebT (Tqven mas, mas)
makeTebT (Tqven me)
gvakeTebT (Tqven Cven)
akeTeben (isini mas, maT)
makeTeben (isini me)
gvakeTeben (isini Cven)
gakeTeben (isini Tqven)
_
(gv. 105).
ase gaKveba Kvela sxva droSi am zmnis uGvlileba... rogorc
vxedavT, dimitri Kifians gaTvaliswinebuli aqvs mimarTviTi (anu,
rogorc is ambobs, `mimarTulebiTi~) formebis arseboba da sirTu-
le uGvlilebisa, romelic amas Tan sdevs.
Sesworeba syirdeba mxolod erT debulebas, saxeldobr, imas,
TiTqos `vakeTeb~, `akeTeb~, `akeTebs~ miumarTavi formebi iKos (aq
Kvelgan mesame piria obieqtad nagulisxmevi: akeTebs _ mas...); magram
miumarTav, absolutur formad aseTi formebi n. marsac miaCnda `Zi-
riTad tabulebSi~ (1908) da mxolod ak. SaniZem gaarkvia, rom ase-
Ti formebi absoluturi ki araa, relatiuria (`miumarTavi~ ki
araa, `mimarTviTia~, obieqts gulisxmobs, aGniSnavs).
miT ufro bunebrivia, dimitri Kifians kleboda sizuste, ga-
sakviri es ki araa, aramed is, rac ase naTlad aris dadgenili da
CamoKalibebuli: m i m a r T v i T i, r e l a t i u r i f o r m e b i s
a r s e b o b a q a r T u l z m n e b S i.
miumateT amas cnebebi `subieqtisa~, `obieqtisa~, cnebebi, rom-
lebic mimarTviTi formis dadgeniT ukve mocemulia faqtobrivad,
da Cven miviGebT imas, rac n. mars aqvs mocemuli `ZiriTad tabu-
lebSi~.
1 frCxilebSi Casmuli nacvalsaxelebi dimitri Kifians ara aqvs, Cven da-
vurTeT meti sicxadisaTvis.
w e r i l e b i
342
mainc ucnauria, rom cnebebi `subieqti~ da `obieqti~ d. Kifi-
anis msJelobaSi ar amotivtivda; es savsebiT mosalodneli iKo, miT
ufro, rom zmnis uGvlilebis prefiqs-sufiqsTa sqema avtors moce-
muli aqvs, ase, magal. gv. 119:1
m x o l o o b i T.
pirveli piri meore piri mesame piri
v
m
g
h, s _
h, s, a
h _ s; s _ s.
m r a v l o b i T.
gv
v _ T
g _ T,
h, s _ T
h, s _ T
h, s _ n
ix. agreTve gv. 79, sadac pirTa niSnebi ufro Tanamimdevrad
aris dalagebuli...
ra gamoirkva? zmnis polipersonalizmi (orpirianoba...) da miT
gansazGvruli sirTule uGvlilebisa martooden sauniversiteto
kursebis kuTvnleba ar Kofila. qarTuli enis dawKebiTs kursSic
Kofila is odesGac Setanili. dim. Kifiania is gramatikosi, romel-
mac Jer kidev 1881 w.2 qarTuli enis elementarul saxelmZGvanelo-
Si warmogvidgina qarTuli zmnis ZiriTad TaviseburebaTa savsebiT
swori da TiTqmis amomwuravi zogadi daxasiaTeba, xolo qarTuli
zmnis uGvlileba gamarTa _ pirpirpirpirveveveveladladladlad _ relatiuri formebis
(orpirianobis) gaTvaliswinebis safuZvelze.
1 ix. zemoxsenebuli monografia: `subieqt. prefiqsi meore pirisa da
obieqtiuri prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnebSi~ tfilisi, 1920. 2 misi gramatika gamovida 1882 w., dawerilia 1881 w.
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
343
НЕКОТОРЫЕ УЗЛОВЫЕ ВОПРОСЫ АНАЛИЗА ГРУЗИНСКОГО ГЛАГОЛА
I ИЗ ИСТОРИИ ВЫЯВЛЕНИЯ ПОЛИПЕРСОНАЛИЗМА
В ГРУЗИНСКОМ ГЛАГЛЕ
∗
(РЕЗЮМЕ)
В статье представлен краткий исторический экскурс исследования по-
липерсонализма грузинского глагола.
Исследование количества лиц в глаголе грузинского и других картвель-
ских языков проводились Ал. Цагарели ("Сравнительный обзор морфологии
иберийской группы кавказских языков", 1872), Г. Шухардтом ("К вопросу
страдательного залога переходных глаголов кавказских языков", 1895). Одна-
ко этот факт в научной литературе стал известен благодаря работе Н.Марра
"Основные таблицы грамматики древнегрузинского литературного языка"
(1908). Точка зрения Н.Марра по одному вопросу была уточнена и исправлена
А.Шанидзе в монографии "Префикс субъекта 2-го лица и префикс объекта 3-
го лица в грузинских глаголах" (1928).
Исследование о количестве и статусе лиц в скриве одного глагола было
опубликовано в работе "Проблема простого предложения в грузинском язы-
ке", I, 1928.
Эта значительная особенность грузинского глагола до Марра и Шу-
хардта была замечена одним из авторов грузинской грамматики, известным
общественным деятелем и менее известным грамматиком Димитрием Кипиа-
ни в работе "Новая грамматика грузинского языка" (1882, Санкт-Петербург).
Сначала автор говорит о значении глагола, затем указывает на глаголь-
ные категории, выделяемые предшествующими грузинскими грамматиками,
глагольные категории европейских языков и в виде заключения перечисляет
отличия грузинского глагола в сравнении с глаголами европейских языков, а
также специфические черты, в частности:
∗ Резюме составила Р. Чкадуа.
w e r i l e b i
344
а. Для спряжения грузинского глагола характерна префиксация, личные
показатели в начале слова;
б. Грузинский глагол располагает релятивными формами;
в. В грузинском глаголе помимо объекта выражается и число;
г. В грузинском глаголе наличествует каузатив (понудительный залог);
д. При переходных глаголах падеж объекта меняется в зависимости от
времени;
е. Инфинитив, или т.н. неопределенное наклонение, не характерен для
грузинского глагола и на его месте используется масдар.
Постольку вопрос полиперсонализма глагола в грузинском языке был
внесен и в начальный курс грузинского языка. Димитрий Кипиани еще в 1881
году в элементарном учебнике грузинского языка дал правильную и почти
исчерпывающую общую характеристику основных особенностей грузинского
глагола, а спряжение грузинского глагола впервые представил с учетом реля-
тивных форм.
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvismoTxrobiTi brunvis genezisisaTvismoTxrobiTi brunvis genezisisaTvismoTxrobiTi brunvis genezisisaTvis
qarTvelur enebSiqarTvelur enebSiqarTvelur enebSiqarTvelur enebSi
1. qarTuli enis brunvaTa Soris ar moipoveba evropul enaTa
braldebiTi brunva (akuzativi): mis funqciebs inawileben micemiTi
da saxelobiTi. meore mxriv, arc erTma evropulma enam ar icis mo-
TxrobiTi: ukanasknelis adgils iyers saxelobiTi (mowafe wers _
mowafem dawera: ученик пишет _ ученик написал).
raki qarTul brunvaTa wKebaSi evropul enaTa brunebasTan Se-
darebiT `meti~ iKo moTxrobiTi, meore mxriv, gvaklda braldebiTi,
Tavisufal adgilas moaTavses moTxrobiTi: qarTul saskolo grama-
tikebSi Cveulebrivad micemiTis Semdeg moTxrobiTi modioda. aman
SeiZleba Seqmnas STabeydileba _ TiTqos moTxrobiTi braldebiTs
udrides anda mis kompensacias warmoadgendes. namdvilad ki es ori
brunva erTmaneTis mimarT polarulia Tavisi funqciiT: braldebi-
Ti brunva evropul enebSi KovelKovelKovelKovelTvisTvisTvisTvis (pirdapiri) obiobiobiobieqeqeqeqtistististis brun-
vaa da arasodes subieqtisa, qarTuli moTxrobiTi KovelKovelKovelKovelTvis suTvis suTvis suTvis su----
bibibibieqeqeqeqtistististis brunvaa da arasodes obieqtisa.
sxva qarTvelur enebSi _ svanursa da megrul-yanurSi _ qar-
Tulis msgavsad gvaqvs moTxrobiTi da ar gagvaCnia braldebiTi.
analogiuri mdgomareobaa sxva kavkasiur enebSic 1 , romelTac
ki moepovebaT bruneba: zemo da qvemo adiGeurSi, CaCnur-inguSursa
da wovurSi, daGistnis enebSi (es kia, rom moTxrobiTis momomomorforforforfolllloooo----
gigigigiuuuuri Tviri Tviri Tviri Tvisesesesebebebebebi bi bi bi da sinsinsinsintaqtaqtaqtaqsusususuri gamoKeneri gamoKeneri gamoKeneri gamoKenebacbacbacbac met-nakleb Tavisebu-
rebebs amjGavnebs, rogorc kavkasiur enaTa Soris, ise TviT qarTve-
lur enebSic2. braldebiTi brunvis uqonloba ki KveKveKveKvelas Talas Talas Talas Tanabnabnabnabrad rad rad rad
axaaxaaxaaxasisisisiaaaaTebsTebsTebsTebs).
momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTis qoTis qoTis qoTis qona na na na da bralbralbralbraldedededebibibibiTis uqonTis uqonTis uqonTis uqonlolololobbbba era era era erTmaTmaTmaTmaneTneTneTneTTan Tan Tan Tan
1 amjamad uduri warmoadgens TiTqos erTad-erT gamonakliss: mas bral-
debiTi brunva aqvs. doc. v l a d. f a n C v i Z e m specialur gamokvlevaSi cxadKo, rom uduris e. w. braldebiTi micemiTis variantia istoriulad. ga-mokvleva ibeydeba `enimkis moambeSi~, t. V.
2 amaze specialurad vCerdebiT sxva werilSi.
w e r i l e b i
346
SiSiSiSinanananagan kavgan kavgan kavgan kavSirSirSirSirSiaSiaSiaSia, , , , da ori ori ori orive faqts save faqts save faqts save faqts saboboboboloo anloo anloo anloo angagagagariSriSriSriSSi zmnis TaSi zmnis TaSi zmnis TaSi zmnis Tavivivivi----
sssseeeebubububurererereba ganba ganba ganba gansazGvravssazGvravssazGvravssazGvravs, , , , zmnis fuZis agebulebis specifikuroba iw-
vevs.
sintaqsuri konstruqcia, romelsac moTxrobiTis xmareba axa-
siaTebs, iwodeba ergatiul konstruqciad (ergativi moTxrobiTis
aGmniSvneli terminia). amgvari konstruqciis problema ergatiuli
konstruqciis problemis saxelwodebiTaa cnobili.
am problemis rkveva gulisxmobs, rogorc saTanado zmnis fuzmnis fuzmnis fuzmnis fu----
Zis buZis buZis buZis bunenenenebisbisbisbis gaTvaliswinebas, ise zmnasTan dakavSirebul saxelTa
da, pirvel Kovlisa, momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunvisvisvisvis analizs; es unda gakeT-
des Kvela ZiriTadi kavkasiuri enisaTvis istoriuli perspeqtivebis
maqsimaluri gaTvaliswinebiT, rom gakeTebuli daskvna ar iKos Se-
mTxveviTi xasiaTisa1.
amjamad Cven gvainteresebs moTxrobiTi brunvis sakiTxi, uwinares
Kovlisa, qarTuls enaSi, nawilobriv, sxva qarTvelur enebSic; qar-
Tuls gansakuTrebuli adgili uyiravs: TxuTmeti saukunis sivrceze
Cans aq sakiTxis viTareba maSin, rodesac sxva kavkasiuri enebi (sxva
qarTveluri enebic) saukeTeso SemTxvevaSi ori saukuniT Tu SeZleben
ukan moxedvas da gavlili istoriuli gzisTvis Tvalis gadavlebas.
2. moTxrobiTi brunva qarTulSi orgvari agebulebisaa: an
aGweaGweaGweaGweririririTi Ti Ti Ti warmoebisaa anda ororororgagagaganunununulilililisasasasa....
aaaa. . . . aGaGaGaGwwwweeeerrrriiiiTi warmoTi warmoTi warmoTi warmoeeeebabababa gvaqvs: a) m x o l o o b i T s r i c x v S i
K v e l a s a x e l S i (zog nacvalsaxelTa gamoklebiT) da m r a v -
l o b i T s r i c x v S i, u k e T u e s u k a n a s k n e l i ----ebebebeb---- s u -
f i q s i T a a n a w a r m o e b i: kac-man, Zma-man... kac-eb-man, Zm-eb-man...
Zv. qarTulSi xsenebuli saxis moTxrobiTi iSviaTia, ax. qar-
TulSi gabatonebuli warmoebaa, oGond bolokiduri ----nnnn ikveceba, Tu
fuZe Tanxmovanze bolovdeba, da ----nnnn-s garda winamavali aaaa-c, Tu fuZe
xmovanzea daboloebuli: kac-ebbbb-ma, Zmebbbb-ma... kacccc-ma..., magram Zmaaaa-m...
amgvarad warmoebuli moTxrobiTi udris sasasasaxexexexelis fulis fulis fulis fuZesZesZesZes plus
manmanmanman nacvalsaxeli mesame pirisa moTxrobiTs brunvaSi (Sdr.: man _
mas _ mis _ miT...).
amgvarad, moTxrobiTia kac-man, Zma-man imitom, rom moTxrobiT-
Sia darTuli nacvalsaxeli manmanmanman,,,, moTxrobiToba, Tu SeiZleba ase iT-
1 ramdenadac ergatiuli konstruqciis saTave zmnaSia mocemuli,
SeiZleba am konstruqciis sakiTxi daisvas ergatiuli brunvis uqonlobis SemTxvevaSic, ase, magal., afxazurSi, romelsac bruneba ara aqvs, zmna ki erga-tiuli konstruqciis Sesabamisi aqvs.
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
347
qvas, mas Seaqvs.
ra awarmoebs manmanmanman----nacvalsaxelSi moTxrobiTs? bolokiduri ----nnnn:::: aq ukve organuli warmoebaa.
bbbb. . . . ororororgagagaganunununuli warmoli warmoli warmoli warmoeeeeba moba moba moba moTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTisa gasa gasa gasa gaaCaCaCaCnianianiania m x o l o o -
b i T s r i c x v S i marmarmarmartotototoooooden or saden or saden or saden or saxelsxelsxelsxels: : : : esaa nacvalsaxelebi
mamamama----nnnn da vivivivi----nnnn....
Sdr.: moTxr.: ma-nnnn... vi-nnnn... da: kac-ma-nnnn... Zma-ma-nnnn...
micem.: ma-ssss... vi-ssss... kac-_ssss... Zma-_ssss...
momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunvis nvis nvis nvis niiiiSaSaSaSania nia nia nia aq ----nnnn....
m r a v l o b i T S i ororororgagagaganunununuli warmoli warmoli warmoli warmoeeeebabababa dasturdeba KveKveKveKvela la la la
sasasasaxelxelxelxelSiSiSiSi,,,, arsebiT saxelSica da nacvalsaxelSic, T u m r a v l o -
b i T i ----nnnn----////----TTTT-Ti i q n e b a n a w a r m o e b i:
Sdr.: saxel.: itK‚an _ igi-n-i... vieT-n-i... kacn-i... Zma-n-i...
moTxr.: Tques _ ma-TTTT... vieT-TTTT-a... kac-TTTT-a... Zma-TTTT-a...
aq aq aq aq ----TTTT---- gvaqvs gvaqvs gvaqvs gvaqvs;;;; mas SeiZleba ----aaaa daerTos (kac-T-aaaa, Zma-T-aaaa...), mag-
ram es ----aaaa imave Girebulebisaa, rogoric aqvs mas mxoloobiTSi _
kac-s-a, kac-is-a, kac-iT-a..., e. i. ----a a a a am SemTxvevaSi e. w. emfatikuri
daboloebisaa da, maSasadame, brunvis niSanSi ar Sedis1.
mravlobiTis moTxrobiTSi dadasturebuli ----TTTT gamoKenebulia
naTesaobiTsa da micemiTSic: etK‚an _ maTTTT... vieT-TaTaTaTa... kac-TaTaTaTa... Zma-
TaTaTaTa... aq micemiTSia saxelebi dasmuli. naTesaobiTi gveqneboda maga-
liTebSi: maTTTT-gan... vieT-TaTaTaTa-gan... kac-TTTT-a-gan... Zma-TTTT-a-gan..
sami brunvis saziaro ----TTTT---- moTxrobiTis specifikur niSnad ver
miiCneva: safiqrebelia, rom istoriulad es iKo mravlobiTobis ni-
Sani, mravlobiTobis nnnn-sufiqsis badali da misi winamorbedi mrav-
lobiTobis aGniSvnaSi. amgvar varauds mxars uyers zmnazmnazmnazmnaSiSiSiSi xmarebu-
li sufiqsebi ----TTTT (S1 da S2) da ----anananan, , , , ----enenenen.... aseT SemTxvevaSi mravlobi-
Tis niSan nnnn-s saxelebSi xmovani unda hqonoda wamZGvarebuli, ag-
reTve _ meore maCvenebels ----TTTT-sac2 ; es ----TTTT-c da zmnis mravlobiTis
sufiqsi ----TTTT-c dddd-sagan miGebulad unda gvevaraudebina. aseTi vavavavararararauuuu----di dadi dadi dadi daaaaakavkavkavkavSiSiSiSirebrebrebrebda zmnis mravda zmnis mravda zmnis mravda zmnis mravlolololobibibibiToToToTobis subis subis subis sufiqfiqfiqfiqsebs sasebs sasebs sasebs saxelxelxelxelTa mravTa mravTa mravTa mrav----lolololobbbbiiiiToToToTobis subis subis subis sufiqfiqfiqfiqsebsebsebsebTanTanTanTan: : : : ----anananan, , , , ----en en en en ----((((aaaa))))TTTT----, , , , ((((eeee----T T T T ((((ºººº← ( ( ( (aaaa))))dddd----, , , , ----((((eeee))))dddd)))) brunebisa da uGvlilebis sasasasaererererToToToTo sufiqsebi aGmoCndeboda. am-
gvari varaudis vrclad dasabuTeba aq uadgilo iqneboda.
magram Tu ----TTTT---- sufiqsi ricxvisaa, raGa awarmoebs brunvas?
brunvis niSnebi TTTT-ian mravlobiTs arc aqvs (Sdr. am mxriv pirve-
1 ix. К. Д о н д у а-s gamokvleva: `К вопросу о родительном эмфатическом в
древнелитературном грузинском языке~ ИАН,1930, gv. 195-209. 2 ix. vi-eTeTeTeT-n-i, sadac ----eTeTeTeT mravlobiTis niSani Cans.
w e r i l e b i
348
li da meore piris nacvalsaxelebi: me, Sen... Cuen, Tquen..., rom-
lebic saxelobiTs, moTxrobiTsa da micemiTs ar ganasxvaveben mo-
rfologiurad _ ix. aqve, qv.). TTTT-iani mravlobiTi Zvelis Zvelia
(Sdr.: Cuen vakeTebT _ Cuen vakeTeT... maT akeTes... maT hrques _
maT hrques maT...).
magram, vTqvaT, ----TTTT sufiqsi araa ricxvis sufiqsi, aramed
brunvisa: is iKo erTi brunvisa da Semdeg, vTqvaT, gaxda saziaro
sxva brunvaTaTvis, aseT SemTxvevaSic ----T arT arT arT ar iq iq iq iqnenenenebobobobodadadada istoriu-
lad mo mo mo moTxroTxroTxroTxrobibibibiTis niTis niTis niTis niSaSaSaSanininini. . . . amjamad ----TTTT mravlobiTSi, rogorc vna-
xeT, saziaroa sami brunvisaTvis: naTesaobiTisa, micemiTisa da
moTxrobiTisaTvis. qvemoT naCvenebi iqneba, rom amaTSi Kvelaze
axalia w a r m o S o b i s m i x e d v i T moTxrobiTi. cxadia, Tu ----TTTT
brunvis niSania, is iqneba micemiTisa da kidev ufro naTesaobiTis
kuTvnileba _ da araviTar SemTxvevaSi moTxrobiTisa: ukanaskneli,
ufro gvian CamoKalibebuli, mxolod Caewileboda, Tu SeiZleba ase
iTqvas, naTesaobiTsa da micemiTs ----TTTT-s gamoKenebaSi.
aqve aGvniSnavT, rom qarTvelur enaTa ganviTarebis istoriul
perspeqtivebs saerTod ar egueba moTxrobiTisa da micemiTi brun-
vis diferenciacia saziaro, erTiani, masalidan.
daskvna: moTxrobiTi brunva organuli warmoebis SemTxvevaSi
iKenebs or niSans: ----nnnn-sa da ----TTTT-s. amaTgan mxomxomxomxolod pirlod pirlod pirlod pirvevevevelililili, , , , ----nnnn----, , , , aris aris aris aris momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTis niTis niTis niTis niSaSaSaSanininini....
moTxrobiTis es specifikuri niSani qarTulSi mxolod or na-
cvalsaxels aqvs: ma-nnnn,,,, vi-nnnn.... sxvanairad rom vTqvaT, morfologiurad
normaluri (_ brunvaTa organuli warmoebaa qarTulisaTvis norma
_) moTxrobiTi qarTulSi mxolod or saxels moepoveba.
3. memememegrulgrulgrulgrulsa da yasa da yasa da yasa da yanurnurnurnurSi moSi moSi moSi moTxroTxroTxroTxrobibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunvavavava mxolod ororororgagagaga----
nunununuli warmoli warmoli warmoli warmoeeeebibibibisaasaasaasaa _ arsebiT saxelebSiac da nacvalsaxelebSic,
mxoloobiTs ricxvSica da mravlobiTSic.
momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi niTi niTi niTi niSaSaSaSanininini Kvelgan erTia _ ----qqqq....
m x o l o o b i T i r i c x v i:
megrmegrmegrmegr.:.:.:.: yanyanyanyan.:.:.:.:
moTxr.:
micem.:
moTxr.:
micem.:
mu-qqqq (ma-nnnn----)...
mu-ssss (ma-ssss)...
mu-qqqq (ma-n)...
mu-ssss (ma-s)...
mi-qqqq (vi-nnnn----)...
mi-ssss (vi-ssss)...
mi-qqqq (vin)...
mi-ssss (vis)...
Jima-qqqq (Zma-m)...
Jima-ssss (Zma-s)...
Juma-qqqq (Zma-m)...
Juma-ssss (Zma-s)...
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
349
m r a v l o b i T i r i c x v i:
megrmegrmegrmegr.:.:.:.: yanyanyanyan.:.:.:.:
moTxr.:
micem.:
moTxr.:
micem.:
munnnn-en-qqqq...
munnnn-en-ssss...
muTTTT-eT-e-qqqq...
muTTTT-ef-e-ssss...
[min-en-qqqq]
[min-en-ssss]
miTTTT-ef-e-qqqq...
miTTTT-ef-e-ssss...
Jimal-en-qqqq...
Jimal-en-ssss...
Jumal-ef-e-qqqq...
Jumal-ef-e-ssss...
brunebis es nimuSebi gviCveneben, rom megrulsa da yanurSi
momxdaria unifikacia, damkvidrebulia standartuli erTferovneba;
eyvs gareSea, rom es meoreuli movlenaa, SedarebiT axali procesia.
magram megrulsa da yanurs Semounaxavs moTxrobiTis istori-
is TvalsazrisiT sagulisxmo zogi Cveneba.
axla megrulSi gvaqvs mumumumu (is TviTon); garegnulad is xvdeba
kiTxviTs nacvalsaxels mu mu mu mu (ra?). magram mravlobiTSi `Cndeba~ ----nnnn: : : :
munnnn-ef-i (isini TviTon). ris maqnisia es ----nnnn???? mravlobiTis mixedviT
Tu vimsJelebT, igi fuZis kuTvnileba Cans: mxoloobiTma dakarga
fuZiseuli ----nnnn,,,, radganac is bolokiduri iKo (es normaluria megru-
lisaTvis!), mravlobiTma Segvinaxa igi xmovnis win (mu-nnnn-ef-i). maSasa-
dame, mdgomareoba analogiuria imisa, rac JiJiJiJimamamama, , , , dadadada---- saxelebSi
gvaqvs: Jima (Zma) _ Jimallll-ef-i (Zmebi); mxoloobiTis sxva brunvebSi
----llll ara Cans: Jima-qqqq (Zmam), Jima-ssss (Zmas)... aseve iqneboda: da _ dellll-
ef-i (debi), da-qqqq (dam), da-ssss (das)...
magram amgvars ganmartebas ver davJerdebiT. yanurSi mesame pi-
ris nacvalsaxeli mravlobiTSi ----TTTT-s gamogvivlens: muTTTT-ef-e (isini
TviTon); es ----TTTT mxoloobiTSi arsad Cans (mu-qqqq, mu-ssss, mu-SiSiSiSi, mu-SeSeSeSe...),
iseve, rogorc ----nnnn megrulSi; es ----TTTT mravlobiTSi Cndeba iseve, ro-
gorc ----nnnn megrulSi: mumumumu----nnnn-ef-i _ mumumumu----TTTT-ef-e, _ ----TTTT da ----nnnn erTmaneTis
ekvivalenti Cans.
yanurSi es ----TTTT ganmartoebiT ar dgas: CvenebiTi nacvalsaxelebi
mravlobiTSi am ----TTTT-s warmogvidgenen:
ha-TTTT-efe (º he-m-T-ef-e) isini:
egeve ----TTTT---- gvaqvs nanananamumumumu---- nacvalsaxelis mravlobiTSi: na-m-TTTT-ef-e
(romelni?).
egeve ----TTTT moepoveba megruls CvenebiTs nacvalsaxelebSi:
TTTT-e koCi (es kaci), a-TTTT-e koCi (ai es kaci)...
TTTT-i koCi (is kaci), e-TTTT-i koCi (ai is kaci)..
es ----TTTT---- nacvalsaxeluri Ziria megrulSi, igivea yanurSi.
ra iyers qarTulSi mis adgils? ----gggg---- da ----ssss----::::
e-gggg-e _ i-gggg-i; a-gggg-re; ma-gggg-re...
w e r i l e b i
350
e-ssss-e _ i-ssss-i; a-ssss-re; (→ º a-ssss-e); i-ssss-re (→ i-ssss-e)...1 Tavkiduri
aaaa----, , , , eeee----, , , , iiii---- CvenebiTi nawilakebia; mocemulia aq gamartivebuli saxiT:
maT win Tanxmovani daerTvoda; erT-erTi varianti _ hhhh-iani _ ya-
nurSi gvaqvs (ha-�a, ha-m... he-a, hi-m...) 2 ; saliteraturo qarTulsac
daucavs aqa-iq: hagre...
zemoxsenebul nacvalsaxelebSi CvenebiTi nawilakebi saerToa,
nacvalsaxeluri Zirebi (martivi fuZeebi) gansxvavebulia: gggg, , , , ssss s a -
l i t e r a t u r o qarTulis istoriaSi sxvadasxva xnovanobisaa;
warmoSobiT isini sxvadasxva dialeqturs fenas unda ukavSirdebod-
nen.
am ----gggg-sa da ----ssss-s rigSi unda movaqcioT megrulisa da yanuris
TTTT;;;; savaraudebelia igi iKos miGebuli ----dddd-sagan.
Tu es asea, misi fonetikuri korelati ----nnnn unda gvqonoda me-
grul mravlobiTSi: mu-nnnn-ef-i.
amgvarad: yayayayanurnurnurnurSiSiSiSiac da meac da meac da meac da megrulgrulgrulgrulSic meSic meSic meSic mesasasasame pime pime pime piris naris naris naris nacvalcvalcvalcvalsasasasa----
xels mravxels mravxels mravxels mravlolololobiTbiTbiTbiTSi Si Si Si aGmoaCnda nanananacvalcvalcvalcvalsasasasaxexexexelulululuri Ziri Ziri Ziri Ziri ri ri ri (martivi fuZe)
T T T T ((((←dddd)))) da ----nnnn danarTis saxiT. am faqtis mogoneba Cven mogvixdeba
qvemoT.
moTxrobiTis sakiTxisaTvis yanurs sxva saintereso Cvenebac
SeuZlia mogvawodos: yayayayanurnurnurnurSiSiSiSi mu-q moq moq moq moTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTicaa da sacaa da sacaa da sacaa da saxexexexelolololobibibibi----
TicTicTicTic. . . . moTxrobiTi da saxelobiTi aq gaTiSuli araa, gaudiferenci-
rebelia: muq momCu (man TviTon momca) _ muqmuqmuqmuq ren (is TviTon aris;
sitKva-sitKviT: `man TviTon aris~)...
4. svanurSi CvenTvis saintereso brunvis sakiTxi gacilebiT
ufro rTulia. Jer erTi, moTxrobiTi da gardaqceviTi erTmaneTs
xvdeba: moTxrobiTi araa mxolod erTi, subieqtisaTvis gankuTvnili
brunva. amiT svanuri mogvagonebs mTel rig kavkasiur enebs (CaCnuri
Tu daGistnuri Jgufebidan), romelTac moTxrobiTi sxva brunvis
moziared gamoKavT.
mere: svanurSi moTxrobiTi iKenebs or niSans: esaa ----emememem---- da ----dddd----: : : :
muv-emememem (mamam) _ d‹na-dddd (qaliSvilma).
pirveli fleqsiis gamoKenebisas brunebas zogi iseTi Tavisebu-
reba axasiaTebs, romlebic ucxoa sxva qarTveluri enebisaTvis, mag-
1 SeiZleboda ----mmmm---- Ziric mogvexsenebina ----gggg---- da ssss-s gverdiT: a-mamamama-n, i-mamamama-n; Sdr. yan. ha-mmmm(u), hi-mmmm(u), magram amosavali am SemTxvevebSi
mainc pirovnuli nacvalsaxelis mniSvnelobaa, CvenebiTad mas aqcevs winamavali nawilakebi.
2 ix. avtoris narkvevi: `yanuris gramatikuli analizi~, gv. 81-82.
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
351
ram saKovelTaod cnobilia kavkasiuri enebidan: moTxrobiTis niSani
gadaKveba sxva brunvebSic.
erTi xania, rac s i m o n J a n a S i a m aGniSna: svanuris es
fleqsia adiGeuri enidan momdinareobso. es samarTliani mosazreba
Cans; masTan igi gasagebs xdis am fleqsiis gamoKenebasTan dakavSire-
bul Taviseburebas svanurSi da metad mniSvnelovan miTiTebas Sei-
cavs svanuris istoriisaTvis. amaze sitKvis gagrZeleba aq uadgilo
iqneboda.
meore fleqsia ----dddd gabatonebulia mravlobiTSi da xSiria mxo-
loobiTSic: ��r-d vin (moTxr.)... al��r-d maT (moTxr.)...
svanurisaTvis es ----dddd unda iKos damaxasiaTebeli. es ----dddd unda
davsvaT qarTuli ----nnnn-s fonetikur korelatad.
5. arc svanurSi, arc yanur-megrulSi da arc qarTulSi mo-
TxrobiTi brunva, garCeuli saxelobiTisagan, ara gvaqvs. pirveli da
meore piris nacvalsaxelebSi: memememe, , , , Sen Sen Sen Sen _ y.m. mamamama, , , , si si si si _ sv. mimimimi, , , , sisisisi da
maTi Sesabami saxelebi mravlobiTSi asruleben qarTvelur enebSi
sami brunvis funqcias: micemiTisa, moTxrobiTisa da saxelobiTisas.
momca memememe (vis?) _ vakeTe memememe (vin? kacma) _ vakeTeb memememe (vin? ka-
ci)...
mogca SenSenSenSen (vis?) _ akeTe SenSenSenSen (vin? kacma) _ akeTeb SenSenSenSen (vin? ka-
ci)...
amaT garda, Zv. qarTulSi vxvdebiT moTxrobiTisa da saxelo-
biTis nacvlad fuZis xmarebas: araa CamoKalibebuli arc saxelobi-
Ti da arc moTxrobiTi. es xdeba adamianis saxelebSi, masTan arc
Tu iSviaTad. subieqt-obieqtis garCevis mizniT aseT SemTxvevaSi da-
wesebulia sitKvaTa mtkice rigi: pirveli adgili subieqtsaa, obieq-
ti momdevnoa:
abraam Sva isaak (= abraammanmanmanman Sva isaakiiii)...
