chapter 3
DESCRIPTION
მარკეტინგის საფუძვლები - ფილიპ კოტლერიTRANSCRIPT
� am Tavis Seswavlis Semdeg Tqven SeZlebT:
11.. aRweroT garemo Zalebi, romlebic gavlenas axdenen kompaniis SesaZleblobaze, moemsaxuros myidvelebs; 22..
axsnaT, rogor moqmedebs demografiuli da ekonomikuri garemo marketingul gadawyvetilebebze; 33.. gansazRvroT
ZiriTadi tendenciebi firmis bunebriv da teqnologiur garemoSi; 44.. axsnaT ZiriTadi cvlilebebi politikur
da kulturul garemoSi; 55.. imsjeloT, rogor SeuZliaT kompaniebs marketingul garemoze reagireba.
mmaarrkkeettiinngguulliiggaarreemmoo 3ggzzaammkkvvlleevvii || ideebis kvaldakval
wignis dasawyisSi (1 da 2 Tavebi) Tqven SeiswavleT marketingis ZiriTadi kon-
cefciebi da marketinguli procesis etapebi, miznobriv momxmareblebTan momge-
biani urTierTobebis dasamyareblad. momdevno TavebSi Cven ufro Rrmad
ganvixilavT marketinguli procesis pirvel etaps _ sabazro sivrcisa da
myidvelTa saWiroebebsa da survilebis gagebasTan dakavSirebul sakiTxebs. am
TavSi Tqven aRmoaCenT, rom marketingi vakuumSi ki ara, kompleqsur da cvale-
bad sabazro sivrceSi muSaobs. aRniSnuli garemos sxva monawileebma _ mom-
wodeblebma, Suamavlebma, myidvelebma, konkurentebma, sazogadoebam Tu sxvam _
SesaZloa imuSaon kompaniasTan erTad an, piriqiT, mis winaaRmdeg. ZiriTadi
garemo Zalebi _ demografiuli, ekonomikuri, bunebrivi, teqnologiuri, poli-
tikuri da kulturuli _ qmnian marketingul SesaZleblobebsa da safrTxeebs,
riTic gavlenas axdenen kompaniis unarze, moemsaxuros myidvelebs da
ganaviTaros maTTan momgebiani urTierTobebi. marketingis Seswavlisa da efeq-
turi marketinguli strategiebis ganviTarebisaTvis Tqven,Tavdapirvelad,unda
SeiswavloT is konteqsti, romelSic marketingi muSaobs.
upirveles yovlisa, Cven ganvixilavT marketingul garemoSi arsebul
ZiriTad tendeciebs, aTaswleulis cieb-cxelebasa da misiT gamowveul nos-
talgiis bums. am gamowvevaze Volkswagen-is reaqcia e.w. xoWos axali modelis
gamoSveba iyo. kiTxvis procesSi sakuTar Tavs dausviT SekiTxva: ram
ganapiroba am patara avtomanqanis ase kargad morgeba Tanamedroveobaze?
axal aTaswleulSi socialuri eqspertebi ufro dakavebulni arian, vidre
adre iyvnen, radganac isini afaseben garemo Zalebis zegavlenas momxmare-
blebsa da maT samsaxurSi myof marketologebze. `Zvel weliwads axali
cvlis da, rogorc Cans, myisierad icvleba msoflioc. mkvdari da xelaxla
gacocxlebuli, dasrulebuli da aRdgenili gamosaxulebebi ipyroben gonebas.
gaamravleT es yvelaferi aTasze da miiRebT aTaswleulis cieb-cxelebas,
romelic momxmareblis qcevas sxvadasxva saintereso gziT gansazRvravs,~ _
ambobs erT-erTi eqsperti.
aTaswleulis es cieb-cxeleba, gansakuTrebiT, komerciulad yvelaze
gavlenian demografiul jgufze _ `beibi bumerebze~ _ aisaxa. yvelaze asako-
vani bumerebi, romelTac 50 wels miaRwies, daberebis process ewinaaRmdegebian
im energiiT, romliTac, odesRac, ewinaaRmdegebodnen omianobas. aq mniSvnelovan
rols sxva faqtorebic TamaSobs. dRes yvela asakis adamiani grZnobs, rom
68 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
metad gadaRlilia samsaxuriT, zedmeti stimulirebiTa da teqnologiuri
zewoliT. `amerikelebi gancvifrebulni arian... sainformacio epoqis _ swrafi
modemebis, mobiluri aparatebisa da peijerebis SemoteviT. am epoqidan sargeb-
lis miRebis paralelurad, cvlilebaTa swrafi tempis gamo, stressac viRebT,~
_ dasZens eqsperti.
aTaswleulis cieb-cxelebas Sedegad mohyva survili saaTis isrebis ukan
datrialebisaken, Zveli, martivi drois dabrunebis mizniT; am swrafvam ki,Tavis
mxriv, gamoiwvia nostalgiis masobrivi talRa, romelsac marketologebma
Semdegnairad upasuxes: maT Seqmnes produqtebi da imijebi, romlebic momxmareb-
lebs `Zvel, karg droSi~ daabrunebda. `am mZime xanaSi, vardisferi dReebis nos-
talgia momxmarebels retroproduqtebsa da dizainze aRuZravs madas,~ _
ambobs meore eqsperti.
amis dasturad uamravi magaliTis moyvana SeiZleba: Kellog-ma Zveli CornFlakes-is (,,bati-butis’’) warmoeba aRadgina, manqanebis mwarmoeblebma ki _ retro
Roadster-ebisa, rogorebicaa Porsche Boxter-i da Chrysler-PT Cruiser-i; Pepsi-im Tavisi
produqciis gayidvis dasaxmareblad, isev daatriala reklama roling stoun-
sis “Brown Suger”-isa da jeims braunis “I feel Good”-is musikaluri foniT; jenis
joplinis mkveTri xma ki isev gahyviris: `RmerTo, ar ginda, miyido me mersedes-
benci?~ Heinz-ma xelaxla daiwyo ketCupis minis klasikuri boTlis warmoeba.
reklama saxelwodebiT `Heinz-i iq iyo” asaxavs 1950-iani wlebis biWebs, rom-
lebic fexburTis moedanze `hoTdogs” miirTmeven. satelevizio qselebma
aRadgines da mayurebels warudgines ganaxlebuli, e.w. retro programebi, rom-
lebic gvepatiJebian karg (*M*A*S*H, L.A.Law, The Cosby Show, The Mary Tyler MooreShow), cud (That’s Increible! Laverne&Shirley) da namdvilad Zvel (American Bandstand,The Honeymooners) droSi dasabruneblad.
albaT, arc erT kompanias warsulis iseTi nostalgia ar hqonia, rogoric
Volkswagen-s. man dasaxuli mizani warmatebiT ganaxorciela. misi pirveli
Volkswagen (VW) Beetle amerikaSi 1949 wels gamoCnda. ubralo, `xoWosebri~
dizainiT, sada zedapiriTa da ekonomiurobiT gamorCeuli Beetle-i qromiTgadatvirTuli da sawvaviT `gaumaZRari~ Detroit-is modelebis sruli antipodi
iyo. miuxedavad imisa, rom mflobelTa umravlesobis azriT, Beetle-i mciresimZlavris, viwro, xmauriani avtomanqana iyo da, amasTan, zamTarSi iyineboda,
yovelive amas isini modelis mimzidvel Tvisebebad aRiqvamdnen. am umniSvnelo
usiamovnebaTa miuxedavad, Beetle-is yidva da eqspluatacia iafi jdeboda; igi
satareblad moxerxebuli da, rac yvelaze mniSvnelovania, TvalSisacemi iyo.
1960-ian wlebSi, rodesac aTasobiT axalgazrda beibi-bumeri Tavis pirvel
avtomanqanas yidulobda, moTxovna am manqanaze saocrad gaizarda, Beetle-i gad-moscemda amboxis grZnobas damkvidrebuli formebis winaaRmdeg. igi amerikis
istoriaSi yvelaze popularuli avtomanqana xdeba,romlis gayidvebis ricxvic
1968 wlisaTvis 423000-s aRwevs. miuxedavad amisa, 1970-iani wlebis bolos
bumerebma TavianTi dro moWames da Bug-maniamac Caiara, xolo Volkswagen-ma aSS-Si Beetle-is warmoeba Sewyvita. da mainc, aTwleulebis Semdegac, es saocari
avtomanqana kvlavac iwvevs Rimilsa da Zlier emociebs. TiTqmis yvela, vinc 30
wels gadaabija, Beetle-sTan dakavSirebul sasiamovno istorias yveba.
mozRvavebuli nostalgiis sapasuxod, Volkswagen-ma 1998 wels axali BeetlegamouSva. garegnulad, aRdgenili Beetle-i originals waagavs, romelic garda-
suli droebis Zlier emociebsa da tkbil mogonebebs aRZravs; misi saloni ki
Tanamedrove niSan-TvisebebiT aris aRWurvili. industriis analitikosis
TqmiT _ `dabrunebuli Beetle-i romantizmisa da mizanSewonilobis kombinacias
efuZneba. mas gaaCnia maRalteqnologiuri mravaldinamikiani stereosistema,
fanjrebis eleqtroamwevebi, kruizkontroli da zeda xedvis fanjara eleqtro-
marTviT, rac mas didad ganasxvavebs Zveli Bug-isagan. axal versias yvela is
Tanamedrove Tviseba gaaCnia, romelsac dRes avtomanqanis myidveli moiTxovs.
magaliTad, usafrTxoebis oTxi gasaberi CanTa da mobiluri telefonebis
damteni. Tumca, mas xalxi mxolod am Tvisebebis gamo rodi yidulobs. nacnobi
burTis forma, romelic dResac Rimils iwvevs, Seicvala mTeli rigi
upiratesobebiT, rac, marTlac, emociebis momgvrelia.~
axali Beetle-is pirveli reklama, ZiriTadad, nostalgiis Temaze iyo age-
buli, magram, imavdroulad, Zveli Beetle-is memkvidreobasac acocxlebda. `Tu
sakuTari suli 80-ian wlebSi gayideT, axla Sansi geZlevaT, xelaxla iyidoT
igi~, _ acxadebs erT-erTi reklama. `naklebi yvavilebi da meti Zala~,
TTaavvii 33 marketinguli garemo 69
mmaarrkkeettiinngguullii ggaarreemmoo
(Marketing environment)gare monawileebi da
Zalebi, romlebic
zegavlenas axdenen
marketingis marTvis
unarze _ aagos da
SeinarCunos warma-
tebuli urTier-
Tobebi miznobriv
momxmareblebTan.
`dabruneba mSvenieri, axali niSan-TvisebebiT _ hitis msgavsad~, `0-dan 60-mde?
diax~ _ aseTia sareklamo sloganebi.
Volkswagen-ma axali Beetle-is bazarze gasatanad, investiciis saxiT, 560 mil-
ioni dolari Cado. investiciam didi dividendebi moitana, radganac moTxovnam
swrafad gadaaWarba miwodebas. jer kidev manamde, sanam pirveli avtomanqanebi
VW-is vitrinebSi gamoCndebodnen, dilerebi flobdnen im klientebis grZel
siebs, romelTac Bug-ebis unaxavad yidvis survili hqondaT. axali Beetle-iTaobaTa hiti gaxda. igi im axalgazrdebsac SeuyvardaT,romelTac saerTod ar
axsovdaT Bug-is originali.
Tavdapirvelad,Volkswagen-is realizaciam (ramac CrdiloeT amerikaSi 50000
erTeuli Seadgina) pesimisturi ganwyoba Seqmna. kompaniam aSS-sa da kanadaSi
64000-ze meti axali Bug-i mxolod 9 Tvis Semdeg gayida. gayidvis maCvenebeli
dResac rekordulia _ aSS-Si axali Beetle-i Volkswagen-is gayidvebis meoTxeds
Seadgens. gasuli aTwleulis manZilze, swored misi meSveobiT,VW-is raeliza-
cia xuTjer gaizarda.
Volkswagen-i amaze ar SeCerebula da 2003 wlis dasawyisSi energiuli,
patara kabrioleti Beetle-i gamouSva. jer kidev warmoebis procesSi kabrio-
letebis naxevarze meti dilerebis mier ukve gayiduli iyo. `es, ubralod,
mSvenieri, bednieri mgzavrobaa,~ _ ambobs aRfrTovanebuli mepatrone. axali
modelis reklamebi ufro martiv, naz dros acocxleben. erT-erTi reklama
asaxavs momRimar adamianTa jaWvur reaqcias: quCaSi mosiarule adamiani
Cerdeba da meores exmareba, meore _ mesames da ase Semdeg. bolos, reklamaSi
naCvenebia, Tu ra iwvevs im pirvel adamianis Rimils – es VW-kabrioletia.
2005 wels Volkswagen-ma Zveli, klasikuri mikroavtobusis xelaxla
gamoSveba ganaxorciela. axalgazrda myidvelTa umravlesoba verc ki
ixilavda Microbus-s, es ukanaskneli Grabeful Dead-is Souze rom ar waredginaT.
sacdelma modelebma didi gamoxmaureba pova avtoCvenebebze iaponiasa da
evropaSi.
`aTaswleulis cieb-cxeleba~ marketingul garemoSi farTo diapazonis
Zalebis Serwymam gamoiwvia, dawyebuli teqnologiuri, demografiuli,
ekonomikuri ZalebiTa daYdamTavrebuli kulturuli, socialuri da poli-
tikuri faqtorebiT. aRniSnuli mimarTulebis mkvlevarTa azriT, nostalgia
Zlierdeba mosaxleobis asakisa da drosTan dakavSirebuli sirTuleebis
zrdasTan erTad. aseT garemoSi, axali Beetle-i, romelic mdidaria warsuliT,
brwyinvale momavlisaken miikvlevs gzas. `Beetle-i mxolod nostalgia rodia. es
aris praqtikuli modeli, romelic TaobaTa emociebTan mWidrod aris
dakavSirebuli,~ _ ambobs Trend Journal-is redaqtori jerald selento. sxva
analitikosis azriT ki, `axali Beetle-i Cveni romantikuli warsulia, romelic
dRevandelobazea morgebuli. es aris gansxvavebuli, magram Zalze nacnobi
avtomanqana, romelic uZlebs dros.~1
rogorc wina TavebSi aRvniSneT, marketologebma kargi urTierTobebi unda
daamyaron myidvelebTan, kompaniis sxva wevrebTan da gare partniorebTan. yove-
lives efeqturad warmarTvisaTvis, maT unda Seiswavlon ZiriTadi garemo
Zalebi, romliTac garSemortymulia es urTierTobebi. kompaniis mmaarrkkeettiinngguullii
ggaarreemmoo moicavs gare monawileebsa da Zalebs, romlebic gavlenas axdenen mar-
ketingis marTvis unarze, aagos da SeinarCunos warmatebuli urTierTobebi
miznobriv momxmareblebTan. marketinguli garemo gvTavazobs rogorc
SesaZleblobebs, ise safrTxeebsac. warmatebul kompaniebs gacnobierebuli
aqvT cvalebad garemo pirobebze mudmivi dakvirvebisa da masTan adaptaciis
mniSvneloba.
dRes, 21-e saukuneSi, momxmareblebsac da marketologebsac Zalze
ainteresebT, Tu ras gviqadis momavali. garemos swrafi cvla grZeldeba.
kompaniaSi, yvelaze metad, marketologi unda iyos tendenciebis mimdevari da
SesaZleblobaTa maZiebeli. miuxedavad imisa, rom garemo pirobebs
organizaciaSi TiToeuli menejeri adevnebs Tvalyurs, marketologebs
saamisod sul sxva, gansakuTrebuli unari gaaCniaT. isini, marketinguli gare-
mos Sesaxeb informaciis mosapoveblad, or sruliad gamokveTil meTods
iyeneben _ marketingul dazvervasa da marketingul kvlevas; amasTan, met dros
70 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
uTmoben myidvelTa da konkurentul garemos. yovelives saguldagulo
SeswavliT marketologebs SeuZliaT TavianTi strategiebis adaptireba, raTa
mzad iyvnen bazris axali gamowvevebisa da SesaZleblobebis Sesaxvedrad.
marketinguli garemo mikro da makrogaremosagan Sedgeba. mmiikkrrooggaarreemmoo
aris kompaniasTan axlos arsebuli erTeulebi, romlebic zegavlenas axdenen
mis unarze, moemsaxuros Tavis myidvelebs. esenia: kompania, momwodeblebi, mar-
ketinguli Suamavlebi, samomxmareblo bazari, konkurentebi da sazogadoeba.
mmaakkrrooggaarreemmoo moicavs Zlier socioeTikur Zalebs _ demografiuls,
ekonomikurs, bunebrivs, teqnologiurs, politikursa da kulturuls, romlebic
zemoqmedeben mikrogaremoze. Tavdapirvelad, Cven kompaniis mikrogaremos
SevexebiT.
■❚kkoommppaanniiiiss mmiikkrrooggaarreemmoo
marketinguli marTvis mizania, myidvelTa faseulobisa da kmayofilebis
SeqmniT daamyaros maTTan mWidro urTierTobebi. magram marketingis mene-
jerebi am mizans damoukideblad ver miaRweven. suraTi 3.1 gviCvenebs im mTavar
erTeulebs, romlebic marketologis mikrogaremoSi monawileoben. mar-
ketinguli warmateba moiTxovs urTierTobebis Camoyalibebas kompaniis sxva
departamentebTan, momwodeblebTan, marketingis SuamavlebTan, myidvelebTan,
konkurentebTan da mravalferovan sazogadoebasTan, romlebic, erTobliobaSi,
qmnian kompaniis faseulobaTa miwodebis qsels.
kkoommppaanniiaa
marketinguli gegmis Sedgenisas marketingis menejerma unda iTanamSromlos
kompaniaSi arsebul iseT jgufebTan, rogorebicaa umaRlesi menejmenti,
finansebis, kvlevisa da ganviTarebis (R&D), Sesyidvebis,warmoebisa da buRalte-
riis samsaxurebi. es urTierTgadajaWvuli jgufebi qmnian kompaniis Sida gare-
mos. menejmentis umaRlesi rgoli gansazRvravs kompaniis misias, mis miznebs,
zogad strategiebsa da kompaniis politikas. marketingis menejerebi
gadawyvetilebebs iReben im strategiebisa da gegmebis farglebSi, romlebsac
umaRlesi menejmenti adgens.
marketingis menejerebma, aseve, mWidrod unda imuSaon kompaniis departamen-
tebTan. finansebis ganyofileba asrulebs fondebis mozidvasa da gamoyenebas
marketinguli gegmis gansaxorcieleblad. kvlevisa da ganviTarebis ganyo-
fileba usafrTxo da mimzidveli produqtebis Seqmnaze amaxvilebs yurad-
Rebas; Sesyidvebis samsaxuri momaragebasa da im nedleulze Tu masalaze agebs
pasuxs, romelic sasurveli xarisxisa da saWiro raodenobis produqtis
misaRebad aris saWiro; buRalteriam ki Semosavali da xarjebi unda aRricxos.
yvela departamenti, erToblivad, did zegavlenas axdens marketingul gegmebsa
da qmedebebze. marketinguli koncefciis Tanaxmad, yvela am funqciam `unda
Caafiqros momxmarebeli~. maT harmoniulad unda imuSaon, raTa uzrunvelyon
myidvelTa umaRlesi faseuloba da kmayofileba.
mmiikkrrooggaarreemmoo
(Microenvironment)kompaniasTan axlos
arsebuli erTeule-
bi, romlebic zegav-
lenas axdenen mis
unarze, moemsaxuros
Tavis myidvelebs.
esenia: kompania, mom-
wodeblebi, marketin-
guli Suamavlebi,
samomxmareblo baz-
rebi, konkurentebi
da sazogadoeba.
mmaakkrrooggaarreemmoo
(Macroenvironment)Zlieri socioeTi-
kuri Zalebi (demog-
rafiuli, ekonomiku-
ri, bunebrivi,
teqnologiuri, poli-
tikuri da kultu-
ruli), romlebic
moqmedeben mikroga-
remoze.
ssuurraaTTii 33..11
mikrogaremos
ZiriTadi monawileebi
TTaavvii 33 marketinguli garemo 71
mmaarrkkeettiinngguullii
SSuuaammaavvlleebbii
(Marketingintermediaries)firmebi, romlebic
kompaniebs produqte-
bis warmoCenaSi,
gayidvasa da dis-
tribuciaSi exmare-
bian. maT miekuT-
vnebian gadamyidve-
lebi, fizikuri dis-
tribuciis firmebi,
marketinguli mom-
saxurebis saagen-
toebi da finansuri
Suamavlebi.
mmoommwwooddeebblleebbii
momwodeblebi mniSvnelovan rols TamaSoben momxmareblebisaTvis faseulobis
miwodebis sistemaSi. isini kompanias saqonlisa da momsaxurebis warmoebisTvis
saWiro resursebiT uzrunvelyofen. momwodebelTa problemebma SesaZloa
seriozulad imoqmedos marketingzec. marketingis menejerebma Tvalyuri unda
adevnon momwodebelTa SesaZleblobebs _ resursebis miwodebis simcirem an
gadavadebam, muSaTa saprotesto gamosvlebma Tu sxva movlenebma SesaZloa
gamoiwvios gayidvebis moklevadiani Seferxeba da ziani miayenos myidvelTa
grZelvadian kmayofilebas. marketingis menejerebma, agreTve, yuradReba unda
gaamaxvilon kompaniaSi Semomavali nedleulisa Tu nawarmis faswarmoqmnis
tendenciebze. momaragebis mzardma xarjebma SesaZloa gamoiwvios warmoebuli
produqciis fasis zrda, rac, Tavis mxriv, zians miayenebs kompaniis gayidvebs.
dRes marketologTa umravlesoba Tavis momwodeblebs epyroba rogorc
partniorebs. Wal-Mart-i akeTebs yvelafers, raTa iTanamSromlos Tavis momwo-
deblebTan; magaliTad, saSualebas aZlevs, raTa mis maRaziebSi gamocadon
axali produqtebi. kompaniis Sesabamisi ganyofileba gamoscems specialur
megzurs da mxars uWers saTanado veb-gverds, rac momwodeblebs exmareba,
marTon Wal-Mart-is Sesyidvis procesebi. kompaniam icis,rom kargi partnioruli
urTierTobebi utyuari garantiaa, rogorc Wal-Mart-is, ise momwodeblebis,
sabolood ki, myidvelTa warmatebisaTvis.
mmaarrkkeettiinngguullii SSuuaammaavvlleebbii
mmaarrkkeettiinngguullii SSuuaammaavvlleebbii es is firmebia, romlebic kompaniebs produqtebis
saboloo myidvelTan warmoCenaSi, gayidvasa da distribuciaSi exmarebian. am
kategorias miekuTvnebian gadamyidvelebi, fizikuri distribuciis firmebi,
marketinguli momsaxurebis saagentoebi da finansuri Suamavlebi. gadamyid-
velebi warmoadgenen distribuciis arxis erT-erT rgols, romlebic kompanias
myidvelebis moZiebaSi an maTTvis produqtis miyidvaSi exmarebian. maT ganekuT-
vnebian biTumad da sacalod movaWreebi,romlebic yiduloben da xelaxla yid-
ian saqonels. gadamyidvelTa SerCeva da maTTan partnioruli urTierTobis
damyareba arcTu ise advilia. wavida is dro, rodesac mwarmoeblebs SeeZloT
patara, damoukidebel gadamyidvelTagan arCevani. sadReisod, isini aRmoCndnen
iseTi didi da mzardi gadamyidveli organizaciebis pirispir, rogorebic
arian: Wal-Mart, Target, Home Depot, Costco da Best Buy. am organizaciebs sakmarisiZala aqvT, raTa marTon urTierTobebi an, sulac, gaaZevon didi bazrebidan esa
Tu is mwarmoebeli.
fizikuri distribuciis firmebi kompaniebs exmarebian, raTa maT Tavi mou-
yaron da gadaitanon saqoneli warmoebis adgilidan daniSnulebis adgilamde.
sabiTumo maRaziebTan da gadamzidvel firmebTan TanamSromlobiT, kompaniam
unda SeimuSaos saqonlis gadatanis saukeTeso gzebi, raTa daabalansos iseTi
faqtorebi, rogorebicaa xarji, miwodebis siCqare da usafrTxoeba. mar-
ketinguli momsaxurebis saagentoebs warmoadgenen marketinguli kvlevis kom-
paniebi, sareklamo da media-dagegmvis saagentoebi da marketingis sakonsulta-
cio firmebi, romlebic kompanias exmarebian miznobrivi auditoriis
gansazRvrasa da swored SerCeul bazrebze sakuTari produqciis
stimulirebaSi. kompaniam saguldagulod unda SearCios saagento, romelTanac
TanamSromlobas gadawyvets,radgan isini gansxvavdebian SemoqmedebiTi unariT,
xarisxiT, momsaxurebiTa da fasebiT. finansuri Suamavlebi moicaven bankebs,
sakredito Tu sadazRvevo kompaniebsa da sxva biznesebs, romlebic xels
uwyoben finansur tranzaqciebs an azRveven saqonlis yidvasa da gayidvasTan
dakavSirebul riskebs. firmebisa da myidvelebis umravlesoba finansur
Suamavalzea damokidebuli, raTa daafinanson TavianTi garigebebi.
momwodeblebis msgavsad, marketinguli Suamavlebi kompaniis faseulobis
miwodebis erTiani sistemis mniSvnelovan komponents warmoadgenen.
urTierTobebis gzebis Ziebisas, myidvelTa moTxovnilebebis srulad dakmayo-
filebis mizniT, kompaniam unda gaakeTos ufro meti, vidre mxolod sakuTari
maCveneblebis optimizaciaa. man unda efeqturad iTanamSromlos marketingul
SuamavlebTan, raTa moaxdinos mTeli sistemis maCveneblebis optimizacia.
amgvarad, dRes marketologebi acnobiereben TavianT SuamavlebTan part-
nioruli muSaobis mniSvnelobas. isini maT ar uyureben, rogorc, ubralod,
72 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
sadistribucio arxebs, romelTa meSveobiTac yidian sakuTar produqcias.
magaliTad, Coca-Cola-s aTwliani urTierToba aqvs Wendy’s-Tan, rac mas gamag-
rilebeli sasmelebiT swrafi kvebis qselebis
eqskluziuri mommarageblis statuss aniWebs.
sinamdvileSi, Coca-Cola Wendy’s-s uzrunvelyofs
ufro metiT, vidre, ubralod, gamagrilebeli sas-
melebia. igi mas Zlier marketingul mxardaWe-
rasac ukeTebs.
Wendy’s-s hyavs jvaredin-funqcionaluri
jgufi, romelic Coca-Cola-s 50 TanamSromli-
sagan Sedgeba. es jgufi Coke-is mier finan-sdeba. bevrad ufro met xarjs saWiroebs
Coca-Cola-s mier Catarebuli kvlevebi, romlis
SedegebiTac igi Tavis partniorebs amara-
gebs. Coca-Cola Zal-Rones ar iSurebs, raTa
Seiswavlos gamagrilebeli sasmelebis momx-
mareblebi da daarwmunos partniorebi, rom
maT am Sedegebis gamoyeneba SeuZliaT. kompa-
nia aSS-s TiToeuli safosto indeqsis qveS
mcxovrebi xalxis demografiul maCveneb-
lebs aanalizebs da am informacias iyenebs,
raTa Seqmnas kompiuteruli programa saxe-
lad Solver-i. miznobrivi auditoriis SesaxebSekiTxvebze pasuxis gacemiT, Wendy’s-is fren-Caizingis mflobelebs SeuZliaT gansaz-
Rvron, maT teritoriaze mcxovrebi myid-
velebi Coca-Cola-s romel brends aniWeben
upiratesobas. Coca-Cola-m, aseve, kargad Seis-wavla menius dizaini, raTa daedgina, Tu ro-
meli iarliyi, Srifti, asoTa zomebi, ferebi
da vizualuri mxareebi ganapirobebs momx-
mareblebis mxridan ufro meti sakvebisa da
sasmelis SekveTas. aseTma intensiurma part-
niorulma Zalisxmevam Coca-Cola-s AaSS-Si gamag-rilebeli sasmelebis bazris 65-procentiani
wili moutana maSin, rodesac Pepsi-s wili
mxolod 24 procents Seadgens.2
mmyyiiddvveelleebbii
kompaniam kargad unda Seiswavlos myidvelTa bazrebis xuTi tipi. samomxmare-
blo bazari moicavs individualur pirebsa da ojaxebs, romlebic produqtsa
da momsaxurebas piradi moxmarebisaTvis iZenen. biznesbazrebi produqtsa da
momsaxurebas Seisyidian maTi Semdgomi damuSavebis an sxva produqtis warmoe-
bis procesSi gamoyenebis mizniT maSin, rodesac gadamyidvelTa bazari pro-
duqtsa da momsaxurebas yidulobs, raTa, mogebisaTvis, xelaxla gayidos.
samTavrobo bazars qmnian samTavrobo saagentoebi, romlebic saqonels an
saTanado momsaxurebas iZenen imisaTvis, rom awarmoon Sesabamisi sazogadoe-
brivi momsaxureba (komunaluri samsaxuri, sazogadoebrivi transporti da a.S).
dabolos, saerTaSoriso bazrebi Sedgeba sxva qveynebSi arsebuli myidvelebis-
gan, romelTa Soris arian momxmareblebi, biznesebi, gadamyidvelebi da
mTavrobebi. bazris TiToeul tips gaaCnia gansakuTrebuli maxasiaTebeli
Tvisebebi, romlebic gamyidvelebma saguldagulod unda Seiswavlon.
kkoonnkkuurreenntteebbii
marketingul koncefciaSi xazgasmiT aris aRniSnuli, rom warmatebis misaRwe-
vad kompaniam unda Seqmnas myidvelTa ufro didi faseuloba da kmayofileba,
vidre amas konkurentebi gaakeTeben. amdenad, marketologma unda gaakeTos
ufro meti, vidre, ubralod, miznobrivi momxmareblis moTxovnilebebze adapta-
ciaa. maT, agreTve, unda moipovon strategiuli upiratesoba imis saSualebiT,
■ TanamSromloba marketingul SuamavlebTan: Coca-ColaWendy's uzrunvelyofs bevrad ufro metiT, vidre, ubralod,
gamagrilebeli sasmelebia. igi mas, agreTve, Zlier mar-
ketingul mxardaWeras ukeTebs.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 73
ssaazzooggaaddooeebbaa (Public)nebismieri jgufi,
romelsac aqvs faq-
tobrivi an potenci-
uri interesi Tu
gavlena organi-
zaciis SesaZleb-
lobaze, miaRwios
sakuTar miznebs.
rom momxmarebelTa SegnebaSi konkurentebze ufro mZlavrad moaxdinon
TavianTi SeTavazebebis pozicionireba.
ar arsebobs iseTi konkurentunariani marketinguli strategia, romelic
yvela kompanias moergeba. TiToeul firmas, industriaSi, konkurentebisgan gan-
sxvavebuli, sakuTari pozicia unda gaaCndes. did firmebs, romelTac
industriaSi dominanturi poziciebi ukaviaT, SeuZliaT gamoiyenon strate-
giebi, romelTac SedarebiT patara firmebi ver gawvdebian. Tumca mxolod
masStabebi sakmarisi ar aris. didi kompaniebisaTvis arsebobs rogorc momge-
biani, ise wamgebiani strategiebi. Tavis mxriv, patara firmebsac SeuZliaT
ganaviTaron iseTi strategiebi, romelTa saSualebiTac, did firmebTan
SedarebiT, ukeTesi mdgomareoba eqnebaT.
ssaazzooggaaddooeebbaa
kompaniis marketinguli garemo mravalferovan sazogadoebasac moicavs. ssaazzoo--
ggaaddooeebbaa aris nebismieri jgufi, romelsac aqvs faqtobrivi an potenciuri
interesi Tu gavlena organizaciis SesaZleblobaze, miaRwios sakuTar miznebs.
