This is Google's cache of http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=BE234E73-12E0-49B7-8DB9-F33CCD983C3E. It is a snapshot of the page as it appeared on 23 Dec 2013 08:44:20 GMT. The current page could have changed in the meantime. Learn moreTip: To quickly find your search term on this page, press Ctrl+F or ⌘-F (Mac) and use the find bar.

Full version 

1

InformacijaPaieškaPagalba Kontaktai Teisės aktų paieškaTeisės aktų paieška

AtgalAtgal Į pabaigąĮ pabaigąAkto numeris:

Registro kodas: 072xx06ISTA00010000

Priėmimo data: 1972 m. birželio 1 d.

Akto rūšis: ĮSTATYMAS

Institucija: LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

Atitaisymai ir klaidos (Nėra) Chronologija (1) Keitė (1) Keistas (1) Susiję (2) Dalys (648)

Kiti formatai

MS Word dokumentas Open Office dokumentasAdobe PDF dokumentas

Skelbta: 1972-01-01, Vyriausybės žinios, 1972, Nr.: 16 -122

Eurovoc deskriptoriai:

darbo sąlygos, darbo sutartis, darbo teisė, įstatymo nustatytas darbo laikas, darbo užmokesčio nustatymas, darbo santykiai, profesinė sąjunga, darbo užmokestis

DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS

DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO[1]

 

LIETUVOS TSR

1972 m. birželio 1 d. įstatymas

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,

1972, Nr. 16-122; 1972, Nr. 18-137)

 

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1973 metų sausio 1 dienos.

 

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS [2]

 

Didžioji Spalio socialistinė revoliucija panaikino išnaudojimo ir engimo santvarką. Darbo žmonės, šimtmečius dirbę išnaudotojams priverstinį darbą, pirmą kartą gavo galimybę dirbti sau, savo visuomenei.

Tarybų Sąjungoje, į kurios sudėtį savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, laimėjus

2

socializmui, kartu visiškai ir visam laikui buvo likviduotas žmogaus išnaudojimas kito žmogaus. Visuomeninės darbo organizacijos pagrindą TSR Sąjungoje sudaro socialistinė nuosavybė, pradėjusi laisvo darbo, skirto geresniam darbo žmogaus gyvenimui, epochą. Socialistinės santvarkos garantuota darbo laisvė nuo išnaudojimo yra pagrindinė asmenybės tikros laisvės sąlyga.

Socialistinėje visuomenėje, kurioje nėra išnaudotojų ir išnaudojamųjų, įgyvendinamas darbo visuotinumas visiems darbingiems visuomenės nariams ir užtikrinama visiems piliečiams galimybė dirbti. TSR Sąjungoje galioja socializmo principas: „Iš kiekvieno pagal jo sugebėjimą, kiekvienam–pagal jo darbą“, darbas yra kiekvieno darbingo piliečio pareiga ir moralinė priedermė pagal principą: „Kas nedirba, tas nevalgo“.

Socialistinė visuomeninė santvarka materialiai ir moraliai suinteresuoja žmones siekti geresnių darbo rezultatų, nepaliaujamai plėsti ir tobulinti visuomeninę gamybą. Socialistinės gamybos augimas užtikrina tvirtą pagrindą tarybinės liaudies materialinei gerovei ir kultūros lygiui nuolat kelti. Tarybų valstybė tobulina darbo materialinio ir moralinio skatinimo formas ir visokeriopai padeda vystytis masiniam socialistiniam darbo žmonių lenktyniavimui ir sąjūdžiui už komunistinę pažiūrą į darbą.

Svarbiausioji sąlyga sukurti komunizmui yra pasiekti kuo didesnį darbo našumą, didinti visuomeninės gamybos efektyvumą. Šiam uždaviniui išspręsti reikia spartinti mokslo ir technikos pažangą visame liaudies ūkyje, nuolat gerinti kultūrinį bei techninį dirbančiųjų parengimą, kelti jų darbo organizuotumo ir drausmės lygį.

TSR Sąjungoje mokslo ir technikos pažanga derinama su visų gyventojų užimtumu ir naudojama darbui iš pagrindų palengvinti, darbo savaitei trumpinti, sunkiam fiziniam ir bet kokiam nekvalifikuotam darbui likviduoti. Vystantis mokslui ir technikai, gamybinėje žmonių veikloje palaipsniui vyksta protinio ir fizinio darbo organiško susijungimo procesas. Plačiu mastu įgyvendinamas nemokamas specialusis ir profesinis techninis mokymas, užtikrina laisvą darbo rūšies ir profesijos pasirinkimą, atsižvelgiant į visuomenės interesus.

Saugoti dirbančiųjų sveikatą, užtikrinti jiems saugias darbo sąlygas, likviduoti profesines ligas ir gamybinį traumatizmą–tai vienas iš svarbiausių Tarybų valstybės rūpesčių.

Tarybinėje visuomenėje darbo žmonės valdo įmones, kurios yra valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė, per Liaudies deputatų tarybas ir jų sudaromus valstybinio valdymo organus. įtraukiant darbininkus ir tarnautojus į įmonių, įstaigų, organizacijų valdymą, didžiulis vaidmuo tenka profesinėms sąjungoms.

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija piliečiams užtikrinamos lygios teisės darbo srityje nepriklausomai nuo tautybės ir rasės. TSR Sąjungoje moteriai suteiktos lygios su vyru teisės į darbą, darbo apmokėjimą, poilsį ir socialinį aprūpinimą.

Piliečių darbines teises saugo įstatymas. Darbines teises gina valstybės organai, taip pat profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos.

 

Pirmasis skirsnis

 

3

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Tarybinių darbo įstatymų uždaviniai

Tarybiniai darbo įstatymai reguliuoja visų darbininkų ir tarnautojų darbo santykius, padėdami didinti darbo našumą bei visuomeninės gamybos efektyvumą ir tuo pagrindu kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį, stiprinti darbo drausmę, ir palaipsniui paversti darbą visuomenės labui pirmutiniu gyvybiniu kiekvieno darbingo žmogaus poreikiu.

Darbo įstatymai nustato aukštą darbininkų ir tarnautojų darbo sąlygų lygį. visokeriopą jų darbinių teisių apsaugą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų darbinės teisės ir pareigos

TSRS piliečių teisę į darbą,–tai yra gauti garantuotą darbą, apmokamą pagal jo kiekį ir kokybę, ir ne mažiau už valstybes nustatytą minimalų dydį,–įskaitant teisę pasirinkti profesiją, užsiėmimo rūšį ir darbą pagal pašaukimą, sugebėjimus, profesinį pasirengimą, išsilavinimą ir atsižvelgiant į visuomenės poreikius, užtikrina socialistinė ūkio sistema, nepaliaujamas gamybinių jėgų augimas, nemokamas profesinis mokymas, darbo kvalifikacijos kėlimas ir naujų specialybių mokymas, profesinio orientavimo ir įdarbinimo sistemų vystymas.

Darbininkai ir tarnautojai teisę į darbą realizuoja, sudarydami darbo sutartį dirbti įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbininkai ir tarnautojai turi teisę į poilsį sutinkamai su darbo dienos bei darbo savaitės apribojimo ir kasmetinių apmokamų atostogų įstatymais, teisę į sveikas ir saugias darbo sąlygas, vienytis į profesines sąjungas, dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų valdyme, į materialinį aprūpinimą valstybės lėšomis pagal valstybinį socialinį draudimą senatvėje, taip pat ligos atveju, visiškai arba iš dalies netekus darbingumo[3].

Laikytis darbo drausmės, tausoti liaudies turtą, įvykdyti valstybės nustatytas, dalyvaujant profesinėms sąjungoms, darbo normas yra visų darbininkų ir tarnautojų pareiga.

 

3 straipsnis. Kolūkių narių darbo reguliavimas

Kolūkių narių darbą reguliuoja kolūkių įstatai, priimami, remiantis ir sutinkamai su Pavyzdiniais kolūkio įstatais, taip pat TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, liečiantys kolūkius.

 

4 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymai

TSR Sąjungos Ir Lietuvos TSR darbo įstatymus sudaro TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai ir leidžiami sutinkamai su jais kiti TSR Sąjungos darbo įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR darbo įstatymų aktai.

TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose numatytais klausimais

4

darbininkų ir tarnautojų darbą Lietuvos TSR teritorijoje reguliuoja:

TSR Sąjungos įstatymai;

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai;

Lietuvos TSR įstatymai.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR kompetencija darbininkų ir tarnautojų darbo reguliavimo srityje atribojama pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 107 straipsnio ir kitų straipsnių taisykles.

TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose. nenumatytus darbininkų ir tarnautojų darbo klausimus reguliuoja TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

5 straipsnis.         Kitų sąjunginių respublikų darbo įstatymų taikymas Lietuvos TSR teritorijoje

Nagrinėjant Lietuvos TSR teritorijoje klausimus dėl realizavimo darbininkų ir tarnautojų teisių ir pareigų, kurios atsirado kitos sąjunginės respublikos teritorijoje, taikomi tos respublikos darbo įstatymai.

 

6 straipsnis. Darbo įstatymų ir kilų normatyvinių aktų darbo klausimais kalba

Lietuvos TSR darbo įstatymai bei kiti normatyviniai aktai darbo klausimais skelbiami lietuvių ir rusų kalbomis, ir abu tekstai yra vienodos galios.

 

7 straipsnis. Darbo sutarčių sąlygų, prieštaraujančių darbo įstatymams, negaliojimas

Negalioja darbo sutarčių sąlygos, pabloginančios darbininkų ir tarnautojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymai, arba kitaip prieštaraujančios tiems įstatymams.

 

Antrasis skirsnis

 

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

 

8 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sudarymas

Kolektyvinę sutartį sudaro įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas darbo kolektyvo vardu

5

su įmonės, organizacijos administracija.

Prieš sudarant kolektyvinę sutartį, jos projektas apsvarstomas darbo kolektyvo susirinkimuose (konferencijose), kur priimamas dėl jo sprendimas ir įgaliojama įmonės, organizacijos profsąjungos komitetą pasirašyti šią sutartį [4].

 

9 straipsnis. Kolektyvinės sutarties turinys

Kolektyvinėje sutartyje turi būti pagrindiniai nuostatai darbo ir darbo užmokesčio klausimais, nustatyti tai įmonei, organizacijai sutinkamai su galiojančiais įstatymais, taip pat darbo laiko, poilsio laiko, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo, darbo apsaugos nuostatai, parengti administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto jiems suteiktų teisių ribose ir turintys normatyvinį pobūdį.

Kolektyvine sutartimi nustatomi administracijos ir darbininkų bei tarnautojų kolektyvo savitarpio įsipareigojimai įvykdyti gamybos planus, tobulinti gamybos ir darbo organizavimą, diegti naują techniką ir didinti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir mažinti jos savikainą, vystyti socialistinį lenktyniavimą, stiprinti gamybinę ir darbo drausmę,  kelti kadrų kvalifikaciją ir juos rengti betarpiškai gamyboje.

Kolektyvinėje sutartyje turi būti administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto įsipareigojimai įtraukti darbininkus ir tarnautojus į įmonės, organizacijos valdymą, tobulinti darbo normavimą, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo formas, rūpintis darbo apsauga, teikti lengvatų ir pirmenybių gamybos pirmūnams, gerinti dirbančiųjų buto sąlygas ir kultūrinį bei buitinį aptarnavimą, plėsti auklėjamąjį ir kultūrinį masinį darbą.

Kolektyvinės sutarties nuostatai neturi prieštarauti darbo įstatymams.

 

10 straipsnis. Nesutarimų, kylančių sudarant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimus tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto, kylančius sudarant kolektyvinę sutartį, sprendžia aukštesnieji ūkiniai ir profsąjungų organai, dalyvaujant šalims.

 

11 straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas

Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai šalys ją pasirašo, ir ji turi būti nustatyta tvarka įregistruota [5].

 

12 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo terminas

Kolektyvinė sutartis sudaroma kasmet ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.

6

 

13 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo sritis

Kolektyvinė sutartis taikoma visiems įmonės, organizacijos darbininkams ir tarnautojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai.

 

14 straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai

Kolektyviną sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ir įmonės, organizacijos administracija, po to, kai pakeitimai ir papildymai apsvarstomi darbo kolektyvo susirinkimuose (konferencijose) ir jiems pritariama.

 

15 straipsnis. Nesutarimų, kylančių vykdant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimai tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto, kylantys vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami šio kodekso 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

16 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė

Įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos administracija, įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ir jų aukštesnieji organai.

Įmonės, organizacijos administracija ir įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ne rečiau kaip dukart per metus atsiskaito įmonės, organizacijos darbo kolektyvui, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis arba atitinkamos jos dalys.

 

17 straipsnis.       Profsąjungų atleidimas nuo turtinės atsakomybės pagal kolektyvines sutartis

Profesinės sąjungos neatsako turtu pagal kolektyvines sutartis.

 

Trečiasis skirsnis

 

DARBO SUTARTIS

 

18 straipsnis. Darbo sutarties šalys ir turinys

7

Darbo sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos, kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo.

 

19 straipsnis. Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi aptarti darbininko ar tarnautojo darbo vietą, taip pat darbo funkciją, tai yra sulygti dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, nustatomos šalių susitarimu.

 

20 straipsnis. Papildomosios darbo sutarties sąlygos

Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių darbo įstatymams (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.).

 

21 straipsnis. Garantijos, priimant į darbą

Draudžiama nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą.

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija neleidžiamas joks tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas arba tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių teikimas, priimant į darbą, priklausomai nuo lyties, rasės, tautybės ir pažiūros į religiją.

Piliečių skundus dėl nepagrįsto atsisakymo priimti į darbą nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų gavimo dienos.

 

22 straipsnis. Darbo sutarties terminas

Darbo sutartys sudaromos:

1) neapibrėžtam terminui;

2) apibrėžtam ne ilgesniam kaip trejų metų terminui;

3) tam tikro darbo atlikimo laikui.

 

8

23 straipsnis. Darbo sutarties forma

Darbo sutartis gali būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma.

 

24 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, arba nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu.

Jei darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas.

 

25 straipsnis.       Draudimas, priimant į darbą, reikalauti dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose

Priimant į darbą, draudžiama reikalauti iš dirbančiųjų dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose.

 

26 straipsnis. Priėmimo į darbą įforminimas

Priėmimas į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu (potvarkiu).

Sudarant žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą išvardijamos būtinosios ir papildomosios darbo sutarties sąlygos.

 

27 straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą

Darbininkas ar tarnautojas neturi teisės be administracijos sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.

 

28 straipsnis. Išbandymas, priimant į darbą

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbininkas arba tarnautojas tinka jam pavedamam darbui. Sąlyga dėl išbandymo turi būti nurodoma įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą.

Išbandymo laikotarpiu darbininkams ir tarnautojams pilnutinai taikomi darbo įstatymai.

9

Išbandymas nenustatomas, priimant į darbą: asmenis, kuriems nesukako aštuoniolikos metų; jaunuosius darbininkus, jiems baigus profesines technikos mokyklas; jaunuosius specialistus, jiems baigus aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, ir kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Išbandymas taip pat nenustatomas, priimant dirbti kitoje vietovėje ir perkeliant dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją.

 

29 straipsnis. Išbandymo terminas, priimant į darbą

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip viena savaitė–darbininkams, kaip dvi savaitės–tarnautojams, išskyrus darbuotojus, priimamus eiti atsakingąsias pareigas, kaip vienas mėnuo–tarnautojams, priimamiems eiti atsakingąsias pareigas.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 11 straipsniu atskiroms darbuotojų kategorijoms TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais gali būti nustatomi ir kitokie išbandymo terminai.

Į išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kitas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių.

 

30 straipsnis. Išbandymo, priimant į darbą, rezultatai

Jei išbandymo terminas pasibaigė, o darbininkas ar tarnautojas tebedirba, jis laikomas išlaikiusiu išbandymą, ir po to nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendrais pagrindais.

Jei išbandymo rezultatas nepatenkinamas, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija atleidžia darbuotoją iš darbo be įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo ir neišmokėdama išeitinės pašalpos. Tokį atleidimą iš darbo darbininkas ar tarnautojas turi teisę apskųsti rajono (miesto) liaudies teismui, o atitinkamais atvejais (251 straipsnis) aukštesniam pagal pavaldumą organui.

 

31 straipsnis. Darbo knygelės

Darbo knygelės turi būti įforminamos visiems darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas.

Darbininkams ir tarnautojams, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminamos ne vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą. Darbo knygelė yra pagrindinis darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Nuobaudos darbo knygelėje neįrašomos.

 

32 straipsnis.       Giminaičių tarnybos vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje apribojimas

10

Draudžiama dirbti vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, sūnūs, dukterys, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesiogiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.

Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

33 straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi

Administracija neturi teisės reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.

 

34 straipsnis. Perkėlimas į kitą darbą

Perkelti į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip-pat perkelti dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, įstaiga, organizacija, leidžiama tik darbininko ar tarnautojo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 36, 37 ir 158 straipsniuose.

 

35 straipsnis. Darbo vietos pakeitimas

Nelaikomas perkėlimu į kitą darbą darbininko ar tarnautojo darbo vietos pakeitimas toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nepakeičiant specialybės, kvalifikacijos, pareigų, darbo užmokesčio dydžio, lengvatų, pirmenybių ir kitokių esminių darbo sąlygų.

 

36 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą gamybinio būtinumo atveju

Jeigu įmonei, įstaigai, organizacijai iškyla gamybinis būtinumas, administracija turi teisę perkelti darbininkus ir tarnautojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet toje pat vietovėje, mokant darbo užmokestį pagal atliekamą darbą, bet ne mažesnį už vidutinį uždarbį pirmesniame darbe. Taip perkelti leidžiama, siekiant užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, jas likviduoti arba nedelsiant pašalinti jų pasekmes, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, prastovai, valstybinio ar visuomeninio turto žuvimui arba sugedimui ir kitais išimtiniais atvejais, taip pat pavaduoti nesančiam darbininkui ar tarnautojui. Perkėlimas į kitą darbą nesančiam darbuotojui pavaduoti negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį per kalendorinius metus.

Nesančio darbuotojo laikino pavadavimo atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus.

 

37 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju

11

Prastovos atveju darbininkai ir tarnautojai, atsižvelgiant į jų specialybę ir kvalifikaciją, perkeliami į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje visam prastovos laikui arba į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją, bet toje pat vietovėje iki vieno mėnesio. Perkėlus dėl prastovos į mažiau apmokamą darbą, darbininkams ir tarnautojams, įvykdantiems išdirbio normas, paliekamas vidutinis uždarbis, jų gautas pirmesniame darbe, o darbininkams ir tarnautojams, neįvykdantiems normų arba perkeltiems į palaikiui apmokamą darbą, paliekamas jų tarifinis atlygis (alga).

Prastovos atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus.

 

38 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

Nušalinti nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą darbininkui ar tarnautojui, galima tik tam įgaliotų organų pasiūlymu TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais.

Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti.

 

39 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai yra:

1) šalių susitarimas;

2) termino pasibaigimas (22 straipsnio 2 ir 3 punktai), išskyrus atvejus, kai darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis nepareikalavo jų nutraukti;

3) darbininko ar tarnautojo pašaukimas arba stojimas į karinę tarnybą;

4) darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva (40 straipsnis), administracijos iniciatyva (43 straipsnis) arba profsąjungos organo reikalavimu (48 straipsnis);

5) darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba perėjimas į renkamąsias pareigas. Darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją [6];

6) darbininko ar tarnautojo atsisakymas persikelti į darbą kitoje vietovėje kartu su įmone, įstaiga, organizacija;

7) įsiteisėjimas teismo nuosprendžio, kuriuo darbininkas ar tarnautojas nuteistas (išskyrus atvejus, kai nuteisiama lygtinai ir atidedamas nuosprendžio vykdymas) laisvės atėmimu, pataisos darbais ne darbovietėje ar kitokia bausme, dėl kurios pasidaro nebegalima toliau dirbti tą darbą [7].

Perdavimas įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo pavaldumą darbo sutarties nenutraukia. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms susiliejus, įmonę, įstaigą, organizaciją padalijus ar prijungus prie jos kitą, darbo santykiai darbininko ar tarnautojo sutikimu tęsiasi; nutraukti šiais atvejais darbo sutartį, administracijos iniciatyva galima tik sumažinus darbuotojų skaičių

12

arba etatus.

 

40 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva

Darbininkai ir tarnautojai turi teisę nutraukti darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, apie tai raštu įspėję administraciją prieš du mėnesius. Kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, darbininkai ir tarnautojai apie tai raštu įspėja administraciją prieš vieną mėnesį. Pasibaigus šiems terminams, darbininkas ar tarnautojas turi teisę nutraukti darbą, o įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo išduoti darbuotojui darbo knygelę ir su juo atsiskaityti.

Darbų, į kuriuos darbininkas ar tarnautojas perkeltas už darbo drausmės pažeidimą (158 straipsnio 4 punktas), atlikimo laikas į įspėjimo dėl atleidimo terminą neįskaitomas.

Terminuota darbo sutartis (22 straipsnio 2 ir 3 punktai) darbuotojo reikalavimu turi būti nutraukiama prieš terminą, jeigu dėl ligos ar invalidumo negali darbuotojas atlikti sutartyje numatyto darbo, administracija pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę arba darbo sutartį, taip pat dėl kilų svarbių priežasčių [8].

