batumi 05-2015.qxp
TRANSCRIPT
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #5. maisi. 2015.
C M Y K
studentebma da profesor-
maswavleblebma olimpiuri cecxlis
miRebis ceremoniaSi miiRes monawileoba
baTumis SoTa
rusTavelis sa-
xelmwifo univer-
sitetis studen-
tebma da profe-
s o r - m a s w a v l e b -
lebma olimpiuri
cecxlis miRebis
ceremoniaSi mii-
Res monawileoba.
olimpiuri TamaSe-
bis mTavari simbo-
lo saberZneTSi,
aTenis „panaTi-nai-
kosis“ stadionze
ainTo da baTumis
aeroportSi spec-
TviTmfrinaviT Camoitanes. estafetaSi monawileoba miiRes qarTvelma sports-
menebma, olimpiurma Cempionebma, sapatio baTumelebma da sazogadoebis warmo-
madgenlebma. olimpiurma cecxlma aeroportis gzatkecili, lex da maria kaCin-
skis, Serif ximSiaSvilis quCebi, rusTavelis gamziri, gogebaSvilisa da farna-
vaz mefis quCebi gaiara da piacas moedanze veteranma fexburTelma revaz Cele-
baZem miitana.
saqarTveloSi, pirvelad baTum-
Si gakeTda inovaciuri teqnologi-
ebiTa da qirurgiuli klasiT yvela-
ze rTuli RviZlis gadanergvis war-
matebuli operacia. es iyo udidesi
mniSvnelobis faqti, axali teqno-
logiebiT momuSave baTumeli eqime-
bis SemoqmedebiTi niWis, qarTuli
genis, gonisa da talantis gaelveba.
azri imis Sesaxeb, rom aseTi urTu-
lesi da uZnelesi operaciebis gake-
Teba mxolos sazRvargareTis wamy-
van klinikebsa da saavadmyofoebSia
SesaZlebeli Seicvala. Cvenma xel-
madlianma dastaqrebma daamtkices,
rom isini niWierebiT, inteleqtiT,
erudiciiT, ganswavlulobiTa da
profesionalizmiT ar Camouarde-
bian, tols ar udeben sxva qveynebSi
momuSave kolegebs. da Tu aqamde Ca-
movrCebodiT da dRes kidev medici-
nis sxvadasxva sferoSi kvlavac Ca-
movrCebiT es upirvelesad Tanamed-
rove moTxovnebis Sesabamisi mate-
rialuri-teqnikuri bazis, saTana-
dod aRWurvili samecniero-kvle-
viTi da samkurnalo dawesebulebe-
bis ar qonis gamo.
RviZlis transplantaciis sa-
kiTxebTan dakavSirebiT sasubrod
araerTxel vewvie savaadmyofoSi am
unikaluri operaciis iniciatorsa
da organizators, erTi wlis ganmav-
lobaSi specialurad gadamzadebu-
li specialistebis gundis xelmZR-
vanels, referaluri saavadmyofos
qirurgiis departamentis Tavkacs,
medicinis mecnierebaTa doqtors,
profesor kaxa qaSibaZes. yoveli
mcdeloba saubrisa uSedego aRmoC-
nda. rCeulTa Soris rCeuli qirur-
gi yovelTvis dakavebulia. igi an
operacias akeTebs, an avadmyofeb-
Tanaa da an TaTbirze imyofeba. ga-
mosavlis sapovnelad Sexvedra uni-
versitetSi davTqviT. aq ki gamimar-
Tla, radgan aqac droiT SezRu-
dulma SemomTavaza leqciaze davsw-
rebodi. leqcia-praqtikuli ki zus-
tad RviZlis qirurgiis sakiTxebs,
mis srulyofas eZRvneboda.
gavuswreb saTqmels da vityvi,
rom rogorc studentebs , aseve mec
unikaluri SesaZlebloba momeca
momesmina da menaxa RviZlis gada-
nergvis msoflio da qarTuli isto-
ria. gamocdilma qirurgma saubari
uZvelesi induri, Cinuri da sxva
wyaroebis mimoxilviT daiwyo. ka-
cobriobis uZvelesi istoria, - Tqva
man, - mogviTxrobs pirveli transp-
lantaciis mcdelobebze, romelTa
WeSmariteba da sarwmunooba Sorsaa
realobidan, magram pirdapir miu-
TiTebs adamianis azrovnebis misw-
rafebebze da SesaZleblobebze. rac
sinamdvileSi medicinis da upirve-
lesad Tanamedrove qirurgiis
mwvervals warmoadgens da realo-
bad mxolod me-20 saukunis Sua pe-
riodisaTvis iqca. sainteresod da
STamagoneblad isaubra transplan-
taciis pirvel magaliTebze. kargad
warmoaCina qirurgiis ganviTarebis
etapebi. xazi gausva im faqts, rom
1902 wels avstriis dedaqalaq vena-
Si Emerich Ullmann-ma pirvelad ka-
cobriobis istoriaSi eqsperimenta-
lurad gadanerga ZaRlSi Tirkmeli.
xolo ramodenime wlis Semdgom 1906
wels safrangeTSi, kerZod parizSi
qirurgma Mathieu Jaboulay-m ori
Tirkmlis ukmarisobiT momakvdavi
pacientebi mxris arteriebiT miu-
erTa Roris da cxvris Tirkmlebs.
marTalia es iyo qsenotransplanta-
ciebi, magram pirveli transplanta-
ciis mcdelobebi kacobriobis is-
toriaSi. pirveli gvamuri transp-
lantacia 1936 wels iyo warmoebuli
Tirkmlis mwvave ukmarisobis sam-
kurnalod, rac vercxliswyliT mo-
wamvliT iyo gamowveuli, magram pa-
cienti 2 dRis Semdgom gardaicva-
la. pirveli warmatebuli Tirkmlis
transplantacia ki mxolod 1954
wlis 23 dekembers q. bostonSi PeterBent Brigham-is hospitalSi JosephMurray-is, John Merrill-is, HartwellHarrison-is da maTi gundis mier. es
iyo msoflioSi pirveli warmatebu-
li transplantacia, rodesac dono-
ric Tavs damakmayofileblad grZ-
nobda da recipientSic Tirkmeli
Sards gamoyofda.
istoriuli pirveli mcdelobebi
RviZlis transplantaciisa ZaRleb-
Si ekuTvniT Albeny-Si Welch-s (1955
wels) da California-Si Cannon-s (1956
wels). 50 wlebis bolos da 60 wlebis
dasawyisSi ori didi centri swav-
lobda RviZlis transplantaciis
teqnikur SesaZleblobebs. eseni iyo
T. Starzl-is xelmZRvanelobiT Denver-Sida Moore-es xelmZRvanelobiT
Boston-Si. 1 marts T. Starzl-ma pirve-
(gagrZeleba me-6 gverdze)
RviZlis gadanergvis
pirveli warmatebuli
operacia saqarTveloSi
iusticiis umaRles skolasTan
TanamSromlobis memorandumi gaformdabaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetsa da iusticiis umaRles
skolas Soris TanamSromlobis memorandumi gaformda. dokumenti miznad isaxavs,
xeli Seuwyos samarTalmcodneobis specialobis studentTa samarTlebrivi cno-
bierebis zrdasa da praqtikuli unar-Cvevebis gaRrmavebas. TanamSromlobis far-
glebSi Catardeba sajaro leqciebi, ganxorcieldeba erToblivi saswavlo-sagan-
manaTleblo proeqtebi da programebi. memorandums xeli universitetis reqto-
ris movaleobis Semsrulebelma, asocirebulma profesorma merab xalvaSma da
iusticiis umaRles skolis direqtorma laSa maRraZem moaweres.
2 mmaaiissii
TanamSromlobis memorandumi
evropul akademiasTanbaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis reqtoris movaleobis
Semsrulebelma, asocirebulma profesorma merab xalvaSma da zugdidis saswav-
lo universitetis evropuli akademiis reqtorma laSa narsiam TanamSromlobis
memorandums moaweres xeli. xelSekruleba miznad isaxavs erToblivi saganma-
naTleblo programebis SemuSavebas, samecniero kvlevebis warmoebas, profe-
sor-maswavleblebis staJirebasa da studentebis gacvliTi programebis gan-
xorcielebas. memorandumis farglebSi gaimarTeba konferenciebi, seminarebi,
treningebi da sazafxulo skolebi. memorandumis gaformebis Semdeg saswavlo
universitetis evropuli akademiis reqtori delegaciis wevrebTan erTad umaR-
lesi saganmanaTleblo dawesebulebis istorias, saswavlo programebs, fakul-
tetebs, sauniversiteto cxovrebasa da materialur-teqnikur bazas gaecno.
studenturi dReebi aWara -2015,,studenturi dReebi aWara 2015”-is gamarjvebuli nominaciaSi -,,mis studenti” baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis 1-
li kursis studenti lolita cincaZe gaxda, xolo bsu-s futsalis nakrebma pirveloba
sportul aqtivobaSi moipova. studenturi dReebi aWaris sportisa da axalgazrdobis
saqmeTa departamentis organizebiT Catarda da masSi xuTi umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebuleba monawileobda. daskvniTi RonisZieba baTumis sazafxulo TeatrSi jguf
,,gamouvali mdgomareobis“ koncertiT dasrulda.
universitets Turqi
mwerlebi ewvivnenorganizacia „qibaTeqis“ organizebiT baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitets Turqi mwerlebi da poetebi ewvivnen. saaqto
darbazSi gamarTul Sexvedraze stumrebma profesor-maswavleblebs,
studentebs, aWaris mweralTa kavSiris wevrebs, sazogadoebis warmomad-
genlebs sakuTari Semoqmedeba gaacnes da saqarTvelo-TurqeTis mezob-
lur urTierTobebze isaubres. RonisZiebis dasasruls, humanitarul
mecnierebaTa fakultetis Turquli filologiis saganmanaTleblo
programis studentebma Turqul enaze leqsebi waikiTxes.
universitetis sapatio doqtorma domenik
kasab-Tezgorma sajaro leqcia waikiTxa
bilkentis universitetis profesorma, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-
sitetis sapatio doqtorma domenik kasab-Tezgorma sajaro leqcia waikiTxa Temaze: „mu-
zeumebis istoria saukuneebis manZilze“. momxsenebelma studentebsa da profesor-mas-
wavleblebs muzeumisa da muzeologiis koncefcia gaacno. isaubra mesopotamiaSi pirve-
li muzeumis Seqmnis, pirveli sazogadoebrivi vatikanisa da renesansis periodis kapito-
liumis, XVI-XVII saukuneebis saocrebaTa kabinetisa da ganmanaTleblobis xanis enciklo-
pediis muzeumebis istoriaze. cnobilma mecnierma yuradReba gaamaxvila aseve postmo-
dernuli muzeumebisaTvis damaxasiaTebel mewarmeobisa da marketingis ideaze. sajaro
leqcia aWaris a.r. ganaTlebis, kulturisa da sportis saministros ,,umaRlesi ganaTle-
bis xelSewyoba“ qveprogramebis farglebSi Catarda.
brandenburgis miwis parlamentis vizitigermaniis federaciuli respublikis brandenburgis miwis parlamentis prezidenti
brita starki, viceprezidenti diter dombrovski, evropul sakiTxTa komitetis Tavmj-
domare kerstin kaizeri, deputatebi: ian redmani, aqsel fogeli, elizabet alteri, iza-
bel vandre, franc vize, iens ulmani da brandenburg-saqarTvelos sazogadoebis Tavmj-
domare pavle SpetiSvili universitets ewvivnen. baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis reqtoris movaleobis SemsrulebelTan, asocirebul profesor merab
xalvaSTan, fakultetebis dekanebTan da adminstraciis warmomadgenlebTan gamarTul
Sexvedraze delegaciis wevrebma TanamSromlobis mimarTulebebsa da samomavlo gegmeb-
ze isaubres. yuradReba gaamaxviles aseve gacvliTi programebis ganxorcielebaze, pro-
fesor-maswavlebelTa kvalifikaciis amaRlebaze, da gadamzadebisa da staJirebis proeq-
tebis amoqmedebis aucileblobaze.
Sexvedra sagranto konkursSi
gamarjvebuli proeqtebis
xelmZRvanelebTan da doqtorantebTan
SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis 2014 wlis samecniero grantebis da
doqtoranturis saganmanaTleblo programebis konkursSi gamarjvebuli proeqtebis
xelmZRvanelebTan da doqtorantebTan Sexvedra gaimarTa. baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis reqtoris movaleobis Semsrulebelma, asocirebulma profe-
sorma merab xalvaSma da reqtoris moadgilem, profesorma naTia wiklaSvilma konkursan-
tebs gamarjveba miuloces da warmatebebi usurves. wels sagranto konkursSi gamarjveba
moipova bsu-s profesor-maswavleblebis, mkvlevarebisa da doqtorantebis cxra samecni-
ero proeqtma da samma sadoqtoro saganmanaTleblo programam.
3mmaaiissii
universitetma aWaris a/r
soflis meurneobis ministrs
zaur futkaraZes umaspinZla
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univeristetis reqtoris
movaleobis Semsrulebelma merab xalvaSma aWaris a/r soflis me-
urneobis ministrs zaur futkaraZes umaspinZla. Sexvedra miznad
isaxavda agraruli mimarTulebis dargis ganviTarebisTvis erTob-
livi proeqtebis ganxorcielebas. ganixiles saministros progra-
mebis momzadebaSi universitetis akademiuri personalis CarTu-
loba. aseve, teqnologiuri fakultetis studentebis monawileoba
saministros daqvemdebarebul dawesebulebebSi. daigegma aWaris
a/r soflis meurneobis ministris zaur futkaraZes Sexvedra pro-
fesor-maswavleblebTan da studentebTan. Sexvedras eswrebodnen
ministris moadgile avTandil mesxiZe, reqtoris moadgile samec-
niero dargSi naTia wiklaSvili, teqnologiuri fakultetis deka-
ni gizo farcxalaZe, saministros a(a)ip agroservis centris di-
reqtori goCa beriZe, ssip laboratoriis direqtori ramaz surma-
niZe.
iieenniiss uunniivveerrssiitteettiiss pprrooffeessoorriiss
aanneeggrreett-pplloonnttkkee-lluunniinnggiiss
ssaajjaarroo lleeqqcciiaaTTaa cciikkllii
ienis fridrix Sileris saxelobis univerisitetis profesorma
anegret-plontke-luningma universitetSi sajaro leqciaTa cikli
daiwyo bizantiuri kulturisa da istoriis sakiTxebze. germaneli
eqsperti moxsenebebs waikiTxavs Semdeg Temebze: ,,ras niSnavs bizan-
tia?“,,ravena - gvianantikuri xanis dasavleT evropis dedaqalaqi“,
,,adreuli bizantiuri arqiteqtura“, ,,neobizantizmi dasavleT ev-
ropis arqiteqturaSi“. sajaro leqciebi aWaris a.r. ganaTlebis,
kulturisa da sportis saministros ,,umaRlesi ganaTlebis xel-
Sewyoba“ qveprogramebis farglebSi tardeba.
leqciaTa ganrigi:
04.05.2015. aud. N44, 13:00 saaTi - `ras niSnavs bizantia/bizanti-
nizmi?“
05.05.2015. aud.N44, 14:00 saaTi - `ravena - gvianantikuri xanis da-
savleT evropis dedaqalaqi“
15.05.2015. aud.N44, 14:00 saaTi - `adreuli bizantiuri arqiteq-
tura“
20.05.2015. aud.N44, 14:00 saaTi - `neobizantizmi dasavleT evro-
pis arqiteqturaSi“
studentTa samecniero
centris organizebiT, ba-
Tumis SoTa rusTvelis sa-
xelmwifo universitetSi
referatul naSrmoTa kon-
kursi da studentTa sauni-
versiteto samecniero
konferencia gaimarTa. aR-
niSnuli RonisZiebebi uni-
versitetSi yovelwliu-
rad imarTeba.
14-22 aprilis CaTvliT gaimarTa re-
feratul naSromTa konkursi, romelSic
monawileoba miiRo Cveni universitetis
120-mde pirvelkurselma. aRsaniSnavia is
faqti, rom konkursSi monawileobis
msurvelTa raodenoba yovelwliurad
izrdeba. wels 15 seqciaSi gaimarTa muSa-
oba. gansakuTrebuli aqtiurobiT gamo-
irCeoda iuridiul mecnierebaTa seqcia
da saerTaSoriso urTierTobebis seq-
cia, sadac referatuli naSromi warad-
gina 13-13-ma pirvelkurselma.
rac Seexeba, studentTa sauniversi-
teto samecniero konferencias, is gai-
marTa 18-22 maisis CaTvliT da masSi mo-
nawileoba miiRo 150-mde II, III, IV kursis
studentebma, referatul naSromTa kon-
kursSi gamarjvebulma I kursis da magis-
traturis studentebma. konferenciaSi
aqtiurobiT gamoirCeoda samarTalm-
codneobis seqcia 16 moxsenebiT da tu-
rizmis seqcia, sadac 15 moxseneba warad-
gines studentebma.
aRsaniSnavia is garemoeba, rom samar-
Talmcodneobis seqciaSi gamarjvebule-
bi wignebiT daajildova saqarTvelos
sakonstitucio sasamarTlom da saqarT-
velos axalgazrda iuristTa asociaciis
baTumis filialma. xolo stomatologi-
is seqciaSi departamentma momxseneb-
lebs saCuqrad wignebi gadasca.
ggvvaannccaa TTuurrmmaanniiZZeestudentTa samecniero centri
18 maiss baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetSi student-
Ta samecniero centris organizebiT
gaimarTa Tamar mefis xsenebis dRisad-
mi miZRvnili ra? sad? rodis? tipis in-
teleqtualuri TamaSi _ proeqtis mi-
zania saqarTvelos istoriis popula-
rizacia moswavleebSi, codnisa da
cnobierebis gaRrmaveba, erovnul-
patriotuli suliskveTebis gamovli-
neba. aRniSnuli proeqti wels pirve-
lad gaimarTa da moswavleebis mxridan
didi interesi mohyva.
inteleqtualur TamaSSi monawile-
oba miiRo baTumis ocdaoTxi sajaro
da kerZo skolis 100-ze metma moswav-
lem. kompetenturi Jiuri 5 wevrisgan
Sedgeboda: oleg jibaSvili (istori-
kosi), uCa oqropiriZe (istorikosi),
merab megreliSvili (studentTa mxar-
daWeris da momsaxurebis samsaxuris
specialisti), zurab mesxiZe (studen-
turi TviTmmarTvelobis Tavmjdoma-
re), gvanca TurmaniZe (studentTa sa-
mecniero centris xelmZRvaneli). Jiu-
ris SefasebiT pirveli adgili daikava
meTxuTmete sajaro skolis gundma
“rkinis jvari”, meore adgili meaTe sa-
jaro skolis gundma `balavari”, dama-
tebiTi kiTxvebis miuxedavad mesame
adgili gaiyo orma gundma S.p.s. skola-
liceumi `gorda~, da S.p.s. evro 2000
“Tamarioni”. inteleqtualuri TamaSis
monawile yvela skolas gadaeca mona-
wileobis sertifikati. xolo gamarj-
vebuli gundebi mxardamWerebisgan da-
jildovdnen wignebiTa da fasiani sa-
CuqrebiT. baTumis botanikurma baRma
yvela gamarjvebublisTvis daawesa er-
TTviani vauCeri, xolo baTumis av-
totransportma meore adgilze gasul
gunds baTumvelos baraTebi gadasca.
gamarjvebuli gundebi gaemgzavrebian
erTdRiani istoriul-SemecnebiTi
turiT samcxe-javaxeTSi, sadac moina-
xuleben varZias da rabaTis cixes.
