filologiis sesazleblobebi - library.iliauni.edu.ge · neba da prezentacia – odesrac mkafiod...

98
teqstualuri Semecnebis dinamika hans ulrix gumbrexti SesaZleblobebi filologiis

Upload: others

Post on 06-Nov-2019

12 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

teqstualuri Semecnebis dinamika

hans ulrix gumbrexti

Se s a Zleblobebifilologiis

teqstualuri Semecnebis dinamika

hans ulrix gumbrexti

filologiis

SesaZleblobebi

ilias saxelmwifo universiteti

Tbilisi 2010

filologiis SesaZleblobebi. hans ulrix gumbrexti

The Powers of Philology: Dynamics of Textual Scholarship. Hans Ulrich Gumbrecht

es gaxlavT cnobili Teoretikosis saintereso kvleva mzardi mniSvnelo-

bis mqone sakiTxebze. warmodgenili eseebi filologiuri problemebis

mTel gamas moicavs - yvelafers, rac literaturis Semswavlel stu-

dents SeiZleba ainteresebdes.

wignis Targmani dafinansda saqarTvelos mecnierebisa da ganaT lebis sa-

ministros programiT – `sauniversiteto saxelmZR va ne loebis ganviTare-

ba~. wigni gamosacemad momzadda ilias saxel mwi fo universitetis mier.

The Powers of Philology: Dynamics of Textual Scholarship

© 2003 by Board of Trustees of the University of Illinois

Reprinted by arrangement with the University of Illinois Press

Georgian copyright Publishing House at Ilia Chavchavadze State University

yvela ufleba daculia. dauSvebelia University of Illinois Press-is nebarT-

vis gareSe wignis romelime nawilis nebismieri formiT gamoyeneba. qar-

Tul enaze gamoica ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis mier,

saav toro ufleba © 2007.

ISBN 978-9941-9116-5-1

ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba

qaquca ColoyaSvilis 3/5, Tbilisi 0162, saqarTvelo

Ilia State University Press

3/5 Cholokashvili Ave, Tbilisi, 0162, Georgia

3

sarCevi

madlierebis niSnad 5

ra SesaZleblobebi aqvs filologias? 6

1. fragmentebis identifikacia 14

2. teqstebis redaqtireba 29

3. komentarebis darTva 45

4. istorizacia 56

5. swavleba 69

indeqsi 88

4

ratom unda gaataros umaRlesi ganaTlebis filologma aTi weli mkvdar enaze dawerili gaugebari teqstis kriti-kuli gamocemis momzadebaSi? ratom uTmoben akademikosebi wvrilmani detalebis ganxilvas amden dros? ris safuZvelze wyveten gamomcemlebi, romeli uZvelesi teqsti unda `gadaar-Cinon~ da rogor warudginon is Tanamedrove mkiTxvels?

filologia – istoriuli teqstebis aRmoCena, gamoqvey-neba da prezentacia – odesRac mkafiod gamokveTili disci-plina iyo, romelic lingvistikisa da literaturis sferos, studentTa swavlebis birTvs warmoadgenda. miuxedavad Ta-namedrove saganmanaTleblo dawesebulebebSi filologiuri ganyofilebebis daxurvis tendenciisa, am wignSi hans ulrix gumbrextma scada eCvenebina, rom filologiis problemebi, standartebi da meTodebi jerac sicocxlisunariania.

ornaxevari aTaswleulis ganmavlobaSi filologebi Tavs teqstualuri warsulis saukeTeso periodis mcvelebad da mokrZalebul memkvidreebad miiCnevdnen. agrovebdnen da aqveynebdnen teqstis fragmentebs, alagebdnen qronologi-urad, ukeTebdnen komentars da bolos, aswavlidnen maT Ta-namedrove mkiTxvelebs. gumbrexti iTxovs aRniSnuli tradi-ciis dabrunebas da im tendenciis Casanacvleblad, romelic gulisxmobs zedapirul teqstualur interpretacias, lit-eraturuli swavlebis `kulturul swavlebad~ miCnevas da qmnis inteleqtualuri keris dakargvis safrTxes. filolo-giis bazisTan amgvari dabruneba SesaZloa safuZvlad dae-dos kidev erT akademiur nostalgias, Tu is gaiTvaliswinebs im farul survils, romelic warmoadgenda filologiis STagonebas jer kidev elinuri sawyisebSi: warsulis awmyod qcevis survils misi gacocxlebis gziT.

hans gumbrexti warmoadgens albert gerardis profe-sors literaturaSi, stenfordis universitetSi, Sedar-ebiTi literaturis ganyofilebis asocirebul profesors monrealis universitetSi da gaerTianebuli swavlebis di-reqtors parizis umaRlesi swavlebis skolaSi. misi oTxasze

meti naSromi Targmnilia 17 enaze.