 

41 straipsnis.       Darbininko ir tarnautojo teisė atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį

Darbininkai ir tarnautojai turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jei įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, gavusi šį pareiškimą, dar nėra išleidusi įsakymo atleisti iš darbo.

 

42 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo reikalavimu

Kilus nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą darbuotojo reikalavimu (40 straipsnio trečioji dalis), ginčą sprendžia darbininko ar tarnautojo pareiškimu darbo ginčus nagrinėjantys organai2.

 

43 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas administracijos iniciatyva

Darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, taip pat terminuotą darbo sutartį, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija prieš terminą gali nutraukti tik šiais atvejais:

1) kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat kai sumažinamas joje darbuotojų skaičius arba etatai;

2) kai paaiškėja, kad darbininkas ar tarnautojas neatitinka einamų pareigų arba dirbamo darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos ar sveikatos būklės, kliudančių toliau dirbti tą darbą;

3) kai darbininkas ar tarnautojas be svarbių priežasčių sistemingai nevykdo pareigų, jam pavestų pagal darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisykles, jei darbininkui ar tarnautojui pirmiau buvo skirtos

13

drausminės arba visuomeninės nuobaudos;

4)kai darbininkas ar tarnautojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių (įskaitant nebuvimą darbe daugiau kaip tris valandas per darbo dieną) [9];

5) kai neatvykstama į darbą daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės dėl laikino nedarbingumo, neskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu TSR Sąjungos įstatymais nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Darbininkams ir tarnautojams, netekusiems darbingumo ryšium su darbiniu suluošinimu ar profesine liga, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

6) kai į darbą grąžinamas darbininkas ar tarnautojas, pirmiau dirbęs tą darbą;

7) kai darbininkas ar tarnautojas pasirodo darbe neblaivus [10].

8) Atleisti iš darbo šio straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

Neleidžiama darbuotojo atleisti iš darbo administracijos iniciatyva jo laikino nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 5 punktą), taip pat darbuotojo atostogų metu, išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama.

 

44 straipsnis.       Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimo atveju

Darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimo atveju pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbininkai ir tarnautojai, kurių didesnis darbo našumas ir aukštesnė kvalifikacija.

Jei darbuotojų darbo našumas ir kvalifikacija vienodi, pirmenybė būti paliktiems dirbti teikiama: turintiems šeimas–esant dviem ir daugiau išlaikytinių; asmenims, kurių šeimoje nėra kitų darbuotojų, turinčių savarankišką uždarbį; darbuotojams, turintiems ilgą nepertrauktąjį darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje; darbuotojams, kurie toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje buvo suluošinti arba susirgo profesine liga; darbuotojams, keliantiems savo kvalifikaciją, nenutraukiant darbo, aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose; karo invalidams ir kariškių bei partizanų, žuvusių arba dingusių be žinios, ginant TSR Sąjungą, šeimų nariams.

 

45 straipsnis.       Draudimas nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva be įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo

Nutraukti darbo sutartį įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos iniciatyva neleidžiama be išankstinio įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo, išskyrus TSR Sąjungos įstatymų numatytus atvejus.

Darbo sutarties nutraukimas, pažeidžiant šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, yra neteisėtas, o atleistasis darbuotojas turi būti sugrąžinamas į pirmesnį darbą (244 straipsnis).

 

14

46 straipsnis.       Terminas darbo sutarčiai nutraukti, administracijai gavus įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimą

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija gali nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas priėmė nutarimą duoti sutikimą darbuotoją atleisti, o atleidžiant šio kodekso 43 straipsnio 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais,–ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo aptikimo dienos ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos [11].

 

47 straipsnis. Išeitinė pašalpa

Pasibaigus darbo sutarčiai šio kodekso 39 straipsnio 3 ir 6 punktuose bei 43 straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais arba dėl to, kad administracija pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę ar darbo sutartį (40 straipsnio trečioji dalis), darbininkams ir tarnautojams išmokama dviejų savaičių vidutinio uždarbio dydžio išeitinė pašalpa 1.

 

48 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas profsąjungos organo reikalavimu

Profsąjungos organo (ne žemesnio už rajoninį) reikalavimu administracija privalo nutraukti darbo sutartį su vadovaujančiu darbuotoju arba pašalinti jį iš einamų pareigų, jeigu jis pažeidžia darbo įstatymus, nevykdo įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį, biurokratiškai elgiasi, vilkina reikalų tvarkymą.

Darbuotojas arba administracija profsąjungos organo reikalavimą gali apskųsti aukštesniam profsąjungos organui. Šio organo sprendimas yra galutinis.

 

49 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas

Įsakymuose, nutarimuose, potvarkiuose ir kitokiuose apie darbą dokumentuose darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas turi atitikti faktines darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes ir darbo įstatymus.

Darbo knygelėje įrašai apie darbo sutarties pasibaigimą turi visiškai atitikti galiojančių įstatymų formuluotes, ir juose nurodomas atitinkamas įstatymo straipsnis ir punktas.

 

50 straipsnis.       Administracijos pareiga išduoti darbuotojui, atleidžiamam iš darbo, darbo knygelę ir su juo atsiskaityti

Atleisdama iš darbo, administracija privalo darbininko ar tarnautojo atleidimo iš darbo dieną išduoti jam darbo knygelę, padarydama joje įrašą apie atleidimą, ir su juo galutinai atsiskaityti.

 

15

51 straipsnis. Pažymos apie darbą ir darbo užmokestį davimas

Administracija privalo duoti darbininkui ar tarnautojui jo prašymu pažymą apie darbą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydama joje darbuotojo specialybę, kvalifikaciją, pareigas, kiek laiko jis dirbo ir darbo užmokesčio dydį.

 

Ketvirtasis skirsnis

 

DARBO LAIKAS

 

52 straipsnis. Normali darbo trukmė

Normalus darbininkų ir tarnautojų darbo laikas įmonėse, įstaigose, organizacijose negali būti ilgesnis kaip 41 valanda per savaitę. Sudarant ekonomines ir kitas būtinas sąlygas, bus pereinama prie trumpesnės darbo savaitės.

53 straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė

Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma:

1) darbininkams ir tarnautojams nuo 16 iki 18 metų amžiaus–36 valandos per savaitę, o asmenims nuo 15 iki 16 metų amžiaus (205 straipsnis)–24 valandos per savaitę;

2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis,–ne daugiau kaip 36 valandos per savaitę.

Be to, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 22 straipsniu TSR Sąjungos įstatymai nustato sutrumpintą darbo trukmę atskirų kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir kitiems).

 

54 straipsnis. Penkių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė

Darbininkams ir tarnautojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis.

Esant penkių dienų darbo savaitei, kasdieninio darbo (pamainos) trukmę nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės arba pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, laikydamasi nustatytos darbo savaitės trukmės (52 ir 53 straipsniai).

Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip vienas mėnesis prieš jiems įsigaliojant [12].

 

16

55 straipsnis. Šešių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė

Tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur dėl gamybos pobūdžio ir darbo sąlygų netikslinga įvesti penkių dienų darbo savaitę, nustatoma šešių dienų darbo savaitė su viena poilsio diena.

Esant šešių dienų darbo savaitei, kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitinė norma yra 41 valanda, kaip 6 valandas–kai savaitinė norma yra 36 valandos, ir kaip 4 valandas–kai savaitinė norma yra 24 valandos.

 

56 straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse

Švenčių dienų (74 straipsnis) išvakarėse darbininkų ir tarnautojų, išskyrus šio kodekso 53 straipsnyje nurodytus darbininkus ir tarnautojus, darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, esant tiek penkių dienų, tiek šešių dienų darbo savaitei.

Poilsio dienų išvakarėse, esant šešių dienų darbo savaitei, darbas negali trukti ilgiau kaip 6 valandas.

 

57 straipsnis. Naktinio darbo trukmė

Dirbant nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas darbo laiko sutrumpinimas (53 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas ir antroji dalis).

Dirbti nakties metu neleidžiama: nėščioms moterims ir žindančioms motinoms, taip pat moterims, turinčioms iki vienerių melų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip 18 metų amžiaus; kitų kategorijų darbuotojams, sutinkamai su įstatymais. Skirti invalidus

dirbti nakties metu galima tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.

Naktinis laikas yra nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.

 

58 straipsnis.       Naktinio darbo trukmė, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei

Naktinio darbo trukmė sulyginama su dieninio darbo trukme tais atvejais, kada tai būtina dėl gamybos sąlygų, konkrečiai, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei su viena poilsio diena.

 

59 straipsnis. Nepilnas darbo laikas

Darbininkui ar tarnautojui susitarus su administracija, gali būti nustatoma, tiek priimant į darbą,

17

tiek ir vėliau, nepilna darbo diena arba nepilna darbo savaitė. Šiais atvejais darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo išdirbio.

Darbas nepilno darbo laiko sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nesukelia jokių apribojimų, nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą ir įgyvendinant kitas darbines teises.

 

60 straipsnis. Kasdieninio darbo pradžia ir pabaiga

Kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pamainų grafikai, kuriuos sutinkamai su galiojančiais įstatymais tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos. organizacijos profsąjungos komitetu.

 

61 straipsnis. Nenormuota darbo diena

Nenormuota darbo diena įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti taikoma tik darbininkams ir tarnautojams, nurodytiems sąraše, kuris tvirtinamas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

 

62 straipsnis. Pamaininis darbas

Esant pamaininiam darbui, kiekviena darbuotojų grupė turi dirbti nustatytą darbo valandų skaičių. Šiuo atveju turi būti laikomasi įstatymų numatytos bendros darbo trukmės.

Vieną pamainą keičia kita pamaina valandomis, nustatytomis pamainų grafikais, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip vienas mėnesis prieš jiems įsigaliojant[13].

Darbuotojai keičiasi pamainomis tolygiai. Perėjimas iš vienos pamainos į kitą paprastai turi būti organizuojamas, pasibaigus darbo savaitei.

Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

 

63 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita

Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat atskirose gamybose, cechuose, baruose, skyriuose ir kai kurių rūšių darbuose, kur dėl gamybos (darbo) sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbininkų ir tarnautojų kategorijai nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, leidžiama, suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus.

18

 

64 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas

Viršvalandiniai darbai paprastai neleidžiami. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo trukmę (54, 55 ir 63 straipsniai).

Administracija gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir šio kodekso 65 straipsnis. Viršvalandiniai darbai gali būti dirbami tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimu[14].

Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama: nėščioms moterims ir žindančioms motinoms, taip pat moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus; darbuotojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose,–užsiėmimų dienomis; kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su įstatymais.

Moteris, turinčias nuo vienerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, ir invalidus galima skirti dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu; be to, invalidus–tik ta sąlyga, jei tokių darbų jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.

 

65 straipsnis. Išimtiniai atvejai, kada leidžiami viršvalandiniai darbai

Viršvalandiniai darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais:

1) kai dirbama darbus, būtinus šalies gynybai ir siekiant užkirsti kelią visuomeninėms nelaimėms bei pavojams;

2) kai dirbama visuomenei būtinus vandens tiekimo, dujų tiekimo, apšvietimo, kanalizacijos, transporto, pašto, telegrafo bei telefono ryšių darbus, siekiant pašalinti atsitiktines ar staiga atsiradusias aplinkybes (avarijas, gaivalines nelaimes), trikdančias normalų jų funkcionavimą;

3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties ryšium su techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per normalų darbo valandų skaičių, jeigu dėl pradėto darbo nutraukimo gali sugesti medžiagos ar įrengimai;

4) kai dirbama trumpalaikius mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbus, jeigu dėl jų sugedimo žymus dirbančiųjų skaičius nutraukia darbą;

5) darbui tęsti nepertraukiamoje gamyboje, neatvykus pamainininkui; šiais atvejais pamainininką administracija turi nedelsiant pakeisti kitu darbuotoju;

6) pakrovimo bei iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina atituštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, siekiant išvengti krovinių susikaupimo išsiuntimo bei paskirties punktuose ir transporto priemonių prastovos.

 

19

66 straipsnis. Maksimalus viršvalandžių skaičius

Viršvalandiniai darbai neturi viršyti kiekvienam darbininkui ir tarnautojui keturių valandų per dvi dienas iš eilės ir 120 valandų per metus.

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

 

Penktasis skirsnis

 

POILSIO LAIKAS

 

67 straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

Darbininkams ir tarnautojams duodama ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

Darbininkas ir tarnautojas pertrauką naudoja savo nuožiūra. Jis turi teisę šiuo laiku palikti darbo vietą.

Pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.

Pertraukos pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės.

Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse, administracijai suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti.

Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos, darbininkui ar tarnautojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokių darbų sąrašą ir pavalgymo tvarką bei vietą nustato administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

 

68 straipsnis. Poilsio dienos

Esant penkių dienų darbo savaitei, darbininkams ir tarnautojams suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo savaitei–viena poilsio diena.

Bendra poilsio diena yra sekmadienis.

Esant penkių dienų darbo savaitei, antra poilsio diena, jeigu jos nenustatė įstatymai, nustatoma įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiku.

20

 

69 straipsnis.       Poilsio dienos įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių darbas susijęs su gyventojų aptarnavimu

Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kur bendrą poilsio dieną darbo negalima nutraukti dėl reikalo aptarnauti gyventojus (parduotuvės, buitinio aptarnavimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato vietinės Liaudies deputatų tarybos.

 

70 straipsnis.       Poilsio dienos nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose

Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių techninių sąlygų arba dėl reikalo nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbininkų ir tarnautojų grupei pagal pamainų grafikus, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

 

71 straipsnis. Poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai

Esant suminei darbo laiko apskaitai (63 straipsnis), darbininkams ir tarnautojams duodamos poilsio dienos pagal darbo grafikus (tvarkaraščius).

 

72 straipsnis. Kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė

Kassavaitinis nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip keturiasdešimt dvi valandas.

 

73 straipsnis. Draudimas dirbti poilsio dienomis

Dirbti poilsio dienomis draudžiama. Atskirus darbininkus ir tarnautojus tomis dienomis galima skirti į darbą tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimu ir tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir šio kodekso 65 straipsnis [15].

Skiriant dirbti poilsio dienomis, reikia laikytis apribojimų, kuriuos numato šio kodekso 187, 194 ir 209 straipsniai.

Už darbą poilsio dieną duodama kita poilsio diena per artimiausias dvi savaites. Konkreti jos data paprastai turi būti nurodoma įsakyme (potvarkyje), kuriuo skiriama dirbti poilsio dieną.

Jeigu duoti kitos poilsio dienos negalima (ryšium su darbininko ar tarnautojo atleidimu iš darbo ir kitais įstatymų numatytais atvejais), tai darbas poilsio dieną apmokamas dvigubai.

 

21

74 straipsnis. Švenčių dienos

Įmonėse, įstaigose, organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:

sausio 1 d.–Naujieji metai;

kovo 8 d.–Tarptautinė moters diena;

gegužės 1 ir 2 d.–Darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena;

gegužės 9 d.–Pergalės diena;

spalio 7 d.–TSRS Konstitucijos diena;

lapkričio 7 ir 8 d.–Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinės [16].

 

75straipsnis. Leidimas dirbti švenčių dienomis

Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių techninių sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir pakrovimo bei iškrovimo darbus.

 

76 straipsnis. Kasmetinės atostogos

Visiems darbininkams ir tarnautojams duodamos kasmetinės atostogos, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį uždarbį (77, 78 ir 80 straipsniai).

 

77 straipsnis. Atostogų trukmė

Darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama ne mažiau kaip 15 darbo dienų. Palaipsniui bus įvedamos ilgesnės atostogos.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais tvarką kasmetinių atostogų trukmei apskaičiuoti nustato TSR Sąjungos įstatymai.

 

78 straipsnis. Papildomosios atostogos

Kasmetinių papildomųjų atostogų duodama:

1) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis;

2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kai kuriose liaudies ūkio šakose ir turintiems ilgą

22

darbo vienoje įmonėje, organizacijoje stažą;

3) nenormuotos darbo dienos darbuotojams;

4) kitais įstatymų numatytais atvejais.

 

79 straipsnis.       Papildomosios atostogos, duodamos, siekiant paskatinti už valstybinių ar visuomeninių pareigų vykdymą

Siekiant paskatinti už valstybinių ar visuomeninių pareigų vykdymą, darbovietėje gali būti duodama papildomųjų atostogų visuomeniniams nepilnamečių auklėtojams, savanoriškųjų viešosios tvarkos palaikymo liaudies draugovių nariams, savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams ir kitais atvejais–TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

 

80 straipsnis. Kasmetinės pailgintos atostogos

Kasmetinės pailgintos atostogos duodamos mokytojams, dėstytojams ir kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais.

 

81 straipsnis. Draudimas atostogas pakeisti pinigine kompensacija

Pakeisti atostogas pinigine kompensacija neleidžiama, išskyrus atvejus, kai atostogomis nepasinaudojęs darbininkas ar tarnautojas atleidžiamas iš darbo.

 

82 straipsnis.       Laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų neįskaitymas į kasmetines atostogas

Nustatyta tvarka duotos laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogos į kasmetines atostogas neįskaitomos.

 

83 straipsnis. Atostogų davimo tvarka

Už pirmuosius darbo metus darbininkams ir tarnautojams duodamos atostogos po vienuolikos mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Nesuėjus vienuolikai nepertrauktojo darbo mėnesių, darbuotojo prašymu atostogos duodamos: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iškart po jų; jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams; kitais įstatymų numatytais atvejais.

Darbininkams ir tarnautojams, perkeltiems iš vienos įmonės, įstaigos, organizacijos į kitą, atostogos gali būti duodamos, nesuėjus vienuolikai darbo mėnesių po perkėlimo. Jeigu iki perkėlimo darbuotojas nedirbo vienuolikos mėnesių vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, tai jam atostogos gali

23

būti duodamos, suėjus iš viso vienuolikai darbo mėnesių iki ir po perkėlimo.

Už antruosius ir paskesnius darbo metus atostogų gali būti duodama bet kuriuo darbo metų laiku sutinkamai su atostogų davimo eile.

 

84 straipsnis. Apskaičiavimas darbo stažo, duodančio teisę į atostogas

Į darbo stažą, duodantį teisę į atostogas, įskaitomas:

1) faktiškai dirbtas laikas;

2) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis (įskaitant apmokėtos priverstinės pravaikštos laiką, kai darbuotojas neteisingai buvo atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą ir paskui sugrąžintas į darbą);

3) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir jis gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą, išskyrus iš dalies apmokamas atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sueis vieneri metai amžiaus [17].

4) kiti įstatymų numatyti laikotarpiai.

 

85 straipsnis. Atostogų davimo eilė

Atostogų davimo eilę nustato administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

 

86 straipsnis. Kasmetinis atostogų davimas. Išimtiniai atostogų perkėlimo atvejai

Atostogų turi būti duodama kasmet nustatytu laiku.

Kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos arba pratęsiamos: kai darbininkas ar tarnautojas yra laikinai nedarbingas; kai darbininkas ar tarnautojas vykdo valstybines ar visuomenines pareigas; kitais įstatymų numatytais atvejais.

Išimtiniais atvejais, kai darbininko ar tarnautojo atostogos einamaisiais darbo metais gali neigiamai paveikti įmonės, įstaigos, organizacijos normalią darbo eigą, atostogas darbuotojo sutikimu ir suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu leidžiama perkelti į sekančius darbo metus. Perkeltas atostogas galima prijungti prie sekančių metų atostogų.

Draudžiama neduoti kasmetinių atostogų dvejus metus iš eilės, taip pat neduoti atostogų jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ar tarnautojams ir darbuotojams, turintiems teisę į papildomąsias atostogas ryšium su kenksmingomis darbo sąlygomis.

 

24

87 straipsnis. Atostogų skaidymas

Skirstyti (skaidyti) atostogas dalimis leidžiama tik darbininko ar tarnautojo prašymu.

 

88 straipsnis. Neapmokamos atostogos

Dėl šeiminių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių darbininkui ar tarnautojui jo pareiškimu administracija gali duoti trumpalaikių neapmokamų atostogų. Prireikus šalių susitarimu už šias atostogas darbininkas ar tarnautojas gali atidirbti vėliau, žiūrint, kokios yra gamybos sąlygos ir galimybės [18].

Neapmokamos atostogos duodamos įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo arba gamybinio vieneto vadovo leidimu ir įforminamos įsakymu (potvarkiu)[19].

Šeštasis skirsnis

 

DARBO UŽMOKESTIS

 

89 straipsnis. Apmokėjimas pagal darbą

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę.

Draudžiama bet kaip mažinti darbo apmokėjimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės ir tautybės.

90 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas

Mėnesinis darbininko ar tarnautojo darbo užmokestis negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimumą.

 

91 straipsnis. Darbo užmokesčio normavimas

Darbo užmokestį normuoja valstybė, dalyvaujant profesinėms sąjungoms.

 

92 straipsnis. Darbininkų darbo apmokėjimas, remiantis tarifiniais atlygiais

Darbininkų darbas apmokamas, remiantis tarifiniais atlygiais (algomis), kurie tvirtinami centralizuotai.

