Baudžiamoji teisė (specialioji dalis) Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. 2 dalis (BK 206-211 str.)

Docentas dr. Oleg FedosiukOlfed@mruni.lt

Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (BK 206 str. 1 d.)

Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių ir paramos teikėjų interesai

Dalykas – paskola, kreditas arba tikslinė parama, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 150 MGL

Veika – panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16

metų. Paprastai už šią veiką atsako paskolos, kredito ar paramos gavėjai, taip pat juridinių asmenų-gavėjų atstovai, atsakingi už lėšų panaudojimą. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis)

LR CK 6.870 straipsnis. Paskolos sutarties samprata

1. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

2. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

3. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Nuo daiktų perdavimo momento paskolos gavėjui tenka daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika.

LR CK 6.877 str. Tikslinė paskola

1. Jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą.

2. Jeigu paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą ne pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį arba pažeidžia šio straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos sumą prieš terminą ir sumokėtų palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

LR CK 6.881 str. Kreditavimo sutarties samprata

1. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

2. Kreditavimo santykiams šio skyriaus pirmojo skirsnio normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir šio skirsnio nustatytoms taisyklėms.

Paramos samprata (Išvedama iš aukos sampratos, apibrėžtos LR CK 6.476 straipsnyje)

LR CK 6.476 straipsnis. Aukos (parama ar labdara) 1. Auka laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam

tikram naudingam tikslui. 3. Auka turi būti naudojama tam, kam buvo paaukota … 4. … Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto

turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi), - tik teismo leidimu.

5. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką.

Paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką kriminalizavimo aktualumas

Paramos panaudojimo ne pagal paskirtį kriminalizavimą nulėmė būtinumas užtikrinti iš ES struktūrinių fondų gaunamos paramos tikslinį panaudojimą.

Struktūrinių fondų paramos panaudojimo bendrąsias nuostatas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 649 “Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje” // Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1116 redakcija (Žin., 2003, Nr. 88-3999)

Panaudojimas ne pagal paskirtį kaip veika

Paskolos, kredito ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį reiškia sutarties sąlygos skirti lėšas numatytam tikslui pažeidimą:

pvz., iš paskolos, kredito ar paramos lėšų finansuojami kiti nei sutartyje aptarta darbai, pirkimai, projektai;

lėšos naudojamos įsiskolinimams padengti, bet ne ūkinei veiklai; lėšos pasisavinamos arba iššvaistomos ir pan.

Panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką kaip veika

Paskolos, kredito ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką reiškia esminių sutarties sąlygų pažeidimą:

pvz., lėšos naudojamos pagal paskirtį, bet nesilaikant atskiriems darbams ar projekto dalims numatytų lėšų dydžių; nesilaikoma įsipareigojimų naudoti ne tik paskolos, kredito ar paramos, bet ir nuosavas lėšas projektui įgyvendinti;

paskolos, kredito ar paramos lėšų panaudojimas, susijęs su šiurkščiais viešųjų pirkimų ar kitų įstatymų pažeidimais;

savo įsipareigojimų arba teisių pagal ES struktūrinių fondų paramos teikimo sutartį perleidimas tretiesiems asmenims nesuderinant tai su projektą įgyvendinančiąja institucija; neleidimas įgaliotų institucijų pareigūnams apžiūrėti vietoje ir patikrinti, kaip įgyvendinamas projektas; netinkamas gautų lėšų ir jų panaudojimo apskaitos tvarkymas; nepradėjimas be pateisinamų priežasčių vykdyti projektą per sutartyje nustatytą terminą, projekto vykdymo nutraukimas, nukrypimas nuo patvirtintų projekto biudžeto išlaidų ir kiti esminiai sutarties pažeidimai.

Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (BK 206 str. 1 d.)

Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia

Kaltininkas supranta, kad naudoja paskolos, kredito ar tikslinės paramos lėšas ne pagal paskirtį arba nustatytą tvarką, ir nori taip veikti.

Kredito ar paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį ir jo negrąžinimo nusikaltimo sudėtis (BK 206 str. 2 d.)

Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai Dalykas – paskola arba kreditas Veika – panaudojimas ne pagal paskirtį Pasekmės – paskolos ar kredito negrąžinimas, susijęs su didele turtine

žala kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui (didelė žala siejama su 150 MGL verte. Žr. BK 212 str. 1 d.)

Priežastinis ryšis tarp paskolos ar kredito panaudojimo ne pagal paskirtį ir jo negrąžinimo bei didelės žalos

Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Paprastai atsako paskolos ar kredito gavėjai, taip pat juridinių asmenų-gavėjų atstovai, atsakingi už lėšų panaudojimą. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Baigtumas – nuo didelės žalos atsiradimo momento (materialioji sudėtis).

Didelės turtinės žalos turinys Didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Kai paskola arba kreditas negrąžinamas bankui, atitinkama žala

padaroma tiek pačiam bankui, tiek ir kitiems sandorio dalyviams, t.y. laiduotojui, garantui, draudikui.

Didelės turtinės žalos turinį sudaro tiek tiesioginiai praradimai, tiek ir negautos pajamos.

Tačiau, paskolos ar kredito negrąžinimo faktas dar nereiškia, kad dėl to atsiradusi žala yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Juk pažeista kreditoriaus teisė gali būti atstatyta civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Manytina, kad nusikalstama žala sietina su banko ar kito į sandorį įtraukto asmens negalimumu kompensuoti žalą įprastinėmis civilinio proceso priemonėmis. Paprastai šis negalimumas atsiranda dėl skolininko nemokumo bei realaus paskolos ar kredito padengiamumo nebuvimu.

Priežastinio ryšio specifika

Aiškinant priežastingumą, turime atkreipti dėmesį į tai, kad paskolos arba kredito negrąžinimą ir atitinkamą žalą nulemia būtent jo panaudojimas ne pagal paskirtį.

Todėl manytina, kad būtinas priežastingumo grandies elementas yra skolininko nemokumas, t.y. jo nesugebėjimas grąžinti paskolą arba kreditą, kas savo ruožtu nulemta netikslinio ir neefektyvaus lėšų panaudojimo.

Kredito ar paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį ir jo negrąžinimo nusikaltimo sudėtis (BK 206 str. 2 d.)

Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė arba netiesioginė tyčia

Tiesioginė tyčia būna tada, kai kaltininkas supranta, kad paskolą ar kreditą naudoja ne pagal sutartyje numatytą paskirtį, numato, kad toks lėšų panaudojimas nulems paskolos negrąžinimą bei žalą bankui ar kitam į sandorį įtrauktam asmeniui, ir šios žalos nori.

Netiesioginė tyčia nesuponuoja noro, kad kiltų nusikalstami padariniai, ji suponuoja sąmoningą leidimą jiems atsirasti.

Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai Dalykas – kreditiniai įsipareigojimai (kreditas, paskola,

laidavimo ar banko garantijos raštai ir kiti kreditiniai įsipareigojimai) ir subsidija.

Veika – minėtų kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimas apgaule

Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Paprastai atsako kreditinių įsipareigojimų gavėjai, taip pat juridinių asmenų-gavėjų vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Baigtumas – nuo kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimo momento (formalioji sudėtis)

Laidavimo sutarties samprata (CK 6.76 str.)

1. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

2. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.

Garantijos samprata (CK 6.90 str.)

1. Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari.

2. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta.

3. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui.

Kiti kreditiniai įsipareigojimai

Be kredito, paskolos, garantijos, kiti kreditiniai įsipareigojimai gali atsirasti iš tokių kreditinius santykius sukuriančių sandorių kaip vekselio diskontas ir akceptas, piniginio reikalavimo termino atidėjimas, faktoringo ir fortfeitingo sutarčių ir kt.

Subsidijos samprata

Pagal tarptautinių žodžių žodyną subsidija – tai piniginė pašalpa. Iš esmės, subsidija ir parama reiškia tą patį.

LR norminiuose aktuose žodis subsidija vartojamas kaip valstybės teikiama tikslinė pagalba (parama) ūkio subjektams.

Pvz., Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. 436 “Dėl laikinosios verslo projektų dalinio subsidijavimo tvarkos patvirtinimo” // VŽ. 2002.12.11. Nr.: 117-5281, subsidija apibrėžta kaip mažareikšmė valstybės pagalba, nepažeidžianti konkurencijos sąlygų, sudaranti galimybę įmonei greičiau įgyvendinti verslo projektą, padidinti gamybos apimtį, išsaugoti arba sukurti naujų darbo vietų.