5

madlierebis niSnad

es wigni arasodes gaxdeboda realoba, arasodes iqceoda Tundac yvelaze bundovan inteleqtualur proeqtad, rom ara Cemi megobris – glen mostis ndoba da optimizmi; arasodes Camoyalibdeboda Tundac araTanmimdevrul esseTa seriebad, rom ara Cems stenfordul ofisSi mimdinare intensiuri saubrebi, romlebsac uzarmazari dro dauTmes migel temenma da joSua landim; xolo es araTanmimdevruli esseebi arasodes miiRebda wignis saxes uilis regieris, trina marmarelisa da valdei lopes de arauxos mxardaWeris gareSe. dabolos, me albaT ara-sodes vcdidi filologiis am Temaze muSaobas, rom ar viyo udidesi klasikosis – manfred furmenis mxurvale Tayvanismcemeli da stu-denti 1970-iani wlebis dasawyisidan da aseve udidesi filologis – karl maueris kolega 1975 wlidan.

vimedovneb, sara am gverdebs ise waikiTxavs, rogorc morig Ria baraTs.

6

ra SesaZleblobebi aqvs filologias?

me albaT amas bolomde verasodes gavigebdi mTeli rigi mizezebis gamo. dedaCemi, romelic medicinas swavlobda, mu-dam jiutad xmarobda germanul sityva filologs (philologe) roca saubrobda dawyebiTi skolis maswavleblebze. magram dedaCemis eqscentriul-semantikuri `Semoqmedeba~ didad ar gansxvavdeba im mniSvnelobisagan, romelsac Cemi zogierTi kompetenturi amerikeli kolega sityva filologs aniWebs, roca exeba germanuli tradiciis iseT did winamorbedebs, rogorebic arian ernst robert kurtiusi, leo spitzeri da erix auerbaxi. aRniSnul gamoCenil swavlulTagan arcerTs miuRwevia warmatebisTvis im saqmianobaSi, romelsac sityva filologia gulisxmobs. ernst kurtiusis akademiur reputa-cias safuZveli Caeyara 1920-ian wlebSi, roca is Tanamedrove franguli da espanuri literaturis cnobil specialistad miiCneoda. mxolod Semdeg, 1930-ian wlebSi man koncentrireba daiwyo Sua saukuneebis poetologiur ideebsa da literatu-rul formebze. me-20 saukunis pirveli ori dekadis ganmav-lobaSi leo spitzeri ganaTlebas Rebulobda rogorc isto-riuli lingvisti, magram Semdeg man airCia imanenturi teqstis interpretaciis maRalsubieqturi stili (romlis ZiriTad maxasiaTebelsac e.w. `gacocxlebuli gamocdileba~ warmoad-genda). erix auerbaxi ki, romelmac damoukideblad daudo sa-Tave axal diskurss literaturis istoriaSi, sakmaod susti iyo filologiis elementarul sawyisebSi.1 arc kurtiuss,

1. ix. wigni Vom Leben und Sterben der grofen Romanisten: Carl Vossler, Ernst Robert Curtuis, Leo Spitzer, Erich Auerbach, Warner Krauss (miunixi: hanseri, 2002). auerbaxis esses originali inglisuri versia daibeWda gamocemaSi: `literaturis istoria da filologiis gamowveva~: erix auerbaxis memkvidreoba, gamomc. `seT lereri~ (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1996), 13-35. me Sevexe literaturis swavlulebis igive Taobis subieqtur da institucionalur motivacias naSromSi `literaturis istorikosebi – saidan modis maTi motivacia?~, gamocemaSi `Poetologische Umbrüche~: Romanistische Studien zu Ehreb von Ulrich Schulz-Buschhaus, gamomc. verner helmixi, helmut meteri da astrid poier-bernhardi (miunixi: finki, 2002), 399-404.

7

arc spitzers da arc auerbaxs gansakuTrebuli warmatebi-sTvis ar miuRweviaT rogorc teqstis redaqtorebs an isto-riuli qronikebis avtorebs. aqedan gamomdinare, gaugebaria zogierTi Cemi amerikeli kolegis mier, lamis dedaCemiseuli sijiutiT, maTi `filologebad~ moxsenieba. vfiqrob, aq Tavis rols TamaSobs literaturul warsulze muSaobis germanul stilsa da anglo-amerikuli kritikis interpretaciul tradi-cias Soris arsebul gansxvavebaze erTgvari gaucnobierebeli reaqcia. kurtiusis, spitzerisa da auerbaxis naSromebi, rasak-virvelia, mniSvnelovnad gansxvavdeba arnoldis, riCardsis an singltonis naSromebisagan, magram es gansxvaveba sakmarisi ar iqneboda, rom yofili swavlulebisTvis filologebi gvewo-debina.

