@

TEISĖS PROJEKTŲ IR TYRIMŲCENTRAS

Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Įmonės kodas 2551184

Tel./Faksas: (8-5) 2460709 El.paštas: tptc@exjure.com, www.tptc.exjure.com

2005 m gegužė –rugpjūtis

Antstolių veiklą reguliuojančių teisės aktų analizė bei jų įgyvendinimo praktika

I. Tyrimo ataskaita

1. Pagrindiniai sprendimų vykdymo reformos aktai

Sprendimų vykdymo reforma buvo reikalinga, nes teismo antstoliai gana vangiai vykdė sprendimus, sprendimų vykdymo proceso teisinis reglamentavimas neatitiko naujai susiklosčiusių socialinių, ekonomių ir teisinių santykių. Pagrindiniai teisės aktai, kuriais buvo įgyvendinta sprendimų vykdymo reforma, yra šie:

• 2002-02-28, nuo 2003-01-01 įsigaliojęs Civilinio proceso kodeksas, • 2002 – 05- 09 priimtas Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymas, įsigaliojęs nuo

2003 – 01 – 01, • 2002-05-29 priimtas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas,

įsigaliojęs nuo 2005-05-29, • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 816 “Dėl

įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą”

• 2002-09-05 Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 1395, patvirtinęs Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, įsigaliojęs nuo 2002-09-12,

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1383 “Dėl teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų patikėjimo teise valdomo ilgalaikio kilnojamojo turto ir turtinių teisių perdavimo tvarkos”.

• 2002-12-31 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 432432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, įsigaliojusi nuo 2003-01-11,

• 2002 07 08 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 202 Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo, įsigaliojęs nuo 2002-07-13 ir juo patvirtinti teisės aktai:

1. Antstolių veiklos teritorijas ir jose dirbančių antstolių skaičius; 2. Kvalifikacinio antstolio egzamino programa; 3. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar

turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarka;

4. Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarka; 5. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarka; 6. Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių

aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarka;

7. Antstolių rezervo formavimo tvarka; 8. Vykdomųjų bylų, išieškotų piniginių lėšų ir vykdymo išlaidų perdavimo

tvarka.

2. Antstolio statusas. Valstybės deleguoti įgalinimai, parama ir garantijos LR Antstolių įstatymo 2 straipsnis numato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal šio įstatymo 9 straipsnį asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas. LR Antstolių įstatymo 16 straipsnis nustato, kad už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas. Antstolių veikla vykdoma kartu su valstybės valdymo institucija - Teisingumo ministerija. Štai pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 15 str. Teisingumo ministerija biudžeto lėšomis turėjo sukurti ir įdiegti antstolių informacinę sistemą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintus Antstolių informacinės sistemos nuostatus Antstolių informacinę sistemą sudaro vieningas vykdomųjų dokumentų sąvadas (centrinė duomenų bazė), antstolių vykdomųjų bylų duomenų apskaitos bazės (vietinės duomenų bazės),

faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų apskaitos bazė (centrinė duomenų bazė), interneto tinklalapis www.antstoliai.lt. Be to, Civilinio proceso kodeksas antstoliui suteikia plačius įgaliojimus, nuo kurių priklauso skolininko ir išieškotojo teisinė bei turtinė padėtis (turto areštas, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas, varžytinės ir kitoks areštuoto turto realizavimas, uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles, dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti ir t.t.. Valstybė padeda antstoliams ir dar vienu būdu-užtikrina prievartos priemonių taikymą. Pavyzdžiui, pagal Civilinio proceso kodekso 645 straipsnį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų. 3. Iš vienos pusės, antstoliams suteikti dideli valstybės įgaliojimai ir parama valstybės funkcijai – sprendimų vykdymui, iš kitos pusės-toje pačioje, sprendimų vykdymo, srityje, antstoliams suteikta teisė užsiiminėti papildomai apmokamu verslu - paslaugų teikimu. Tai leidžiama daryti pažeidžiant teisinės valstybės principą-antstoliai turi galimybę privatų verslą vykdyti tiesioginėje valstybės deleguotoje -sprendimų vykdymo- srityje, šiame versle sandorius sudaryti su asmenimis, kurių teisinė padėtis yra priklausoma nuo antstolio, kaip valstybės funkcijas vykdančio subjekto Už funkcijų vykdymą antstolis gauna atlyginimą (kaip žemiau matysime - net trimis pavidalais) kaip už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Šio atlyginimo dydžius ir formas nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. 2005 m. gegužės 31 d. Valstybės kontrolės pranešime nurodoma: “Vienas antstolis vidutiniškai 2003 metais gavo daugiau nei 146 tūkst. Lt pajamų.” Reaguodami į Valstybės kontrolės atliktą antstolių reformos vykdymo tyrimą, Antstolių rūmai 2005-05-10 atkreipė dėmesį, jog antstolių darbo efektyvumo matavimas pagal užbaigtų bylų skaičių neatitinka antstolių darbo praktikos bei skelbtų reformos tikslų, o antstolių sistemos pelningumas yra klaidingai susietas su teismo sprendimų vykdymo išlaidomis. Tačiau, kaip parodys tyrimas, sprendimų vykdymo išlaidos yra kelių rūšių atlyginimas už darbą antstoliams. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalis suteikia antstoliui galimybę už niekaip neribojamą, sutartą su “klientu” atlyginimą privačiai teikti paslaugas, labai panašias į tas, kuris jis ir taip turi atlikti vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas ir už tai gaudamas atlyginimą. Minėta teisės norma suteikia antstoliui teisę privataus susitarimo pagrindu

tarpininkauti vykdant turtines prievoles, konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo, saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese; teikti teisines konsultacijas, aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą. Iš kitos pusės, antstolis panašius veiksmus (dėl kurių jis gali užsiiminėti kaip verslu), privalo atlikti administruodamas sprendimų vykdymą ir už tą administravimą jis, savo ruožtu, ima atlyginimą. Minėtame įstatymo straipsnyje nurodoma, kad antstolis privalo vengti interesų konflikto, teikdamas paslaugas pagal privatų susitarimą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas tokiam konfliktui. Nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuota, kada antstolis negali teikti pagal privatų susitarimą atliekamų ir privačiai apmokamų paslaugų, kurios konkuruoja su antstolio kaip valstybės atstovo atliekamomis funkcijomis, apmokamomis valstybės nustatytais įkainiais, kurių dydžiu skundžiasi žmonės. Pagal įstatymo 21 straipsnio 5 d. antstolis dėl nurodytų paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl jų teikimo. Akivaizdu, kad įstatymo kūrėjai iš vienos pusės suteikdami antstoliui įgaliojimus, kuriais jis gali reikšmingai paveikti asmenų turtines teises, o iš kitos pusės suteikdami laisvę su tokiais priklausomais asmenimis sudarinėti sandorius, iš karto sukuria piktnaudžiavimo situaciją. Taigi antstolių atžvilgiu buvo nustatyta valstybės materialinė parama, galimybė už valstybės deleguotų funkcijų įgyvendinimą gauti didelį atlyginimą. Antstoliams suteikti platūs įgalinimai, kurie skolininko ir išieškotojo turtines teises padaro priklausomas nuo antstolio. Iš kitos pusės, antstoliams suteikta galimybė, panaudojant valstybės suteiktus įgaliojimus ir paramą, šalia didelio atlyginimo už sprendimų vykdymą užsiiminėti privačiu verslu - paslaugų teikimu. 4. Viešas interesas geruoju išspręsti sprendimų vykdymo klausimus aukojamas antstolių turtiniams interesams Pagal teisinės valstybės principus valstybė yra suinteresuota, kad skolininkai ir kreditoriai geruoju susitartų sprendimų vykdymo procese. Civilinio proceso kodekso 595 straipsnis skatina taikos sutarčių sudarymą ir nustato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį.

Teisės instituto mokslininkų atliktoje vykdymo proceso reformos apžvalgoje (Šaltinis: informacija Teisingumo ministerijos interneto svetainėje) akcentuoja privačių antstolių mentaliteto klausimus. Anot Vilniaus universiteto mokslininko M. Žolyno, susidarius tokiai situacijai, kai antstoliams svarbu kuo daugiau uždirbti, jie nebeieško galimybių

išspręsti problemų abiem šalims priimtinu būdu ir atkurti ne tik pažeistas teises, bet ir teisinę taiką tarp šalių.

Ši teisininkų išvada pagrįsta. Antstolių įstatymo 21 ir 24 straipsniais skolininko ir išieškotojo taikos procesas paverčiamas antstolių privačiu verslu - tarpininkavimu vykdant turtines prievoles, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Šiuo tarpininkavimu už pinigus pasiekiama tai, ką Civilinio proceso kodeksas leidžia padaryti veltui. Taigi, nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį antstolis tik privataus atlyginimo paskatintas, gali palaikyti skolininko ir išieškotojo pastangas geruoju išspręsti sprendimų vykdymo klausimus. 5. Antstoliams valstybės suteikti įgaliojimai – platūs, kaip valstybės pareigūnui, turinčiam didelius įgalinimus asmenų teisių ir turto atžvilgiu, o nustatyta atsakomybė – nedidelė, tarsi smulkiam verslininkui. Antstolio funkcijų svarbos ir valstybės suteiktų didelių įgaliojimų neatitinka silpna apsauga nuo antstolio piktnaudžiavimų, įstatymų bei profesinės etikos pažeidimų. Šiurkščiais antstolio profesinės etikos pažeidimais laikomi tik nesąžiningos konkurencijos veiksmai kitų antstolių atžvilgiu. Nors pagal įstatymą antstolis prisiekia būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas, jam nėra numatyta atsakomybė už priesaikos sulaužymą. Reglamentuojant antstolių įgaliojimus ir valstybės paramą jiems, antstoliai prilyginami labai svarbias valstybinio administravimo funkcijas vykdantiems pareigūnams, o reglamentuojant profesinę etiką ir pareiginę atsakomybę, antstoliai laikomi verslininkais. Antstolių profesinės etikos kodeksas iš antstolių reikalauja sąžiningai konkuruoti ir būti solidariems kai paliečiami jų grupiniai interesai. Tačiau ir šiai ribotai atsakomybei nėra sudarytos teisinės prielaidos, nes nepriimti teisės aktai, kad galėtų veikti Antstolių garbės teismas LR Antstolių įstatymo 2 straipsnis numato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Pagal šio įstatymo 9 straipsnį asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia. būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas. Tačiau nei Antstolių profesinės etikos kodekse, nei 2003 04 01 Teisingumo ministro įsakymu paskelbtuose Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nėra numatyta atsakomybė už priesaikos pažeidimą, o taip pat už nesąžiningą, piktnaudžiaujantį elgesį santykiuose su teisėjais, kitais pareigūnais, o taip pat su išieškotojais, skolininkais, trečiaisiais asmenimis ir už nusižengimus atliekant vykdymo veiksmus (skelbiant ir vykdant varžytines,

neteikiant informacijos asmenims, kuriuos paliečia antstolio veiksmai ir pan.). Antstolių profesinės etikos kodekse nurodoma, kad antstoliai turi būti solidarūs gindami savo kolegą nuo kritikos. 2003 04 01 Teisingumo ministro įsakymu paskelbto Antstolių profesinės etikos kodekso 11 p. nurodoma, kad šiurkščiais antstolio profesinės etikos pažeidimais laikomi tik nesąžiningos konkurencijos veiksmai (aktyvus siekimas nušalinti kitą antstolį nuo jam pavestų veiksmų vykdymo, teikimas nepagrįstos ir neteisėtos nuolaidos atleidžiant asmenį nuo sprendimų vykdymo išlaidų apmokėjimo ar atidedant jų mokėjimą, klientų nukreipimas pas kitus antstolius tais atvejais, kai jiems reikalingos sprendimų vykdymo paslaugos reikalauja didesnių antstolio pastangų ir yra mažiau apmokamos). Pagal Antstolių įstatymo 14 straipsnį nuobauda antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti skiriama tik tuomet, jei Antstolių garbės teismas teisingumo ministrui pasiūlo ją skirti. Tačiau Antstolių garbės teismas negali veikti. Pagal Antstolių įstatymą (13 ir 49 straipsniai) Antstolių garbės teismas galėtų veikti, jei būtų patvirtinti Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai ir Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Tačiau jos nepatvirtintos. Taigi, net ir minimalių antstolių profesinės etikos reikalavimų užtikrinimui nėra sudarytos teisinės sąlygos. Pagal Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnį prie asmenų, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai priskiriami ne tik valstybės įstaigose dirbantys asmenys, bet ir asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, ir turintys administravimo įgaliojimus. Be abejo, minėtų asmenų administravimo įgaliojimai žymiai mažesni už antstolių, tačiau jiems taikoma Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatyti reikalavimai, įskaitant viešą pajamų deklaravimą. Antstoliams tokie reikalavimai nenustatyti. Reglamentuojant antstolių įgaliojimus ir valstybės paramą jiems, antstoliai prilyginami labai svarbias valstybinio administravimo funkcijas vykdantiems pareigūnams, o reglamentuojant profesinę etiką ir pareiginę atsakomybę, antstoliai laikomi verslininkais. Toks teisinis reguliavimas nesuderinamas su teisinės valstybės standartais. Be to, gana greitai buvo patvirtinti teisės aktai, kurie užtikrina antstolių įgaliojimų įgyvendinimą, jų turtinių teisių užtikrinimą bet labai ilgai gaištama, rengiant ir tvirtinant teisės aktus, nustatančius antstolių atsakomybę. 6. Vienpusiškai antstoliams naudinga tvarka, pagal kurią skolininkui ir išieškotojui, kitiems suinteresuotiems asmenims teikiam tik minimali informacija apie asmenų teises ir pareigas santykiuose su antstoliais. Pagal Civilinio proceso kodekso 654 straipsnį antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškvietęs skolininką ir išieškotoją išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Kodekso formuluotė “gali...išaiškinti” suteikia antstoliams teisę neaiškinti skolininkui ir išieškotojui jų teisių, ypač tokių, kurių žinojimas antstoliui nenaudingas.. Vykdymo

