colchological articles ii - nplgdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11039/1... ·...

262
1 arqeologiuri kvlevis centri (sma-s) Centre for Archaeological Studies of the GAS kolxologiuri narkvevebi Colchological Articles II gela gamyreliZe GELA GAMKRELIDZE

Upload: others

Post on 29-Dec-2019

3 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • 1

    arqeologiuri kvlevis centri (sma-s)

    Centre for Archaeological Studies of the GAS

    kolxologiuri narkvevebi

    Colchological Articles

    II

    gela gamyreliZe

    GELA GAMKRELIDZE

  • 2

    Sinaarsi: Contents:

    *kolxeTis istoriuli ganviTarebis procesze biogeogaremos

    gavlenis Sesaxeb --------------------------------------------------------- 3

    *qalaq fasisis (foTis) topoarqeologiisaTvis --------------- 56

    *navTobis transportirebis Sesaxeb fasis-foTSi -------------- 81

    *kolxur-mosuinikuri koSkis rekonstruirebis cda ---------- 89

    *kolxi medeas ikonografiisaTvis ---------------------------------- 99

    *dionises tipis RvTaebis qandakeba vanis naqalaqaridan ----- 110

    *erTi keramikuli nivTis interpretaciisaTvis adeiSvilebis

    goris nagebobidan --------------------------------------------------------- 113

    *prokopi kesarielis da agaTias TxzulebebSi moxseniebuli

    “muxirisis” Sesaxeb ------------------------------------------------------ 121

    *sazRvao naosnoba da vaWroba kolxeTSi -------------------------- 131

    *vercxlis ritoni sof. gomidan ------------------------------------- 138

    *jvriandamRiani kolxuri amforebi --------------------------------- 155

    *berZnul grafitoiani sinopuri da kolxuri amforebi qalaq

    foTi-fasisidan ------------------------------------------------------------ 174

    *kolxur-mosuinikuri saomari istoriis zogirTi sakiTxi -- 188

    *kolxeTSi romanizaciis globalisturi procesis mimdina-

    reobis Sesaxeb. (Summary in English) --------------------------------- 200

    Papers in English

    *THE LAND OF COLCHIS AND THE CITY OF PHASIS ------- 215

    *ON THE EVOLUTION THE COLCHIAN AMPHORAE

    (the 4th

    cent. BC to the 3rd

    cent. AD) ------------------------------------- 249

    *About the author ------------------------------------------------------------ 262

    © Gela Gamkrelidze. 2001 (II gamocema, 2010). ISBN 99928.0.137.9.(II).

  • 3

    kolxeTis istoriuli ganviTarebis procesze biogeogaremos gavlenis

    Sesaxeb

    Zveli saqarTvelos istoriuli ganviTarebis jaWvSi erT-erTi metad

    sayuradRebo rgolia dasavleT saqarTvelo (geografiuli cneba

    “kolxeTi”). saqarTvelos am nawilma friad rTuli istoriuli gza

    ganvlo. misi ekonomika da politikuri mdgomareoba sxvadasxva periodSi

    sxvadasxvanairi iyo. qarTveluri modgma dasabamidan saxlobs dRevandeli

    saqarTvelos miwawyalze. am miwaze saukuneebis ganmavlobaSi

    mimdinareobda maTi istoriul-kulturuli ganviTarebis xangrZlivi da

    Taviseburi procesi. geopolitikurad aziisa da evropis sazRvarze

    mdebare kolxeTi ori didi politikur-ekonomikuri Zalis (erTi mxriv

    iranuli da, meore mxriv, antikuri orientaciis qveynebis) zegavlenas

    ganicdida. sayuradReboa kolxeTis urTierTobebis Seswavla

    saberZneTTan, pontosTan da romTan. am qveynebma ZiriTadi roli iTamaSes

    kolxeTis ganviTarebis kulturul-istoriul procesSi. sayuradReboa

    agreTve qarTlisa(iberiis) da kolxeTis urTierTobebis Seswavla,

    radgan maT adgilsa da safuZvelze Semdgom ganviTarda erTiani

    saxelmwifo _ saqarTvelo.

    istoriuli kvlevisas biogeogaremos (resp. geografiuli garemos)

    Seswavlis gareSe SeuZlebelia romelime qveynis istoriuli

    ganviTarebis procesis Seswavla. biogeogaremos ganmsazRvrel rolze

    sazogadoebis ganviTarebaSi Tavdapirvelad yuradReba antikuri epoqis

    mecnierma da moazrovnem hipokratem gaamaxvila. misi TvalTaxedviT,

    biogeogaremos komponentebidan mTavari aqcenti klimatze iyo

    gadatanili. SemdgomSi geografiuli determinizmis ideas bevri momxre

    gamouCnda, romlebmac is ganaviTares da ufro daxvewes.

    geografiuli determinizmis momxreTa azriT, geografiuli garemo

    gadamwyvet gavlenas axdens sazogadoebis ganviTarebaze. isini ZiriTadad

    gamoyofen _ klimats, landSafts, madneuls, faunas, floras, mdinares,

    zRvas, qveynis mdebareoba-ganlagebas. es faqtorebi moqmedeben adamianis,

  • 4

    sazogadoebis zne-xasiaTze, Sesaxedaobaze, materialur dagrovebaze,

    sulier wyobaze, qveynis mmarTvelobis formaze da sxva. istoriuli

    ganviTarebis procesis axsnisasQWeSmariteba ori ZiriTadi faqtoris,

    kerZod, biogeogaremos da sociogaremos urTierTzemoqmedebis axsnaSi

    unda veZeboT, romlebzedac, Tavis mxriv, moqmedeben biogeoqimiuri,

    genetikuri, qronologiuri da sakranoosis procesebi (ix. gamyreliZe

    1993, gv.22). biogeogaremos da sazogadoebis istoriuli ganviTarebis

    urTierTzemoqmedebis problema msoflio civilizaciebis warmoqmna-

    ganviTarebis saerTo ZiriTadi problemaa, magram realurad arsebobs

    konkretuli biogeogaremo, konkretuli regioni, konkretuli

    sazogadoeba. Cven vecadeT es urTierTobebi gangvexila Zveli kolxeTis

    magaliTze.

    kolxeTi, rogorc istoriul-geografiuli mxare, mTel dasavleT

    saqarTvelos moicavs. misi fizikur-geografiuli sazRvrebia:

    CrdiloeTiT kavkasionis maRali mTebi; samxreTiT “mcire kavkasioni”,

    aWara-lazeTis mTianeTi; aRmosavleTiT suramis anu lixis qedi, xolo

    dasavleTiT Savi zRva. dasavleT saqarTvelos, kolxeTis mTianeTis

    borcvgorakebi, xeobebi, serebi, tafobebi da dablobi TavianTi bunebrivi

    garemoTi mosaxerxebel dasasaxlebel adgilebs qmnian. aq didi

    raodenobiT moipoveba saSeni masala _ xe, sxvadasxva jiSis qva, Tixa da

    a.S. aris marmarilo, kirqva, TabaSiri, keramikuli Tixa, sxvadasxva

    fiqlebi. kolxeTSi Tixis WurWlis moWiqvisaTvis da minis WurWlis

    sawarmoeblad gamoiyeneboda kvarcis qviSa, romelic mravlad moipoveba.

    dasavleT saqarTveloSi aRmoCenilia iseTi mineralebic, romlebic

    ZvelTaganve gamoiyeneba samkaulebis dasamzadeblad, mag., giSeri, mTis

    broli, aqati, qalcedoni, sardioni, obsidiani, surinji da a.S.

    kolxeTSi metalurgiuli (spilenZi, rkina, tyvia, TuTia, kala, vercxli)

    nedleulis mopovebis ZiriTadi adgilebia _ raWa-leCxumi, svaneTi,

    afxazeTi, aWara. mdinareebis enguris, cxeniswylis, texuris da rionis

    qviSa garkveuli raodenobiT oqros Seicavs. amas adasturebs jer kidev

    Is. avtori straboni, romlis nawerebic sakmao safuZvlianobiT

  • 5

    gamoirCeva: “wylis nakadebs oqro Camoaqvs, xolo adgilobrivi

    mcxovreblebi mas agroveben daCvretili varclebiT da bewviani tyavebiT”

    (straboni, XI, II, 19). II saukunis avtori apianec aRniSnavs:

    “kavkasionidan Camomdinare nakadulebs oqros qviSa Camoaqvs. adgilobrivi

    mcxovreblebi mdinareebSi xSirbewvian cxvris tyavebs ageben da agroveben

    qviSas, romelic maTze ileqeba” (apiane, miTridates omebi, 103) oqros

    mopovebis Sesaxeb gadmogvcems I saukunis avtori gaius plinius

    sekundusic (ufrosi): “kolxeTSi mefobda aietis memkvidre savlaki,

    romelic Tavis sameufeoSi didZal oqros da vercxls ipovebda svaneTis

    miwasa da saerTod saxelmwifoSi...”(NH, XXXIII).

    sayovelTaod cnobilia kolxeTis mosaxleobis roli

    metalurgiuli warmoebis saqmeSi (mag: xalibebi, mosuinikebi, mosxebi).

    kolxeTis regioni liTonebis warmoeba-damuSavebis erT-erT msoflio

    centrs warmoadgenda. aq mosaxleobis mier madneulis nayofierma

    damuSaveba-gamoyenebam kolxuri sazogadoeba ukve Zv. w. II aTaswleulSi

    axali ganviTarebis safexurze aiyvana. antikur xanaSi kolxuri metalis

    eqsporti mezobel qveynebSic xdeboda. amdenad, kolxeTSi sasargeblo

    madneulis arseboba iwvevda pozitiur Zvrebs warmoebis ganviTarebaSi,

    rac Tavis mxriv, aqauri sazogadoebis ganviTarebis process aCqarebda.

    amgvarad, Zveli kolxeTi madneuliT mdidari qveyana Cans, rac SemdgomSi

    safuZvlad daedo mompovebeli da gadamamuSavebeli xelosnoba-warmoebis

    mTeli rigi dargebis ganviTarebas. am dargebis produqcia ki xSirad

    sxvadasxva qveynebSi gahqondaT. iqidan ki SemohqondaT iseTi nawarmi,

    romelic adgilobrivad ar moipoveboda.

    kolxeTis reliefi, teqtonikuri ganviTarebis Taviseburebis gamo,

    or ZiriTad gansxvavebul nawilad iyofa: mTa-mTiswineTad da bar-

    dablobad. lixis, didi da mcire kavkasionis mTianeTSi gadioda bilik-

    gzebi, romliTac kolxeTis mosaxleoba ukavSirdeboda danarCen

    kulturul samyaros. adgilobrivi mcxovreblebi am gadasasvlelebs

    exlac iyeneben. esenia: rikoTis, zekaris, mefiswyaros, goderZis,

  • 6

    mamisonis, nakris, qluxoris da sxva. es gadasasvlelebi xels uwyobdnen

    ekonomikuri kontaqtebis gaRrmavebas.

    mTebiT SemosazRvruli kolxeTi Tavisi reliefiT (qedebi, xeobebi,

    serebi, tafobebi, borcv-gorakebi) mosaxerxebel TavdacviT da samxedro-

    strategiul garemos qmnida. am TvalsazrisiT sayuradReboa Zv.w. Is-is

    romaeli mxedarTmTavris lukulusis miTridate evpatorTan omis dros

    kavkasionis mTianeTis da misi mimdebare teritoriis samxedro moqmedebis

    adgilis Sefaseba: “me aq im mizniT vayovneb, rom Cemma mowinaaRmdegem

    (miTridate evpatori – g.g.) kvlav moikribos Zala da did mxedrobas

    mouyaros Tavi, raTa adgilzeve darCes da Cveni miaxloebisTanave ar

    gaiqces. gana Tqven ver xedavT, rom mis zurgSi gadaSlilia uzarmazari

    da usazRvro udabno? (igulisxmeba bosfor-yubanis stepebi – g.g.). iqve

    axlos aris kavkasioni mravali maRali mTiT, romelTac sul advilad

    SeuZliaT Seifaron da daicvan brZolis amridebeli aTobiT mefe”

    (plutarqe, lukulusi, 14). aRsaniSnavia, rom samxedro moqmedebis dros

    didi mniSvneloba aqvs adgilobrivi relief-landSaftis gaTvaliswinebas.

    Casaketad advili viwro xeobebis, Znelad gadasalaxi maRali mTebis,

    gasamagreblad mosaxerxebeli gorebis, xSiri gauvali tyeebis, Znelad

    dasaZlevi mdinareebis moxerxebuli samxedro-strategiuli gamoyeneba

    saomari moqmedebis warmatebuli dagvirgvinebis garantia iyo. aranaklebi

    mniSvneloba samxedro moqmedebisas eniWeba klimats da weliwadis

    droebis cvlas. magaliTad, miTridate evpatori pompeusTan omis dros

    “mTebis gadaRma kolxeTSi gaiqca” (straboni, XII, III, 28). mas Zalebis

    mokreba da aRWurvilobis Sevseba esaWiroeboda da zamTari dioskuriaSi

    gaatara. am SemTxvevaSi miTridatem zamTari da mTebi (reliefi da hava)

    Tavisi samxedro-strategiuli gegmis gansaxorcieleblad gamoiyena.

    zemoxsenebuli mTaTa myinvarebidan gamoedineba didi Tu patara

    mdinareebi, romlebic Savi zRvis auzs miekuTvnebian. isini raodenobrivad

    16000-ze metia. maT Soris wyaluxvobiT uwinaresi adgili uWiravs _

    rions, yvirilas, cxeniswyals, texurs, xobs, engurs, kodors, bzifs,

    RaliZgas, xaniswyals, fiCors, sufsas, natanebs, Woroxs. aqedan xobs,

  • 7

    texurs, fiCors, sufsas, da gansakuTrebiT rion-yvirilas satransporto

    gadasaadgilebel gzebad iyenebdnen. maTze savaWro-satransporto navebiT

    dacuravdnen. swored es savaWro-samdinaro gzebi (vidre saxmeleTo)

    gacilebiT rentabelurs xdida vaWrobas, romelic adgilobrivi

    mosaxleobis ganviTarebisTvis erT-erT mniSvnelovan faqtors

    warmoadgenda.

    rioni(fasisi) kolxeTis mTavari mdinarea. mdinare rioni

    kavkasionis samxreT kalTebidan, fasis mTis myinvaridan gamoedineba.