Darbus tam tikroms tarifinėms kategorijoms priskiria ir darbininkams kvalifikacines kategorijas suteikia įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu

25

pagal tarifų-kvalifikacijų žinyną.

 

93 straipsnis. Tarnautojų darbo apmokėjimas, remiantis pareiginėmis algomis

Tarnautojų darbas apmokamas, remiantis pareiginių algų schemomis, kurios tvirtinamos centralizuotai.

Pareigines algas tarnautojams nustato įmonės, įstaigos administracija sutinkamai su darbuotojo pareigomis ir kvalifikacija.

 

94 straipsnis. Apmokėjimas darbo, atliekamo ypatingomis sąlygomis

Sunkiuose darbuose, darbuose kenksmingomis sąlygomis ir darbuose tokiose vietovėse, kur sunkios klimato sąlygos, nustatomas padidintas darbo apmokėjimas.

 

95 straipsnis. Darbo apmokėjimo sistemos

Darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas palaikiui arba pavienečiui. Vienetinis darbo apmokėjimas gali būti individualus arba kolektyvinis.

Siekiant padidinti materialinį darbininkų ir tarnautojų suinteresuotumą įvykdyti bei viršyti gamybos planus, didinti gamybos efektyvumą ir rentabilumą, kelti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir taupyti išteklius, gali būti įvedamos laikinės premijinės ir vienetinės premijinės darbo apmokėjimo sistemos.

Laikinę arba vienetinę darbo apmokėjimo sistemą nustato, taip pat darbininkų ir tarnautojų premijavimo nuostatus tvirtina įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu.

 

96 straipsnis. Atlyginimas pagal metinio darbo rezultatus

Papildant darbo apmokėjimo sistemas, gali būti nustatomas atlyginimas įmonių ir organizacijų darbininkams ir tarnautojams pagal metinio darbo rezultatus iš fondo, kuris sudaromas iš įmonės, organizacijos gauto pelno. Atlyginimo dydis nustatomas, atsižvelgiant į darbininko ar tarnautojo darbo rezultatus ir jo nepertrauktąjį darbo įmonėje, organizacijoje stažą.

 

97 straipsnis.       Pranešimas darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos darbo apmokėjimo sąlygos

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi pranešti darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos esamos darbo apmokėjimo sąlygos, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį

26

[20].

 

98 straipsnis. Darbo apmokėjimas, dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus

Dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus, darbininkų laikininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal aukštesnės kvalifikacijos darbą.

Darbininkų vienetininkų darbas apmokamas pagal dirbamo darbo įkainius. Tose liaudies ūkio šakose, kur pagal gamybos pobūdį darbininkams vienetininkams pavedama dirbti darbus, kurių tarifinės kategorijos yra žemesnės už jiems suteiktas kategorijas, darbininkams, dirbantiems tokius darbus, mokamas tarpkategorinis skirtumas, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Šis skirtumas mokamas tuo atveju, kai darbininkai įvykdo išdirbio normas ir skirtumas tarp kategorijų nėra mažesnis kaip dvi kategorijos.

 

99 straipsnis. Darbo apmokėjimas, kai aptarnaujama daugiau staklių

Jeigu darbininkas vienetininkas perkeliamas aptarnauti daugiau staklių (mašinų, aparatų), negu nustatyta norma, už jo darbą mokama daugiau. Kiek konkrečiai padidinamas darbo apmokėjimas, centralizuotai nustatytose ribose, atsižvelgdama į faktines darbo sąlygas, nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu.

 

100 straipsnis. Darbo apmokėjimas, esant sutrumpintai darbo dienai

Darbininkai ir tarnautojai, kuriems nustatyta sutrumpinta darbo diena, gauna darbo užmokestį kaip už pilną darbo dieną.

 

101 straipsnis.     Darbo apmokėjimas sugretinant profesijas (pareigas) ir atliekant laikinai nesančių darbuotojų pareigas

Darbininkams ir tarnautojams, toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje be savo pagrindinio darbo pagal darbo sutartį atliekantiems papildomą kitos profesijos (pareigų) darbą arba atliekantiems laikinai nesančio darbuotojo pareigas, neatleistiems nuo savo pagrindinio darbo, primokama už profesijų (pareigų) sugretinimą arba laikinai nesančio darbuotojo pareigų atlikimą.

Priemokų už profesijų (pareigų) sugretinimą arba laikinai nesančio darbuotojo pareigų atlikimą dydžius nustato įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu pagal TSR Sąjungos įstatymus[21].

 

102 straipsnis. Viršvalandinio darbo apmokėjimas

27

Už viršvalandinį darbą mokama daugiau.

Esant laikiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą mokama: už pirmąsias dvi valandas–pusantro karto daugiau, o už sekančias valandas–dvigubai.

Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, taip pat tose liaudies ūkio šakose, kur nustatyti bendri tarifiniai atlygiai darbininkams vienetininkams ir darbininkams laikininkams, už viršvalandinį darbą primokama tiek, kiek nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, esant vienetiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą primokama: penkiasdešimt procentų atitinkamos kategorijos laikininko tarifinio atlygio už pirmąsias dvi viršvalandinio darbo valandas ir šimtą procentų šio tarifinio atlygio už sekančias valandas.

Viršvalandinius darbus kompensuoti laisvalaikiu neleidžiama.

 

103 straipsnis. Darbo švenčių dienomis apmokėjimas

Darbas švenčių dienomis (75 straipsnis) apmokamas dvigubai tokia tvarka:

1) vienetininkams–pagal dvigubus vienetinius įkainius;

2) darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal valandinius ar dieninius atlygius, sumokamas dvigubas valandinis ar dieninis atlygis;

3) darbuotojams, gaunantiems mėnesinę algą, virš algos sumokamas viengubas valandinis ar dieninis atlygis, jeigu, dirbant švenčių dienomis, nebuvo viršyta mėnesinė darbo laiko norma, ir dvigubas valandinis ar dieninis atlygis,–jeigu mėnesinė darbo laiko norma buvo viršyta.

Šventės dieną dirbusiam darbininkui ar tarnautojui pageidaujant, jam gali būti duodama kita poilsio diena.

 

104 straipsnis. Naktinio darbo apmokėjimas

Už naktinį darbą (57 straipsnis) mokama daugiau. Apmokėjimo dydį nustato TSR Sąjungos įstatymai.

 

105 straipsnis. Darbo apmokėjimas broko atveju

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, pagaminus produkciją, pripažintą broku ne dėl darbuotojo kaltės, už visišką broką sumokami du trečdaliai atitinkamos kategorijos laikininko tarifinio atlygio. Dalinis brokas apmokamas pagal sumažintus įkainius, priklausomai nuo pagamintos produkcijos tinkamumo laipsnio, bet sumokama ne mažiau kaip du trečdalius nurodyto tarifinio atlygio. Mėnesinis darbo užmokestis šiais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis).

Visiškas brokas dėl darbuotojo kaltės neturi būti apmokamas. Dalinis brokas dėl darbuotojo kaltės

28

apmokamas mažiau priklausomai nuo pagamintos produkcijos tinkamumo laipsnio.

Gaminio brokas, atsiradęs dėl apdirbamos medžiagos defekto (netinkama medžiagos kokybė, tuštuma ar plyšys metale ir t.t..) ir pastebėtas po to, kai detalėms apdirbti arba surinkti buvo sugaišta ne mažiau kaip viena darbo diena, apmokamas pagal normalius vienetinius įkainius.

Brokas ne dėl darbuotojo kaltės, pastebėtas po to, kai techninės kontrolės organas gaminį priėmė, apmokamas kaip tinkami gaminiai.

Naujų gamybų (staklių, mašinų, variklių, transformatorių, turbinų detalių apdirbimas ir t.t.) įsisavinimo laikotarpiu brokas ne dėl darbuotojo kaltės apmokamas tiek naujose, tiek ir veikiančiose įmonėse, imant pagrindu atitinkamos kategorijos laikininko tarifinį atlygį.

 

106 straipsnis. Apmokėjimas už prastovos laiką

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais už prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, laiką mokamas darbo užmokestis atitinkamos kvalifikacijos darbuotojo laikinio darbo apmokėjimo pusės tarifinio atlygio dydžio, išskyrus metalurgijos, rūdų gavybos ir kokso pramonę, kur už prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, laiką mokama du trečdalius tarifinio atlygio. Mėnesinis darbo užmokestis šiais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis).

Prastovos, kilusios dėl darbuotojo kaltės, laikas neturi būti apmokamas.

Naujų gamybų (staklių, mašinų, variklių, transformatorių, turbinų detalių apdirbimas ir t.t.) įsisavinimo laikotarpiu už prastovą, kilusią ne dėl darbuotojo kaltės, apmokama tiek naujose, tiek ir veikiančiose įmonėse, imant pagrindu atitinkamos kategorijos laikininko tarifinį atlygį.

Tose liaudies ūkio šakose, kur nustatyti bendri tarifiniai atlygiai darbininkams vienetininkams ir darbininkams laikininkams, prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, apmokėjimo dydis nustatomas sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais.

 

107 straipsnis. Darbo apmokėjimas, neįvykdžius išdirbio normų

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, kai darbininkas ar tarnautojas ne dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, už darbą mokama ne mažiau kaip du trečdalius jo tarifinio atlygio (algos). Mėnesinis darbo užmokestis šiais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis).

Kai darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, jam apmokama už atliktą darbą.

 

108 straipsnis. Darbo apmokėjimas pagal neužbaigtą vienetinę paskyrą

Jeigu darbininkas neužbaigia darbo pagal vienetinę paskyrą dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, atlikta darbo dalis apmokama, įskaitant jam duotus avansus. Darbas šiuo atveju įkainojamas šalių

29

susitarimu, o joms nesusitarus —nustatyta darbo ginčams nagrinėti tvarka.

 

109 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai

Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip kiekvieną pusmėnesį.

Atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais gali būti nustatyti kiti darbo užmokesčio mokėjimo terminai.

Kai darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su poilsio ar šventės diena, darbo užmokestis mokamas šių dienų išvakarėse [22].

 

110 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, išleidžiant darbuotoją atostogų

Kai darbininkas ar tarnautojas išleidžiamas atostogų, darbo užmokestis už visą atostogų laiką ir uždarbis už laiką, dirbtą iki išeinant atostogų, mokamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms.

Jei darbininkui ar tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku (šio straipsnio pirmoji dalis) nesumokamas, darbuotojui duotos atostogos perkeliamos tokiu dienų skaičiumi, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį.

 

111 straipsnis. Atsiskaitymo, atleidžiant iš darbo, terminai

Darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo, visos iš įmonės, įstaigos, organizacijos jam priklausančios sumos sumokamos:

1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos,–atleidimo iš darbo dieną;

2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl ligos, pravaikštos, laisvės atėmimo ir t.t.),–per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

 

112 straipsnis. Atsakomybė už uždelsimą atsiskaityti

Kai uždelsiamą atsiskaityti dėl administracijos kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas jo vidutinis uždarbis už visą uždelsimo laiką iki tos dienos, kurią su juo buvo atsiskaityta. Ši išmoka sumažinama darbo užmokesčio suma, kurią darbuotojas gavo už darbą, atliktą uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu.

Uždelsus išduoti darbo knygelę dėl administracijos kaltės, darbininkui ar tarnautojui sumokamas vidutinis uždarbis už visą uždelsimo laiką.

30

 

113 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo vieta

Darbininkams ir tarnautojams darbo užmokestis paprastai mokamas toje vietoje, kur jie dirba.

 

114 straipsnis. Avansų davimas, įskaitant juos į darbo užmokestį

Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, pirmojoje mėnesio pusėje darbuotojams duodamas avansas, kuris įskaitomas į darbo užmokestį. Avanso dydis nustatomas įmonės, organizacijos, administracijos susitarimu su profsąjungos organizacija, sudarant kolektyvinę sutartį, bet minimalus jo dydis negali būti mažesnis už darbininko tarifinį atlygį už dirbtą laiką.

Įmonė, organizacija turi teisę duoti darbininkams ir tarnautojams neplaninius avansus, įskaitomus į darbo užmokestį, iki darbuotojo mėnesinio tarifinio atlygio (algos) dydžio.

 

115 straipsnis. Mokėjimas darbo užmokesčio, kurio darbuotojas laiku nepasiėmė

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija įpareigota laiku darbuotojui pranešti apie jam priskaičiuotas sumas.

Darbininkui ar tarnautojui priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurių jis laiku nepasiėmė, įmonė, organizacija moka pirmuoju darbuotojo reikalavimu.

 

116 straipsnis. Atsiskaitymo knygelės

Visiems darbininkams, taip pat tarnautojams, kurių darbas apmokamas pavienečiui, administracija turi duoti atsiskaitymo knygeles po penkių dienų, priėmus į darbą.

Į atsiskaitymo knygeles įrašomos darbo sąlygos ir atsiskaitymai pagal darbo užmokestį.

 

117 straipsnis.     Materialinis buitinis ir kultūrinis darbininkų ir tarnautojų aptarnavimas iš visuomeninių vartojimo fondų

Be darbo užmokesčio, darbininkams ir tarnautojams iš visuomeninių vartojimo fondų mokamos valstybinio socialinio draudimo pašalpos, pensijos, duodami kelialapiai į sanatorijas, poilsio namus ir turistines bazes, teikiama nemokama medicinos pagalba ir nemokamas mokymas, daromos kitos išmokos ir teikiamos kitokios lengvatos. Nurodytų fondų lėšos taip pat skiriamos gyvenamųjų namų, mokyklų, kultūrinių, buitinių ir medicinos įstaigų statybai, darbininkų bei tarnautojų kultūrinio buitinio aptarnavimo gerinimui, taip pat vaikų išlaikymui ikimokyklinėse vaikų įstaigose.

Septintasis skirsnis

31

 

DARBO NORMAVIMAS

 

118 straipsnis.     Išdirbio normos (laiko normos), aptarnavimo normos ir skaičiaus normatyvai

Išdirbio normos (laiko normos), aptarnavimo normos ir darbininkų bei tarnautojų skaičiaus normatyvai nustatomi, atsižvelgiant į pasiektą technikos lygį, mokslinį darbo bei gamybos organizavimą ir pažangų darbo patyrimą. Šios normos ir normatyvai turi būti pakeičiami naujais, įdiegiant gamyboje technines, ūkines ir organizacines priemones, užtikrinančias didesnį darbo našumą. Normas bei normatyvus įveda ir peržiūri įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

Vienarūšiams darbams gali būti nustatomos bendros arba tipinės (tarpšakinės, šakinės, žinybinės) normos ir normatyvai.

 

119 straipsnis. Užtikrinimas normalių darbo sąlygų išdirbio normoms įvykdyti

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbininkai ir tarnautojai galėtų įvykdyti išdirbio normas.

Tokiomis sąlygomis laikoma:

1) tinkama mašinų, staklių ir prietaisų būklė;

2) aprūpinimas laiku technine dokumentacija;

3) darbui atlikti reikalingų medžiagų ir įrankių reikiama kokybė ir jų padavimas laiku;

4) gamybos aprūpinimas laiku elektros energija, dujomis ir kitokia energija;

5) saugios ir sveikos darbo sąlygos (saugumo technikos taisyklių ir normų laikymasis, reikiamas apšvietimas, apšildymas, ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo, vibravimo ir kitų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, žalingų padarinių pašalinimas ir t.t.)

 

120 straipsnis. Laikinos išdirbio normos (laiko normos)

Naujos produkcijos, technikos ir technologijos įsisavinimo ar gamybos organizavimo laikotarpiu nustatomos laikinos išdirbio normos (laiko normos). Tokios normos paprastai nustatomos iki trijų mėnesių. Kai kuriais atvejais įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu laikinų normų galiojimo terminą gali pratęsti. Nustatytam terminui pasibaigus, laikinos normos pakeičiamos nuolatinėmis.

 

32

121 straipsnis. Sumažintos išdirbio normos

Įstatymų nustatytais atvejais kai kurioms darbuotojų grupėms gali būti nustatomos sumažintos išdirbio normos.

 

122 straipsnis.     Gamybinių užduočių normavimas, esant laikiniam darbo apmokėjimui. Darbininkų ir tarnautojų skaičiaus normatyvai

Esant laikiniam darbo apmokėjimui, darbininkams ir tarnautojams nustatomos jiems priskirtų staklių, agregatų aptarnavimo normos arba normuotos gamybinės užduotys tam tikram laiko tarpui. Atskiroms funkcijoms arba darbų apimtims atlikti gali būti nustatomi darbininkų ir tarnautojų skaičiaus normatyvai.

 

123 straipsnis. Naujų normų ir normatyvų įvedimas ir galiojančių peržiūrėjimas

Išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas ir darbininkų bei tarnautojų skaičiaus normatyvus įveda ir peržiūri įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

Apie naujų išdirbio normų (laiko normų) ir aptarnavimo normų įvedimą darbininkams ir tarnautojams turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį [23].

Normas vienkartiniams darbams (avariniams, atsitiktiniams ir kitiems technologijos ar plano nenumatytiems darbams) galima darbininkams pranešti ir vėliau už nurodytą terminą, bet visais atvejais dar nepradėjus darbų.

 

124 straipsnis.     Sprendimas nesutarimų, kilusių nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas

Nesutarimus tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto, kilusius nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas, sprendžia kartu aukštesni ūkiniai ir profsąjungų organai, dalyvaujant šalių atstovams.

 

125 straipsnis. Vienetinių įkainių nustatymo tvarka

Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, įkainiai nustatomi, vadovaujantis nustatytomis darbo kategorijomis, tarifiniais atlygiais (algomis) ir išdirbio normomis (laiko normomis).

Vienetinis įkainis nustatomas valandinį (dieninį) tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dalijant iš valandines (dieninės) išdirbio normos. Vienetinis įkainis taip pat gali būti nustatomas valandinį arba dieninį tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dauginant iš laiko normos, išreikštos valandomis arba dienomis.

33

 

1251 straipsnis.   Darbininkams ir tarnautojams-išradėjams ir racionalizatoriams ankstesnių įkainių tam tikram laikui palikimas

Jeigu, panaudojus išradimą ar racionalizacinį pasiūlymą, įmonėje, įstaigoje arba organizacijoje įvedamos naujos normos ir įkainiai, darbininkams ir tarnautojams–išradimo arba racionalizacinio pasiūlymo autoriams ankstesnieji įkainiai paliekami šešiems mėnesiams nuo naujų normų ir įkainių įvedimo. Kitiems darbuotojams, dalyvavusiems, ruošiantis panaudoti šį išradimą arba racionalizacinį pasiūlymą, ankstesnieji įkainiai paliekami trims mėnesiams.

Ankstesnieji įkainiai paliekami ir tais atvejais, kai išradėjas arba racionalizatorius anksčiau nedirbo to darbo, kuriam naujos normos ir įkainiai įvesti ryšium su jo pasiūlymo įgyvendinimu, ir kai jis pervestas į ši darbą po to, kai pasiūlymas pateiktas.

 

Aštuntasis skirsnis

 

GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS

 

126 straipsnis.     Garantijos darbininkams ir tarnautojams, išrinktiems renkamosioms pareigoms

Darbininkams ir tarnautojams, atleistiems nuo darbo dėl jų išrinkimo renkamosioms pareigoms valstybės organuose, taip pat partinėse, profsąjungų, komjaunimo, kooperatinėse ir kitose visuomeninėse organizacijose, pasibaigus jų įgaliojimams renkamosiose pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra,–kitas lygiavertis darbas (pareigos) tojo pačioje arba, darbuotojui sutikus, kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Jei atsisakoma suteikti pirmesnį darbą (pareigas) arba kitą lygiavertį darbą (pareigas), darbininkas ar tarnautojas gali kreiptis į organus, nagrinėjančius darbo ginčus.

 

127 straipsnis.     Garantijos darbininkams ir tarnautojams valstybinių ar visuomeninių pareigų ėjimo laikui

Valstybinių ar visuomeninių pareigų ėjimo laikui, jeigu pagal galiojančius TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymus tos pareigos gali būti einamos darbo metu, darbininkams ir tarnautojams garantuojama, kad bus palikta darbo vieta (pareigos) ir vidutinis uždarbis.

Darbininkams ir tarnautojams, šaukiamiems atlikti pareigų, numatytų TSRS Visuotinės karinės prievolės įstatymo, suteikiamos garantijos ir lengvatos sutinkamai su tuo įstatymu.

Vidutinis uždarbis paliekamas, einant šias valstybines ar visuomenines pareigas darbo metu:

34

1) realizuojant rinkimų teisę;

2) deputatams dalyvaujant Liaudies deputatų tarybos sesijose, o įstatymų nustatytais atvejais–ir vykdant kitas deputato pareigas;

3) dalyvaujant delegatais valstybinių, partinių, profsąjungų, komjaunimo ir kitų visuomeninių organizacijų šaukiamuose suvažiavimuose, plenumuose, konferencijose;

4) iškvietus į kvotos, parengtinio tardymo organus, pas prokurorą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju, kviestiniu, taip pat dalyvaujant teismo posėdžiuose liaudies tarėjais, visuomeniniais kaltintojais ir visuomeniniais gynėjais, visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų atstovais;

5) vykdant liaudies kontrolės organų užduotis–sutinkamai su TSRS įstatymu dėl liaudies kontrolės TSR Sąjungoje;

6) dirbant pensijų skyrimo komisijose prie Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir medicininės darbingumo ekspertizės komisijose (MDEK) profsąjungų organizacijų paskirtais šių komisijų nariais;

7) iškvietus liudytojais į pensijų skyrimo komisijas duoti parodymų apie darbo stažą;

8) dalyvaujant savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams likviduojant gaisrą arba avariją;

9) einant kitas valstybines ar visuomenines pareigas–TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais[24].