6. moTxrobiTi brunvis warmoebis ganxilvidan Cans, rom sami
fleqsiaa gamoKenebuli saamisod:
----nnnn _ qarTulSi,
----dddd _ svanurSi,
----qqqq _ yanursa da megrulSi.
zeviT ukve iKo aGniSnuli, rom qarTulSi ----nnnn mxolod or sa-
xelSi awarmoebs moTxrobiTs (ma-nnnn, vi-nnnn); amaTgan pirvels saxelobi-
w e r i l e b i
352
Ti brunva s a k u T a r i f u Z i d a n ar ewarmoeba (sxva fuZea na-
sesxebi _ isiisiisiisi, , , , igiigiigiigi), meores ki saxelobiTSic igive forma aqvs: vi-nnnn
(vin akeTa? vin akeTebs?).
aqedan irkveva, rom:
a) momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi ufTi ufTi ufTi ufro adro adro adro adrea CamoKalirea CamoKalirea CamoKalirea CamoKalibebebebebubububulililili, , , , vivivivinem sanem sanem sanem saxexexexelolololo----
bibibibiTiTiTiTi; ; ; ; qarTul brunvaTa istoriaSi momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi win usTi win usTi win usTi win uswrebs sawrebs sawrebs sawrebs saxexexexe----
lolololobiTsbiTsbiTsbiTs:::: amitom iKo SesaZlebeli gvqonoda manmanmanman moTxrobiTis gage-
biT, magram ara gvqonoda saxelobiTi da, roca amis sayiroeba Seiq-
mna, sxva sitKva (igiigiigiigi, , , , isisisis) _ CvenebiTi nacvalsaxeli _ esesxebina me-
same piris nacvalsaxels da miT Seevso danaklisi.
b) momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi da saTi da saTi da saTi da saxexexexelolololobibibibiTi myidTi myidTi myidTi myidro kavro kavro kavro kavSirSirSirSirSia erSia erSia erSia erTmaTmaTmaTmaneTneTneTneT----
TanTanTanTan: : : : mxolod amitom iKo SesaZlebeli ----nnnn saxelobiTSic gamoeKenebina
vin- nacvalsaxels (da ar esesxebina axali fuZe saxelobiTisaTvis).
moTxrobiTisa da saxelobiTis urTierToba am mxriv marto
vinvinvinvin---- nacvalsaxelis brunebidan ar irkveva: yanurSi analogiuri faq-
ti gvaqvs TviT mesame piris nacvalsaxelis brunebaSi: mu-qqqq moTxro-
biTic aris da saxelobiTic (ix. zemoT).
amas megrulis Cvenebac SeiZleba daerTos: mravlobiTSi mesame
piris nacvalsaxeli mun-s iZleva; es munmunmunmun qarTul mamamamannnn---- nacvalsaxelis
sruli ekvivalenti Cans: manmanmanman qarTulSi moTxrobiTia, munmunmunmun megrulSi
saxelobiTia, e. i. moTxrobiTis forma saxelobiTadac aris
gamoKenebuli.
ki magram manmanmanman qarTulSi mamamama---- fuZisagan da nnnn----fleqsiisagan Se-
dgeba, munmunmunmun megrulisa, rogorc zeviT iKo naCvenebi (ix. gv. 171), Sei-
cavs nacvalsaxelovan ----nnnn Zirs, romelsac gverdiT udgas yanurSi ----T T T T
((((← d d d d)))) Ziri analogiurs SemTxvevaSi.
ra aqvs saerTo moTxrobiTis niSans (ma-nnnn----) da nacvalsaxelovan
Zirs (mu-nnnn-, mu-TTTT)?
7. momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTis nis nis nis niSaSaSaSani warmoni warmoni warmoni warmoSoSoSoSobiT nabiT nabiT nabiT nacvalcvalcvalcvalsasasasaxexexexelolololobibibibiTi ZiTi ZiTi ZiTi Ziri ri ri ri ununununda iKosda iKosda iKosda iKos; ; ; ; es Taes Taes Taes Tanabnabnabnabrad exerad exerad exerad exebabababa, , , , rorororogorc qargorc qargorc qargorc qarTul Tul Tul Tul ----nnnn----ssss, , , , ise yaise yaise yaise yanunununuririririsa sa sa sa da meda meda meda megrugrugrugrulis qlis qlis qlis q----s da svas da svas da svas da svanur dnur dnur dnur d----ssss....
Kvelaze naTelia saqmis viTareba qqqq---- formantis SemTxvevaSi. es
qqqq igive ----gggg-a, rac i-gggg-i, e-gggg-e nacvalsaxelebSi gvaqvs, oGond foneti-
kuradaa saxecvlili: g g g g → q q q q (mjGeri Secvlilia saTanado rigis
mfSvinaviT).
rom es asea, Cans adgilis zmnisarTebidan, romlebic imave na-
cvalsaxelovan fuZes iKeneben:
Sdr. aaaa----gggg---- (ag-re) da zmnisarTebi: aqaqaqaq (megr., qarT; yan.-xof.),
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
353
haq haq haq haq º ha ha ha haqoqoqoqo (viw. arq. da aTin. kilokavebi yanurisa).
iiii----gggg---- (ig-i) da zmnisarTebi: iqiqiqiq (qarT.), hiqhiqhiqhiq, , , , º hiº hiº hiº hiqoqoqoqo (viw.-arq.
da aTin. k. yanur.); eqeqeqeq (megr.), yan. (xof.).
mamamama----gggg---- (mag-is) da zmnisarTebi: mamamama----qqqq (dialeqt. _ dasavl. kiloeb-
Si).
saidan Cans, rom zmnisarTebSi gggg gvqonda da mere miviGeT am gggg-
sagan qqqq? svanuris balsqvemour kiloSi Semonaxulia zmnisarTebi,
romelTac daucavT gggg:::: im-eeee----gggg (sad?), dem-eeee----gggg (ara, arsad)... am zmni-
sarTebSi Sedis nacvalsaxeluri elementi imimimim---- (pirvel SemTxvevaSi),
uarKofiTi nawilaki demdemdemdem---- (meore SemTxvevaSi); orsave SemTxvevaSi
meordeba eeee----gggg----,,,, CvenebiTi nacvalsaxelidan momdinare.
adgilis zmnisarTebSi vipoviT iseT nacvalsaxelur Zirebs,
romlebic TviT nacvalsaxelebSi ar Cans. aseTia ----dddd::::
sa-dddd-a? mamamama----dddd----aaaa (dialeqt.; variantebiT: ma-dddd-a-na, ma-dddd----aaaa----nenenene...)...)...)...)
mandmandmandmand----aaaa---- (literaturuli; miGebulia an mannnn º madddd-is
kontaminaciiT anda dddd-is win nnnn-s ganviTarebiT fonetikur niadagze).
es ----dddd---- nacvalsaxelebSi a m s a x i T ar dasturdeba; safiqrebe-
lia is gvqondes megrulisa da yanuris ----TTTT---- ZirSi (ix. zemoT, gv. 171).
es nacvalsaxelovani Ziri unda iKos svanuri moTxrobiTis ma-
warmoebeli ----dddd....
sasasasa----dddd----aaaa-s paralelurad qarTulSi ixmareba *sasasasa----nnnn----aaaa (sa-n-a-mdis);
mamamama----dddd----aaaa-s gverdiT gvaqvs *mamamama----nnnn----aaaa (ma-n-a-mdis)...
amave konteqstSi unda movixsenioT: vi-dddd-re, romlis vivivivi----d vid vid vid vi----nnnn
nacvalsaxelis dddd-iani variantia.
agreTve: megr. mu-n da yan. mu-T- (← mu-d)...
zemoTqmuli uflebas gvaZlevs davaskvnaT: ----g g g g ((((º → q q q q)))), , , , ----nnnn º ----dddd º
→ -T erT erT erT erTmaTmaTmaTmaneTs enacneTs enacneTs enacneTs enacvlevlevlevleba zmniba zmniba zmniba zmnisarsarsarsarTebTebTebTebSicSicSicSic, , , , nanananacvalcvalcvalcvalsasasasaxexexexeleblebleblebSicSicSicSic, , , , ege-
ve mo mo mo monanananacecececemebmebmebmebiiii pir pir pir pirvevevevelalalaladi sadi sadi sadi saxiT Tu foxiT Tu foxiT Tu foxiT Tu fonenenenetitititikukukukuri sari sari sari saxecxecxecxecvliTvliTvliTvliT, , , , gamoKenegamoKenegamoKenegamoKenebubububulia molia molia molia moTxroTxroTxroTxrobibibibiTis niTis niTis niTis niSSSSnadnadnadnad: : : : momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi naTi naTi naTi nacvalcvalcvalcvalsasasasaxexexexelolololovavavava----ni Zini Zini Zini Zirerererebis dabis dabis dabis darTrTrTrTviT iwarviT iwarviT iwarviT iwarmomomomoeeeeba Kveba Kveba Kveba Kvela qarla qarla qarla qarTveTveTveTvelur enalur enalur enalur enaSiSiSiSi....
kac-man moTxrobiTs awarmoebs manmanmanman---- nacvalsaxelis, pirovnebiTi
nacvalsaxelis darTviT, TviT es nacvalsaxeli (moTxrobiTi brunvis
warmosaqmnelad) nacvalsaxelur Zirs dairTavs, es Ziri CvenebiTi
nacvalsaxelis Ziria... momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi qarTi qarTi qarTi qarTveTveTveTvelur eneblur eneblur eneblur enebSi Si Si Si _ _ _ _ esaa naesaa naesaa naesaa nacvalcvalcvalcvalsasasasaxexexexelulululuri Ziri Ziri Ziri Zi----
riT ganriT ganriT ganriT gansazGvrusazGvrusazGvrusazGvruli fuli fuli fuli fuZeZeZeZe.... 8. moTxrobiTis warmoebis aseTi interpretacia gasagebs xdis:
a) rogor iKo SesaZlebeli moTxrobiTisa da saxelobiTisaTvis
gamoeKenebinaT erTi da igive maCvenebeli,
w e r i l e b i
354
da b) ratom iKo bunebrivi moTxrobiTi (da saxelobiTi) zogad
saxelebSi exmaraT, magram adamianTa sakuTari saxelebisaTvis ar ga-
moeKenebinaT; aq mxolod udeterminacio fuZe KofiliKo mocemuli.
saxelobiTi brunvis niSani iiii CvenebiTi nacvalsaxelidan momdi-
nareobs: esaa pirveli Semadgeneli nawili iiii----gggg----i i i i ((((º i i i i----ssss----iiii) ) ) ) nacvalsa-
xelisa. amrigad, saxelobiTSic CvenebiTi nacvalsaxeli monawileobs
da moTxrobiTSic: fuZis determinacia orsave SemTxvevaSi nacvalsa-
xelis saSualebiT xdeba. gansxvaveba mxolod imaSia, rom erTs Se-
mTxvevaSi gamoKenebulia saTanado nacvalsaxelis Ziri, meoreSi _
sxva nawili, _ Zirs darTuli CvenebiTi nawili.
maSasadame, am mxriv ar SeiZleba arsebobdes zGvari moTxro-
biTsa da saxelobiTs Soris; savsebiT bunebrivia, Tu moTxrobiTisa-
Tvis gamoKenebuli fleqsia saxelobiTSiac aGmoCndes (vi-nnnn... ma-nnnn º
mu-nnnn... mu-qqqq).
qarTuli da sxva qarTveluri enebis Tanamedrove mdgomareoba-
ca da istoriuli warsulic mkveTrad gaxazavs sxvaobas moTxrobiT-
sa da saxelobiTs Soris: maTi funqciebi arsebiTad gansxvavebulia.
ram gamoiwvia es? moTxrobiTi da saxelobiTi sxvadasxva for-
maciis morfologiuri odenobaa; moTxrobiTi ufro Zvelia, saxelo-
biTi ufro axali; qarTuli brunebis (da, saerTod, morfologiis)
ganviTarebis sxvadasxva safexuria maTSi warmodgenili; Sesabamisad
sxvadasxva funqciiTaa isini aGyurvili. nacvalsaxelis sxvadasxva na-
wilebia maTSi mocemuli (Tumca maTi agebulebis principi erTia).
amgvarad: momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTiTiTiTica da saca da saca da saca da saxexexexelolololobibibibiTic naTic naTic naTic nacvalcvalcvalcvalsasasasaxexexexeliT deliT deliT deliT de----tertertertermimimimininininirerererebubububuli fuli fuli fuli fuZeaZeaZeaZea; ; ; ; isisisistotototoririririuuuulad lad lad lad _ _ _ _ momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi Ti Ti Ti `̀̀̀pirpirpirpirveveveveli sali sali sali sa----xexexexelolololobibibibiTiaTiaTiaTia~~~~............
kavkasiur enebSi Cven gvaqvs ara erTgan iseTi mdgomareoba,
roca saxelobiTis rolSi gamodis udeterminacio fuZe, moTxrobi-
Tis CamoKalibebaze SeCerda determinaciis procesi.
zogad saxelebs esayiroeboda determinacia; adamianis sakuTa-
ri saxelisaTvis es zedmeti iKo1. amitomaa, rom moTxrobiTi da sa-
xelobiTi adamianTa sakuTar saxelebTan SedarebiT gvian Semodis
xmarebaSi. Zveli qarTulis istoria uswrebs im mdgomareobas, rom-
lis nimuSi zeviT iKo naCvenebi (ix. gv. 168). mxolod mas Semdeg,
rac Seiqmna morfologiuri Sabloni, mas Semdeg, rac daiCrdila
1 movigonoT evropuli enebi, romelnic nawevars xmaroben arsebiTi sax-
elebis win: germ. das Haus, frang. la maison, Zv. berZ. to; dw÷ron... arc erT am enaSi adamianis saxelis win nawevari ar ixmareba: Paul... Charles... Ku÷ro"... sakuTari saxeli ar sayiroebs im gansazGvras, romelic zogadi saxelisTvis aucilebe-lia.
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
355
moTxrobiTisa da saxelobiTis pirvandeli gageba da es brunvebi iq-
cnen e. w. sintaqsur formebad, moTxrobiTisa da saxelobiTis niS-
nebi adamianTa sakuTar saxelebsac sayiro daurCa. Tumca aGsaniSna-
via, rom sakuTarma saxelebma zog raSime dGemdis SeinarCunes Tavi-
sebureba. ase, magaliTad, gvaris win adamianis saxeli saxelobiTis
niSans ar dairTavs, oden fuZiT warmodgeba: daviT guramiSvili
(Sdr.: daviTiiii movida), luarsab TaTqariZe... egeve iTqmis saxelis
xmarebisas mudmivi msazGvrelis win: daviT aGmaSenebeli, vaxtang
sJulmdebeli...
aras vambob mimarTvis formis Sesaxeb (e. w. wodebiTi brunva):
aq adamianis saxeli dGemdis fuZis saxiT gvaqvs: simon! daviT! Ta-
mar! TinaTin! da sxva.
9. moTxrobiTi brunvis niSanTa nacvalsaxeluri warmoSobis
rkvevisas (ix. gv.) naCvenebi iKo is myidro kavSiri, romelic (Cvene-
biT) nacvalsaxelebsa da zmnisarTebs Soris aGmoCnda:
----qqqq moTxrobiT brunvaSic gvqonda (yanur-megrulSi) da zmni-
sarTSi: nacvalsax.: mu mu mu mu----qqqq... zmnisarT.: aaaa----qqqq, , , , eeee----qqqq... ... ... ... hahahaha----qqqq, , , , hihihihi----qqqq...
aseve nnnn da dddd:::: nacvalsax.: mamamama----nnnn... zmnisarTebi: mamamama----d º mad º mad º mad º ma----ndndndnd... ... ... ... mumumumu----nnnn Zv. qarTu-
lisa da munTmunTmunTmunT (_ Zv. qarT. munTmunTmunTmunT----quesve, romelic n. maris varaudiT
mund-quesve-saganaa miGebuli _ ix. Древнегруз.-рус. слов. к перв. двум
главам еванг. Марка, СПБ. 1913, gv. 13).
rogor unda avxsnaT es? STabeydileba iseTia, TiTqos mo-
TxrobiTi brunva brunvaTa warmoSobis lokalisturi Teoriis sis-
woris demonstracia iKos1: moTxrobiTi brunva lokatiur determi-
nacias iZleodes da am gziT iKos warmoSobili.
magram SeuZlebeli araa nacvalsaxeluri Sedgenilobis warmoe-
bidan amovideT da zmnisarTuli Sinaarsi avxsnaT.
Kovel SemTxvevaSi faqti nacvalsaxelisa da zmnisarTebis siax-
lovisa da damTxvevisa sagulisxmo faqtia. mas Cven sagangebod da-
vubrundebiT zog sxva sakiTxTan dakavSirebiT.
1 movigonoT S u x a r d t i s kategoriuli debuleba: aqtiuri brunva [e.
i. moTxrobiTi, ergativi _ a. C.] iseve, rogorc Kvela brunva _ garda saxelo-biTisa... da naTesaobiTisa..., zmnisarTia...: [mamam] = mama _ adgili {mamis mxriv, mama _ iaraGi} mamis saSualebiT (Vater _ Ort {seitens des Vaters, Vater _ Werkzeug} durch den Vater...ix. Ind. Forsch., XVIII) marTalia, Suxardti iqve dasZens: moTxro-biTSi nacvalsaxeluri danarTic SeiZleba gvqondeso) (V a t e r - e r , c'est le père qui), magram es indoevropuli da semituri saxelobiTis asaxsneladaa pirvel rigSi navaraudevi.
w e r i l e b i
356
1) oriode sitKva moTxrobiTi brunvis xmarebisaTvis. qarTve-
luri enebidan qarqarqarqarTuTuTuTulililili da svasvasvasvanunununuriririri am mxriv erTnairad iqceva.
moTxrobiTi brunva ixmareba dro-kiloTa memememeoooorererere JgufSi (namKo
ZiriTadis JgufSi) da isic martooden gardamaval zmnebTan (Zmam
dawera, qmna, daxata...).
memememegrugrugrugruliclicliclic mxolod memememeoooore Jgure Jgure Jgure Jgufis fis fis fis drodrodrodro----kikikikilolololoebebebebSiSiSiSi iKenebs mo-
TxrobiTs, magram Kvela zmnasTan _ gardagardagardagardamamamamavalvalvalvalTaTaTaTanac da gardanac da gardanac da gardanac da gardauuuu----
valvalvalvalTaTaTaTanacnacnacnac (Jimaqqqq doyaru... Jimaqqqq m‹rdu... d‹rCinu... doGuru _ Zmam
dawera... Zmammmm gaizarda, daberda, mokvda...). amgvarad, megrulSi ga-
farToebulia moTxrobiTis gamoKenebis are (imave, meore, Jgufis
dro-kiloebSi).
yayayayanunununuri ri ri ri moTxrobiTs iKenebs mxomxomxomxolod gardalod gardalod gardalod gardamamamamaval zmnebval zmnebval zmnebval zmnebTanTanTanTan,,,, ma-
gram drodrodrodroTa saTa saTa saTa sammmmsasasasave Jgufve Jgufve Jgufve JgufSiSiSiSi:::: Jumaq doyaru (Zmam dawera)... Jumaq ya-
rums (`Zmam wers~)... Jumaq doyarudoren (º doyareleren _ `Zmam na-
werava~...).
gardauval zmnebTan ki yanuri moTxrobiTs ar xmarobs: am
mxriv qarTulsa da svanurs misdevs da megruls Sordeba1. gardama-
val zmnebTan ki yanurma maqsimalurad gaafarTova moTxrobiTis
gamoKenebis are.
qarTvelur enaTagan qarTulsa da svanurs aqvT Semonaxuli
ufro Zveli mdgomareoba megrulTan da yanurTan SedarebiT. mag-
ram, cxadia, arc maTSi gvaqvs Tavdapirveli urTierToba Semonaxu-
li. rogori unda KofiliKo moTxrobiTis Tavdapirveli gamoKeneba?
ras emKareboda igi? es morigi sakiTxia ergatiuli konstruqciis
problemis rkvevisas qarTvelur enaTa sinamdvileSi. mas mieZGvneba
specialuri werili. aq mxolod Semdegs vitKviT:
zmnis subieqtad momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTis xmaTis xmaTis xmaTis xmarererereba ar Seba ar Seba ar Seba ar SeiZiZiZiZleleleleba iKos gba iKos gba iKos gba iKos gaaaa----
momomomowvewvewvewveuuuuli gardali gardali gardali gardamamamamavavavavali zmnis fuli zmnis fuli zmnis fuli zmnis fuZis aqZis aqZis aqZis aqtitititiuuuurorororobiTbiTbiTbiT:::: es Tundac iqi-
dan Cans, rom imave gardamaval zmnebs awmKoSi subieqti saxelobiT-
Si daesmis. zmnis fuzmnis fuzmnis fuzmnis fuZis buZis buZis buZis bunenenenebbbba una una una unda ganda ganda ganda gansazGvravsazGvravsazGvravsazGvravdes obides obides obides obieqeqeqeqtis bruntis bruntis bruntis brunvasvasvasvas
namKo ZirTadSica (aoristSic) da awmKoSic.
11. moTxrobiTi brunvis warmoebisa da raobis sakiTxs gansa-
kuTrebuli KuradGeba eqceoda n. marTan. moTxrobiTi brunvis saki-
Txi iafetur enaTmecnierebaSi _ gansakuTrebiT pirvel etapze _
sakvanZo mniSvnelobisa iKo iafetidologiuri koncefciisaTvis _
1 ufro dawvrilebiT ix. avtoris `yanuris gramatikuli analizi~, $ 29,
30, gv. 102-106.
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
357
qarTvelur enaTa struqturis Sesaxeb.
manmanmanman---- nacvalsaxelSi n. mari Zireulad gamoKofda mmmm-s, ----anananan iKo
formanti. am ukanasknelSi brunvis niSnad ----aaaa---- iKo miCneuli. arabu-
li enis mimsgavsebiT1, sadac ----aaaa---- micemiTi brunvisTvisaa niSandobli-
vi, n. mari mmmm----anananan-s acxadebda micemiT brunvad. amrigad, qarTuls
hqonda ori micemiTi: mamamama----ssss da mamamama----nnnn.... am ukanasknelis darTviT nawar-
moebi `kac-man, Zma-man~ iwodeboda `nacvalsaxelur micemiT~ brunvad
(дательный местоименный).
raki es `micemiTi~ gardamaval zmnaTa subieqtad ixmareboda
(man akeTa...), gardamavali zmna pasiuri konstruqciisad iKo gamo-
cxadebuli (`man akeTa~ imave wKobisad miiCneoda, rogoricaa `mas
ukeTebia~)...
moTxrobiTis micemiTad gageba sxvadasxva dros sxvadasxvagva-
rad sabuTdeboda, magram manmanmanman---- sitKvis analizi erTnairi iKo. 1925
wels gamosuli `Zv.-qarT. salit. enis gramatikis~ SesavalSi n. mari
manmanmanman---- nacvalsaxels sxvagvarad Slis: mamamama---- aris fuZed miCneuli, afiq-
sad rCeba mxolod ----nnnn.... amiT moxsnilia manmanmanman---- nacvalsaxelis micemiTo-
bis sakiTxi2: rac mas micemiTad aqcevda (-a-), axla fuZis kuTvnile-
bad aris miCneuli. es cvlileba marto saxelTa brunebis gagebas ki
ar exeba, obieqturad is zmnis uGvlilebis winandel interpretaci-
as mTlianad auqmebs: qarTuli enis struqturis Sesaxeb SemuSavebu-
li winandeli koncefcia ixsneba.
da mainc, winandeli gageba _ `̀̀̀manmanmanman~~~~ micemiTia, istoriulad
moTxrobiTi brunva micemiTiao _ da saamiso argumentacia dawvri-
lebiTs ganxilvas sayiroebs, ramdenadac masSi mocemulia pasiuri
konstruqciis dasabuTebis tipuri cda. am werilisTvis es, rasak-
virvelia, sayiro araa (Tumca saamiso samuSao Catarebuli gvaqvs).
narkvevSi pasiuri konstruqciis Sesaxeb mas davubrundebiT.
1 arabulisa (da sxva semitur enaTa) naTesaoba qarTvelur enebTan amo-
savali debuleba iKo iafeturi Teoriisa. 2 moxsnilia warmodgenili gagebis damcvelTaTvis. sxvaTaTvis moTxro-
biTis micemiToba damaJerebeli arc manamdis Kofila. Kvelafers rom Tavi da-vaneboT, moTxrobiTis raobis gasarkvevad isic ikmarebda, rom es brunvabrunvabrunvabrunva (mesame piris saxelTan) KovelTvis sufiqsiT aGiniSnebaKovelTvis sufiqsiT aGiniSnebaKovelTvis sufiqsiT aGiniSnebaKovelTvis sufiqsiT aGiniSneba (man akeT-a...) iseve, rogorc (subieqtad xmarebuli) saxelobiTi (igi akeTeb-s)... micemiTSi dasmuli samicemiTSi dasmuli samicemiTSi dasmuli samicemiTSi dasmuli saxxxx----elis piri ki KovelTvis prefiqsTanaa zmnaSi warmodgenilielis piri ki KovelTvis prefiqsTanaa zmnaSi warmodgenilielis piri ki KovelTvis prefiqsTanaa zmnaSi warmodgenilielis piri ki KovelTvis prefiqsTanaa zmnaSi warmodgenili (mas h-kiTxes... s-Txoves...).
zogi sxva mosazreba ix. Cvens recenziaSi (prof. g. axvledianis Tanaav-torobiT) akad. n. maris `Zveli saliteraturo qarTulis enis gramatikaze~ (ix. `saist.-saeTnogr. sazogad. mimomxilveli~ I (1926), gv. 285-330).
w e r i l e b i
358
daskvniTi debulebebidaskvniTi debulebebidaskvniTi debulebebidaskvniTi debulebebi::::
1. moTxrobiTi brunvis qona da braldebiTis (akuzativis)
uqonloba niSandoblivia ergatiuli konstruqciisaTvis. saxelTa
brunebis am Taviseburebis wKaroa gardamavali zmna. amisda kvalad
ergatiuli konstruqciis analizi moiTxovs gardamavali zmnis fu-
Zis analizsac da moTxrobiTis warmoebisa da funqciis gaTvaliswi-
nebas.
2. qarTvelur enebSi moTxrobiTi Kvelgan organuli warmoebi-
saa garda qarTulisa, romelSiac organuli warmoebis moTxrobiTi
mxolod or nacvalsaxels aqvs ma-nnnn, vi-nnnn; sxva saxelebis fuZe dair-
Tavs mamamama----nnnn---- nacvalsaxels: kac-ma-nnnn... moTxrobiTs qarTulSi ----nnnn awarmo-
ebs.
megrulsa da yanurSi moTxrobiTisaTvis ----qqqq gvaqvs: koC-qqqq (kac-
ma), Jima-qqqq (Zma-m), mu-q q q q (man)...
svanurSi moTxrobiTis ZiriTadi niSania ----dddd:::: d‹na-dddd (qaliSvil-
ma); ��r-dddd (vin).
meore maCvenebeli ----emememem:::: eJnem (iman), muv-em (mamam) adiGeuridan
SeTvisebuli Cans (sim. JanaSia).
3. moTxrobiTis niSnad gamoKenebuli ----nnnn (qarT.), ----bbbb (yan.-megr.),
----dddd (svan.) warmoSobiT nacvalsaxeluri Zirebia: momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi naTi naTi naTi na----cvacvacvacvallllsasasasaxexexexelulululuri Ziri Ziri Ziri ZiriT deriT deriT deriT detertertertermimimimininininirerererebubububuli fuli fuli fuli fuZeaZeaZeaZea....
amiT cxadi xdeba im determinaciis xasiaTi, romelic moTxro-
biTs Seaqvs saxelSi.
amiTve aixsneba, ratom SeeZlo Zv. qarTulSi adamianis saxels
moTxrobiTi ar exmara, mis nacvlad fuZe gamoeKenebina.
4. istoriulad moTxrobiTi win uswrebs saxelobiTs, romlis
niSanic ----iiii (qarT.), ----iiii,,,,//// ----eeee (yan.-megr. da svan.) agreTve nacvalsaxelu-
ri warmoSobisaa. amdenad principuli sxvaoba saxelobiTsa da mo-
TxrobiTs Soris, rogorc s u b i e q t i s b r u n v e b s Soris, ar
arsebobs. momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi Ti Ti Ti _ _ _ _ esaa isesaa isesaa isesaa istotototoririririuuuulad pirlad pirlad pirlad pirveveveveli sali sali sali saxexexexelolololobibibibiTiTiTiTi....
moTxrobiTisa da saxelobiTis, rogorc subieqtis brunvaTa,
sintaqsuri funqciebis mkveTri gansxvaveba dakavSirebulia am brun-
vaTa CamoKalibebis drois sxvaobasTan: subieqtad saxelobiTic ixma-
reba (awmKo droSi).
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
359
5. arc saxelTa brunebis istoriiT, arc zmnis uGvlilebis
principebiT ar marTldeba, TiTqos moTxrobiTi brunva istoriu-
lad micemiTs warmoadgendes (akad. n. mari).
6. moTxrobiTis sawarmoeblad gamoKenebuli nacvalsaxelovani
nawilakebi lokatiur zmnisarTebSic dasturdeba.
7. moTxrobiTi br. qarTulSi da sxva qarTvelur enebSi mudam
subieqtis brunvaa da, Tu subieqtad mesame piria, sufiqsiT aGiniS-
neba zmnaSi.
qarTulSi (dawKebuli Zv. saliteraturo qarTulis uZvelesi
ZeglebiT) da svanurSi moTxrobiTi brunva ixmareba namKo ZiriTa-
dis (aoristis) Jgufis dro-kiloebSi marmarmarmartotototoooooden gaden gaden gaden gardrdrdrdaaaamamamamaval zmnebval zmnebval zmnebval zmneb----TanTanTanTan....
megrulSi igi ixmareba imave Jgufis dro-kiloebSi, rorororogogogogorc rc rc rc gardagardagardagardamamamamavalvalvalval, , , , ise gardaise gardaise gardaise gardauuuuval zmnebval zmnebval zmnebval zmnebTanTanTanTan....
yanurSi moTxrobiTi mxomxomxomxolod gardalod gardalod gardalod gardamamamamaval zmnaval zmnaval zmnaval zmnaTa Ta Ta Ta subieqtia,
magram drodrodrodroTa saTa saTa saTa samsamsamsamsave Jgufve Jgufve Jgufve JgufSiSiSiSi....
cxadia, Zveli viTareba (magram ara pirvandeli mdgomareoba!)
mocemulia qarTulsa da svanurSi, megrulsa da yanurSi moTxrobi-
Ti brunvis are SemdgomSia gafarToebuli.
w e r i l e b i
360
К ГЕНЕЗИСУ ПОВЕСТОВАТЕЛЬНОГО ПАДЕЖА (ЭРГАТИВА) В КАРТВЕЛЬСКИХ ЯЗЫКАХ
(РЕЗЮМЕ)
1. Отсутствие винительного падежа и наличие повествовательного па-
дежа (ergativus, activus) характерно для языков с эргативной конструкцией. Эта особенность склонения имен обусловлена своеобразной природой глаго-ла; поэтому анализ эргативной конструкции немыслим без соответствующего анализа основы переходного глагола, равно как без уяснения строения и функции повествовательного падежа (эргатива).
2. Во всех картвельских языках повествовательный падеж (эргатив) ор-
ганического образования; исключение составляет грузинский язык, в котором повествовательный падеж (эргатив) образуется органически только в двух местоимениях: ma-n n n n ma-nnnn "он" и vi-n n n n vi-nnnn "кто"; флексией является ----n n n n ----nnnn; в
прочих же именах повествовательный падеж образуется описательно: к имен-ной основе прибавляется личное местоимение тертьего лица в повествова-тельном пад. (эргат.) ma-n n n n ma-nnnn : kac-ma-nnnn kac-ma-n "человек" (букв.: "чело-
век-он"); флексией повествовательного падежа в грузинском языке служит таким образом -n n n n -nnnn.
В мегрельском и чанском диалектах занского языка флексия повество-вательного пад. (эргатива) _ q q q q q : megr. koC-q q q q º yan. koCi-q q q q мегр. koC-q º
чан. koCi-q "человек"... mu-q q q q mu-q _ груз. ma-n n n n ma-n он (сам)...
Основной показатель повествовательного падежа в сванском яз. _ -d d d d
-d : d‹na-dddd dina-dddd "доч".
Второй же показатель -em em em em -em _ muv----em muv-em "отец" _ усвоен сван-
ским языком из адыгейских яз. (проф. С. Н. Джанашиа).
3. Флексии повествовательного падежа (эргатива) -n n n n -nnnn (груз. яз.), -q q q q ----q
(чан.-мегр.), d d d d -d (сван. яз.) генетически восходят к местоименным корням; п о в е с т в о в а т е л ь н ы й п а д е ж (эргатив) в к а р т в е л ь с к и х я з ы к а х п р е д с т а в л я е т о с н о в у, д е т е р м и н и р о в а н -н у ю м е с т о и м е н н ы м к о р н е м.
Этим уясняется характер детерминации, привносимый повествователь-ным падежом; этим же объясняется, почему в древнейших памятниках гру-зинской письменности (V _ VIII вв.) при склонении личных имен повествова-
тельный падеж представлен в виде основи _ отсутствует падежная флексия,
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
361
местоименный корень (ср. отсутствие члена, артикля, при склонении личных имен в др.-греческим, в немецком, во француз. яз.).
4. Исторически образование повествовательного падежа предшествова-
ло образованию именительного падежа (место последнего занимала чистая основа: kac- kac-); флексия именительного падежа -i i i i ----iiii (груз.), -iiii////----e e e e ----iiii////----eeee
(чан., мегр., сван.) также местоименного происхождения; постольку повество-вательный и именительный падежи принципиально не могут быть противо-поставлены друг другу (в картвельских языках): п о в е с т в о в а т е л ь -н ы й п а д е ж и с т о р и ч е с к и "п е р в ы й и м е н и т е л ь н ы й" п а д е ж.
Резкое различие синтаксических функций повествовательного и имени-тельного падежей, как падежей субъекта, связано с различием во времени их формирования
1; нельзя не учитывать факта, что при переходных глаголах субъект может выступать и в именительном падеже (в настоящ. врем. ...).
5. Несостоятельно мнение, будто повествовательный падеж (эргатив)
картвельских языков исторически является дательным падежом (акад. Н. Марр): не находит оно подтверждения ни в истории склонения имен, ни в принципах спряжения глагола в картвельских языках.
6. Местоименные частицы, используемые в качестве флексий повество-
ветельного падежа, наличны и в наречиях места (местоименного происхожде-ния).