    qalaq quTaisamde is mTis mCqefare mdinarea, Cqari dineba gaaCnia da

    umeteswilad viwro xeobaSi moedineba; quTaisis qvemoT kolxeTis

    dablobze Camodis da baris mdinaris mdore dineba uCndeba. is itoteba

    da mTebidan Camotanili Slamis daleqviT warmoqmnis kunZulebs. rioni,

    rogorc Cans, xSirad icvlida kalapots, amitom kolxeTis dablobze

    kargad SeimCneva narionalebi, Zveli kalapotebi. sayuradReboa, rionis

    IIs-Si mnaxvelis flavius arianes TxzulebaSi _ “mogzauroba Savi zRvis

    garSemo” _ daculi cnoba: “fasisis wyals tyviis Tu kalis feri

    dakravs, magram rom gaaCereb, Zalian wminda xdeba” (flavius ariane,

    1951, gv.37). werilobiT wyaroebSi fasisi pirvelad ixsenieba hesiodes

    “TeogoniaSi” (Zv.w.VIIs.).

    rion-yvirila(fasisi) Tavisi fizikur-geografiuli mdebareobiT

    moxerxebuli savaWro-satranzito gza iyo. cnobebi misi satranzito

    gzad gamoyenebis Sesaxeb ZiriTadad Semonaxulia strabonis da pliniusis

    nawerebSi. straboni aRwers md. rion-yvirilas magistrals: “fasisze

    aRma curva SeiZleba Sorapnamde. am simagres SeuZlia daitios mTeli

    qalaqis mosaxleoba; Sorapnidan fexiT, saurme gziT oTx dReSi

    miisvleba md. mtkvramde” (XI,II,17). am gzis gagrZelebas straboni ase

    agviwers: “…induri saqoneli SemoaqvT hirkanis zRvaSi, xolo aqedan

    albaneTSi gadaaqvT da Semdeg mtkvarze da mis momdevno adgilebiT

    evqsinis zRvaSi CaaqvT” (straboni, XI, VII,3). amrigad, naTelia, rom Is.-

    is avtori straboni aRwers savaWro gzas, romelic moemarTeboda

    aRmosavleTidan md. mtkvarze da md. fasisze (rion-yvirila) gavliT Savi

  • 8

    zRvisken. amave gzas aRwers Is-is avtori pliniusi:“pompeusis laSqrobis

    dros, misi brZanebiT Seswavlil iqna, rom indoeTidan SeiZleba Svid

    dReSi Casvla baqtriaSi, md. baqtrTan, romelic erTvis oqss. aqedan

    induri savaWro saqoneli gadaaqvT kaspiis zRvis iqiT md. mtkvarze da

    xmeleTiT ara umetes xuTi dRisa maT SeuZliaT miaRwion fasiss,

    romelic Sav zRvas uerTdeba” (plinius sekundusi, NH,VI,52).

    sayuradReboa, rom swored am gzis gayolebaze mdebareobs antikuri

    xanis da adreuli Sua saukuneebis namosaxlarebi, romelTa

    arqeologiuri kvlevis drosac aRmoCnda Semotanili ucxouri nawarmi

    (keramika, samkaulebi, monetebi, liTonis da minis WurWeli). aseTi

    namosaxlarebi md. rion-yvirilas gayolebaze aRmoCenilia SorapanSi,

    patrikeTSi, vanSi, sayanCiaSi, cixesulorSi, SuamTaSi, farcxanayanevSi,

    sof. mTisZirSi, dablagomSi, dafnarSi, sajavaxoSi, patara foTSi,

    WaladidSi, foTSi (paliastomis tbaze) da sxva.

    rion-yvirilas (fasisis) savaWro-samdinaro gzis bolo punqti iyo

    tba paliastomze mdebare qalaqi, romlis Semdegac savaWro karWapebi Sav

    zRvaSi gadiodnen kabotaJuri curvisaTvis. geomorfologebis azriT,

    paliastomis tba-laguna zRviuri reliqtia. Zvelad aq mdinare rionis

    limani iyo. sruliad bunebrivia, rom winaT swored am moxerxebul

    limanSi, romlis napirzedac qalaq-navsayudeli mdebareobda, xomaldebi

    Semosuliyvnen. xomaldebidan Semdeg tvirTi brtyelZira samdinaro

    karWapebSi gadaitvirTeboda da paliastomis gavliT mdinare rionze anda

    fiCorze aRma agrZelebda svlas. agaTia paliastomis Sesaxeb gadmogvcems:

    “iq xom erTi tba aris, romelsac patara zRvas eZaxian da romelic

    evqsinis pontos uerTdeba”. Semdeg “didi satvirTo xomaldebi zRvis

    napiras da fasisis SesarTavTan miacures qalaqis maxloblad” (agaTia,

    “georgika”, 1936, gv.102). mdinare rionze Camocurebuli satransporto

    navebidan tvirTi paliastomis tbaze mdebare navsayudelSi ukve sazRvao

    karWap-xomaldebSi gadahqondaT da Savi zRvis gavliT mihqondaT Soreul

    qveynebSi.

  • 9

    zRvam didi roli iTamaSa kolxeTis socialur-ekonomikur

    ganviTarebaSi. werilobiTi da arqeologiuri monacemebis mixedviT zRvis

    sanapiroze mTeli rigi naqalaqarebi da sxva dasaxlebuli punqtebia

    mikvleuli: afsarosi (goniosTan), baTumis cixe, cixisZiri, qobuleT-

    fiWvnari, ureki, fasisi (foTTan), anaklia, fiCori, gienosi

    (oCamCiresTan), dioskuria- sebastopoli (soxumTan), eSera,

    pitiunti(biWvinTasTan) da a.S. CamoTvlili dasaxlebebi, bunebrivia,

    cxovrebis wesiT zRvasTan mWidrod iyo dakavSirebuli. isini garkveul

    rols asrulebdnen ucxoeTTan savaWro-ekonomikur da kulturul-

    politikur urTierTobaSi. pirvel rigSi, swored zRvispira qalaqebis

    meSveobiT xorcieldeboda kontaqtebi Savi zRvis da xmelTaSua zRvis

    qveynebTan da qalaqebTan: mileTTan, qiosTan, rodosTan, aTenTan,

    mendesTan, sinopesTan, romTan (ostia). SemdgomSi bizantiasTan

    (konstantinepolTan), genuasTan, veneciasTan da sxva. zRvispira

    qalaqebSi, vaWrobis garda, xelosnobis sxvadasxva dargebi (meTuneoba,

    mWedloba, xurooba, feiqroba, da a.S.) iyo ganviTarebuli. magram aq

    gansakuTrebuli adgili mainc zRvasTan dakavSirebul saqmianobas,

    zRvaosnobas, meTevzeobas, zRvis marilis mopovebas da, rac mTavaria,

    vaWrobas eWira. cnobilia, rom zRvam msoflio arenaze civilizebuli

    qveynebi gamoiyvana. antikur epoqaSi kolxebmac gamoiyenes sazRvao

    komunikaciebi vaWrobisaTvis. antikur xanaSi kolxeTis sanapiroze

    garkveuli sakontaqto regioni Seiqmna antikur samyarosa da kolxeTs

    Soris. bizantieli istorikosi agaTia kolxeTis Sesaxeb gadmogvcems:

    “Zlierni da mamacni arian lazebi”. isini “…amayoben kolxTa Zveli

    saxeliT…”; gamoirCevian “…Tavisi simdidris siuxviT, aseve qveSevrdomTa

    simravliT, miwawylis siWarbiT da mosavlianobiT…” “…exlandeli

    mcxovreblebi dacuraven kidec, ramdenadac SesaZlebelia, da vaWrobaSic

    naxuloben did sargebels” (agaTia, III,5; yauxCiSvili, 1936, gv.50).

    Savi zRva xmeleTSida zRvaa. is bosfor-dardanelis sruteebiT

    gadis xmelTaSua zRvis auzSi. bosforis srutis uviwroesi adgili

    siganeSi mxolod 700 metria, amitom misi gadaketva-kontroli advilia.

  • 10

    srute geopolitikur- strategiulad friad mosaxerxebelia.

    istoriulad vis xelSiac bosforis srute iyo, is akontrolebda

    xmelTaSua da Sav zRvebs Soris mimosvlas. aman uaryofiTi roli

    iTamaSa kolxeTis istoriul-ekonomikur ganviTarebaze. antikuri xanis

    kolxeTis geografiulma adgilmdebareobam ganapiroba sazRvao (sanapiro

    qalaqebi _ fasisi, gienosi, dioskuria da sxva.) da samdinaro (rion-

    yvirilas satranzito gza) komunikaciebis ganviTareba, rac didad

    moqmedebda maSindeli qveynis Siga da gare warmatebuli vaWrobis

    warmoebaze. kolxeTis sanapiroze zRvis wyali ar iyineba. kolxeTis

    farglebSi sanapiroze Zlieri grigaluri, damangreveli qari ar icis.

    zRva udides rols TamaSobs kolxeTis klimatis formirebaSi, rac,

    Tavis mxriv, did gavlenas axdens aqaur agroklimatur situaciaze da

    adgilobrivi mcxovreblebis sameurneo yofaze. zRva kolxeTSi Tbili da

    notio klimatis Camoyalibebas uwyobs xels. kolxeTis istoriaSi erT-

    erTi mniSvnelovani uaryofiTi roli zRvis napiris biogeogaremos

    Secvlam iTamaSa. geomorfologebis varaudiT, axalSavzRviurma

    transgresiam Secvala fanagoriuli regresia (daaxloebiT Zv.w. I

    aTaswleulis meore naxevarSi), xolo Zveli da axali welTaRricxvis

    mijnaze isev iwyeba transgresia, zRvis donis aweva. amis gamo sanapiroze

    ganlagebuli qalaq-dasaxlebebi wylis qveS moxvda da Sewyvita arseboba.

    saqarTvelos zRvispireTSi, werilobiTi wyaroebis (skilaqs kariandeli,

    flavius ariane, pomponius mela, straboni, klavdios ptolemaiosi,

    prokopi kesarieli, agaTia, vaxuSti bagrationi da sxv.) mixedviT, mTeli

    rigi naqalaqarebi aris moxseniebuli: foTTan – fasisi, oCamCiresTan –

    gienosi(?), soxumTan – dioskuria-sebastopolisi, biWvinTasTan –

    pitiunti da a.S. xsenebuli naqalaqarebis an maTi mimdebare teritoriis

    wyalSi daZirvam da cxovrebis Sewyvetam zRvispireTSi ekonomikuri

    donis daqveiTeba gamoiwvia. Sesabamisad, gvianantikuri xanis da

    adreuli Suasaukuneebis kolxeTis istoriul ganviTarebaze es

    geomorfologiuri procesi uaryofiTad imoqmedebda. sayuradReboa

    strabonis “geografiaSi” cnoba, sadac, Savi zRvis is monakveTi,

  • 11

    romelic mdebareobda kolxeTis sanapirosTan, iwodeboda “kolxeTis

    zRvad”(XI, I,6).

    kavkasioni, antikavkasioni, lixis qedi da Savi zRva qmnian bunebrivad

    SemozRudul teritorias, romlis SuaSic kolxeTis bardablobi da

    mTiswineTi eqceva. es teritoria kolxeTis mTavari agrarul-sameurneo

    regioni iyo. kolxeTis bar-dablobi xasiTdeba Waobiani da eweri, xolo

    mTiswineTi wiTeli da yviTelmiwa niadagebiT. kolxeTis dablobi

    sxvadasxva sibrtyeebzea ganlagebuli. amitom dasavleT, zRvispira

    monakveTSi aRiniSneba gansakuTrebuli Waobianoba, xolo aRmosavleTiT

    ufro eweri niadagebia. WaobebSi ZiriTadad torfiani niadagebi Warbobs.

    aris agreTve Waobis qviSalamiani da Tixnariani monakveTebic. agrarul-

    sameurneo saqmianobaSi yvelaze metad gamoyenebulia kolxeTis dablobis

    SemaRlebuli monakveTi. sameurneo saqmianobaSi iyo Cabmuli agreTve

    kolxeTis mTiswineTis borcv-gorakiani nawilic. strabonis

    “geografiaSi” daculi cnobis mixedviT, kolxeTi bunebrivi resursebiT

    sakmaod mdidar qveynad warmogvidgeba: “…qveyanaSi kargi nayofi icis;

    …moipoveba gemTsaSeni yovelive masala, radgan izrdeba aq mravali tye

    da mdinareebiT CamoaqvT; amuSaveben bevr sels, kanafs, cvilsa da fiss.

    xolo selis warmoeba ganTqmulia da gareTac ki gaaqvT” (straboni, XI,

    II,17). eqsportzea saubari markus maniliusis (Is.) cnobaSic, sadac is

    gadmogvcems, rom romaelebs kvebavs numidielTa sanapiro da fasisis

    Walebio.

    sayuradReboa kolxeTis Sesaxeb VIs-is bizantieli mwerlis prokopi

    kesarielis werilobiTi cnoba: “moxirisi erTi dRis savalzea

    arqeopolisidan da Seicavs mraval mWidrod dasaxlebul sofels.

    kolxeTis miwa-wyalze is saukeTeso mxares warmoadgens; Rvinoc kargi

    modis da nayofic iq kargad xarobs” (prokopi kesarieli BG, VIII,14).

    kolxeTSi mdebare moxirisis mxare, rogorc Cans, ekonomikurad Zlieri

    regionia. md. rionis Suaweli emTxveva kolxeTis am regionis SedarebiT

    gviandel saxelwodebas _ “samoqalaqo”, romelic agreTve mZlavr

    ekonomikur mxared aris cnobili. kolxeTis dablobi rom

  • 12

    dawinaurebuli sameurneo-ekonomikuri mxare iyo, kargad Cans am regionSi

    aRmoCenili arqeologiuri masalidanac.

    kolxeTis klimatis formirebaSi did rols asrulebs mzis radiacia,

    haeris cirkulacia, zRvasTan siaxlove. aq baris da mTis havaSi didi

    sxvaobaa. kolxeTis qaris mimarTuleba-siCqareze ZiriTadad xeobebis,

    qedebis da zegnebis ganlageba moqmedebs. xalxur dakvirvebaSi

    SemorCenilia ori qaris saxeli _ “zena qari” da “qvena qari”

    (dasavleTisa da aRmosavleTis qari), romelTa mixedviTac meurne

    cdilobda amindis prognozirebas da Tavis sameurneo saqmianobis

    Sesabamisad dagegmvas.

    kolxeTi mravalferovania Tavisi mcenareuli safariT. aq dResac

    SexvdebiT reliqtur saxeobebs; aris endemuri jiSebi. alpuri

    sartyelis qvemoT mTa-mTiswineTi da nawilobriv baric, ZiriTadad

    tyiTaa Semosili. bar-dablobSi tyeebi ZiriTadad mdinareebis WalebSia.

    kolxeTis bar-mTiswineTSi gabatonebulia foTlovani xeebi _ muxa,

    rcxila, wabli, wifeli, cacxvi, nekerCxali. SemorCenilia agreTve

    mesameuli periodis xeebi _ lafani, Zelqva. aris maradmwvane buCqnarebi

    _ bza, wyavi, Sqeri. dablobebSi tye CaxlarTulia xviarebiT (suro,

    Rvedkeci). winaT kolxeTis dablobze SemaRlebul adgilebSi izrdeboda

    muxa, rcxila, wifeli, rac exla aq TiTqmis iSviTobas warmoadgens. am

    xeebis samSeneblo masalad gamoyeneba arqeologiuri monacemebiT xSirad

    dasturdeba.

    kolxeTis ganviTarebis garkveul etapze Zv.w. IIIsaukunemde, xe

    SeiZleba ZiriTad samSeneblo masalad CaiTvalos. gaTlili xisagan da

    morisagan igeboda sacxovrebeli saxlebi, Sendeboda TavdacviTi

    nagebobebi da zogjer Waobian adgilebSi gza-trotuarebis

    gasamarTavadac gamoiyeneboda. strabonis cnobiT, "qveyanaSi (kolxeTSi _

    g.g.) ...moipoveba gemTsaSeni ...masala, radgan aq izrdeba mravali tye...;"

    (ix. straboni, XI, II,17). tyeebis siuxvesve adasturebs Zv.w. Is. romaeli

    arqiteqtori vitruviusic: "kolxebi pontos mxareSi tyis siuxvis gamo

  • 13

    awyoben miwaze marjvniv da marcxniv mTlian xeebs... da ageben..."