Cven SegviZlia gamovyoT sazogadoebis Svidi tipi:
■ ffiinnaannssuurrii ssaazzooggaaddooeebbaa zegavlenas axdens kompaniis SesaZleblobaze,
moipovos finansuri resursebi. bankebi, sainvesticio kompaniebi da
aqcionerebi finansuri sazogadoebis ZiriTadi warmomadgenlebi arian.
■ mmeeddiiaa--ssaazzooggaaddooeebbaa moicavs informacias, saav-
toro gadacemebs da saredaqcio Sexedule-
bebs. esenia: gazeTebi, Jurnalebi, radio da
televizia.
■ ssaammTTaavvrroobboo ssaazzooggaaddooeebbaa.. menejmentma unda
gaiTvaliswinos mTavrobis gadawyvetilebebi
da misi ganviTareba. marketologebma kom-
paniis iuristebTan xSirad unda gaiaron
saTanado konsultaciebi produqtis usaf-
rTxoebasTan, reklamis sandoobasa da sxva
sakiTxebTan dakavSirebiT.
■ aaqqttiiuurr mmooqqaallaaqqeeTTaa ssaazzooggaaddooeebbaa.. kompaniis
marketingul gadawyvetilebebTan dakavSire-
biT, SesaZloa kiTxvebi gauCndeT momxmare-
belTa organizaciebs, garemos dacvis warmo-
madgenlebs, nacionalur umciresobaTa
jgufebsa Tu sxvebs. amgvar moqalaqeTa jgu-
febTan urTierTobis damyarebaSi kompanias
sazogadoebasTan urTierTobis ganyofileba
exmareba.
■ aaddggiilloobbrriivvii ssaazzooggaaddooeebbaa Sedgeba mezoblad
mcxovrebi momxmareblebisa da mezoblad
mofunqcionire organizaciebisagan. didi
kompaniebi, xSirad, niSnaven samoqalaqo ur-
TierTobebis oficrebs, romlebic amyareben
urTierTobebs, eswrebian Sexvedrebs, pasuxo-
ben SekiTxvebs da xels uwyoben perspeqtiul
wamowyebebs.
■ ssaazzooggaaddooeebbiiss ffaarrTToo ffeenneebbii.. kompaniam yu-
radReba unda gaamaxvilos sazogadoebis
farTo fenebis damokidebulebaze sakuTari
produqtisa da saqmianobisadmi. kompaniis sa-
zogadoebrivi imiji did gavlenas axdens mis
gayidvebze.
■ sazogadoeba: am reklamaSi Wal-Mart-i aRiarebs rogorc adg-ilobrivi sazogadoebis, ise misi TanamSromlebis mniSvnelo-
bas. kompaniis e.w. `kargi muSaobis stimulirebis programa~
mxolod erTi magaliTia Mal-Mart-is monawileobisa, qveynis
maStabiT, sxvadsxva sazogadoebriv RonisZiebebSi, riTic
Zlier amayobs igi.
74 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
■ kkoommppaanniiiiss SSiiddaa ssaazzooggaaddooeebbaa Sedgeba sxvadasxva kategoriis TanamSromlebis,
menejerebis, moxaliseebisa da direqtorTa sabWosagan. didi kompaniebi
iyeneben sainformacio werilebsa Tu sxva saSualebebs, raTa informacia mia-
wodon Sida sazogadoebas da moaxdinon misi motivacia. rodesac TanamS-
romlebi sakuTari kompaniisadmi dadebiTad arian ganwyobilni, es muxti
mTel gare sazogadoebazec vrceldeba.
kompanias marketinguli gegmebis SemuSaveba SeuZlia rogorc myidvelTa
bazrebis, ise sazogadoebis am ZiriTadi jgufebisTvisac. warmovidginoT, rom
kompanias, sazogadoebis erT-erTi jgufis mxridan, surs gansakuTrebuli
reaqciis miReba (keTili nebis gamoxatva, sasurveli informaciis sityvierad
gavrceleba an Sewiruloba droisa Tu fulis saxiT). amisaTvis kompaniam am
sazogadoebisaTvis unda Seqmnas SeTavazeba, romelic sasurveli reaqciis
misaRebad sakmaod momxibvleli iqneba.
■❚ kkoommppaanniiiiss mmaakkrrooggaarreemmoo
kompania da mikrogaremos yvela sxva monawile Zalebi ufro did makrogare-
moSi moqmedeben, romelic kompaniisaTvis qmnis rogorc SesaZleblobebs, ise
safrTxeebs. suraTi 3.2 gviCvenebs kompaniis makrogaremos eqvs mTavar Zalas. am
Tavis momdevno nawilSi ganvixilavT am Zalebs da maT zemoqmedebas mar-
ketingul gegmebze.
ddeemmooggrraaffiiuullii ggaarreemmoo
ddeemmooggrraaffiiaa aris mosaxleobis Seswavla raodenobis, simWidrovis, adgilmdeba-
reobis, asakis, sqesis, rasis, saqmianobisa da sxva statistikuri monacemebis
mixedviT. demografiuli garemo marketologTa mTavar interess warmoadgens,
radgan igi Sedgeba adamianebisagan, romlebic, Tavis mxriv, bazrebs qmnian.
msoflios mosaxleoba gasaocari siswrafiT izrdeba. axla igi 6.3 miliar-
dze mets Seadgens, 2030 wlisaTvis ki misi ricxvi 8.2 miliards gadaaWarbebs.3
msoflios mravalricxovani da mravalferovani mosaxleoba SesaZleblobaTa
da gamowvevaTa farTo arCevans gvTavazobs. ramdenime wuTiT dafiqrdiT msof-
lioze da masSi Tqvens adgilze. Tu msoflios soflis masStabebSi
gadaviyvanT, romelic 1000 adamianiT aris dasaxlebuli, aseT suraTs miviRebT:4
■ sofelSi icxovrebda 520 qali da 480 mamakaci, 330 bavSvi, 65 wels gadacile-
buli 60 adamiani, kolejis 10 kursdamTavrebuli da 335 gaunaTlebeli,zrdas-
ruli piri.
■ iqneboda 52 Crdiloamerikeli, 55 rusi, 84 laTinoamerikeli, 95 evropeli, 124
afrikeli da 584 azieli.
■ komunikacia iqneboda metad rTuli: erTi naxevridan 165 ilaparakebda Cinur
enaze, 85 _ inglisurad, 83 _ hindize, 64 _ espanurad, 58 _ rusulad da 37 _
arabulad; meore naxevari ki _ 5000 sxvadasxva enaze.
ddeemmooggrraaffiiaa
(Demography)mosaxleobis
Seswavla raodeno-
bis, simWidrovis, ad-
gilmdebareobis,
asakis, sqesis, rasis,
saqmianobisa da sxva
statistikuri mona-
cemebis mixedviT.
ssuurraaTTii 33..22
kompaniis makrogare-
mos mTavari Zalebi
TTaavvii 33 marketinguli garemo 75
■ Cven Soris icxovrebda 329 qristiani,
178 musulmani, 32 indusi, 60 budisti, 3
iudeveli, 167 saerTod ureligio, 45
aTeisti da sxva religiebis 86 mimde-
vari.
■ Cveni mosaxleobis erTi mesamedi upi-
ratesobas mianiWebda sufTa, usaf-
rTxo sasmel wyals. Cveni bavSvebis
naxevarze meti imunizebuli iqneboda
infeqciebisagan.
■ tyiT dafaruli miwebi sofelSi
swrafad Semcirdeboda, SiSveli miwe-
bi ki, piriqiT, gaizrdeboda. soflis
mosavliani miwebis 40 procenti, rome-
lic Cveni sasuqebis 83 procentiT
iqneboda ganoyierebuli, mogvcemda
sakvebis 72 procents, romelic 270
adamians daakmayofilebda. danarCeni
miwis 60 procenti ki, sasuqis 17 pro-
centis gamoyenebis Sedegad, mogvcemda
sakvebis 28 procents, romelsac dar-
Cenili 730 adamiani gainawilebda. so-
felSi 500 adamiani sakvebis ukmariso-
biT daitanjeboda.
■ 1000-dan mxolod 200 adamiani gaakon-
trolebda soflis simdidris 75 procents, meore 200 ki simdidris mxolod 2
procents miiRebda. 70 adamians eyoleboda avtomanqana. mxolod erTs eqne-
boda kompiuteri da, albaT, isic internetSi CaurTveli.
msoflios mosaxleobis aseTi swrafi mateba uzarmazar gavlenas axdens
biznesze. mzardi mosaxleoba mzardi adamianuri moTxovnilebebis dakmayofi-
lebas moiTxovs. mosaxleobis msyidvelobiTi unaris zrda warmoadgens gare-
moSi gaCenil SesaZleblobas kompaniebisaTvis. magaliTad, CineTis mTavrobam,
mosaxleobis zrdis tempis SeCerebisa da kontrolis mizniT, SemoiRo kanoni,
romelmac SezRuda Sobadoba (TiToeul ojaxze TiTo bavSvi). Sedegad, Cineli
bavSvebi saocrad ganebivrebulni arian. `patara imperatorebi da impera-
tricebi~ _ ase uwodeben maT CineTSi da anebivreben sxvadasxva saCuqrebiT,
dawyebuli kamfetebiTa da kompiuterebiT damTavrebuli. am sindroms `eqvsjib-
iani sindromis~ saxeliT icnoben: eqvsi ufrosi, maT Soris mSoblebi da mosiy-
varule bebia-babuebi, bavSvebs yvelanair axirebas usruleben. axla pekinSi
mSoblebi TavianTi Semosavlis 40 procents erTaderT sayvarel Svils axar-
javen. am tendenciam asparezi misca saTamaSoebis mwarmoebel iseT kompaniebs,
rogorebicaa Japan’s Bandai Company (romelic Tavisi reinjerebiT aris cnobili),
Denmark’s Lego Group-i da Mattel-i (romelTac CineTis bazarze TavianTi adgili
daimkvidres), McDonald’s-i ki am ganebivrebul TaobaSi triumfaluri warmatebiT
sargeblobs.5
amgvarad, marketologebi fexdafex misdeven demografiul tendenciebsa da
bazrebze mimdinare procesebs rogorc qveynis SigniT, aseve sazRvargareT.
isini iTvaliswineben asakobriv cvlilebebsa da ojaxis struqturas, mosax-
leobis geografiul gadanacvlebas, ganaTlebis maCveneblebsa da mosaxleobis
mravalferovnebas. aq Cven ganvixilavT yvelaze mniSvnelovan demografiul
tendenciebs aSS-Si.
mmoossaaxxlleeoobbiiss aassaakkoobbrriivvii ssttrruuqqttuurriiss ccvvlliilleebbaa.. 2003 wels aSS-is mosaxleoba
291 milion adamianze mets Seadgenda; 2025 wlisTvis ki es maCvenebeli 350 mi-
lionamde gaizrdeba.6 qveyanaSi erTaderTi yvelaze mniSvnelovani demografi-
uli tendencia mosaxleobis asakobrivi struqturis cvlilebaa. rogorc
naCvenebia suraTze 3.3, amerikis mosaxleoba Svidi Taobis jgufisagan Sedgeba.
Cven ganvixilavT sam udides asakobriv jgufs _ e.w. beibi-bumerebs, Taoba X-sa
da Taoba Y-s. yuradRebas agreTve gavamaxvilebT maT zegavlenaze dRevandel
marketingul strategiebze.
■ msoflios mosaxleoba arnaxuli siswrafiT izrdeba, rac marketo-
logTaTvis araerT SesaZleblobasa da gamowvevas qmnis. dafiqrdiT
ramdenime wuTiT msoflioze da masSi Tqvens adgilze.
76 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
bbeeiibbii--bbuummeerreebbii _ bavSvebi, romlebic qveyanas meore msoflio omis Semdeg, 1946-
1964 wlebSi moevlinen. AaRniSnul periodSi aSS-Si dawyebuli Sobadobis
bumis gamo, maTma ricxvma 78 milions miaRwia. mas mere swored isini warmoad-
genen yvelaze Zlier Zalas, romelic zegavlenas axdenen marketingul gare-
moze. bumerebi warmoadgendnen moZrav mizans marketologebisaTvis, vinaidan
maT gaiares bavSvobis, Tineijerobis, axalgazrdobis periodebi da amJamad Sua
xnis an cotaTi ufro xanSi Sesulebi arian. dRes isini mosaxleobis 28 pro-
cents Seadgenen, Tumca, gamoimuSaveben qveynis mTliani Semosavlis naxevars.
marketologebi yvelaze did yuradRebas bumerebis Taobis SedarebiT
patara, zeda fenas uTmobdnen _ ufro ganaTlebul, moZrav da mdidar seg-
mentebs. am ukanasknelT bevri saxeliT moixseniebdnen. 1980-ian wlebSi maT “yup-pies”-i (young urban professionals), “bumpies”-i (black upwardly moving professionals); “yum-mies”-i (young upwardly moving professinals) da “DINKs”-i (dual income, no-kids couple)erqvaT. 1990-ian wlebSi ki yuppies-ebma da Dinks-ebma gza axal Taobebs _
“DEWKs”-sa (dual earners with kids) da “MOBYs”-s (mother older, baby younger) dauTmes.
axla am Taobisgan gulnatkeni marketologebi maT WOOFs-s (well-off older folks) an
“GRUMPIES”-s (Wirveulebs) uwodeben.
beibi-bumerebma cxovrebis yvela sferoSi Seabijes da biznesisTvis
mravalferovani miznobrivi segmentebi Seqmnes. arseboben mdidari da
SedarebiT dabali Semosavlis mqone bumerebi. maTi 25 procenti rasobrivi an
eTnikuri umciresobis warmomadgenelia.7
yvelaze axalgazrda bumerebi axla 30 wlisani arian, yvelaze xandaz-
mulebma ki 50 wels miaRwies. amerikaSi, yovel wuTs 7 bumeri xdeba 50 wlis da
es tendencia 2014 wlamde gagrZeldeba. 2025 wlisTvis 61-79 wlis asakis beibi-
bumerebis ricxvi 64 milions miaRwevs. amgvarad, bumerebi `axalgazrda
Taobidan~ `welSi moxrilTa Taobad~ gardaiqmnen. mowifuli bumerebi ganic-
dian Sua asakisaTvis damaxasiaTebel emociebs, xelaxla fiqroben TavianTi
samuSaos mizansa da faseulobaze, pasuxismgeblobebsa da urTierTobebze.
isini cxovrebas udgebian ufro stabilurad da meti dafiqrebiT imaze, Tu
rogor cxovroben, azrovneben, Wamen da xarjaven Semosavlebs. asakis matebasTan
erTad, isini did da mniSvnelovan bazars qmnian.
amasTanave, asakovani bumerebis wlebi, Semosavlebisa da xarjvis mxriv, piks
aRwevs. amdenad, isini qmnian axali sacxovreblisa da misi rekonstruqciis,
finansuri momsaxurebebis, mogzaurobisa da garTobis, gare kvebis,
janmrTelobisa da fitnesis produqtebis, Zvirfasi manqanebisa da fufunebis
sxva sagnebis momgebian bazrebs. magaliTad, SarSan sacxovrebeli saxlebis
rekonstruqciisaTvis gaRebuli xarjebis naxevarze meti beibi-bumerebze modi-
oda.8
Secdoma iqneboda, bumerebisTvis mxolod `asakovnebi~ da `solidurebi~
gvewodebina. sinamdvileSi, isini weliwadSi, 30 miliard dolars xarjaven
TavianTi wlovanebisTvis Seuferebel produqtebsa da momsaxurebebze. modiT,
ganvixiloT Semdegi magaliTi:9
deiv konrati vaSingtonis centrSi _ Grooming Loung-Si erTaderTi
gadawyvetilebiT Cavida – ukan daetrialebina saaTis isrebi. 43 wlis
bbeeiibbii--bbuummeerreebbii (Babyboomers)meore msoflio omis
Semdeg, 1946-1964
wlebSi, Sobadobis
bumis dros, aSS-Si
dabadebuli 78 mi-
lioni moqalaqe.
ssuurraaTTii 33..33
aSS-is mosaxleobis
Svidi Taoba.
wyaro: elison stein
velneri, `TaobaTa da-
yofa~, amerikeli de-
mografebi, 2000 wlis
oqtomberi, gv. 53-58
TTaavvii 33 marketinguli garemo 77
komerciulma mSenebelma gaikeTa
axali varcxniloba, gaiparsa
wveri, romelic mis garujul saxes
asaks matebda, swrafi masaJiT
moiSora Rababi, SeiZina kanis
tonaluri kremi da saparsi zeTi.
yvelaferi es mSenebels 100
dolari daujda, magram igi kmay-
ofili iyo. `28 wlis ymawviliviT
vgrZnob Tavs. bevrs vmuSaob da,
Cemi azriT, 100 dolari araferia
imisaTvis, rom axalgazrdulad
gamoviyurebode. me amas vimsax-
ureb~, _ acxadebs konrati da
maRaziis vitrinaSi kmayofili
Sehyurebs sakuTar gamosaxulebas.
sxva Taobebisgan gansxvavebiT, bu-
merebi uars amboben pensiaze gasvlaze.
bevri maTgani cdilobs cxovrebis
amaRelvebeli momentebis xelaxla
aRmoCenasa da Tanamedrove ritmis
ayolas. magaliTad, amerikis mogzaur-
Ta asociaciis monacemebis mixedviT,
bolo 5 wlis ganmavlobaSi, qveynis
saSualo da asakovani mosaxleobis naxevari ardadegebze saTavgadasavlo
mogzaurobebSi dadioda. maTgan 56 procenti bumeri iyo. Harley-Davidson-ismyidvelTa saSualo asaki 46 welia, anu zustad imdeni, ramdenisac bumerebis
Taobis warmomadgenlebi arian. wylis motocikletebis industria axalgazrda
momxmareblebidan saSualo asakis bumerebze da maT Svilebze gadaerTo.10
erTkaciani, dasadgomi wylis motocikletebi axla bazris
mxolod 1 procents Seadgens. axal modelebs aqvT ufro farTo, 3-4-
kaciani dasajdomi adgilebi, specialuri saTavsoebi gasagrilebeli
sasmelebisTvis da fexebis dasvelebis sawinaamRdego saSualebebi.
praqtikulad, isini wylis mini-manqanebs warmoadgenen. amgvarad,
bumerebs surT, mudam axalgazrduli cxovrebis stils misdion.
TTaaoobbaa XX.. bumerebis periods moyva `Sobadobis kleba~ da Seiqmna 45-milioniani
axali Taoba, romlis warmomadgenlebis dabadebis wlebia 1965-1976. duglas
koplenti am Taobas `Taoba X~-s uwodebs, radgan isini bumerTa CrdilSi imyo-
febian da TaobaTa maxasiaTeblebi naklebad aqvT gamokveTili. maT
sxvanairadac moixsenieben: `beibi basterebi~, `Crdilis Taoba~ an “yiffies”, racSemdegi sityvebis abreviaturaa _ axalgazrda, individualuri, Tavisuflebis
moyvaruli Taoba.
Taoba X-is warmomadgenlebi gamoirCevian cxovrebiseuli gamocdilebiT.
ganqorwinebis raodenobis zrdisa da dedebis dasaqmebis matebis gaTvalis-
winebiT, isini iqcnen pirvel Taobad, romelic adreul asakSi gaTavisuflda
mSoblebis garemocvisagan. iqidan gamomdinare, rom Taoba X-is warmomadgen-
lebi gaizardnen recesiis anu warmoebis daqveiTebisa da korporaciebis
Semcirebis periodSi, maT ufro windaxeduli ekonomikuri xedva aqvT.
Sedegad,Taoba X ufro skeptikuri adamianebis erTobliobaa. isini ciniku-
rad uyureben aragonivrul marketingul qmedebebs, romlebic warmatebis advi-
lad miRwevas gvpirdebian, samagierod, iziareben axal kulturul faseu-
lobebs, zrunaven garemoze da dadebiTad arian ganwyobilni socialurad
pasuxismgebeli kompaniebisadmi. warmatebis Ziebis miuxedavad, isini naklebad
materialistebi da metad romantikulebi arian _ afaseben STabeWdilebebs da
ara SenaZens; surT ukeTesi cxovreba da metad arian motivirebulni, raTa sam-
saxurisgan kmayofilebi darCnen, vidre piradi bednierebis msxverplad gaRebiT
samsa-xurSi winsvlas miaRwion.
erT dros, `MTV-is Taobad~ aRiarebuli, sxeulze sviringis mqone da
“McJob”-is fanatebad wodebuli X-Taoba dRes sul ufro xandazmuli xdeba da
■ beibi-bumerebi: Secdoma iqneboda, bumerebisaTvis mxolod ,,asakovne-
bi'an ,,solidurebi~ gvewodebina. wylis motocikletebis industriam
axalgazrda momxmareblebi miatova da saSualo asakis bumerebis mom-
saxureba daisaxa miznad.
TTaaoobbaa XX (Generation X)45-milioniani Taoba,
romelic dabadebu-
lia beibi_bumerebis
Semdeg, 1965-1976
wlebSi, e.w. ,,Soba-
dobis klebis~''
periodSi.
78 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
Zlierdeba. isini ufro metad erTobian
internetiT, vidre sxva jgufebis warmo-
madgenlebi, Tumca amas friad serio-
zuli ganzraxviT akeTeben. X-Taobis
warmomadgenlebi cvlian beibi-bumere-
bis cxovrebis stils, kulturasa da
materialistur faseulobebs. wliurad,
maTi msyidvelobiTi SesaZleblobebi
daaxloebiT 736 miliard dolars
Seadgens. 2010 wlisaTvis isini beibi-
bumerebs gauswreben da, TiTqmis nebis-
mieri kategoriis produq-tisaTvis,
ZiriTad miznobriv bazars Seqmnian.11
aseTi potenciis mqone X-Taobaze
bevri kompania amaxvilebs yuradRebas.
ganvixiloT Semdegi magaliTi:
CrdiloeT Cikagos erT-erT
SemogarenSi, sursaTis yofili
maRazia Trader Joe’s-is gverdiT, mde-
bareobs CB2-is maRazia, sadac moma-vali Taobis myidvelTaTvis say-
ofacxovrebo nivTebis sxvadasxva
koncefciaa warmodgenili. Senoba-
Si teqnojazis xma ismis da dadgmu-
lia uzarmazari ekranebi. Aabra
”CB”-i iSifreba, rogorc Crate&Barrel,“2” ki miuTiTebs, rom maRaziaSi ga-
mofenili saqoneli gankuTvnilia
meore, zedmetad Tamami Taobis, 40
wlamde asakis myidvelebisaTvis.
vin arian CB2-is ZiriTadi momxmare-
blebi? _ es Taoba X-ia. isini arian
25-dan 40 wlamde asakis adamianebi,
romlebic cxovroben, ZiriTadad,
sxvenebSi, binebsa Tu qalaqis sax-
lebSi da ara gareubnebSi. isini
arian skeptikosebi, mouTmenelni da
Zalze moZravi adamianebi. maT uy-
varT tendenciebi, iswrafvian siax-
lisa da SemTxveviTobisaken. CB2-sdasWirda sami weliwadi, raTa am
moTxovnebis damakmayofilebeli,
zustad gansazRvruli miqsi mieRo.
magaliTad, Tu Crate&Barrel-i samza-reulos moyvarulebs izidavs, CB2-ma aRmoaCina, rom misi ZiriTadi
myidvelebi ufro met dros kompiuterebTan atareben; amdenad, samza-
reulosaTvis saWiro nivTebidan yuradReba saofise nivTebze gadaitana.12
TTaaoobbaa Y. erT mSvenier dRes beibi-bumerebi da Taoba X-is warmomadgenlebi
TavianT sadaveebs sxva demografiul jgufs – Y-Taobas gadascemen (maT, aseve,
eqo-bumerebad moixsenieben). 1977-1994 wlebSi dabadebuli beibi-bumerebis
Svilebis ricxvi 72 milions aRwevs, rac Crdilavs X-Taobas da TiTqmis beibi-
bumerebis segments utoldeba. Tineijerobamde asakis bavSvebisa da 20 wlamde
axalgazrdebisagan Semdgari eqo-bumerebis Taoba yidvis upiratesobebsa da
qcevebs ayalibebs.
am Taobam bavSvebisa da Tineijerebis uzarmazari bazrebis formireba
moaxdina (ix. marketingi muSaobis procesSi 3.1). yovelkvireuli 100-dolariani
Semosavlis mqone eqo-bumerebi weliwadSi ukve 150 miliard dolars xarjaven;
xolo saojaxo nivTebSi, damatebiT, kidev 50 miliardi dolari ixarjeba.
bavSvebisaTvis gankuTvnilma bazrebma, Tineijerebis saTamaSoebma da TamaSebma,
■ fokusireba X-Taobaze: Crate&Barrrel's-ma Seqmna e.w. CB2 maRazia, sadac
gamofenili saqoneli gankuTvnilia zedmetad Tamami dizainisa da
fasebis moyvaruli 25-dan 40 wlamde Taobis momxmareblisaTvis.
TTaaoobbaa Y (Generation Y)72-milionioniani
Taoba _ beibi-
bumeris Svilebi,
dabadebulni 1977-
1994 wlebSi
TTaavvii 33 marketinguli garemo 79
tansacmelma, avejma Tu sakvebma erTgvari bumi warmoqmna. dizainerebma da
sacalo movaWreebma Seqmnes produqciis axali seriebi, axali produqtebi da
axali maRaziebic ki, romlebic specialurad bavSvebsa da Tineijerebze aris
gaTvlili – Tommy Hilfiger, DKNY, Gap, Toys “R” Us, Guess, Talbots, Pottery Barn da EddieBauer; es mxolod mciredi CamonaTvalia. gamovida specialurad am TaobisaTvis
Seqmnili Jurnal-gazeTebi. iseTma presam, rogorebicaa Time, Sports Illustrated-i da
People, bavSvebisa da TineijerebisaTvis axali gamocemebis gamoSveba daiwyo.
bankebi axalgazrdobas sabanko angariSebsa da sainvesticio momsaxurebebs
sTavazoben.13
axla Y-Taobis warmomadgenlebi kolejebs amTavreben da karierul
winsvlas iwyeben. am Taobis erT-erTi ganmasxvavebeli niSania misi damokide-
buleba kompiuterebis, cifruli teqnikisa da internetteqnologiebis mimarT.