7. Повествовательный пажед (эргатив) в картвельских языках всегда
выступает в роли субъекта и, если субъектом является третье лицо, обознача-ется суффиксом в глаголе.
И в грузинском (начиная с древнегрузинского литературного языка), и в сванском языках повествовательный падеж (эргатив) служит падежом субъек-та при переходных глаголах во временах второй группы (аорист, сослагат. II).
В менгрельском диал. он употребляется в т е х ж е в р е м е н а х , н о п р и в с е х г л а г о л а х , как переходных, так и непереходных.
В чанском диалекте повествовательный падеж _ падеж субъекта
л и ш ь п е р е х о д н ы х г л а г о л о в , н о в о в с е х в р е м е н а х. Вне сомнения, что в менгрельском и чанском диалектах занского яз.
налицо расширение функций повествовательного падежа, в грузинском же и сванском языках фиксировано относительно древнее (но отнюдь не первона-чальное!) состаяние.
1 Именительный падеж, выступающий в роли объекта, тогда по всей вероятности,
являлся чистой основой.
w e r i l e b i
362
A PROPOS DE LA GÉNÈSE NARRATIF (ergatif) DANS LES LANGUES KHARTHVÉLIENNES
(RÉSUMÉ)
1. L'absence de l'accusatif et l'existence du narratif (ergativus, activus) sont
distinctives pour les langues ayant une construction ergative. Cette particularité de la déclinaison des noms dépend de la nature particulière du verbe. Aussi l'analyse de la construction ergative est-elle inadmissible sans une analyse correspondante du thème du verbe transitif ainsi que sans que la construction et la fonction du narratif (ergatif) soient élucidées.
2. Dans toutes les langues kharthvéliennes le narratif (ergatif) est de forma-
tion organique; il n'y a que le géorgien qui fait exception dans lequel le narratif (ergatif) se forme organiquement dans deux pronoms seulement: ma-n n n n ma-nnnn "lui" et
vi-n n n n vi-nnnn "qui"; La flexion en est ----n n n n ----nnnn. Dans d'autres noms le narratif se forme
descriptivement: on ajoute au thème nominal le pronom personnel de la 3-me per-sonne au narratif (ergatif) ma-n n n n ma-nnnn: kac-ma-nnnn kac-ma-n "homme" (au pied de la
lettre: "homme-lui"); Ainsi c'est -n n n n -nnnn qui sert comme flexion en géorgien.
Dans les dialects mégrelien et tchane de la langue zane la flexion du narratif (ergatif) est q q q q q: mgr. koC-q q q q koC-q, tch. koC-q (homme), mu-q q q q mu-q _ géorg.
ma-n n n n ma-n "lui".
L' indice fondamental du narratif en svane est -d d d d -d: d‹na-dddd dina-dddd "fille".
Le second indice -em em em em -em _ muv----em muv-em "père" _ a été assimilé par le
svane de la langue adyghé (S. N. Djanachia).
3. Les flexions du narratif (ergatif) -n n n n -nnnn (géorg.), -q q q q ----q (tchane-mégr.), d d d d _
dddd (sv..) remontent génétiquement aux radicaux pronominaux: l e n a r r a t i f ( e r g a t i f ) p r è s e n t e d a n s l e s l a n g u e s k h a r t h v é l i e n n e s u n t h è m e d é t e r m i n é p a r u n r a d i c a l p r o n o m i n a l.
Ceci explique le caractère de la détérmination, apporté par le narratif; cela explique aussi pourquoi dans les anciens monuments de la littérature géorgienne (V-VIII siècles), pour la déclinaison des noms propres, le narratif se trouve représenté sous la forme du thème, c'est-à-dire, la flexion casuelle, le radical pro-nominal sont absents (cf. l'absence de l'article dans la déclinaison des noms de per-sonnes en grec ancien, en allemand, en français).
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi
363
4. Historiquement, la formation du narratuf a précédé celle du nominatif (c'est le thème pur qui occupait la place de celui-ci: kac- kac-); la flexion du nomi-
natif -i i i i ----iiii (géor.), -iiii//// ----e e e e ----iiii////----eeee (tchane, még., sv.) est aussi de formation pronomi-
nale; en tant que cela le narratif et le nominatif ne peuvent être opposés (dans les langues kharthvéliennes): l e n a r r a t i f e s t , h i s t o r i qu e m e n t, "l e p r e -m i e r n o m i n a t i f".
La distinction prononcée des fonctions syntaxiques du narratif et du nomi-natif, comme cas du sujet, est liée à la différence de leur formation1; il n'y a pas à nier dans les verbes transitifs le sujet peut se produire comme nominatif (au présent).
5. L'opinion que le narratif (ergatif) des langues kharthvéliennes est, histori-
quement, un datif (acad. N. Marr), est dénuée de tout fondement: elle n'est confir-mée ni dans l'histoire de la déclinaison des noms, ni dans les principes de la conju-gaison du verbe dans les langues kharthvéliennes.
6. Les particules pronominales, employées comme flexions du narratif, sont
présentes aussi dans les adverbes de lieu (d'origine pronominale). 7. Le narratif (ergatif) joue toujours dans les langues kharthvéliennes le rôle
d'un sujet et est marqué par un suffixe dans le verbe, si la 3-me personne figure comme sujet.
En géorgien (à partir de l'ancien géorgien littéraire) comme en svane le nar-ratif (ergatif) fonctionne comme cas sujet pour les verbes transitifs dans les temps du deuxième groupe (aoriste, conditionnel II).
En mégrélien il s'emploie d a n s l e s m ê m e s t e m p s, m a is p o u r t o u s l e s v e r b e s, transitifs comme intransitifs.
En tchane le narratif est le cas du sujet d e s v e r be s t r a n s i t i f s s e u l e -m e n t, mais d a n s t o u s l e s t e m p s.
Nul doute qu'en mégrélien et en tchane il y a extension des fonctions du nar-ratif tandis qu'en géorgien et en svane il y a fixation d'un état relativement ancien (mais aucunement primitif!).
1 Le nominatif jouant le rôle de l'objet a probablement été un thème pur.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSanimesame piris subieqtis uZvelesi niSanimesame piris subieqtis uZvelesi niSanimesame piris subieqtis uZvelesi niSani
qarTvelur enebSiqarTvelur enebSiqarTvelur enebSiqarTvelur enebSi1111
1. mesame piris subieqtad SeiZleba iKos sasasasaxexexexeli moli moli moli moTxroTxroTxroTxrobiTbiTbiTbiTsa sa sa sa
da sasasasaxexexexelolololobiTsbiTsbiTsbiTs brunvaSi; asea es Zvel-qarTulSiac da axal qar-
TulSiac: igiigiigiigi akeTebs _ manmanmanman akeTa (ax. qarT.: isisisis akeTebs _ manmanmanman ake-
Ta)... igi zis... TamaSobs... izrdeba...
rogorc nacvalsaxelebSi, ise sxva saxelebSic es ori brunva
gansxvavebulia mesame piris saxelebTan. meore da pirveli piris na-
cvalsaxelebSi sami brunvis funqciaa SeTavsebuli erT da imave fo-
netikur kompleqsebSi (me... Sen... Cuen... Tquen...); amaT es funqciebi
mesame piris saxelebTan SepirispirebiTa da zmnis agebulebasTan da-
kavSirebiT ganuviTardaT; funqciebi ecvala am pirveli da meore
piris nacvalsaxelebs, struqtura ki winandeli darCaT: am struq-
turis mixedviT ki memememe... ... ... ... SenSenSenSen............ sxva saxelTa fufufufuZesZesZesZes ufro udris, vi-
nem romelsame brunvas.
amitomaa, rom winadadebis konstruqciis is Tavisebureba, ro-
melic subieqtisa da obieqtis brunvaTa cvlaSi mdgomareobs, gamo-
xatulebas povebs mesame piris saxelTa xmarebisas subieqtad da
obieqtad: igi igi igi igi akeTebs mas mas mas mas _ man man man man akeTa igiigiigiigi.... sxvanairad roma vTqvaT, wiwiwiwinanananadadadadadedededebis struqbis struqbis struqbis struqtutututuris Taris Taris Taris Tavivivivisesesesebubububurererereba meba meba meba mesasasasame pime pime pime piris probris probris probris problelelelemad mad mad mad warmowarmowarmowarmogvidgvidgvidgvidgegegegebabababa....
mesame piris subieqts rom davubrundeT, TavSi Tqmuls Semde-
gi unda davumatoT: Zv.-qarTulSi Tu subieqtad adamianis saxeli
gvevlineba, saxelobiTisa da moTxrobiTi brunvis magivroba SeiZle-
ba gauformebelma (udeterminacio) fuZem2 gaswios:
1 wakiTxulia moxsenebad enimki-s saJaro sxdomaze 1938 w. 16 ivniss. 2 am gauformebel fuZes xSirad wrfelobiTis brunvas uwodeben; es ux-
erxulia: 1. wrfelobiTi zedmiwevniTi Targmania berZ. ojrqhv-si da berZnul grama-
tikaSi `saxelobiTs~ aGniSnavs (`wrfeli~, `pirdapiri~ brunva), wrfelobiTi saxelobiTis sinonimia (term. `saxelobiTi~ romaelebma daamkvidres `wrfelo-biTis~ nacvlad). antonic Tavis qarTul gramatikaSi termin `wrfelobiTs~ saxelobiTis gagebiT xmarobs.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
365
isakman Sva iakobi (adiSis oTxTavi, tab. 1a2), magram iqve
gvaqvs: iaiaiaiakob kob kob kob Sva iuiuiuiudadadada... ... ... ... iuiuiuiuda da da da Sva farfarfarfarÀzzzz da zazazazarararara... ... ... ... fafafafarezrezrezrez Sva ezezezez----
romromromrom... ... ... ... sosososololololomonmonmonmon Sva rorororoboboboboamamamam............ da sxva.
2. mesame piris subieqtis niSnad ixmareba sufiqsebi ----ssss, , , , ----aaaa, , , , ----oooo. . . .
asea es Jer kidev V-VI saukunis xanmet ZeglebSi. amaTgan ----ssss gamoKene-
bulia awmKoSi, namKo xolmeobiTsa da samive kavSirebiTSi, ----aaaa namKo
usrulSi da namKo ZiriTadSi (aoristSi), ----oooo-c am ukanasknel droSi
gvaqvs: igi warmomdgaria an ----aaaa-sagan winamaval TanxmovanTan SerwKmiT,
anda amgvari warmoSobis movlenaTa analogiiT.
sailustracio masala mogvKavs, pirvel Kovlisa, Zveli qarTu-
lis uZvelesi, xanmeturi, Zeglebidan:
S3333 ____ ssss---- s us us us u f i qf i qf i qf i q ssss iiii::::
... K½li r½li xiTxovssss miiGissss da r½li xeZiebssss povissss da r½li
xirekssss ganxeGissss: xiKossss me vin Tq½ngani kaci r½li xTxovdessss ZÀ misi
pursa qva� nu mixcessssa mas: anu Tu saTevzsa (!) xTxovdessss. gueli nu
mixcessssa... (ix. i v . J a v a x i S v i l i : `axlad aGmoCenili uZvelesi
qarTuli xelTnawerebi da maTi mniSvneloba mecnierebisaTvis~:
tfil. universit. moambe, t. II (1922-23 w., gv. 379).
... sada igi matli maTi ara daxesrulebissss da cecxli ara da-
xeSrtebissss r½ K½li cecxliTa daximarilossss (iqve, gv. 381).
... r½i ara daZueldes saun(J)À mouklebeli caTa Sina sada igi
mparavi ara mihexebissss da arca mGilman ganKunissss: sadaca xiKossss safasÀ
Tqueni munca hiKossss guli T½qni (ix. a. SaniZe: `qarTuli xelnawerebi
gracSi~, `xanmeti leqcionari~ _ tfil. saxelmw. univer. moambe, t.
IX, 1929 w., gv. 342).
S3333 ____ aaaa ---- s u s u s u s u f i qf i qf i qf i q ssss iiii::::
... rbiodaaaa da movidaaaa simon petrÀsa da erTisa mis mowafisa
r½i xuKuardaaaa i½‚s da xrquaaaa maT (iqve, gv. 336).
... x½ petre aGdgaaaa da mirbiodaaaa saflavad da STaxxedaaaa da
ixilnaaaa tiloni igi... da warvidaaaaa T‚sagan da daxuk‚rdaaaa saqmÀ ese
(iqve, gv. 333).
... da moxuƒdaaaa maT i½‚ xetKodaaaa maT da x½qaaaa: momeci me Koveli
2. `iuda~ iseTive erTeulia, rogorc `wina�swar~ (wina�swar-metKveli),
`GaGad~ (`Ga G a d-Ko~), `nel~ (`n e l -sacxebeli~), `srul~ (iKveniT s r u l ... adiSis oTxTavi, tab. 12 b1). amgvar odenobas ki mxolod fuZe daerqmis.
w e r i l e b i
366
ƒelmwifeba� caTa Sina (iqve, gv. 3307).
... sibrZneman iSÀnaaaa Tavisa T‚sisa saxl da queSe Sexudgnaaaa
S‚dni suetni daklaaaa saklveli da ganzavaaaa takukTa T‚sTa G‚no�...
waravlinnaaaa monani T‚sni (ix. iv. JavaxiSvili, of. ciT., gv. 372).
S3333 ____ oooo---- s us us us u f i qf i qf i qf i q ssss iiii::::
... r½ gardagorvebul xiKoooo lodi igi r½ xiKoooo did friad (ix.
a. SaniZe, of. ciT., gv. 331).
... da iwKoooo mosÀsiTgan (iqve, gv. 335)...
... moiGoooo puri... da gantexna (iqve, gv. 335).
... mixugoooo erTman... (iqve, gv. 334).
egeve sufiqsebi gvaqvs haemetsa da Semdgomi xanis, _ IX_XI sau-
kunis, ZeglebSi.
3. mesame piris subieqtis afiqsebTan dakavSirebiT qarTulSi
sami ramaa aGsaniSnavi:
aaaa.... mesame piri ramdenime afiqsiT aGiniSneba _ ----ssss, , , , ----a a a a ((((----oooo) ) ) ) ma-
Sin, rodesac subieqtisa da obieqtis sxva pirebi TiTo afiqss
iKeneben: S1 _ vvvv, , , , S2 _ xxxx anda hhhh da misi fonetikuri variantebi (----ssss
saliteraturo qarTulSi, �/s... G, x, z, j _ xevsurul dialeqtSi...
_ O1 _ mmmm,,,, O2 _ gggg, O3 _ xxxx anda hhhh da misi fonetikuri saxecvlani...
ssss da aaaa erTmaneTis fonetikur variantad SeuZlebelia davsaxoT,
esaa ori fonetikurad damoukidebeli erTeuli erTi da imave mo-
rfologiuri funqciisa.
bbbb.... mesame piris subieqtis niSnebi _ sufiqsebia, Kvela sxva pi-
ri _ iqneba es subieqtis Tu obieqtis pirebi _ prefiqsebiTaa
warmodgenili. prefiqsacia p i r i s aGniSvnaSi qarTuli zmnis
uGvlilebis principia, da am princips arGvevs mesame piris warmoe-
ba.
gggg.... mesame piris subieqtis niSnebi zmnas mxoloobiTSi aqvs,
mravlobiTSi ki _ ara.
aaaa---- sufiqsis Sesaxeb SeeZlo kacs eTqva: daikarga fonetikuri
mizezis gamo, radganac momdevno sufiqsi mesame piris mravlobiTisa
xmovniT iwKebao: akeT-aaaa _ akeT-eseseses (← akeT-a-es?!). magram ssss---- sufiqsis
arqona mravlobiTSi amave mizeziT SeuZlebelia avxsnaT:
akeTeb-s *`akeTeb-s-en~
akeTebd-e-s *`akeTebd-e-s-en~
akeTo-s *`akeT-o-s-en~...
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
367
fonetikurad araviTar siZneles ar xvdeba; da Tu arsad ara gvaqvs,
imiimiimiimitom ki aratom ki aratom ki aratom ki ara, , , , rom darom darom darom daiiiikarkarkarkargagagaga, , , , aramed imitom, rom arc Kofiarc Kofiarc Kofiarc Kofilalalala qar-
TulSi iseve, rogorc ara gvaqvs amjamadac svanurSi (awmKoSi)1.
svanurs awmKoSi dGemde SenarCunebuli aqvs is mdgomareoba,
romelic qarTul zmnas axasiaTebda garkveul periodSi:
x…-ari, x-çri, ççççriririri _ x-…-ari-d, x-ari-d ççççriririri----xxxx:::: mesame pirs subi-
eqtis niSani ar gaaCnia, mravlobiTis mesame pirSi mxolod ricxvis
niSania mocemuli (*igi *ari _ igini ari-anananan). svanuri SerCa am safe-
xurs, qarTulma ki piris niSani daurTo mxoloobiTs (ari-s, zi-s,
akeTeb-s), magram ar mouxdenia araviTari cvlileba mravlobiTSi,
mravlobiTis saTanado nakvTi damTavrebul-CamoKalibebul saxes
atarebda: mravlobiTobis niSani zmnis bolos ukve iJda.
es niSnavs: mravmravmravmravlolololobibibibiTis suTis suTis suTis sufiqfiqfiqfiqsesesesebis dabis dabis dabis damkvidmkvidmkvidmkvidrererereba zmnaba zmnaba zmnaba zmnaSi win Si win Si win Si win
ususususwrebs mewrebs mewrebs mewrebs mesasasasame pime pime pime piris suris suris suris sufiqfiqfiqfiqsis gamoKenesis gamoKenesis gamoKenesis gamoKenebas bas bas bas (mxoloobiTSi), me me me mesasasasame me me me pipipipiris suris suris suris sufiqfiqfiqfiqsi zmnasi zmnasi zmnasi zmnaSi SeSi SeSi SeSi SedadadadarerererebiT KvebiT KvebiT KvebiT Kvelalalalaze axaze axaze axaze axali forli forli forli formamamamaciciciciiiiisasasasa: : : : mas mas mas mas win uswin uswin uswin uswrebs ara Tu sxva pirwrebs ara Tu sxva pirwrebs ara Tu sxva pirwrebs ara Tu sxva pirTa CamoKaliTa CamoKaliTa CamoKaliTa CamoKalibebebebebabababa, , , , araaraaraaramed mravmed mravmed mravmed mravlolololobibibibi----Tis gaTis gaTis gaTis gaforforforformemememebacbacbacbac....
rerererelalalalatitititiuuuuri qrori qrori qrori qrononononolololologigigigiis is is is am cnobebs erTic unda davuma-
toT: mesame piris niSnis gaCena ar SeiZleba ar iKos dakavSirebuli
moTxrobiTisa da saxelobiTis diferenciaciis procesTan: aaaa---- sufiq-
si moTxrobiTis CamoKalibebis xanisaa, ----ssss _ saxelobiTisa; pirveli
uswrebs meores (----ssss---- sufiqsi aSkara nacvalsaxeluri warmoSobisaa
_ igi nivTier kavSirSia i-ssss-i nacvalsaxelTan).
bunebrivad ibadeba kiTxva: roca mesame piris niSani zmnas ga-
uCnda, ratom mainca da mainc sufiqsis saxiT mogvevlineba, ra uS-
lida, prefiqsad movlenoda zmnas da sxva prefiqsebis, piris niSne-
bis, mwkrivSi daeyira misTvis gankuTvnili adgili? ratom aGmoCnda
es SeuZlebeli?
eyvs gareSea amis mizezi unda iKos raGac dididididi gradi gradi gradi gradadadadatetetetexaxaxaxa,,,,
romelic im droisaTvis momxdari iKo saTanado enobrivi koleqti-
vis sametKvelo fsiqikaSi: preprepreprefiqfiqfiqfiqsusususulllli wKobis enai wKobis enai wKobis enai wKobis ena (mxedvelobaSi
gvaqvs pirTa aGniSvna) susususufiqfiqfiqfiqsasasasaciciciciis gzas adis gzas adis gzas adis gzas adgegegegebabababa. . . . vimeorebT, rom es
didi gardatexaa da es mxolod mesame piris subieqtis aGniSvnaSi
ar gamoixateba. amave mizezis gamo _ rogorc ukve gvqonda SemTxve-
va Tavis droze aGgveniSna _ qarTulma dakarga `vin~ da `ra~ kate-
goriaTa specifikuri ganmasxvavebeli warmoeba zedsarTavebSi da sa-
xelzmnebSi, da iqac prefiqsacia dazianda: es kategoriebi prefiqse-
biT gairCeoda...
1 vgulisxmobT ssss---- sufiqsis Sesabam sufiqss.
w e r i l e b i
368
am konteqstSi bunebrivad Cndeba varaudi, rom Cvens enaSi es
gardatexa moxda iseT enebTan SexvedrasTan dakavSirebiT, romlebic
sufiqsaciiT xasiaTdebian _ es ki ural-altauri an indoevropuli
enebi unda KofiliKo.
mraval mxriv sagulisxmoa, rom `vin~ da `ra~ kategoriaTa sa-
kiTxSic (da subieqtis mesame piris sakiTxSic) Kvelaze uvneblad
gadarCa svanuri da Kvelaze didi cvlileba ganicada qarTulma: im
enam, romelic Kvelaze samxreT-aGmosavleTiT moqceul frTas Sead-
genda qarTvelur enebSi; gamvleneli enebis geografiuli mdebareo-
bis gasarkvevad es angariSgasawevi faqtia.
sainteresoa, rom svanurSi oriode zmnam Semogvinaxa mesame pi-
ris niSnad prefiqsi (llll----: : : : llll----ˆg `dgas~, llll----i `aris~),1 magram prefiq-
sad zmnaSi es llll---- ar damkvidrda, sufiqsis saxiTac ar SegvrCa.
qarTuls rom davubrundeT, qarTulSi mesame piris subieqtis
ninininiSaSaSaSanininini martooden mxomxomxomxololololooooobiTbiTbiTbiTSi Si Si Si gvaqvs, es niSani ssssuuuufiqfiqfiqfiqsiasiasiasia da igi
erTze meti afiqsiTaa warmodgenili; es afiqsebia: ----ssss, , , , ----a a a a ((((º º º º ----oooo).).).).
4. am niSanTa garda mesame piris subieqtur sufiqsad unda mi-
viCnioT: nnnn----: : : : ar-nnnn, , , , zi----nnnn, , , , dga----nnnn... arararar----nnnn:::: mƒedari vidre wKobasa ara Sesrul a r n . Zleva� misi simrav-
lesa Sina laSqarTasa ara sacnaur a r n . arca mefeTagan niyi
miiGis... `cxoreba� grigol xanZTelisa�~, gamoc. n. maris mier,
Тексты и разыскания по арм.-груз. филол. VII, 1911, gv. mamamama [41], str. 18-20
zem.
... daGacaTu enabrgunvili vinme wadier a r i n (!) Sesxmad me-
fisa. ara Seuracx Kvis mefeman brgunvileba� igi enisa�... `kimeni~,
t. I, gamoc. korn. kekeliZis mier, tfil., 1918, gv. 17623. ikurikurikurikurTxTxTxTxeeeevivivivi----nnnn... ... ... ... arararar----nnnn............ ... erTi wignis-mkiTxveli mcireTa msmenelTa da mravalTa T‚s
sworad kma a r n . da egrÀTve ukueTu erTi i k u r T x e v i n anu
mravalni. makurTxeveli igi erTi kma a r n ... gr. xanZT. gv. p [80]
str. 12 qv. hnehnehnehnebavbavbavbav----nnnn:::: xolo SesaZlebel Tumca iKo, Kovladve ara h n e b a v n mefesa,
romel erTsamca dGesa kide iKo misgan... `cxoreba�... giorgi mTaw-
mindelisa~, aTonis iveriis monastris 1074 wl. xelnaweri, tfil.
1901, gv. 320.
1 ix. v. T o f u r i a: svanuri ena: zmna, tfil. 1930, gv. 2-4.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
369
ububububnobnobnobnob----nnnn... ... ... ... aGmoaGmoaGmoaGmodidididi----nnnn:::: da itKoda netari ioane, viTarmed mun jamamde Zniad u b -
n o b n qarTulad... xolo mieriTgan dauKeneblad, viTarca wKaro�,
a G m o d i n ... `cxoreba�... ioanesi da efT‚mesi~, aTonis... 1074
wlis xelnaweri, tfil. 1901, gv. 26.
mimomimomimomimovalvalvalval----nnnn... ... ... ... krebkrebkrebkreb----nnnn............ da gamovidis igi quabiT T‚siT. da m i m o v a l n udabnosa da
k r e b n igi melaGriasa... `kimeni~, gv. 2023.
umumumumZimZimZimZim----nnnn... ... ... ... uxauxauxauxariririri----nnnn............ saJores Kovelni Zmani iKvnian meJored da orni erisaganni
iKvnian msaxurad da mxuetelad da sxuani Zmani iKvnian da ara Tu
u m Z i m n , aramed ufro�sad u x a r i n ... `cx. ioan. da efT‚m~. aTo-
nis... 1074 xeln., gv. 48.
mimimimixuxuxuxudedededebibibibi----nnnn:::: da Sromisa dGeTa Sina mKofni da xucesni hmsaxurebdian, vi-
Tarca m i x u d e b i n ... iqve, gv. 41.
gamogamogamogamoiiiicacacacadedededebibibibi----nnnn... ... ... ... ipoipoipoipovevevevebibibibi----nnnn... ... ... ... dadadadaakakakakldeldeldeldebibibibi----nnnn............ r½ oqro� igi ravdenca g a m o i c a d e b i n: uwmides i p o v e -
b i n: da ara ra� d a a k l d e b i n... ioane bolnel ep. qadag. gv. 64.
uTuTuTuTququququamamamam----nnnn... ... ... ... swaswaswaswadidididi----nnnn... ... ... ... gardagardagardagardamomomomocccc‚vi‚vi‚vi‚vi----nnnn............ ese lazarÀ idva davrdomili byeTa Tana mis mdidrisaTa... da
g½li u T q u a m n da s w a d i n mas ganZGebad: nabiyevisagan r½i
g a r d a m o c ‚ v i n tablisagan mis mdidrisa�sa... iqve, gv. 68.
hrcxuhrcxuhrcxuhrcxueeeenininini----nnnn:::: da ara sada ganSiSuldis: da arca ibanis sada: da h r c x u e -
n i n xilvad visame... kimeni, gv. 1620.
etK‚etK‚etK‚etK‚----nnnn:::: da maradis e t K ‚ n didsa ioanes... `cx. ioan. da efT.~ aTon.
xeln. gv. 15.
... e t K ‚ n mama� ioane viTarmed `Svilo Cemo! qarTlisa
queKana� didad naklulevan ars wignTagan~... iqve, gv. 26.
evedevedevedevedrerererebibibibi----nnnn:::: da maradis e v e d r e b i n ZmaTa r½a moswrafe iKvnen mislvad
eklesiad... iqve, 35.
eKofieKofieKofieKofi----nnnn:::: weril ars `t‚rTi ganwesebuli eKofin navsa~... grig. xanZT. gv.
mmmmÀ 16 qv.
esesesesmimimimi----nnnn:::: ... guerdiT mividis da TaKuanis scis da uTxris, romel mas
oden e s m i n ... iqve, 36.
w e r i l e b i
370
eubeubeubeubnenenenebibibibi----nnnn:::: ... da mieriTgan monastrisa ZmaTa arGara vis e u b n e b i n ga-
rna Tu ucxo� vin movidis... iqve, 16.
aGudaGudaGudaGudgegegegebibibibi----nnnn... ... ... ... eqeqeqeqmnemnemnemnebibibibi----nnnn:::: xolo romelTame recaTu cilobiT wina a G u d g e b i n ara-
med mizez swavlis e q m n e b i n mas... abo tfileli, gv. 16.
eƒmaeƒmaeƒmaeƒmarerererebibibibi----nnnn:::: kelarni kula samxrad Kovladve satrapezosa mividian... da eg-
reTve mevajineni, magra kelarTa mwuxrsa Tu ra�me e ƒ m a r e b i n ,
Sina iƒmarian... aTon. xelnaw. gv. 48.
ivivivivltiltiltilti----nnnn... ... ... ... eZieZieZieZiebebebeb----nnnn:::: da r½js ara povis. sadguri igi v½a m½s hnebav-n. moiZulis adgi-
li igi da moiZagis naSromica igi: mere k½d g½movidis da i v l t i n
igi da e Z i e b n sxuasa adgilsa... ioane bol. qad. 83.
eeeeZiZiZiZiebebebeb----nnnn............ ƒmobƒmobƒmobƒmob----nnnn............ GaGadebGaGadebGaGadebGaGadeb----nnnn............ mimomimomimomimo ixeixeixeixedavdavdavdav----nnnn... ... ... ... isisisistutututuaaaanavnavnavnav----nnnn... ... ... ... ganhmartnis frTeni T‚sni v½a igi ganhmartnis mfrinvelman
frTeni T‚sni da e Z i e b n marTueTa T‚sTa Sekrebad maTa ƒ m o b n
g½ls modgined: G a G a d e b n survielad e Z i e b n wadierebiT...
mimo i x e d a v n da i s t u a n a v n ... v½e povnadmde misa: da r½js
povis... iqve, gv. 31.
eubeubeubeubnenenenebibibibi----nnnn............ asasasaswawawawavebvebvebveb----nnnn............ amamamamxixixixilebleblebleb----nnnn............ nunununugegegegeSiSiSiSinisnisnisnis scemscemscemscem----nnnn............ dadadadahhhhvedvedvedvedrebrebrebreb----nnnn............ ... ukueTu kula vinme ixilnis udebni da daƒsnilni da axal-
mosrulni, maT zeda�szeda e u b n e b i n, a s w a v e b n, a m x i l e b n
da nugeSinis s c e m n da ƒelosanTa d a h v e d r e b n, ra�Ta marJu-
ed eqceodian da ara rasa miayirvebden... aTon. xeln. gv. 38.
amamamamcnebcnebcnebcneb----nnnn:::: ... esmis v½d ars igi ampartavan da zuav miuvlinis mas da a m -
c n e b n siKuarulsa... `cxor. saba asurisa�~, gamoc. s. JanaSias mi-
er, `arili~, gv. 1235.
SeSeSeSemusmusmusmusravravravrav----nnnn:::: r½ ampartavanTa G½i S e m u s r a v n ; xolo mdabalTa moscis
madli... ioane boln. qadag. gv. 55.
dadadadahklavhklavhklavhklav----nnnn... ... ... ... dadadadaikikikikllllvivivivi----nnnn:::: mGvdeli Kovlisa soflisa-T‚s kravsa mas... d a h k l a v n . da
igi mis-Tanave d a i k v l i n ... `wartKuenva� ierusalÀmisa�~ _
gamoc. n. maris mier, 1909, gv. iÀ6 [156].
lolololocavcavcavcav----nnnn... ... ... ... iTxoviTxoviTxoviTxov----nnnn:::: l o c a v n GamÀ Kovel maradis farulad samosliTa pirveli-
Ta da i T x o v n ... sawuTro�sa wil saukunesa... Zv. sasuliero poe-
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
371
zia, gamoc. p. ingoroKvas mier, tfil. 1913, gv. 25.
tirtirtirtir----nnnn... ... ... ... egegegeglovlovlovlov----nnnn... ... ... ... amamamamxixixixilebleblebleb----nnnn... ... ... ... asasasaswawawawavebvebvebveb----nnnn............ xolo t i r n da e g l o v n maT-T‚s w½� timoTÀ mociquli:
da a m x i l e b n maT da a s w a v e b n dGÀ da GamÀ gzasa mas yeSma-
ritebisasa... kimeni, 10531...
... qurivi vinme iKo masve qalaqsa Sina r½i igi m o v a l n misa
zeda�s z½a (da) e t K ‚ n mas: misaJe me movalisa Cemisagan da ara is-
minis misi mraval jam: x½ qurivi igi f½d awKinebda mas da m i v a l n
misa zeda�s z½a uwKinod (da) TaKuanis s c e m n mas da S e u v -
r d e b i n : t i r n : c r e m l o v i n : m o e x u e v i n ferƒTa mis-
Ta (a k o c e b n muƒlTa misTa) ambors u K o f n xelTa misTa... x½
msaJuli igi h r i s x a v n mas da a g i n e b n da g a n a Z e b n mas
gare: a½d z i n igi w½e missa: a w K i n e b n da e t K ‚ n mas: misaJe
me movalisa Cemisa gan... ioane bolnel ep. qadag., gv. 50.
mravlobiT ricxvSi am nnnn-s Sesabamisad ----edededed gvaqvs: ariariariari----edededed:::: vervin orTa o½lTa hmonos r½ni urTi-erTas ara saTnod
a r i e d ... kimeni, 18922. uKofuKofuKofuKof----edededed:::: mezuerÀ igi ars mebajÀ, xolo sazuerÀ igi ars adgili, sada
igi bajsa u K o f e d ... ioane boln. qagad., gv. 9. etK‚etK‚etK‚etK‚----edededed:::: cru‚ moZGu‚arni igi da Semasmenelni Sevidian misa da
e t K ‚ e d romelnime reca sitK‚Ta liqnisa�Ta... abo tfil. 25. SfoSfoSfoSfoTebTebTebTeb----edededed... ... ... ... dadadadasTxevsTxevsTxevsTxev----edededed:::: da aqun ƒelTa maTTa saxeebi kerpebisa� da kuerTxebi... ad
esrÀT S f o T e b e d : da mravalsa sisxlsa d a s T x e v e d : mamaTa
da dedaTa... kimeni, 10525. aSiaSiaSiaSinebnebnebneb----edededed da romelnime maTganni a S i n e b e d mas... abo tfil. 26. xedvxedvxedvxedv----edededed:::: romelni x e d v e d mas. ver ikadrian udbad gancxroma� krZa-
lulebaTagan misTa... grig. xanZT. mbmbmbmb.... [42 zev.]... hloShloShloShloSnininini----edededed:::: a½d ZaGlnica movidian da h l o S n i e d zuzGasa missa... ioa-
ne boln. qadag. 68. momomomorbirbirbirbi----edededed:::: da r½ni m o r b i e d misa siKuaruliT SeitKbobs... kimeni, 1436. mimimimieeeegebgebgebgebvivivivi----edededed:::: moZGuari same KrmaTa� vari r½ni gonierad m i e g e b v i e d
w e r i l e b i
372
yeSmaritebisa gardamaqcevelTa... kimeni, 4623.