    (vitruviusi, aTi wigni arqiteqturis Sesaxeb, II w. I,4). kolxeTis qvemo nawili torfian Waobebs uWiravs. Waobis da misi

    mimdebare adgilebisaTvis ZiriTadad damaxasiaTebelia lelianebi,

    islianebi, Calianebi, gvimrianebi; seli, kanafi da sxv. Zveli kolxeTis

    sameurneo yofisaTvis didi mniSvneloba eqneboda iseTi mcenareebis

    gavrcelebas, rogoric iyo, magaliTad, xorblis da qeris marcvali,

    vazi, fetvi, Wvavi, wabli, Romi, kakali, Txili, leRvi, zRmartli, xaxvi

    da sxv. kolxeTis bar-dablobSi ukeTesi mdgomareoba iyo dasasaxleblad da

    sameurneo saqmianobisaTvis. bunebrivia, aq xdeboda kulturul-sameurneo

    mcenareebis axali jiSebis Semotana-gavrceleba. zog SemTxvevaSi axali

    produqtiuli jiSebis SemotaniT Zveli tradiciuli jiSebi TiTqmis

    qreboda. magaliTad, XVIIs-Si simindis Semotanam kolxeTSi TandaTan

    TiTqmis mospo iseTi Zveli kulturuli mcenare, rogoric Romia. cxovelTa samyarodan kolxeTSi, endemuris garda, mravladaa

    gavrcelebuli evropuli da mcireaziuri saxeobebi. marto kolxeTis

    dablobze mecnier-mkvlevarebis mier aRnusxulia 380-mde xerxemliani

    cxoveli. cxovelTa samyaros simravleze da mis mravalferovnebaze iyo

    garkveulwilad damyarebuli mocemul teritoriaze mosaxleobis

    gamokveba. amitom aq Sinauri cxovelebis moSeneba erT-erTi sameurneo

    saqmianoba unda yofiliyo. kolxeTSi nadirobdnen iseT gareul cxovelebze, rogoricaa _ arCvi,

    jixvi, Rori, kurdReli, iremi, Sveli, mura daTvi da sxv.; mglis,

    daTvis, turis, melas, focxveris tyavs samosisTvis iyenebdnen.

    kolxeTis mdinareebSi bevria kalmaxi, loqo, oraguli, wvera. sakvebad

    gamosayenebel frinvelTagan gavrcelebulia xoxobi, gareuli ixvi, bati,

    gnoli, mwyeri. amaTgan ara marto Sida, aramed sagareo bazarze TiTqmis

    mTel maSindel civilizebul samyaroSi saxeli moixveWa kolxur-

    fasisurma xoxobma _ Phasianus Colchicus, romelic or kilogramamde

    iwonis. fasisur xoxobs sakvebad gansakuTrebiT SeZlebuli gurmanebi

  • 14

    etanebodnen da amitom es delikatesi Zvirad fasobda, Tumca ar aris

    gamoricxuli, rom xoxbebs dekoratiuli (farSevangisnairi)

    daniSnulebac hqondaT. xoxobi mkveTradaa nairferad Seferili, xolo

    bumbulze vercxlisferi bzinvareba dahkravs. XIIs-is avtori evstaTi

    Tesalonikeli Zvel gadmocemebze dayrdnobiT naSromSi "homerosis

    iliadas ganmartebebi" aRniSnavs: "...amboben mefe ptolemeosi gamotyda,

    rom mas ar egemna fasisuri xoxobi, radgan winaprebi mas (xoxobs _ g.g.)

    aSenebdnen silamazisaTvis..."(XXII,69). antikuri werilobiTi wyaroebidan

    naTelia, rom xoxobis saxeli maSindel civilizebul samyaroSi

    fasisidan aris gavrcelebuli. Sesabamisad, xoxobis saxeli berZnul-la-Tinuridan Sevida sxva evropul enebSi. Zvel saqarTveloSi xoxobi,

    albaT, imdenad mniSvnelovani sakvebi frinveli iyo, rom qarTul

    gastronomiul folklorSi dResac ixmareba misgan damzadebuli kerZi _

    Caxoxbili, romelsac exla qaTmisagan amzadeben. dasavleT saqarTveloSi arqeologiurad mopovebul masalaSi xSiria

    osteologiuri naSTebi, rac garkveul warmodgenas gviqmnis Zveli

    kolxeTis mosaxleobis mecxoveleoba-monadireobis Sesaxeb. antikur

    xanasa da Sua saukuneebSi aq monadireobas ukve aRar eqneboda iseTi

    sasicocxlo mniSvneloba, rogorc wina epoqebSi hqonda. rac Seexeba

    mecxoveleobas, arqeologiur masalaSi msxvili da wvrili rqosani

    saqonlis (xar-Zroxa, Txa, cxvari) Zvlebi mravlad aris dadasturebuli.

    gvxvdeba agreTve Roris, ZaRlis, cxenis Zvlebic. es osteologiuri

    monacemebi dRevandeli dasavleT saqarTvelosTvis damaxasiaTebel Sinaur

    cxovelTa saxeobebs Camogavs. sagulisxmoa, rom aristotele (Zv.w. IVs.)

    naSromSi "cxovelTa istoria" kolxeTis tanmorCil Zroxebs aRwers:

    "mewveli cxoveli met Tu nakleb rZes moiwvelis, damokidebulia tanis

    sididezedac da sazrdos nairferovnebazec. magaliTad, fasisTan arian

    momcro Zroxebi, romelTagan TiToeuli bevr rZes iwvelis..."(III,21).

    gamwev satransporto pirutyvidan ZiriTadad arqeologiur masalaSi

    dadasturebulia xarisa da cxenis Zvlebi.

  • 15

    kolxeTSi xaris sameurneo saqmianobaSi gamoyenebis Sesaxeb aRniSnavs

    apolonios rodoseli (Zv.w. IIIs.) "argonavtikaSi": "velze sabalaxod

    gaSvebuli myavs ori spilenZisCliqebiani xari, romlebic cecxls

    afrqveven. me maT uRelSi vabam da xodabunisaken miverekebi. am adgils

    swrafad vxnav guTniT..." "...xarebs uRelSi diliT adre vabam, xolo

    saRamo xans mkas vaTaveb" (argonavtika, III,405-415). saerTod, kolxeTSi da gansakuTrebiT mis dablob nawilSi wvimebis

    siuxve, Tbili zamTari da xangrZlivi zafxuli xelsayrel pirobebs

    qmnis sameurneo-agraruli saqmianobisaTvis, kerZod, memarcvleobis,

    mebostneobis da mevenaxeoba-mexileobis ganviTarebisaTvis, rac kolxeTs,

    adridanve, Zveli samiwaTmoqmedo qveynebis rigSi ayenebda. xsenebuli samiwaTmoqmedo-sameurneo dargebis ganviTareba mocemuli

    regionisaTvis damaxasiaTebel kvebis racions ayalibebda. aseTi racionis

    gastrokaloriuli produqtebi ki, Tavis mxriv, iwvevdnen garkveuli

    fizionomur-fsiqikuri, kolxeTisaTvis damaxasiaTebeli adamianis tipis

    ganviTareba-Camoyalibebas. erTi mxriv, zemoT xsenebul garemoebas, da

    meore mxriv, sawarmoo ZalTa ganviTarebas da Warbi produqciis

    warmoebas kolxeTSi demografiuli zrda unda gamoewvia. kolxeTis dablobi garSemortymulia mTebis naoWa sistemiT. mis

    dabal nawilSi gavrcelebulia torfian-Waobiani niadagebi. mdinareTa

    auzebSi gvxvdeba aluviuri miwebi. kolxeTis aRmosavleT nawilSi

    ZiriTadad aluviurTan erTad neSompala-karbonatuli niadagebia. hava aq

    gardamavalia notiodan mSralisaken da zafxuli Tbili icis. kolxeTis

    dablobTan SedarebiT wvimebi aq naklebia. dasavleT kolxeTis klimatur-geografiuli garemos Sesaxeb Zv.w.

    IVs-is ganTqmuli berZeni mecnieri hipokrate gadmogvcems: "es qveyana

    Waobiania, Tbili, wyliani da tyiani. wlis yovel dros aq xSiri wvimebi

    icis. adamianebs sacxovrebeli WaobebSi aqvT, maT xisa da lerwmis

    saxlebi wyalze aqvT." "fasisi mdinareTa Soris yvelaze dinjia da

    mdored moedineba"; "aq bevri samxreTis qari qris, garda erTi

    adgilobrivi qarisa; xolo es xandaxan Zlierad uberavs da cxelia. am

  • 16

    qars ewodeba qenxronis. CrdiloeTis qari aqamde TiTqmis ver aRwevs,

    xolo roca uberavs, is sustia da wynari." "...fasiselebs sxva

    adamianebTan SedarebiT Zalian gansxvavebuli garegnoba aqvT" (hipokrate,

    haerTa, wyalTa da adgilTa Sesaxeb, §15). kolxeTis dablobis klimatur pirobebs aseve axasiaTebs XVIIs.

    italieli mogzaur-misioneri arqanjelo lamberti: "kolxeTs

    adgilmdebareobis gamo iseTi notio hava aqvs, romlis nairi arsad ar

    moipoveba. mizezi amisa is aris, rom dasavleTiT, Savi zRvidan hqris

    namiani haeri da aRmosavleTiT ki akravs kavkasioni, saidanac mravali

    mdinare Camoedineba. amas emateba xSiri tyeebi, romlis gamoc haeri

    cudad moZraobs. zRvis qari Zalian xSiria da mas xSiradve mosdevs

    wvima" (arqanjelo lamberti, 1938, gv.19-20). havisa da tyiani safaris Sesaxeb, kolxeTSi, sayuradRebo cnobebs

    gvawvdis XVIIIs. qarTveli mecnieri vaxuSti bagrationi naSromSi

    "aRwera samefosa saqarTvelosa": "da ars qveyana ese friad tyiani,

    rameTu iSviaT ars velni, Tu ar adgil-adgils mcireni, Tvinier

    saxvnelTagan. aramed tyeni adgil-adgil xilian-venaxiani. haviTa keTil-

    mSueni. garna tyis gamo zafxuls imyofis sicxe, vinaiTgan Zniad iZvris

    qarni, da ara gauZlisi sicxe, Tvinier adgilTa romelTam. zamTari

    Tbili, rameTu ver odes ganhyinavs mdinareTa, verca gubesa, romelsa

    zeda Sedges utyvi anu metyueli. aramed Tovli didi, romlisa simaRle

    odesme mxari da umetesica. TualTa queSe Sueniereba egoden ara

    mzenarobs tyis gamo, Tvinier adgil-adgilTa, rameTu, ukeTu daxedo

    maRlis mTidam, ixilav sruliads..." (vaxuSti, 1973, gv.743). zemoT moyvanili monacemebidan Cans, rom kolxeTis fizikur-

    geografiuli da agroklimaturi, aqedan gamomdinare sawarmoo-sameurneo

    pirobebi ukanaskneli ocdasami saukunis ganmavlobaSi didad ar

    Secvlila. saerTod, holocenSi kolxeTis biogeogaremo, da upirvelesad

    klimati, dRemde arsebiTad ar Secvlila (ix. janeliZe, 1991,gv.68-69).

    amasTanave gasaTvaliswinebelia, rom XIXsaukunidan moyolebuli,

    teqnikis ganviTarebam, adamianis gacxovelebulma sameurneo saqmianobam,

  • 17

    tyeebis didi raodenobiT gaCexvam, Waobebis amoSrobam da a.S., bunebrivia,

    kolxeTis geoklimatur pirobebze uaryofiTad imoqmeda. kolxeTis istoriul ganviTarebaSi angariSgasawevia biogeogaremos

    zogierTi faqtor-komponentis uaryofiTi mxare. kerZod, kolxeTSi

    agroklimaturi pirobebi kargia, magram dasamuSavebeli farTobebi cotaa,

    rac miwaTmoqmedebis intensiuri ganviTarebisaTvis araxelsayreli

    iqneboda da, Sesabamisad, demografiul situaciazec imoqmedebda.

    dasavleT kolxeTis Waobianoba iwvevda sxvada-sxva daavadebas, rac

    agreTve uaryofiTad imoqmedebda mosaxleobis gamravlebaze. kolxeTis

    mTagoriani da Waobiani landSafti saxmeleTo komunikaciebis

    gasamarTavad mouxerxebeli iyo, rac gamoiwvevda vaWrobis Seferxebas.

    kolxeTis sasargeblo madneuli safuZvlad daedo gadamamuSavebel

    sameurneo-sawarmoo saqmianobas, magram es ukanasknelic, garkveuli

    teqnologiuri mizezebis gamo, etyoba srulad ar iyo gamoyenebuli.

    uaryofiTi roli iTamaSa agreTve zRvis transgresiam, ramac sanapiroze

    mdebare savaWro-sameurneo saqmianobis stagnacia gamoiwvia. kolxeTis

    zRvis sanapiroze bunebrivi yureebi cotaa, rac navTsayudlebis mowyobis

    simcires iwvevda da agreTve uaryofiTad zemoqmedebda zRvaosnobis

    intensiur ganviTarebaze.

