LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Vaiva Nūtautaitė
Šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito priežastys, diagnostika ir gydymas
„X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje
Chronic superficial keratitis and keratoconjunctivitis
sicca in dogs, causes, diagnostics and treatment in the
„X“ small animal clinic
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Dovilė Svetikienė
KAUNAS, 2020
2
DARBAS ATLIKTAS DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ
KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio
sausojo keratokonjunktyvito priežastys, diagnostika ir gydymas „X“ smulkiųjų gyvūnų
klinikoje“:
1. yra atliktas mano paties(pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data)
(darbo vadovo vardas, pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA ................................................................................................................................................ 4
SUMMARY .................................................................................................................................................... 6
SANTRUMPOS .............................................................................................................................................. 7
ĮVADAS .......................................................................................................................................................... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................... 9
1.1 Akies obuolio anatomija .................................................................................................................. 9
1.1.1 Ragenos sandara .................................................................................................................... 10
1.1.2 Ragenos inervacija ................................................................................................................ 12
1.1.3 Ragenos gijimas .................................................................................................................... 13
1.1.4 Ašarų plėvelės sandara .......................................................................................................... 15
1.2 Lėtinis sausis keratokonjuktyvitas................................................................................................. 15
1.3 Lėtinis paviršinis keratitas ............................................................................................................. 18
1.4 Ragenos ligų diagnostika .............................................................................................................. 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ................................................................................................ 28
2.1 Tyrimo eiga ................................................................................................................................... 28
2.2 Tyrimo medžiaga........................................................................................................................... 31
2.3 Statistinė analizė ............................................................................................................................ 32
3. TYRIMO REZULTATAI ..................................................................................................................... 33
3.1 Tirtų gyvūnų skaičius ir pasiskirstymas pagal akių ligas .............................................................. 33
3.2 Ligų pasiskirstymas pagal lytį, kaukolės formą, veislę ................................................................. 35
3.3 Tirtų šunų intraokulinio spaudimo rezultatai ................................................................................ 42
3.4 Tirtų šunų Širmerio ašarų testo rezultatai...................................................................................... 43
3.5 Fluoresceino ir Bengalijos rožinio testo rezultatai ........................................................................ 43
3.6 Taikytas gydymas tirtiems šunims ................................................................................................ 45
3.6.1 Lėtinio paviršinio keratito gydymas tirtiems šunims ............................................................ 45
3.6.2 Lėtinio sausojo keratokonjuktyvito gydymas tirtiems šunims .............................................. 46
4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................... 49
5. IŠVADOS ............................................................................................................................................. 52
LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 53
PRIEDAI ......................................................................................................................................... 57
4
ŠUNŲ LĖTINIO PAVIRŠINIO KERATITO IR LĖTINIO SAUSOJO
KERATOKONJUNKTYVITO PRIEŽASTYS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS „X“
SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
Vaiva Nūtautaitė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Lėtinis paviršinis keratitas ir lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas yra dažnai veterinarijos
praktikoje pasitaikančios šunų akių ligos. Šio darbo tikslas – išanalizuoti šunų lėtinio paviršinio
keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atsiradimo priežastis, jų diagnozavimo, gydymo ir
profilaktikos principus. Tyrimas atliktas „X“ gyvūnų klinikoje 2017-2019 metais. Tyrimo metu
buvo renkami duomenys iš gyvūnų ligos istorijų, apibendrintos tyrimų atlikimo metodikos ir
atliekta duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 72 pacientai: 52 iš jų buvo diagnozuotas lėtinis
paviršinis keratitas, 19 pacientų – lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas. Įvertinti Širmerio ašarų
testo ir intraokulinio tyrimo rezultatai, taip pat fluoresceino ir Bengalijos rožinio testų rezultatai.
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito ligų pasireiškimą pagal šunų veisles, lytį, kaukolės formą bei akių pažeidimą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad lėtinio paviršinio keratito sergamumas pagal veislę dažniausiai
pasitaikė mišrūnams (15,09 proc.), rečiau diagnozuotas pekinų ir prancūzų buldogų (13,21 proc.)
bei mopsų ir Ši Cu veislėms (9,43 proc.), taip pat šarpėjaus, vokiečių aviganių, basetų, Maltos
bišonų veislės šunims (3,77 proc.). Rečiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šunų veislių lėtinis
paviršinis keratitas buvo diagnozuotas čiau čiau, amerikiečių kokerspanieliams, pinčeriams,
bigliams, Stafordšyro bulterjerams, Brabanto grifonams, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams,
taksams, rusų toiterjerams, Jorkšyro terjerams, belgų aviganiams bei anglų buldogams (1,89 proc.).
Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas dažniausiai diagnozuotas mišrūnams (26,32 proc. pacientų).
Rečiau lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo pekinų, mopsų, Vakarų Škotijos baltųjų terjerų ir
Ši Cu veislės šunys (10,53 proc.), rečiausiai sirgo anglų kokerspanieliai, amerikiečių
kokerspanieliai, Brabanto grifonai, vokiečių aviganiai, šelti ir Jorkšyro terjerai (5,26 proc.).
Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu labiau sirgo patinai, o lėtiniu paviršiniu keratitu labiau
sirgo patelės. Abiejų ligų atvejais daugiausiai sirgo brachiocefalikai. Lėtinis paviršinis keratitas
gyvūnams dažniau buvo diagnozuojamas vienoje akyje, nei abiejose iš karto, priešingai nei lėtinio
sausojo keratokonjunktyvito atveju. Abiejų ligų atvejais pažeistos akies tiek intraokulinio
5
spaudimo, tiek Širmerio ašarų testo rezultatai buvo žemesni, lyginant su sveika akimi. Taip pat
pastebėta, kad dažymas Bengalijos rožinio dažais buvo efektyvesnis, nei fluoresceino dažais.
Raktažodiai: šunys, akys, keratitas, keratokonjuktyvitas, intraokulinis.
6
CHRONIC SUPERFICIAL KERATITIS AND KERATOCONJUNCTIVITIS SICCA IN DOGS,
CAUSES, DIAGNOSTICS AND TREATMENT IN THE „X“ SMALL ANIMA CLINIC
Vaiva Nūtautaitė
Master‘s Thesis
SUMMARY
Keratoconjunctivitis sicca and chronic superficial keratitis are one of the most common eye
problems in veterinary practice for dogs. This paper aims to analyze chronic superficial keratitis and
keratokonjunctivitis sicca cause of occurrence, the principles of diagnostic, treatment and
prophylaxis. The research was carried out at the“X“ animal clinic during the 2017-2019. The
research was collected data from animal disease histories, summarized research methodology, and
performed data analysis. The research included 72 patients, 52 dogs and all of them were diagnosed
with chronic superficial keratitis and 19 dogs with keratoconjuctivitis sicca. The results of the
Shirmer tear test and intraocular examination also the results of fluorescein and Bengal pink tests
were evaluated. The research was aiming to determine the incidence of chronic superficial keratitis
and keratokonjuktivitis sicca by breed, gender, skull shape as well as demage to the eyes.
The prevalence of chronic superficial keratitis by breed is highest in crossbreeds (15.09 %),
less frequently diagnosed by Pekingese and French Bulldogs (13.21 %), pug and Shi Cu breeds
(9.43 %), Sharp, German Shepherd, Basset, Maltese Bichons (3.77 %), the rarest of all dog breeds
surveyed were Chow Chow, American Cocker Spaniel, Pinscher, Beagle, Staffordshire Bull Terrier,
Brabant Griffon, West Highland White Terrier, Dachshund, Russian Toy Terrier, English Yorkshire
Terrier, Bulldogs (1.89 %). Keratoconjunctivitis sicca was most frequently diagnosed in crossbreeds
(26.32 %). Pekingese, Pug, West Scottish White Terrier, Shi Cu (10.53 %), English Cocker Spaniel,
American Cocker Spaniel, Brabant Griffon, German Shepherd, Shepherd, Yorkshire Terrier (5.26
%) were the least likely.
Keratokonjunctivitis sicca was more common in males and chronic superficial keratitis was
more common in females. In both cases, brachiocephalics were predominantly affected. Chronic
superficial keratitis was more frequently diagnosed in animals in one eye than in both at once, in
contrast to keratoconjunctivitis sicca. In both diseases, both intraocular pressure and Shirmer's tear
test results were lower in the affected eye compared to the healthy eye. Bengal pink was more
effective than fluorescein.
Key words: dogs, eyes, keratitis, keratoconjunctivitis, intraocular.
7
SANTRUMPOS
MMP - matricosmetaloproteinazės
POTF - akies ašarų plėvelė
STT - Širmerio ašarų testas
KCS - lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas
TFBUT - ašarų plėvelės suirimo laikas
SCCED - spontaniškas lėtinis ragenos epitelio defektas
PGR - polimerazės grandinės reakcija
mm/min - milimetrai/minutę
mm - milimetrai
ml - mililitrai
mmHg - milimetrai gyvsidabrio stulpelyje
NVNU - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
IOP - intraokulinis spaudimas
CSK - lėtinis paviršinis keratitas
IFN - interferonų gama
UV - ultravioletinė šviesa
PRA - progresuojanti tinklainės atrofija
PPM - persistentinė vyzdžio membrana
KPG - kapiliarų prisipildymo greitis
D - dioptrijos
8
ĮVADAS
Akis- tai porinis jutimo organas, iš aplinkos priimantis daugiausiai informacijos. Akys yra
pats savrbiausias jutimo organas gyvūnams, kuris padeda apsisaugoti nuo gamtoje esančių pavojų,
aptikti maistą ir išgyventi. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei
galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje. Šie centrai analizuoja ir apdoroja gautą informaciją ir
padeda gyvūnui suprasti aplinką. Tad geras regėjimas padeda gyvūnams orientuotis aplinkoje,
pažinti pasaulį.
Šiame darbe analizuojamos dvi ligos: lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas ir lėtinis paviršinis
keratitas. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas– tai sumažėjusi ašarų gamyba, kuometakis būna
paraudusi, pilna tąsių, tirštų gleivių. Ligos atveju ragenos epitelis tampa vaskuliarizuotas,
keratinizuotas ir pigmentuotas. Taip pat ragenoje gali atsirasti opų. Yra daug priežasčių, kurios gali
sukelti lėtinį sausajį keratokonjunktyvitą, pavyzdžiui: veislių predispozicija, infekcinės ligos,
neurologiniai požymiai, trečiojo akies voko prolapsas, todėl gydant KCS būtina pašalinti priežastį,
jeigu tokia yra. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas yra labai svarbi liga, nes taikant netinkamą
gydymą ar iš vis šios ligos negydant, ragena gali perforuoti, gyvūnas gali apakti. Negydant lėtinio
sausojo keratokonjunktyvito, gyvūnui ši liga gali sukelti skausmą.
Lėtinis paviršinis keratitas – tai viena dažniausiai šunims pasitaikančių ligų. Svarbiausias
keratito požymis yra uždegimas ragenoje – infiltratas, kur ragena drumstėja, darosi gelsva ar
pilkšva. Ragenos infiltratai labai įvairūs, gali skirtis forma, dydžiu, vieta. Uždegimas gali būti
ragenos centre ar periferijoje, infiltruoti paviršinius ar giliuosius ragenos sluoksnius. Negydant
keratito, gyvūnas gali apakti. Visų formų keratitai silpnina regėjimą, ypač tie, kurių infiltratas būna
centrinėje ragenos dalyje. Keratito atveju gyvūnas yra gydomas visą gyvenimą.
Darbo tikslas: išanalizuoti šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito atsiradimo priežastis, jų diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos principus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti, kaip dažnai šunys serga lėtiniu paviršiniu keratitu ir lėtiniu sausuoju
keratokonjunktyvitu.
2. Išanalizuoti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito
priežastis.
3. Įvertinti gautus oftalmologinio tyrimo rezultatus ir juos palyginti tarpusavyje.
4. Išanalizuoti lėtinio paviršinio keratito gydymo schemas.
5. Išanalizuoti lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymo schemas.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Akies obuolio anatomija
Akis yra aktyvus organas, atsakingas už informacijos rinkimą per regėjimą. Akis nuolat
reguliuodama į ją patenkantį šviesos srautą ir sutelkianti dėmesį į arti ir toli esančius objektus
sukuria ištisinius vaizdus, kurie yra greitai perduodami smegenims (18). Akį supa, saugo ir nuo
kaukolės ertmės atskiria orbita (20). Akies obuolį sudaro trys pagrindiniai sluokniai (22).
Pirmasis sluoksnis yra išorinis, vadinamas išoriniu skaiduliniu sluoksniu (tunica fibrosa
bulbi) ir yra labiausiai nepermatomas. Skaidulinis sluoksnis sudarytas iš ragenos (cornea) ir odenos
(sclera). Išorinis skaidulinis sluoksnis suteikia akiai nuolatinę formą, kuri yra būtina funkcinei
regėjimo sistemai. Priekinė skaidrioji dalis – ragena yra skaidri, todėl pro ją praeina šviesa, kuri
formuojama taip, kad centralizuotai susilpnintų šviesos spindulius į vizualinę akies ašį (22). Odena
– tai santykinai kietas išorinis akies sluoksnis. Junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti
vokų užpakalinį paviršių ir akies obuolio priekinį paviršių iki ragenos krašto. Viršuje ir apačioje
nuo akies obuolio junginė pereina ant vokų ir sudaro du maišelius, viršutinį ir apatinį junginės
skliautus. Junginė stipriai prigludusi prie voko, lengvai prie akies obuolio ir laisvai skliautuose (18).
Akies obuolio anatomija pateikta 1 paveiksle.
1 pav. Akies obuolio anatomija (20)
Akies vidurinis kraujagyslinis sluoksnis (tunica vasculosa bulbi) yra skirstomas į rainelę
(iris), krumplyną (corpus ciliare) ir gyslainę (choroidea). Rainelė – tai disko formos priekinė
kraujagyslinio dangalo dalis tarp ragenos ir lęšio, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą, kuris
stimuliuoja tinklainę (22). Vyzdys (pupil), esantis už rainelės, keičia savo formą tam, kad šviesa
būtų sutelkta į tinklainę. Krumplynas – tai vidurinė kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp rainelės
ir gyslainės. Krumplynas laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį, aprūpina krauju vidinį
akies dangalą, vadinamą tinklaine. Smulkūs krumplyno raumenys susitraukia arba atsipalaiduoja,
10
kad įtemptų ar atpalaiduotų lęšio raištį, dėl to kinta lęšiuko išgaubimas ir laužiamoji geba. Tokiu
principu yra matomi įvairių atstumų daiktai (18). Gyslainė yra paskutinis kraujagyslinis sluoksnis,
plona, minkšta membrana, kurioje yra gausus kapiliarų tinklas, maitinantis išorinius tinklainės
sluoksnius – transportuojantis akyje deguonį, anglies dvideginį, maistines medžiagas, šalinantis
atliekas ir reguliuojantis akies temperatūrą (18).
Trečiasis akies sluoksinis – vidinis neuroektoderminis sluoksnis (tunica nervosa bulbi), kuris
susideda iš tinklainės (retina) ir regos nervo (nervus opticus). Tinklainė – tai nervinis, juntamasis
akies obuolio sluoksnis, plona skaidri plėvelė, esanti vidiniame akies paviršiuje. Tinklainėje yra
šviesai jautrių ląstelių – fotoreceptorių. Kiekvienas fotoreceptorius yra prijungtas prie nervinio
pluošto, kurie susijungia sudarydami regos nervą. Tinklainėje esančios nervinės galūnėlės šviesos
signalą paverčia elektros impulsais, kurie regos nervu sklinda į galvos smegenis, kur informacija
apdrojama ir suvokiama kaip vaizdas (21). Šunims jautriausia tinklainės sritis yra centrinė zona,
kurioje yra tūkstančiai vienas prie kito prisišliejusių fotoreceptorių, regimus vaizdus padarančių
ryškiais.
Akies obuolys pripildytas skaidrios, šviesios spindulius laužiančios terpės: vandeningo akies
kamerų skysčio, lęšio ir stiklakūnio (21).
1.1.1 Ragenos sandara
Ragena – tai išorinis skaidulinės akies dalies sluoksnis, kuris yra susijungęs su odena per
pereinamąją zoną. Ragenos paviršius yra labiau išlenktas į odenos pusę (23). Kituose literatūros
šaltiniuose ragena dar apibūdinama kaip labai specializuotas, skaidrus, nevaskuliarizuotas priekinės
dalies dangalas, kuris apsaugo intraokulines struktūras ir palaiko regėjimą (17). Daugumos gyvūnų
ragena yra elipsės formos (39). Ragenos storis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo gyvūnų rūšies,
veislės, amžiaus ir lyties (23). Normali šunų ragena siekia 12–16 mm vertikaliai ir 13–17 mm
horizontaliai, 0,45–0,55 mm storio per vidurį ir 0,50–0,65 mm storio periferijoje. Normali kačių
ragena siekia 15–16 mm vertikaliai ir 16–17 mm horizontaliai ir yra maždaug 0,58 mm storio tiek
centre, tiek periferijoje (39). Šuniukų ragena storėja su amžiumi, maždaug iki 30 savaitės.
Suaugusiems šunims ragena pradeda storėti palaipsniui vėlesniame gyvūno amžiuje (21). Ragenos
storis priklauso ir nuo gyvūno dydžio – kuo didesnis gyvūnas, tuo storesnė ragena, taip pat paprastai
patinų ragena būna storesnė nei patelių (23). Šunims, sergantiems cukriniu diabetu, būna sumažėjęs
ragenos jautrumas visame ragenos plote (21).