5. zemoxsenebuli ----n n n n akad. n. mars namKo usrulis maCveneblad
miaCnda da mas dddd---- sufiqsis paralelur odenobad saxavda:
`namKo usruls aqvs ori forma: Zveli samwerlobo da xalxu-
ri. orive saxeobis maCvenebeli awmKos fuZes miematebian: a) Zv. sa-
mwer. saxeobis maCvenebeli nnnn gvevlineba mesame pirSi mxol. ricxvisa;
ase, mag. ikiTxavn _ он читал, itK‚-n _ он говорил, gucem-n _ он давал
нам, ganguweseb-n _ он приводил нас в порядок1... b) xalxuri saxeobis
maCvenebeli _ dddd.... isic gvevlineba xSirad Kovelgvari gaxmovanebis
gareSe, amasTan mxoloobiTis Kvela pirSi: v-kreb-d, {h}-kreb-d, kreb-
d~ (ix. "Грамматика древнегруз. литер. яз." Ленингр. 1925, gv. 159, $ 192).
erT sibrtKeze moTavseba am nnnn-sa da dddd-si SeuZlebelia: ----nnnn---- me-
same pirSiGa gvaqvs, sxvagan _ arsad, ----dddd---- Kvela pirSi meordeba, ro-
gorc es drois sawarmoebel sufiqss SeSvenis... dddd-Ti warmoebul
namKo usrul xolmeobiTSi es ----nnnn-c SeiZleba gamoCndes: krebdddd-i-nnnn...
aqun-dddd-i-nnnn (magaliTebi, ix. qv.), raic agreTve am sufiqsebis funqcia-
Ta sxvaobiTaa gansazGvruli2. mokled: ----nnnn da ----dddd fonetikurad erTi
meoris monacvled SeiZleba mogvevlinos, magram es odnavadac ar
niSnavs, rom maTi morfologiuri funqcia erTi da igivea... ikiTxav-
nnnn, , , , itK‚-nnnn da msgavsni odenobani namKo usrulad ver miiCneva.
prof. a. SaniZe nnnn-ian awmKos xolmeobiTis formada Tvlis; igi
wers: `awmKos mesame pirSi Zv. qarTuls orgvari daboloebani moe-
poveba: erTi mxriT ----ssss da ----en en en en ((((----anananan)))),,,, meore mxriT ----nnnn da ----edededed;;;; mag. er-
Ti mxriT ar-ssss da ari-anananan, meore mxriT ar-nnnn da ari-edededed da misT. meo-
re mxris formebi xolmeobiTis formebia, e. i. xolmes gagebas Sei-
caven; sxvanairad rom vTqvaT, wer-nnnn amas niSnavs: `wers xolme, wer----
edededed ki amas: `weren xolme~. pirvelsa da meore pirSi aseTi garCeva
ar iKo~ (mosdevs `awmKo xolmeobiTis~ magaliTi _ ix. `Zveli qarTu-
li ena~ a. SaniZis, al. baramiZis da il. abulaZis saxelmZGvaneloSi
`Zveli qarTuli ena da literatura~, tfil. 1934, gv. 024, $ 43).
`wern~ da msgavs formebs xolmeobiTi Sinaarsi aqvT CveCveCveCveuuuulebleblebleb----
ririririvadvadvadvad; ; ; ; es udaoa3. magram kiTxva ismis _ ra kavSirSia es xolmeobi-
1 dedanSi naCvenebia teqstebi, saidanac amoGebulia es zmnebi. 2 zogi sxva garemoeba aGniSnulia Cvens recenziaSi n. maris `Zv. qarT.
salit. enis gramatikisa~ _ ix. saist.-saeTnogr. sazogad. mimomxilveli I (1926), gv. 320-321.
3 Tumca ZiriTadi mniSvneloba es istoriulad ar unda KofiliKo; amis Sesaxeb _ qvemoT.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
373
Ti Sinaarsi nnnn---- sufiqsTan? xolmeobiToba nnnn-ian warmoebaSi mjGavnde-
ba, magram aris Tu ara misi matarebeli ----nnnn sufiqsi (mravlobiTSi ----
edededed sufiqsi)?
pasuxi uarKofiTi iqneba da ai ratom:
1. xolmeobiToba namKoSi Kvela pirSi iCens Tavs, aq ki mxo-
lod mesame piriTaa misi gamoKeneba SezGuduli; drois sawarmoebe-
li afiqsi Kvela pirSi unda gvqondes da ara mxolod erTSi.
2. Tu awmKoSi es ----nnnn xolmeobiTis niSania, raGaa piris niSani?
----nnnn iyers ----ssss sufiqsis adgils Zv. qarTulSi iseve, rogorc ----edededed, , , , ----anananan, , , ,
----enenenen sufiqsTa monacvled gamodis. amitom bunebrivia vivaraudoT,
rom es ----nnnn (da ----edededed) imave morfologiuri Girebulebisa unda Kofi-
liKo, rogoric ----s s s s (----anananan, , , , ----eseseses sufiqsebs) aqvT.
3. ----nnnn sufiqsi Zv. qarTulSi gvxvdeba ----iiii---- sufiqsiT nawarmoeb
namKo xolmeobiTSic; xolmeobiToba rom am nnnn-sTan iKos dakavSirebu-
li, amgvari warmoeba gaugebari iqneboda... moiGmoiGmoiGmoiG----iiii----nnnn:::: ...[xi]rekdiT da gangeGo[s] [T]quen. r½ Koveli r½i xiTxovn
m o i G i n ... ix. iv. JavaxiSvili: `axlad aGmoCenili uZvelesi qarTu-
li xelTnawerebi~ _ tfil. univ. moambe, II, gv. 377. momomomouZuZuZuZlurdlurdlurdlurd----iiii----nnnn... ... ... ... daSrtdaSrtdaSrtdaSrt----iiii----nnnn... ... ... ... gangangangankeTrkeTrkeTrkeTrdddd----iiii----nnnn... ... ... ... aGatKdaGatKdaGatKdaGatKd----iiii----nnnn............
ganganganganqardqardqardqard----iiii----nnnn... ... ... ... g‚debdg‚debdg‚debdg‚debd----iiii----nnnn............ ... iZlien Zneli igi. m o u Z l u r d i n mG‚mÀ igi. d a -
S r t i n saƒmili igi gehenisa�... satana� g a n k e T r d i n ... gulis
wKroma� misi a G a t K d i n ... satanJveli misi g a n q a r d i n da
zedamoslva� g ‚ d e b d i n ... kimeni, 2018-13.
magaliTebis es ukanaskneli wKeba SeiZleba ganmartebul iqnes,
rogorc namKo ZiriTadisagan nawarmoebi formebi (m o u Z l u r -
d i n , d a S r t i n , g a n k e T r d i n , a G a t K d i n , g a n -
q a r d i n), Tumca sakmarisia ----nnnn sufiqsi ssss-Ti SevcvaloT, rom namKo
xolmeobiTis ucilobeli formebi warmogvidges: m o u Z l u r -
d i s , d a S r t i s , g a n k e T r d i s , a G a t K d i s , g a n -
q a r d i s ...
m o i G i n ki araviTar eyvs ar badebs, rom namKo xolmeobi-
Tia...
amrigad, nnnn---- su su su sufiqfiqfiqfiqsi susi susi susi subibibibieqeqeqeqtis metis metis metis mesasasasame pime pime pime piris uZris uZris uZris uZvevevevelelelelesi nisi nisi nisi niSaSaSaSania nia nia nia
awmKoSiawmKoSiawmKoSiawmKoSi. . . . Tu nnnn-ian awmKos Zv. qarTulSi (VI-XI ss.) xolmeobiToba axa-
siaTebs, es imas ki ar mowmobs, rom n n n n S3 ar Kofila, aramed imis ga-
saGebs iZleva, Tu ra mniSvneloba unda hqonoda am awmKo dros Zve-
lis-Zvelad, maSin, rodesac S3-ad nnnn ixmareboda.
w e r i l e b i
374
xolxolxolxolmemememeoooobibibibiToToToToba awmKos daba awmKos daba awmKos daba awmKos damamamamaxaxaxaxasisisisiaaaaTeTeTeTebebebebeli Zveli Zveli Zveli Zveli funli funli funli funqciqciqciqciaaaaaaaa; ; ; ; uf-
ro zustad roma vTqvaT, es ununununda Kofida Kofida Kofida KofiliKo liKo liKo liKo `̀̀̀awmKo awmKo awmKo awmKo zzzzoooogagagagadidididi~~~~ daax-
loebiT iseTive Sinaarsisa, rogoric axals qarTulSi gvaqvs gamo-
TqmebSi: `mze anaTebs~, `mowafe swavlobs~, `maswavlebeli aswav-
lis~...1
xolmeobiToba amgvar mniSvnelobas ukavSirdeba: `zogadad rac
xdeba~ → `Cveulebrivad rac xdeba~... amitomaa, rom nnnn-iani awmKo
zedgamoyrilia im SemTxvevebisaTvis, roca raime wesi, normaa gadmo-
sacemi, anda ucvleli damaxasiaTebeli Tvisebaa aGsaniSnavi (xSirad
amgvar SemTxvevaSi Zneli gadasawKvetia xolmeobiTi Sinaarsi gada-
wonis Tu `zogadoba~)...
mƒedari vidre wKobasa ara Sesrul a r n . Zleva� misi simrav-
lesa Sina laSqarTasa ara sacnaur a r n ... (ix. zem. gv. 17).
aq debulebaa wamoKenebuli: rogor icnoba mxedari... `xolme~-s
aq gamarTleba ara aqvs. egeve iTqmis Semdegi magaliTis Sesaxeb:
... da ara sada ganSiSuldis: da arca ibanis sada: da
h r c x u e n i n xilvad visame... (ix. zem. gv. 18).
`morcxvoba~ aq damaxasiaTebeli Tvisebaa: h r c x u e n i n amaze
miuTiTebs.
ufro mkveTrad es Cans magaliTebSi:
... meorÀ saxÀ lomisa�. r½js s Z i n a v n mG‚ZarÀ a r i e d Tu-
alni misni. rameTu zÀ u x i l v e d ... `saxisa sitKua�~, gamoc. n. ma-
ris mier, Тексты и разыск. кн. VI, 1904, СПб. gv. 346... ... mesamÀ saxÀ lomisa�. r½js S‚nis Zuman lomman. lekuni mku-
darni sxnis da z i n da s c a v n lekuTa maT moslvadmdÀ mamisa
mis dGÀsa mesamesa. hberis Sublsa da aGadginnis lekuni igi... iqve
458...
sami saxÀ ars yinyvlisa�. pirveli saxÀ r½js daskudvilad
v l e n e d gzasa urTierTas. TiToeulad T‚si marcuali m i a q u n
pirTa da cudTa maT r½lTa ara aqun ara hrq‚an t‚rTosanTa maT
v½d gueciT Cuenca... arGaca h S u r n ... iqve 191-12.
amgvari mniSvneloba srulebiT ar eucxoeba namKo xolmeobiT-
sac:
1 arsebiTad amgvari azri unda hqondes SeniSvnas, romelic a. SaniZes
`drois~ ganmartebisaTvis aqvs darTuli (ix. `qarTuli gramatika~ $ 105, SeniSvna I, gv. 121), Tumca avtoris daskvnebi sxvagvaria; vgulisxmob debulebas: `Tevzi curavs~, `Citi frinavs~... `gveli xoxavs~ _ `Kvela eseni arsebiTad ud-rovo formebia~ (iqve).
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
375
...r½js daberdis da TualTa moakldis da h n e b a v n ganyapuk-
neba�. marxvad dgis. da mƒndis da imarxis guelman man ormeoc dGÀ
da ormeoc GamÀ v½e wKali ganevltis. da ganuTxnis. iZiis naprali
da povis kldisa� iwro� da Seƒdis iwrod da daagdis tKavi igi mi-
si Zueli da ganyapuknis... iqve, 176... _18...
amave mizezis gamoa, rom awmKo xolmeobiTi da namKo xolmeobi-
Ti erTi meoris gverdiTaa mocemuli erTsa da imave frazaSi (ma-
gal. ix. zemoT, gv. 17-20).
permansioba awmKosa da namKos warmoebas imdenad aaxloebs,
rom iSleba zGvari awmKos Jgufisa da namKo ZiriTadis Jgufs So-
ris...1. am niadagze poulobs axsnas `icis~, `uwKis~, `hrq‚an~ zmnaTa
awmKoSi gadmosvla, amave xaziT zogi sxva ufro arsebiTi sakiTxic,
safiqrebelia, rom gadaiyreba...
davubrundeT awmKos sakiTxs.
`xolmeobiTs~ (ukeT `permansivs~) namKo ----iiii---- sufiqsi awarmoebs.
Tu ki awmKos msgavsive mniSvneloba hqonda da Tu ki nnnn---- sufiqsi am
mniSvnelobis matarebeli ar iKo, sakiTxavia, riT gadmoicemoda is
awmKoSi?
aq Zala-uneburad KuradGebas iqcevs is ----iiii---- sufiqsi, romelic
gardauval zmnebs xan aqvT da xan ara: var º var-iiii... vtir º vtir-iiii...
sZuls º sZul-iiii-s... surs º sur-iiii-s... swads º swad-iiii-s...
es -i- premansiobis ----iiii unda iKos. egeve ----iiii---- sufiqsia, albaT,
awmKos fuZis sawarmoebeli ----iiii gardamaval zmnebTan: gzavn----iiii----s... Sl----
iiii----s... ----avavavav, , , , ----amamamam, , , , ----ebebebeb,,,, ----obobobob, , , , ----of of of of sufiqsian zmnebs rom araferi amgvari
moepovebaT? es ukve droTa warmoebis istoriis ZiriTad sakiTxTa-
naa dakavSirebuli da specialur ganxilvas moiTxovs. aq mxolod is
iTqmis, rom amgvar zmnaTa uarKofiTi Cveneba zemoxsenebul msJelo-
bas ufro ganamtkicebs, vinem dabrkolebas uqmnis...
davaskvniT: ----nnnn xolmeobiTobas ar aGniSnavs, n n n n _ mesame piris
subieqturi sufiqsia im epoqisa, roca awmKoSi `zogadi~, `permansi-
uli~ (`xolmeobiTi~) Sinaarsi mkveTrad igrZnoboda da roca am
permansiulobis niadagze awmKo da namKo erTmaneTTan imdenad ax-
los iKvnen, rom permansiuli namKos awmKod qceva SesaZlebeli iKo...
1 prof. a. SaniZe SeniSnavs: xolmeobiTis formebi awmKo-namKos gagebas
`garkveviT sazogadod ver iZlevian, amitom SesaZlebelia maTi erTmaneTSi ga-reva~-o, ix. `Zv. qarT. ena da liter.~ $44 b, SeniS. I, gv. 025. faqti sworad aris SeniSnuli.
w e r i l e b i
376
mokled, awmKo da namKo gamiJnuli da dapirispirebuli droebi ar
iKvnen (e. i. droebs arc warmoadgendnen).
----nnnn sufiqssa da permansiulobas (`xolmeobiTobas~) TaTaTaTanadnadnadnadrorororouuuu----
lolololoba ba ba ba akavSirebs erTmaneTTan. amitomaa nnnn-iani awmKo Zv. qarTulSi
permansiuli (`xolmeobiTi~) Sinaarsisa gamodis. es Zvelis-Zveli vi-
Tarebis gamokrTomaa.
6. S3-is uZvelesi niSani ----nnnn awmKoSi xolmeobiTis garda SerCa
brZanebiTs _ esaa nunununu nawilakis gamoKenebiT nawarmoebi uarKofiTi
forma: nu genu genu genu geSiSiSiSinininini----nnnn:::: ... nu g e S i n i n Tq½n samwKsoo mcireo... saxisa sitK. 119.
... kualad moval da K½ladve SenTana var nu g e S i n i n : nu
g e S i n i n ara dagiteo Sen oblad... ioane boln. ep. qad. 65.
... ioseb Zeo daviTiso nu g e S i n i n miKvanebad mariamisa...
adiS. oTxT. t. 6a1. nu iKofinu iKofinu iKofinu iKofi----nnnn:::: ... da miugo Krmaman man viTarca srulman kacman da hrqua. nu
i K o f i n ... wartKuen. ierusalÀm... ne5.
... viTarca xedavT, friad sigrile ixilvebis Cuen Soris; nu
ukue vinme hgonebdes da acTunebdes Tavsa T‚ssa, Tu pirveliTgan
esreT iKvnes Zmani Cuenni _ nu i K o f i n ... aTon. xelnaw. 5. nu ganaKenebnu ganaKenebnu ganaKenebnu ganaKeneb----nnnn:::: r½li igi G½Tman SeauGlna kacni nu g a n a K e n e b n ... adiS.
oTx. t. 40b1. nu ukunu ukunu ukunu ukumomomomoiqiqiqiqcecececevivivivi----nnnn:::: ... r½li velsa gare iKos nu uku m o i q c e v i n uku mimarT...
iqve, t. 52a2. nu yamnu yamnu yamnu yam----nnnn:::: viTarca itK‚s pavle. romeli ara Surebodis. nucaGa y a m -
n o ... grig. xanZT. o12 zev.
nu uk‚rnu uk‚rnu uk‚rnu uk‚r----nnnn:::: ... ara uwKoda safasÀ. igi r½i iKo mis Tana. da nu vis
u k ‚ r n ese... kimeni, 1732. nu iurnu iurnu iurnu iurvivivivi----nnnn:::: nu i u r v i n guli Seni mTavrisa mis-T‚s... wartKuen. ierus.
nnnn28. nu iqanu iqanu iqanu iqadidididi----nnnn:::: nu i q a d i n aw mZlavri. ambartavani. moSurne... Zv. sasul.
poez. tpztpztpztpz9 zev.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
377
nu gegegegeSiSiSiSinin nin nin nin = nu geSinis [is Sen misgan]; aqedan: nu geSinis-ce-
ma�, axlandeli nugeSis cema, e. i. `nu geSinia~-s Tqma (`micema~); aqe-
danvea: `n u g e S i~ nawili `nu geSi(ni)-s~-a, gasubstantivebuli.
sxva magaliTebSic aseve ----nnnn-s uyiravs Semdegi xanebis ssss-s adgi-
li: nu iKofi-n = nu iKofi-s, nu ganaKeneb-n = nu ganaKeneb-s, nu yam-
n = nu yam-s da sxv.
7. S3-is uZvelesi niSani ----nnnn Zvel qarTulSi mraval SemTxvevaSi
Senaxuli aqvs kavSirebiTs pirvels, roca igi brZanebiTi kilos
mniSvnelobiTaa naxmari (_ mowodebiTi brZanebiTi mesame pirisa): gigigigixaxaxaxarorororodededede----nnnn:::: ... g i x a r o d e n gamorCeulo maGlisa mier... abo tfil. 41.
... mzrunvelo cxorebisa T‚s Cuenisa... Sen g i x a r o d e n da
mxiarul iKav... grigol xanZT. ozozozoz17 qv. ... da hrq‚s m½T CemTana g i x a r o d e n da ixarebdiT dGes...
ioane boln. qadag. 31.
... ixile ubiwoo da g i x a r o d e n ... Zv. sasul. poezia, s�s�s�s�7
zev. uxauxauxauxarorororodededede----nnnn:::: da u x a r o d e n K½lsa sofelsa: ... ioane boln. qadag. 79. ganganganganscxrescxrescxrescxrebobobobodededede----nnnn:::: ... dahbereT nestusa safuZvelTa soflisaTa da g a n s c x r e -
b o d e n zGua� oxriTurT... Zv. sasul. poezia, pppp2 zev.
g a n s c x r e b o d e n queKana�... iqve, tpdtpdtpdtpd4 zev. grcxugrcxugrcxugrcxueeeenonononodededede----nnnn:::: ... ixileT... da g r c x u e n o d e n ... iqve, rorororo1 zev. hrcxuhrcxuhrcxuhrcxueeeenonononodededede----nnnn... ... ... ... kdekdekdekdememememebobobobodededede----nnnn:::: ... h r c x u e n o d e n nistors krebuliTurT misiT... iqve
rmvrmvrmvrmv7 zev.
... h r c x u e n o d e n da k d e m e b o d e n K½lTa r½ni eZieben
s½lTa monaTa SenTasa... kimeni, 12011. gegegegeSiSiSiSinonononodededede----nnnn:::: nu g e S i n i n maTgan r½lTa mowK‚dnes ƒorcni Tq½nni... a½d
g e S i n o d e n misa r½lsa ƒelmwifeba� aqus warwKmedad sulisa...
kimeni, 930.
g i x a r o d e n _ esaa g i x a r o d e s Semdgomi xanebisa: gixa-
rodes Sen igi: es `igi~-a ----nnnn sufiqsiT gadmocemuli; es realuri
obieqti subieqtis niSniTaa gadmocemuli, radganac zmna inversiu-
lia.
`gixaroden~ forma imdenad ganmtkicebuli iKo garkveuli dar-
w e r i l e b i
378
gis mwerlobaSi, rom gasubstantivda:
da uGaGada maT g i x a r o d e n i . eva�s mwuxarebisa damƒsne-
li... Zv. sasul. poezia rmvrmvrmvrmv3 zev.
... mGaGadebeli. g i x a r o d e n s a mqadagebeli... iqve, s�gs�gs�gs�g4 zev.
... v½a g i x a r o d e n i qalwulman egreT SeiwKnare ƒma zecie-
ri... abo tfileli 46.
g i x a r o d e n -is garda zemoxsenebul magaliTebSi inversiu-
lia zmnebi: g r c x u e n o d e n , g e S i n o d e n : -n sufiqsi realu-
rad obieqts aGniSnavs, magram es obieqti zmnisaTvis subieqtia.
g a n s c x r e b o d e n pirdapiri wKobisaa da masSi nnnn---- sufiqsi
realuri subieqtis sufiqsia: ganscxrebodes igi...
8. Zv. qarTulSi ara iSviaTia kavSirebiTi pirvelis adgilas
namKo usrulis xmareba; kavSirebiTi pirveli namKo usrulis dife-
renciacias warmoadgens:
awm. akeT-eb-s → namKo usr. akeT-eb-d-a: kavSir I: akeTebdddd-e-s.
` ` xolm. akeT-eb-d-i-s
drois sawarmoebeli sufiqsi ----dddd---- namKo usrulisa rCeba kavSirebiTs
pirvelSiac. roca mosalodnelia kavSirebiTi, xolo naxmaria namKo
usruli, es, cxadia, imis momaswavebeli unda iKos, rom diferencia-
cia namKo usrulsa da kavSirebiT I-isa Jer kidev damTavrebuli
araa. amgvarad, es sakmaod Zveli viTarebaa.
am konteqstSi sruliad bunebrivia, rom ----nnnn aGmoaCndes S3-is
niSnad iseT namKo usruls, romelic kavSirebiTi I-is adgilasaa na-
xmari da brZanebiTi kilos mniSvnelobiTaa gamoKenebuli: Tu ----nnnn-iani
kavSirebiTi I brZanebiTisaTvis iKo gamoKenebuli (magal. ix. zem. gv.
363), kavSirebiTis monacvle namKo usrulsac mesame piris subieqti
sufiqsad isev ----nnnn aqvs.
nanananaTobdTobdTobdTobd----iiii----nnnn (= naTobdes):
a½d egre n a T o b d i n naTeli igi T½qni w½e kacTa. ioane
boln. qad. 21.
brwKinbrwKinbrwKinbrwKineeeevvvvdddd----iiii----n n n n (= brwKinavdes):
... egreT b r w K i n e v d i n naTeli Tqu‚eni winaSe kacTa...
abo tfileli 21.
... egrÀT b r w K i n e v d i n naTeli Tqueni winaSe kacTa...
grig. xanZT. llll13 qv.
gagagagalobdlobdlobdlobd----iiii----nnnn (= galobdes):
... ixareben cani da g a l o b d i n queKana�... Zv. sasul. poezia
sksksksk17 zem.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
379
... amis‚sca ixarebdiT cani da... g a l o b d i n queKana�... iqve,
pppp1 zev.
iqoriqoriqoriqorwiwiwiwinenenenebodbodbodbod----iiii----nnnn (= iqorwineboden!):
... odes aGdgen mkudreTiT arca i q o r w i n e b o d i n arca
ganhqorwinebden... adiS. oTxTavi, t. 91b1.
susususuemdemdemdemd----iiii----nnnn (= svamdes):
r½lsa swKurodis movedin Cemda. da s u e m d i n ... ioane boln.
24.
ixaixaixaixarebdrebdrebdrebd----iiii----n n n n (= ixarebdes):
... amieriTgan i x a r e b d i n udabno� esÀ... grig. xanZT. TTTT13
zev.
... i x a r e b d i n ca� da ganscxreboden queKana�, ugalobdiT
(= ugalobdeT) adameanni sixaruliT sikudilisa damTrgunvelisa...
Zv. sas. poez. s�e s�e s�e s�e7 zev.
gagagagaququququnnnndddd----iiii----n n n n (= gqondes):
... nu itK‚, Tu kacTa vhmsaxureb, aramed esreT g a q u d i n , vi-
Tarmca angelosTa... hmsaxurebdi... aTonis xelnaw. 40.
... ese viTarni nugeSinis cema gaqundin TquÀn, Zmano... iqve,
343.
guguguguaaaaqundqundqundqund----iiii----n n n n (= gvqondes):
... da aw wrafa� sulisa mimarT w½disa g u a q u n d i n ... saxisa
sitK. 4016 zev.
ixaixaixaixarebdrebdrebdrebd----iiii----nnnn... ... ... ... uxauxauxauxarodrodrodrod----iiii----nnnn... ... ... ... ganiganiganiganisusususueeeenebdnebdnebdnebd----iiii----nnnn... ... ... ... iSuiSuiSuiSuebdebdebdebd----iiii----nnnn:
... i½v q½À i x a r e b d i n C½n Tana keTilad mKofebasa mas C½nsa:
u x a r o d i n keTilad cxorebasa mas C½nsa: g a n i s u e n e b d i n
GirsebiT... qcevasa mas Tquensa... saTno eKofoden (= eKofodes) Ta-
naziareba� Cueni... i S u e b d i n moKuareba� C½ni misa mimarT: ...ki-
meni, 19819-22.
----nnnn-iani namKo usruli SeiZleba Segvxvdes Cveulebrivi kavSire-
biTis nacvladac _ ara ara ara ara nawilakis Semdeg: r½a ara iqmod-i-n (= r½a
ara iqmodes):
... da misca maT K½i sofeli v½a saxli da safasÀ uricx‚... r½a
ara i q m o d i n borotsa aaaa½d keTilsa... ioane boln. qadag. 34.
sakelro�sa wesi esreT gaewesa raTa saymelsa ara i q m o d i n ,
garna Tu ucxoni iKvnian anu mSromelni vinme... aTon. xeln. 49.
r½a ara gurgurgurgurcxucxucxucxueeeenodnodnodnod----iiii----n n n n (= rom ar gvrcxvenodes):
... upKries mxiarulad piri T‚si: r½a ara SeguaSinnes da
g u r c x u e n o d i n C½n Cuenebad misa wKluleba� igi Cueni... ioa-
ne boln. qad. 8.
w e r i l e b i
380
ukueTu momomomovivivividoddoddoddod----iiii----nnnn (= Tu modiodes, movides):
... ukueTu ese adgilisa mrorineni monazonni m o v i d o d i n ,
ukueTu mwuxrsa moviden, iseron da samxari yamon... da daumowme,
romel ujamod ara m o v i d o d i n ... aTon. xeln. 49.
Kvela zemoxsenebul magaliTebSi S3 _ ----nnnn-s win uZGvis ----iiii----:::: na-
Tobdin, brwKinevdin, ixarebdin, gaqundin, iqmodin...
STabeydileba iseTia, TiTqos namKo usruli xolmeobiTi (per-
mansivi) dairTavdes ----nnnn sufiqss, roca am namKo usruls kavSirebiTis
magivrobis gaweva uxdeba.
uino formebi (naTobd-n, ixarebd-n, iqmod-n) ara gvxvdeba, e. i.
gamodis, TiTqos namKo usruli, Tu is xolmeobiTi ar aris, ----nnnn---- su-
fiqss ar dairTavdes, sxvanairad roma vTqvaT: is ise Zveli ar unda
iKos, rogorc xolmeobiTi.
magram sanam aseT daskvnas gavakeTebdeT, unda gairkves, xom ar
aris CvenTvis saintereso ----iiii---- mravlobiTis analogiiT gaCenili: vixa-
rebdi-T, ixarebd-i-T... viqmod-i-T, iqmod-i-T KovelTvis ----iiii-s dair-
Tavs, sul erTia, iqneba namKo usruli xolmeobiTi Tu ara: vixa-
rebdTdTdTdT,,,, ixarebdTdTdTdT _ fonetikurad autanel kompleqss iZleva. magram
raGa ----iiii-s daekisra am Tanxmovnebis gaTiSva?
aq isev aoristis xolmeobiTis ----iiii-s unda davubrundeT: an ----iiii-
ani warmoeba, xolmeobiTi, ufro Zvelia namKo usrulSi, anda, Tu
is istoriulad upiratesi ar aris, saanalogio masalas (----iiii-s) xol-
meobiTi namKo awvdis namKo usruls araxolmeobiTis Sinaarsisas.
vfiqrobT, meore SesaZleblobaa sinamdvilesTan ufro axlos.
marTalia, faqti isaa, rom ----nnnn-ian namKo usruls mesame piri mxolod
xolmeobiTis wesze aqvs gawKobili, uiiiino warmoeba aq iseve SeuZle-
belia, rogorc aoristSi ----dddd-Ti nawarmoeb zmnebTan vnebiTi gvarisa:
g a m d i d r d i n , g a n m x i a r u l d i n , m o u Z l u r d i n (mag.
ix. qvemoT)1.
magram aris erTi kriteriumi, romliTac SegveZlo kontroli
gagvewia namKo usrulia Tu ara xolmeobiTi, ----nnnn-s rom dairTavs.
vgulisxmobT mravlobiTis mesame pirs: Tu xolmeobiTia amosavali,
aq ----iiii----edededed---- gveqneboda (ixarebd-i-ed...), da ara ----edededed (ixarebd-ed).
amgvari SemTxvevebi samwuxarod mcirea, iseTi magaliTi, rogo-
ricaa: igigigiglovlovlovlovdeddeddedded::::
_ Svilni misni i g l o v d e d da Ziri misi upovar iKavn (ki-
1 rogorc cnobilia, amgvar zmnebs pirvelsa da meore pirSi KovelTvis
iiii---- aqvT: ganvmxiaruldi, ganhmxiaruldi... (Sdr. vTqu, sTqu...).
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
381
meni, 20113) _ SeiZleba gagebul iqnes, rogorc kavSirebiTi I-is
mravlobiTis mesame piri: igi iglovdenenenen _ igini iglovdedededed _ da
ara: igi iglovd-i-n (= iglovd-a) _ igini iglovdedededed...
samagierod magaliTSi, rogoricaa:
x½T½qn g i K u r d - e d mterni T½qni keTilsa uKofdiT da avas-
xebdiT... (adiS. oTxTavi, tab. 115b1), giKurded = giKuarded namKo
usrulis Zveleburi ----edededed-iani mravlobiTi Cans _ kavSirebiTis mniS-
vnelobiT naxmari: momdevno zmnebi _ uKofdiT, avasxebdiT _ amas
cxadKofs. amgvarad giKurgiKurgiKurgiKurdeddeddedded aris giKuargiKuargiKuargiKuardindindindin-is (= giKuarda)-s
mravlobiTi da ara giKugiKugiKugiKuarararardendendenden _ kavSirebiTisa.
amrigad, im magaliTebis Cveneba, romlebSiac namKo usrulis
fuZes ----edededed sufiqsi daerTvis, gagagagarkverkverkverkveul Seul Seul Seul SemTxvemTxvemTxvemTxvevebvebvebvebSi Si Si Si iseTia, rom
g i K u a r d i n ... i x a r e b d i n da msgavsi formebi xolmeobiT
namKo usrulisa ki ar aris, aramed Cveulebrivi namKo usrulisa.