RonisZiebis mxardamWerebi iyv-
nen: baTumis botanikuri baRi,kino-TTeatri apolo-bbaTumi, ba-Tumis avtotransporti, TviT-mmarTveli q. baTumis sakrebu-lo, niko berZeniSvilis sax-elobis kvleviTi instituti,studentTa mxardaWeris damomsaxurebis samsaxuri da stu-denturi TviTmmarTveloba.
referatul naSromTa konkursi
da studentTa sauniversiteto
samecniero konferencia
Tamar mefis xsenebis dRisadmi
miZRvnili inteleqtualuri TamaSi
4 mmaaiissii
xaTuna xabaZe baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo
universitetis humanitarul
mecnierebaTa fakultetis lin-
gvistikis doqtorantia. igi am-
Jamad poloneTSi, vujis uni-
versitetSi, filologiis fa-
kultetis gamoyenebiTi ling-
vistikisa da Targmanmcodneo-
bis departamentSi sadoqtoro
Temaze muSaobas warmatebiT
arTmevs Tavs. xaTuna erasmus
mundusis programis monawi-
lea. oTxi Svilis deda ucxoeT-
Si swavla-ganaTlebis parale-
lurad saojaxo saqmianobiTa-
caa dakavebuli.
_xaTuna, ra programiT swa-
vlobT poloneTis vujis uni-
versitetSi?
_baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti aris 6
erasmus mundusis aqtivoba 2-is
monawile. universiteti aqedan
oTx konsorciumSi partnioria
xolo orSi ki asocirebuli wev-
ri. partnioroba gulisxmobs
imas, rom bsu-s swavlebis samive
safexurize garkveuli kvota
aqvs aRniSnul konsorciumebSi,
xolo asocirebuloba ki univer-
sitets bsu-s magistrantebs,
doqtorrantebsa da profeso-
rebs aZlevs saSualebas monawi-
leoba miiRon am konsorciumebSi
sxva meore jgufis warmomadgen-
lebTan SedarebiT garkveuli
upiratesobiT. Tumca asocire-
buloba didi privilegiebis mom-
cemi ar aris. me monawileobas
vRebulob erasmus mundusis aq-
tivoba 2-is gacvliT programaSi,
saxelad - EFFORT, rogorc bsu-
s doqtoranti. am programebis
Sesaxeb informacia ganTavsebu-
lia bsu-s vebgverdis bmulze,
romelsac kurirebs bsu-s saga-
reo urTierTobaTa da strate-
giuli ganviTarebis samsaxuri.
_ xaTuna, konkretulad ras
iTvaliswinebs aRniSnuli sas-
wavlo programa?
_ Cems SemTxvevaSi programa
iTvaliswinebs 10-Tvian mobilo-
bas vujis (Lodz) universitetSi,
kerZod, vujis universitetis
filologiis fakultetis gamo-
yenebiTi lingvistikisa da Targ-
manmcodneobis departamentSi
lingvistikis ganxriT samecnie-
ro muSaobas.
_ rogoria Tqveni TvaliT
danaxuli maqauri umaRlesi ga-
naTlebis sistema?
_minda aRvniSno, rom baka-
lavriatisa da magistraturis
safexurze arsebiTi sxvaoba ar
aris. ai doqtorantebs ki polo-
neTSi gansxvavebuli programa
aqvT. aseve aRsaniSnavia is faq-
tic, rom umaRlesi ganaTlebis
sferoSi Cveni adamianuri re-
sursi arafriT Camouvardeba po-
loneTSi moRvawe profesor-mas-
wavleblebsa Tu TanamSromlebs.
kolosaluri gansxvavebaa mate-
rialur resursebTan mimarTeba-
Si. poloneTSi yvela auditoria,
laboratoria Tu biblioTeka
aRWurvilia Tanamedrove inte-
rieriTa da teqnologiuri
mowyobilobebiT, rac swavlebis-
process ufro efeqtursa da
mimzidvels xdis.
_ ar giWirT ojaxidan Sors
yofna?
_ra Tqma unda, Zalian Zne-
lia, Tumca Cems SemTxvevaSi sxag-
varadaa. me Cemi 3 mcirewlovani
Svili ver gavimete 10 TviT mo-
mewyvita dedis siTbos. amitomac
gavriske da sami patara da maTi
ZiZa Tan wamoviyvane. ufrosi
skolis moswavlea da is mamasTan
davtove. Zalian miWirs marike-
las gareSe, mas ki uCemod, Tumca
male orad gayofili ojaxi
kvlav SeverTdebiT.
_ xaTuna, Tqven poloneTSi
SvilebTan erTd xarT. rogor
uTavsebT meojaxeobas, swavlas
da maqauri cxovrebis ritms
erTmaneTs?
_rogorc giTxariT, ZiZa wa-
moviyvane, romelic Cemi muSao-
bis dros Zalian mexmareba. Tum-
ca Zalian rTulia: ojaxis meur-
veoba mxolod Cem kiserzea, mad-
loba ufals, programiT gan-
sazRvruli stipendia savsebiT
sakmarisia amisaTvis. datvirTu-
li dRis Semdeg ki Cem SvilebTan
TamaSiTa da maTze zrunviT ener-
gias kvlav viRdgen. ise ki saqar-
TveloSic msgavsi ritmi maqvs.
_ Tqveni TvalTaxedviT, ra
siaxleebis danergvas saWiro-
ebs baTumis saxelmwifo uni-
versiteti?
— upirveles yovlisa mate-
rialur-teqnikuri bazis ganax-
lebaa aucilebeli. aseve mniSvne-
lovani wingadadgmuli nabiji
iqneba Tu avamoqmedebT sxvadas-
xva saaswavlo programas ingli-
sur enaze. es ufro meti ucxoe-
li studentis mozidvis saSua-
lebas mogvcems da ufro met
gacvliT programebSi monawile-
obis asparezsac gagvixsnis.
aucilebelia profesor-maswav-
lebelTa gacvliTi programe-
bic, rac maT ufro integrurebu-
li da inovaciuri saleqcio kur-
sebis momzadebaSi xels Se-
uwyobs.
_ rogoria poloneTidan
danaxuli baTumis saxelmwifo
univeristeti?
_ pirvel rigSi mSobliuri d
amonatrebuli. Zalian momenatra
yvela. zogadad rom vTqvaT, am
gadmosaxedidan, bsu aris pers-
peqtiuli universiteti, sadac
studentebs, rogorc adgilob-
rivT ise ucxoelT, profesio-
nal akademiur personalTan er-
Tad megobrobisa da urTierTpa-
tiviscemis navsayudeli eliT.
_ poloneTidan danaxuli
saqarTvelo...
_aq yofnisas ufro gaviTa-
vise Tu ra sevdas atareben Cveni
emigrantebi ucxoeTSi. mamuli-
sagan Sors myofi adamianisaTvis
saqarTvelo aris udidesi sevda,
tkivili da monatreba. mimZims
Soridan samSoblos cqera, ramo-
dena saganZuris qveyana gvarguna
ufalma da ver vufrTxildebiT.
sanam TiToeuli Cvengani ar vis-
wavliT urTierTpativiscemas,
ganurCevlad Cveni ideologiu-
ri Tu politikuri orientacii-
sa, da sanam ar viswavliT urTi-
erTxelSewyobiT TiTo aguris
dadebas, manam evropul ki ara,
zogadad saxelmwifos ver avaSe-
nebT. dRes ki, merwmuneT, Cven sa-
xelmwifoSi ar vcxovrobT.
_ yvelaze metad ra genat-
rebaT?
_ Cemi mariami, meuRle da
zRva.
_ Cemi erTi dRe...
_ diliT bavSvebs vumzadeb
sadils, sufebs, kotletebs, xa-
Wapurebs da sxva. Semdeg vemza-
debi fakultetze wasasvlelad.
profesorTan Sexvedris dRe
Tua,vstumrob mas da ganvixi-
lavT Cemi sadoqtoro Temis sa-
kiTxebs. viReb rCevebsa da mivdi-
var biblioTekaSi. Tebervlamde
Cems axlaSeZenil megobarsac
vstumrobdi xolme. mas eTeri
qvia da is Tsu-s doqtorantia.
Cveni kvlevis sferoebi msgavsia
da Zalian karg danayofier dis-
kusiebs vawyobdiT xolme. is uk-
ve dabrunda saqarTvelSi. Sem-
deg gavdivar sayidlebze davb-
rundebi saxlSi. kargi amindi
Tua, bavSvebTan erTad saxlTan
mimdebare parkSi vseirnobT. aq
Zalian kargi rekruaciuli zone-
bia yvela dasaxlebul terito-
riaze. bavSvebis daZinebis Sem-
deg, isev Cems Temaze vmuSaob. aq
yofnisas erT saerTaSoriso kon-
ferenciaSi miviRe monawileoba.
axla momdevno statias vamzadeb.
kviraobiT wirvaze davdivar ad-
gilobriv marTlmadideblur
taZarSi, sadac gavicani emigran-
ti qarTvelebi. minda aRvniSno,
rom aRdgoma wm. aleqsandre ne-
velis taZris winamZRvarma d am-
galobelTa gundma qarTuli sa-
galobeliT mogviloces. sityve-
biT ver gadmovcem im emocias,
roca`qriste aRsdga~ qarTulad
gavigone am taZris sasuliero
pirebisagan. pirvel semestrSi
vujis universiteti yovelkvu-
reul eqskursiebs gviwyobda,
rac Zalian saintereso iyo. xan-
daxan qarTveli studentebi er-
Tad vikribebiT xolme. aseTia Ce-
mi polonuri dReebi.
saswavleblad poloneTSi SvilebTan erTad
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgenis dRisadmi miZRvnili konferencia
saqarTvelos saxelmwifo-
ebrivi damoukideblobis aRd-
genis dRisadmi miZRvnili kon-
ferencia Catarda baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo
universitetSi. sesia reqto-
ris movaleobis Semsrulebel-
ma, asocirebulma profesorma
merab xalvaSma gaxsna da isto-
riuli dRis mniSvnelobaze
isaubra. humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanma profesorma marina giorgaZem se-
siis monawileebs 1997 wels levilSi gadaRebuli fotoebi warudgina, xolo profesorma
oTar gogoliSvilma 1918-1921 wlebis movlenebis amsaxveli saarqivo videomasala gaacno.
konferenciaze humanitarul mecnierebaTa fakultetis studentebma moxsenebebi wai-
kiTxes 1918-1921 wlebSi ganviTarebul movlenebze.
momxseneblebma imsjeles iseT mniSvnelovan sakiTxebze, rogoricaa: saqarTvelos sa-
xelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena - 1918 wlis 26 maisi, saqarTvelos pirveli erov-
nuli yriloba da erovnuli sabWos Seqmna, saqarTvelos damoukideblobis komiteti, saer-
TaSoriso viTareba da saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena, saqarTvelos demok-
ratiuli respublikis saSinao da sagareo politika. saqarTvelos saxelmwifoebrivi damo-
ukideblobis aRdgenis dRisadmi miZRvnili sesia saqarTvelos himniT dasrulda.
5mmaaiissii
istoriulad cnobilia, rom qar-
Tul saxelovan gvarebs Soris ximSiaS-
vilTa gvars, mis patriot mamuliSvi-
lebs Rirseuli adgili ukaviaT saqarT-
velos istoriaSi.
am gvaris gamorCeul warmomadge-
nelTa Soris gansakuTrebiT aRsaniSna-
via selim ximSiaSvili, romelmac me–18
–19 saukuneebis mijnaze saTave daudo
erovnul (saxalxo) - ganmaTavisufle-
bel moZraobas samxreT saqarTveloSi.
am moZraobis mizani osmalTa batonobi-
sagan dapyrobili teritoriebis „ga-
moxsna“ da dedasamSoblosTan dabrune-
ba iyo.
selim ximSiaSvili ekuTvnis im saxe-
lovan mamuliSvilTa Taobas, romelTa
warmomadgenlebs saqarTvelos erTia-
nobisa da xalxis keTildReobisaTvis
brZolaSi Tavi usaxelebiaT da samSob-
los gmiruli warsulis istoria dide-
bis SavarandediT SeumkiaT. mamis, ab-
dul–begis daRupvis Semdeg, aWaris san-
jaybegoba itvirTa misma Svilma selim
ximSiaSvilma. is roca moqmedebis stra-
tegiul gegmebze fiqrobda, darwmune-
buli iyo, mcirericxovani aWaris pata-
ra teritoria da sakuTari Zalebi ar
iyo dasaxuli miznebisaTvis sakmarisi.
amitom kavSirs amyarebs axalcixis fa-
SasTan Serif jayelTan, magram Sida fe-
odaluri aSlilobis gamo, pirvelobi-
saTvis brZolaSi Camovardnili intri-
gis Sedegad, selimsa da Serifs Soris
garTulda urTierToba. selimma gamoi-
yena es viTareba da axalcixis faSobas
orjer (1803–1809 ww da 1812–1815 ww)
miaRwia. es iyo misi pirveli strategiu-
li amocana. selim ximSiaSvils safaSos
taxtze metis miRweva SeeZlo, magram man
cxovrebis sxva (ara karieristuli, ara-
med erovnul–patriotuli) gza airCia,
gza brZolisa, romelic samxreT saqar-
Tvelos gamoixsnida osmalTa tiranii-
sagan. am brZolaSi raki Sida Zalebma,
imereTisa da qarTl–kaxeTis mefeebma
(solomon – II, erekle–II) dapirebis miu-
xedavad, Sida brZolebisa da daZabuli
viTarebis gamo, ver moaxerxes daxmare-
ba, amitom Sinagani Zalebis imedi amoi-
wura, ris Semdeg selim ximSiaSvils mo-
kavSired mefis ruseTi (TviTmpyrobe-
luri, magram „naklebad boroti“, sxva
mezobel saxelmwifoebTan SedarebiT)
miaCnda (albaT, im droisaTvis da saer-
TaSoriso politikur situaciaSi savse-
biT sworad). rom ara diplomatiuri
uwyebis Secdoma da, agreTve, samxedro
xelmZRvanelobis zogierTi warmomad-
genlis uxeSoba, utaqtoba da Ralati,
saqarTvelos teritoriebis sruli dab-
runeba adre da SesaZloa, ufro naklebi
msxverpliT gadawyvetiliyo.
yovelive aRniSnulidan gamomdina-
re, selimi strategiuli miznis ganxor-
cielebisaTvis brZolas Seewira, gan-
sazRvruli pirobiT, sakuTari nebiT ma-
macurad Cabarebuls, mterma 1815 wlis
3 ivniss selims Tavi mohkveTa da stam-
bolSi sulTans gaugzavna. sakuTari si-
cocxlis gawirviT selimma aTasebis si-
cocxle gadaarCina, soflebi da xeobebi
sruli ganadgurebisgan ixsna.
marTalia, dasaxul mizans selimma
ver miaRwia, magram misi danatovari an-
derZi (Tavis mokveTis win warmoTqmuli
ukanaskneli sityvebi): „ me Tavs mWriT,
magram getyviT, gurjistani osmalos
samudamod ar SerCeba“ - gaxda moqmede-
bis saxelmZRvanelo programa STamomav-
lobisa da qarTveli xalxisaTvis, rom-
lebmac selimis mizans frTebi Seasxes.
ruseT-TurqeTis (1828–1829 da
1877–1878 wlebis) omebis Sedegad am or
saxelmwifos Soris dadebuli xelSek-
rulebiT (1829 wlis adrianopolis za-
viT) gaTavisuflda samcxe–javaxeTi,
xolo 1878 wlis 3 marts san–stefanos
zaviT, sabolood berlinis kongresis
gadawyvetilebiT aWara gaTavisuflda
TurqeTis samsaukunovani batonobisa-
gan da daubrunda dedasamSoblo saqar-
Tvelos.
eris mamamTavari didi ilia gvmoZR-
vravda Tanamemamuleebs: „eri Tavis gmi-
rebSi hpoulobs Tavis sulsa da guls...