yovelive amis Semdeg unda aRiniSnos, rom Cem mier sityva filologiis xmarebis ori magaliTis moyvana miznad isaxavda eCvenebina marTalia gasaocari, magram utyuari faqti, rom es koncefcia, romelic TiTqos ganwirulia metismetad martivi da araefeqturi funqcionirebisTvis, xSirad poulobs uamrav dam-abnevel mniSvnelobasa da gamoyenebas. arc zogadi Tu special-izebuli enciklopediebisa da sxvadasxva cnobaris gamoyeneba dagvexmareba cotaodeni sicxadis SetanaSi. erTi mxriv, SeiZle-ba waawydeT filologiis iseT definicias, romelic gvabrunebs mis etimologiur mniSvnelobasTan – `sityvebiT daintereseba, gataceba~ – rac aRniSnul cnebas aigivebs enis an kidev, ufro zogadad, adamianis sulierebis nebismieri Sedegis Seswavlas-Tan.2 meore mxriv, arsebobs ufro specifikuri da gacilebiT cnobili mxare, romlis mixedviTac filologia viwro gagebiT aRniSnavs istoriuli werilobiTi teqstebis dacvas.

Cems wignSi sityva filologia gamoiyeneba mxolod meore mniSvnelobiT da aucileblad gulisxmobs im samecniero un-ars, romelic mimarTulia istoriuli teqstebis dacvisaken. am koncefcias gaaCnia oTxi ZiriTadi datvirTva, romelTa mokle ganxilvac, vfiqrob, aucilebelia. pirveli, filo-logia erTgvarad enaTesaveba im istoriul periodebs, rom-

2. ix. Oxford English Dictionary, filologi: `swavlis, literaturis, werilebisa an mec-nierebis moyvaruli; ganswavluli an literaturuli adamiani.~

8

lebic mosdevdnen did kulturul aRmasvlas da romelTac axasiaTebdaT warsuli kulturisTvis upiratesobis miniWeba awmyosTan SedarebiT. SemTxveviTi araa, rom Zveli welTaR-ricxvis III-II saukuneebis elinisturi kultura safuZvlad daedo filologiis, rogorc samecniero saqmianobis ganviTa-rebas (aRsaniSnavia, rom platoni igive sityvas ybedobis mniS-vnelobiT xmarobda). imave logikiT filologiis istoriaSi gamoiyofa Semdegi momentebi: saeklesio mamaTa periodi, ev-ropuli renesansi, roca humanistebs surdaT uZveles klasi-kur teqstebs dabrunebodnen da me-19 saukunis romantizmi Sua saukuneebis nostalgiiT. meore, teqstualuri warsuliT ubralo gatacebisagan gamocalkevebis Semdeg filologiis ZiriTad amocanad iqca kulturuli warsulis TiToeuli pe-riodis teqstebis identifikacia da aRdgena gansaxilvelad gamotanis mizniT.3 savaraudoa, rom aq igulisxmeba agreTve identifikacia im teqstebisa, romelTac Cvenamde srulad ver moaRwies; sruli dokumentacia teqstebisa, romelTa ram denime gansxvavebuli versia arsebobs, maTi sruli sim-ravlis an erTi, originaluri an yvelaze Rirebuli versiis wardgena; im komentariT uzrunvelyofa, romelic erTgvar xids gadebda Tanamedrove mkiTxvelis codnasa da istoriuli mkiTxvelis im codnas Soris, romelsac SesaZloa aRniSnuli teqsti iTxovdes. fragmentebis identifikacia, teqstebis re-daqtireba da istoriuli komentaris dawera filologiis sam ZiriTad saqmianobas warmoadgens. aRniSnul saqmianobebTan da maTi ganxorcielebisaTvis aucilebel filologiur unarTan erTad unda vigulisxmoT agreTve sxvadasxva istoriul peri-odebs Soris gansxvavebebis zedmiwevniTi codna, rac teqstis daTariRebis aucilebel winapirobas warmoadgens. dabolos, filologis yvela es aucilebeli unari moicavs kidev erTs – warsulis teqstebisa da kulturis swavlebis instituciur konteqstSi gamoyenebas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, filolo-gia warmoudgenelia pedagogiuri miznebisa da istoriis sul mcire elementaruli codnis gareSe.

3. ix. ZiriTadi definicia wignSi Gran Enciclopedia RIALP (madridi, gamomcemloba RIALP, 1972), filologia.

