colchological articles ii - nplgdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/11039/1... ·...
TRANSCRIPT
-
1
arqeologiuri kvlevis centri (sma-s)
Centre for Archaeological Studies of the GAS
kolxologiuri narkvevebi
Colchological Articles
II
gela gamyreliZe
GELA GAMKRELIDZE
-
2
Sinaarsi: Contents:
*kolxeTis istoriuli ganviTarebis procesze biogeogaremos
gavlenis Sesaxeb --------------------------------------------------------- 3
*qalaq fasisis (foTis) topoarqeologiisaTvis --------------- 56
*navTobis transportirebis Sesaxeb fasis-foTSi -------------- 81
*kolxur-mosuinikuri koSkis rekonstruirebis cda ---------- 89
*kolxi medeas ikonografiisaTvis ---------------------------------- 99
*dionises tipis RvTaebis qandakeba vanis naqalaqaridan ----- 110
*erTi keramikuli nivTis interpretaciisaTvis adeiSvilebis
goris nagebobidan --------------------------------------------------------- 113
*prokopi kesarielis da agaTias TxzulebebSi moxseniebuli
“muxirisis” Sesaxeb ------------------------------------------------------ 121
*sazRvao naosnoba da vaWroba kolxeTSi -------------------------- 131
*vercxlis ritoni sof. gomidan ------------------------------------- 138
*jvriandamRiani kolxuri amforebi --------------------------------- 155
*berZnul grafitoiani sinopuri da kolxuri amforebi qalaq
foTi-fasisidan ------------------------------------------------------------ 174
*kolxur-mosuinikuri saomari istoriis zogirTi sakiTxi -- 188
*kolxeTSi romanizaciis globalisturi procesis mimdina-
reobis Sesaxeb. (Summary in English) --------------------------------- 200
Papers in English
*THE LAND OF COLCHIS AND THE CITY OF PHASIS ------- 215
*ON THE EVOLUTION THE COLCHIAN AMPHORAE
(the 4th
cent. BC to the 3rd
cent. AD) ------------------------------------- 249
*About the author ------------------------------------------------------------ 262
© Gela Gamkrelidze. 2001 (II gamocema, 2010). ISBN 99928.0.137.9.(II).
-
3
kolxeTis istoriuli ganviTarebis procesze biogeogaremos gavlenis
Sesaxeb
Zveli saqarTvelos istoriuli ganviTarebis jaWvSi erT-erTi metad
sayuradRebo rgolia dasavleT saqarTvelo (geografiuli cneba
“kolxeTi”). saqarTvelos am nawilma friad rTuli istoriuli gza
ganvlo. misi ekonomika da politikuri mdgomareoba sxvadasxva periodSi
sxvadasxvanairi iyo. qarTveluri modgma dasabamidan saxlobs dRevandeli
saqarTvelos miwawyalze. am miwaze saukuneebis ganmavlobaSi
mimdinareobda maTi istoriul-kulturuli ganviTarebis xangrZlivi da
Taviseburi procesi. geopolitikurad aziisa da evropis sazRvarze
mdebare kolxeTi ori didi politikur-ekonomikuri Zalis (erTi mxriv
iranuli da, meore mxriv, antikuri orientaciis qveynebis) zegavlenas
ganicdida. sayuradReboa kolxeTis urTierTobebis Seswavla
saberZneTTan, pontosTan da romTan. am qveynebma ZiriTadi roli iTamaSes
kolxeTis ganviTarebis kulturul-istoriul procesSi. sayuradReboa
agreTve qarTlisa(iberiis) da kolxeTis urTierTobebis Seswavla,
radgan maT adgilsa da safuZvelze Semdgom ganviTarda erTiani
saxelmwifo _ saqarTvelo.
istoriuli kvlevisas biogeogaremos (resp. geografiuli garemos)
Seswavlis gareSe SeuZlebelia romelime qveynis istoriuli
ganviTarebis procesis Seswavla. biogeogaremos ganmsazRvrel rolze
sazogadoebis ganviTarebaSi Tavdapirvelad yuradReba antikuri epoqis
mecnierma da moazrovnem hipokratem gaamaxvila. misi TvalTaxedviT,
biogeogaremos komponentebidan mTavari aqcenti klimatze iyo
gadatanili. SemdgomSi geografiuli determinizmis ideas bevri momxre
gamouCnda, romlebmac is ganaviTares da ufro daxvewes.
geografiuli determinizmis momxreTa azriT, geografiuli garemo
gadamwyvet gavlenas axdens sazogadoebis ganviTarebaze. isini ZiriTadad
gamoyofen _ klimats, landSafts, madneuls, faunas, floras, mdinares,
zRvas, qveynis mdebareoba-ganlagebas. es faqtorebi moqmedeben adamianis,
-
4
sazogadoebis zne-xasiaTze, Sesaxedaobaze, materialur dagrovebaze,
sulier wyobaze, qveynis mmarTvelobis formaze da sxva. istoriuli
ganviTarebis procesis axsnisasQWeSmariteba ori ZiriTadi faqtoris,
kerZod, biogeogaremos da sociogaremos urTierTzemoqmedebis axsnaSi
unda veZeboT, romlebzedac, Tavis mxriv, moqmedeben biogeoqimiuri,
genetikuri, qronologiuri da sakranoosis procesebi (ix. gamyreliZe
1993, gv.22). biogeogaremos da sazogadoebis istoriuli ganviTarebis
urTierTzemoqmedebis problema msoflio civilizaciebis warmoqmna-
ganviTarebis saerTo ZiriTadi problemaa, magram realurad arsebobs
konkretuli biogeogaremo, konkretuli regioni, konkretuli
sazogadoeba. Cven vecadeT es urTierTobebi gangvexila Zveli kolxeTis
magaliTze.
kolxeTi, rogorc istoriul-geografiuli mxare, mTel dasavleT
saqarTvelos moicavs. misi fizikur-geografiuli sazRvrebia:
CrdiloeTiT kavkasionis maRali mTebi; samxreTiT “mcire kavkasioni”,
aWara-lazeTis mTianeTi; aRmosavleTiT suramis anu lixis qedi, xolo
dasavleTiT Savi zRva. dasavleT saqarTvelos, kolxeTis mTianeTis
borcvgorakebi, xeobebi, serebi, tafobebi da dablobi TavianTi bunebrivi
garemoTi mosaxerxebel dasasaxlebel adgilebs qmnian. aq didi
raodenobiT moipoveba saSeni masala _ xe, sxvadasxva jiSis qva, Tixa da
a.S. aris marmarilo, kirqva, TabaSiri, keramikuli Tixa, sxvadasxva
fiqlebi. kolxeTSi Tixis WurWlis moWiqvisaTvis da minis WurWlis
sawarmoeblad gamoiyeneboda kvarcis qviSa, romelic mravlad moipoveba.
dasavleT saqarTveloSi aRmoCenilia iseTi mineralebic, romlebic
ZvelTaganve gamoiyeneba samkaulebis dasamzadeblad, mag., giSeri, mTis
broli, aqati, qalcedoni, sardioni, obsidiani, surinji da a.S.
kolxeTSi metalurgiuli (spilenZi, rkina, tyvia, TuTia, kala, vercxli)
nedleulis mopovebis ZiriTadi adgilebia _ raWa-leCxumi, svaneTi,
afxazeTi, aWara. mdinareebis enguris, cxeniswylis, texuris da rionis
qviSa garkveuli raodenobiT oqros Seicavs. amas adasturebs jer kidev
Is. avtori straboni, romlis nawerebic sakmao safuZvlianobiT
-
5
gamoirCeva: “wylis nakadebs oqro Camoaqvs, xolo adgilobrivi
mcxovreblebi mas agroveben daCvretili varclebiT da bewviani tyavebiT”
(straboni, XI, II, 19). II saukunis avtori apianec aRniSnavs:
“kavkasionidan Camomdinare nakadulebs oqros qviSa Camoaqvs. adgilobrivi
mcxovreblebi mdinareebSi xSirbewvian cxvris tyavebs ageben da agroveben
qviSas, romelic maTze ileqeba” (apiane, miTridates omebi, 103) oqros
mopovebis Sesaxeb gadmogvcems I saukunis avtori gaius plinius
sekundusic (ufrosi): “kolxeTSi mefobda aietis memkvidre savlaki,
romelic Tavis sameufeoSi didZal oqros da vercxls ipovebda svaneTis
miwasa da saerTod saxelmwifoSi...”(NH, XXXIII).
sayovelTaod cnobilia kolxeTis mosaxleobis roli
metalurgiuli warmoebis saqmeSi (mag: xalibebi, mosuinikebi, mosxebi).
kolxeTis regioni liTonebis warmoeba-damuSavebis erT-erT msoflio
centrs warmoadgenda. aq mosaxleobis mier madneulis nayofierma
damuSaveba-gamoyenebam kolxuri sazogadoeba ukve Zv. w. II aTaswleulSi
axali ganviTarebis safexurze aiyvana. antikur xanaSi kolxuri metalis
eqsporti mezobel qveynebSic xdeboda. amdenad, kolxeTSi sasargeblo
madneulis arseboba iwvevda pozitiur Zvrebs warmoebis ganviTarebaSi,
rac Tavis mxriv, aqauri sazogadoebis ganviTarebis process aCqarebda.
amgvarad, Zveli kolxeTi madneuliT mdidari qveyana Cans, rac SemdgomSi
safuZvlad daedo mompovebeli da gadamamuSavebeli xelosnoba-warmoebis
mTeli rigi dargebis ganviTarebas. am dargebis produqcia ki xSirad
sxvadasxva qveynebSi gahqondaT. iqidan ki SemohqondaT iseTi nawarmi,
romelic adgilobrivad ar moipoveboda.
kolxeTis reliefi, teqtonikuri ganviTarebis Taviseburebis gamo,
or ZiriTad gansxvavebul nawilad iyofa: mTa-mTiswineTad da bar-
dablobad. lixis, didi da mcire kavkasionis mTianeTSi gadioda bilik-
gzebi, romliTac kolxeTis mosaxleoba ukavSirdeboda danarCen
kulturul samyaros. adgilobrivi mcxovreblebi am gadasasvlelebs
exlac iyeneben. esenia: rikoTis, zekaris, mefiswyaros, goderZis,
-
6
mamisonis, nakris, qluxoris da sxva. es gadasasvlelebi xels uwyobdnen
ekonomikuri kontaqtebis gaRrmavebas.
mTebiT SemosazRvruli kolxeTi Tavisi reliefiT (qedebi, xeobebi,
serebi, tafobebi, borcv-gorakebi) mosaxerxebel TavdacviT da samxedro-
strategiul garemos qmnida. am TvalsazrisiT sayuradReboa Zv.w. Is-is
romaeli mxedarTmTavris lukulusis miTridate evpatorTan omis dros
kavkasionis mTianeTis da misi mimdebare teritoriis samxedro moqmedebis
adgilis Sefaseba: “me aq im mizniT vayovneb, rom Cemma mowinaaRmdegem
(miTridate evpatori – g.g.) kvlav moikribos Zala da did mxedrobas
mouyaros Tavi, raTa adgilzeve darCes da Cveni miaxloebisTanave ar
gaiqces. gana Tqven ver xedavT, rom mis zurgSi gadaSlilia uzarmazari
da usazRvro udabno? (igulisxmeba bosfor-yubanis stepebi – g.g.). iqve
axlos aris kavkasioni mravali maRali mTiT, romelTac sul advilad
SeuZliaT Seifaron da daicvan brZolis amridebeli aTobiT mefe”
(plutarqe, lukulusi, 14). aRsaniSnavia, rom samxedro moqmedebis dros
didi mniSvneloba aqvs adgilobrivi relief-landSaftis gaTvaliswinebas.
Casaketad advili viwro xeobebis, Znelad gadasalaxi maRali mTebis,
gasamagreblad mosaxerxebeli gorebis, xSiri gauvali tyeebis, Znelad
dasaZlevi mdinareebis moxerxebuli samxedro-strategiuli gamoyeneba
saomari moqmedebis warmatebuli dagvirgvinebis garantia iyo. aranaklebi
mniSvneloba samxedro moqmedebisas eniWeba klimats da weliwadis
droebis cvlas. magaliTad, miTridate evpatori pompeusTan omis dros
“mTebis gadaRma kolxeTSi gaiqca” (straboni, XII, III, 28). mas Zalebis
mokreba da aRWurvilobis Sevseba esaWiroeboda da zamTari dioskuriaSi
gaatara. am SemTxvevaSi miTridatem zamTari da mTebi (reliefi da hava)
Tavisi samxedro-strategiuli gegmis gansaxorcieleblad gamoiyena.
zemoxsenebuli mTaTa myinvarebidan gamoedineba didi Tu patara
mdinareebi, romlebic Savi zRvis auzs miekuTvnebian. isini raodenobrivad
16000-ze metia. maT Soris wyaluxvobiT uwinaresi adgili uWiravs _
rions, yvirilas, cxeniswyals, texurs, xobs, engurs, kodors, bzifs,
RaliZgas, xaniswyals, fiCors, sufsas, natanebs, Woroxs. aqedan xobs,
-
7
texurs, fiCors, sufsas, da gansakuTrebiT rion-yvirilas satransporto
gadasaadgilebel gzebad iyenebdnen. maTze savaWro-satransporto navebiT
dacuravdnen. swored es savaWro-samdinaro gzebi (vidre saxmeleTo)
gacilebiT rentabelurs xdida vaWrobas, romelic adgilobrivi
mosaxleobis ganviTarebisTvis erT-erT mniSvnelovan faqtors
warmoadgenda.
rioni(fasisi) kolxeTis mTavari mdinarea. mdinare rioni
kavkasionis samxreT kalTebidan, fasis mTis myinvaridan gamoedineba.