Tavis xatsa da magaliTs... saWiroa maTi
xsovna da ar daviwyeba“. qarTveli eri
asrulebs ilias anderZs. aWara ar ivi-
wyebs maT saxelebsa da Rvawls. am Tval-
sazrisiT selim da Serif ximSiaSvilebi
samSoblosaTvis Tavdadebuli patrio-
tebi, Cveni xati da magaliTebi gaxdnen.
qarTveli eri ar iviwyebs maT saxelebs,
samSoblosaTvis Tavdadebasa da Rva-
wls.
ximSiaSvilTa gvaris istoriis, sa-
xeldobr, selim ximSiaSvilis cxovre-
ba–moRvaweobis Seswavla me-19 saukunis
meore naxevridan daiwyo. am mxriv pirve-
lebi iyvnen: ivane kereseliZe, dimitri
baqraZe, Tedo saxokia, eqvTime TayaiSvi-
li, Tedo Jordania, giorgi yazbegi, za-
qaria WiWinaZe, petre umikaSvili, ser-
gei mesxi, mamia da grigol gurielebi da
sxva. maT ara marto moiZies da Sekribes
saintereso masalebi, aramed saTanadod
Seafases selim ximSiaSvilis Rvawli
qarTveli xalxis winaSe. am saqmes ufro
meti biZgi misces ilia WavWavaZem, akaki
wereTelma, giorgi wereTelma, mixeil
javaxiSvilma, iakob gogebaSvilma, apa-
lon wulaZem da sxvebma... es saqme Cine-
bulad ganagrZes cnobilma mkvlevareb-
ma: xariton axvledianma, vukol iaSvil-
ma, SoTa lomsaZem, iuri sixaruliZem,
abel surgulaZem, fridon sixaruliZem,
ramaz surmaniZem, emen daviTaZem, vax-
tang zoiZem, SuSana futkaraZem, biWiko
diasamiZem, sergo dumbaZem da sxvebma.
xariton axvledianma, pirvelma qar-
Tul istoriografiaSi, saarqivo doku-
mentebis, gamoqveynebuli naSromebis,
presis masalebis, TanamedroveTa mogo-
nebebisa da mosaxleobaSi Semonaxuli
gadmocemebis Sejereba–gaanalizebis
safuZvelze, araerTi naSromi Seqmna
ganmaTavisuflebeli moZraobis Sesaxeb
samxreT saqarTveloSi da, agreTve, sxva
ramdenime statiasa da naSromSi gamok-
veTa samxreT saqarTvelos mosaxleo-
bis, maT Soris selim da Serif ximSiaSvi-
lebis Rvawli da roli osmalTa bato-
nobisagan samxreT saqarTvelos, ker-
Zod, aWaris ganTavisuflebisaTvis
brZolaSi; manve Seadgina aWaris isto-
riis bibliografia da sxva.
sagangebod aRsaniSnavia aWaris
kulturis yofili ministris, istoriis
mecnierebaTa doqtoris, profesoris,
qvelmoqmedis Teimuraz komaxiZis da mi-
si meuRlis mecenat nargiz abaSiZis
Rvawli. Teimuraz komaxiZem ara marto
wignebi miuZRvna am gvaris warmomadgen-
lebs, aramed Tavisi saqvelmoqmedo saq-
mianobiT, mecenat meuRlesTan erTad,
Txilvanasa da sxalTaSi gaxsna muzeume-
bi, sadac Tavmoyrilia mravali eqspo-
nanti. xixanis cixeze gaiyvana gza- bili-
ki (am saqmeSi monawileobdnen anzor da
simon bolqvaZeebi - Txilvaneli axal-
gazrdebis jgufTan erTad), qoCaxsa da
sxalTaSi reabilitacia gaukeTda Serif
ximSiaSvilis, misi dedis (dudi-xanum
beJaniZis) da danieli meuRlis dagmara-
sa da misi qaliSvilis saflavebs; so-
fel bakoSi daidga selimis memorialu-
ri dafa. nigazeulSi (Suaxevis raioni)
aRdgenil iqna ximSiaSvilis cixe, mis te-
ritoriaze gaixsna muzeumi,iqve, wyani-
Suris ubanSi keTilmoewyo selimis saf-
lavi.
1990 wels q. baTumSi dafuZnda da
muSaobs sruliad saqarTvelos selim
ximSiaSvilis sazogadoeba, romlis pre-
zidentia profesori simon SaraZe. man
gamosca gazeTi saxelwodebiT „fesve-
bi“, romelSic gamoqveynda ximSiaSvil-
Ta gvaris genealogiuri xe da sxva sain-
tereso masalebi am gvaris saxelovani
Svilebis Sesaxeb. am sazogadoebam amave
wels selim ximSiaSvilis sof. nigaze-
ulSi (Suaxevis raioni) Caatara respub-
likuri samecniero konferencia, rome-
lic selim ximSiaSvilis cxovrebasa da
moRvaweobas mieZRvna.
2000 wels gamomcemloba „alionma“
gamosca mravaltiraJiani da didi for-
matis wigni „ximSiaSvilebi“ , romelic
moamzada, Sesavali, bibliografia da
saZiebeli daurTo ioseb ximSiaSvilma.
wigni istoriografiis mniSvnelovani
SenaZenia, xels uwyobs am gvarisa da Cve-
ni qveynis warsuliT dainteresebul
mkvlevarebsa da mkiTxvel sazogadoe-
bas.
2005 wels Sesrulda selim ximSiaS-
vilis dabadebidan 250 da Tavis mokve-
Tidan 90 weli. am TariRis aRsaniSnavad
gazeT „aWaraSi“ gamoqveynda Cemi da So-
Ta bolqvaZis (Txilvanis eTnografiu-
li muzeumis direqtori) erToblivi we-
rili saTauriT „selim ximSiaSvili- sa-
qarTvelos erTianobisTvis wamebuli
raindi“ (gazeTi „aWara“, N192, 2005 wlis
11 oqtomberi, gv.5-7).
2005 wlis 21 noembers baTumis SoTa
rusTavelis saxelobis saxelmwifo uni-
versitetSi istoriis, arqeologiisa da
eTnologiis departamentis (Tavmjdo-
mare prof. biWiko diasamiZe) iniciati-
viT Catarda konferencia Temaze: „se-
lim ximSiaSvili- erovnul (saxalxo) -
ganmanTavisuflebeli moZraobis med-
roSe“. konferenciaze mowveuli iyvnen
selim ximSiaSvilis TurqeTSi mcxovre-
bi STamomavlobis warmomadgenlebi-
qalbatoni zeinab-xanumi da misi meuR-
le ialCin nalbandoRlu. zeinab xanumi
miesalma konferencias da madloba ga-
dauxada universitetis koleqtivs, Ro-
nisZiebis organizatorebs konferenci-
aze mowvevisaTvis. konferenciaze mow-
veuli iyo ,agreTve, selim ximSiaSvilis
sazogadoebis prezidenti simon SaraZe,
romelmac gazeTi „fesvebi“-s ramdenime
aTeuli egzempliari Camoitana saCuq-
rad. konferenciaze aRiniSna viTareba
„osmalos saqarTveloSi“ da xazi gaesva
ximSiaSvilTa gvaris, kerZod,selim xim-
SiaSvilis, rogorc ganmaTavisufle-
bel moZraobis medroSis , agreTve, Se-
rifis, rogorc aWaris mmarTvelis,
rolsa da misi orientaciis mniSvnelo-
bas aWaris osmalTa batonobisagan ga-
moxsnis saqmeSi. iTqva, agreTve, sxva sa-
xelovan adamianebze (axmedis, dudi-xa-
numis, qorxuseinis, abdis, nuri ximSiaS-
vilebze) da sxvaTa Sesaxebac.
2005 wlis 11dekembers bakoeli
axalgazrdebis iniciativiT, am werilis
avtoris rekomendaciiTa da mecnieru-
li xelmZRvanelobiT bakoSi (Tavis mok-
veTis adgilas) dafuZnda saxalxo dRe-
saswauli „selimoba“. gadawyda „selimo-
bis“ aRniSvna yoveli wlis 3 ivniss seli-
mis Tavis mokveTisa da ,savaraudod, misi
dabadebis dRes- bakoSi, nigazeulSi,
sxalTaSi da sxvaganac perioduli aR-
niSvniT. 2006 wels bakoSi, sajaro sko-
lis daarsebidan 80 wlisTavis aRniSv-
nasTan erTad, Catarda „selimo-
bis“ pirveli saxalxo dResaswa-
uli. sof. bako sazeimod iyo
morTuli lozungebiT, plaka-
tebiT, mxatvruli gamofenebiT,
romelic moamzada mxatvarma
guram futkaraZem. dResaswa-
uls eswrebodnen ara marto xe-
obis mosaxleoba, aramed inte-
ligenciis warmomadgenlebi, ra-
ionis xelmZRvaneloba da aWaris
avtonomiuri respublikis xe-
lisuflebis warmomadgenlebi.
aq iyvnen agreTve saqarTvelos
sapatriarqos, maT Soris sxal-
Tis eparqiis warmomadgenlebi.
sazeimo RonisZieba Catarda ma-
Ralorganizebul doneze da mas
mohyva sazogadoebis didi ga-
moxmaureba. gazeT „aWara“-s in-
terviu misces pirveli „selimo-
bis“ monawile mecnierebma da xe-
lisuflebis warmomadgenlebma:
profesorma malxaz sioriZem,
Teimuraz komaxiZem, simon Sara-
Zem, biWiko diasamiZem, ramaz
surmaniZem, rusTavelis premiis
laureatma, poetma fridon xalvaSma; xe-
lisuflebis warmomadgenlebma: eduard
futkaraZem, Tamaz diasamiZem, aleqsand-
re CikvaiZem, goCa ServaSiZem, romlebmac
aRiares saxalxo dResaswaulis selimo-
bis daweseba, rogorc Cveni winaprebis,
patrioti mamuliSvilebis, kerZod, xim-
SiaSvilTa gvaris warmomadgenelTa sam-
SoblosaTvis erTgulebis, Tavdadebis,
kritikul SemTxvevaSi Tavganwirvis, ma-
Ti damsaxurebuli saxelebisa da saqmee-
bis ukvdavyofis gamoxatuleba. iTqva
isic, rom selimis anderZi da STamomav-
lobis mier misi ganxorcieleba nimuSia
dRevandeli da momavali TaobebisaTvis,
Tu rogor unda icxovron da ibrZolon
saqarTvelos gamTlianebisa da erTia-
nobis dasacavad.
winaparTa aseTma siyvarulma da er-
Tgulebam SegvaZlebina win aRvdgomo-
diT ucxo dampyrobelTa Zalebs da
dRemde mogvetana sakuTari meoba, gvex-
sna eri yovelgvari gansacdelisagan.
aba, kidev erTxel movusminoT did ili-
as da ar unda dagvaviwydes misi Zvirfa-
si sityvebi: „vaJkacoba undoda, vaJka-
cebi viyaviT, xmali undoda, xmliT Wed-
va vicodiT, omis saqmeTa codna undoda,
omis saqmeni vicodiT. ai, ram SegvaZle-
bina, ram gvixsna, ram Segvinaxa...“
WeSmaritebas alternativa ara aqvs.
is aqsiomaturia. rogorc dedas usazR-
vrod uyvars Tavisi Svilebi da arasd-
ros uRalatebs, 9 Tves mucliT, 10-15
weliwads xeliT da mTeli sicocxlis
manZilze guliT atarebs, aseve dedasam-
Soblo valdebulia, uyvardes Tavisi
Svilebi, arasdros gaswiros isini, aras-
dros Seaqcios maT zurgi. es Cveni isto-
riaa da mas gafrTxileba sWirdeba. Zvir-
faso mkiTxvelo, ai, ra daniSnuleba da
mizani aqvs saxalxo dResaswaul „seli-
moba“-s.
2007 wlis 3 ivniss Catarda meore
„selimoba“ nigazeulSi, sazogadoebis
farTo monawileobiT. 2009 wlis Catar-
da morigi „selimoba“ bakoSi. amjerad
„selimobis“ dResaswaulis Sinaarsi uf-
ro datvirTuli iyo imiT, rom bakoel-
Ta da skolis pedagogTa iniciativiT sa-
qarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis
ministris brZanebiT (466, 2009 weli) ba-
kos sajaro skolas mieniWa selim ximSi-
aSvilis saxeli, xolo imave misistris
2012 wels 9 Tebervlis brZanebiT (?38/n)
mTisubnis sajaro skolas mieniWa Serif
ximSiaSvilis saxeli .
mimdinare 2015 wlis ivnisi aris
„selimobis“ saiubileo meaTe weli. Seq-
mnilia aWaris samTavrobo komisia. miRe-
bulia gadawyvetileba „selimoba“ ufro
farTo masStabiT aRiniSnos. asrulda
didi ilias STamagonebeli sityvebi. se-
lim ximSiaSvili, samSoblisaTvis Tavda-
debuli da sicocxleganwiruli raindi,
misma samSoblom miiRo xatad da gulSi
Caikra. misi anderZi, misi cxovreba po-
litikuri moRvaweoba da piradi magali-
Ti dResac samoqmedo programad rCeba
saqarTvelos erTianobisa da gamTlia-
nebisaTvis brZolaSi. asrulda mosax-
leobis neba - mimdinare wlis ivnisSi,
„selimobis“ meaTe wlisTavis aRsaniSna-
vad, qalaq baTumSi daidgmeba selim xim-
SiaSvilis Zegli (avt. mxatvar-moqanda-
ke daviT bolqvaZe). didi madloba yve-
las, ersa da bers, mosaxleobas, inteli-
gencias, didsa da pataras, mecnier -
mkvlevarebs, kulturisa da xelovnebis
muSakebs , xelisuflebas, romlebmac
izrunes selim ximSiaSvilis saxelis uk-
vdavsayofad. aRsrulda vaJa fSavelas
sityvebi: qveyanam daafasa samSoblo-
saTvis selim ximSiaSvilis Tavis gawirva
,misi Rvawli da amagi.
qarTveli eris madlierebas selim
ximSiaSvilisadmi kargad gamoxatavs
cnobili qarTvel poetis mamia varSani-
Zis leqsi „selim ximSiaSvils“:
„-selim, Seni aWara
gulis xatad gigulebs,
Tavganwirvas mamacurs,
siyvaruliT gibrunebs. “
ra Tqma unda, gakeTebuliT ar mTav-
rdeba saqme. unda gagrZeldes misi Se-
moqmedebis Seswavla da saqarTvelos
sapatriarqos, misi sinodis gadawyveti-
lebis Sesabamisad, selim ximSiaSvilis
Tavis moZieba, misi sxeulTan SeerTeba
da moxdes gamTlianebuli neSTis mTaw-
mindaze dasveneba.
msgavsi xasiaTis erovnuli da sa-
xalxo dResaswaulebi, maT Soris „seli-
moba“, samSoblosaTvis Tavdadebuli da
wamebuli selim da Serif ximSiaSvile-
bis saiubileo RonisZiebebi unda gamo-
viyenoT regionis mosaxleobis keTil-
dReobis amaRlebis, maTi dasvenebisa da
xeobaSi saerTaSoriso turizmis ganvi-
TarebisTvisac. amitomac saWiroa xeo-
baSi kapitaluri gzis mSenebloba gagr-
Zeldes xixanis cixemde, xixanis cixidan
ki - beSumamde. mareTis xeobasTan erTi-
ani sagzao infrastruqtura kapitalu-
ri wyalsadenebiT Seqmnis xeobis sof-
lebSi saojaxo turizmis ganviTarebis
winapirobebs da adgilobrivi resurse-
bis maqsimaluri gamoyenebiT dasaqmdeba
mTieli mosaxleoba, gaumjobesdeba ma-
Ti cxovrebisa da dasvenebis pirobebi,
ganviTardeba ekonomika, sporti da tu-
rizmi...
da bolos, qarTveli xalxis saamayo
Svilebs, selim da Serif ximSiaSvilebs,
samSoblosaTvis erTgul, Tavdadebul
da saxelovan winaprebs grigol orbe-
lianis sityvebiT siamayiT mivmarTav:
„gmirno,mamulis madidno,
Tqvena xarT Cveni dideba,
TqvenTa saqmeTa amayad
warmoTqvams STamomavloba.
TqvenTa saqmeTa moTxrobiT
moxucT creml moedineba,
mxneobiT aRtacebuli,
Wabuki xmalsa miswvdeba.“
sergo dumbaZemecnierebaTa doqtori,
profesori
28.04.2015
saxelovani winaprebi TaobaTa mexsierebaSi„fass dasdebs bolos qveyana,
visac ra dauTesia“vaJa-fSavela
„vaJkacoba undoda, vaJkacebi viyaviT, xmali
undoda, xmliT Wedva vicodiT, omis saqmeTa
codna undoda, omis saqmeni vicodiT. ai, ram Seg-
vaZlebina, ram gvixsna, ram Segvinaxa...“
mimdinare wlis ivnisSi, „selimobis“ mea-
Te wlisTavis aRsaniSnavad, qalaq baTumSi
daidgmeba selim ximSiaSvilis Zegli.
6 mmaaiissii
lad kacobriobis istoriaSi
denverSi, kolorados janm-
rTelobis samecniero cent-
rSi Seasrula pirveli ada-
mianSi RviZlis transplan-
taciis mcdeloba 3 wlis bav-
SvSi, romelic daavadebuli
iyo biliaruli atreziiT,
risTvisac gamoyenebuli
iyo aseve, tvinis simsivniT
gardacvlili, bavSvis RviZ-
li. magram operacia ver iqna
dasrulebuli arakontro-
lirebadi sisxldenis gamo
da recipienti gardaicvala.
imave wlis 5 maiss meore
mcdeloba warmatebiT das-
rulda, magram pacienti 22-e
dRes filtvis arteriis
TromboemboliiT gardaic-
vala.Tumca RviZli damakma-
yofileblad funqcioni-
rebda. amis Semdgom ramode-
nime wliT es programa SeCe-
rebuli iqna da gagrZelda
mxolod 1967 wels, rodesac
transplantaciis Semdgom
periodSiukve naCvenebi iyo
sicocxlis xangrZlivobis
mniSvnelovani zrda. miuxe-
davad operaciuli teqnikis
daxvewisa karga xans RviZ-
lis transplantacia spora-
duli SemTxvevebis saxiT
iwarmoeboda da eqsperimen-
tuli operaciis saxes ata-
rebda.
axali era RviZlis trans-
plantaciaSi ukavSirdeba
brazilieli qirurgis pro-
fesor Silvano Raia-s saxels,
romelmac san pauloSi pir-
velma ganaviTara cocxali
donaciis koncefcia da 1988
wlis dekemberSi pirvelad
kacobriobis istroriaSi
gogonas gadaunerga dedis
marcxena wili - cocxali
donoruli nawilobrivi
RviZlis transplantacia,
romelic samwuxarod waru-
mateblad damTavrda me-6
dRes recipienti gardaicva-
la, magram am operaciam da-
sabami misca cocxali dona-
ciis SesaZleblobas zrdas-
ruli donoridan zrdas-
rul recipientSi, rac espa-
neli qirurgebis Makuuchi-s
da Tanakas-s saxelebs ukav-
Sirdeba. mxolod 1993 wels
pirvelad tokios universi-
tetis profesoris MasatoshiMakuuchi-ismier Sesrulebu-
li iqna warmatebuli cocxa-
li donoruli RviZlis nawi-
lobrivi transplantacia
zrdasruli donoridan
zrdasrul recipientSi.
am droisaTvis msoflio-
Si 8 transplantirebuli pa-
cientia, romelTa sicocx-
lis xangrZlioba 30 welze
metia. erT-erTi maTgani ax-
la 46 wlisaa da 3 wlis iyo
rodesac RviZli gadaener-
ga.
saqarTveloSi pirveli
warmatebuli RviZlis tran-
splantaciis dabadebis
dRes 2014 wlis 14 dekemberi
warmoadgens, rodesac q. ba-
Tumis referalur saavadm-
yofoSi pirvelad warmoebu-
li iqna cocxali donoruli
transplantacia zrdasru-
li donoridan zrdasrul
recipientSi. am movlenas 2
wliani samzadisi uswrebda
win.