9

mesame, warsulis teqstebis identificireba da aRdgena – rac am wignis mixedviT filologiis arss warmoadgens – erT-maneTs upirispirebs hermenevtikis inteleqtualur nawil-sa da interpretaciis teqstualur saqmianobas, romelsac hermenevtika moicavs.4 axali kritikisagan gansxvavebiT, ro-melic efuZneba STagonebas da didi interpretatorebis in-tuicias, filologia sakuTar Tavs ganixilavs, rogorc mtki-ce swavlebas, dafuZnebuls obieqturobaze, sifxizlesa da racionalurobaze.5 meoTxe, rac gamomdinareobs yovelive ze-moqmulidan, aseTi swavleba da kompetencia TamaSobs Zalian mniSvnelovan da xSirad umTavres rols im disciplinebSi, romelTac saqme aqvT warsulis qronologiurad da kulturu-lad daSorebul segmentebTan (Tu Cven xelT gvaqvs Tundac mcire kvali da mas mivyavarT warsulis ama Tu im monakveTTan). amgvarad, filologia Zalze mniSvnelovania asiriologiisa da egviptologiisTvis da klasicistebis umetesoba mas Tavis ZiriTad kompetenciadac miiCnevs. ufro metic, romantizmis periodidan, filologia gamoiyeneboda Sua saukuneebis te-qstebis aRsadgenad rogorc sxvadasxva erovnul-kulturuli tradiciebis warmomavlobis savaraudo konteqsti.

miuxedavad imisa, rom me Cemi samecniero cxovreba daviwye rogorc Sua saukuneebis istoriis specialistma, rac erTgvarad enaTesaveba kidec filologiur tradiciebs, Tama-mad SemiZlia vTqva, rom arasodes vifiqrebdi `filologiis Zalis~ Sesaxeb wignis daweraze yovelgvari inteleqtualuri gamowvevis gareSe, rom ara heidelbergis universitetSi 1995 da 1999 wlebs Soris mimdinare is xuTi saubari, romelzec Cem-ma uZvirfasesma megobarma, klasicistma glen mostma mimiwvia. es iyo swored mostis proeqti, dagvemuSavebina misi sakuTari akademiuri disciplina – klasikis istoria – xuTi ZiriTadi filologiuri saqmianobis gamoyenebiT: fragmentebis identi-

4. ix. Grande Dizionario Enciclopedico (turini: UTET, 1987), filologia: `zRvari filologiasa da interpretacias Soris viwroa, magram naTeli.~

5. ix. karl uiti, `filologia~, jon hopkinsis saxelmZRvanelo literaturul Teor­iasa da kritikaSi, gamomc. maikl grodeni da martin kreisvirti (baltimori, jon hop-kinsis universitetis gamocema, 1994), 56773.

10

ficirebiT, teqstebis redaqtirebiT, komentaris gakeTebiT, istorizaciiT da swavlebiT. ra Tqma unda, sapatio warsulSi mravalgzis dabrunebam ganapiroba klasicizmis, rogorc dis-ciplinis momavalze orientacia.

me, rogorc araklasicists, mevaleboda kontrastuli ma-salebis moZieba Cemi sakuTari akademiuri sferos istoriidan da agreTve maTi iseTi disciplinebidan, rogoricaa romanuli da germanuli literaturis istoria da SedarebiTi litera-tura. miuxedavad didi mondomebisa, male Sevferxdi. heidel-bergis universitetSi filologiis analizisas ganuwyvetliv maocebda is investiciebi, romlebic vrceldeboda am sferoSi momuSave swavlulebze, rac TiTqos ewinaaRmdegeboda kidec filologiis, rogorc Sromatevadi mecnierebis imijs. ra-sakvirvelia, me ar viyavi erTaderTi, vinc es Tavisebureba SeniSna. jer kidev antikuri xanidan teqstis redaqtirebas Tan axlda erTgvari liberalobac, romelic xazs usvamda redaqtoris warmosaxvis mniSvnelobas filologiuri rekon-struqciis procesSi. Cemi aRmoCenis siaxle da intriga mdgo-mareobda SemdegSi: iqmneboda STabeWdileba, TiTqos rogorc ZiriTadi filologiuri saqmianobis Sre, is ar warmoadgenda mxolod gansaxilveli teqstis interpretaciis damatebas.6 aqedan gamomdinare, vcdilobdi xazi gamesva damokidebuleba-sa da aRniSnul movlenas Soris gansxvavebaze, mivakuTvnebdi ra am ukanasknels `filologiis poetikis~ koncefcias.

male mivxvdi, rom amgvari dakvirvebebis risime `poetikad~ gamocxadeba imdenad gavrcelebuli iyo, rom es gulwrfelad rom vTqvaT, mosabezrebelic ki gaxda.7 roca Cems gadawyvetilebas gadavxede, im daskvnamde mivedi, rom po-etikis cneba meore mxriv, gulisxmobs sistemurobas – gnebavT, prognozirebadobas, rac Cems aRmoCenas sruliad ar axasi-aTebda. magram ra davinaxe zustad da ras vuwode sabolood `filologiis Zala~?

6. ‘ ix. sapirispiro mosazreba gamocemaSi Enciclopedia Hispanica (barselona, enciklopedia britanika, 1994-95), filologia: `filologi cdilobs analizi gaukeTos teqstis mniS-vnelobas da amave dros moaxdinos misi interpretacia.~

7. ‘ mxolod uilis regieris winaaRmdegobis wyalobiT gadavurCi am frazis akviatebas.