10-dan 9 mozards saxlSi kompiuteri aqvs, naxevars – interneti da 12-17 wlis
TineijerTa 50 procents – mobiluri telefoni. jamSi, isini arian mouTmeneli,
awmyoze orientirebuli adamianebi. `internetis dauRalavi da Tavbrudamxvevi
ritmidan, 24-saaTiani sakabelo mauwyeblobidan, mobiluri telefonebidan Tu
sagangebo satelevizio programebidan gamomdinare, albaT,Y-Taoba erTaderTia,
romelsac mkveTrad gamoxatuli tendencia gaaCnia,~ – ambobs erT-erTi
damkvirvebeli.14
Taoba Y marketologTaTvis kompleqsur samiznes warmoadgens. Y-
TaobisaTvis, saSualod, xelmisawvdomia 62 satelevizio arxi, rom araferi
vTqvaT mobilurebze, personalur cifrul asistentebsa (PDA) Tu internetze,
rac maT mediis farTo xelmisawvdomobas sTavazobs. gamokvlevebma aCvena, rom
Y-Taobis warmomadgenlebi arian moxerxebulni, gonierni da mcodneni. maT
uyvarT reklamebi, magram ara iseTebi, romlebSic xalxs dascinian. maT uyvarT
e.w. `mwvane~ nivTebi, romlebic kargad ergeba maT moTxovnebs. momaval wlebSi,
rodesac Taoba Y-is segmenti muSaobas daiwyebs da misi msyidvelobiTi Zala
gaizrdeba, igi, xarjvisa da bazarze gavlenis TvalsazrisiT, gaxdeba ufro
meti, vidre, ubralod, beibi-bumerebis konkurenti.15
TTaaoobbaaTTaa mmaarrkkeettiinnggii.. unda Seqmnan Tu ara marketologebma TiToeuli Taobis-
Tvis calke produqtebi da marketinguli programebi? zogierTi eqspertis
azriT, TiToeuli Taoba moicavs aTwleulebsa da araerT socialur-
ekonomikur etaps. magaliTad, marketologebi beibi-bumerebs, xSirad, sam
nawilad yofen: wamyvani bumerebi, ZiriTadi bumerebi da sxvis nakvalevze
mosiarule bumerebi. TiToeuls Tavisi gansxvavebuli rwmena da qceva gaaCnia.
maT msgavsad, iyofa Y-Taobac: zrdasrulebad, Tineijerebad da bavSvebad.
amgvarad, marketologebma unda Seqmnan ufro naTeli, asakis specifikidan
gamomdinare segmentebi TiToeuli TaobisaTvis. calkeul jgufSi, xalxis
dabadebis TariRis mixedviT garCeva SesaZloa naklebefeqturi iyos, vidre maTi
cxovrebis stilisa Tu cxovrebiseuli etapebis mixedviT segmentacia.
sxva sferoebis warmomadgenelTa azriT, marketologebi ufro windaxe-
dulni unda iyvnen, rodesac produqts qmnian mxolod erTi TaobisaTvis, meore
Taobas ki ignorirebas ukeTeben. `mTavaria, Seecado, iyo farTod eqskluziuri
da, amavdroulad, TiToeul Taobas raRac specifikuri SesTavazo. Tommy Hilfiger-iTavis tanisamosze Tineijerebze gaTvlil brendis did logoebs gamosaxavs,
perangis jibeebze ki _ patara logoebs, rac, amjerad, beibi-bumerebisTvisaa
gankuTvnili. es aris brendi, romelsac gaaCnia metad momcvelobiTi, vidre
eqskluziuri strategia,~ – aRniSnavs erT-erTi eqsperti.16
ccvvaalleebbaaddii aammeerriikkuullii oojjaaxxii.. `tradiciuli ojaxi~ Sedgeba Semdegi wevrebis-
agan: qmari,coli da Svilebi (zogjer bebia-babua). erT dros,amerikuli ojaxis
idealma – ori bavSvi, ori manqana da saxli gareubanSi – Tavisi brwyinvaleba
dakarga.17
dRes aSS-Si daqorwinebuli wyvili SviliT Seadgens qveynis 105 milioni
ojaxis mxolod 34 procents da es maCvenebeli TandaTan klebulobs. daqor-
winebuli wyvilebi da isini, vinc naTesavebTan erTad cxovroben, Sead-genen 22
procents, martoxela mSoblebi – 12 procents. 32 procents warmoadgens mar-
toxela, dauqorwinebeli, zrdasruli pirebi, romlebic cxovroben sxva pirTan
erTad.18 sul ufro meti adamiani iRebs gadawyvetilebas ganqorwinebaze, upi-
ratesobas aniWebs dauqorwineblobas, mogvianebiT daqorwinebas an qorwinebas
80 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
warsuls Cabarda dReebi, rodesac
bavSvebi kamfetebisa da nayinis sa-
yidlad xurda fuls zogavdnen. dRe-
vandeli Tineijerebi `kargi mxarjve-
lebi~ arian. amerikeli Tineijeri
kviraSi, saSualod, 101 dolars xar-
javs, rac imas niSnavs, rom qveynis 32
milioni 12-dan 19 wlamde asakis Ti-
neijeris mier daxarjuli Tanxa we-
liwadSi 170 miliard dolarze me-
tia. ufro metic, yovelwliurad,
Tineije-rebze maTi mSoblebis mier
gamomuSavebuli 30 miliardi dola-
ri ixarjeba. amdenad, isini momgebian
bazars warmoadgenen kompaniebisaTvis.
potenciuri myidvelebis am vrce-
li bazris dpyrobas kompaniebi Ti-
neijerebze gamiznuli axali an sa-
xeSecvlili produqtebiT apireben.
maTi nawili swored TineijerTa
bazrisaTvis aris gankuTvnili;
magaliTad, mZafrsiuJetiani kino-
filmebi, saxeze gamonayaris sawinaaR-
mdego kremi, TineijerTa Jurnalebi,
mobiluri telefonebi da sxva.
danarCeni produqcia ki, rogoricaa,
magaliTad, Avon-is nawarmi, manqanebisgaqiraveba Tu sastumro biznesi, maT
naklebad ainteresebT. aq moyvanilia
mxolod ramdenime magaliTi im kom-
paniebisa, romlebic TineijerTa cxe-
li bazris dapyrobas cdiloben.
■ Wildseed-i mobiluri telefonebis
mwarmoebeli kompaniaa. igi wlebis
ganmavlobaSi atarebda kvlevebs,
raTa TineijerebisaTvis mobiluri
aparati Seeqmna. ukanaskneli ori
wlis ganmavlobaSi kompania regu-
larulad iwvevda Tineijerebs
fokus-jgufebSi monawileobis mi-
saRebad, risTvisac TiToeuli maT-
gani iRebda 20 dolars, miirTmevda
picas, erToboda videoTamaSebiT da
eTanxmeboda an uaryofda ama Tu im
SemoTavazebul winadadebas. gamok-
vlevebma gviCvena, rom sulac ar
aris savaldebulo, rom Tineijere-
bisaTvis gankuTvnili mobiluri
telefoni iyos patara, priala da
Ria feris. Tineijerebi mobiluri
telefonisgan iTxoven konkretul
(musika, mokle teqsturi Setyobine-
ba da TamaSebi) da abstraqtul
(stili, personaluroba da indivi-
dualoba) daniSnulebebs. Sedegad,
Wildseed-is telefonebs aqvT mosax-
sneli paneli (rac imas niSnavs,
rom misi gamocvla survilisamebr
aris SesaZlebeli), kompiuteris Ci-
pebi (rac, Tavis mxriv, Tineijerebs
saSualebas aZlevs, TavianTi tele-
fonis funqciebs individualoba
mianiWon) da vizualuri mxare (ri-
TTiinneeiijjeerrTTaa bbaazzaarrii:: vveemmssaaxxuurreebbiiTT aaxxaallggaazzrrddoobbaass
3.1
Tineijerebze gamiznuli marketingi: fokus-jgufebis gamokvlevebze dayrdno-
biT, Wildseed-ma axalgazrda myidvelebs SesTavaza mobiluri telefonis axali
modeli e.w. ,,sazriani kaniT~ - anu Sesacvleli gareTa paneliT da, amasTan
erTad, telefonSi CamontaJebuli specialuri mikrosqemiT, romelic mflo-
bels saSualebas aZlevs, moaxdinos telefonis funqciebis saxecvlileba
sakuTari survilis mixedviT.
Svilebis gareSe. marketologebma sul ufro metad unda gaiTvaliswinon ara-
tradiciuli ojaxebis gansakuTrebuli moTxovnilebebi, radgan maTi raode-
noba ufro swrafad izrdeba, vidre tradiciuli ojaxebisa. TiToeul jgufs
mkveTrad gansazRvruli moTxovnilebebi da yidvis Cvevebi gaaCnia.
aseve, Zalze gaizarda samsaxuris mqone qalebis ricxvic. Tu 1950 wels
amerikaSi mdedrobiTi sqesis samuSao Zala 30 procents Seadgenda, dRes es
maCvenebeli 60 procentze metia.19 miuxedavad amisa, es tendencia SeiZleba
TTaavvii 33 marketinguli garemo 81
Tac sakuTar personalurobas us-
vamen xazs). magaliTad, skeitbor-
distebs SeuZliaT im panelis Ser-
Ceva, romelsac mkveTri zarebi da
gamZle Rilakebi aqvs.
■ Teen Vogue: bazris winaswari tes-tirebis Sedegad, 2003 wels popu-
larulma qalTa Jurnalma Vogue-mTineijerebisTvis pirveli nomeri
gamouSva. gamomcemelma Conde Nast-ma450000 Tineijeri miizida da darw-
munebulia, rom es ricxvi male
750000-s gadaaWarbebs. garda imisa,
rom Jurnali Seicavs statiebs mo-
daze da momxibvlel suraTebs, misi
zoma imdenad pataraa, rom Tinei-
jerebs Tavisuflad SeuZliaT misi
gakveTilebze gadamalva.
■ Hot Topic-i: tanisamosis sacalo
movaWre Hot Topic-ma amerikis univer-sitetebis studentTa 17 procenti
daipyro, romlebic sakuTar Tavs
`alternatiul Tineijerebs~ uwo-
deben. isini rok-koncertebs eswre-
bian, raTa gaarkvion, Tu ra stilis
tansacmels atareben rok-Semsru-
leblebi da modas ayolili gul-
Sematkivrebi. maRaziaSi SegiZliaT
SeiZinoT iseTi nivTebis asorti-
menti, romlis naxvac SeuZlebelia
Abercrombie&Fitch-Si. xakisferi tope-
bis garda, maRazia yidis zolian
windebs, vardisferi bewvis sacv-
lebs, bumbulis yelsaxvevebs, Tmis
cisfer saRebavs, frCxilebis Sav
laqsa da Morbid-is makiaJs. Tinei-
jerebs SeuZliaT maisurebis SeZena
pirdapir iseTi teleSoudan, rogo-
ricaa “Sponge Bob SquarePants”-i, li-
cenzirebuli sakoncerto tanisa-
mosi ki iseTi momRerlebisgan,
rogorebic arian Eminem-i, MarilynManson-i, Tool-i da Linkin Park-i. maSin,
rodesac Gap-is, American Eagle-isa daTineijerebisTvis gankuTvnili
sxva sacalo movaWreebis gayidvebi
sagrZnoblad Semcirda, Hot Topic-is,piriqiT, piks aRwevs. bolo sami
wlis ganmavlobaSi gayidvis maC-
venebeli yovelwliurad, saSua-
lod, 37 procentiT izrdeba.
■ Avon-i male safuZvels Cauyris
TineijerTa bizness, romlis miza-
nic Tineijeri myidvelis mozidva
iqneba. axali departamenti samu-
Saod miiwvevs Tineijerebs, rogorc
gamyidvelebs, romlebic kataloge-
bis, internetis, wveulebebisa Tu
sxva sainformacio Sexvedrebis Se-
degad, sxva Tineijerebs mihyidian
produqcias. SeZlebs ki kompania,
romlis klienturas 25-55 wlis ame-
rikeli qalbatonebi warmoadgenen,
aseve warmatebiT moemsaxuros Ti-
neijerebsa da axalgazrda qalba-
tonebs? Avon-s es SeuZlia. axali
brendi ufro maRalxarisxiania da
metad gamoxatavs Tanamedrove ten-
denciebs, vidre Avon-is tradici-uli Sexeduleba. `es sruliad gan-
sxvavebuli brendia~, _ ambobs
Avon-is mTavari aRmasrulebeli an-
drea iangi.
■ Rockport:-i rodesac fiqrobT
Rockport-ze, albaT, Tvalwin warmo-
gidgebaT fexsacmeli da tanisamo-
si SedarebiT ufrosi TaobisTvis.
miuxedavad amisa, 12-19 wlis Tinei-
jerebTan urTierTobebis Camoya-
libebis mizniT, Rockport-i daukav-Sirda gaerTianebuli samefos
kompania Dubit-s, romelic axalgaz-
rdebzea orientirebuli da Seqmna
3D-internetmaRazia (www.dubit.co.uk).Tineijerebs, romlebic Dubit-is vir-tualur maRaziaSi `daseir-noben~,
SeuZliaT ewvion Rockport-is maRa-zias da SearCion fexsacmeli, ro-
melzec Zalian didi moTxovnaa:
Copepoda Crustacean-i _ sandlebis
sawmendi saSualeba, Tractonic OpenRoad-i _ retros stilis boulin-
gis saTamaSo botasebi, kontrastu-
li gviristiT.
■ The Gorham Hotel-i: sastumroebi dakurortebi sul ufro kargad ec-
nobian im zegavlenas, romelsac
Tineijerebi ojaxis dasvenebis
gegmebze axdenen. erT-erTi kvlevis
Sedegad dadginda, rom mSobelTa
82 procenti dasvenebis Sesaxeb ga-
dawyvetilebas bavSvebis survile-
bis gaTvaliswinebiT iRebs. amitom
bevri sastumro Tineijerebs sao-
jaxo pakets sTavazobs, romelSic
Sedis Ramis klubebi, Tineijerebze
orientirebuli seirnobebi da kom-
piuteruli oTaxebi SeuzRudavi
internetiT. niu-iorkis GorhamHotel-Si TineijerebisaTvis siamov-
nebis misaniWeblad mSobelTa oTa-
xebSi maTTvis specialuri sivrcea
gamoyofili. specialur luqsebSi
maT sTavazoben oTaxebs sakuTari
kariT, gasaSleli divaniT, televi-
zoriT, telefoniTa da Nintendo-Tic
ki. qveda sarTulze, SesasvlelSi,
Gorham-i sTavazobs 24-saaTian
internetmomsaxurebas.
■ The National Cattlemen’s BeefAssociation-i: Znelia, warmovidginoT
robert mitCemi da sem elioti
(ori adamiani, romlebic, CaxleCi-
li xmiT acxadebdnen: `saqonlis
xorci – ai, ra aris sadilad yve-
laze kargi~) mosabezrebel, Zilis-
momgvrel wveulebaze. Tumca TheNational Cattlemen’s Beef Association-iZalian dainteresebulia axalgazr-
da, mdedrobiTi sqesis TineijerTa
jgufiT. 19 wlis mocigurave, 4,5
futi simaRlis saSa koheni, bolo
wlebis ganmavlobaSi am kompaniis
reklamebis saxe iyo. axlaxan maT
Seqmnes veb-gverdi – Cool-2B-Real.com_ 8-12 wlis gogo-nebisTvis (romel-
Tagan umravlesoba, NCBA-is mona-cemebiT, vegetarianelia). vardis-
fer, cisfer da yviTel ferebSi
gadawyvetili veb-gverdi mnaxve-lebSi Barbi.com-is asociacias iw-vevs, Tu, ra Tqma unda, yuradRebas
ar mivaqcevT gverdis SuaSi ganTav-
sebul hamburgers. aqvea iseTi Ta-
maSebi, rogorebicaa Burger Bogle daGrillin&Chillin-i; agreTve, socialuri
gamokiTxvebi, SetyobinebaTa dafebi
da, rasakvirvelia, kerZebis recep-
tebi (romelTa umravlesoba sa-
qonlis xorcs Seicavs).
wwyyaarrooeebbii:: Examples adapted from those found inFrand Washington, “Aim Young; No, Younger,”Advertising Age, April 9, 2001; Nancy Keates, “FamilyTravel: Catering to Kids,” Wall Street Journal, May 3,2002, p. W-1; Jennifer Lee, “Youth Will Be Served,Wirelessly,” New York Times, May 30, 2002, p. G1;Sally Beatty, “Avon Set to Sell to Teens,” Wall StreetJournal, October 17, 2002, p. B1; and Tim Nudd,“Beef. It’s, Like, What’s for Dinner,” Adweek, March17, 2003, p. 46. Also see “Hot Topic, Inc.,” HooverCompany Profiles, Austin, May 15, 2003; LeslieEarnest, “California: Hot Topic Results Suit It to aTee,” The Los Angeles Times, March 5, 2003, p. C2;“Rockport Opens 3D Shop on Teen Web Site,”Marketing Week, May 23, 2002, p. 39; Jon Fine, “TeenVogue Takes Sophisticate Route,” Advertising Age,January 13, 2003, p. 45; “Teens Spent $170 Billion in2002,” press release, Teenage Research Unlimited,February 17, 2003, accessed online at www.teenre-search.com/ PRview.cfm?edit_id=152; and ArleneWeintraub, “Hotter Than a Pair of Vinyl Jeans,”Business Week, June 9, 2003, pp. 84–85.
Seneldes. 25-wliani zrdis Semdeg dasaqmebuli qalebis raodenoba, romelTac
erT wlamde asakis bavSvebi hyavT, bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi
Semcirda. amasTan, mamakacebis sul ufro mzardi raodenoba rCeba saxlSi,
bavSvebis movlis mizniT. gasul wels, im mamakacTa ricxvma, romlebic ojaxuri
saqmeebiT iyvnen dakavebulni (maSin, rodesac meuRleebi muSaobdnen), 1.7 mil-
ioni Seadgina.
dasaqmebul qalTa raodenobis mniSvnelovanma zrdam safuZveli Cauyara
82 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
bavSvTa movlis bizness, karieraze orien-
tirebuli qalebis tanisamosis mwarmoe-
blebs, finansur momsaxurebebs da bevr sxva
biznesSesaZleblobebs. magaliTad, imata
iseTi maRaziebis raodenobam, romlebmac
gaaxangrZlives muSaobis saaTebi, riTac
xeli Seuwyves dasaqmebul qalebs. sam-
saxuriT dakavebul myidvelebs SeuZliaT
winaswar darekon da ganaTavson saTanado
SekveTa, amasTan, miiRon konsultaciebi
maRaziis TanamSromlebisagan.20
mmoossaaxxlleeoobbiiss ggeeooggrraaffiiuullii ggaaddaannaaccvvlleebbaa..
es aris didi migraciis periodi rogorc
qveynebs SigniT, ise maT Soris. magaliTad,
amerikelebi moZravi xalxia – aSS-is mosax-
leobis 16 procenti yovelwliurad icvlis
adgils.21 bolo ori aTwleulis ganmav-
lobaSi aSS-is mosaxleobam ufro mzian
StatebSi gadainacvla. dasavleTisa da
samxreTis StatebSi mosaxleoba gaizarda
maSin, rodesac Sua dasavleTisa da
Crdilo-aRmosavleTis StatebSi nawilo-
briv Semcirda. mosaxleobis aseTi cvla
marketologebis interess iwvevs, radgan
sxvadasxva regionis xalxi sxvadasx-
vanairad yidulobs. magaliTad, kvleva
aCvenebs, rom xalxi sietlSi ufro met
kbilis jagriss yidulobs, vidre aSS-is
nebismier sxva qalaqSi. solt-leik-sitis
mosaxleoba ufro met Sokolads miirTmevs,
niu orleanSi ufro meti raodenobis
ketCups iyeneben, xolo maiamis mosaxleoba
ufro met Savi qliavis wvens svams.
erT saukuneze metia, rac amerikelebi
soflidan didi qalaqebis teritoriebze gadavidnen. 1950-ian wlebSi isini
masobrivad saxldebodnen qalaqebidan moSorebiT, gareubnebSi. dRes gareub-
nebisken migracia grZeldeba. sul ufro meti amerikeli gadadis e.w. `mikropo-
litenis~ (anu mikrodasaxlebebis) teritoriebze. esaa didi qalaq-
Tanamgzavrebis teritoriaze mdebare patara qalaqebi. es SedarebiT mcire
dasaxlebebi, didi qalaqebis bevr upiratesobas sTavazoben – samsaxurebs,
restornebs, gasarTob saSualebebs, sazogadoebriv organizaciebs, amasTan,
mosaxleobaSi ganxeTqilebis, satransporto sacobebis, kriminalis maRali don-
isa da sakuTrebaze didi gadasaxadebis gareSe, rac, Cveulebriv, mZlavrad
urbanizebul teritoriebTan asocirdeba.22
xalxis mier sacxovrebeli adgilis cvlileba iwvevs maTi samuSao adgi-
lebis cvlilebasac. magaliTad, mikrodasaxlebebSi da gareubnebis terito-
riebze migraciam gazarda iseTi adamianebis ricxvi,romelnic muSaoben saxlSi
an Soreul ofisSi da TavianT bizness awarmoeben telefoniT, faqsiT, modemiT
an internetiT. samagierod, am tendenciam Seqmna SOHO-s tipis bazari (patara
ofisi/saxlis ofisi). xuTidan erTi amerikeli axla saxlis gareT iseTi eleq-
tronuli mowyobilobebis gamoyenebiT muSaobs,rogorebicaa personaluri kom-
piuterebi, mobiluri telefonebi, faqsebi da xelis organaizerebi. bevri marke-
tologi SOHO-s bazris brwyinvale segments aqtiurad uWers mxars. qvemoT
moyvanilia Kinko-s magaliTi.
1970-ian wlebSi sauniversiteto teritoriaze fotokopirebis
mizniT daarsebuli Kinko axla saxeSecvlilia. igi exmareba sxvadas-
xva bizness dokumentaciis warmoebaSi, dawyebuli patara ofisebidan
da damTavrebuli Fortune-is saukeTeso 500 kompaniiT. e.w. SOHO-s (SmallOffice and Home Office) segmentisTvis Kinko saxlis gareT mowyobil yve-
laze karg samuSao ofisad iqca. Tu erT dros arsebobda qseroqsis
manqanebi, dRes Kinko Tavis 1100 maRaziSi, aSS-sa da sxva qveynebSi,
■ cvalebadi amerikuli ojaxi: aratradiciuli saojaxo er-
Teulebi _ martoxelebi da erTi an orive sqesis erTad mcxov-
rebni Seadgenen aSS-is saojaxo erTeulebis 32 procents.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 83
sTavazobs faqsis manqanebis, ultraswrafi feradi printerebisa da
kompiuteruli qselebis nakrebs popularuli kompiuteruli progra-
mebiTa da swrafi internetkavSiriT. Kinko-s stumrobiT xalxs yve-
lanairi saofise saqmis gakeTeba SeuZlia: beWdva, faqsis gagzavna da
miReba, kompiuteris mravalferovani programebis gamoyeneba, interne-
tiT sargebloba, sakancelario nivTebisa da beWdvisTvis aucilebeli
sxva saSualebis SekveTa, sakonferencio da TviT telesakonferencio
darbazis daqiraveba. rac ufro meti adamiani iziarebs saxlSi
muSaobis tendenciebs, sul ufro met saSualebas sTavazobs Kinko-c.Tanamedrove mowyobilobebis damatebis garda, kompania, Tavis
maRaziebSi StarBucks-is yavis saxlebis gaxsnis Taobazec awarmoebs
molaparakebebs.23
uukkeeTTeessaadd ggaannaaTTlleebbuullii mmoossaaxxlleeoobbaa.. aSS-is mosaxleoba sul ufro ganaT-
lebuli xdeba. magaliTad, 2002 wels 25 wels gadacilebuli mosaxleobis 84
procentma daamTavra saSualo skola, 27 procentma ki _ koleji, maSin rode-
sac 1980 wels, es maCveneblebi Seadgenda 69 procentsa da 17 procents. ufro
metic, saSualo skolis bolo safexuris (12 klasi) kursdamTavrebulebis
TiTqmis 2/3, axla, damTavrebidan 12 TveSi, kolejSi iricxeba.24 ganaTlebuli
adamianebis mateba zrdis moTxovnas xarisxian produqtebze, wignebze,
Jurnalebze, mogzaurobaze, personalur kompiuterebsa da internetmomsaxu-
rebebze.
muSa Zalac ufro saofise samuSaoTia dakavebuli. 1950-1985 wlebSi maTi
maCvenebeli 41 procentidan 54 procentamde gaizarda, xolo Savi samuSaos
mqoneTa ricxvi ki 47 procentidan 33 procentamde Semcirda. momsaxurebis
seqtorSi dasaqmebul pirTa raodenoba 12 procentidan 14 procentamde gai-
zarda. 1983-1999 wlebSi menejerebisa da profesionalebis wilma mTlian
samuSao ZalaSi 23 procentidan 30 procentamde imata. es tendenciebi axal
saukuneSic grZeldeba.25
mmrraavvaallffeerroovvnneebbiiss zzrrddaa.. qveynebi eTnikuri da rasobrivi niSnebiT gansxvavde-
bian. erTi ukiduresobaa iaponia, sadac TiTqmis yvela iaponelia, meore ki _
aSS, sadac TiTqmis yvela erovnebis warmomadgeneli cxovrobs. aSS-s xSirad
`sadnob qvabs~ uwodebdnen, sadac sxvadasxva qveynisa da kulturis jgufebi
erTmaneTs Seerwynen da, Sedegad, SedarebiT erTgvarovani mTlianoba miviReT.
axla aSS `salaTis Tass~ hgavs, sadac mravali jgufi Seerwya erTmaneTs,Tumca
maT, TavianTi mniSvnelovani kulturuli da eTnikuri gansxvavebebisa da
faseulobaTa SenarCunebiT, mravalferovneba ar daukargavT.
marketologebi mzardi mravalferovani bazrebis pirispir aRmoCndnen,
rogorc qveynis SigniT, aseve mis farglebs gareT. aSS-is mosaxleobis 71 pro-
cents TeTrkanianebi warmoadgenen, xolo afroamerikelebi da espanelebi _ 12-
12 procents, azieli amerikelebi ki _ 4 procents, darCenili erTi procenti ki
_ amerikeli indielebi, eskimosebi da aleutis kunZulebis mosaxleobaa. moma-
vali 20 wlis ganmavlobaSi mosalodnelia am eTnikuri Semadgenlobis Secvla.
am droisTvis afroamerikelebis raodenoba gaizrdeba 25 procentamde, laTino
da aziel amerikelTa ricxvi ki gaormagdeba. aSS-Si mcxovrebTa 9% (TiTqmis 26
milioni adamiani) daibada sxva qveynebSi.26
didi kompaniebis umravlesoba, rogorebic arian Sears, Wal-Mart, Bank ofAmerica, Levis Strauss, P&G, General Mills, axla erTi an ramdenime aseTi jgufisaTvis
specialurad Seqmnil produqtebsa da stimulirebebze akeTebs aqcents.
magaliTad, General Mills-i, calkeuli sareklamo kampaniebiT, afroamerikelebis
bazars umiznebs Tavisi Big G-is burRuleulis realizebis mizniT. aseTi kam-
paniebi moicavs sakuTriv reklamas, sponsorobasa da sazogadoebaze gaTvlil
stimulirebebs, rac ojaxze gansakuTrebuli yuradRebis gamaxvilebas iwvevs.
analogiurad, Bank of America-m gaaoTxmaga Tavisi multikulturuli biu-
jeti 40 milion dolaramde. myidvelTa moTxovnilebebis kvlevaze dafuZnebiT
da kulturul gansxvavebebze dakvirvebis Semdeg, man ganaviTara sxvadsxva
sareklamo Setyobineba laTino, azielebisa da afroamerikelebis bazre-
bisTvis.
azielTaTvis: komerciuli sareklamo kadrebi gadaRebulia
CineTSi, koreasa da vietnamSi. iwyeba emigrantis mogzaurobiT, retro-
speqtulad naCvenebia, rogor aswavlis biWi Tavis umcros Zmas
84 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
velosipedis tarebas sakuTar samSobloSi. Semdeg, paraleli ivleba
amerikis bankTan, romelic dRes giraosTan dakavSirebiT daxmarebis
xels uwvdis. reklamaSi gamoyenebulia velosipedis is modeli, rom-
lis tarebis swavlac SeuZliaT aziel bavSvebs (specialurad ar aris
naCvenebi amerikeli bavSvis velosipedi). es reklamebi ekranze gava
espanur, Cinur, koreul Tu vietnamur enebze, raTa mizanSi amoiRos
momxmareblebi, romelnic komunikaciisas upiratesobas mSobliur enas
aniWeben.27
mravalferovneba eTnikur memkvidreobaze Sors midis. magaliTad, bevrma
wamyvanma kompaniam axlaxan homoseqsuali da lesboseli momxmareblis
mizidva daiwyo. Simmons Research-is mier National Gay Newspaper Guild-is 12 pub-likaciis mkiTxvelTa gamokvlevam cxadyo, rom, saSualo amerikelebTan
SedarebiT, respondentebi seqsualuri umciresobidan 12-jer ufro metad arian
TavianTi profesiiT dakavebulni,TiTqmis orjer mets aqvs agaraki,rvajer mets
nouTbuqis tipis kompiuteri da orjer mets _ individualuri aqciebi; maT
daaxloebiT orjer meti Semosavali aqvT, vidre saSualo amerikul ojaxs
(60000_250000 dolari); 2/3-ze metma daamTavra koleji, 20 procenti ki magistris
xarisxs flobs. garda amisa, homoseqsualebi yvelafers advilad eguebian (adg-
ilobriv sazogadoebaSi sityvier Seuracxyofas), amdenad, bazarze Zalze
mimzidveli segmenti xdebian.
SesaZloa homoseqsualTa bazris zomisa da gavlenis gazomva Zneli iyos,
magram zogierTi eqsperti akeTebs daskvnas, rom amerikis mosaxleobis 5-6 pro-
centi, anu 14-15 milioni adamiani homoseqsualia. sxvebis SefasebiT, isini aSS-is
mosaxleobis 10 procents Seadgenen da maTi msyidvelobiTi Zala 450 miliardi
dolaria. amis gamo, bevri didi kompania axla TavianT produqtebsa da momsax-
urebebs pirdapir homoseqsuali momxmareblebisaken mimarTavs. magaliTad, sul
ufro meti Tanxf ixarjeba homoseqsualTa misazidad Seqmnil reklamebze. veb-
gverdma Gay.com-ma, romelic yovelTviurad 2 milion stumars izidavs, moxibla
reklamis SemqmnelTa iseTi cnobili kompaniebis mTeli wyeba, rogorebic arian
IBM, eBay, Quicken Mortgage, Saturn, AT&T, American Airlines da Neiman Marcus. kompaniebs,romlebic homoseqsualebs pirdapir mizanSi iReben, miekuTvnebian AmericanExpress, Ford, Miller Brewing Company, Absolut Vodka, Johnson&Johnson da John HancockFinancial Services. qvemoT moyvanilia homoseqsualTa marketingis ramdenime
magaliTi:28
American Express Financial Advisors-is beWduri reklama homoseqsualTa
wyvils asaxavs, romelic Tavis finansur momavals gegmavs. reklamebi
gadioda Out-sa da The Advocate-Si _ homoseqsualebis or yvelaze
maRaltiraJian erovnul gamoSvebaSi. kompaniis segmenturi mar-
ketingis ufrosi margaret vergeili acxadebs: `Cven mizanSi amoviReT
homoseqsualTa auditoria, miznobrivi reklamebisa da stimulirebis
meSveobiT,romelnic maT yofa-cxovrebas Seesabameba da, aqedan gamomd-
inare, Cven maTi specifikuri moTxovnilebebis gvesmis. xSirad,
homoseqsualTa wyvilebi iseTi sakiTxebiT arian Zalze dainterese-
bulni, rogoricaa socialuri usafrTxoebis daxmareba da uZravi
qonebis dagegmva, miuxedavad imisa, rom aseTi wyvilebis qorwinebas,
xSir SemTxvevaSi, kanoni ar cnobs.~
mbrwyinavi iaguari wuiliT miapobs haers da mas Tan sdevs
sareklamo gzavnili: `cxovreba savsea moulodnelobebiT. gsurT,
gyavdeT partniori?~ es aris Ford-is bolo komerciuli svla, sadac
sityva `partniors~ ormagi datvirTva aqvs. aq miznobriv bazars
homoseqsualebi warmoadgenen. Jaguar-is reklama TvalSisacemi da
aRsaniSnavia, radgan igi saTaves amerikis erT-erT udides
korporaciaSi iRebs da homoseqsualebzea gaTvlili. es ufro metia,
vidre ubralo reklama homoseqsualTaTvis gamoSvebul JurnalSi.