Histologiškai ragena sudaryta iš penkių sluoksnių: ašarų plėvelės, epitelio, stromos,
Descmento membranos, endotelio (21). Pas šunis ir kates nėra modifikuotos ragenos priekinės
elastinės membranos (Bowmano membrana), kuri yra pas žmones ir daugelį paukščių (39).
11
Kiekvienas ragenos sluoksnis pasižymi unikaliomis fizinėmis ir biocheminėmis savybėmis, kurios
daro įtaką bendrai ragenos funkcijai ir homeostazei (21). Ragenos sandara pavaizduota 2 paveiksle.
2 pav. Ragenos sandara: epitelis, stroma, Descemento membrana, endotelis (1)
Paviršinis ragenos ektoderminis sluoksnis pereina į ragenos epitelio sluoksnį (23). Ragenos
epitelis sudaro maždaug vieną devintąją ragenos storio ir susideda iš vieno gilaus stulpelinių bazinių
ląstelių sluoksnio, kuris guli ant pamatinės membranos. Šis sluoksnis sudaro apsauginį barjerą
kenksmingoms dalelėms (24). Tarpinį ragenos sluoksnį sudaro įterpiamosios ląstelės, oišorinis
sluoksnis sudarytas iš plokščiųjų ląstelių. Plokščiosios ląstelės išsiskiria iš ragenos paviršiaus ir
visas ciklas nuo bazinių ląstelių iki suragėjusių ląstelių trunka maždaug 7–10 dienų (23).
Ragenos stroma sudaro apie 90 proc. ragenos storio ir susideda iš lygiagrečių kolageno
skaidulų, nedaug fibrocitų (dar vadinamų keratocitais) ir gliukozamino glikanų sluoksnio. Šių
fibrilių išdėstymas ir gliukozamino glikanų sluoksnis deformuojasi su liga, o tai ir yra ragenos
drumstumo pagrindas (39). Dažniausios akių ligų priežastys yra traumos, chirurginės operacijos ar
ligos, kurios sukelia žaizdas ragenoje (24). Pirminis ragenos epitelis yra barjeras vaistams ir
bakterijoms. Jis yra lengvai pažeidžiamas, todėl ragenos epitelio pokyčiai gali pakeisti vaisto
įsiskverbimą į priekinę akies kamerą (43).
Kompleksinį membranos sluoksnį sudaro plokščiosios ląstelės iš paviršinio sluoksnio.
Kompleksinis membranos sluoksnis sąveikauja su ašarų plėvele ir išskiria junginės ląsteles. Ši
sąveika užtikrina sukibimą tarp ašarų plėvelės ir ragenos epitelio ir padeda išlaikyti ašarų plėvelės
vientisumą, kuris veikia kaip fizinis barjeras prieš mikroorganizmus ir sutepa ragenos paviršių.
Ragenos epitelis suteikia natūralų barjerą ašaroms ir išoriniams teršalams. Sveikas epitelis tvirtai
laikosi prie stromos per bazinę membraną naudojant fibronektiną, skaidulas. Ragenos epitelio
ląstelių judėjimas vyksta dviem kryptimis: pirmiausia judinamos ląstelės priešais ragenos paviršių,
taip pat yra įcentrinis ląstelių judėjimas, kurio metu ląstelės juda nuo ragenos periferijos iki jos
12
centro. Kamieninių ragenos ląstelių funkcija yra ląstelių rezervuaras ragenos epiteliui, bazinėms
ląstelėms ir atlieka pagrindinę funkciją epitelio gijime (23).
Ragenos stroma susideda iš kolageno skaidulų, keratocitų ir gliukozamino glikanų. Ragenos
kolageno skaidulos yra plačios juostos plokštelių pavidalo, išsidėsčiusios maždaug lygiagrečiai
ragenos paviršiui. Keratino sulfatas, chondroitino sulfatas ir dermatano sulfatas yra pagrindiniai
ragenos gliukozamino glikanai. Gyvūnų ragenos stromoje ir Descemento membranoje keratino
sulfato yra daugiau, nei pas žmones (21). Brachiocefalinių šunų veislių organizme kraujagyslių
jautrumas gali būti sumažėjęs, o tai gali būti predispozicija ragenos pažeidimams (39).
Descemento membrana sudaryta iš fibrino skaidulų ir yra pamatinė ragenos endotelio
membrana, esanti tarp stromos ir endotelio (35). Descemento membrana yra santykinai storo
pagrindo, 10-15µm storio, kuri su amžiumi nuolat auga ir storėja. Ši membrana yra skaidri ir šiek
tiek elastinga, bet gali pratrūkti orbitoje, pavyzdžiui pažengusios glaukomos, traumų ar ragenos opų
atvejais (35). Pažeidus Descemento membraną yra būtinas chirurginis gydymas, norint išvengti
gresiančio ragenos plyšimo (39).
Po Descemento membrana išsidėstęs ragenos endotelio sluoksnis, kuris tiesiogiai liečiasi su
vandenine terpe. Ragenos endotelis yra vidinis ragenos paviršius, sudarytas iš vieno sluoksnio
šešiakampės formos ląstelių (35). Per endotelį vyksta aktyvi medžiagų pernaša, jis pasižymi aukštu
metaboliniu aktyvumu, bet regeneracinės savybės yra labai ribotos. Pas šunis vidutiniškai endotelio
ląstelių yra apie 2500–3175 ląstelių/mm2, jų kiekis mažėja su amžiumi, vyresnių šunų ląstelių
skaičius siekia apie 2100 ląstelių/mm2 (21). Endotelio sluoksnio akyje gali nelikti anksčiau laiko
arba jis gali būti pažeistas dėl genetinio polinkio (endotelio distrofijos), traumos, ragenos
operacijos, uždegimo arba esant glaukomai. Toks ragenos endotelio pažeidimas, be aplinkinių
ląstelių gebėjimo kompensuoti, paprastai sukelia nuolatinę ragenos edemą (39).
1.1.2 Ragenos inervacija
Ragena yra gausiai inervuojama krumplyno nervų šakos, kylančios iš oftalminio nervo,
trišakio nervo šakos. Ragenos nervo pluoštas sudarytas iš storo, vidutinio ir plono skersmens nervų
pluoštų. Suaugusių šunų vidutinis nervų pluošto ilgis 1 mm2 ragenos yra 10,32 (± 0,11) mm, o
jaunų ir senų šunų – trumpesnis, tarp 9,42 (± 0,02) mm ir 7,75 (± 0,14) mm. Brachiocefalinių
veislių šunims vidutinis nervų pluošto ilgis būna 10,34 (± 4,71) mm/mm2 ir 11,80 (± 3,73) mm/mm
2
(33). Šunys turi maždaug 10 ragenos nervų kamienų, tuo tarpu katės – 13, tačiau kačių ragenos
nervų kamienai labiau jautresni. Tai priklauso ir nuo kaukolės formos, ir nuo veislės, pvz.:
brachicefalinių veislių šunys ir katės turi mažiau ragenos nervų kamienų, todėl jų ragenos jautrumas
yra mažesnis nei kitų gyvūnų veislių, turinčių kitokias kaukolės formas. Gilesniuose ragenos
13
sluoksniuose yra mažiau nervinių galūnėlių nei paviršutiniuose, todėl paviršutinis akies pažeidimas
yra skausmingesnis (23).
Ragena yra jautri, todėl vokai užsimerkia vos tik ją palietus, taip apsaugant akį nuo aplinkos
dirgiklių, kurie gali ją pažeisti. Ašarų gamyba ir mirksėjimas gyvūnams sumažina pažeistos ragenos
skausmą po pažeidimo. Ragenos jautrumo inervacija vaidina svarbų vaidmenį ragenos epitelio
homeostazėje, dėl to ragenos epitelio gijimas lėtesnis, taip pat sumažėja jo jautrumas. Esant
pažeistai ragenai, jaučiamas skausmas, o tai gali pabloginti akies gijimą. Pavyzdžiui, dėl entropijos
arba uveito, kai ragenos nervai išskiria priešuždegiminius mediatorius, kurie sukelia rainelinį ir
krumplyninį spazmus ir sutrikdo kraujo-akies barjerą (23).
Akių audinių regeneracija yra ribota ir priklauso nuo amžiaus ir pažeidimo sunkumo.
Apskritai, kuo gilesnis ragenos sluoksnis, tuo mažesnis regeneracijos pajėgumas. Greičiausia
regeneracija yra matoma epitelyje, stroma regeneruoja lėčiau už epitelį, o esant pažeidimams
endotelyje, regeneracija gali būti labai lėta arba iš vis jos nebūti (23).
1.1.3 Ragenos gijimas
Ragenos epitelio gijimas. Spartų ragenos epitelio gijimą riboja stromos poveikis: strominių
keratocitų aktyvumas ir hematoksinų išsiskyrimas, kurie pritraukia uždegimines ląsteles (23).
Ragenos žaizdų gijimas yra svarbus procesas siekiant atkurti ragenos vientisumą ir išlaikyti
regėjimą po ragenos pažeidimo (20). Ragenos epitelio pažeidimų gijimas vyksta trimis etapais:
Pirmasis etapas – epitelio ląstelių pailgėjimas;
Antrasis etapas – epitelio kamieninių ląstelių mitozė ir migracija, pasižyminti ląstelių
proliferacija;
Trečiasis etapas – naujai suformuotų epitelio ląstelių diferenciacija į brandesnes,
sluoksniuotas epitelines ląsteles, siekiant atkurti lygų daugiasluoksnį ragenos epitelį (23;
37).
Epitelinės ląstelės naudoja fibronektiną kaip atramą, prie kurio jos gali prisitvirtinti, migruoti
ir augti. Kai kurios epitelio ląstelės atlieka pagrindinį vaidmenį gydymo proceso metu. Bazinės
ląstelės rainelės krašte yra pagrindinės epitelio ląstelės (kamieninės ląstelės). Epitelinės ląstelės
priklauso nuo kamieninių ląstelių ir yra atsakingos už didžiausią ląstelių proliferacijos procesą,
pastebimą gydymo metu. Jei dėl cheminio sužalojimo ar ligos atsiranda kraštinių kamieninių
ląstelių išsekimas, tikėtina, kad atsiras ragenos junginės nykimas ir sumažės ragenos skaidrumas
(23).
Epitelio gijimas normaliomis aplinkybėmis vyksta gana greitai, pavyzdžiui, paviršiniai
linijiniai įbrėžimai išgyja maždaug per 24–48 valandas, o platesni pažeidimai, paviršinės opos, gyja
14
nuo kelių dienų iki savaitės ar ilgiau. Epitelinį augimą ar epitelio migraciją skatina arba slopina
epidermio augimas ir keratinocitų augimas (23).
Ragenos stromos gijimas. Stroma gyja ilgiau nei epitelis, tai priklauso ir nuo pažeidimo
sunkumo. Stromos gijimo metu gali susidaryti randai. Ankstyvosiose stromos gijimo stadijose
žaizdoje prasideda keratocitų apoptozė, po to aktyvuojami fibroblastai ir prisijungia gliukozamino
glikanai ir kolagenas, kad užpildytų ragenos pažeidimą. Sveikoje ir skaidrioje ragenoje
gliukozamino glikanų ir kolageno kiekis yra mažesnis, nei pažeistoje stromoje. Tačiau ragena gali
sugyti taip, kaip buvo prieš pažeidimą, be pakitimų, pakeisdama tarpląstelinės medžiagos
komponentus (23).
Verta paminėti, kad kitos ląstelės, pvz., neutrofilai, vaidina aktyvų vaidmenį stromoje.
Neutrofilai gamina kolageninius fermentus, tokius kaip serino proteazės ir matricos metaloproteazės
(MMP), juos išskiria per ašarų plėvelę, junginę ar ragenos kraujagyslę. Keratocitų ir epitelinių
ląstelių pagaminimui, kad suskirstytų smulkius stromos žaizdos plotus paruošiant atkūrimui,
proteazė prisijungia prie MMP. Svarbu, kad stromos gijimas būtų toks pat kaip ir pažeidimas, nes
pernelyg didelis pažeidimas sukels ragenos sunykimą, vadinamą kolagenolizės procesu (23).
Descemento membranos gijimas. Descemento membrana yra pažeidžiama, kai opinis procesas
ardo visą ragenos epitelį ir stromą. Opos sluoksnis būna tamsesnis nei aplinkinės stromos.
Descemento membraną operacijos metu reikia labai saugoti, nes ji gali lengvai plyšti, dėl ko gali
atsirasti ragenos perforacija (23).
Gyvūnų sveika ragena būna vaskuliarizuota. Vaskuliarizacija atsiranda nuo akies krašto.
Atsiradusi vaskuliarizacija yra signalas, kad prasidėjo gijimas. Ją sukelia uždegiminiai citokinai ir
kiti vazogeniniai veiksniai, kuriuos išskiria keratocitai ir infiltruojantys baltieji kraujo kūneliai.
Kraujagyslės paprastai susidaro tose vietose, kurios yra arčiausiai ligos pažeistos vietos. Pažeidimui
pradėjus gyti, pirmosios kraujagyslės gali pasirodyti per keturias dienas. Po to kraujagyslės
dažniausiai auga ne daugiau kaip po 1 mm kas 2 dienas ragenos pažeidimo kryptimi.
Vaskuliarizacija gali būti paviršutiniška arba gili. Paviršinė vaskuliarizacija yra siejama su paviršine
akių liga (23).
Vaskuliarizacija padeda gydymo procesui, nes pažeistoje vietoje natūraliai atsiradę anti-
kolagenoliziniai agentai veikia prieš MMP ir serino proteazes. Tačiau susidariusios opos ir
stromostirpimas gali progresuoti daug greičiau, nei atsiranda vaskuliarizacijos atsakas, kuris padeda
išvengti progresuojančios kolagenolizės ar ragenos perforacijos. Vaskuliarizacija gali sustiprinti
ragenos edemą. Pernelyg išsausėjusi ragena yra ne tik nepermatoma, bet ir storesnė bei minkštesnė,
todėl silpnesnė. Išgydžius rageną, kraujagyslės tampa mažiau matomos, nes kraujagyslės nebėra
perfuzuotos (23).
15
1.1.4 Ašarų plėvelės sandara
Akies ašarų plėvelė (angl. pre-ocular tear film – POTF) apima visą akies paviršių, t.y.
konjunktyvą, limbalinį ir ragenos epitelį ir yra glaudžiai susijusi su šiomis struktūromis. Akies ašarų
plėvelė yra apie 7 µm storio ir sudaryta iš trijų sluoksnių:
1. Vidinio (mucino) sluoksnio – giliausiai esantis ir ploniausias ašarų plėvelės
sluoksnis;
2. Vidurinis sluoksnis – vandeninis, pats storiausias ašarų plėvelės sluoksnis;
3. Išorinis lipidinis sluoksnis (8; 13; 16).
Ašarų plėvelė padengia visą akį užpildydama ertmes. Vidinis gleivinis sluoksnis sudarytas iš
polisacharidų, kuriems padedant ašaros ne nubėga, bet tolygiai pasiskirsto akies paviršiuje. Vidinis
gleivinis sluoksnis turi daug funkcijų, pavyzdžiui, ragenos paviršiaus sutepimas ir hidracijos
palaikymas, sumažinant ašaros paviršiaus įtampą, leidžiantį POTF plitimui (kai mirksi), akių
paviršiaus IgA palaikymui ir bakterijų bei kietųjų dalelių, šiukšlių pašalinimui. Vidurinis vandeninis
sluoksnis drėkina ir maitina akį, išplauna patekusius dirgiklius bei svetimkūnius. Vandeninis
sluoksnis yra būtinas palaikyti akių paviršiaus drėgnumą, skaidrumą, optinei kokybei. Šį sluoksnį
gamina voko kraštuose esančios Meibomo liaukos (13). Išorinis lipidų sluoksnis lėtina ašarų
garavimą. Ašarų plėvelės sluoksnis taip pat atsakingas už maitinimą ir apsaugą nuo mikrobų ir
toksinių medžiagų (36).
1.2 Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas
Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas (angl. Keratoconjunctivitis sicca – KCS) – tai akies
paviršiaus ašarų gamybos sumažėjimas. Dėl to susidaro junginės ir ragenos uždegimas, akių
skausmas ir suprastėja regėjimas. Akys, paveiktos lėtinio sausojo keratokonjunktyvito būna
paraudusios, pilnos gleivių. Tai yra dažna problema šunims (4). Lėtinis sausasis
keratokonjunktyvitas yra dažna liga, pasitaikanti veterinarinėje praktikoje (46), kurią svarbu
diagnozuoti ir gydyti, kitaip ji gali sukelti akies skausmą, o sunkiais atvejais – aklumą (6; 13). Nors
galimų KCS priežasčių sąrašas yra platus, daugelyje atvejų nenustatyta galutinė priežastis (15).
Todėl KCS turi tiek imunomoduliuojančių, tiek ašarų stimuliuojančių savybių (6). Šuns akis
paveikta KCS pavaizduota 3 paveiksle.