11

neba momeciT am ormag kiTxvaze pasuxi daviwyo imis aRiare-biT, rom is, rasac Zalis cnebaSi vgulisxmob, Zalze Sorsaa im mniSvnelobisagan, romelsac mas miSel fuko aniWebs da ro-melic axla uzomod popularulia humanistebs Soris. fukos-gan gansxvavebiT me mimaCnia, rom Cven vcdebiT aRniSnuli cne bis raobaSi, vaqcevT ra mas struqturis, produqciisa da codnis dekartiseul sazRvrebSi. me gTavazobT Zala ganvmartoT ro-gorc sicarielis sxeulebiT Sevsebis an Caketvis potenciali. misi, rogorc potencialis ganmartebisas me vgulisxmob, rom Zala – Tundac Zalis aqtiuri politikuri gamoyeneba – yov-elTvis ar warmoSobs Zaladobas (Zaladobas adgili aqvs roca potenciali realur ganxorcielebas poulobs). me vamtkiceb, rom Zala, rac unda mravalgvarad iyos gamoyenebuli, yovelT-vis unda efuZnebodes fizikur upiratesobas da rom is bevrad aRemateba yvelafers, rac SeiZleba miviCnioT adamianuri gon-ebis ZiriTad arsad an struqturul Tvisebad.

es, ra Tqma unda, ar iZleva pasuxs kidev erT gadamwyvet SekiTxvaze: rogor SeiZleba filologia yovelgvari metafo-ris gareSe ukavSirdebodes Zalis koncefcias (da Zaladobis koncefcias). Cemi filologiuri saqmianobis yvelaze idumal, brwyinvale da momxibvlel mxared mimaCnia erTgvari gataceba, romelic, rogorc ar unda gamovlindes, yovelTvis gadaame-tebs filologiis namdvil miznebs. ufro metic, am gatacebas filologis survili gadahyavs iseT ganzomilebaSi, romelic ucxoa kacobriobis sxva mecnierebebisTvis. is, risi ganxil-vac minda `filologiis Zalis~ saTauris qveS mTlianad ang-revs am mecnierebis akademiur suraTs. amave dros, vfiqrob adekvaturia vimsjeloT imaze, rom es gataceba ganpirobe-bulia filologiuri muSaobiT, radgan is aucileblad amo-tivtivdeboda filologis ganzraxvisagan damoukideblad. da riskenaa mimarTuli es gataceba Tu survili? Cemi azriT, yvela filologiur saqmianobas axasiaTebs arsebobis,8 fizi-kur da konkretul sivrceSi sagnebTan (maT Soris teqstebTan)

8. es aris TvalTaxedva, romliTac Cemi esseebi Temaze `filologiis Zala~ ukavSirdeba Cems momaval wigns arsebobis warmoSoba: mniSvnelobis mdumare mxare (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 2003).

12

urTi erTobis survili da es survilebi warmoadgens swored niadags, romelzec dafuZnebulia filologiis xelSesaxebo-bis (da xSirad realurobis) efeqti.

britaneli xelovnebis istorikosTan, stiven benTan disku-siisas mivxvdi, Tu ramdenad did rols TamaSobs warsulSi Seqm-nili kulturuli nawarmoebis fragmentebi flobis survilis da realuri arsebobis survilis CamoyalibebaSi. amgvari sur-vili Zalze axlos dgas aRZrul madasTan.9 teqstis redaqtire-ba warmoSobs mocemuli teqstis gansxeulebis survils, rac SesaZloa gadaiqces teqstis avtoris gansxeulebis survilad. istoriuli komentarebis wera gamowveulia simdidris sur-viliT da im geometriuli farTobiT – teqstis irgvliv da-tovebuli carieli veliT, romelzec Cveulebriv komentari iwereba. istorizacia niSnavs warsulis obieqtebis gadaqcevas erTgvar ̀ wminda~ obieqtebad, romlebic badeben erTdroulad siSoris SegrZnebasa da maTTan Sexebis survils.

kargad gasagebi da warmatebuli akademiuri swavleba in-struqtorisagan iTxovs Tavi Seikavos movlenebis, rogorc wi-naswar gaanalizebuli da interpretirebuli obieqtebis war-modgenisagan, raTa maT ar dakargon Tavdapirveli bunebrioba da statusi rogorc fizikurma obieqtebma. am survilTa umete-soba, ramdenadac isini gamowveulia filologiuri saqmiano-biT, ganapirobebs filologis warmosaxvis energiis Semotanas. survilisa da warmosaxvis erTad gamomJRavneba sulac ar aris SemTxveviTi, radgan warmosaxva gonebis SedarebiT arqauli unaria, rac imas niSnavs, rom mas gaaCnia gansakuTrebuli siax-love adamianis sxeulis uamrav sxva funqciasTan.