`Cven gvwams Setyobinebebis, romlebic momxmareblebTan gvakavSirebs,~
_ ambobs Ford-is globaluri marketingis vice-prezidenti ian valen-
tiki.
2003 wels manqanebis gaqiravebis biznesis mqone kompania Avis-maTavisi marketinguli biujetis 5 procenti homoseqsualTa sazogadoe-
bas miuZRvna. mis sareklamo kampaniaSi xazgasmiTaa aRniSnuli, rom
adgilobrivi partniorebi avtomaturad iricxebian, rogorc
TTaavvii 33 marketinguli garemo 85
damatebiTi mZRolebi. `es aris erTguli da mdidari jgufi, romelic
usmens marketings~, _ ambobs Avis-is warmomadgeneli. kompaniis strate-
gia gulisxmobs homoseqsualTa festivalebis sponsorobasa da
kuponebis darigebas, rac, Tavis mxriv, gulisxmobs Semdegs: manqanis
daqiravebisTvis Avis-i ricxavs dolars arakomerciuli organizaciis
_ cisferebisa da lesboselebis aliansi ciliswamebis winaaRmdeg _
fondSi.
Miller Brewing Company-m axlaxan gamouSva reklama, sadac asaxulia
ori qalbatoni, romelnic cdiloben, barSi erTi mamakacis yuradReba
miipyron da misTvis Miller Lites-s yiduloben. barSi Semodis meore
mamakaci da qalebi ufro metad kargaven sircxvils. uceb ori
mamakaci erTmaneTs xels gadaxvevs. sareklamo saagento Prime Access,Inc-is warmomadgenel hovard bufordis TqmiT, reklamis iumors war-
moadgens imedgacruebuli qalebis sasowarkveTileba, ramac reklamis
saxiT brwyinvale Sedegi mogvca. `qalebi ganicdidnen siamovnebas da
gei-kacebsac moswondaT igi iseve, rogorc swori orientaciis
mamakacebs.~
amerikaSi meore momxibvleli segmenti 54 milioni uunaro adamiania _ es
bazari ufro didia, vidre afro da laTinoamerikelebis bazari _ isini yovel-
wliurad TiTqmis 1 trilion dolars xarjaven. SezRuduli moZraobis mqone
xalxi idealuri miznobrivi bazaria iseTi kompaniebisTvis, rogoricaa Peapod-i(www.peapod.com), romelic mWidrod dasaxlebul teritoriebze msxvil super-
marketebs flobs da sursaTis onlainyidvasa da saxlSi mitanas sTavazobs.
ganvixiloT Semdegi magaliTebi:29
juli perezi xedavs gansxvavebebs, rodesac igi, dasasveneblad,
karibis kunZul boneirze, flamingos sanapiroze mdebare sastumro
Divi Motel-Si Cadis. `es sastumro cnobilia imiT, rom yvelasaTvis
xelmisawvdomia. sastumros broSuraze gamosaxulia gorgolaWebiani
skami. momsaxure personali Tavis saqmeSi gawvrTnili da
gaTviTcnobierebulia. maT namdvilad surT, raTa uunaro adamianebs
yvinTva aswavlon. maT arafris eSiniaT.~ kaliforniaSi, venturaSi mcx-
■ kulturuli saxesxvaobebis Seswavlaze dayrdnobiT, Bank of America-m ganaviTara miznobrivi sareklamo
gzavnilebi azieli da laTinoamerikeli qve-jgufebisaTvis.
86 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
ovrebi 35 wlis perezi gamocdili myvinTavi-akvalangisti da
mogzaurTa klubis wevria, amavdroulad, kidurebis problema aqvs.
sanam deda gaxdeboda, weliwadSi xuTjer mogzaurobda karibis
kunZulebze,axla ki weliwadSi erTxel an orjer axerxebs iq Casvlas.
Volkswagen-i mizanSi iRebs uunaro adamianebs, romelTac mogzau-
roba surT. magaliTad, axlaxan EuroVan-isTvis specialuri mar-
ketinguli kampania warmarTa. igi aqcents akeTebda EuroVan-is Zalian
ganier karze, maRal saxuravsa da farTo sivrceze, specialurad
gorgolaWebiani skamebis mosaTavseblad, rasac, samwuxarod, avtomwar-
moeblebi xSirad ignorirebas ukeTeben. EuroVan-is ufro meti
xelmisawvdomobisTvis, Volkswagen-i sTavazobs e.w. `mobilurobis
daSvebis programas.~ moZraobaSezRudul mZRolebs, romlebic VW-s
yiduloben an lizingiT iReben, aqvT upiratesoba, SeiZinon 1500
dolaris Rirebulebis damatebiTi mowyobilobebi,rogorebicaa xelis
marTva da gorgolaWebiani skamis asawevi. Volkswagen-ma etiketi
`gvWirdeba mZRolebi~, Secvala Semdegi fraziT: `gvWirdeba yvela
saxis mZRoli,~ raTa am gziT moZraobaSezRuduli mZRolebis guli
moego. VW-is saiti Semdeg daskvnas akeTebs: `Cven vqmniT manqanebs
maTTvis, visac manqanis marTva uyvarT. zogierTs SeuZlia
gorgolaWebiani skamiTac ki isargeblos.~
aSS-is mosaxleobis mravalferovnebidan gamomdinare, warmatebuli marke-
tologebi agrZeleben TavianTi marketinguli programebis gamravalferov-
nebas, raTa upiratesoba moipovon swrafad mzard segmentebze. `mravalferov-
neba iqneba ufro meti, vidre ubralod sityva _ es iqneba ekonomikuri
gadarCenis sawindari~, _ ambobs erT-erTi eqsperti.30
■ Volkswagen-i gamiznulad
moicavs mogzaurobis moyvarul
moZraobaSezRudul xalxs. igi
sTavazobs programas _ MobilityAccess (mobilurobis daSveba).
man Secvala Tavisi sareklamo
slogani _ ,,mZRolebs surT~,
raTa miemarTa moZraoba-
SezRuduli mZRolebisaTvis
sareklamo mowodebiT _ ,gvWir-
deba yvela saxis mZRoli~.
SSeerrwwyymmaakkoonncceeffcciieebbiiss
ssiiCCqqaarriiss
SSeemmzzRRuuddaavvii
SeisveneT cota xniT da dafiqrdiT imaze, Tu ramxela gavlena aqvs de-
mografiul faqtorebs yovel Cvenganze da, aqedan gamomdinare, mar-
ketologTa strategiebze.
■ daakavSireT demografiuli ganviTarebis tendenciebi sakuTar
cxovrebasTan. moifiqreT gansakuTrebuli magaliTebi imisa, Tu
rogor gavlenas axdens esa Tu is cvalebadi demografiuli faq-
tori Tqvenze da Tqvens yidvis qcevaze.
■ magaliTad moiyvaneT erTi kompania,romelmac kargad Seasrula saqme
da reagireba moaxdina cvalebad demografiul garemoze – TaobaTa
segmentebze (beibi-bumerebi, X-Taoba, Y-Taoba), amerikuli ojaxis
cvlilebaze da mosaxleobis mravalferovnebaze. SeadareT igi im
kompanias, romelmac Tavisi saqme ver Seasrula.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 87
eekkoonnoommiikkuurrii ggaarreemmoo
eekkoonnoommiikkuurrii ggaarreemmoo Sedgeba faqtorebisgan, romlebic momxmareblis msyid-
velobiT unarsa da xarjviT tendenciebze axdenen zegavlenas. qveynebi
erTmaneTisgan Zalze gansxvavdebian Semosavlis donisa da Semosavlis gadana-
wilebis mixedviT. zogierT qveyanas gaaCnia e.w. saarsebo ekonomika, sadac
mosaxleoba moixmars TiTqmis mTlianad sakuTari soflis meurneobisa da
mrewvelobis mier gamomuSavebul produqcias. aseTi tipis qveynebi kompaniebs
mcire raodenobiT SesaZleblobebs Tu sTavazoben. arsebobs qveynebi, sadac
industriuli ekonomika aris. es qveynebi warmoadgenen mimzidvel bazrebs
sxvadasxva saxis produqciisTvis. marketologebma yuradReba unda gaa-
maxvilon ZiriTad tendenciebze da momxmareblis xarjvis formebze rogorc
qveynis SigniT, aseve mis farglebs gareT arsebul bazrebze. qvemoT mocemulia
aSS-Si arsebuli ZiriTadi ekonomikuri tendenciebi.
ccvvlliilleebbeebbii SSeemmoossaavvlleebbSSii.. 1980-ian wlebSi,romelsac zogjer `xmaurian 1980-ian
wlebad~ moixsenieben, amerikeli momxmarebeli saocrad gaaqtiurda, risi sawin-
daric Semosavlebis mateba, federaluri gadasaxadebis Semcireba, kerZo
sakuTrebis faseulobis swrafi zrda da sesxis gacemis bumi iyo. isini yidu-
lobdnen da yidulobdnen dakvirvebisa da sifrTxilis gareSe, risTvisac
xSirad valsac iRebdnen. moduri iyo sakuTari Tavis aseTi daxasiaTeba _
`maRaziisTvis dabadebuli~. gamoTqmad damkvidrda Semdegi sityvebi:
`daiRaleT? miaSureT maRaziebs.~31 1990-ian wlebSi beibi-bumerebis Taobas ukve
hqonda sakuTari xelfasi, xolo patara ojaxebis ricxvi, romelTac saTaveSi
karieris mqone mSoblebi edgnen _ saocrad izrdeboda; ase rom, bevri momx-
marebeli ganagrZobda xarisxiani produqtisa da ukeTesi momsaxurebis
moTxovnas. maT am yvelaferSi fulis gadaxda SeeZloT.
miuxedavad yvelafrisa, 1980-iani wlebis Tavisufali xarjvis periodi 1990-
iani wlebis recesiam daCrdila. 90-iani wlebi `xelmomWirne momxamareblis~
aTwleulad iqca. zogierT segmentSi mzard Semosavlebs gazrdili finansuri
tvirTic mohyva. momxmareblebi iZulebulni iyvnen, valebi daebrunebinaT da,
amasTanave, gaizarda ojaxis rCenisTvis saWiro Tanxebi da gasavlebi. saWiro
iyo Tanxebis dazogva swavlasa Tu pensiaze gasvlis SemTxvevisaTvis.
finansurad xelmomWirne momxmareblebi gamofxizldnen da cvalebad finansur
situaciasTan Segueba daiwyes. isini fuls yuradRebiT xarjavdnen da nayid
produqtsa Tu momsaxurebaSi met faseulobas eZebdnen. faseulobis marketingi
bevri marketologisTvis lozungad iqca.
2000 wlidan moyolebuli, momxmareblebi frTxilad xarjvas ganagrZoben.32
maSasadame, faseulobis marketingis tendencia grZeldeba. marketologebi
eekkoonnoommiikkuurrii ggaarreemmoo
(Economic environment)faqtorebi, romlebic
zegavlenas axdenen
momxmareblis msyid-
velobiT unarsa da
xarjviT tenden-
ciebze.
■ Semosavlebis gadanawileba:
orfenovan bazarze morgebis
mizniT Walt Disney or sxvadasxva
fasis mqone daTuna _ ,,vini-
puxs~ yidis.
88 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
eZeben gzebs, raTa dRes arsebul finansurad xelmomWirne myidvelebs ufro
meti faseuloba SesTavazon – xarisxiani produqtisa da kargi momsaxurebis
kombinacia realur fasad.
marketologebma yuradReba unda gaamaxvilon Semosavlebis gadanawile-
baze iseve, rogorc saSualo Semosavalze. Semosavlebis gadanawileba aSS-Si
kvlav asimetriulia. TavSi arian maRali klasis momxmareblebi, romelTa
xarjviT struqturaze mimdinare ekonomikuri movlenebi gavlenas ar axdenen
da romelnic fufunebis saqonlis ZiriTad bazars warmoadgenen. arsebobs
saSualo klasi, romelic Tavis Semosavals frTxilad anawilebs, magram Tavs
uflebas aZlevs, zogjer mainc datkbes kargi cxovrebiT. muSaTa klasma
ZiriTad saarsebo produqtze unda izrunos _ sakvebze, tanisamossa da
TavSesafarze. maT saarsebod Zal-Rone ar unda daiSuron. dabolos, dabali
klasis (socialur daxmarebasa da pensiaze mcxovrebi adamianebi) warmomadgen-
lebma TavianTi groSebi maSinac unda daTvalon,rodesac yvelaze aucilebels
yiduloben.
ukanaskneli sami aTwleulis ganmavlobaSi mdidrebi ufro gamdidrdnen,
saSualo klasi Semcirda, Raribebi ki uwindebur mdgomareobaSi darCnen. aSS-
Si, 1998 wlisaTvis, maRali Semosavlebis mqone ojaxebis zeda 5-ma procentma
mTeli Semosavlebis 21 procenti Caigdo xelSi. 2004 wels amerikuli ojaxebis
12 procents wliuri Semosavali 100000 dolari an meti hqonda maSin, roca 90-
ian wlebSi aseTi ojaxebis ricxvi mxolod 4 procents Seadgenda. amasobaSi,
Semosavlis wili, romelic Semosavliani ojaxebis mqone qveda 20 procents
ekava, 4 procentidan 3.6 procentamde Semcirda.33 Semosavlis aseTma ganawilebam
warmoSva oriarusiani bazari. bevri kompania sul ufro xSirad mizanSi
uzrunvelyofilTa bazars iRebs.
mdidrebis segmentSi simdidris zrdam marketologebs saSualeba
misca, SeeqmnaT ufro Zvirfasi produqtebi, romelTa mizani iyo mdi-
dari amerikelebis madis saukeTesod dakmayofileba: tankiviT didi,
tyaviT gawyobili SUV-i, sawolis TeTreuli 1300 dolarad Tu
uzarmazari sakruize gemebi umaRlesi komfortiT... mdidrebis kidev
ufro gamdidrebam Patek Phillippe-is saaTebis fasi 17500 dolaramde
gazarda, 48000-dolarian Lexus-ze sul ufro meti aalaparaka, HermesKelly-s 14000-dolarian CanTebze ki orwliani rigebi gamoiwvia.34
sxva kompaniebi, axla, TavianT marketingul SeTavazebas ori sxvadasxva
bazrisaTvis qmnian – mdidrebisTvis da naklebad mdidrebisTvis. magaliTad,
World Disney Company-m bazarze ori tipis daTvi _ `vini-puxi~ gaitana:
maRali donis maRazia Bloomingdale-sa da Nordstrom-Si aRmoaCenTdaTvis saxes mSvenier Cinur WurWelsa Tu faifuris kovzebze da
bavSvis Zvirfas sakancelario nivTebze. xolo Wal-Mart-sa da iaf-fasiani saqonliT movaWre maRaziebSi iyideba gasaRebis plastmasis
sakidebi, romlebzec multfilmis buTxuza gmiri, vini-puxia gamosax-
uli. es ori daTunia saerTo Taros arsad iyofs. amgvarad, DisneysTavazobs maRalfasian da dabalfasian daTuniebs im imediT, rom
orive segmentis _ rogorc mdidari, ise Raribi myidvelis dakmayo-
filebas SeZlebs.35
ccvvlliilleebbeebbii mmoommxxmmaarreebblliiss xxaarrjjvviiTT ssttrruuqqttuurraaSSii.. cxrilSi 3.1 naCvenebia
sxvadasxva Semosavlis mqone aSS-is ojaxebis mier gaweuli danaxarjebi saqon-
lisa da momsaxurebis ZiriTad kategoriebze. Semosavlebis sxvadasxva doneze
momxmareblebs sxvadasxva xarjviTi struqtura aqvT. gasul saukuneSi am gan-
sxvavebaze Eernst engeli saubrobda, romelmac Seiswavla, Tu rogor icvleba
adamianis danaxarjebi misi Semosavlebis zrdisas (ixileT cxrili 3.1). man
aRmoaCina, rom, Semosavlis zrdasTan erTad, sakvebze daxarjuli Semosavlis
procenti mcirdeboda, sayofacxovrebo saqonelze danaxarjis procenti mud-
mivi rCeboda (garda iseT produqtebze, rogorebicaa gazi, eleqtroenergia da
sazogadoebrivi momsaxureba). sxva kategoriebsa da danazogze procentuli
maCvenebeli ki izrdeboda. eennggeelliiss kkaannoonneebbss mogvianebiT sxva mkvlevarebmac
dauWires mxari.
cvlilebebi iseT mniSvnelovan ekonomikur cvladebSi, rogorebicaa
Semosavali, xarjebi, sesxze arsebuli procentuli ganakveTebi da danazogebi
eennggeelliiss kkaannoonnii
(Engel’s laws)erTi saukunis win
ernst engelis mier
SemCneuli kanon-
zomiereba, romlis
Tanaxmad, adamianis
mier gaweuli dana-
xarjebi sakvebze,
transportze, sacx-
ovrebelze,janmrTe-
lobaze da a.S,
icvleba Semosavle-
bis zrdasTan erTad.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 89
uzarmazar gavlenas axdens bazarze. kompaniebi am cvladebs ekonomikuri prog-
nozirebis saSualebiT uyureben. xanmokle ekonomikuri aqtiobis vardnis gamo
biznesi ar unda daixuros an, piriqiT, mkveTr ekonomikur aRmavlobas ar unda
CamorCes. adekvaturi sifrTxilis gamoCeniT, maT ekonomikur garemoSi mimd-
inare cvlilebebi Tavis sasikeTod unda gamoiyenon.
bbuunneebbrriivvii ggaarreemmoo
bbuunneebbrriivvii ggaarreemmoo warmoadgens bunebriv resursebs, romelTac kompania Tavisi
produqciis gamoSvebisaTvis iyenebs an Tavisi biznessaqmianobiT maTze
zegavlenas axdens. bolo sami aTwleulis ganmavlobaSi garemoze zegavlena
sagrZnoblad gaizarda. msoflios bevr qalaqSi haerisa da wylis dabinZurebam
saSiS dones miaRwia. msoflio globaluri daTbobis safrTxis winaSe dgas da
garemos bevri damcveli SiSobs, rom male Cven sakuTar nagavSi davimarxebiT.
marketologebi bunebriv garemoSi arsebul ramdenime tendenciaSi unda
erkveodnen. pirveli, nedleulis mzard naklebobaSi haeri da wyali SesaZloa
uSret resursebad gveCvenebodes, magram zogierTi adgilisaTvis damaxasia-
Tebelia am resursebis deficiti. haeris dabinZureba bevr did qalaqs emuqreba;
wylis nakleboba ki _ aSS-is zogierT regions. es sayovelTao problemaa.
ganaxlebadi resursebi, rogorebicaa tye da sakvebi, aseve gonivrulad unda
gamoviyenoT. araganaxlebadi resursebi, rogorebicaa navTobi, qvanaxSiri da
mravali sxva minerali, seriozul problemas warmoadgens. firmebs, romlebic
TavianT produqcias am resursebis gamoyenebiT amzadeben, elodebaT xarjebis
zrda, im SemTxvevaSic ki, Tu nedleuli xelmisawvdomi iqneba.
meore tendencia garemos mzardi dabinZurebaa. warmoeba bunebrivi garemos
mdgomareobas TiTqmis yovelTvis azianebs. warmoidgineT, qimiuri, gnebavT ato-
muri, sawvavis narCenebi okeaneSi; vercxliswylis siWarbe; qimiuri nivTierebe-
bis raodenoba niadagsa da sakveb produqtebSi; garemos dabinZureba bio-
logiurad aradaSladi boTlebiT, plastmasiTa da sxva SesafuTi masalebiT.
mesame tendenciaa mTavrobis mzardi Careva bunebrivi resursebis marTvaSi.
magaliTad germaniis mTavroba energiulad iRvwis garemos mdgomareobis
SesanarCuneblad. sxvebi, gansakuTrebiT ki Raribi qveynebi, dabinZurebis
aRsakveTad bevrs arafers akeTeben, ZiriTadad, saWiro fondebisa Tu poli-
tikuri nebis naklebobis gamo; xSirad, pasiuroben TviT mdidari qveynebic
politikuri Tanxmobis ararsebobis gamo. yvelaze did imedad rCeba is gare-
moeba, rom msoflioSi cnobili kompaniebi sakuTar Tavze ufro met socialur
ccxxrriillii 33..11 sxvadasxva Semosavlis mqone momxmarebelTa danaxarjebis
struqtura
ddaannaaxxaarrjjeebbiiss pprroocceennttuullii mmaaCCvveenneebbeellii SSeemmoossaavvlliiss ssxxvvaaddaassxxvvaa ddoonneezzee
ggaassaavvaallii $10215,000 $20230,000 $30240,000 $70,000 ddaa mmeettii
sakvebi 16.5 15.7 14.3 11.9
sayofacxovrebo 26.5 24.7 23.6 26.0 nivTebi
komunaluri 9.7 8.6 7.5 5.0 momsaxureba
tansacmeli 4.2 3.7 4.6 4.6
transporti 17.1 19.7 21.3 18.2
samedicino 8.7 7.3 6.2 3.8 momsaxureba
garToba 3.8 4.1 4.6 5.2
Sewirulobebi 2.9 3.1 3.0 3.6
dazRveva 3.4 6.2 8.5 15.2
wwyyaarroo: Consumer Expenditure Survey, 2001, U.S. Department of Labor, Bureau of Labor Statistics, accessed online atwww.bls.gov/cex/csxann01.pdf, April 2003.
bbuunneebbrriivvii ggaarreemmoo
(Natural environment)bunebrivi resursebi,
romelTac kompania
Tavisi produqciis
gamoSvebisaTvis
iyenebs an Tavisi
biznessaqmianobiT
maTze zegavlenas
axdens.
90 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
pasuxismgeblobas iReben da, amavdroulad, gamoiZebneba SedarebiT iafi
mowyobilobebi da meTodebi, romlebic garemos dabinZurebas gaakontroleben
da Seamcireben.
aSS-Si garemos dacvis saagento (Evironment Protection Agency EPA) 1970 wels
daarsda, raTa Camoeyalibebina garemos dabinZurebis standartebi. momavalSi
aSS-Si biznesSi dasaqmebuli kompaniebi mTavrobisa da bunebis damcveli
sxvadasxva jgufisagan Zlier kontrols unda moelodon. xsenebuli standar-
tebis mimarT negatiuri damokidebulebebis nacvlad, marketologebma TavianTi
wvlili unda Seitanon masalebiTa da energiiT momaragebis problemebis
gadaWraSi, romelTa winaSec msoflio aRmoCndeba.
bunebrivi garemos SenarCunebisaTvis brZolam warmoSva e.w. mwvaneTa
moZraoba. dRes civilizebulad moqmedi kompaniebi mTavrobis Sesabamis maregu-
lirebel kanonebs gverds ar uvlian. isini garemosaTvis xelSewyobis strate-
giebs aviTareben, raTa iseTi msoflio ekonomika Camoayalibon, romelic plan-
etis saWiroebebs upirobod dauWers mxars. isini reagirebas axdenen
momxmarebelTa iseT moTxovnebze, rogorebicaa ekologiurad usafrTxo pro-
duqtebi, xelmeored gamoyenebadi da biologiurad daSladi SesafuTi
saSualebebi, gadasamuSavebeli masalebi da komponentebi, dabinZurebis ukeTesi
kontroli da energiis ufro efeqturi dazogvis sakiTxebi.
magaliTad, 3M-i garemos dabinZurebis prevenciis specialur programas
atarebs (Pollution Prevention Pays), romelic produqtebis gadamuSavebisa da
warmoebis procesSi dabinZurebis Tavidan acilebas uwyobs xels. 1975-2001
wlebSi programam SeZlo 821,344 tona damabinZurebeli nivTierebis
gavrcelebis Tavidan acileba da 857 milioni dolaris dazogva. AT&T iyenebs
specialuri programebis nakrebs, raTa SearCios naklebi zianis momtani
masalebi, Seamciros saxifaTo nar-
Cenebis gamomuSaveba, dazogos ener-
gia da gaaumjobesos produqtis
meoradi gadamuSavebis procesebi.
McDonald’s-ma wlebis win uari Tqva
poliesteris SesafuT masalaze da
axla qaRaldis SesafuT masalas
iyenebs,romelic gadamuSavebadia. es
kompania misdevs tendenciebsa da
valdebulebebs, ar gamoiyenos iseTi
nawarmi, romelic meorad gadamuSa-
vebas ar eqvemdebareba da isargeb-
los energodazogviTi teqnologiebiT.
UPS axla flobs 1800 energoefeqtian,
naklebad damabinZurebel, alterna-
tiul sawvavze momuSave satrans-
porto saSualebebs. SturBucks-i uf-ro metad yidulobs organulad
moyvanil yavas, rac tropikuli
tyeebisTvis safrTxes amcirebs.
kompaniebi sul ufro xSirad acno-
biereben im kavSirs, romelic jan-
mrTel ekonomikasa da janmrTel
ekologias Soris arsebobs.36
tteeqqnnoollooggiiuurrii ggaarreemmoo
tteeqqnnoollooggiiuurrii ggaarreemmoo,, albaT, yvelaze dramatuli Zalaa, romelic Cvens bed-
iRbalze zemoqmedebs. teqnologiis ganviTarebam moitana iseTi saocrebebi,
rogorebicaa antibiotikebi, organoebis gadanergva, kompiuteri, nouTbuqi da
interneti. agreTve, uaRresad saSiSi saSualebebi: atomuri bombi, qimiuri
iaraRi da sxva. Seiqmna avtomobili, televizori da sakredito baraTebi. Cveni
Sexedulebebi teqnologiaze damokidebulia imaze, Tu ramdenad zemoqmedebs
Cvenze misi dadebiTi Tu uaryofiTi mxareebi. magaliTad, ras ityodiT imaze,
rom TiToeul produqtSi moeTavsebinaT iseTi miniaturuli gadamcemi, romlis
saSualebiTac SesaZlebeli iqneboda produqtze Tvalis kvaldakval midevneba,
■ garemoze pasuxismgebloba: McDonald's-ma aiRo mniSvnelovani valde-
bulebebi ,,mwvaneTa moZraobasTan~ mimarTebaSi.
tteeqqnnoollooggiiuurrii
ggaarreemmoo (Technologicalenvironment)Zalebi, romlebic
qmnian axal teqno-
logiebs, produq-
tebsa da sabazro
SesaZleblobebs.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 91
misi warmoebidan gamoyenebis adg-
ilamde. erTi mxriv, es produqts
bevr upiratesobas mianiWebda,
meore mxriv, saSiSi iqneboda. male
esec SesaZlebeli iqneba (ix. mar-
ketingi muSaobis procesSi 3.2).
teqnologiuri garemo swra-
fad icvleba. dafiqrdiT, dRes
arsebuli produqtebidan romeli
ar iyo xelmisawvdomi 100 an,
Tundac, 30 wlis win. abraam lin-
kolma araferi icoda avtomobi-
lebis,TviTmfrinavebis,radiosa Tu
eleqtronaTurebis Sesaxeb. vudro
uilsonma ki _ televizoris, aero-
zoluri kosmetikuri saSualebe-
bis, WurWlis sarecxi avtomaturi
manqanebis, haeris kondincionere-
bisa da kompiuterebis Sesaxeb.
franklin delano ruzvelti verc
ki ifiqrebda qseroqsze, sinTeti-
kur sarecx fxvnilze, magnitofon-
ze, bavSvis Casaxvis sawinaaRmdego
abebsa da satelitur antenebze.
jon kenedim ki araferi icoda
personalur kompiuterebze, DVD fleerebsa da internetze. axali
teqnologiebi axal bazrebsa da SesaZleblobebs qmnis. miuxedavad amisa,
TiToeuli maTgani cvlis Zvels: qseroqsi _ kopirebis qaRaldis bizness,
avtomobilebi – rkinigzas, kompaqt-diskebi ki _ fonogramul Canawerebs.
rodesac Zveli industriebi axal teqnologiebs ebrZvian an maT ignorirebas
axdenen, isini kvdebian. amdenad, marketologebma teqnologiur garemos
yuradRebiT unda adevnon Tvali. kompaniebi, romlebic teqnologiur cvlilebebs
ar misdeven, male aRmoaCenen, rom maTi produqtebi moZvelebulia, xolo axali
SesaZleblobebi _ xelidan gaSvebuli.
kvlevisa da ganviTarebis saqmeSi aSS mTel msoflios miuZRvis win. 2003
wels mis mier kvleva-ganviTarebaSi daxarjulma mTlianma Tanxam 302 miliard
dolars miaRwia. am mizniT yvelaze meti federalurma mTavrobam daxarja –
108 miliardi dolari.37 dRes mecnierebi axali produqtebisa da momsaxure-
bebis farTo wres ikvleven, dawyebuli mzis energiiT, eleqtromanqanebiTa da
simsivnis sawinaaRmdego preparatebiT, damTavrebuli xmiT marTvadi
kompiuterebiTa da genuri inJineriis meSveobiT gamoyvanili sakvebi kulture-
biT. dRes kvlevaTa umravlesobas awarmoeben mecnierTa jgufebi da ara
calkeuli gamomgoneblebi, rogorebic iyvnen tomas edisoni, samuel morsi Tu
aleqsandre graham beli. bevri kompania kvlevis jgufebSi marketingis
specialistebsac amatebs, raTa maT daxvewon marketinguli orientacia.
mecnierebi fiqroben iseT fantastikur proeqtebzec, rogorebicaa mfrinavi
manqanebi, samganzomilebiani televizori da kosmosuri koloniebi. maT Seqmnas
safuZvlad udevs ara marto teqnikuri, aramed komerciuli Canafiqric –
Seiqmnas am produqtebis praqtikuli, sasurveli versiebi.
iqidan gamomdinare, rom produqtebi da teqnologia ufro kompleqsuri
xdeba, sazogadoebas esaWiroeba imis codna, rom es yvelaferi usafrTxoa. am
mizeziT samTavrobo saagentoebi krZalaven potenciurad saSiS produqtebs.
aSS-Si kvebisa da wamlebis administraciis saagentom (Food and Drug AdministrationFDA) axali wamlebis Sesamowmeblad kompleqsuri maregulirebeli wesebi
Camoayaliba. momxmarebelTa produqtebis usafrTxoebis komisia (CunsumerProduct Safety Commission PSC) qmnis momxmarebelTa produqtebisaTvis usafr-
Txoebis standartebs da ajarimebs kompaniebs, romlebic maT mxedvelobaSi ar
miiReben. aseTma regulirebam kvlevis xarjebi bevrad ufro gazarda. aseve
gaizarda dro axali produqtis ideis gaCenidan mis danergvamde. marketolo-
gebi, axali teqnologiebis miwodebisa da axali produqtebis Seqmnis dros, am
maregulirebel wesebSi gaTvicnobierebulni unda iyvnen.