qalaq quTaisamde is mTis mCqefare mdinarea, Cqari dineba gaaCnia da
umeteswilad viwro xeobaSi moedineba; quTaisis qvemoT kolxeTis
dablobze Camodis da baris mdinaris mdore dineba uCndeba. is itoteba
da mTebidan Camotanili Slamis daleqviT warmoqmnis kunZulebs. rioni,
rogorc Cans, xSirad icvlida kalapots, amitom kolxeTis dablobze
kargad SeimCneva narionalebi, Zveli kalapotebi. sayuradReboa, rionis
IIs-Si mnaxvelis flavius arianes TxzulebaSi _ “mogzauroba Savi zRvis
garSemo” _ daculi cnoba: “fasisis wyals tyviis Tu kalis feri
dakravs, magram rom gaaCereb, Zalian wminda xdeba” (flavius ariane,
1951, gv.37). werilobiT wyaroebSi fasisi pirvelad ixsenieba hesiodes
“TeogoniaSi” (Zv.w.VIIs.).
rion-yvirila(fasisi) Tavisi fizikur-geografiuli mdebareobiT
moxerxebuli savaWro-satranzito gza iyo. cnobebi misi satranzito
gzad gamoyenebis Sesaxeb ZiriTadad Semonaxulia strabonis da pliniusis
nawerebSi. straboni aRwers md. rion-yvirilas magistrals: “fasisze
aRma curva SeiZleba Sorapnamde. am simagres SeuZlia daitios mTeli
qalaqis mosaxleoba; Sorapnidan fexiT, saurme gziT oTx dReSi
miisvleba md. mtkvramde” (XI,II,17). am gzis gagrZelebas straboni ase
agviwers: “…induri saqoneli SemoaqvT hirkanis zRvaSi, xolo aqedan
albaneTSi gadaaqvT da Semdeg mtkvarze da mis momdevno adgilebiT
evqsinis zRvaSi CaaqvT” (straboni, XI, VII,3). amrigad, naTelia, rom Is.-
is avtori straboni aRwers savaWro gzas, romelic moemarTeboda
aRmosavleTidan md. mtkvarze da md. fasisze (rion-yvirila) gavliT Savi
-
8
zRvisken. amave gzas aRwers Is-is avtori pliniusi:“pompeusis laSqrobis
dros, misi brZanebiT Seswavlil iqna, rom indoeTidan SeiZleba Svid
dReSi Casvla baqtriaSi, md. baqtrTan, romelic erTvis oqss. aqedan
induri savaWro saqoneli gadaaqvT kaspiis zRvis iqiT md. mtkvarze da
xmeleTiT ara umetes xuTi dRisa maT SeuZliaT miaRwion fasiss,
romelic Sav zRvas uerTdeba” (plinius sekundusi, NH,VI,52).
sayuradReboa, rom swored am gzis gayolebaze mdebareobs antikuri
xanis da adreuli Sua saukuneebis namosaxlarebi, romelTa
arqeologiuri kvlevis drosac aRmoCnda Semotanili ucxouri nawarmi
(keramika, samkaulebi, monetebi, liTonis da minis WurWeli). aseTi
namosaxlarebi md. rion-yvirilas gayolebaze aRmoCenilia SorapanSi,
patrikeTSi, vanSi, sayanCiaSi, cixesulorSi, SuamTaSi, farcxanayanevSi,
sof. mTisZirSi, dablagomSi, dafnarSi, sajavaxoSi, patara foTSi,
WaladidSi, foTSi (paliastomis tbaze) da sxva.
rion-yvirilas (fasisis) savaWro-samdinaro gzis bolo punqti iyo
tba paliastomze mdebare qalaqi, romlis Semdegac savaWro karWapebi Sav
zRvaSi gadiodnen kabotaJuri curvisaTvis. geomorfologebis azriT,
paliastomis tba-laguna zRviuri reliqtia. Zvelad aq mdinare rionis
limani iyo. sruliad bunebrivia, rom winaT swored am moxerxebul
limanSi, romlis napirzedac qalaq-navsayudeli mdebareobda, xomaldebi
Semosuliyvnen. xomaldebidan Semdeg tvirTi brtyelZira samdinaro
karWapebSi gadaitvirTeboda da paliastomis gavliT mdinare rionze anda
fiCorze aRma agrZelebda svlas. agaTia paliastomis Sesaxeb gadmogvcems:
“iq xom erTi tba aris, romelsac patara zRvas eZaxian da romelic
evqsinis pontos uerTdeba”. Semdeg “didi satvirTo xomaldebi zRvis
napiras da fasisis SesarTavTan miacures qalaqis maxloblad” (agaTia,
“georgika”, 1936, gv.102). mdinare rionze Camocurebuli satransporto
navebidan tvirTi paliastomis tbaze mdebare navsayudelSi ukve sazRvao
karWap-xomaldebSi gadahqondaT da Savi zRvis gavliT mihqondaT Soreul
qveynebSi.
-
9
zRvam didi roli iTamaSa kolxeTis socialur-ekonomikur
ganviTarebaSi. werilobiTi da arqeologiuri monacemebis mixedviT zRvis
sanapiroze mTeli rigi naqalaqarebi da sxva dasaxlebuli punqtebia
mikvleuli: afsarosi (goniosTan), baTumis cixe, cixisZiri, qobuleT-
fiWvnari, ureki, fasisi (foTTan), anaklia, fiCori, gienosi
(oCamCiresTan), dioskuria- sebastopoli (soxumTan), eSera,
pitiunti(biWvinTasTan) da a.S. CamoTvlili dasaxlebebi, bunebrivia,
cxovrebis wesiT zRvasTan mWidrod iyo dakavSirebuli. isini garkveul
rols asrulebdnen ucxoeTTan savaWro-ekonomikur da kulturul-
politikur urTierTobaSi. pirvel rigSi, swored zRvispira qalaqebis
meSveobiT xorcieldeboda kontaqtebi Savi zRvis da xmelTaSua zRvis
qveynebTan da qalaqebTan: mileTTan, qiosTan, rodosTan, aTenTan,
mendesTan, sinopesTan, romTan (ostia). SemdgomSi bizantiasTan
(konstantinepolTan), genuasTan, veneciasTan da sxva. zRvispira
qalaqebSi, vaWrobis garda, xelosnobis sxvadasxva dargebi (meTuneoba,
mWedloba, xurooba, feiqroba, da a.S.) iyo ganviTarebuli. magram aq
gansakuTrebuli adgili mainc zRvasTan dakavSirebul saqmianobas,
zRvaosnobas, meTevzeobas, zRvis marilis mopovebas da, rac mTavaria,
vaWrobas eWira. cnobilia, rom zRvam msoflio arenaze civilizebuli
qveynebi gamoiyvana. antikur epoqaSi kolxebmac gamoiyenes sazRvao
komunikaciebi vaWrobisaTvis. antikur xanaSi kolxeTis sanapiroze
garkveuli sakontaqto regioni Seiqmna antikur samyarosa da kolxeTs
Soris. bizantieli istorikosi agaTia kolxeTis Sesaxeb gadmogvcems:
“Zlierni da mamacni arian lazebi”. isini “…amayoben kolxTa Zveli
saxeliT…”; gamoirCevian “…Tavisi simdidris siuxviT, aseve qveSevrdomTa
simravliT, miwawylis siWarbiT da mosavlianobiT…” “…exlandeli
mcxovreblebi dacuraven kidec, ramdenadac SesaZlebelia, da vaWrobaSic
naxuloben did sargebels” (agaTia, III,5; yauxCiSvili, 1936, gv.50).
Savi zRva xmeleTSida zRvaa. is bosfor-dardanelis sruteebiT
gadis xmelTaSua zRvis auzSi. bosforis srutis uviwroesi adgili
siganeSi mxolod 700 metria, amitom misi gadaketva-kontroli advilia.
-
10
srute geopolitikur- strategiulad friad mosaxerxebelia.
istoriulad vis xelSiac bosforis srute iyo, is akontrolebda
xmelTaSua da Sav zRvebs Soris mimosvlas. aman uaryofiTi roli
iTamaSa kolxeTis istoriul-ekonomikur ganviTarebaze. antikuri xanis
kolxeTis geografiulma adgilmdebareobam ganapiroba sazRvao (sanapiro
qalaqebi _ fasisi, gienosi, dioskuria da sxva.) da samdinaro (rion-
yvirilas satranzito gza) komunikaciebis ganviTareba, rac didad
moqmedebda maSindeli qveynis Siga da gare warmatebuli vaWrobis
warmoebaze. kolxeTis sanapiroze zRvis wyali ar iyineba. kolxeTis
farglebSi sanapiroze Zlieri grigaluri, damangreveli qari ar icis.
zRva udides rols TamaSobs kolxeTis klimatis formirebaSi, rac,
Tavis mxriv, did gavlenas axdens aqaur agroklimatur situaciaze da
adgilobrivi mcxovreblebis sameurneo yofaze. zRva kolxeTSi Tbili da
notio klimatis Camoyalibebas uwyobs xels. kolxeTis istoriaSi erT-
erTi mniSvnelovani uaryofiTi roli zRvis napiris biogeogaremos
Secvlam iTamaSa. geomorfologebis varaudiT, axalSavzRviurma
transgresiam Secvala fanagoriuli regresia (daaxloebiT Zv.w. I
aTaswleulis meore naxevarSi), xolo Zveli da axali welTaRricxvis
mijnaze isev iwyeba transgresia, zRvis donis aweva. amis gamo sanapiroze
ganlagebuli qalaq-dasaxlebebi wylis qveS moxvda da Sewyvita arseboba.
saqarTvelos zRvispireTSi, werilobiTi wyaroebis (skilaqs kariandeli,
flavius ariane, pomponius mela, straboni, klavdios ptolemaiosi,
prokopi kesarieli, agaTia, vaxuSti bagrationi da sxv.) mixedviT, mTeli
rigi naqalaqarebi aris moxseniebuli: foTTan – fasisi, oCamCiresTan –
gienosi(?), soxumTan – dioskuria-sebastopolisi, biWvinTasTan –
pitiunti da a.S. xsenebuli naqalaqarebis an maTi mimdebare teritoriis
wyalSi daZirvam da cxovrebis Sewyvetam zRvispireTSi ekonomikuri
donis daqveiTeba gamoiwvia. Sesabamisad, gvianantikuri xanis da
adreuli Suasaukuneebis kolxeTis istoriul ganviTarebaze es
geomorfologiuri procesi uaryofiTad imoqmedebda. sayuradReboa
strabonis “geografiaSi” cnoba, sadac, Savi zRvis is monakveTi,
-
11
romelic mdebareobda kolxeTis sanapirosTan, iwodeboda “kolxeTis
zRvad”(XI, I,6).
kavkasioni, antikavkasioni, lixis qedi da Savi zRva qmnian bunebrivad
SemozRudul teritorias, romlis SuaSic kolxeTis bardablobi da
mTiswineTi eqceva. es teritoria kolxeTis mTavari agrarul-sameurneo
regioni iyo. kolxeTis bar-dablobi xasiTdeba Waobiani da eweri, xolo
mTiswineTi wiTeli da yviTelmiwa niadagebiT. kolxeTis dablobi
sxvadasxva sibrtyeebzea ganlagebuli. amitom dasavleT, zRvispira
monakveTSi aRiniSneba gansakuTrebuli Waobianoba, xolo aRmosavleTiT
ufro eweri niadagebia. WaobebSi ZiriTadad torfiani niadagebi Warbobs.
aris agreTve Waobis qviSalamiani da Tixnariani monakveTebic. agrarul-
sameurneo saqmianobaSi yvelaze metad gamoyenebulia kolxeTis dablobis
SemaRlebuli monakveTi. sameurneo saqmianobaSi iyo Cabmuli agreTve
kolxeTis mTiswineTis borcv-gorakiani nawilic. strabonis
“geografiaSi” daculi cnobis mixedviT, kolxeTi bunebrivi resursebiT
sakmaod mdidar qveynad warmogvidgeba: “…qveyanaSi kargi nayofi icis;
…moipoveba gemTsaSeni yovelive masala, radgan izrdeba aq mravali tye
da mdinareebiT CamoaqvT; amuSaveben bevr sels, kanafs, cvilsa da fiss.
xolo selis warmoeba ganTqmulia da gareTac ki gaaqvT” (straboni, XI,
II,17). eqsportzea saubari markus maniliusis (Is.) cnobaSic, sadac is
gadmogvcems, rom romaelebs kvebavs numidielTa sanapiro da fasisis
Walebio.
sayuradReboa kolxeTis Sesaxeb VIs-is bizantieli mwerlis prokopi
kesarielis werilobiTi cnoba: “moxirisi erTi dRis savalzea
arqeopolisidan da Seicavs mraval mWidrod dasaxlebul sofels.
kolxeTis miwa-wyalze is saukeTeso mxares warmoadgens; Rvinoc kargi
modis da nayofic iq kargad xarobs” (prokopi kesarieli BG, VIII,14).
kolxeTSi mdebare moxirisis mxare, rogorc Cans, ekonomikurad Zlieri
regionia. md. rionis Suaweli emTxveva kolxeTis am regionis SedarebiT
gviandel saxelwodebas _ “samoqalaqo”, romelic agreTve mZlavr
ekonomikur mxared aris cnobili. kolxeTis dablobi rom
-
12
dawinaurebuli sameurneo-ekonomikuri mxare iyo, kargad Cans am regionSi
aRmoCenili arqeologiuri masalidanac.
kolxeTis klimatis formirebaSi did rols asrulebs mzis radiacia,
haeris cirkulacia, zRvasTan siaxlove. aq baris da mTis havaSi didi
sxvaobaa. kolxeTis qaris mimarTuleba-siCqareze ZiriTadad xeobebis,
qedebis da zegnebis ganlageba moqmedebs. xalxur dakvirvebaSi
SemorCenilia ori qaris saxeli _ “zena qari” da “qvena qari”
(dasavleTisa da aRmosavleTis qari), romelTa mixedviTac meurne
cdilobda amindis prognozirebas da Tavis sameurneo saqmianobis
Sesabamisad dagegmvas.
kolxeTi mravalferovania Tavisi mcenareuli safariT. aq dResac
SexvdebiT reliqtur saxeobebs; aris endemuri jiSebi. alpuri
sartyelis qvemoT mTa-mTiswineTi da nawilobriv baric, ZiriTadad
tyiTaa Semosili. bar-dablobSi tyeebi ZiriTadad mdinareebis WalebSia.
kolxeTis bar-mTiswineTSi gabatonebulia foTlovani xeebi _ muxa,
rcxila, wabli, wifeli, cacxvi, nekerCxali. SemorCenilia agreTve
mesameuli periodis xeebi _ lafani, Zelqva. aris maradmwvane buCqnarebi
_ bza, wyavi, Sqeri. dablobebSi tye CaxlarTulia xviarebiT (suro,
Rvedkeci). winaT kolxeTis dablobze SemaRlebul adgilebSi izrdeboda
muxa, rcxila, wifeli, rac exla aq TiTqmis iSviTobas warmoadgens. am
xeebis samSeneblo masalad gamoyeneba arqeologiuri monacemebiT xSirad
dasturdeba.
kolxeTis ganviTarebis garkveul etapze Zv.w. IIIsaukunemde, xe
SeiZleba ZiriTad samSeneblo masalad CaiTvalos. gaTlili xisagan da
morisagan igeboda sacxovrebeli saxlebi, Sendeboda TavdacviTi
nagebobebi da zogjer Waobian adgilebSi gza-trotuarebis
gasamarTavadac gamoiyeneboda. strabonis cnobiT, "qveyanaSi (kolxeTSi _
g.g.) ...moipoveba gemTsaSeni ...masala, radgan aq izrdeba mravali tye...;"
(ix. straboni, XI, II,17). tyeebis siuxvesve adasturebs Zv.w. Is. romaeli
arqiteqtori vitruviusic: "kolxebi pontos mxareSi tyis siuxvis gamo
-
13
awyoben miwaze marjvniv da marcxniv mTlian xeebs... da ageben..."