16
3 pav. Išsausėjusi akies gleivinė, pilna gleivių, šuns KCS (25)
Ašarų gamybos trūkumo priežastys gali būti įgimtos arba įgytos (6). Brachicefalinių veislių
šunims negalint visiškai užmerkti akių vokų prarandamos ašaros centrinėje akių zonoje. Tačiau akių
vokų ir trečiųjų akių vokų sutrikimai, snukio paralyžius (akių vokų judėjimo nutraukimas) ir
trišakio nervo paralyžius (sukelia ragenos trūkumą) taip pat gali sukeltinepakankamą ašarų plėvelės
funkciją. Ašarų plėvelės vandeninės dalies trūkumas (t. y. mucino ir lipidų komponentų anomalijos)
taip pat gali sukelti pernelyg didelį ašarų išgaravimą arba nepakankamą sukibimą su ragena (13).
Svarbu pas šunis atpažinti KCS, nes sutrikimai gali būti labai įvairūs. Dažnai būklė yra
nepakankamai diagnozuojama, nes Širmerio ašarų testas (STT) nėra pakankamai tikslus ir kartais
gaunami klaidingi tyrimo rezultatai. Bet kokiam gyvūnui, sergančiam akių ligomis ar KCS, turėtų
būti įvertinta ašarų sekrecija. Tačiau yra keletas veiksnių, dėl kurių galėtumėme patvirtinti KCS
diagnozę:
Veislių predispozicija ligai: Vakarų Škotijos baltieji terjerai, anglų ir amerikiečių
kokerspanieliai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, Lasos apsai ir Ši Cu (45);
Įgimta liga, kai ašarų liaukos plonos arba jų iš viso nėra;
Infekcinės ligos, tokios, kaip šunų maro virusas;
Neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, akies nervų inervacijos praradimas;
Trečiojo voko liaukos prolapsas („vyšninė akis“) ir (arba) trečiojo voko liaukos pašalinimas;
Spindulinė terapija šalia akies;
Vaistų toksiškumas;
Nustatyta, kad vyresnio amžiaus šunims palaipsniui mažėja ašarų gamyba dėl liaukos
senėjimo. Taip nutinka dėl su amžiumi sumažėjusios lytinių hormonų gamybos;
Gyvūnams, kurie serga endokrininėmis ligomis (cukriniu diabetu, hiperadrenokorticizmu ir
hipotiroze), sumažėja ašarų gamyba;
17
Patelėms - prolaktinas slopina ašarų išsiskyrimą (13; 15).
Klinikiniai požymiai, sergant KCS:
1. Blefarospazmas;
2. Junginės hiperemija arba difuzinis konjunktyvitas;
3. Ragenos edema;
4. Tirštos gleivės arba mukopurulentinės išskyros akyse;
5. Ragenos opa;
6. Ragenos neovaskuliarizacijos;
7. Ragenos pigmentacija (13; 25).
Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito diagnostika. KCS diagnozuojama iš surinktos anamnezės,
klinikinių požymių ir atliekant Širmerio ašarų testą (6; 13). Širmerio ašarų testo kiekį reikia vertinti
atsižvelgiant į klinikinius duomenis. Širmerio ašarų testo norma yra 15–25 mm/min. Bet koks
rodmuo, mažesnis nei 10 mm/min, indikuoja, kad tai KCS. Šunims, kurių ašarų sekrecija yra
mažiau nei 15 mm/min, gali būti prasidedantis arba subklinikinis KCS. Ašarų sekrecijai esant
žemiau normos, reikia kliniškai įvertinti, dėl ko taip yra, ir, nustačius priežastį, ją šalinti, taip
sustabdant keratokonjunktyvito atsiradimą. Apie 5 mm/min. Širmerio ašarų testo skirtumas tarp
akių gali būti kliniškai reikšmingas (13).
Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymas. Jei galima nustatyti pagrindinę priežastį, tai
pirmiausia ji turėtų būti pašalinama. Jei jokios KCS priežasties neįmanoma nustatyti, gydymą reikia
pradėti kuo greičiau. Taip pat, jei nepadeda medikamentinis gydymas, galima apsvarstyti
chirurgines galimybes. Gydymo galimybės:
1. Papildomi dirbtinių ašarų preparatai, aplikuojami 2-4 kartus per dieną, priklausomai
nuo ligos sunkumo;
2. Mukolitikai, pvz. acetilcisteinas – veiksmingi vaistai ligos pradžioje, kad būtų
pašalintas mucino perteklius;
3. Vietiniai kortikosteroidai: sumažina hiperemijos, kraujagyslių atsiradimo ir galimo
junginės ir ragenos pigmentacijos kiekį, jei nėra opos. Veiklioji medžiaga deksametazonas ar
fluorometanolo acetatas, pvz.: Flarex 1mg/ml akių lašai, aplikuojami į akį 4 kartus per dieną;
4. Aktualūs antibiotikai, tokie, kaip tobramicinas, antrinėms bakterinėms infekcijoms
gydyti. Paprastai pasirenkamos medžiagos, veikiančios prieš gramteigiamas bakterijas, ypač jei
medikamentai yra tirpalų pavidalu, nes turi papildomą sutepimo efektą, pvz.: Tobrex, lašinant į akis
4-6 kartus per dieną;
18
5. Dažniausiai yra naudojami kombinuoti kortikosteroidų ir antimikrobinių medžiagų
vaistiniai preparatai. Kortikosteroidai, tokie, kaip deksametazonas, antimikrobinės medžiagos,
tokios, kaip polimiksino B sulfatas ir neomicino sulfatas, tobramicinas, pvz.: Maxitrol, Tobradex.
Galima aplikuoti lašais ar tepalo pavidalu, 4-6 kartus per parą (13);
6. Vietinis gydymas imusupresantais – ciklosporinu 0,2 proc. tepalas du kartus per parą.
Šis gydymas skiriamas visam gyvenimui. Sumažėjus gydymo efektyvumui, vaisto koncentraciją
galima padidinti iki 2 proc. (6; 13);
Dar gali būti naudojami alternatyvūs vietiniai imunomoduliaciniai vaistai, tokie, kaip
takrolimusas ir pimekrolimusas, jie gali turėti stipresnį poveikį imuninei sistemai.
Chirurginis gydymas.Seilių latakų kanalų perkėlimas. Procedūros tikslas – chirurginiu būdu
seilių latakų kanalą iš burnos gleivinės perkelti prie viršutinio krūminio danties, žemiau junginės.
Tokiu būdu seilių srautas nukreipiamas į akį, kad suteptų akį. Seilių latakų kanalas turi išskirti
pakankamai seilių, kurių pH negali būti labai šarminis. Po operacijos dažnas maitinimas mažais
kiekiais skatina nuolatinę seilių sekreciją (13).
Ši operacija turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai po medikamentinio gydymo būklė
negerėja. Tai yra gydymas su galimomis komplikacijomis ir po operacijos gyvūno savininkai turėtų
žinoti, kad gali kilti tokių komplikacijų, kaip pernelyg didelis plaukų slinkimas aplink akis,
dermatitas, taip pat ragenos degeneracija ar distrofija.
1.3 Lėtinis paviršinis keratitas
Šunų lėtinis paviršinis keratitas (angl. Chronic superficial keratitis – CSK) yra labai
pavojinga autoimuninė uždegiminė akių liga, kuri gali sukelti aklumą (3; 10). Lėtinis paviršinis
keratitas dažniausiai vadinamas „pannus“. Uždegiminis procesas dažniausiai paveikia abi akis,
tačiau ragenos pažeidimai nėra simetriški (3). Lėtinis paviršinis keratitas dažniausiai pasireiškia
ragenos pigmentacija, kraujagyslių išsiplėtimu ir ragenos baltu ar pilkšvu balzganumu, kuris
panašus į mažus kristalus (9; 20). Viršutinė ragenos dalis dažniausiai lieka nepakitusi per visą
gydymo laiką. Ligai progresuojant, ragena gali būti visiškai pigmentuota, gausi kraujagyslių ir
nepermatoma (20). Apie 70 proc. atvejų liga pažeidžia ir trečiąjį voką, ligai būdingas iškilęs ir
netaisyklingas junginės paviršius (9). Šiai ligai būdinga histopatologiškai limfoplazmazitinė
stromos infiltracija (23; 31). CSK nėra skausminga liga, o tai padeda ją diferencijuoti nuo kitų
ragenos ligų (9).
Pradinis CSK etapas daugiausia susijęs su interferonų gama (IFN-), gaminančių CD4 + T
limfocitus, kurie įsiskverbia iš ragenos krašto į paviršinę ragenos stromą, po to į stromą įsiskverbia
makrofagai, ir, galiausiai, plazmos ląstelės ir neutrofilai. Ankstyvosiose ligos stadijose daugėja
epitelio ląstelių, o paviršinę stromą infiltruoja plazmos ląstelės ir limfocitai. Progresavus ligai į
19
rageną taip pat patenka melanocitai, histiocitai ir fibrocitai, atsiranda edema ir vaskuliarizacija.
Vėlesniame etape ragenos epitelis ir priekinė stroma tampa melatonine ir vaskuliarizuota, o epitelis
gali tapti ir keratinizuotas (35).
Pažeidimas pasižymi ląstelių infiltracija ragenos krašte, kurį lydi ryškus kraujagyslių ir,
kartais, pigmento atsiradimas. Vaskuliarizacija išsivysto paralimbalinėje ragenos dalyje, bet gali
apimti ir kitas ragenos vietas, laikui bėgant gali pailgėti. Be ragenos pakitimų, kai kurie pacientai
taip pat kenčia nuo trečiojo akies voko limfoplazmos infiltracijos, plazmos ląstelių konjunktyvito
arba plazmomos. Ši liga nėra skausminga, bet jei nebus gydoma, gali sukelti progresuojantį
regėjimo praradimą. Paprastai diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, anamneze ir
atsaku į gydymą (23).
Lėtinio paviršinio keratito priežastys. CSK priežastys gali būti genetinis paveldimumas,
idiopatinė kilmė, imuninės sistemos sukelta liga, taip pat ultravioletinė šviesa. CSK priežastys
šunims nebuvo nustatytos, tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad CSK yra imuninės sistemos liga
su polinkiu į genetinį paveldėjimą (21). Ši liga dažniausiai nustatoma vokiečių aviganiams, tačiau
yra ir kitų veislių predispozicijos, tokios, kaip Australijos aviganiams, akitoms, Tibeto mastifams,
belgų aviganiams, borderkoliams, greihaundams, Sibiro haskiams, dalmatinams, auksaspalviams
retriveriams, labradoro retriveriams, pudeliams, Šetlando aviganiams, taip pat neatmetamos ir kitos
veislės (9; 26). Vokiečių aviganiams, sergantiems CSK jaunesniame amžiuje, maždaug tarp
vienerių ir penkerių metų, dažniausiai būklė būna sparčiai progresuojanti ir sunki. Pažeidimai būna
lengvesni ir lėčiau progresuojantys, kai šunys suserga amžiuje nuo ketverių iki šešerių metų (21).
Greihaundų veislės šunys linkę sirgti jaunesniame amžiuje, dažniausiai tarp dvejų ir trejų metų, jų
ragena būna mažiau pažeista ligos (20). CSK dažniau serga patelės, negu patinai (26). Patelės
dažnai suserga CSK rujos metu, susilpnėjus imunitetui (23). Šia liga dažniausias sergančiųjų
gyvūnų amžius pasiskirsto tarp ketverių-septynerių metų (9). Liga gali išsivystyti per kelis mėnesius
ar net kelerius metus, o sunkiais ligos atvejais gyvūnas gali apakti (2).
Ragena turi specifinių audinių antigenų, kuriuos gali modifikuoti išoriniai veiksniai, pvz.,
ultravioletinė (UV) šviesa. UV šviesa gali pakeisti jautrų ragenos antigeną, dėl to jautriems šunims
atsiranda ląstelių sukeliamas uždegimas. CSK papildomas simptomas yra imuniteto pakitimas, nes
dažnai ši liga yra kontroliuojama vietiniu kortikosteroidų ir ciklosporinų veikimu (21). CSK
sergančio šuns akis pavaizduota 4 paveiksle.
20
4 pav. Infiltracinė ragenos pigmentacija, vaskuliarizacija, šuns CSK (9)
Lėtinio paviršinio keratito histopatologinės savybės. CSK yra paviršinė ragenos
vaskuliarizacija su granuliuotojo audinio infiltracija į paviršinę ragenos stromą. Susidaro
fibrovaskuliniai audiniai kartu su limfocitų ir plazmos ląstelėmis. Paprastai ragenos epitelis išlieka
nepakitęs, bet gali būti hiperplastinis arba atrofuotas. Pigmento ląstelių migracija – ragenos
melanozė dažniausiai lydi fibrovaskulinį uždegiminį infiltratą priekinėje stromos dalyje.
Infiltruojantys CD4 + limfocitai yra vyraujantis ląstelių tipas, randamas CSK (21).
Diagnozavimas. CSK diferencijuojamas nuo pigmentinio keratito, atsirandančio dėl lėtinio
dirginimo, lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ir dėl atsiradusio ragenos granuliacinio audinio
dirginimo (21).
Lėtinio paviršinio keratito gydymas. CSK paprastai gali būti kontroliuojamas įvairiais
medikamentiniais ir chirurginiais metodais, tačiau ši liga nėra pagydoma (2). Gyvūnas, sergantis
CSK turi būti gydomas visą gyvenimą, kad ši liga būtų kontroliuojama. Ligos prognozės priklauso
nuo daugelio veiksnių, pvz.: kokio amžiaus yra gyvūnas, oro sąlygų ir pan. (21).
1. Esant CSK požymiams, pirmiausia yra skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi,
kurios sudrėkina rageną ir junginę. Veiklioji medžiaga hipromeliozė arba dekstranas yra
vartojama simptominiam akių ragenos ir junginės išsausėjimui, pasireiškiančiam dėl
ašarų sekrecijos sumažėjimo (pvz., esant sausajam ragenos ir junginės uždegimui, akies
junginės dirginimo simptomams, sukeltiems vėjo ar saulės), gydymui. Dirbtinės ašaros
akių paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį, vadinamą ašarų plėvele. Ašarų plėvelė nuolat
dengia ir drėkina akis (3).
2. CSK gydymo schema: kombinuotas vietinių kortikosteroidų (t. y. 0,1 proc.
deksametazono arba 1,0 proc. prednizolono) ir antimikrobinių vaistų naudojimas.
Oftalmologiniais vietinių kortikosteroidų ir antimikrobinių vaistų tepalais ar tirpalais
gydoma tris/keturis kartus per dieną, 3–4 savaites iš eilės vartojant į junginės maišelį. Po
21
intensyvaus gydymo vaistų aplikacija į akis yra sumažinama. Šunys, gydomi ilgalaikiais
kortikosteroidais, turi būti stebimi dėl akių infekcijos ar ragenos opos (3; 21; 26).
3. Vienas iš svarbiausių vaistų gydant CSK yra ciklosporinas, kuris taip pat gali būti
naudojamas ilgalaikiam gydymui. Ciklosporinas yra naudojamas tada, kai CSK yra
autoimuninės kilmės. Jie taip pat gali būti naudojami kaip subkonjunktyvinės injekcijos
(3). Ciklosporinas, vartojamas atskirai arba kartu su vietiniais kortikosteroidais (2).
Ciklosporino oftalmologinis tepalas (0,2 proc.), naudojamas CSK gydyti, aplikuojamas
du kartus per parą, yra toks pat veiksmingas, kaip gydymas vietiniu deksametazonu.
Viename tyrime buvo naudojmas pimekrolimuzas 1 proc., skirtas vietiškai tris kartus per
parą, po gydymo CSK sumažėjo keturiems iš šešių šunų (21). Ciklosporino taikymas
sumažina vaskuliarizaciją ir ragenos infiltraciją panašiai kaip ir deksametazono veikimas
(3).
Tais atvejais, kai medikamentai nepadeda, galima atlikti kortikosteroidų subkonjunktyvines
injekcijas, kad būtų galima kontroliuoti ligą. Sunkiais atvejais gali būti reikalinga paviršinė
fototerapija, kuri atliekama eksimeriniu lazeriu, kai aklumas atsiranda dėl centrinės ragenos
pigmentacijos, tačiau pigmentacija gali pasikartoti, o kartotinės fototerapijos atliekamos iki dviejų-
trijų kartų (21).
Nuolat stengiamasi rasti naujų gydymo metodų, kurie užtikrintų uždegiminio proceso
sumažėjimą ir sumažintų ragenos pigmentaciją. Buvo atlikti tyrimai kalcineurino inhibitoriaus
vartojimo efektyvumui nustatyti gydant CSK. Rezultatai rodo, kad kai kuriais klinikiniais atvejais
kalcineurino inhibitorius gali sukelti ragenos kraujagyslių kraujotakos ir pigmentacijos regresiją.
Taip pat buvo atliktas fujimicino vartojimo efektyvumo tyrimas gydant CSK. Fujimicinas yra
imunosupresantas, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Vaistai veikia ankstyvų T
limfocitų aktyvavimą, greičiau užkirsdami kelią T limfocitų stimuliavimui geno transkripcijai (IL-2,
IL-3, IL-4, IFN-y, TNF-α, GM-CSF, c-myc). Nustatyta, kad vartojamas fujimicinas 0,02 proc.
oftalmologinių lašų, skiriamas šunims lėtiniam paviršiniam keratitui gydyti. Jis sumažina uždegimą
ir ragenos vaskuliarizaciją, tačiau tam tikrais atvejais neslopina pigmentacijos vystymosi (3).
1.4 Ragenos ligų diagnostika
Dėl savo anatominės struktūros akis leidžia tiesiogiai stebėti daugelį patologinių procesų.