Kreditinio sukčiavimo veikos ypatumai

Kreditinio sukčiavimo norma nėra speciali turtinio sukčiavimo norma. Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą nesiejama su kreditoriaus ar subsidijos tiekėjo patirta žala. Šiuo atveju veikos kriminalizavimo pagrindu yra faktas, kad kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimo procese buvo panaudota apgaulė.

Todėl baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą atsiranda net ir tais atvejais, kai kredito gavėjas yra mokus ir vykdo savo įsipareigojimus.

Kredito ar subsidijos gavimo pasisavinimo tikslais kvalifikavimas

Jeigu kreditas ar subsidija apgaulės būdu buvo gauti pasisavinimo tikslais, kai jų gavėjas nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų (grąžinti, naudoti pagal paskirtį) – veika kvalifikuojama taikant turtinio sukčiavimo normą (BK 182 str.), kuri yra griežtesnė nei kreditinio sukčiavimo norma.

Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia

Kaltininkas supranta, kad panaudoja apgaulę, skatindamas kitą asmenį suteikti jam paskolą, kreditą, garantinį arba laidavimo raštą ar kitą kreditinį įsipareigojimą ar subsidiją, ir nori taip veikti, tačiau veikia ne pasisavinimo tikslais ir nesiekia padaryti žalos į sandorį įtrauktam asmeniui.

Nusikaltimai, susiję su įmonės bankrotu ir nemokumu

Skolininko nesąžiningumas (BK 208 str.) Favoritizmas (LR BK 208 str. 1 d.) Turto nuslėpimas nuo kreditorių (LR BK 208 str. 2 d.)

Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)

Skolininko nesąžiningumas (favoritizmas) LR BK 208 str. 1 d.

Objektyvieji požymiai:

Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai Veika – vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų

patenkinimas arba užtikrinimas Aplinkybės (abi būtinos): a) sunki įmonės ekonominė padėtis arba

nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir b) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų

Padariniai – turtinė žala kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti

Priežastinis ryšis tarp pasirinkto (pasirinktų) kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ir turtinės žalos likusiems kreditoriams

Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik įmonės vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Baigtumas – nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)

Nemokumas kaip nusikaltimo aplinkybė

Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p.).

Sunki ekonominė padėtis, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus kaip nusikaltimo aplinkybės

Sunki ekonominė padėtis gali būti paaiškinta kaip padėtis, kai įmonė dar nepraranda mokumo, tačiau ekonominiai jos veiklos rodikliai rodo, kad bankrotas neišvengiamas arba labai tikėtinas.

Neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus kaip aplinkybė natūraliai išplaukia iš sunkios įmonės būklės ir nemokumo, todėl jos nurodymas normoje informatyvaus krūvio neturi.

Bankroto grėsmė kaip nusikaltimo aplinkybė Bankroto grėsmė suprantama kaip didelė tikimybė, kad

dėl įmonės nemokumo ar sunkios padėties bus pradėtos bankroto procedūros.

Bankroto grėsmės sampratą atskleisti padeda įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 punktas, nustatantis pagrindus teismui iškelti bankroto bylą:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;

2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (kai įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Laiku pareikštas kreipimasis ir tolesnės bankroto procedūros apsaugo kreditorių teisę bent iš dalies kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtą žalą iš bankrutuojančios įmonės likusio turto.

Toks pareiškimas yra ir įmonės vadovo, savininko sąžiningo elgesio standartas gresiančio bankroto akivaizdoje

Pasirinkto kreditoriaus (favorito) reikalavimų patenkinimas ir užtikrinimas kaip veikos požymiai

Pasirinkto kreditoriaus reikalavimų patenkinimas – tai turtinės prievolės įvykdymas jo atžvilgiu. Reikalavimų patenkinimas gali būti visiškas arba dalinis.