9. aqamdis ganxiluli masalidan irkveva, rom ----nnnn, rogorc subi-
eqturi sufiqsi mesame pirisa, Zv. qarTulSi dasturdeba awmKoSiawmKoSiawmKoSiawmKoSi, , , ,
namKo usnamKo usnamKo usnamKo usrulrulrulrulSi Si Si Si da kav kav kav kavSiSiSiSirerererebiTs pirbiTs pirbiTs pirbiTs pirvelvelvelvelSiSiSiSi.... egeve iTqmis ----edededed su-
fiqsis Sesaxeb, romelic mesame pirTan mravlobiTobas aGniSnavs,
roca mxoloobiTSi S3 ----nnnn aris.
rogoria saqmis viTareba dro-kiloTa meore JgufSi? ----nnnn sufiq-
si (da Sesabamisad ----edededed) iqac gvxvdeiqac gvxvdeiqac gvxvdeiqac gvxvdebabababa. . . . arsebiTad imave pirobebSi,
rogorSiac namKo usrulsa (da kavSirebiT I-Si) mimarTavda Zveli
qarTuli am nnnn-s.
ra mira mira mira mimarmarmarmarTeTeTeTebabababaSiSiSiSicaa namKo uscaa namKo uscaa namKo uscaa namKo usrurururuli da kavli da kavli da kavli da kavSiSiSiSirerererebibibibiTi ITi ITi ITi I, , , , iseTsave
mimimimimarmarmarmarTeTeTeTebabababaSia aoSia aoSia aoSia aorisrisrisristi da kavti da kavti da kavti da kavSiSiSiSirerererebibibibiTi II erTi II erTi II erTi II erTmaTmaTmaTmaneTneTneTneTTanTanTanTan:::: mTel rig
SemTxvevaSi aoristi enacvleba kavSirebiTs meores. saxeldobr:
a) ----mcamcamcamca nawilakis darTvisas aoristi kavSirebiTi II-is rols
kisrulobs:
b) mesame piris brZanebiTis warmoebisas Zv. qarTulSi aoris-
tia gamoKenebuli, axla iq kavSirebiT meores mivmarTavT (magal. ix.
qv.).
aixsneba es imiT, riTac namKo usrulisa da kavSirebiTi I-is
urTierToba (Senacvleba) ixsneboda: es dro-kiloebi erTi da imave
warmoebis diferenciacias warmoadgenen.
safiqrebelia, rom es diferenciacia dro-kiloTa meore Jguf-
Si ufro adre moxda, vinem dro-kiloTa pirvel JgufSi. es dro-ki-
loTa istoriis problemas ganekuTvneba da maszed aq ar SevCerde-
biT.
w e r i l e b i
382
aq mxolod SevamowmebT, ramdenad marTldeba S3 ----nnnn---- sakiTxze
aoristisa da kavSirebiTi II-is urTierTobis is gageba, romelic ze-
moT aris wamoKenebuli.
dro-kiloTa pirvel JgufSi _ namKo usrulSi, kavSirebiTs I-
Si (nawilobriv _ awmKoSic) nnnn---- sufiqsi brZanebiTis mniSvnelobiT
naxmarma formebma Semogvinaxes Kvelaze metad.
aoristSiac mesame pirs ----nnnn---- sufiqsi aqvs brZanebiTSi, oGond
im gansxvavebiT, rom sxvagvari warmoeba mesame piris brZanebiTisa
Zvelma qarTulma ar icis, droTa pirvel JgufSi ki namKo usruliT
mesame piris brZanebiTis gadmocema erTaderTi saSualeba srulebi-
Tac ar aris, iq kavSirebiTi I-ic farTod aris gamoKenebuli amave
mizniT. sxvanairad rom vTqvaT, aoristSi ufro Zveli viTarebaa da-
culi, vinem dro-kiloTa pirvel JgufSi.
rogor iwarmoeba mesame piris brZanebiTi (dadebiTi forma!)
aoristisagan? esaa aoaoaoaorisrisrisristis metis metis metis mesasasasame pime pime pime piriririri, , , , gansxvavebuli Cveuleb-
rivi mesame pirisagan ----nnnn---- su su su sufiqfiqfiqfiqsis sis sis sis gamoKenebiT (aaaa, , , , oooo-s nacvlad).
KavKavKavKav----n n n n (= Kos):
... ufalman K a v n neba�ca gulisa Cemisa�... grig. xanZT. kgkgkgkg18
zev.
... r½lsa uKuarde me, uvar K a v n Tavi T‚si... ioane boln.
qad. 58.
iKaviKaviKaviKav----nnnn (= iKos):
... oqro� da vercxli Seni SenTanve i K a v n ... abo tfil. 25.
... da i K a v n ƒeli S½i macxovrad C½nda... ioane boln. 87.
... i K a v n naTeli... Cuen z½a... grig. xanZT. iiii5 qv.
gueKavgueKavgueKavgueKav----nnnn (= gueKos, gadagveqces):
... da g u e K a v n C½n wKali ese... ganmanaTlebel gulTa... kime-
ni, 5625...
meKavnmeKavnmeKavnmeKavn (= meKos, gadameqces, gamixdes):
... h½qa mas sircxvili ese m e K a v n me... kimeni, 820.
... m e K a v n me msgavsad sitK‚sa Senisa... kimeni, 18121.
... meoxeba� Tqueni maradis Semwe m e K a v n C½n... grig. xanZT.
����bbbb3 zev.
geKavgeKavgeKavgeKav----nnnn (= geKos):
... kma g e K a v n royiki T½qni... adiS. oTxT. tab. 108b2.
eKaveKaveKaveKav----nnnn (=eKos):
... wmidaTa oxa� maradis Semwe eKavn mas aqa da saukunod...
grig. xanZT. ����TTTT19 qv.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
383
daiKavdaiKavdaiKavdaiKav----n n n n (= `daiKos~):
... d a i K a v n piri Seni... aTon. xelnaw. 32.
aGiZaraGiZaraGiZaraGiZar----nnnn (=aGiZras):
... dahbereT nestusa soflisa safuZvelTa, a G i Z a r n zGua�
savsebiTurT... Zv. sasul. poez. sibsibsibsib13 qv.
... ixareben cani maGalni da ganscxreboden queKana�,
a G i Z a r n zGua�... iqve, svsvsvsv15 zev.
aGiGeaGiGeaGiGeaGiGe----nnnn (= aGiGos):
... r½lTa unebs Semodgomad Cemda uvar Kavn Tavi T‚si da
a G i G e n Juari T‚si dGiTi dGed da momdevdin me... adiS. oTxTa-
vi tab. 123 a2. agreTve: iqve, tab. 82 b1; ioane boln. 58.
brZabrZabrZabrZanenenene----nnnn (= brZanos):
... aw b r Z a n e n siwmideman Senman mefobisa Cuenisagan msaxu-
reba� Girsebisa Senisa�... grig. xanZT. kkkkÀ13 qv.
... aramed b r Z a n e n ƒelmwifebaman Senman da moviden igini
Cuenda... iqve, kgkgkgkg5 zev.
... aw b r Z a n e n mefobaman Senman mocemad tK‚a�, romlisa mi-
er daeburos wmida� eklesia... aTon. xelnaw. 302.
adiadiadiadidededede----nnnn (= adidos):
... ufalman oriTave cxorebiTa a d i d e n viTarca didi kos-
tantine... iqve, 320.
dadadadaamKareamKareamKareamKare----nnnn (= daamKaros):
... romlisa locviTa d a a m K a r e n GmerTman... mefoba Seni...
iqve, 331.
mimimimiaaaagegegege----nnnn (= miagos):
... romelTa igi didad aGg‚pKres ƒeli wKalobisa�, aTas wilad
m i a g e n ufalman... iqve, 64.
guguguguaaaakurkurkurkurTxeTxeTxeTxe----nnnn... ... ... ... aGguaGguaGguaGguaaaaororororZiZiZiZinenenene----nnnn (= guakurTxos... aGguaorZinos):
... mamaTa CuenTa... da saTnoTa ZmaTa CuenTa... madliTa da loc-
viTa g u a k u r T x e n da a G g u a o r Z i n e n ufalman... iqve, 67.
ganaganaganaganamarmarmarmarTleTleTleTle----nnnn... ... ... ... SeSeSeSeamamamamkvekvekvekve----nnnn (= ganamarTlos... Seamkos):
... qristeman sruliad S e a m k v e n madliTa misiTa da
g a n a m a r T l e n winaSe missa saukunod... makari... grigol xanZT.
pppp17 zev.
dadadadaamamamamtkitkitkitkicececece----nnnn (= daamtkicos),
... d a a m t k i c e n qristeman Kovlisa SemZlebelman qebisa
brZaneba� egÀ... iqve, TTTT17 zev.
dadadadaiiiiJeJeJeJerererere----nnnn (= daiJeros):
... d a i J e r e n siwmideman Senman... [hambavi]... iqve, ����dddd11 qv.
w e r i l e b i
384
dadadadagimk‚dregimk‚dregimk‚dregimk‚dre----n n n n (= dagimk‚dros),
... qristeman saukuno� dideba�... d a g i m k ‚ d r e n keTilTa
Tana SvilTa... iqve, iviviviv4 qv.
hkihkihkihkiTxeTxeTxeTxe----nnnn (= hkiTxos maT):
... da romelsa hnebavs gulis xmis Kofa�, Tu ra SeemTx‚a ieru-
salÀmelTa. h k i T x e n maT... wartKuen. ierusal. �a �a �a �a8.
aGgaaGgaaGgaaGgaSeSeSeSenenenene----nnnn (= agaSenos):
... ufalman... aGTqumisa½ebr a G g a S e n e n Sen... iqve, lzlzlzlz5.
gangangangankurkurkurkurnenenene----n n n n (= gankurnos):
... arca mas vswKev qristeman... g a n k u r n e n suliT da ƒor-
ciT... grig. xanZT. nTnTnTnT17 qv.
dadadadaeeeemomomomoCiCiCiCilelelele----nnnn (= daemorCilos):
... sulebi wina�swarmetKuelTa� wina�swarmetKuelTa d a e -
m o r C i l e n o ... grig. xanZT. ����11 zev.
esiesiesiesiZeZeZeZe----nnnn... ... ... ... aGudaGudaGudaGudgigigiginenenene----nnnn (= esiZos... aGudginos):
... mo-Tu-vinme=kudes uSvilo� e s i Z e n mas Zma� misi da...
a G u d g i n e n Tesli Zmas mas T‚ssa... adiS. oTxTavi. t. 48a1.
memememewiewiewiewie----nnnn (= mewios):
... mswrafl m e w i e n Cuen wKaloba� Seni... wartKuen. ieru-
sal. kkkk2.
gangangangangimgimgimgimzazazazadededede----nnnn (= gangimzados):
... GmerTman g a n g i m z a d e n Sen puri cxovrebisa� zegarda-
mo... kimeni, 19424.
am magaliTebidan Cans, rom ----eeee-Ti warmoebuli aoristi samsave
pirSi inarCunebda am eeee-s:
me
Sen
man
Cuen
Tquen
maT
v-adid-e
adid-e adidadidadidadid----eeee----nnnn vadid-e-T
adid-e-T adidadidadidadid----eeee----dddd
v-brZan-e
h-brZan-e brZanbrZanbrZanbrZan----eeee----nnnn v-brZan-e-T
h-brZan-e-T brZanbrZanbrZanbrZan----eeee----dddd
am ----nnnn-s win ----iiii---- uZGvis Kvela im SemTxvevaSi, roca bolos aGmo-
Cndeba Zireuli Tu sufiqseuli dddd, , , , nnnn, , , , rrrr (xSirad cccc, , , , gggg da vvvv-c):
mo-ved _ moved-i-n (mosalodneli iKo: moved-n)
grwmen-a _ grwmen-i-n (da ara: grwmen-n)
Sen hKav- igi _ h-Kv-en igini: man Kv-en-i-n igini...
warwarwarwarvedvedvedved----iiii----nnnn... ... ... ... SeSeSeSevedvedvedved----iiii----nnnn (= warvides... movides):
aGxutKorceb tKavsa amas ze aerTa.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
385
w a r v e d i n da S e v e d i n eklesiasa arxias qalaqisasa... iv.
JavaxiSvili, xanmeti teqstebis nimuSebi, tfil. univ. moambe, t. II,
391.
... r½lsa swKurodis m o v e d i n Cemda... ioane boln. 24.
... g a m o v e d i n siZÀ ezo�sagan T‚sisa... iqve, 24.
... amas JersaGa m o v e d i n apolon da g a n g a r i n e n Sen...
kimeni, 14116.
momomomokukukukuedededed----iiii----nnnn (= mokudes):
laGad Kves K½la sarkinozTa... anu m o k u e d i n monazoni anu
movwKdeT sarkinozni... kimeni, 1719.
... Seagde igi satanJvelsa, vidremdis ara aGiaros SJuli mah-
med mociqulisa Cu‚enisa�, ukueTu ara, m o k u e d i n igi... abo
tfileli, 23.
SemoSemoSemoSemomimimimidegdegdegdeg----iiii----nnnn (= Semomidges):
... romelsa uKuarde me _ uvar Kavn Tavi T‚si da S e m o m i -
d e g i n me: ioane boln. 58.
mimimimicececece----iiii----nnnn (= misces):
... qristeman gansueneba� m i e c i n maT... grigol xanZT. lglglglg4 qv.
momomomogecgecgecgec----iiii----nnnn... ... ... ... momomomomecmecmecmec----iiii----nnnn (= mogces... momces):
... m o g e c i n ufalman Sromisa Tquenisa sasKideli... grigol
xanZT. ozozozoz1 zev.
... G½n m o m e c i n me sibrZnÀ... saxisa sitK. 4224.
... da m o g e c i n qristeman dideba� sruli... grigol xanZT.
lblblblb11 qv.
momomomoiiiiqecqecqecqec----iiii----nnnn (= moiqces):
... mSvidoba� igi T½qni Tq½ndave m o i q e c i n ... adiS. oTxT. t.
20a2.
dadadadaiiiicevcevcevcev----iiii----nnnn... ... ... ... dadadadagigigigicevcevcevcev----iiii----nnnn (= daicvas, dagicvas):
... qristeman umetÀsad didebiT d a i c e v i n mefoba� Seni...
iqve iviviviv6 qv.
... mS‚idoba� Senda. didebulo queKanao... d a g i c e v i n Sen
qristeman mS‚dobiT... wartKuen. ierusal. lvlvlvlv22.
daSrtdaSrtdaSrtdaSrt----iiii----nnnn (= daSrtes):
d a S r t i n saƒmili igi gehenisa�... kimeni, 2018.
dadadadaadadadadgergergerger----iiii----nnnn (= dadges, daisadguros):
... movedin o½i... ganviwmed sacnobelTa CemTa. d a a d g e r i n
mas S½a... kimeni, 1829.
ganixganixganixganixrwenrwenrwenrwen----iiii----nnnn (= gaixrwnes):
... K½lsa jamsa g a n i x r w e n i n da ganeSoren uCinoTagan
w e r i l e b i
386
sulTa SenTa. siZva� mruSeba� Tavƒedeba�... saxisa sitK. 3018 qv.
gardagardagardagardamohƒsenmohƒsenmohƒsenmohƒsen----iiii----nnnn (= gardamoxsnas):
... da g a r d a m o h ƒ s e n i n ege GmerTman T‚sman apolon... ki-
meni, 14110.
miƒsenmiƒsenmiƒsenmiƒsen----iiii----nnnn (= mixsnas):
... sada ars buneba� cecxlisa� da Zali mzisa� movedin Semwed.
msaxurisa T‚sisa da m i ƒ s e n i n me aw jamsa amas yirisasa...
wartKuen. ierus. ngngngng10.
iqiqiqiqmnenmnenmnenmnen----iiii----nnnn (= iqmnes):
... i q m n e n i n gankurnebul ƒelni Senni... grig. xanZT. nenenene6 qv.
grwmengrwmengrwmengrwmen----iiii----n n n n (= grwamdes isisisis...): Sdr. ----aaaa sufiqsiT aoris-
ti: grwmengrwmengrwmengrwmen----aaaa::::
... da nu iKofi urwmuno: a½d g r w m e n i n... ioane boln. 81.
... g r w m e n i n Cemi. yeSmaritsa vitK‚... grigol xanZT. nbnbnbnb2 qv.
... r½ni urwmuno xarT movediT Cemda da grwmenin Cemi... ioane
boln. 24.
... ixileT aw da g r w m e n i n ganxrwnilTa ganaxleba�... Zv.
sasul. poezia spgspgspgspg13 zev.
dadadadagicgicgicgicvenvenvenven----iiii----nnnn (= dagicvas man Tquen):
... da mS‚idobaman uflisaman d a g i c v e n i n Tquen... abo
tfil. 29.
gagagagakurkurkurkurTxenTxenTxenTxen----iiii----n n n n (= gakurTxos man Tquen):
... g a k u r T x e n i n Kovelni pirman qristÀsman... grigol
xanZT. iviviviv15 qv.
aGadaGadaGadaGadgigigiginennennennen----iiii----nnnn (= aGadginos man igini):
... ukueTu SemZlebel ars igi... mivedin da a G a d g i n e n i n
Svilni igi Senni... kimeni, 14717.
gggguuuuKvenKvenKvenKven----iiii----nnnn (=gvKos man Cven):
... ufalman mog‚boZen da Girs g u K v e n i n Cuen... grigol
xanZT. ����gggg12 qv.
dddd---- sufiqsiT nawarmoeb vnebiTebs aoristis pirvelsa da meore
pirSi ----iiii---- KovelTvis aqvT, mesame pirSi ki _ ara; ----nnnn---- sufiqsis win
----iiii---- aq, mesame pirSi, uciloblad warmogvidgeba; aseT pirobebSi ao-
risti da imave fuZis xolmeobiTi erTmaneTisagan aGar gairCeva
(mxoloobiTSi).
ganaxldganaxldganaxldganaxld----iiii----nnnn (= ganaxldes):
... daviTman Tqua. g a n a x l d i n v½a orbisa siyapukÀ Seni...
saxisa sitK. 131 zev.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
387
aGmoaGmoaGmoaGmomimimimicendcendcendcend----iiii----nnnn (= aGmomicendes):
... ifqlisa Cemisa wil a G m o m i c e n d i n me qrTili... iqve,
2016 zev.
ganganganganmximximximxiaaaaruldruldruldruld----iiii----nnnn (= ganmxiaruldes):
... cani ganaTldiT. queKana� g a n m x i a r u l d i n ... Zv. sasul.
poezia, tpbtpbtpbtpb7 qv.
momomomouZuZuZuZlurdlurdlurdlurd----iiii----nnnn (= mouZlurdes):
... iZlien Zneli igi. m o u Z l u r d i n mG‚mÀ igi... kimeni, 2018.
gangangangankeTrdkeTrdkeTrdkeTrd----iiii----nnnn (= gankeTrdes):
... eSmaksa piri daeKavn. satana� g a n k e T r d i n ... iqve, 20111.
aGatKdaGatKdaGatKdaGatKd----iiii----nnnn (= aGatKdes):
... gulis wKroma� misi a G a t K d i n ... iqve, 20112.
ganganganganqardqardqardqard----iiii----nnnn (= ganqardes):
... satanJvelni misi g a n q a r d i n ... iqve, 20113.
nnnn-s winamavali ----iiii---- ar unda iKos xolmeobiTis sufiqsi; amas
gvafiqrebinebs, Jer erTi, is, rom am ----iiii-s darTva fuZis SekumSvas ar
iwvevs, xolmeobiTis ----iiii---- ki reduqcias iwvevs; Sdr.: iqiqiqiqmenmenmenmen----iiii----nnnn (ix. aq-
ve mze); xolmeobiTi: iqmn-i-s... iqmni... viqmni...
garda amisa mravlobiTSi ----edededed sufiqsis win ----iiii---- ara gvaqvs; ga-
rkveul SemTxvevaSi uTuod unda gvqonoda, Tu xolmeobiTis ----iiii---- iq-
neboda nnnn-s win moqceuli ----iiii::::
... eSmakni S e Z r w u n d e d . mTavrobani da Zalni d a e c -
n e d ... kimeni, 20110. Tu subieqts mxoloobiTSi davsvamdiT, gveqne-
boda:
... eSmaki S e Z r w u n d i n ... Zali d a e c i n (Sdr. `m i e -
c i n... m o g e c i n~ aqve zemoT, gv. 32).
amgvarad, es ----iiii---- mravlobiTis mesame pirSi ara Cans; unda ki Ca-
ndes, Tu xolmeobiTisad davsaxavT: SeZrwund-i-s _ SeZrwund-i-an...
daec-i-s _ daecn-i-an...
amiT im ----iiii-s sakiTxsac vupasuxebT, namKo usrulSi rom gvqonda
----nnnn-s win: guaqund-iiii-n, iqmod-iiii-n, iSuebd-iiii-n, ixarebd-iiii-n...
xolmeobiTisa arc es iiii-a, igi am xolmeobiTis iiii-s analogiiTa
ganviTarebuli, magram misi fonetikuri Tvisebebi da gavlenis una-
ri aklia.
10. ki magram:
1. aris Tu ara movedi-nnnn, iKav-nnnn, adide-nnnn da msgavs formaTa ----nnnn
igive sufiqsi, rac awmKoSi da misgan nawarmoeb droebSi aGmoCnda?
w e r i l e b i
388
2. Tu ----nnnn mesame piris niSania, Tu ----nnnn-iani forma mesame piria,
ratomaa daculi SeukumSavad fuZe zmnebSi: iKav-nnnn, , , , mokuedi-nnnn, , , , Semo-
midegi-nnnn, , , , daicavi-nnnn da sxv. kerZod, ratom gvaqvs momomomovedvedvedved----iiii----nnnn, roca
mesame pirSi vidvidvidvid---- aris fuZe: momomomovidvidvidvid----aaaa????
pirvel kiTxvaze pasuxi dadebiTi iqneba: mTavari safuZvelia
mravlobiTis mesame pirTan ----edededed sufiqsis gamoKeneba ----nnnn-s Sesabamisad:
mxoloobiTSi S3 _ ----nnnn, mravlobiTSi _ ----edededed (ricxvis niSani), swored
iseve, rogorc awmKosa da namKo usrulSi iKo:
awmKo:
namKo usr.:
namKo ZiriT. (aoristi):
adideb-nnnn igi mas
adidebd-i-nnnn igi mas
adid-e-nnnn igi mas
adideb-edededed igini mas
adidebd-edededed igini mas
adid-edededed igini mas
m a g a l i T e b i t e q s t e b i d a n :
iKaviKaviKaviKav----n n n n _ _ _ _ iKvniKvniKvniKvn----eeeedddd:::: ... sadaca saunJeni munca i K v n e d g½lni Tq½nni... ioane boln. 67. dadadadageKavgeKavgeKavgeKav----n n n n _ _ _ _ dadadadageKvngeKvngeKvngeKvn----edededed:::: nu iKofin Senda keTilo „ eSmako ganucxoebulo yeSmaritebi-
sagan d a g e K v n e d Tualni ege Senni... kimeni, 15912. dadadadadudududumenmenmenmen----iiii----n n n n _ _ _ _ dadadadadumdumdumdumnnnn----ed º daed º daed º daed º dadumdumdumdum----edededed:::: ... ukueTu ara iKos Targmani, dumenin... dedani Tquenni ekle-
siasa Sina d u m n e d ... `samociqulo~, saqar. muz. w. k. fond.
#1138, 791.
... d a d u m e d enani GmrTis mbrZolTani da piri igi mgmoba-
ri mwvalebelTa� d a i K a v n ... Zv. sasul. poezia, gv. sivsivsivsiv14 zev. gamogamogamogamoCndiCndiCndiCndi----n n n n _ _ _ _ gamoCndgamoCndgamoCndgamoCnd----edededed:::: ... da Tqua: g a m o C n d e d didebani Senni o½o da sacnaur
i K v n e d Zalni da saswaulni Senni... kimeni, 14725. mimimimivevevevedidididi----nnnn _ _ _ _ mimimimivivivivideddeddedded:::: ... m i v e d i n da aGadginenin Svilni igi Senni da m i v i -
d e d mis Tana mcvelnica igi sapKrobilisani mis... kimeni, 14718. SeSeSeSeZrwundZrwundZrwundZrwund----edededed... ... ... ... dadadadaecnecnecnecn----edededed... ... ... ... egegegegnednednedned............ ... daSrtin saƒmili igi... dayenin urcx‚no� igi. angelozTa Se-
eSinen. eSmakni S e Z r w u n d e d . mTavrobani da Zalni d a e c n e d .
marJueniTni adgilni v½emdeve e g n e d . marcxeniTni numca hgian... ki-
meni, 2018-11. mmmmiiiigegegegetttteeeevvvviiii----n n n n _ _ _ _ mimimimigegegegetevtevtevtevnednednedned:::: da hrqua mas kaco m i g e t e v n e d Sen codvani Senni... adiSi
t. 113a1.
sainteresoa ----edededed-iani formis xmareba `ra�Ta~-s Semdeg:
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
389
Zmano ufro�s ars esÀ KovelTa saTnoebaTa TquenTa ra�Ta Tu-
alni Tquenni i K v n e d maradis amaT zeda... grig. xanZT. kakakaka7 qv.
axla _ meore kiTxvis Sesaxeb. ----nnnn---- sufiqsi, aoristSi rom
gvaqvs da brZanebiTis mesame pirs rom awarmoebs, marTla mesame pi-
ria aoristisa Tu ara? kiTxva ucnauri Cans: Tu ----nnnn mesame piris ni-
Sania da Tu es nnnn-iani forma (iKav-nnnn, adide-nnnn, aGiGe-nnnn...) mesame piris
brZanebiTis gamomxatvelia, rogorGa SeiZleba is ar iKos mesame pi-
ri? mesame piris niSani, cxadia, mxolod mesame pirSi SeiZleba iKos,
winaaGmdeg SemTxvevaSi is ar iqneboda mesame piris niSani.
aqamdis rac iTqva, mxolod imas adasturebs, rom ----nnnn swored
mesame piris subieqtis aGmniSvnelia, uZvelesi formaciisa salite-
raturo qarTulSi.
magram, Tu es asea, ratom gvaqvs ureduqcio formebi: iKav-n,
mokued-i-n, Semomideg-i-n, miec-i-n, daadger-i-n, miƒsen-i-n da sxva. me-
same pirSi Cven Cveuli varT xmovan-amoGebul fuZes: mokud-a, Semo-
midg-a, misc-a, daicv-a, daadgr-a, miƒsn-a... ureduqcio formebi ki
pirvelsa da meore pirSi gvaqvs: mo-h-kued, Semo-mi-deg, mi-ec-, dai-
cev, daa-dger, mi-ƒsen...
axsna martivia: reduqcia mesame pirSi gamowveulia ----aaaa xmovniT,
e. i. mesame piris subieqtis sufiqsiT; es bunebrivia.
aseve bunebrivia, rom imave mesame pirSi fuZe SeukumSavad da-
rCes, roca mas ----nnnn---- sufiqsi erTvis subieqtis niSnad:
S3 _ ----aaaa: : : : me viKav, Sen iKav, igi *iKaviKaviKaviKav----a a a a → *iKiKiKiKvvvv----a a a a → iKo iKo iKo iKo::::
S3 _ ----nnnn:::: me viKav, Sen iKav, igi iKaviKaviKaviKav----nnnn:::: memememesasasasame pirme pirme pirme pirSi iKavSi iKavSi iKavSi iKav---- fu fu fu fuZe ukZe ukZe ukZe ukve aGaraa varve aGaraa varve aGaraa varve aGaraa varskvlaskvlaskvlaskvlaviT aGsaviT aGsaviT aGsaviT aGsaninininiSSSSnananana----
vivivivi: : : : igi reigi reigi reigi reaaaalulululurarararadaa modaa modaa modaa mocecececemumumumuli iKavli iKavli iKavli iKav----nnnn-Si. rac Seexeba im SemTxvevebs, sadac ----nnnn---- sufiqss ----iiii uZGvis win
(Semomideg-iiii----nnnn,,,, daadger-iiii----nnnn, , , , miƒsen-iiii----nnnn...), es ----iiii mxoloobiTSi iseve ar
iwvevs xmovnis amoGebas, rogorc mravlobiTis pirvelsa da meore
pirSi _ zmnebSi: movkued-iiii-T, mohkued-iiii-T... mi-vec-iiii-iT, mi-ec-iiii-T...
davdeg-iiii-T, dasdeg-iiii-T. am mxriv es ----iiii arsebiTad gansxvavdeba xolme-
obiTis iiii-sagan: es ukanaskneli Kvela pirSi iwvevs fuZis SekumSvas1:
1 amis Sesaxeb ix. avtoris werili: `riT aris aGniSnuli mravlobiTis
saxelobiTSi dasmuli MO Zv. qarTul zmnaSi?~ tfil. univer. moambe, t. IX, 1929, gv. 107 da Semd.
w e r i l e b i
390
movkud-i,
mivsc-i,
davdg-i,
mohkud-i,
misc-i,
dasdg-i,
mokud-i-s...
misc-i-s...
dadg-is
(igi)...
movkud-i-T,
mivsc-i-T,
davdg-i-T,
mohkud-i-T,
misc-i-T,
dasdg-i-T,
mokud-i-an...
misc-i-an..
dadg-i-an
(igini)...
calke ganxilvas sayiroebs `̀̀̀momomomovedvedvedved----iiii----nnnn~~~~. . . . am zmnas mesame pirSi
fuZe ecvleba: mo-vedvedvedved, , , , mo-x-ved ved ved ved _ mo-vidvidvidvid-a.
----nnnn-ian formaSi vedvedvedved---- aris; mo-vedvedvedved-i-n, e. i. aris ara mesame pi-
ris fuZe, aramed meore pirisa (da pirveli pirisa) _ vedvedvedved;;;; sxvanai-
rad rom vTqvaT, brZanebiTi mesame pirisagan ar iwarmoeba, _ aseTia
pirveli STabeydileba.
magram am STabeydilebas aqarwKlebs mravlobiTi: mo-vidvidvidvid-ed
igini (da ara: mo-vedvedvedved-ed igini! Tumca pirvelsa da meore pirSi
mravlobiTSi isev vedvedvedved---- gvaqvs da ara vidvidvidvid----).
mravlobiTis Cveneba eyvmiutanels xdis, rom brZabrZabrZabrZanenenenebibibibiTis meTis meTis meTis mesasasasa----me pime pime pime piri mxori mxori mxori mxolod melod melod melod mesasasasame pirs emKareme pirs emKareme pirs emKareme pirs emKarebabababa, , , , is meis meis meis meoooore pre pre pre piiiiririririsasasasagan nagan nagan nagan nawarwarwarwar----momomomoeeeebi ar arisbi ar arisbi ar arisbi ar aris....
amitom momomomovedvedvedved----iiii----n forn forn forn formamamamaze daKrdnoze daKrdnoze daKrdnoze daKrdnobiT webiT webiT webiT wesi ki ar unsi ki ar unsi ki ar unsi ki ar unda da da da
gamogamogamogamovivivivimumumumuSaSaSaSaoToToToT _ b r Z a n e b i T i m e s a m e p i r i s a i w a r m o -
e b a m e o r e p i r i s a g a n a o, _ araaraaraaramed TviT es momed TviT es momed TviT es momed TviT es movedvedvedved----iiii----n unn unn unn un----
da avda avda avda avxsnaT daxsnaT daxsnaT daxsnaT dadgedgedgedgeninininili weli weli weli wesis sasis sasis sasis safuZfuZfuZfuZvvvvelelelelzezezeze. da es axsna imave xasiaTi-
sa iqneba, rogoric ureduqcio iKav-n, mokued-i-n, daicev-i-n da
maggv. SemTxvevaTaTvis iKo mocemuli: arc ----nnnn---- sufiqsi, arc winamava-
li ----iiii---- araviTar gavlenas fuZiseul xmovanze ar axdens. gasarkvevad
gvrCeba:
rogor miviGeT: mo-vidvidvidvid-a? fuZiseuli e e e e → i i i i sufiqseuli ----aaaa-s
zegavleniT; eeee-s reduqcia mis daviwroebaSi mdgomareobs.
mravlobiTis mesame pirSi sufiqsiseuli ----eeee iwvevs fuZiseuli
eeee-s iiii-d daviwroebas: moved-i-T, moxved-i-T, movidididid-es...
namKo xolmeobiTSi vidvidvidvid---- gvaqvs Kvela pirSi fuZed, amis mize-
zia xolmeobiTis ----iiii; mis zegavleniTaa, rom e e e e → i i i i::::
moviiiid-i, moxviiiid-i, moviiiid-i-s... moviiiid-i-T, moxviiiid-i-T, moviiiid-iiii-an...
amgvarad, vedvedvedved---- fufufufuZe iqZe iqZe iqZe iqcecececeva vidva vidva vidva vid---- fu fu fu fuZed Zed Zed Zed ----aaaa, , , , ----eseseses, , , , ----i sui sui sui sufiqfiqfiqfiqsis sis sis sis
zezezezegavgavgavgavleleleleniTniTniTniT (mravlobiTis pirvelsa da meore pirSi _ moved-i-T,
moxved-i-T _ gvaqvs agreTve ----iiii----, magram igi fuZiseuli xmovnis re-
duqcias ver iwvevs: igive ----iiii-a, rac gvqonda mokued-iiii-n, ec-iiii-n, daad-
ger-iiii-n da maggvar zmnebSi).
vedvedvedved---- da vidvidvidvid---- fuZeTa monacvleoba fofofofonenenenetitititikukukukuri viri viri viri viTaTaTaTarerererebiT biT biT biT
aixsneba, momomomorforforforfolololologigigigiuuuuri prori prori prori procccceeeesisisisi _ sxvadasxva pirobebSi gansxvave-
buli fuZeebis gamoKenebisa _ aq ara gvaqvsaq ara gvaqvsaq ara gvaqvsaq ara gvaqvs. aseTia daskvna, romel-
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
391
sac viGebT momomomovedvedvedved----iiii----nnnn da momomomovivivividadadada----formaTa urTierTobis kvalifika-
ciis niadagze.
magram Tu eeee-s reduqcia iiii-d fonetikuri procesia, igi vedvedvedved----
zmnis garda sxvaganac unda dadasturdes. gvaqvs ki sxva SemTxvevebi
amave rigisa? esaa fuZedrekad zmnebSi aoristis warmoebisas:
greeeex-s _ griiiix-a... gleeeeJ-s _ gliiiiJ-a.... dreeeek-s _ driiiik-a...
adgeeeen-s _ adgiiiin-a... avleeeen-s _ avliiiin-a.... arbeeeev-s _ arbiiii-a...:
Kvela am zmnas aoristSi da xolmeobiTis namKoSi daerTvis
sufiqsebi: ----eeee---- drois sawarmoebeli, ----iiii---- xolmeobiTisa, ----aaaa mesame pi-
ris subieqtisa, ----eseseses mravlobiTobis niSani mesame pirSi.
rogorc ukve aGvniSneT, vedvedvedved---- zmnasTan Kvela amaT SeuZliaT
mogvcen eeee-s reduqcia iiii-d:
davdrik-e, dasdrik-e, dadrik-a º dadrik-en...
davdrik-e-T, dasdrik-e-T, dadrik-es º dadrik-ed...
xolxolxolxolmemememeoooobibibibiTiTiTiTi::::
davdrik-i davdrik-i-T
dasdrik-i dasdrik-i-T
dadrik-i-s º dadrik-i-n dadrik-i-an º dadrik-i-ed
((((namKo ZinamKo ZinamKo ZinamKo ZiririririTaTaTaTadidididi))))
aGvadgin-e aGvadgin-e-T
aGadgin-e aGadgin-e-T
aGadgin-a º aGadgin-e-n aGadgin-e-s º aGadgin-ed
xolxolxolxolmemememeoooobibibibiTiTiTiTi::::
aGvadgin-i aGvadgin-i-T
aGadgin-i aGadgin-i-T
aGadgin-i-s º aGadgin-i-n aGadgin-i-an º aGadgin-i-ed
es unda iKos miGebuli: d a v d r eeee k - e... d a v d r eeee k - i...
a G v a d g eeee n - e... a G v a d g eeee n - i da msgavsi fuZeebisagan...