(vitruviusi, aTi wigni arqiteqturis Sesaxeb, II w. I,4). kolxeTis qvemo nawili torfian Waobebs uWiravs. Waobis da misi
mimdebare adgilebisaTvis ZiriTadad damaxasiaTebelia lelianebi,
islianebi, Calianebi, gvimrianebi; seli, kanafi da sxv. Zveli kolxeTis
sameurneo yofisaTvis didi mniSvneloba eqneboda iseTi mcenareebis
gavrcelebas, rogoric iyo, magaliTad, xorblis da qeris marcvali,
vazi, fetvi, Wvavi, wabli, Romi, kakali, Txili, leRvi, zRmartli, xaxvi
da sxv. kolxeTis bar-dablobSi ukeTesi mdgomareoba iyo dasasaxleblad da
sameurneo saqmianobisaTvis. bunebrivia, aq xdeboda kulturul-sameurneo
mcenareebis axali jiSebis Semotana-gavrceleba. zog SemTxvevaSi axali
produqtiuli jiSebis SemotaniT Zveli tradiciuli jiSebi TiTqmis
qreboda. magaliTad, XVIIs-Si simindis Semotanam kolxeTSi TandaTan
TiTqmis mospo iseTi Zveli kulturuli mcenare, rogoric Romia. cxovelTa samyarodan kolxeTSi, endemuris garda, mravladaa
gavrcelebuli evropuli da mcireaziuri saxeobebi. marto kolxeTis
dablobze mecnier-mkvlevarebis mier aRnusxulia 380-mde xerxemliani
cxoveli. cxovelTa samyaros simravleze da mis mravalferovnebaze iyo
garkveulwilad damyarebuli mocemul teritoriaze mosaxleobis
gamokveba. amitom aq Sinauri cxovelebis moSeneba erT-erTi sameurneo
saqmianoba unda yofiliyo. kolxeTSi nadirobdnen iseT gareul cxovelebze, rogoricaa _ arCvi,
jixvi, Rori, kurdReli, iremi, Sveli, mura daTvi da sxv.; mglis,
daTvis, turis, melas, focxveris tyavs samosisTvis iyenebdnen.
kolxeTis mdinareebSi bevria kalmaxi, loqo, oraguli, wvera. sakvebad
gamosayenebel frinvelTagan gavrcelebulia xoxobi, gareuli ixvi, bati,
gnoli, mwyeri. amaTgan ara marto Sida, aramed sagareo bazarze TiTqmis
mTel maSindel civilizebul samyaroSi saxeli moixveWa kolxur-
fasisurma xoxobma _ Phasianus Colchicus, romelic or kilogramamde
iwonis. fasisur xoxobs sakvebad gansakuTrebiT SeZlebuli gurmanebi
-
14
etanebodnen da amitom es delikatesi Zvirad fasobda, Tumca ar aris
gamoricxuli, rom xoxbebs dekoratiuli (farSevangisnairi)
daniSnulebac hqondaT. xoxobi mkveTradaa nairferad Seferili, xolo
bumbulze vercxlisferi bzinvareba dahkravs. XIIs-is avtori evstaTi
Tesalonikeli Zvel gadmocemebze dayrdnobiT naSromSi "homerosis
iliadas ganmartebebi" aRniSnavs: "...amboben mefe ptolemeosi gamotyda,
rom mas ar egemna fasisuri xoxobi, radgan winaprebi mas (xoxobs _ g.g.)
aSenebdnen silamazisaTvis..."(XXII,69). antikuri werilobiTi wyaroebidan
naTelia, rom xoxobis saxeli maSindel civilizebul samyaroSi
fasisidan aris gavrcelebuli. Sesabamisad, xoxobis saxeli berZnul-la-Tinuridan Sevida sxva evropul enebSi. Zvel saqarTveloSi xoxobi,
albaT, imdenad mniSvnelovani sakvebi frinveli iyo, rom qarTul
gastronomiul folklorSi dResac ixmareba misgan damzadebuli kerZi _
Caxoxbili, romelsac exla qaTmisagan amzadeben. dasavleT saqarTveloSi arqeologiurad mopovebul masalaSi xSiria
osteologiuri naSTebi, rac garkveul warmodgenas gviqmnis Zveli
kolxeTis mosaxleobis mecxoveleoba-monadireobis Sesaxeb. antikur
xanasa da Sua saukuneebSi aq monadireobas ukve aRar eqneboda iseTi
sasicocxlo mniSvneloba, rogorc wina epoqebSi hqonda. rac Seexeba
mecxoveleobas, arqeologiur masalaSi msxvili da wvrili rqosani
saqonlis (xar-Zroxa, Txa, cxvari) Zvlebi mravlad aris dadasturebuli.
gvxvdeba agreTve Roris, ZaRlis, cxenis Zvlebic. es osteologiuri
monacemebi dRevandeli dasavleT saqarTvelosTvis damaxasiaTebel Sinaur
cxovelTa saxeobebs Camogavs. sagulisxmoa, rom aristotele (Zv.w. IVs.)
naSromSi "cxovelTa istoria" kolxeTis tanmorCil Zroxebs aRwers:
"mewveli cxoveli met Tu nakleb rZes moiwvelis, damokidebulia tanis
sididezedac da sazrdos nairferovnebazec. magaliTad, fasisTan arian
momcro Zroxebi, romelTagan TiToeuli bevr rZes iwvelis..."(III,21).
gamwev satransporto pirutyvidan ZiriTadad arqeologiur masalaSi
dadasturebulia xarisa da cxenis Zvlebi.
-
15
kolxeTSi xaris sameurneo saqmianobaSi gamoyenebis Sesaxeb aRniSnavs
apolonios rodoseli (Zv.w. IIIs.) "argonavtikaSi": "velze sabalaxod
gaSvebuli myavs ori spilenZisCliqebiani xari, romlebic cecxls
afrqveven. me maT uRelSi vabam da xodabunisaken miverekebi. am adgils
swrafad vxnav guTniT..." "...xarebs uRelSi diliT adre vabam, xolo
saRamo xans mkas vaTaveb" (argonavtika, III,405-415). saerTod, kolxeTSi da gansakuTrebiT mis dablob nawilSi wvimebis
siuxve, Tbili zamTari da xangrZlivi zafxuli xelsayrel pirobebs
qmnis sameurneo-agraruli saqmianobisaTvis, kerZod, memarcvleobis,
mebostneobis da mevenaxeoba-mexileobis ganviTarebisaTvis, rac kolxeTs,
adridanve, Zveli samiwaTmoqmedo qveynebis rigSi ayenebda. xsenebuli samiwaTmoqmedo-sameurneo dargebis ganviTareba mocemuli
regionisaTvis damaxasiaTebel kvebis racions ayalibebda. aseTi racionis
gastrokaloriuli produqtebi ki, Tavis mxriv, iwvevdnen garkveuli
fizionomur-fsiqikuri, kolxeTisaTvis damaxasiaTebeli adamianis tipis
ganviTareba-Camoyalibebas. erTi mxriv, zemoT xsenebul garemoebas, da
meore mxriv, sawarmoo ZalTa ganviTarebas da Warbi produqciis
warmoebas kolxeTSi demografiuli zrda unda gamoewvia. kolxeTis dablobi garSemortymulia mTebis naoWa sistemiT. mis
dabal nawilSi gavrcelebulia torfian-Waobiani niadagebi. mdinareTa
auzebSi gvxvdeba aluviuri miwebi. kolxeTis aRmosavleT nawilSi
ZiriTadad aluviurTan erTad neSompala-karbonatuli niadagebia. hava aq
gardamavalia notiodan mSralisaken da zafxuli Tbili icis. kolxeTis
dablobTan SedarebiT wvimebi aq naklebia. dasavleT kolxeTis klimatur-geografiuli garemos Sesaxeb Zv.w.
IVs-is ganTqmuli berZeni mecnieri hipokrate gadmogvcems: "es qveyana
Waobiania, Tbili, wyliani da tyiani. wlis yovel dros aq xSiri wvimebi
icis. adamianebs sacxovrebeli WaobebSi aqvT, maT xisa da lerwmis
saxlebi wyalze aqvT." "fasisi mdinareTa Soris yvelaze dinjia da
mdored moedineba"; "aq bevri samxreTis qari qris, garda erTi
adgilobrivi qarisa; xolo es xandaxan Zlierad uberavs da cxelia. am
-
16
qars ewodeba qenxronis. CrdiloeTis qari aqamde TiTqmis ver aRwevs,
xolo roca uberavs, is sustia da wynari." "...fasiselebs sxva
adamianebTan SedarebiT Zalian gansxvavebuli garegnoba aqvT" (hipokrate,
haerTa, wyalTa da adgilTa Sesaxeb, §15). kolxeTis dablobis klimatur pirobebs aseve axasiaTebs XVIIs.
italieli mogzaur-misioneri arqanjelo lamberti: "kolxeTs
adgilmdebareobis gamo iseTi notio hava aqvs, romlis nairi arsad ar
moipoveba. mizezi amisa is aris, rom dasavleTiT, Savi zRvidan hqris
namiani haeri da aRmosavleTiT ki akravs kavkasioni, saidanac mravali
mdinare Camoedineba. amas emateba xSiri tyeebi, romlis gamoc haeri
cudad moZraobs. zRvis qari Zalian xSiria da mas xSiradve mosdevs
wvima" (arqanjelo lamberti, 1938, gv.19-20). havisa da tyiani safaris Sesaxeb, kolxeTSi, sayuradRebo cnobebs
gvawvdis XVIIIs. qarTveli mecnieri vaxuSti bagrationi naSromSi
"aRwera samefosa saqarTvelosa": "da ars qveyana ese friad tyiani,
rameTu iSviaT ars velni, Tu ar adgil-adgils mcireni, Tvinier
saxvnelTagan. aramed tyeni adgil-adgil xilian-venaxiani. haviTa keTil-
mSueni. garna tyis gamo zafxuls imyofis sicxe, vinaiTgan Zniad iZvris
qarni, da ara gauZlisi sicxe, Tvinier adgilTa romelTam. zamTari
Tbili, rameTu ver odes ganhyinavs mdinareTa, verca gubesa, romelsa
zeda Sedges utyvi anu metyueli. aramed Tovli didi, romlisa simaRle
odesme mxari da umetesica. TualTa queSe Sueniereba egoden ara
mzenarobs tyis gamo, Tvinier adgil-adgilTa, rameTu, ukeTu daxedo
maRlis mTidam, ixilav sruliads..." (vaxuSti, 1973, gv.743). zemoT moyvanili monacemebidan Cans, rom kolxeTis fizikur-
geografiuli da agroklimaturi, aqedan gamomdinare sawarmoo-sameurneo
pirobebi ukanaskneli ocdasami saukunis ganmavlobaSi didad ar
Secvlila. saerTod, holocenSi kolxeTis biogeogaremo, da upirvelesad
klimati, dRemde arsebiTad ar Secvlila (ix. janeliZe, 1991,gv.68-69).
amasTanave gasaTvaliswinebelia, rom XIXsaukunidan moyolebuli,
teqnikis ganviTarebam, adamianis gacxovelebulma sameurneo saqmianobam,
-
17
tyeebis didi raodenobiT gaCexvam, Waobebis amoSrobam da a.S., bunebrivia,
kolxeTis geoklimatur pirobebze uaryofiTad imoqmeda. kolxeTis istoriul ganviTarebaSi angariSgasawevia biogeogaremos
zogierTi faqtor-komponentis uaryofiTi mxare. kerZod, kolxeTSi
agroklimaturi pirobebi kargia, magram dasamuSavebeli farTobebi cotaa,
rac miwaTmoqmedebis intensiuri ganviTarebisaTvis araxelsayreli
iqneboda da, Sesabamisad, demografiul situaciazec imoqmedebda.
dasavleT kolxeTis Waobianoba iwvevda sxvada-sxva daavadebas, rac
agreTve uaryofiTad imoqmedebda mosaxleobis gamravlebaze. kolxeTis
mTagoriani da Waobiani landSafti saxmeleTo komunikaciebis
gasamarTavad mouxerxebeli iyo, rac gamoiwvevda vaWrobis Seferxebas.
kolxeTis sasargeblo madneuli safuZvlad daedo gadamamuSavebel
sameurneo-sawarmoo saqmianobas, magram es ukanasknelic, garkveuli
teqnologiuri mizezebis gamo, etyoba srulad ar iyo gamoyenebuli.
uaryofiTi roli iTamaSa agreTve zRvis transgresiam, ramac sanapiroze
mdebare savaWro-sameurneo saqmianobis stagnacia gamoiwvia. kolxeTis
zRvis sanapiroze bunebrivi yureebi cotaa, rac navTsayudlebis mowyobis
simcires iwvevda da agreTve uaryofiTad zemoqmedebda zRvaosnobis
intensiur ganviTarebaze.