Didžioji dauguma oftalmologinių ligų gali būti diagnozuojama keliomis gana paprastomis
priemonėmis ir metodais (5).
Klinikinis tyrimas prasideda nuo anamnezės. Anamnezės metu būtina sužinoti visą galimą
informaciją apie gyvūną. Yra svarbu išsiaiškinti gyvūno rūšį, veislę, lytį, amžių, svorį, vakcinaciją,
parazitų prevenciją. Nemažai oftalmologinių ligų yra susijusios su amžiumi ar gali pasireikšti tam
22
tikroms veislėms, gali būti paveldimos. Naudingos žinios apie paveldimas ligas ir jų veislės polinkį,
taip pat informacija apie gyvūno kilmę. Turi būti žinoma trumpa viso gyvenimo gyvūno ligos
istorija (23). Būtina paklausti apie persirgtas ligas, sužalojimus, naudojamus vaistus, kurie gali
daryti įtaką atsiradusiems simptomams. Visi naudojami vaistai turėtų būti žinomi, nes jie gali būti
svarbūs potencialiai akių problemai. Savininko pastebėjimai apie gyvūno regėjimo sutrikimus dieną
ir tamsiu paros metu, taip pat gyvūno gebėjimas matyti judančius ir stovinčius objektus, gali suteikti
naudingą informaciją apie gyvūno sveikatą (5).
Po anamnezės būtina atlikti bendrą klinikinį tyrimą. Nustačius sutrikimus bendro klinikinio
tyrimo metu, juos būtina išanalizuoti. Patogiam akių tyrimui reikalinga tamsi aplinka. Turėtų būti į
aukštį reguliuojamas stalas, kad pacientas galėtų būti gydytojo akių lygyje. Pilnai akių apžiūrai
reikalingos priemonės: fokusuotas šviesos šaltinis, padidinimo stiklas, oftalmoskopas, gonioskopas,
tonometras, Širmerio testas, fluoresceino dažai, oftalminiai anestetikai. Šviesos šaltinis gali būti
naudojamas kaip „pentorch“ arba „Finoff“ šviestuvas, oftalmoskopas ir 20 arba 30 dioptrijų (D)
lęšis. Taip pat turėtų būti medvilninių tamponėlių, sterilaus vandens arba dirbtinių ašarų tirpalo, kad
būtų galima išvalyti aplink akis esančius nešvarumus arba nuplauti fluoresceino perteklių. Akių
diagnostikai naudojami vietiniai anestetikai 0,5 proc. proparakaino akių lašai, 0,5–1 proc.
tropicamidas, kad sukeltų trumpalaikį vyzdžio išsiplėtimą, o rečiau – 2,5 proc. ar 10 proc.
fenilefrinas (23).
Apžiūra iš toli. Visų pirma pacientas yra stebimas iš atstumo. Gydytojas turėtų pradėti stebėti
pacientą, kai gyvūnas patenka į apžiūros kabinetą. Gyvūnas neturi jausti baimės. Dėmesys
atkreipiamas į akių mirksėjimo greitį, taip pat vertinama veido ir akių simetrija, akių obuolių
reljefas. Stebima, kaip gyvūnas eina, ar užkliūna už daiktų, ar išvengia kliučių, tai galima patikrinti
gyvūnui neuždengus akių, o vėliau, jei reikia, uždengiant po vieną akį (23).
Apžiūra iš arti. Atlikus apžiūrą iš toli, galima pradėti apžiūrą iš arti įvertinant akis (44).
Reikia įvertinti rainelės dydį, formą, spalvą ir simetriją. Būtina atlikti vokų ir ragenos refleksus.
Atliekamas gąsdinimo refleksas, mostelėjus ranka link akies gyvūnas turi sureguoti mirksėjimu.
Mostas neturi sukelti oro srovių, negalima priliesti gyvūno ar jo plaukų. Gąsdinimo refleksu
įvertinama ar gyvūnas mato, taip pat įvertinamas optinio nervo ir veidinio nervo atsakas. Vokų
lateralinis ir medialinis refleksai tiriami prilietus pirštais lateratinį ir medialinį vokų kampus. Tokiu
būdu tiriamas veidinis nervas ir trišakis nervo atsakas. Ryškios šviesos refleksas atliekamas su
šviesos šaltiniu šviečiant į akį. Akies vyzdys turi reaguoti į šviesą (19). Apžiūrimi viršutinis ir
apatinis akių vokai, jų kraštai, vokų junginė, išeinanti į ašarų kanalą. Vokų kraštuose gali būti
įaugusių, ne pagal fiziologiją išaugusių blakstienų (23). Ragena turėtų būti lygi, drėgna, skaidri ir be
kraujagyslių. Pincetu ištraukiamas trečiasis akies vokas ir apžiūrimas jo vidinis paviršius, taip pat
23
patikrinamas svetimkūnių buvimas akyje, hiperplastiniai audiniai, apžiūrimas uždegimas, folikulų
susidarymas arba pakitimai ant akies voko krašto.
Širmerio ašarų testas. Širmerio ašarų testas (angl. Schirmer tear test – STT) – tai papildoma
diagnostikos priemonė, kuri padeda katėms ir šunims apskaičiuoti ašarų gamybos kiekį. Atliekamas
be vietinės nejautros, bendram baziniam ir refleksiniam ašarų gamybos kiekiui apskaičiuoti (23).
Testas turi būti atliekamas vietiškai nenaudojant vaistų ar anestetikų, prieš akių plovimą (44).
Bazinis ašarų išskyrimas yra apibrėžiamas kaip pagamintų ašarų kiekis, kuris paprastai sutepa
ragenos paviršių. Refleksinis ašarų išskyrimas – tai išskiriamos ašaros, kurios reaguoja į
dirginančias medžiagas, taip pat ir į Širmerio juosteles (41).
Širmerio ašarų testas – tai popierinė filtravimo Vatmano nr. 41 juostelė, kurios dydis 5mm
x35mm, vienas juostelės galas užapvalintas, impregnuotas mėlynais dažais ir graduotas po 1 mm.
Juostelė būna įpakuota į plastikinį maišelį, dar neišpakavus reikia sulenkti 900
kampu nuo
užapvalinto galo 5mm, kuris pažymėtas grioveliu, kad nesutepti juostelės (23; 41; 44).
Širmerio ašarų testo juostelė įterpiama tarp apatinio akies voko ties voko viduriu. Širmerio
ašarų testo juostelė turi liestis su ragenos paviršiumi, tai sukelia tam tikrą refleksinę ašarų
produkciją. Juostelė paliekama 1 minutę. Ištraukus juostelę yra skaičiuojama, kiek milimetrų jos
sušlapo (mm/min.) (5; 42). Širmerio ašarų testo procesas pavaizduotas 5 paveiksle.
5 pav. Širmerio ašarų testas (23)
Taikomi du Širmerio ašarų testų tipai:
1. Širmerio ašarų testas, kai matuojama bazinė ir refleksinė ašarų gamyba, testas atliekamas
prieš pradedant aplikuoti vietinį anestetiką;
2. Širmerio ašarų testas, kai matuojamas tik bazinis ašarų lygis, atliekamas po akių vietinės
anestezijos (23).
24
Šunims normalūs Širmerio ašarų testo rodmenys yra 15 mm/min (11). KCS turėtų būti
įtariamas šunims, kurių Širmerio ašarų testo rodmenys yra nuo 10 iki 15 mm/min., o patvirtinama,
kai Širmerio ašarų testo rodmenys <10 mm/min. Katėms Širmerio ašarų testo normos ribos yra nuo
3–32 mm/min., vidutiniškai 17 mm/min. Kai kurioms katėms, neturinčioms jokių akių paviršiaus
ligos požymių, ašarų gamyba gali būti laikinai paveikta streso ar susijusi su autonominės ašarų
gamybos kontrolės pokyčiais, todėl jų Širmerio ašarų testo rezultatai būna labai žemi arba net
nuliniai. Siekiant išvengti galimos paklaidos, rekomenduojama, kad testas tyrimo metu būtų
atliekamas vienas iš pirmųjų, pageidautina iš karto po to, kai buvo atlikta apžiūra iš toli. Širmerio
ašarų testo rezultatus gali suklaidinti vietinių vaistų taikymas, bakteriologinių ar citologinių
mėginių rinkimas, akių tyrimas su ryškia šviesa, nes tai skatina refleksines ašaras (23).
Vertinant Širmerio ašarų testo rezultatus šunims, kurie serga skausmingomis akių ligomis,
būtina atsižvelgti į tai, kad dėl skausmo reflekso gali būti išskiriamas didesnis refleksinis ašarų
kiekis, nors yra nedidelė bazinių ašarų gamyba, taip nepastebima KCS liga (23).
Oftalmoskopija. Arba akių dugno tyrimas, kuris gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Geriausia
oftalmoskopiją atlikti vyzdžiui išsiplėtus, kad būtų galima įvertinti tiek centrinį, tiek periferinį akies
dugną. Tiriant akių dugną svarbu, kad šviesos šaltinis būtų kuo mažiau intensyvus, nes dėl
intensyvaus šviesos srauto gali būti netikslūs akių dugno tyrimo rezultatai. Oftalmoskopų tipai:
tiesioginiai, netiesioginiai ir netiesioginiai monokuliniai (23).
Biomikroskopas su plyšine lempa. Biomikroskopas sudarytas iš binokulinio mikroskopo ir
šviesos šaltinio. Biomikroskopas padeda išsamiai apžiūrėti priekinį akies segmentą, jį padidinant
mažiausiai 10 kartų, su įvairiomis apšvietimo formomis (23). Tyrimas su biomikroskopu atliekamas
tamsioje patalpoje. Šviesos pluoštas fiksuojamas į tą vietą, kurią norime apžiūrėti. Šviesos pluošto
plotį galima reguliuoti specialia diafragma. Plonas, stiprus šviesos pluoštas leidžia optiniame
pjūvyje pamatyti smulkius pakitimus. Biomikroskopas turi būti 2,5 iki 5 cm atstumu priešais
paciento akį, biomikroskopu judant link akies ar tolstant nuo jos (5). Plyšine lempa galima tirti vokų
kraštą, junginę, rageną, priekinę kamerą, rainelę, vyzdį, lęšiuką, priekinę stiklakūnio dalį.
Biomikroskopas kartu su gonioskopijos lęšiu gali būti naudojama stebėti labai padidintą rainelės ir
ragenos kampo vaizdą (23).
Fluoresceino testas. Fluoresceino dažymas naudojamas tuomet, kai yra ragenos pažeidimai ar
kitokios ragenos paviršiaus ligos (5). Fluoresceinas yra oranžinis vandenyje tirpus dažiklis, kuris
šiek tiek šarminiuose tirpaluose keičia spalvą į žalią ir fluorescuoja. Fluoresceinas plačiai
naudojamas vertinant ragenos paviršiaus pažeidimus, ne tik nustatant atvirą ragenos opą, bet ir
vertinant ašarų plėvelės suirimo laiką (angl. Tear film break-up time – TFBUT). Be to,
fluoresceinas naudojamas patikrinti ašarų – nosies nazolakrimalinių latakų praeinamumą (angl.
Jones test) (23).
25
Fluoresceino juostelė yra sudrėkinama lašeliu fiziologinio tirpalo ir aplikuojama prie
junginės. Juostelė neturi liesti ragenos, nes tai gali sukelti klaidingą teigiamą rezultatą (44). Pridėjus
fluoresceino juostelę prie junginės, akių vokai keletą kartų uždaromi priverstinio merkimo judesiu,
kad fluoresceinas būtų paskirstytas per visą ragenos paviršių. Fluoresceinas prilimpa tik prie
pažeistos ragenos stromos, bet ne prie epitelio ar Descemento membranos. Pažeidimai geriau
matomi pašvietus kobalto mėlynu filtru, pvz., Vudo lempa, oftalmoskopu arba biomikroskopu su
mėlynu filtru (23).
Paprastai intensyviau nusidažo stromos pažeidimai, nei paviršutiniški pažeidimai. Stiprios
stromos degeneracijos atveju dažų prikibimas dideliuose stromos plotuose gali būti aiškiai matomas
ir be filtrų. Nepakankamas ragenos epitelio sluoksnis, esantis šalia paviršinio pažeidimo, rodo, kad
šis epitelis nesilaiko, o tai yra spontaniškas lėtinės ragenos epitelio defekto (angl. Spontaneous
chronic corneal epithelial defect – SCCED) požymis. Kad pašalintumėte iš akies fluoresceiną,
ragenos paviršius turi būti kruopščiai nuplaunamas maždaug 5 ml sterilaus fiziologinio tirpalo (23).
Ašarų plėvelės suirimo laikas: TFBUT įvertinimas suteikia svarbią informaciją apie ašarų
plėvelės kokybę. Sąlygos, dėl kurių Meibomo liauka funkcionuoja nepakankamai arba sumažėja
akies gleivių gamyba, neigiamai veikia TFBUT, todėl atsiranda nestabili ašarų plėvelė, dėl kurios
atsiranda ragenos opa. Norint išmatuoti TFBUT, fluoresceinas yra paskirstomas ant akies
paviršiaus, atliekant priverstinius akies voko mirksėjimo judesius. Akių vokai laikomi atviri ir
skaičiuojamos sekundės tol, kol atsiranda vienodas dėmių sluoksnis ant ragenos paviršiaus. Tokiu
atveju ašarinės plėvelės suirimas matomas kaip tamsios dėmės ant ragenos paviršiaus (23).
Nazolakrimalinio praeinamumo testas atliekamas ašarų-nosies drenažo sistemos
praeinamumui patikrinti (23). Tiriama dėl per didelio ašarojimo, dėl ašarų sekreto veikimo
sutrikimo (5). Tyrimas atliekamas didelį kiekį fluoresceino pridedant prie junginės paviršiaus ir
stebint jo pratekėjimą į nosį. Fluoresceinas turi pratekėti per 5–14 minučių. Apie 40 proc. šunų ir
kačių, ypač brachiocefalinių ir kitų veislių nazolakrimalinis latakas turi papildomas angas ryklėje,
todėl neigiamas nazolakrimalinis testas nebūtinai reiškia, kad nazolakrimalinė sistema yra
užsikimšusi (7; 32; 40). Tokiems pacientams gali būti naudinga ištirti burnos ertmę ir gerklę, dėl
fluoresceino, kuris lengviau matomas naudojant kobalto mėlyną filtrą (23).
Bengalijos rožinis testas. Rožinės Bengalijos juostelės nudažo negyvas ląsteles ir pašalinius
audinius. Testo metu akis yra šiek tiek dirginama. Rožinis Bengalijos testas atliekamas pacientams,
kai nėra akių skausmo, norint patikrinti ar nėra paviršinės ragenos opų, epitelio pažeidimų, ašarų
plėvelės disfunkcijos. Kai ragena pažeista dalinai – fluoresceinas neprilimpa (5). Bengalijos rožinis
testas yra ypač naudingas tokioms ligoms, kaip herpesvirusinis keratitas. Bengalijos rožinis testas
padeda diagnozuoti ankstyvą KCS, ypač tais atvejais, kai yra sumažėjęs išskiriamų ašarų kiekis
(23).
26
Tonometrija. Akispūdžio matavimas yra būtinas nustatant ir gydant šunų ir kačių glaukomą,
taip pat naudinga priemonė uveitui diagnozuoti. Tikslus akispūdžio įvertinimas galimas tik su
tonometrija. IOP normos ribos šunims yra 10-25mmHg, o katėms 12-20mmHg. Akispūdžio
matavimui galima rinktis įvairius tonometrų tipus (23):
Schiotztonometras yra įspaudžiantis, todėl naudojamas rečiausiai. Matavimai atliekami
taikant vietinę anesteziją, tačiau, norint gauti tikslius matavimus, ragena turi būti
horizontalioje padėtyje;
TonoPen yra skaitmeninis aplikacijos tonometras, kuris konvertuoja mažai ragenos srities
pritaikymui reikalingą jėgą į skaitmeninę akispūdžio reikšmę. TonoPentonometrą galima
naudoti matuojant akispūdį gyvūnui esant bet kokioje padėtyje;
TonoVet – tai atšokantis tonometras, akispūdį išmatuoja šešis kartus per labai trumpą laiką.
Šį prietaisą yra labai paprasta naudoti, turi mažą potencialą sukelti ragenos pažeidimą ir
gali būti naudojamas šunims, katėms ir arkliams. Trūkumas yra tas, kad jis turi būti
laikomas vertikalioje padėtyje, kai zondas juda horizontaliai, todėl sunku jį naudoti
gulintiems gyvūnams. TonoVet gali būti tikslesnis nei kiti tonometrai nustatant akispūdį
katėms, o prieš atliekant tonometrija vietinio anestetiko taikyti nereikia (23).
Gonioskopija. Gonioskopija – tai rainelės ragenos kampo tyrimas. Šunims nėra įmanoma
vertinti rainelės ragenos kampo plika akimi, nes jį užtemdo odena. Norint atlikti gonioskopiją
atliekama vietinė anestezija ir ragenos paviršiui taikomas gonioskopinis lęšis, pakeičiantis ragenos
ir oro sąsają su ragenos ir lęšio sąsaja, kuris savo ruožtu šiek tiek keičia lūžio rodiklį ir leidžia
šviesos spindulius iš rainelės ragenos kampo. Be to, kad būtų įmanoma vizualizuoti rainelės ragenos
kampą, tiesioginiai gonioskopijos lęšiai (įskaitant dažniausiai naudojamus Koeppe ir Barkan lęšius)
padidina vaizdą 2-3 kartus. Veterinarijos gydytojas paprastai naudoja biomikroskopą su plyšine
lempa arba oftalmoskopą apšviesti ir padidinti tiriamą plotą (23).