    dasavleT saqarTvelos teritoriaze, md. rionis, md. Woroxis da md.

    enguris auzebSi daaxloebiT Zv.w. II aTaswleulis meore naxevarSi da

    Zv.w. I aTaswleulis dasawyisSi erTgvarovani kulturuli areali

    yalibdeba, romelic kolxuri brinjaos kulturadaa saxeldebuli. am

    kulturis maxasiaTebelia xis Zeluri arqiteqtura, brinjaos da

    keramikis Taviseburi formiTa da gaformebiT gamorCeuli nawarmi.

    kolxuri brinjaos nimuSebis metalografiulma Seswavlam cxadyo _

    dariSxanisa da kalis minarevebiani brinjaos nivTebis gavrceleba.

    agreTve maTi specialur qvis an Tixis yalibSi Camosxma, kverva-Wedva,

    SeduReba da tvifrva. amgvari rTuli teqnologiuri codnis gamoyenebam

    uzrunvelyo sxvadasxvagvari da mravalricxovani nivTebis Seqmna. esenia:

    brinjaos sameurneo iaraRi _ Toxi, culi, waldi, saxnisis daboloeba

  • 18

    da sxv. saomari iaraRi _ Subi, culi, isrispiri, satevari da sxv.

    tanisamosis mosarTavebi, samkaulebi da sxv. es nivTebi mravladaa

    warmodgenili am epoqis namosaxlarebze, liTonis da keramikis warmoebis

    adgilebze, samarovnebze da sxv. brinjaos warmoebis srulyofam

    dadebiTi roli Seasruli kolxeTis ekonomikur aRmavlobaSi.

    miwaTmoqmedebis ganviTarebaze migvaniSnebs arqeologiuri gaTxrebis

    Sedegad aRmoCenili marcvleulis adgilobrivi jiSebi _ xorblis,

    fetvis, qeris naSTebi. agreTve napovnia yurZnis wipwebi. es yvelaferi

    inaxeboda namosaxlarebze aRmoCenil dergebSi, qoTnebSi, jamebSi. aqve

    dadasturebulia qvis xelsafqvavebi, namglispirebi, puris gamosacxobi

    kecebi da brtyeli qvebi. miwaTmoqmedebasTan erTad mesaqonleobis

    ganviTarebaze miuTiTebs namosaxlarebze aRmoCenili msxvilfexa rqosani

    saqonlis, cxvris, Txis da Roris mravalricxovani Zvlebi.

    arqeologiuri monacemebi mowmobs, rom Zv.w. I aTaswleulis

    dasawyisisaTvis dasavleT saqarTvelo sakmaod kargad iyo gansaxlebuli.

    sacxovreblad da sameurneo saqmianobisaTvis aTvisebuli iyo kolxeTis

    dablobi da mTiswina borcv-gorakebi. aq sadReisoT, jerjerobiT, 200-

    mde namosaxlaria cnobili. samosaxlo borcvebis gansakuTrebuli

    simravle rion-enguris ormdinareTSi SeiniSneba. aq samosaxloebi

    ZiriTadad xelovnurad mozvinul borcvebzeaa ganlagebuli. samosaxlos

    amgvari saxis gavrceleba kolxeTis dablobis Waobianma da Warbtenianma

    garemom ganapiroba. borcvebis arqeologiuri gaTxrebis Sedegad

    dasturdeba xelovnurad mozvinur gorakze agebuli xis Zelebiani e.w.

    jargvaluri tipis nagebobebi, romlebic SemozRuduli iyo ZelebiTve

    naSeni damcavi kedlebiT. namosaxlarebis garSemo gaTxrili iyo

    sadrenaJe da TavdacviTi arxebi. samosaxlo borcvebi umetesad

    jgufurad aris ganlagebuli. am jgufebSi gamoirCeva ufro didi zomis

    samosaxlo borcvebi, romlebic ufro farTe ormagi TxrilebiTaa

    gamagrebuli. aSkaraa, rom es samosaxlo gamagrebuli borcvi sxvebzea

    gabatonebuli da maT iqvemdebarebs. mTavari borcvebis diametri 80m-dan

    _ 200m-mde meryeobs; xolo daqvemdebarebuli mcire borcvebis

  • 19

    diametri daaxloebiT 30m-dan _ 80m-mdea; simaRle _ 3m-dan _ 7m-mdea. es

    samosaxloebi SesaZloa naTesaur kavSirze damyarebuli sasoflo Temebis

    sacxovrisebi iyo.

    bunebrivia, rom aseTi sididis xelovnuri miwazvinulebis Seqmna,

    aseTi sadrenaJe, TavdacviTi da sakomunikacio arxebis gaWra Sesabamisi

    Sromis iaraRebisa da mravalricxovan adamianTa kargad organizebuli

    Sromis gareSe warmoudgeneli iqneboda. agreTve bunebrivia, rom am

    samuSaoebs xelmZRvanelobdnen codna-gamocdilebis mqone gamorCeuli

    pirovnebebi. swored es liderebi anxorcielebdnen am borcvze

    ganlagebuli gamagrebuli sasoflo dasaxlebebis dacvas.

    amrigad, TavdacviTi da sacxovrebeli problemebis erToblivi

    ZalisxmeviT gadawyvetis pirobebSi xdeboda garkveuli politikuri

    konsolidacia, rac Semdeg erTgvarovani kulturis gavrcelebaSi

    aisaxeboda. samuSaoebis masStabebis da TavdacviTi mzadyofnis zrdasTan

    erTad izrdeba liderebis roli sazogadoebaSi. amavdroulad Cndeba

    erTiani winamZRoli, romelsac danarCeni liderebi emorCilebian. amgvar

    sazogadoebriv- politikur struqturas, romelic wina-

    saxelmwifoebrividan saxelmwifoze gardamaval etaps warmoadgens,

    protosaxelmwifoebriv sazogadoebriv wyobas eZaxian.

    zemoT naxsenebma garemoebebma da Zv.w. VIIIsaukunidan brinjaos ufro

    mtkice liToniT, rkiniT, Canacvlebis dawyebam Zv.w. VI_IVss-Si xeli

    Seuwyo Zlieri politikuri erTeulis kolxeTis samefos warmoqmnas,

    romelic berZnul werilobiT wyaroebSi “oqromravali kolxeTis”

    saxeliTaa cnobili.

    dasavleT saqarTvelos teritoriaze Zv.w. VI–IVss.-Si kolxeTis

    Zlieri samefo ganviTarda. kolxeTi imdenad dawinaurebuli qveyana iyo,

    rom berZnul samyaroSi masze “oqros sawmisis” miTi Seiqmna. didi

    berZeni istorikosi herodote Zv.w. VIs-is kavkasia-axlo aRmosavleTis

    istoriis werisas kolxeTs, iranis da midiis Zlieri da didi

    saxelmwifoebis Tanabrad moixseniebs. kolxeTis samefos keTildReobis

    epoqa TvalnaTlivaa asaxuli rogorc werilobiT wyaroebSi, agreTve

  • 20

    mravalricxovan da mravalferovan arqeologiur monacemebSi. mocemuli

    epoqis kolxeTis samefos guli mdinare fasisis anu rionis Sua welze

    iyo ganlagebuli. Zveli berZeni avtorebi mis mTavar qalaqs quTaias

    uwodebdnen, romelic dRevandeli quTaisis sanaxebSi igulisxmeba.

    kolxeTSi mravaldargovani xelosnuri warmoeba iyo ganviTarebuli.

    aq liTonis dasamuSavebeli, keramikis gasakeTebeli, xis da tyavis

    dasamuSavebeli, sxvadasxvagvari samkaulebis dasamzadebeli da sxv.

    saxelosnoebi arsebobda. kolxeTis samefos ekonomikuri winsvlis

    sayrdens rkinis kargad ganviTarebuli warmoeba warmoadgenda, romelic

    miwaTmoqmedeba-sameurneo saqmianobas mravalricxovani sawarmoo iaraRiT

    amaragebda. amis udavo mowmobaa dasavleT saqarTvelos teritoriaze

    arqeologiuri gaTxrebis Sedegad dadasturebuli rkinis saxnisebi,

    Toxebi, culebi da sxv. miwaTmoqmedebis maRali donis maCvenebelia

    sxvadasxva jiSis marcvleulis aRmoCenac. mbrunav sameTuneo Carxzea

    damzadebuli mravalferovani kolxuri WurWeli, romelic samefos mTel

    teritoriaze formebis da gaformebis mixedviT garkveulad

    standartul-erTsaxovania. kolxeTis samefoSi ZiriTad saamSeneblo

    masalad xe da Tixa gamoiyeneboda, rac geneturad ukavSirdeba

    winamorbedi epoqis samosaxloebs. Zv.w. VI–IVss.-Si kolxeTis samefos

    teritoriaze iWreboda Taviseburi monetebi, romelTac mecnierebi

    kolxuri TeTris saxeliT moixsenieben.

    arqeologiuri gaTxrebiT kolxeTis samefos uaRresad TavisTavadi

    mxatvruli kultura warmoCinda. mis erT-erT brwyinvale dargs

    oqromWedloba warmoadgens. mag.: vanSi da sairxeSi mikvleulia kolxuri

    oqromWedlobis brwyinvale nimuSebi diademebi, sayureebi, yelsabamebi,

    samajurebi, romlebic Semkulia cxovelTa moxdenili gamosaxulebebiT.

    es nivTebi friad originaluria da mxolod kolxeTisTvisaa

    damaxasiaTebeli. oqromWedloba kolxeTis swored is saxea, romliTac

    saxelganTqmuli iyo mTel imdroindel civilizebul samyaroSi. kolxi

    xelosnebi rTuli teqnikuri xerxebiT _ WedviT, tvifrviT, rCilviT,

    filigraniT, cvaraTi _ maRalmxatvrul oqromWedlur nimuSebs qmnidnen.

  • 21

    Zveli berZeni avtorebi werdnen kolxeTis mdinareebis qviSidan cxvris

    tyaviT oqros mopovebis Sesaxeb. sayuradReboa, rom svaneTSi da raWaSi

    oqros mopovebis es tradicia dResac arsebobs. etyoba amitomacaa, rom

    berZnebi kolxeTs “oqromravals” uwodebdnen da Txzavdnen legendebs

    “oqros sawmisis” Sesaxeb.

    Zveli kolxeTis biogeogaremos, werilobiTi da arqeologiuri

    mimoxilvidan naTlad Cans, rom biogeogaremom wamyvani roli iTamaSa

    kolxeTis istoriuli ganviTarebis procesSi. kolxeTi mTebiTa da zRviT

    kargad SemosazRvruli istoriul-geografiuli regioni iyo, rac

    geopolitikurad garkveul bunebriv damcav ares qmnida. noyieri niadagi,

    mravalferovani reliefi, zomieri klimati, hidroresursebis simravle,

    madneuli, florisa da faunis mravalsaxeoba sazogadoebis

    progresisaTvis karg safuZvels iZleoda. upiratesad ki amaze aris

    damokidebuli sazogadoebis sameurneo-ekonomikuri, demografiuli,

    fiziologiur-fsiqikuri, inteleqtualur- teqnikuri, savaWro-

    komunikaciuri, geopolitikur- strategiuli, sulier-kulturuli

    ganviTarebis maRali done. aqedan gamomdinare, kolxeTSi, centriT mdinare rionze, Camoyalibda friad Taviseburi istoriuli, lokaluri

    are da Zv.w. I aTaswleulSi aq ganviTarda saxelmwifoebrioba. am

    arealSi droTa ganmavlobaSi adamianis da biogeogaremos

    urTierTzemoqmedebis Sedegad mimdinareobda evoluciuri procesi. aq

    istoriuli ganviTarebis done, ekonomika da politikuri mdgomareoba

    sxvadasxva periodSi sxvadasxvanairi iyo. antikuri xanis kolxeTs

    geopolitikurad sakvanZo teritoria ekava. aq xdeboda aRmosavluri da

    dasavluri civilizaciebis garkveuli Tanxvedra. aseTi iyo Zveli kolxeTis istoriuli evoluciis procesSi biogeogaremos roli.

    istoriuli ganviTarebis ganxilvisas Cven ierarqiulad pirvel adgilze

    biogeogaremos vayenebT. mxolod am garemosTan urTierTzemoqmedebaSi

    adamiani qmnis sociogaremos, razedac damokidebulia ama Tu im qveynis

    istoriuli winsvlis Semdgomi bedi. Zveli kolxeTis saerTo

    mimoxilvidan gamoCnda, rom biogeogaremom ZiriTadi roli Seasrula

  • 22

    misi istoriuli ganviTarebis procesSi da antikur xanaSi

    maRalganviTarebuli sazogadoebis CamoyalibebaSi. iseT geopolitikur garemoSi myofi qveynisaTvis, rogoric kolxeTi

    iyo, sagareo faqtors biogeogaremosTan erTad didi mniSvneloba unda

    hqonoda. amis gaTvaliswineba aucilebelia kolxeTis istoriis rigi

    sakiTxebis asaxsnelad. sagareo faqtori ama Tu im qveynis geopolitikuri sinamdvilis

    nawilia. mezobeli qveynebi erTmaneTze zogjer sasikeTo, xolo zogjer

    ukeTur gavlenas axdenen. sagareo faqtori qveynis istoriaSi xan

    konstruqciul, xan ki destruqciul rols TamaSobs. konstruqciulia,

    mag., sagareo-savaWro, sameurneo, kulturuli inovaciebi;

    destruqciulia _ saomari Tavdasxmis Sedegad qveynis dapyroba,

    sazogadoebrivi wyobis tradiciuli struqturebis Secvla, sabrZolo

    moqmedebebis Sedegad soflebis da qalaqebis dangreva, materialur

    faseulobaTa Zarcva-ganadgureba, qveynis ekonomikuri safuZvlis moSla

    da a.S. aziisa da evropis sazRvarze mdebare kolxeTi ori didi

    politikur-ekonomikuri Zalis, erTi mxriv, iranuli da, meore mxriv,

    antikuri orientaciis qveynebis saomari moqmedebebis asparezi iyo. aseT

    garemocvaSi myofi kolxeTi Zlieri mezobeli qveynebisagan xSir agresias

    ganicdida. samecniero literaturaSi protosaxelmwifos Casaxvis erT-erT

    ZiriTad faqtorad omisaTvis mzadebas (Tavdacvas an Tavdasxmas)

    miiCneven. omisaTvis mzadeba, saomar mdgomareobaSi yofna, gamorCeul

    winamZRol-pirovnebaTa aRzevebas, sazogadoebis Sekvra-mobilizebas da

    met organizebulobas iwvevda, rac, Tavis mxriv, sazogadoebis

    ganviTarebis ufro maRal safexurze ayvanaSi da saxelmwifoebriobis

    warmoqmnaSi gamoixateboda (ix. Claessen, Skalnik, 1978, gv.619-636).