dasavleT saqarTvelos teritoriaze, md. rionis, md. Woroxis da md.
enguris auzebSi daaxloebiT Zv.w. II aTaswleulis meore naxevarSi da
Zv.w. I aTaswleulis dasawyisSi erTgvarovani kulturuli areali
yalibdeba, romelic kolxuri brinjaos kulturadaa saxeldebuli. am
kulturis maxasiaTebelia xis Zeluri arqiteqtura, brinjaos da
keramikis Taviseburi formiTa da gaformebiT gamorCeuli nawarmi.
kolxuri brinjaos nimuSebis metalografiulma Seswavlam cxadyo _
dariSxanisa da kalis minarevebiani brinjaos nivTebis gavrceleba.
agreTve maTi specialur qvis an Tixis yalibSi Camosxma, kverva-Wedva,
SeduReba da tvifrva. amgvari rTuli teqnologiuri codnis gamoyenebam
uzrunvelyo sxvadasxvagvari da mravalricxovani nivTebis Seqmna. esenia:
brinjaos sameurneo iaraRi _ Toxi, culi, waldi, saxnisis daboloeba
-
18
da sxv. saomari iaraRi _ Subi, culi, isrispiri, satevari da sxv.
tanisamosis mosarTavebi, samkaulebi da sxv. es nivTebi mravladaa
warmodgenili am epoqis namosaxlarebze, liTonis da keramikis warmoebis
adgilebze, samarovnebze da sxv. brinjaos warmoebis srulyofam
dadebiTi roli Seasruli kolxeTis ekonomikur aRmavlobaSi.
miwaTmoqmedebis ganviTarebaze migvaniSnebs arqeologiuri gaTxrebis
Sedegad aRmoCenili marcvleulis adgilobrivi jiSebi _ xorblis,
fetvis, qeris naSTebi. agreTve napovnia yurZnis wipwebi. es yvelaferi
inaxeboda namosaxlarebze aRmoCenil dergebSi, qoTnebSi, jamebSi. aqve
dadasturebulia qvis xelsafqvavebi, namglispirebi, puris gamosacxobi
kecebi da brtyeli qvebi. miwaTmoqmedebasTan erTad mesaqonleobis
ganviTarebaze miuTiTebs namosaxlarebze aRmoCenili msxvilfexa rqosani
saqonlis, cxvris, Txis da Roris mravalricxovani Zvlebi.
arqeologiuri monacemebi mowmobs, rom Zv.w. I aTaswleulis
dasawyisisaTvis dasavleT saqarTvelo sakmaod kargad iyo gansaxlebuli.
sacxovreblad da sameurneo saqmianobisaTvis aTvisebuli iyo kolxeTis
dablobi da mTiswina borcv-gorakebi. aq sadReisoT, jerjerobiT, 200-
mde namosaxlaria cnobili. samosaxlo borcvebis gansakuTrebuli
simravle rion-enguris ormdinareTSi SeiniSneba. aq samosaxloebi
ZiriTadad xelovnurad mozvinul borcvebzeaa ganlagebuli. samosaxlos
amgvari saxis gavrceleba kolxeTis dablobis Waobianma da Warbtenianma
garemom ganapiroba. borcvebis arqeologiuri gaTxrebis Sedegad
dasturdeba xelovnurad mozvinur gorakze agebuli xis Zelebiani e.w.
jargvaluri tipis nagebobebi, romlebic SemozRuduli iyo ZelebiTve
naSeni damcavi kedlebiT. namosaxlarebis garSemo gaTxrili iyo
sadrenaJe da TavdacviTi arxebi. samosaxlo borcvebi umetesad
jgufurad aris ganlagebuli. am jgufebSi gamoirCeva ufro didi zomis
samosaxlo borcvebi, romlebic ufro farTe ormagi TxrilebiTaa
gamagrebuli. aSkaraa, rom es samosaxlo gamagrebuli borcvi sxvebzea
gabatonebuli da maT iqvemdebarebs. mTavari borcvebis diametri 80m-dan
_ 200m-mde meryeobs; xolo daqvemdebarebuli mcire borcvebis
-
19
diametri daaxloebiT 30m-dan _ 80m-mdea; simaRle _ 3m-dan _ 7m-mdea. es
samosaxloebi SesaZloa naTesaur kavSirze damyarebuli sasoflo Temebis
sacxovrisebi iyo.
bunebrivia, rom aseTi sididis xelovnuri miwazvinulebis Seqmna,
aseTi sadrenaJe, TavdacviTi da sakomunikacio arxebis gaWra Sesabamisi
Sromis iaraRebisa da mravalricxovan adamianTa kargad organizebuli
Sromis gareSe warmoudgeneli iqneboda. agreTve bunebrivia, rom am
samuSaoebs xelmZRvanelobdnen codna-gamocdilebis mqone gamorCeuli
pirovnebebi. swored es liderebi anxorcielebdnen am borcvze
ganlagebuli gamagrebuli sasoflo dasaxlebebis dacvas.
amrigad, TavdacviTi da sacxovrebeli problemebis erToblivi
ZalisxmeviT gadawyvetis pirobebSi xdeboda garkveuli politikuri
konsolidacia, rac Semdeg erTgvarovani kulturis gavrcelebaSi
aisaxeboda. samuSaoebis masStabebis da TavdacviTi mzadyofnis zrdasTan
erTad izrdeba liderebis roli sazogadoebaSi. amavdroulad Cndeba
erTiani winamZRoli, romelsac danarCeni liderebi emorCilebian. amgvar
sazogadoebriv- politikur struqturas, romelic wina-
saxelmwifoebrividan saxelmwifoze gardamaval etaps warmoadgens,
protosaxelmwifoebriv sazogadoebriv wyobas eZaxian.
zemoT naxsenebma garemoebebma da Zv.w. VIIIsaukunidan brinjaos ufro
mtkice liToniT, rkiniT, Canacvlebis dawyebam Zv.w. VI_IVss-Si xeli
Seuwyo Zlieri politikuri erTeulis kolxeTis samefos warmoqmnas,
romelic berZnul werilobiT wyaroebSi “oqromravali kolxeTis”
saxeliTaa cnobili.
dasavleT saqarTvelos teritoriaze Zv.w. VI–IVss.-Si kolxeTis
Zlieri samefo ganviTarda. kolxeTi imdenad dawinaurebuli qveyana iyo,
rom berZnul samyaroSi masze “oqros sawmisis” miTi Seiqmna. didi
berZeni istorikosi herodote Zv.w. VIs-is kavkasia-axlo aRmosavleTis
istoriis werisas kolxeTs, iranis da midiis Zlieri da didi
saxelmwifoebis Tanabrad moixseniebs. kolxeTis samefos keTildReobis
epoqa TvalnaTlivaa asaxuli rogorc werilobiT wyaroebSi, agreTve
-
20
mravalricxovan da mravalferovan arqeologiur monacemebSi. mocemuli
epoqis kolxeTis samefos guli mdinare fasisis anu rionis Sua welze
iyo ganlagebuli. Zveli berZeni avtorebi mis mTavar qalaqs quTaias
uwodebdnen, romelic dRevandeli quTaisis sanaxebSi igulisxmeba.
kolxeTSi mravaldargovani xelosnuri warmoeba iyo ganviTarebuli.
aq liTonis dasamuSavebeli, keramikis gasakeTebeli, xis da tyavis
dasamuSavebeli, sxvadasxvagvari samkaulebis dasamzadebeli da sxv.
saxelosnoebi arsebobda. kolxeTis samefos ekonomikuri winsvlis
sayrdens rkinis kargad ganviTarebuli warmoeba warmoadgenda, romelic
miwaTmoqmedeba-sameurneo saqmianobas mravalricxovani sawarmoo iaraRiT
amaragebda. amis udavo mowmobaa dasavleT saqarTvelos teritoriaze
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad dadasturebuli rkinis saxnisebi,
Toxebi, culebi da sxv. miwaTmoqmedebis maRali donis maCvenebelia
sxvadasxva jiSis marcvleulis aRmoCenac. mbrunav sameTuneo Carxzea
damzadebuli mravalferovani kolxuri WurWeli, romelic samefos mTel
teritoriaze formebis da gaformebis mixedviT garkveulad
standartul-erTsaxovania. kolxeTis samefoSi ZiriTad saamSeneblo
masalad xe da Tixa gamoiyeneboda, rac geneturad ukavSirdeba
winamorbedi epoqis samosaxloebs. Zv.w. VI–IVss.-Si kolxeTis samefos
teritoriaze iWreboda Taviseburi monetebi, romelTac mecnierebi
kolxuri TeTris saxeliT moixsenieben.
arqeologiuri gaTxrebiT kolxeTis samefos uaRresad TavisTavadi
mxatvruli kultura warmoCinda. mis erT-erT brwyinvale dargs
oqromWedloba warmoadgens. mag.: vanSi da sairxeSi mikvleulia kolxuri
oqromWedlobis brwyinvale nimuSebi diademebi, sayureebi, yelsabamebi,
samajurebi, romlebic Semkulia cxovelTa moxdenili gamosaxulebebiT.
es nivTebi friad originaluria da mxolod kolxeTisTvisaa
damaxasiaTebeli. oqromWedloba kolxeTis swored is saxea, romliTac
saxelganTqmuli iyo mTel imdroindel civilizebul samyaroSi. kolxi
xelosnebi rTuli teqnikuri xerxebiT _ WedviT, tvifrviT, rCilviT,
filigraniT, cvaraTi _ maRalmxatvrul oqromWedlur nimuSebs qmnidnen.
-
21
Zveli berZeni avtorebi werdnen kolxeTis mdinareebis qviSidan cxvris
tyaviT oqros mopovebis Sesaxeb. sayuradReboa, rom svaneTSi da raWaSi
oqros mopovebis es tradicia dResac arsebobs. etyoba amitomacaa, rom
berZnebi kolxeTs “oqromravals” uwodebdnen da Txzavdnen legendebs
“oqros sawmisis” Sesaxeb.
Zveli kolxeTis biogeogaremos, werilobiTi da arqeologiuri
mimoxilvidan naTlad Cans, rom biogeogaremom wamyvani roli iTamaSa
kolxeTis istoriuli ganviTarebis procesSi. kolxeTi mTebiTa da zRviT
kargad SemosazRvruli istoriul-geografiuli regioni iyo, rac
geopolitikurad garkveul bunebriv damcav ares qmnida. noyieri niadagi,
mravalferovani reliefi, zomieri klimati, hidroresursebis simravle,
madneuli, florisa da faunis mravalsaxeoba sazogadoebis
progresisaTvis karg safuZvels iZleoda. upiratesad ki amaze aris
damokidebuli sazogadoebis sameurneo-ekonomikuri, demografiuli,
fiziologiur-fsiqikuri, inteleqtualur- teqnikuri, savaWro-
komunikaciuri, geopolitikur- strategiuli, sulier-kulturuli
ganviTarebis maRali done. aqedan gamomdinare, kolxeTSi, centriT mdinare rionze, Camoyalibda friad Taviseburi istoriuli, lokaluri
are da Zv.w. I aTaswleulSi aq ganviTarda saxelmwifoebrioba. am
arealSi droTa ganmavlobaSi adamianis da biogeogaremos
urTierTzemoqmedebis Sedegad mimdinareobda evoluciuri procesi. aq
istoriuli ganviTarebis done, ekonomika da politikuri mdgomareoba
sxvadasxva periodSi sxvadasxvanairi iyo. antikuri xanis kolxeTs
geopolitikurad sakvanZo teritoria ekava. aq xdeboda aRmosavluri da
dasavluri civilizaciebis garkveuli Tanxvedra. aseTi iyo Zveli kolxeTis istoriuli evoluciis procesSi biogeogaremos roli.
istoriuli ganviTarebis ganxilvisas Cven ierarqiulad pirvel adgilze
biogeogaremos vayenebT. mxolod am garemosTan urTierTzemoqmedebaSi
adamiani qmnis sociogaremos, razedac damokidebulia ama Tu im qveynis
istoriuli winsvlis Semdgomi bedi. Zveli kolxeTis saerTo
mimoxilvidan gamoCnda, rom biogeogaremom ZiriTadi roli Seasrula
-
22
misi istoriuli ganviTarebis procesSi da antikur xanaSi
maRalganviTarebuli sazogadoebis CamoyalibebaSi. iseT geopolitikur garemoSi myofi qveynisaTvis, rogoric kolxeTi
iyo, sagareo faqtors biogeogaremosTan erTad didi mniSvneloba unda
hqonoda. amis gaTvaliswineba aucilebelia kolxeTis istoriis rigi
sakiTxebis asaxsnelad. sagareo faqtori ama Tu im qveynis geopolitikuri sinamdvilis
nawilia. mezobeli qveynebi erTmaneTze zogjer sasikeTo, xolo zogjer
ukeTur gavlenas axdenen. sagareo faqtori qveynis istoriaSi xan
konstruqciul, xan ki destruqciul rols TamaSobs. konstruqciulia,
mag., sagareo-savaWro, sameurneo, kulturuli inovaciebi;
destruqciulia _ saomari Tavdasxmis Sedegad qveynis dapyroba,
sazogadoebrivi wyobis tradiciuli struqturebis Secvla, sabrZolo
moqmedebebis Sedegad soflebis da qalaqebis dangreva, materialur
faseulobaTa Zarcva-ganadgureba, qveynis ekonomikuri safuZvlis moSla
da a.S. aziisa da evropis sazRvarze mdebare kolxeTi ori didi
politikur-ekonomikuri Zalis, erTi mxriv, iranuli da, meore mxriv,
antikuri orientaciis qveynebis saomari moqmedebebis asparezi iyo. aseT
garemocvaSi myofi kolxeTi Zlieri mezobeli qveynebisagan xSir agresias
ganicdida. samecniero literaturaSi protosaxelmwifos Casaxvis erT-erT
ZiriTad faqtorad omisaTvis mzadebas (Tavdacvas an Tavdasxmas)
miiCneven. omisaTvis mzadeba, saomar mdgomareobaSi yofna, gamorCeul
winamZRol-pirovnebaTa aRzevebas, sazogadoebis Sekvra-mobilizebas da
met organizebulobas iwvevda, rac, Tavis mxriv, sazogadoebis
ganviTarebis ufro maRal safexurze ayvanaSi da saxelmwifoebriobis
warmoqmnaSi gamoixateboda (ix. Claessen, Skalnik, 1978, gv.619-636).