 

128 straipsnis.     Garantijos darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos

Darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos, nutraukiant darbą, paliekama darbo vieta (pareigos) ir mokamos įstatymų numatytos išmokos.

 

129 straipsnis.     Darbo užmokesčio palikimas, perkėlus į kitą nuolatinį mažiau apmokamą darbą

Perkėlus darbininką ar tarnautoją į kitą nuolatinį mažiau apmokamą darbą, darbuotojui paliekamas jo pirmesnis vidutinis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos.

 

130 straipsnis. Garantijos donorams

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbininkams ir tarnautojams donorams sveikatos patikrinimo dieną ir kraujo perpylimui davimo dieną išvykti į sveikatos apsaugos įstaigas ir tomis dienomis turi jiems palikti vidutinį uždarbį.

Darbininkams ir tarnautojams donorams betarpiškai po kiekvienos kraujo perpylimui davimo

35

dienos suteikiama poilsio diena, paliekant darbovietėje vidutinį uždarbį.

Po kraujo davimo teikiamos poilsio dienos darbininko ar tarnautojo pageidavimu gali būti prijungiamos prie jo kasmetinių atostogų.

 

131 straipsnis. Garantijos, pasiunčiant į medicinos įstaigas patikrinti sveikatos

Darbininkams ir tarnautojams, kuriems privalomas sveikatos patikrinimas, už laiką, jų išbūtą medicinos įstaigoje, tikrinant sveikatą, darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis.

 

1311 straipsnis.   Garantijos darbininkams ir tarnautojams-išradėjams ir racionalizatoriams

Darbininkams ir tarnautojams–išradimų arba racionalizacinių pasiūlymų autoriams teikiamos garantijos ir lengvatos sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais.

 

132 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju

Darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir vidutinis uždarbis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai.

 

133 straipsnis.     Kompensacijos darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio

Darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidintos išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato specialios taisyklės.

 

134 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos perkeliant dirbti  į kitą vietovę

Darbininkams ir tarnautojams, perkeliamiems į kitą darbą, jeigu tai susiję su perkėlimu į kitą vietovę (kitą gyvenamąją vietovę pagal esantį administracinį-teritorinį suskirstymą), mokama:

1) darbininko ar tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus, kai administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);

2) turto pervežimo išlaidos;

3) dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;

36

4) vienkartinė pašalpa pačiam darbininkui ar tarnautojui ir kiekvienam persikeliančiam jo šeimos nariui;

5) darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje išbūtą laiką.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai [25].

 

135 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos priimant į darbą kitoje vietovėje

Darbininkams ir tarnautojams, kurie persikelia (pagal išankstinį susitarimą) į darbą kitoje vietovėje, mokama:

1) darbininko arba tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus, kai administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);

2) turto pervežimo išlaidos;

3) dienpiniginiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;

4) darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje išbūtą laiką.

Vienkartinė pašalpa patiems darbininkams ir tarnautojams gali būti mokama šalių susitarimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką, taip pat garantijas ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą gyvenamąją vietovę ryšium su nusiuntimu dirbti organizuoto telkimo ir visuomeninio šaukimo tvarka, nustato TSR Sąjungos įstatymai1.

 

136 straipsnis.     Garantijos ir kompensacijos asmenims, persikeliantiems į kitą vietovę ryšium su jų nusiuntimu dirbti skirstymo .tvarka

Garantijas ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą vietovę (kitą gyvenamąją vietovę pagal esantį administracinį-teritorinį suskirstymą) ryšium su jų nusiuntimu dirbti skirstymo tvarka, baigus aspirantūrą, klinikinę ordinatūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas, nustato TSR Sąjungos įstatymai[26].

 

137 straipsnis. Sumokėtų kompensacijų grąžinimo atvejai

Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti, arba iki pasibaigiant darbo terminui, numatytam įstatymo arba sutarto perkeliant, siunčiant ar priimant į darbą, o nesant nustatyto termino,–atleidus iki pasibaigiant vieneriems darbo metams, jo paties prašymu arba už nusikalstamus veiksmus, kurie remiantis įstatymais yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbuotojas

37

privalo grąžinti visas lėšas, jam išmokėtas ryšium su perkėlimu dirbti į kitą vietovę.

Jeigu darbuotojas dėl svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti, jis privalo grąžinti jam išmokėtas lėšas, atskaičius jau padarytas kelionės išlaidas [27]

 

138 straipsnis.     Kompensacija už darbininkams ir tarnautojams priklausančių įrankių nusidėvėjimą

Įmonė, organizacija garantuoja, kad darbininkams ir tarnautojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi įrankiai ir prietaisai.

Kai įmonės, organizacijos reikalams naudojami darbininkams ir tarnautojams priklausantys įrankiai bei prietaisai, įmonė, organizacija privalo kompensuoti darbininkui ir tarnautojui už įrankių bei prietaisų nusidėvėjimą atitinkama suma, kurios dydį nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu jeigu šių išmokų dydis ir jų mokėjimo tvarka nenustatyti centralizuotai.

 

139 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas

Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais.

Išskaitos iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimui įmonei, įstaigai, organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos patvarkymu:

1) grąžinti avansui, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistam ir laiku negrąžintam avansui, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo dirbti į kitą vietovę atveju, taip pat ūkiniams reikalams, jei darbuotojas neginčija išskaitos pagrindo ir dydžio.

Šiais atvejais administracija turi teisę duoti patvarkymą išskaitai padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baigėsi avansui grąžinti ar įsiskolinimui padengti nustatytas terminas, arba nuo tos dienos, kai buvo išmokėta neteisingai apskaičiuota suma;

2) darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis jau gavo atostogas,–už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaitos už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo šio kodekso 39 straipsnio 3, 5 ir 6 punktuose ir 43 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, siunčiant jį mokytis, taip pat ryšium su išėjimu į pensiją;

3) atlyginti žalai, kurią darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės padarė įmonei, įstaigai, organizacijai (146 straipsnio antroji dalis)[28].

Darbo užmokesčio, administracijos permokėto darbuotojui (ir neteisingai pritaikius įstatymą), negalima iš jo išieškoti, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

 

38

140 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas

Kiekvieną kartą, išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimt procentų, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų specialiai numatytais atvejais–penkiasdešimt procentų darbo užmokesčio, išmokėtino darbininkui ar tarnautojui.

Darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbininkui ar tarnautojui bet kuriuo atveju turi būti paliekama penkiasdešimt procentų uždarbio.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyti apribojimai netaikomi išskaitoms iš darbo užmokesčio, atliekant pataisos darbus.

 

141 straipsnis.     Draudimas daryti išskaitas iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kai kurių kitų išmokų

Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kitų išmokų, į kurias pagal įstatymus nenukreipiamas išieškojimas.

 

Devintasis skirsnis

 

MATERIALINĖ DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ

 

142 straipsnis.     Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės už įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą taisyklės

Siekiant, kad darbininkai ir tarnautojai tausotų socialistinę nuosavybę, taip pat siekiant sustiprinti darbo užmokesčio išsaugojimo garantijas, šio skirsnio taisyklės sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais nustato, kokiomis sąlygomis ir kokiose ribose darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už žalą, jų padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, su kuriomis jie turi darbo santykius, ir jos atlyginimo tvarką.

Darbininkai ir tarnautojai, kurie kalti dėl įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos, materialiai atsako tik tuo atveju, kai padaryta tiesioginė tikra žala. Paprastai materialinė atsakomybė apribojama tam tikra darbininko ar tarnautojo uždarbio dalimi (143 ir 144 straipsniai).

Neleidžiama reikalauti, kad darbuotojas materialiai atsakytų už žalą, kuri atsirado dėl normalios gamybinės ar ūkinės rizikos.

Žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą (neveikimą), kuriuo padaryta žala įmonei, įstaigai, organizacijai[29].

 

143 straipsnis.     Garantijos, nustatant dydį materialinės darbininkų ir tarnautojų atsakomybės už žalą,

39

padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai

Už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai einant darbines pareigas, darbininkai ir tarnautojai, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako materialiai tiesioginės tikrosios žalos dydžiu, bet ne daugiau kaip savo vidutinio mėnesinio uždarbio trečdaliui.

Materialinė atsakomybė, didesnė kaip vidutinio mėnesinio uždarbio trečdalis, bet ne didesnė už visą padarytą žalą, leidžiama tik TSR Sąjungos įstatymuose nurodytais atvejais[30].

 

144 straipsnis.     Darbininkų ir tarnautojų ribotosios materialinės atsakomybės, didesnės kaip vidutinio mėnesinio uždarbio trečdalis, atvejai

Ribotoji materialinė atsakomybė, didesnė kaip vidutinio mėnesinio uždarbio trečdalis, sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais yra nustatyta:

1) darbininkams ir tarnautojams už medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos) sugadinimą arba sunaikinimą dėl nerūpestingumo, jų tarpe ir juos gaminant, taip pat už įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui naudotis įrankių, matavimo prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų sugadinimą arba sunaikinimą dėl nerūpestingumo–dėl jų kaltės padarytos žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų vidutinio mėnesinio uždarbio du trečdaliai;

2) įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir jų pavaduotojams, taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų struktūrinių poskyrių vadovams ir jų pavaduotojams už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai tuo, kad per daug išmokėta pinigų, netinkamai buvo organizuota materialinių ar piniginių vertybių apskaita ir saugojimas, nesiimta reikiamų priemonių užkirsti kelią prastovoms, blogos kokybės produkcijos gaminimui, materialinių ar piniginių vertybių grobimui, naikinimui bei gadinimui–padarytos dėl jų kaltės žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų vidutinis mėnesinis uždarbis;

3) pareigūnams, kaltiems dėl neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą darbą,–šio kodekso 248 straipsnyje nurodytais atvejais ir nurodyto dydžio[31].

 

145 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pilnutinės materialinės atsakomybės atvejai

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą šiais atvejais:

1) kai tarp darbuotojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos pagal šio kodekso 145[32] straipsnį yra sudaryta rašytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutinę materialinę atsakomybę už neišsaugojimą turto ir kitų vertybių, kurios jam perduotos saugoti ar kitais tikslais;

2) kai turtą ir kitas vertybes darbuotojas yra gavęs atsiskaitytinai pagal vienkartinį įgaliojimą arba pagal kitus vienkartinius dokumentus;

3) kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių;

40

4) kai žalą padarė darbuotojas, būdamas neblaivus;

5) kai žala padaryta medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos)–taip pat jų gamybos procese–bei įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui naudotis įrankių, matavimo prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų trūkumu, tyčiniu sunaikinimu arba tyčiniu sugadinimu;

6) kai sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais darbuotojui yra nustatyta pilnutinė materialinė atsakomybė už žalą įmonei, įstaigai, organizacijai, padarytą einant darbines pareigas;

7) kai žala padaryta neinant darbinių pareigų [33].

 

1451 straipsnis. Rašytinės sutartys dėl pilnutinės materialinės atsakomybės

Rašytines sutartis dėl pilnutinės materialinės atsakomybės įmonė, įstaiga, organizacija gali sudaryti su darbuotojais (sukakusiais 18 melų amžiaus), einančiais pareigas arba atliekančiais darbus, betarpiškai susijusius su perduotų jiems vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu arba naudojimu gamybos procese. Tokių pareigų ir darbų sąrašas, taip pat tipinė sutartis dėl pilnutinės individualinės materialinės atsakomybės tvirtinami TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.

Jeigu darbininkai bei tarnautojai išvien dirba kai kuriuos darbus, susijusius su perduotų jiems vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu arba naudojimu gamybos procese, kai neįmanoma atriboti kiekvieno darbuotojo materialinės atsakomybės ir sudaryti su juo sutarties dėl pilnutinės materialinės atsakomybės, gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė atsakomybė.

Kolektyvinę (brigadinę) materialinę atsakomybę nustato įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu. Rašytinė sutartis dėl kolektyvinės (brigadinės) materialinės atsakomybės sudaroma tarp įmonės, įstaigos, organizacijos ir visų kolektyvo (brigados) narių.

Sąrašą darbų, kuriuos dirbant gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė atsakomybė, jos taikymo sąlygas, taip pat tipinę sutartį dėl kolektyvinės (brigadinės) materialinės atsakomybės tvirtina TSR Sąjungos įstatymais nustatomi organai.

 

146 straipsnis. Įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos atlyginimo tvarka

Padaręs žalą darbininkas ar tarnautojas gali savo noru atlyginti ją visą arba iš dalies. įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai sutinkant, darbuotojas gali perduoti padarytai žalai atlyginti lygiavertį turtą arba pataisyti sužalotąjį.

Ne didesnė už vidutinio mėnesinio uždarbio trečdalį žala atlyginama įmonės, įstaigos, organizacijos patvarkymu, išskaitant iš darbuotojo darbo užmokesčio. Administracijos patvarkymas turi būti duotas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, ir nukreiptas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie ją darbuotojui. Jeigu darbuotojas nesutinka su išskaita arba jos dydžiu, darbo ginčas pagal jo pareiškimą svarstomas įstatymų numatyta tvarka.

41

Kitais atvejais žala atlyginama, administracijai pareiškiant ieškinį rajono (miesto) liaudies teisme.

Žalą, kuri įmonei, įstaigai, organizacijai padaryta dėl vadovų ir jų pavaduotojų kaltės, jie aukštesniojo pagal pavaldumą organo patvarkymu atlygina, laikydamiesi šio straipsnio taisyklių.

Teismo tvarka materialinė žala iš įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų ir jų pavaduotojų išieškoma tada, kai pareiškia ieškinį aukštesnysis pagal pavaldumą organas arba prokuroro pareiškimu [34].

 

1461 straipsnis. Žalos dydžio nustatymas

Padarytos įmonei, įstaigai, organizacijai žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, vadovaujantis materialinių vertybių balansine verte (savikaina), atskaičius nusidėvėjimą pagal nustatytas normas.

Materialinių vertybių grobimo, trūkumo, tyčinio sunaikinimo ar tyčinio sugadinimo atvejais žala nustatoma pagal valstybines mažmenines kainas, o tais atvejais, kai materialinių vertybių mažmeninės kainos mažesnės už didmenines kainas,–pagal didmenines kainas. Jeigu tos rūšies materialinėms vertybėms mažmeninių kainų nėra, žala nustatoma pagal kainas, apskaičiuotas TSRS valstybinio kainų komiteto nustatoma tvarka [35].

Viešojo maitinimo įmonėse (gamyboje ir bufetuose) ir komiso prekybos produkcijos bei prekių grobimu arba trūkumu padarytos žalos dydis nustatomas pagal kainas, kurios yra nustatytos šios produkcijos bei prekių pardavimui (realizavimui).

Tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija nominalinį jos dydį, TSR Sąjungos įstatymais gali būti nustatyta speciali tam tikrų rūšių turto bei kitų vertybių grobimu, trūkumu arba praradimu padarytos įmonei, įstaigai, organizacijai žalos dydžio nustatymo tvarka, jų tarpe dvigubai ar daugiau kartų padidintas jos dydis.

 

147 straipsnis. Aplinkybės, turinčios įtakos atlygintinos žalos dydžiui

Dėl kelių darbuotojų kaltės padarytos atlygintinos žalos dydis kiekvienam iš jų nustatomas, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, materialinės atsakomybės rūšį ir ribas.

Teismas gali, atsižvelgdamas į kaltės laipsnį, konkrečias aplinkybes ir materialinę darbuotojo padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Neleistina sumažinti atlygintinos žalos dydį, jeigu žala padaryta nusikaltimu, kurį darant buvo siekiama savanaudiško tikslo [36].

 

Dešimtasis skirsnis

 

42

DARBO DRAUSMĖ

 

148 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pareigos

Darbininkai ir tarnautojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti administracijos patvarkymus, kelti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę, laikytis technologinės drausmės, darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų, tausoti ir gausinti socialistinę nuosavybę.

 

149 straipsnis. Darbo drausmės užtikrinimas

Darbo drausmė įmonėse, įstaigose, organizacijose užtikrinama sąmoninga pažiūra į darbą, įtikinėjimo metodu, taip pat skatinimu už sąžiningą darbą.

Darbo kolektyvuose sudaroma nepakantumo aplinka darbo drausmės pažeidėjams, griežtas draugiškas reiklumas darbuotojams, kurie nesąžiningai vykdo darbines pareigas. Atskiriems nesąžiningiems darbuotojams prireikus taikomos drausminio ir visuomeninio poveikio priemonės [37].

 

150 straipsnis. Administracijos pareigos

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo tinkamai organizuoti darbininkų ir tarnautojų darbą, sudaryti sąlygas darbo našumui didinti, užtikrinti darbo ir gamybinę drausmę, nenukrypstamai laikytis darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, rūpintis darbuotojų poreikiais, gerinti jų darbo ir buities sąlygas.

 

151 straipsnis. Vidaus darbo tvarkos taisyklės

Darbo tvaiką įmonėse, įstaigose, organizacijose apibrėžia vidaus darbo taisyklės, kurias tvirtina darbo kolektyvas administracijos ir profsąjungos komiteto teikimu, remdamasis tipinėmis taisyklėmis [38].

 

152 straipsnis. Drausmės statutai

Kai kuriose liaudies ūkio šakose atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms galioja drausmės statutai.

 

153 straipsnis. Techninės taisyklės (Instrukcijos), pareiginės instrukcijos ir nuostatai

Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be vidaus darbo tvarkos taisyklių ir drausmės statutų,

43

darbininkų ir tarnautojų pareigas taip pat gali nustatyti techninės taisyklės bei instrukcijos ir pareiginės instrukcijos bei nuostatai.

 

154 straipsnis. Paskatinimai už sėkmingą darbą

Už pavyzdingą darbinių pareigų vykdymą, laimėjimus socialistiniame lenktyniavime, darbo našumo didinimą, produkcijos kokybės gerinimą, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, novatoriškumą darbe ir už kitus pasiekimus darbe skiriami šie paskatinimai:

1) padėkos paskelbimas;

2) premijos davimas;

3) apdovanojimas vertinga dovana;

4) apdovanojimas Garbės raštu;

5) įrašymas Garbės knygoje, Garbės lentoje.

Vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir drausmės statutuose gali būti numatoma ir kitokių paskatinimų.

 

155 straipsnis. Paskatinimų skyrimo tvarka

Paskatinimus skiria administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu arba suderinusi su juo.

Paskatinimai skelbiami administracijos įsakymais (potvarkiais).

 

150 straipsnis.     Pirmenybės ir lengvatos sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems darbines pareigas

 

Pirmiausia darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems savo darbines pareigas, teikiamos pirmenybės ir lengvatos socialinio-kultūrinio ir butų-buitinio aptarnavimo srityje (kelialapiai į sanatorijas ir poilsio namus, butų sąlygų pagerinimas ir pan.).

Tokiems darbuotojams taip pat teikiama pirmenybė, keliant į aukštesnes pareigas darbe.

 

157 straipsnis. Paskatinimai už ypatingus darbinius nuopelnus

 

Už ypatingus darbinius nuopelnus darbininkai ir tarnautojai teikiami aukštesniems organams

44

paskatinti, apdovanoti ordinais, medaliais, garbės raštais, ant krūtinės nešiojamais ženkleliais ir suteikti garbės vardams bei geriausio tos profesijos darbuotojo vardui.

 

158 straipsnis. Nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą

Už darbo drausmės pažeidimą įmonės, įstaigos, organizacijos administracija skiria šias drausmines nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) griežtą papeikimą;

4) perkėlimą j mažiau apmokamą darbą iki trijų mėnesių arba į žemesnes pareigas tokiam pat laikui;

už sistemingą darbo drausmės pažeidimą, pravaikštą be svarbių priežasčių ar pasirodymą darbe neblaiviam darbininkas ir tarnautojas gali būti perkeltas į kitą mažiau apmokamą darbą arba pervestas į kitas žemesnes pareigas šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytam laikui[39];

5) atleidimą iš darbo (43 straipsnio 3, 4 ir 7 punktai).

Drausminės atsakomybės įstatymuose ir drausmės statutuose gali būti numatomos atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms ir kitos drausminės nuobaudos.

 

159 straipsnis. Terminas drausminei nuobaudai skirti

Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą–ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Negalima skirti drausminės nuobaudos, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai nusižengimas buvo padarytas.

 

160 straipsnis. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka

Prieš skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad dainuotojas pasiaiškintų raštu.

Jei per administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Drausminė nuobauda skiriama administracijos įsakymu (potvarkiu) ir darbuotojui pranešama

45

pasirašytinai.

 

161 straipsnis. Drausminės nuobaudos parinkimas

Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo sunkumą, į aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir į tai, kaip darbininkas ar tarnautojas dirbo anksčiau.

 

162 straipsnis.     Draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą

Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą.

 

163 straipsnis. Drausminės nuobaudos apskundimas

Drausminę nuobaudą galima apskųsti ta pačia tvarka, kokia nustatyta darbo ginčams spręsti.