Tu es asea, ratom awmKoSi ----enenenen sufiqsis darTvisas ar xdeba
reduqcia? ratom rCeba ucvlelad: greeeex-en, gleeeeJ-en, dreeeek-en, adgeeeen-
en, arbeeeev-en?
safiqrebelia, imitom, rom awmKos warmoeba ufro axali foma-
ciisa da ----enenenen sufiqsis gamoKeneba iseTi dialeqturi wridan momdi-
nareobs, sadac reduqcia ise Zlieri ar unda KofiliKo.
arc im garemoebis ugulebelKofa SeiZleba, rom awmKoSi xmov-
w e r i l e b i
392
niT dawKebuli sufiqsi mxolod da mxolod mravlobiTi ricxvis me-
same pirSi gvaqvs, da am SemTxvevaSi, amjamad, ara Tu eeee-s iiii-d reduq-
cia, aramed ufro martivi movlena xmovnis amoGebisa araTanamimdev-
robiTaa warmodgenili: dgam-en º dgm-en, farav-en º farv-en, gorav-
en (º gorv-en?), curav-en º curv-en...
am sakiTxs specialuri Seswavla syirdeba. qarTuli aglutina-
ciuri wKobis enaa da es gvavalebs _ im TaviTve eyviT movekidoT
fuZis fleqsiis calkeul SemTxvevebs, romlebic aqa-iq Tavs iCens,
da SevamowmoT, xom ar aris es fleqes fleqes fleqes fleqsisisisiuuuurorororoba moCba moCba moCba moCvevevevenenenenebibibibiTi xaTi xaTi xaTi xasisisisiaaaaTiTiTiTisasasasa
(iseve, rogorc, vTqvaT, mravlob. 3 p. aGniSvnis SemTxvevaSi, sadac,
erTi SexedviT, erT sufiqss ori funqcia aqvs, _ anda ----TaTaTaTa sufiqsis
xmarebisas saxelTa mravlobiTSi, sadac agreTve mxolod ricxvis
maCvenebeli sufiqsi amjamad brunvis niSanic Cans).
11. brZanebiTis mesame piris warmoeba aoristisagan da mesame
piris niSnad ----nnnn sufiqsis gamoKeneba am SemTxvevaSi SesaZleblobas
qmnis zmnis Zveli uGvlileba am droSi Semdegi saxiT warmovidgi-
noT (viGebT im zmnebs, romelTa ----nnnn-iani formantebi zeviT moxsene-
buli iKo):
aoaoaoaorisrisrisristi ti ti ti ((((namKo ZinamKo ZinamKo ZinamKo ZiririririTaTaTaTadidididi):):):):
me
Sen
man
Cuen
Tquen
maT
vadid-e...
adid-e...
adid-e-n...
vadid-e-T...
adid-e-T...
adid-e-d...
me
Sen
igi
Cuen
Tquen
igini
movuZlur-d-i
mouZlur-d-i
mouZlur-d-i-n...
movuZlur-d-iT
mouZlurd-i-T
mouZlur-d-ed...
movkued
mohkued
igi mokued-i-n...
movkued-i-T
mohkued-i-T
igini mokud-ed...
viKav
iKav
igi iKav-n
viKv-en-i-T
iKv-en-i-T
igini iKv-n-ed
eeee-Ti warmoebuli zmnebi (vadid-eeee, vbrZan-eeee, vhkiTx-eeee, ganvkurn-eeee,
aGvaSen-eeee, davamKar-eeee, davamtkic-eeee...), rogorc zeviTac iKo aGniSnu-
li (ix. gv. 31), inarCuneben am sufiqss mesame pirSiac.
adid-aaaa, brZan-aaaa, hkiTx-aaaa, aGaSen-aaaa, daamKar-aaaa... miGebulia mawar-
moebeli eeee-s dakargviT ----aaaa sufiqsis (S3) darTvisas, rogorc es nava-
raudevi hqonda var. Tofuriasac.
amjamad es realuri faqtia, da ara varaudi.
dddd-Ti nawarmoeb vnebiTSi aoristis mesame piri xvdeba xolmeo-
biTis mesame pirs, ukeT roma vTqvaT, xvdeba mesame piric (pirvelsa
da meore pirSi sxvaoba ar dasturdeba): oGond S3 ----ssss-s nacvlad ----nnnn
aris.
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
393
aoraoraoraor.... me ganvmxiarul-d-i xolxolxolxolmemememeobobobob.... me ganvmxiaruld-i
Sen ganhmxiarul-d-i Sen ganhmxiaruld-i
igi ganmxiarul-d-i-nnnn igi ganmxiaruld-i-ssss
erTnairia mravlobiTis pirveli da meore piric; gansxvavebas
adgili urCeba mxolod mesame pirSi:
aoraoraoraor.... (namKo ZiriT): igini ganmxiaruld-edededed...
xolmxolmxolmxolm.:.:.:.: igini ganmxiaruld-i-an...
im zmnebSi, romelTac aoristis sagangebo mawarmoebeli ar ga-
aCniaT, aoristi da namKo xolmeobiTi garCeuli aqvT maSinac, roca
nnnn---- sufiqss win ----iiii uZGvis: aoristSi es ----iiii fuZis SekumSvas ar iwvevs,
namKo xolmeobiTSi fuZis SekumSva ----iiii sufiqsis darTvis Sedegia:
aoraoraoraor.:.:.:.: movkued viqmen namKo xolmnamKo xolmnamKo xolmnamKo xolm.:.:.:.: me movkud-i viqmn-i
mohkued iqmen mohkud-i iqmn-i
igi mokued-i-nnnn iqmen----iiii-n mokud-i-ssss... iqmn-i-ssss 12. aoristis garda namKo xolmeobiTSiac dasturdeba S3 _ nnnn
TiTo-orola SemTxvevaSi: moiGmoiGmoiGmoiG----iiii----nnnn:::: [xi]rekdiT da gangeGo[s] [T]quen, r½i xiTxovn m o i G i n ... iv.
JavaxiSvili, tf. univer. moambe, II, gv. 377. daSrtdaSrtdaSrtdaSrt----inininin:::: d a S r t i n saƒmili igi gehenisa�... kimeni, 2019.
moipoveba TiTo-orola SemTxveva ----nnnn sufiqsis xmarebisa Turme-
obiTs pirvelSiac _ r½ movimki sada ara davsTesi. da Sevikribi sa-
da ara g a n m i b n e v i e nnnn _ adiS. tab. 55a2, magram es principu-
lad axals arafers warmoadgens (TurmeobiTi awmKos inversiuli va-
riantia gardamaval zmnebSi): mTavaria -n- sufiqsis gamoKeneba dro-
Ta awmKos JgufSi da aoristis (namKo ZiriTadis) JgufSi.
13. mesame piris subieqturi sufiqsi ----nnnn, amrigad, Zv. qarTuls
Semonaxuli aqvs:
awmKoSiawmKoSiawmKoSiawmKoSi, , , , romelsac am SemTxvevaSi xolmeobiTis mniSvneloba
aqvs anda nunununu---- nawilakis darTviT brZanebiTis uarKofiTs formas
gadmogvcems;
w e r i l e b i
394
kavkavkavkavSiSiSiSirerererebiTsbiTsbiTsbiTs pir pir pir pirvelvelvelvelSiSiSiSi, , , , romelic brZanebiTi kilos mesame
pirs aGniSnavs;
namKo usnamKo usnamKo usnamKo usrulrulrulrulSiSiSiSi, , , , romelic kavSirebiTs pirvels enacvleba ze-
moxsenebuli funqciiT;
aoaoaoaoristristristristSi Si Si Si ((((namKo ZinamKo ZinamKo ZinamKo ZiririririTadTadTadTadSiSiSiSi) ) ) ) da namKo xolda namKo xolda namKo xolda namKo xolmemememeoooobiTbiTbiTbiTSiSiSiSi, , , , romle-
bic brZanebiTi kilos mesame piris aGmniSvnelad gvevlinebian da ax-
landeli kavSirebiTi meoris magivrobas ewevian.
es ----nnnn sufiqsi uZvelesi sufiqsia mesame pirisa; igi gamoKenebu-
li iKo, rogorc droTa meore JgufSi, ise droTa pirvel JgufSi _
Semdgomi xanebis ----aaaa sufiqsisa da ssss---- sufiqsis nacvlad:
Sdr.:
aSeneb-nnnn
aSeneb-i-nnnn
aSenebd-e-nnnn
aSene-nnnn
aSen-i-nnnn
igi mas
man igi
aSeneb-ssss
aSenebd-aaaa º aSeneb-d-i-ssss
aSenebd-e-ssss
aSen-aaaa...
aSen-i-ssss...
prefiqsad xmarebuli piris niSnebi droTa mixedviT ar icvle-
ba: vvvv----, , , , mmmm----, , , , gggg----, , , , xxxx----, , , , hhhh----, , , , ssss---- prefiqsebi Kvela droSi erTnairad ixmareba.
am mxriv gamonakliss Seadgens mesame piris subieqtis sufiqsi, rome-
lic awmKoSi, kavSirebiT I, II, III-Si da namKo xolmeobiTSi _ ssss---- saxi-
Taa mocemuli, aoristsa da namKo usrulSi aaaa-s saxiT (aoristSi ----oooo
variantiT)...
----nnnn sufiqsi mesame pirisa gvarwmunebs, rom memememesasasasame pime pime pime piris suris suris suris subibibibi----eqeqeqeqtis sutis sutis sutis sufiqfiqfiqfiqsic drosic drosic drosic droTa miTa miTa miTa mixedxedxedxedviT ar icviT ar icviT ar icviT ar icvlevlevlevlebobobobodadadada, _ , _ , _ , _ aq daaq daaq daaq dacucucuculi li li li iKo is xaiKo is xaiKo is xaiKo is xazzzziiii, , , , rorororomemememelic sxva pilic sxva pilic sxva pilic sxva piris aGmniSris aGmniSris aGmniSris aGmniSvnelvnelvnelvnelTa xmaTa xmaTa xmaTa xmarerererebabababaSia warmoSia warmoSia warmoSia warmo----dgedgedgedgeninininilililili....
S3-isaTvis sxvadasxva niSnebis xmareba mermindeli movlenaa;
TviT niSnebi ----ssss, , , , ----aaaa an sxvadasxva formaciisa an sxvadasxva dialeq-
turi wrisa (anda, rac ufro nakleb aris mosalodneli, sxvadasxva
zmnebisTvisaa gankuTvnili).
14. sxva qarTveluri enebis Cvenebani rom gaviTvaliswinoT, ga-
irkveva, rom ----nnnn sufiqsi megrulsa da yanurs moepoeba, oGond mar-
tooden gardauval zmnebSi:
yan.: re-n (aris) _ re-nnnn_an... (arian) _ xe-nnnn (zis) _ xe-nnnn-an1 (sxedan)
1 ix. `yanuris gramatikuli analizi~ $ 22 ( gv. 89), $ 28 (gv. 101).
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
395
ulu-nnnn (vals) _ ulu-nnnn-an (vlenan)... tub-u-n _ tub-u-nnnn-an
es ----nnnn---- sufiqsi zmnas mravlobiTSic gadahKveba: qarTulSi nnnn----
suf. ki mravlobiTSi aGara Cans.
es sxvaoba imdenad arsebiTia, rom kiTxvas badebs: xom ar aris
zanuris nnnn---- sufiqsi Zv. qarTulis nnnn---- sufiqsi sxvadasxva odenoba,
miT ufro, rom ----edededed mravlobiTSi zanurs ar gaaCnia: Tu es ----nnnn erTi
da igive odenobaa, xom ar unda gvevaraudebina, rom im kilos, sai-
danac ----nnnn Zv. qarTul saliteraturo enaSi Semovida, ----nnnn mravlobiT-
Sic gadahKveboda.
Znelia amjamad gadayriT Tqma, romeli SesaZleblobaa sinam-
dvilesTan ufro axlos; erTi SexedviT, _ meore; amis sasargeblod
laparakobs: dg-a-nnnn-an zmnis agebuleba; mravlobiTis ----anananan sufiqss aq
win uswrebs ----nnnn,,,, mesame piris subieqturi sufiqsi:
mxolmxolmxolmxol.:.:.:.: dg-a----s s s s º dg-a-nnnn
mravlmravlmravlmravl.:.:.:.: dg-a-nnnn-an1 º dg-a-nnnn----edededed...
saliteraturo enaSi axali formaciis ----ssss---- sufiqsis gamoKene-
bis Semdeg mravlobiTSi Segvenaxa ----nnnn....
dga-nnnn-an-is rigisa unda iKos: sx-e-nnnn-an, hKv-a-nnnn-an, h-qo-nnnn-an (→
*h-qu-a-nnnn-an), wv-a-nnnn-an...
magram am faqtebis Cveneba gaqarwKldeba, Tu gamoirkveoda,
rom am zmnaSi ----nnnn zanizmia.
nnnn---- sufiqsis variantia llll---- afiqsi svanurSi; igi Semonaxulia
ramdenime zmnaSi:
1. llll-i (aris) 2. llll-ˆg (dgas)
llll-øsu (iKos) llll-ˆgan (idga)
llll-es…
3. la-llll-Šm (Seyama) 4. la-llll-ˆS laSx. (dalia).
v. Tofuria samarTlianad SeniSnavs: `l-i, l-ˆg, l-øs… (l-es…,
l-eses), la-l-Šm da la-l-öS zmnebSi daculi llll---- niSani naSTad un-
da miviCnioT III sub. pirisa~ (`svanuri ena: I. zmna _ $ 1, gv. 3)...
`...zmnis sxva droSi moqceuli llll-s mdgomareoba ar icvleba...,
rac imis mauwKebelia, rom llll- arc drois warmoebas kisrulobs...
igi mesame piris formantad CaiTvleba~ (iqve, $ 1, gv. 2).
1 dga-nnnn-an da msgavs zmnaTa analizi iKo sagani moxsenebisa, romelic av-
torma waikiTxa qarTul saenaTmecniero sazogadoebis saJaro sxdomaze 1927 w.
w e r i l e b i
396
avtoris mtkiceba: `svanurs odesGac I da II piris msgavsad III
pirisTvisac gamoKenebuli hqonia prefiqsi: igi Kofila llll----~ (iqve,
gv. 3-4), kiTxvas aGZravs: Tu zmnis uGvlilebaSi S3- llll---- Kvela zmnas
hqonda, rogorGa moxda, rom is mxolod ramdenimes SerCa? xom ar
iqneboda ufro bunebrivi gvevaraudebina, rom svanurma enam swored
iseT dros ganicada gardatexa, roca S3- _ ----llll zmnis TavsarTad da-
mkvidrebis procesSi iKo.
magram, asea Tu ise, svanuris Cveneba eyvmiutanels xdis, rom
S3- ----llll svanurs moepoveba; esaa llll---- prefiqsi, da igi awmKoSic SeiZ-
leba iqnes xmarebuli, namKo usrulSic, kavSirebiTs I-Sic da aoris-
tSic, e. i. S3 prefiqsi droTa mixedviT iseve ar icvleba, rogorc
nnnn---- sufiqsi qarTulSi. nnnn---- su su su sufiqsfiqsfiqsfiqsTan SeTan SeTan SeTan SedadadadarerererebiT svanbiT svanbiT svanbiT svan. . . . llll---- pre pre pre prefiqfiqfiqfiqsi ufsi ufsi ufsi ufro Zvel vro Zvel vro Zvel vro Zvel viiiiTaTaTaTa----
rerererebas amjGavbas amjGavbas amjGavbas amjGavnebsnebsnebsnebs: : : : is preis preis preis prefiqfiqfiqfiqsia sia sia sia da ara suara suara suara sufiqfiqfiqfiqsisisisi, , , , maSasadame, im dro-
isaa, roca prefiqsacia pipipipiris aGniSris aGniSris aGniSris aGniSvnis ganuxvnis ganuxvnis ganuxvnis ganuxrererereli prinli prinli prinli princicicicipi iKopi iKopi iKopi iKo, , , ,
sufiqsacias Jer kidev adgili ara hqonda.
15. zmnis is formebi, romlebSiac S3- ----nnnn dasturdeba, mniSvne-
lobis mxriv garkveuli TaviseburebebiT xasiaTdeba. es Tavisebure-
bebi Zvirfas masalas warmoadgenen, kerZod, ZiriTad droTa genetu-
ri urTierTobisaTvis, ris garkvevis gareSe SeuZlebelia pasuxi ga-
ices martivi winadadebis struqturis mTavar sakiTxze: ratom ic-
vleba gardamaval zmnasTan S-isa da O-is brunva, ratom aris: igiigiigiigi
akeTebs masmasmasmas,,,, magram: manmanmanman akeTa igiigiigiigi????
amaze _ Semdeg.
S3-sTan dakavSirebiT KuradGebas iqcevs erTi kerZoobiTi saki-
Txic: saxeldobr, zmnis SeuTanxmebloba ricxvSi saxelTan, rodesac
zmnaSi S3 _ ----nnnn:::: ukueTu... mronineni monazonni m o v i d o d i n ..., da-
umowme, romel ujamod ara m o v i d o d i n (aTon. xelnaw. gv. 49).
aseTi faqtebi sxva ZeglebSic gvxvdeba sporadulad. SemTxveviTi es
ar unda iKos, mas sintaqsuri safuZveli unda gaaCndes.
am sakiTxsac specialuri Seswavla syirdeba.
dasasrul, erTi SeniSvna S3 ----n n n n amjamad ar Cans qarTuls kilo-
ebSi, arc dasavleTSi, arc aGmosavleTSi, arc barsa da arc mTaSi;
ar Semounaxavs is iseT kilosac ki, rogoricaa xevsuruli, romel-
sac Zveli qarTulis morfologiuri da sintaqsuri inventaridan
bevri ram dGemdis moutania.
erTgvari gamonaklisi TiTqos moxeuri unda iKos. aspir. k. gu-
guSvilis cnobiT, moxeurma icis SemTxvevebi ----nnnn = S3 xmarebisa; sa-
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
397
mwuxarod, masala metad mcirea. sasurvelia specialurad Semowmdes
am mxriv moxeuri.
qarTul kiloebSi am sufiqsis dadasturebazea e r T g v a -
r a d damokidebuli, Tu ra kvalifikacia miecema im wKaros (dia-
leqts), romlidanac Zv. saliteraturo qarTulma S3 ----nnnn SeiTvisa.
P. S. -n sufiqsi, rom mesame piris uZvelesi niSania amis Sesaxeb _ avto-
ris gamoqveKnebul naSromTagan _ laparakia recenziaSi akad. n. maris `Zveli
saliteraturo qarTuli enis gramatikaze~; iq naTqvamia:
`ikiTxav-nnnn ar aris namKo usruli, aramed e. w. awmKo mravalgziTi... nnnn aq
ssss-s magieria, iseve, rogorc mravlobiTSi edededed (ikiTxv-ed) enenenen-s magivrobas eweva.
es unda KofiliKo erT-erTis l i t e r a t u r u l a d u Z v e l e s i f e -
n i s k u T v n i l e b a , romelic Zveli qarTulis rTul saxeSia warmodgeni-
li~1.
(`saqarT. saist. da saeTnogr. sazog. mimomimomimomimomxilmxilmxilmxilvevevevelililili,,,, tfil., 1926 w., gv.
321).
erT-erT moxsenebaSi, romelic `imave xanebSi iKo wakiTxuli avtoris mi-
er saenaTmecniero sazogadoebaSi da `dganan~ _ tipis zmnaTa uGvlilebas exe-
boda, xsenebuli nnnn---- sufiqsi Sedarebuli iKo svan llll---- prefiqsTan (da megr. nnnn
sufiqsTan).
1 Sdr. megrulis awmKos sufiqsi mesame pirisa ----nnnn gardauval zmnebSi.
w e r i l e b i
398
ДРЕВНЕЙШИЙ ПОКАЗАТЕЛЬ СУБЪЕКТА ТРЕТЬЕГО ЛИЦА В КАРТВЕЛЬСКИХ ЯЗЫКАХ
(РЕЗЮМЕ)
1. И в новогрузинском, и в древнегрузинском литературном языке пока-
затель субъекта третьего лица: a) наличен лишь в единственном числе (во множественном числе суф-
фикс числа одновременно выполняет функцию личного показателя); b) является суффиксом; c) представлен несколькими аффиксами; d) изменяется по временам. 2. Использование с у ф ф и к с а в качестве показателя субъекта
третьего лица в то время, как все остальные лица (первое и второе лица субъ-екта, первое, второе и третье лица объектов) представлены в глаголе п р е -ф и к с а м и, дает основание предположить, что:
a) форма третьего лица субъекта (в глаголах) образовалась сравнитель-но поздно;
b) в языковой психологии соответствующего языкового коллектива к тому времени произошел определенный сдвиг под влиянием языков суффик-сового строя; это подтверждается и другими фактами морфологии грузинско-го языка.
3. Уже в древнейших памятниках грузинского литературного языка (V-
VI вв..) субъективными суффиксами третьего лица служат ----ssss ----ssss,,,, ----aaaa ----aaaa, , , , ----oooo ----oooo.
Разнообразие показателей по всей вероятности восходит к разным диа-лектным слоям и характерно для разных периодов развития.
4. В древнегрузинском литературном языке пережиточно сохранился и
древнейший показатель субъекта третьего лица _ ----nnnn ----nnnn (соответственно во
множественном числе _ ----edededed ----edededed).
Суффикс ----nnnn ----nnnn встречается: а) в настоящем времени, которое в этом случае имеет значение "общего
настоящего времени" (или пермансива): не суффикс ----nnnn ----nnnn является показате-лем пермансива, а глагольная форма, использующая этот суффикс, выступает в древнем значении;
b) в настоящем же времени, когда оно используется с частицей nunununu nunununu и обозначает одну из отрицательных форм повелительного наклонения;
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
399
c) в conjuctivus I, когда оно передает повелительное наклонение третье-го лица;
d) в прошедшем несовершенном вр., когда этим последним замещается conjuctivus I с вышеотмеченной функцией;
е) из 3 лице аориста, когда он используется для обозначения повели-тельного наклонения третьего лица;
f) в пермансиве (группы аориста) _ спорадически.
5. Использование суффикса ----nnnn ----nnnn в качестве показателя субъекта
третьего лица дает возможность: а) установить древнее значение настоящего времени ("настоящее об-
щее"); b) выявить генетическое взаимоотношение прошедшего несовершенно-
го в conjuctivus I и аориста _ с conjuctivus II;
с) восстановить древнейшую форму третьего лица аориста; d) объяснить альтернацию глагольных основ (dreeeek-s dreeeeq-s _ driiiika
driiiiq-a гнет _ погнул он ч.-л.) на фонетической основе.
6. Использование одного и того же суффикса ----nnnn ----nnnn, как в настоящем
времени, так и в аористе показывает, что употребление различных суффиксов для субъекта третьего лица явление вторичное: суффикс третьего лица так же не изменялся по временам, как и префиксы остальных лиц.
Это же подтверждается употреблением llll---- llll---- префикса в качестве S3 в сванском языке (проф. В. Т. Топуриа).
7. Суффикс ----nnnn ----nnnn представлен и в занских диалектах: в чанском (лаз-
ском) и мингрельском _ но лишь при непереходных глаголах, причем фигу-
рирует и во множественном числе; эти обстоятельства могут возбудить со-мнение об идентичности этого суффикса ----nnnn ----nnnn древнегрузинского литератур-ного языка.
w e r i l e b i
400
L’INDICE LE PLUS ANCIEN DU SUJET DE LA 3me PERSONNE DANS LES LANGUES KHARTHVÉLIENNES
(RÉSUMÉ)
1. Dans le géorgien littéraire (ancien et nouveau) l’indice du sujet de la 3me
personne: a) n’apparait qu’au singulier (au pluriel le suffixe de nombre remplit en
même temps la fonction de l’indice personnel); b) se présente comme suffixe; c) est représenté par plusieurs affixes; d) varie selon les temps. 2. L’emploi du suffixe comme indice du sujet de la 3me personne tandis que
les autres personnes (1re et 2me personne du sujet, 1re, 2me et 3me personne des objets) sont représentées dans le verbe par des préfixes, donne lieu à croire que:
a) la forme de la 3me personne du sujet (dans les verbes) s’est formée rela-tivement tard;
b) dans la psychologie linguale du collectif lingual correspondant un dé-placement s’est produit sous l’influence des langues ayant une structure suffixale, ce qui est confirmé par d’autres faits la morphologie du géorgien.
3. Dans les plus anciens documents du géoergien littéraire (V _ VI siécles)
ce sont ----s s s s -ssss,,,, ----a a a a ----aaaa, , , , ----o o o o -oooo qui servent comme suffixes subjectifs de la 3me per-sonne.
La diversité des indices remonte, selon toute vraisemblance, aux diverses couches dialectales et est particulière pour diverses périodes de développement.
4. Dans l’ancien géorgien littéraire le plus ancien indice du sujet de la 3me
personne s’est conservé comme survivance. C’est ----n n n n ----nnnn (au pluriel ----ed ed ed ed -edededed re-spectivement).
Le suffixe ----n n n n ----nnnn se rencontre: а) au présent qui dans ce cas a la valeur du “présent commun” (ou permansif)
ce n’est pas le suffixe ----n n n n ----nnnn qui sert d’indice du permansif, mais c’est la forme ver-bale qui tout en gardant ce suffixe garde aussi son ancienne valeur;
b) au présent encore quand il s’emploie avec la particule nu nu nu nu nunununu et désigne une des formes négatives de l’impératif;
c) au conjonctif I, quand il remplace la 3me personne de l’impératif; d) à l’imparfait remplaçant le conjonctif I avec la fonction susnommée; е) à la 3me personne de l’aoriste quand on s’en sert pour désigner la 3me per-
sonne de l’impératif;
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi
401
f) au permansif (du groupe de l’aoriste) _ sporadiquement.
5. L’usage du suffixe: ----n n n n ----nnnn comme indice du sujet de la 3me personne nous
met à même: а) d’établir l’ancienne valeur du présent (“présent commun”); b) d’éclaircir la relation génétique entre l’imparfait et le conjonctif I aussi
bien qu’entre l’aoriste et la conjonctif II; с) de restituer la plus ancienne forme de la 3me personne de l’aoriste; d) d’expliquer l’alternance des thèmes verbaux (dreeeek-s dreeeeq-s _ driiiika
driiiiq-a, il ploie _ il a ployé) sur la base phonétique.
6. L’usage du même suffixe ----n n n n ----nnnn au présent aussi bien qu’à l’aoriste indique
que l’usage des suffixes différents pour le sujet de la 3me personne est un phé-nomène secondaire: de même que les préfixes des autres personnes celui de la 3me personne ne variait pas selon les temps.
Nous en trouvons la preuve encore dans l’usage du préfixe llll---- ----llll comme S3 dans la langue svane (V. Topouria).
7. Le suffixe ----n n n n ----nnnn est représenté dans les dialectes zanes aussi _ en tchane
(laze) et en mégrélien, mais dans les verbes intransitifs seulement; alors il figure aussi au pluriel. Ces circonstances peuvent éveiller un doute sur l’identité de ce suf-fixe avec le suffixe ----n n n n ----nnnn de l’ancien géorgien littéraire.
qarqarqarqarTuTuTuTuli Zvalli Zvalli Zvalli Zval----fufufufuZis zaZis zaZis zaZis zanunununuriririri
SeSeSeSesatKvisatKvisatKvisatKvisisisisisasasasaTvisTvisTvisTvis1111
saxeli ZvalZvalZvalZval----iiii amjamad megrulSiac am saxiTaa mocemuli: `Zva-
li~ _ Zvali... `Zeli do Zvali~ _ `Zval-lbili~ (zustad: `xorci
da Zvali~)... `ZvaliS mataxali~ `Tavis momyreli~ (sitKva-sitKviT:
`Zvalis gamtexi~ _ `gamtexeli~...); `naZval‹~ gamagrebuli ZvaliviT;
iTqmis meore wlamdis darCenili yarxlisa, TeTri mxlisa da sxv.
Sesaxeb.
prof. i. KifSiZe Tavis leqsikonSi uCvenebs mxolod `ZvalZvalZvalZval~-
sitKvas da SeniSnavs samarTlianad _ `qarTuliao~. cxadia, es
sitKva qarTulidanaa Sesuli da, albaT, arc Tu axlo warsulSi.
yanurSi sul sxva Ziria mocemuli; esaa:
KvKvKvKv----ilililil----iiii xofur kilokavSi, ‡il ‡il ‡il ‡il----iiii il il il il----iiii
am saxelis Sesaxeb Cven vwerdiT: `KvilKvilKvilKvil---- xofuri variantia;
‡il‡il‡il‡il---- arqabulsa da aTinurSi gvaqvs; aTinurSi ilililil-ic gvxvdeba (n.
mars mxolod es ukanaskneli aqvs naCvenebi viwurisa da aTinurisa-
Tvis). ‡il‡il‡il‡il---- º ilililil-Si dakargulia vvvv (Sdr. SqiT ← SqviT _ `Svidi~).
megrulSi es Ziri ara Cans. qarTuli ZvalZvalZvalZval---- sul sxva Ziria;
magram qarTulisTvisac KvilKvilKvilKvil---- ar aris ucxo; Senaxula igi nawarmo-
eb fuZeSi KvlivKvlivKvlivKvliv----,,,, raic sabas ganmartebiT `mƒris Zvals~ niSnavs [1,
gv. 71].
qeT. lomTaTiZem Cemi KuradGeba miaqcia meore qarTul saxel-
ze _ baKvbaKvbaKvbaKv-ze, romelSiac igive KvKvKvKv-Ziri unda iKos warmodgenili:
`baKvi baKvi baKvi baKvi _ muƒls zeiTi~ (saba).
egeve Ziri SeiZleba gvqondes saxelSi boKvboKvboKvboKv-i: `gul-boKvi Caun-
gria~.2
Tu es asea, babababa---- TavsarTi aq klas-kategoriis niSani iqneboda
(Sdr. ba-Svi da msgavsi SemTxvevebi iv. JavaxiSvilTan [2, gv. 184-190],
1 wakiTxulia moxsenebad enimkiSi 13. XI. 1938. 2 amaze mimiTiTa sim. JanaSiam moxsenebis gamo msJelobisas.
viwur-arqabulsa da aTinur kilokavebSi.
qarTuli Zval-fuZis zanuri SesatKvisisaTvis
403
xolo Zireul nawilad ----KvKvKvKv---- gamoiKofoda.
es unda iKos igive Ziri, rac afxazuris ba-‚-Sia mocemuli,
rogorc amas qeT. lomTaTiZe varaudobs. magram romeli enidan ro-
melSia igi SeTvisebuli, Zneli saTqmelia. SeiZleba saerTo masala
iKos. es miT ufro safiqrebelia, rom igive Ziri unda dasturdebo-
des zog sxva kavkasiur enaSic (waxurulSi, aGulurSi). Cven aq qar-
Tveluri enebiT SemovifarglebiT.
faqtia, maSasadame, rom qarTuls ori Ziri gaaCnia Zvlis aGsa-
niSnavad KvKvKvKv---- (fuZeebSi: Kv-l-iv ← KvKvKvKv-il-iv, ba-KvKvKvKv-i) da ZvZvZvZv---- (fuZeSi:
ZvZvZvZv-al-i).
p i r v e l i Z i r i ----KKKKvvvv---- yanurSic dasturdeba: qarTulisa da
yanurisaTvis saerToa; ----ilililil---- determinanti fuZisa yanurSic aris da
qarTulSic. babababa---- TavsarTi martooden qarTuls moepoeba.
m e o r e Z i r i ZvZvZvZv---- aqvs qarTuls da meordeba megrulSi,
magram ara Cans yanurSi.