Camoyalibebuli saxelmwifos ganviTarebaSic "saomar faqtors," sagareo
da geopolitikuri faqtoris Semadgenel nawils, agreTve didi
mniSvneloba unda hqonoda. Camoyalibebul, ganviTarebul saxelmwifoSi
es faqtori dadebiT (qveynis konsolidacia-darazmuloba, sazogadoebrivi
-
23
wesrigis amaRleba, safortifikacio-komunikaciuri mSenebloba da sxv.)
an uaryofiT (saxelmwifoebriobis dakargva, tradiciuli cxovrebis
wesis moSla, ekonomikuri zarali da sxv.) Sedegs iwvevda. Zv.w. I aTaswleulis pirvel naxevarSi urartuelebis da e.w.
skviTebis (nomaduri) agresiulma mezoblobam kolxeTis geografiulad
kargad SemosazRvrul regionSi momxdurTan dasapirispireblad
sazogadoebis sxvadasxva jgufebis TavdacviTi organizeba da Sekvra-
konsolidacia gamoiwvia. mocemul sagareo faqtors SemdgomSi, Zv.w. V
saukunisaTvis, kolxeTis samefos ganviTarebis procesSi sagrZnobi roli
unda Seesrulebina. kolxeTis samefos ganmtkicebaSi gamorCeuli,
konstruqciuli adgili eWira kulturul inovaciebs. sagareo faqtorad unda CaiTvalos e.w. "berZnuli kolonizaciis"
mimdinareoba kolxeTis zRvispireTSi, kerZod, sainteresoa is, Tu ra
gavlena moaxdina man kolxuri sazogadoebis politikur-ekonomikur da
kulturul cxovrebaze. uaxlesi samecniero literaturis mixedviT,
saberZneTidan gasuli mosaxleobis axalSenebs Soris gaimijna savaWro
da agraruli kolonia-apoikiebi. am or formas aqvs Tavisi moqmedeba-
gavrcelebis meqanizmi: pirvels _ komerciuli, meores _ teritoriuli
(Vallet, 1973, gv.53-72). pirveli, konstruqciuli sagareo faqtori unda
yofiliyo. aseTi koloniebi daarsebulia, rogorc emporionebi. meore _
destruqciuli sagareo faqtoria adgilobrivi mosaxleobisaTvis, radgan
mas Tan axlavs iseTi movlenebi, rogoricaa teritoriis dakargva da
adgilobrivi mosaxleobis gandevna. aseTi koloniebi Tavidanve
daarsebulia, rogorc polisebi sasoflo-sameurneo SemogareniT
(xoriT). xmelTaSua da Savi zRvis sanapiroebis berZnuli koloniebis
mecnierulma Seswavlam cxadi gaxada, rom axalSenebi arsdeboda,
viTardeboda da sxvadasxva qronologiur etapze transformacias
ganicdida. metropoliidan Sors daarsebuli axalSenebi droTa
ganmavlobaSi adgilobriv mosaxleobasTan kontaqtebis Sedegad simbiozs
da cvalebadobas ganicdidnen. es cvlilebebi didad iyo damokidebuli
-
24
adgilobriv biogeogaremoze da sociogaremoze. pirvel rigSi swored
maTzea damokidebuli droTa ganmavlobaSi koloniebSi metropoliisagan
gansxvavebuli sazogadoebrivi da ekonomikuri wyobis ganviTareba. amitom
principuli mniSvneloba hqonda imas, Tu romel geografiul regionSi
arsdeboda esa Tu is axalSeni. werilobiT wyaroebSi moxseniebuli kolxeTis sanapiroze mdebare
qalaqebi fasisi, gienosi, dioskuria berZnebis mier daarsdnen, rogorc
emporionebi. maTi daarsebis ZiriTadi mizani iyo, pirvel rigSi,
adgilobrivi nedleulis gatana da sanacvlod kolxeTSi sxvadasxva
fufunebis sagnebis (keramikis, samkaulebis, liTonis WurWlis,
nelsacxeblebis da a.S.) Semotana, rac werilobiTi da arqeologiuri
wyaroebiT dasturdeba. adgilobriv samosaxloebTan daarsebuli am
emporionebis saSualebiT xorcieldeboda ZiriTadad kolxeTis Cabma
ucxoeTis mowinave qveynebis urTierTobebis orbitaSi. amdenad, zRvis
sanapiroze emporionebis warmoqmna TviT kolxebis interesebSi Sedioda.
aseTi mdgomareoba, Cveni azriT, gagrZelda Zv.w. IVs-is bolomde.
kolxeTis samefos daSlis mere ki sanapiroze mdebare emporionebi
TandaTan antikur qveynebsa da Sida kolxeTs Soris buferuli, Sereuli,
polisuri tipis qalaqebad transformirda. amrigad, berZnul "kolonizacias," rogorc sagareo faqtors,
kolxeTisaTvis unda mohyoloda ZiriTadad konstruqciuli, dadebiTi
Zvrebi, kerZod, saerTaSoriso urTierTobebSi Cabma; adgilobrivi
mosaxleoba gaecno im xanad mowinave berZnul sameurneo, sazogadoebriv
da kulturul miRwevebs, ramac mniSvnelovani stimuli misca kolxur
sazogadoebaSi saqalaqo cxovrebis dawinaurebas. kolxeTma, qarTuli werilobiTi wyaroebis mixedviT egrisma, rTuli
istoriuli gza ganvlo. misi ekonomika da politikuri mdgomareoba
sxvadasxva periodSi sxvadasxvanairi iyo. kolxeTis istoriuli
ganviTarebis procesSi wamyvani roli Seasrula biogeogaremom. umetesad
amaze iyo damokidebuli mosaxleobis sameurneo-ekonomikuri,
demografiuli da sulier-kulturuli mdgomareoba. egrisis saxeliT
-
25
qarTul werilobiT wyaroebSi zogjer mTeli dasavleT saqarTvelo
aRiniSneba - "xolo egross misca queyana zRvis yurisa, da uCina
sazRvari: aRmosavliT mTa mcire, romelsa aw hqvian lixi; dasavliT
zRua; CrdiloT mdinare mcirisa xazareTisa, sada warswuTebis wueri
kavkasisa"(qarTlis cxovreba, 1955,gv.5). maSasadame, "qarTlis cxovrebis"
mixedviT, egriss garkveul periodSi aRmosavleTiT sazRvravs suramis
anu lixis qedi; dasvleTiT _ zRva, CrdiloeTiT _ kavkasionis mTebi;
xolo samxreTiT aWara-lazeTis mTianeTi.
egrisi qarTul werilobiT wyaroebSi ixsenieba, rogorc saerisTavo
"da merve, quji, iyo erisTavi egrisisa" (qarTlis cxovreba, 1955, gv.24).
garkveuli droidan toponimi egrisi dasavleT saqarTvelos krebiTi
saxelia (iseTive, rogorc berZnul-laTinuri wyaroebis "kolxida"). is
xan didi teritoriis momcvelia (mTeli dasavleT saqarTvelo), xan ki
mcire regionul saxelad gvevlineba; mag., f. buzandis (1953, gv.15) eger-
svanebi, an "qarTlis cxovrebis" "Sida egrisi" (qarTlis cxovreba, 1955,
gv.185), anda kidev, klavdios ptolemaiosis _ ekretika (lomouri, 1955,
gv.45), romelsac eger-egrisis damaxinjebul formad miiCneven
(javaxiSvili, 1960, gv.404; janaSia, 1959, gv.6). "somxur geografiaSi,"
romelic adrindeli berZnuli geografiebis gavleniTaa dawerili,
egrisis teritoriaze aRiniSneba oTxi mxare _ "kolxida, romelic aris
egeri, mdebareobs pontos zRvis aRmosavleTiT, sarmatiis axlos da
sazRvravs iberias da did armenias. egeri iyofa oTx mxared: manrili,
egrisi-egrevika, lazeTi, Wanivi romelic aris qaldea. aq aris bevri mTa,
mdinare, qalaqi, cixe, soflebi da savaWro adgilebi" (somxur
geografiaSi, 1877, gv.38-39).
qarTul werilobiT wyaroebSi daculi cnobebi, romlis mixedviTac
azos da SemdgomSi farnavazis dros (Zv.w. IVs. bolo _ IIIs. dasawyisi)
kolxeTis nawili iberiis samefos farglebSia moqceuli, sandod
gamoiyureba. am droisaTvis kolxeTis samefo dasustebulia da veRar
uZlebs nomaduri tomebis Semosevebs. is TandaTan sustdeba da kargavs
teritoriebs. jer aRmosavleT, xolo Semdeg Sida kolxeTzec
-
26
vrceldeba iberiis gavlena. safiqrebelia, rom swored es teritoria
iwodeboda maSin Zveli qarTuli werilobiTi wyaroebis egrisad. droTa
ganmavlobaSi saxeli egrisi dasavleT saqarTvelos dasavleT nawilzec
gavrcelda (meliqiSvili, 1965, gv.90). zemoxsenebuls mxars ubams
dasavleT saqarTvelos arqeologiuri monacemebi. Zv.w. IVs-is bolos
kolxeTis materialur kulturaSi, romelic adre erTgvarovani iyo,
SeiniSneba cvlilebebi. Zv.w. IIIs-Si es cvlilebebi kidev ufro gaRrmavda. Semdgom, mkveTri gansxvaveba SeimCneva Sida da zRvispira kolxeTis
materialur kulturaSi (ix. lorTqifaniZe, 1972, gv.40). pirvelad es
aisaxa dakrZalvis axali wesis gaCenaSi (qvevrsamarxebi). amgvari
samarxebi ZiriTadad Sida kolxeTSia aRmoCenili, xolo zRvispireTSi
isini ar gvxvdeba _ nigorzRva, dafnari, dablagomi, mTisZiri,
farcxanayanevi, quTaisi, wyaltubo, maRlaki, banoja, qvitiri, godogani,
odilauri, ajameTi, Cxari, banZa, Zevri, cixesulori, didvani, bzvani,
muxiani, Wognari, mesxeTi, ukaneTi, bukiscixe, zenobani, gogoreTi,
zemofarcxma, TeklaTi, isula, zanaTi, noqalaqevi, batnaoxuro,
lanCxuTi, Zirula, sajavaxo, bori da sxv. (ix. Tolordava,1980,tab.1). Sida kolxeTis qvevrsamarxebSi dakrZalvis ramdenime variantia
dadasturebuli: pirveli _ qvevri vertikaluradaa, miwaSi Tavdayira
Cadgmuli. meore _ qvevri agreTve vertikaluradaa, mxolod ZiriT
qveviT. mesame _ qvevri horizontaluradaa Cadgmuli. samarxebad
gamoyenebulia Cveulebrivi sameurneo daniSnulebis qvevrebi (ruxad
gamomwvari, moSavo zedapiriani; qvevris piri sakmaod farTo da
profilirebulia; muceli TiTqmis sferulia; qvevrebi xSirad
ornamentirebulia reliefuri sartylebiT da vertikaluri qedebiT).
qvevris piris gvirgvini SedarebiT sadaa. masze ar SeimCneva wina epoqis
kolxuri qvevris pirebisaTvis damaxasiaTebeli ornamenti. qvevrsamarxebi aRmoCenilia kavkasiis mTel rig regionebSi.
arqeologiuri masalebis mixedviT qvevrsamarxebis gavrcelebas
saqarTvelos teritoriaze Zv.w. IaTaswleulis meore naxevarSi
varaudoben. kolxeTSi qvevrSi dakrZalvis wesis gaCena, uaxlesi
-
27
arqeologiuri monacemebis mixedviT, daaxloebiT Zv.w.IVs. miwurulidan
aris savaraudo. qvevrsamarxebis raodenobis mixedviT md. rionis
Suaweli ZiriTadi regionia kolxeTSi. amgvari samarxebidan momdinare
arqeologiuri masala ramdenadme gansxvavdeba mis wina periodSi
arsebulisagan da migviTiTebs cvlilebebze Sida kolxeTis teritoriaze
(ix. lorTqifaniZe, 1972, gv.40). samarxebidan momdinare masala ZiriTadad keramikas da samkaulebs
(mZivebi, liTonis samajurebi, sakisre da sayure rgolebi) Seicavs.
qvevrsamarxebSi aRmoCenili WurWeli sxvadasxvanairia. maTSi SeimCneva
adgilobrivi da Semotanili forma-gaformebis Serwyma. aq aris
adgilobrivTan dakavSirebuli WurWeli da e.w. msxliseburi
moyvanilobis wiTlad moxatuli doqebi, romlebic kolxeTis zRvispira
zolSi araa mikvleuli. qvevrsamarxebSi napovni nivTebi umetes
SemTxvevaSi cotaa da Raribuli. sabrZolo iaraRi maTSi ar gvxvdeba.
uiaraRo qvevrsamarxebTan dakavSirebiT sayuradReboa "qarTlis
cxovrebis" erTi cnoba, romlis mixedviTac azos brZanebiT unda
dasjiloyo yvela, visac iaraRi hqonda: "azo iyo kaci Zneli da
mesisxle, da ese daawesa da amcno spaTa misTa, viTarmed: yovelman
qarTvelTaganman romelman povos saWurveli, mokalT igi. da hyofdes
hromni igi esreT qarTvelTa zeda, da vincavin gamoCndis qarTvelTagani
qmnul-keTili da asakovani, moklian igi"(qarTlis cxovreba, 1955, gv.20).