 

164 straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimo terminas

Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

 

165 straipsnis. Drausminės nuobaudos panaikinimas

Jei darbininkas ar tarnautojas gerai ir sąžiningai dirba, tai jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.

 

166 straipsnis.     Darbo drausmės pažeidimo klausimo perdavimas svarstyti darbo kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai

Administracija turi teisę, užuot skyrusi drausminę nuobaudą, perduoti darbo drausmės pažeidimo klausimą svarstyti darbo kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai.

Taikant šio kodekso 43 straipsnio 3 punktą, į visuomenines nuobaudas atsižvelgiama tuo atveju, kai jos skirtos laikantis šio kodekso 159 straipsnyje numatytų terminų ir šio kodekso 164 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų galiojimo terminų ribose.

 

Vienuoliktasis skirsnis

46

 

DARBO APSAUGA

 

167 straipsnis. Sveikų ir saugių darbo sąlygų užtikrinimas

Visose įmonėse, įstaigose, organizacijose sudaromos sveikos ir saugios darbo sąlygos.

Užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas privalo įmonių, įstaigų, organizacijų administracija.

Administracija privalo diegti šiuolaikines saugumo technikos priemones, užkertančias kelią gamybiniam traumatizmui, ir užtikrinti sanitarines bei higienines sąlygas, neleidžiančias kilti darbininkų ir tarnautojų profesinėms ligoms.

Darbo kolektyvai svarsto darbo sąlygų, apsaugos gerinimo ir sanitarinių sveikatingumo priemonių kompleksinius planus ir jiems pritaria bei kontroliuoja, kaip šie planai vykdomi[40].

 

168 straipsnis.     Darbo apsaugos taisyklių ir normų laikymasis, projektuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant gamybinius įrengimus ir ruošiant technologinius procesus

Projektuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant mašinas bei kitus gamybinius įrengimus ir ruošiant technologinius procesus, turi būti laikomasi darbo apsaugos taisyklių bei normų ir ieškoma tobulesnių priemonių dirbantiesiems apsaugoti nuo kenksmingų ir pavojingų gamybinių veiksnių poveikio.

Projektai mašinų, staklių ir kitų gamybinių įrengimų, kuriems keliami didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, turi atitikti specialius normatyvus, ruošiamus ir tvirtinamus nustatyta tvarka. Nesant specialių normatyvų, projektavimo organizacija atsako už jos paruoštų projektų atitikimą darbo apsaugos reikalavimams.

 

169 straipsnis.     Darbo apsaugos reikalavimų laikymasis, statant ir eksploatuojant gamybinius pastatus, įrenginius ir įrengimus

Gamybiniai pastatai, įrenginiai, įrengimai, technologiniai procesai turi atitikti reikalavimus, kurie užtikrina sveikas ir saugias darbo sąlygas.

Tie reikalavimai apima racionalų teritorijos ir gamybinių patalpų naudojimą, tinkamą įrengimų eksploatavimą ir technologinių procesų organizavimą, dirbančiųjų apsaugojimą nuo kenksmingų darbo sąlygų poveikio, gamybinių patalpų ir darbo vietų laikymą pagal sanitarijos ir higienos normas bei taisykles, sanitarinių ir buitinių patalpų įrengimą.

Statant ir eksploatuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, turi būti laikomasi darbo apsaugos taisyklių ir normų.

47

 

170 straipsnis.     Draudimas pradėti eksploatuoti įmones, neatitinkančias darbo apsaugos reikalavimų

Nė viena įmonė, cechas, baras, gamybos vienetas negali būti priimami ir pradedami eksploatuoti, jeigu juose neužtikrintos sveikos ir saugios darbo sąlygos.

Pradėti eksploatuoti naujus ir rekonstruotus gamybinius objektus neleidžiama be valstybinę sanitarinę ir techninę priežiūrą vykdančių organų, profsąjungų technikos inspekcijos (275 straipsnis) ir pradedančios eksploatuoti objektą įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimo.

 

171 straipsnis.     Draudimas atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdžius, neatitinkančius darbo apsaugos reikalavimų

Nė vienas naujos mašinos ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdys (partija) negali būti atiduotas į serijinę gamybą, jeigu jis neatitinka darbo apsaugos reikalavimų.

Neleidžiama atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų, mechanizmų ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdžių (partijų) be atitinkamo valstybinės priežiūros organo (275 straipsnis) leidimo, o mašinų, mechanizmų ir kitų įrengimų, kuriems keliami didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, pavyzdžių (partijų)–be pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organų (276 straipsnis), profsąjungų technikos inspekcijos ir sanitarinės priežiūros organų leidimo.

 

172 straipsnis. Administracijai privalomos darbo apsaugos taisyklės

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo aprūpinti reikiamais techniniais įrengimais visas darbo vietas ir sudaryti jose darbo sąlygas, atitinkančias darbo apsaugos taisykles (saugumo technikos taisykles, sanitarijos normas bei taisykles ir kt.). Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindus tokias taisykles (bendras visoms liaudies ūkio šakoms ar tarpšakines) tvirtina TSRS Ministrų Taryba arba jos pavedimu kiti valstybės organai kartu su VPSCT arba suderinę su ja.

Šakines darbo apsaugos taisykles ir normas nustatyta tvarka tvirtina ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės priežiūros organai (275 straipsnis) kartu su atitinkamų profesinių sąjungų centro komitetais arba suderinę su jais.

Jeigu taisyklėse nėra reikalavimų, kurių būtina laikytis, atliekant darbus, saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, imasi priemonių, kurios užtikrintų saugias darbo sąlygas.

 

173 straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams privalomos darbo apsaugos instrukcijos

Darbininkai ir tarnautojai privalo laikytis darbo apsaugos instrukcijų, kurios nustato darbų atlikimo ir elgesio gamybinėse patalpose ir statybos aikštelėse taisykles. Tokias instrukcijas ruošia ir tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu. Ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, suderinusios su profesinių sąjungų

48

centro komitetais, o reikiamais atvejais ir su atitinkamais valstybinės priežiūros organais (275 straipsnis), gali tvirtinti tipines darbo apsaugos instrukcijas pagrindinių profesijų darbininkams.

Darbininkai ir tarnautojai taip pat privalo laikytis mašinų ir mechanizmų naudojimo nustatytų reikalavimų, naudotis jiems duodamomis individualinės apsaugos priemonėmis.

Darbo kolektyvai kontroliuoja, kaip visi darbuotojai laikosi darbo apsaugos taisyklių bei instrukcijų įmonėse, įstaigose, organizacijose [41].

 

174 straipsnis.     Pareigūnų atsakomybė už darbo apsaugos normų ir taisyklių nesilaikymą

Pareigūnai, neužtikrinantys reikiamų darbo sąlygų, nesilaikantys darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos normų bei taisyklių, traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

 

175 straipsnis.     Darbininkų ir tarnautojų instruktavimas apie saugumo techniką bei gamybinę sanitariją ir jų mokymas saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisyklių

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo instruktuoti darbininkus ir tarnautojus apie saugumo techniką, gamybinę sanitariją, priešgaisrinę apsaugą ir kitas darbo apsaugos taisykles.

Administracija privalo mokyti darbininkus ir tarnautojus saugių darbo būdų, sudarant darbo sutartį, perkeliant į kitą darbą, įdiegiant naujus gamybos procesus, keičiant gamybos technologiją, taip pat įvedant naujas saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisykles. Visais šiais atvejais administracija neturi leisti darbuotojams dirbti, kol jie nepainstruktuoti apie saugius darbo būdus ir jų neišmokyti.

Aptarnauti sudėtingus agregatus, mašinas, stakles ir mechanizmus, taip pat dirbti sudėtingus ir pavojingus darbus leidžiama tik darbininkams ir tarnautojams,  kurie išlaikė saugumo technikos egzaminą.

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo tikrinti, kaip vadovaujantys ir inžinerijos bei technikos darbuotojai žino saugumo techniką, gamybinę sanitariją ir darbo įstatymus.

 

176 straipsnis. Darbo apsaugos organizavimas

Darbo apsaugą privalo organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos direktorius (vadovas).

 

177 straipsnis. Darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų laikymosi kontrolė

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo nuolat kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi visų darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų.

49

 

178 straipsnis. Lėšos darbo apsaugos priemonėms

Darbo apsaugos priemonėms vykdyti nustatyta tvarka skiriama lėšų ir reikiamų medžiagų. Naudoti šias lėšas ir medžiagas kitiems tikslams draudžiama.

Minėtų lėšų ir medžiagų naudojimo tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse arba darbo apsaugos susitarimuose, sudaromuose tarp administracijos ir įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto.

Darbo kolektyvai kontroliuoja, kaip naudojamos darbo apsaugai skirtos lėšos [42].

 

179 straipsnis. Specialių drabužių ir kitų individualinės apsaugos priemonių davimas

Darbuose kenksmingomis sąlygomis, taip pat ypatingomis temperatūros sąlygomis ar susijusiuose su susiteršimu darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodami nustatytomis normomis specialūs drabužiai, speciali avalynė ir kitos individualinės apsaugos priemonės.

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi organizuoti darbininkams ir tarnautojams duodamų specdrabužių, specavalynės ir kitų individualinės apsaugos priemonių saugojimą, džiovinimą, skalbimą, cheminį valymą, valymą nuo dulkių ir remontą.

Išimtiniais atvejais, jei nustatytomis normomis specdrabužiai, specavalynė ir kitos individualinės apsaugos priemonės laiku nebuvo duotos ir dėl to jas įsigijo patys darbininkai ir tarnautojai, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo atlyginti darbininkams ir tarnautojams jų išlaidas specdrabužiams, specavalynei ir kitoms individualinės apsaugos priemonėms įsigyti valstybinėmis mažmeninėmis kainomis.

 

180 straipsnis. Muilo ir nukenksminančių priemonių davimas

Su susiteršimu susijusiuose darbuose darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodama nustatytomis normomis muilo. Darbuose, kur odą gali paveikti kenksmingos medžiagos, nemokamai duodama nustatytomis normomis plaunamųjų ir nukenksminančių priemonių.

 

181 straipsnis. Pieno ir gydomojo-profilaktinio maisto davimas

Darbuose kenksmingomis sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodama nustatytomis normomis pieno ar kitų lygiaverčių maisto produktų.

Darbuose itin kenksmingomis sąlygomis nemokamai duodama nustatytomis normomis gydomojo-profilaktinio maisto.

 

50

182 straipsnis. Kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų medicininės apžiūros

Darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems sunkius darbus ir darbus kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis, taip pat darbus, susijusius su transporto eismu, yra privalomos išankstinės, stojant į darbą, ir periodinės medicininės apžiūros, siekiant nustatyti, ar jie tinka pavedamam darbui, ir užkirsti kelią profesinėms ligoms.

Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams minėtos medicininės apžiūros vykdomos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.

 

183 straipsnis. Perkėlimas į lengvesnį darbą

Darbininkus ir tarnautojus, kuriems dėl sveikatos būklės reikia suteikti lengvesnį darbą, administracija jų sutikimu privalo perkelti į tokį darbą pagal medicininę išvadą laikinai arba neribotam laikui.

 

184 straipsnis. Į lengvesnį darbą perkeltų darbuotojų darbo apmokėjimas

Perkėlus dėl sveikatos būklės į lengvesnį mažiau apmokamą darbą, darbininkams ir tarnautojams paliekamas pirmesnis vidutinis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose numatytais atvejais pirmesnis vidutinis uždarbis paliekamas visą laiką, kol jie dirba mažiau apmokamą darbą, arba mokama valstybinio socialinio draudimo pašalpa.

Darbininkams ir tarnautojams, laikinai perkeltiems į kitą mažiau apmokamą darbą dėl susirgimo tuberkulioze ar profesine liga, už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius, mokama pašalpa pagal ligonio lapelį tokio dydžio, kad ji kartu su uždarbiu naujame darbe neviršytų viso faktinio uždarbio pirmesniame darbe. Jeigu administracija nesuteikė kito darbo ligonio lapelyje nurodytu laiku, tai už dėl to praleistas dienas mokama pašalpa bendrais pagrindais.

Darbininkams ir tarnautojams, laikinai perkeltiems į mažiau apmokamą darbą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, įmonė, įstaiga, organizacija, kalta dėl sveikatos sužalojimo, moka skirtumą tarp pirmesnio uždarbio ir uždarbio naujame darbe. Toks skirtumas mokamas. kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas pastovus nedarbingumas ar invalidumas.

 

185 straipsnis. Pertraukos, įskaitomos į darbo laiką

Darbininkams ir tarnautojams, šaltu metų laiku dirbantiems atvirame ore arba uždarose neapšildomose patalpose, krovėjams, dirbantiems pakrovimo ir iškrovimo darbus, taip pat kitoms darbuotojų kategorijoms, įstatymų numatytais atvejais duodamos specialios pertraukos pasišildyti ir pailsėti, kurios įskaitomos į darbo laiką. įmonės, organizacijos administracija privalo įrengti patalpas darbuotojams pasišildyti ir pailsėti.

Pertraukų skaičių ir trukmę, įmonės darbuotojų pasišildymo vietas nustato administracija kartu su

51

profsąjungos komitetu priklausomai nuo vietos sąlygų.

 

186 straipsnis.     Karštųjų cechų darbininkų ir tarnautojų aprūpinimas gazuotu pasūdytu vandeniu

Įmonės, organizacijos administracija privalo nemokamai ir laiku aprūpinti karštųjų cechų darbininkus ir tarnautojus nustatytos temperatūros gazuotu pasūdytu vandeniu.

Cechus ir gamybos barus, kuriuose organizuojamas gazuoto pasūdyto vandens tiekimas, nustato sanitarinės priežiūros organai, suderinę su įmonės administracija.

 

187 straipsnis. Invalidų ir kitų mažesnio darbingumo asmenų darbas

Įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbantiems invalidams ir kitiems mažesnio darbingumo asmenims administracija privalo duoti darbą, atitinkantį medicinines rekomendacijas.

Įstatymo numatytais atvejais įdarbinimo tvarka administracija turi priimti į darbą invalidus, taip pat nustatyti jiems nepilną darbo laiką sutinkamai su medicininėmis rekomendacijomis.

Skirti invalidus dirbti viršvalandinius darbus, dirbti poilsio dienomis ir nakties metu leidžiama tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.

 

188 straipsnis. Skubi medicinos pagalba

Nelaimingų atsitikimų ir staigių susirgimų darbe atveju įmonės, organizacijos, įstaigos administracija privalo užtikrinti darbininkams ir tarnautojams skubią medicinos pagalbą.

Darbininkai ir tarnautojai, susirgę darbo vietoje arba nukentėję nuo nelaimingų atsitikimų, kai yra reikalas, nugabenami j gydymo ir profilaktikos įstaigas transporto priemonėmis tos įmonės, įstaigos arba organizacijos, kurioje dirba susirgusis darbininkas ar tarnautojas, sąskaita.

 

189 straipsnis.     Administracijos pareiga ištirti nelaimingus atsitikimus gamyboje ir vesti jų apskaitą

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija, dalyvaujant įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto atstovams, o įstatymo nustatytais atvejais–dalyvaujant kitų organų atstovams, privalo laiku ir teisingai ištirti nelaimingus atsitikimus gamyboje ir vesti jų apskaitą.

Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą gamyboje, dėl kurio nukentėjusysis buvo nedarbingas ne mažiau kaip vieną darbo dieną, administracija privalo surašyti nustatytos formos aktą.

Nukentėjusiojo reikalavimu, administracija privalo jam išduoti patvirtintą akto apie nelaimingą atsitikimą nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas, pabaigus nelaimingo atsitikimo ištyrimą.

Jeigu administracija atsisako surašyti aktą apie nelaimingą atsitikimą arba nukentėjusysis

52

nesutinka su akte išdėstytomis nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetą, kurio nutarimas dėl akto surašymo arba dėl jo turinio administracijai yra privalomas.

Remdamasi tyrimo ir nelaimingų atsitikimų apskaitos medžiaga, administracija laiku privalo imtis reikiamų priemonių, kad nelaimingus atsitikimus sukeliančios priežastys būtų pašalintos.

 

190 straipsnis.     Įmonių, įstaigų, organizacijų materialinė atsakomybė už žalą, padarytą darbininkams ir tarnautojams, sužalojant jų sveikatą

Įmonės, įstaigos, organizacijos pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymus materialiai atsako už žalą, padarytą darbininkams ir tarnautojams dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbinių pareigų vykdymu.

 

Dvyliktasis skirsnis

 

MOTERŲ DARBAS

 

191 straipsnis. Darbai, kuriems draudžiama skirti moteris

Draudžiama skirti moteris dirbti sunkius darbus, darbus kenksmingomis sąlygomis, taip pat požeminius darbus, išskyrus kai kuriuos požeminius darbus (nefizinius darbus arba sanitarinio ir buitinio aptarnavimo darbus).

Sąrašas darbų, kuriems neleidžiama skirti moterų, tvirtinamas įstatymo nustatyta tvarka.

Draudžiama moterims nešioti ir vežioti krovinius, kurių svoris viršija joms nustatytas maksimalias normas.

 

192 straipsnis. Moterų pirmenybė dirbti palyginti lengvesnius darbus

Kitoms sąlygoms esant vienodoms, moterims turi būti skiriami palyginti lengvesni darbai.

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu gali sudaryti sąrašą darbų, pareigų, profesijų, taip pat darbo barų, kur darbo sąlygos palyginti lengvesnės, todėl skirtinų pirmiausia moterims.

 

193 straipsnis. Moterų naktinio darbo apribojimas

53

Skirti moteris dirbti nakties metu neleidžiama, išskyrus tas liaudies ūkio šakas, kur tai yra itin būtina ir leidžiama kaip laikina priemonė. Tose šakose, priimant dirbti dieninėse pamainose, pirmenybė, kitoms sąlygoms esant vienodoms, teikiama moterims, turinčioms iki aštuonerių metų amžiaus vaikų.

 

194 straipsnis.     Draudimas skirti nėščias moteris, žindančias motinas ir moteris, turinčias iki vienerių metų amžiaus vaikų, dirbti nakties metu, dirbti viršvalandinius darbus bei poilsio dienomis ir siųsti į komandiruotes

Neleidžiama skirti dirbti nakties metu, dirbti viršvalandinius darbus bei poilsio dienomis ir siųsti į komandiruotę nėščias moteris ir žindančias motinas, taip pat moteris, turinčias iki vienerių metų amžiaus vaikų.

 

195 straipsnis.     Moterų, turinčių nuo vienerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, viršvalandinio darbo ir jų siuntimo į komandiruotes apribojimas

Moterys, turinčios nuo vienerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, negali būti skiriamos dirbti viršvalandinius darbus arba siunčiamos į komandiruotę, jeigu jos nesutinka.

 

196 straipsnis.     Nėščių moterų, žindančių motinų ir moterų, turinčių iki vienerių metų amžiaus vaikų, perkėlimas į lengvesnį darbą

Nėščios moterys sutinkamai su medicinine išvada nėštumo laikui perkeliamos į kitą, lengvesnį darbą, paliekant joms vidutinį pirmesnio darbo uždarbį.

Žindančios motinos ir moterys, turinčios iki vienerių metų amžiaus vaikų, jeigu jos negali dirbti pirmesnio darbo, perkeliamos į kitą darbą, paliekant joms vidutinį pirmesnio darbo uždarbį visam kūdikio žindymo laikui arba kol vaikui sueis vieneri metai amžiaus.

 

197 straipsnis.     Nėštumo, gimdymo ir iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis vieneri melai amžiaus

Moterims teikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos–penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios (nenormalaus gimdymo atveju arba pagimdžius du ir daugiau vaikų–septyniasdešimt) kalendorinės dienos po gimdymo ir, jų pageidavimu, turint ne mažesnį kaip vienerių metų bendrą darbo stažą, iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis vieneri metai amžiaus, mokant per tuos laikotarpius valstybinio socialinio draudimo pašalpas.

Iš dalies apmokamas atostogas vaikui prižiūrėti galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku, iki vaikui sueis vieneri metai amžiaus.

Iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti įskaitomos į bendrąjį ir nepertraukiamąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę [43].

54

 

198 straipsnis. Kasmetinių atostogų prijungimas prie nėštumo ir gimdymo atostogų

Betarpiškai prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iškart po jų moteriai jos pareiškimu suteikiamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

 

199 straipsnis.     Papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio

Be šio kodekso 197 straipsnyje numatytų atostogų, moteriai jos pareiškimu duodamos papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio.

Šias atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku, iki vaikui sueis pusantrų metų amžiaus[44].

Papildomosios atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio, įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę.

Į darbo stažą, duodantį teisę į paskesnes kasmetines atostogas, papildomųjų atostogų, nepaliekant darbo užmokesčio, laikas neįskaitomas.

 

200 straipsnis. Atostogos moterims, įvaikinusioms vaikus

Moterims, įvaikinusioms naujagimius tiesiog iš gimdymo namų, duodamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo dienos iki kūdikiui sueis penkiasdešimt šešios dienos, mokant už šį laiką valstybinio socialinio draudimo pašalpą. Betarpiškai po šių atostogų moteriai jos pareiškimu duodamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Įvaikinusios kūdikį moters pageidavimu, jai, turint ne mažesnį kaip vienerių metų bendrąjį darbo stažą, duodamos iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis vieneri metai amžiaus, mokant už šį laiką valstybinio socialinio draudimo pašalpą (197 straipsnis).