    Camoyalibebuli saxelmwifos ganviTarebaSic "saomar faqtors," sagareo

    da geopolitikuri faqtoris Semadgenel nawils, agreTve didi

    mniSvneloba unda hqonoda. Camoyalibebul, ganviTarebul saxelmwifoSi

    es faqtori dadebiT (qveynis konsolidacia-darazmuloba, sazogadoebrivi

  • 23

    wesrigis amaRleba, safortifikacio-komunikaciuri mSenebloba da sxv.)

    an uaryofiT (saxelmwifoebriobis dakargva, tradiciuli cxovrebis

    wesis moSla, ekonomikuri zarali da sxv.) Sedegs iwvevda. Zv.w. I aTaswleulis pirvel naxevarSi urartuelebis da e.w.

    skviTebis (nomaduri) agresiulma mezoblobam kolxeTis geografiulad

    kargad SemosazRvrul regionSi momxdurTan dasapirispireblad

    sazogadoebis sxvadasxva jgufebis TavdacviTi organizeba da Sekvra-

    konsolidacia gamoiwvia. mocemul sagareo faqtors SemdgomSi, Zv.w. V

    saukunisaTvis, kolxeTis samefos ganviTarebis procesSi sagrZnobi roli

    unda Seesrulebina. kolxeTis samefos ganmtkicebaSi gamorCeuli,

    konstruqciuli adgili eWira kulturul inovaciebs. sagareo faqtorad unda CaiTvalos e.w. "berZnuli kolonizaciis"

    mimdinareoba kolxeTis zRvispireTSi, kerZod, sainteresoa is, Tu ra

    gavlena moaxdina man kolxuri sazogadoebis politikur-ekonomikur da

    kulturul cxovrebaze. uaxlesi samecniero literaturis mixedviT,

    saberZneTidan gasuli mosaxleobis axalSenebs Soris gaimijna savaWro

    da agraruli kolonia-apoikiebi. am or formas aqvs Tavisi moqmedeba-

    gavrcelebis meqanizmi: pirvels _ komerciuli, meores _ teritoriuli

    (Vallet, 1973, gv.53-72). pirveli, konstruqciuli sagareo faqtori unda

    yofiliyo. aseTi koloniebi daarsebulia, rogorc emporionebi. meore _

    destruqciuli sagareo faqtoria adgilobrivi mosaxleobisaTvis, radgan

    mas Tan axlavs iseTi movlenebi, rogoricaa teritoriis dakargva da

    adgilobrivi mosaxleobis gandevna. aseTi koloniebi Tavidanve

    daarsebulia, rogorc polisebi sasoflo-sameurneo SemogareniT

    (xoriT). xmelTaSua da Savi zRvis sanapiroebis berZnuli koloniebis

    mecnierulma Seswavlam cxadi gaxada, rom axalSenebi arsdeboda,

    viTardeboda da sxvadasxva qronologiur etapze transformacias

    ganicdida. metropoliidan Sors daarsebuli axalSenebi droTa

    ganmavlobaSi adgilobriv mosaxleobasTan kontaqtebis Sedegad simbiozs

    da cvalebadobas ganicdidnen. es cvlilebebi didad iyo damokidebuli

  • 24

    adgilobriv biogeogaremoze da sociogaremoze. pirvel rigSi swored

    maTzea damokidebuli droTa ganmavlobaSi koloniebSi metropoliisagan

    gansxvavebuli sazogadoebrivi da ekonomikuri wyobis ganviTareba. amitom

    principuli mniSvneloba hqonda imas, Tu romel geografiul regionSi

    arsdeboda esa Tu is axalSeni. werilobiT wyaroebSi moxseniebuli kolxeTis sanapiroze mdebare

    qalaqebi fasisi, gienosi, dioskuria berZnebis mier daarsdnen, rogorc

    emporionebi. maTi daarsebis ZiriTadi mizani iyo, pirvel rigSi,

    adgilobrivi nedleulis gatana da sanacvlod kolxeTSi sxvadasxva

    fufunebis sagnebis (keramikis, samkaulebis, liTonis WurWlis,

    nelsacxeblebis da a.S.) Semotana, rac werilobiTi da arqeologiuri

    wyaroebiT dasturdeba. adgilobriv samosaxloebTan daarsebuli am

    emporionebis saSualebiT xorcieldeboda ZiriTadad kolxeTis Cabma

    ucxoeTis mowinave qveynebis urTierTobebis orbitaSi. amdenad, zRvis

    sanapiroze emporionebis warmoqmna TviT kolxebis interesebSi Sedioda.

    aseTi mdgomareoba, Cveni azriT, gagrZelda Zv.w. IVs-is bolomde.

    kolxeTis samefos daSlis mere ki sanapiroze mdebare emporionebi

    TandaTan antikur qveynebsa da Sida kolxeTs Soris buferuli, Sereuli,

    polisuri tipis qalaqebad transformirda. amrigad, berZnul "kolonizacias," rogorc sagareo faqtors,

    kolxeTisaTvis unda mohyoloda ZiriTadad konstruqciuli, dadebiTi

    Zvrebi, kerZod, saerTaSoriso urTierTobebSi Cabma; adgilobrivi

    mosaxleoba gaecno im xanad mowinave berZnul sameurneo, sazogadoebriv

    da kulturul miRwevebs, ramac mniSvnelovani stimuli misca kolxur

    sazogadoebaSi saqalaqo cxovrebis dawinaurebas. kolxeTma, qarTuli werilobiTi wyaroebis mixedviT egrisma, rTuli

    istoriuli gza ganvlo. misi ekonomika da politikuri mdgomareoba

    sxvadasxva periodSi sxvadasxvanairi iyo. kolxeTis istoriuli

    ganviTarebis procesSi wamyvani roli Seasrula biogeogaremom. umetesad

    amaze iyo damokidebuli mosaxleobis sameurneo-ekonomikuri,

    demografiuli da sulier-kulturuli mdgomareoba. egrisis saxeliT

  • 25

    qarTul werilobiT wyaroebSi zogjer mTeli dasavleT saqarTvelo

    aRiniSneba - "xolo egross misca queyana zRvis yurisa, da uCina

    sazRvari: aRmosavliT mTa mcire, romelsa aw hqvian lixi; dasavliT

    zRua; CrdiloT mdinare mcirisa xazareTisa, sada warswuTebis wueri

    kavkasisa"(qarTlis cxovreba, 1955,gv.5). maSasadame, "qarTlis cxovrebis"

    mixedviT, egriss garkveul periodSi aRmosavleTiT sazRvravs suramis

    anu lixis qedi; dasvleTiT _ zRva, CrdiloeTiT _ kavkasionis mTebi;

    xolo samxreTiT aWara-lazeTis mTianeTi.

    egrisi qarTul werilobiT wyaroebSi ixsenieba, rogorc saerisTavo

    "da merve, quji, iyo erisTavi egrisisa" (qarTlis cxovreba, 1955, gv.24).

    garkveuli droidan toponimi egrisi dasavleT saqarTvelos krebiTi

    saxelia (iseTive, rogorc berZnul-laTinuri wyaroebis "kolxida"). is

    xan didi teritoriis momcvelia (mTeli dasavleT saqarTvelo), xan ki

    mcire regionul saxelad gvevlineba; mag., f. buzandis (1953, gv.15) eger-

    svanebi, an "qarTlis cxovrebis" "Sida egrisi" (qarTlis cxovreba, 1955,

    gv.185), anda kidev, klavdios ptolemaiosis _ ekretika (lomouri, 1955,

    gv.45), romelsac eger-egrisis damaxinjebul formad miiCneven

    (javaxiSvili, 1960, gv.404; janaSia, 1959, gv.6). "somxur geografiaSi,"

    romelic adrindeli berZnuli geografiebis gavleniTaa dawerili,

    egrisis teritoriaze aRiniSneba oTxi mxare _ "kolxida, romelic aris

    egeri, mdebareobs pontos zRvis aRmosavleTiT, sarmatiis axlos da

    sazRvravs iberias da did armenias. egeri iyofa oTx mxared: manrili,

    egrisi-egrevika, lazeTi, Wanivi romelic aris qaldea. aq aris bevri mTa,

    mdinare, qalaqi, cixe, soflebi da savaWro adgilebi" (somxur

    geografiaSi, 1877, gv.38-39).

    qarTul werilobiT wyaroebSi daculi cnobebi, romlis mixedviTac

    azos da SemdgomSi farnavazis dros (Zv.w. IVs. bolo _ IIIs. dasawyisi)

    kolxeTis nawili iberiis samefos farglebSia moqceuli, sandod

    gamoiyureba. am droisaTvis kolxeTis samefo dasustebulia da veRar

    uZlebs nomaduri tomebis Semosevebs. is TandaTan sustdeba da kargavs

    teritoriebs. jer aRmosavleT, xolo Semdeg Sida kolxeTzec

  • 26

    vrceldeba iberiis gavlena. safiqrebelia, rom swored es teritoria

    iwodeboda maSin Zveli qarTuli werilobiTi wyaroebis egrisad. droTa

    ganmavlobaSi saxeli egrisi dasavleT saqarTvelos dasavleT nawilzec

    gavrcelda (meliqiSvili, 1965, gv.90). zemoxsenebuls mxars ubams

    dasavleT saqarTvelos arqeologiuri monacemebi. Zv.w. IVs-is bolos

    kolxeTis materialur kulturaSi, romelic adre erTgvarovani iyo,

    SeiniSneba cvlilebebi. Zv.w. IIIs-Si es cvlilebebi kidev ufro gaRrmavda. Semdgom, mkveTri gansxvaveba SeimCneva Sida da zRvispira kolxeTis

    materialur kulturaSi (ix. lorTqifaniZe, 1972, gv.40). pirvelad es

    aisaxa dakrZalvis axali wesis gaCenaSi (qvevrsamarxebi). amgvari

    samarxebi ZiriTadad Sida kolxeTSia aRmoCenili, xolo zRvispireTSi

    isini ar gvxvdeba _ nigorzRva, dafnari, dablagomi, mTisZiri,

    farcxanayanevi, quTaisi, wyaltubo, maRlaki, banoja, qvitiri, godogani,

    odilauri, ajameTi, Cxari, banZa, Zevri, cixesulori, didvani, bzvani,

    muxiani, Wognari, mesxeTi, ukaneTi, bukiscixe, zenobani, gogoreTi,

    zemofarcxma, TeklaTi, isula, zanaTi, noqalaqevi, batnaoxuro,

    lanCxuTi, Zirula, sajavaxo, bori da sxv. (ix. Tolordava,1980,tab.1). Sida kolxeTis qvevrsamarxebSi dakrZalvis ramdenime variantia

    dadasturebuli: pirveli _ qvevri vertikaluradaa, miwaSi Tavdayira

    Cadgmuli. meore _ qvevri agreTve vertikaluradaa, mxolod ZiriT

    qveviT. mesame _ qvevri horizontaluradaa Cadgmuli. samarxebad

    gamoyenebulia Cveulebrivi sameurneo daniSnulebis qvevrebi (ruxad

    gamomwvari, moSavo zedapiriani; qvevris piri sakmaod farTo da

    profilirebulia; muceli TiTqmis sferulia; qvevrebi xSirad

    ornamentirebulia reliefuri sartylebiT da vertikaluri qedebiT).

    qvevris piris gvirgvini SedarebiT sadaa. masze ar SeimCneva wina epoqis

    kolxuri qvevris pirebisaTvis damaxasiaTebeli ornamenti. qvevrsamarxebi aRmoCenilia kavkasiis mTel rig regionebSi.

    arqeologiuri masalebis mixedviT qvevrsamarxebis gavrcelebas

    saqarTvelos teritoriaze Zv.w. IaTaswleulis meore naxevarSi

    varaudoben. kolxeTSi qvevrSi dakrZalvis wesis gaCena, uaxlesi

  • 27

    arqeologiuri monacemebis mixedviT, daaxloebiT Zv.w.IVs. miwurulidan

    aris savaraudo. qvevrsamarxebis raodenobis mixedviT md. rionis

    Suaweli ZiriTadi regionia kolxeTSi. amgvari samarxebidan momdinare

    arqeologiuri masala ramdenadme gansxvavdeba mis wina periodSi

    arsebulisagan da migviTiTebs cvlilebebze Sida kolxeTis teritoriaze

    (ix. lorTqifaniZe, 1972, gv.40). samarxebidan momdinare masala ZiriTadad keramikas da samkaulebs

    (mZivebi, liTonis samajurebi, sakisre da sayure rgolebi) Seicavs.

    qvevrsamarxebSi aRmoCenili WurWeli sxvadasxvanairia. maTSi SeimCneva

    adgilobrivi da Semotanili forma-gaformebis Serwyma. aq aris

    adgilobrivTan dakavSirebuli WurWeli da e.w. msxliseburi

    moyvanilobis wiTlad moxatuli doqebi, romlebic kolxeTis zRvispira

    zolSi araa mikvleuli. qvevrsamarxebSi napovni nivTebi umetes

    SemTxvevaSi cotaa da Raribuli. sabrZolo iaraRi maTSi ar gvxvdeba.

    uiaraRo qvevrsamarxebTan dakavSirebiT sayuradReboa "qarTlis

    cxovrebis" erTi cnoba, romlis mixedviTac azos brZanebiT unda

    dasjiloyo yvela, visac iaraRi hqonda: "azo iyo kaci Zneli da

    mesisxle, da ese daawesa da amcno spaTa misTa, viTarmed: yovelman

    qarTvelTaganman romelman povos saWurveli, mokalT igi. da hyofdes

    hromni igi esreT qarTvelTa zeda, da vincavin gamoCndis qarTvelTagani

    qmnul-keTili da asakovani, moklian igi"(qarTlis cxovreba, 1955, gv.20).