proceso pradžioje skolininkui ir išieškotojui išsamiai neišaiškinus jų teisių ir kitų svarbių jiems žinotinų teisinio reguliavimo dalykų, tiek skolininkas, tiek išieškotojas tampa subjektais, kuriais lengva manipuliuoti. Jei antstoliai pažeidžia jų teises, tai dažniausiai jie antstolio veiksmų tinkama tvarka neskundžia arba praleidžia 10 d. terminą skundui paduoti. Laiškai Teisės projektų ir tyrimų centro svetainėje WWW.exjure.com , žmonių skundai žiniasklaidoje ar Žmogaus teisių stebėjimo institutui rodo, jog su antstoliais susiduriantys žmonės dažnai mano, kad dėl antstolių veiksmų aplamai negalima skųstis valstybės įstaigoms, nes antstoliai laikomi privačiais asmenimis. Kartais žmonės yra girdėję antstolius kalbant, kad skundą reikia duoti Antstolių rūmams. Civilinio proceso kodeksas ir Sprendimų vykdymo instrukcija neįpareigoja antstolių išaiškinti ne tik teises, nurodytas Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose. Kadangi teisių ir pareigų išaiškinimas yra antstolio noro reikalas, tai antstoliai skolininkui ir išieškotojui neturi aiškinti teisių atliekant atskirus asmenims reikšmingus sprendimų vykdymo veiksmus. Pavyzdžiui, labai svarbus vykdymo veiksmas yra buto ar kito turto pardavimas iš varžytinių. Pagal CPK 704 str. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui. Tačiau nei Civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcija neįpareigoja antstolį supažindinti skolininką su teise iki varžytinių pradžios surasti pirkėją arba kitas galimybes įmokėti antstolio ieškomą sumą iki varžytinių pradžios. Paskelbus apie varžytines, skolininkas nebeturi paminėtų teisių. Todėl žmonės dažnai skundžiasi, kad jei iki varžytinių pradžios būtų žinoję, kad gali surasti pirkėją arba kitaip įmokėti antstolio ieškomą sumą, jie būtų tai padarę. Antstolių įstatymo 21 straipsnyje nustačius, kad teisines konsultacijas antstolis gali teikti pagal privačius sandorius, be privataus sandorio (kaip ir privataus apmokėjimo) antstoliui nėra paskatos nemokamai į jo veiklos sferą patekusiems žmonėms - skolininkui ir išieškotojui – teikti informaciją, susijusią su antstolio veikla, jo procesinių veiksmų prasme ir pasekmėmis. Viena iš didžiausių visuomenės keliamų problemų yra tai, kad antstoliai veikia tarsi iš pasalų, neinformuodami asmenų apie savo veiksmus, jų pasekmes. Taigi, nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį ne pareiginiai reikalavimai ir tarnybinės etikos nuostatos, o tik privatus atlyginimas skatina antstolį teikti skolininkui ir išieškotojui teisinę informaciją, susijusią su antstolio veikla. 7. Apsunkinta teisė skųsti antstolių veiksmus teismui. Kadangi, kaip minėta, pagal Civilinio proceso kodekso 654 straipsnį antstolis neprivalo skolininkui ir išieškotojui išaiškinti teises ir pareigas, tai antstolio patvarkymuose parašoma, kad šie asmenys turi teisę skųsti antstolio veiksmus apylinkės teismui, kurio teritorijoje veikia antstolis. Dažniausiai apsiribojama būtent tokiu abstrakčiu pasakymu,

nenurodant į kokį konkrečiai teismą galima skųsti antstolio veiksmus. Pavyzdys: Rimanto Vižainiškio, “Antstolių G.Mickaus, V.Čegliko, R.Vižainiškio, Vleškevičienės, B.Zarembaitės kontora”, vykdomoji byla Nr. 0128/05/00384, 2005-05-11 patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo (Vilniaus rajono apylinkės teismo Civilinė byla Nr.2-1602-577/200) ir kt. Asmeniui, norinčiam išsiaiškinti, kokio antstolio veiksmus, kokiam teismui skųsti nėra lengva. Teisingumo ministro 2002m. liepos 8d. įsakyme “ Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo”, yra teisės norma, kuri vadinasi “Antstolių veiklos teritorijos ir jose dirbančių antstolių skaičius.” Tačiau Įsakyme šio teisės akto turinys neatskleistas, yra tik jo pavadinimas, prie jo yra * ženklas. Duomenų paieškos bazėje Teisės projektų ir tyrimų centro bendradarbiams nepavyko rasti šio Įsakyme nurodyto akto turinio (Antstolių veiklos teritorijų ir tose teritorijose dirbančių antstolių skaičiaus). Informacijos apie šio teisės akto turinį nėra ir antstolių veiklai skirtame interneto informaciniame tinklapyje antstoliai.lt.

8. Asmenys, susidūrę su antstoliais sprendimų vykdymo procese, pagal Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus teisės aktus turi žymiai siauresnes galimybes gauti informaciją ir imtis savo teisių gynimo, nei nusikaltimų padarymu įtariami asmenys pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje nurodoma: “Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.” Pažymėtina, kad vienas iš vykdomųjų dokumentų, kuriame nurodyti įvykdymo terminai, yra nutarimai dėl baudų skyrimo. Pavyzdžiui, Policijos generalinio komisariato pateiktais duomenimis vien už Kelių eismo taisyklių pažeidimus Lietuvos policijos pareigūnai per 2003 metus paskyrė 285 644 baudas 80 714 692 Lt sumai. Taigi, iš vienos pusės, baudų išieškojimas yra antstoliams dideles pajamas nešanti sritis, iš kitos pusės, jie gali pradėti skolininko atžvilgiu vykdymo veiksmus, jam to nepranešę. Imantis vykdymo net nepasiūlant baudos sumokėti geruoju atsiranda galimybė daug veikimų atlikinėti be skolininko žinios, tuo pačiu didiannt savo pajamas, (kaip šiame tyrime parodyta, už kiekvieną veiksmą imamas atlyginimas ir bendras atlyginimo antstoliui dydis, kaip taisyklė, viršija išieškomos baudos dydį). Daugelis nubaustų asmenų netiki, kad bus užklupti antstolio, nes pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą tie, kurie neturi lėšų baudai sumokėti, gali tikėtis sumokėjimo atidėjimo ar pakeitimo į administracinį areštą, o studentai, pensininkai ir dirbantys asmenys žino, kad pagal Civilinio proceso kodekso 652 straipsnį ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnį pažeidėjui nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas siunčia jį pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai priverstinai išskaityti baudos sumą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio,

pensijos ar stipendijos. Antstolis tokiais atvejais iš viso neturi teisės vykdyti išieškojimo. Jeigu jam vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo nurodytų reikalavimų neįvykdė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam pareigūnui. Tačiau čia antstolių naudai, pažeisdama minėtų kodeksų reikalavimus, klausimą reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri antstoliams išieškant baudas nenumato jokių pareigų grąžinti nutarimus pareigūnams ir nedraudžia išieškoti baudų iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, o tuo labiau nedraudžia ieškoti baudų iš studentų, pensininkų ir dirbančių asmenų sąskaitų banke ir kito turto. Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro sąlygas antstoliui: pirma, “užklupti” skolininką, šiam netikint, kad baudos ar kitokios skolos mokėjimo klausimas yra pas antstolius, antra, pradėti išieškojimą nepateikus skolininkui siūlymo geruoju sumokėti įsiskolinimą (o tai didina antstolių galimybes gauti didesnį atlyginimą už vykdymo veiksmus), trečia, pradėti išieškojimą, nesuteikus bent minimalios informacijos apie asmens teises vykdomajame procese. 9. Pažeidžiant Civilinio proceso kodeksą, Sprendimų vykdymo Instrukcija antstolių naudai sukuria dviejų rūšių išlaidas: faktines (realias) ir nepadarytas. Po nepadarytomis išlaidomis slepiamas išieškotojo bei - galiausiai - skolininko apmokamas atlyginimas antstoliui. Tą atlyginimą priskyrus prie tariamų antstolių išlaidų, antstoliams sudaroma galimybė už tą patį darbą gauti dideles pajamas, mokesčius mokant nuo mažos pajamų dalies. Sprendimų vykdymo Instrukcijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį antstolis už darbą, atliekant kiekvieną sprendimo vykdymo veiksmą, gauna atlyginimą tris kartus (trejomis formomis):

• Apmokėjimo už vykdomosios bylos administravimą pavidalu (Instrukcijos 67.1.p , 1 ir 2 lentelės)

• Apmokėjimo už atskirus vykdymo veiksmus pavidalu (Instrukcijos 67.2.p. ir 3 lentelė)

• Atlyginimo už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą pavidalu (Instrukcijos 67.3 p., 1 ir 2 lentelės).

Valstybės kontrolės auditu nustatyta, kad vienas antstolis 2003 metais vidutiniškai gavo daugiau nei 146 tūkst. Lt pajamų. 2003 m. grynojo pelno dalis pajamose sudarė daugiau nei 30 procentų. Esant tokiam antstolio veiklos pajamingumui, trigubo atlyginimo už tuos pačius veiksmus nustatymas pažeidžia ne tik Civilinio proceso kodeksą, bet ir Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės ir socialinio teisingumo principus. Tačiau Instrukcijoje antstolių pajamos pateikiamos tarsi išlaidos ir tai iš pirmo žvilgsnio nesukelia įtarimų. 10.1.Vykdymo išlaidos pagal Civilinio proceso kodeksą Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje nurodoma, kad vykdymo išlaidas sudaro:

• išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu;

• atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese;

• ryšių išlaidos; • skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos; • antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos; • išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete; • išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu; • kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar šio Kodekso nustatyta tvarka

atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos.

Taigi visi šie punktai nustato vykdymo išlaidų rūšis ir pagrindinį požymį - tai turi būti išlaidos, kurios faktiškai padaromos antstoliui atliekant vykdymo veiksmus. Civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja atlyginimo antstoliui už darbą mokėjimo ir išieškojimo klausimų. Pagal kodeksą lengvatine tvarka užtikrinamas vykdymo išlaidų išieškojimas. Laikomasi principo, kad visi asmenys yra lygūs, todėl specialiai kažkokių lengvatų daryti antstoliams išieškant atlyginimą už jų darbą nėra pagrindo. Tuo tarpu Instrukcija sukuria antstoliams privilegijuotą padėtį. 10.2.Vykdymo išlaidos pagal Sprendimų vykdymo instrukciją Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p. vykdymo išlaidos skirstomos į:

• 67.1. bylos administravimo išlaidas; • 67.2. vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; • 67.3. atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.

10.3. Instrukcija atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą nepagrįstai priskiria išlaidoms. Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą negali būti laikomas išlaidomis, nes, kaip matyti iš paties “išlaidų” pavadinimo, tai yra atlyginimas - apmokėjimas antstoliui už jo darbą. Atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą dydžiai nustatomi Instrukcijos 1 ir 2 lentelėse. Atlyginimo (pajamų, o ne išlaidų) priskyrimas išlaidoms pažeidžia Civilinio proceso kodekso 609 straipsnį. 10.4. Sprendimų vykdymo instrukcija atlyginimą antstoliui už vykdymo administravimą nepagrįstai priskiria išlaidoms. Įstatymų leidėjas siekia priversti antstolį kuo ekonomiškiau išieškotojui ir skolininkui vykdyti sprendimą - užtikrinti areštuoto turto administravimą tam, kad iš administravimo būtų gautos pajamos sprendimui vykdyti. Nepaisydama Civilinio proceso Kodekso nurodymų, Instrukcija administravimą paverčia ne nauda sprendimų vykdymui, t.y. ne pajamomis, mažinančiomis išieškotojo ir skolininko išlaidas išieškojimui, o atvirkščiai - atlyginimu antstoliui, didinančiu įsiskolinimą ir išieškotojo bei skolininko išlaidas išieškojimui. Instrukcija nustato antstolio teisę gauti pajamas už administravimą bet kada, - ir tuo atveju, jei

antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu nesirūpina tuo, kad areštuotas skolininko turtas būtų administruojamas ir iš to administravimo būtų gaunamos pajamos įsiskolinimui padengti.

Nors Instrukcijoje atlyginimas už administravimą vadinamas “administravimo išlaidomis”, iš tikrųjų, kaip matyti iš Instrukcijos turinio, tai yra ne išlaidos, o papildomas antstolio atlyginimas, t.y., atlyginimas už išieškojimo administravimą. Tokią išvadą patvirtina Instrukcijos 71p. esanti Lentelė Nr. 1, iš kurios matyti, kad bylos administravimo “išlaidų” dydis susidaro ne iš kam nors išleistų pinigų, o yra tiesiog antstolio pajamos, nustatomos dydžiais, priklausomai nuo išieškotos sumos. Todėl administravimo “išlaidų” tikroji paskirtis - priemoka prie atlyginimo antstoliui. Kaip parodysime žemiau, tos priemokos dydis, dėka to, kad ji vadinama išlaidomis, nekeičiamas net ir tuo atveju kai administruoti nereikėjo arba reikėjo labai mažai. Tokios atlyginimo priemokos priskyrimas išlaidoms pažeidžia Civilinio proceso kodekso 609 straipsnį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio proceso kodeksas visai kitaip reglamentuoja administravimą vykdymo procese. Administravimas antstolio veikloje nustatomas kodekso 744 straipsnyje. Jame nurodoma:

“1. Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu įsiskolinimui padengti, kreipiasi į teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką.

2. Teismas skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis.” Iš šio straipsnio matyti, kad įstatymų leidėjas siekia priversti antstolį kuo ekonomiškiau išieškotojui ir skolininkui vykdyti sprendimą - užtikrinti areštuoto turto administravimą tam, kad iš administravimo būtų gautos pajamos sprendimui vykdyti. Nepaisydama Kodekso nurodymų, Instrukcija administravimą paverčia ne nauda sprendimų vykdymui - t.y., ne pajamomis, mažinančiomis išieškotojo ir skolininko išlaidas išieškojimui, o, atvirkščiai-atlyginimu antstoliui, didinančiu išieškotojo ir skolininko išlaidas išieškojimui įsiskolinimui. Instrukcija nustato antstolio teisę gauti pajamas už administravimą bet kada, - ir tuo atveju, jei antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu nesirūpina tuo, kad areštuotas skolininko turtas būtų administruojamas ir iš to administravimo būtų gaunamos pajamos įsiskolinimui padengti.