Laboratoriniai tyrimai. Šiame tyrimo etape gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai,
įskaitant mikrobiologinį, citologinį ir polimerazės grandinės reakcijos (PGR) tyrimus. Idealiu
atveju, mėginiai turėtų būti surenkami prieš vaistinių medžiagų panaudojimą, nes tai gali turėti
neigiamos įtakos mikroorganizmų kultūrų augimui arba kitų laboratorinių tyrimų rezultatams (23).
Bakteriologiniai mėginiai paprastai imami į transportines terpes švelniai liečiant junginę arba
regenos paviršių. Citologiniai mėginiai gali būti imami tiesioginio spaudo arba citologinio šepetėlio
pagalba, kurie švelniai sukami per visą plotą, o surinkti mėginiai perkeliami ant stiklinio objektinio
stiklelio, dažomi. Citologiniai mėginiai gali būti surenkami naudojant „Kimura“ mentelę arba
nelygią skalpelio mentės dalį. PGR tyrimams mėginiai gali būti surenkami steriliais medvilniniais
tamponėliais arba citologiniais šepetėliais, transportuojami paprastame vamzdelyje (23). Ragenos
junginės citologijos instrumentai pavaizduoti 6 paveiksle.
27
6 pav. Ragenos junginės citologijos instrumentai yra: A) Kimuros mentelė; B) tamponėlis;
C) skalpelis; D) citologinis šepetėlis (21)
Rentgenografija. Skiriama tuo atveju, jei yra įtariama, kad akyje gali būti
rentgenokontrastiniai svetimkūniai, taip pat orbitos ligoms, lūžiams, osteolizės diagnozei.
Rentgenografija atliekama, kai reikia įvertinti nosies ertmę, priekinius sinusus, kaukolę, viršutinį
žandikaulį ir dantis (23).
Echoskopija. Atliekama naudojant tik vietinę nejautrą. Echoskopuojama norint ištirti
struktūras, kurių nematyti naudojant biomikroskopą ar oftalmoskopą, ir tais atvejais, kai norima
apžiūrėti nepermatomus skaidrius organus. Naudojama diagnozuojant procesus akyje,
diagnozuojant kataraktą, lęšiuko liuksaciją arba subliuksaciją, stiklakūnyje nustatant svetimkūnius.
Veterinarinėje oftalmologijoje naudojamos kelios skirtingos ultragarso formos (23).
28
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo eiga
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio „X“
smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Viso tyrimo laikotarpiu buvo domimasi, kiek iš viso gyvūnų apsilankė
klinikoje, kiek iš jų (tiek šunims, tiek katėms) buvo diagnozuotos akių ligos. Tyrimui buvo
pasirinkti šunys, kuriems buvo diagnozuoti akių susirgimai.
Gyvūno savininkui atvykus į kliniką specialisto konsultacijai buvo pildoma savininko
sutikimo gydymui forma: savininko vardas, pavardė, adresas, gyvūno rūšis, veislė, vardas, lytis,
amžius, svoris, gyvūno profilaktikos duomenys.
Iš gyvūno savininko buvo renkami anamnezės duomenys. Klausiama apie gyvūno laikymo
sąlygas, ar kartu gyvena kiti augintiniai, ar gyvūnas keliavo, kaip maitinamas ar laisvai išeina į
lauką. Iš paciento savininko surenkama gyvūno istorija: kokiomis ligomis gyvūnas yra persirgęs,
kokie vaistai yra naudojami ar buvo naudoti, kada prasidėjo pirmieji simptomai, ar gyvūnas yra
sirgęs akių ligomis. Surinkus anamnezės duomenis, atliekama paciento apžiūra. Jos metu pirmiausia
atliekamas bendras klinikinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu apžiūrimos gleivinės, jų spalva, KPG,
įvertinamas širdies dažnis ir kvėpavimas, matuojama temperatūra. Atlikus klinikinį tyrimą ir esant
nuokrypiams nuo fiziologinių normų, būtina juos išanalizuoti, prireikus – tirti gyvūną, kaip sergantį.
Apžiūra iš toli. Įvertinamas gyvūno judėjimas, elgesys, eisena, kaip gyvūnas orientuojasi
nepažįstamoje aplinkoje. Apžiūros iš toli metu stebima ar gyvūnas neatsitrenkia į daiktus. Iš toli
apžiūrima snukio simetrija, akių vokų pozicija, akių obuolių dydis ir jų lokalizacija. Stebima ar yra
išskyrų iš akių. Jeigiu yra išskyrų, tai įvertinama, kokios jos: skaidrios, tamsios, vandeningos,
gleivėtos ir pan.
Apžiūra iš arti. Pirmiausia apžiūrima periorbita – apžiūrimi ir palpuojami aplinkiniai
audiniai, palpuojamas akies obuolys, apžiūrima burnos ertmė. Apžiūrimas trečio voko palpebralinis
ir bulbarinis paviršiai. Svarbu yra trečio voko vientisumas, spalva, pozicija, kietumas, ar nėra
susiformavusių folikulų ant bulbarinio paviršiaus. Apžiūrima vokų pozicija, judrumas, vientisumas.
Būtina apžiūrėti ar ant vokų kraštų nėra darinių, pažeidimų, patinimų. Reikia pažiūrėti blakstienų
augimo vietą ir kryptis, dėl distichiazės, ekropinės ar entropinės blakstienos, trichiazės. Vertinama
junginės spalva, ar yra chemozė, ar yra pakitusių struktūrų, svetimkūnių. Vertinami odenos
nelygumai, spalva, pigmentacija, vaskuliarizacija.
Atliekamas oftalmologinis tyrimas:
Gyvūno sekimo refleksas – vatos gumuliukas metamas žemyn ir stebimas gyvūno elgesys.
Laikoma teigiamu, jei gyvūnas reaguoja į vatos gumulėlį;
29
Gąsdinimo refleksas – tai neurologinis testas, kuris atliekamas rankos mostu artėjant prie
tiriamos akies, netiriama akis turi būti uždengta. Gąsdinimo reflekso testas sukelia
mirksėjimą. Atliekant mostą negalima priliesti gyvūno plaukų ar sukelti oro srovių,
kurios gali sudirginti rageną. Testas laikomas teigiamu, jei gyvūnas sumirksi. Jeigu
gyvūnas neurologinio testo metu greitai sumirksi, vadinasi, kad optinio ir veidinio nervų
veikla yra nesutrikusi. Toks refleksas gyvūnams atsiranda nuo 5 mėn. amžiaus;
Vokų refleksas – tai lateralinio ir medialinio akių vokų refleksas. Testas atliekamas pirštų
galiukais liečiant lateralinį ir medialinį vokų kampus. Testas yra teigiamas, jei gyvūnas
prisimerkia. Tai reiškia, kad trišakio ir veido nervai nėra pažeisti;
Ragenos refleksas – plonu vatos tamponėliu liečiamas ragenos epitelis. Paveikiami
trišakis nervas (nervus trigeminus), atitraukiamasis nervas (nervus abducens) ir veidinis
nervas (nervus facialis). Testas yra teigiamas, jei gyvūnas atitraukia galvą ir užmerkia
akis;
Okulovestibulinis refleksas – testo metu sukiojama gyvūno galva į kairę ir į dešinę puses
ir stebimi akių judesiai. Okulovestibulinis testas padeda patikrinti ar sveiki yra
judinamasis akies nervas (nervus oculamotorius), skridininis nervas (nervus trochlearis)
ir atitraukiamasis nervas (nervus abducens). Testas yra teigiamas, jei atliekant šį testą
stebimas fiziologinis nistagmas;
Vyzdžio refleksas – gali būti tiesioginė ir netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą.
Tiesioginės vyzdžio reakcijos metu yra nukreipiamas fokusuotas šviesos šaltinis į vieną
akį. Testas yra teigiamas, jei pašvietus šviesos šaltiniu į akį vyzdys susiaurėja,
(parasimpatinės nervų sistemos sutrikimų nėra), o atitraukus šviesą – išsiplečia
(pažeidimų simpatinėje nervų sistemoje nėra). Netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą yra
atliekama nukreipus fokusuotos šviesos šaltinį į vieną akį, bet stebimas kitos akies
vyzdžio susitraukimas. Testas atliekamas tamsesnėje patalpoje.
Papildomas testas. Širmerio ašarų testas yra atliekamas įvertinti ašarų sekreciją. Testas
atliekamas prieš lašinant bet kokius medikamentus į akį. Speciali STT graduota juostelė dedama į
junginės maišelį ir 1 minutę paliekama laisvai kabanti ant voko krašto, maždaug per ragenos centrą.
Po minutės vertinami testo rezultatai, suskaičiuojama ašarų sekrecija milimetrais. Norma yra 15 –
20 mm/min.
Akių biomikroskopija. Priekinio akies segmento tyrimui naudojamas biomikroskopas su
plyšine lempa. Biomikroskopas turi apšvietimą ir padidina vaizdą. Tyrimas atliekamas mažiau
apšviestoje patalpoje. Fiksuotam gyvūnui viena ranka uždedama ant galvos ir biomikroskopas yra
laikomas 7-10 cm atstumu nuo gyvūno. Biomikroskopu apžiūrimi vokai, junginė, ragena, odena,
priekinė kamera, rainelė, vyzdys, lęšis, stiklakūnis. Vertinamas ragenos skaidrumas, atspindys,
30
pigmentacija, drumstumas, vientisumas, paviršinės ar gilios opos. Tiriamas priekinės kameros
skaidrumas, gylis, ar yra pakitimų, kraujo, fibrino, svetimkūnių. Apžiūrimas rainelės vientisumas,
spalva suaugimai. Įvertinama vyzdžio forma. Vertinamas lęšio ir stiklakūnio skaidrumas.
Būtina apžiūrėti ar ant vokų nėra darinukų, pažeidimų, patinimų. Reikia pažiūrėti blakstienų
augimo vietą ir kryptis, dėl distichiazės. Vertinant vokų poziciją ir pakitimus stebima ar gyvūnui
nėra entropijos, ektopijos, trichiazės. Vertinama junginės spalva, ar nėra chemozės, pakitusių
struktūrų, svetimkūnių. Vertinami odenos nelygumai, spalva, pigmentacija, skaidrumas,
vaskuliarizacija.
Tonometrija. Tonometru „IcareTonovet“ yra matuojamas intraokulinis spaudimas.
Tonometro tipas – atšokantis. Intraokulinis spaudimas yra matuojamas prieš medikamentų
panaudojimą į akis. Akispūdžio matavimui tonometras yra laikomas nuo ragenos 1 cm atstumu, 900
kampu. Tyrimo fiziologinių normų reikšmės: katėms yra 12 – 27 mmHg, o šunims 10 – 23 mmHg.
Oftalmoskopija. Kitas etapas yra apžiūra oftalmoskopu, atliekama mažiau apšviestoje
patalpoje. Oftalmoskopija atliekama tiesioginio tipo „Heine Beta 200S / 200“ oftalmoskopu.
Oftalmoskopą laikant 2-3 cm atstumu prie gyvūno akies su įjungtu šviesos šaltiniu ir 0 D galima
vertinti akies dugną. Atliekant tyrimą žiūrima į gyvūno akį tol, kol pastebimas tapeto atspindys.
Vertinama tapeto spalva, pigmentacija, kraujagyslės, jų storis, optinis nervas, optinio disko dydis.
Taip pat oftalmoskopu apžiūrimas lęšis, stiklakūnis. Stiklakūnis apžiūrimas nustačius +3 - +6 D ir
įvertinamas jo skaidrumas. Lęšį galima apžiūrėti nustačius +8 - +12 D, taip pat įvertinamas lęšio
skaidrumas ir dydis. Esant +20 D galima įvertinti priekinio segmento struktūras: rageną, akies
kameras, trečią voką, ašarų lataką, rainelę bei lęšį.
Fluoresceino testas. Testas skirtas aptikti ragenos, junginės pažeidimus, ašarų plėvelės
disfunkciją, įvertinti ašarų-nosies latakų praeinamumą. Fluoresceino testas atliekamas fluoresceino
dažais, naudojant fluoresceino juosteles. Fluoresceinas pasiskirsto ant ragenos ir junginės
paviršiaus. Dažai įsigeria į ragenos stromą, junginę. Opas lengviau galima pamatyti naudojant
oftalmoskopą ar biomikroskopą su plyšine lempa, naudojant kobalto mėlynąjį filtrą. Testas yra
teigiamas, kai kobalto mėlynu filtru apšvietus akį, matoma žalsvai nusidažęs pažeidimas ragenoje
arba junginėje.
Bengalijos rožinio testas. Esant smulkiems ir paviršiniams ragenos pažeidimams, erozijoms,
tyrimui yra naudojamas Bengalijos rožinis testas. Bengalijos rožinio testo juostelės įdedamos į
junginės maišelį ir dažai nudažo tas ragenos vietas, kurios nepadengtos ašarų plėvele. Testas yra
teigiamas, kai ragenos pažeistos vietos yra nusidažiusios rožine spalva.
Visi tyrimai buvo atliekami gavus gyvūnų šeimininkų žodinius sutikimus ir vadovaujantis
gyvūnų gerovę reglamentuojančiais teisės aktais:
31
1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, 1997 m. lapkričio 6 d.
Nr. VIII-500;
2. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, 1991 m. gruodžio 17 d. Nr. XI-1189;
3. Lietuvos Respublikos gyvūnu globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, Žin., 1997,
Nr. 108-2728.
2.2 Tyrimo medžiaga
Tyrime iš viso dalyvavo 72 šunys. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas buvo diagnozuotas
19 šunų, lėtinis paviršinis keratitas diagnozuotas 53 šunims. Visiems tyrime dalyvavusiems šunims
buvo atlikti oftalmologiniai tyrimai. Vertinami tyrimo rezultatai buvo intraokulinis spaudimas,
Širmerio ašarų testo rezultatai, fluoresceino ir Bengalijos rožinio testų rezultatai (žr. 7 pav.)
Tyrimo metu visi tyrime dalyvavę šunys buvo grupuojami pagal lytį, veislę, kaukolės formą,
pagal pažeistą akį. Gyvūnai, kurie buvo vertinami pagal kaukolės formą, buvo išskirti į tris gupes:
brachiocefalikai, dolikocefalikai ir mišrūnai. Kiekvienos nagrinėjamos ligos rezultatai yra
pateikiami atskirai, paveiksluose (žr. nuo 8 iki 22 pav.) ir lentelėse (žr. nuo 1 iki 3 lentelės).
7 pav. Tyrimo schema
Akių ligų analizė
• Analizuojamos šunų akių ligos;
Duomenų rinkimas
• Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pacientų duomenų rinkimas;
• Lėtinio paviršinio keratito pacientų duomenų rinkimas;
Duomenų analizė
•Ligų pasiskirstymas pagal lytį;
•Ligų pasiskirstymas pagal veislę;
•Ligų pasiskirstymas pagal kaukolės formą;
• Ligų pasiskirstymas pagal akių pažeidimą.
Tyrimų analizė
•Širmerio ašarų testų analizė;
•Akispūdžio duomenų analizė;
•Fluoresceino testų analizė;
•Bengalijos rožinio testų analizė.
Gydymo analizė
• Lėtinio paviršinio keratito gydymo schemos;
• Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymo schemos.
32
2.3 Statistinė analizė
Turimų tyrimų duomenys buvo kaupiami ir statistinė analizė atlikta naudojantis Microsoft
Office Excel 2007 programa. Atliekant statistinę analizę buvo apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai
(X), aritmetinių vidurkių paklaidos (Sx), aritmetinių vidurkių skirtumų patikimumo koeficientų (p)
skaičiavimas. Aritmetinių vidurkių skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, kai **- p<0,01.
33
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tirtų gyvūnų skaičius ir pasiskirstymas pagal akių ligas
Tyrimo laikotarpiu, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., klinikoje pirmą kartą
apsilankė 8244 pacientai, įskaitant šunis ir kates. Per du tiriamojo laikotarpio metus iš visų
apsilankiusių pacientų akių ligos buvo diagnozuotos 413 pacientų (4,96 proc.): 316 šunų (76,51
proc.) ir 97 katėms (23,49 proc.) (žr. 8 pav.).
8 pav. Šunų ir kačių akių ligų pasiskirstymas 2017-2019 metais
Per tiriamąjį laikotarpį iš viso šunims nustatyta 30 akių ligų rūšių. Trys dažniausiai
diagnozuojamos akių ligos šunims buvo lėtinis paviršinis keratitas, ragenos opa bei konjunktyvitas.
Dažniausiai diagnozuota akių liga šunims – lėtinis paviršinis keratitas: 53 atvejai. Antroje vietoje
pagal dažnumą – ragenos opos, 52 atvejai. Trečia pagal dažnumą akių liga šunims – konjunktyvitas,
39 atvejai (žr. 1 lentelė).
76,51%
23,49%
0,00%
10,00%
20,00%
30,00%
40,00%
50,00%
60,00%
70,00%
80,00%
90,00%
Šunys Katės
Akių
lig
ų p
asis
kir
stym
as,
%
34
1 lentelė. Šunų ligų pasiskirstymas 2017-2019 metais
Akių ligų pasiskirstymas šunims, procentais
Lėtinis paviršinis keratitas 16,77 proc.