    Sida kolxeTis materialur kulturaSi cvlileba pirvelad sairxis

    lominaurSi (ix. nadiraZe, 1975, gv.99), iTxvisSi da vanSi (ix.

    lorTqifaniZe, 1977, gv.20) wiTlad moxatuli iberiuli keramikis

    gaCeniT aRiniSna. gansakuTrebiT sayuradReboa brtyelZira, pirgadaSlili

    da wiTeli saRebaviT gaformebuli doqebis aRmoCena. wiTlad moxatuli

    amgvari WurWeli ucxoa Zv.w. III s-mde kolxeTisaTvis, xolo aRmosavleT

    saqarTveloSi isini bevria dadasturebuli _ cixiagoras "daWrilebis"

    samarovani (nakaiZe, 1980, gv.28-41), TeTriwyaro (boxoCaZe, 1963, gv.27),

    Tbilisi (qoriZe, 1958, gv.47). mag.: moyviTalod angobirebuli da

  • 28

    wiTlad moxatuli WurWeli inaxeba q. xaSuris mxareTmcodneobis

    muzeumSi, sadac sof. tkocidan aris motanili, inv. #036, da a.S.

    cvlileba SeimCneva kolxuri xelosnobis iseT mkveTrad gamoxatul

    dargSi, rogoric oqros da vercxlis mxatvruli damuSavebaa. Zv.w. VI-

    IVss. oqros da vercxlis nivTebis damzadebaSi SeimCneva geometriuli

    formebis (samkuTxedi, rombi, wre) da gaformebis teqnikis (cvara,

    dakeWvna, grexva) mdgradoba. gavrcelebulia rombiani diademebi, e.w.

    sxivana sayureebi, WvirulburTulebiani sayureebi, yelsabamebi,

    sasafeTqleebi _ vani, iTxvisi, mTisZiri, qobuleT-fiWvnari, brili,

    sairxe, soxumi da a.S. (ix. lorTqifaniZe, 1971, gv.51-63; Wyonia, 1981,

    gv.6-53). kolxuri oqromWedloba Zv.w. IVs. meore naxevridan garkveul

    stagnacias ganicdis. es SesaZloa gamowveuli iyos samxedro moqmedebebis

    Sedegad qveynis ekonomikis dacemiT. Zv.w. IIIsaukunidan icvleba formebi

    da gaformebis xerxebi, Semodis poliqromiuloba, sWarbobs ucxouri

    saiuveliro nawarmi. dasavleT saqarTvelos xuroTmoZRvrebaSi, kerZod, Sida kolxeTis

    arqitequturul masalaze, iberiis gavlena aisaxa, magaliTad _ sairxeSi

    (nadiraZe, 1975), sazanoSi (jafariZe, 1984, gv.8), mTisZirSi (gamyreliZe,

    1982). msgavseba SeimCneva iberiis _ armazcixe, wiwamuri, RarTis kari,

    cixiagora, samadlo (gagoSiZe, 1979, gv.62), ufliscixe (xaxutaiSvili,

    1970, gv.22) da kolxeTis: vani, sairxe, samSeneblo wesebSi (alizis

    aguris da qvaTlilebis gamoyeneba; qvaTlilebis mSrali wyoba da

    erTmaneTTan dakavSirebis wesi). formis mxriv garkveuli siaxlove

    aRiniSneba samadlos da vanis kramits Soris; vanis, mTisZiris,

    cixiagoras, samadlos da mcxeTis kramitebis niSnebSic msgavseba

    aRiniSneba. saintereso faqtia, msgavseba samadlos, sarkines da vanis naqalaqarebis terasuli principiT dagegmarebaSi. samadlos zogierTi

    samSeneblo qvis petrografiuli Seswavlis Sedegad gairkva, rom aseTi

    jiSis qva (eklaris kirqva) moipoveba mxolod dasavleT saqarTveloSi q.

    quTaisis maxloblad. aq exlac amuSaveben eklaris qvis sabadoebs. am

    karierze ufro axlo samadlosTan amgvari jiSis qva ar moipoveba.

  • 29

    kolxeTis materialur kulturaSi gardatexis mimaniSnebelia isic,

    rom Zv.w. IVsaukunis bolodan aRar iWreba kolxuri TeTri, romelic

    aqamde, TiTqmis sami saukunis ganmavlobaSi, mTavar monetad Cans

    kolxeTis samoneto mimoqcevaSi. iberiasa da Sida kolxeTSi Zv.w. III

    saukunidan ZiriTadad Semodis aleqsandre makedonelis da lisimaqes

    saxelze moWrili monetebi. saqarTvelos teritoriaze napovni 381

    monetidan mxolod samiodea mikvleuli zRvis sanapiroze (fiWvnari da

    gulrifSis r-ni) (dundua, 1982, gv.15). SemdgomSi aleqsandres da

    lisimaqes staterebis minabaZebi sakmao raodenobiT gvxvdeba dasavleT da

    aRmosavleT saqarTvelos arqeologiur masalaSi. Sida kolxeTSi arameulis erT-erTi saxeobis, mcxeTis teritoriaze

    dadasturebuli "armazuli" (wereTeli, 1943, gv.2-87) damwerlobis

    msgavsi nimuSebi aRmoCenelia sof. borSi (xaragaulis r-ni) napovn

    vercxlis TefSze da vanis naqalaqarze gaTxril Zv.w. II-Iss-is nagebobis

    nangrevebSi, sadac warwera amokawrulia oqros firfitaze, qalis

    reliefuri gamosaxulebis garSemo (Wyonia, 1981, gv.84,125). arameuli

    enis specialisti, akad. k. wereTeli Tavis naSromSi "arameuli ena

    saqarTveloSi" aRniSnavs: "arameuli damwerlobis xmarebas CvenSi karga

    xnis tradicia unda hqonoda. vfiqrobT, marTali unda iyos germaneli

    mecnieri elsneri, romelic armazuli damwerlobis Camoyalibebas Zv.w.

    II-Iss-Si varaudobs. amasTanave, misi TqmiT, armazuli damwerloba

    arameulis Crdilo-mesopotamiuri tipis Semdgom ganviTarebas

    warmoadgens. Tu es asea, maSin arameuli enis xmarebas aRmosavleT

    saqarTveloSi xangrZlivi istoria aqvs da savsebiT bunebrivi Cans, rom

    am istoriis dasawyisi aqemenianTa xanaSi unda veZeboT. swored maSin

    unda dawyebuliyo saqarTveloSi (aRmosavleT saqarTveloSi, g.g.)

    arameuli enis xmareba rogorc administraciis enisa" (wereTeli, 1976,

    gv.151; wereTeli, 1982, gv.19). SesaZlebelia, rom arameuli damwerloba

    kolxeTSi aRmosavleT saqarTvelodan gavrcelebuliyo. Zv.w. IVsaukunis miwurulis saomari moqmedebebis Sedegadaa etyoba

    dangreuli, magaliTad, varcixis "giorgobianebis goris," vanisa da

  • 30

    mTisZiris "adeiSvilebis goris" nagebobebi. samwuxarod, Sida kolxeTSi

    am periodis sxva nagebobebi jerjerobiT cotaa mikvleuli da gaTxrili.

    vfiqrobT, rom Seuswavlel namosaxlarebzec igive situacia aRiniSneba.

    sof. varcixis "giorgobianebis goraze" aRmoCenili nageboba dangreul-

    gadamwvaria Zv.w. IVs-is miwuruls (jafariZe, 1977, gv.43-50). amave

    periodSia gadamwvari vanis naqalaqaris centraluri terasis TeTri qviT

    nagebi Senoba da zeda terasaze (nakveTi 211 da 193) gaTxrili

    ZelurbaTqaSiani nageboba. Zv.w. IVsaukunis miwurulisaTvisaa dangreuli

    sof. mTisZiris "adeiSvilebis goris" Zelur-baTqaSiani TavdacviTi

    nageboba (Senobis dangrevis dro radioaqtiuri naxSirbadis daSlis

    meTodiTaa gansazRvruli)(ix. gamyreliZe, 1982, gv.56-63, 93). kolxeTis Zv.w. IVs-is miwurulis da Zv.w. IIIs-is pirveli naxevris

    materialur kulturaSi zemoT aRniSnuli cvlilebebi SeiZleba, erTi

    mxriv, azos (azon) da, meore mxriv, farnavaz-qujis mier

    ZalauflebisaTvis brZoliT gamowveuli saomari moqmedebebis SedegebiT

    aixsnas. rogorc cnobilia, qarTlis (iberiis) samefos Camoyalibebis

    rTuli procesi swored Zv.w. IV-IIIsaukuneebis mijnaze mimdinareobs

    (mamulia, 1979, gv.93-113). am droisaTvis Sida kolxeTic politikurad

    qarTlis samefos farglebSi erTiandeba. axali samecniero literaturis

    mixedviT, qarTuli saistorio gadmocema ("moqcevai qarTlisai" da

    "cxovreba qarTvelTa mefeTa da pirvelTaganTa mamaTa da naTesavTa")

    qarTlis samefos warmoSobis da azo-farnavazis urTierTobis Sesaxeb

    ZiriTadad sandoa. arian-qarTlidan (mdinare mtkvris, Woroxis saTaveebis

    da vanis tbis axlomaxlo teritoria. herodote, III, 94) mosulma

    aleqsandre makedonelis mier aRzevebulma azom jer qarTlis

    geografiul-strategiuli (md. mtkvrisa da md. aragvis Sesayari) centri

    "mcxeTa" daimorCila, xolo SemdgomSi qarTveluri modgmis xalxiT

    dasaxlebuli sxva mxareebic daiqvemdebara (maT Soris egrisic). "da mas

    miuboZa mcxeTa sajdomad da sazRvari daudva mas hereTi da egris wyali

    da somxiTi da mTai crolisai" (Zv. qarTuli agiograf..., 1963, gv.81).

  • 31

    zRvispireTSi (md. rionsa da egriswyals Sua mdebare monakveTis

    garda), azo-farnavazis epoqaSi, kolxeTis samefos daSlis Semdeg,

    safiqrebelia, antikur qveynebsa da iberias Soris buferuli polisuri

    tipis qalaqebi warmoiSva. maT gaCenaSi garkveuli roli iTamaSa kolxur

    dasaxlebebTan "berZnuli kolonizaciis" Sedegad warmoqmnilma

    emporionebma, romlebic kolxeTis samefos daSlis Semdeg

    transformirdnen polisuri tipis dasaxlebebad. amis Taobaze

    sainteresoa qalaq fasisis Sesaxeb heraklides cnoba fasisis polisuri

    wyobilebis (politiis) Sesaxeb. heraklideze mecnierebaSi gansxvavebuli

    mosazrebebia gamoTqmuli. zogi mas Zv.w. IVs., xolo zogi Zv.w. IIs.

    avtorad miiCnevs. specialist wyaroTmcodneebs miaCniaT, rom

    "politiebis" damuSavebis TariRi Zv.w. IVsaukunis Semdgom periods unda

    asaxavdes (dawvr. ix. yauxCiSvili,1969, gv.189-190): Sesabamisad im dros,

    roca kolxeTis samefos daSlis mere zRvis sanapiroze emporionebi

    gardaiqmnen polisurisnair qalaqebad. SesaZloa, rom swored amgvari

    "qalaqis" "basilevsi" iyo aki. akis saxeliani moneta sul oria

    jerjerobiT napovni; aqedan erTi q. trapizonTan zRvis sanapiroze

    (dRevandel TurqeTSi), xolo meore sof. kinCxaSi (martvilis r-ni).

    maTi TariRia Zv.w. IIs.

    zRvidan mTamde da rionidan egriswylamde teritoria egrisis

    saerisTavos ekuTvnoda. farnavaz mefis siZem, egris-svaneTis erisTavma aq

    strategiulad moxerxebuli md. texuris Sua welze aago cixe-goji

    (qarTlis cxovreba, 1955, gv.24). werilobiTi da uaxlesi arqeologiuri

    monacemebis mixedviT cixe-goji damajerebladaa gaigivebuli md. texuris

    marcxena napirze mdebare noqalaqevTan. sof. noqalaqevis naqalaqarTan

    mikvleulia farnavazis droindeli kramitebi, piramidiseburi sawafebi,

    adgilobrivi amforebi da sxv. (ix. grigolia, fxakaZe, 1973, gv.17-38).

    galavnis gadaRma gaTxrilia amave periodis qvevrsamarxebi da

    ormosamarxebi. cixe-goji, erTi mxriv, samdinaro gziT ukavSirdeboda md.

    rions (ZiriTad satransporto magistrals), xolo meore mxriv, qedis

    iqiT svaneTsac ukavSirdeboda (md. cxeniswylis ayolebiT).

  • 32

    cixe-gojis garda, dasavleT saqarTveloSi leonti mrovels naxsenebi

    aqvs Sorapnis da dimnis cixeebi: "erTi gagzavna margvis erisTavad, da

    misca mciriT mTiTgan, romel ars lixi, vidre zRu/r/admde egrisisa,

    rions zemoT. da amanve farnavaz aRaSenna orni cixeni, Sorapani da

    dimna" (qarTlis cxovreba, 1955, gv.24). Sorapani Tanamedrove dabaa Sorapnis cixesTan, xolo dimni sof. zeda dimis nacixarTan aris

    gaigivebuli (cqitiSvili,1964,gv.71-106; jafariZe, 1990; bragvaZe, 1990,

    gv.137-150). amrigad, azo-farnavazis periodis kolxeTi, zogierTi zRvispira

    monakveTis garda, qarTlis samefoSi egris-svaneTis saerisTavos saxiT

    iyo gaerTianebuli (ix. gamyreliZe, 1985, gv.86-97). rogorc Cans,

    kolxeTSi imxanad imZlavra calkeuli mxare-erTeulebis gaTiSuloba-

    dapirispirebam, xolo qarTlSi, piriqiT, meti sazogadoebriv-

    politikuri konsolidacia moxda da Zlieri, centralizebul

    xelisuflebiani samefo ganviTarda. qarTlis samefom Camoyalibeba-

    gaZlierebis procesSi kolxeTis nawilis inkorporacia ganaxorciela

    (ix. gamyreliZe, 1985,gv.87-89). aseTi mdgomareoba gagrZelda daaxloebiT

    Zv.w. II-Iss-is mijnamde, vidre kolxeTis garkveuli nawili miTridate VI

    evpatoris samefos gavlenis qveS ar moeqca. antikur qveynebsa da iberiis samefos Soris kolxeTis zRvispireTSi

    Zv.w. IVsaukunis miwurulidan ganviTarda buferuli, polisuri tipis

    qalaqebi _ dioskuria, gienosi, fasisi, qobuleT-fiWvnari, xolo Sida

    kolxeTi iberiis samefos politikur gavlenas daeqvemdebara

    (dawvrilebiT ix. gamyreliZe, 1985, gv.86-97). iberiis politikuri

    gavlenis qveS myofi Sida kolxeTis straboniseuli skeptuxiebi

    (straboni, XI, II, 18) _ "sairxe" (ix. nadiraZe, 1990), "quTaisi" (ix.