10.5. Instrukcija atlyginimą antstoliui už vykdymo veiksmų atlikimą nepagrįstai priskiria išlaidoms. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, nustatytos Instrukcijos 82 p. ir 85 p. Instrukcijos 82 p. nurodoma: “Išieškotojas, sumokėjęs bylos administravimo išlaidas, antstoliui pareikalavus privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, nurodytų 3 lentelėje, bei kitas faktines vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas (paryškinta mūsų).” Instrukcijos 85 punkte pripažįstama, kad tikrosios išlaidos už veiksmus yra tos, kurias antstolis patiria

atlikdamas vykdymo veiksmus ir jos apmokamos atskirai, t.y., ne pagal 3 lentelę. Taigi pagal Instrukciją yra faktinės vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos ir yra “nefaktinės (nepadarytos) išlaidos”, iš tikrųjų - atlyginimas už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą. Šio atlyginimo dydžiai nurodomi 3 lentelėje: už turto arešto akto arba turto aprašo surašymą antstoliui turi būti mokama 60 litų už vieną antstolio darbo valandą (3 lentelės 9 p.), už išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų teisingumo patikrinimą - po 30 litų už veiksmą (3 lentelės 18 p.) ir t.t.. Tad 82 p. 3 lentelėje nurodyti atlyginimo dydžiai - dar vienas priedas prie antstolių atlyginimo už darbą vykdant sprendimus. Tokio atlyginimo priskyrimas išlaidoms pažeidžia Civilinio proceso kodekso 609 straipsnį. Pažeidžiant Civilinio proceso kodeksą, Sprendimų vykdymo Instrukcija antstolių naudai sukuria dviejų rūšių išlaidas: faktines (realias) ir nepadarytas. Po nepadarytomis išlaidomis slepiamas išieškotojo bei - galiausiai - skolininko apmokamas atlyginimas antstoliui. Tą atlyginimą priskyrus prie tariamų antstolių išlaidų, antstoliams sudaroma galimybė už tą patį darbą gauti dideles pajamas, mokesčius mokant nuo mažos pajamų dalies 10. Vienpusiškai antstoliams naudinga tvarka, pagal kurią jie skolininkui privalo siųsti siūlymą geruoju sumokėti baudą tik tuomet, jei bauda maža – iki 200 Lt. Jei šią mažą baudą skolininkas susimoka iš karto paraginus antstoliui, tai antstolis gauna atlyginimą už visą administravimą bei už įvykdymą, tik atlyginimas už išieškojimą mažinamas - pusiau. Tačiau jei antstolis pasiunčia siūlymą sumokėti didesnę baudą ir skolininkas tuoj pasiūlymą įvykdo, tai šiuo atveju atlyginimas jau nebemažinamas. Antstoliui priklauso du pilni atlyginimai: už administravimą ir už įvykdymą. Tad, skolininkui atsiliepus į antstolio raginimą ir sumokėjus, pvz., 250 Lt baudą, antstoliui iš skolininko priklauso didesnis už baudą atlyginimas - 260 Lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 p. nustatyta: “Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos baudos, neviršijančios 200 litų, išieškojimo, antstolis, prieš taikydamas priverstinio vykdymo priemones skolininkui siunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas”. Jei bauda didesnė kaip 200 Lt, t.y., jei žmogui gresia didesni nuostoliai, antstolis nebeturi skolininkui siūlyti vykdyti sprendimą geruoju. Šitaip antstolis turi galimybę ilgai, skolininkui nežinant, vykdyti Instrukcijoje brangiai vertinamus baudos išieškojimo veiksmus. Todėl galutinė suma ir pasidaro tokia didžiulė. Minėtas Instrukcijos 18 punktas nedraudžia antstoliui, jei jis nori, pasiųsti siūlymą sumokėti didesnę už 200 Lt baudą. Tuo atveju, jei skolininkas tuoj pasiūlymą įvykdo, pagal Instrukciją antstoliui priklauso du atlyginimai: už administravimą ir už baudos išieškojimą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkte nurodoma:

„Kai skolininkas įvykdo sprendimą per siūlyme sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas nurodytą terminą, iš skolininko išieškomos vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir faktinės vykdymo išlaidos. Atlyginimas antstoliui, išieškant baudas iki 200 litų, mažinamas per pusę.“

Taigi, skolininkui gera valia pagal antstolio pasiūlymą sumokėjus, pvz., 250 Lt baudą, antstoliui priklauso 260 Lt atlyginimas – 60 Lt už administravimą ir 200 Lt už sprendimo įvykdymą (Instrukcijos 1 lentelės 3 p., iki paskutinio pakeitimo- 2 p.). 11. Pažeisdama du aukštesnės galios teisės aktus - Civilinio proceso kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuoja antstolių naudai jų galimybes vykdant 200 litų ir didesnių baudų išieškojimą: pagal Instrukciją jie gali, neįspėję skolininko, nukreipti baudų išieškojimą į asmenų sąskaitas bankuose ar kitą turtą, nors pagal kodeksus tos baudos turėtų būti išieškomos pagal baudas paskyrusių pareigūnų nurodymus išskaičiuoti iš skolininkų uždarbio, pensijos ar stipendijos. Policijos generalinio komisariato pateiktais duomenimis vien už Kelių eismo taisyklių pažeidimus Lietuvos policijos pareigūnai, pavyzdžiui, per 2003 metus paskyrė 285 644 baudas 80 714 692 Lt sumai. Tad baudų išieškojimas yra didžiulių pajamų šaltinis antstoliams. Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkte nurodoma, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos baudos išieškojimo, jeigu baudos suma neviršija 200 litų, antstolis, prieš taikydamas priverstines vykdymo priemones, skolininkui siunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas Kai skolininkas įvykdo sprendimą per siūlyme sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas nurodytą terminą, iš skolininko išieškomos vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir faktinės vykdymo išlaidos. Atlyginimas antstoliui, išieškant baudas iki 200 litų, mažinamas per pusę. Kadangi dėl 200 litų ir didesnių baudų išieškojimo raginimo siųsti nereikia, antstolis atlieka vykdymo veiksmus skolininko neįspėjęs. Kaip matyti iš žmonių skundų, juos pribloškia žinia, kad nepranešus apie išieškojimą, dėl kelių šimtų litų baudos išieškojimo yra areštuojamos lėšos banke, kitas turtas, o išieškotina suma dėl didelio atlyginimo antstoliui išauga į kelis kartus didesnę sumą nei pati bauda. Šitaip netikėtai užklupti baudą turintį mokėti asmenį padeda Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri reglamentuoja baudos išieškojimo procedūrą pažeisdama du aukštesnės galios teisės aktus-kodeksus. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnyje nustatyta: “Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis. Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą išieško antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pažeidėjo asmeninį turtą, taip pat į jo dalį bendrojoje nuosavybėje sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso nustatytomis taisyklėmis. Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų.” LR Civilinio proceso kodekso 652 straipsnyje nustatyta: “Antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose, pirmiausia patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas savanoriškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo nurodytų reikalavimų neįvykdė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui ir nurodomos grąžinimo priežastys. Jeigu išieškotojas (pareigūnas) nurodytus reikalavimus įvykdė, tačiau paaiškėjo, kad skolininkas nedirba, arba jeigu baudos išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitokio užmokesčio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitokių priežasčių, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.” Sprendimų vykdymo instrukcija, reglamentuodama tą patį klausimą - antstolio teises ir pareigas bei draudimus jiems išieškoti baudas iš asmenų darbo užmokesčio, pensijų ir stipendijų - antstoliams nenumato jokių pareigų. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, 18 punkte nurodoma: “Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija arba pareigūnas, pateikdami antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos baudos išieškojimo, privalo kartu pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad skolininkas nedirba ir negauna pensijos.” Taigi Instrukcija, pažeisdama minėtus Kodeksus pirma, nedraudžia antstoliams pradėti baudos išieškojimą iš studentų stipendijos, pensininkų pensijos ir dirbančiųjų darbo užmokesčio, ji suteikia antstoliui galimybę, gavus nutarimą dėl baudos paskyrimo studentui, pradėti brangiai apmokamą baudos išieškojimo procedūrą iš studento stipendijos. Instrukcija neįpareigoja grąžinti nutarimą skirti baudą jį priėmusiems pareigūnams kad jie, kaip nurodo kodeksai, siųstų šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą.

12. Nustatyta tvarka leidžia antstoliui paimti atlyginimą už numatomą savo darbą iš išieškotojo avansu. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją jei išieškotojas - socialiai remtinas ir negali avansu mokėti atlyginimo antstoliui, tai valstybė avansu apmoka antstoliui visų trijų rūšių atlyginimus už darbą: atlyginimą už administravimą, atlyginimą už atskirų veiksmų atlikimą ir atlyginimą už išieškojimą - sprendimo visą ar dalinį įvykdymą. Pagal instrukciją, apskaičiuojant atlyginimą už antstolio darbo valandas, sugaištas laikas apvalinamas valandos tikslumu didėjimo linkme. Taigi, jei antstolis atlieka veiksmą 1 val. 10 min., jam mokamas atlyginimas už 2 val. ir t.t.. Jei skolininkas ir išieškotojas vykdymo procese savo geranoriškomis pastangomis užtikrina greitą skolos išieškojimą, avansu paimtas atlyginimus už darbą, kurio neprireikė atlikti, lieka antstoliui. Atlyginimo antstoliui išlaidas padengia skolininkas

Atlyginimą antstoliui už būsimą darbą ir sprendimo įvykdymą (atlyginimą už administravimą, atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą ir atlyginimą už sprendimo įvykdymą) antstolis pareikalauja sumokėti išieškotojo net nepradėjęs vykdymo: pagal Instrukcijos 60 p. “Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas.” Pagal Instrukcijos 59 p. išieškotojo – fizinio asmens prašymu gali būti atidėtas tik vienos rūšies apmokėjimas – už antstolio vykdomą administravimą. Tačiau, kaip taisyklė, avansinis išieškotojo mokėjimas už “išlaidas”, t.y., atlyginimo antstoliui mokėjimas neatidedamas. Jis neatidedamas net tuo atveju, kai fizinis asmuo yra nemokus - socialiai remtinas. Tuo atveju už tokį išieškotoją antstoliams sumoka valstybė: Sprendimų vykdymo instrukcijos 62 p. nurodoma:

“62. Vykdymo išlaidų, išskyrus šios Instrukcijos 85 punkte nurodytas faktines vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas, neapmoka išieškotojai – fiziniai asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti socialiai remtinais. Antstolis, gavęs išieškotojo prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad išieškotojas yra pripažintas socialiai remtinu, priima patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo. Už socialiai remtinus asmenis vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija iš šiam tikslui skirtų asignavimų.” Kaip minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 67. p. prie “vykdymo išlaidų” antstoliui už darbą priskiriamas visų trijų rūšių atlyginimus: atlyginimas už administravimą, atlyginimas už atskirų veiksmų atlikimą ir atlyginimas už išieškojimą - sprendimo visą ar dalinį įvykdymą. Taigi, jei išieškotojas - socialiai remtinas ir negali avansu mokėti atlyginimo antstoliui, tai pagal Instrukciją antstoliui už darbą valstybė avansu apmoka visų trijų rūšių atlyginimus: atlyginimą už administravimą, atlyginimą už atskirų veiksmų atlikimą ir atlyginimą už išieškojimą - sprendimo visą ar dalinį įvykdymą. Instrukcijos 66 p. nurodoma: ”Jeigu antstolio atlyginimas nustatomas už antstolio darbo valandas, sugaištas laikas apvalinamas valandos tikslumu didėjimo linkme.” Taigi, jei antstolis atlieka veiksmą per 1 val. 10 min., jam mokamas atlyginimas už 2 val. ir t.t.. Pagal Instrukcijos 61 p. “įvykdžius vykdomąjį dokumentą, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos Civilinio proceso kodekso ir šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui.” Pagal Instrukcijos 91 ir 97 p. jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba kad išieškotojas ir skolininkas sudaro skolos padengimo sutartį, iš skolininko (jei išieškotojas neprisiima dalies išlaidų sau) išieškomos ne tik faktinės vykdymo išlaidos, bet ir avansu antstoliui sumokėtas atlyginimas už darbą, kurio jam nereikėjo daryti, nes skolininkas su išieškotoju savo veiksmais užtikrino skolos padengimą.

13. Išskyrus atvejį, kai išieškoma bauda iki 200 litų, Instrukcija neriboja apmokėjimo antstoliui už vykdymo veiksmų atlikimą dydžio. Kuo daugiau veiksmų išieškant kad ir kelių šimtų litų skolą antstolis atlieka, tuo didesnį atlyginimą jis gauna už atskirų veiksmų atlikimą. O kuo daugiau minėtu būdu uždirba antstolis,

tuo ilgiau trunka išieškojimas ir tuo brangiau jis atsieina ne tik skolininkui, bet ir kreditoriui - išieškotojui, nes jam pervedama tik tiek išieškotos sumos, kiek lieka atskaičius antstoliui atlyginimo už vykdymo veiksmų atlikimą.

Kaip minėta, Instrukcijos 82 p. nurodoma: “Išieškotojas, sumokėjęs bylos administravimo išlaidas, antstoliui pareikalavus privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, nurodytas 3 lentelėje. Instrukcijos 61 p. nurodoma: “Įvykdžius vykdomąjį dokumentą, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos Civilinio proceso kodekso ir šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui.” Instrukcijos 3 lentelė nurodo, kokį atlyginimą antstolis gauna už kiekvieno veiksmo atlikimą (60 Lt už valandą rengiant turto arešto aktą ir t.t.). Pagal Instrukcijos 18 p. tik vienu atveju nustatomos to atlyginimo ribos: jeigu baudos išieškojimo suma neviršija 200 litų, “išlaidos”, t.y., atlyginimas antstoliui už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą negali viršyti 100 litų. Visais kitais atvejais nei 3 lentelė nei Instrukcija bent kokiomis nors protingomis ribomis (procentais nuo išieškomos sumos ir pan.) nesuvaržo antstolio galimybių atliekant vykdymo veiksmus, didinti pajamas sau, o išieškotojui ir, galiausiai, skolininkui - išlaidas. Išieškodamas, pvz., 300 Lt skolą, antstolis gali atlikinėti (ir sprendžiant iš žmonių nusiskundimų žiniasklaidoje - atlikinėja) daugybę veiksmų, už kuriuos išieškotojo, o galiausiai-skolininko išlaidos išauga iki tūkstančio ar daugiau litų. Taip išaugus įsiskolinimui, atsiranda galimybė atlikti dar rimtesnius ir brangesnius veiksmus - turto areštą ir pagaliau - pardavimą iš varžytinių. Civilinio proceso kodekso 758 straipsnyje nurodoma: “Iš sumų, antstolio išieškotų iš skolininko, šio Kodekso nustatyta tvarka pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos, o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grąžinama skolininkui. “ Civilinio proceso kodekso 753 straipsnyje nurodoma: “Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, ši suma, atskaičius išieškotojui grąžintinas ir kitas vykdymo išlaidas, paskirstoma išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka....” Taigi Kodeksas įtvirtina nuostatą, kad išieškota suma paskirstoma išieškotojams, tik po to, kai atskaitomos vykdymo išlaidos. Kaip minėjome, nors Kodeksu nenumatyta, kad atlyginimas antstoliui yra vykdymo išlaidos, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 67. p. prie vykdymo išlaidų priskiria atlyginimą antstoliams už bylos administravimą, pavadindama jas bylos administravimo išlaidomis, apmokėjimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, pavadindama jas išlaidomis, susijusiomis su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Instrukcija, prie išlaidų priskyrusi minėtų trijų rūšių atlyginimus antstoliui, sudaro prielaidas antstoliui gauti tuos atlyginimus, net jei po to išieškotojams (t.y., kreditoriams) neliks nė cento iš jiems priklausančios ir teismo priteistos sumos.