TviT megrulSi es araa kanonzomieri SesatKvisis saxiT moce-
muli, aramed qarTulidan SeTvisebuli fuZea, masTan SeTvisebulia
ucvlelad (ix. agreTve: kvercxi `marqvalis~ nacvlad...).
rogori unda KofiliKo misi megrul-yanuri saxeoba? qarTul
ZvZvZvZv----alalalal-Si ----alalalal Zireuli ara Cans, fuZis determinanti unda Kofi-
liKo (Sdr. Tu----alalalal-i, bry-alalalal-, bark-alalalal-i, Jirku-alalalal-i... amaze saubari
gvqonda moxsenebaSi `saxelTa fuZeebis uZvelesi Semadgenloba qar-
Tvelur enebSi~ 17. XI. 1937). Zireulad gvrCeba ZvZvZvZv----....
----alalalal determinanti C v e u l e b r i v a d imave saxiT meordeba
zanurSic, Tu ki gaaCnia sitKvas...
ZvZvZvZv---- Zirs qarTul-zanur SesatKvisobaTa normebis mixedviT un-
da moeca JvJvJvJv----;;;; aseTi Ziri, Zvlis mniSvnelobis mqone, arc megrulSi
Cans, arc yanurSi.
magram igi Senaxuli unda iKos gurulSi dacul sitKvaSi
JiJgvJiJgvJiJgvJiJgv-i.... 1111 doc. d i m. m g e l a Z i s CvenebiT mas wina Taobis metKve-
lebaSi xSirad gaugonia gamoTqmebi: JiJJiJJiJJiJgvigvigvigvi bavSvia, e. i. _ `Zval-
msxvili bavSvia~... `JiJJiJJiJJiJgvigvigvigvi kaci~ Zval-msxvili, zorba tanis kaci, co-
taTi uSnoc.
sakiTxavia, am gurul sitKvaSi gvaqvs ki `ZvalTan~ saqme: semasi-
ologiurad igi `Zvals~ ukavSirdeba, magram sitKvis aGnagoba rom
arsebiTad gansxvavebulia?
1 moxsenebis Sesaxeb msJelobisas sim. JanaSiam migviTiTa gurulSi xmare-
bul sitKvaze `savarJvali~: `qaTmis savarJvali~. ar Cans, oGond, ra unda iKos maSin `savar~-?
w e r i l e b i
404
saqme isaa, rom zanuri eqvivalenti SedgenilobiTac ufro
rTulia da fonetikuri cvlilebebic ganucdia.
Zireulia am sitKvaSi JgvJgvJgvJgv----;;;; igi miGebulia JvJvJvJv-sagan: gggg---- J J J J-sTanaa
ganviTarebuli.
rac Seexeba Tavkidur JiJiJiJi-s, igi didididi- TavsarTis saxecvlaa; es
ufro dddd-s gaafrikatebas unda moeca, vinem momdevno marcvlis JJJJ-
sTan asimilacias.
didididi---- TavsarTi imave Girebulebis afiqsi unda KofiliKo, ro-
goric aqvs mas yanur saxelebSi: didididi-myku, (megr. JgiJgitia, ykiyki-
tia), _ `yianyvela~, didididi-cxir-i, megr. zi-sxir-i `sisxli~, didididi-Sqa (ase-
vea megruladac) `SeSa~ da sxva; didididi---- nivTis kategoriis aGmniSvneli
erT-erTi TavsarTia.
maSasadame: JiJgvi ← Ji-Jv-i ← di-Jv-i.
e. i.: qarTul ZvalZvalZvalZval---- sitKvis zanur ekvivalents ar gaaCnda fu-
Zis determinanti ----alalalal,,,, arc misi SesatKvisi, samagierod klas-katego-
riis maCvenebeli TavsarTi (didididi----) moepoeboda (Sdr. yan. Kv-il-, ro-
melsac fuZis determinanti aqvs, magram klas-kategoriis TavsarTi
ar moepoeba da qarT. ba-KvKvKvKv-i: klas-kategoriis niSani aqvs, fuZis de-
terminanti ki ar gaaCnia).
ki magram, egebis aseTi interpretacia gurulSi dadasturebu-
li fuZisa nebismieria, egebis JgvJgvJgvJgv---- (Jv-) ki araa Zireuli masala da
Ji Ji Ji Ji (← di di di di) winsarTi, aramed JiJgJiJgJiJgJiJg---- aris Zireuli da mas Zvalis
aGniSvnasTan geneturi kavSiri srulebiTac ara aqvs?
am eyvebs aqarwKlebs Zvlis svanuri saxelwodeba: JiJv JiJv JiJv JiJv _ Zva-
li; JiJJiJJiJJiJviSviSviSviS _ Zvlisa; JiJv�rJiJv�rJiJv�rJiJv�r _ Zvliani...
svanuri am SemTxvevaSi zanurs misdevs, zanur fens aaSkaravebs.
saintereso isaa, rom masSi Seucvleladaa daculi ZvZvZvZv---- Ziris ekviva-
lenti JvJvJvJv----, , , , svanurs daculi aqvs gurul JiJgvJiJgvJiJgvJiJgv-is wina safexuri _
ugano, _ romlis arseboba Teoriulad ivaraudeboda JiJgvJiJgvJiJgvJiJgv-is mier
gamovlil saxecvlaTa gzaze.
JiJJiJJiJJiJgvi gvi gvi gvi ← JiJv JiJv JiJv JiJv----i i i i ← di di di di----JvJvJvJv----iiii.... magram am fuZis variantebi amiT, vfiqrobT, ar amoiwureba. me-
grulSi gvaqvs zmna: JgviJgvJgviJgvJgviJgvJgviJgv---- fuZidan nawarmoebi.
oSumeSi uJ uJ uJ uJgviJgviJgviJgviJgvansgvansgvansgvans `uxeSi, msxvili ulvaSebi aqvs waSveri-
li~.
`JgveJgvere~ _ zemoxsenebuli Tvisebis mqone.
sapirispiroa: `iwviwvinans~ turfad, nazad gamoiKureba `wvew-
vere~ _ (mimGeobaa am zmnisa...). gadayriT Znelia imis Tqma, aris Tu
ara amave ZirTan kavSirSi JgvaJgvJgvaJgvJgvaJgvJgvaJgv----::::
qarTuli Zval-fuZis zanuri SesatKvisisaTvis
405
qoJqoJqoJqoJgvaJgvaJgvaJgvaJgugugugu _ `xeTqa magari ram~;
qaqaqaqaaJaJaJaJgvaJgvaJgvaJgvaJgugugugu `eca, eZgera Zlieri, Gonieri ram~...
dabrkolebas qmnis iiii da aaaa-s monacvleoba.
Kovel SemTxvevaSi `uJuJuJuJgviJgviJgviJgviJgvansgvansgvansgvans~ zmnaSi igive JiJgvJiJgvJiJgvJiJgv---- fuZea
warmodgenili, oGond aq mas pirvel JJJJ-s Semdegac ganuviTarebia ----gvgvgvgv----
(msgavsi magaliTebi megrulSi xSiria: ix. mag., megrulSi ykiykitia º
JgiJgitia, _ yanurSi: dimyku, qarTuli Jinyveli. `goyKayKu~ _ qar-
Tuli gayeyKa...).
semasiologiuradac megrul JgviJgvJgviJgvJgviJgvJgviJgv---- fuZis dakavSireba gu-
rul JiJgvJiJgvJiJgvJiJgv- fuZesTan dabrkolebebs ar xvdeba.
amgvarad, irkveva, rom JiJvJiJvJiJvJiJv---- º JiJgv JiJgv JiJgv JiJgv º JgviJgvJgviJgvJgviJgvJgviJgv---- variantebi za-
nurs gaaCnda da gaaCnia, oGond arc yanursa da arc megruls is ar
daucavs misi p i r v a n d e l i m n i S v n e l o b i T; amitom safiqre-
belia, rom yanurSi KvilKvilKvilKvil---- fuZem gamodevna is xmarebidan, megrulSi
misi ZiriTadi mniSvnelobis gadmocema ZvalZvalZvalZval---- fuZem ikisra... mxolod
nawarmoeb fuZeebSi (zmnaSi) SerCa igi megruls.
TviT saxelad es zanuri fuZe gurulma da svanurma Semogvina-
xes: gurulma erTgvari semasiologiuri gadaxriT, svanurma pirvan-
deli (ZiriTadi) mniSvnelobiT.
zogadi mniSvneloba aqvs erT garemoebas: megrulSi uJuJuJuJgviJgviJgviJgviJ----
gvansgvansgvansgvans, , , , iJiJiJiJgviJgviJgviJgviJgvigvigvigvinansnansnansnans---- zmnebi amjamad im zmnaTa wKebas ganekuTvneba,
romelTac specifikuri zmnuri modifikaciis gadmocema ekisrebaT
da romelTa zusti gadacema sxva enaze, qarTulzedac ki, KovelTvis
ar xerxdeba (ix. mag.: iwkvirinans, icqvirinans, iZGvirinans... m‹ZvaZva-
lu, m‹CarCalu, m‹Carqalu, m‹cancalu, m‹wanwalu, m‹gvagvalu,
m‹qvaqvalu, m‹CarTalu...).
JgviJgvJgviJgvJgviJgvJgviJgv---- fuZis warsulis gaTvaliswinebam cxadKo, rom mas sa-
fuZvlad udevs konkretuli, realuri sagnis warmodgena. aseve un-
da iKos sxvaganac... saTanado fuZis winandeli mniSvnelobis aGdgena
saTanado enis leqsikis istoriis TvalsazrisiT metad saintereso
da mniSvnelovania.
ZvalZvalZvalZval---- sitKvis mniSvnelobiT xmarebul fuZeTa sqema qarTvelu-
ri enebisaTvis zemoTqmulis mixedviT ase warmoidgineba:
yan. KvKvKvKv----il il il il ((((‡‡‡‡vvvv----il º ilil º ilil º ilil º il----) ) ) ) _ qarT. KvKvKvKv----llll----iviviviv----iiii, , , , babababa----KvKvKvKv---- (afx. ba-‚...)
qarT. ZvZvZvZv----alalalal---- (Zv. qarT. ZuZuZuZu----alalalal----iiii) _ zanuri: *didididi----JvJvJvJv----::::
w e r i l e b i
406
svan. JiJiJiJi----JvJvJvJv----iiii
gur. JiJiJiJi----JgvJgvJgvJgv----i i i i (garkv. gamoTqmebSi)
megr. JgviJgviJgviJgvi----JgvJgvJgvJgv---- (zmnur fuZeebSi):
iJgviJgvinans, mimG. JgveJgvere...).
(Semovida redaqciaSi 29. 12. 1939)
ssrk mecnierebaTa akademiis saqarTvelos
filiali. akad. n. maris saxelobis enis,
istoriisa da materialuri kulturis
instituti
Tbilisi
qarTuli Zval-fuZis zanuri SesatKvisisaTvis
407
ЗАНСКИЙ ЭКВИВАЛЕНТ ГРУЗИНСКОЙ ОСНОВЫ Zval- ӠVAL- ("КОСТЬ")
(РЕЗЮМЕ)
Закономерный занский эквивалент грузинского Zvali Zvali ("кость"),
казалось бы, отсутствует в обоих занских диалектах, и в чанском, и в мегрель-ском: в чанском диалекте налицо корень Kv- Kv- (Kv-il-, Kv-il-), наличный и в грузинском языке (в производных основах со значением кости); в мегрель-ском же диалекте используется усвоенное из грузиснкого языка слово Zval-i Zval-i.
закономерный же занский эквивалент грузинсконо Zval-i Zval-i со-хранился в сванском языке, _ в лексическом составе и в морфологической структуре, которого занксие элементы составляют один из основных слоев: _ в виде слова Ji-Jv- Ji-Jv _ "кость"; корневая часть -Jv- -Jv-, закономерный занский эквивалент грузинского Zv- Zv- (детерминант грузинской основы -al- -al- отсутствует), префикс же Ji- Ji- (← -di- -di-) один из показателей грам-матического класса вещей в картвельских языках (ср. мегр. didididi-Sq-a didididi-Sq-a "дрова", чан. di-cx-ir-i di-cx-ir-i "кровь"...); корень Jv- Jv- сохранился и в гурийском диалекте грузинского языка, как занское отложение в слове Ji-Jgv-i Ji-Jgv-i "костистый", "толстокостый" (доц. Д. Мгеладзе), причем Jv- Jv- → Jgv- Jgv-, что вполне обычно в занском языке; тот же корень обнаруживается также и в менгрельском диалекте в отыменных глагольных основах: iiii----JgviJgviJgviJgvi----JgvJgvJgvJgv----in-an-s iiii----JgviJgviJgviJgvi----JgvJgvJgvJgv----in-an-s "имеет вид грубый, неуклюжий".
Корень Kv- Kv-, наличный и в чанском диалекте, и в грузинском языке, вскрывается в составе производных основ абхазского языка, а также в некото-рых языках Южного Дагестана.
w e r i l e b i
408
citirebuli literatura _ ЦИТИРОВАННАЯ ЛИТЕРАТУРА
1. a r n. C i q o b a v a. SedarebiTi yanur-megrul-qarTuli leqsikoni, Tbil., 1938.
2. akad. i v. J a v a x i S v i l i. qarTuli da kavkasiuri enebis Tavda-pirveli buneba da naTesaoba, Tbil., 1937.
didididimitmitmitmitri Kifiri Kifiri Kifiri Kifiaaaani da qarni da qarni da qarni da qarTuTuTuTuli enisli enisli enisli enis
TaTaTaTavivivivisesesesebubububurerererebabababaTa saTa saTa saTa sakikikikiTxiTxiTxiTxi
dimitri Kifiani arsebiTad gramatikosia da ara enaTmecnieri.
es niSnavs, rom 1) avtoris Seswavlis sagani uwinares Kovlisa sa-
mwerlo ena iqneba (da ara cocxali metKveleba), 2) avtori aGweris
meTods moixmars (Sedareba da istoria saerTod ugulebelKofili
iqneba) da 3) metKvelebis movlenaTa Seswavlisas avtori miznad da-
isaxavs marTebuli, swori formebi daadginos, xolo umarTebulo _
ukuagdos. Girebulebis, Sefasebis Tvalsazrisi ixateba am mesame
postulatSi da igi gansazGvravs pirveli ori debulebis aucileb-
lobas. amitomac specifikuri swored es ukanasknelia; SeiZleba sa-
mwerlo ena iKo Seswavlis sagani, SeiZleba aGweriTi meTodi movix-
maroT, magram Sedegad enaTmecnieruli narkvevi miviGoT da ara spe-
cifikur gramatikuli. Tvalsazrisze iqneba es damokidebuli: ra
movlenebi gvaqvs da ra gziT miviGeT igini? ra movlenebi gvaqvs da
romelia maTSi swori da marTebuli? ai, ori arsebiTad gansxvave-
buli dasma sakiTxisa _ enaTmecnieruli da specifikur gramatiku-
li.
dimitri Kifiani arsebiTad gramatikosia da ara enaTmecnieri.
misi `axali qarTuli grammatika~ 1881 wels aris damTavrebuli
(gamosulia 1882 wels). am dros enaTmecnierebas indoevropeistikis
saxiT ganviTarebis pirveli periodi gavlili qonda da e. w. neog-
ramatikuli mimdinareoba mkvidrad idga fexze. dim. KifianisTvis
SeumCneveli rCeba enaTmecnierebis arseboba; misi gza tradiciulia.
`grammatika swavla iKo kanonierad werakiTxvisa da laparakisa
da axla mniSvneloba aqvs, swavla aris sasaubro Tu saliteraturo
enis TvisebaT gacnobisa, enis kanonT Sekrebisa da iseTi wesiT
dawKobisa, rom Seswavla gaadvilebuli iKos, ramdenadac kacis meca-
dineobiT moxerxdebodes~ (gram. gv. 11).
ras gulisxmobs avtori `enis kanonSi~? pasuxi avtoris Sem-
degs sitKvebSia mocemuli: `rogorc Koveli samoqalaqo an sapoli-
tiko kanoni imisTvis iwereba, rom sazogadoebaSi rigi dawesdes
w e r i l e b i
410
vnebaT damacxrobeli, damamSvidebeli da marTlmsaJulebiT kacobri-
obis sicocxlis ganmaviTarebeli, gramatikis kanonebic gansakuTre-
biTac imisTvis iwereba, TviTan enis TvisebaTagan gamokrebili, rom
sitKvierebaSi rigi dawesdes ukmexobis ganmdevneli, KurTasmenis da-
matkbobeli da marTlmoubnobiT enis damamSvenebeli~ (gv. 62). mniS-
vnelovania avtoris Tqma, kanoni `TviTan enis TvisebaTagan gamokre-
bili iKoso...~ es SemTxveviT ar wamocdenia avtors. am debulebis
fass Cven bolos davinaxavT, aq ki kanonis sakiTxi moiTxovs ganmar-
tebas. kanoni imisTvis gvyirdeba, rom enaSi `rigi dawesdes, ukmexo-
bis ganmdevneli, KurTasmenis damatkbobeli da marTlubnobiT enis
damamSvenebeli~-o... maSasadame, kanoni, romlis Sesaxebac d. Kifiani
laparakobs, enobriv movlenaTa axsnis niadagze warmodgenili wesi
ki ar aris, aramed norma, safuZveli marTlubnobis, rigis damawese-
beli da ukmexobis ganmdevneli. SemTxveviT ki ar mogonebia avtors
samoqalaqo an sapolitiko kanoni, norma sazogadoebrivis cxovrebi-
sa...1
gramatikam unda daawesos (enis Sesaferi) kanonebi, SearCios,
daamkvidros marTebuli formebi, uarKos _ umarTebulo. magram ena
xom cvalebadia? avtors es gaTvaliswinebuli aqvs, magram amiT gra-
matikis amocanebSi araferi icvleba: `mecniereba gvimtkicebs mTels
msoflioSi uZravi ara aris rao... enac daucxromel moZraobaSi
aris, Tu win midis, qeba da dideba imis faqtorebs, da Tu ukan
rCeba... fui imaT kacobas~-o (e. i. faqtorebis?! a. C.) (gv. 62), Se-
niSnavs d. Kifiani... rogor unda warmovidginoT es winsvla an
CamorCena? rogor unda moiqces ena, rom ar CamorCes? pasuxi
Semdegs sitKvebSia mocemuli: `enamac unda imdinareos; rac axali
swavlisa an axali azrisaTvis sayiro leqsi iqneba an Sexameba
sitKvebisa, unda SeiTvisos enam, rogorc mdinare patar-patara
wKaroebs iTvisebs. Koveli saubris damamSvenebeli sitKvaTwKobile-
1 TiTqos sxvanair STabeydilebas tovebs d. Kifianis kategoriuli de-
buleba mis recenziaSi d. CubinaSvilis gramatikaze: `Живая речь не принимает законов, а дает их. Дело грамматики уяснять эти законы, но отнюдь не отвергать~ (ix. al. cagarelis `Свед. о памят. груз. писмь. t. I, nak. III, gv. 60). aq TiTqos enaTmec-nieri ametKvelda gramatikosis nacvlad, magram am STabeydilebas anelebs SeniSvna, romelic uwKebul debulebas aqvs gakeTebuli: `Живая речь просвещен-ных людей должна повиноваться правилам грамматики~: normativist-gramatikosma dasZlia obieqtivisti-enaTmecnieri: cocxali metKveleba iZleva kanonebs _ gveubneba saGi alGo, m e c n i e r u l i i n t u i c i a moazrovnis; cocxali metKveleba (ganaTlebul pirTa) gramatikis wesebs unda daeqvemdebaroso _ kategoriulad karnaxebs g r a m a t i k o s i: kanonebis momcemi cocxali metKveleba gramatikis sanqcias mainc ver aGwevs Tavs.
dimitri Kifiani da qarTuli enis TaviseburebaTa sakiTxi
411
ba, forma, Koveli azris moxdenili gamoxatva, saxe, moKvaniloba _
diaG unda miiGebodes, magram sifrTxiliT, winmxedvelobiT, garCe-
viT, rom sigonJe da umsgavsoba ar Semogveparos~ (gv. 63). normati-
visti avtori evoluciasac Semfaseblis TvalsazrisiT uKurebs da
axal faqtebs karantinsa da sadezinfeqcio kameraSi atarebs: sigon-
Je da umsgavsoba ar Semogveparoso... aseTi daskvna aucilebeli iKo,
raki gramatikis ZiriTad miznad sworis dakanoneba da usworis
aGkveTaa gamocxadebuli. enis evoluciis Seswavlam enaTmecnierebas
istoriuli Tvalsazrisi SesZina, ukeT, enaTmecniereba Seqmna, enis
evoluciam ki gramatikoss sazrunavi gaumravla, axali sirTuleebi
gamouvlina...
enaTmecnierebisaTvis ucxoa ara marto gramatikis aseTi miza-
ni, aramed is interpretaciebi, romelTac d. Kifiani gzadagza qar-
Tuli enis calke faqtebs ukeTebs. SesaZlebelia kacs efiqra:
gramatika SvilebisaTvis aris Sedgenili da es uaGresad origina-
luri interpretaciebi didaqtikur miznebs emsaxurebao! SeiZleba
es marTlac asec iKos, magram damaxasiaTebeli swored isaa, rom ase-
Ti interpretaciebi SeSeSeSesasasasaZZZZlelelelebebebebeli li li li gaxda imisdamiuxedavad, Tu ra
mizani qonda avtors. ai, saTanado adgilebic.
gv. 22-ze SemasmenlobiT brunvis Sesaxeb Semdegi ikiTxeba: `Se-
masmenlobiTi aris pirdapiri Targmani laTinurisa Accusativus, ro-
gorc rusuli винительный da hniSnavs `braldebulebas~, `dawame-
bas~, `Sesmenas~, Semasmenlobas. qarTuls enaSi am brunvas srulebiT
ara aqvs adgili; axla SeiZleba aqa-iq iseTi kaci ipoebodes, rom
imis dasaxelebiT sitKva gamimtKunon, magram TviTan me maxsovs is
dro, rodesac moKvasis gacema, dabezGeba, dasmena iseTi saTakilo
saqme iKo saqarTveloSi, rogorc, magaliTad, qurdoba, _ da Semas-
menlobiTi brunva raGaT gveqneboda; _ amamamamaaaas gardas gardas gardas garda (xazi Cvenia a.
C.) Kovels SemTxvevaSi TiTon sakiTxavic pirveli brunvis saxis me-
qonia da pasuxica: magal.: uKureT erTi im saZagelsa, aki daasmina
batonsa pavle, marTali, patiosani, ubralo~... qarTuls enas Semas-
menlobiTi brunva ar qonia, radganac: 1. kiTxva, romelzedac es
brunva miugebs (da pasuxic), ar ganirCeva saxelobiTis brunvis ki-
Txvisagan, pasuxadac saxelobiTis msgavss formas viGebT da 2. qar-
TvelebSi saZraxisi iKo dasmena, dawameba, Sesmena... es ucnauri eT-
no-fsiqologuri dasabuTeba ganxilvas, ra Tqma unda, ar sayiroebs.
Cven mxolod imas vaqcevT KuradGebas, rom SemasmenlobiTis brunvis
arseboba uariKofis uwinares Kovlisa am argumentiT. rom am brun-
vis forma ar moipoeba _ moxsenebulia meore rigSi: `amas gardaamas gardaamas gardaamas garda
w e r i l e b i
412
TviTon sakiTxavic pirveli brunvis saxis meqonia~ da sxv.
gv. 75-ze naTqvamia: `CvenSi zmna rom ufro piriT gairCeva, ami-
si mizezi iqneba is iKos, rom Cveni Zvelebi Kvelas pirSi uSiSrad
Sehxedavdnen xolme, vnaxoT saqme visTan unda viqonioTo; _ ukan
moqceva ki Zalian saTakilod Turme miaCndaT~...
qarTulSi sqesis uqonloba avtoris vrcels interpretacias
iwvevs: `mamrobiTad da mdedrobiTad sitKvis daKofa qarTuli eni-
saTvis arasdros arc Kofila (!) da arc aris sayiro... qarTvelebi
amas vadgevarT da vambobT, rom kacica da qalic ornive adamianebi
varTo da erTi rom meoreze ufro narnari da ufro satrfo iKos,
saqmiT meuGleobas, diaG, magram sagrammatiko brunvasa da merKeo-
bas ra xeli aqvsT. qali rom Cveni satrfoa, rom safuZvelia am wu-
TisofelSi Cvenis bednierebisa, da imediani burJi Cvenis saoJaxo
mKudroebisa, es ZvelTaganve damkvidrebuli xasiaTi aris Cvenis
Kofa-cxovrebisa. _ rodesac orive sqesi erTad ixseneba laparakSi
an wera-kiTxvaSi, usaTuod Jer qals vaxsenebT, mere kacs; magal.
qal-vaji, da-Zma, ded-mama, gogo-biyi, col-qmari, rZal-mazli... er-
Tad-erT SemTxvevaSi vaxsenebT Jer mamakacsa, maSin rodesac gvirgvi-
nosanze vlaparakobT: mefe-dedofali. sxva romeli ganaTlebuli
xalxi daitrabaxebs qalebTanac da saqveKnoTac. _ GmrTis winaSe
Cveni qalebic KovelTvis Girsni Kofilan amisi... aba Tu gamoic-
nobT, razed gvemowmeba TviTan es Zveleburi Cveni Cveuleba? _ gve-
mowmeba Jer imazed, rom zneoba gvqonia ZvelTaganve wmindad dacu-
li; _ uamisod rac Cven aqamdin agvitania, rogor avitandiT? dro-
Ta kankledobas rogor gadvurCebodiT. _ mere amas gvemowmeba, rom
arc qalebs dauviwKniaT dGevandlamdin Tavisi didi mniSvneloba _
da Tavis ganTqmuls mSveneblobasTan saxieri guli arasdros ar
aucruvebiaT oJaxobazed da samSoblo qveKanazed. _ da kidev imaze
gvemowmeba, rom ...vTqva eseca Tu nuGar vitKvi? `mefe-dedofalio~
rom vambobdiT, Cven amiT im saerTo `aGsarebas aGviarebdiT~, rom
KovelTvis `aGmsarebelni~ vKofilvarT erT mTavrobisa~ (Sic!) _ is-
torias veravin gadudgeba.
TavisTavad saKuradGebo faqtSi, rom kompozitis pirveli wev-
ri qalia, meore ki kaci, avtorma sakmaod moulodnelad Soreuli
warsulis qarTvelTa zneobriobis, qalis mniSvnelobis da erTmTav-
robisadmi midrekilebis sasargeblo Cveneba amoikiTxa... imave wesiT
msJelobam avtors debuleba wamoaKenebina: sqesis mixedviT garCeva
qarTulSi arc axla aris sayiro da arc Tu odesme Kofilao...
fsevdo-sociologizmi kulminacias aGwevs, roca avtori erT
dimitri Kifiani da qarTuli enis TaviseburebaTa sakiTxi
413
gramatikul terminis gamarTlebas lamobs. es terminia `merKeoba~
_ awindeli bruneba.
gv. 20-ze avtori gangvimartavs, ratom arCia man `merKeoba~
termini `drekas~ Tu `kankledobas~. `1. drekiT _ imdenJer da im-
denxans vKofilvarT xolme Tavis drekaSi, rom G…Tis winaSe gve-
Kofa da axla mainc daviyiroT Tavi, rogorc sneba moxdilis rigia;
_ an rogorc iseT kacs moaqvs Tavi, romelsac gulSi cudi ara
uZevs ra; _
2. kankledobiT _ Cvens valdebulebas rom aras dros ar
gadavsdgomivarT, Tu ar sikvdilisagan dasaxsnelad da rac gvrwme-
nia, imazed Seupovrad ukankledoboTa vmdgarvarT, aramed ara Tu
Cveni istoria, Kvela im xalxTa istoriac dagvemowmeba, visac ki
CvenTan saqme hqonia rame; da
3. merKeobiT _ xom rKeva swored zedgamoyrili Tviseba aris
Cveni, dGevandeli xasiaTia Cveni, rom vera saqmes ver davadgebiT,
Tu ar didi KoKmaniT, didi gayirvebiT, raGacnairi zoziniT, gaube-
davobiT, erTi sitKviT, rKeviTa...~
dimitri Kifiani rom gacnobili KofiliKo enaTmecnierebasTan,
aseTi interpretaciebi, vfiqrobT, SeuZlebeli iqneboda. dimitri
Kifianis gramatika rom mxolod zemoxsenebuliT iqcevdes Cvens Ku-
radGebas, is `axali qarTuli gramatika~ ki ar iqneboda, aramed ku-
riozebis gramatika, namdvilad ki es graes graes graes gramamamamatitititika obika obika obika obieqeqeqeqtutututuradradradrad, , , , marmarmarmar----TlacTlacTlacTlac, , , , axaaxaaxaaxali grali grali grali gramamamamatitititikaakaakaakaa; ; ; ; igi Kveigi Kveigi Kveigi Kvelalalalaze mniSze mniSze mniSze mniSvnevnevnevnelolololovavavavanianianiania, , , , rac ki darac ki darac ki darac ki da----weweweweririririla la la la am dargam dargam dargam dargSi meSi meSi meSi mecxracxracxracxramemememete sate sate sate sauuuukukukukunis gannis gannis gannis ganmavmavmavmavlolololobabababaSiSiSiSi.... did defeq-
tebs faravs didi mniSvneloba im debulebaTa, romelnic qarTulis
enobriv sinamdvilis analizs warmogvidgens. Sinaarsi gramatikisa
da ara arqiteqtonika aris CvenTvis faseuli. Kvelaferi, rac zemoT
iTqva, imas adasturebs, rom ara mecnierulia is Tvalsazrisi, rom-
liTac igi enobriv movlenaTa Seswavlas udgeba, mas ar gaaCnia me-
cnieruli Sexeduleba enis movlenebze da mainc, sistemis uvargiso-
bisda miuxedavad, dim. Kifiani axerxebs imis aGniSvnas qarTul enis
agebulebaSi, rac manamde SeumCneveli rCeboda da rac mis Semdegac,
rogorc vnaxavT, karga xans gaurkvevel sakiTxad iTvleboda (albaT
imitom, rom d. Kifianis gramatika gaTvaliswinebuli ar qondaT).
moazrovnis didi TavisTavadoba da gamyriaxi goneba iKo amisTvis
sayiro. Cans, d. Kifians erTic axasiaTebda da meorec.
sanam CvenTvis saintereso sakiTxebs mivwvdebodeT, sqematurad
mimovixilavT gramatikas.
gramatika sam nawilad gaiKofao, ambobs d. Kifiani: pirveli _
w e r i l e b i
414
etimologia (qarTulad leqsTwarmoeba), meore _ sintaqsis (qarTu-
lad leqsTTxzuleba), mesame _ orTografia (qarTulad marTlwe-
ra) (gv. 11-12). dim. Kifianis gramatika mxolod etimologias Sei-
cavs _ es gavrcelebuli trafaretia. etimologiaSi sitKvaTa sxva-
dasxvagvaroba irkveva. sitKvis nawilis raodenobis Sesaxeb avtori
ambobs: sxva enebis mixedviT 8 sitKvis nawili gamohKavdaT, magram
miubaZavad rom vTq…aT, aris 7: saxeli, nacvalsaxeli, zmna, zmnisze-
da, kavSiri (gv. 14). igi umarTebulod Tvlis TvisebiTi saxelis
(zedSesrulis) da mimGeobis calke `sitKvis nawilad~ gamoKofas. am
SemTxvevaSi (kerZod, zedsarTavis Sesaxeb) igi ufro marTebulad
msJelobs, vinem qarTuli enis gramatikis Semdegi avtorebi vidre
dGendelad dGedmde.
saxelis gansazGvreba tradiciulia: `Kovels TvaliT dasana-
xavs an fiqriT warmosadgen sagans uTuod saxeli hqvia~ (gv. 15).
rogorc miGebuli iKo xolme saskolo gramatikebSi, aqac mocemu-
lia saxelTa mniSvnelobis mixedviT klasifikacia, fuZeTwarmoeba
da fleqsia. Cveulebrivia pirveli ori, CvenTvis sainetereso _ es
ukanaskneli. qarTulSi brunva oTxiao, ambobs d. Kifiani (gv. 20-22):
saxelobiTi, naTesaobiTi, micemiTi, moTxrobiTi. moTxrobiTi brun-
va, rogorc cnobilia, anton pirvelma daasaxla qarTuls grmmatika-
Si. misi mimdevari gramatikosebi (mag. gaiozi, varlami, s. dodaSvi-
li, p. ioseliani) moTxrobiTs adgils uTmoben Tavis naSromebSi. am
brunvis sawinaaGmdego gamosvlebi brosem daiwKo. mis zegavleniT d.