    lanCava, 1975; jiqia, 1977, gv. 26-30), "noqalaqevi" (ix. zaqaraia, 1981;

    lomouri, 1981, gv.18-46), "vani" (arqeologiuri masala ix. kreb. "vani,"

    1972, 1976, 1977, 1979, 1981, 1982, 1983) da sxvebi garkveuli

    damoukideblobiT sargeblobdnen. amgvari teritoriuli danawileba

    ganviTarda, pirvel rigSi, fizikur-geografiuli da ekonomikur-

  • 33

    komunikaciuri mdgomareobis safuZvelze. rogorc Cans, zogierTi Temi

    ufro dawinaurda da Camoyalibda garkveul saqalaqo centrad.

    kolxeTis sazogadoebriv-politikuri ganviTarebis Sesaxeb friad

    cota saistorio werilobiTi da arqeologiuri monacemi mogvepoveba. am

    kuTxiT sayuradReboa kolxeTis Sesaxeb strabonis "geografiaSi"

    Semonaxuli cnoba: "Tu rogor iyo saxelganTqmuli Zvelad es qveyana,

    cxadyofen amas miTebi, romlebic mogviTxroben iasonis laSqrobaze,

    romelic movida midiamde da amaze adre ki friqses laSqrobaze. amis

    Semdeg memkvidre mefeebma skeptuxiebad dahyves qveyana da hqondaT

    zomieri Zalaufleba" (straboni, XI, II,18). rogorc strabonis "geografiis" am nawyvetidan Cans da arqeologiuri monacemebic amas

    mowmoben, daaxloebiT Zv.w. VsaukunisaTvis kolxeTSi ukve gaformebulia

    fizikur-geografiul da ekonomikur-komunikaciur safuZvelze

    warmoqmnili teritoriuli erTeulebi, romelTa saTaveSi adgilobrivi

    dawinaurebuli gvaris warmomadgenlebi idgnen. am teritoriebidan

    zogierTi ufro dawinaurda da Camoyalibda garkveul saqalaqo centrad

    Tavisi mimdebare teritoriiT. aseTebia, magaliTad, vani, quTaisi, sairxe

    da sxv. Semdgom swored es teritoriebi daedo safuZvlad

    saerisTaoebad dayofas. strabonis "geografiis" nawyvetidan naTlad Cans, rom kolxeTi skeptuxiebad daanawiles, raSic unda igulisxmebodes

    qveynis dayofa garkveul teritoriul-sammarTvelo erTeulebad. es

    danawileba, albaT, xelisuflebam Caatara, raTa, erTi mxriv,

    gaadvildeboda administraciulad qveynis marTva, xolo meore mxriv,

    kidev meti politikuri centralizaciisaTvis mieRwia (ix. inaZe, 1961,

    gv.783-790; lorTqifaniZe, 1977, gv.15). safiqrebelia, rom maTi warmoqmnis pirvel etapze isini ufro

    tomobriv-teritoriuli erTeulebia, xolo TandaTan erT-erTi am

    erTeulis aristokratiuli gvari winaurdeba da axerxebs danarCenebis

    daqvemdebarebas. swored es aristokratiuli gvari Semdeg samefos ukeT

    samarTavad da xelisuflebis gansamtkiceblad administraciul

    reformebs atarebs. aq, albaT, iseTive reformebi tardeba, rogoric

  • 34

    qarTlSi gaatara mefe farnavazma (ix. qarT. cxovreba, 1955, gv.24). droTa ganmavlobaSi kolxeTSi sagamgeblo erTeulebs Soris moxda

    garkveuli diferenciacia, radgan aqauri regionuli fizikur-

    geografiuli da agroklimaturi pirobebi araTanabaria (mag., rionis

    dablobis skeptuxiebi ufro mdidari da SeZlebuli unda yofiliyo,

    vidre mTiani guriis). aman SemdgomSi, daaxloebiT Zv.w. IVsaukunis meore

    naxevarSi, sagamgebloebs Soris urTierTdapirispireba gamoiwvia, rac

    saboloo jamSi kolxeTis samefos dasustebiT da iberiasTan misi

    inkorporaciiT dasrulda. qarTuli saistorio tradiciis mixedviT, iberiis mefe farnavazma

    egrisis saerisTavo daumtkica qujis, romelic, rogorc Cans, adrec

    flobda kolxeTis nawils. axla farnavazma mas teritoriebi

    gaufarTova, samefo xelisuflebis administraciuli uflebebic uboZa

    (da gaayola colad) da amiT samefo didmoxeled aqcia. sayuradReboa,

    rom rva erisTavidan saistorio wyaroSi mxolod qujia moxsenebuli

    (qarT.cxovreba, 1955,gv.24). quji warmomavlobiT Zveli aristokratiuli

    gvaridan iyo da qarTlis mefis kolxeTSi xelisuflebisaTvis brZolaSi

    wvlili miuZRoda. safiqrebelia, rom analogiuri situacia Seiqmna Zv.w. Vs. kolxeTSi,

    sadac regionebis saTaveSi mefis xelisuflebisadmi loialurad

    ganwyobili adgilobrivi warCinebuli gvaris warmomadgenlebi iyvnen,

    romelTac mefem saxelmwifo moxelis funqciac mianiWa. amdagvari unda

    yofiliyo kolxeTSi is ierarqiuli kibe, romlis TavSic Zlieri

    gamaerTianebeli xelisufali _ mefe idga, xolo mas dawinaurebuli

    aristokratebi mosdevdnen. es, etyoba, maSin xdeba, rodesac

    aristokratia arcTu ise Zlieria da maTi socialuri statusic

    jerjerobiT mkveTrad ar aris gamoxatuli. strabonis TqmiT qveyanaSi

    maT "hqondaT zomieri Zalaufleba" (straboni, XI, II,18). SemdgomSi,

    roca isini momZlavrdnen, calkeuli skeptuxiebis damoukideblobisaken

    swrafva daiwyo, rac Zv.w. IVsaukunis bolos kolxeTis samefos

    dasusteba-daSliT damTavrda da isini centralur xelisuflebaze

  • 35

    formalurad damokidebul erTeulebad gardaiqmnen. etyoba, swored amis

    mere kolxeTSi jer azom, xolo Semdeg qujis (adgilobrivi erT-erTi

    skeptuxiis aristokratiuli gvaris warmomadgenlis) saSualebiT

    qarTlis mefe farnavazma imZlavra. Zv.w. II-Iss. mijnidan kolxeTis politikur horizontze pontos mefe

    miTridate VI evpatori gamoCnda. miTridates drois ponto-kolxeTis

    urTierTobis sakiTxebs mravali mkvlevari Seexo, magram specialur

    samecniero literaturaSi maT Sesaxeb dRemde azrTa sxvadasxvaobaa

    (istoriografia ix. Reinach, 1890; sanikiZe, 1956; gozaliSvili, 1965;

    dundua,1974, gv.146-159 da maTSi miTiTebuli literatura). kolxeTSi, pirvel rigSi zRvispira kolxeTSi, pontos samefos Tavisi

    politikuri da strategiuli interesebi hqonda. swored aq iyo

    ganlagebuli dioskuriis, gienosis, fasisis, qobuleT-fiWvnaris qalaqebi.

    am qalaqebis SemoerTebaSi aisaxa miTridate evpatoris ZiriTadi miznis

    _ mTeli SavizRvispireTis gaerTianebis grandiozuli ideis

    Tanamimdevruli ganxorcieleba. zRvispira kolxeTis qalaqebi miTridatem

    pontos samefos Zv.w. II-Iss. mijnaze SeuerTa. xsenebuli qalaqebi, erTi

    mxriv, sazRvao vaWrobis _ maTi ekonomikis erT-erTi ZiriTadi sayrdenis

    arastabilurobiT, xolo meore mxriv _ kavkasionis mTianeTSi mcxovrebi

    meomari tomebis TavdasxmebiT iyvnen Sewuxebuli (straboni,XVII,III,24;

    pliniusi,VI,15). iseTi Zlieri xelisufalis mmarTvelobaSi Sesvla,

    rogoric miTridate iyo, vaWroba-ekonomikasa da TavdacvaSi

    stabilurobis ganmtkicebas moaswavebda. aq, SesaZloa, warmoiSva

    daaxloebiT iseTive mdgomareoba, rogoric iyo diofantes laSqrobis

    Sedegad pontos samefosTan bosforis samefosa da xersonesis

    SemoerTebis dros. sayuradReboa cnoba imis Sesaxeb, rom miTridates

    kolxeTi memkvidreobiT ergoo (iunianus iustinusi, XXXVIII,7,10).

    gasaTvaliswinebelia is faqtic, rom im sanapiro naqalaqarebze,

    romlebic dResdReobiT metnaklebadaa arqeologiurad Seswavlili _

    eSera, soxumi-dioskuria, oCamCire-gienosi _ ar aris dadasturebuli

    Zv.w. II-Iss-is mijnis gadamwvari fenebi an raime sabrZolo moqmedebis

  • 36

    kvali. magram es ar niSnavs imas, rom am qalaqebSi, iseve rogorc

    bosforsa da xersonesSi, miTridate garkveul winaaRmdegobas ar

    waawyda. magaliTad, memnoni (30) aRniSnavs, rom miTridatem omiT

    daimorCila fasisis midamoebi (md. fasisis qvemo weli _ g.g.). am

    midamoebis mimdebare teritoriaze, qobuleT-fiWvnarSi naqalaqari

    darbeulia Zv.w. IIs. bolosaTvis. Sida kolxeTi miTridates ar SeuerTebia pontos samefosaTvis.

    amasTanave ar aris gamoricxuli, rom igi iq SeiWra maSin, roca pompeuss

    gamoeqca da zamTari dioskuriaSi gaatara. niSandoblivia isic, rom

    arcerT werilobiT wyaroSi ar aisaxa miTridates mier Sida kolxeTis

    dapyroba-SemoerTeba. miTridatul istoriografiaSi (ix. sanikiZe, 1956,

    gv.26; gozaliSvili, 1965, gv.299) arsebobs mosazreba, rom iberia mudam

    pontos mokavSire iyo. magram Tu gaviTvaliswinebT, rom politika

    cvalebadi ram aris (mag. miTridate da tigrani jer mokavSireebi iyvnen,

    xolo Semdeg mosisxle mtrebi; anda, miTridates mama jer romis

    "mokavSire da megobari" iyo, xolo Semdeg mteri, an kidev _ maxarem

    uRalata mamas da romaelebis mxareze gadavida da sxv.), iberiis samefos

    politikac pontos mimarT cvalebadi unda yofiliyo. Tu gadavxedavT

    qarTul werilobiT wyaroebs da axal arqeologiur monacemebs, iberiis

    samefos usaTuod unda hqonoda garkveuli politikuri interesi

    kolxeTSi (ix. gamyreliZe, 1985, gv.97). memnoni(30), apiane(15), iustinusi (XXXVIII, 7,10), straboni (XI,II,18;

    XII,III,28) gvamcnoben, rom miTridatem SeierTa kolxeTi, magram

    saxeldobr kolxeTis ra nawili, ar aris aRniSnuli. Tu strabonisave

    cnobas davujerebT, kolxeTi metwilad zRvasTan mdebareobs (ix.

    XI,II,17); Semdeg igi gadmogvcems: "mTeli es sanapiro epyra evpators,

    kolxeTidan herakleamde,..." (XII, III,2). Sesabamisad, strabonis mixedviT

    miTridates ZiriTadad sanapiro zoli unda daekavebina. strabonis cnobebidanve Cans, rom miTridate ZiriTadad

    dainteresebuli iyo kolxeTis sanapiroTi, saidanac mas misdioda meti

    wili sanaosno saSualebebis gasamarTavad, xe-tye, seli, kanafi, cvili,

  • 37

    fisi _ gemebis asagebad (XI,II,17,18). kolxeTis sanapiro is strategiul-

    komunikaciuri mxare iyo, romelic aucileblad sWirdeboda pontos

    samefos Tavisi CrdiloSavizRvispira teritoriebis

    zedamxedvelobisaTvis. aqedan gamomdinare, sruliad bunebrivia, rom

    miTridatem, daikava ra kolxeTi (dasavleTi kolxeTi), mis

    administraciul centrad aqcia qalaqi dioskuria, romelsac misca

    monetis moWris ufleba. swored aq dasva miTridatem mis mier

    gamogzavnili mmarTveli (ix. straboni, XI,II,18). aq, Tavis kolxur

    rezidenciaSi gamoizamTra pompeusisgan devnilma miTridatem (apiane, 101). dasavleT kolxeTis dakavebis dros pontos samefo samxedro-

    ekonomikurad Zlieri iyo. swored es iyo, albaT, ZiriTadi mizezi imisa,

    rom iberiis samefo molaparakebis Semdeg (ix. memnoni,30) gaCumda da

    miTridatem kolxeTis sanapiroze mdebare qalaqebi SeierTa. iberiis

    samefos gavlenis qveS ki Sida kolxeTi darCa (ix. gamyreliZe,

    1985,gv.86-97). angariSgasawevia agreTve plutarqes cnoba: "iberTa tomi

    pontomde aRwevso" da iberebi albanebTan erTad "yvelaze ufro

    udidesni" ariano (pompeusi,34). memnoni(30) aRniSnavs, rom miTridatem

    mokavSireebad Seiamxanaga parTebi, midielebi, tigrane armenieli,

    frigieli mefeebi da iberi mefe, saidanac Cans, rom miTridates da

    iberTa mefes Soris adgili hqonda raRac molaparakeba-SeTanxmebas.

    miTridates jarSi myofi iberi meomrebi, etyoba, daqiravebuli iyvnen da

    iberiis mefis samxedro Zalas ar warmoadgendnen. isini omobdnen

    "saCuqarTa miRebis surviliT" (plutarqe, "lukulusi," 26,31). mkveTrad Seicvala situacia kolxeTSi ponto-romis pirveli omis

    dasasrulisaTvis, roca miTridatem marcxi ganicada saberZneTSi.