9. am aspeqtma ganapiroba erT-erTi Tavis – `fragmentebis identificireba~ adreuli versiis saTauri: `SeWame Seni fragmenti~, 315-27. Cemi momdevno oTxi statiis saTau-rebic igive sintaqsuri Sablonisaa: `iTamaSe taqtianad! teqstis redaqtirebis prag-matikis Sesaxeb, identificirebisa da Teoriis SewinaaRmdegebis survili,~ teqstebis redaqtirebisTvis/Texte edieren, gamomc. glen mosti (Gottingen: Vandenhoeck and Rupre-cht, 1998), 237-50; `Seavse mindvrebi! komentarisa da ... Sesaxeb,~ gamocemaSi komentarebi/Kommentare, gamomc. glen mosti (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 1999), 443-53; ̀ nabiji ukan – zurgi aqcie sikvdils! istorizaciis svlebze.~ gamocemaSi istorizacia/Histo-risierung, gamomc. glen mosti (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 2001), 365-75; `gaacocx-le gamocdileba – da daaswari dros! ra SeiZleba iyos filologia, rogorc profesia,~ gamocemaSi klasikis disciplina/Alterumswissenschaft als Beruf, gamomc. glen mosti (Got-tingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 2002), 253-69.

13

gasaocari da metic, ucnauricaa, rom es gaurkvev-loba – daZabuloba, dabrkolebebi da meryeoba, rasac iwvevs filologiuri saqmianoba, Tavsdeba gonebis efeqtsa da re-aluri arsebobis efeqts Soris da struqturulad da zemoq-medebiT ase axlos dgas esTetikurobis Tanamedrove ganmarte-basTan.10 miuxedavad imisa, rom filologiasa da esTetikas So ris damokidebuleba sakmaod ganyenebulia filologiis tra diciuli koncefciisa da imijisagan, es ar aris filolo-giis Zalis is aspeqti, romelic me yvelaze metad mxiblavs. vfiqrob, am wignSi yvelaze saintereso (Tumca mkiTxvelma es Tavad unda gadawyvitos) kulturul obieqtebTan muSaobis sruliad axa li, arainterpretaciuli gzebia. imedi maqvs es arainterpretaciuli gzebi Tavs daaRwevs Geisteswissenschaften – s `sulis mecnierebebis~ Crdils, romelic obieqtebis dema-terilizacias axdens da arTulebs kulturul saqmianobaSi adamianis sxeulis romelime konkretuli nawilis CarTvas. is reaqciebi, rasac filologiuri saqmianoba, rogorc arsebobis mravalgvari survili, iwvevs, akademiuri kacobriobis arcerT oficialur TviTdamowmebas ar ergeba. filologiis klasi-kuri disciplinaruli gagebidan aseTma, Tundac gramatikul-ma daSorebam SesaZloa gamoamJRavnos (an sulac Seqmnas) axali inteleqtualuri stili. es stili SeZlebda mieRwia humanita-ruli disciplinebis im sazRvrebisTvis, romlebic, 1900-iani wlebis dekadebidan, momdinareobs hermenevtikis paradigma-Ta wanamZRvrebidan (rac Tavis mxriv dasavluri filosofi is memkvidreobas warmoadgens).11filologiis Zalis aRiareba, mi uxedavad am mecnierebis akademiuri tradiciisa, aris spece-feqtebis momajadoebeli, ulamazesi da inteleqtualurad ga-momwvevi feierverki.

10. ix. es aspeqti mesame TavSi arsebobis Zala. 11. ix. meore Tavi.

14

Tavi 1

fragmentebis identifikacia

erT-erTi mcire monakveTi uolter benjaminis wignisa cal­mxriv quCaSi (Einbahnstraße) exeba heidelbergis cixesimagris vizualur mogonebas: `heidelbergis cixesimagre: cisken aR-marTuli nangrevebi orjer ufro mSvenieria darSi, roca Tva-li maTi fanjrebidan danaxul an ubralod maT zemoT mcurav Rrublebs akvirdeba. is moZravi speqtakli, caSi rom idgme-ba, RrubelTa formebis daSla am nangrevebis maradiulobas adasturebs.~1

benjaminis warmosaxva STagonebulia orgvar warmavalobas Soris kontrastis SegrZnebiT. erTi mxriv, naCvenebia cixesi-magris Tavze mcuravi Rrublebis uwyveti rbola da formaTa swrafi cvla. meore mxriv, cixesimagris nangrevebis atributi – maradiuloba, romelic absoluturad gamoricxavs warma-valobas da cvlilebas droSi. rac unda xSirad wavikiTxo ben-jaminis mcire teqsti (miuxedavad Cemi didi pativiscemisa), ver vxsni mis mier SemoTavazebul asociaciur kavSirs nan-grevebsa da maradiulobas Soris. ufro metic, ver vxvdebi, ratom iwvevs ganuwyveteli ngrevis (Zerstörung) SegrZneba mara-diulobis (Ewigkeit) STabeWdilebas – Tundac es ngreva `orma-gdebodes da Zlierdebodes RrubelTa warmavali speqtakliT~ (`bekräftig durch das vergängliche Schauspiel~).