14. Vienpusiškai naudingai antstoliams Instrukcija neriboja faktinių vykdymo Išlaidų, kurias galiausiai turi apmokėti skolininkas. Antstolis gali padaryti kelis kartus didesnes išlaidas, nei išieškoma suma. Instrukcija, neribodama antstolių

išlaidų sprendimų vykdymo veiksmams ir nenustatydama tų išlaidų būtinumo ir sąžiningumo kontrolės, sudaro sąlygas antstoliams net mažiausią sumą išieškant leisti dideles sumas kitų asmenų samdymui, transportui, kanceliarijos reikmenims ir kitoms išlaidoms. Pavyzdžiui, 100 litų išieškojimas skolininkui gali kainuoti mažiausiai 230 litų (antstolio atlyginimai), o su faktinėmis išlaidomis -ir 1230 litų, ir dar daugiau-neribotai. Teisingumo ministerija savo Instrukcijoje neapribojo ne tik faktinių išlaidų dydžio. Ji neapribojo ir atlyginimo už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą dydžio, jei išieškoma suma yra 200 litų ir daugiau. Išieškant, pavyzdžiui, 200 Lt skolą, atlyginimai už administravimą ir už įvykdymą sudaro 260 Lt, tačiau neribojamas atlyginimas už vykdymo veiksmų atlikimą ir išlaidos tiems veiksmams atlikti. Todėl žmonės ir skundžiasi, kad už poros šimtų litų skolos išieškojimą jie tapo skolingi antstoliui tūkstančius litų. Faktinės, t.y., tikrai padarytos vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, nurodytos Instrukcijos 85 p. apibūdinamos taip: pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, bankinių pavedimų, mokamų užklausimų ir kitos faktinės išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims vykdydamas antstolio funkcijas. Šių išlaidų dydžiai niekaip neribojami, t.y., antstolis gali padaryti kelis kartus didesnes išlaidas, nei išieškoma suma. Antstolis nėra suinteresuotas daryti kuo mažesnes išlaidas: viena, nėra nustatyta atsakomybė už neūkišką bei savanaudišką išlaidų darymą, antra, net ir kelių šimtų litų išieškojimo byloje išauginus faktines išlaidas ir tariamas išlaidas - atlyginimą už vykdymo veiksmų atlikimą (neskaitant atlyginimų už administravimą ir įvykdymą) iki tūkstančių litų, antstoliams atsiranda galimybė pereiti prie skolininko turto pardavimo iš varžytinių, o tai, kaip matysime žemiau, kai kuriais atvejais antstoliams yra papildoma galimybė padidinti pajamas. Pateikiame porą pavyzdžių, parodančių, kiek antstolis gali uždirbti, o išieškotojas ir skolininkas likti skolingais antstoliui net už mažų sumų išieškojimą.

a) jei išieškomos baudos suma yra nuo 50 iki 200 litų antstolis pagal Instrukciją turi teisę prisiskaičiuoti:

1. Atlyginimą už administravimą (“Administravimo išlaidos”) – 30 lt, (Pagal Teisingumo ministro Įsakymu 2005 01 24 pakeistos Instrukcijos 1 lentelės 2 punktą).

2. Atlyginimą antstoliui-100 lt. (pagal aukščiau minėtą punktą) 3. Atlyginimas už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą- 100 lt. (Pagal

Teisingumo ministro Įsakymu 2005 01 24 pakeistos Instrukcijos 18 punktą).

Taigi, išieškojęs 75 ar 150 litų, antstolis uždirba 230 litų. Tačiau išieškotojas arba skolininkas gali gauti kelis kartus didesnius paskaičiavimus. Išieškant sumą iki 200 lt., Instrukcija riboja tik paminėtų trijų atlyginimų rūšių dydžius. Kaip minėta, faktinės išlaidos, nurodytos Instrukcijos 85 p., nėra ribojamos. Todėl antstolis, išieškodamas 75 ar

150 litų, be minėtų jam priklausančių 230 litų gali išleisti, tarkim, 1000 litų transportui, atlyginimams ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims. Taigi, 100 litų išieškojimas išieškotojui ir skolininkui gali kainuoti mažiausiai 230 litų, o daugiausiai- ir 1230 litų, ir dar daugiau. Teisingumo ministerija savo Instrukcijoje, neribodama antstolių išlaidų sprendimų vykdymo veiksmams, sudaro sąlygas antstoliams net mažiausią sumą išieškant leisti dideles sumas kitų asmenų samdymui, transportui, kanceliarijos reikmenims ir kitoms išlaidoms.

b) Jei išieškomos baudos ar kito įsiskolinimo suma yra nuo 200 litų iki 1000 litų antstolis pagal Instrukciją turi teisę prisiskaičiuoti:

1. Atlyginimą už administravimą (“Administravimo išlaidos”) – 60 lt, (Pagal Teisingumo ministro Įsakymu 2005 01 24 pakeistos Instrukcijos 1 lentelės dabartinį 3 p.).

2. Atlyginimą antstoliui - 200 lt. (pagal aukščiau minėtą punktą) 3. Atlyginimas (“išlaidos”) už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą -

neribotas. Atlyginimas už turto areštą ar už skolininko duomenų tikrinimą, neišvykstant iš darbo vietos, gali būti ir 200, 300 ar 1000 Lt., priklausomai, kokį darbo valandų ar patikrinimų skaičių antstolis užfiksuos. Taigi už 200 ar 250 lt sumos išieškojimą antstolis gali priskaičiuoti sau už darbą nuo 260 lt (tik atlyginimas antstoliui ir atlyginimas už administravimą) iki 1000 Lt ar 2000 lt (kaip atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą pagal Instrukcijos 3 lentelę). Be to, kaip minėta, dar papildomai antstolis priskaičiuoja tikrąsias, t.y., faktines išlaidas, kurias gali daryti pagal Instrukcijos 85 p. ir kurių dydžio Instrukcija neriboja. Tuo ir paaiškinami atvejai, kai žmonės skundžiasi, jog už 200 litų išieškojimą gauna iš antstolio reikalavimą apmokėti kelis tūkstančius litų “vykdymo išlaidų”. Teisingumo ministerija savo Instrukcijoje neapribojo ne tik faktinių išlaidų dydžio. Ministerija neapribojo ir atlyginimo už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą dydžio, jei išieškoma suma yra 200 litų ir daugiau. Todėl ir atsiranda dideli “įsiskolinimai” antstoliams už mažų sumų išieškojimą. 15. Instrukcija, antstolio pajamas pavadinusi išlaidomis, sudaro prielaidas antstoliui gauti tas pajamas net ir tuo atveju, kai skolininkas iš karto pats geruoju įvykdo sprendimą. Kaip minėta, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p. vykdymo išlaidoms priskiriami visi trijų rūšių atlyginimai antstoliui: už bylos administravimą, už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą ir už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Instrukcijos 89 p. nurodoma: “Kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.“ Taigi, jei antstoliui neatlikus nė vieno vykdymo veiksmo, o dar tik priėmus vykdyti teismo sprendimą sumokėti, pvz., vieną milijono litų skolą, skolininkas pats sumoka šią skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tai antstolis pagal Instrukcijos 1 lentelės 14 p. gauna 1000 litų atlyginimą už administravimą ir 40 000 litų atlyginimą už sprendimo įvykdymą. Tokia situacija atrodytų nesuderinama su

protingumo ir socialinio teisingumo principais, tačiau Instrukcija, pavadinusi antstolio pajamas išlaidomis, visuomenės ir mokesčių administratorių akyse šią situaciją tarsi padaro nekaltą - sudaro vaizdą, kad antstolis atsiima tik padarytas išlaidas.

16. Antstoliui už skolos išieškojimą iš pradžių moka išieškotojas, galiausiai – skolininkas. Teisinis reguliavimas neskatina antstolio vykdyti sprendimus greičiau, su mažesniais nuostoliais išieškotojui ir skolininkui. Nors teismo priteisti pinigai priklauso skolininko kreditoriui – išieškotojui, jis gali pinigų negauti, nes pagal Instrukciją pinigai pervedami išieškotojui tik jei iš išieškotos sumos apmokėjus antstoliui jų lieka.

Pavyzdžiui, antstolis per 4 val. surašė 300 litų skolingo asmens turto arešto aktą, ir šis asmuo pervedė skolą antstoliui. Antstolis tų pinigų išieškotojui neduos, nes pagal Instrukciją skolininkas antstoliui jau tapo skolingu vien už darbą (neskaitant faktinių išlaidų) - ne mažiau kaip 500 lt. Antstolis atlikinės kitus vykdymo veiksmus, pvz., turto varžytines, jo atlyginimas (tuo pačiu skolininko – skola) augs ir, jei turto nedaug, tai iš varžytinių gautos sumos gali užtekti tik antstolio atlyginimui. Išieškotojas gali likti taip ir neatgavęs savo 300 Lt.

Civilinio proceso kodekso 758 straipsnyje nurodoma: “Iš sumų, antstolio išieškotų iš skolininko, šio Kodekso nustatyta tvarka pirmiausiai apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos, o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grąžinama skolininkui. “ Civilinio proceso kodekso 753 straipsnyje nurodoma: “Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, ši suma, atskaičius išieškotojui grąžintinas ir kitas vykdymo išlaidas, paskirstoma išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka....” Taigi Kodeksas įtvirtina nuostatą, kad išieškota suma paskirstoma išieškotojams tik po to, kai atskaitomos vykdymo išlaidos. Kaip minėjome, Kodeksu nenumatyta, kad atlyginimas antstoliui yra vykdymo išlaidos. Tačiau taip pat minėjome, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 67. p. prie vykdymo išlaidų priskiria atlyginimą antstoliams už bylos administravimą, pavadindama jas bylos administravimo išlaidomis, apmokėjimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, pavadindama jas išlaidomis, susijusiomis su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Instrukcija, prie išlaidų priskyrusi minėtų trijų rūšių atlyginimus antstoliui, sudaro prielaidas antstoliui gauti tuos atlyginimus, net jei po to išieškotojams (t.y., kreditoriams) neliks nė cento iš jiems priklausančios ir teismo priteistos sumos. Instrukcijos punktuose nurodoma:

“109. Išieškotas iš skolininko sumas, jeigu jų užtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, antstolis ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šių sumų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos paskirsto ir išmoka išieškotojams.”

“106. Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, ši suma antstolio patvarkymu paskirstoma šia tvarka:

106.1. pirmiausiai nuo išieškotos sumos atskaitomos ir išieškotojams grąžinamos jų sumokėtos vykdymo išlaidos. Jeigu išieškotos sumos nepakanka visoms išieškotojų sumokėtoms vykdymo išlaidoms apmokėti, šios išlaidos paskirstomos proporcingai išieškotojų sumokėtoms vykdymo išlaidoms;

106.2. nuo išieškotos sumos atskaičius išieškotojui grąžintinas vykdymo išlaidas, nuo likusios sumos atskaitomos vykdymo išlaidos, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Nuo likusios sumos atskaitomas atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą;

106.3. jeigu išieškotos sumos nepakanka visoms vykdymo išlaidoms apmokėti, dėl likusių vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas per antstolio nurodytą laiką vykdymo išlaidų nesumoka, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas vykdymo išlaidas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas šias sumas priteisti.” Pavyzdys: Iš skolininko pagal teismo sprendimą išieškoma 300 Lt skola. Kadangi jis neturi pajamų, iš kurių galima išskaityti, antstolis surašo turto arešto aktą. Išsigandęs skolininkas pasiskolina pinigų ir sumoka antstoliui į depozitinę sąskaitą 300 Lt skolą. Tačiau antstolis tų pinigų neatiduoda išieškotojui ir skaičiuoja “išlaidas”, t.y. atlyginimą už darbą išieškant 300 Lt skolą. Pavyzdys paskaičiuotas pagal pigiausią variantą - preziumuojant, kad antstolis atliko labai nedaug veiksmų. Pavyzdžiui, preziumuojama, kad turto arešto surašymui užteko 4 valandų ir jis nesamdė eksperto turto įvertinimui. Tuomet antstoliui atitektų toks atlyginimas:

1. Atlyginimas (“išlaidos”) už atskirų veiksmų atlikimą: a) Už tai, kad antstolis, nevykdamas iš savo buveinės, padarė 5

užklausas apie skolininko asmenį ir kitus duomenis- 20 Lt (Instrukcijos 3 lentelės 5 p.)

b) Už tai, kad antstolis surašė patvarkymą dėl arešto- 5 Lt (3 lentelės 8 p.)

c) Už turto arešto akto surašymą – 4 val. darbo, 60 litų už vieną antstolio darbo valandą (3 lentelės 9 p.) - 240 Lt.

d) Už tai, kad buvo padarytos 3 to arešto akto nuorašai – 9 Lt (3 lentelės 3 p.).

e) Už tai, kad antstolis surašė pažymą apie vykdymo eigą – 10 Lt (3 lentelės 16 p.)

2. Atlyginimas už administravimą (“Administravimo išlaidos”) – 60 lt (Pagal Teisingumo ministro Įsakymu 2005 01 24 pakeistos Instrukcijos 1 lentelės dabartinį 3 p.).