    kolxeTSi ifeTqa ajanyebam. ajanyebulebma moiTxoves, rom miTridates aq

    mefed Svili daeniSna. miTridate iZulebuli gaxda Seesrulebina

    ajanyebulebis moTxovna da kolxeTis mefed gaamwesa Svili _ miTridate

    filopatori filadelfi. dasavleT kolxeTis am ajanyeba-areulobaSi,

    savaraudoa, rom iberiis xelisufalTa xelic eria; isargebles ra

    miTridates warumateblobiT, isini Seecadnen dasavleT kolxeTSi misi

  • 38

    gavlena daesustebinaT da amiT TavisTvis momgebiani mdgomareoba

    SeeqmnaT. dardanosis zavis (Zv.w. 85w.) Semdeg miTridatem moicala

    kolxeTisaTvis: urCi Svili, romelic mamis sawinaaRmdego intrigebSi

    Caeba, sikvdiliT dasaja da dasavleT kolxeTSi uwindeli mdgomareoba

    aRadgina (apiane, "miTridat..."64). bunebrivia, romTan omebis dros miTridate ecdeboda saimedo zurgi

    hqonda (memnoni,30). amitom is moerideboda iberiis samefosTan

    urTierTobis gamwvavebas. iberTa xelisufalic, albaT, kargad iyenebda

    miTridates amgvar ganwyobas. xan samokavSireo xelSekrulebas udebda

    (memnoni,30), xan dasavleT kolxeTSi xalxs ujanyebda (apiane,64), xanac

    pompeusisagan devnil miTridates ebrZoda (apiane,101). gaumarTleblad

    gveCveneba azri, rom iberebs eSinodaT _ miTridates damarcxebis Semdeg

    romi Cven mogvdgebao, da mxolod amitom miemxrnen miTridates. ponto-

    romis pirveli omis dros iberia romis politikuri interesebis

    arealSi ar imyofeboda. iberiis da miTridates urTierToba plutarqes

    ("pompeusi,"34) friad miamiturad aqvs gadmocemuli _ iberebs "Zalian

    undodaT miTridatesTvis eamebinaT da pompeusi ukueqciaT." miT umetes,

    rom plutarqe iqve dasZens: "iberni arc midielebis morCilebaSi

    yofilan, arc sparselebs eqvemdebarebodnen da, Tavis droze,

    makedonelTa mbrZaneblobac aicdines Tavidan..." (plutarqe, 1957, gv.117).

    maS, rad undodaT aseT daumorCileblebs damarcxebuli miTridatesTvis

    eamebinaT? "pompeusis" cxovrebis es adgili aradamajereblad

    gamoiyureba, miT umetes, rom sxva werilobiTi wyaroebi amave ambis

    Txrobisas iberebis mier miTridates maameblobis cdas ar aRniSnaven (ix.

    apiane,103; dion kasiusi,"romis istoria," XXXVII,1,2; straboni, XI,I,6). iberebis damarcxebis Semdeg pompeusi Seuferxeblad gadavida

    kolxeTSi (plutarqe, "pompeusi,"34). rogorc Cans, iberiisagan

    gansxvavebiT, kolxeTSi organizebuli winaaRmdegoba ar gauweviaT.

    SesaZloa imitomac, rom skeptuxiebad danawilebuli Sida kolxeTi

    politikurad iberiis gavlenis qveS iyo da maT mefe artagis msgavsi

    (qarTlis cxovreba, 1955, gv.30) jari ar hyavdaT (artokes jaris

  • 39

    Sesaxeb ix. apiane,103; dion kasiusi, "romis istoria," XXXVII,1,2;

    plutarqe, "pompeusi,"34). "amis Semdeg, rodesac pompeusma gaigo, rom

    fasisi ar aris Sors, gadawyvita mis gayolebiT kolxeTSi Casuliyo"

    (dion kasiusi, "romis istoria," XXXVII,3). am nawyvetidan ise Cans, rom

    kolxeTi md. fasisis qvemo welze, zRvasTan igulisxmeboda. pompeusi

    "daiZra ganzraxuli mimarTulebiT da gaiara kolxebisa da maTi

    mezoblebis miwaze, Tan moqmedebda xan darwmunebiT, xan daSinebiT" (dion

    kasiusi, "romis istoria," XXXVII,3). ponto-romis mesame omis dasasruls pompeusisagan devnili miTridate

    sami aTasi meomriT midis qalaq sinoriaSi (sinorega), raTa suli

    moiTqvas da mxedrobas aRWurviloba Seuvsos (apiane,101). aqedan

    miTridate jariTurT Tavisi siZis tigranisken gaemarTa, "magram

    tigranma igi ar miiRo da Tanac asi talanti jildod Sehpirda mas,

    vinc mis Tavs miutanda. amitom miTridatem evfratis saTaves gza auqcia

    da kolxeTSi gadavida" (plutarqe, "pompeusi,"32). amasve adasturebs

    dion kasius kokeianosi _ "Tavis imedebSi motyuebuli miTridate

    gaemarTa kolxeTisaken..." (romis istoria,XXXVI,50). miTridate gadavida

    mdinare afsarosze (Worox-olTu) da iqidan md. mtkvris xeobaSi. igi

    zRvis sanapiro gziT ar wasula, radgan icoda, rom aq pompeusis

    brZanebiT Casafrebuli iyo serviliusi samxedro-sazRvao flotiT

    (plutarqe, "pompeusi,"34). serviliuss, etyoba, mTasa da zRvas Soris

    viwro sanapiro (afsarosis viwro gasasvlelis Sesaxeb ix.

    latiSevi,1904, gv.447) hqonda blokirebuli da miTridates razmebs

    elodeboda. miTridate SeiWra xoteneSi, brZoliT gaikafa gza (apiane,101) da

    Semdeg dauyva md. mtkvris xeobas, aqedan focxovi-qvabliani-Wubraulis

    xeobebSi gadainacvla, radgan mtkvarTan iberebTan Setakeba mouxda

    (apiane,101). etyoba, maTTanac, rogorc tigranTan, saqme garTulebuli

    hqonda, da gaemarTa "mefiswyaros" gadasasvlelisaken (SesaZloa, rom

    miTridate gadavida zekaris gadasasvlelze da Semdeg xaniswyal-rionis

    gziT miadga "vans"). es gza Semdeg md. suloris wyalgamyof qedamde

  • 40

    aRwevs da xeobaSi eSveba. is arcTu Znelad savalia da sirTuliT

    daaxloebiT lixis qedis gadasasvlelebis msgavsia. adgilobrivi

    mcxovreblebi mas axlac iyeneben (am gzaze sof. suloris zemoT

    "sakakile" Zv.w. III-I ss., md. yumuris xeobaSi sof. gailourTan "msxalTa"

    Zv.w. III-Iss-is arqeologiuri masalebia dadasturebuli; ix. gamyreliZe,

    1982, gv.32). am adgilebze miuTiTebs albaT straboni, roca gadmogvcems,

    rom miTridate "mTebis gadaRma kolxeTSi gaiqcao" (straboni,XII,III,28). Zalebis mokreba da aRWurvilobis Sevseba esaWiroeboda devnil

    miTridates. mas xom isev romTan brZolis didi gegmebi utrialebda

    TavSi (apiane, 102), rac uzarmazar Tanxebs moiTxovda. miTridates gzaze

    ki md. suloris xeobaSi mdidari qalaqi "vani" mdebareobda (vani-suris

    Sesaxeb ix. xoStaria, 1960, gv.47; yauxCiSvili, 1987, gv.131). vanis naqalaqarze aRmoCenilia sazogadoebrivi, sataZro-sakulto da

    safortifikacio nagebobebis naSTebi. qalaqs hqonda mZlavri samSeneblo

    potenciali: kramitis, alizis aguris damamzadebeli da rustirebuli

    qvis saTlelebi; samSeneblo-sainJinro codna; mSeneblobis adgilas

    masalis mimtani saSualebebi da a.S. rac mTavaria, yvelaferi amis

    amoqmedeba moiTxovda garkveul organizaciul gamocdilebas. vanis

    naqalaqaris kulturul fenebSi didZali adgilobrivi warmoebis

    (qvevrebi, amforebi, qoTnebi, doqebi, jamebi da sxv.) da Semotanili

    ucxouri (sinopes, rodosis, qiosis, knidis, kosis keramikuli tara;

    mcireaziuri, Savi da wiTellakiani keramika da sxv.) keramikaa nanaxi,

    rac savaWro saqmianobaze miuTiTebs. napovnia agreTve terakotebis

    gasakeTebeli yalibebi. gvxvdeba didi raodenobis vertikaluri saqsovi

    dazgebis sawafebi; adgilobrivad damzadebuli da ucxoeTidan

    Semotanili oqromWedlobis nimuSebi.

    vanis naqalaqi, Tanamedrove qalaq vanis dasavleTiT, md. rionis

    marcxena Senakadis, md. suloris marcxena mxares mdebareobs. is

    CrdiloeTidan samxreTisaken daferdebul samkuTxa borcvze, qveda,

    centralur da zeda terasebzea ganlagebuli, romelic 7 ha-s moicavs.

    qalaqis sasimagro kedlebSi koSkebia gamarTuli. CrdiloeTiT mdebare

  • 41

    mTavari karibWe Sedgeba urTierTgamijnuli ori karisagan,

    naxevarwriuli koSkisagan da saguSago nagebobebisagan. aqvea

    sakurTxeveli da qalaqis mfarveli RvTaebis qandakebis kvarcxlbeki,

    romelic midgmulia kldeze. qalaqis aRmosavleT mxares meore

    Sesasvleli iyo. iqve, didi zomis wylis rezervuaria kldeSi

    amokveTili, romelic wylis maragis Sesavsebad iyo gankuTvnili. qalaq

    vanis sasimagro kedlebis wyobaSi qvis Tlili kvadrebi erTmaneTTan

    mWidrod aris morgebuli. vanis naqalaqarze arqeologiurad

    aRmoCenilia elinisturi epoqis kramitiT gadaxuruli sazogadoebrivi,

    sataZro-sakulto da safortifikacio nagebobebis naSTebi. vanis

    naqalaqaris Sesaxeb Seqmnilia mravali samecniero naSromi. swored am

    naSromebze dayrdnobiT gTavazobT vanis naqalaqaris iersaxis savaraudo

    restavracia-aRdgenis cdas (arqeologiuri masala ix. kreb. "vani," 1972,

    1976, 1977, 1979, 1981, 1983 a.S.).

    qalaqi "vani" ekonomikurad Zlieri iyo; xelosnoba da vaWroba kargad

    iyo ganviTarebuli. mas hqonda sasoflo-sameurneo miwebi _ dablagomi,

    mTisZiri, SuamTa, gailouri, keWinara, gora, bagineTi, inaSauri, suloris

    "sakakile," Zuluxi, buRnari, bzvani da maT urbanistul centrs

    warmoadgenda (ix. gamyreliZe, 1982, gv.36,55). qalaqs mZlavri TavdacviTi

    sistema hqonda da, bunebrivia, damcveli razmebic eyoleboda. es

    razmebive axorcielebdnen albaT sameurneo miwebis zedamxedvelobas.

    “vani”, safiqrebelia, rom geografiul safuZvelze ganviTarebuli

    Teokratiuli urbanistuli (ix. lorTqifaniZe, 1972, gv.9-42) erTeuli

    iyo, romelic garkveuli TviTmmarTvelobiT sargeblobda. daaxloebiT

    Zv.w. IIIs-is dasawyisidan is iberiis samefos gavlenis qveS moeqca.

    amdagvari msxvili sakulto kerebi iyo mcire aziaSi _ pontos komana,

    anisa, tiana, zela. samwuxarod, es qalaqebi arqeologiurad TiTqmis ar

    aris Seswavlili.

    gadalaxa ra mTebi (mefiswyaros an zekaris gadasasvleli) sami aTas

    erTgul meomarTan erTad, miTridatem (apiane,101; straboni, XII, III,28)

    daarbia da gaZarcva "vanis" mdidari qalaqi.

  • 42

  • 43

    arqeologiuri monacemebi adastureben, rom qalaqi Zv.w. Is-is Sua xanebSi

    (60-iani wlebi) xanmokle drois ganmavlobaSi dangreulia orjer.

    safiqrebelia, rom pirvelad is daangria da gaZarcva miTridatem, xolo

    meored pompeusma, romelmac daamarcxa iberiis mefe artoke da SeiWra

    kolxeTSi. pompeusma "vanis" mimarT "imoqmeda daSinebiT" (dion kasiusi,

    "romis istoria," XXXVII,3) da brZoliT. is "kolxeTSi SeiWra" (ix.

    plutarqe, "pompeusi,"34). pompeusma "kolxebTan, albanelebTan,

    iberebTan... da sxva aRmosavlel xalxebTan warmatebuli brZolebiT

    ganavrco romaelTa Zalaufleba..." (apiane, "miTridates omebi,"114). meore ngrevis kvali yvelaze kargad Cans vanis naqalaqaris Sua

    terasis aRmosavleT ferdobze, sadac TavdacviTi kedlebi saswrafod,

    saxeldaxelod, saZirkvlis yovelgvari momzadebis gareSea agebuli

    Tixnar fenaze. es fena ki pirveli ngrevisagan aris warmoSobili (ix.

    lorTqifaniZe, 1968, gv.141). pirveli ngrevis fenaSi ZiriTadad gvxvdeba

    arqiteqturuli detalebis natexebi, keramikuli masala, monetebi.

    pontos monetebi, etyoba, miTridates meomrebisaa, anda aq SavizRvispira

    urbanistuli centrebidanaa moxvedrili. sayuradReboa, rom aseTi

    monetebia aRmoCenili eSeris naqalaqarze. naqalaqarze sxva monetebTan

    erTad aRmoCnda parTuli fulic, romelic aq iberiis gziT Semodioda

    (ix. dundua, lorTqifaniZe g., 1977, gv.119; dundua, 1974, gv.146-159). qalaqis gaZarcvis Semdeg miTridate Tavisi meomrebiT gadavida md.

    fasisze(rioni) da gaemarTa qalaq dioskuriisaken. man aq romis

    winaaRmdeg axali gegmebis SemuSavebaSi gaatara zamTari (apiane,101),

    xolo Semdeg "xmeleTis gziT" wavida bosforSi (dion kasiusi, "romis

    istoria," XXXVI,50), radgan sazRvao gza romaelebs hqondaT

    blokirebuli. "daamarcxa Tu ara iberebi, pompeusi kolxeTSi SeiWra.

    mdinare fasisis sanapiroze mas Seegeba serviliusi Tavisi flotiT,

    romliTac igi pontos icavda" (plutarqe, 1957, gv.117). pompeusma

    kolxeTSi daamarcxa da tyved igdo skeptuxi olTake_>Olj„khc (apiane,

    117). sainteresoa, rom amdagvarive saxelis (Otaces) iberTa razmis

  • 44

    winamZRols ixseniebs valerius flakusic (ix. latiSevi, 1904, gv.210).

    SesaZloa aq erTidaigive pirovnebaze iyos saubari. miTridates mier qalaqis gaZarcvis da dioskuriisaken wasvlis

    Semdeg, qalaqis mesveurebma albaT daiwyes misi TavdacviTi sistemis

    saxeldaxelo aRdgena-gamagreba. isini Cqarobdnen, radgan icodnen, rom

    roca pompeusi ibe