■ teqnologiuri garemo: teqnologia aris marketinguli garemos formire-
bis yvelaze dramatuli Zala. am suraTze afrikis erT-erTi tomis menaxire
mobiluri telefoniT saubrobs.
92 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
ppoolliittiikkuurrii ggaarreemmoo
marketingul gadawyvetilebebze mZlavrad moqmedebs politikur garemoSi
mimdinare procesebi. ppoolliittiikkuurrii ggaarreemmoo moicavs kanonebs, samTavrobo saagen-
toebsa da gavlenian jgufebs, romlebic zemoqmedeben da zRudaven sxvadasxva
organizaciasa da pirovnebas gansazRvrul sazogadoebaSi.
bbiizznneessiiss mmaarreegguulliirreebbeellii kkaannoonnmmddeebblloobbaa.. Tavisufali sabazro ekonomikis
yvelaze liberaluri damcvelebic ki eTanxmebian mosazrebas, rom sistema
ukeT muSaobs garkveuli regulirebis qveS. kargad gaTvlil regulirebas
SeuZlia stimuli misces konkurencias da uzrunvelyos saqonlisa da
momsaxurebis SeZena. amdenad, mTavrobebi aviTareben sazogadoebriv politikas,
raTa marTon komercia, anu SemoaqvT kanonebisa da wesebis wyeba, romelic
bizness, garkveulwilad, zRudavs sazogadoebis keTildReobis mizniT. TiTqmis
yvela marketinguli saqmianoba imarTeba garkveuli kanonebiTa da wesebiT.
mmzzaarrddii ssaakkaannoonnmmddeebblloo bbaazzaa.. sakanonmdeblo baza, romelic mTel msoflioSi
biznesze axdens zegavlenas, wlebis ganmavlobaSi, gaizarda. aSS-Si arsebobs
bevri kanoni, romlebic moicaven iseT sakiTxebs, rogorebicaa konkurencia,
samarTliani vaWroba, garemos dacva, produqtis usafrTxoeba, reklamis
realoba, momxmareblis konfidencialoba, SefuTva da markireba, iarliyi,
faswarmoqmna da sxva (ix. cxrili 3.2). evrokomisia aqtiurad qmnis kanonebs,
romlebic exeba konkurentul qcevas, produqtis standartebs, mwarmoeblis
valdebulebebsa da komerciul garigebebs evrokavSiris qveynebisaTvis.
zogierTma qveyanam Zlieri samomxmareblo kanonmdeblobis danergvaSi
aSS-sac ki gauswro. magaliTad, norvegia krZalavs ramdenime formis gayidvebis
stimulirebas – savaWro markebs (trade stamps), produqtisTvis Sejibrsa (contest)da premialur fasebs (premiums) – radganac maT produqtis stimulirebis
araswor da arasamarTlian saSualebad miiCnevs. tailandis mTavroba iTxovs
mwarmoeblebisgan iseTi produqciis gamoSvebas, romelic dabali Semosavlebis
mqone momxmareblebisaTvis iqneba xelmisawvdomi. indoeTSi sakvebi produq-
tebis mwarmoebel kompaniebs unda gaaCndeT specialuri mtkicebuleba, raTa
gamouSvan brendi, romelic bazarze ukve arsebuli produqtis dublikats
warmoadgens, rogoricaa magaliTad Coca-Cola an brinjis axali nairsaxeoba.
aSS-Si arsebobs araerTi kanoni, romelic Seqmnilia mTlianad qveynis,
Statebisa Tu adgilobrivi masStabebiT da isini xSirad erTmaneTs faraven.
aspirini, romelic dalasSi iyideba, kontroldeba rogorc federaluri
kanoniT iarliyebis Sesaxeb, aseve texasis kanoniT reklamis Sesaxeb. ufro
metic, kanonebi mudmivad icvleba – is, rac wina wels nebadarTuli iyo, dRes
SeiZleba aikrZalos da _ piriqiT. marketologebma bevri unda imuSaon, raTa
kanonTa am cvlilebebsa da maT interpretaciebs misdion.
biznesis kanonmdebloba ZalaSi konkretuli mizezebis gamo Sevida.
pirveli _ kompaniebis dacva erTmaneTisagan. miuxedavad imisa, rom biznes-
aRmasruleblebi SesaZloa, xotbas asxamen konkurencias, isini zogjer mis
ganeitralebasac cdiloben. amgvarad, kanonebs iReben, raTa dafiqsirdes da
Tavidan iqnas acilebuli arasamarTliani konkurencia. aSS-Si aseTi kanonebi
federaluri savaWro komisiisa da generaluri prokuroris ofisis antimo-
nopoliuri ganyofilebidan momdinareobs.
samTavrobo regulirebis meore mizania momxmarebelTa uflebebis
arasamarTliani biznesqmedebebisagan dacva. zogierTma firmam, regulirebis
gareSe, SesaZloa cudi produqti Seqmnas, reklamaSi icruos da momxmarebeli
SefuTviTa da fasiT moatyuos. arasamarTliani biznessaqmianoba gamoaSkarav-
deba da zewolis qveS aRmoCndeba sxvadasxva saagentos mxridan.
mTavrobis sakanonmdeblo saqmianobis mesame mizania sazogadoebis
interesebis dacva windauxedavi biznesqmedebisagan. momgebiani biznessaqmia-
noba yovelTvis ar qmnis cxovrebis ukeTes xarisxs. kanonebi iqmneba, raTa
darwmunebuli viyoT, rom arsebuli kompaniebi sakuTar Tavze srul pasuxis-
mgeblobas iReben TavianTi produqciis socioeTikur mxareze.
ssaammTTaavvrroobboo ssaaaaggeennttooeebbiiss ccvvaalleebbaaddii zzeewwoollaa.. saerTaSoriso asparezze momuSa-
ve marketologebs urTierToba uwevT aTobiT, ufro metic, asobiT saagentos-
Tan, romlebic savaWro politikis gasatareblad da regulirebis mizniT aris
ppoolliittiikkuurrii ggaarreemmoo
(Political environment)kanonebi, samTavrobo
saagentoebi da gav-
leniani jgufebi,
romlebic zemoqme-
deben da zRudaven
sxvadasxva organiza-
ciebsa da pirov-
nebebs gansazRvrul
sazogadoebaSi.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 93
gagrZeleba ix. gv. 94
warmoidgineT msoflio, sadac yvela
produqti aRWurvilia mikrogadamce-
mebiT, romlebSic informaciaa Cat-
virTuli. dro, rodesac, eleqtroni-
kis meSveobiT, yvela sagnis fexdafex
midevnebas SeZlebT – msoflios ne-
bismier adgilas, nebismier dros.
mwarmoeblebi SeZlebdnen miwodebis
jaWvSi saqonlis moZraobaze Tval-
yuris devnebas, rac gamoiwvevda pro-
duqciis droul miwodebas, sainventa-
rizacio da sadistribucio xarje-
bis Semcirebas. sacalo movaWreebs
saSualeba eqnebodaT, TavianT maRa-
ziebSi mimdinare vaWrobis dinamikis-
Tvis miedevnebinaT Tvali, rac maT
daexmarebodaT sakuTari sasaqonlo
maragebis marTvaSi, Taroebis Sevse-
baSi da avtomaturad xelaxali
SekveTebis marTvaSi.
erTi wuTiT wamrmoidgineT axali
msoflio, romelSic myidvelebisaT-
vis aseTi teqnologiebia Seqmnili.
ganixileT es futuristuli scenari:
supermarketis rigebs Soris
siarulisas Taroze ganlagebuli
Tqveni sayvareli sasmelis 6 saxeo-
bas waavlebT xels. Taroze moTav-
sebuli sensori arCevans gamoaaS-
karavebs da yovelive es Tqveni
Soping-baraTis ekranze reklamis
saxiT aisaxeba. reklama gTavazobT
gansakuTrebul marilian wasaxemse-
bel sakvebs, romelic Zalze gem-
rieli iqneboda Tqven mier Ser-
Ceul sasmelTan erTad. rodesac
Sampunebis ganyofilebas miuaxlov-
debiT, eleqtronuli wamkiTxveli
yuradRebiT daaTvalierebs Tqvens
baraTs da aRniSnavs, rom sayvare-
li brendi ar SegiZeniaT. `dagaviw-
ydaT Sampuni?~ _ Cndeba SekiTxva
ekranze. Semdeg, Soping-baraTi Se-
gaxsenebT, rom sadilisaTvis, ro-
melsac Tqven gegmavT, aucilebe-
lia esa Tu is Rvino. sayidlebis
Semdeg, sursaT-sanovages aTavsebT
erTad da saxlSi midixarT. gasasv-
lelSi damontaJebuli skanerebi
Tqvens SenaZens avtomaturad ajame-
ben da sakredito baraTidan dana-
xarjebs CamoWrian. saxlSi `man-
qana-wamkiTxveli~ Tvals adevnebs,
romeli navaWri ikavebs adgils sa-
kuWnaoSi da romeli rCeba mis ga-
reT, aqedan gamodinare, rodesac
maragi iwureba, savaWro CamonaT-
vals avtomaturad aaxlebs. kvira
dRes, sadilis dasagegmad, Tqven
aTvalierebT indaurs, romelic
axlaxan iyideT. Cadgmuli Cipi gaZ-
levT momzadebis instruqciebsa da
ramdenime garniris recepts.
Tqven frinvelis xorcs aTavsebT
`sazrian RumelSi~, romelic Cipze
Caweril instruqciebs misdevs da,
Sedegad, iRebT mSvenivrad Sebra-
wul indaurs. es arnaxuli teqno-
logiaa Tu?
ggoniaT, warmoudgenelia? sulac
ar aris Auto-ID Center-isTvis. 1999
ppaawwaawwiinnaa ggaaddaammcceemmeebbii TTiiTTooeeuull pprroodduuqqttSSii::
aarrnnaaxxuullii tteeqqnnoollooggiiaa TTuu??
3.2
Auto-ID Center-is mizania, `Secvalos msoflio~ miniaturuli radiogadamcemis ganviTarebiT, romelic
CamontaJdeba produqtebSi da saTanado informaciis wyaro iqneba, riTac uzrunvelyofs sargebels
rogorc myidvelebisTvis, aseve gamyidvelebisTvisac. gagrZeleba ix. gv. 94
94 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
wels daarsebulma centrma unika-
luri partnioruli urTierTobebi
daamyara TiTqmis 100 globalur
kompaniasTan da msoflios wamyvan
kvleviT universitetebTan. Auto-IDCenter-is mizani iyo `msoflios Se-
sacvlelad... miecaT kompaniebisTvis
raRac iseTi, razec dRemde ocne-
boben isini _ unaklo miwodebis
jaWvis xiluloba.~ es didebuli
misiaa. magram amis realobad qceva
SesaZloa, albaT, iseTi marketinguli
magnatebisaTvis, rogorebic arian
Wal-Mart, Home Depot, Target, Best Buy,Procter & Gamble, Coca-Cola, IBM, Gilette,Michelin, US Post Office.
Auto-ID Center-ma Seqmna radiosix-Siris pawawina saidentifikacio ga-
damcemi (RFID), anu sazriani Cipi,
romlis CamontaJebac Tqven mier na-
yid nebismier produqtSi SeiZleba.
gadamcemi iseTi pataraa, rom zo-
gierTi maTgani nemsis wverzec ki
moTavsdeba, Tumca SeuZlia, daitios
kodirebuli informacia, waikiTxos
da gadaweros miwodebis jaWvis mona-
cemebi nebismier doneze. Auto-IDCenter-is teqnologia mwarmoeblebsa
da sacalo movaWreebs uzrunvel-
yofs saocari saSualebiT, kvaldak-
val mihyvnen produqciis maragis
cvlilebis tendenciebsa da gayid-
vebs. maT CamontaJebuli Cipebi SeuZ-
liaT gamoiyenon produqtebisaTvis
Tvalyuris sadevnad _ dawyebuli
nayiniTa da katis sakvebiT, damTav-
rebuli saburavebiT, saizolacio
masaliTa da reaqtiuli ZravebiT –
nabij-nabij misdion fabrikidan,
sawyobebidan, maRaziis Taroebidan
Tu xelmeore gadamuSavebis centre-
bidan.
Strixkodis sistema dResdReo-
biT modidan gadis da savaraudod,
sazriani Cipebis sistema Caenacvle-
ba. Strixkodi xiluli unda iyos,
rom skanerma waikiTxos, sazriani Ci-
pi ki nebismier adgilas SeiZleba
moTavsebuli iyos. Strixkodi mxo-
lod produqtis mwarmoeblis iden-
tificirebas axdens, xolo Cipebs
monacemTa bazasTan wyvilSi, deta-
luri informaciis uzrunvelyofa
SeuZliaT individualuri produqtis
Sesaxeb. magaliTad, CamontaJebul
sazrian Cips SeuZlia kompania
Borden-is 2-procentiani moxdili rZis
konkretuli galonis identificire-
ba – misi warmoebis TariRis, gamoye-
nebis vadis, momaragebis jaWvSi ad-
gilmdebareobis dadgena da sxva
damaxasiaTebeli infomarciis miwo-
deba.
miuxedavad imisa, rom es futu-
ristulad JRers, Auto-ID-teqnolo-
giam ukve gaiara testireba aSS-sa da
gaerTianebul samefoSi. axlaxan
Gillette-ma naxevari miliardi Cipi
SeukveTa da ori RFID sapiloto
proeqti ganaxorciela. pirveli
proeqti CamontaJebul gadamcemebs
iyenebs, raTa produqtebs fabrika-
qarxnebidan maRaziis Taroebamde
Tvali adevnos. Gillette-i imedovnebs,rom teqnologia momxmareblebis mom-
saxurebas gaaumjobesebs da, amavd-
roulad, Tavis produqciis marags
25-dan 5 procentamde Seamcirebs. meo-
re proeqtSi Gillette-ma Wal-Mart-sa daTesco-s zogierT maRaziebSi informa-
ciis wamkiTxveli mowyobilobebi Ta-
roebze daamontaJa. amtkiceben, rom
sacalo movaWreni, gayidvis proces-
Si, weliwadSi 30 miliard dolarze
mets kargaven imis gamo, rom Taroebi
bolomde Sevsebuli ar aris. infor-
maciis wamkiTxveli Taroze ganTav-
sebul Gillette-is saparsebs afiqsirebsda roca saparsTa raodenoba klebu-
lobs, maRaziis momsaxure personals
maT Sevsebas axsenebs. `Cven vicxov-
rebT msoflioSi, sadac Taroebi
yovelTvis savsea,~ _ ambobs Gillette-isvice-prezidenti globaluri mizne-
bis marTvis sakiTxebSi. informaciis
wamkiTxveli mowyobiloba momsaxure
personals aseve afrTxilebs, rode-
sac Tarodan didi raodenobiT sa-
parsi qreba da amiT qurdobas amcirebs.
Michelin-ic atarebs Cipebis tes-tirebas. saburavebis damamzadebeli
kompania gegmavs Cipebis CamontaJebas
saburavebSi, romlebic dayenebuli
iqneba samgzavro manqanebsa da msu-
buq satvirTo avtomobilebze, kerZod
ki 2006 wlis modelebze. fabrikaSi
am CipSi Seiyvanen informacias pro-
duqtis warmoebis drosa da TariR-
ze, saburavis zomasa da sidideze,
qarxnis adgilmdebareobaze, satrans-
porto saSualebebis saidentifika-
cio nomrebze.
iseTi megamarketologebis msgav-
sad, rogorebic arian Gillette, Michelin-ida Wal-Mart-i, sazrian Ci-pebs patarasacalo movaWreebic iyeneben. modis
sacalo movaWre Prada-m isini axla-
xan Tavis niu-iorkis maRaziaSi daa-
montaJa. iq arsebuli videoekranebi,
myidvelis mier SerCeuli nawarmidan
skanirebuli informaciis safuZvel-
ze, aCveneben am produqtis demons-
trirebasa da dizainerTa Canaxatebs.
mosazomebel oTaxebSi wamkiTxveli
mowyobilobebi yvela im tansacmlis
detalebis identificirebas axdens,
romlebsac myidveli izomebs da amis
safuZvelze sTavazobs maT tansac-
mlis damatebiT models, zomas, fers
an dizains.
vfiqrobT, aseTi saxis inovaciis
gamo, momxmarebelTa umravlesoba
msgavsi mikrogadamcemebis upirate-
sobas aRiarebs. magram zogierTi
momxmarebeli da maTi uflebebis
damcveli pirad konfidencialobze
wuxs. Tu kompaniebs SuZliaT momx-
mareblis yidvisa da produqtis ga-
moyenebis process Tvali adevnon,
marketologebi Zalze didi raode-
nobis pirad informacias moipoveben.
`am teqnologiis Semqmnelebi or
cecxls Sua arian: maT SeuZliaT am
uzarmazari potencialis gamoyeneba
da, amasTanave, arsebobs SiSi, rom mom-
xmareblebs cru warmodgenebs Seuq-
mnian,~ _ ambobs erT-erTi analitikosi.
Auto ID-teqnologiis mowinaaRmde-
geni aRniSnaven, rom gadamcemebs moq-
medebis SezRuduli diapazoni aqvT,
daaxloebiT 20 futamde – amitom
momxmareblebis saxlebSi Tu maTi
moZraobis procesSi Cipebidan in-
formaciis wakiTxva TiTqmis SeuZle-
belia. Auto ID-industria aseve mu-Saobs momxmarebelTa konfidencia-
lobaze. sxva sakiTxebTan erTad,
isini konfidencialobis gatarebis
politikasac ewevian, rac momxmare-
bels saSualebas aZlevs, uari Tqvas
Cipebze. Auto ID-is konsultantis mo-
sazrebiT, maTi mTavari misia sulac
ar aris momxmareblis jaSuSoba, ara-
med maTi ukeTesi momsaxureba. AutoID-is xedviT, brendis mwarmoeblebsa
da sacalo movaWreebs saSualeba eZ-
levaT, daadginon zusti dro, awar-
moon sworad gaTvlili stimulire-
ba da, amgvarad, daamyaron momxmare-
belTan pirdapiri kavSiri.
gasul wels Auto ID Center-ma amteqnologiis administrirebaze da
ganviTarebaze pasuxismgebloba EPCGlobal-s gadasca. amasTanave, man gaa-
keTa gancxadeba RFID-is kvlevebis
axali fazis Sesaxeb. momdevno wleb-
Si, gamomdinare iqidan, rom es sazria-
ni Cipebi TandaTan sul ufro met
produqtSi gamoCndebian, Auto ID-isteqnologia did sargebels moutans
rogorc marketologebs, aseve myid-
velebs, romelTac isini emsaxurebian.
`varaudi imis Taobaze, rom mikroga-
damcemebis gamoyenebis mizani yidvis
procesSi myidvelze zegavlenis mox-
denaa, mtknari sicruea. magram, arc
Tu ise Soreul momavalSi, igi SeiZ-
leba marketingis axali Taobis ba-
zisad iqces,~ – acxadebs analitikosi.
wwyyaarrooeebbii:: Jack Neff, “A Chip over Your Shoulder?”Advertising Age, April 22, 2002, p. 4; Kimberly Hill,“Prada Uses Smart Tags to Personalize Shopping,” April24, 2002, accessed online at www.crmdaily.com;“Business: The Best Thing Since the Bar-Code: The ITRevolution,” The Economist, February 8, 2003,pp. 57–58; “Gillette, Michelin Begin RFID Pilots,”Frontline Solutions, March 2003, p. 8; “RFID BenefitsApparent,” Chain Store Age, March 2003, p. 63; FaithKeenan, “If Supermarket Shelves Could Talk,” BusinessWeek, March 31, 2003, pp. 66–67; and informationaccessed online at www.autoidcenter.org, July 2003, andinformation accessed online at www.autoidlabs.org,November 2003.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 95
ccxxrriillii 33..22 aaSSSS--SSii mmooqqmmeeddii ZZiirriiTTaaddii kkaannoonneebbii,, rroommlleebbiicc zzeemmooqqmmeeddeebbeenn mmaarrkkeettiinnggzzee
kkaannoonnii ddaanniiSSnnuulleebbaa
Sermanis antimonopoliuri krZalavs monopoliasa da saqmianobebs (fasis fiqsireba, mtacebluri
kanoni (1890) faswarmoqmnis politika), romlebic Statebs Soris vaWrobasa da
konkurencias zRudavs.
federaluri kanoni sakvebi pro- krZalavs falsificirebuli Tu yalbi iarliyebis mqone sakvebi pro-
duqtebisa da wamlebis Sesaxeb duqtebis, wamlebis warmoebasa da gayidvas. am kanoniT Seiqmna sakvebi
(1906) produqtebisa da wamlebis administraciis saagento (FDA).
kleitonis kanoni (1914) Sermanis kanonis damateba. krZalavs fasebis diskriminacias da
eqskluziur urTierTobebs.
kanoni federaluri vaWrobis awesebs vaWrobis komisias, raTa akontrolos da gamoasworos arasamar-
komisiis (FTC) Sesaxeb (1914) Tliani savaWro meTodebi.
robinson-petmenis aqti (1936) damatebebi Seitana kleitonis kanonSi da fasTa diskriminacia araka-
nonier qmedebad ganmarta. es aqti federaluri vaWrobis saagentos
aZlevs uflebamosilebas, raodenobriv fasdaklebebze daawesos limi-
tebi, akrZalos zogierTi brokeruli da mastimulirebeli SeRavaTebi,
garda im SemTxvevebisa, rodesac garkveuli proporciaa daculi.
viler-liis kanoni (1938) krZalavs yvela arakeTilsindisier, gaugebrobis Semcvel da arasamar-
Tlian saqmianobas konkurentebTan mimarTebaSi. sakvebi produqtebisa
da wamlebis reklamirebas aqcevs federaluri vaWrobis saagentos
iurisdiqciis qveS.
lanhamis kanoni savaWro niSnis icavs da aregulirebs gansakuTrebuli brendis saxelebsa da savaWro
Sesaxeb (1946) niSnebs.
kanoni erovnuli saavtomobilo uzrunvelyofs usafrTxoebis savaldebulo standartebis Seqmnas man-
moZraobisa da usafrTxoebis qanebisa da saburavebisaTvis.
Sesaxeb (1958)
kanoni samarTliani SefuTvisa uzrunvelyofs samomxmareblo saqonlis SefuTvisa da iarliyis data-
da iarliyis Sesaxeb (1966) nis regulirebas. am kanonis mixedviT, mwarmoeblebma unda daafiqs-
iron, ras Seicavs SefuTva, vin daamzada da ramdens iwonis igi.
kanoni bavSvTa dacvis Sesaxeb krZalavs saSiSi saTamaSoebis gayidvas. awesebs standartebs patare-
(1966) bisaTvis usafrTxo SefuTvisaTvis.
federaluri kanoni sigaretis am kanonis Tanaxmad, sigaretis SefuTva unda Seicavdes Semdeg sityvebs:
iarliyisa da reklamis Sesaxeb `gafrTxileba: jandacvis saministro gafrTxilebT, moweva mavnebelia
(1967) Tqveni janmrTelobisaTvis.~
kanoni erovnuli garemos dacvis afuZnebs erovnul politikas garemosTan mimarTebaSi. 1970 wlis reor-
Sesaxeb (1969) ganizaciisPgegmiT Camoyalibda garemos dacvis saagento (EPA).
kanoni samomxmareblo produqtis afuZnebs samomxmareblo produqtis usafrTxoebis komisias (CPSC) da
usafrTxoebis Sesaxeb (1972) avalebs mas samomxmareblo produqtebisaTvis usafrTxoebis standar-
tebis danergvas. aseve, awesebs sasjels im SemTxvevaSi, Tu es standar-
tebi uxeSad dairRveva.M
magnuson-mosis kanoni garantiebis federaluri vaWrobis saagentos saSualebas aZlevs, gansazRvros wese-
Sesaxeb (1975) bi da kanonebi momxmareblis garantiebis Sesaxeb. aseve, xelmisawvdoms
xdis maT gamosworebas momxmareblebisaTvis.
kanoni sabavSvo programebis zRudavs reklamebis raodenobas sabavSvo satelevizio programebis
Sesaxeb (1990) dros.
kanoni sakvebi produqtebis moiTxovs, rom sakvebi produqtis iarliyebi detalur informacias Sei-
Sesaxeb (1990) cavdes produqtis Sesaxeb.
telefonis momxmarebelTa dacvis EzRudavs marketologebs telefonis, Canawerebisa Tu sxva msgavsi siste-
aqti (1991) mebis meSveobiT momxmareblebis mizidvaSi.
kanoni amerikel invalidTa icavs invalidebis uflebebs. uzrunvelyofs maT TavSesafriT, trans-
dacvis Sesaxeb (1991) portiTa da telekomunikaciiT.
kanoni onlainreJimSi bavSvTa krZalavs veb-gverdebze bavSvebisagan piradi informaciis miRebas
piradi informaciis dacvis mSoblebis Tanxmobis gareSe da mSoblebs saSualebas aZlevs, gaakon-
Sesaxeb (2000) trolon es informacia.
96 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
Seqmnili. aSS-Si kongresma Camoayaliba federaluri maregulirebeli saagen-
toebi, rogorebicaa federaluri vaWrobis komisia (FTC), sakvebisa da wamlebis
administraciis saagento (FDA), federaluri komunikaciebis komisia, federa-
luri energoregulaciis komisia, samoqalaqo aviaciis sabWo, momxmarebelTa
produqtis usafrTxoebis komisia da garemos dacvis saagento. aseT samTav-
robo saagentoebs kompaniis marketingul maCvenebelze didi gavlena aqvT.
drodadro am saagentoebis momsaxure personali zedmet simkacres iCens da
maTi qmedeba araprognozirebadia. zogjer am saagentoebSi dominireben advoka-
tebi da ekonomistebi, romlebsac praqtikuli biznesisa da marketingis sfero-
Si gamocdileba naklebad gaaCndaT. bolo wlebSi federaluri vaWrobis
komisiam Tavis momsaxure personals daumata marketingis eqspertebi,
romelTac biznesis kompleqsuri sakiTxebis ukeT gageba SeuZliaT.
axali kanonebis Seqmna da maTi zewolis zrda grZeldeba. biznes-aRmasru-
leblebma, produqtebisa da marketinguli programebis dagegmvisas, am mov-
lenebs Tvali unda gadaavlon. marketologebma is ZiriTadi kanonebi unda
icodnen, romlebic icaven konkurencias, momxmareblebsa da sazogadoebas. maT
unda esmodeT es kanonebi adgilobriv, regionalur, federalur da saerTa-
Soriso doneze.
ggaazzrrddiillii yyuurraaddRReebbaa eeTTiikkaassaa ddaa ssoocciiaalluurraadd ssaappaassuuxxiissmmggeebblloo qqmmeeddeebbeebbzzee.. da-
werili kanonebi marketingis borotad gamoyenebas yovelTvis ver zRudavs.
miuxedavad amisa, dawerili kanonebisa da regulirebis garda, bizness, aseve,
socialuri kodeqsebi da eTikis progresuli wesebi marTavs.
ssoocciiaalluurrii ppaassuuxxiissmmggeebblloobbaa.. civilizebuli kompaniebi TavianT menejerebs
aswavlian, Tu `ra aris swori qmedeba~. socialuri pasuxismgeblobis mqone es
firmebi aqtiurad eZeben gzebs, raTa daicvan TavianTi momxmareblebis intere-
sebi da garemo.
ukanasknel xanebSi biznesSi skandalebis matebam da garemos dacvaze
gazrdilma zrunvam eTikisa da socialuri pasuxismgeblobis sakiTxebisadmi
axali interesi gamoiwvia. marketingis TiTqmis yvela aspeqti msgavs sakiTxebs
moicavs. vinaidan aseTi sakiTxebi konfliqtur interesebs exeba, saRad
moazrovne adamianebs SeuZliaT,mocemul situaciaSi, moqmedebis swor kurss ar
daeTanxmon. amdenad, bevri industriuli da profesiuli savaWro asociacia
saTanado eTikis kodeqss flobs. axla sul ufro meti kompania aviTarebs
Sesabamis politikas, samoqmedo strategias da reagirebas axdens kompleqsuri
socialuri pasuxismgeblobis sakiTxebis mimarT. magaliTad, 2001 wels yvelaze
mdidari 250 kompaniis 45 procentma gamouSva garemos,socialuri Tu Tanmxlebi
sakiTxebis Sesaxeb angariSebi.38
eleqtronuli komerciisa da internetmarketingis bumma Seqmna socialu-
ri da eTikuri sakiTxebis axali wyeba. yvelaze mTavaria onlainkonfiden-
cialoba. magaliTad, veb-gverdis stumrebi xSirad amarageben kompaniebs piradi
informaciiT, ris gamoc isini SeiZleba usindiso marketologebis msxverplni
gaxdnen. ufro metic, Intel-i da Microsoft-i maRalteqnologiuri mikrosqemebisa da
programebis gamoyenebaSi daadanaSaules,risi meSveobiTac personaluri kompi-
uterebidan informacias iRebdnen marketinguli miznebisaTvis.39
am wignSi Cven warmogidgenT specialur CanarTebs – marketingi muSaobis
procesSi. isini ajameben ZiriTad sazogadoebriv politikasa da socialuri
pasuxismgeblobis sakiTxebs, romlebic marketingis ZiriTad gadawyvetilebebs
axlavs Tan. maTSi is kanonieri sakiTxebia ganxiluli, romlebic marketolo-
gebma unda Seiswavlon, da is eTikuri da socialuri Temebi, romelTac es
ukanasknelni awydebian. meTeqvsmete TavSi detalurad ganvixilavT socioeTi-
kuri marketinguli sakiTxebis farTo wyebas.
qqvveellmmooqqmmeeddeebbaassTTaann ddaakkaavvSSiirreebbuullii mmaarrkkeettiinnggii.. imisaTvis rom socialuri pasux-
ismgebloba warmoaCinon da ufro pozitiuri imiji Seiqmnan, bevri kompania
sakuTar Tavs saqvelmoqmedo RonisZiebebs ukavSirebs. dRes yvela produqti
raRac movlenasTanaa dakavSirebuli. ase magaliTad, iyide Purina-s katis sakvebida amiT daexmarebi zoologiuri parkebisa da akvariumebis amerikul asocia-
cias, gadaarCinos didi katebis erT-erTi jiSi gadaSenebisagan. ai, sxva mowode-
bebic: dalieT Tang-i da amiT daimsaxurebT gasamrjelos, romliTac
TTaavvii 33 marketinguli garemo 97
daexmarebiT dedebs, romlebic winaaRmdegi
arian nasvam mdgomareobaSi manqanis mar-
Tvisa; SeiZineT produqti EddieBauer.com-dan,miiReT procenti SenaZenidan, raTa Tqvens
adgilobriv skolas daexmaroT; iyideT var-
disferi miqseri KitchenAid-gan da mxari dau-
WireT mkerdis simsivnis kvlevebs; Tu gsurT,
daexmaroT leikemiis amerikul sazogadoe-
bas, iyideT Helping Hand-is nagvis parkebi antualetis qaRaldi; gadaixadeT pirdapiri
gadaxdis baraTiT da Tqven SeZlebT daex-
maroT kulturisa da xelovnebis adgilob-
riv jgufebs an mxari dauWiroT simsivnisa
Tu gulis daavadebaTa winaaRmdeg brZolas.
qvelmoqmedebasTan dakavSirebuli (mib-
muli) marketingi korporaciebis mier fi-
nansuri resursebis gacemis ZiriTad xerxad
iqca. igi kompaniebs saSualebas aZlevs, `kar-
gad gaakeTon kargi saqme.~ isini kompaniis
produqtebisa Tu momsaxurebebis realiza-
cias saqvelmoqmedo fondebisa da Sesabamisi
sazogadoebrivi organizaciebisaTvis gaweu-
li Semweobis zrdas ukavSireben. kompaniebi
axla yovelwliurad aTobiT qvelmoqmede-
basTan dakavSirebul marketingul kampanias
sponsoroben. bevr maTgans zurgs umagrebs
didi biujeti da marketinguli saqmianobebis
farTo diapazoni. ganvixiloT Semdegi
magaliTebi:
1987 wels Johnson&Johnson-ma (J&J)bavSvTa erovnul samedicino centrTan
da erovnuli usafrTxoebis sakonsu-
losTan erTad sponsoroba gauwia erov-
nul moZraobas – bavSvTa usafrTxoebas.
momxmareblebs SeeZloT 9.95 dolarad
eyidaT videofiri bavSvTa usafrTxoe-
baze. kampaniis xelSewyobis mizniT
Johnson&Johnson-ma yoveldRiur gazeTebSi TiTqmis 50 milioni
sareklamo danarTi gamouSva. man aseve Seqmna sacalo movaWreTaTvis
specialuri sainformacio nakrebi (CanTa), romelSic Sedioda
plakatebi, gamosaxulebebi da sxva mastimulirebeli masalebi. bavSvTa
erovnuli samedicino centridan dawyebuli, bavSvTa usafrTxoebis
erovnuli kampania iqca damoukidebel organizaciad _ `̀bbaavvSSvvTTaa
uussaaffrrTTxxooeebbaa,,~~ romelic amerikaSi 300 regionalur da adgilobriv
organizacias moicavs. yoveli wlis maisSi organizacia uerTdeba
Johnson&Johnson-s da bavSvTa usafrTxoebis kvireuls. J&J-i am
moZraobis mxardaWeras agrZelebs milionobiT dolariT, yovelwliu-
ri grantebiT, sazogadoebrivi kampaniebiT, korporaciuli reklamiTa
da sacalo stimulirebiT.