RviZlis gadanergvaze ba-
Tumis referaluri saavadm-
yofos 25- kaciani jgufi mu-
Saobs, -aRniSna batonma ka-
xam. sxvadasxva profilis
eqimebma da eqTnebma erTw-
liani gadamzadeba gaiares
belorusiaSi, germaniaSi,
TurqeTsa da azeirbaijanSi,
sadac warmatebiT sruldeba
rogorc cocxal donorTa,
aseve gvamur donorTa RviZ-
lis transplantacia. Tavad
kaxa qaSibaZem indoeTSi, be-
lorussa da TurqeTSi gaia-
ra saamisod momzadeba. in-
doeTSi, qalaq gurgaonoSi -
Tqva man - aris msoflioSi
erT-erTi yvelaze didi cen-
tri, sadac wlis ganmavlo-
baSi 400-mde RviZlis trans-
plantacia sruldeba, ro-
melTa umravlesoba cocxa-
li donaciaa.
Cemi mizani iyo, - ganagr-
Zobs saubars igi, - RviZlis
transplantaciis refera-
lur saavadmyofoSi danerg-
va. saamisod saWiro iyo ara-
pirdapir gagvexorcielebi-
na RviZlis gadanergva, ara-
med jerovnad gagveviTare-
bina RviZlis qirurgia
mTlianad. aq yvelaze mniSv-
nelovani RviZlis, sanaRvle
gzebisa da pankreasis qi-
rurgiaa, romlis ganviTare-
biTac daviwyeT procesi,
ganvaviTareT RviZlis onko-
logia, rasac ar eqceoda
yuradReba saqarTveloSi -
hemi- hepateqtomiebi RviZ-
lis kibos dros. maTi arse-
bobis gamo ki pacientebi
iRupebodnen.
mTavarma qirurgma saub-
risas madliereba gamoxata
korporacia „eveqsis“ misa-
marTiT, romlis Zalisxmevi-
Tac aWaraSi gaixsna Tana-
medrove moTxovnilebebis
gaTvaliswinebiT aRWurvi-
li axali saavadmyofo. sxva-
nairad am donisa da am kla-
sis operaciis Catareba war-
moudgeneli iqneboda, _ igi
utopiad darCeboda Tqva
man. - Sesabamisad, dRes Cven
RviZlis gadanergvis garda
bevri sxva operaciis gake-
Teba SegviZlia RviZlze.
RviZlis qirurgiaSi Sedis
operaciebi keTilTvisebia-
ni da avTvisebiani simsivnee-
bis, metastazebis dros, ro-
melTac sWirdebaT qirurgi-
uli Careva. aRsaniSnavia is
faqtic, rom Tu kibo 5 san-
timetramdea, SesaZloa
RviZlis naxevari amoiWras
da darCenili naxevari Cveu-
lebriv gaagrZelebs funq-
cionirebas. rac Seexeba yve-
la tipis cirozs maT sabo-
lood gadanergva esaWiroe-
baT.
studentebisaTvis sain-
tereso iyo imis gageba, rom
msoflioSi yovelwliurad
1500-ze meti translaplan-
tacia keTdeba. maT Soris na-
xevari cocxali donaciaa,
naxevari-gvamuri. CvenTan
mxolod cocxali donacia
keTdeba, rac imas niSnavs,
rom organos gadanergva
mxolod cocxali, jansaRi
donoridan aris SesaZlebe-
li. rac Seexeba moTxovnas
RviZlis gadanergvaze sa-
qarTveloSi, es ricxvi sak-
maod maRalia Cvens qveyana-
Sic. daaxloebiT 100-mde pa-
cients esaWiroeba es opera-
cia. referalur saavadmyo-
foSi ki RviZlis gadanerg-
vis mxolod 15-20 operaciis
Catarebaa SesaZlebeli wel-
wadSi.
leqciis procesSi kargad
warmoCnda is riskebi da sir-
Tuleebi, rac axlavs RviZ-
lis gadanergvis operacias.
RviZlis tranplantacia Ta-
visi inovaciuri teqnolo-
giebiTa da qirurgiuli kla-
siT yvelaze riskiani, gada-
uWarbeblad SeiZleba iTq-
vas, urTulesi operaciaa,
rac ki saqarTveloSi gake-
Tebula dRemde, - xazgasmiT
aRniSna saubrisas qirurgma
leqtorma. am dros Zalian
maRalia donoris gardacva-
lebis riski. msoflio sta-
tistikiT, yovel 1000 ope-
raciaze, erTi gardacvlili
donori modis. Tumca amis
mizezi eqimis dabali kva-
lifikacia ki araa, aramed
is gauTvaliswinebeli ara-
sasurveli damTxvevebia,
romelic SeiZleba moxdes
da amas veranairi maRali
kvalifikacia ver auvlis
gverds, ver gamoricxav, in-
doeTSic ki, sadac TiTqmis
yoveldRe vakeTebdiT RviZ-
lis gadanergvis operacias,
sikvdilianobis faqti aqac
fiqsirdeboda.
momavali medikosebi di-
di cnobismoyvareobiTa da
interesiT akvirdebodnen
monitorze RviZlis uSua-
lod gadanergvis procedu-
ras. igi 20 saaTze met xans
grZeldeboda. pirveli pa-
cienti tatiana m. (recipien-
ti) Cvens saavadmyofoSi
mkurnalobas da dakvirvebas
gadioda operaciamde erTi
wlis ganmavlobaSi diagno-
ziT: RviZlis qronikuli uk-
marisoba, cirozi termina-
luri stadia.romelSic daa-
vadebis manifestacia, 4
wlis asakidan qvemwvave
formis hepatitiT, ukavSir-
deba tonzileqtomias; Semd-
gomi gamwvavebis talRa pa-
cientis orsulobis da ad-
reuli loginobis xanas
ukavSirdeboda. Seuqceva-
dav ki ukve 2011 wels gamov-
linda asciti, koagulaciu-
ri faqtorebis deficiti da
siyviTle. kvleva gagrZel-
da israelis xaiS Sivas sau-
niversiteto samedicino
centrSi, sadac biofsiur
masalaSi verificirda RviZ-
lis idiopaTiuri cirozi da
eWvi gamoiTqva garkveuli
autoimunuri faqtorebis
rolze, MELD SkaliT Sefas-
da 21 quliT; xolo Caild-
pauCis SkaliT B kategori-
ad. ris gamoc mieca rekomen-
dacia RviZlis transplan-
taciaze (2012 w.).
donori vaxtang m. 28
wlis praqtikulad janmr-
Teli mamakaci _ ucolSvi-
RviZlis gadanergvis pirveli
warmatebuli operacia saqarTveloSi
(dasawyisi pirvel gverdze)
studenturi TviTmmarTvelobis arCevne-
bi daiwyo baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetSi. xuTi dRis ganmavloba-
Si umaRlesi saganmanaTleblo dawesebule-
bis bakalavriatis, magistraturisa da doq-
toranturis 5150-mde studenti 94-wevrian
studentTa warmomadgenlobiT organos 2
wlis vadiT airCevs. studenturi TviTmmar-
Tvelobis arCevnebi faruli kenWisyriT
imarTeba da masSi 174 kandidati monawile-
obs.
studenturi TviTmmarTvelobis arCev-
nebis Catarebis ganrigi:
1. ekonomikisa da biznesis fakulteti - 28
maisi, 10 wevri;
2. iuridiuli fakulteti - 28 maisi, 5 wev-
ri;
3. fizika-maTematikisa da kompiuterul
mecnierebaTa fakulteti - 29 maisi, 10 wevri;
4. socialur da politikur mecnierebaTa
fakulteti - 29 maisi, 5 wevri;
5. sabunebismetyvelo mecnierebaTa da
jandacvis fakulteti - 1 ivnisi, 17 wevri;
6. turizmis fakulteti - 1 ivnisi, 4 wevri;
7. humanitarul mecnierebaTa fakulteti
- 2 ivnisi, 24 wevri;
8. ganaTlebis fakulteti - 2 ivnisi, 6 wev-
ri;
9. teqnologiuri fakulteti - 3 ivnisi, 13
wevri.
rreecciippiieennttiiss kktt aannggiiooggrraaffiiuullii aaqqssiiaalluurrii ddaa kkoorroonnaarruullii WWrriilleebbii
studenturi TviTmmarTvelobis
arCevnebi daiwyo
7mmaaiissii
lo, romlis BMI iyo 29
12 kg. daklebis Semd-
gom. amitomac gadawy-
da Sefasebuliyo do-
noris steatozis xa-
risxi garda LAI indeq-
sisa romelic saSua-
lod >5-ze, rac damak-
mayofilebeli maCve-
nebelia gacximovne-
bis gamoricxvis miz-
niT. aseve Cagvetare-
bina biofsia da mor-
fologiuri Sefaseba
mosalodneli graf-
tis (cocxali dono-
ruli RviZlis gadasa-
nergi nawilis) gacxi-
movnebis da neitrofi-
lozis xarisxi.
transplantacia da-
iwyo 2014 wlis 14 ianvars di-
lis 8 saaTze. donoris ope-
racia 12 saaTamde gagrZel-
da, recipentisa ki 16 saaTs,
orive maTganis operacia pa-
ralelur reJimSi mimdina-
reobda. Tumca donoris er-
Ti saaTiT adre daiwyo. ek-
ranze kargad Canda recipi-
entisagan dazianebuli
RviZlis amoRebis, am mavne
nawilisagan organizmis gan-
Tavisuflebisa da donori-
sagan amoRebuli RviZlis
nawilis recipientze gada-
nergvis procesi.
Zalian mniSvnelovania
postoperaciuli pirveli
dRe, rodesac mosalodne-
lia qirurgiuli garTule-
bebi: rogoricaa sisxldena,
graftis pirveladi disfun-
qcia, Tirkmlis ukmarisoba,
koagulopaTia. Cvens SemTx-
vevaSi msgavs garTulebebs
adgili ar hqonia. operacii-
dan 10 sT Semdgom SesaZle-
beli iyo verbaluri kontaq-
ti rogorc donorTan ise
recipientTan.
donorma stacionari da-
tova me-9 dRes, xolo reci-
pientma me-17 dRes.
donorisagan SesaZlebe-
lia RviZlis 55-60 %-mde
amoReba,- aRniSna batonma
kaxam, Tumca unda gaviTva-
liswinoT garkveuli faq-
torebi, kerZod, donoris
wona, hyofnis Tu ara darCe-
nili RviZlis raodenoba. sa-
Wiroebis SemTxvevaSi SesaZ-
lebelia retransplantire-
ba, anu RviZlis xelmeored
gadanergva, magram aseT
dros recipientis gardac-
valebis riski kidev ufro
izrdeba.
saubrisas gamocdil qi-
rurgs mxedvelobidan ar ga-
morCenia gadanergili RviZ-
lis aRdgenisa da misi si-
cocxlis xangrZlivobis sa-
kiTxebi. man xazgasmiT aR-
niSna, rom donoris RviZlis
aRdgenisaTvis daaxloebiT
3-5 Tvea saWiro.
recipientis SemTxvevaSi
gasaTvaliswinebelia is faq-
ti, rom misTvis gadanergi-
li RviZli ucxo qsovilia.
rogorc cnobilia organiz-
mi yovelTvis cdilobs yo-
velive ucxo moiSoros, ami-
tomac es pacientebi mudmi-
vad imyofebian imunitetis
damaqveiTebel medikamen-
tebze, rom ar moxdes gada-
nergili qsovilis moSoreba.
arsebobs ori saxis moSore-
ba: dauyoneblivi tipis imu-
noreaqcia da dayovnebuli.
dauyoneblivi SesaZloa
moxdes gadanergvidan pir-
vel kviraSi, xolo mogviane-
biTi tipis dayovnebul imu-
nur reaqcias, es SeiZleba
daiwyos ramdenime Tvis an
wlis Semdeg da saWiro xdeba
dauyonebliv xelmeore ga-
danergva, Torem pacienti
daiRupeba. erTi wlis umt-
kivneulod, mSvidad, norma-
lurad gavlis Semdeg aseTi
riski minimumamde mcirdeba.
Tumca imunosupresantebis
miReba mainc bolomdea saWi-
ro, raTqmaunda mcire do-
ziT.
rac Seexeba gada-
nergili RviZlis si-
cocxlis xangrZli-
vobas igi jer dadge-
nili araa im mizezis
gamo, rom cocxali
organos transplan-
tacia jerjerobiT,
mxolod 20 wels iTv-
lis. gamocdilebac
amdenivea. amjamad 15
wliani sicocxlis
xangrZlivoba arse-
bobs. gasaTvaliswi-
nebelia is garemoeba,
rom gadanergvis ope-
racia ukeTdebaT
jamrTelobaSerye-
ul adamianebs. am qi-
rurgiuli Carevis mi-
zania gaaumjobesos
pacientis cxovrebis mdgo-
mareoba da gauxangrZlivos
mas sicocxle. aseTi adamia-
nebis sruliad gankurneba
SeuZlebelia. Tumca is, rom
pacientis sicocxle ramde-
nime Tvidan ramdenime wlam-
de gaxangrZlivda, es bevrs
niSnavs, bevris mTqmelia.
upriania iTqvas imis Sesaxe-
bac, rom SezRudva sicocx-
leSi maT ar aqvT. aq didi
mniSvneloba eniWeba dono-
ris RviZls da reJimis dac-
vas. roca RviZli normalu-
rad funqcionirebs da paci-
enti icavs reJims, iqceva
eqimebis miTiTebis Sesabami-
sad mas SeuZlia dRegrZelis
sicocxliT icxovros.
ra funqcias asrulebd-
nen operaciis dros ucxoe-
li specialistebi da rodis
iqneba `referalurSi“ RviZ-
lis transplantacia maT ga-
reSe SesaZlebeli?- dausva
kiTxva pedagogs studentma.
Cven damoukideblad vmu-
SaobT,- aRniSna mTavarma
specialistma kaxa qaSibaZem.
ucxoeli specialistebis
daswrebas, maT CvenTan yof-
nas sxva datvirTva aqvs. igi
zrdis donorisa da recipi-
entis dazRveulobis xa-
risxs, Cvenc ufro gulia-
nad, daimedebulad, Semar-
Tulad, optimisturi gan-
wyobilebiT vmuSaobT. praq-
tikulad es adamianebi, ub-
ralod Tval-yurs adevne-
ben Cvens muSaobas. gvakont-
roleben, saWiroebis dros
ki gagviweven konsultire-
bas da raRac gauTvaliswi-
nebel SemTxvevebs gadafa-
raven. da Tu mainc raime
garTuleba moxdeba, es iyos
gardauvali aucilebloba
da ar gaCndes kiTxvebi, xom
ar iyo es Cveni gundis Sec-
doma, xom ar iyo es Cveni da-
bali kvalifikaciiT, arap-
rofesionalizmiT gamowve-
uli Sedegi. es ase xdeboda
yvela qveyanaSi. aseTi gza
gaiara yvela qveyanam, mowi-
nave gamocdilebis mqone
qveynis Tanadgoma, ucxoeli
specialistebis mier kon-
sultireba dasawyis etapze
yvelasaTvis aris saWiro.
20-30 warmatebuli ope-
raciis Semdeg ki garkveul
praqtikul codna-gamocdi-
lebas SeviZenT. amaRldeba
kvalifikacia, profesiuli
ostatoba, TviTdajerebu-
lobis, optimaluri ganwyo-
bis xarisxi, yovelive es ki
imis garanti iqneba, rom
ucxoel specialistTa mow-
veva aRar iqneba saWiro.
saubris dros batoni kaxa
operaciis Rirebulebasac
Seexo. saqarTveloSi RviZ-
lis gadanergva orjer uf-
ro naklebi Rirs, vidre
sazRvargareT. RviZlis
transplantaciis Rirebu-
lebaa 80 000 – 100 000 laram-
dea. samwuxarod, jerjero-
biT ar moqmedebs saxelmwi-
fo programa, romelic mas
daafinansebs, arada Cvens
SeWirvebul yofaSi, laris
gaufasurebis pirobebSi aR-
niSnulis ganxorcieleba sa-
sicocxlodaa aucilebeli.
dasasrul ar SeiZleba
oriode sityva ar vTqvaT
warmatebiT ganxorcielebu-
li, maRali klasis operaci-
is iniciatorsa da organi-
zatorze baton kaxa qaSiba-
Zeze.
lamazi cxovrebis furc-
lebi amSvenebs mis biogra-
fias. igi RvTis boZebuli
xibliT gamorCeuli znema-
Rali, kristalurad speta-
ki, gawonasworebuli, STam-
beWdavad rafinirebuli, Si-
nagani kulturiTa da sxva
maRaladamianuri, pedagogi-
uri da medikosis Rirsebe-
biT Semkuli RvTismosavi pi-
rovneba, kacuri kacobis
etaloni, maRali klasis
profesionali eqimi, mecnie-
ri da mekvlevaria.
muSaobda baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo un-
iversitetis janmrTelobis
dacvis qirurgiuli fakul-
tetis dekanis moadgiled,
dekanad, xelmZRvanelobda
qirurgiis departaments.
uWris kalami. gamoqveynebu-
li aqvs 30-ze meti samecnie-
ro naSromi, monawileobda
rogorc saqarTveloSi, ise
sazRvargareT kerZod, kra-
kovSi, evpatoriaSi, lvovSi,
stambulSi, delsa da sxva qa-
laqebSi gamarTul foru-
mebSi.
uzomodaa Seyvarebuli
adamianebze, Tavis profesi-
aze da unda es siyvaruli
studentebsac Sehyaros,
rogorc seni ukurnebeli.