Reikalavimo užtikrinimas – tam tikras sandoris, sumažinantis kreditoriaus riziką patirti žalą dėl gresiančio bankroto.

pvz., labai palankiomis sąlygomis nekilnojamojo turto perleidimas arba prekių pardavimas, tokiu būdu kompensuojant dėl prievolės nevykdymo atsirasiančią žalą ir pan.

Turtinės žalos turinys Žala likusiems kreditoriams pasireiškia kaip negautos

pajamos, tenkinat kreditorių interesus iš bankrutuojančios įmonės turto.

Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą dalį bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl skolininko nesąžiningumo, kai jis patenkino vieno ar kelių pasirinktų kreditorių reikalavimus.

Žalą turi patirti mažiausiai 2 kreditoriai, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių.

Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties (įmonės-skolininko bendros turtinės masės sumažėjimo), kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei buvo iki pasirinkto kreditoriaus reikalavimo patenkinimo momento.

Skolininko nesąžiningumas (favoritizmas) LR BK 208 str. 1 d.

Subjektyvieji požymiai:

Pakaltinamumas Tiesioginė arba netiesioginė tyčia

Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas (savininkas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesąžiningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad likusieji kreditoriai patirs dėl to žalą ir to nori.

Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad įmonės vadovas nenori žalos likusiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.

Variantas – galima tik tiesioginė tyčia

Skolininko nesąžiningumas (turto nuslėpimas nuo kreditorių). 208 str. 2 d.

Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai. Veika – turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti,

nuslėpimas nuo kreditorių: paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai.

Aplinkybės: sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas.

Padariniai – turtinė žala kreditoriams. Priežastinis ryšis tarp turto nuslėpimo ir žalos kreditoriams. Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik

įmonės vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Baigtumas – nuo turtinės žalos kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)

Turto nuslėpimas nuo kreditorių kaip veika

Visos įstatyme numatytos alternatyvios veikos (paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai) pasireiškia kaip veiksmai, dėl kurių sumažėja nemokios įmonės bendra turtinė masė, kuri esant sąžiningam ūkininkavimui, turi būti išsaugota kreditorių reikalavimų tenkinimo tikslais.

Šios veikos gali pasireikšti dvejopai : kaip tiesioginis turto slėpimas nuo gresiančio arešto (pvz., jo

išnešimas už įmonės ribų); kaip sandoriai, pagal kuriuos turtas perleidžiamas kitiems

asmenims. Tai gali būti tiek netesėtas įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas, tiek ir formaliai teisėti sandoriai, tačiau nesąžiningi kreditorių atžvilgiu.

Turtinės žalos turinys Žala kreditoriams pasireiškia kaip negautos pajamos, tenkinat

kreditorių interesus iš bankrutuojančios įmonės turto. Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą dalį

bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl skolininko nesąžiningumo – turto nuslėpimo nuo kreditorių.

Žalą turi patirti kaip minimumas 2 kreditoriai, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių.

Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties (įmonės-skolininko bendros turtinės masės sumažėjimo), kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei galėtų, jei turtas nebūtų nuslėptas.

Skolininko nesąžiningumas (turto nuslėpimas nuo kreditorių) LR BK 208 str. 2 d.

Subjektyvieji požymiai:

Pakaltinamumas Tiesioginė arba netiesioginė tyčia

Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas (savininkas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesąžiningai slepia ar perleidžia įmonės turtą, numato, kad esant bankroto procedūroms kreditoriai patirs dėl to žalą ir to nori.

Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad įmonės vadovas nenori žalos likusiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.

Variantas – galima tik tiesioginė tyčia

Tyčinio bankroto samprata, numatyta įmonių bankroto įstatyme, ir jos paskirtis

Įmonių bankroto įstatymo 20 str. Tyčinis bankrotas

Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Nusikalstamas bankrotas (LR BK 209 str.)Objektyvieji požymiai:

Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai Veika – blogas įmonės valdymas Pasekmės – įmonės bankrotas ir didelė turtinė žala

kreditoriams Priežastinis ryšis tarp blogo įmonės valdymo ir bankroto

bei žalos Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai:

atsako tik įmonės vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo

Baigtumas – nuo turtinės žalos kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)

Blogas įmonės valdymas kaip veika - 1

Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas.

Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan.

Blogas įmonės valdymas kaip veika - 2

Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl ko patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan.