3. Atlyginimas (“išlaidos”) antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą-200 Lt. (Pagal Teisingumo ministro Įsakymu 2005 01 24 pakeistos Instrukcijos 1 lentelės dabartinį 3 p.)

Taigi, atlyginimas (vadinamas “išlaidomis”) antstoliui už 300Lt išieškojimą šiuo atveju bus- 284 Lt atlyginimas už atskirų veiksmų atlikimą, 60 lt už administravimą, 200 Lt už

vykdomojo dokumento įvykdymą, iš viso – 544 Lt. Tai yra tik atlyginimas už darbą. Čia nepaskaičiuotos faktinės išlaidos, kurias antstolis daro pagal Instrukcijos 85 p.: pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, išlaidos transportui ir popieriui bei kitos faktinės išlaidos, kurias antstolis sumokėjo tretiesiems asmenims vykdydamas antstolio funkcijas. Kadangi šių išlaidų dydis, nežiūrint kokia suma išieškoma, neribojamas, tai jos, sprendžiant pagal gyventojų nusiskundimus žiniasklaidoje ir Teisės projektų ir tyrimų centro interneto svetainėje www.exjure.com, dažnai būna tokios didelės, kad viršija kartu paėmus ir skolą, ir atlyginimą antstoliui (“išlaidas”) už administravimą, atskirų veiksmų atlikimą ir atlyginimą baigus išieškoti. Tarkime, kad šiuo atveju faktinių išlaidų padaryta ne daugiau nei išieškoma skola-už 300 litų. Taigi, už 300 litų išieškojimą skolininkas turės sumokėti antstoliui 544 atlyginimą už darbą ir 300 faktinių vykdymo išlaidų. Jei skolininkas tų pinigų neturi ir jam niekas jų nepaskolina, prasidės tų pinigų išieškojimas. Skolininko skola augs, nes antstolis skaičiuos atlyginimą sau už atliekamus veiksmus ir, suprantama, faktines išlaidas. Išieškotojas negaus jam priklausančios skolos, nors skolininkas ją ir įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą - pagal pacituotus Instrukcijos punktus antstolis visų pirma rūpinsis kaip atsiimti savo pajamas, kurios Instrukcijoje vadinamos vykdymo išlaidomis. Atsižvelgiant į minėtus Instrukcijos punktus, jei skolininko turtas nedidelis, išieškotojui gali nieko iš jo netekti, nes visų pirma bus atlyginama antstoliui. 17. Sprendimų vykdymo instrukcijos prieštaringumas ir prieštaravimas Civilinio proceso kodekso nuostatoms sudaro prielaidas antstoliams pasiskirti sau atlyginimą už darbą - įvykdyti išieškotų sumų paskirstymą dar tik pradėjus sprendimo vykdymą. Instrukcija, pažeisdama Civilinio proceso kodeksą, atpalaiduoja antstolį nuo šio kodekso 756 straipsnyje nurodytos pareigos teikti teisėjui patvarkymą dėl išieškotų sumų paskirstymo, tuo pačiu atpalaiduodama antstolį nuo teisminės kontrolės.

Apie tai, kaip antstolis turi surašyti patvarkymą dėl išieškotų sumų paskirstymo, nurodoma Civilinio proceso kodekso 756 straipsnyje (“Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti”):

1. Jeigu yra keli išieškotojai ir neužtenka išieškotos iš skolininko pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai patenkinti, antstolis, laikydamasis nustatytos išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo, parengia pinigų paskirstymo išieškotojams patvarkymą ir pateikia jį tvirtinti teisėjui.

2. Antstolio parengtą pinigų paskirstymo išieškotojams patvarkymą teisėjas tvirtina rezoliucija.

Taigi, matome, kad patvarkymą dėl sumų skirstymo tarp išieškotojų turi tvirtinti teisėjas. Taip turėtų būti užtikrinama antstolių teisminė kontrolė. Tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijoje apie išieškotų sumų paskirstymą nurodoma visai kitaip:

“104. Antstolis išieškotas sumas išmoka pagal piniginių lėšų paskirstymo paskaičiavimą. Jame nurodoma:

104.4. vykdymo išlaidoms tenkanti suma; 104.5. bendra išieškotina suma pagal išieškotojų reikalavimų tenkinimo

eiliškumą; 104.6. konkreti kiekvienam išieškotojui (nurodant vardą ir pavardę, o jeigu

išieškotojas yra juridinis asmuo, – pavadinimą) tenkanti suma atskirai nurodant ieškotojų sumokėtas ir jiems grąžintinas vykdymo išlaidas;

104.7. skolininkui grąžintina suma. 105. Paskaičiavimą antstolis pasirašo ir patvirtina antspaudu. Piniginių lėšų

paskirstymo paskaičiavimą antstolis ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia skolininkui. Antrasis paskaičiavimo egzempliorius paliekamas vykdomojoje byloje.”

Taigi Instrukcija kalba apie pajamų paskirstymą tarp išieškotojų, o taip pat - tarp jų bei antstolio, bet, pažeisdama aukštesnės galios teisės akto - Civilinio proceso kodekso 756 straipsnį, atpalaiduoja antstolį nuo Kodekse nurodytos pareigos teikti teisėjui patvarkymą dėl išieškotų sumų paskirstymo ir tuo pačiu atpalaiduoja antstolį nuo teisminės kontrolės. Iš Civilinio proceso kodekso 758 straipsnio, iš Instrukcijos 86 p. ir 104 p. matyti, kad vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais antstoliai gali rašyti patvarkymus dėl išieškotų sumų paskirstymo, kai išieškojimas baigiamas. Tačiau Instrukcijoje yra punktas, kuris prieštarauja aukščiau paminėtoms Civilinio proceso kodekso bei Instrukcijos nuostatoms ir suteikia antstoliams galimybę paskirstyti gautas iš skolininko sumas vos tik pradėjus išieškojimą. Tai Instrukcijos 78 punktas, kuriame, be kita ko, nurodoma:

“...Jeigu išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, antstolio atlyginimas skaičiuojamas vadovaujantis 1 lentelėje nustatytais dydžiais. Šiuo atveju išieškotina suma yra laikoma išlaikymo įsiskolinimo suma lėšų paskirstymo dieną (paryškinta mūsų).” Taigi Instrukcija šiais atvejais, jeigu išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, t.y., labai dažnai, nustato antstolio teisę paskirstyti išieškotinas sumas išieškojimo pradžioje - kai dar tik nustatoma išieškotina suma. Antstoliai mielai naudojasi šiuo neteisėtu Instrukcijos nurodymu - avansu pasiimti sau atlyginimą už darbą - ne tik išlaikymo bylose. Pavyzdžiui, antstolis Rimantas Vižainiškis (“Antstolių G. Mickaus, V. Čegliko, R. Vižainiškio, V. Leškevičienės, B. Zarembaitės kontora”) vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo Nr. 0128/05/00384 priėmė 2005-05-11 patvarkymą dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo, kai tik iš skolininko banko sąskaitos atėjo pirmoji skolos suma - 1452,82 Lt, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, išieškoti iš to skolininko reikia 63 452 Lt ir skolininkas turi turto. Taigi - darbas prieš akis, bet antstolis avansu, nelaukdamas, kol bus baigtas teismo sprendimo vykdymas, priima patvarkymą, kuriuo skiria atlyginimą sau ir paskiria dalį sumos išieškotojui (Vilniaus rajono apylinkės teismo Civilinė byla Nr.2-1602-577/2005). Be to, šis patvarkymas dėl lėšų paskirstymo, kaip ir visi kiti, pažeidžiant Civilinio proceso kodekso reikalavimus, nebuvo perduotas tvirtinti teismui, nes, kaip parodyta, Instrukcija antstoliams padeda išvengti šios Civilinio proceso kodekse nurodytos pareigos.

18. Sprendimų vykdymo instrukcijos prieštaringumas ir prieštaravimas Civilinio proceso kodekso nuostatoms, sudaro prielaidas antstoliams imti pakartotinį atlyginimą už administravimą. Instrukcija nustato tik vieną atvejį, kai antstolis tikrai negali apsimokėti sau du kartus už administravimą - jeigu vykdomoji byla baigiama išsiuntus vykdomąjį dokumentą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar jiems prilygintų skolininko pajamų ir po to vykdomasis dokumentas grąžinamas antstoliui. Visais kitais atvejais draudimo antstoliui du kartus paimti atlyginimą už administravimą nėra.

Kaip aukščiau jau parodyta, Instrukcija, pažeisdama Civilinio proceso kodeksą, prie išlaidų priskiria atlyginimą antstoliui už sprendimų vykdymo administravimą, kuris mokamas ir tuomet, kai antstolis neorganizuoja turto administravimo. To atlyginimo dydžiai numatyti Instrukcijos 1 ir 2 lentelėje.

Jei jau Instrukcija nustato tokią antstolio pajamų rūšį - atlyginimą už administravimą, tai, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, akivaizdu, kad už administravimą gali būti mokamas tik vienas atlyginimas. Tačiau Instrukcija sukuria galimybę antstoliams imti atlyginimą už administravimą pakartotinai. Instrukcijos 78 p. nurodoma:

“78. Jeigu vykdomoji byla baigiama išsiuntus vykdomąjį dokumentą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar jiems prilygintų skolininko pajamų ir po to vykdomasis dokumentas grąžinamas antstoliui, pakartotinai bylos administravimo išlaidos nemokamos.” Taigi Instrukcija nustato tik vieną atvejį, kai antstolis tikrai negali apsimokėti sau du kartus už administravimą - jeigu vykdomoji byla baigiama išsiuntus vykdomąjį dokumentą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar jiems prilygintų skolininko pajamų ir po to vykdomasis dokumentas grąžinamas antstoliui. Visais kitais atvejais draudimo antstoliui du kartus paimti atlyginimą už administravimą nėra. 19. Vykdomojo dokumento išsiuntimas išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ar kitur yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų. Pasiuntęs vykdomąjį dokumentą, t.y., tik pradėjęs jį vykdyti, antstolis gali laikyti save užbaigęs sprendimo vykdymą. Šiais atvejais tikrąjį vykdymą užtikrina įstaigos bei privačios įmonės (skolininko darbdaviai) ir išieškotojas. Įmonės savo lėšomis užtikrina išskaitų skaičiavimą, vykdomųjų dokumentu apskaitą ir išsiuntimą, o išieškotojas vykdo išskaitų iš skolininko pajamų stebėjimą ir kontroliavimą. Pagal Instrukciją tokiu atveju antstolis įgyja teisę paimti visų trijų rūšių atlyginimus: atlyginimą už įvykdymą, atlyginimą už administravimą ir atlyginimą už atskirų veiksmų atlikimą. Antstoliui gali būti per pusę sumažintas tik vienas atlyginimas - už sprendimo vykdymą, tačiau tik tuo atveju, jei jis iš karto nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, pensiją ir kt. Bet jei antstolis prieš tai

nesėkmingai pabandė kokią nors kitą priverstinio vykdymo priemonę (pvz., ieškojimą iš sąskaitos banke), tai jam nemažinimas nė vienas atlyginimas. Nei išieškotojui, nei įmonėms jų darbas ir išlaidos vykdant sprendimą nekompensuojamos. Taigi antstoliai gauna pajamas kitų asmenų veiklos ir lėšų sąskaita. Pagal CPK 743 straipsnį išieškotojas privalo vykdyti sprendimo vykdymo veiksmus - kontroliuoti, kaip skolininko darbdavys ar kitas subjektas, vykdo antstolio patvarkymą išskaityti skolos sumas iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų. Išieškotojas privalo susipažinti, ar teisingai daromos išskaitos, ar jos tinkamai nusiųstos išieškotojui. Tik išimtiniu atveju, kai išieškotojas gali rasti pateisinamų priežasčių netikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai tikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra darbdavys. Tokiu būdu atsakomybė už vieno iš pagrindinių vykdymo veiksmų - išskaitų iš skolininko pajamų atlikimą tenka išieškotojui. Pagal CPK 632 str. 5 p. vykdomojo dokumento išsiuntimas išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ar kt. yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų. Taigi, pasiuntęs vykdomąjį dokumentą, t.y., tik pradėjęs jį vykdyti, antstolis gali laikyti save užbaigęs sprendimo vykdymą. Pagal Instrukciją tokiu atveju antstolis įgyja teisę paimti visų trijų rūšių atlyginimus: atlyginimą už vykdymą, atlyginimą už administravimą ir atlyginimą už atskirų veiksmų atlikimą. Nors pagrindinį vykdymo darbą šiuo atveju turi vykdyti išieškotojas, antstoliui nemažinamas atlyginimas už administravimą. Pagal Instrukcijos 72 p. antstoliui gali būti per pusę sumažintas tik atlyginimas už sprendimo vykdymą, tačiau tik tuo atveju, jei jis iš karto nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį. Bet jei antstolis prieš tai pabandė kokią nors kitą priverstinio vykdymo priemonę, o po to nukreipė išieškojimą į uždarbį, tai jis gaus ne tik visą atlyginimą už administravimą, bet ir visą atlyginimą už sprendimo įvykdymą, nors sprendimas dar bus neįvykdytas ir jį vykdys - tikrins, kaip daromos išskaitos - išieškotojas. Į sprendimų vykdymą įtraukiami ne tik išieškotojai, bet ir privačios įmonės, įstaigos bei organizacijos (t.y. darbdaviai). Antstolio patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris siunčiamas skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui, periodiškai mokamų išmokų dydis paprastai nurodomas procentais pagal CPK 736 str. numatytas ribas, nepaisant to, jog remiantis CPK 734 str. str. antstolis turi teisę gauti duomenis apie skolininko mėnesinį darbo užmokestį ir jais remiantis atlikti tikslius paskaičiavimus. Tai reiškia, kad išieškotojui kas mėnesį pervedamų sumų apskaičiavimo kaštai tenka darbdaviui, nors tai tiesiogiai susiję su antstolio profesinėmis funkcijomis, o ne paties darbdavio ekonomine veikla. Papildomas vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, tenkančias skolininko darbdaviui ar kitam išskaičiuojančiam asmeniui, sudaro:

• Duomenų apie skolininką teikimas antstoliui pagal CPK 734 str. • Vykdomojo dokumento grąžinimas antstoliui nutraukus darbo

sutartį su skolininku pagal CPK 740 str. 1d. • Tiesioginis visiškai įvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimas jį

išdavusiai institucijai pagal CPK 740 str. 2 d.