Trichiazė 3,16 proc.
Blefaritas 3,16 proc.
Uveitas 6,96 proc.
Glaukoma 1,27 proc.
3-iojo voko liaukos išvirtimas 2,53 proc.
Konjunktyvitas 12,34 proc.
Entropija 5,70 proc.
Ragenos opa 16,46 proc.
Distichiazė 3,80 proc.
Ragenos sekvestras 0,32 proc.
Katarakta 5,70 proc.
KCS 6,01 proc.
Trauma 5,38 proc.
Panoftalmitas 0,32 proc.
Ektropija 0,32 proc.
Skleritas 1,27 proc.
Lęšio subliuksacija 0,63 proc.
Ragenos erozija 0,32 proc.
PPM 0,32 proc.
Aklumas 0,95 proc.
Akies išvirtimas 0,32 proc.
Ragenos distrofija 0,95 proc.
PRA 0,63 proc.
Ektopinė blakstiena 1,27 proc.
Tinkainės atrofija 0,32 proc.
Akies atrofija 0,63 proc.
Dermoidas 1,58 proc.
Descemetocelė 0,32 proc.
3-iojo voko kremzlės deformacija 0,32 proc.
Rečiau nei lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas uveitas, šunims nustatyti 22 atvejais.
Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas (KCS) nustatytas 19 šunų. Entropija ir katarakta nustatyta po
tiek pat, 19 atvejų. Entropija ir katarakta šunims diagnozuota po 18 atvejų. Akies trauma nustatyta
17 šunų. Distichiazė diagnozuota 12 šunų. Blefaritas ir trichiazė buvo diagnozuota po 10 atvejų.
Trečiojo akies voko liaukos išvirtimas buvo nustatytas 8 šunims. Dermoidas diagnozuotas 5 šunims.
Glaukoma nustatyta 4 šunims. Skleritas ir ektopinė blakstiena buvo diagnozuota tiek pat, po 4
atvejus. Ragenos distrofija buvo diagnozuota 3 šunims. Aklumas diagnozuotas 3 šunims. Lęšio
subliuksacija, akies atrofija ir PRA (progresuojanti tinklainės atrofija) per tiriamąjį laikotarpį
nustatytos po 2 atvejus.
Keletas retų ligų buvo diagnozuotos tik po vieną kartą per visą tiriamąjį laikotarpį:
panolftalmitas persistentinė vyzdžio membrana (PPM), ektropija, ragenos erozija, akies išvirtimas,
35
tinklainės atrofija, descemetocelė, trečiojo voko kremzlės deformacija, ragenos sekvestras. Visos
šios šunų akių ligos sudarė po 1 atvejį iš visų tiriamų atvejų.
3.2 Ligų pasiskirstymas pagal lytį, kaukolės formą, veislę
Per tiriamąjį laikotarpį buvo išanalizuotas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ir lėtinio
paviršinio keratito ligų paplitimas pagal lytį. Tyrime dalyvavo 72 šunys.
9 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas pagal lytį
Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu iš viso per tiriamąjį laikotarpį sirgo 19 šunų. Ši liga
dažniau nustatyta patinams, 11 šunų, ir 8 patelėms. (žr. 9 pav.). Tuo tarpu lėtiniu paviršiniu keratitu
labiau sirgo patelės.
10 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas pagal lytį
57,89%
42,11% Patinai
Patelės
41,51%
58,49%
Patinai
Patelės
36
Lėtiniu paviršiniu keratitu iš viso sirgo 53 šunys. Tiriamuoju laikotarpiu CSK labiau sirgo
patelės, 31 šuo, ir 22 patinai (žr. 10 pav.).
11 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas pagal kaukolės formą
Atliktame tyrime 2017-2019 metų laikotarpiu buvo analizuojamas lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito ir lėtinio paviršinio keratito ligų paplitimas pagal gyvūnų kaukolės formą. Tiek
lėtinio sausojo keratokonjunktyvito, tiek lėtinio paviršinio keratito didžiausias ligų paplitimas buvo
brachicefalinių veislių šunims, mažiausiai šie susirgimai pasireiškė mišrių veislių šunims. KCS liga
sirgo 8 brachicefaliniai šunys (42,11 proc.) ir 6 dolikocefaliniai šunys (31,58 proc.). Lėtiniu
sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo 5 mišrūnai (22,22 proc.) (žr. 11 pav.).
12 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas pagal kaukolės formą
42,11%
31,58%
22,22%
Brachiocefalikai
Dolikocefalikai
Mišrūnai
58,49% 26,42%
15,09%
Brachiocefalikai
Dolikocefalikai
Mišrūnai
37
Lėtiniu paviršiniu keratitu sirgo 31 brachicefaliniai (58,49 proc.) šunys, 14 dolikocefalinių
šunų (26,42 proc.), ir 8 mišrūnai (15,09 proc.) (žr. 12 pav.).
13 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pasiskirstymas pagal veisles
Per tirtą dviejų metų laikotarpį buvo pastebėtas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito
nevienodas pasiskirstymas tarp veislių. Didžiausias KCS pasiskirstymas buvo neveislinių šunų
tarpe. Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo 26,32 proc. mišrūnų. Rečiau sirgo pekinai,
mopsai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, Ši cu. Šių veislių šunų KCS diagnozės sudaro 10,53 proc.
atvejų. 5,26 proc. KCS diagnozės atvejų nustatyta anglų kokerspanieliams, amerikiečių
kokerspanieliams, Brabanto grifonams, vokiečių aviganiams, šelti, Jorkšyro terjerams (žr. 13 pav.).
Anglų kokerspanielis
Amerikiečių kokerspanielis
Pekinas
Mopsas
Brabanto grifonas
Vokiečių aviganis
Vakarų Škotijos baltasis terjeras
Ši cu
Šelti
Jorkšyro terjeras
Mišrūnai
1
1
2
2
1
1
2
2
1
1
5
Pacientų skaičius, vnt
38
14 pav. Lėtinio paviršinio keratito pasiskirstymas tarp veislių
Lėtinis paviršinis keratitas daugiausiai buvo nustatytas mišrūnams, kaip ir lėtinis sausasis
keratokonjunktyvitas. CSK diagnozuotas 15,09 proc. mišrūnų. Pagal veisles CSK dažniausiai sirgo
pekinai ir prancūzų buldogai. Šių veislių šunims CSK buvo nustatyta po 13,21 proc. ligos atvejų
Mopsų ir Ši cu veislėms liga diagnozuota po 9,43 proc. atvejų. Šarpėjams, vokiečių aviganiams,
basetams, Maltos bišonams liga diagnozuota po 3,77 proc. atvejų. Rečiausiai iš visų tyrime
dalyvavusių šunų veislių CSK buvo diagnozuota čiau čiau, amerikiečių kokerspanieliams,
pinčeriams, bigliams, Stafordšyro bulterjerams, Brabanto grifonams, Vakarų Škotijos baltiesiems
terjerams, taksams, rusų toiterjerams, Jorkšyro terjerams, belgų aviganiams, anglų buldogams.
Visoms šioms veislėms CSK diagnozuotas po 1,89 proc. atvejų (žr. 14 pav.).
Čiau čiau
Ši cu
Pekinas
Mopsas
Pinčeris
Prancūzų buldogas
Šarpėjus
Biglis
Springer spanielis
Stafordšyro terjeras
Brabanto grifonas
Vokiečių aviganis
Vakarų Škotijos baltasis terjeras
Taksas
Amerikiečių kokerspanielis
Rusų toiterjeras
Basetas
Jorkšyro terjeras
Belgų aviganis
Anglų buldogas
Maltos bišonas
Mišrūnai
1
5
7
5
1
7
2
1
1
1
1
2
1
1
1
1
2
1
1
1
2
8
Pacientų skaičius, vnt
39
2 lentelė. Lėtinį paviršinį keratitą sukėlusios ligos
Ligos Atvejų
Entropija 9
Trichiazė 4
Ragenos opa 19
Blefaritas 1
Ektopinė blakstiena 3
Dermoidas 1
Lėtinį paviršinį keratitą tyrimo metu dažniausiai sukeldavo ligos. Ragenos opa buvo
dažniausia priežastis, kuri sudarė 35,85 proc. atvejų. Rečiau lėtinį paviršinį keratitą sukėlė
entropija- 16,98 proc. atvejų. Trichiazė buvo diagnozuota 7,55 proc., ektopinė blakstiena- 5,66 proc.
Visiems sirgusiems lėtiniu paviršiniu keratitu. Blefaritas ir dermoidas buvo diagnozuoti po 1,89
proc. atvejų (žr. 2 lentelė).
3 lentelė. Lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą sukėlusios ligos
Ligos Atvejai
Trčiojo voko liaukos
pašalinimas 4
Distichiazė 1
Entropija 2
Lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą dažniausiai sukėlė trečiojo voko liaukos pašalinimas- 21,05
proc. atvejų. Du kartus mažiau buvo diagnozuota entropija- 10,53 proc. Atvejų sukėlusių lėtinį
sausąjį keratokonjunktyvitą. Distichiazė buvo diagnozuota po 5,26 proc. atvejų (žr. 3 lentelė).
40
15 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas akyse
Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas buvo diagnozuotas 19 šunų. Ši liga tyrimo metu šunims
buvo nustatyta vienoje arba abiejose akyse vienu metu. Daugiausia šunims buvo nustatytas lėtinis
sausasis keratokonjunktyvitas abiejose akyse 63,16 proc. šunų. Liga, diagnozuota vienoje akyje
36,84 proc. atvejų (žr. 15 pav.).
16 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas akyse
Lėtinis paviršinis keratitas buvo nustatytas 53 šunims. Ši liga buvo diagnozuojama tiek
vienoje, tiek abiejose akyse. Lėtinis paviršinis keratitas dažniau buvo diagnozuojamas gyvūnams
vienoje akyje, nei abiejose iš karto, priešingai nei lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju.
12
7
Abi Akys
Viena akis
24
29
Abi akys
Viena akis
41
Vienoje akyje susirgimas diagnozuotas 54,72 proc. šunų. Lėtinis paviršinis keratitas abiejose akyse
buvo diagnozuotas 45,28 proc. šunų (žr. 16 pav.).
17 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas akių pusėse
Atlikus tyrimus ir išanalizavus rezultatus matoma, kad lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas
buvo nustatytas dažniau vienoje akyje. Dažniausiai pakitimai buvo randami dešinėje akyje. Šios
ligos nustatymas dešinėje akyje yra 57,14 proc. atvejų. Ši liga rečiau buvo nustatyta kairėje akyje –
42,86 proc. (žr. 17 pav.).
18 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas akių pusėse
Gautus tyrimo rezultatus palyginus tarpusavyje, matomas panašumas tarp ligų pasiskirstymo
akių pusėse. Tiek lėtinio sausojo keratokonjunktyvito, tiek lėtinio paviršinio keratito atvejais
3
4
Kairė akis
Dešinė akis
13
16
Kairė akis
Dešinė akis
42
dažniausiai ligos buvo nustatomos dešinėje akyje. Lėtinis paviršinis keratitas dešinėje akyje buvo
diagnozuota 55,17 proc. šunų, tuo tarpu kairėje akyje susirgimas buvo diagnozuotas šiek tiek rečiau,
44,83 proc. šunų (žr. 18 pav.).
3.3 Tirtų šunų intraokulinio spaudimo rezultatai
Tyrimo metu intraokulinio spaudimo matavimai buvo atlikti 72 šunims. Esant pažeistoms
abiems akims, tiek lėtinio paviršinio keratito, tiek lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atvejais buvo
išvedami gautų rezultatų vidurkiai. Kai akys pažeistos abi, vedamas jų vidurkis ir skaičiuojamas su
pažeistų akių rezultatais kartu. Tarpusavyje lyginant abiejų ligų pažeistas akis nustatyta, kad
pažeistų akių akispūdžio vidurkiai yra mažesni nei sveikų akių. Lėtinio paviršinio keratito pažeistų
akių akispūdis 46 proc. didesnis už lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pažeistų akių akispūdis.
Lėtinio paviršinio keratito atveju sveikos akies IOP yra 50,41 proc. didenis lyginant su pažeista
akimi. Lėtinio paviršinio keratito IOP lyginant pažeistą akį su sveika nėra statistiškai reikšmingas
(žr. 19 pav.).
19 pav. Akispūdžio tyrimo rezultatai sveikose ir pažeistose akyse CSK ir KCS atvejais
Lėtinio sausojo keratakonjunktyvito atveju pažeistoje akyje akispūdis yra mažesnis 50,15
proc. ir yra reikšmingas lyginant su sveika akimi (p<0,01). Lyginant IOP lėtinio paviršinio keratito
ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito tarp sveikų akių, matoma, kad lėtinio paviršinio keratito IOP
yra 9,47 proc. didesnis.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Lėtinis paviršinis keratitas Lėtinis sausasis
keratokonjunktyvitas
12,06±
0,319
8,26±
0,304
18,14±
0,973
16,57±
0,997
Akis
pūd
žio
tyri
mo
rez
ult
atai
, m
mH
g
Pažeistos akys
Sveikos akys
43
3.4 Tirtų šunų Širmerio ašarų testo rezultatai
Stebint Širmerio ašarų testų rezultatus akivaizdu, kad yra didelis rezultatų skirtumas tarp akių
ligų. Lyginant pažeistų akių rezultatus matoma, kad lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos atveju
ašarų gamyba yra sumažėjusi 70 proc. lyginant su lėtiniu paviršiniu keratitu. Tiriant lėtinį paviršinį
keratitą, pažeistų akių ašarų produkcija, lyginant su sveikos akies ašarų produkcija, yra sumažėjusi
17,21 proc. (žr. 18 pav.). Lėtinio paviršinio keratito atveju Širmerio ašarų testo rezultatai yra
statistiškai reikšmingi (p<0,01).
20 pav. Širmerio ašarų testo rezultatai sveikose ir pažeistose akyse CSK ir KCS atvejais
Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito rezultatai tarp pažeistų ir sveikų akių ganėtinai skiriasi.
KCS pažeistose akyse tirtas ašarų kiekis yra 62,40 proc. mažesnis ir yra reikšmingas lyginant su
sveikomis akimis (p<0,01). Lyginant lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito atvejų sveikas akis, stebimas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ašarų
sekrecijos sumažėjimas 36,77 proc. (žr. 20 pav.).
3.5 Fluoresceino ir Bengalijos rožinio testo rezultatai
Fluoresceino testai tyrimo metu buvo atliekami abiejose akyse. Buvo vertinamas ragenos
nusidažymas. Testas laikomas teigiamas, kai fluoresceino dažai nudažo vienos ar abiejų akių
0
5
10
15
20
25
Lėtinis paviršinis keratitas Lėtinis sausasis
keratokonjunktyvitas
17,41±
0,634
5,05±
0,247
21,03±
0,402
13,43±
1,494
Šir
mer
io t
esto
rez
ult
atai
, m
m/m
in
Pažeistos akys
Sveikos akys
44
rageną. Lėtinio paviršinio keratito atveju pažeista ragena nusidažė daugiau, nei sergant lėtiniu
sausuoju keratokonjunktyvitu (žr. 21 pav.).
21 pav. Fluoresceino testo rezultatai CSK ir KCS atvejais
Atlikus fluoresceino testus matoma, kad abiejų ligų atvejais didesnį procentą testo parodymų
sudaro neigiami rezultatai. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju 21,05 proc. fluoresceino
testų buvo teigiami, o likę 78,95 proc. – neigiami. Lėtinio paviršinio keratito atveju fluoresceinas
rageną nudažė 35,85 proc. ir testas buvo laikomas teigiamu, tuo tarpu neigiami testai sudarė 64,15
proc. visų atvejų.
22 pav. Bengalijos rožinio testo rezultatai CSK ir KCS atvejais
19
4
34
15
0% 20% 40% 60% 80% 100%
CSK
KCS
Atvejų skaičius, vnt
Teigiamas
Neigiamas
36
8
17
11
0% 20% 40% 60% 80% 100%
CSK
KCS
Atvejų skaičius, vnt
Teigiamas
Neigiamas
45
Lyginant su fluoresceino testų rezultatais, Bengalijos rožinio testų rezultatai yra daugiau
teigiami. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju iš 19 šunų, kuriems buvo atliktas Bengalijos
rožinio testas, teigiami rezultatai buvo 42,11 proc. atvejų, o likę 57,89 proc. – neigiami. CSK
Bengalijos rožinis buvo atliktas 53 šunims, iš kurių testas buvo teigiamas 67,92 proc. atvejų.
Bengalijos rožinio testo rezultatus lyginant tarp ligų pastebima, kad sergant lėtiniu paviršiniu
keratitu stebima daugiau teigiamų Bengalijos rožinio testo rezultatų (25,81 proc.) (žr. 22 pav.).
3.6 Tirtiems šunims taikytas gydymas
Tyrimo metu kiekvienam gyvūnui yra paskiriamas gydymas, kuris priklausė nuo
diagnozuotos ligos ir jos sunkumo. Kaip minėta anksčiau, tyrime dalyvavo 72 šunys, iš kurių 53
buvo diagnozuotas lėtinis paviršinis keratitas, o 19 šunų – lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas.
Abiejų susirgimų atveju buvo taikytas medikamentinis gydymas. Gydymui nuo abiejų ligų buvo
naudojamos antimikrobinės medžiagos:tobramicinas, chloramfenikolis. Taip pat buvo naudojami
steroidiniai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: atropinas, dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi.