Sida kolxeTis materialur kulturaSi cvlileba pirvelad sairxis
lominaurSi (ix. nadiraZe, 1975, gv.99), iTxvisSi da vanSi (ix.
lorTqifaniZe, 1977, gv.20) wiTlad moxatuli iberiuli keramikis
gaCeniT aRiniSna. gansakuTrebiT sayuradReboa brtyelZira, pirgadaSlili
da wiTeli saRebaviT gaformebuli doqebis aRmoCena. wiTlad moxatuli
amgvari WurWeli ucxoa Zv.w. III s-mde kolxeTisaTvis, xolo aRmosavleT
saqarTveloSi isini bevria dadasturebuli _ cixiagoras "daWrilebis"
samarovani (nakaiZe, 1980, gv.28-41), TeTriwyaro (boxoCaZe, 1963, gv.27),
Tbilisi (qoriZe, 1958, gv.47). mag.: moyviTalod angobirebuli da
-
28
wiTlad moxatuli WurWeli inaxeba q. xaSuris mxareTmcodneobis
muzeumSi, sadac sof. tkocidan aris motanili, inv. #036, da a.S.
cvlileba SeimCneva kolxuri xelosnobis iseT mkveTrad gamoxatul
dargSi, rogoric oqros da vercxlis mxatvruli damuSavebaa. Zv.w. VI-
IVss. oqros da vercxlis nivTebis damzadebaSi SeimCneva geometriuli
formebis (samkuTxedi, rombi, wre) da gaformebis teqnikis (cvara,
dakeWvna, grexva) mdgradoba. gavrcelebulia rombiani diademebi, e.w.
sxivana sayureebi, WvirulburTulebiani sayureebi, yelsabamebi,
sasafeTqleebi _ vani, iTxvisi, mTisZiri, qobuleT-fiWvnari, brili,
sairxe, soxumi da a.S. (ix. lorTqifaniZe, 1971, gv.51-63; Wyonia, 1981,
gv.6-53). kolxuri oqromWedloba Zv.w. IVs. meore naxevridan garkveul
stagnacias ganicdis. es SesaZloa gamowveuli iyos samxedro moqmedebebis
Sedegad qveynis ekonomikis dacemiT. Zv.w. IIIsaukunidan icvleba formebi
da gaformebis xerxebi, Semodis poliqromiuloba, sWarbobs ucxouri
saiuveliro nawarmi. dasavleT saqarTvelos xuroTmoZRvrebaSi, kerZod, Sida kolxeTis
arqitequturul masalaze, iberiis gavlena aisaxa, magaliTad _ sairxeSi
(nadiraZe, 1975), sazanoSi (jafariZe, 1984, gv.8), mTisZirSi (gamyreliZe,
1982). msgavseba SeimCneva iberiis _ armazcixe, wiwamuri, RarTis kari,
cixiagora, samadlo (gagoSiZe, 1979, gv.62), ufliscixe (xaxutaiSvili,
1970, gv.22) da kolxeTis: vani, sairxe, samSeneblo wesebSi (alizis
aguris da qvaTlilebis gamoyeneba; qvaTlilebis mSrali wyoba da
erTmaneTTan dakavSirebis wesi). formis mxriv garkveuli siaxlove
aRiniSneba samadlos da vanis kramits Soris; vanis, mTisZiris,
cixiagoras, samadlos da mcxeTis kramitebis niSnebSic msgavseba
aRiniSneba. saintereso faqtia, msgavseba samadlos, sarkines da vanis naqalaqarebis terasuli principiT dagegmarebaSi. samadlos zogierTi
samSeneblo qvis petrografiuli Seswavlis Sedegad gairkva, rom aseTi
jiSis qva (eklaris kirqva) moipoveba mxolod dasavleT saqarTveloSi q.
quTaisis maxloblad. aq exlac amuSaveben eklaris qvis sabadoebs. am
karierze ufro axlo samadlosTan amgvari jiSis qva ar moipoveba.
-
29
kolxeTis materialur kulturaSi gardatexis mimaniSnebelia isic,
rom Zv.w. IVsaukunis bolodan aRar iWreba kolxuri TeTri, romelic
aqamde, TiTqmis sami saukunis ganmavlobaSi, mTavar monetad Cans
kolxeTis samoneto mimoqcevaSi. iberiasa da Sida kolxeTSi Zv.w. III
saukunidan ZiriTadad Semodis aleqsandre makedonelis da lisimaqes
saxelze moWrili monetebi. saqarTvelos teritoriaze napovni 381
monetidan mxolod samiodea mikvleuli zRvis sanapiroze (fiWvnari da
gulrifSis r-ni) (dundua, 1982, gv.15). SemdgomSi aleqsandres da
lisimaqes staterebis minabaZebi sakmao raodenobiT gvxvdeba dasavleT da
aRmosavleT saqarTvelos arqeologiur masalaSi. Sida kolxeTSi arameulis erT-erTi saxeobis, mcxeTis teritoriaze
dadasturebuli "armazuli" (wereTeli, 1943, gv.2-87) damwerlobis
msgavsi nimuSebi aRmoCenelia sof. borSi (xaragaulis r-ni) napovn
vercxlis TefSze da vanis naqalaqarze gaTxril Zv.w. II-Iss-is nagebobis
nangrevebSi, sadac warwera amokawrulia oqros firfitaze, qalis
reliefuri gamosaxulebis garSemo (Wyonia, 1981, gv.84,125). arameuli
enis specialisti, akad. k. wereTeli Tavis naSromSi "arameuli ena
saqarTveloSi" aRniSnavs: "arameuli damwerlobis xmarebas CvenSi karga
xnis tradicia unda hqonoda. vfiqrobT, marTali unda iyos germaneli
mecnieri elsneri, romelic armazuli damwerlobis Camoyalibebas Zv.w.
II-Iss-Si varaudobs. amasTanave, misi TqmiT, armazuli damwerloba
arameulis Crdilo-mesopotamiuri tipis Semdgom ganviTarebas
warmoadgens. Tu es asea, maSin arameuli enis xmarebas aRmosavleT
saqarTveloSi xangrZlivi istoria aqvs da savsebiT bunebrivi Cans, rom
am istoriis dasawyisi aqemenianTa xanaSi unda veZeboT. swored maSin
unda dawyebuliyo saqarTveloSi (aRmosavleT saqarTveloSi, g.g.)
arameuli enis xmareba rogorc administraciis enisa" (wereTeli, 1976,
gv.151; wereTeli, 1982, gv.19). SesaZlebelia, rom arameuli damwerloba
kolxeTSi aRmosavleT saqarTvelodan gavrcelebuliyo. Zv.w. IVsaukunis miwurulis saomari moqmedebebis Sedegadaa etyoba
dangreuli, magaliTad, varcixis "giorgobianebis goris," vanisa da
-
30
mTisZiris "adeiSvilebis goris" nagebobebi. samwuxarod, Sida kolxeTSi
am periodis sxva nagebobebi jerjerobiT cotaa mikvleuli da gaTxrili.
vfiqrobT, rom Seuswavlel namosaxlarebzec igive situacia aRiniSneba.
sof. varcixis "giorgobianebis goraze" aRmoCenili nageboba dangreul-
gadamwvaria Zv.w. IVs-is miwuruls (jafariZe, 1977, gv.43-50). amave
periodSia gadamwvari vanis naqalaqaris centraluri terasis TeTri qviT
nagebi Senoba da zeda terasaze (nakveTi 211 da 193) gaTxrili
ZelurbaTqaSiani nageboba. Zv.w. IVsaukunis miwurulisaTvisaa dangreuli
sof. mTisZiris "adeiSvilebis goris" Zelur-baTqaSiani TavdacviTi
nageboba (Senobis dangrevis dro radioaqtiuri naxSirbadis daSlis
meTodiTaa gansazRvruli)(ix. gamyreliZe, 1982, gv.56-63, 93). kolxeTis Zv.w. IVs-is miwurulis da Zv.w. IIIs-is pirveli naxevris
materialur kulturaSi zemoT aRniSnuli cvlilebebi SeiZleba, erTi
mxriv, azos (azon) da, meore mxriv, farnavaz-qujis mier
ZalauflebisaTvis brZoliT gamowveuli saomari moqmedebebis SedegebiT
aixsnas. rogorc cnobilia, qarTlis (iberiis) samefos Camoyalibebis
rTuli procesi swored Zv.w. IV-IIIsaukuneebis mijnaze mimdinareobs
(mamulia, 1979, gv.93-113). am droisaTvis Sida kolxeTic politikurad
qarTlis samefos farglebSi erTiandeba. axali samecniero literaturis
mixedviT, qarTuli saistorio gadmocema ("moqcevai qarTlisai" da
"cxovreba qarTvelTa mefeTa da pirvelTaganTa mamaTa da naTesavTa")
qarTlis samefos warmoSobis da azo-farnavazis urTierTobis Sesaxeb
ZiriTadad sandoa. arian-qarTlidan (mdinare mtkvris, Woroxis saTaveebis
da vanis tbis axlomaxlo teritoria. herodote, III, 94) mosulma
aleqsandre makedonelis mier aRzevebulma azom jer qarTlis
geografiul-strategiuli (md. mtkvrisa da md. aragvis Sesayari) centri
"mcxeTa" daimorCila, xolo SemdgomSi qarTveluri modgmis xalxiT
dasaxlebuli sxva mxareebic daiqvemdebara (maT Soris egrisic). "da mas
miuboZa mcxeTa sajdomad da sazRvari daudva mas hereTi da egris wyali
da somxiTi da mTai crolisai" (Zv. qarTuli agiograf..., 1963, gv.81).
-
31
zRvispireTSi (md. rionsa da egriswyals Sua mdebare monakveTis
garda), azo-farnavazis epoqaSi, kolxeTis samefos daSlis Semdeg,
safiqrebelia, antikur qveynebsa da iberias Soris buferuli polisuri
tipis qalaqebi warmoiSva. maT gaCenaSi garkveuli roli iTamaSa kolxur
dasaxlebebTan "berZnuli kolonizaciis" Sedegad warmoqmnilma
emporionebma, romlebic kolxeTis samefos daSlis Semdeg
transformirdnen polisuri tipis dasaxlebebad. amis Taobaze
sainteresoa qalaq fasisis Sesaxeb heraklides cnoba fasisis polisuri
wyobilebis (politiis) Sesaxeb. heraklideze mecnierebaSi gansxvavebuli
mosazrebebia gamoTqmuli. zogi mas Zv.w. IVs., xolo zogi Zv.w. IIs.
avtorad miiCnevs. specialist wyaroTmcodneebs miaCniaT, rom
"politiebis" damuSavebis TariRi Zv.w. IVsaukunis Semdgom periods unda
asaxavdes (dawvr. ix. yauxCiSvili,1969, gv.189-190): Sesabamisad im dros,
roca kolxeTis samefos daSlis mere zRvis sanapiroze emporionebi
gardaiqmnen polisurisnair qalaqebad. SesaZloa, rom swored amgvari
"qalaqis" "basilevsi" iyo aki. akis saxeliani moneta sul oria
jerjerobiT napovni; aqedan erTi q. trapizonTan zRvis sanapiroze
(dRevandel TurqeTSi), xolo meore sof. kinCxaSi (martvilis r-ni).
maTi TariRia Zv.w. IIs.
zRvidan mTamde da rionidan egriswylamde teritoria egrisis
saerisTavos ekuTvnoda. farnavaz mefis siZem, egris-svaneTis erisTavma aq
strategiulad moxerxebuli md. texuris Sua welze aago cixe-goji
(qarTlis cxovreba, 1955, gv.24). werilobiTi da uaxlesi arqeologiuri
monacemebis mixedviT cixe-goji damajerebladaa gaigivebuli md. texuris
marcxena napirze mdebare noqalaqevTan. sof. noqalaqevis naqalaqarTan
mikvleulia farnavazis droindeli kramitebi, piramidiseburi sawafebi,
adgilobrivi amforebi da sxv. (ix. grigolia, fxakaZe, 1973, gv.17-38).
galavnis gadaRma gaTxrilia amave periodis qvevrsamarxebi da
ormosamarxebi. cixe-goji, erTi mxriv, samdinaro gziT ukavSirdeboda md.
rions (ZiriTad satransporto magistrals), xolo meore mxriv, qedis
iqiT svaneTsac ukavSirdeboda (md. cxeniswylis ayolebiT).
-
32
cixe-gojis garda, dasavleT saqarTveloSi leonti mrovels naxsenebi
aqvs Sorapnis da dimnis cixeebi: "erTi gagzavna margvis erisTavad, da
misca mciriT mTiTgan, romel ars lixi, vidre zRu/r/admde egrisisa,
rions zemoT. da amanve farnavaz aRaSenna orni cixeni, Sorapani da
dimna" (qarTlis cxovreba, 1955, gv.24). Sorapani Tanamedrove dabaa Sorapnis cixesTan, xolo dimni sof. zeda dimis nacixarTan aris
gaigivebuli (cqitiSvili,1964,gv.71-106; jafariZe, 1990; bragvaZe, 1990,
gv.137-150). amrigad, azo-farnavazis periodis kolxeTi, zogierTi zRvispira
monakveTis garda, qarTlis samefoSi egris-svaneTis saerisTavos saxiT
iyo gaerTianebuli (ix. gamyreliZe, 1985, gv.86-97). rogorc Cans,
kolxeTSi imxanad imZlavra calkeuli mxare-erTeulebis gaTiSuloba-
dapirispirebam, xolo qarTlSi, piriqiT, meti sazogadoebriv-
politikuri konsolidacia moxda da Zlieri, centralizebul
xelisuflebiani samefo ganviTarda. qarTlis samefom Camoyalibeba-
gaZlierebis procesSi kolxeTis nawilis inkorporacia ganaxorciela
(ix. gamyreliZe, 1985,gv.87-89). aseTi mdgomareoba gagrZelda daaxloebiT
Zv.w. II-Iss-is mijnamde, vidre kolxeTis garkveuli nawili miTridate VI
evpatoris samefos gavlenis qveS ar moeqca. antikur qveynebsa da iberiis samefos Soris kolxeTis zRvispireTSi
Zv.w. IVsaukunis miwurulidan ganviTarda buferuli, polisuri tipis
qalaqebi _ dioskuria, gienosi, fasisi, qobuleT-fiWvnari, xolo Sida
kolxeTi iberiis samefos politikur gavlenas daeqvemdebara
(dawvrilebiT ix. gamyreliZe, 1985, gv.86-97). iberiis politikuri
gavlenis qveS myofi Sida kolxeTis straboniseuli skeptuxiebi
(straboni, XI, II, 18) _ "sairxe" (ix. nadiraZe, 1990), "quTaisi" (ix.