1996 wels General Mills-ma daarsa programa Box Tops For Education-i(BTFE). igi skolebs aZlevs Sanss, gamoimuSavon naRdi fuli –
eqskursiebisaTvis, kompiuterebisaTvis, saTamaSo moednebisaTvis,
saWiro inventarisaTvis. BTFE-ma, marTlac, gaamarTla. dRes dawyebiTi
skolebis 60 procenti am programaSia CarTuli. monawileobis
misaRebad moswavleebi da mSoblebi agroveben 330-mde produqtis iar-
liyebs, maT Soris arian Yoplait-i, Big G, Lloyd’s -i da BettyCrocker-i. Semdeg
General Mills-i TiToeul iarliySi skolas 10 cents uxdis. dadginda,
rom kompaniam am gziT TiTqmis 70 milioni dolari gadasca adgilob-
riv, kerZo, sajaro Tu samrevlo skolebs. am warmatebaze dayrdnobiT,
General Mills-i gaerTianda Visa-sTan, raTa sazogadoebas BTFE -is sakredi-
■ qvelmoqmedebaze mibmuli marketingi: KitchenAid-i TiToeuli
gayiduli miqseridan Semosul 50 dolars, Sewirulobis saxiT,
sarZeve jirkvlebis kibos kvlevaSi debs da arwmunebs momx-
marebels, raTa ,,sijansaRis'sadils umaspinZlon~.
98 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
to baraTi SesTavazos. igi Visa-s sakredito baraTebis mflobelebis
mier garkveuli SeZenili produqciis Tanxis erT procents skolebs
swiravs. garda amisa, momxmareblebs, romlebic Amazon.com-sa da
EddieBauer.com-Si arian gawevrianebulebi, BTFE-idan aqvT garantia –
isini TiToeuli SenaZenis 10 procents TavianT skolebs swiraven.
qvelmoqmedebasTan dakavSirebul marketings uaryofiTi mxareebic aqvs.
kritikosebi Sewuxebulni arian imis gamo, rom aseTi marketingi ufro gayidvis
strategiaa, vidre qvelmoqmedebis da rom, aqedan gamomdinare, `qvelmoq-
medebasTan dakavSirebuli~ marketingi, realurad, `qvelmoqmedebis Tavis mizne-
bisTvis gamomyenebeli~ marketingia. amdenad, kompaniebi, romlebic mas iyeneben,
SesaZloa xsenebuli eqspluatatoruli ieris gamo garkveul problemebs
waawydnen.
miuxedavad amisa, kargad warmarTvis SemTxvevaSi, qvelmoqmedebasTan dakav-
Sirebul marketings SeuZlia daexmaros rogorc kompanias, aseve qvelmoqme-
debis obieqtsac. kompania am gziT pozitiur sazogadoebriv imijs iqmnis.
saqvelmoqmedo organizacia Tu konkretuli movlena ki Seqmnis ufro met
vizualurobasa da fondebis axal, mniSvnelovan wyaroebs moizidavs. aseTi
marketingis programebi, sxvadasxva saqvelmoqmedo miznisaTvis, yovelwliurad
aSS-is korporaciebisagan Tavs uyris 700 milion dolarze mets.40
kkuullttuurruullii ggaarreemmoo
kkuullttuurruullii ggaarreemmoo Sedgeba institutebisa da sxva Zalebisagan, romlebic
gavlenas axdenen sazogadoebis ZiriTad faseulobebze, aRqmaze, Sexedulebebsa
da qcevaze. adamianebi izrdebian konkretul sazogadoebaSi, romelic maT
mTavar rwmenasa da faseulobebs uyalibebs. isini STanTqaven msoflioze
Sexedulebas, romelic gansazRvravs maT urTierTobebs sxvebTan. amis gamo,
kulturul maxasiaTeblebs marketinguli gadawyvetilebis miRebaze efeqtis
moxdena SeuZliaT.
kkuullttuurruull ffaasseeuulloobbaaTTaa mmddggrraaddoobbaa.. mocemul sazogadoebaSi mcxovreb
adamianebs sakuTari rwmena da faseulobebi gaaCniaT, romlebsac maRali
mdgradoba axasiaTebT. magaliTad, amerikelebis umravlesobas swams muSaobis,
qorwinebis, qvelmoqmedebisa da patiosnebis. es rwmena ayalibebs ufro
specifikur damokidebulebasa da qcevebs, romlebsac yoveldRiur cxovrebaSi
aRmovaCenT. ZiriTadi rwmena da faseulobebi Svilebs mSoblebidan gadaecemaT,
rasac Semdeg skola, eklesia, biznesi da mTavroba ganamtkicebs.
meoradi rwmena da faseulobebi ufro advilad cvalebadia. qorwinebis
rwmena pirveladia, magram imis rwmena, rom adamiani adreul asakSi unda
daqorwindes – meoradi. marketologebs aqvT SesaZlebloba, Secvalon meoradi
faseulobebi, magram naklebad SeuZliaT ZiriTadi faseulobebis Secvla.
magaliTad, marketologebs SeuZliaT ufro efeqturad ikamaTon imaze, rom
mogvianebiT daqorwineba umjobesia, vidre imaze, rom adamianebma saerTod ar
unda iqorwinon.
ccvvlliilleebbeebbii mmeeoorraadd kkuullttuurruull ffaasseeuulloobbeebbSSii.. miuxedavad ZiriTadi
faseulobebis mudmivobisa, kulturuli ryevebi mainc xdeba. magaliTisaTvis
aiReT popularuli musikaluri jgufebis, kinovarskvlavebisa da sxva cnobili
saxeebis zegavlena axalgazrdebis varcxnilobaze, tansacmelsa da seqsualur
normebze. marketologebs surT kulturuli cvlilebebis winaswarmetyveleba,
raTa gansazRvron axali SesaZleblobebi Tu safrTxeebi. ramdenime firma
amasTan dakavSirebiT, winaswar prognozirebas sTavazobs. magaliTad,YankelovichMonitor, Market Fact’s Brain Waves Group da Trends Research Institute.
Yankelovich Monitor-i wlebis ganmavlobaSi fexdafex misdevda momxmarebelTa
faseulobis tendenciebs. 21-e saukunis dasawyisSi igi ukan dabrunda,raTa wina
aTwleulis gakveTilebiT esargebla. man momxmareblis 8 mTavari Tema
gansazRvra:41
11.. ppaarraaddooqqssii: adamianebi eTanxmebian Sexedulebas, rom `cxovreba aris swrafva
ukeTesobisa da uaresobisaken erTdroulad.~
22.. aarr eennddooTT: ndoba eqimebis, sajaro skolebis, satelevizio axali ambebis, gaze-
kkuullttuurruullii ggaarreemmoo
(Cultural environment)institutebi da sxva
Zalebi, romlebic
gavlenas axdenen
sazogadoebis Ziri-
Tad faseulobebze,
Sexedulebebsa da
qcevaze.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 99
Tebis, federaluri mTavrobisa da korporaciebis mimarT mkveTrad ecema.
33.. iimmooqqmmeeddeeTT mmaarrttoo:: ufro meti adamiani eTanxmeba gancxadebas: `me ufro metad
vendobi sakuTar instiqtebs, vidre eqspertebs.~
44.. WWkkvviiaannss TTaavviissii ggaaaaqqvvss:: magaliTad, xalxis nawili eTanxmeba sityvebs: `brendis
yidva, romelic TqvenTvis ucnobia, sariskoa.~
55.. aarraannaaiirrii mmssxxvveerrppllSSeewwiirrvvaa:: magaliTad, bevri adamiani amtkicebs, rom Sexedu-
leba mniSvnelovania, magram ara nebismier fasad. damTavrda dro, rodesac
saxls mxolod saCvenebeli da ara komfortis funqcia hqonda, aseve, miu-
Rebelia sakvebis gemos ugulvebelyofa.
66.. ssttrreessiiss ddaaZZlleevvaa ZZnneelliiaa: magaliTad, sul ufro meti adamiani amtkicebs, rom
`isini ganwyobili arian meti dasvenebisTvis.~
77.. TTaannaazziiaarrii ssaammuuSSaaoo ggzzaaaa wwiinnssvvlliisskkeenn:: ufro meti adamiani eTanxmeba, rom yve-
lam Tavisi saqme unda akeTos.
88.. CCeemmTTaann eerrTTaadd: magaliTad,xalxi gamoxatavs saWiroebas, icxovron msoflioSi,
romelic Seqmnilia `Cem~ mier da ara `Sen~ mier.
Yankelovich-i miiCnevs, rom 2000 wlis wina aTwleuls, ZiriTadad, beibi-
bumerebi da X-Taoba warmarTavdnen. beibi-bumerebs amoZravebdaT Semdegi 4 faq-
tori: `Tavgadasavali~ (axalgazrdobis SegrZneba), `simarjve~ (adaptaciis
unari da cvlilebebis survili), `TaobaTa mxardaWera~ (axalgazrdebsa da mox-
ucebze mzrunveloba, xSirad tradiciuli SeTanxmebebis gziT) da `aRdgena~
(pensiaze adreuli gasvlis Semdeg meore karierisa Tu samsaxurebrivi cxovre-
bis axali fazis dawyeba). X-Taobas ki warmarTavs 3 faqtori: `kargi cxovrebis
xelaxali gansazRvra~ (motivacia, raTa maTi ekonomikuri keTildReoba
gaumjobesdes da misi kontroli SenarCunebul iqnas), `axali ritualebi~
(tradiciul faseulobebTan dabruneba, magram tolerantuli midgomiTa da
cxovrebis aqtiuri stiliT) da `danawileba da SeerTeba~ (samsaxuris, TamaSis,
Zilis, ojaxisa da cxovrebiseuli sxva aspeqtebis balansi).
sazogadoebis mTavari kulturuli faseulobebi gamoxatulebas povebs
adamianis SexedulebebSi sakuTar Tavze, sxvebze, organizaciebze, sazogadoe-
baze, bunebasa da samyaroze.
aaddaammiiaanneebbiiss SSeexxeedduulleebbaa ssaakkuuTTaarr TTaavvzzee.. zogi adamiani eZebs pirad siamovnebas,
iltvis mxiarulebisaken, cvlilebebisa da TavdaRwevisaken, sxvebi ki eZeben
TviTrealizacias religiaSi, SemoqmedebaSi, karierasa Tu sxva cxovrebiseuli
miznebis ganxorcielebaSi. xalxi iyenebs produqtebs, brendebsa da momsaxure-
bebs, rogorc TviTgamoxatvis formebs da yidulobs produqtebsa Tu momsax-
urebebs, romlebic Seesabameba maT Sexedulebebs sakuTar Tavze.
1980-ian wlebSi piradi ambicia da materializmi dramatulad momZlavrda.
e.w. ,,me sazogadoebaSi’’ _ adamianebi yidulobdnen `ocnebis manqanebs~ da
`ardadegebs ocnebis qveyanaSi atarebdnen~ maSin, rodesac sakuTari pirveladi
saWiroebis saqonelsa Tu momsaxurebaze cdilobdnen, fuli SezRudulad
daexarjaT. dRes situacia gansxvavebulia. xalxi egueba ufro konservatorul
qcevebsa da ambiciebs. axal aTaswleulSi SesvliT, materializmi, fulis
Tavisufali xarjva da sakuTari survilebis dakmayofileba Secvala fulis
ufro gonivrulad xarjvam, dazogvam, saojaxo saqmeebSi sxvebis daxmarebam.
momwifebuli beibi-bumerebi fulis xarjvas zRudaven produqtebsa da momsax-
urebebze, romlebic maT cxovrebas aumjobesebs, imijis zrdis xarjze. aseTi
midgoma brwyinvale momavals uwinaswarmetyvelebs produqtebsa da momsaxure-
bebs, romelnic emsaxurebian ZiriTad saWiroebebs da gvamarageben ufro
realuri faseulobiT, vidre fufunebiTa da brwyinvalebiT.
xxaallxxiiss SSeexxeedduulleebbaannii ssxxvveebbzzee.. bolo dros damkvirveblebma aRniSnes Semdegi
cvlileba _ swrafva e.w. ,,me sazogadoebidan’’ ,,Cven sazogadoebisaken’’, sadac
ufro met adamians surs erTad yofna da sxvisTvis samsaxuris gaweva.42
wlebis ganmavlobaSi `budis~ mowyobis tradiciis Semdeg
(usafrTxoebisa da saxlis komfortis SegrZneba), amerikelebma,
sabolood, daiwyes saxlidan gamosvla realur samyaroSi. budis
mowyobis instinqts wertili daesva _ igi modidan gadavida. rodesac,
80-ian wlebSi pirveli didi talRa agorda, am tendenciis damkvirve-
blebma Seqmnes termini `Wiis parki~, raTa im bumerebis mozRvaveba
100 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
daexasiaTebinaT, romlebic TavianT pirvel saxlebs yidulobdnen da
didi zomis avejiTa da momxibvleli mowyobilobebiT avsebdnen.
dot.com-ebis bumma saTave daudo axal talRas, rodesac saxlis inven-
taris mTavar Semadgenel nawils ukve plazmuri televizorebi da
,,flei-steiSenebi’’ warmoadgendnen. xalxis umravlesobis azriT, budis
mowyobis periodi kidev didxans gagrZeldeba. Tumca 2001 wlis 11
seqtembris movlenebma, rogorc sociologebi acxadeben, xalxs kom-
paionobisaken ubiZga. teroristebis gangaSisa da erayis omis Semdeg
bevri adamiani bunebrivad iswrafvoda TavdaRwevisaken. `amdeni xani
Wiis parkSi mxolod ojaxTan erTad SegiZlia gaZlo. maTi siy-
varulic ki momabezrebelia,~ – ambobs erT-erTi sociologi.
marketologebi amCneven am cvlilebas. las-vegasSi Saks Fifth Avenue-smaRazia cdilobs, xalxi saxlidan gamoiyvanos da maT divnebiT savse misaReb
oTaxs uTmobs, sadac myidvelebs SeuZliaT dasxdnen da isaubron, miirTvan
tkbileuli da uzarmazar televizors uyuron. Applebee-s restornebis qselma
gamofina reklamebi, romlebSic TavSeyris adgilebSi kvebazea yuradReba
gamaxvilebuli. dabolos, Neighbourhood Hero-s konkursi, romelSic nominire-
bulni arian adgilobrivi cnobili personebi. rogorc ki adamiani Tavisi kom-
fortuli binis zRurbls gascda da sufTa haerze gavida, sacxovrebeli
`budis~ da idiliis Seqmnis ostati – Home Depot – Tavis bizness mebaReobis
ganxriT afarToebs.
xalxs sul ufro metad surs, gascdes sakuTari saxlis zRurbls da dro
sxvebTan erTad gaataros. es tendencia `socialuri mxardaWeris~ mqone pro-
duqtebisa da momsaxurebis uzarmazar moTxovnas gulisxmobs, rac adamianebs
Soris pirdapir komunikacias aumjobesebs, magaliTad, janmrTelobis klubebi
da saojaxo ardadegebi.
xxaallxxiiss SSeexxeedduulleebbaannii oorrggaanniizzaacciieebbzzee.. adamianebi gansxvavdebian erTmane-
Tisagan im mxrivac, rom maT aqvT sxvadasxva mosazreba korporaciebze, samTav-
robo saagentoebze, profesiul kavSirebze, universitetebsa da sxva organiza-
ciebze. xalxs surs, mniSvnelovani organizaciisaTvis imuSaos da, sanacvlod,
sazogadoebisaTvis samsaxuris gaweva moiTxovos. 1980-ian wlebis damdegs
amerikis biznesis, politikuri organizaciebisa Tu institutebisadmi ndoba da
loialoba mkveTrad daeca. 90-iani wlebis ganmavlobaSi kompaniebis ukusvlam
gamoiwvia cinizmi da undobloba. bolo dros korporaciulma skandalebma
Enron-Si, World.com-Si, Tyco International-sa da sxva did kompaniebSi didi biznesismimarT kidev ufro meti undobloba danerga. dRes bevri adamiani samsaxurs
ganixilavs ara rogorc dakmayofilebis wyaros, aramed saSualebas,
gamoimuSaos fuli, raTa dro gaataros arasamuSao saaTebSi. es tendencia
miuTiTebs, rom organizaciebs sWirdebaT axali gzebis moZieba, raTa momxmare-
blisa da momsaxure personalis ndoba moipovon.
xxaallxxiiss SSeexxeedduulleebbaannii ssaazzooggaaddooeebbaazzee.. adamianebis mosazrebebi sazogadoebaze
Zalze gansxvavebulia. patriotebi icaven mas, reformatorebs misi Secvla
surT, ukmayofilo adamianebs misgan gacla swadiaT. xalxis sazogadoebaze
orientacia gavlenas axdens maT moxmarebis modelze da sabazro sivrcisadmi
damokidebulebebze. amerikuli patriotizmi, bolo aTwleulis ganmavlobaSi,
izrdeboda. Tumca igi, gansakuTrebiT, 11 seqtembris teroristuli aqtisa da
erayis omis Semdeg gaZlierda. magaliTad, 11 seqtembramde amerikelebi yvela
zomisa Tu formis amerikis droSaze weliwadSi 200 milion dolars xarjavd-
nen, magram 2001 wels amerikuli droSis gayidva gaoTxmagda. 11 seqtembris
Semdeg sul raRac 2 kviraSi, K-Mart-ma qveynis farglebSi 662 aTasi xelSi
dasakavebeli droSa gayida. erayis omis Semdeg ki xalxis umravlesobam zafxu-
lis umetesi nawili amerikis istoriuli adgilebis daTvalierebas dauTmo –
vaSingtonis monumentur Zeglebs, maunt-raSmors, getisbergis sabrZolo vels,
perl-harbors da alamos.43
marketologebs es movlenebi reagirebis gareSe ar dautovebiaT. maT
patriotul Temaze awyobili produqtebi gamoimuSaves da mastimulirebeli
kampaniebi awarmoes. yvela, yvavilebis Taigulebisa Tu tanisamosis mwarmoe-
blebi, patriotul Temas iyenebda. magaliTad, 11 seqtembris Semdeg Mars-ma M&M-isaxali SefuTva gamouSva – Sokoladi sul sami feris iyo: wiTeli, TeTri da
TTaavvii 33 marketinguli garemo 101
lurji. gayiduli saqonlidan moge-
bis 100-ve procenti wiTel jvars
gadaeca. saSobaod HallMark-ma Ses-Tavaza misaloci baraTi, romelzec
gamosaxuli iyo Tovlis babua dro-
SiT xelSi da warwera: `RmerTo,da-
loce amerika!~ Wal-Mart-ma gayida
TeTreuli patarebisaTvis _ “LittlePatriots Diapers”-i _ pawawina lurji
varskvlavebiT. HeartLand Brewery-mniu-iorkis taims-skverSi axali ludis
prezentaciac ki gamarTa. DetermiNationAle. Budweiser-is Super Bowl-is reklama ki
pativsacemi Budweiser-is Clydesdales-sasaxavda, romelic Tavs xris, raTa
manhetenis samudamod Secvlil cis
kamaras pativi miagos.44
miuxedavad xsenebuli marke-
tinguli Zalisxmevisa, romelic
kargad dagegmili da gansazRvruli
iyo,wiTeli,TeTri da lurji fere-
bis friali zogierTma marketo-
logma arakeTilsindisierad gamoi-
yena. 11 seqtembris movlenebis Semdeg momxmareblebi myisve gadavidnen
patriotuli produqtebis yidvaze. im SemTxvevebis
garda, rodesac kompaniebi TavianTi produqtis
gayidvas saqvelmoqmedo kontribuciebs ukavSireb-
dnen, `patriotizmi,rogorc marketinguli programa,
xelgaSliT ar iqna miRebuli,~ – ambobs erT-erTi
analitikosi. maT momxmareblebi xSirad ganixi-
lavdnen, rogorc `tragediis xarjze rac SeiZleba
meti fulis gakeTebis mcdelobas.~ meore eqsperti
gvirCevs, rom marketologebma sifrTxile unda
gamoiCinon erovnul emociebze TamaSis dros.
rogoric unda iyos maTi ganzraxva, isini unda
ecadon, raTa ar daimsaxuron Semdegi sityvebi:
`saSineleba iyo, ara? axla, midiT da Cvens pro-
duqtze fuli daxarjeT!~45
xxaallxxiiss SSeexxeedduulleebbaannii bbuunneebbaazzee.. xalxis bunebisadmi
damokidebuleba gansxvavebulia. zogierTis azriT,
igi maT warmarTavs, sxvebi masTan harmoniulad
arian, danarCenebi ki mis daxvewas cdiloben.
grZelvadiani tendenciebis mixedviT, adamianebis
zegavlena bunebaze teqnologiis wyalobiT ixve-
weba. amasTanave, xalxs swams, rom buneba baraqiania.
miuxedavad amisa, maT sul axlaxan gaacnobieres,
rom buneba uSreti ar aris da adamianTa saqmia-
nobiT misi ganadgureba SesaZlebelia. bune-bis
siyvaruli mis wiaRSi bevr saqmianobas warmo-Sobs:
banakebis Seqmna, laSqrobebi, Tevzaoba, frinvelebis
TvalTvali da sxva. yovelive amaze biznesma
Semdegi reaqcia moaxdina: man iseTi produqtebi da
momsaxurebebi awarmova, romlebic aseTi saqmiano-
bebisaTvis aucilebelia. turistuli turneebis
momwyobi saagentoebi velur bunebaSi Tavgada-
savlebs gvTavazoben, sacalo movaWreni ki _ fit-
nes-tanisamossa Tu fexsacmels. sakvebi produqte-
bis mwarmoeblebma ki mzardi bazrebi bunebrivi da
organuli sakvebis SeTavazebiT daipyres. axla,
bunebrivi, organuli produqti 25 miliardi do-
■ xalxis Sexedulebebis cvlilebebze, bunebriv gare-
mosTan mimarTebaSi, marketologebi reagirebas ufro
natularuli da organuli produqciis SeTavazebiT
axdenen. White Wave-is soios rZem warmatebas miaRwia25 miliardi dolaris industriaSi.
■ ukanaskneli ori dekadis manZilze amerikuli patriotizmi sul ufro iz-
rdeba, magram 11 seqtembris teroristuli Tavdasxmis Semdeg igi kidev ufro
gaizarda. Mars Inc-is marketologebma (M&M-is Semqmnelebma) am tragikul
movlenaze reagireba patriotuli produqciiTa da stimulirebiT gamoxates.
laris industrias warmoadgens, romelic yovelwliurad 20 procentiT izr-
deba. niSaze orientirebuli marketologebi, rogoricaa Whole Foods Markets-i,swored am bazars emsaxurebian. tradiciuli supermarketebis qselebma,
rogorebic arian Kroger-i da Safeway, damatebiT Seqmnes bunebrivi, organuli
sakvebis ganyofilebebi TavianT maRaziebSi. White Wave’s Silk-is soios rZisgayidva, sul raRac, or weliwadSi, naxtomiseburad gaizarda 10 milionidan 200
milion dolaramde. am moZraobas TviT McDonald’s-ic SeuerTda da axlaxan
organuli rZis gayidva muyaos paketSi daiwyo.46
xxaallxxiiss SSeexxeedduulleebbaannii ssaammyyaarroozzee.. dabolos, xalxis Sexedulebebi imisda
mixedviTac gansxvavdeba, Tu ras fiqroben isini samyaros warmoSobaze da sad
xedaven masSi sakuTar adgils. miuxedavad amerikelTa eklesiurobisa,
ukanasknel wlebSi maTi religiuri mrwamsi TandaTanobiT SeibRala. Tumca
zogierTma futuristma aRniSna, rom sulierebisadmi interesi ar ganelebula
rogorc Sinagani samyaros Ziebisadmi. adamianebi CamoSordnen materializms,
sakuTar ambiciebs da ufro mudmivi faseulobebis Zieba daiwyes – ojaxi, sazo-
gadoeba, dedamiwa, rwmena – maT ufro kargad gaacnobieres tyuil-marTali.
`amerikelebi sulier mogzaurobaSi arian. isini sul ufro metad interes-
debian cxovrebiseuli, sulieri sakiTxebiT. am mogzaurobas SeuZlia
religiuroba gaaZlieros, magram igi, ufro, `spirituli individualizmis~ for-
mas iRebs~, _ ambobs erT-erTi eqsperti. es axali suliereba zemoqmedebs momx-
mareblebze da yvelaferze, rasac isini akeTeben – satelevizio programebze,
romelsac uyureben; wignze, romelsac kiTxuloben; produqtebsa da momsaxure-
bebze,romlebsac yiduloben. `isini ukeT ecnobian im brendebs,romelTac yidu-
loben. aseTi midgoma brendebisaTvis unikalur marketingul SesaZleblobas
warmoadgens,~47 _ dasZens erT-erTi eqsperti.
102 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
modiT, cota xniT SeisveneT. Tqven axla Zalian bevri ram waikiTxeT
garemo Zalebis Sesaxeb. rogor ukavSirdebian isini erTmaneTs kompaniis
marketinguli strategiis meSveobiT?
■ rogor arian dakavSirebulni ZiriTadi demografiuli Zalebi
ekonomikur cvlilebebTan? ZiriTad kulturul tendenciebTan?
rogor ukavSirdeba erTmaneTs bunebrivi da teqnologiuri garemo?
daasaxeleT kompania, romelmac am kavSirTagan erT-erTi aRiara da
igi marketingul SesaZleblobad aqcia.
■ marketinguli garemo arakontrolirebadia? anu iseTia, rom kompa-
nias SeuZlia mxolod moemzados mis Sesaxvedrad da Sesabamisi rea-
gireba ganaxorcielos? garemo faqtorebis cvlaSi kompaniebs SeuZ-
liaT winmswrebi aqtivoba?