Cinebulad flobs pedagogi-
ur profesias. igi WeSmariti
pedagogi, moZRvaria. gaoce-
buli rCebi misi studente-
bisadmi midgomiT, taqtiT,
gulisxmirebiT, profesio-
nalizmiT, aqtiuri da inte-
raqtiuri swavlebis meTo-
debis SemoqmedebiTad gamo-
yenebiT.
medikos-pedagogi piradi
magaliTiTac zrdis aRsazr-
delebs. cdilobs guliT,
mTeli arsebiT Seayvaros
maT arCeuli profesia. aZ-
levs Wkvianur rCeva-dari-
gebebs, romelic samudamod
ivanebs studentTa sulSi.
kargi ojaxisa da gvaris
STamomavalma Tavadac Tbi-
li, myudro, stumarTmoyva-
reobiT gamorCeuli, lamazi
ojaxi Seqmna. mas mxars umS-
venebs cxovrebis erTguli
megzuri, Jurnalisti lili
meqvabiSvili. mosiyvarule
meuRleebi or sanaqebo va-
JiSvils uzrdian mamuls.
zaza mamis kvals gahyva. is
SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetSi eufleba
medikosis urTules da uke-
TilSobiles profesias. am-
Jamad igi vilniusSi gadis
erTwlian saswavlo progra-
mas. umcrosi _ nika, baTu-
mis saxelmwifo universi-
tetSi eufleba saerTaSori-
so urTierTobebis specia-
lobas.
winsvla da warmatebebi
minda vusurvo baton kaxasa
da mis kolegebs im keTilSo-
bilur saqmianobaSi, romel-
sac adamianTa gadarCena da
sicocxlis SenarCuneba hqvia.
xelmadlian dastaqrebs
hfaravdeT RvTis sikeTe da
madli.
aakkaakkii zzooiiZZee,, profesori
RRvviiZZlliiss aarrtteerriieebbiiss
aannaattoommiiuurrii aarrqqiitteeqqttoonniikkaa
ooppeerraacciiiiddaann ppiirrvveellii ddRRee rreecciippiieennttii ddaa
ddoonnoorrii TTaavvss ddaammaakkmmaayyooffiilleebbllaadd ggrrZZnnoobbss
graftis momzadeba implantaciisaTvis
8 mmaaiissii
qarTvel xalxs, romelsac saxelm-
wifoebriobis TiTqmis samiaTaswlova-
ni istoria gaaCnia, mravalsaukunovani
arsebobis manZilze araerTxel mouwia
dakarguli suverenitetis aRdgeni-
saTvis brZola. sxvadasxva epoqaSi qar-
Tul saxelmwifos da sabolood qarT-
velobis gaqrobas lamobdnen asurele-
bi, urartelebi, romaelebi, iranelebi,
bizantielebi, arabebi, selCukebi, mon-
Rolebi, osmalebi. XIX s. dasawyisSi sa-
qarTvelo ruseTis imperiis Semadgen-
lobaSi moeqca. qarTveloba yvela Se-
saZlo saSualebiT ibrZoda carizmis
batonobisgan gasaTavisufleblad,
magram yvela es mcdeloba, samwuxarod,
marcxiT damTavrda, magram idea saqar-
Tvelos gamoxsnisa ar gamqrala.am ide-
is ganxorcielebis realuri SesaZleb-
loba gaCnda I msoflio omis dawyebis
Semdeg. amas mohyva qarTuli politiku-
ri Zalebis gaaqtiureba.
jer kidev 1913 wels sazRvargareT,
JenevaSi, saqarTvelodan gadaxvewilma
erovnul-demokratTa jgufma Camoaya-
liba patriotuli organizacia ,,Tavi-
sufali saqarTvelo“ da Seudga aseTive
saxelwodebis Jurnalis gamocemas. ma-
Ti ZiriTadi amocana saqarTvelos da-
moukideblobis ideis propaganda iyo.
carizmis agenturis monacemebiT am or-
ganizaciis damfuZneblebi da aqtiuri
wevrebi iyvnen : p. surgulaZe, v. Cerqe-
ziSvili, m. wereTeli, g. maCabeli, Zmebi
kereseliZeebi.
swored am jgufebma Seadgina ,,sa-
qarTvelos damoukideblobis erovnu-
li komitetis“ ZiriTadi birTvi.
omis dawyebisTanave ,,damoukideb-
lobis komiteti“ Jenevidan berlinSi
gadavida. aq germaniis mTavrobasa da
qarTul komitets Soris miRweul iqna
SeTanxmeba imis Taobaze, rom, germania
mxars dauWerda saqarTvelos damouki-
deblobas .
germaniis mTavrobasTan SeTanxme-
bis Semdeg damoukideblobis komite-
tis wevrebi stambulSi gaemgzavrnen
TurqeTis mTavrobasTan mosalapara-
keblad .
`damoukidebeli komiteti“ Seudga
praqtikul saqmianobas am mizniT Seizm-
na qarTuli legioni osmaleTSi, rom-
lis meSveobiTac komitets surda ruse-
Tis winaaRmdeg saomar operaciebSi mo-
nawileobis miReba kavkasiis frontze.
legionis Sedgena daevala leo kerese-
liZes da germanel oficers -kiSkes,
romelic qarTuli komitetis samxedro
mrCeveli iyo.
pirvelma msoflio omma ruseTis
imperiaSi araerTi problema gaamwvava,
romelTa Soris erT-erTi umTavresi
erovnuli sakiTxi iyo. popularuli
gaxda erTa TviTgamorkvevis moTxov-
na. I msoflio omma ruseTSi politiku-
ri krizisi gamoiwvia, rasac revolucia
mohyva.
1917 wlis Tebervlis demokrati-
ulma revoluciam ruseTSi daamxo me-
fis TviTmpyrobeluri reJimi da ime-
di misca imperiaSi Semaval ararus
xalxebs moepovebinaT erovnuli damo-
ukidebloba.
1917 wlis Tebervlis revoluci-
iT dasrulda kavkasiis samefisnacv-
los arseboba. ruseTis droebiTma
mTavrobam kavkasiis marTva Caabara
amierkavkasiis gansakuTrenul komi-
tets (ozakoms), romelic erovnuli da
partiuli principiT da-
kompleqtda. mis Tavmj-
domared dainiSna v. xar-
lamovi. ozakomis wevri
iyo socialist-federa-
listi kita abaSiZe, rom-
lis gardacvalebis Sem-
deg misi adgili daikava
s-demokratma avaki Cxen-
kelma. ozakomi moRvaweo-
bas 1917 wlis 18 marts
Seudga TbilisSi. cariz-
mis damxobiT SesaZlebe-
li gaxda politikuri Za-
lebis Tavisufali saqmi-
anoba. aseT viTarebaSi Se-
iqmna interpartiuli
sabWo - saqarTvelos yve-
la politikuri partiisa
da mimdinareobis pirve-
li nebayoflobiTi gaerTianeba.
msoflio omi grZeldeboda da ga-
urkveveli iyo Tu rogor ganviTarde-
boda movlenebi ruseTSi. aucilebeli
iyo qarTuli politikuri Zalebis Se-
Tanxmebeli moqmedeba.
vinaidan interpartiuli sabWo
politikur ZalTa nebayoflobiTi ga-
erTianeba iyo, igi ar yofila qarTve-
li xalxis mier arCeuli, Sesabamisad
mas uflebac ar hqonda eris saxliT
gamosuliyo. amas kargad grZnobdnen
interpartiuli sabWos wevrebi da mi-
si Tavmjdomare ak. Cxenkeli. metad
rTul viTarebaSi aucilebeli iyo ise-
Ti legitimuri organos Seqmna, rome-
lic qarTveli eris saxeliT imoqme-
debda. ase Caisaxa erovnuli yrilobis
mowvevis idea.
erovnuli yrilobis mowveva TviT
interpartiulma sabWom iTava. mzadeba
misi mowvevisaTvis 1917 w. zafxulis
bolos daCqarebuli tempiT mimdina-
reobda.
1917 w. oqtomberSi ruseTSi dro-
ebiT mTavrobasa da bolSevikebs So-
ris dapirispireba 25 oqtombers sab-
WoTa ruseTis mTavrobis SeqmniT das-
rulda. droebiTi mTavrobis damxo-
basTan erTad uflebamosileba dakar-
ga misma organom amierkavkasiaSi - oza-
komma. adgilobrivma politikurma Za-
lebma 1917 wlis 15 noembers xeli-
suflebis axali organo - amierkavka-
siis komisariati Seqmnes, romelic ofi-
cialurad gaemijna sabWoTa ruseTs.
amierkavkasiis komisariatis Tamvjdo-
mare gaxda evgeni gegeWkori.
aseT viTarebaSi gaimarTa sruliad
saqarTvelos pirveli erovnuli yri-
loba, romelic sazeimod gaixsna 1917
w. 19 noembers, 12 saaTze, Tbilisis sa-
xelmwifo TeatrSi. yrilobas eswrebo-
da 324 delegati gadamwyveti xmiT da
19 delegati saTaTbiro xmiT sul -343.
delegatTa Semadgenloba mraval-
ferovani iyo, eswreboda TiTqmis yve-
la politikuri Tu sazogadoebrivi
jgufis warmomadgeneli.
yrilobas daeswro kaTolikosi ki-
rion II , TbilisSi myofi ucxo qveyne-
bis warmomadgenlebi, amierkavkasiis
komisariati sruli SemadgenlobiT.
yriloba gaxsna akaki Cxenkelma. 20
noembers moixseneba `dRevandeli mo-
menti da qarTveli eris politikuri
mdgomareoba“ gaakeTa noe Jordaniam.
yrilobam 1917 wlis 22 noembers
airCia saqarTvelos erovnuli , xo-
lo26 noembers gaimarTa erovnuli
sabWos pirveli sxdoma, romelzec
airCies aRmaskomi 15 wevris da 6 kan-
didatis SemadgenlobiT. aRmaskomis
Tavmjdomered airCies n. Jordania.
amrigad, Seiqmna erovnuli dawese-
buleba, romelsac jer kidev ar gaaCn-
da realuri Zalaufleba, magram mowo-
debuli iyo momavalSi gamxdariyo sa-
qarTvelos xelisuflebis damfuZne-
beli.
qarTveli politikosebi, iseve ro-
gorc bevri cnobili moRvawe mTels
msoflioSi, varaudobdnen, rom sabWo-
Ta wyobileba ruseTSi male daemxobo-
da, kerZod - TiTqmis yvela darwmune-
buli iyo, rom demokratiuli saarCevno
kanonis safuZvelze arCeuli ruseTis
damfuZnebeli kreba, rogorc rusi xal-
xis nebis gamomxatveli umaRlesi saka-
nonmdeblo organo, Tavis xelSi aiReb-
da Zalauflebas da ruseTic demokra-
tizaciis gziT ganviTardeboda. swo-
red amitom ar gadazrdila qarTul po-
litikur elitaSi antibolSevikuri da
antisabWoTa ganwyobileba antirusul
ganwyobilebaSi.
prodasavluri orientaciis sawina-
aRmdegod imoqmeda imanac, rom aSkara
gaxda antantis qveynebis pozicia ,,er-
Tiani da ganuyofeli ruseTis“ Sesaxeb.
es pozicia dadasturda 1917 wlis de-
kemberSi saqarTveloSi antantis dip-
lomatebis vizitis dros. antantis el-
Cebma pirdapir ganacxades: ,,Cven
vcnobT erTs, mTlian ruseTs da mis
droebiT mTavrobas ...“
pirveli msoflio omi grZelde-
boda, ruseTis bolSevikuri mTavroba
leninis xelmZRvanelobiT Zalaufle-
bis SenarCunebis mizniT aucileblad
Tvlida germaniasa da mis mokavSireeb-
Tan molaparakebis dawyebas. ruseTTan
zavis dadebiT da omis SewyvetiT ger-
maniasTan erTad gansakuTrebiT dain-
teresebuli iyo TurqeTi.
mdgomareoba amierkavkasiaSi Zalze
rTuli iyo. aSkara iyo, rom , mas emuqre-
boda rogorc TurqeTis, ise sabWoTa
ruseTis safrTxe. 1918 wlis ianvris
damdegsa da Sua xanebSi sabWoTa ru-
seTma saqarTvelosa da mTeli amierkav-
kasiis okupacia scada kavkasiis fron-
tidan moxsnili samxedro SenaerTe-
bis gamoyenebiT.
1918 wlis 6 ianvars leninis
miTiTebiT garekes
d a m f u Z n e b e l i
kreba, romelzec
did imedebs amya-
rebdnen amierkavka-
siis komisariatis
xelmZRvanelebi.
bolSevi-
kebis mier ruseTis damfuZnebeli kre-
bis garekvis Semdeg e. gegeWkoris az-
riT, amierkavkasiis kanonieri mTavro-
bis Sesaqmnelad arsebobda mxolod er-
Ti gza - damfuZnebeli krebis amierkav-
kasieli delegatebis mowveviT seimis
Seqmna, romelic parlamentis - sakanon-
mdeblo organos funqcias Seasruleb-
da. seimis mowvevis idea mowonebul iq-
na. mas mxari dauWires saxvadasxva po-
litikuri partiebis warmomadgenleb-
ma.
10 (23) Tebervals amierkavkasiis
komisariatis TaosnobiT moiwveuli iq-
na seimi. seimis Tavmjdomared arCeul
iqna nikoloz (karlo) CxeiZe. amierkav-
kasiis seimis Seqmna arsebiTad niSnavda
iuridiulad amierkavkasiis gamoyofas
sabWoTa ruseTisgan,magram seimma ofi-
cialurad Tavi Seikava gamoecxadebina
amierkavkasiis damoukidebloba.
1918 w. 12 Tebervals osmaleTis ja-
ri kavkasiis sazRvrebisken daiZra. vi-
naidan dekember-ianvris ganmavlobaSi
ruseTis jari faqtiurad daiSala Tur-
qebma daarRvies droebiTi zavi da da-
iwyes wasvla da advilad daamarcxes ax-
lad Seqmnili qarTuli da somxuri sam-
xedro nawilebi.
aseT viTarebaSi amierkavkasiis
mTavrobam gadawyvita daeCqarebina os-
maleTTan sazavo molaparakeba.moma-
val sazavo xelSekrulebaSi ucvlelad
unda daetovebinaT is saxelmwifo
sazRvrebi, romelic arsebobda ruseT-
sa da TurqeTs Soris 1914 wlamde da mi-
eRwiaT TurqeTis saxelmwifo farg-
lebSi Semavali somxeTis teritoriis
avtonomiisaTvis. sazavo delegaciis
Tavmjdomared dainiSna ak. Cxenkeli.
1918 w. 3 marts ruseTma germanii-
sa da mis mokavSireeb-
Tan gaaforma cnobili
brestis xelSekruleba ,
romlis ZaliTac artaa-
nis, yarsisa da baTumis
olqebi“ ruseTma Tur-
qeTs ,,dauTmo“ . Turqe-
Ti Cqarobda brest-
litovskis xelSek-
rulebis realizacias.
gadawyda TurqeTTan sa-
zavo molaparakebebis dawye-
ba.
7 marts amierkavkasiis de-
legacia Tbilisidan gaemgzavra,
meore dRes baTumSi Cavida da iqidan
kreiser ,,karol karlosiT“ trapizon-
Si gaemgzavra. amierkavkasiis delega-
cia, romelsac akaki Cxenkeli xelmZRva-
nelobda SeiaraRebuli dacvis CaTv-
liT, 100-mde kacs iTvlida. 8 marts de-
legacia trapizonSi Cavida. osmaleTi
ar Cqarobda konferenciis dawyebasmi-
si delegacia trapizonSi mxolod,
oTxi dRis dagvianebiT Cavida. amasTa-
nave TurqeTis delegacia mcire-
ricxovani (sul 5 kaci) iyo da meorexa-
risxovani Tanamdebobis pirebisagan
Sedgeboda. TurqeTis delegacias Tav-
mjdomareobda husein rauf bei, pirve-
li rangis kapitani, sazRvao departa-
mentis Stabis ufrosi.sazavo molapa-
rakebebi mxolod 14 marts daiwyo.
konferenciis msvlelobis dros
cxadi gaxda, rom TurqeTis delegacia
raime kompromisze wasvlas ar ar api-
rebda.
trapizonis konferenciis dros ga-
moaSkaravda winaaRmdegoba TviT ami-
erkavkasiis delegaciis wevrebs Soris.
aSkara iyo delegaciis azerbaijaneli
wevrebis proTurquli orientacia.
amasTan, yoveli erovnuli jgufis war-
momadgeneli cdilobda daekmayofile-
bina TurqeTis teritoriulipretenzi-
ebi Tavisi mezoblis xarjze.
5 aprils amierkavkasiis delegacia
erTgvar daTmobaze wavida. TurqeTis
xelSi gadadioda olTisis mxare mTlia-
nad, artaanis olqis samxreTi nawili,
yarsis olqis samxreT-dasavleTi nawi-
lida yaRizmanis dasavleTi nawili, mag-
ram es daTmoba TurqeTs ecotava, ar
daTanxmda da 6 aprils akaki Cxenkelma
miiRo ultimatumi - 48 saaTis ganmav-
lobaSi gaeca pasuxi - Rebulobda Tu
ara igi bres-listovskis zavis piro-
bebs. 8 aprils TurqeTis jarebma miiRes
brZaneba daewyoT Seteva amierkavkasiis
qveynebze.
SemoWril osmaleTis jars daxvd-
nen araregularuli somexTa da qarT-
velTa razmebi , romelTac ver SeZles
mtris SeCereba. gasagebia, rom am pi-
robebSi a. Cxenkeli iZulebuli Seiqmna
ukan daexia da ecno brest-litovskis
xelSekruleba. am winadadebiT man mi-
marTa TurqeTis delegacias 1 aprils.
TurqeTis delegaciis ZiriTadi
moTxovna dakmayofilebuli iqna - ami-
erkavkasiis mTavrobam icno brest-li-
tovskis zavis pirobebi, magram Turqe-
Tis mTavrobam ukve axali teritoriu-
li moTxovnebi warmoadgina. aseT mZime
da rTul viTarebaSi 13 aprils Catarda
amierkavkasiis mTavrobis, seimis pre-
zidiumisa da fraqciebis warmomad-
genlebis gaerTianebuli sxdoma, ro-
melzedac miRebul iqna irakli (kaki)
wereTlis rezolucia - gamowveul iq-
nas trapizonidan sazavo delegacia.
seimma miiRo manifesti amierkav-
kasiis erebisadmi : samSoblo gansac-
delSia. mTavrobam gamoacxada sayo-
velTao mobilizacia. yalibdeboda
moxaliseTa razmebi, daiwyo iaraRis
Segroveba da sxv. amierkavkasiis mus-
limuri mosaxleoba omSi monawileo-
bas ar iRebda, amitom mTeli simZime
qarTvelebsa da somxebs daawva.
am gansacdelis Jams ver moxerxda
Zalebis konsolidacia. miuxedavad qar-
Tvelebisa da somxebis Tavganwiruli
brZolisa, maT ver SeZlesTurqeTis
regularuli jaris Setevis SeCereba da
TandaTan ukan ixevdnen. 15 aprils osma-
lebma baTumi daikaves , 17 aprils -
ozurgeTi. Semdeg gaimarTa brZola md.