lanCava, 1975; jiqia, 1977, gv. 26-30), "noqalaqevi" (ix. zaqaraia, 1981;
lomouri, 1981, gv.18-46), "vani" (arqeologiuri masala ix. kreb. "vani,"
1972, 1976, 1977, 1979, 1981, 1982, 1983) da sxvebi garkveuli
damoukideblobiT sargeblobdnen. amgvari teritoriuli danawileba
ganviTarda, pirvel rigSi, fizikur-geografiuli da ekonomikur-
-
33
komunikaciuri mdgomareobis safuZvelze. rogorc Cans, zogierTi Temi
ufro dawinaurda da Camoyalibda garkveul saqalaqo centrad.
kolxeTis sazogadoebriv-politikuri ganviTarebis Sesaxeb friad
cota saistorio werilobiTi da arqeologiuri monacemi mogvepoveba. am
kuTxiT sayuradReboa kolxeTis Sesaxeb strabonis "geografiaSi"
Semonaxuli cnoba: "Tu rogor iyo saxelganTqmuli Zvelad es qveyana,
cxadyofen amas miTebi, romlebic mogviTxroben iasonis laSqrobaze,
romelic movida midiamde da amaze adre ki friqses laSqrobaze. amis
Semdeg memkvidre mefeebma skeptuxiebad dahyves qveyana da hqondaT
zomieri Zalaufleba" (straboni, XI, II,18). rogorc strabonis "geografiis" am nawyvetidan Cans da arqeologiuri monacemebic amas
mowmoben, daaxloebiT Zv.w. VsaukunisaTvis kolxeTSi ukve gaformebulia
fizikur-geografiul da ekonomikur-komunikaciur safuZvelze
warmoqmnili teritoriuli erTeulebi, romelTa saTaveSi adgilobrivi
dawinaurebuli gvaris warmomadgenlebi idgnen. am teritoriebidan
zogierTi ufro dawinaurda da Camoyalibda garkveul saqalaqo centrad
Tavisi mimdebare teritoriiT. aseTebia, magaliTad, vani, quTaisi, sairxe
da sxv. Semdgom swored es teritoriebi daedo safuZvlad
saerisTaoebad dayofas. strabonis "geografiis" nawyvetidan naTlad Cans, rom kolxeTi skeptuxiebad daanawiles, raSic unda igulisxmebodes
qveynis dayofa garkveul teritoriul-sammarTvelo erTeulebad. es
danawileba, albaT, xelisuflebam Caatara, raTa, erTi mxriv,
gaadvildeboda administraciulad qveynis marTva, xolo meore mxriv,
kidev meti politikuri centralizaciisaTvis mieRwia (ix. inaZe, 1961,
gv.783-790; lorTqifaniZe, 1977, gv.15). safiqrebelia, rom maTi warmoqmnis pirvel etapze isini ufro
tomobriv-teritoriuli erTeulebia, xolo TandaTan erT-erTi am
erTeulis aristokratiuli gvari winaurdeba da axerxebs danarCenebis
daqvemdebarebas. swored es aristokratiuli gvari Semdeg samefos ukeT
samarTavad da xelisuflebis gansamtkiceblad administraciul
reformebs atarebs. aq, albaT, iseTive reformebi tardeba, rogoric
-
34
qarTlSi gaatara mefe farnavazma (ix. qarT. cxovreba, 1955, gv.24). droTa ganmavlobaSi kolxeTSi sagamgeblo erTeulebs Soris moxda
garkveuli diferenciacia, radgan aqauri regionuli fizikur-
geografiuli da agroklimaturi pirobebi araTanabaria (mag., rionis
dablobis skeptuxiebi ufro mdidari da SeZlebuli unda yofiliyo,
vidre mTiani guriis). aman SemdgomSi, daaxloebiT Zv.w. IVsaukunis meore
naxevarSi, sagamgebloebs Soris urTierTdapirispireba gamoiwvia, rac
saboloo jamSi kolxeTis samefos dasustebiT da iberiasTan misi
inkorporaciiT dasrulda. qarTuli saistorio tradiciis mixedviT, iberiis mefe farnavazma
egrisis saerisTavo daumtkica qujis, romelic, rogorc Cans, adrec
flobda kolxeTis nawils. axla farnavazma mas teritoriebi
gaufarTova, samefo xelisuflebis administraciuli uflebebic uboZa
(da gaayola colad) da amiT samefo didmoxeled aqcia. sayuradReboa,
rom rva erisTavidan saistorio wyaroSi mxolod qujia moxsenebuli
(qarT.cxovreba, 1955,gv.24). quji warmomavlobiT Zveli aristokratiuli
gvaridan iyo da qarTlis mefis kolxeTSi xelisuflebisaTvis brZolaSi
wvlili miuZRoda. safiqrebelia, rom analogiuri situacia Seiqmna Zv.w. Vs. kolxeTSi,
sadac regionebis saTaveSi mefis xelisuflebisadmi loialurad
ganwyobili adgilobrivi warCinebuli gvaris warmomadgenlebi iyvnen,
romelTac mefem saxelmwifo moxelis funqciac mianiWa. amdagvari unda
yofiliyo kolxeTSi is ierarqiuli kibe, romlis TavSic Zlieri
gamaerTianebeli xelisufali _ mefe idga, xolo mas dawinaurebuli
aristokratebi mosdevdnen. es, etyoba, maSin xdeba, rodesac
aristokratia arcTu ise Zlieria da maTi socialuri statusic
jerjerobiT mkveTrad ar aris gamoxatuli. strabonis TqmiT qveyanaSi
maT "hqondaT zomieri Zalaufleba" (straboni, XI, II,18). SemdgomSi,
roca isini momZlavrdnen, calkeuli skeptuxiebis damoukideblobisaken
swrafva daiwyo, rac Zv.w. IVsaukunis bolos kolxeTis samefos
dasusteba-daSliT damTavrda da isini centralur xelisuflebaze
-
35
formalurad damokidebul erTeulebad gardaiqmnen. etyoba, swored amis
mere kolxeTSi jer azom, xolo Semdeg qujis (adgilobrivi erT-erTi
skeptuxiis aristokratiuli gvaris warmomadgenlis) saSualebiT
qarTlis mefe farnavazma imZlavra. Zv.w. II-Iss. mijnidan kolxeTis politikur horizontze pontos mefe
miTridate VI evpatori gamoCnda. miTridates drois ponto-kolxeTis
urTierTobis sakiTxebs mravali mkvlevari Seexo, magram specialur
samecniero literaturaSi maT Sesaxeb dRemde azrTa sxvadasxvaobaa
(istoriografia ix. Reinach, 1890; sanikiZe, 1956; gozaliSvili, 1965;
dundua,1974, gv.146-159 da maTSi miTiTebuli literatura). kolxeTSi, pirvel rigSi zRvispira kolxeTSi, pontos samefos Tavisi
politikuri da strategiuli interesebi hqonda. swored aq iyo
ganlagebuli dioskuriis, gienosis, fasisis, qobuleT-fiWvnaris qalaqebi.
am qalaqebis SemoerTebaSi aisaxa miTridate evpatoris ZiriTadi miznis
_ mTeli SavizRvispireTis gaerTianebis grandiozuli ideis
Tanamimdevruli ganxorcieleba. zRvispira kolxeTis qalaqebi miTridatem
pontos samefos Zv.w. II-Iss. mijnaze SeuerTa. xsenebuli qalaqebi, erTi
mxriv, sazRvao vaWrobis _ maTi ekonomikis erT-erTi ZiriTadi sayrdenis
arastabilurobiT, xolo meore mxriv _ kavkasionis mTianeTSi mcxovrebi
meomari tomebis TavdasxmebiT iyvnen Sewuxebuli (straboni,XVII,III,24;
pliniusi,VI,15). iseTi Zlieri xelisufalis mmarTvelobaSi Sesvla,
rogoric miTridate iyo, vaWroba-ekonomikasa da TavdacvaSi
stabilurobis ganmtkicebas moaswavebda. aq, SesaZloa, warmoiSva
daaxloebiT iseTive mdgomareoba, rogoric iyo diofantes laSqrobis
Sedegad pontos samefosTan bosforis samefosa da xersonesis
SemoerTebis dros. sayuradReboa cnoba imis Sesaxeb, rom miTridates
kolxeTi memkvidreobiT ergoo (iunianus iustinusi, XXXVIII,7,10).
gasaTvaliswinebelia is faqtic, rom im sanapiro naqalaqarebze,
romlebic dResdReobiT metnaklebadaa arqeologiurad Seswavlili _
eSera, soxumi-dioskuria, oCamCire-gienosi _ ar aris dadasturebuli
Zv.w. II-Iss-is mijnis gadamwvari fenebi an raime sabrZolo moqmedebis
-
36
kvali. magram es ar niSnavs imas, rom am qalaqebSi, iseve rogorc
bosforsa da xersonesSi, miTridate garkveul winaaRmdegobas ar
waawyda. magaliTad, memnoni (30) aRniSnavs, rom miTridatem omiT
daimorCila fasisis midamoebi (md. fasisis qvemo weli _ g.g.). am
midamoebis mimdebare teritoriaze, qobuleT-fiWvnarSi naqalaqari
darbeulia Zv.w. IIs. bolosaTvis. Sida kolxeTi miTridates ar SeuerTebia pontos samefosaTvis.
amasTanave ar aris gamoricxuli, rom igi iq SeiWra maSin, roca pompeuss
gamoeqca da zamTari dioskuriaSi gaatara. niSandoblivia isic, rom
arcerT werilobiT wyaroSi ar aisaxa miTridates mier Sida kolxeTis
dapyroba-SemoerTeba. miTridatul istoriografiaSi (ix. sanikiZe, 1956,
gv.26; gozaliSvili, 1965, gv.299) arsebobs mosazreba, rom iberia mudam
pontos mokavSire iyo. magram Tu gaviTvaliswinebT, rom politika
cvalebadi ram aris (mag. miTridate da tigrani jer mokavSireebi iyvnen,
xolo Semdeg mosisxle mtrebi; anda, miTridates mama jer romis
"mokavSire da megobari" iyo, xolo Semdeg mteri, an kidev _ maxarem
uRalata mamas da romaelebis mxareze gadavida da sxv.), iberiis samefos
politikac pontos mimarT cvalebadi unda yofiliyo. Tu gadavxedavT
qarTul werilobiT wyaroebs da axal arqeologiur monacemebs, iberiis
samefos usaTuod unda hqonoda garkveuli politikuri interesi
kolxeTSi (ix. gamyreliZe, 1985, gv.97). memnoni(30), apiane(15), iustinusi (XXXVIII, 7,10), straboni (XI,II,18;
XII,III,28) gvamcnoben, rom miTridatem SeierTa kolxeTi, magram
saxeldobr kolxeTis ra nawili, ar aris aRniSnuli. Tu strabonisave
cnobas davujerebT, kolxeTi metwilad zRvasTan mdebareobs (ix.
XI,II,17); Semdeg igi gadmogvcems: "mTeli es sanapiro epyra evpators,
kolxeTidan herakleamde,..." (XII, III,2). Sesabamisad, strabonis mixedviT
miTridates ZiriTadad sanapiro zoli unda daekavebina. strabonis cnobebidanve Cans, rom miTridate ZiriTadad
dainteresebuli iyo kolxeTis sanapiroTi, saidanac mas misdioda meti
wili sanaosno saSualebebis gasamarTavad, xe-tye, seli, kanafi, cvili,
-
37
fisi _ gemebis asagebad (XI,II,17,18). kolxeTis sanapiro is strategiul-
komunikaciuri mxare iyo, romelic aucileblad sWirdeboda pontos
samefos Tavisi CrdiloSavizRvispira teritoriebis
zedamxedvelobisaTvis. aqedan gamomdinare, sruliad bunebrivia, rom
miTridatem, daikava ra kolxeTi (dasavleTi kolxeTi), mis
administraciul centrad aqcia qalaqi dioskuria, romelsac misca
monetis moWris ufleba. swored aq dasva miTridatem mis mier
gamogzavnili mmarTveli (ix. straboni, XI,II,18). aq, Tavis kolxur
rezidenciaSi gamoizamTra pompeusisgan devnilma miTridatem (apiane, 101). dasavleT kolxeTis dakavebis dros pontos samefo samxedro-
ekonomikurad Zlieri iyo. swored es iyo, albaT, ZiriTadi mizezi imisa,
rom iberiis samefo molaparakebis Semdeg (ix. memnoni,30) gaCumda da
miTridatem kolxeTis sanapiroze mdebare qalaqebi SeierTa. iberiis
samefos gavlenis qveS ki Sida kolxeTi darCa (ix. gamyreliZe,
1985,gv.86-97). angariSgasawevia agreTve plutarqes cnoba: "iberTa tomi
pontomde aRwevso" da iberebi albanebTan erTad "yvelaze ufro
udidesni" ariano (pompeusi,34). memnoni(30) aRniSnavs, rom miTridatem
mokavSireebad Seiamxanaga parTebi, midielebi, tigrane armenieli,
frigieli mefeebi da iberi mefe, saidanac Cans, rom miTridates da
iberTa mefes Soris adgili hqonda raRac molaparakeba-SeTanxmebas.
miTridates jarSi myofi iberi meomrebi, etyoba, daqiravebuli iyvnen da
iberiis mefis samxedro Zalas ar warmoadgendnen. isini omobdnen
"saCuqarTa miRebis surviliT" (plutarqe, "lukulusi," 26,31). mkveTrad Seicvala situacia kolxeTSi ponto-romis pirveli omis
dasasrulisaTvis, roca miTridatem marcxi ganicada saberZneTSi.