• Vykdomųjų dokumentų apskaita pagal 741 str. ir kt. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenustato šių išlaidų kompensavimo. Kaip minėta, pagal CPK 632 str. 5 p. vykdomojo dokumento išsiuntimas išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ar kt. yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų. Taigi, nurodęs darbdaviui atlikinėti sprendimo vykdymo veiksmus-daryti išskaitas iš skolininko pajamų, antstolis gali laikyti save baigusiu darbą ir paimti atlyginimą už sprendimo vykdymo administravimą ir ne mažiau kaip pusę atlyginimo už sprendimo įvykdymą, nors iš tikrųjų vykdymas ne baigėsi, o tik prasidėjo. Šiuo atveju didžiausiąją dalį vykdymo proceso, negaudamas jokios kompensacijos, užtikrina darbdavys, o atlyginimą už sprendimo administravimą ir sprendimo įvykdymą gauna tik antstolis.

CPK 733 str. 2 d. numato, kad antstolio patvarkyme nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK nenustato baigtinio sąrašo veiksmų, kuriuos antstolis gali reikalauti atlikti iš skolininko darbdavio ar kito išmokančio asmens, nenurodo jokių jo valdingų įgalinimų ribų šio subjekto, tiesiogiai nedalyvaujančio procese, atžvilgiu. Taigi pagal galiojančius teisės aktus dalis pareigų, patenkančių į antstolių profesinės veiklos sritį, ir su tuo susijusių vykdomojo dokumento vykdymo išlaidų tenka ir privatiems subjektams – skolininkų darbdaviams. Nepaisant to, teisės aktai nenustato šių išlaidų kompensavimo tvarkos ar galimybės sumažinti bylos administravimo išlaidų apmokėjimą antstoliams. Tai sudaro galimybę antstoliams sutaupyti kitų asmenų sąskaita. Be to, įstatymai neapibrėžia nei skolininko darbdavio teisių ir pareigų, nei antstolio valdingų įgaliojimų ribų jo atžvilgiu. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia privačių įmonių, įstaigų ir organizacijų interesus vykdymo procese.

20. Priešingai nei Civilinio proceso kodeksas, Sprendimų vykdymo instrukcija turto realizavimą sieja tik su skolininkui ir išieškotojui nenaudingiausiu turto realizavimo būdu-varžytinėmis. Instrukcija nenustato antstolio pareigos, prieš pradedant varžytines, informuoti išieškotoją ir skolininką apie Kodekse paminėtas teises turto realizavimo procese. Kaip matyti iš žmonių skundų, jie tomis teisėmis nepasinaudoja, nors norėtų, ir turtas realizuojamas varžytinėse paprastai už žymiai mažesnę nei rinkos kainą.

Pagal Civilinio proceso kodeksą, jei skolininkas neturi lėšų įvykdyti sprendimą, tai tuomet realizuojamas areštuotas skolininko turtas.Civilinio proceso kodekso 695 straipsnyje nurodoma:

1. Jeigu pagal šį Kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui.

2. Jeigu išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis. Šis antstolio patvarkymas neskundžiamas.

Kodeksas numato įvairius turto realizavimo būdus, tarp jų, turto perdavimą išieškotojui be varžytynių, turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Pagal Kodekso 704 straipsnį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 p. nurodoma: “Turto realizavimo pradžia laikomas viešas paskelbimas apie turto realizavimą iš pirmųjų varžytynių specialiame interneto tinklapyje.” Taigi Instrukcija turto realizavimą nedviprasmiškai sieja tik su vienu būdu – varžytinėmis. Instrukcija nenustato antstolio pareigos, prieš pradedant varžytines informuoti išieškotoją ir skolininką apie Kodekse paminėtas teises turto realizavimo procese. Kaip matyti iš žmonių skundų, jie tomis teisėmis nepasinaudoja, nors norėtų, ir turtas realizuojamas varžytinėse paprastai už žemą kainą. 21. Instrukcija, pažeisdama Civilinio proceso kodeksą, nustato tokią varžytinių vedimo tvarką, kuri nesudaro prielaidų varžytuvėms dėl galimybės įsigyti skolininko turtą už aukštesnę kainą. Pagal Kodeksą pagrindinė dalyvavimo varžytinėse forma: dalyvių gyvas bei atviras varžymasis žodžiu siūlant vis didesnę kainą, kai antstolis klausia „Kas daugiau?“. Pagal Kodeksą pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu. Jeigu po trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas. Instrukcija reglamentuoja varžytinių tvarką taip, kad tai būtų uždaras procesas. Pagrindinė dalyvavimo forma-raštu. Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma atsižvelgiant į pasiūlymus raštu net ir tuo atveju, jei žodžiu būtų siūloma didesnė kaina. Tie dalyviai, kurie nori dalyvauti varžytinėse tiesiogiai, pagal Instrukciją joje dalyvauja ne žodžiu siūlydami vis didesnę kainą, o pasirašytinai protokole nurodydami savo didžiausią kainą. Taigi Instrukcija nenustato esminio varžytinių elemento – gyvo proceso “Kas daugiau?”. Civilinio proceso kodekso 713 straipsnyje nustatoma tokia varžytynių vedimo tvarka:

1. Varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Antstolis, prieš pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią.

2. Varžytynes veda antstolis. 3. Pradėdamas varžytynes, antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto

kainą ir klausia: „Kas daugiau?“ Pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu. Jeigu didesnės kainos niekas nesiūlo, antstolis tris kartus klausia: „Kas daugiau?“ Jeigu po trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas.

4. Parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų, ne

mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip tris procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.

5. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.

Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatoma kitokia tvarka. 46 p. nurodoma: “Pirkėjas, išskyrus varžytynėse dalyvaujančius raštu, siūlomą didžiausią kainą privalo patvirtinti pasirašydamas varžytynių protokolą. Jeigu didžiausią kainą varžytynėse pasiūlęs pirkėjas atsisako pasirašyti varžytynių protokolą, jo pasiūlyta turto kaina laikoma negaliojančia, o turtas parduodamas kitam, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kuris pasirašo varžytynių protokole.” 48 punkte nurodoma: “Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalyje išdėstytus pirmojo kainos padidėjimo reikalavimus, ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina, o jeigu raštu kainą pasiūlo keli asmenys, – pradine kaina laikoma aukščiausia raštu pasiūlyta kaina. Jeigu varžytynėse raštu dalyvauja keli pirkėjai, o jų pasiūlytos kainos yra vienodos ir daugiau niekas nepasiūlo didesnės kainos, turtas parduodamas tam pirkėjui, kurio vokas su pasiūlymu buvo užregistruotas pirmiau kitų.” Instrukcija ignoruoja tai, kad tiesioginis dalyvavimas nulemia didesnį varžytinių skaidrumą – dalyviai savo pasiūlymus teikia varžytinėse esančių išieškotojo ir skolininko akivaizdoje, jiems išaiškinama antstolio veiksmų apskundimo tvarka, varžytinėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos pažymimos protokole ir kt. Tokia padėtis gali paskatinti suinteresuotus asmenis pasinaudoti dalyvavimo varžytinėse raštu privilegijomis. 22. Varžytinėse parduodamo turto rinkos kainos nustatymo tvarka neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Pagal šį įstatymą sprendimų vykdymo procese realizuojamą turtą turėtų vertinti nepriklausomi turto vertintojai ir tik tie, kurie nėra sąlygose, galinčiose turėti įtakos turto vertintojo nepriklausomumui, nešališkumui ir objektyvumui. Antstolis veikia tokiose sąlygose, nes jo pajamos priklauso nuo turto vertės. Tačiau Instrukcija ir Civilinio proceso kodeksas nustato tvarką, pagal kurią antstolio vertinimas yra pagrindinis. Dabar įtvirtinta tvarka, pagal kurią pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų antstolio ar jo paskirto eksperto. Iškilus ginčui tarp antstolio ir skolininko ar išieškotojo, šie neturi teisės pateikti išvados iš nepriklausomo, savo atsakomybę garantuojančio turto vertintojo, veikiančio pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Skolininkas ar išieškotojas turi sumokėti antstoliui, kuris savo nuožiūra skiria ekspertą. Skolininkas ar išieškotojas neturi teisės skųsti antstolio atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę net ir tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas turėtų nepriklausomo turto vertintojo išvadą, rodančią įkainojimo neteisingumą.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnį turtas gali būti vertinamas, kai:

1) keičiasi jo savininkas, t. y. turtas parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas;

…… …… 11) vykdomi teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai civilinėse bylose, teismų

nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose dėl turtinių išieškojimų, hipotekos teisėjų nutartys įkeistą turtą parduoti iš varžytynių.

Pagal 6 straipsnį turto vertintojui draudžiama vertinti turtą, jeigu yra sąlygos, galinčios turėti įtakos turto vertintojo nepriklausomumui, nešališkumui ir objektyvumui. Pagal 13 straipsnį turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų.

Pagal 14 straipsnį atlyginusi žalą, turtą vertinanti įmonė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus darbuotojus, kurie privalo atlyginti įmonei žalą darbo įstatymų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Pagal 15 straipsnį turtą vertinanti įmonė, išskyrus Vyriausybės arba miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotą instituciją, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu. Vyriausybė nustato minimalų civilinės atsakomybės draudimo sumos dydį, atsižvelgdama į įmonių pajamas, gautas už turto vertinimą, ir turto vertintojų kvalifikaciją.

Pagal Civilinio proceso kodekso 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje (o ne Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo) numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pagal 681 straipsnį:

1. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

2. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

3. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

4. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Pagal 682 straipsnį:

1. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

2. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas.

3. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų neįmoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizę sumokama iš antstolio sąskaitos. Turėtos išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatytu atveju antstolio atsisakymas skirti ekspertizę neskundžiamas ir laikoma, kad turtas įkainotas turto arešto akte antstolio nurodyta verte.

4. Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

5. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto realizavimo pabaigos, antstoliui išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Ekspertizė atliekama pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso VI dalyje numatytas išimtis.

23. Pagal nustatytą tvarką varžytinėse neprivalo dalyvauti nepriklausomi ir nesuinteresuoti stebėtojai – kviestiniai, nors šiaip jų dalyvavimas atliekant kai kuriuos kitus veiksmus yra būtinas. Varžytinių protokolavimas negarantuoja skaidrumo. Antstolis neprivalo užtikrinti, kad išieškotojas, skolininkas ir kiti varžytinių dalyviai, išskyrus turtą nupirkusį asmenį, perskaitytų ir pasirašytų

protokolą. Jei antstolį ir varžytynėse turtą nupirkusį asmenį jungia interesas iš varžytinių pigiai nupirkti butą, žemę ar kitą vertingą daiktą ir po to jį brangiai pardavus pasidalinti pelną, tai dabartinė varžytinių ir jų rezultatų fiksavimo tvarka tam yra palanki. Kai varžytinių protokolas galioja be visų procese dalyvavusių asmenų parašų, yra apsunkinamas pažeidimų įrodinėjimas teisme. Nei Civilinio proceso kodeksas, nei Instrukcija nenumato, kad varžytinėse turi dalyvauti kviestiniai, nors šiaip jų dalyvavimas atliekant kai kuriuos kitus veiksmus būtinas (Kodekso 600 str.). Civilinio proceso kodekso 714 straipsnyje nurodoma:

1. Varžytynių metu rašomas varžytynių protokolas.

2. Protokolą rašo antstolio paskirtas raštvedys arba kitas antstolis.

3. Protokole nurodoma visa varžytynių eiga. Be duomenų apie varžytynių eigą, protokole nurodoma varžytynių vieta ir laikas, kada varžytynės pradėtos ir baigtos, antstolio vardas ir pavardė, kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas, kas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse, kas dalyvauja varžytynėse, kokia pradinė parduodamo turto kaina, kas pasiūlė didesnę kainą, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytynėse, protokole turi būti pažymėtos antstolio nurodytos neleidimo priežastys. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytynėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos.

4. Protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis, protokolą surašęs asmuo,

varžytynėse turtą nupirkęs asmuo (jeigu jis dalyvavo varžytynių metu). Protokolą gali pasirašyti išieškotojas, skolininkas ir kiti varžytynių dalyviai.

Panaši tvarka nustatyta ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 punkte. Taigi, išieškotojas, skolininkas ir kiti varžytinių dalyviai tik turi galimybę pasirašyti protokolą. Kitaip sakant, antstolis neprivalo užtikrinti, kad išieškotojas, skolininkas ir kiti varžytinių dalyviai pasirašytų protokolą. Jei antstolį ir varžytynėse turtą nupirkusį asmenį jungia interesas iš varžytinių pigiai nupirkti butą, žemę ar kitą vertingą daiktą ir po to jį brangiai pardavus pasidalinti pelną, tai dabartinė varžytinių ir jų rezultatų fiksavimo tvarka tam yra palanki. Tokiu būdu lieka neužtikrintos varžytinių dalyvių teisės, varžytinių skaidrumas ir procesiniai reikalavimai bei efektyvi teisminė kontrolė, sunkiau užtikrinama, kad antstolis įvykdys pareigą protokole pažymėti varžytinėse dalyvavusių asmenų pareikštas pastabas, laikysis skolininko nurodymo, kokį turtą parduoti pirmiausia, nepažeis varžytinių vedimo tvarkos ir kt. – mat nesudaromos tinkamos sąlygos išsamiam ir skaidriam varžytinių eigos fiksavimui, o taip pat visapusiškos informacijos pateikimui bei pažeidimų įrodinėjimui teisme tvirtinant varžytinių aktą. 24. Viešojo intereso, išieškotojo bei skolininko teisių gynimą sunkina tai, kad, iš vienos pusės, sudarius antstoliams galimybes piktnaudžiauti, iš kitos pusės, nustatoma silpna antstolių veiklos kontrolė. Dėl pareigūnų veiksmų skundus galima paduoti per vieną mėnesį, o skundams dėl antstolių veiksmų nustatytas labai trumpas – 10 dienų-terminas. Trumpas terminas