Įvaikinusios kūdikį moters pareiškimu, jai taip pat duodamos papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio (199 straipsnis) [45].

 

201 straipsnis. Pertraukos kūdikiui maitinti

Žindančioms motinoms ir moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, duodamos pertraukos kūdikiui maitinti.

Šios pertraukos duodamos ne rečiau kaip kas trys valandos, kiekviena jų ne trumpesnė kaip trisdešimt minučių. Esant dviem ir daugiau iki vienerių metų amžiaus vaikų, kiekviena pertrauka neturi būti trumpesnė kaip viena valanda. Pertraukų trukme, nustato administracija kartu su įmonės, įstaigos,

55

organizacijos profsąjungos komitetu.

Pertraukos kūdikiui maitinti įskaitomos į darbo laiką ir apmokamos pagal vidutinį uždarbį.

 

202 straipsnis. Pertraukų kūdikiui maitinti davimo tvarka

Pertraukų kūdikiui maitinti davimo tvarką nustato administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, suderinusi su moterimi.

Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti, prijungti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti (67 straipsnis) arba perkelti į darbo dienos (darbo pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (darbo pamainą).

 

203 straipsnis.     Garantijos, priimant į darbą, ir draudimas atleisti iš darbo nėščias moteris, žindančias motinas ir moteris, turinčias iki vienerių metų amžiaus vaikų

Draudžiama atsisakyti priimti moteris į darbą ir mažinti joms darbo užmokestį dėl motyvų, susijusių su nėštumu arba kūdikio maitinimu.

Neleidžiama administracijos iniciatyva atleisti iš darbo nėščių moterų, žindančių motinų ir moterų, turinčių iki vienerių metų amžiaus vaikų, išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama. Šiais atvejais leidžiama jas atleisti, būtinai įdarbinant.

Būtinai įdarbinti moteris šio straipsnio antrojoje dalyje numatytu atveju privalo ministerijos, valstybiniai komitetai bei žinybos, kurioms pavaldžios likviduojamos įmonės, įstaigos, organizacijos ir rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Atleistos iš darbo moterys turi būti įdarbinamos per dvi savaites nuo atleidimo iš darbo dienos.

 

204 straipsnis.     Motinos ir vaiko aptarnavimas įmonėse ir organizacijose, kuriose dirba daug moterų

Įmonėse, organizacijose, kuriose dirba daug moterų, organizuojami vaikų lopšeliai, vaikų darželiai, kūdikių žindymo kambariai, taip pat asmeninės moterų higienos kambariai.

 

Tryliktasis skirsnis

 

JAUNIMO DARBAS

 

205 straipsnis. Amžius, nuo kurio leidžiama priimti į darbą

56

Neleidžiama priimti į darbą asmenų, jaunesnių kaip šešiolikos metų amžiaus.

Išimtiniais atvejais, suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, gali būti priimami į darbą asmenys, kuriems yra suėję penkiolika metų amžiaus.

 

206 straipsnis.     Darbai, kuriems draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis

Draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis dirbti sunkius darbus, darbus kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis ir požeminius darbus.

Taip pat draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis nešioti ir vežioti krovinius, kuriu, svoris viršija jiems nustatytas maksimalias normas.

Draudžiamų darbų sąrašą ir krovinių nešiojimo bei vežiojimo svorio normas nustato specialūs nutarimai.

 

207 straipsnis.     Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų medicininės apžiūros

Visi jaunesni kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenys priimami į darbą tik po išankstinės medicininės apžiūros, ir vėliau, iki sueis aštuoniolika metų amžiaus, jiems kasmet privaloma medicininė apžiūra.

 

208 straipsnis.     Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų teisės darbo santykiuose

Jaunesni kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenys darbo santykiuose teisių atžvilgiu prilyginami suaugusiems darbuotojams, o darbo apsaugos, darbo laiko, atostogų ir kai kurių kitų darbo sąlygų srityje turi lengvatų, kurias nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai, šis kodeksas ir kiti įstatymai bei nutarimai.

 

209 straipsnis.     Draudimas skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus naktiniams ir viršvalandiniams darbams, taip pat dirbti poilsio dienomis

Draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus dirbti naktinius ir viršvalandinius darbus, taip pat dirbti poilsio dienomis.

 

210 straipsnis. Išdirbio normos jauniesiems darbininkams

Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams, remiantis suaugusių darbininkų išdirbio normomis, nustatomos išdirbio normos, proporcingos jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų sutrumpintam darbo laikui.

57

Jauniesiems darbininkams, kurie stoja dirbti įmonėse, organizacijose, baigę bendrojo lavinimo mokyklas, profesines technikos mokyklas, kursus, taip pat baigusiems mokymą tiesiog gamyboje, įstatymų numatytais atvejais gali būti patvirtinamos mažesnės išdirbio normos. Įstatymai taip pat nustato, kiek ir kuriam laikui leidžiama sumažinti išdirbio normas. Šias normas tvirtina įmonės, organizacijos, administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu.

 

211 straipsnis.     Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų darbo apmokėjimas, esant sutrumpintam jų kasdieninio darbo laikui

Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams, esant sutrumpintam jų kasdieninio darbo laikui, darbo užmokestis mokamas tokio pat dydžio, kaip atitinkamų kategorijų darbininkams ir tarnautojams, kuriems kasdieninio darbo laikas nesutrumpintas. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams, kuriems leista dirbti vienetinius darbus, apmokama pagal vienetinius įkainius, nustatytus suaugusiems darbuotojams, primokant pagal vienetinį tarifinį atlygį už laiką, kuriuo jų kasdieninis darbas trumpinamas palyginti su suaugusių darbuotojų kasdieninio darbo laiku.

 

212 straipsnis.     Atostogos jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams

Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama vienas kalendorinis mėnuo.

Kasmetinės atostogos jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams duodamos vasarą arba jų pageidavimu bet kuriuo kitu metų laiku.

 

213 straipsnis. Vietų rezervavimas jaunimui priimti į darbą ir gamybiniam mokymui

Visoms įmonėms ir organizacijoms nustatoma, kiek jos turi rezervuoti vietų, kad būtų priimamas į darbą ir gamybiniam mokymui jaunimas, baigęs bendrojo lavinimo mokyklas, profesines technikos mokyklas ir technikos mokyklas, taip pat kiti jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys.

 

214 straipsnis.     Baigusių mokyklas jaunųjų darbininkų ir specialistų aprūpinimas atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos darbu

Jaunieji darbininkai, baigę profesines technikos mokyklas ir technikos mokyklas, ir jaunieji specialistai, baigę aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, aprūpinami darbu, atitinkančiu jų įgytą specialybę ir kvalifikaciją.

 

215 straipsnis.     Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų atleidimo iš darbo apribojimas

58

Administracijos iniciatyva atleisti iš darbo jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus leidžiama, neskaitant bendrosios atleidimo iš darbo tvarkos laikymosi, tik rajono (miesto) nepilnamečių reikalų komisijos sutikimu. Be to, šio kodekso 43 straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiama iš darbo tik išimtiniais atvejais ir būtinai įdarbinant.

Jaunesniam kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkui ar tarnautojui padavus pareiškimą atleisti jį iš darbo jo paties pageidavimu, administracija per tris dienas apie tai praneša atitinkamai nepilnamečių reikalų komisijai.

 

Keturioliktasis skirsnis

 

LENGVATOS DARBININKAMS IR TARNAUTOJAMS,

KURIE DIRBA IR KARTU MOKOSI

 

216 straipsnis. Gamybinio mokymo organizavimas

Darbininkų ir tarnautojų, ypač jaunimo, profesiniam rengimui ir kvalifikacijos kėlimui įmonių, įstaigų, organizacijų administracija organizuoja individualinį, brigadinį, kursinį ir kitokį gamybinį mokymą įmonės, įstaigos, organizacijos lėšomis.

 

217 straipsnis. Sudarymas reikiamų sąlygų dirbti ir kartu mokytis

Darbininkams ir tarnautojams, kurie eina gamybinį mokymą arba mokosi mokyklose, nenutraukdami darbo, įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo sudaryti reikiamas sąlygas dirbti ir kartu mokytis.

 

218 straipsnis.     Darbo įstatymų taikymas darbininkams ir tarnautojams, einantiems gamybinį mokymą

Darbininkams ir tarnautojams, einantiems gamybinį mokymą tiesiog įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, pilnutinai taikomi darbo įstatymai.

 

219 straipsnis. Mokymas tik darbo laiku

Rengiant naujus darbininkus tiesiog gamyboje individualinio, brigadinio ir kursinio mokymo būdu, teoriniai užsiėmimai ir gamybinis mokymas vyksta tik darbo laiku, koks nustatytas darbo įstatymuose atitinkamo amžiaus, atitinkamų profesijų ir gamybų darbuotojams.

59

 

220 straipsnis. Suteikimas darbo, atitinkančio įgytą kvalifikaciją

Darbininkui, baigusiam gamybinį mokymą, suteikiama kvalifikacija pagal tarifų-kvalifikacijų žinyną ir duodamas darbas, atitinkantis jo įgytą kvalifikaciją ir jam suteiktą kategoriją.

 

221 straipsnis.     Lengvatos darbininkams ir tarnautojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose

Darbininkams ir tarnautojams, kurie, nenutraukdami darbo, mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, nustatoma sutrumpinta darbo savaitė arba sutrumpintas kasdieninio darbo laikas, nustatyta tvarka kartu paliekant darbo užmokestį; jiems teikiama taip pat ir kitų lengvatų.

 

222 straipsnis.     Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose

Darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų jaunimo mokyklų–vakarinių (pamaininių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų IX–XI klasėse, darbo savaitė mokslo metų laikotarpiu sutrumpinama viena darbo diena arba ją atitinkančiu darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo dieną), o sėkmingai besimokantiems kaimo jaunimo mokyklų–vakarinių (pamaininių, sezoninių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų IX–XI klasėse–darbo savaitė sutrumpinama dviem darbo dienomis arba jas atitinkančių darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo dieną).

Per mokslo metus, esant šešių dienų darbo savaitei, IX–XI klasių moksleiviai atleidžiami nuo darbo ne daugiau kaip 36 darbo dienas arba jas atitinkantį darbo valandų skaičių. Esant penkių dienų darbo savaitei, bendras nuo darbo laisvų darbo valandų skaičius lieka tas pats, o bendras nuo darbo laisvų darbo dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės ir sudaro 31,5 dienos, esant aštuonių valandų pamainai, arba 31 dieną, kai pamaina trunka 8 valandas 12 minučių.

Už laiką, kai moksleiviai atleidžiami nuo darbo, jiems sumokama penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje, bet ne mažiau už nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Darbo laiko sutrumpinimą V–VIII klasių moksleiviams reguliuoja TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose–Lietuvos TSR“ įstatymai.

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija turi teisę papildomai duoti darbininkų ir kaimo jaunimo mokyklų IX–XI klasių moksleiviams jų pageidavimu dar vieną ar dvi nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepalikdama darbo užmokesčio, jeigu tai nekenkia gamybinei veiklai.

 

223 straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi bendrojo lavinimo mokyklose

Darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų ir kaimo jaunimo mokyklose–vakarinėse (pamaininėse, sezoninėse) ir neakivaizdinėse vidurinėse bendrojo lavinimo

60

mokyklose, duodamos baigiamiesiems egzaminams laikyti XI klasėje–20 darbo dienų atostogos, o VIII klasėje–8 darbo dienų atostogos, pagrindinėje darbovietėje paliekant darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas imant pagrindu tarifinį atlygį arba algą.

Besimokantiems, nenutraukiant darbo, minėtų mokyklų, V, VI, VII, IX ir X klasėse duodamos keliamiesiems egzaminams laikyti 4–6 nuo darbo laisvos dienos, pagrindinėje darbovietėje paliekant vidutinį uždarbį. Šiuo dienų skaičiumi (8–12 dienų) sumažinamas bendras skaičius dienų, duodamų pagal šio kodekso 222 straipsnį.

 

224 straipsnis.     Besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose kasmetinių atostogų laikas

Besimokančiųjų, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo mokyklose kasmetinės atostogas jų pageidavimu įmonės, įstaigos, organizacijos, administracija turi priderinti prie egzaminų mokyklose laiko.

 

225 straipsnis.     Besimokančiųjų bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose viršvalandinių darbų apribojimas

Besimokančius, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose draudžiama skirti viršvalandiniams darbams užsiėmimų mokyklose dienomis.

 

226 straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi profesinėse technikos mokyklose

Darbininkai ir tarnautojai, sėkmingai besimokantys, nenutraukdami darbo, vakarinėse (pamaininėse) profesinėse technikos mokyklose, 30 darbo dienų per metus atleidžiami nuo darbo egzaminams pasiruošti ir išlaikyti, paliekant jiems penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje.

 

227 straipsnis.     Atostogos laikyti stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas

Darbininkams ir tarnautojams, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, duodamos atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio.

Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias mokyklas (įskaitant gamyklas-aukštąsias technikos mokyklas), duodamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o į specialiąsias vidurines mokyklas–10 kalendorinių dienų atostogos, neįskaitant laiko, sugaišto važiuojant į mokyklą ir atgal.

 

228 straipsnis.     Lengvatos darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse

61

aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose, duodama nustatyta tvarka apmokamų atostogų ryšium su mokymusi; jiems teikiama taip pat kitų lengvatų.

 

229 straipsnis.     Darbo laiko sutrumpinimas liesi mokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentai ir vakarinių bei neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviai dešimties mokslo mėnesių laikotarpiu, prieš pradėdami ruošti diplominį projektą (darbą) arba laikyti valstybinius egzaminus, turi teisę gauti, esant šešių dienų darbo savaitei, vieną laisvą nuo darbo dieną savaitėje užsiėmimams pasiruošti, mokant už ją penkiasdešimt procentų jų gaunamo darbo užmokesčio, bet ne mažiau už minimalų darbo užmokestį. Esant penkių dienų darbo savaitei, laisvų nuo darbo dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės, o laisvų nuo darbo valandų skaičius lieka tas pats.

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija studentų ir moksleivių pageidavimu turi teisę per 10 minėtų mokslo mėnesių papildomai duoti dar vieną ar dvi nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepaliekant darbo užmokesčio.

 

230 straipsnis.     Atostogos ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Studentams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse aukštosiose mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose–20 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose–30 kalendorinių dienų. Moksleiviams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose–10 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose–20 kalendorinių dienų.

Studentams ir moksleiviams, sėkmingai besimokantiems neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose–30 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose–40 kalendorinių dienų.

Laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodamų atostogų trukmė pagal kursus, atsižvelgiant į specialybę ir darant išimtį iš bendros taisyklės, gali būti nustatyta tvarka pakeista, laikantis bendros šių atostogų trukmės, nustatytos visam mokymosi laikui.

Vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir moksleiviams valstybinių egzaminų laikotarpiu duodamos 30 kalendorinių dienų atostogos.

Diplominio projekto (darbo) ruošimo ir gynimo laikotarpiu vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentams duodamos 4 mėnesių atostogos, o vakarinių ir neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams–2 mėnesių atostogos.

62

Už atostogų ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiką darbininkams ir tarnautojams paliekamas darbo užmokestis, bet ne daugiau už nustatytą sumą.

 

231 straipsnis.     Atostogos susipažinti su pasirinktos specialybės darbu ir pasiruošti medžiagos diplominiam projektui

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija, atsižvelgdama į atitinkamų mokyklų rekomendacijas, turi teisę duoti besimokantiems vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų paskutiniuose kursuose papildomas vieno mėnesio atostogas, nepalikdama darbo užmokesčio, susipažinti tiesiog gamyboje su pasirinktos specialybės darbu ir pasiruošti medžiagos diplominiam projektui. Atostogų laikui studentams ir moksleiviams skiriama stipendija bendrais pagrindais.

 

232 straipsnis. Kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą apmokėjimas

Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija vieną kartą per metus apmoka neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir moksleiviams penkiasdešimt procentų kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą laboratorinių darbų atlikti, įskaitų bei egzaminų laikyti ir atgal.

Be to, tiek pat apmokama kelpinigių, kai vykstama diplominio projekto (darbo) ruošti bei ginti ir valstybinių egzaminų laikyti.

 

233 straipsnis. Paskatinimas darbininkų ir tarnautojų, kurie dirba ir kartu mokosi

Keliant kvalifikacijos kategorijas arba darbe keliant į aukštesnes pareigas, turi būti atsižvelgiama į tai, kad darbininkai ir tarnautojai sėkmingai eina gamybinį mokymą, turi bendrojo lavinimo ir profesinį parengimą, taip pat yra baigę aukštąjį ar specialųjį vidurinį mokslą.

 

Penkioliktasis skirsnis

 

DARBO GINČAI

 

234 straipsnis. Darbo ginčus nagrinėjantys organai

Darbo ginčus nagrinėja:

1) darbo ginčų komisijos;

63

2) įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetai;

3) rajonų (miestų) liaudies teismai.

Kai kurių darbuotojų kategorijų darbo ginčus nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai (251 straipsnis).

Įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas, kuriam suteikta profsąjungos rajono komiteto teisė, gali perduoti profsąjungos cecho komitetui teisę nagrinėti darbo ginčus Darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos nuostatų nustatyta tvarka [46].

 

235 straipsnis. Darbo ginčų komisijų organizavimas

Darbo ginčų komisijos organizuojamos įmonėse, įstaigose, organizacijose iš vienodo skaičiaus įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) atstovų ir įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos atstovų.

Kiekvienos šalies atstovų skaičius nustatomas įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) ir administracijos susitarimu. Šalių atstovai skiriami į komisiją įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) įgaliojimų laikui.

Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur nėra profsąjungos komiteto, darbo ginčų komisija sudaroma iš profsąjungos organizatoriaus ir įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo.

 

236 straipsnis. Darbo ginčų komisijos įgalinimai

Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas nagrinėti darbo ginčams, kurie kyla įmonėse, įstaigose, organizacijose tarp darbininkų ir tarnautojų, iš vienos pusės, ir administracijos, iš antros pusės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymą turi būti nagrinėjami betarpiškai rajonų (miestų) liaudies teismuose ir kituose organuose.

 

237 straipsnis. Darbo ginčų komisijų sprendimų priėmimas

Darbo ginčų komisijų sprendimai priimami šalių susitarimu.

 

238 straipsnis.     Darbo ginčo nagrinėjimas, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimas

Jeigu, nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) atstovai ir administracijos atstovai nesusitarė, darbininkas ar tarnautojas per dešimt dienų nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas komisijos posėdžio protokolo išrašas, turi teisę kreiptis į įmonės, įstaigos, organizacijos, profsąjungos komitetą (cecho profsąjungos komitetą) su pareiškimu išspręsti

64

ginčą.

Darbo ginčų komisijos sprendimą darbininkas ar tarnautojas per tą pati terminą gali apskųsti įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetui (cecho profsąjungos komitetui).

Jeigu darbininkas ar tarnautojas nesutinka su sprendimu dėl darbo ginčo, priimtu komisijos, susidedančios iš profsąjungos organizatoriaus ir įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, arba jeigu toje komisijoje šalys nesusitarė, jis per tą patį terminą gali kreiptis į rajono (miesto) liaudies teismą su pareiškimu išspręsti darbo ginčą.

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija darbo ginčų komisijos sprendimo neturi teisės apskųsti.

 

239 straipsnis.     Darbo ginčų nagrinėjimas įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetuose

Įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetai (cechų profsąjungų komitetai) darbo ginčus nagrinėja pagal darbininkų ir tarnautojų pareiškimus, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, ir pagal darbininkų ir tarnautojų skundus dėl tos komisijos sprendimų.

Įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetai (cechų profsąjungų komitetai) pareiškimus ir skundus dėl darbo ginčų privalo išnagrinėti savo posėdžiuose per septynias dienas.

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kur profsąjungų komitetams suteiktos profsąjungos rajono komiteto teisės, ginčus, dėl kurių darbo ginčų komisijoje nebuvo sutarta, arba ginčus pagal darbininkų ir tarnautojų skundus dėl komisijos sprendimų profsąjungų komitetai (cechų profsąjungų komitetai) nagrinėja šia tvarka:

1) ginčus, išnagrinėtus cecho komisijoje, sprendžia cecho profsąjungos komitetas;

2) ginčus, išnagrinėtus bendragamyklinėje įmonės, įstaigos, organizacijos komisijoje, sprendžia įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto prezidiumas.

Nagrinėdamas darbo ginčą, dėl kurio komisijoje nebuvo susitarta įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas (cecho profsąjungos komitetas) priima nutarimą dėl ginčo esmės.

Nagrinėdamas skundą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas (cecho profsąjungos komitetas) gali palikti komisijos sprendimą galioti arba panaikinti jį ir priimti nutarimą dėl ginčo esmės.

Įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas (cecho profsąjungos komitetas) savo iniciatyva arba dėl prokuroro protesto panaikina komisijos sprendimą, prieštaraujantį galiojantiems įstatymams, ir priima nutarimą dėl ginčo esmės [47].