kolxeTSi ifeTqa ajanyebam. ajanyebulebma moiTxoves, rom miTridates aq
mefed Svili daeniSna. miTridate iZulebuli gaxda Seesrulebina
ajanyebulebis moTxovna da kolxeTis mefed gaamwesa Svili _ miTridate
filopatori filadelfi. dasavleT kolxeTis am ajanyeba-areulobaSi,
savaraudoa, rom iberiis xelisufalTa xelic eria; isargebles ra
miTridates warumateblobiT, isini Seecadnen dasavleT kolxeTSi misi
-
38
gavlena daesustebinaT da amiT TavisTvis momgebiani mdgomareoba
SeeqmnaT. dardanosis zavis (Zv.w. 85w.) Semdeg miTridatem moicala
kolxeTisaTvis: urCi Svili, romelic mamis sawinaaRmdego intrigebSi
Caeba, sikvdiliT dasaja da dasavleT kolxeTSi uwindeli mdgomareoba
aRadgina (apiane, "miTridat..."64). bunebrivia, romTan omebis dros miTridate ecdeboda saimedo zurgi
hqonda (memnoni,30). amitom is moerideboda iberiis samefosTan
urTierTobis gamwvavebas. iberTa xelisufalic, albaT, kargad iyenebda
miTridates amgvar ganwyobas. xan samokavSireo xelSekrulebas udebda
(memnoni,30), xan dasavleT kolxeTSi xalxs ujanyebda (apiane,64), xanac
pompeusisagan devnil miTridates ebrZoda (apiane,101). gaumarTleblad
gveCveneba azri, rom iberebs eSinodaT _ miTridates damarcxebis Semdeg
romi Cven mogvdgebao, da mxolod amitom miemxrnen miTridates. ponto-
romis pirveli omis dros iberia romis politikuri interesebis
arealSi ar imyofeboda. iberiis da miTridates urTierToba plutarqes
("pompeusi,"34) friad miamiturad aqvs gadmocemuli _ iberebs "Zalian
undodaT miTridatesTvis eamebinaT da pompeusi ukueqciaT." miT umetes,
rom plutarqe iqve dasZens: "iberni arc midielebis morCilebaSi
yofilan, arc sparselebs eqvemdebarebodnen da, Tavis droze,
makedonelTa mbrZaneblobac aicdines Tavidan..." (plutarqe, 1957, gv.117).
maS, rad undodaT aseT daumorCileblebs damarcxebuli miTridatesTvis
eamebinaT? "pompeusis" cxovrebis es adgili aradamajereblad
gamoiyureba, miT umetes, rom sxva werilobiTi wyaroebi amave ambis
Txrobisas iberebis mier miTridates maameblobis cdas ar aRniSnaven (ix.
apiane,103; dion kasiusi,"romis istoria," XXXVII,1,2; straboni, XI,I,6). iberebis damarcxebis Semdeg pompeusi Seuferxeblad gadavida
kolxeTSi (plutarqe, "pompeusi,"34). rogorc Cans, iberiisagan
gansxvavebiT, kolxeTSi organizebuli winaaRmdegoba ar gauweviaT.
SesaZloa imitomac, rom skeptuxiebad danawilebuli Sida kolxeTi
politikurad iberiis gavlenis qveS iyo da maT mefe artagis msgavsi
(qarTlis cxovreba, 1955, gv.30) jari ar hyavdaT (artokes jaris
-
39
Sesaxeb ix. apiane,103; dion kasiusi, "romis istoria," XXXVII,1,2;
plutarqe, "pompeusi,"34). "amis Semdeg, rodesac pompeusma gaigo, rom
fasisi ar aris Sors, gadawyvita mis gayolebiT kolxeTSi Casuliyo"
(dion kasiusi, "romis istoria," XXXVII,3). am nawyvetidan ise Cans, rom
kolxeTi md. fasisis qvemo welze, zRvasTan igulisxmeboda. pompeusi
"daiZra ganzraxuli mimarTulebiT da gaiara kolxebisa da maTi
mezoblebis miwaze, Tan moqmedebda xan darwmunebiT, xan daSinebiT" (dion
kasiusi, "romis istoria," XXXVII,3). ponto-romis mesame omis dasasruls pompeusisagan devnili miTridate
sami aTasi meomriT midis qalaq sinoriaSi (sinorega), raTa suli
moiTqvas da mxedrobas aRWurviloba Seuvsos (apiane,101). aqedan
miTridate jariTurT Tavisi siZis tigranisken gaemarTa, "magram
tigranma igi ar miiRo da Tanac asi talanti jildod Sehpirda mas,
vinc mis Tavs miutanda. amitom miTridatem evfratis saTaves gza auqcia
da kolxeTSi gadavida" (plutarqe, "pompeusi,"32). amasve adasturebs
dion kasius kokeianosi _ "Tavis imedebSi motyuebuli miTridate
gaemarTa kolxeTisaken..." (romis istoria,XXXVI,50). miTridate gadavida
mdinare afsarosze (Worox-olTu) da iqidan md. mtkvris xeobaSi. igi
zRvis sanapiro gziT ar wasula, radgan icoda, rom aq pompeusis
brZanebiT Casafrebuli iyo serviliusi samxedro-sazRvao flotiT
(plutarqe, "pompeusi,"34). serviliuss, etyoba, mTasa da zRvas Soris
viwro sanapiro (afsarosis viwro gasasvlelis Sesaxeb ix.
latiSevi,1904, gv.447) hqonda blokirebuli da miTridates razmebs
elodeboda. miTridate SeiWra xoteneSi, brZoliT gaikafa gza (apiane,101) da
Semdeg dauyva md. mtkvris xeobas, aqedan focxovi-qvabliani-Wubraulis
xeobebSi gadainacvla, radgan mtkvarTan iberebTan Setakeba mouxda
(apiane,101). etyoba, maTTanac, rogorc tigranTan, saqme garTulebuli
hqonda, da gaemarTa "mefiswyaros" gadasasvlelisaken (SesaZloa, rom
miTridate gadavida zekaris gadasasvlelze da Semdeg xaniswyal-rionis
gziT miadga "vans"). es gza Semdeg md. suloris wyalgamyof qedamde
-
40
aRwevs da xeobaSi eSveba. is arcTu Znelad savalia da sirTuliT
daaxloebiT lixis qedis gadasasvlelebis msgavsia. adgilobrivi
mcxovreblebi mas axlac iyeneben (am gzaze sof. suloris zemoT
"sakakile" Zv.w. III-I ss., md. yumuris xeobaSi sof. gailourTan "msxalTa"
Zv.w. III-Iss-is arqeologiuri masalebia dadasturebuli; ix. gamyreliZe,
1982, gv.32). am adgilebze miuTiTebs albaT straboni, roca gadmogvcems,
rom miTridate "mTebis gadaRma kolxeTSi gaiqcao" (straboni,XII,III,28). Zalebis mokreba da aRWurvilobis Sevseba esaWiroeboda devnil
miTridates. mas xom isev romTan brZolis didi gegmebi utrialebda
TavSi (apiane, 102), rac uzarmazar Tanxebs moiTxovda. miTridates gzaze
ki md. suloris xeobaSi mdidari qalaqi "vani" mdebareobda (vani-suris
Sesaxeb ix. xoStaria, 1960, gv.47; yauxCiSvili, 1987, gv.131). vanis naqalaqarze aRmoCenilia sazogadoebrivi, sataZro-sakulto da
safortifikacio nagebobebis naSTebi. qalaqs hqonda mZlavri samSeneblo
potenciali: kramitis, alizis aguris damamzadebeli da rustirebuli
qvis saTlelebi; samSeneblo-sainJinro codna; mSeneblobis adgilas
masalis mimtani saSualebebi da a.S. rac mTavaria, yvelaferi amis
amoqmedeba moiTxovda garkveul organizaciul gamocdilebas. vanis
naqalaqaris kulturul fenebSi didZali adgilobrivi warmoebis
(qvevrebi, amforebi, qoTnebi, doqebi, jamebi da sxv.) da Semotanili
ucxouri (sinopes, rodosis, qiosis, knidis, kosis keramikuli tara;
mcireaziuri, Savi da wiTellakiani keramika da sxv.) keramikaa nanaxi,
rac savaWro saqmianobaze miuTiTebs. napovnia agreTve terakotebis
gasakeTebeli yalibebi. gvxvdeba didi raodenobis vertikaluri saqsovi
dazgebis sawafebi; adgilobrivad damzadebuli da ucxoeTidan
Semotanili oqromWedlobis nimuSebi.
vanis naqalaqi, Tanamedrove qalaq vanis dasavleTiT, md. rionis
marcxena Senakadis, md. suloris marcxena mxares mdebareobs. is
CrdiloeTidan samxreTisaken daferdebul samkuTxa borcvze, qveda,
centralur da zeda terasebzea ganlagebuli, romelic 7 ha-s moicavs.
qalaqis sasimagro kedlebSi koSkebia gamarTuli. CrdiloeTiT mdebare
-
41
mTavari karibWe Sedgeba urTierTgamijnuli ori karisagan,
naxevarwriuli koSkisagan da saguSago nagebobebisagan. aqvea
sakurTxeveli da qalaqis mfarveli RvTaebis qandakebis kvarcxlbeki,
romelic midgmulia kldeze. qalaqis aRmosavleT mxares meore
Sesasvleli iyo. iqve, didi zomis wylis rezervuaria kldeSi
amokveTili, romelic wylis maragis Sesavsebad iyo gankuTvnili. qalaq
vanis sasimagro kedlebis wyobaSi qvis Tlili kvadrebi erTmaneTTan
mWidrod aris morgebuli. vanis naqalaqarze arqeologiurad
aRmoCenilia elinisturi epoqis kramitiT gadaxuruli sazogadoebrivi,
sataZro-sakulto da safortifikacio nagebobebis naSTebi. vanis
naqalaqaris Sesaxeb Seqmnilia mravali samecniero naSromi. swored am
naSromebze dayrdnobiT gTavazobT vanis naqalaqaris iersaxis savaraudo
restavracia-aRdgenis cdas (arqeologiuri masala ix. kreb. "vani," 1972,
1976, 1977, 1979, 1981, 1983 a.S.).
qalaqi "vani" ekonomikurad Zlieri iyo; xelosnoba da vaWroba kargad
iyo ganviTarebuli. mas hqonda sasoflo-sameurneo miwebi _ dablagomi,
mTisZiri, SuamTa, gailouri, keWinara, gora, bagineTi, inaSauri, suloris
"sakakile," Zuluxi, buRnari, bzvani da maT urbanistul centrs
warmoadgenda (ix. gamyreliZe, 1982, gv.36,55). qalaqs mZlavri TavdacviTi
sistema hqonda da, bunebrivia, damcveli razmebic eyoleboda. es
razmebive axorcielebdnen albaT sameurneo miwebis zedamxedvelobas.
“vani”, safiqrebelia, rom geografiul safuZvelze ganviTarebuli
Teokratiuli urbanistuli (ix. lorTqifaniZe, 1972, gv.9-42) erTeuli
iyo, romelic garkveuli TviTmmarTvelobiT sargeblobda. daaxloebiT
Zv.w. IIIs-is dasawyisidan is iberiis samefos gavlenis qveS moeqca.
amdagvari msxvili sakulto kerebi iyo mcire aziaSi _ pontos komana,
anisa, tiana, zela. samwuxarod, es qalaqebi arqeologiurad TiTqmis ar
aris Seswavlili.
gadalaxa ra mTebi (mefiswyaros an zekaris gadasasvleli) sami aTas
erTgul meomarTan erTad, miTridatem (apiane,101; straboni, XII, III,28)
daarbia da gaZarcva "vanis" mdidari qalaqi.
-
42
-
43
arqeologiuri monacemebi adastureben, rom qalaqi Zv.w. Is-is Sua xanebSi
(60-iani wlebi) xanmokle drois ganmavlobaSi dangreulia orjer.
safiqrebelia, rom pirvelad is daangria da gaZarcva miTridatem, xolo
meored pompeusma, romelmac daamarcxa iberiis mefe artoke da SeiWra
kolxeTSi. pompeusma "vanis" mimarT "imoqmeda daSinebiT" (dion kasiusi,
"romis istoria," XXXVII,3) da brZoliT. is "kolxeTSi SeiWra" (ix.
plutarqe, "pompeusi,"34). pompeusma "kolxebTan, albanelebTan,
iberebTan... da sxva aRmosavlel xalxebTan warmatebuli brZolebiT
ganavrco romaelTa Zalaufleba..." (apiane, "miTridates omebi,"114). meore ngrevis kvali yvelaze kargad Cans vanis naqalaqaris Sua
terasis aRmosavleT ferdobze, sadac TavdacviTi kedlebi saswrafod,
saxeldaxelod, saZirkvlis yovelgvari momzadebis gareSea agebuli
Tixnar fenaze. es fena ki pirveli ngrevisagan aris warmoSobili (ix.
lorTqifaniZe, 1968, gv.141). pirveli ngrevis fenaSi ZiriTadad gvxvdeba
arqiteqturuli detalebis natexebi, keramikuli masala, monetebi.
pontos monetebi, etyoba, miTridates meomrebisaa, anda aq SavizRvispira
urbanistuli centrebidanaa moxvedrili. sayuradReboa, rom aseTi
monetebia aRmoCenili eSeris naqalaqarze. naqalaqarze sxva monetebTan
erTad aRmoCnda parTuli fulic, romelic aq iberiis gziT Semodioda
(ix. dundua, lorTqifaniZe g., 1977, gv.119; dundua, 1974, gv.146-159). qalaqis gaZarcvis Semdeg miTridate Tavisi meomrebiT gadavida md.
fasisze(rioni) da gaemarTa qalaq dioskuriisaken. man aq romis
winaaRmdeg axali gegmebis SemuSavebaSi gaatara zamTari (apiane,101),
xolo Semdeg "xmeleTis gziT" wavida bosforSi (dion kasiusi, "romis
istoria," XXXVI,50), radgan sazRvao gza romaelebs hqondaT
blokirebuli. "daamarcxa Tu ara iberebi, pompeusi kolxeTSi SeiWra.
mdinare fasisis sanapiroze mas Seegeba serviliusi Tavisi flotiT,
romliTac igi pontos icavda" (plutarqe, 1957, gv.117). pompeusma
kolxeTSi daamarcxa da tyved igdo skeptuxi olTake_>Olj„khc (apiane,
117). sainteresoa, rom amdagvarive saxelis (Otaces) iberTa razmis
-
44
winamZRols ixseniebs valerius flakusic (ix. latiSevi, 1904, gv.210).
SesaZloa aq erTidaigive pirovnebaze iyos saubari. miTridates mier qalaqis gaZarcvis da dioskuriisaken wasvlis
Semdeg, qalaqis mesveurebma albaT daiwyes misi TavdacviTi sistemis
saxeldaxelo aRdgena-gamagreba. isini Cqarobdnen, radgan icodnen, rom
roca pompeusi ibe