Nepagrįstai dideli atlyginimai ir lengvatos darbuotojams taip pat gali reikšti blogą įmonės valdymą.

Blogas įmonės valdymas gali būti įrodinėjamas tik remiantis audito, ekspertizių išvadomis.

Nusikalstami padariniai, priežastingumas, nusikaltimo baigtumas

Įmonės bankrotas – kaip nusikalstama pasekmė - tai dėl įmonės nemokumo teisme iškelta bankroto byla arba prasidėjusios neteisminės bankroto procedūros.

Žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, jog bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos.

Žala turi būti didelė - daugiau kaip 150 MGL visiems kreditoriams bendrai paėmus. Žala turi atsirasti minimumas dviem kreditoriams.

Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės.

Nusikalstamas bankrotas (LR BK 209 str.)Subjektyvieji požymiai:

Pakaltinamumas Tiesioginė arba netiesioginė tyčia

Įmonės vadovas suvokia, kad blogai valdo įmonę, numato, kad toks įmonės valdymas gali sukelti įmonės bankrotą ir žalą kreditoriams, ir to nori, arba nenori, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti.

Variantas – galima tik tiesioginė tyčia

Tyčinio bankroto įrodomumo problema

Tyčios įrodinėjimas nusikalstamame bankrote yra labai

problematiškas, nes visad galima surasti argumentų, jog bankrotą sukėlė ne sąmoningi vadovo veiksmai, bet nepasiteisinusi rizika, kad buvo tikėtasi gerų rezultatų, bet kažkas nepavyko ir pan.

Tyčios įrodinėjimui labai padeda faktai apie kokią nors kitą nusikalstamą vadovo veiką – turto pasisavinimą arba iššvaistymą, paskolos arba kredito panaudojimą ne pagal paskirtį, sukčiavimą, apgaulingą apskaitą ir pan. Šios veikos kvalifikuotinos iš sutapties

Komercinis šnipinėjimas (LR BK 210 str.)Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė – komercinės paslapties turėtojo ekonominiai interesai

Dalykas – informacija, sudaranti komercinę paslaptį Veika: neteisėtas informacijos, sudarančios komercinę

paslaptį, įgijimas arba perdavimas kitam asmeniui Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis

kaip 16 metų. Baigtumas – nuo informacijos neteisėto įgijimo arba

pranešimo kitam asmeniui momento (formalioji sudėtis)

Komercinės paslapties samprata (LR CK 1.116 str.).

Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu:

turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys

negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Komercinių paslapčių rūšys

Gamybinė - ūkinė: informacija apie mokslinius išradimus jų apipavidalinimo stadijoje; techninė dokumentacija, fiksuojanti mokslinius, eksperimentinius ar laboratorinius tyrimus; elektroninės schemos; kompiuterinės programos; patiekalų receptai; cheminės formulės; gamybos procesų aprašymai (know-how); produkcijos realizavimo planai; informacija apie klientus, partnerius, sudarytas sutartis ir t.t.

Finansinė: duomenys apie finansinių lėšų judėjimą, paskolas, banko klientų sąskaitas, indėlius, pelną, buhalterines ir finansines ataskaitas ir pan.

Organizacinė: informacija apie darbuotojus, įmonės valdymo schemas, veiklos strategiją, konkurencines galimybes, dalykinį susirašinėjimą ir pan.

Komercinės paslapties buvimo įteisinimas

Norint įrodyti, jog buvo įgyta būtent komercinė paslaptis, būtina nustatyti:

kad informacijos įslaptinimas yra ekonomiškai pagrįstas, t.y. suteikia jos turėtojui ekonominę naudą;

kad įslaptinta informacija turi tam tikrą turtinę vertę (ją įmanoma įvertinti pinigais);

kad įmonėje yra imamasi tam tikrų teisinių ir techninių priemonių laikyti informaciją paslaptyje: aiškiai suformuluota, kokio turinio informacija laikoma paslaptimi; sukurta riboto prieinamumo prie tokios informacijos sistema:

nustatytas ratas asmenų, turinčių teisę susipažinti su informacija, techninės kliūtys bet kam susipažinti su informacija, informacijos neplatinimo sutartys su darbuotojais ir t.t.