Lėtinio paviršinio keratito gydymui buvo taikomos 4 gydymo schemos, o lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito – 5 gydymo schemos.
3.6.1 Tirtų šunų lėtinio paviršinio keratito gydymas
Pagal I gydymo schemą buvo gydoma 10 šunų. Taikytas antimikrobinių medžiagų ir SVNU
naudojimas vietiškai. Tai deksametazono ir chloramfenikolio akių lašai – Oftandexa-chlora, kurie
vartojami nuo 1 iki 3 kartų paroje. Šie vaistai veikia bakteriostatiškai bei priešuždegimiškai,
malšina skausmą. Dėl ašarų plėvelės funkcijos pažeidimo skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono
rūgštimi (žr. 4 lenetlė). Gydymo schema sudaroma dviems savaitėms, po dviejų savaičių skiriama
pakartotinė apžiūra.
4 lentelė. Lėtinio paviršinio keratito gydymo schemos
A B C D E F G
I * *
II * * * *
III * *
IV * *
46
A- tobramicinas (Tobrin 0,3 proc., akių lašai): 2-3 kartus per parą.; B- deksametazonas (Dexamethasone WZF Polfa 1
mg/ml, akių lašai): 2-3 kartus per parą; C- deksametazonas ir chloramfenikolis (Oftandexa- chlora akių tepalas): 1-3
kartus per 24 val.; D- tobramicinas ir deksametazonas (Tobradex 3mg+1mg akių lašai): 2-3 kartus per parą; E-
atropinas 1 mg/ml injekcinis tirpalas: kas 12 val.; F- karprofenas (Rycarfa Flavour tabletės šunims): 3 mg/kg kas 24
val.; G- dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi (Lacrivet): 4-6 kartus per parą.
Pagal II gydymo schemą buvo gydoma 19 šunų, kuriems buvo diagnozuotas lėtinis paviršinis
keratitas su ragenos opų komplikacijomis. Šiuo atveju buvo vietiškai skiriamos antimikrobinės
medžiagos: tobramiciną, akių lašai Tobrin, lašinami 3-4 kartus per parą. Dėl akių išsausėjimo
skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi, kurios lašinamos 4-6 kartus per parą. Ragenos opa
kartu su keratitu yra skausmingesnė, todėl taip pat skiriama atropino 1mg/ml injekcinis tirpalas,
vartojant vieną kartą per parą. Sistemiškai nuo skausmo ir uždegimo vieną kartą per parą skiriamas
karprofenas, taip pat ragenai gyti skiriamas dekspantenolis-corneregel, vartojant 3-4 kartus per
dieną. Gydymosi trukmė – 1 savaitė, po savaitės, ligos kontrolei būtina pakartotinė konsultacija.
III gydymo schema yra skirta ūmiam keratitui gydyti. Pagal šią schemą buvo gydomi 2 šunys.
Akies paviršinei bakterinei infekcijai mažinti buvo lašinami Tobradex akių lašai, kurių veiklioji
medžiaga tobramicinas ir deksametazonas, intervalu 2-3 kartus per parą. Taip pat skiriamos
dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi ašarų plėvelės apsaugai ir funkcijai gerinti. Gydymas
skiriamas 2 savaitėms, po to būtina pakartotinė apžiūra.
IV gydymo schema. Ši schema naudojama, kai keratitas yra lengvai kontroliuojamas ir
mažiau pažeidęs akies struktūras. Gydymo metu vietiškai yra skiriami SVNU – deksametazono akių
lašai, kurie sumažina uždegimą. Vaistai lašinami 2-3 kartus per parą. Ašarų plėvelės funkcijai
palaikyti skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi. Toks gydymas buvo taikomas 22 šunims.
Gydymas skiriamas savaitei laiko, jei keratito požymiai dar yra, gydymas pratęsiamas dar savaitei
laiko.
3.6.2 Tirtų šunų lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymas
Tyrimo metu taikytos 5 gydymo schemos. I gydymo schema buvo taikoma 8 šunims,
sirgusiems lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu. Bakterinei infekcijai ir uždegimui mažinti yra
skiriami akių lašai, kuriuose yra du komponentai – tobramicinas ir deksametazonas, Tobradex,
lašinamas į paciento akis 3-4 kartus per parą. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju yra būtinos
dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi, kad atstatytų akių ašarų plėvelės funkciją, skatintų ragenos
epitelio regeneraciją (žr. 5 lenetlė). Dirbtinės ašaros lašinamos 4-5 kartus per parą. Gydymas
skiriamas dviems savaitėms, po dviejų savaičių reikalinga pakartotinė apžiūra.
47
5 lentelė. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymo schemos
A B C D E F G
I * *
II * *
III * * * *
IV * * *
V * * * *
A-tobramicinas ir deksametazonas (Tobradex 3mg+1mg akių lašai): kas 6-8 val.; B- tobramicinas (Tobrin 0,3 proc.,
akių lašai): kas 6-8 val.; C- deksametazonas ir chloramfenikolis (Oftandexa- chlora akių tepalas): 1-3 kartus per 24 val.;
D-takrolimomonohidratas (Protopic 0,3mg/g tepalas): tepti kas 12 val.; E- dirbtinės ašaros ir hialurono rūgštis (Hylo
Care): kas 4-6 val.; F- meloksikamas (Meloxidyl 1,5 mg/ml geriamoji suspensija šunims): 0,1 mg/kg kas 24 val.; G-
ciklosporinas (Ikervis 1mg/ml akių lašai): kas 12 val.
II-oji gydymo schema yra tapati I-ąjai gydymo schemai, tačiau pasirinktos kitos
antimikrobinės medžiagos, kurios taip pat tinka gydant KCS. Pasirinkti Oftandexa-chlora akių lašai.
Į šių lašų sudėtį įeina chloramfenikolis ir deksametazonas, lašinami 1-3 kartus per parą. Buvo
naudojamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi. Pagal šią gydymo schemą buvo gydomi 4 šunys.
Tiek I, tiek II gydymo laikotarpis namuose yra 2 savaitės, po dviejų savaičių reikalinga pakartotinė
apžiūra.
III gydymo schema taikyta labai ūmiais lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atvejais.
Pirmiausia, prieš lašinant akių lašus, buvo skiriami plovimai su NaCl ir povidonjodo tirpalo
mišiniu. Ciklosporinai lašinami 2 kartus paroje. Paskirti deksametazono ir chloramfenikolio akių
lašai Oftandexa-chlora. Lašai su antimikrobinėmis ir steroidinėmis medžaigomis skiriami vietiškai
4 kartus paroje. Kadangi tai skausminga liga, sistemiškai, kartą per parą skiriamas NVNU
meloksikamas- Meloxidyl. Dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi yra lašinamos 4-5 kartus per parą.
Tokia gydymo schema buvo gydomi 2 šunys. Gydymas skiriamas 2-3 savaitėms.
IV gydymo schema buvo taikyta poūmiais KCS atvejais. Pagal šią gydymo schemą buvo
gydomi 3 šunys. Pirmiausia prieš kievieną kartą lašinant akių lašus būtina buvo akis išplauti NaCl ir
povidonjodo tirpalo mišiniu. Po plovimo lašinami akių lašai, kurių sudėtyje yra tobramicino ir
48
deksametazono veikliųjų medžiagų, vartojami 4 kartus paroje. Po vaistų lašinimo praėjus 5
minutėms buvo tepama tepalu, kurio sudėtyje yra takrolimomonohidrato. Tepalas atsargiai
aplikuojamas ant akies 2 kartus per parą. Vėliau, kai tepalas rezorbuojasi, lašinamos dirbtinės ašaros
su hialurono rūštimi – Hylo Care. Vaistai lašinami 6 kartus per parą. Gydoma 4-8 savaites,
pakartotinis apsilankymas po 4 savaičių.
V gydymo schema buvo naudojama ūminiais KCS atvejais. Šiuo atveju akis išplaunama su
NaCl ir povidonjodo tirpalu. Tobramicino lašai lašinami 3-4 kartus per parą. Ciklosporino lašai
lašinami du kartus paroje. Dirbtinės ašaros, lašinamos 4-6 kartus paroje. Esant ūmiam lėtiniam
sausajam keratokonjunktyvitui sistemiškai kartą per parą skiriami NVNU meloksikamas-
Meloxidyl, nes liga gyvūnui sukelia skausmą. Šia gydymo schema buvo gydyti 2 šunys 2 savaites.
Po 2 savaičių – pakartotinis apsilankymas.
49
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas ir lėtinis paviršinis keratitas yra dažni ir dažnai
pavojingos priežastys šunų regėjimui (34). Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip dažnai šunys serga
akių ligomis, ištirti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pasireiškimo
dažnumą, lyginant su kitomis akių ligomis. Taip pat buvo svarbu išsiaiškinti šių ligų klinikinius
požymius, diagnostikos priemones ir metodus bei gydymo principus. Tyrimo eigoje buvo ištirti 72
šunys.
Pagal mokslinio straipsnio autorius, jų tyrimo metu, per vienerius metus klinikoje buvo
apsilankę 4500 pacientų, iš kurių 1,33 proc. atvejų buvo susiję su akių ligomis (29). Straipsnyje
minimo tyrimo metu, iš visų klinikoje pirmą kartą apsilankiusių pacientų, akių ligos buvo
diagnozuotos 4,96 proc. Iš visų akių problemų turėjusių pacientų 76,51 proc. buvo šunys ir 23,49
proc. katės. Analizuojant pagal akių ligų dažnumą, šunims daugiausiai buvo diagnozuotas lėtinis
paviršinis keratitas (53 šunys, 16,77 proc. atvejų), antra pagal dažnuma diagnozuota akių liga –
ragenos opa (52 šunys, 16,46 proc. atvejų) ir trečia pagal dažnumą akių liga – konjuktyvitas (39
šunys, 12,34 proc. atvejų) . Literatūros šaltiniai teigia, kad dažniausiai buvo diagnozuojamos lėtinio
paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos (13 pacientų, 21,7 proc. atvejų), taip
pat ragenos opos (21,7 proc.) (29). Lyginant straipsnio ir atlikto tyrimo duomenis matomas
nedidelis skirtumas tarp ligų pasiskirstymo. Rezultatų skirtumui įtakos gali turėti skirtingas pacientų
skaičius.
Literatūroje aprašomas lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas pagal lytį. Autoriaus
teigimu,akių ligos nustatytos 49,3 proc. patinų ir 50,7 proc. patelių (38). Šio darbo rezultatai nuo
pateikto mokslinio straipsnio rezultatų skiriasi. Lėtiniu paviršiniu keratitu sirgusių šunų
pasiskirstymas pagal lytį buvo 41,51 proc. patinų ir 58,49 proc. patelių. Toks rezultatų
pasiskirstymas galėjo būti dėl mažo tiriamųjų gyvūnų skaičiaus. Lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito atveju pacientai pagal lytį sudarė 57,89 proc. patinų ir 42,11 proc. patelių. Tiek
šio darbo tyrimo atveju, tiek literatūros šaltinių autorių duomenimis, lyties predispozicija nei KSC,
nei CSK ligoms nenustatyta.
Tyrimo metu buvo analizuojamas gyvūnų sergamumas KSC ir CSK ligomis pagal
kaukolės formą. Lėtinis paviršinis keratitas dažniau diagnozuotas brachicefalikams, kurie sudarė
58,49 proc. atvejų, dolikocefalikams, kurie sudarė 26,42 proc. atvejų, o mažiausiai šios ligos
diagnozuotos tarp mišrūnų – 15,09 proc. atvejų. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju
daugiausiai pacientų buvo brachicefalikų – 42,11 proc., dolikocefailų – 31,58 proc., o mažiausiai
buvo mišrūnų – 22,22 proc. Straipsnio autorių nuomone, dažniausiai lėtinis sausasis
keratokonjunktyvitas ir lėtinis paviršinis keratitas pasitaiko brachicefalikų kaukolės tipo šunims.
50
Didesnį pacientų skaičių brachicefalikų tarpe gali lemti labiau į išorę išsikišę akies obuoliai, todėl
akys gali būti labiau veikiamos įvairių alergenų, dulkių dalelių ir kitų faktorių (28; 29).
Lėtinis paviršinis keratitas, analizuojant pagal veislių pasiskirstymą, daugiausiai buvo
diagnozuotas mišrūnams – 15,09 proc. atvejų, pekinams ir prancūzų buldogams buvo diagnozuotas
13,21 proc. atvejų, maltos bišonams – 3,77 proc., Ši cu – 9,43 proc., Jorkšyro terjerams 1,89 proc.
Pagal kitą autorių lėtinis paviršinis keratitas keletai veislių buvo diagnozuotas procentaliai daugiau.
Straipsnyje teigiama, kad lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas: pekinams 25 proc., maltos
bišonams 3 proc., Ši cu 50 proc., Jorkšyro terjerams 16 proc. (27). Lėtiniu sausuoju
keratokonjunktyvitu dažniausiai sirgo mišrūnai – 26,32 proc., rečiau sirgo pekinai, mopsai, Vakarų
Škotijos baltieji terjerai, Ši cu. Ligos pasireiškimas tarp šių veislių šunų buvo vienodas ir sudarė
kiekvienai veislei po 10,53 proc..
Lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuojamas tiek vienoje akyje, tiek abiejose akyse.
Ligos pasiskirstymas vienoje akyje buvo 54,72 proc., abiejose akyse diagnozuota 45,28 proc.
Lėtiniam paviršiniam keratitui pasireiškiant tik vienoje akyje, ši liga dažniau diagnozuota buvo
dešinėje akyje – 55,17 proc., o kairėje – 44,83 proc. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas buvo
diagnozuotas dažniau abiejose akyse – 63,16 proc., vienoje akyje diagnozuotas šiek tiek rečiau –
36,84 proc. Skirstant pagal pažeidimą, kurioje akyje buvo diagnozuota liga, dažniausiai buvo
nustatoma dešinėje akyje – 57,14 proc., tuo tarpu kairėje akyje liga pasireiškė 42,86 proc. atvejų.
Intraokulinis spaudimas tiek KSC, tiek CSK atveju buvo didenis sveikose akyse, lyginant
su pažeistomis akimis. Intraokulinis spaudimas lėtinio paviršinio keratito atveju pažeistoje akyje
buvo 12,06±0,319 mmHg, o sveikoje – 18,14±0,973mmHg. Lėtinio paviršinio keratito IOP,
lyginant pažeistą akį su sveika. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju IOP pažeistose akyse
vidutiniškai buvo nustatytas 8,26±0,304 mmHg, sveikose akyse IOP 16,57±0,997 mmHg, ir šie
rezultatai yra reikšmingi (p<0,01). B. Keith Collins teigimu, normalus akių IOP yra 10-25 mmHg
(12). Šiame darbe tiriamų šunų IOP patenka į tinkamo IOP normas.
Širmerio ašarų testo rezultatų vidurkiai lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvito ir lėtinio
paviršinio keratito atvejais buvo žemesni pažeistose akyse, lyginant su sveikomis akimis. Lėtinio
paviršinio keratito atveju pažeistoje akyje buvo 17,41±0,634 mm/min, o sveikose akyse STT
vidutiniškai 21,03±0,402 mm/min (p<0,01). S. Cooper teigimu, lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą
galima įtarti STT esant žemiau 10 mm/min. Ūmaus lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju STT
būna mažiau nei 5mm/min (14; 30). Gauto tyrimo STT rezultatai lėtinio sausojo
keratokonjunktyvito pažeistose akyse vidutiniškai buvo 5,05±0,247 mm/min, sveikose akyse
vidutiniškai 13,43±1,494 mm/min (p<0,01). Šio darbo tyrimo rezultatai, lyginant su straipsnio
autoriaus nuomone, sutampa.
51
Atlikus fluoresceino testus buvo pastebėta, kad abiejų ligų atvejais teigiami testo rezultatai
sudarė mažesnę procentinę dalį. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju 21,05 proc.
fluoresceino testų buvo teigiami. Lėtinio paviršinio keratito atveju fluoresceino testas 35,85 proc.
atvejų buvo teigiamas. Lėtinio paviršinio keratito atveju fluoresceino testas teigiamas buvo 1,7
kartų daugiau, lyginant su lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu.
Bengalijos rožinio teigiamų testų lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju buvo 2 kartus
daugiau, lyginant su fluoresceino testais. KSC atveju Bengalijos rožinio teigiamų testų buvo 42,11
proc. Lėtinio paviršinio keratito atveju Bengalijos rožinio teigiamų testų buvo 1,9 karto daugiau
lyginant su fluoresceino testo rezultatais. CSK Bengalijos rožinio teigiamų testų buvo 67,92 proc.
atvejų. Tai yra daugiau lyginant su KSC ir parodo, kad yra tikslinga nustatant lėtinį paviršinį
keratitą.
Lėtinio paviršinio keratito atveju buvo savrbu diagnozuoti priežastį, nes tyrimo laikotarpiu
dažnai keratitas buvo kaip komplikacija, kitų ligų. Tyrimo rezultatai ir straipsnio nuomonė sutampa,
kad lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas dažniausiai kaip ragenos opos komplikacija. Taip
pat autorius patvirtina, kad dažniausiai brachicefalikų tarpe diagnozuojama tiek keratitas, tiek lėtinis
sausasis keratokonjunktyvitas (27). Ragenos opos kartu su lėtiniu paviršiniu keratitu taip pat buvo
taikomi NVNU- karprofenas. Karprofenas buvo paskiriamas dėl to, nes tai skausminga liga, taip pat
sistemiškai mažinti uždegimą.