ColoqTan , sadac osmalebi sastikad
damarcxdnen. magram amis miuxedavad,
maT SeZles TiTqmis mTeli mesxeTisa
da somxeTis teritoriis didi nawilis
dakaveba. am xnis ganmavlobaSi 9 aprili-
dan 23 aprilamde TurqeTis jarma ga-
cilebiT ufro vrceli teritoria da-
ikava , vidre es iyo dadgenili brest-
litovskis zaviT. aseT viTarebaSi omis
gagrZeleba SeuZlebeli iyo.
seimma daakmayofila TurqeTis
moTxovna da amierkavkasia damoukide-
bel federaciul respublikad gamo-
acxada.
1918 wlis 26 maisi - saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena
kviras 26 maiss naSuadRevs 4sT. 50 wT. kavkasiis me-
fisnacvalis yofil rezidenciaSi, golovinis (dRev.
rusTavelis) gamzirze. mowveul iqna saqarTvelos
erovnuli sabWos istoriuli sxdoma. sxdomas eswre-
boda erovnuli sabWos 42 wevri da 36 kandidati.
9mmaaiissii
e. gegeWkoris mTavroba (amierkavka-
siis komisariati) gadadga da axali, ami-
erkavkasiis federaciuli respublikis
mTavrobis Sedgena daevala a. Cxenkels.
seimma daamtkica amierkavkasiis fede-
raciuli mTavroba romlis Tavmjdoma-
re gaxda ak. Cxenkeli. ak. Cxenkelma ac-
noba TurqeTis sazavo delegaciis
Tavmjdomares, rom amierkavkasiis
mTavrobas survili aqvs ganaaxlos mo-
laparakeba, xolo osmaleTis kavkasiis
frontis mTavarsardals vehib- faSas
sTxova SeeCerebina saomari moqmedeba ,
vidre ar damTavrdeba sazavo molapa-
rakeba. magram Turqebma mainc daarR-
vies piroba , daikaves yarsi da gaemar-
Tnen aleqsandrepolisaken. ak. Cxenkel-
ma protesti gamoacxada osmalTa am
moqmedebis gamo, magram amas Sedegi ar
mohyolia.
24 aprils vehib-faSam Seatyobina aka-
ki Cxenkels: 1. TurqeTis mTavrobam cno
amierkavkasiis damoukidebloba. 2. Tur-
qeTis mTavrobam miiRo amierkavkasiis
delegaciis winadadeba baTumSi molapa-
rakebis ganaxlebaze.
amierkavkasiis mTavrobam daamtki-
ca baTumis konferenciaze gasagzavni
delegacia 45 kacis SemadgenloboT. de-
legacias xelmZRvanelobda akaki Cxenke-
li.6 maiss amierkavkasiis delegacia ba-
TumSi Cavida, magram ara rogorc maspin-
Zeli, aramed osmaleTis stumari. Turqe-
Tis delegaciis Tavmjdomare iyo ha-
lil-bei, iusticiisa da droebiT saga-
reo saqmeTa ministri.germaniis delega-
ciis Tavmjdomare iyo general-maiori
fon losovi, germanelTa mTavari Stabis
rwmunebuli stambolSi.
TurqeTis mTavrobis iniciativiT ba-
TumSi Camovida CrdiloeT kavkasiis mTi-
elTa respublikis delegacia.
11 maiss gaixsna baTumis samSvidobo
konferencia. halil-beis gancxadebiT,
molaparakebas safuZvlad unda dasde-
boda Turqebis mier SemuSavebuli saza-
vo xelSekrulebis teqsti, romelic man
gadasca amierkavkasiis delegacias. am
sazavo xelSekrulebis pirobebi gaci-
lebiT ufro mZime iyo vidre brest-li-
tovskis SeTanxmebis pirobebi. gansakuT-
rebiT aRmaSfoTebeli iyo teritoriu-
li pretenziebi: TurqeTi aRar kmayo-
fildeboda yarsis, artaanisa da baTumis
mxareebis SeerTebiT da damatebiT mo-
iTxovda axalqalaqis, axalcixis, aleq-
sandropolis, eCmiaZinisa da surmalinis
mxareebis gadacemas. amrigad, Turqebi
cdilobdnen mieRwiaT ruseT-TurqeTs
Soris 1829 wlamde arsebuli sazRvris
aRdgena.
amierkavkasiis delegaciam uaryo
TurqeTis es moTxovna.
19 maiss germaniis warmomadgenelma
fon losovma amierkavkasiis delegacias
acnoba: ,,vinaidan Tqvensa da osmaleTs
Soris molaparakeba win ar miiwevs. wina-
dadebas viZlevi moixmaroT Cemi keTili
Suamdgomloba.“ germaniis delegacia
ar iyo dainteresebuli TurqeTis po-
ziciebis esoden gaZlierebiT da cdi-
lobda TurqeTis pretenziebi Semoe-
fargla brest-litovskis xelSekrule-
bis pirobebiT.
akaki Cxenkels mieca SesaZlebloba
daewyo germaniis daxmarebiT saqarTve-
los gadarCenis gegmis SemuSaveba. igi ba-
Tumidan saidumlo werils ugzavnis
erovnul sabWos da arwmunebs , rom amier-
kavkasiis samokavSireo saxelmwifos ga-
darCena SeuZlebelia.
saqarTvelo-germaniis daaxloebas
ormxrivi safuZveli hqonda. saqarTve-
los germania sWirdeboda TurqeTis ag-
resiisgan TavdacvisaTvis, xolo damou-
kideblobis gamocxadebis Semdeg - am da-
moukideblobis garanti. germaniasac
sWirdeboda saqarTvelo Tavisi aRmosav-
luri politikis gasatareblad.
baTumis konferenciiis msvlelobis
dros kidev ufro gamwvavda uTanxmoe-
bani delegaciis wevrebs Soris. arsebi-
Tad , SeuZlebeli gaxda konferenciis
warmatebiTi dasruleba da dadga sa-
kiTxi amierkavkasiis federaciis daSlis
Sesaxeb.
baTumSi konferenciaze Seqmnili vi-
Tarebidan gamomdinare, ak. Cxenkeli im
daskvnamde mivida, rom aucileblad iyo
saqarTvelos damoukideblobis gamocxa-
deba. viTarebis gasarkvevad baTumSi ga-
moZaxebul iqna noe Jordania. igi mogo-
nebebSi wers: ,,baTumidan miviRe depeSa,
Cavedi, damxvda Semzaravi suraTi . mive-
diT im daskvnamde, rom Seqmnil mdgoma-
reobidan erTaderTi gamosavali iyo :
seimis daSla da sami eris mier Tav-Ta-
visi damoukideblobis gamocxadeba...“
21 maiss n. Jordania TbilisSi dab-
runda da energiulad mokida xeli da-
saxuli amocanis ganxorcielebas. 1918
wlis 23 maiss Seikriba erovnuli sabWos
aRmaskomis sxdoma, romelsac n. Jordani-
am gaacno baTumidan ak. Cxenkelis gamog-
zavnili werili, romelSic igi moiTxov-
da saqarTvelos damoukideblobis dau-
yovnebliv gamocxadebas. erovnul sabWos
sxdomis mowveva da damoukideblobis ga-
mocxadeba gadawyda 26 maisisaTvis.
1918wlis 26 maiss gaimarTa amierkavkasi-
is seimis ukanaskneli sxdoma . romelmac,
miiRo dadgenileba amierkavkasiis fede-
raciuli respublikis daSlis Sesaxeb . k.
CxeiZem mxoflios qveynebs telegrafiT
amcno momxdaris Sesaxeb. imave dRes, kvi-
ras 26 maiss naSuadRevs 4sT. 50 wT. kavka-
siis mefisnacvalis yofil rezidenciaSi,
golovinis (dRev. rusTavelis) gamzirze.
mowveul iqna saqarTvelos erovnuli
sabWos istoriuli sxdoma. sxdomas esw-
reboda erovnuli sabWos 42 wevri da 36
kandidati. igi gaxsna sabWos Tavmjdoma-
rem noe Jordaniam. prezidiumSi iyvnen:
giorgi lasxiSvili, grigol veSapeli,
pavle sayvareliZe da erovnul sabWoTa
mdivani ilia zurabiSvili. n. Jordaniam
SekrebilT mimarTa : ,, moqalaqeno! dRes
Tqven aq mowme iyaviT erTi istoriulis,
iSviaTis da amave dros tragikuli aqtisa.
am darbazSi mokvda erTi saxelmwifo da
ai, axla amave darbazSi eyreba safuZveli
meore saxelmwifos.“ sityvis damTavrebis
Semdeg noe Jordaniam waikiTxa ,,saqarT-
velos damoukideblobis aqti“ , romel-
mac realobad aqcia qarTvelTa mravali
Taobis auxdeneli ocneba.
aqtis pirveli muxli gvauwyebda: `ami-
eridan saqarTvelos xalxi suverenul
uflebaTa matarebelia da saqarTvelo
sruluflebiani damoukidebeli saxelm-
wifoa“. Semdeg man waikiTxa saqarTvelos
demokratiuli respublikis ,,damouki-
deblobis aqti“,romelic darbazSi myofT
fexze mdgomma moismines . acxadebda, rom
amieridan saqarTvelo damoukidebeli
saxelwifoa xolo misi mmarTvelobis po-
litikuri forma demokratiuli respub-
likaa. ilia zurabiSvili aivanze gavida
da ,,damoukideblobis aqti“ SekrebilT
waukiTxa. grigol veSapelma ,,saqarTve-
los damoukideblobis aqti“ darbazSi
rusul enaze waikiTxa. amis Semdeg n. Jor-
daniam erovnuli sabWos wevrebs da kandi-
datebs kiTxviT mimarTa: uWerdnen Tu ara
mxars ,,damoukideblobis aqts“.
erovnulma sabWom erTxmad, yovelg-
vari Sesworebebis gareSe daamtkica ,,sa-
qarTvelos damoukideblobis aqti“ da
dasaqarTvelos demokratiuli respub-
likis pirveli mTavrobis Semadgenloba:
noe ramiSvili - mTavrobis Tavmjdomare
da Sinagan saqmeTa ministri; grigol gi-
orgaZe - sanxedro ministri; giorgi Ju-
ruli - finansTa da vaWroba- mrewvelobis
ministri; giorgi lasxiSvili- saxalxo
ganaTlebis ministri; noe xomeriki- mi-
waTmoqmedebisa da Sromis ministri; Sal-
va mesxiSvili - iusticiis ministri; ivane
lorTqifaniZe- gzaTa ministri. saqarT-
velos erpvnuli sabWos sxdoma damTavr-
da naSuadRevs 5 saaTsa da 55 wuTze.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi da-
moukideblobis aRdgena 1918 wlis 26
maiss axal istoriaSi udidesi movlenaa.
damoukideblobis aRdgeniT warmatebiT
dasrulda qarTvelobisa da saqarTve-
los gadarCenisaTvis warmoebuli xang-
rZlivi, daZabuli brZola da 117 wlis
Semdeg saqarTvelom kvlav moipova nanat-
ri Tavisufleba.
jjeemmaall kkaarraalliiZZeeasocirebuli profesori
2015 wlis 7 maiss saqarTvelos folklo-
ris saxelmwifo centrSi, Tbilisis saxelmwi-
fo konservatoriis tradiciuli mravalxmia-
nobis kvlevis saerTaSoriso centrisa da ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-
sitetis niko berZeniSvilis institutis, ba-
Tumis xelovnebis saswavlo universitetis
egidiT gaimarTa mTiani aWaris eTnografi-
ul-folklorul memkvidreobasTan dakavSi-
rebuli samecniero kon-
ferencia.
konferenciaze misasa-
lmebeli sityviT gamovi-
da giorgi donaZe (folk-
loris centris direqto-
ri); rusudan wurwumia
(Tbilisis saxelmwifo
konservatoriis tradi-
ciuli mravalxmianobis
kvlevis saerTaSoriso
centris direqtori, xe-
lovnebaTmcodneobis do-
qtori, profesori). kon-
ferenciaze warmoadgines
samecniero moxsenebebi:
Teona ruxaZem (saqarTvelos folkloris sa-
xelmwifo centris saarqivo da sabiblioTe-
ko samsaxuris koordinatori, eTnomusi-
kologi, xelovnebaTmcodneobis doqtori) –
Wibonisa da meWiboneebis tradicia aWaraSi
(2014 w. saqarTvelos folkloris saxelmwi-
fo centris saeqspedicio masalebis safuZ-
velze); roin malaymaZem (baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo universitetis niko
berZeniSvilis institutis direqtori, isto-
riis doqtori) _ saxalxo dResaswaulebi
mTian aWaraSi; SuSana futkaraZem (baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
niko berZeniSvilis institutis folkloris,
dialeqtologiisa da emigrantuli litera-
turis kvlevis ganyofilebis ufrosi, filo-
logiis mecnierebaTa doqtori. naile miqe-
laZem (niko berZeniSvilis institutis fol-
kloris, dialeqtologiisa da emigrantuli
literaturis kvlevis ganyofilebis ufrosi
mecnieri TanamSromli, filologiis
doqtori) wignis _ `aWaruli saun-
jis” prezentacia; Teona lomsaZem
(Tbilisis saxelmwifo konservato-
riis tradiciuli mravalxmianobis
kvlevis saerTaSoriso centris spe-
cialisti) _ aWaruli folkloris
kvlevis tradicia Tbilisis saxelm-
wifo konservatoriaSi; ermile mes-
xiam (baTumis xelovnebis saswavlo
universitetis reqtori, profeso-
ri) – musikaluri folkloris kvle-
vis perspeqtivebis Sesaxeb; elza
futkaraZem (niko berZeniSvilis in-
stitutis folkloris, dialeqto-
logiisa da emigrantuli literatu-
ris kvlevis ganyofilebis mTavari
mecnier-TanamSromeli, filologi-
is doqtori) _ aWarel muhajirTa poeturi
memkvidreoba; lolita surmaniZem (baTumis
xelovnebis universitetis eTnomusikologi)
_ niko berZeniSvilis institutis fono-ar-
qivis prezentacia.
dasasruls, Suaxevis municipalitetis
kulturis centris folklorulma ansambl-
ma `Suaxevi~ _ warmoadgina folklorul mo-
tivebze Seqmnili nomrebi (xelmZRvaneli lo-
lita surmaniZe). aseve, baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universitetis niko berZe-
niSvilis institutis, specialistis doku-
mentalist givi naxucriSvilis mier moewyo
foto-gamofena `mTiani aWaris eTnografiu-
li memkvidreoba~ da dokumenturi filmis
`xixaZiris qvabuli~ Cveneba.
aWaris tradiciuli kulturis dRe er-
Tob sainteresod Catarda. man erTxel kidev
warmoaCina aWaruli folkloris mniSvneblo-
ba da roli zogadqarTul xalxur sityviere-
baSi.
nnaaiillee mmiiqqeellaaZZee niko berZeniSvilis institutis
folkloris, dialeqtologiisa da
emigrantuli literaturis kvlevis
ganyofilebis ufrosi mecnieri
TanamSromli, filologiis doqtori
2015 wlis 28-29 maiss TbilisSi, ivane javaxiSvi-
lis saxelobis saxelmwifo universitetis ivane ja-
vaxiSvilis istoriisa da eTnologiis institutSi ga-
imarTa saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akade-
miis wevr-korespondentis, profesor mamia dumbaZis
dabadebidan 100 wlisTavisadmi miZRvnili samecnie-
ro konferencia, sadac warmomadgenlobiTi Semad-
genlobiT warsdga baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetisa da niko berZeniSvilis insti-
tutis koleqtivi.
aRniSnul konferenciaze baTumidan Casulma
stumrebma waikiTxes Semdegi moxsenebebi: biWiko dia-
samiZe _ samxreT-dasavleT saqarTvelos osmalTa
batonobisagan ganTavisuflebisaTvis mebrZolni (se-
lim ximSiaSvili da misi STamomavlebi), simon gogiti-
Ze – xaiasa-acis eTnikuri kuTvnileba, oleg jibaSvi-
li – lazebi qarTl-kaxeTis mefis, erekle II-is samsa-
xurSi, uCa oqropiriZe –„keTilgvarovani oqropiri-
Zeni“ –oqropiriZeTa gvaris warmoSobis istoriidan,
oTar gogoliSvili – frangi mogzaurebi aWaris Sesa-
xeb, oTar TurmaniZe – mamia dumbaZe dimitri baqra-
Zis Sesaxeb, naile miqelaZe – aWaris folklorSi Se-
monaxuli erTi qristianuli tradiciis Sesaxeb.
moxsenebebma damswre farTo samecniero sazoga-
doebis didi daintereseba da azrTa gacvla-gamocv-
la gamoiwvia.
samecniero diskusiebsa da debatebSi aqtiuri
monawileoba miiRes baTumidan CamobrZanebulma
stumrebma; gamoiTqva sakmao raodenobis saintereso
mosazrebani konferenciaze warmodgenili Tematikis
irgvliv.
konferenciam saqmian, megobrul da urTierTga-
gebis atmosferoSi Caiara. konferenciis organiza-
tori iyo Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelmwifo
universitetis ivane javaxiSvilis istoriisa da eT-
nologiis instituti.
uuCCaa ooqqrrooppiirriiZZeeistoriis doqtori, profesori
aWaris tradiciuli
kulturis dRe TbilisSi
samecniero konferenciaze TbilisSi
Seiqmna erovnuli dawesebuleba, romelsac
jer kidev ar gaaCnda realuri Zalaufleba, mag-
ram mowodebuli iyo momavalSi gamxdariyo sa-
qarTvelos xelisuflebis damfuZnebeli.
10 mmaaiissii
oqropiriZeTa gvari, ro-
gorc qarTul gvarTa umrav-
lesoba pirovnebis saxelisa-
gan, kerZod, oqropirisagan
SeiZleba iyos warmoSobili.