Neteisėtas komercinės paslapties įgijimaskaip veika

Neteisėtas informacijos įgijimas gali būti dvejopas: 1. Supažindinimas su informacijos turiniu

arba 2. Materialaus daikto (diskelio, brėžinio, teksto ir pan.),

kuriuose užfiksuota ši informacija, įgijimas.Įgijimo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad:

a) kaltininkas neturi savininko leidimo supažinti su įslaptintą informaciją ir

b) įveikia nustatytas informacijos apsaugos priemones, pvz.: įsilaužo į kompiuterines duomenų laikmenas, neteisėtai patenka į patalpą, kur saugoma informacija ir t.t.

Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas kaip veika

Neteisėtas informacijos perdavimas kitam asmeniui gali būti dvejopas:

1. Supažindinimas kito asmens su slapta informacija arba 2. Materialaus daikto, kuriame užfiksuota informacija,

perdavimas kitam asmeniui. Paprastai, norint perduoti informaciją, prieš tai ją reikia įgyti.

Sunku sugalvoti atvejį, kaip gali pasireikšti perdavimas nesant prieš tai neteisėto įgijimo. Gal, kai asmuo sužinojo šią informaciją atsitiktinai ir nutarė ją parduoti suinteresuotiems asmenims???

Jeigu asmuo perdavė kitiems asmenims komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dirbdamas įmonėje, jis atsako ne už komercinį šnipinėjimą, bet už komercinės paslapties atskleidimą pagal LR BK 211 str.

Komercinis šnipinėjimas (LR BK 210 str.)Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia

Kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja arba perduoda kitam asmeniui komercinę paslaptį sudarančią informaciją, ir nori taip veikti.

Komercinės paslapties atskleidimas (LR BK 211 str.)Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė – komercinės paslapties turėtojo ekonominiai interesai

Dalykas – informacija, sudaranti komercinę paslaptį Veika: informacijos, sudarančios komercinę paslaptį,

atskleidimas Padariniai - didelė turtinė žala komercinės paslapties

savininkui Priežastinis ryšis tarp veikos ir kilusių padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako

tik asmuo, kuriam komercinė paslaptis buvo patikėta ar jis ją sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo

Baigtumas – nuo didelės žalos atsiradimo momento (materialioji sudėtis)

Komercinės paslapties atskleidimas kaip veika

Atskleidimas – tai neteisėtas, t.y. prieš slaptos informacijos savininko valią, suteikimas galimybės susipažinti su ja kitam asmeniui:

Perdavimas Supažindinimas Viešas paskelbimas Bet kuris kitas būdas

Didelės žalos ir priežastingumo turinys

Žalos turinį sudaro tiesioginiai praradimai ir negautos pajamos, atsiradę dėl to, kad nebeliko naudos, kuri buvo gaunama dėl komercinės informacijos slaptumo. Žalą gali nulemti tai, kad:

Kitas (kiti) ūkio subjektas pradėjo gaminti analogišką produktą ir sumažino įmonės-paslapties turėtojo gaminamų prekių paklausą;

Dėl informacijos atskleidimo sumažėjo įmonės-paslapties turėtojos konkurencingumas, ji prarado dominuojančią padėtį rinkoje, privalo mažinti gaminamų prekių kainą;

Įmonė-paslapties turėtoja privalo keisti savo veiklos planus, investuoti į naujas sritis ir technologijas, ieškoti naujų partnerių ir pan.

Žalos dydis turi viršyti 150 MGL

Komercinės paslapties atskleidimo subjektai

Pagal LR BK 211 str. atsakingi: 1) asmenys, kuriems pagal vidinę įmonės tvarką arba

sutartis turi priėjimą prie įslaptintos informacijos (paprastai su tokiais asmenimis pasirašomos komercinės paslapties neplatinimo sutarys)

2) asmenys, kurie gavo faktinį priėjimą prie įslaptintos informacijos ryšium su atliekamų pareigų ar darbo specifikos

Komercinės paslapties atskleidimas (LR BK 211 str.)Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė ar netiesioginė tyčia

Kaltininkas supranta, kad suteikia kitam asmeniui įmonėje įslaptintą informaciją, numato, kad dėl to įmonei gali būti padaryta žalos, ir šių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems kilti