priskirtinas prie priemonės apriboti antstolių veiklos kontrolę, o ne užtikrinti operatyvumą. Tuo labiau, kad Civilinio proceso kodeksas riboja skundo padavimo terminą, bet neriboja jo laikymo nenagrinėtu termino, todėl skundų dėl antstolio neteisėtų veiksmų nagrinėjimas kartais prasideda po kelių mėnesių. Apribota antstolio veiksmų skundimo teisė. Pavyzdžiui, išieškotojas negali skųsti teismui antstolio parinkto skolininko turto realizavimo būdo, skolininkas ir išieškotojas negali skųsti antstolio atsisakymo skirti pakartotinį turto vertės nustatymą ir t.t.. Teisėjo vykdoma antstolio veiklos kontrolė apribojama tikrinimu tų vykdymo proceso dokumentų, kuriuos teismui tvirtinti pateikia antstolis. Teisėjas galėtų įvertinti antstolio veiklą nagrinėdamas asmenų skundus dėl antstolių procesinių veiksmų. Tačiau Civilinio proceso kodeksas nesuteikia teisėjui įgalinimų žiūrėti į skundą kaip į signalą patikrinti antstolio veiklą. Kodeksas nenumato, kad teisėjas per nustatytą laiką turi išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą ir tikrinti antstolio veiksmų teisėtumą, neapsiribojant skunde pateiktais teisiniais argumentais, kurie gali būti nepilni dėl skundėjo neišmanymo ir trumpo apskundimo laiko. Vadovaudamiesi tokiu teisiniu reguliavimu, teisėjai nagrinėja skundus kaip ir kitus asmenų pareiškimus teismui - perkelia pareiškėjui antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimo ir skundo teisinio pagrindimo naštą, tuo pačiu pareiškėjui perkeliama antstolio veiklos kontrolės pareiga. Tokios silpnos antstolio kontrolės nustatymas neatitinka viešojo intereso ir teisinių valstybių praktikos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vykdymo procesą kontroliuoja specialus “vykdymo teisėjas”, prokurorai ir teismo vykdytojų asociacijos skyriai. Piktnaudžiavimui antstolio įgalinimais prielaidas sudaro ir tvarka, pagal kurią teisminė kontrolė yra ribota, suvaržytos galimybės skolininkui ir išieškotojui pasinaudoti teismine vykdymo proceso priežiūra. Pagal Civilinio proceso kodeksą antstolių procesinių veiksmų teisėtumą gali kontroliuoti teismas. Tačiau skundams dėl antstolių veiksmų nustatytas labai trumpas terminas. Pagal kodekso 512 straipsnį skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal Civilinio proceso 695 str. 2d. išieškotojas negali skųsti teismui antstolio parinkto skolininko turto realizavimo būdo. Nurodyti apribojimai neatitinka universalaus teisminės gynybos pobūdžio (CPK 5 str.). Vykdymo proceso dalyviams paduodant atitinkamus skundus teismui, antstolio veiksmai tikrinami, ypatingą reikšmę teikiant informacijai, nurodytai paties antstolio surašytuose vykdymo proceso dokumentuose (594 str.). Taigi apribojamos galimybės teismui vadovautis laisvo įrodymų vertinimo principu. Be to, teisės aktai nesudaro prielaidų kontroliuoti vykdymo procesą kaip vientisą civilinio proceso stadiją, neužtikrinamas teisėjo nurodymų antstoliui pašalinti atitinkamus

pažeidimus vykdymas – mat teisėjai tikrina atskirus antstolio veiksmus, tačiau neturi galimybių prižiūrėti visą vykdymo procesą. Civilinio proceso kodekso 594 straipsnyje nurodoma:

1. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.

2. Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu šiame Kodekse nenustatyta kitaip.

Šiame straipsnyje nustatoma teismo teisė kontroliuoti ir tuo pačiu ta teisė apribojama: teisėjas gali tikrinti tuos vykdymo proceso dokumentus, kuriuos teismui tvirtinti pateikia antstolis. Tuo būdu nesudaromos prielaidos teismui kontroliuoti visą vykdymo procesą kaip vientisą civilinio proceso stadiją. Teisėjui belieka galimybė kontroliuoti antstolį pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų (Kodekso XXXI skyrius). Pagal Kodekso 510 straipsnį XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

Kodeksas 513 straipsnyje nustato tokią skundo nagrinėjimo tvarką: bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismo nutarties nuorašas per tris dienas nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiunčiamas antstoliui.

Teisėjas galėtų įvertinti antstolio veiklą nagrinėdamas asmenų skundus dėl antstolių procesinių veiksmų. Tačiau Civilinio proceso kodeksas nesuteikia teisėjui įgalinimų žiūrėti į skundą kaip į signalą patikrinti antstolio veiklą, neįpareigoja teisėjo per nustatytą laiką išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą ir tikrinti antstolio veiksmų teisėtumą, nežiūrint, kad skundėjas dėl neišmanymo ir trumpo apskundimo laiko skunde nenurodė visų įrodymų ir teisinių argumentų. Vadovaudamiesi tokiu teisiniu reguliavimu, teisėjai nagrinėja skundus kaip ir kitus asmenų pareiškimus teismui, reikalauja iš skundą padavusio asmens teikti įrodymus - skundžiamus antstolio dokumentus. Kadangi Kodeksas nenustato skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo terminų, tai tokių skundų nagrinėjimas kartais užtrunka daug mėnesių. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono civilinėje byloje Nr. 2-1602-577/2005 teisėja dvejomis nutartimis reikalavo iš skundą dėl antstolio veiksmų padavusių asmenų pateikti skundžiamus procesinius dokumentus, nors pareiškėjai prašė išreikalauti iš antstolio bylą, kurioje ir yra skundžiami dokumentai bei kiti įrodymai. Pareiškėjai ėjo pas antstolį, darė vykdomosios bylos nuorašus, teismas, nereikalaudamas bylos iš antstolio, vis reikalavo

naujų nuorašų iš tos bylos ir taip skundo, teismui paduoto 2005 m. gegužės mėn., nagrinėjimas buvo paskirtas tik 2005 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Toks teisinis reglamentavimas neatitinka teisinių valstybių praktikos. Štai Prancūzijoje vykdymo procesą kontroliuoja specialus “vykdymo teisėjas” (judge of execution) kuris sprendžia įvairaus pobūdžio ginčus, kylančius vykdant sprendimus. Jis taip pat turi teisę tikrinti, kaip realizuojami jo priimti nutarimai. Papildomai vykdymo procesą kontroliuoja prokurorai ir teismo vykdytojų asociacijos skyriai. Belgijoje vykdymo procesą kontroliuoja vadinamieji “areštų teisėjai”, kurie turi teisę ex officio pareikalauti ataskaitų apie vykdymo eigą. Lietuvos teisės aktai neužtikrina tinkamo teismo dalyvavimo vykdymo procese – galimybės kontroliuoti antstolio veiksmus yra nepakankamus plačių jo įgalinimų akivaizdoje.

25. Pagal Finansų ministerijos nuostatus teisės aktai, kurie susiję su mokesčiais, rinkliavomis ir kitais valstybės finansų politikos klausimais, turi būti rengiami Finansų ministerijos arba bent su ja derinami. Kaip aukščiau parodyta, Sprendimų vykdymo instrukcija reguliuoja nemaža su finansų politika susijusių klausimų, tam tarpe ir atlyginimo antstoliams mokėjimą iš biudžeto lėšų ir pajamų mokesčiu apmokestintinų pajamų pavertimą į neapmokestinamas išlaidas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarime Nr. 816 nustatė, kad Teisingumo ministerija gali parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, tik suderinusi su Finansų ministerija. Tačiau Teisingumo ministerijos pareigūnai nepaisė šio Vyriausybės nutarimo ir Instrukciją parengė, patvirtino ir paskelbė be Finansų ministerijos derinimo, tokiu būdu išvengdami Finansų ministerijos kontrolės antstoliams naudingam reglamentavimui mokesčių ir biudžeto lėšų naudojimu klausimais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarime Nr. 816 “Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą”, 1.3 punkte nustatė, kad Teisingumo ministerija gali parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, tik suderinusi su Finansų ministerija. Tačiau, kaip matyti iš “Valstybės žiniose”” skelbiamų Instrukcijos ir jos pakeitimų tekstų, teisingumo ministerijos pareigūnai nepaisė šio Vyriausybės nutarimo. Instrukcija ir jos pakeitimai bei papildymai tvirtinami ir skelbiami be Finansų ministerijos derinimo “Valstybės žinios” '2005 Nr.12-402, “Valstybės žinios”, 2004 Nr.26-833 ir kt.). Tokiu būdu išvengiama Finansų ministerijos kontrolės antstoliams naudingam reglamentavimui mokesčių ir biudžeto lėšų naudojimu klausimais. 26. Būtina išsiaiškinti abejones, ar vienpusiškai antstoliams naudingi antstolių reformos teisės aktų projektai nebuvo parengti todėl, kad Teisingumo ministerijos tarnautojai, galėję turėti įtaką tų aktų rengimui, perėjo dirbti antstoliais. Teisingumo ministro įsakymai su duomenimis apie tai, kurie Teisingumo ministro paskirti darbuotojai rengė Sprendimų vykdymo instrukciją, Antstolių įstatymo ir

šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektus, tarp kitų įsakymų nepateikiami. Palyginus Teisingumo ministerijos darbuotojų, dirbusių ministerijoje iki ir po antstolių reformos, sąrašus su antstolių, jų vadovybės sąrašais po reformos, matyti, kad nemaža Teisingumo ministerijos darbuotojų perėjo dirbti antstoliais. Kai kurie aukšti Teisingumo ministerijos pareigūnai į žmogaus teisių gynėjų ir Socialinės apsaugos ministrės raginimą suderinti antstolių veiklą reglamentuojančią Instrukciją su aukštesnės galios teisės aktais ir su socialinio teisingumo interesais, atsikerta, naudodamiesi proga, kad iki šiol teismas nėra pripažinęs Instrukcijos neteisėta. Teisingumo ministerija pažeidžia Konstitucinio teismo nutarimus, Teisinės valstybės reikalavimus, kai laikosi pozicijos, kad tol, kol teismas neprivers, nepaisys Civilinio proceso nurodymo, kad antstoliai pajamų paskirstymą turi teikti teismui, nepaisys Vyriausybės nutarimo, kad Instrukcija turi būti suderinta su Finansų ministerija ir t.t.. Ši pozicija gali būti paremta žinojimu, kad teisėjams sunku nešališkai vertinti Teisingumo ministro patvirtintus teisės aktus. Ministras, kartu su kitais valdančios koalicijos politikais, pažeidžiant Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose nustatytą teismų nepriklausomumo nuo politinės valdžios principą, įeina į Teismų tarybą, kuri sprendžia teisėjų karjeros ir atsakomybės klausimus. Seimo duomenų bazėje yra informacija, kad Antstolių įstatymo ir šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 185 sudaryta darbo grupė. Tačiau šio įsakymo nėra duomenų paieškos bazėje. Taip pat nėra įsakymo, kuriuo nustatyta, kas rengia Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą 2002 12 31 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 432. Palyginus Teisingumo ministerijos darbuotojų, dirbusių ministerijoje iki ir po antstolių reformos, sąrašus su antstolių, jų vadovybės sąrašais po reformos, matyti, kad nemaža Teisingumo ministerijos darbuotojų perėjo dirbti antstoliais. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Teisės projektų ir tyrimų centras ne kartą yra atkreipę dėmesį į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas antstolių veiklos reglamentavimas pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus, yra vienpusiškai naudingas antstoliams, neatitinka teisinės valstybės bei socialinio teisingumo reikalavimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į pranešimus, kad Žmogaus teisių stebėjimo institutas kreipsis į Teisės projektų ir tyrimų centrą dėl išsamesnio antstolių veiklos tyrimo, savo 2005-04-20 raštu pateikė informaciją apie tai, kad dar 2004 m. pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė buvo kreipusis į Teisingumo ministrą V.Markevičių 2004-02-27 raštu Nr. (14.3-42)-SD-1490, kuriame nurodė su antstolių veikla susijusias problemas, siūlė Teisingumo ministerijai bendradarbiauti su kitomis institucijomis priimant sprendimus, susijusius su antstolių veikla. Tačiau, išskyrus dabartinio Teisingumo ministro kai kurias pozityvias pastangas, Teisingumo ministerijoje buvo ir yra tvirtai ginamas antstoliams naudingas teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius, 2005-05-10 rašte Nr. (1.16)-7R-3699 Seimo žmogaus teisių komitetui, Vyriausybei ir Žmogaus teisių stebėjimo institutui, gindamas dabartinį antstolių veiklos teisinį reguliavimą nurodė, kad

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nėra pripažinęs Sprendimų vykdymo instrukcijos neteisėta. Taigi pareigūnas negalėjo paneigti akivaizdžių pažeidimų, o antstolių dabartinės padėties gynimui panaudojo negatyvų faktą: kad teismas iki šiol nėra nagrinėjęs tų Instrukcijos neatitikimų aukštesnės galios teisės aktams, kurie nurodomi teisininkų ir kurie akivaizdūs ir be teismo sprendimo. Toks argumentas nepriimtinas Teisingumo ministerijai, kaip institucijai, turinčiai, nelaukus teismo sprendimo, užtikrinti, kad jos pačios ir jos reguliavimo sferoje esančių įstaigų teisės aktai atitiktų aukštesnės galios teisės aktams, žmogaus teisių apsaugos ir teisinės valstybės principams. Pagal Teisingumo ministerijos valstybės sekretorių išeina, kad tol, kol teismas neprivers, Teisingumo ministerija nepaisys Civilinio proceso nurodymo, kad antstoliai pajamų paskirstymą turi teikti teismui, nepaisys Vyriausybės nutarimo, kad Instrukcija turi būti suderinta su Finansų ministerija ir t.t.. Ši pozicija gali būti paremta žinojimu, kad teisėjams sunku nešališkai vertinti Teisingumo ministro patvirtintus teisės aktus. Ministras, kartu su kitais valdančios koalicijos politikais, pažeidžiant Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose nustatytą teismų nepriklausomumo nuo politinės valdžios principą, įeina į Teismų tarybą, kuri sprendžia teisėjų karjeros ir atsakomybės klausimus. 2003 m. spalio 29 d. Konstitucinio teismo nutarime nurodyta, kad Konstitucijos viršenybės principas suponuoja teisėkūros subjektų pareigą užtikrinti teisės aktų, reguliuojančių tuos pačius santykius, darnią hierarchinę sistemą.