(oqropiri niSnavs mWevrmety-
vels, orators, moZRvars).
cnobili istoriuli pirov-
neba iyo erT-erTi udidesi
RvTismetyveli, mecnieri da
mwerali, konstantinepolis
patriarqi ioane oqropiri
(347-407 wlebi), romelic si-
cocxlis bolos afxazeTis
biWvinTaSi gadmoasaxles da iq
mimavali gzad komanaSi (kaman-
Si) gardaicvala. qarTlis ka-
Talikosi iyo wminda ioane (me-
oTxe) oqropiri (980-1001 w. w.),
romelic parxlis taZris (XI
s-is) warwerebSi saxeldebu-
lia, ,,qarTlisa da yovlisa
aRmosavleTis patriarqad”,
rac imaze migvaniSnebs, rom
saqarTveloSi patriarqis
tituli am droidan arsebob-
da da am wodebis pirvel ma-
tareblad swored es ioane
meoTxe oqropiri SeiZleba
miviCnioT 1033-1048 wlebSi ki
qarTlis kaTalikosi yofila
ioane (mexuTe) oqropiri, ro-
melic ixsenieba saeklesio
krebis dadgenilebaSi SiomR-
vimis monastris Seuvalobis
Sesaxeb. imave pirovnebis Sesa-
xebaa saubari “qarTlis cxov-
rebis” pirvel tomSi, Tedo
Jordanias “qronikebSi” da
sxvaganac. Semdgom sa-
ukuneebSic am saxeliT araer-
Ti sasuliero piria mox-
senebuli.
aWaris erisTavT-erisTavs
cnobil mwerals, astronomsa
da filosofoss tbel abu-
serisZes ekuTvnis naSromi
„galoba wmidaTa iovaneTa
naTlismcemelTa, maxarebe-
lisa oqropirisa“... oqropi-
ri moxseniebulia tbeTis
sulTa mateaneSi, „Tislisa da
xaxulis xelnawerebis minawe-
rebis“ teqstSi, aWaris livis
vrceli da mokle davTrebSi
da sxv.
aWaraSi miraTis xeobis is-
toriul Zeglebs Soris sayu-
radReboa mdinareebis Ciru-
xisa da uCambis SesarTavTan
Suaxevis, igive oqropiraulis
cixe-simagris naSTebi, rom-
lis kavSiri oqropiriZeTa
gvarTan garkveuli ar aris.
qarTlis oqropiriZeTa
gvarSi SemorCenili gadmoce-
mis mixedviT (14. mTxrobeli
zurab oqropiriZe – disevi, 65
wlis), am gvaris mamamTavari
iyo daviT aRmaSeneblis Tana-
medrove saeklesio da saxel-
mwifo moRvawe ioane maxaro-
beli (disevel oqropiriZeTa
erT-erT Stos swored maxa-
roblianTi warmoadgens), ro-
melic aqtiur monawileobas
Rebulobda daviTis mier ga-
tarebul reformebsa da sa-
xelmwifos aRmSeneblobis saq-
meSi; amis gamo saxelmwifo sam-
saxuridan wasvlis Semdeg
Rvawlis dasafaseblad mefes
misTvis mamuli uboZebia sa-
memkvidreod, rasac daviTis
dam sakuTriv misi kuTvnili
sofelic saCuqrad daumata,
romelic aRniSnul mamuls ze-
modan sazRvravda. amitomac
am sofels xalxma diseuli,
anu mefis dis mier naboZebi
uwoda. es aris swored oqro-
piriZeTa bude-samSoblo, so-
feli disevi. amave gadmocemis
Tanaxmad ioane maxarobli-
saTvis daviT aRmaSenebelsve
miucia gvari oqropirisZe.
amasTan cnobili faqtia daviT
aRmaSeneblis mierve gacemuli
gujaris oqropiriZeTa ojax-
Si daculobis Sesaxeb.
?nobili mkvlevari, isto-
riis mecnierebaTa doqtori,
profesori ioseb megreliZe
Tavis naSromSi miuTiTebs:
„aleqsandre besarionisZe oq-
ropiriZem disevSi gviCvena
erTi gujaris asli, romlis
dedani mcxeTis sionis arqivSi
inaxeboda da es piri dekanoz
gabriel oqropiriZem gadai-
Roo. aqve myofi moxuci eqimi
besarion oqropiriZe ambobs, –
aRniSnulia avtoris imave wya-
roSi – Cvens winaprebs mudam
saCivari hqondaT. disevi Cven
daviT aRmaSenebelma gviboZa
da nuravin gvereva Sigo.
aleqsandrem gviCvena papa-
misis gancxadebis piri, – ga-
nagrZobs igive avtori, – ro-
melSic is marTlac Civis: di-
sevi daviT aRmaSeneblidan mo-
yolebuli Cveni, oqropiriZee-
bis, iyo da saqarTvelos ru-
seTTan SeerTebis Semdegac
Cven unda gvekuTvnodeso. am
gancxadebas xsenebuli guj-
ris pirs vurTavT da gTxovT,
Cveni Cven mogvaxmaroTo“.
[megreliZe, 1963: 30-31] moce-
mul gujarSi oqropiriZeTa am
sagulvebeli mamulis mcxeTis
sveticxovelze gadacemis, mi-
si sazRvrebisa da masTan er-
Tad „keTilgvarovan oqropi-
riZeTa“ misTvis Sewirvis Se-
saxeb aris aRniSnuli.
niSandoblivia isic, rom
soflis, gvaris mfarveli
wmindani uZvelesi droidan
dRemde, ioane maxarebelia,
romelic qarTul sasuliero-
saistorio TxzulebebSi ara-
erTxel moixsenieba oqro-
pirad. mag: tbel abuserisZis
„galoba wmidaTa iovaneTa:
naTlismcemelTa, maxarebe-
lisa oqropirisa...“.
rac Seexeba oqropiriZeTa
gvaris formireba-warmoSo-
bas, bagrat III-is mefobis peri-
odis amsaxveli ramdenime do-
kumenti iZleva imis saSuale-
bas, davuSvaT varaudi, rom es
procesi jer kidev am mefis
dros da SeiZleba ufro adrec
dawyebuliyo. 1074 wels dawe-
rili aTonis tyavis wignSi
(Tedo Jordania am wignis de-
dans aTonis manuskripts
uwodebs da Tvlis, rom igi
dawrilia 1028 wlamde) 1011
wlis TariRis qveS naTqvamia:
,,...…qriste Seiwyale beri
ioane grZelisZe da sulieri
DSvili maTi ioane oqropi-
ri…... romelTa mier aRiwera
wminda ese wigni. moixseneT su-
lieri Zmai Cemi garerCeli wm.
Llocvasa Tqvensa”... iqve wmin-
da Teodosis cxovrebis aRwe-
ris bolosac, 1013 wlis qveS,
aRniSnulia, rom ,,... moixseneT
wm. locvasa Tqvensa beri
ioane grZelisZe da ioane oq-
ropiri da saba da ivane ga-
rerCeli”... SeiZleba daiSvas
varaudi, rom aq saqme gvaqvs
oqropiris, rogorc gvaris
pirvelad xsenebasTan, radgan
vfiqrobT, rom orive doku-
mentSi ioane grZelisZec da
ivane garerCelic (iseve ro-
gorc jayeli, Toreli, Tuxa-
reli Tu sxva) gvaris mniSvne-
lobiTaa moxsenebuli. amito-
mac sruliad dasaSvebia, rom
am SemTxvevaSi oqropiric
gvaris mniSvnelobiT iyos
naxmari, rac sakmaod bunebri-
vad gamoiyureba.
istorikosi roland Tof-
CiSvili eTnografiuli masa-
lis safuZvelze miiCnevs, rom
oqropiriZeTa winapari, saxe-
lad oqropiri, liaxvis xeobis
ukiduresi zemo welidn, isto-
riuli dvaleTidan gadmosax-
lda disevSi.
saistorio Txzulebis „ma-
tiane qarTlisai-s“ mixedviT
qarTlis kaTalikosma mel-
qisedekma gamoarCia Sida qar-
Tlis ramdenime sofeli „Sesa-
valiTa misiTa“ sveticxovli-
saTvis Sesawiravad. mis Semd-
gom periodze ki ase mogviTx-
robs igive matiane: „da gar-
daicvala wmida ese da aw waru-
marTen RmerTman oqropirs,
melqisedekisagan Svilad
gazrdilsa. dajda kaTali-
kos-patriarqad oqropiri da
amanca mravali Semata didsa
kaTolike eklesiasa... wmidaman
aman kaTalikos-patriarqman
oqropirma mravali eklesia
aRaSena da ganaaxla...“.
amasTan unda iTqvas, rom
xalxis mexsierebaSi Semor-
Cenili Tqmuleba-warmodge-
nebi, xSir SemTxvevaSi, isto-
riuli sinamdvilis adamian-
Ta xsovnaSi daleqili rea-
lobis gamiTiurebuli asax-
vaa; yovelive amas Tu davuma-
tebT zemo aRniSnul sxva ga-
remoebaT da maTi analizis
mixedviT vimsjelebT, SesaZ-
lebelia, rom oqropiriZeTa
gvaris eTnarqi, ioane-
??????? maxarobeli, swored
qarTlis kaTalikos-patri-
arqebis oqropiri IV-isa da
oqropirV-is naTesav-STamo-
mavali yofiliyo (droSic
kargad emTxveva maTi zeobis
xana, 980-1001 da 1033-1048
wlebi, daviT aRmaSeneblis
moRvaweobis wina periods)
da iqneb swored amis gaTva-
liswinebiT misca daviT me-
fem mas gvarad oqropirisZe.
amasTan, rogorc istoriuli
realoba da „pirTa anotire-
buli leqsikoni“ gviCvenebs
saxel oqropiris matarebel
pirovnebaTa umravlesoba
saeklesio moRvawea.
savaraudoa, rom daviT aR-
maSenebelma oqropiriZeebs
gamorCeuli damsaxurebisaT-
vis uboZa es midamo da sofeli
disevi ,,Tavis samarTlianis
samzRvrebiT“ Seswira sve-
ticxovels. aRniSnuli azri
gaziarebulia gazeT ,,iveriis“
1890 wlis 210-e nomerSic.
mkvlevar ioseb megreliZes
naSromSi ,,warwerebi da sxva
siZveleebi patara liaxvis xe-
obaSi“, [megreliZe, 1963: 30-31)
mohyavs cnobili sasuliero
moRvaweebis gabriel dekano-
zis [(1824-1904), mRvdlis
aleqsandre oqropiriZis, di-
akvan vladimer oqropriZis da
sxvaTa saCivrebi: ,,disevi da-
viT aRmaSeneblidan moyole-
buli Cveni, oqropiriZeebis
iyo da saqarTvelos ruseT-
Tan SeerTebis Semdegac Cven
unda gvekuTnodeso“. [iqve]
saqarTvelos damsaxure-
buli eqimi, profesori besa-
rion oqropiriZe werda:
,,Cvens winaprebs mudam saCi-
vari hqondaT, disevi Cven da-
viT aRmaSenebelma gviboZa
da nuravin gvereva Sigo...“
sigeli, romelzec vsaub-
robT, XVIII s-is II naxevarSi siZ-
velis gamo erekle meoris
TxovniT ganuaxlebia anton
kaTalikoss. Tavad teqsti an-
ton kaTalikosma gadaawerina
dekanoz iovanes. cnobili is-
torikosi, istoriis mecniere-
baTa doqtori, profesori
ioseb megreliZe aRniSnul
dokuments ufro ,,galobani
sinanulisanis“ avtorisad mi-
iCnevs.
sigelSi vkiTxulobT: ,,q.
nebiTa RvTisaTa Cven mefeT
mefem afxazeTisaTa aRmosa-
val-dasavalamde mpyrobel
patronma xelmwifeman daviT
da Zeman-Ceman dimitriman ese
mtkice da ucilobeli Semowi-
rulobisa sigeli mogaxseneT
Tqven caTa sworsa sasosa Cven-
sa sveticxovelsa da mas Sina
aRmarTebulsa da kvarTsa sa-
uflosa da mironsa wmidasa Se-
mogwireT sofeli disevi Ta-
vis samarTlianis samzRvrebi-
Ta. da am sazRvrebis miTiTe-
bis Semdeg, iqve naTqvamia, rom
es sofeli disevi mrgvliv
samzRvriT Semogviwirams yo-
velis kacis ucileblad da
ulaparakod da xelSeuSle-
lad mogvirTmevia da kacni Se-
mogviwirams keTilgvarovani
oqropiriZeni mosaxleni da-
viT da nikoloz.
rig garemoebaTa gamo mig-
vaCnia, rom aRniSnuli doku-
menti wminda daviT aRmaSeneb-
lis xelidan momdinareobs.
winamdebare sigelSi moyvani-
li samefo titulatura, ,,me-
feT mefe afxazeTisaTa da aR-
mosaval-dasavalamde mpyro-
bel patroni“, didgoris Se-
moqmeds ufro Seefereba, vid-
re danawevrebuli, isic aRmo-
savleT saqarTvelos erT-er-
Ti kuTxis mefes. radgan yve-
laze ufro savaraudoa, rom
daviT X ara sigelis avtori,
aramed siZvelis gamo, patara
kaxis msgavsad, misi ganmaaxle-
belia da garkveuli cdomile-
bani romelime gadamweris Sec-
domam gamoiwvia. amasTan cno-
bilia 1392 wels Sedgenili sia
mcxeTis saeklesio mamulebi-
sa, romelSic saqarTvelos
sxva soflebTan erTad pirda-
pir Setanilia sof. Ddisevic.
masSi naTqvamia: “...kualad so-
feli zerti TvisiTa mamuli-
Ta, nasoflari, saTibi; sofe-
li qveSi; sofeli flavi; sofe-
li disevi; adre moxseniebul
gujarTa monacemebsac Tu ga-
viTvaliswinebT, yvelaferi es
imis dasturia, rom igi 1516
wlamde didi xniT adre ukve
Sewirulia sveticxovlisadmi.
da bolos, Cveni am Sexedeule-
bebisa da aRniSnuli sigelis
daviT aRmaSeneblisadmi kuT-
vnilebis irib dasturad SeiZ-
leba miviCnioT 1534 wels ni-
korwmindis xucurad dawe-
rili sigelic gacemuli imer-
Ta mefis bagrat mesamis mier,
romelSic naTqvamia: „...Semov-
swireT sofelni da dabani ...T-
qn w-o g-i mTisa mTavarmowa-
meo! rogoraTac daviT aRma-
Seneblisagan da Zisa misisa
dimitrisagan Semowiruli yo-
filiyo...“, da „...Cven mefeTa-
mefem afxazeTisaTa aRmosa-
val-dasavalamde mpyrobel
patronma xelmwifeman daviT
da Zeman Cemman dimitriman
ese mtkice da ucilobeli Se-
mowirulebisa sigeli mogaxse-
neT...“, rogoradac daviT aR-
maSenebliseulad miCneuli
Cveni gvaris momxsenebeli gu-
jari iwyeba, faqtiurad unda
miuTiTebdes am or dokument-
Si moxsenebul pirovnebaTa
identurobaze.
agreTve aqve unda aRiniS-
nos, rom T. Jordanias „qroni-
kebis“ meore tomSi aRnusxul
[gv. 344-345] 1519 wlis qvaTaxe-
vis monasterze Sewirulebis
sigelSi, 1526 wlis mcxeTisa
[gv. 368-369] da 1550 wlis
[gv.390-391] qvaTaxevis sige-
lebSi, yvelgan moxseniebulia
mefe daviT meaTis Svilebi, –
luarsabi, adrazani da rama-
zi. erTaderTi dokumenti, sa-
dac am mefis Svilad dimitria
moxsenebuli, aris „qarTlis
cxovrebis“ meore tomSi aR-
nusxuli cnoba, zustad 1518
wlis qveS, T. Jordanias zemoT
dasaxelebul qronikebSi [gv.
335] oTxjeraa saubari da ar-
cerTxel ar aris naxsenebi di-
mitri ufliswuli (yvelgan
laparakia luarsabi?, adra-
zanisa da ramazis Sesaxeb),
rac “qarTlis cxovrebaSi” am
faqtTan dakavSirebiT daSve-
bul uzustobaze unda miuTi-
Tebdes. yovelive zemoT aR-
niSnuli, kidev erTxel Cveni
mosazrebebis sasargeblod
metyvelebs, rom xsenebuli
wyalobis sigeli uciloblad
daviT aRmaSeneblis xelidan
unda iyos gamosuli.
Tu Tvals gadavavlebT
Zvel qarTul sigel-gujrebs,
wyalobis wignebs, davrwmun-
debiT, rogori sizustiT ari-
an isini Sedgenilni. Semwirve-
li adresatisadmi Sewirul
yvela wvrilmans aRnusxavs.
daviT aRmaSeneblis mier oq-
ropiriZeebisadmi nawyalobev
sigelSi zedmiwevniTaa naCve-
nebi sveticxovlisadmi boZe-
buli disevis sazRvrebi. sige-
li oqropiriZeebs `keTilg-
varovanT“ uwodebs. rogorc
Cans, didma daviTma “keTilg-
varovan oqropiriZeebs”
oficialurad uboZa vrceli
teritoria da igi dauqvemde-
bara mcxeTis sveticxovels,
riTac gagrZelda maTi Tav-
dadebuli msaxureba samSob-
losa da deda eklesiisadmi.
uCa oqropiriZe istoriis doqtori,
profesori
ooqqrrooppiirriiZZeeTTaa ggvvaarriiss wwaarrmmooSSoobbiiss iissttoorriiiiddaann
`...keTilgvarovani oqropiriZeni~ -
11mmaaiissii
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis saga-
mocdo centrSi Catarebuli rei-
tinguli gamocdebis Sedegebze
centris xelmZRvanels, baton
abesalom aslaniZes vesaubrebiT:
_ batono abesalom, rogor
SexvdiT ukve gasul reitingul
gamocdebs?
_ baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis unar-Cve-
vebisa da gamocdebis centri 2014-
2015 saswavlo wlis meore semest-
ris reitingul gamocdebs momza-
debuli Sexvda. prtaqtikulad yve-
la sagamocdo sagnis testi pedago-
gebTan erTad Semowmebuli iqna, da-
ixvewa da gasworda teqnikuri xar-
vezebi, ramac minimumamde Seamcira
apelaciebi studentebis mxridan.
movemzadeT teqnikuri Tvalsazri-
siTac: Semowmeba gaiara yvela kom-
piuterma, winaswar gaigzavna weri-
li Sesabamis samsaxurebSi eleqt-
roenergiis Seuferxeblad mowode-
baze gamocdebis dros, dawesda
dacvis policielTa morigeoba sa-
gamocdo klasebTan.
mogexsenebaT studentebi yvela
saganSi gamocdebs sagamocdo cen-
trSi ar abareben da am mxriv mniSv-
nelovania aRiniSnos, rom CvenTan
cxrilebi droulad iqna gakeTebu-
li, romelTan TanxmobaSic keTdeba
sagamocdo cxrilebi fakulteteb-
ze. vfiqrobT, CvenTan cxrilebis
droulad gakeTeba, sakmaod
uiolebs TavinT saqmes dekanateb-
sac.
_ gamocdebis dros raime Se-
ferxeba xom ar gqoniaT?