Lėtinio paviršinio keratito gydymui buvo taikomi antibiotikai tobramicinas, tačiau svarbu
buvo kartu taikyti ir kortikosteroidus, tokius kaip deksametazonas. Gydant tobramicinu ir
deksametazonu kartu buvo pasiektas geriausias rezultatas, tačiau toks gydymas taikomas nesant
ragenos opoms. Straipsnio nuomone taip pat yra svarbūs kortikosteroidai (3).
Gydant lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą, geriausiai veikė tobramicinas, kuris priklauso
aminoglikozidų grupei. Tobramicinas tai plataus veikimo spektro antibiotikai. Veikia Gram+ , dar
stipriau Gram- mikroorganizmus. Geriausias efektas buvo gydant kartu su tobramicinu ir
deksametazonu. Autoriaus nuomone, taip pat sutampa. Jos nuomone reikia pasirinkti antibiotikus,
kurie veiktų Gram+ bakterijas gydant lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą (13).
52
5. IŠVADOS
1. Iš visų tiriamuoju laikotarpiu diagnozuotų akių ligų, šunys dažniausiai sirgo lėtiniu
paviršiniu keratitu. Tuo tarpu lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo 2,79 karto rečiau.
2. Tyrimo metu nustatytos lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą sukėlusios priežastys: veislių
predispozicija, trečiojo voko liaukos pašalinimas, distichiazė, entropija, sumažėjusi ašarų
sekrecija taip pat autoimuninė liga. Lėtinį paviršinį keratitą sukėlusios priežastys: veislių
predispozicija, entropija, trichiazė, ragenos opa, blefaritas, ektopinė blakstiena ir dermoidas.
3. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju intraokulinis spaudimas didesnis buvo sveikoje
akyje (p<0,01). Širmerio ašarų testo rezultatai pažeistose akyse tiek lėtinio paviršinio
keratito, tiek lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atvejais (p<0,01) buvo mažesni, lyginant
su sveikomis akimis.
4. Tyrimo laikotarpiu lėtinio paviršinio keratito atveju buvo taikytos 4 gydymo schemos.
Dažniausiai naudojami preparatai: tobramicinas, deksametazonas, chloramfenikolis,
dirbtinės ašaros ir hialurono rūgštis, dekspantenolis.
5. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymui buvo taikomi 5 gydymo būdai. Gydymui
dažniausiai naudojamos veikliosios medžiagos: tobramicinas, deksametazonas,
chloramfenikolis, takrolimo monohidratas, ciklosporinas, dirbtinės ašaros ir hialurono
rūgštis.
53
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ashby B. D., Garrett Q. D. Corneal Injuries and Wound Healing - Review of Processes and
Therapies [Prieiga per internetą]. Semantic Scholar. 2014 [žiūrėta 2019 m. liepos 15d.].
Available from: https://www.semanticscholar.org/paper/Corneal-Injuries-and-Wound-
Healing-Review-of-and-Ashby-Garrett/b17082767c16950982a01cc2c1b9215ca328760c.
2. Balicki I.,Trbolova A. Clinical evaluation of tacrolimus eye drops for chronic superficial
keratitis treatment in dogs. Bull Vet Inst Pulawy. 2010Jan;:251–8.
3. Balicki I. Clinical study on the application of tacrolimus and DMSO in the treatment of
chronic superficial keratitis in dogs. Polish Journal of Veterinary Sciences.
2012Jan;15(4):667–76.
4. Barachetti L., Rampazzo A., Mortellaro CM. Use of episcleral cyclosporine implants in
dogs with keratoconjunctivitis sicca: pilot study. Veterinary Ophthalmology.
2014May;18(3):234–41.
5. Beranek J., Vit P. J. Current examination methods of the canine eye. European Journal of
Companion Animal Practice. 2007Dec;17(3).
6. Best L. J., Hendrix DVH, Ward DA. Diagnosis & Treatment of Keratoconjunctivitis Sicca
in Dogs [Prieiga per internetą]. Today's Veterinary Practice. 2019 [žiūrėta 2019 m.
rugpjūčio 10 d.]. Available from: https://todaysveterinarypractice.com/diagnosis-treatment-
of-keratoconjunctivitis-sicca-in-dogs/
7. Binder D. R., Herring I. P. Evaluation of nasolacrimal fluorescein transit time in
ophthalmically normal dogs and nonbrachycephalic cats. American Journal of Veterinary
Research. 2010;71(5):570–4.
8. Broadwater J. J., Colitz C., Carastro S. Tear production in normal juvenile dogs. Veterinary
Ophthalmology. 2010Feb;13(5):321–5.
9. Chronic Superficial Keratitis (CSK) – Canine [Prieiga per internetą]. Animal Eye Clinic.
[žiūrėta 2019 m. liepos 25 d.]. Available from:
https://www.indyanimaleyeclinic.com/veterinary-information-network-publications/chronic-
superficial-keratitis-canine/
10. Chronic Superficial Keratitis in Dogs [Prieiga per internetą]. Home. [žiūrėta 2019 m.
rugsėjo 14 d.]. Available from: https://www.cliniciansbrief.com/article/chronic-superficial-
keratitis-dogs.
11. Cohn L. A., Cote E. Cote's Clinical veterinary Advisor: Dogs and Cats. St. Louis, MO:
Elsevier; 2019.
54
12. Collins B. K. 6 eye errors you’re probably overlooking [Prieiga per internetą]. dvm 360.
2017 [žiūrėta 2019 m. spalio 2 d.]. Available from:
http://veterinarymedicine.dvm360.com/6-eye-errors-you-re-probably-overlooking.
13. Cooper S. Keratoconjunctivitis Sicca in the dog. Companion Animal. 2012;17(8):37–42.
14. Corneal Diseases of Dogs and Cats - WSAVA2002 - VIN [Prieiga per internetą]. Powered
By VIN. [žiūrėta 2019 m. liepos 4 d.]. Available from:
https://www.vin.com/apputil/content/defaultadv1.aspx?meta=&pId=11147&id=3846258.
15. Daniel C. Dry Eye (Keratoconjunctivitis sicca) [Prieiga per internetą]. ACVO Public.
ACVO Public; 2018 [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 20 d.]. Available from:
http://www.acvo.org/common-conditions-1/2018/2/2/dry-eye-keratoconjunctivitis-sicca.
16. Davidson H. J, Kuonen V. J. The tear film and ocular mucins. Veterinary Ophthalmology.
2004;7(2):71–7.
17. Deshpande P. S., Ortega I. S., Sefat F. S. Rocking Media Over Ex Vivo Corneas Improves
This Model and Allows the Study of the Effect of Proinflammatory Cytokines on Wound
Healing. Investigative Ophthalmology & Visual Science. 2015May;56(3):1553–61.
18. Gelatt K. N. Eye Structure and Function in Dogs - Dog Owners [Prieiga per internetą].
Veterinary Manual. MSD Veterinary Manual; [žiūrėta 2019 m. liepos 12 d.]. Available
from: https://www.msdvetmanual.com/dog-owners/eye-disorders-of-dogs/eye-structure-and-
function-in-dogs.
19. Gelatt K. N. Physical Examination of the Eye - Eye Diseases and Disorders [Prieiga per
internetą]. Veterinary Manual. MSD Veterinary Manual; [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 25 d.].
Available from: https://www.msdvetmanual.com/eye-diseases-and-
disorders/ophthalmology/physical-examination-of-the-eye
20. Gelatt K. N., Gilger B. C., Kern T. J. Veterinary Ophthalmology: Two Volume Set, 5th
Edition. Ames, IA: Wiley-Blackwell; 2013.
21. Gelatt K. N. Essentials of Veterinary Ophthalmology, 3rd Edition. Chichester: Wiley-
Blackwell; 2014.
22. Gelatt K. N., Plummer C. E. Color Atlas of Veterinary Ophthalmology, 2nd Edition.
Chichester, West Sussex, UK: Wiley Blackwell; 2017.
23. Gould D. BSAVA Manual of Canine and Feline Ophthalmology, 3rd Edition. Quedgeley:
BSAVA; 2014.
24. Hu C., Ding Y., Chen J. Treatment of corneal epithelial wounds in dogs using basic
fibroblast growth factor. Veterinární Medicína. 2009;54(No. 6):280–6.
55
25. Hunter T. Keratoconjunctivitis Sicca (KCS) or Dry Eye in Dogs [Prieiga per internetą].
vca_corporate. [žiūrėta 2019 m. spalio 20 d.]. Available from:
https://vcahospitals.com/know-your-pet/keratoconjunctivitis-sicca-kcs-or-dry-eye-in-dogs.
26. Jokinen P., Rusanen E. M., Kennedy L. J. MHC class II risk haplotype associated with
Canine chronic superficial keratitis in German Shepherd dogs. Veterinary Immunology and
Immunopathology. 2011;140(1-2):37–41.
27. Kim J. Y., Won H. J., Jeong S. A Retrospective Study of Ulcerative Keratitis in 32 Dogs.
Intern J Appl Res Vet Med. 2009;7(1).
28. Krecny M., Tichy A., Rushton J. A retrospective survey of ocular abnormalities in pugs: 130
cases. Journal of Small Animal Practice. 2014May;56(2):96–102.
29. Kumar T., Punia M., Agnihotri D., Sindhu N., Jain V. Incidence of Ophthalmic Affections
in Dogs – A Short Study. International Journal of Current Microbiology and Applied
Sciences. 2018Oct;7(09):1560–5.
30. Lap of love. Dry Eye In Dogs KCS [Prieiga per internetą]. Lap of Love Veterinary Hospice.
2012 [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 9 d.]. Available from:
http://lapoflove.blogspot.com/2012/02/dry-eye-in-dogs-kcs.html
31. Llera R. Pannus in Dogs (Chronic Superficial Keratitis) [Prieiga per internetą]. hermosa.
[žiūrėta 2019 m. liepos 5 d.]. Available from: https://vcahospitals.com/hermosa/know-your-
pet/pannus-in-dogs
32. Mchugh J., Alexander P., Kalhoro A. Screening for ocular surface disease in the intensive
care unit. Eye. 2007;22(12):1465–8.
33. Murphy C. J., Samuelson D.A., PollockR.V.H.The Eye. Miller’s Anatomy of the Dog. 2012:
746-785.
34. Nell B., Walde I., Billich A. The effect of topical pimecrolimus on keratoconjunctivitis sicca
and chronic superficial keratitis in dogs: results from an exploratory study. Veterinary
Ophthalmology. 2005;8(1):39–46.
35. Ofri R. Slatters fundamentals of veterinary ophthalmology. Elsevier - Health Sciences Div;
2017.
36. Oria A. P., Reboucas M. F., Filho E. M. Photography-based method for assessing
fluorescein clearance test in dogs. BMC Veterinary Research. 2018Mar;14(1).
37. Proietto L. R., Whitley R. D., Brooks D. E. Development and Assessment of a Novel Canine
Ex Vivo Corneal Model. Current Eye Research. 2017;42(6):813–21.
38. Slatter D. H., Lavach J. D., Severin G. A. Überreiters Syndrome (chronic superficial
keratitis) in dogs in the Rocky Mountain area-A study of 463 cases. Journal of Small
Animal Practice. 2007;18(12):757–72.
56
39. Themes UFO. Surgery of the cornea and sclera [Prieiga per internetą]. Veterian Key. 2016
[žiūrėta 2019 m. rugsėjo 2 d.]. Available from: https://veteriankey.com/surgery-of-the-
cornea-and-sclera/
40. Use of fluorescein in veterinary ophthalmology. From diagnosis of corneal ulcers to
fluorescein angiography. [Prieiga per internetą]. Okulistyka Weterynaryjna. 2017 [žiūrėta
2019 m. liepos 6 d.]. Available from: http://okulistyka-weterynaryjna.pl/2015/01/01/use-of-
fluorescein-in-veterinary-ophthalmology-from-diagnosis-of-corneal-ulcers-to-fluorescein-
angiography/
41. Veterinary Article: The Schirmer Tear Test by La Croix, DVM, Dip. ACVO [Prieiga per
internetą]. VMCLI. 2019 [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 10 d.]. Available from:
https://vmcli.com/the-schirmer-tear-test/
42. Visser H. E., Tofflemire K. L., Love-Myers K. R. Schirmer tear test I in dogs: results
comparing placement in the ventral vs. dorsal conjunctival fornix. Veterinary
Ophthalmology. 2017;20(6):522–5.
43. Vezina M. Comparative Ocular Anatomy in Commonly Used Laboratory Animals.
Assessing Ocular Toxicology in Laboratory Animals Molecular and Integrative Toxicology.
2012;:1–21.
44. Welch P. M. Keys to a successful ophthalmic exam [Prieiga per internetą]. Banfield. 2007
[žiūrėta 2019 m. liepos 8 d.]. Available from: https://www.banfield.com/getmedia/2ff7bd14-
4318-4698-97cb-259f41bec6c0/3_4-Keys-to-a-successful-ophthalmic-exam
45. Williams D. Canine Keratoconjunctivitis Sicca: Current Concepts in Diagnosis and
Treatment. Journal of Clinical Ophthalmology and Optometry. 2018Nov;2(1):1–7.
46. Williams D. L., Buckingham A. Measurement of tear osmolarity in the canine eye: a new
diagnostic tool for canine keratoconjunctivitis sicca? Research & Reviews: Journal of
Veterinary Sciences. 2017Dec;3(2):8–12.
57
PRIEDAI
58
1 priedas. 2017-2018 metais „X“ klinikoje tirtų lėtinio paviršinio keratito šunų duomenys
CSK Pažeista
akis
IOP STT Fluoresceino
testas
Bengalijos
rožinio
testas Eilės nr.
Kairė
akis
Dešinė
akis
Kairė
akis
Dešinė
akis
1. Dešinė 18 13 20 16 - +
2. Dešinė 17 12 23 17 + +
3. Abi 13 15 18 17 - +
4. Abi 15 17 20 19 - -
5. Dešinė 19 13 24 17 + +
6. Abi 8 10 20 18 + +
7. Abi 11 13 18 21 + +
8. Abi 10 8 17 21 + +
9. Abi 14 12 16 18 - -
10. Kairė 11 16 18 25 + +
11. Kairė 13 17 17 22 - +
12. Abi 11 9 32 33 - +
13. Abi 14 12 18 21 - +
14. Dešinė 18 14 25 21 - -
15. Kairė 13 17 17 22 - +
16. Abi 11 8 22 20 + +
17. Abi 12 13 15 19 - +
18. Dešinė 20 15 22 17 - -
19. Abi 8 12 18 21 + +
20. Kairė 13 17 15 23 + +
21. Kairė 14 18 17 22 - -
22. Abi 10 9 21 24 + +
23. Abi 14 16 18 16 - -
24. Kairė 10 16 16 18 - +
25. Dešinė 13 6 18 15 + +
26. Kairė 6 15 19 21 + +
27. Kairė 13 18 20 24 - -
28. Abi 10 8 15 12 + +
29. Abi 8 12 3 2 - +
30. Kairė 12 17 14 19 - +
31. Dešinė 44 15 20 16 - -
32. Abi 13 16 17 18 - -
33. Abi 11 13 17 19 + +
34. Dešinė 17 13 20 17 - -
35. Abi 10 11 18 19 - +
36. Dešinė 20 16 20 16 - -
37. Abi 14 12 19 18 - -
38. Kairė 13 17 15 18 - -
39. Kairė 9 15 16 18 + +
40. Dešinė 15 13 22 17 - +
41. Abi 9 10 36 32 + +
42. Dešinė 19 14 21 18 - -
43. Dešinė 19 15 19 15 - -
44. Abi 11 12 2 3 + +
45. Kairė 12 16 18 22 - +
46. Abi 10 12 19 16 - +
47. Dešinė 17 13 22 15 - +
59
48. Dešinė 19 12 22 17 - +
49. Abi 13 14 16 17 - +
50. Kairė 14 18 17 21 - -
51. Dešinė 15 11 17 15 + +
52. Dešinė 19 15 20 17 - -
53. Abi 8 10 17 18 + +
2 priedas. 2017-2018 metais „X“ klinikoje tirtų lėtinio sausojo keratokonjuktyvit šunų
duomenys
KCS Pažeista
akis
IOP STT Fluoresceino
testas
Bengalijos
rožinio
testas Eilės nr.
Kairė
akis
Dešinė
akis
Pažeista
akis
Sveika
akis
1. Abi 5 7 4 6 - +
2. Abi 8 10 5 5 - -
3. Kairė 10 17 7 13 - -
4. Abi 9 9 3 5 - +
5. Kairė 6 15 5 12 + +
6. Abi 7 9 4 4 - -
7. Dešinė 20 10 6 19 - -
8. Abi 8 10 5 3 - +
9. Abi 9 7 8 6 - -
10. Abi 6 8 3 7 + +
11. Abi 9 11 5 5 - -
12. Dešinė 13 7 9 4 + +
13. Abi 10 8 3 7 - -
14. Kairė 8 18 4 18 - +
15. Abi 10 10 7 5 - -
16. Dešinė 19 7 9 4 + +
17. Abi 10 8 3 5 - -
18. Dešinė 14 7 14 7 - -
19. Abi 8 8 5 5 - -
60
3 priedas. Akių apžiūros forma
61
62