cota xnis win me mqonda saSualeba mecqira heidelber-gis cixesimagris Tavze mcuravi RrublebisTvis da nacvlad maradiulobis SegrZnebisa, aman damafiqra cvlilebaTa or gansxvavebul ritmze: swrafze (Rrublebis) da nangrevebis cvlilebis iseT nel tempze, romlis SesamCnevadac damWirda

1. uolter benjamini, Einbahnstraße, gamocema Gesammelte Schriften, tomi 4, nawili 1 (Frank-furt am Main: Suhrkamp, 1972), 83-148 (citata gv. 123). yvela Targmani Sesrulebulia Cems mier.

15

warmosaxvaSi gamecocxlebina rogorc misi warsuli dideba, ise momavalic, sadac Zneli iqneboda am nangrevebSi Senobis nawilebi amogecno. erTaderTi, rac RrubelTa formebis ganu-wyvetel transformacias da cixesimagris materialuri narCe-nebis transformacias aqvT saerTo da ramac benjaminis yur-adReba miipyro, Tumca is amas saTanadod ver gadmoscems, aris qveteqsturi da, SeiZleba iTqvas, Sinagani ukmarisobis gancda. bunebrivia, Senobis nangrevebi gvafiqrebs im droze da mdgo-mareobaze, roca maTi amocnoba SeuZlebelic ki gaxdeba. da ra saxis ukmarisobis gancda Semoaqvs Rrublebis speqtakls? pirvel rigSi, es aris imedgacrueba, momdinare im procesidan, romelic sxva araferia, Tu ara formaTa usasrulo gamokve-Ta da gaqroba, ganuwyveteli gardamavloba, romelSic isini verasodes moipoveben stabilurobas.2 gaCenisa da gaqrobis am TamaSSi ar aris momenti, romelic gamoyofda romelime mov-lenas, radgan amisTvis saWiroa misi kontrasti raime iseTTan, rac ar iqneboda dakavSirebuli moZraobasa da transforma-ciasTan. ufro metic, es TamaSi ara mxolod gamoricxavs nebi-smieri saxis Svebis SegrZebas, aramed arc ki uaxlovdeba iseT koncefciebs, rogoricaa `dasruleba~ da `dasveneba~.

benjamini ver xedavs heidelbergis Tavze mcuravi RrublebiT STagonebuli grZnobis istoriul specifikas. gana SegviZlia ar warmovidginoT rogor tkbeboda igive sanaxao-biT, magaliTad, empedoklesi? rogor uyurebda igive speqtak-ls aberaldi mitovebuli monastris nangrevebidan? aseve utyuarad me SemiZlia davamtkico, rom arsebobs garkveuli kavSiri benjaminis (miuxedavad mis mier gakeTebuli daskvnebi-sa) asaxvis obieqtsa da meoce saukunis dasavleli inteleqtu-alebis filosofiuri repertuaris ZiriTad motivs Soris.3 am

2. me ar vgulisxmob, rom `droiTi obieqtebi Sesabamisi gagebiT~ (`Zeitobjekte im reinen Sinn,~ rogorc maT huserli uwodebs) ar SeiZleba hqondeT forma. maT mier garkveuli formis miReba aris swored is, rasac Cven `ritms~ vuwodebT (ix. Cemi esse `ritmi da mniSvneloba~ gamocemaSi komunikaciis materializmi, gamomc. hans ulrix gumbrexti da k. ludvig pfaiferi [stenfrdi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1994], 170-82).

3. zogadad, benjamini cdilobs Einbahnstrafe-Si asaxuli movlenebi da problemebi Ta-namedroved warmoaCinos. ix. `inJinrebi~ – Sesavali Cemi 1926 wlis wignisa `cxovreba drois mijnaze~ (kembriji, harvardis universitetis gamocema, 1997), 93-101.

16

mosazrebis gasamagreblad momiwevs Sua saukuneebis kultu-ris Sesaxeb sakmaod vrceli Tezisis formulireba.