 

240 straipsnis. Darbo ginčo perdavimas nagrinėti liaudies teismui

Jeigu darbininkas ar tarnautojas nesutinka su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimu dėl darbo ginčo, jis per dešimt dienų nuo tos dienos, kai

65

gavo įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimą, gali kreiptis į rajono (miesto) liaudies teismą su pareiškimu išnagrinėti darbo ginčą.

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija per minėtą terminą gali kreiptis į rajono (miesto) liaudies teismą, kad šis išnagrinėtų darbo ginčą, jeigu ji yra tos nuomonės, jog įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimas dėl darbo ginčo prieštarauja galiojantiems įstatymams.

 

241 straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas rajonų (miestų) liaudies teismuose

Rajonų (miestų) liaudies teismuose nagrinėjami darbo ginčai:

1) pagal darbininkų ir tarnautojų pareiškimus, kai jie nesutinka su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimu;

2) pagal įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos pareiškimus, kai ji yra tos nuomonės, kad įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimas prieštarauja galiojantiems įstatymams;

3) pagal darbininkų ir tarnautojų pareiškimus, kai jie nesutinka su darbo ginčų komisijos, susidedančios iš profsąjungos organizatoriaus ir įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, sprendimu arba kai toje komisijoje šalys nesusitarė;

4) pagal prokuroro pareiškimus, kai jis yra tos nuomonės, kad įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimas ar darbo ginčų komisijos, susidedančios iš profsąjungos organizatoriaus ir įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, sprendimas prieštarauja galiojantiems įstatymams.

Be to, betarpiškai rajonų (miestų) liaudies teismuose nesikreipiant į darbo ginčų komisiją ir įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetą (cecho profsąjungos komitetą), nagrinėjami darbo ginčai:

1) pagal darbininkų ir tarnautojų, atleistų iš darbo įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos iniciatyva, pareiškimus dėl grąžinimo į darbą, taip pat dėl jų atleidimo priežasčių formulavimo pakeitimo, išskyrus ginčus darbuotojų, einančių specialiame sąraše numatytas pareigas (251 straipsnis);

2) pagal pareiškimus darbininkų ir tarnautojų, dirbančių įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur nėra profsąjungos komitetų ir profsąjungos organizatorių, taip pat pagal pareiškimus asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis kolūkiuose ir tarpkolūkinėse organizacijose;

3) pagal administracijos pareiškimus dėl darbininkų ir tarnautojų žalos, padarytos įmonei, įstaigai, organizacijai, atlyginimo.

Betarpiškai rajono (miesto) liaudies teisme taip pat nagrinėjamas darbo ginčas tarp darbuotojo ir administracijos tokiu darbo įstatymų taikymo klausimu, kuris to darbuotojo atžvilgiu sutinkamai su galiojančiais įstatymais pirma buvo išspręstas administracijos ir įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto susitarimu jiems suteiktų teisių ribose [48].

66

 

242 straipsnis. Terminai kreiptis dėl darbo ginčų išnagrinėjimo

Darbininkai ir tarnautojai gali kreiptis į darbo ginčų komisijas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jų teisės, o dėl atleidimo iš darbo–į rajono (miesto) liaudies teismą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai įteiktas įsakymas atleisti iš darbo.

Administracijai kreiptis į teismą, kad iš darbuotojo būtų išieškota materialinė žala, padaryta įmonei, įstaigai, organizacijai, nustatomas vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala.

Tie patys terminai taikomi ir tada, kai į teismą kreipiasi aukštesnysis pagal pavaldumą organas arba prokuroras.

Jeigu šiame straipsnyje numatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, juos gali atnaujinti atitinkamai darbo ginčų komisija ir teismas[49].

 

243 straipsnis.     Darbininkų ir tarnautojų atleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo, kreipiantis jiems į teismą darbo bylose

Darbininkai ir tarnautojai, kreipiantis jiems į teismą dėl reikalavimų, kylančių iš teisinių darbo santykių, atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas (valstybinio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu).

 

244 straipsnis. Grąžinimas į darbą

Jeigu darbininkas ar tarnautojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant nustatytą atleidimo iš darbo tvarką arba neteisėtai perkeltas į kitą darbą, tai ginčą nagrinėjantis organas turi grąžinti jį į pirmesnį darbą.

 

245 straipsnis.     Priverstinės pravaikštos arba mažiau apmokamo darbo laiko apmokėjimas

Darbininkui ar tarnautojui, neteisėtai atleistam iš darbo ir grąžintam į pirmesnį darbą, teismo sprendimu išmokamas vidutinis uždarbis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius. Teismo sprendimu tiek pat mokama už priverstinės pravaikštos laiką tais atvejais, kai neteisingas atleidimo iš darbo formulavimas darbo knygelėje kliudė darbininkui ar tarnautojui stoti j kitą darbą.

Vidutinis uždarbis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius, gali būti darbuotojui išmokėtas taip pat darbo ginčų komisijos sprendimu arba įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto nutarimu.

Darbininkui ir tarnautojui, neteisėtai perkeltam į kitą darbą ir grąžintam į pirmesnį darbą, darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu arba nutarimu išmokamas vidutinis uždarbis už priverstinės

67

pravaikštos laiką arba uždarbio skirtumas už tą laiką, kurį dirbtas mažiau apmokamas darbas, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius.

Už priverstinės pravaikštos laiką, kai darbuotojas buvo neteisėtai atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą, taip pat uždarbio skirtumą už laiką, kai darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą, gali sumokėti Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija.

 

246 straipsnis.     Terminas, per kurį administracija turi įvykdyti sprendimą arba nutarimą dėl darbo ginčo

Darbo ginčų komisijos sprendimą ir įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimą dėl darbo ginčo įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi įvykdyti per dešimt dienų, jeigu sprendime arba nutarime nenustatytas kitoks jų įvykdymo terminas.

Darbo ginčus nagrinėjančio organo priimtas sprendimas arba nutarimas grąžinti į darbą darbuotoją, neteisėtai atleistą iš darbo arba perkeltą į kitą darbą, turi būti skubiai įvykdytas.

Turi būti skubiai įvykdytas ir teismo sprendimas dėl darbo užmokesčio priteisimo darbininkui ar tarnautojui–sprendimo dalis, neviršijanti vidutinio mėnesinio uždarbio. Teismas gali leisti skubiai vykdyti sprendimą dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo.

 

247 straipsnis.     Apmokėjimas už laiką, kurį administracija uždelsia įvykdyti dėl darbo ginčo priimtą sprendimą arba nutarimą grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą

Jeigu administracija uždelsia įvykdyti darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimą arba nutarimą grąžinti į darbą darbuotoją, kuris buvo neteisėtai atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą, tai už laiką nuo sprendimo arba nutarimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos darbuotojui išmokamas vidutinis uždarbis arba uždarbio skirtumas.

Darbuotojui išmokamas toks pat vidutinis uždarbis ir tuo atveju, kai administracija neįvykdo teismo sprendimo dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo, jeigu tas formulavimas kliudė darbuotojui stoti į kitą darbą.

 

248 straipsnis.     Pareigūno, kalto dėl neteisėto atleidimo iš darbo, perkėlimo į kitą darbą ar teismo sprendimo grąžinti į darbą vykdymo uždelsimo, materialinė atsakomybė

Pareigūną, kuris kaltas dėl darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą darbą, teismas įpareigoja atlyginti žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai ryšium su apmokėjimu už priverstinės pravaikštos laiką arba už tą laiką, kurį dirbtas mažiau apmokamas darbas. Taip įpareigojama, jeigu buvo atleista iš darbo arba perkelta į kitą darbą, aiškiai pažeidžiant įstatymą, arba jeigu administracija uždelsė įvykdyti teismo arba aukštesniojo pagal pavaldumą organo sprendimą, kuriuo darbuotojas grąžinamas į darbą [50].

Žalos atlyginimo dydis negali viršyti trijų mėnesinių pareigūno algų.

Aiškus įstatymo pažeidimas, duodąs teisę išieškoti iš pareigūno sumas, išmokėtas neteisėtai

68

atleistam iš darbo darbuotojui, yra: atleidimas iš darbo administracijos iniciatyva be išankstinio įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo arba atleidimas iš darbo įstatymo nenumatytais pagrindais; atleidimas iš darbo moterų, pažeidžiant šio kodekso 203 straipsnio antrojoje dalyje nurodytus reikalavimus, kai administracija žinojo apie buvimą aplinkybių, kurioms esant, negalima jų atleisti iš darbo; atleidimas iš darbo jaunesnių kaip 18 metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų be rajono (miesto) nepilnamečių reikalų komisijos sutikimo (215 straipsnis) ir kiti neteisėto atleidimo iš darbo atvejai, taip pat darbuotojo perkėlimas į kitą nuolatinį darbą be jo sutikimo.

 

249 straipsnis. Įvykdymo atgręžimo apribojimas darbo bylose

Priežiūros tvarka panaikinus teismo sprendimus dėl pinigų sumų išieškojimo pagal reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, atgręžti įvykdymo neleidžiama, išskyrus atvejus, kai panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis arba jo pateiktais suklastotais dokumentais.

Tik esant toms pat sąlygoms galima atgal išieškoti iš darbininkų ir tarnautojų sumas, jiems išmokėtas, remiantis anksčiau priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu arba įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimu, kai darbo ginčas paskiau buvo kitaip išspręstas.

 

250 straipsnis.     Darbo ginčų komisijos sprendimo ar įmones, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto nutarimo dėl darbo ginčo priverstinis įvykdymas

Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos administracija neįvykdo darbo ginčų komisijos sprendimo per šio kodekso 246 straipsnyje nurodytą terminą, įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas (cecho profsąjungos komitetas) savo posėdyje svarsto darbuotojo pareiškimą išduoti jam pažymėjimą, turintį vykdomojo rašto galią [51].

Pažymėjimą įvykdyti sprendimui, kurį priėmė komisija, susidedanti iš profsąjungos organizatoriaus ir įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, duoda aukštesnis profesinės sąjungos organas.

Darbininkas ar tarnautojas gali pareikalauti pažymėjimo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo ar įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimo išrašas.

Pažymėjimas įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimui įvykdyti neduodamas, jeigu darbuotojas arba administracija per nustatytą terminą kreipėsi į teismą, prašydami išspręsti darbo ginčą.

Remdamasis įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) duotu pažymėjimu, pateiktu teismui ne vėliau kaip per tris mėnesius, teismo vykdytojas darbo ginčų komisijos sprendimą ar įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto (cecho profsąjungos komiteto) nutarimą įvykdo priverstinai.

 

69

251 straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas aukštesniuose pagal pavaldumą organuose

Aukštesni pagal pavaldumą organai nagrinėja darbo ginčus:

1) pagal pareiškimus darbuotojų, einančių pareigas, numatytas Darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos nuostatų Priedėlio Nr. 1 sąraše Nr. 1, atleidimo iš darbo, atleidimo priežasčių formulavimo pakeitimo ir perkėlimo j kitą darbą, taip pat drausminių nuobaudų skyrimo jiems klausimais;

2) pagal pareiškimus darbuotojų išvardytų Darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos nuostatų Priedėlio Nr. 1 sąraše Nr. 2, atleidimo iš darbo arba atleidimo priežasčių formulavimo pakeitimo klausimais, jeigu atleidimas susijęs su tuo, kad nustatyta tvarka jie pripažinti netinkančiais einamoms pareigoms arba neišrinkti naujam terminui;

3) pagal pareiškimus darbuotojų, kurie atsako drausmine tvarka pagal drausmės statutus, drausminių nuobaudų skyrimo jiems klausimais;

4) pagal įmonių, įstaigų, organizacijų vadovaujančių darbuotojų pareiškimus dėl premijų, kurių mokėjimą pagal galiojančius nuostatus tvirtina aukštesnių organizacijų vadovai[52].

 

252 straipsnis.     Grąžinimas į darbą ir apmokėjimas už priverstinę pravaikštą aukštesnio pagal pavaldumą organo sprendimu

Grąžinus darbuotoją į pirmesnį darbą aukštesnio pagal pavaldumą organo sprendimu, jam apmokama už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos arba už tą laiką, kurį jis dirbo mažiau apmokamą darbą, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius. Kartu atitinkamai taikomos šio kodekso 245–248 straipsnių taisyklės.

 

2521 straipsnis. Piniginių reikalavimų patenkinimas

Nagrinėdamas darbo ginčus piniginių reikalavimų klausimais, išskyrus reikalavimus išmokėti darbuotojui vidutinį uždarbį už priverstinės pravaikštos laiką arba uždarbio skirtumą, už laiką, kai darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą (šio kodekso 245 ir 252 straipsniai), ginčą nagrinėjantis organas turi teisę priimti sprendimą, kad darbuotojui būtų išmokėtos priklausančios jam sumos ne daugiau kaip už vienerius metus, o klausimu dėl piniginės kompensacijos už neišnaudotas atostogas, atleidžiant iš darbo,–ne daugiau kaip už dvejus darbo metus.

 

253 straipsnis.     Tvarka, kuria nagrinėjami ginčai dėl darbo sąlygų nustatymo arba pakeitimo

Ginčai, kylantys tarp darbuotojų ir administracijos dėl darbo įstatymais ir kitokiais normatyviniais nuostatais nereguliuojamų naujų darbo sąlygų nustatymo arba esamų pakeitimo, sprendžiami administracijos ir įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto susitarimu, o jiems nesusitarus,–aukštesnių profsąjungų organų ir ūkinių organų susitarimu.

 

70

254 straipsnis.     Tvarka, kuria nagrinėjami nesutarimai tarp įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto ir administracijos darbo sąlygų nustatymo ar pakeitimo klausimais

Nesutarimai, kylantys tarp įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto ir administracijos darbo sąlygų įmonėse, įstaigose, organizacijose nustatymo ar pakeitimo klausimais, sprendžiami aukštesnių profsąjunginių ir ūkinių organų susitarimu.

 

Šešioliktasis skirsnis

 

PROFESINĖS SĄJUNGOS. DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ

DALYVAVIMAS ĮMONIŲ,

ĮSTAIGŲ, ORGANIZACIJŲ VALDYME

 

255 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų teisė jungtis į profesines sąjungas

Vadovaujantis TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija, darbininkams ir tarnautojams užtikrinama teisė jungtis į profesines sąjungas.

Profesinės sąjungos veikia pagal jų pačių priimamus įstatus ir neturi būti registruojamos valstybės organuose.

 

256 straipsnis. Valstybės organų pagalba profesinėms sąjungoms

Valstybės organai, įmonės, įstaigos, organizacijos privalo visokeriopai padėti profesinėms sąjungoms jų veikloje.

 

257 straipsnis. Profesinių sąjungų teisės

Profesinės sąjungos atstovauja darbininkų ir tarnautojų interesams gamybos, darbo, buities ir kultūros srityje.

Profesinės sąjungos dalyvauja rengiant ir realizuojant valstybinius ekonominio ir socialinio vystymo planus, sprendžiant materialinių ir finansinių išteklių skirstymo ir naudojimo klausimus, įtraukia darbininkus ir tarnautojus į įmonių, įstaigų, organizacijų valdymą, organizuoja socialistinį lenktyniavimą, masiną techninę kūrybą, padeda stiprinti gamybinę ir darbo drausmę.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose ir TSRS Ministrų Tarybos bei Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimuose numatytais atvejais įmonės, įstaigos, organizacijos ir jų aukštesni organai darbo sąlygas ir darbo užmokestį nustato, darbo įstatymus taiko, visuomeninius vartojimo fondus naudoja kartu

71

su profesinėmis sąjungomis arba suderinę su jomis.

Profesinės sąjungos prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, kontroliuoja darbininkų ir tarnautojų butų-buitinį aptarnavimą.

Profesinės sąjungos valdo valstybinį socialinį draudimą, taip pat jų žinioje esančias sanatorijas, profilaktoriumus ir poilsio namus, kultūros bei švietimo, turizmo ir sporto įstaigas.

Profesinės sąjungos Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos asmenyje turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

 

258 straipsnis.     Darbininkų ir tarnautojų teisė dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų valdyme

Darbininkai ir tarnautojai turi teisę dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų valdyme per visuotinius darbo kolektyvų susirinkimus (konferencijas), profesines sąjungas ir kitokias visuomenines organizacijas, liaudies kontrolės organus, gamybinius pasitarimus ir kitus darbo kolektyvuose esančius visuomeninius organus, teikti pasiūlymus įmonių, įstaigų, organizacijų darbui gerinti, taip pat socialinio ir kultūrinio bei buitinio aptarnavimo klausimais.

 

259 straipsnis.     Administracijos pareigos sudaryti sąlygas, užtikrinančias darbininkų ir tarnautojų dalyvavimą įmonių, įstaigų, organizacijų valdyme

Įmonių, įstaigų, organizacijų, administracija privalo sudaryti sąlygas, užtikrinančias darbininkų ir tarnautojų dalyvavimą įmonių, įstaigų, organizacijų valdyme. įmonių, įstaigų, organizacijų pareigūnai privalo nustatytu laiku išnagrinėti darbininkų ir tarnautojų kritines pastabas bei pasiūlymus ir informuoti juos, kokių imtasi priemonių [53].

 

260 straipsnis.     Įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto santykiai su administracija

Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindus profsąjungos komiteto santykius su įmonės, įstaigos, organizacijos administracija nustato TSRS įstatymas dėl įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto teisių.

 

261 straipsnis. Įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto teisės

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas:

atstovauja įmonės, įstaigos, organizacijos darbininkų ir tarnautojų interesams gamybos, darbo, buities ir kultūros srityje;

kartu su administracija skirsto materialinio skatinimo fondą ir socialinių kultūrinių priemonių bei gyvenamųjų namų statybos fondą pagal nustatytas kryptis, tvirtina šių fondų naudojimo sąmatas, po to, kai darbo kolektyvai jas apsvarstė ir pritarė, taip pat nustato premijų, kitų rūšių skatinimo, materialinės

72

paramos ir atlyginimo už metinius įmonės, organizacijos darbo rezultatus iš materialinio skatinimo fondo dydį;

išklauso įmonės, įstaigos, organizacijos vadovų pranešimus, kaip vykdomas gamybos planas, įsipareigojimai pagal kolektyvinę sutartį, darbo organizavimo ir jo sąlygų gerinimo, materialinio buitinio ir kultūrinio darbininkų ir tarnautojų aptarnavimo priemonės, ir reikalauja pašalinti išaiškintus trūkumus;

kartu su administracija organizuoja socialistinį lenktyniavimą, sąjūdį už komunistinę pažiūrą į darbą ir susumuoja lenktyniavimo rezultatus, nustato nugalėtojus, skiria pirmaujančių cechų, skyrių, brigadų ir kitų įmonės, organizacijos vidaus grandžių kolektyvams pereinamąsias Raudonąsias vėliavas, Garbės raštus, sprendžia klausimą dėl gamybos pirmūnų apdovanojimo raštais ir piniginėmis premijomis, taip pat dėl jų įrašymo Garbės lentoje ir Garbės knygoje, plačiai populiarina socialistinio lenktyniavimo rezultatus, skleidžia pirmūnų patyrimą. Visas socialistinio lenktyniavimo premijavimo lėšas įmonės, organizacijos vadovas naudoja, suderinęs su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu;

visokeriopai padeda ugdyti išradybą bei racionalizaciją ir kontroliuoja, kad laiku būtų įdiegiami priimti išradimai ir racionalizaciniai pasiūlymai. Kartu su įmonės, organizacijos administracija nagrinėja darbininkų ir tarnautojų skundus dėl jų racionalizacinių pasiūlymų atmetimo, taip pat skundus dėl atlyginimo už priimtus racionalizacinius pasiūlymus ir išradimus apskaičiavimo tvarkos ir mokėjimo terminų;

dalyvauja, sprendžiant darbo ir darbo užmokesčio klausimus, kuriuos pagal įstatymus turi spręsti administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu arba suderinusi su juo;

kontroliuoja, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos administracija laikosi darbo įstatymų, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisyklių bei normų, ar teisingai taiko nustatytas darbo apmokėjimo sąlygas;

nagrinėja skundus dėl administracijos sprendimo, kad įmonė, įstaiga, organizacija atlygintų žalą, padarytą darbininkui ir tarnautojui jo suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, susijusiu su darbu;

vykdo darbininkų ir tarnautojų valstybinį socialinį draudimą, skiria socialinio draudimo pašalpas, kartu su administracija paruošia dokumentus, būtinus skiriant pensijas darbininkams, tarnautojams bei jų šeimoms, ir pristato darbininkus, tarnautojus bei jų šeimas pensijoms skirti, siunčia darbininkus ir tarnautojus į sanatorijas, profilaktoriumus ir poilsio namus, tikrina, kaip yra organizuotas darbininkų, tarnautojų ir jų šeimų narių medicininis aptarnavimas;

kartu su administracija nustatyta tvarka skirsto butus įmonės, įstaigos, organizacijos namuose, taip pat butus, duotus jų žiniai kituose namuose; kontroliuoja, butų-buitinį aptarnavimą.

Į įmonės, įstaigos, organizacijos vadovaujančias ūkines pareigas darbuotojus skiria administracija, atsižvelgdama į įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto nuomonę.

Įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas taip pat turi kitas įstatymų numatytas teises.