SSeerrwwyymmaakkoonncceeffcciieebbiiss
ssiiCCqqaarriiss
SSeemmzzRRuuddaavvii
■❚ rreeaaggiirreebbaa mmaarrkkeettiinngguull ggaarreemmoozzee
erTxel, viRacam aseTi daskvna gamoitana: `aarrsseebboobbeenn 33 ssaaxxiiss kkoommppaanniieebbii:: iissiinnii,,
vviinncc uuSSuuaalloodd aakkeeTTeebbeenn rraaRRaaccaass;; iissiinnii,, vviinncc kkeeTTeebbiiss pprroocceessss uuyyuurreebbeenn,, ddaa
iissiinnii,, vviissaacc uukkvviirrTT,, rraa xxddeebbaa..~~4488 bevri kompania marketingul garemos ganix-
ilavs, rogorc arakontrolirebad elements, romelsac unda Seeguon. isini
marketinguli garemosadmi pasiurebi arian da mis Secvlas ar cdiloben. isini
aanalizeben garemo Zalebs da qmnian strategiebs, romlebic kompanias daex-
mareba, Tavidan aicilon safrTxeebi da gamoiyenon is SesaZleblobebi, romleb-
sac garemo awvdis.
sxva tipis kompaniebi upiratesobas aniWeben ggaarreemmooss aaqqttiiuurr mmaarrTTvvaass,49 anu
rodesac firma, ubralo dakvirvebisa da reagirebis nacvlad, marketingul
garemoSi arsebul Zalebze aqtiurad zemoqmedebs. aseT kompaniebs xSirad
hyavT lobistebi aRmasrulebel xelisuflebaSi, romlebic maT interesebs
icaven. aseve cdiloben movlenebis media-gaSuqebisas sasurveli imiji Seiqmnan.
ggaarreemmooss aaqqttiiuurrii
mmaarrTTvvaa (Environmentalmanagement perspective)menejmentis midgoma,
rodesac kompania
sazogadoebaze
zegavlenis mosaxde-
nad iyenebs aqtiur
qmedebebs da zemo-
qmedebs Tavis mar-
ketingul garemoze
da ar aris am gare-
moSi ubralo damk-
virveblis rolSi,
mxolod Semdgomi
reaqciis amara.
TTaavvii 33 marketinguli garemo 103
riCard hetCi aris msoflioSi erTi
im mcirericxovan adamianTagani, ro-
melic sigiJemdea gatacebuli erT-
droulad Harley-Davidson-is motocik-letebiTa da patara Tojinebisa da
saTamaSoebis SegrovebiT. ramdenime
wlis win 210 funtze meti wonis het-
Ci SemCneul iqna Wal-Mart-is TanamS-
romelTan CxubSi – mas maRaziaSi
Sesvla aekrZala. hetCi amtkicebs,
rom mas araferi Caudenia iseTi, rac
maRaziidan mis gaZevebas gaamarT-
lebs. is ambobs, rom man maRaziis me-
nejerebs pretenzia ganucxada, rom
momsaxure personali Tveebis gan-
mavlobaSi Hot Wheels-sa da NASCAR-iskoleqciis saukeTeso saTamaSo man-
qanebs manamde yidulobdnen, sanam
isini daxlebze moxvdebodnen.
Wal-Mart-ma amas yuradRebac armiaqcia da gabrazebulma hetCma ma-
RaziaTa qsels samagiero gadauxada.
man veb-gverdebis dizaineri daiqi-
rava da Wal-Mart-is Semlaxveli veb-
gverdi Seqmna (www.wal-martsuks.com).sul ramdenime weliwadSi, erT-erTi
damkvirveblis TqmiT, am veb-gverde-
biT petCma sawadel revanSs miaRwia.
aTasobiT myidvelma mxari dauWira
mas da am veb-gverdze gawevrianda,
raTa maRaziis uxeS menejerebs da-
pirispirebodnen – isini pretenzias
acxadebdnen maRaziis gasasvlelSi
arsebul mwerebze, eskalatorebiT
sargeblobis gadasaxadebze da dro-
gamoSvebiT molareebze romantikul
odebs werdnen. hetCs, romelsac mog-
rovebuli hqonda 5000-mde BeanieBabies, aseve dava hqonda Toys “R” Us-ismaRaziasTan analogiuri pretenzie-
bis gamo, is iqidanac gaagdes. misi
reaqcia? gamoicaniT. Seiqmna meore
aseTive veb-gverdi (www.toysrussucks.com).gaugonari movlenaa? ukve aRar,
gamomdinare iqidan, rom sul ufro
meti kargad gaTviTcnobierebuli,
kargi safuZvlis mqone organiza-
ciebi, momxmarebelTa sameTvalyureo
jgufebi Tu, ubralod, gabrazebuli
momxareblebi interesdebian iseTi
veb-gverdebiT, rogoricaa ~sucks.com”,isini ki ukve Cveulebriv movlenad
iqca. erT-erTi wyaros mixedviT,
Fortune 1000-is kompaniidan naxevars
miaCnia, rom amgvari saitebi maTi biz-
nesis mimarT kritikulad aris gan-
wyobili. maT mizanSi amoRebuli
hyavdaT Zalze pativcemuli kompanie-
bi, romelTac naklebad sapatio iar-
liyebi gaaCniaT. Micro Sucks; Gapsucks;NonAmazon; Starbucked; BestBuy-sucks; The IHate McDonald’s Page; Just Do Not Do It
(Nike); America Offline; NortheWorst Air;Untied Airlines; The Most Unfriendly Skies;The Unofficial BMW Lemon Site;AllStateInsurencesucks (“Their hands in yourpockets” (`maTi xelebi Tqvens jibeeb-
Si~) da DunkinDonuts.org (es ukanaskne-li mogviTxrobs arasasiamovno am-
bebs yavaze, namcxvrebsa da funTu-
Seulze). am saitebs ufro meti serio-
zuli yuradReba esaWiroebaT marke-
tologebis mxridan da namdvili Ta-
vistkivilis gaCena SeuZliaT kompa-
niebisaTvis. im adamianebs, romelnic
kuTxeSi idgnen da 20 kacs upiris-
pirdebodnen, axla SeuZliaT aseTi
veb-gverdiT 2 milions daupiris-
pirdnen,~ _ ambobs uiliam komkoviCi.
rogori reaqcia unda hqondeT
kompaniebs aseT saitebze? namdvili
Tavsatexi aris is, Tu rogor aici-
lon Tavidan es Seteva ise, rom ise-
dac agizgizebul cecxlze navTi ar
daasxan. erT-erT Sexedulebas eTan-
xmeba TiTqmis yvela eqsperti: nu
SeecdebiT SurisZiebas. `Tavidan
aicileT nervebis aSla Tu kamaTi
imis gamo, rom viRac Tqvens Tvalwin
iseT rames akeTebs, rac ar mogwonT.
es Tavisufali qveyanaa, interneti ki,
faqtobrivad, araregulirebadia. nu
gabrazdebiT da nu ifiqrebT sisu-
leleebis gakeTebaze~.
zogierTi kompania Seecada, sasa-
marTloSi saqmis aRZvriT gaeCu-
mebina kritikosebi, magram mxolod
ramdenimem miaRwia warmatebas. maga-
liTad, McDonald’s-ma erT-erT aseT
saits ciliswamebisaTvis sasamarT-
loSi uCivla; man 16 milioni do-
lari daxarja da saqme moigo, magram
miyenebuli zaralisaTvis mxolod
94000 dolari miiRo. Wal-Mart-is ad-vokatebi hetCs iuridiuli qmedebiT
daemuqrnen, im SemTxvevaSi, Tu is Wal-Mart-is Seuracxmyofel saits ar da-
xuravda. miuxedavad amisa, hetCi win
aRudga 250-miliarddolarian saca-
lo movaWres da Wal-Mart-ma bolos
ukan daixia. rogorc Cans, kompanias
kanonieri TavSesafari aqvs mxolod
maSin, rodesac misi savaWro markis
an brendis saxeli an sxva inteleq-
tualuri sakuTrebis ukanono gamoye-
neba xdeba. arc erT WkuaTmyofel
adamians ar gauCndeba eWvi, rom Wal-Mart-i xels uwyobs an mxars uWers
iseT saits,rogoricaa Walmartsucks.com.
sxva samarTlebriv mosazrebebTan
erTad, Wal-Mart-i aseve SiSobda, romsasamarTloSi aRZruli saqme kri-
YYTTqqvveenniikkoommppaanniiaa Sucks.com
3.3
garemos marTva: saukeTeso strategia momxmareblis kritikul (zogjer si-
Zulvilis gamomxatvel) saitebTan mimarTebaSi aris nebismier Civilze pir-
dapiri pasuxi. `Tu kompania gadaWris Cems promlemas, ratom unda gavagrZelo
aseTi saitis arseboba~,''_ gamoTqvams azrs erT-erTi aseTi saitis Semqmneli.
gagrZeleba ix. gv. 104
104 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
tikuli saitebisadmi ufro met yu-
radRebas miipyrobda. industriis
analitikosi aseT komentars akeTebs:
`isini, vinc am saitebs marTaven, sait-
zeve aqveyneben werilebs, romelTac
korporaciuli advokatebisagan iRe-
ben. aseTi werilebi cxadyofs maTi
brZolis mizans: negatiuri interesis
qveS moaqcion kompania. isini ki ase-
Ti interesis warmoSobis gamo zei-
moben.~
sasamarTloSi saqmis aRZvris
nacvlad, zogierTma kompaniam sxva
strategias mimarTa. magaliTad, didi
kompaniebis umravlesoba axla iseT
veb-gverdebs yidulobs, romelTac
Tan axlavT sityvebi `mZuls~ an
“sucks.com”. miuxedavad amisa, aseTi
saitebis dablokva, maTTvis winaaR-
mdegobis gaweva an daxurva, ZiriTa-
dad, SesaZloa ar iyos Sors gamiznu-
li. es saitebi xSirad realur momx-
marebels eyrdnoba. maSasadame, sauke-
Teso strategia iqneba am saitebis
aqtiuri monitoringi da maT Sexedu-
lebebze pozitiuri reaqcia.
zogierTi kompania msgavs saiteb-
ze gamoTqmul Sexedulebebs yurad-
RebiT usmens da veb-prezentaciebs
awyobs, raTa, Tavis mxriv, saTqmeli
Tqvan. magaliTad, Nike-s upirispir-deba, sul mcire, 8 sxvadasxva aseTi
saiti, romlebic mas, ZiriTadad, sam-
xreT-aRmosavleT aziaSi usamarTlo
SromiTi qmedebebisTvis akritikeben.
amis sapasuxod, Nike-ma Tavis indone-
ziur fabrika-qarxnebSi Caatara kvle-
va da Sedegebi sakuTar veb-gverdze
warmoadgina. (www.Nikebiz.com/social/labor).momxmarebelTa aseTi kritikuli
saitebis monitoringma SeiZleba da-
matebiTi sargebeli gamoiRos. maga-
liTad, zogierT saits SeuZlia aq-
tiurad moamaragos kompania infor-
maciiT. `saitebis umravlesoba savsea
informaciiT, ufaso marketinguli
kvleviT... aseTi saitebis daxurvis
nacvlad, kompaniebma isini unda ga-
moiyenon, rogorc uazro gabrazebi-
dan jansaRi gamosavali,~ – gvirCevs
eqsperti.
kompania E-Watch-is prezidentjeims aleqsanderis TqmiT, internet-
monitoringis momsaxurebis saukeTe-
so strategia momxmarebelTa kriti-
kul saitebTan urTerTobaSi, maT
pretenziebze pirdapiri pasuxia. `Tu
kompania Wris Cems problemas, ratom
unda davuWiro mxari veb-gverdebs,~ –
ambobs igi. magaliTisTvis aviRoT
Dunkin’ Donuts-is SemTxveva.
mas Semdeg, rac gabrazebulma
myidvelma Seqmna Dunkin’donuts.org-iskritikuli veb-gverdi, romelic Za-
lian bevr internetsaZiebelSi kom-
paniis sakuTari veb-gverdis Tavze
gamoCnda, kompania daukavSirda 25
adamians, romelTac kompanias pre-
tenziis werilebiT mimarTes da
SesTavaza kuponebi ufaso orcxo-
bilaze, donatebze: `es rom is
SemTxveva iyos, rodesac myidvelebi
aq Tavis komentarebs gvitovebdnen,
vifiqrebdiT, rom CvenTvis mniSvne-
lovani iqneboda maTTvis pasuxis
gacema,~ _ ambobs kompaniis warmo-
madgeneli jenifer rozenbergi.
axla kompania molaparakebas awar-
moebs saitis Sesyidvis Taobaze
misi damfuZneblisgan, 25 wlis
devid feltonisgan, romelic acx-
adebs, rom mzadaa, saiti gayidos,
radgan `isini iRebdnen pretenziebs
da pasuxobdnen kidec maT~.
erTi SexedviT, arakontrolirebadi
movlenis windaxeduli SefasebiT,
Tavis garemoSi Dunkin’ Donuts-ma uar-yofiTi momenti dadebiTad Semoat-
riala. Dunkinsucks.com axla ukve Ri-
milis momgvreli saiti – smiles.com-ia.
wwyyaarrooeebbii:: Quotes and excerpts from Leslie Goff,“<YourCompanyNameHere>sucks.com,”Computerworld, July 20, 1998, pp. 57–58; Mike France,“A Site for Soreheads,” Business Week, April 12, 1999,pp. 86–90; and Wanda Goldwag, “Complaint Sites CanFocus Firms on Issues to Fix,” Marketing, September 5,2002, p. 16. Also see Oscar S. Cisneros, “Legal Tips forYour ‘Sucks’ Site,” accessed online at www.wired.com,August 14, 2000; Hilary Appelman, “I Scream, YouScream: Consumers Vent over the Net,” New YorkTimes, March 4, 2001, p. 3.13; Eric J. Sinrod, “ ‘Suck’Sites Live in the Eyes of the Courts,” November 29,2002, accessed online at www.USAToday.com; andRonald F. Lopez, “Corporate Strategies for AddressingInternet “Complaint” Sites,” accessed online atwww.constructionweblinks.com, June 2003.
isini qmnian sainformacio reklamebs (reklamebi, romlebic informaciul
xasiaTs atareben), raTa sazogadoebrivi azri Camoayalibon; sasamarTlo pro-
cesebze zewolas axdenen da saxelmwifo regulirebis mimarT pretenziebs
gamoTqvamen, raTa konkurentebs TavianTi adgili miuCinon. aformeben sakon-
traqto SeTanxmebebs, raTa TavianTi sadistribucio arxebi ukeT gaakon-
trolon.
xSirad, kompaniebs SeuZliaT ipovon pozitiuri gamosavali,raTa dasZlion
TiTqosda arakontrolirebadi garemo pirobebis SezRudvebi. magaliTad:
Cathay Pacific Airlines-ma daadgina, rom bevri mogzauri Tavs aridebda
honkongSi mgzavrobas emigraciuli formalobebis xangrZlivi proce-
sis gamo. imis nacvlad, rom eRiarebinaT, rom maT problemis gadaWra
ar SeeZloT, Cathay-is xelmZRvanelobam honkongis mTavrobas mimarTa
kiTxviT, Tu rogor aecilebina Tavidan es saemigracio gaWianureba.
xangrZlivi diskusiebis Semdeg aviaxazebi SeTanxmdnen, rom yovelwli-
urad ufro met grants gaiRebdnen, raTa meti saemigracio inspeqtori
daeqiravebinaT, magram es Zalisxmeva, pirvel rigSi, Cathay Pacific-s moem-saxureboda. lodinis periodis Semcireba gazrdida klientebis
loialobas da Cathay-s konkurentul upiratesobas amgvarad ganamt-
kicebda.50
marketingis menejments garemo Zalebis kontroli yovelTvis ar
SeuZlia. xSirad is, ubralod, garemoze Tvalyurisa da reagirebis procesSi
unda CaerTos. magaliTad,kompanias mcire warmateba eqneboda im SemTxvevaSi,Tu
Seecdeboda, gavlena moexdina mosaxleobis geografiul gadanacvlebaze,
ekonomikur garemosa Tu ZiriTad kulturul faseulobebze. magram
SesaZleblobebis SemTxvevaSi, marketingis gamWriaxi menejerebi airCeven mar-
ketinguli garemos mimarT proaqtiur da ara reaqtiur midgomas, anu winmswreb
da ara reagirebis midgomas (ix. marketingi muSaobis procesSi 3.3).
TTaavvii 33 marketinguli garemo 105
lobiT Zalasa da danaxarjebis struqtu-
raze.Ees garemo metadaa dainteresebuli mom-
xmareblisaTvis faseulobis miwodebiTa da
momxmareblis danaxarjis modelis cvlilebe-
biT. dRevandeli momxmareblebi eZeben ufro met
faseulobas Semdegi kombinaciiT – kargi
xarisxi, produqcia da momsaxureba karg fasad.
Semosavlebis ganawilebac icvleba. mdidrebi
ufro gamdidrdnen, saSualo fena Semcirda,
Raribebi mtkiced inarCuneben TavianT mdgomare-
obas da amas 2-iarusian bazramde mivyavarT.
bevri kompania axla Tavis marketingul SeTava-
zebas ori sxvadasxva bazrisaTvis qmnis – mdid-
rebisa da naklebad mdidrebisaTvis.
33.. ggaannaaccaallkkeevveeTT ZZiirriiTTaaddii tteennddeenncciieebbii ffiirrmmiiss
bbuunneebbrriivv ddaa tteeqqnnoollooggiiuurr ggaarreemmooSSii..
bunebrivi garemo gviCvenebs sam ZiriTad tenden-
cias: nedleulis mzard naklebobas, dabinZure-
bis maRal maCvenebelsa da bunebrivi resursebis
marTvaSi mTavrobis Carevas. teqnologiur
garemoSi marketologma yuradReba unda gaa-
maxvilos oTx mTavar tendenciaze: teqnolo-
giuri cvlis swraf tempze, samecniero-kvleviTi
samuSaoebis maRal biujetebze, kompaniebis mier
aramasobrivi produqtebis gaumjobesebaze da
mTavrobis mxridan gazrdili regulirebaze.
kompaniebi,romlebic teqnologiuri cvlilebebs
mxars ar aubamen, axali produqciisa da mar-
ketinguli SesaZleblobebis miRma aRmoCndebian.
44.. aaxxsseenniiTT ZZiirriiTTaaddii ccvvlliilleebbeebbii ppoolliittiikkuurr
ddaa kkuullttuurruull ggaarreemmooSSii..
politikuri garemo Sedgeba kanonebis, saagen-
toebisa da jgufebisagan, romlebic gavlenas
axdenen an zRudaven marketingul qmedebebs.
politikurma garemom ganicada sami cvlileba,
romlebic msoflio marketingze zemoqmedebs:
biznesis mzardi regulireba kanonmdeblobis
saSualebiT, mTavrobis Zlieri zegavlena, gaz-
rdili yuradReba eTikur da socialurad pasu-
xismgebel qmedebebze. kulturuli garemo war-
moadgens institutebsa da sxva garemo
faqtorebs, romlebic gavlenas axdenen sazoga-
doebis ZiriTad Rirebulebebze, Sexedulebebsa
da qcevaze.
55.. ggaanniixxiilleeTT,, rrooggoorr rreeaaggiirreebbeenn kkoommppaanniieebbii
mmaarrkkeettiinngguull ggaarreemmoozzee..
kompaniebs SeuZliaT miiRon marketinguli
garemo, rogorc arakontrolirebadi elementi,
romelsac unda Seeguon. an maT SeuZliaT upi-
ratesoba mianoWon garemos marTvis perspeqti-
vas, warmatebiT imuSaon, raTa Secvalon garemo
da ara imisaTvis, rom masze, ubralod, reagireba
moaxdinon. SesaZleblobebisda mixedviT, kom-
paniebi unda Seecadon, iyvnen proaqtiurebi (win-
mswrebebi) vidre reaqtiulebi (pasiurebi, anu
Semdgar movlenebze reagirebis mimdevrebi).
am da Semdgom or TavSi Tqven
gaecnobiT marketingis garemos da
imas, Tu rogor afaseben kompaniebi
mas, raTa bazarze arsebuli SesaZleb-
lobebi aRmoaCinon da efeqturi mar-
ketinguli starategiebi Seqmnan. kompaniebma
mudmivad unda akontrolon da moergon mar-
ketingul garemos,raTa moiZion SesaZleblobebi
da safrTxisgan Tavi daicvan. marketinguli
garemo moicavs yvela moqmed pirsa da Zalas,
romlebic gavlenas axdenen kompaniis SesaZleb-
lobaze, biznesi efeqturad awarmoon miznobriv
bazarTan erTad.
11.. aaRRwweerreeTT ggaarreemmooss ZZaalleebbii,, rroommlleebbiicc ggaavvlleennaass
aaxxddeenneenn kkoommppaanniiiiss uunnaarrzzee,, eemmssaaxxuurroonn TTaavviiaannTT
mmyyiiddvveelleebbss..
kompaniis mikrogaremo Sedgeba im erTeulebi-
sagan, romlebic erTiandebian faseulobaTa
miwodebis qselSi im mizniT, rom saukeTesod
moemsaxuron momxmarebels. mikrogaremo moicavs
kompaniis Sida garemos _ kompaniis departa-
mentebsa da menejmentis doneebs – radgan is
marketinguli gadawyvetilebis miRebaze gavle-
nas axdenen. aseve sadistribucio arxis kom-
paniebs – mimwodeblebi da marketinguli Suamav-
lebi, maT Soris gadamyidvelebi, fizikuri
distribuciis firmebi, marketinguli momsaxure-
bis saagentoebi da finansuri Suamavlebi, rom-
lebic TanamSromloben myidvelTa faseulobis
Sesaqmnelad. myidvelTa bazrebis 5 tipi moicavs:
samomxmareblo, biznes, gadamyidvelebis, samTav-
robo struqturebisa da saerTaSoriso bazrebs.
konkurentebi konkurencias uweven kompanias
myidvelTa ukeT momsaxurebaSi. sabolood,
sazogadoebis sxvadasxva warmomadgenels aqvs
aqtiuri Tu potenciuri daintereseba an zegav-
lena kompaniis unarze, Tavisi miznebi ganaxorcie-
los.
makrogaremo Sedgeba SedarebiT didi so-
cioeTikuri Zalebisagan, romlebic mTel
mikrogaremoze axdenen gavlenas. 6 Zala, romle-
bic kompaniis makrogaremos Seadgenen, moicavs:
demografiul, ekonomikur, bunebriv, teqnolo-
giur, politikur da kulturul Zalebs. es Zale-
bi kompaniebisaTvis qmnian rogorc SesaZleb-
lobebs, aseve warmoSoben garkveul safrTxeebsac.
22.. aaxxsseenniiTT,, rrooggoorr ggaavvlleennaass aaxxddeennss ddeemmooggrraa--
ffiiuullii ddaa eekkoonnoommiikkuurrii ggaarreemmoo mmaarrkkeettiinngguull
ggaaddaawwyyvveettiilleebbeebbzzee..
demografia aris mosaxleobis maxasiaTeblebis
Seswavla. dRevandeli demografiuli garemo
gviCvenebs mosaxleobis asakobrivi struqturis
cvlilebas, cvalebadi ojaxis Semadgenlobas,
mosaxleobis geografiul gadanacvlebas, ukeTe-
sad ganaTlebul mosaxleobis matebas da mzard
mravalferovnebas. ekonomikuri garemo Sedgeba
faqtorebisagan, romlebic zemoqmedeben msyidve-
SSeeiissvveenneeTT::kkoonncceeffcciieebbiiss kkvvaallddaakkvvaall
106 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
TTaavvSSii ggaammooyyeenneebbuullii tteerrmmiinneebbii
bbeeiibbii--bbuummeerreebbii Baby boomersbbuunneebbrriivvii ggaarreemmoo Natural environmentggaarreemmooss aaqqttiiuurrii mmaarrTTvvaa Environmental management
perspective ddeemmooggrraaffiiaa Demographyeennggeelliiss kkaannoonnii Engel's laweekkoonnoommiikkuurrii ggaarreemmoo Economic environmentTTaaoobbaa XX Generation XTTaaoobbaa Y Generation Y
kkuullttuurruullii ggaarreemmoo Cultural environment
mmaarrkkeettiinngguullii ggaarreemmoo Marketing environment
mmaarrkkeettiinngguullii SSuuaammaavvlleebbii Marketing intermediaries
mmaakkrrooggaarreemmoo Macroenvironment
mmiikkrrooggaarreemmoo Microenvironment
ppoolliittiikkuurrii ggaarreemmoo Political environment
ssaazzooggaaddooeebbaa Public
tteeqqnnoollooggiiuurrii ggaarreemmoo Technological environment
ggaannssaaxxiillvveellii ssaakkiiTTxxeebbii
11.. mikrogaremoSi Sedis sxvadasxva
saxis sazogadoeba, romlebic dain-
teresebulni arian kompaniiT an mis
operaciebze axdenen zegavlenas. ganixileT,
rogor SeiZleba am sazogadoebaTa miznebi er-
TmaneTs daupirispirdnen. rogori gavlena eqne-
baT kompaniis Sesabamisi sazogadoebebis urTi-
erTsawinaaRmdego miznebs mis strategiaze?
22.. amerikuli ojaxis cvalebadi struqtura
gansazRvrul iqna, rogorc mniSvnelovani demog-
rafiuli Zala, romelic kompaniisaTvis qmnis
SesaZleblobebsa da safrTxes. ganixileT, ro-
gor Seicvleba erTi Cveulebrivi sasursaTo
maRaziis strategia, im SemTxvevaSi, Tu is yvela
CamoTvlil segmentze gava: daqorwinebuli
wyvilebi bavSvebiT, martoxela mSoblebi da
calke mcxovrebi mozardebi.
33.. faseulobis marketingi niSnavs produqtis
xarisxisa da kargi momsaxurebis SeZenas karg
fasad. SearCieT industria da masSi ori
konkurenti kompania: erTi, romelic faseulobis
marketingSia Zlieri, meore ki _ piriqiT. faseu-
lobis marketingSi cudad gaTvicnobierebuli
kompaniis SemTxvevaSi, ganixileT, ra
ganapirobebs momxmareblis mier am kompaniis
produqtis yidvas? ra saWiroebas pasuxobs ukeT
aseTi kompania, im firmisgan gansxvavebiT, rome-
lic faseulobis marketings misdevs?
44.. 2002 wels miRebulma sarbanes-oqslis aqtma,
sxva sakiTxebTan erTad, maRali donis korpo-
raciuli aRmasruleblebi piradad angariSval-
debulni gaxada TavianTi kompaniebis Semosav-
lebze ganacxadebis sizusteSi. mosTxova
sazogadoebriv kompaniebs, rom maT TavianTi
finansuri makontrolirebeli sistemebi gaaum-
jobeson da sabWos zogierTi wevri kompaniis
garedan moiwvion. ra gavlena SeiZleba moaxdi-
nos am kanonmdeblobam biznesoperaciebze?
55.. garemos aqtiuri marTva upiratesobas aniWebs
proaqtiur/winmswreb da ara reaqtiur/reagire-
biT midgomas. gansazRvreT kompania, romelic,
Tqveni azriT, am midgomas iyenebs. ra specifikur
qmedebebs axorcieleben isini, raTa TavianT ga-
remoze zegavlena proaqtiurad/winswrebiT
moaxdinon?
66.. marketingis marTvis procesSi ra roli akis-
ria analizs, dagegmvas, ganxorcielebasa da kon-
trols? rogor xdeba TiToeuli marketinguli
funqciis erTmaneTTan dakavSireba?
ggaammooyyeenneebbiiTTii SSeekkiiTTxxvveebbii
11.. saganmanaTleblo institutis SemTxvevaSi, misi
studentebis raodenoba, xarisxi da maxasiaTeb-
lebi Zlier arian damokidebulni ZiriTadi
mosaxleobis raodenobasa da misi struqturis
cvlilebaze. ganixileT,rogor zegavlenas moax-
denda Tqvens skolaze Semdegi tendenciebi:
mosaxleobis asakobrivi maxasiaTeblebi, mzardi
populacia, cvlilebebi ojaxis struqturaSi,
mosaxleobis geografiuli gadanacvleba, kvali-
ficirebuli samuSaos mqone muSaxeli da mzardi
eTnikuri Tu kulturuli mravalferovneba.
uaryofiTi zegavlenis mqone tendenciebis piro-
bebSi, romel strategias miscemdiT rekomenda-
cias?
22.. es Tavi amtkicebs, rom sazogadoebis ZiriTadi
kulturuli faseulobebi ganisazRvreba indi-
videbis SexedulebebiT sakuTar Tavsa da sxve-
bze, aseve, maTi SexedulebebiT organizaciebze,
sazogadoebaze, bunebasa da samyaroze. SeqmeniT
studentTa 4-5-kaciani jgufebi, romelTagan
TiToeuli yuradRebas gaamaxvilebs am eqvsi
Sexedulebidan erT-erTze. aRniSneT cvlileba,
romelic ganxiluli iyo teqstSi, gansazRvreT
kompania, romelmac sargebeli naxa am cvlile-
bidan da kompania, romelmac, piriqiT, am mizeziT
kraxi ganicada. im organizaciebma, romlebsac am
iimmooggzzaauurreeTT
TTaavvii 33 marketinguli garemo 107
cvlilebebiT ar usargebliaT,ra unda gaakeTon,
raTa am tendencias ukeT Seeguon?
33.. federaluri vaWrobis komisia akeTebs Sefa-
sebas, rom 2004 wlis ivlisisaTvis, erovnuli
masStabiT, satelefono gamokiTxvebis (telemar-
ketingis) sawinaaRmdego e.w. ,,ar darekoT’’ mom-
saxurebaSi registrirebulia 60 milionze meti
satelefono nomeri. amis sapasuxod, telemar-
ketingis vaWrobis asociaciam federalur sasa-
marTloSi gaaprotesta momxmareblis telemar-
ketingis zaris dablokvis momsaxurebis lega-
luroba. aRwereT is qmedebebi, romlebic unda
gatarebuliyo im SemTxvevaSi,Tu telegayidvebis
industria am sakiTxis mimarT garemos marTvis
proaqtiur (winmswreb) qmedebebs gamoiyenebda.
ras fiqrobT momxmareblis konfidencialobaze?
tteeqqnnoollooggiiuurr ssaammyyaarrooSSii
myidvelTa erTguleba onlain samog-
zauro saagentoebis mimarT dabalia.
myidveli saSualod sami sxvadasxva
samogzauro saagentos veb-gverds
amowmebs aviaxazebis, sastumroebisa Tu gasaqi-
ravebeli manqanebis saukeTeso fasebis aRmosa-
Cenad. dRes aSS-Si mogzaurobis dagegmvis 15%
internetiT xorcieldeba, xolo aviabileTebis
naxevari aseTi meTodiT iyideba. el-mogzauro-
bis sami kompania _ Expedia (bazris 36%), Travelocity(24%), da Orbitz-i (13%) _ el_mogzaurobis gayidve-
bis umravlesobas moicavs. manam sanam momxmare-
blebi saukeTeso saqmian urTierTobebze iyvnen
koncentrirebulni, eleqtronuli mogzaurobis
bevri kompania investiciebs axal teqnologieb-
Si debda, romlebic maT saSualebas miscemda,
momavalSi sxvebisgan gansxvavebuli yofiliyv-
nen:
11.. Tqveni azriT, mikrogaremos romel Zalebs eq-
nebaT yvelaze pozitiuri da yvelaze negatiuri
gavlena el-mogzaurobis kompaniebze? ratom?