II . Rekomendaci jos 1. Šalinant interesų konfliktą ir galimybę piktnaudžiauti, Antstolių įstatyme ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje turėtų būti padaryti pakeitimai, apribojantys antstoliams galimybę privatų verslą vykdyti tiesioginėje valstybės deleguotoje -sprendimų vykdymo - srityje, šiame versle sandorius sudaryti su asmenimis, kurių teisinė padėtis yra priklausoma nuo antstolio, kaip valstybės funkcijas vykdančio subjekto. 2. Antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikėtų padaryti pataisas, kuriomis būtų pašalintas dabartinis teisinis reguliavimas, pirmenybę teikiantis antstolio pajamoms, o ne sudarymui galimybių išspręsti sprendimo vykdymo problemą abiem šalims (skolininkui ir išieškotojui) priimtinu būdu ir atkurti ne tik pažeistas teises, bet ir teisinę taiką tarp šalių.

3. Būtina užtikrinti, kad kuo greičiau būtų parengti ir patvirtinti teisės aktai, nustatantys adekvačius antstolių pareigybei pareiginius bei etikos reikalavimus ir galimybę realiai patraukti atsakomybėn už tų reikalavimų pažeidimus. Ši atsakomybė turi būti ne kaip verslininkų korporacijos, o kaip asmenų, turinčių didžiulius valstybės suteiktus įgalinimus. Tų reikalavimų ir atsakomybės pagrindai turėtų būti numatyti Antstolių įstatyme.

4. Antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikėtų padaryti pataisas, kuriomis būtų numatyta antstolių pareiga teikti skolininkui ir išieškotojui visą teisinę informaciją, būtiną šių asmenų teisėms ir pareigoms vykdymo procese įgyvendinti. Be kita ko, turi būti nurodoma, kokiam konkrečiai teismui gali būti apskųsti antstolio veiksmai. Teisės aktų duomenų bazėse turi būti prieinama informacija apie antstolių veiklos teritorijas, dirbančių antstolių skaičių. 5. Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikėtų padaryti pataisas, kuriomis būtų numatyta asmenų, susidūrusių su antstoliais sprendimų vykdymo procese, realios galimybės imtis savo teisių gynimo. Šiuo požiūriu keistinas ir teisinis reglamentavimas, pagal kurį antstolis be jokio įspėjimo ir be informacijos pateikimo skolininkui iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, jei įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. 6. Suderinant su Civilinio proceso kodeksu, Sprendimų vykdymo Instrukcijoje turi būti panaikintos nuostatos, vienpusiškai naudingai antstoliams sukuriančios dviejų rūšių išlaidas: faktines (realias) ir nepadarytas. Turi būti pakeistas teisinis reguliavimas, pagal kurį po nepadarytomis išlaidomis slepiamas atlyginimas antstoliui, tokiu būdu antstoliams sudarant galimybę mokesčius mokėti nuo mažos pajamų dalies. 7. Sprendimų vykdymo Instrukcijoje turi būti panaikintos nuostatos, pagal kurias antstolis už darbą atliekant kiekvieną sprendimo vykdymo veiksmą gauna atlyginimą tris kartus (trejomis formomis): apmokėjimo už vykdomosios bylos administravimą pavidalu, apmokėjimo už atskirus vykdymo veiksmus pavidalu, atlyginimo už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą pavidalu. 8. Sprendimų vykdymo instrukcija turi būti suderinta su Civilinio proceso kodekso normomis, pagal kurias antstolio organizuojamas turto administravimas yra svarbi priemonė gauti pajamoms sprendimui vykdyti, tuo pačiu mažinti išieškotojo ir skolininko išlaidas vykdymo procese. 9. Sprendimų vykdymo instrukcijoje turėtų būti peržiūrėtos normos, pagal kurias administravimas yra siejamas tik su antstolio uždarbiu, t.y., su papildomu nuostoliu išieškotojui ir skolininkui. Turi būti pakeistos Instrukcijos normos, pagal kurias antstolis turi teisę gauti pajamas už administravimą bet kada, - ir tuo atveju, jei antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, nesiima priemonių, kad areštuotas skolininko turtas būtų administruojamas ir iš to administravimo būtų gaunamos pajamos įsiskolinimui padengti. Instrukcijoje turėtų būti peržiūrėtos nuostatos, sudarančios prielaidas antstoliams imti pakartotinį atlyginimą už administravimą. 10. Sprendimų vykdymo instrukcijoje turi būti panaikinta vienpusiškai antstoliams naudinga tvarka, pagal kurią jie skolininkui privalo siųsti siūlymą geruoju sumokėti baudą tik tuomet, jei bauda maža – iki 200 Lt. Turi būti peržiūrėtos Instrukcijos normos, pagal kurias, jei šią mažą baudą skolininkas susimoka iš karto paraginus

antstoliui, tai antstolis gauna atlyginimą už visą administravimą bei už įvykdymą, tik atlyginimas už išieškojimą mažinamas – pusiau, o antstoliui pasiuntus siūlymą sumokėti didesnę baudą ir skolininkui tuoj pasiūlymą įvykdžius - ir šis atlyginimas jau nebemažinamas. Peržiūrėtinos socialinio teisingumo ir proporcingumo požiūriu abejotinos Instrukcijos normos, pagal kurias skolininkui atsiliepus į antstolio raginimą ir sumokėjus baudą, antstoliui iš skolininko priklauso didesnis už baudą atlyginimas (pvz. 250 Lt bauda- 260 Lt atlyginimas už paraginimą, neskaitant faktinių vykdymo išlaidų). 11. Suderinant su Civilinio proceso kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Sprendimų vykdymo instrukcijoje turi būti peržiūrėtos normos, suteikiančios antstoliams vienpusiškai naudingas galimybes išieškant 200 litų ir didesnes baudas: jie gali, neįspėję skolininko, nukreipti baudų išieškojimą į asmenų sąskaitas bankuose ar kitą turtą, nors pagal kodeksus tos baudos turėtų būti išieškomos pagal baudas paskyrusių pareigūnų nurodymus išskaičiuoti iš skolininkų uždarbio, pensijos ar stipendijos. 12. Keistinos socialinio teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančios Sprendimų vykdymo instrukcijos normos, pagal kurias, jei skolininkas ir išieškotojas vykdymo procese savo geranoriškomis pastangomis užtikrina greitą skolos išieškojimą, avansu paimtas atlyginimus už darbą, kurio neprireikė atlikti, lieka antstoliui. Turėtų būti peržiūrėtos normos, pagal kurias, jei išieškotojas-socialiai remtinas ir negali avansu mokėti atlyginimo antstoliui, tai valstybė avansu apmoka antstoliui visų trijų rūšių atlyginimus antstoliui už darbą: atlyginimą už administravimą, atlyginimą už atskirų veiksmų atlikimą ir atlyginimą už išieškojimą - sprendimo visą ar dalinį įvykdymą, o apskaičiuojant atlyginimą už antstolio darbo valandas, sugaištas laikas apvalinamas valandos tikslumu didėjimo linkme. 13. Keistinos socialinio teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančios Sprendimų vykdymo instrukcijos normos, pagal kurias, išskyrus atvejį, kai išieškoma bauda iki 200 litų, neribojamas apmokėjimo antstoliui už vykdymo veiksmų atlikimą dydis. Instrukcijos normos neturi sudaryti sąlygų tam, kad kuo daugiau veiksmų išieškant kad ir kelių šimtų litų skolą antstolis atlieka, tuo didesnį atlyginimą jis gauna. 14. Siekiant užtikrinti socialinio teisingumo ir proporcingumo principų laikymąsi, Instrukcija keistina, kad būtų nustatytos antstolių faktinių išlaidų sprendimų vykdymo veiksmams protingos ribos, o taip pat, kad būtų nustatyta tų išlaidų būtinumo ir sąžiningumo kontrolės tvarka. 15. Sprendimų vykdymo instrukcija keistina, protingai apribojant atlyginimo už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą dydį, jei išieškoma suma yra 200 litų ir daugiau.

16. Sprendimų vykdymo instrukcija keistina, protingai apribojant atlyginimo už atskirų vykdymo veiksmų atlikimo dydį, kai skolininkas iš karto pats geruoju įvykdo sprendimą. 17. Sprendimų vykdymo instrukcijoje turi būti įvirtinta proporcija tarp antstolių interesų ir išieškotojų interesų, turi būti pakeista dabartinė tvarka, pagal kurią augant antstolio pajamoms už ilgiau trunkantį išieškojimą, išieškotojo padėtis blogėja: jam pervedama tik tiek išieškotos sumos, kiek lieka atskaičius antstoliui atlyginimo už vykdymo veiksmų atlikimą. Turi būti pakeista dabartinė tvarka, pagal kurią, jei skolininko turtas nedidelis, išieškotojui gali nieko iš jo nelikti, nes visų pirma bus atlyginama antstoliui. Instrukcijoje teisinis reguliavimas turi skatinti antstolį vykdyti sprendimus greičiau, su mažesniais nuostoliais išieškotojui ir skolininkui. 18. Sprendimų vykdymo instrukcijoje turėtų būti panaikintos prielaidas antstoliams pasiskirti sau atlyginimą už darbą - įvykdyti išieškotų sumų paskirstymą - dar tik pradėjus sprendimo vykdymą. Suderinant su Civilinio proceso kodeksu, turi būti pakeista tvarka, atpalaiduojanti antstolį nuo šiame kodekso nustatytos antstolių teisminės kontrolės, tame tarpe, nuo pareigos teikti teisėjui patvarkymą dėl išieškotų sumų paskirstymo. 19. Keistina Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, pagal kurią tais atvejais, kai vykdymas baigiamas vykdomojo dokumento išsiuntimu išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ar kitur, antstolis įgyja teisę paimti visų trijų rūšių atlyginimus: atlyginimą už įvykdymą, atlyginimą už administravimą ir atlyginimą už atskirų veiksmų atlikimą. Turi būti įvertinta tai, kad šiais atvejais pagal dabartinę tvarką, išieškotojui ir įmonėms nekompensuojant, tikrąjį vykdymą užtikrina įstaigos bei privačios įmonės (skolininko darbdaviai) ir išieškotojas: įmonės savo lėšomis užtikrina išskaitų skaičiavimą, vykdomųjų dokumentu apskaitą išsiuntimą, o išieškotojas vykdo išskaitų iš skolininko pajamų stebėjimą ir kontroliavimą, tačiau 20. Suderinant su Civilinio proceso kodeksu ir teisinės valstybės principais, Sprendimų vykdymo instrukcijoje turi būti reglamentuota ne tik viena turto realizavimo forma – varžytinės. Instrukcija turi nustatyti antstolio pareigą, prieš pradedant varžytines, informuoti išieškotoją ir skolininką apie Kodekse paminėtas teises turto realizavimo procese. 21. Suderinant su Civilinio proceso kodeksu ir teisinės valstybės principais, Sprendimų vykdymo instrukcijoje turi būti nustatyta tokia varžytinių vedimo tvarka, kuri sudarytų realias prielaidas varžytuvėms dėl galimybės įsigyti skolininko turtą už aukštesnę kainą. Instrukcijoje turi būti realizuotas esminis varžytinių elementas – gyvas procesas “Kas daugiau?”. Neturi būti suteikiama pirmenybė rašytinei dalyvavimo formai, neturi būti netiesioginių suvaržymų dalyvaujantiems žodžiu siūlyti didesnę kainą.

22. Varžytinėse parduodamo turto rinkos kainos nustatymo tvarka turi būti suderinta su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimais. Atsisakytina tvarkos, pagal kurią suinteresuoto asmens - antstolio vertinimas yra pagrindinis. Pirmenybė turėtų būti teikiama nepriklausomam, savo atsakomybę garantuojančiam turto vertintojui, veikiančiam pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Skolininkas ar išieškotojas turi turėti teisę skųsti antstolio atsisakymą skirti pakartotinį vertinimą. 23. Siekiant skaidrumo, nustatytina, kad varžytinėse turi dalyvauti nepriklausomi ir nesuinteresuoti stebėtojai – kviestiniai.

24. Siekiant užtikrinti varžytinių objektyvumą ir visų dalyvių teises, nustatytina, kad varžytinių protokolas galioja tik esant visų procese dalyvavusių asmenų parašams.

25. Siekiant apginti viešąjį interesą, išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų teisių gynimą vykdymo procese, turi būti peržiūrėtos teisės normos, skirtos antstolių veiklos kontrolei. Keistina tvarka, pagal kurią nustatomas trumpas skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, bet neribojama jo laikymo nenagrinėtu bei išnagrinėjimo terminas. Šalintini tokie antstolio veiksmų skundimo apribojimai, kaip draudimas išieškotojui skųsti teismui antstolio parinkto skolininko turto realizavimo būdą, draudimas skolininkui ir išieškotojui skųsti antstolio atsisakymą skirti pakartotinį turto vertės nustatymą ir t.t.. 26. Keistina tvarka, pagal kurią teisėjo vykdoma antstolio veiklos kontrolė iš esmės apribojama tikrinimu tų vykdymo proceso dokumentų, kuriuos teismui tvirtinti pateikia antstolis. Teisėjui suteiktini įgalinimai žiūrėti į skolininko, išieškotojo ir kitų asmenų skundą kaip į signalą patikrinti antstolio veiklą, išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą ir tikrinti antstolio veiksmų teisėtumą, neapsiribojant skunde pateiktais teisiniais argumentais. Vien pareiškėjams neturi perkeliama antstolio veiklos kontrolės pareiga.

27. Turi būti ištaisytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 pažeidimas - Sprendimų vykdymo instrukcija turi būti Teisingumo ministerijos peržiūrėta ir patvirtinta, tik suderinus su Finansų ministerija. 28. Būtina sudaryti nepriklausomą komisiją ir išsiaiškinti, ar rengiant su antstolių veikla susijusius teisės aktų projektus, nebuvo pažeisti tarnybinės etikos reikalavimai, ar vienpusiškai antstoliams naudingi antstolių reformos teisės aktų projektai nebuvo parengti todėl, kad kai Teisingumo ministerijos tarnautojai, galėję turėti įtaką tų aktų rengimu, perėjo dirbti antstoliais. Būtina išviešinti Teisingumo ministro įsakymus su duomenimis apie tai, kurie Teisingumo ministro paskirti

darbuotojai rengė Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių įstatymo ir šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektus. Būtina išviešinti Teisingumo ministerijos darbuotojus, dirbusius ministerijoje iki ir antstolių reformos metu ir po to perėjusius dirbti antstoliais.