_ gamocdebis dros garkveuli
siZneleebs wavawydiT imis gamo,
rom axali wlidan Segvimcires Ta-
namSromlebi da yvela sagamocdo
klass aRar hyavs Tavisi damkvirve-
beli, amitomac mogvixda fakulte-
tebis xelmZRvanelobasTan SeTanx-
mebiT damkvirveblad SegveSva de-
kanatebis TanamSromlebi, rac yo-
velTvis organizebulad ver xerx-
deboda. am mxriv gansakuTrebuli
daxmareba gagviwia universitetis
xarisxis dacvis samsaxuris TanamS-
romlebma, qalbatonebma nargiz
varSalomiZem da nino oZelaSvilma.
aseve dagvexmara saswavlo depar-
tamenti, humanitaruli, sabunebis-
metyvelo, teqnologiuri, fizika-
maTematikisa da kompiuterul mec-
nierebaTa fakultetebi. siZnelee-
bis miuxedavad SeiZleba iTqvas,
rom centrma kargad gaarTva Tavi
dakisrebul movaleobas. mxolod
erTxel, gamocdebis bolo dRes
avariulad gamoirTo Suqi da ram-
denime saaTiT mogvixda gamocdebis
gadaweva. minda vTqva, rom am faqts
gagebiT Sexvdnen rogorc centri
TanamSromlebi, ise studentebi da
sabolood gamocdebma Caiara nor-
malurad, risTvisac madloba minda
vuTxra rogorc TanamSromlebs,
ise studentebs.
_ studentebis mxridan cent-
ris saqmianobaze xom ar yofila
raime saxis pretenziebi?
_ centris mimarT studentebs
namdvilad ar hqoniaT pretenziebi,
magram maT ukmayofilebas xSirad
iwvevs is faqti, rom dekanatebidan
gadmocemuli studentTa siebi
arasrulyofilia. studenti jdeba
kompiuterTan da ver iwyebs gamoc-
das imis gamo, rom is araa gadmoce-
mul siebSi, amitom Cven gvixdeba am
xarvezis gamosworeba. unda giTx-
raT, rom es sakmaod Sromatevadi
saqmea. warmoidgineT, rodesac sia-
Si araa mTeli jgufi da saTiTaod
unda SeviyvanoT siaSi, rom studen-
tma SeZlos gamocdis Cabareba.
vcdilobT, warmoqmnili xarvezebi
aqve, centrSi gamovasworoT.
_ sul ramden saganSi tardeba
reitinguli gamocda da ramdenma
studentma Caabara?
_ reitingul gamocdebze sagne-
bis raodenoba izrdeba yovelwli-
urad da amjerad Seadgina 160 (sag-
nebis raodenobas zrdis is, rom er-
Tsa da imave sagans swavlobs ramde-
nime jgufi). gvaqvs 7000-mde Sedegi,
rac imas niSnavs, rom erTi da imave
studentma sagamocdo centrSi Caa-
bara ramdenime sagani. es reitingu-
li gamocdebia da aq ver vityviT,
Tu vin Caabara da vin vera, radga-
nac aq rogorc aseTi, CaWra ar ar-
sebobs.
_ gamocdebis Semdeg Tu jam-
deba Sedegebi?
_ aucileblad. gamocdebis dam-
Tavrebidan meore dRes faqtobri-
vad mzad gvaqvs gamocdebis statis-
tikuri monacemebi, romelsac vawv-
diT universitetis xelmZRvanelo-
bas, aseve vanTavsebT universitetis
Sida qselSi da yvela dainterese-
bul pirs SeuZlia misi naxva.
sagamocdo centrSi reitinguli
gamocdebi dasrulda
saerTaSoriso turistul gamofenis ,,eqspo baTumi - 2015” farglebSi ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis reqtoris movaleobis
Semsrulebelma, asocirebulma profesorma merab xalvaSma da evraziis
universitetis reqtorma, profesorma aSkin asanma TanamSromlobis memo-
randums moaweres xeli. xelSekruleba miznad isaxavs partniori umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebebis erToblivi saswavlo-saganmanaTleblo
da samecniero proeqtebis ganxorcielebas. mxareTa SeTanxmebiT, studen-
tebisa da profesor-maswavleblebisaTvis amoqmeddeba gacvliTi progra-
mebi, Catardeba treningebi, konferenciebi da simpoziumebi.
ssaaeerrTTaaSSoorriissoo ttuurriissttuullii
ggaammooffeennaa `̀eeqqssppoo bbaaTTuummii -22001155~~
saerTaSoriso turistul gamofenaSi `eqspo baTumi - 2015” baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis turizmis fakultetma tradiciu-
lad miiRo monawileoba. umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis stu-
dentebma da profesor-maswavleblebma damTvaliereblebs universitetis
saswavlo-saganmanaTleblo programebi, studenturi cxovreba gaacnes da
turistuli produqtebi warudgines. samdRiani saerTaSoriso turistuli
gamofena `eqspo baTumi - 2015~ sastumro „Seraton baTumSi“ imarTeba da
masSi 9 qveynis 195-mde kompania aris warmodgenili.
mesame samecniero konferencia
`swavlebisa da aRzrdis
aqtualuri problemebi~
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis 80 wlis iubile-
sadmi miZRvnili samecniero konferencia gaimarTa Temaze: „swavlebisa da
aRzrdis aqtualuri problemebi“. ganaTlebis fakultetis studentTa da
moswavleTa TanamSromlobis klubis mesame samecniero sesia sam seqciaSi
muSaobda da warmodgenili iyo 100-mde moxseneba. aWaris sajaro da kerZo
skolebis moswavleebma studentebTan erTad naSromebi waikiTxes pedago-
gikis, ganaTlebisa da sabunebismetyvelo mecnierebebis aqtualur sa-
kiTxebze. konferencia skola „nikes“ speqtakl „argonavtebiT“ dasrulda.
TanamSromlobis memorandumi
evraziis universitetTan
12 mmaaiissii
C M Y K
redaqtori:
ioseb sanikiZe
specialisti:
nestan mamuWaZe
gazeTi daibeWda
gamomcemloba
`samSobloSi`
2 18 07 76; 5 99 95 31 90
mis.: q. Tbilisi,
robaqiZis 7
saredaqcio kolegia:nana cecxlaZe, inga SamiliSvilinaTia wiklaSvili, nino doliZe
murman gorgoSaZe,daviT baraTaSvili
guram Caganava,SoTa mamulaZeguguli dumbaZe, nugzar RomiZe
poeti SoTa zoiZe Tanamed-
rove qarTuli poeziis baTum-
Si anTebuli Suqia, romelic
saqarTvelos nebismieri wer-
tilidan moCans. mis poezias
Tavis droze kargi momavali
uwinaswarmetyvela gamoCe-
nilma lado gudiaSvilma. Cve-
ni qveynis iseTi moRvaweebi,
rogorebic arian irakli aba-
SiZe, ana kalandaZe, jansuR
Rvinjilia, otia oiseliani,
Tamaz WilaZe, vaxtang javaxa-
Ze, parmen loria, giorgi caba-
Ze da bevri sxva, Rirseul pa-
tivs miagebdnen. uwmindesma
da unetaresma ilia II-m misi
saxiT aWaraSi erovnuli cno-
bierebis guSagi dainaxa. Cemi
yuriT momismenia, baTumis sa-
zogadoebriobasTan Sexvedri-
sas, didebuli guram asaTianis
sityvebi, romelmac xazgasmiT
aRniSna SoTa zoiZis leqsebis
Tematikuri siaxle da natifi
metaforuli saxismetyveleba,
rasac sasiamovno moulodne-
loba uwoda.
miuxedavad amisa, rogorc
kritikosi jansuR Rvinjilia
SeniSnavs, SoTa zoiZes dedaqa-
laqidan aklia is yuradReba,
rasac igi imsaxurebs. am azrs
kidev ufro ganumtkicebs
mkiTxvels ,,inteleqtis’’ mier
gamocemuli misi axali wigni,
romelSic ZiriTadad warmod-
genilia bolo or-sam weliwad-
Si literaturul Jurnal-ga-
zeTebSi aprobirebuli leqse-
bi. poetis devizia cota leqsi
da bevri poezia. ,,armazis
msxvreva’’ rom poeziiT savse
wignia, mkiTxveli Tavad darw-
mundeba. SoTa zoiZis liri-
kul personaJSi mkiTxvels Se-
uZlia avtoris sulieri samya-
ro amoicnos, romlis xvedria
cota sixaruli da bevri tki-
vili. SoTa zoiZis leqsebidan
da aseve brwyinvale eseebidan
poezia metaforaSi moCans.
sruli WeSmaritebaa. gamoCeni-
li Tamaz WilaZe metaforas
leqsSi leqss uwodebs. am az-
risaa nobelianti brodskic,
xolo SoTa ki metaforas gul-
Si axali sisxlis gadasxmad
aRiqvams.
erTxelac sayveduri dasc-
da dedaqalaqze (`me ver movi-
ge guli imisi da Cemi Tavi
ver Sevayvare~), romelic iqve
moinania (`me mainc mjera ar
gamimetebs, iqneb icis da ve-
Rar igonebs, Cems metafo-
rebs da epiTetebs da gulis
sisxliT nawer striqonebs.~).
SoTas metaforebs SeuZlia
rusTavelze ilia Camoataros
da zamTarSi puSkinis ZeglTan
geniosebs egundavos. `Tovli
TbilisSi,~ `nostalgia,~
`ZvlebiT savse tomara,~ `Cite-
bis orkestri~, `mama,~ `eldo-
rado~, `qali,~ `nugeSi,~ `me
var Raribi,~ `gaRma napiri,~
`sanamuso perangi~ da kidev
bevri sxva, nebismier anTolo-
gias daamSvenebs. amSvenebs ki-
dec. me ver warmovidgendi ma-
misadmi miZRvnili galaktion
tabiZisa da irakli abaSiZis
leqsebis Semdeg Tu romelime
poeti SesZravda mkiTxvels.
SoTa zoiZis `mamam~ daamsxvria
es stereotipi. am leqsiT aRf-
rTovanebulma giorgi cabaZem
musikac ki dawera. ar maxsovs,
vin uwoda SoTas siyvarulis
poeti. siyvarulis leqsebSic
miRweulia maRali sinatife da
anaseuli sisadave. es azri da-
mebada, roca `ube~ wavikiTxe.
ai isic: `gamdnari oqros gu-
be, TeTri mtredebis bude,
damige rogorc maxe, Seni la-
mazi ube, rodesac davinaxe,
me maSin daviRupe.~
SoTa zoiZis leqsebSi qar-
Tuli poezia Tavis simaRles
inarCunebs. am Cvens apokalif-
sur yofaSi imeds aRviZebs. po-
eti konvenciuri leqsis osta-
tia. iSviaTad mimarTavs ver-
librs, roca amas saTqmeli mo-
iTxovs da igi TviTmiznad ara-
sodes gauxdia.
adamianebi advilad vegue-
biT modur saxeebs. poetic
adamiania da bevri maTgani ver
ascda am cdunebas. SoTa zoi-
Ze ki mtkiced miikvlevs gzas
qarTuli poeturi sityvis
tradiciis erTgulebiT da,
rac Zalian samarTlianad Se-
niSna didebulma vaxtang java-
xaZem , roca Tanamedrove qar-
Tuli poeziis did simfoniur
orkestrsa da mis Sesakravbze
saubrobs: ` me ki vici, rom er-
Ti amaTgania SoTa zoiZe, Tum-
ca ver getyviT - romeli. ager,
ramdenime aTeuli weliwadia,
misi melodia samxreT-dasav-
leTidan moismis da yalbi no-
ti arasodes gamorevia, radgan
kargad icis, rom `sityvasac
guli CitiviT ucems~ da `yvel-
gan Tan axlavs sindisi, ro-
gorc piradi dacva.~ `armazis
msxvreva~ Tamaz WilaZis Tqmis
ar iyos, is wignia, romelic
adamianSi adamianuris gada-
sarCenad daiwera. ase iyo adre
gamoqveynebul `usanqcio so-
netebSic~, romelmac Zalian
maRla aswia avtoris reitingi
da sayovelTao aRiareba mou-
tana. `armazis msxvreva~ saSua-
lebas iZleva sinamdvilis ana-
litikuri xedvisa da sinTe-
zuri ganzogadebisaTvis. mas-
Si poetma Tavisi dro gamoxata
. es ukve gamarjvebaa. SoTas
devizia `sikvdiliviT mZuls
leqsebi da sicocxlesaviT
miyvars poezia.~
`armazis msxvrevaSi~ Ziri-
Tadad warmodgenilia Temati-
kurad mravalferovani, TviT-
nabadi da uaRresad natifi ni-
muSebi. `iqneba droze adre
movedi, sxva samyaroSi ar
msurs gadasvla, ver davamr-
cxe CemSi poeti, ver aviSene
oqros qarvasla,~ ityvis da
Tavis avtoportrets kidev
ufro amZafrebs - `areuli
var gaWril kartiviT da vga-
var Zveli aRTqmis avtorebs,
Tu SegiZliaT damdeT pativi,
RmerTis pirispir marto
damtoveT.~ mkiTxvelma uTu-
od amoicno patriarqis qada-
gebaSi gaJRerebuli SoTa zoi-
Zis metaforebi (`ki var, uf-
lis mona ki var, mgzavro, Se-
ni senaki var, mkerdSi guli
kiar mtkiva, gulSi saqarTve-
lo mtkiva.~). aq sityvaTa mini-
mumiT maqsimaluradaa gaxsni-
li maRali azri. leqsi `saqar-
Tvelos rukasTan~ Sagrenis
tyaviviT damcrobili samSob-
los xatia warmodgenili: `ver
movuare, axlac ver vuvli,
warsuls - samcxesTan, xva-
les - mcxeTasTan. da vdgavar
SenTan ferdakarguli, ro-
gorc Zvirfasi dedis cxe-
darTan.~ komentari zedmetia.
samSoblos ideis dramatuli
warmosaxva, SoTa zoiZis poe-
ziis Tandayolili Tvisebaa.
ramdenjerac gadaSliT
`armazis msxvrevas~, imdenjer
axals aRmoaCenT. gansakuTre-
biT igrZnoba poetis TiTqmis
sakraluri damokidebuleba
sityvasTan. uzado qarTuli
da natifi metaforebis kaska-
di imis nimuSia, rom poetisaT-
vis sityva pirveli ipostasia,
zeciuri sameba da fonemuri
simbolo _ logosia. plasti-
kuria poetis tropebi, Cveu-
lebriv TvalTaTvis uxilavi
niSnebis matarebeli. vnaxoT
erTi strofi leqsidan `vaJa
TbilisSi~ - `mTis yvavilebis
surneli daaqvs, dadis WaRa-
riT gadavercxilili, male
Semova da Tbilisqalaqs wae-
kideba gulze cecxliviT.~
vnaxoT sxva metaforebic:
`movida marti , rogorc da-
laqi da zamTars TeTri wveri
gaparsa,~ `atmis yvavili Seni
aslia, atmis yvavilis Sen xar
dedani,~ `da Worebs, rogorc
ferad afiSebs, qari gaakravs
farTo Saraze,~ `movida Suqi
da bneli Rame Savi ZaRliviT
gaagdo gareT,~ `sawolTan mi-
devs dedis suraTi, rogorc
JangbadiT savse baliSi,~
`RrublebSi RmerTebs gauty-
daT koka da wamovida Sxapuna
wvima.~ gagrZeleba dausru-
leblad SeiZleba. SemZra am me-
taforebma, sinaTliTa da si-
natifiT, movlenebis ezoTe-
ruli xilviT. movusminoT Ta-
maz WilaZes: `am wignis avtori
egreTwodebuli zezeurad
mcxovreb SemoqmedTa ricxvs
ekuTvnis... misi Semoqmedebis
gacnobis Semdeg iseT saqmisT-
vis Tavdadebul adamians dai-
naxav, romelsac erTi Sexedvi-
Tac ki gamoarCev uamravsa da
umrav adamians Soris. mas sxva
daRi azis saxeze _ erTgvari
askezis, anu sakuTari nebiT
tanjvis gzis amrCevTa gamo-
sacnobi niSani.~ SoTa zoiZe im
gzas adgas, romelsac sulie-
rad gamoRviZebuli, inicire-
buli adamianebi adganan, rad-
gan poezia gamoRviZebulTa
sizmaria da visac am sizmris
daxsomeba SeuZlia da mere sa-
kuTar TavTan darCena da fiq-
ri. es is madlia, romelsac So-
Ta zoiZe Cvenc gvinawilebs.
axlaxan gavecani misi leqse-
bis axal cikls `sizmris qoxi-
dan gamoyolili metaforebi.~
samwuxaroa, rom es leqsebi ar
moxvda `armazis msxvrevaSi~.
krebulSi ar aris aseve saan-
Tologio leqsi `patriarqi
aWaraSi.~ me piradad SemZra am
ciklma da gansakuTrebiT mom-
xibla leqsma, romelsac `pas-
ternakis ZaRli~ hqvia. baraqa-
la poetis kalams.
rogori amindic ar unda
gvedgas, yovelTvis samSob-
loa mTavari. igi yvela WeSma-
ritebaze maRla dgas, radgan
Tavad aris uaRresi WeSmari-
teba. es azri SoTa zoiZes
ekuTvnis. armazi daimsxvra,
warsuls Cabardnen kerpebi da
bomonebi, axal saqarTveloSi
marTlmadideburma rwmenam da
siyvarulma unda izeimos: Cag-
vesmis poetis xma: `me var maxa-
robeli, saukunev axalo, ma-
povnine suliko, akakis rom
vaxaro, WaRara da beberi, me
var maxarobeli, didebuli
akakis gulis gamxarebeli.~
yovelive amis gaTvaliswi-
nebiT, sruliad viziareb am
TxuTmeti wlis winaT salite-
raturo kritikaSi gamoTqmul
aRiarebas, rom SoTa zoiZe
qarTuli leqsis Tanamedrove-
Ta pirvelxarisxovan ostatTa
rigebSi Cans.
`armazis msxvreva~ Cveni su-
lierebisa da erovnuli cno-
bierebis aRorZinebisa da dac-
vis TvalsaCino nimuSia, ro-
melSic drois samive ganzomi-
lebis - warsulis, awmyosa da
momavlis organuli gancda vi-
zualurad warmoisaxeba da es
saswaulebrivi unari misi av-
toris `alter ego~ anu meore
mea.
genrieta quTaTelaZeP.S. madlobas imsaxurebs
brwyinvale fermweri da gra-
fikosi giorgi wereTeli, ro-
melmac `armazis msxvreva~
gaaforma da, raTa Tqma unda,
gamomcemloba `inteleqtis~
xelmZRvaneli kaxmeg kudava,
romelmac am duxWir droSi
ufasod gamosca poetis axa-
li wigni.
g.q.
poeti RmerTis pirispir
�nu gulSi �x�li sisxlis g�d�sxm�
recenzia