CubinaSvilma Tavis garmatikaSi aseT brunvis gamoKofa zedmetad Ca-
Tvala; es igive saxelobiTiao. da Tu CubinaSvilis qarTuls grama-
tikaSi (1887 wlis gamocema) es brunva mainc darCa da SemdegSiac
Tavisi arseboba uzrunvelKo, amas dim. Kifians unda vumadlodeT.
d. CubinaSvilis gramatikis vrcel da mravalmxriv saKuradGebo re-
cenziaSi, romelic mas ekuTvnis, igi aucileblad Tvlis am specifi-
kur brunvis datovebas qarTuls gramatikebSi.
rogor safrTxes gadaarCina d. Kifianma moTxrobiTi, iqidanac
Cans, rom al. cagarlis 1872 w. gamosuls `SedarebiTs mimoxilvaSi
iberiis enaTa morfologiisa~ _ moTxrobiTi brunvaTa Soris aGar
ixsenieba (braldebiTi ki saxelobiTis gverdiT Jer kidev moCans).
d. Kifiani braldebiTs brunvas uarKofs da sruliad samar-
Tlianad. 1 ranairi argumentaciac ar iKos moSveliebuli, TviT
1 am brunvis uadgiloba rom Jer kidev dasamtkicebeli iKo, iqidan Cans,
rom 7 wlis Semdeg (1889 w.) gamosuls T. jordanias gramatikaSi Semasmenlo-biTi brunva saxelobiTis Semdeg aris moTavsebuli da Tavs arxeinad grZnobs.
dimitri Kifiani da qarTuli enis TaviseburebaTa sakiTxi
415
uarKofa uTuod mizanSewonili da mniSvnelovani saqmea. principSi
es iseve mniSvnelovania, rogorc moTxrobiTis dacva: braldebiTis
uqonloba iseve niSandoblivia qarTulisaTvis, rogorc moTxrobi-
Tis qona. orsave SemTxvevaSi d. Kifianma sworad auGo alGo qar-
Tul enis Taviseburebas, miuxedavad imisa, rom gramatikuli siste-
ma, romlis niadagzec igi idga, amas odnavadac ar uwKobs xels.
dim. Kifiani winaaGmdegia Tandebuliani formebi (saxlSi, sa-
xlze, saxlidan...) calke brunvebad iKos gamocxadebuli, magram amaT
rigs ganukuTvnebs moqmedebiTs (saxliT...), vnebiTs (saxlad...): ese-
nic Tandebulianebiao da brunvaTa sistemidan ricxavs. am SemTxveva-
Si avtoris originaloba marcxiT Tavdeba.
metKvelebis sxva nawilTagan avtors originaluri da mniSvne-
lovani bevri araferi uTqvams nacvalsaxelis, zmnisarTis, Tandebu-
lis, kavSirisa da Sorisdebulis Sesaxeb. maT igi mokled mimoixi-
lavs. samagierod, zmnas avtorma saTanado adgili dauTmo: 137
gverdidan 60 zmnas uyiravs. gansazGvreba zmnisa Sablonuria (67):
`zmna im sitKvas hqvia, romliTac an moqmedeba gamoiTqmis rame an
mdgomareoba~. magram am Sablons ar dauxSavs avtoris azrovneba. es
ukve momdevno sitKvebidan Cans: `metad bevria da bevrgvaria qarTu-
li zmna: saxeli ar aris iseTi, rom zmnad gadaqceva ar SeiZlebo-
des... da zmna ar aris iseTi, rom SemTxvevis mixedviT ar icvlides
saxesaca da moKvanilobas~. ras gulisxmobs avtori amaSi, cxadia sa-
ilustracio magaliTidan: miKvars _ uKvarvar, vhKvarob, mKvarobs;
vaKvareb _ maKvarebs... avtori adarebs qarTul zmnas evropul ena-
Ta zmnebs da aseT daskvnamde midis: (gv. 72): qarTuls evropulTan
SedarebiT aklia: 1) ganusazGvrebeli daxra (infinitivus), 2) garCeva
sqesebisa, 3) erTgzisi da marvalgzisi formebi. samagierod qarTul
zmnas axasiaTebs iseTi ram, rac evropul enaTa zmnebisaTvis ucxoa;
avtori aGniSnavs Semdeg movlenebs:
1) qarTulSi erTi zmna oTxgvarad icvlis moKvanilobasaca da
mniSvnelobas, erTi zmna oTx xmad (= gvarad) gamodis:
a) pirveli xma _ zmna martivi, pirpirpirpirvelvelvelvelsasasasaxexexexe:::: vwer, vaSeneb,
vwevar, mZinavs...
b) meore xmas dahKveba iseTi samSi triali, rom moqmedeba
Tu mdgomareoba erTi pirsagan meoresa da mesameze gadadi-
od-gadmodiodes:
mwer (Sen) _ mwers (igi)... gwer _ gwers
maZineb _ maZinebs... gaZineb _ gaZinebs...
es aris saxe urTierTarsobiTi.
w e r i l e b i
416
c) mesame xmas dahKveba iseTnairad gamocvlili zmna, rom
pirveli piris moqmedeba an gavlena meore pirzed gadahqon-
des: vawerineb, vawven, vaZineb... am saxes hqvia sxmiTgadasvli-
Ti.
d) meoTxe xmas dahKveba zmna, romelsac amgvarive moqmedeba
Tu gavlena meore pirs saSvalebiT mesamezed gadaaqvs: vawe-
rinebineb, vawveninebineb... amas hqvia mrCoblsxmiTgardasvli-
Ti.
2) evropul enebSi ar aris, rom erTi piris moqmedeba sxvasac
bevrs miemarTebodes da sxva mravali pirisa erTsa: gwer
(Sen) _ gwerT (Tqven); mwer (me) _ gvwers (Cven); mweren
(me) _ gvweren (Cven).
3) ucxo enebSi zmnas KovelTvis sakuTari niSani aqvs, romlis
mixedviT igi KovelTvis gamoicnoba; mapirovnebeli aris
marto daboloeba da ara dasabami (dasabamSic dauJdeba
zmnas marcvali, magram mxolod dros gasarCevad)...
4) evropuls enebSi `mdgomaroebiTi~ moqmedebiTad da piriqiT
ar gadakeTdeba, qarTulSi _ ki:
vdgevar, vadgen, vamdgomareb... vaSeneb, vSendebi, vmSeneb-
lob... (rusulSi iSviaTad Tu aris analogiuri movlenao:
сижу _ сажаю, стою _ ставлю, сплю _ усыпляю...)
5) evropuls enebSi dasaqmebiTi (brZanebiTi) ar ganiKofa ise,
rogorc qarTulSi: rCeviTi _ swere
daSliTi _ nu daswer
brZanebiTi _ ar daswero
6) evropuls enebSi zmna ra xmisac an ra saxisac unda iKos,
boloTi icnobeba, Cveni zmnisTvis umTavresi niSani Tavi
aris...
7) evropuli zmna ra saxisac unda iKos da ra droisac, Kov-
elTvis erTsa [da] imave brunvas an brunvebs moiTxovs, qar-
Tuli zmna ki Tav-Taviss dros sxvadasxva brunvas iTxovs...
писать, пишу, писал, написал, напишу, пишу, пиши_ просьбу...
me vswer, di, de, is mwers, da, des _ leqsebsa º me vswere,
vswero, miweria, mewera, meweros, iman mwera, imas ewera
leqsebi...
am Svid debulebidan 3 da 6 SeiZleba gaerTiandes; am eqvs de-
bulebaSi ki, rogorc vxedavT, garkveviT naTqvamia:
1) qarTulSi rom zmna relatiur formebis mqonea
dimitri Kifiani da qarTuli enis TaviseburebaTa sakiTxi
417
2) rom kauzativebi moqmedebiTisagan miGebuli saxea
3) rom saSualo gvaris zmna momqedebiTSi TandaTan
gadadis fuZiswarmoebis wesiT
4) rom uGvlileba qarTulSi prefiqsulia (zmnis
prefiqsi warmogvidgens zmnis ganpirovnebas da
sufiqsi xan pirsac gamoxatavs, marTalia, magram
ufro ki xmasa, ricxvsa, drosa da saxes gviCve-
nebs zmnisas, gv. 115)
5) rom sintaqsuri konstruqcia frazis cvalebadia
zmnis droTa mixedviT.
qcevaGa darCa avtors SeuniSvneli, Tumca igi fuZewarmoebaSi
SeiZleba igulisxmebodes. erTis sitKviT, brwKinvaled aris SeniS-
nuli qarTul zmnis ZiriTadi morfologiuri da sintaqsuri Tvise-
bebi... ar SegviZlia xazgasmiT ar aGvniSnoT, rom avtorma es evro-
pul enebTan SedarebT moaxerxa; Comparatio est mater scientiae (Tundac
es Sedareba zogadi tipologiuri xasiaTisa iKos)...
Semdeg: zmnis uGvlilebis Sesaxeb d. Kifiani laparakobs (gv.
78): (CvenebiTi) daxra (= uGvlileba) iSleba ornairad: miumarTve-
lad da mimarTulebiTad (qvemoT naxmaria: miumarTavad da mimarT-
viT): ...es ukanaskneli warmoadgens samSi trials an urTierTarso-
bas:
a) miumarTavad moqmedebas an mdgoma-
reobas sami pirisas cal-calke
b) pirveli piris mimarTulebas meo-
resTan da mesamesTan
c) meore piris mimarTulebas pirvel-
Tan da mesamesTan
d) mesame piris mimarTulebas pirvel-
Tan da meoresTan
CvenebiTi daxris Se-
saxeb Tqmuli exeba
pirobiTs, natvriTs
daxras...
nimuSad d. Kifians moKavs zmna `vakeTeb~...
miumarTavad: mimarTviT 1 pi-
risagan 2 da 3-
Tan
mimarTviT 2 piri-
sagan 1-Tan da 3-
Tan:
mimar. 3 pir._1 da
2-Tan
vakeTeb_vakeTebT gakeTeb_gakeTebT makeTeb_makeTebT makeTebs_makeTeben
akeTeb_akeTebT vakeTeb_vakeTebT gvakeTeb_gvakeTebT gvakeTebs_gvakeTeben
akeTebs_akeTeben akeTeb_akeTebT gakeTebs_gakeTeben
erTaderTi koreqtivi, romelsac es sqema sayiroebs, isGaa,
w e r i l e b i
418
rom `vakeTeb, akeTeb, akeTebs~ ar aris miumarTavi forma; es SecTo-
ma gaimeora n. marma Tavis tabulebSi: vxatav, vdeb, vgmob, `vaqeb~ mas
absolutur formebad miaCnia; aseTi gagebis mcTaroba samarTlianad
aGniSna prof. ak. SaniZem (ix. prefqsebi, gv. 22: gardmaval zmnebs
ara aqvT absoluturi e. i. daumatebeli formebi, rogorc prof.
n. mari hfiqrobs, aramed aqvT mxolod relatiurebi, e. i. iseTi
formebi, romelic damatebis pirsac gviCvenebeno, wers igi)...
d. Kifians moKavs Kvela mimarTviTi formebi da SeniSnavs: `di-
deba SenTvis, ufalo! 82 cvlileba erTis zmnisa? _ maS, erTi amde-
ni sxmiT gadasvliTs moundeba; amdenive mrCoblsxmiT gadasvliTsa;
sul gamovida 246 cvlileba erTis zmnisa. sxva aqedamve gamomavali
zmnebi rom davatrialoT, magaliTad: vikeTeb, gikeTeb, vukeTeb;
vkeTdebi, hkeTdebi, hkeTdeba _ esenic xom amdenJerve icvlian saxe-
sa~ da rom `axalmoswavle ar SeuSindes am sirTules, sayiroao _
dasZens igi, _ 1) samSi trials erTad movuKaroT Tavi. 2) erTxel
iTqvas, rom zmnas saxe sruli KovelTvis maSin miecema, rodesac
Tavs prefiqsad erT-erTi mimZGoli Tandebuli mouJdebao. amis Sem-
deg gamartivebuli sqema moKavs:
(gv.105) vakeTeb
gakeTeb
gakeTebT
akeTeb
gakeTeb
gvakeTeb
akeTebs
gakeTebs
gvakeTebs
gakeTebs
gakeTebsT
vakeTebT
gakeTebT
akeTebT
gakeTebT
gvakeTebT
akeTeben
gakeTeben
gvakeTeben
gakeTeben
am 21 formaSi warmodgenilia sa-
mive piris urTierTobaSi SesaZ-
lo Kvela forma mxoloobiTsa da
mravlobiTSi. (avtori SeniSnavs,
rom mdgomareobiTi zmnis mimo-
xvras bevrJer ara aqvs pirTa So-
ris triali da sxva mniSvneloba,
Tu ar pirvelsaxe, gv. 113).
avtori mniSvnelovnad Tvlis gai-
ozis mier zmnebis v da m-T
dawKebulad daKofas: Tu zmna
pirnakli ar aris, erT-erTiT un-
da daiwKoso... erTsa da imave
zmnas mniSvnelobis mixedviT xan v
uJdeba TavSi da xan m-io... da iZ-
leva or sqemas formantebisa
(prefiqs-sufiqsebisa):
erTSi obieqturi formantebis mixedviT awKobs prefiqs-
sufiqsebs (gv. 116), meoreSi subieqturi formantebis mixedviT (117).
dimitri Kifiani da qarTuli enis TaviseburebaTa sakiTxi
419
dasasrul (gv. 119) orive sqemis sinTezad warmogvidgens aseT cxrils:
mxoloobiTi:
pirveli piri meore piri mesame piri
v
m
h/s
g
h, s, a
h_s, s_s
mravlobiTi:
gv
v_T
g_T
h, s-T
h_T, s_T
h, s_n...
es aris ucvalebeli kanoni Koveli qarTuli zmnisao (_ dasZens av-
tori, gv. 120), garda im zmnaTa, romelTac boloSi meSveli zmna
daerTvisT (vzivar...) da pirnaklTao...
akad. n. mari qarTvelur enaTa semiturTan naTesaobis damam-
tkicebel saukeTeso argumentad imas Tvlida, rom es Teoria ga-
saGebs iZleva qarTuli enis agebulebis gasarkvevad: `mxolod masze
daKrdnobiT SesaZlebeli gaxda vwvdomodiT qarTul enis agebule-
bas da gagvexsna rTuli, erTis SexedviT, gadauwKvetari sakiTxebi
qarTuli gramatikisa, ase magal. qarTul zmnebis uGvlilebao...~
(ZiriTadi tabulebi, gv. 6-7). es gasaGebi, rogorc Cans, ufro adre
iKo daZebnili1 da samwuxaro isGaa, rom arc n. mars, arc maT, visac
1 akad. n. maris `ZirTadi tabulebi~ 1908 wels gamovida, d. Kifianis
gramatika ki (rogorc viciT) 1882 wels, magram qarTul zmnis ZiriTad Tvise-baze _ mimarTebiT formaTa qonaze _ garkveuli miTiTeba moipoeba im recen-ziaSi d. CubinaSvilis gramatikaze, romelic 1853 wlis 31 marts `saxelmZG-vaneloTa Semdgenel komitetSi~ iKo wardgenili (ix. al. cagarlis `Сведения о памятниках грузинской письменности~, t. I, nakveTi III, gv. 65-67). aq warmodgenilia `sami debuleba qarTul enis gansakuTrebul, uaGresad GirsSesaniSnav Tvise-baTa Sesaxeb~ (gv. 65); mesame debuleba gveubneba: `Один и тот же глагол выражает посредством своих видоизменений действие, взаимно переходящее от одного лица к дру-гому и третьему, без помощи имен и местоимнеий [_ или действие, сообщаемое от одного лица через другое к третьему, или через другое и тертье к четвертому]~... gv. 65:
66-e gverdze moKvanilia amis magaliTebi: Пишу vhswer или vswer (rogorc vTqviT, es forma SemcTarad aris gage-
buli: vswer niSnavs: пишу ему то... Ты ко мне пишешь _ mwer º Я для тебя пишу _ giwer º Ты для мения пишешь _ miwer
Я к тебе пишу _ gwer º Я для него пишу _ vuwer º Он для мения пишет _ mi-wers
Он для тебя пишет _ giwers Заставляю его писать _ giwerineb (?!) Заставляю тебя писать _ gawerineb Заставляю его через этого писать _ vawerinebineb... Все подобные изменения од-
ного данного глагола было бы весьма полезно показать в одном общем спряжении этого глагола-o SeniSnavs d. Kifiani (gv. 67).
w e r i l e b i
420
SemdegSi qarTuli enis agebulebisa da, kerZod, qarTul zmnis
uGvlilebis problemebze muSaoba uxdebodaT, arsad, erTis sitKvi-
Tac ar mouxsenebiaT is SesaniSnavi naSromi, romelSiac ukve amo-
cnobili iKo ZiriTadi Tviseba qarTulis zmnisa _ mimarTviTi for-
mebis arseboba.
d. Kifianis sagramatiko azrovneba tradiciul gramatikis
principebidan amosuli, Sablonur sistemiT Seboyvili mainc axer-
xebs qarTul metKvelebis ZiriTad TaviseburebaTa sworad aGnus-
xvas. es aris mis azrovnebis siZlieris saukeTeso mowmoba.
saqmis viTarebas gacnobili mkiTxveli SeamCnevs, rom zemoxsenebuli me-
same debuleba mogviTxrobs formaTa relatiobas garda qcevisa da kauzative-bis Sesaxebac, e. i. Kvela im formamcvlel Tu fuZismwarmoebel specifikur kategriaTa Sesaxeb, qarTulisaTvis rom niSandoblivia.
dimitri Kifiani da qarTuli enis TaviseburebaTa sakiTxi
421
ДИМИТРИЙ КИПИАНИ И ВОПРОС ОСОБЕННОСТЕЙ
ГРУЗИНСКОГО ЯЗЫКА
∗
(РЕЗЮМЕ)
В 1882 году была издана "Новая грузинская грамматика" Димитрия Ки-
пиани. Книга была предназначена для учебных целей. Автор является про-должателем традиционных идей: он по своей сути грамматик , а не языковед. Это значит: 1) объектом изучения автора является прежде всего литературный язык, а не разговорная речь; 2) автор в основном пользуется описательным методом (сравнительно-исторический метод не учитывается); 3) при изучении речевых явлений автор ставит целью установление правильных форм.
Грамматика Д.Кипиани, говоря объективно, действительно новая грам-матика; она самая значительная из всех грамматик, написанных в XIX веке. Существенным является содержание грамматики, а не архитектоника, которая заслуживает замечаний. В книге есть неточности, но их покрывает значение тех положений, которые получены в результате анализа грузинского языка. Несмотря на то, что грамматическое мышление Д.Кипиани исходит из прин-ципов традиционных грамматик и сковано системой шаблонов, автору все-таки удается правильно описать основные особенности грузинской речи. Это является лучшим доказательством силы его мышления.
∗ Резюме составила М. Букия.
SeniSvnebiSeniSvnebiSeniSvnebiSeniSvnebi
1. rarararatom aris autom aris autom aris autom aris aucicicicilelelelebebebebeli brunli brunli brunli brunvavavavaTa riTa riTa riTa rigis Segis Segis Segis Secvla qarcvla qarcvla qarcvla qarTulTulTulTul----
SiSiSiSi???? _ pirvelad gamoqveKnda jurnalSi `axali skolisaken~ 1928
wels (#3; gv. 161-171). werili gadaibeyda krebulSi `saxelis bru-
nebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi~, wigni I, Tbilisi, 1956 w.
(gv. 1-9). winamdebare publikacia rigiT mesamea. reziume sagangebod
am gamocemisaTvis momzadda.
2. riT aris warmoriT aris warmoriT aris warmoriT aris warmodgedgedgedgeninininili mravli mravli mravli mravlolololobibibibiTis saTis saTis saTis saxexexexelolololobiTbiTbiTbiTSi daSi daSi daSi dasmusmusmusmu----
li moli moli moli morforforforfolololologigigigiuuuuri obiri obiri obiri obieqeqeqeqti Zveti Zveti Zveti Zvels qarls qarls qarls qarTulTulTulTulSiSiSiSi???? _ pirvelad gamo-
qveKnda 1929 wels (t. 9, gv. 107-119). werili gadaibeyda `iberiul-kav-
kasiuri enaTmecnierebis~ XXX tomSi 1991 wels (gv. 91-106). winamdeba-
re publikacia rigiT mesamea. reziume sagangebod am gamocemisaTvis mo-
mzadda.
3. ra Tara Tara Tara Tavivivivisesesesebubububurerererebabababani axani axani axani axasisisisiaaaaTebs qarTebs qarTebs qarTebs qarTuTuTuTuli enis ageli enis ageli enis ageli enis agebubububulelelelebasbasbasbas????
_ daibeyda 5 nawilad 1929-1930 wlebSi: jurnali `axali skolisa-
ken~: werili I, 1929, #4, gv. 57-67; werili II, 1929, #9-10, gv. 46-
64; werili III, #11-12, gv. 73-91; werili IV, jurnali `kulturuli
aGmSenebloba~, 1930, #5, gv.487-503; werili V, jurnali `axali
skolisaken~, 1930, #7-8, gv. 705-741.
naSromi calke wignad gamosca enaTmecnierebis institutma 1991
wels (122 gv.). winamdebare publikacia rigiT mesamea. igi emKareba II
gamocemas. reziume sagangebod am gamocemisaTvis momzadda.
4. enaTmecenaTmecenaTmecenaTmecninininieeeererererebis probis probis probis propepepepedevdevdevdevtitititika da zoka da zoka da zoka da zogagagagadi fodi fodi fodi fonenenenetitititikakakaka _ na-
Sromi gamoica liTografiulad 1932 wels or ganakveTad: ganakv. I,
38 gv.; ganakv. II, 36 gv.
reziume sagangebod am gamocemisaTvis momzadda.
5. sasasasaxexexexelilililisa da zmnis anasa da zmnis anasa da zmnis anasa da zmnis analilililizis prinzis prinzis prinzis princicicicipepepepebi qarbi qarbi qarbi qarTulTulTulTulSiSiSiSi _ na-
Sromi or werilad gamoqveKnda jurnalSi `komunisturi aGzrdisa-
Tvis~: 1. saxelis analizis principebi qarTulSi, 1933, #10-12, gv.
34-43; 2. zmnis analizis principebi qarTulSi, 1934, #4-5, gv. 35-54.
1998 wels es werilebi gamoica erT wignad (38 gv.). winamdeba-
re mesame publikacia emKareba meore gamocemas. reziumec sagangebod
am gamocemisaTvis momzadda.
6. mTimTimTimTiuuuululululuris Taris Taris Taris Tavivivivisesesesebubububurerererebabababanininini _ pirvelad daibeyda `enimkis
SeniSvnebi
423
moambeSi~ 1937 wels: t. 2, nakv. I, gv. 43-65.
7. 1937 wels `enimkis moambis~ I tomSi gamoqveKnda `istori-
ul-SedarebiTi narkvevebi qarTveluri enebidan~, 6 werili.
I. mimimimimarmarmarmarTuTuTuTulelelelebibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunvis mniSvis mniSvis mniSvis mniSvnevnevnevnelolololobisbisbisbis, , , , warmowarmowarmowarmoeeeebibibibisa da issa da issa da issa da is----
totototoririririiiiisasasasaTvisTvisTvisTvis (qarTveluri enebisa da xalduris urTierTobisaTvis),
gv. 9-31.
II. popopopotentententenciciciciaaaalilililisis kasis kasis kasis katetetetegogogogoria qarria qarria qarria qarTveTveTveTvelur eneblur eneblur eneblur enebSiSiSiSi, gv. 32-39.
III. warwarwarwar---- pre pre pre preververververbis mniSbis mniSbis mniSbis mniSvnevnevnevnelolololobibibibisasasasaTvis qarTvis qarTvis qarTvis qarTulTulTulTulSiSiSiSi, gv. 40-47.
IV. sitKva sitKva sitKva sitKva `̀̀̀zozozozogigigigi~~~~----s etis etis etis etimomomomolololologigigigiiiiisasasasaTvisTvisTvisTvis, gv. 48-54.
V. ererererTi ucTi ucTi ucTi ucnonononobi Tanbi Tanbi Tanbi Tandedededebubububuli axal qarli axal qarli axal qarli axal qarTulTulTulTulSiSiSiSi, gv. 55-65.
VI. s bges bges bges bgeris daris daris daris dasussussussusteteteteba qiba qiba qiba qiziKurziKurziKurziKurSiSiSiSi, gv. 66-77.
8. qarqarqarqarTuTuTuTuli zmnis zoli zmnis zoli zmnis zoli zmnis zogi sagi sagi sagi sakvankvankvankvanZo saZo saZo saZo sakikikikiTxiTxiTxiTxi. . . . IIII. . . . popopopolilililiperperperpersosososonanananalizlizlizliz----
mis gamis gamis gamis garkverkverkverkvevis isvis isvis isvis istotototoririririiiiidandandandan _ gamoqveKnda jurnalSi `komunisturi
aGzrdisaTvis~, 1938, #4-5, gv. 41-48.
reziume sagangebod am gamocemisaTvis momzadda.
9. momomomoTxroTxroTxroTxrobibibibiTi brunTi brunTi brunTi brunvis gevis gevis gevis genenenenezizizizisisisisisasasasaTvis qarTvis qarTvis qarTvis qarTveTveTveTvelur eneblur eneblur eneblur enebSiSiSiSi _
gamoqveKnda Tbilisis universitetis SromebSi, t. 10, 1939 w., gv. 167-183.
10. memememesasasasame pime pime pime piris suris suris suris subibibibieqeqeqeqtis uZtis uZtis uZtis uZvevevevelelelelesi nisi nisi nisi niSaSaSaSani qarni qarni qarni qarTveTveTveTvelur lur lur lur
enebenebenebenebSiSiSiSi _ gamoqveKnda `enimkis moambeSi~, t. 5-6, 1940 w., gv. 13-46.
11. qarTuli Zval- fuZis zanuri SesatKvisisaTvis _ gamoqveKnda
ssrk mecn. akad. saq. filialis moambeSi, t. 1, #1, 1940 w., gv. 93-97.
12. didididimitmitmitmitri Kifiri Kifiri Kifiri Kifiaaaani da qarni da qarni da qarni da qarTuTuTuTuli enis Tali enis Tali enis Tali enis TavivivivisesesesebubububurerererebabababaTa saTa saTa saTa sakikikiki----
TxiTxiTxiTxi _ pirvelad gamoqveKnda 1998 wels `qarTvelur enaTa struqtu-
ris sakiTxebis~ VII tomSi (gv. 306-314). redaqciisaTvis xelnaweri mi-
uwodebia doc. T. Jologuas. naSromis xelnaweri inaxeba g. leoniZis
sax. qarTuli literaturis saxelmwifo muzeumSi (#027157). naSro-
mi 30-ian wlebs ekuTvnis da, publikatorebis azriT, dawerili unda
iKos s. xundaZis TxovniT (ix. I publikaciis sqolio _ gv. 306-307).
reziume sagangebod am gamocemisaTvis momzadda.
tomis tomis tomis tomis redaqtorisaganredaqtorisaganredaqtorisaganredaqtorisagan
arnold Ciqobavas SromaTa meore tomSi ibeydeba 1929-1940
wlebSi gamoqveKnebuli naSromebi (gamokvleva d. Kifianis Sesaxeb
mogvianebiT daibeyda, magram isic, rogorc gairkva, am wlebSia da-
werili).
krebulSi Sevida am periodSi Seqmnili gamokvlevebi ZiriTa-
dad qarTuli da qarTveluri enebis Sesaxeb. amave drois qarTuli
sitKvis kulturisa da mwerlis enis sakiTxebisadmi miZGvnili na-
Sromebi gamoqveKndeba V tomSi.
winamdebare tomSi gamoqveKnebuli naSromi `enaTmecnierebis
propedevtika da zogadi fonetika~ (1932, g. axvledianis Tanaavto-
robiT) iKo saxelmZGvanelo Teoriuli enaTmecnierebisa (gankuTvni-
li pedagogiuri saswavleblis studentebisaTvis).
ramdenime naSromi meTodologiuri xasiaTisaa (mag., saxelisa
da zmnis analizis principebi), romelTac Tavis droze Zalian didi
roli Seasrules qarTuli enis morfologiis sakiTxebis Seswavlisa
da swavlebis saqmeSi. maT mniSvneloba dGesac ar daukargavT.
krebulSi gamoqveKnebul naSromTa didi nawili qarTuli enaT-
mecnierebis klasikaa da ramdenadac umetesoba bibliografiul iSvia-
Tobas warmoadgens, maTi gamocema saSuri da aucilebeli saqmea.
dakvirvebuli mkiTxveli iolad SeamCnevs, rom stiluri Tu
orTografiul-punqtuaciuri TvalsazrisiT tomSi Semavali naSro-
mebi araa erTgvarovani; Cven, cxadia, am TvalsazrisiT teqstSi ver
CavereodiT (gasworda mxolod aSkara punqtuaciuri Tu koreqtu-
ruli Secdoma).
Svid gamokvlevas reziumeebi ar hqonda da isini am publikaci-
isaTvis moamzades institutis TanamSromlebma (m. bukiam, g. gogo-
laSvilma, v. Sengeliam, r. ykaduam, m. JGarkavam... rusuli variante-
bi _ m. abalakma, e. sabanaZem).
tomis redaqtorisagan
425
sakoreqtoro furclebis kiTxvis simZime gaiziares enaTmecnie-
rebis institutis qarTvelur enaTa ganKofilebis TanamSromlebma.
teqstis sirTulis gamo ar gamovricxavT, rom gaipara Secdomebi,
risTvisac bodiSs vuxdiT upirvelesad avtoris naTel suls da
Semdeg _ mkiTxvelebs. Kovelgvar SeniSvnas madlobiT miviGebT.
madlobis Girsni arian rusudan grigolia, romelmac mondo-
mebiT aawKo da daakabadona wigni, da levan vaSakiZe _ am gamocemis
teqnikuri redaqtori. gggg. . . . gogolaSviligogolaSviligogolaSviligogolaSvili
SinaarsiSinaarsiSinaarsiSinaarsi
ratom aris aucilebeli brunvaTa rigis Secvla qarTulSi? .......... 5
riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi
dasmuli morfologiuri obieqti Zvels qarTulSi? ........................ 19
ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas?.................. 37
enaTmecnierebis propedevtika da zogadi fonetika ..........................144
saxelisa da zmnis analizis principebi qarTulSi .......................... 191
mTiuluris Taviseburebani ..................................................................... 223
istoriul-SedarebiTi narkvevebi qarTveluri enebidan
I. mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobisa,
warmoebisa da istoriisaTvis ................................................ 249
II. potencialisis kategoria qarTvelur enebSi .................. 276
III. warwarwarwar---- preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi ................. 287
IV. sitKva `zogzogzogzog~-is etimologiisaTvis .................................... 296
V. erTi ucnobi Tandebuli axal qarTulSi ........................ 305
VI. ssss---- bgeris dasusteba qiziKurSi .......................................... 318
qarTuli zmnis analizis zogi sakvanZo sakiTxi
I. polipersonalizmis garkvevis istoriidan ..................................... 332
moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi ................. 345
mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur
enebSi ............................................................................................................ 364
Sinaarsi
427
qarTuli ZvalZvalZvalZval---- fuZis zanuri SesatKvisisaTvis .................................402
dimitri Kifiani da qarTuli enis TaviseburebaTa
sakiTxi .......................................................................................................... 409
SeniSvnebi ..................................................................................................... 422
tomis redaqtorisagan ............................................................................. 424
w e r i l e b i
428
Contents
Why is it essential to change case order in Georgian? .............................................. 5 How a morphological object in plural nominate is represented in Old Georgian? ......................................................................................................... 19 What peculiarites are characteristic of the structure of Georgian? ......................... 37 Propedeutics of linguistics and general phonetics ................................................ 144 Analytical principles of a noun and a verb in Georgian ....................................... 191 Mtiulurian peculiarities ......................................................................................... 223 Historical-comparative studies from the Kartvelian languages
I. Towards importance, formation and history of an allative case .......... 249 II. Category of potentialis in the Kartvelian languages ........................... 276 III. Towards the meaning of tsar---- preverb in Georgian ........................ 287 IV. Towards the etymology of zogzogzogzog---- word ............................................. 296 V. One unknown postposition in New Georgian .................................... 305 VI. Weakening of ssss---- sound in Kiziqian ................................................. 318
Some issues of analysis of a Georgian verb. I. From the history of reaserching the poly-personalism ......................................................................... 332 Towards the genesis of an ergative case in the Kartvelian languages .................. 345 The ancient third subjective personal marker in the Kartvelian languages .......... 364 Towards the Zan correspondence of Georgian ZvalZvalZvalZval---- ZvalZvalZvalZval---- stem ....................... 402 Dimitri Qipiani and the issues of the Georgian language's peculiarities .............. 409 Comments ............................................................................................................. 422 From the editor of the volume .............................................................................. 424
Sinaarsi
429
Содержание
Почему необходимо видоизменить последовательность падежей в грузинском языке? ............................................................................................... 5 Чем представлен в древне-грузинском морфологический объект, стоящий в именительном падеже множественного числа? .............................. 19 Каковы структурные особенности грузинского языка? .................................... 37 Лингвистическая пропедевтика и общая фонетика (вып. I-II) ....................... 144 О принципах анализа имени и глагола в грузинском языке ........................... 191 Особенности мтиульского говора ..................................................................... 223 Сравнительно-исторические очерки по картвельским языкам
I. Об образовании, значении и истории направительного падежа в грузинском языке ......................................................................... 249 II. К категории возможности (потенциалиса) в картвельских языках .............................................................................................. 276 III. О начальном значении преверба tsar- в грузинском языке .... 287 IV. К этимологии грузинского слова zogi .................................... 296 V. Об одном неизвестном послелоге в грузинском языке .......... 305 VI. К ослаблению звука ssss s в кизикском говоре грузинского языка ............................................................................................... 318
Некоторые узловые вопросы анализа грузинского глагола I. Из истории выявления полиперсонализма в грузинском глагoле .............. 332
w e r i l e b i
430
К генезису повестовательного падежа (эргатива) в картвельских языках .... 345 Древнейший показатель субъекта третьего лица в картвельских языках ..... 364 Занский эквивалент грузинской основы Zval- Zval- ("кость") ...................... 402 Димитрий Кипиани и вопрос особенностей грузинского языка .................... 409 П р и м е ч а н и я ............................................................................................... 422 О т р е д а к т о р а т о м а ........................................................................... 424