 

262 straipsnis.     Profsąjungų organų įgalinimai kontroliuoti, kaip laikomasi darbo įstatymų ir koks yra darbininkų Ir tarnautojų butų-buitinis aptarnavimas

73

Kontroliuodami, kaip laikomasi darbo įstatymų bei darbo apsaugos taisyklių, kaip vykdomos kolektyvinės sutartys ir koks yra darbininkų ir tarnautojų butų-buitinis aptarnavimas, įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetų ir aukštesnių profsąjungų organų nariai, taip pat kiti įgalioti šių organų atstovai turi teisę:

nekliudomai lankytis įmonės, įstaigos, organizacijos cechuose, skyriuose, dirbtuvėse ir kitose darbo vielose ir jas apžiūrėti;

reikalauti iš įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos dokumentų, žinių ir paaiškinimų, taip pat tikrinti atsiskaitymus pagal darbo užmokestį;

tikrinti, kaip dirba prekybos ir visuomeninio maitinimo įmonės, poliklinikos, vaikų lopšeliai ir darželiai, bendrabučiai, pirtys ir kitos komunalinės buitinės įmonės, aptarnaujančios tos įmonės, įstaigos, organizacijos darbininkus ir tarnautojus.

Profsąjungų organai, esant reikalui, siūlo atitinkamoms organizacijoms nubausti drausmine nuobauda vadovaujančius darbuotojus, kurie pažeidžia darbo įstatymus ir darbo apsaugos taisykles. Tos organizacijos per vieną mėnesį privalo pranešti profsąjungos organui, kokių imtasi priemonių.

 

263 straipsnis.     Administracijos pareiga pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetui apie būsimą etatų mažinimą

Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetui apie būsimą etatų mažinimą.

Panaikinamų pareigų sąrašas pateikiamas įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetui ne vėliau kaip vienas mėnesis prieš atitinkamus darbuotojus atleidžiant iš darbo[54].

 

264 straipsnis.     Įmonių ir organizacijų pareiga skirti profsąjungų organams lėšų kultūriniam masiniam ir fizkultūriniam darbui

Įmonės ir organizacijos privalo skirti profsąjungų organams lėšų kultūriniam masiniam ir fizkultūriniam darbui.

 

265 straipsnis.     Patalpų, transporto ir ryšių priemonių davimas įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetams

Įmonė, įstaiga, organizacija privalo nemokamai duoti įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetui patalpas su visais įrengimais, apšildymu, apšvietimu, valomas ir saugomas, reikalingas pačiam komitetui dirbti, taip pat darbininkų ir tarnautojų susirinkimams bei konferencijoms.

Administracija nemokamai duoda įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetui transporto ir ryšių priemones.

74

 

266 straipsnis.     Davimas įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetams pastatų, patalpų, (renginių, sodų ir parkų, reikalingų kultūros bei švietimo, sanavimo, fizkultūriniam ir sporto darbui dirbti

Pastatai, patalpos, įrenginiai, sodai ir parkai, skirti kultūros bei švietimo, sanavimo, fizkultūriniam ir sporto darbui dirbti įmonės, įstaigos, organizacijos darbininkų, tarnautojų ir jų šeimų narių tarpe, taip pat pionierių stovyklos yra įmonės, įstaigos, organizacijos balanse ir nemokamai atiduodami naudotis įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetui. Įmonės, įstaigos, organizacijos nuomojami pastatai, patalpos ir įrenginiai, skirti minėtiems tikslams, taip pat nemokamai atiduodami naudotis profsąjungos komitetui.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pastatų, patalpų ir įrenginių, taip pat pionierių stovyklų ūkinė priežiūra, remontas, apšildymas, apšvietimas, valymas, apsauga ir įrengimas atliekami įmonės, įstaigos, organizacijos lėšomis.

 

267 straipsnis.     Papildomos garantijos renkamiesiems profsąjungų darbuotojams, juos perkeliant į kitą darbą ir baudžiant drausmine nuobauda

Darbininkai ir tarnautojai, išrinkti į įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetą (cecho profsąjungos komitetą) ir neatleisti nuo jų gamybinio darbo, negali būti perkeliami į kitą darbą arba baudžiami drausmine nuobauda be įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto išankstinio sutikimo, o šių komitetų pirmininkai ir profsąjungų organizatoriai–be aukštesnio profsąjungos organo išankstinio sutikimo.

 

268 straipsnis.     Papildomos garantijos renkamiesiems profsąjungų darbuotojams, juos atleidžiant iš darbo administracijos iniciatyva

Neatleisti nuo gamybinio darbo įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų pirmininkai ir nariai gali būti administracijos iniciatyva atleidžiami iš darbo, neskaitant bendrosios atleidimo iš darbo tvarkos laikymosi, tik aukštesnio profsąjungos organo sutikimu. Administracijos iniciatyva atleisti iš darbo profsąjungų organizatorius galima tik aukštesnio profsąjungos organo sutikimu.

 

Septynioliktasis skirsnis

 

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS

 

269 straipsnis. Socialinio draudimo taikymas visiems darbininkams ir tarnautojams

Visų darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas yra privalomas.

75

 

270 straipsnis. Socialinio draudimo lėšos

Darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas vykdomas iš valstybės lėšų. Socialinio draudimo įnašus moka įmonės, įstaigos, organizacijos be jokių išskaitymų iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio. Jeigu įmonė, įstaiga, organizacija nesumoka draudimo įnašų, dėl to darbininkai ir tarnautojai nepraranda teisės į aprūpinimą, teikiamą valstybinio socialinio draudimo tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos tik pagal jų tiesioginę paskirtį.

 

271 straipsnis. Aprūpinimo pagal socialinį draudimą rūšys

Darbininkai ir tarnautojai, o atitinkamais atvejais ir jų šeimų nariai pagal valstybinį socialinį draudimą aprūpinami:

1) laikino nedarbingumo pašalpomis, o moterys, be to, nėštumo, gimdymo ir vaikui prižiūrėti, iki jam sueis vieneri metai amžiaus, pašalpomis[55];

2) kūdikio gimimo pašalpomis; laidojimo pašalpomis;

3) senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijomis, taip pat ištarnauto laiko pensijomis, nustatytomis kai kurioms darbuotojų kategorijoms.

Valstybinio socialinio draudimo lėšos naudojamos taip pat sanatoriniam kurortiniam darbininkų ir tarnautojų gydymui, jų aprūpinimui profilaktoriumais ir poilsio namais, gydomajam (dietiniam) maitinimui, pionierių stovyklų išlaikymui ir kitoms valstybinio socialinio draudimo priemonėms.

 

272 straipsnis. Aprūpinimas laikino nedarbingumo pašalpomis

Laikino nedarbingumo pašalpos mokamos ligos, suluošinimo, laikino perkėlimo į kitą darbą ryšium su liga, sergančio šeimos nario slaugymo, karantino, sanatorinio kurortinio gydymo ir protezavimo atvejais–iki viso uždarbio dydžio.

Ligos ar suluošinimo atvejais pašalpos mokamos, iki bus atgautas darbingumas arba iki bus nustatytas invalidumas [56].

 

273 straipsnis. Aprūpinimas nėštumo ir gimdymo pašalpomis2

Nėštumo ir gimdymo pašalpos mokamos per visas nėštumo ir gimdymo atostogas viso uždarbio dydžio[57].

 

76

2731 straipsnis. Socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindinės sąlygos ir dydžiai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais valstybinio socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindines sąlygas ir dydžius nustato TSRS Ministrų Taryba kartu su VPSCT.

 

274 straipsnis. Aprūpinimas pensijomis

Darbininkams, tarnautojams ir jų šeimų nariams pensijos skiriamos sutinkamai su TSRS valstybinių pensijų įstatymu 2.

Ištarnauto laiko pensijos, nustatytos kai kurioms darbuotojų kategorijoms, skiriamos pagal TSRS Ministrų Tarybos nutarimus.

Darbininkams, tarnautojams ir jų šeimų nariams, tuo pat metu turintiems teisę į įvairias pensijas, skiriama viena pensija jų pasirinkimu.

 

Aštuonioliktasis skirsnis

 

DARBO ĮSTATYMŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

BEI KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ

 

275 straipsnis. Darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės organai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais, kaip laikomasi darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, prižiūri ir kontroliuoja:

1) specialiai tam įgalioti valstybės organai ir inspekcijos, nepriklausančios savo veikloje nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų aukštesnių organų administracijos;

2) profesinės sąjungos, taip pat jų žinioje esančios technikos inspekcija ir teisinė darbo inspekcija–pagal šių inspekcijų nuostatus, kuriuos tvirtina VPSCT.

Liaudies deputatų tarybos ir jų vykdomieji bei tvarkomieji organai kontroliuoja, kaip laikomasi darbo įstatymų, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose numatyta tvarka.

Ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos vykdo vidinę žinybinę kontrolę, kaip laikosi darbo įstatymų joms pavaldžios įmonės, įstaigos, organizacijos.

Aukščiausiąją priežiūrą, kad Lietuvos TSR teritorijoje būtų tiksliai ir vienodai vykdomi darbo įstatymai, įgyvendina TSRS generalinis prokuroras ir jam pavaldūs Lietuvos TSR prokuroras bei

77

žemesnieji prokurorai pagal TSRS įstatymą dėl TSRS prokuratūros [58].

 

276 straipsnis. Pramonės darbų saugumo valstybinė priežiūra

Valstybinę priežiūrą, kad būtų laikomasi darbų saugumo taisyklių, kai kuriose pramonės šakose ir kai kuriuose objektuose vykdo (greta profesinių sąjungų technikos inspekcijos) Lietuvos TSR valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo priežiūros komitetas ir vietiniai jo organai sutinkamai su šio komiteto nuostatais.

Lietuvos TSR teritorijoje nurodytoji priežiūra vykdoma nerūdinių iškasenų, chemijos ir naftos bei dujų pramonėje, geologinio žvalgymo ekspedicijose ir partijose, taip pat įrengiant ir eksploatuojant kėlinio įrenginius, katilinių įrengimus ir slėgimo indus, garo ir karšto vandens vamzdynus, objektus, susijusius su dujų gavyba, transportavimu, laikymu ir naudojimu, vykdant pramoninius sprogdinimo darbus.

 

277 straipsnis. Valstybinė energetikos priežiūra

Valstybinę priežiūrą, kaip vykdomos priemonės, užtikrinančios elektros ir šilumą naudojančių įrengimų saugų aptarnavimą, vykdo TSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerijos sistemos valstybinės energetinės priežiūros organai–pagal Valstybinės energetinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus.

 

278 straipsnis. Valstybinė sanitarinė priežiūra

Valstybinę sanitarinę priežiūrą, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos laikosi higieninių normų, sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių, vykdo TSRS sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai ir įstaigos pagal Valstybinės sanitarinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus, o kai kuriuose objektuose–atitinkamų ministerijų ir žinybų medicininės tarnybos.

 

279 straipsnis. Visuomeninė darbo įstatymų laikymosi kontrolė

Visuomeninę darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių laikymosi kontrolę vykdo profesinės sąjungos, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto visuomeniniai inspektoriai ir komisijos pagal jų nuostatus, kuriuos tvirtina VPSCT.

Visuomeninę sanitarinę kontrolę vykdo visuomeniniai sanitariniai inspektoriai įmonėse, įstaigose, organizacijose.

 

280 straipsnis. Atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

78

Pareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, įsipareigojimų pagal kolektyvines sutartis ir darbo apsaugos susitarimus nevykdymo arba kliudymo profesinių sąjungų veiklai, atsako TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

 

281 straipsnis. Drausminė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Drausminėmis nuobaudomis už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustatyta tvarka baudžia aukštesni pareigūnai arba organai.

Profesinių sąjungų technikos ir teisinių inspektorių, pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros ir sanitarinės priežiūros organų įgalinimus kelti klausimus, kad būtų nubausti drausminėmis nuobaudomis arba nušalinti nuo darbo pareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ar darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, nustato minėtų organų nuostatai.

 

282 straipsnis. Administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Už darbo įstatymų pažeidimą administracine tvarka bausti pareigūnus nustatyto dydžio baudomis turi teisę:

technikos inspektoriai–už saugumo technikos ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą;

pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai–už nevienkartinį darbų saugumo normų ir instrukcijų pažeidimą pramonės šakose ir objektuose, kuriuos kontroliuoja pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai;

sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai–už sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių pažeidimą.

 

283 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Baudžiamąją atsakomybę už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustato Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 138–141 straipsniai.

 

Devynioliktasis skirsnis

 

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

284 straipsnis.     Lengvatos darbo srityje kai kurių kategorijų darbininkams ir tarnautojams

79

TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti darbo srityje lengvatų kai kurių kategorijų darbininkams ir tarnautojams.

 

285 straipsnis.     Darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybės kai kuriose liaudies ūkio šakose

 

TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybių transporte, ryšių ir žemės ūkio įmonėse bei organizacijose–TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų nustatytų normų ribose.

 

286 straipsnis.     Sezoninių, laikinų ir kai kurių kitų kategorijų darbininkų ir tarnautojų ypatingos darbo sąlygos

TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti ypatingas darbo sąlygas darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems sezoninius darbus ar miško pramonės ir miškų ūkio darbus, laikiniems darbininkams ir tarnautojams, taip pat asmenims, dirbantiems pas piliečius pagal sutartis (namų darbininkėms ir kt.), numatydami atskiras išimtis iš TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų dėl darbo ir poilsio laiko režimo, dėl skyrimo dirbti viršvalandžius ir nedarbo dienomis, dėl kompensacijos už tą darbą, dėl laikino perkėlimo į kitą darbą ir atleidimo iš darbo.

 

287 straipsnis.     Papildomi pagrindai kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutarčiai pasibaigti, esant tam tikroms sąlygoms

Be šio kodekso 39 ir 43 straipsniuose numatytų pagrindų, kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutartis, remiantis TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais, gali pasibaigti šiais atvejais:

1) kai darbuotojas, kuriam taikoma drausminė atsakomybė pavaldumo tvarka, vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbines pareigas;

2) kai darbuotojas, tiesiogiai aptarnaujantis pinigines ar prekines vertybes, kaltai atlieka veiksmus, duodančius administracijai pagrindo juo ateityje nebepasitikėti;

3) kai auklėjimo funkcijas vykdančio darbuotojo amoralus poelgis nesuderinamas su tolesniu šios rūšies darbu;

4) kai teismo nutarimu darbuotojas siunčiamas į gydymo ir darbo profilaktoriumą.

TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti papildomų pagrindų kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutarčiai pasibaigti, kai pažeidžiamos nustatytos priėmimo j darbą taisyklės ir kitais atvejais.

2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama, laikantis šio kodekso 45

80

straipsnio taisyklių.

Šiame straipsnyje nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama (išskyrus atleidimą iš darbo pagal šio straipsnio 4 punktą), laikantis šio kodekso 43 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.

 

288 straipsnis.     Darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija nominalų jos dydį

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės už įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą ribas tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija nominalų jos dydį, nustato TSR Sąjungos įstatymai ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimai.

 

289 straipsnis.     Kitos kai kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo reguliavimo ypatybės

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais kitos kai kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo reguliavimo ypatybės atskirais klausimais gali būti nustatomos tik TSR Sąjungos įstatymais ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimais.

 

290 straipsnis. Šio kodekso numatytų terminą skaičiavimas

Terminų, su kuriais šis kodeksas sieja darbinių teisių ir pareigų atsiradimą ar pasibaigimą, eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos, kuria apibrėžta jų pradžia.

Metais, mėnesiais ir savaitėmis skaičiuojami terminai pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų, mėnesio ar savaitės dieną. Į kalendorinėmis savaitėmis ar dienomis skaičiuojamą terminą įeina ir nedarbo dienos.

Jei paskutinė termino diena tenka nedarbo dienai, tai termino pasibaigimo diena laikoma artimiausioji po jos einanti darbo diena.

 

 

[1] Įstatymo 2 straipsnis nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą.

[2] Papildytas 1975 m. kovo 26 d. įsaku 1251 ir 1311 straipsniais, 1976 m. gruodžio 16 d. įsaku 1451 ir 1461 straipsniais, 1975 m. vasario 25 d. įsaku 2521 straipsniu, 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku 2731 straipsniu (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 9-71; 1976, Nr. 35-

81

337; 1975, Nr. 6-45; 1980, Nr. 36-526).

[3] 2 straipsnio pirmoji ir antroji dalys – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526.)

[4] 8 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1984 m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1984, Nr. 34-391).

[5] 11 straipsnis – su pakeitimais, padalytais 1984 m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1984, Nr. 34-391).

[6] 39 straipsnio pirmosios dalies 5 punktas – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

 

[7] 39 straipsnio pirmosios dalies 7 punktas – su pakeitimais, padarytais 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26-266).

[8] 40, 42 straipsniai ir 43 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas – su pakeitimais, padarytais 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26-266).

 

[9] 40, 42 straipsniai ir 43 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas – su pakeitimais, padarytais 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26-266).

[10] 43 straipsnio pirmoji dalis papildyta 7 punktu 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26—266).

[11] 46 ir 47 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26-266).

 

[12] 54 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1980. Nr. 36-526).

[13] 62 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

 

[14] 64 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-520).

 

[15] 73 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku

82

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios  Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

[16] 74 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1978 m. vasario 22 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1978, Nr. 6-75).

[17] 84 straipsnio 3 punktas – su pakeitimais, padarytais 1983 m. birželio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 18-198).

[18] 88 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26-266).

[19] 88 straipsnis papildytas antrąja dalimi 1930 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

[20] 97 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

 

[21] 101 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1983 m. birželio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 18-198).

[22] 109 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

 

[23] 123 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

 

[24] 127 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

[25] 134, 135 ir 136 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1983 m. birželio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 18-198).

[26] 134, 135 ir 136 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1983 m. birželio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 18-198).

[27] 137 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1983 m. birželio 29 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 18-198).

 

[28] 139 straipsnio antrosios dalies 3 punktas – su pakeitimais, padarytais 1977 m. gegužės 25 d. ir 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1977, Nr. 15-183; 1983, Nr. 26-266).

[29] 142 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 16 d. įsaku (Lietuvos TSR

83

Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 35-337).

 

[30] 143 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26-266).

[31] 144 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 16 d. ir 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 35-337; 1983, Nr. 26-266).

[32] 145 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 16 d. ir 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 35-337; 1983, Nr. 26-266).

[33] 145 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 16 d. ir 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 35-337; 1983, Nr. 26-266).

[34] 146 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 16 d., 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir 1984 m. lapkričio 28 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 35-337; 1983, Nr. 26-266; 1984, Nr. 34-391.

[35] 1461 straipsnio antroji dalis – su įkeitimais, padarytais 1984  m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1984, Nr. 34-391).

[36] 147 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 16 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1970, Nr. 35-337).

[37] 149 ir 151 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1984 m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1984, Nr. 34-391).

 

[38] 149 ir 151 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1984 m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1984, Nr. 34-391).

[39] 158 straipsnio 4 ir 5 punktai – su pakeitimais, padarytais 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1983, Nr. 26-266).

[40] 167 straipsnis papildytos ketvirtąja dalimi 1981 m. lapkričio 20 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1984, Nr. 34-391).

[41] 173 straipsnis papildytas trečiąja dalimi 1934 m. lapkričio 28  d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1984, Nr. 34-391).

[42] 178 straipsnis papildytas trečiąja dalimi 1981 m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1984, Nr. 34-391).

 

84

[43] 197 straipsnis, 199 straipsnio pavadinimas, pirmoji ir antroji dalys – su pakeitimais, padarytais 1982 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982. Nr. 34-367).

[44] 197 straipsnis, 199 straipsnio pavadinimas, pirmoji ir antroji dalys – su pakeitimais, padarytais 1982 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982. Nr. 34-367).

[45] 200 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1981 m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1984, Nr. 34-391).

[46] 234 straipsnis papildytas trečiąja dalimi 1975 m. vasario 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 6-45).

[47] 239 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1975 m. vasario 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 6-451).

[48] 241 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1975 m. vasario 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 6-45).

[49] 242 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 16 d. ir 1983 m. rugpjūčio 31 d. įsakais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 35-337; 1983, Nr. 26-266).

 

[50] 248 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1976 m. gruodžio 10 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1976, Nr. 35-337).

[51] 250 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1975 m. vasario 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1975, Nr. 6-45).

[52] 251 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1975 m. vasario 25 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1975, Nr. 6-45).

[53] 258 ir 259 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1984 m. lapkričio 28 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1984, Nr. 34-391).

 

[54] 263 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

[55] 271 straipsnio 1 punktas – su pakeitimais, padarytais 1982 m. lapkričio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios; 1982, Nr. 34-367).

[56] 272, 273, 274 straipsnių pavadinimai ir 274 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

[57] 273 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1973 m. spalio 31 d. įsaku (Lietuvos TSR

85

Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1973, Nr. 31-276).

[58] 275 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 24 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 36-526).

Atgal Atgal Į pradžią Į pradžiąPranešti apie klaidąPranešti apie klaidą

Skirta Europos Sajungos struktūrinių fondų parama projektui „Teisės aktų registro modernizavimas ir plėtra“.

BPO

Projektą finansavo Lietuvos Respublika 

Europos Sąjunga

Projektą iš daliesfinansavo Europos Sąjunga

VĮ Teisinės informacijos centras

Projekto vykdytojas –VĮ Teisinės informacijos centras

Nuo 2014 m. sausio 1 d. veiklą pradeda Teisės aktų registras, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Informacija teikiama tel. (8 5) 239 6999.

86