22.. ganixileT, rogor unda ireagiron el-mogzau-
robis am kompaniebma negatiur zegavlenaze?
33.. Tqveni azriT,ra ganapirobebs el-mogzaurobis
industriis momavals?
44.. Tqveni azriT, romelia yvelaze mniSvnelovani
garemo problema, roemlic momdevno 5 wlis gan-
mavlobaSi el-mogzaurobis industrias moelis?
ramdenjer SeiZineT Tqven an Tqvenma
mSoblebma axali kompiuteri bolo 5
wlis ganmavlobaSi? gamomdinare iqi-
dan, rom kompiuterebs sul ufro
mZlavri SesaZleblobebi gaaCniaT,
kompiuteruli mowyobilobebis regularuli
ganaxleba Cveulebriv movlenad iqca. xom ar
dainteresebulxarT, sad midis Zveli kompiu-
terebi da monitorebi? iqneb, saxlis romelime
kuTxeSi an sulac avtofarexSia dawyo-bili?
nedleulis Semcirebam, garemos dabinZurebis
zrdam da globaluri daTbobis problemebma
bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi didi dain-
tereseba gamoiwvia. maSin rodesac bevri kompa-
nia garemos dabinZurebaSi daadanaSaules,
zogierTma maTganma garemosadmi sazogadoebis
damokidebuleba gamoiyena, raTa konkurentebis-
gan sakuTari Tavi ganesxvavebina. erT-erTi
aseTi kompaniaa Dell Computer-i, romelmac
gadamuSavebis programas Cauyara safuZveli,
romelic kompiuterebs, monitorebs, klavia-
turebsa da Tagvebs moicavs, yvela sagans, rom-
lebic SesaZloa mTel saxlSi iyos mimofan-
tuli.
rogor muSaobs es programa? 50 funtis
wonaSi 15 dolars ixdiT da Dell-is Tanam-
Sromels Tqveni kompiuterebi da monitorebi
miaqvs. Tu wona 50-100 funts Soris meryeobs,
myidvelis xarji 30 dolars Seadgens. Dell Sem-
deg Zvel kompiuterul mowyobilobebs gadaamu-
Savebs an ganaaxlebs da xelaxla gayidis, riTac
gamousadegari, arasaWiro nawilebidan dReis-
Tvis saWiro kompiuterul mowyobilobebs qmnis.
11.. vivaraudoT, rom fasi, romelsac Zveli kompiu-
teruli danadgaris mflobeli ixdis, Dell-ismier gadamuSavebis xarjs ar faravs. ra sarge-
beli unda naxos Dell-ma, Tu is danaxarjis toli
iqneba?
22.. ra qmedebebi unda gaataros mTavrobam, Zveli
kompiuteruli danadgarebis gadamuSavebis qme-
debebs stimuli rom misces? rogor SeiZleba
gavaigivoT Dell-is gadamuSavebis mcdeloba gare-
mos aqtiuri marTvis perspeqtivasTan?
33.. daexmareba Tu ara Dell-is kompiuteruli
gadamuSavebis programa mas, rogorc kompanias?
rogori zegavlena eqneba zemoT aRweril
gadamamuSavebel programas Tqvens gadawyveti-
lebaze, kompiuteri aseTi kompaniisgan iyidoT?
eeTTiikkiiss ssaammyyaarrooSSii
108 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
Nike-is biznessituacia moTavse-
bulia wignis bolos, danarT 1-Si.
uuccxxoouurrii bbiizznneessssiittuuaacciiaa
ssiittuuaacciiaa
fondi konstanta,
romelic saqarTvelos bazarze
mikrofinansirebas axorcielebda, mu-Saobis sami
wlis manZilze, kerZod, 2003-2006 wlebSi SeZlo
mniSvnelovnad gaefarToebina Tavisi samoqmedo
areali. organizaciam 2006 wels 160%-ze meti
zrda ganicada, xolo misi fi-lialebis qseli
sagrZnoblad gafarTovda. igi warmoadgenda
liders mikrosafinanso organi-zaciebs Soris
da mikro da mcire bizneseb-isaTvis 50, 000
laramde odenobis sesxebs gas-cemda.
2006 wlis 18 ivliss saqarTveloSi ZalaSi
Sevida kanoni mikrosafinanso organizaciebis
Sesaxeb, romlis mixedviTac mikrodafinansebiT
dakavebuli iuridiuli piris statusi ganisazR-
vra SezRuduli pasuxismgeblobis sawarmod an
saaqcio sazogadoebad. zemoaRniSnuli kanonis
ZalaSi Sesvlis dRidan mikrosafinanso organi-
zacias moeTxova daregistrireba saqarTvelos
erovnul bankSi,xolo maTi zedamxedveloba dae-
kisra erovnul banks. kanonis mixedviT mikrosa-
finanso organizacias aekrZala nebismieri saxis
depozitebis miReba. sasesxo Tanxa ganisazRvra
maqsimum 50 aTas laramde. mikrosafinanso orga-
nizacias mieca aseve Semdegi saqmianobebis uf-
leba: mikrolizingi, faqtoringi, valutis gadac-
vla,Tamasuqebisa da obligaciebis gamoSveba (ix.
danarTi 1). kanonis mixedviT ukve arsebul
mikrosafinanso organizaciebs miecaT 18 Tve
kanonis moTxovnebis dasakmayofileblad.
fonds misi sakmaod Zlieri poziciebi
mikrosafinanso bazarze kvlavac intensiuri
zrdis saSualebas aZlevda, Tumca mis winaSe
seriozuli amocana idga: darCena mikrosafi-
nanso organizaciad, Tu sabanko institutad
Camoyalibeba. zustad es sakiTxi gaxda direq-
torTa sabWos Sexvedris sababi fondis saTao
ofisis Sexvedrebis darbazSi.
darbazSi fondis aRmasrulebeli direqtori
levan lebaniZe Semovida, miesalma TavSeyril
sazogadoebas, daikava misTvis gankuTvnili adg-
ili da Sexvedra daiwyo...
ffoonnddii kkoonnssttaannttaa
fondi konstanta 1997 wels daarsda. misi iuri-
diuli statusi 10 wlis ganmavlobaSi fondi
gaxldaT. mas ar hyolia formaluri damfuZ-
neblebi da Sesabamisad, organizaciis statusi-
dan gamomdinare, fondis mogeba mTlianad rein-
vestirdeboda fondis misiis Sesasruleblad.
wlebis manZilze konstantas donorobas uwevd-
nen iseTi saerTaSoriso organizaciebi rogore-
bicaa: amerikis mTavrobis saerTaSoriso gan-
viTarebis saagento (USAID), gadavarCinoT
bavSvebi (SAVE THE CHILDREN), britiS petroli-
umi (BP), gaeros ltolvilTa umaRlesi komis-
ariati ((UNHCR)),, RaribTa daxmarebis sakonsul-
tacio jgufi (CGAP), Sorbankis sakonsultacio
samsaxuri (SHOREBANK ADVISORY SERVICES), qea
(CARE), mersiqori (MERCY CORPS) da qemoniqs
saqarTvelo (Chemonics Georgia). konstantas misia
iyo xelmisawvdomi, maRalxarisxiani mikrosafi-
nanso momsaxurebis uzrunvelyofa. konstantas
Rirebulebebia momxmarebeli, TanamSromeli, gam-
Wvirvaloba, gunduri muSaoba da profesional-
izmi.
am xnis ganmavlobaSi konstanta dinamiurad
viTardeboda. 1999 wels igi gadadis qselur
momsaxurebaze da xsnis filials Tbilisis
isani-samgoris raionSi. amave wlidan organiza-
ciis strategiaSi xdeba axali mimarTulebis
Camoyalibeba, romlis mixedviTac fondi kon-
stanta iwyebs saqarTvelos regionebis bazrebze
gasvlas. 2000 wlis agvistoSi konstanta xsnis
pirvel regionalur filials qalaq baTumSi,
qqaarrTTuullii bbiizznneessssiittuuaacciiaa
ffoonnddii kkoonnssttaannttaa mmiikkrroossaaffiinnaannssoo iinndduussttrriiaaSSii
wwaarrmmaatteebbuullaadd iimmkkvviiddrreebbss mmoowwiinnaavvee ppoozziicciieebbss
TTaavvii 33 marketinguli garemo 109
romelic swrafad viTardeba da iZens popula-
robas aWaris regionSi.
2002-2003 wlebi iqca fondis momsaxurebis
arealis intensiuri gafarToebis wlebad. ixs-
neba filialebi zestafonSi, rusTavSi, axalci-
xeSi, quTaisSi, gurjanSi, wnorSi, foTSi da
xaSurSi. 2006 wlisaTvis kompanias ukve 18 fi-
liali aqvs saqarTvelos yvela regionSi (ix.
danarTi 2). TbilisSi ukve 4 filialia: ZiriTadi,
isnis, gldanisa da varkeTilis. Tumca, konstanta
filialebis kidev ufro gafarToebas gegmavs.
2006 wels konstantam sagrZnoblad gazarda
moziduli komerciuli saxsrebi: miiRo sesxebi
adgilobrivi da saerTaSoriso bankebidan da
sainvesticio kompaniebidan (EBRD, Deutche Bank,Triodos Bank, Oikocredit, MicroVest da sxva). yovelive
amis Sedegad organizaciam mniSvnelovnad gaaaq-
tiura operaciebi da gazarda sasesxo port-
felis moculoba. amave dros ufro mravalfe-
rovani gaxda sakredito produqtebis portfeli,
daixvewa infrastruqtura da mniSvnelovani
yuradReba daeTmo momsaxurebis xarisxis gaum-
jobesebas. 2006 wlis bolos konstanta emsa-
xureboda 20000-ze met aqtiur klients, xolo
mTliani sasesxo portfelis moculoba 35000000
larze meti iyo. amave wels konstantas ukve 18
filiali aqvs mTeli saqarTvelos masStabiT.
ggaarreemmoo
2003-2006 wlebSi sabanko safinanso industria
saqarTveloSi dinamiurad viTardeba. bazari
swrafi tempebiT izrdeba da konkurenciac
mZafria. saqarTvelos sabanko seqtorSi ganxor-
cielda mniSvnelovani ucxouri komerciuli
investiciebi: gaCnda iseTi axali seriozuli
moTamaSeebi, rogoricaa sosiete Jenerali,
vneStorgbanki, silq roud banki da sxva. 2006
wels sabanko bazari daaxloebiT 70%-iT
gaizarda. ganviTarebis stadiaSi myof bazarze
sabanko institutebi mTeli ZaliT ibrZodnen
mniSvnelovani bazris wilis mosapoveblad.
gansakuTrebiT gaizarda interesi sacalo
bankingis mimarT. ekonomikis ganviTarebasTan
erTad gaCnda garkveuli fuladi masa, xolo
finansebTan xelmisawvdomoba SedarebiT gaad-
vilda. erTi mxriv msxvili biznesis bazris Sez-
Rudulobam, xolo meore mxriv mcire biznesis
mniSvnelovanma zrdam gamoiwvia safinanso in-
stitutebis interesi am seqtorze gasvlisa. 90-
iani wlebis bolos, sabWoTa kavSiris daSlis
Semdgom ekonomikurma daRmasvlam, sawarmoebis
gaCerebam da umuSevrobis zrdam mosaxleobis
did nawils aiZula TviTgadarCenisaTvis saku-
Tari mcire biznesiT dakavebuliyo. Sedegad
warmoiqmna mikrobiznesiT da TviTdasaqmebuli
adamianebis garkveuli fena, romlis umetesi
nawili vaWrobiT iyo dakavebuli. maTTvis mikro
da mcire sesxebi iyo erTaderTi saSualeba
biznesis gafarToebisaTvis. am xnis ganmavlo-
baSi, am fenam miiRo garkveuli gamocdileba
sabazro ekonomikis pirobebSi biznesis war-
moebisa, SedarebiT daixvewa safinanso insti-
tutebTan urTierTobis kultura da sesxis
mimarT damokidebuleba. gaCnda moTxovna sxva-
dasxva sabanko produqtebze. 2004 wlis Semdgom,
garkveuli reformebis gatarebam mcire biznesi-
saTvis barierebis Semcirebis kuTxiT, rogori-
caa nebarTvebisa da licenzirebis didi nawi-
lis gauqmeba, qonebis registraciis gamartiveba
da sxva, es seqtori mniSvnelovnad gaafarTova.
msoflio bankis monacemebis mixedviT1, 2005-2006
wlebSi saqarTveloSi mcire biznesi 55%-iT
gaizarda. aRsaniSnavia, rom 2006 wels mTliani
mikrosafinanso bazris zrda 100%-ze meti iyo.
kkoonnssttaannttaass pprroodduuqqtteebbii
konstanta gascems jgufur da individualur
sesxebs. jgufuri sesxis maqsimaluri Tanxaa 5
aTasi lari. jgufuri sesxi gaicema mewarmeTa
jgufze giraos gareSe da Tanxis dabrunebis
garantias warmoadgens jgufis yvela wevris
solidaruli pasuxismgebloba. jgufi unda
Sedgebodes minimum 2 – maqsimum 8 wevrisgan,
romlebic kargad icnoben da endobian erTma-
neTs.
individualuri sesxi gaicema rogorc urba-
nul, aseve sasoflo seqtorSi vaWrobis, mom-
saxurebis da warmoebis (maT Soris sasoflo-sa-
meurneo produqciis) dasafinanseblad. aRsaniSnavia
jgufuri da individualuri sezonuri sesxebi
turistuli biznesisaTvis. konstantas aqvs
eqspres sesxebi, standartuli mikro sesxebi da
mcire sesxebi.
informaciisaTvis ix. cxrili 1.
sesxis miznobrioba moicavs sabrunavi saSuale-
bebis gazrdas, ZiriTadi saSualebebis Sesyid-
va/SekeTebas, sawarmoo farTis saremonto samu-
Saoebis dafinansebas,infrastruqturis ganviTarebas,
saqmianobis gafarToeba/diversificirebas, samom-
xmareblo miznebs biznesidan miRebuli Semosav-
lebis uzrunvelyofiT.
mmoommxxmmaarreebbeellTTaa sseeggmmeenntteebbii::
sasesxo produqtebis mixedviT momxmarebelTa
Semdegi segmentebi ikveTeba:
■ jgufuri sesxebis momxmarebelia ZiriTadad
bazrebis, bazrobebis da jixurebis movaWreebi,
saqonlis gadamzidavebi, distributorebi da
sxva. es aris segmenti uaRresad SezRuduli
resursebiT. gamoirCeva dabali gaTviTcnobie-
rebulobiT sabanko produqtebisa da pirobe-
bis mimarT. isini usafrTxod grZnoben Tavs
sakuTari saqmianobis/soc. mdgomareobis
1 World Bank/IFC report "Doing Business in 2007"
110 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
jgufSi da ar iltvian misgan gamoRwevi-
saTvis. ZiriTadad Sedgeba 45-60 wlis mosax-
leobisagan, konfliqturi zonidan ltolvi-
lebisagan. ZiriTadi nawili daojaxebulia.
■ individualuri sesxebis momxmarebelia mcire
biznesiT dakavebuli segmenti (maRaziebisa da
mcire sawarmoebis (kafe-bari, saparikmaxero,
warmoeba da a.S.) mepatroneebi, konservatuli
rwmenebiTa da damokidebulebiT. ZiriTadad
dakavebuli vaWrobiT. SedarebiT gaTviTcno-
bierebuli sabanko sferoSi, Tumca konservat-
ulobis gamo SedarebiT loialuri sabanko
institutis mimarT. individualuri sesxis
segmentis asaki ufro ganfenilia, 35-dan 60-mde,
misi resursebi ufro metia, vidre jgufuris
segmentisa, Tumca aseve SezRuduli, da
ZiriTadad daojaxebulebisagan Sedgeba.
ssaassoofflloo--ssaammeeuurrnneeoo sseessxxiiss momxmarebelia xal-
xi, romlebic dasaqmebuli arian mesaqonleobiT,
mefrinveleobiT, sasoflo-sameurneo produqte-
bis gadamuSavebiT, miwaTmoqmedebiT, mefutk-
reobiT da a.S.
sseezzoonnuurrii ttuurriissttuullii sseessxxeebbiiss momxmarebelia
ZiriTadad sakurorto zonis macxovreblebi
(aWara, borjomis xeoba), romlebic sezonisTvis
emzadebian. eseni arian kerZo sastumroebis, bare-
bis,restornebisa da Sesabamisi dawesebulebebis
mepatroneebi.
CCaannaarrTTii
marina n. konstantas msesxebeli:
`2000 wlidan konstantas msesxebeli var. 20
wlis manZilze qarTuli enisa da
literaturis maswavlebeli viyavi. dro rom
airia, Tavis sarCenad vaWroba daviwye.
Tavidan sxvisi saqonliT vvaWrobdi da
Semosavalic cota mqonda. amitom, dazogva
daviwye da davagrove Tu ara mcireodeni
Tanxa, Tavad Semovitane saqoneli, magram
Tanxebi ar myofnida sakmarisi raodenobis
sabrunavi saSualebebis SesaZenad.
konstantasagan pirvelad 200 lari visesxe.
axla ukve 4000 lari maqvs aRebuli. Cemi
saqmianobac farTovdeba. me da Cemma meuRlem
patara saxlic SeviZineT da Svilebsac
Sesaferisi ganaTleba miveciT~.
mmoommxxmmaarreebbeellTTaa qqcceevvaa
safinanso institutTan urTierTobisaTvis ga-
damwyveti mniSvneloba eniWeba iseT faqtorebs,
rogoric aris sesxis aRebis proceduris
simartive da gadawyveti-lebis miRebis siswrafe.
klientebisaTvis prioritetuli saprocento
ganakveTicaa, Tumca gadawyvetilebis miRebisas
es faqtori naklebad gadamwyvetia, gamomdinare
iqidan, rom bazarze arsebuli saprocento
ganakveTebi TiTqmis identuria. aranakleb
mniSvnelovania momxmareb-lis interesebis
dakmayofileba, rac gulisxmobs zustad
moTxovnili Tanxis gacemis SesaZleb-lobas da
uzrunvelyofis (giraos) moTxovnis morgebas
msesxeblis SesaZleblobebze. rogorc sxva
momsaxurebis dargebSi, safinanso seqtor-zec
gadamwyveti mniSvneloba aqvs klientTan
urTierTobis xarisxs. am SemTxvevaSi xSirad
organizaciis wina xazze momuSave adamianebzea
damokidebuli momxmareblis loialoba safinan-
so institutis mimarT. amitom, momxmareb-
lisaTvis xSir SemTxvevaSi safinanso instituti
asocirdeba im konkretul personalTan da misi
momsaxurebis xarisxTan, romelsac klientTan
intensiuri urTierToba aqvs. konstantas mimarT
damokidebuleba mocemulia diagrama 1-Si.
miuxedavad saerTo dadebiTi damokidebule-
bisa, konstanta pozicionirebulia, rogorc
mikro sesxebiT dakavebuli organizacia,
romelsac SedarebiT msxvili TanxebisaTvis
naklebad mimarTaven.
kkoonnkkuurreenntteebbii
saqarTvelos sabanko-safinanso industriaSi
fond konstantas gaaCnia rogorc pirdapiri,
aseve arapirdapiri konkurentebi.
ppiirrddaappiirrii kkoonnkkuurreenntteebbii
pirdapir konkurentebad ganixilebian mikrosa-
finanso organizaciebi finka, kredo, kristali
da bankebi, romlebic gascemen mikrosesxbs –
prokrediti da saqarTvelos banki da sxva anu
e.w. meore donis konkurentebi (ix. qvemoT).
ssaasseessxxoo TTaannxxaa ssaasseessxxoo vvaaddaa uuzzrruunnvveellyyooffaa
eeqqsspprreess sseessxxii 1000-dan10000 laramde 18 Tvemde giraos gareSe TavdebobiT
500-dan 6000 aSS dolaramde 36 Tvemde
ssttaannddaarrttuullii 2500-dan 10000 laramde 18 Tvemde ipoTeka, avtotransporti, Zvirfasi
mmiikkrroosseessxxii liTonebi
1500-dan 6000 aSS dolaramde 36 Tvemde
mmcciirree sseessxxii 10001-dan 50000 laramde 18 Tvemde ipoTeka, avtotransporti, Zvirfasi
liTonebi
6000-dan 30000 aSS dolaramde 60 Tvemde
ccxxrriillii 11
TTaavvii 33 marketinguli garemo 111
ffiinnkkaa (www.finca.ge) dafuZnda 1999 wels.
damfuZnebeli Finca Internationalddoonnoorreebbii:: USAID, USDA. finka 2006 wels flobda
mikrosafinanso institutebis bazris
daaxloebiT 38% da mTliani mikrosafinanso
bazris 6%-s.
pprroodduuqqtteebbii:: jgufuri,individualuri da eqspres
sesxebi
jjgguuffuurrii sseessxxeebbii:: jgufi unda Sedgebodes 3-15
adamianisagan. sasesxo Tanxa meryeobs 200-dan
4,000 laramde wliuri 24-36%-is farglebSi.
iinnddiivviidduuaalluurrii sseessxxeebbii (gascemen aSS dolarSi):
1,000-dan 20,000 aSS dolaramde.
eeqqsspprreess sseessxxeebbii (aSS dolarSi): 100-dan 2000 aSS
dolaramde.
finka konstantas yvelaze uaxloesi konkuren-
tia jgufuri sasesxo produqtis TvalsazrisiT.
igi saqmianobas 1998 wlidan axorcielebs AID-s
dafinansebiT. finkas 2005 wels hqonda bazris
yvelaze didi wili. aqvs mikrodakreditebis
didi gamocdileba da Sesabamisi teqnikuri dax-
marebis miRebis saSualeba.
kkrreeddoo (www.credo.ge) dafuZnda 2005 wlis
ianvarSi; damfuZnebeli Vision Fund International;donorebi: World Vision, Chemonics.pprroodduuqqtteebbii:: jgufuri da individualuri sesxebi
jjgguuffuurrii sseessxxeebbii (gascems aSS dolarSi): jgufi
unda Sedgebodes 4-7 adamianisagan. sasesxo
Tanxa meryeobs 400-dan 600 aSS dolaramde.
iinnddiivviidduuaalluurrii sseessxxeebbii (aSS dolarSi): 100-dan
30,000 aSS dolaramde, wliuri 18-36%-s
farglebSi.
kredo iyo mikrosafinanso organizaciaTagan
pirveli, romelmac gasca individualuri sesxi.
ffoonnddii kkrriissttaallii (yofili World Vision EnterpriseDevelopment Program) (www.crystal.ge) dafuZnda 1998
wlis agvistos, rogorc humanitaruli
organizacia `centri afxazeTi~, romelic sxva
daxmarebebTan erTad gascemda mikro sesxebs,
xolo 2004 wels gaxda fondi kristali.
damfuZnebeli `centri afxazeTi~. donorebi:
USAID, UNHCR, SV- holandiuri ltolvilTa
fondi.
pprroodduuqqtteebbii:: individualuri sesxebi
fondi funqcionirebs 2003 wlidan da faravs
mxolod regionebs: foTs, senaks da quTaiss.
bazris wilobrivi gadanawileba mikrosafinanso
institutebs Soris 2006 wlis miaxloebiTi
monacemebiT mocemulia diagrama 2-ze.
mmeeoorree ddoonniiss kkoonnkkuurreenntteebbii:
pprrookkrreeddiitt bbaannkkii (www.procredit.ge). prokreditbanki mikrodakreditebaSi umsxvilesi bankia. igi
prokredit grup-is wevria, romelsac aRmosav-
leT evropaSi 18 wevri banki hyavs. prokredit
banks aqvs eqspres sesxebi, mikro sesxebi da
mcire sesxebi. saerTaSoriso gamoc-dileba
ganviTarebad bazrebze prokredits saSualebas
aZlevs saqarTveloSi damatebiTi resursebis
daxarjvis gareSe danergos Tavisi produqtebi.
ssaaqqaarrTTvveellooss bbaannkkii (www.bog.ge). saqarTvelos
bankis strategiuli mimarTuleba sacalo ban-
kingia, rac konstantas seriozul konkurencias
uwevs. saqarTvelos bankma bazarze Sesvlis
agresiuli politikiT mniSvnelovani bazris
wili moipova mikrodafinansebis bazarze. dasav-
luri menejmenti da ganviTarebuli sacalo
ddiiaaggrraammaa 22
ddiiaaggrraammaa 11
konstantasadmi damokidebulebis ZiriTadi faqtorebi
qseli bankis mniSvnelovani Zlieri mxareebia.
vviiTTiibbii jjoorrjjiiaa (www.vtb.ge). viTibi, igive
gaerTianebuli qarTuli banki mikrodafinan-
sebaSi erT-erTi pirveli iyo. Sesabamisad, mas
sakmaod didi gamocdileba aqvs am sferoSi. aqvs
mcire sesxebisadmi individualuri midgoma, rac
klientebTan mimarTebaSi meti lavirebis sa-
Sualebas aZlevs. misi produqtebia turbo ses-
xebi (sesxi 1 saaTSi), eqspres sesxebi da
standartuli mikrosesxebi.
bbaannkkii rreessppuubblliikkaa (www.bankrepublic.ge). banki
respublika SedarebiT axalia mikrodak-
reditebis sferoSi. Sesabamisad, misi sasesxo
portfelic SedarebiT mcirea. Tumca mcire da
saSualo biznesis swrafma zrdam misi didi
interesi gamoiwvia sacalo bankingis mimarT.
`sosiete Jeneralis~ mier banki respublikas
SeZenis Semdeg cxadia, rom igi male Zalze
seriozuli moTamaSe gaxdeba bazarze.
bankebis bazris wilebi 2006 wlisaTvis port-
felebis mixedviT mocemulia diagrama 3-ze:
CCaannaarrTTii::
ivane e. konstantas msesxebeli:
`konstantas msesxebeli 3 weli viyavi. Cemi
patara sawarmo maqvs da mis gasamarTad
saxsrebi mesaWiroeboda. Tavidan didi
Tanxebi ar mindoda, isedac varTmevdi
bizness Tavs. konstantaSic Zalze kargad
meqceodnen, sesxis aRebas didi dro ar
miqonda, Cemi sesxis oficeric guliTadad
mxvdeboda da yvelafers umokles vadebSi
migvarebda. biznesis saqme rom kargad
wamivida, ufro didi Tanxebi damWirda.
miuxedavad yvelafrisa, mainc bankSi wasvla
vamjobine. angariSi imave bankSi maqvs
gaxsnili da kreditis aRebac iqidan ufro
xelsayrelia~.
unda aRiniSnos, rom regionalur doneze kons-
tantas konkurentebi 2006 wlisaTvis gansxvavde-
bodnen, ase magaliTad:
rruussTTaavvSSii:: qquuTTaaiissSSii::
prokredit banki prokredit banki
saqarTvelos banki saqarTvelos banki
viTibi viTibi
finka standart banki
Ti-bi-si banki finka
kredo
kristali
Ti-bi-si
ffooTTSSii:: bbaaTTuummSSii::
viTibi prokredit banki
saqarTvelos banki saqarTvelos banki
prokredit banki viTibi
saxalxo banki banki respublika
finka finka
kristali safinanso jgufi
kredo
TTeellaavvSSii::
prokredit banki
standart banki
Ti-bi-si banki da a.S.
CCaannaarrTTii::
lali q. konstantas msesxebeli:
`konstantaSi mivsuliyavi Tu ara bevri ar
mifiqria. Cvens raionSi konstanta yvelam
icis. Tanac procentic SeRavaTiani aqvs.
amJamad 5,000 lari maqvs nasesxebi da isev
amdenis aRebas vgegmav. mevaxSisagan rom
mesesxa, gacilebiT Zviri damijdeboda. Tanac
Zalian kargad memsaxurebian, yvelas vicnob,
aq ise movdivar, TiTqos sakuTari saxli
iyos~.
SSeekkiiTTxxvveebbii ((ddaavvaalleebbeebbii))::
11.. ra gadawyvetileba unda miiRos konstantas
menejmentma? ratom?
22.. daaxasiaTeT konstantas dadebiTi da uar-
yofiTi mxareebi. ra warmoadgens kons-
tantas konkurentul upiratesobas?
33.. gadawyvetilebis Sesabamisad dasaxeT kons-
tantas ganviTarebis Semdgomi strategia.
112 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba
ddiiaaggrraammaa 33
TTaavvii 33 marketinguli garemo 113
kkoonnssttaannttaass ffiilliiaalleebbiiddaannaarrTTii 22
saTao ofisi (ZiriTadi filiali) goris filiali
isan-samgoris filiali borjomis filiali
varkeTilis filiali axalcixis filiali
gldanis filiali quTaisis filiali
rusTavis filiali zestafonis filiali
gurjaanis filiali samtrediis filiali
wnoris filiali baTumis filiali
lagodexis filiali foTis filiali
xaSuris filiali axalqalaqis filiali
mmiikkrroossaaffiinnaannssoo oorrggaanniizzaacciieebbiissaa ddaa
bbaannkkeebbiiss sseerrvviisseebbiiddaannaarrTTii 11
mmiikkrroossaaffiinnaannssoo kkoommeerrcciiuullii bbaannkkeebbii
oorrggaanniizzaacciieebbii
kreditebis gacema 50000 kreditebis gacema
laramde
mikrolizingi depozitebis miReba
Tamasuqebis gamoSveba Tamasuqebis gamoSveba
obligaciebis gamoSveba obligaciebis gamoSveba
faqtoringi sabanko gadaricxvebi
saerTaSoriso gzavnilebi import-eqsport opera-
ciebis tranzaqciebis
ganxorcieleba
valutis gacvla valutis gacvla
114 nnaawwiillii mmeeoorree bazris da momxmareblebis gageba