Sua saukuneebis qristianul kulturaSi centraluri iyo koleqtiuri rwmena RmerTis adamianebs Soris yofnisa da ga r kveuli ritualebis e.w. mesisa, romelsac RvTis arsebo-bis grZnoba unda gaeZlierebina.4 arseboba, am konteqstSi, aucileblad ar gulisxmobs ganzomilebas droSi, magram Sei-cavs saWiroebas sivrculi siaxlovisa. Cven `arsebuls~ vuwo-debT yvelafers, rac mocemul momentSi Cveni sxeulisTvis misawvdomia da xelSesaxebi. qristianuli RmerTis arseboba ki SesaZlebels xdis misi xorcis Wamasa da misi sisxlis Sesmas. Tanamedrove kulturaSi, renesansis periodidan dawyebuli, piriqiT, warmodgena Warbobs realur siaxloves uamrav done-ze. amgvarad, Tanamedrove warmodgena ar cdilobs isev axlo gaxados is, rac iyo, magram aRar aris axlo. ufro zustad, es sityva gulisxmobs im kulturul saqmianobasa da Cveulebebs, romlebic rTuli simbolos saSualebiT mkvidrdebian (es sim-bolo maT TiTqos xelSesaxebs xdis) da ar gulisxmoben droiT an sivrciT siaxloves. Tuki vigulisxmebT, rom Sua saukunee-bisa da Tanamedroveobis es maxasiaTeblebi sayovelTaoa, Cemi inovaciuri debuleba mdgomareobs SemdegSi: 1800-iani wlebis im istoriuli momentidan, romelsac Cven `gamosaxulebis kriziss~5 vuwodebT, Cvens kulturas ganuaxlda siaxlovis SegrZnebis survili, romelic miuxedavad uamravi saSualebi-sa, mainc daukmayofilebeli rCeba.6

me-20 saukunis konservatiuli revoluciis yvelaze mgzne-bare da Tavgamodebuli mcdeloba adamianuri arsebobisTvis `myari niadagis~ aRdgenisa~; haidegeris daJineba, rom arsebo-

4. Semdgomi Tezisebi ixileT Cems esseSi `umaterio forma formis, rogorc movlenis wi-naaRmdeg~, SeniSvnebi Tanamedrove enaze 111 (1996): 578-92; da `Einfűhrung: Inszenierung von Gesellschaft _ Ritual _ Theatralisierung,~ gamocemaSi `Auffuhrung~ und `Schrift~ in Mittelalter und fruher Neuzeit, gamomc. Jan-dirk miuleri (Stutgart: Metzler, 1996), 331-37.

5. ix. kerstin benki, Krise der Reprasentation,~ gamocemaSi Historisches Worterbuch der Philosophie, gamomc. ioakim riteri da karfild griunderi, tomi 8 (Darmstadt: Wissenschaftliche Buch-gesellschaft, 1992), 846-53.

6. am socialuri fenomenis saukeTeso dasturad SeiZleba moviyvanoT sportis (rogorc aqtiuri, ise sanaxaobrivi) popularoba, maSin roca komunikaciis teqnikur saSuale-bebs, ukeTes SemTxvevaSi, am mxriv garkveuli orazrovneba axasiaTebT, ramdenadac isini (mag.: televizia) gvTavazoben realur siaxloves xelSesaxebobis gareSe.

17

bis sakiTxi ontologiuri xasiaTisaa; aleTiis aspeqtebi, ar-sebobis TviTgamomJRavneba, romelic, rogorc efeqti, ar Sei-Zleba iyos adamianis nebismieri moqmedebis atributi7 – yvela es intervencia da pozicia mxolod adasturebs ganaxlebul filosofiur damokidebulebas arsebobasTan kulturis Sig-niT, romelic efuZneboda (da axlac efuZneba) gamosaxulebis instituts. magram arsebobs raime, rac dRes arsebul siaxlo-vis survils ganasxvavebs Sua saukuneebis kulturaSi arsebuli survilisgan? Tuki Sua saukuneebis kulturas sjeroda, rom am survils RmerTis siaxlovis SegrZnebiT daikmayofilebda, Tanamedrove damokidebuleba arsebobasTan asimptotiuria. Cven TiTqos gamudmebiT vimyofebiT iseT situaciaSi, roca met-naklebad SevigrZnobT garemomcvel samyaros, Tundac es samyaro sulac ar iyos axlo. Jan-luk nensi am ormxriv ka-vSirs `arsebobis saTaves~8 uwodebs, samyarosTan uSualo-bis gancdas, romelic TiTqos yovelTvis vlindeba da ukan ixevs. am kuTxiT heidelbergis cixesimagris Tavze mcuravi Rrublebis peizaJi emsgavseba kidec arsebobis saTaves. nan-grevebi gamoxataven mudmivad klebad mTlianobas, romelmac SesaZloa verasodes miaRwios saboloo ganadgurebis wertils, xolo Rrublebi – formaTa ganuwyvetel warmoqmnis process, romelic dasrulebul saxes verasodes miiRebs.9

heidelbergis cixesimagre, warmoadgens ra arsebobis gaq-robis usasrulo process, benjaminis da ukve Cveni Tval-TaxedviTac, kidev erT mcire nabijs dgams ganadgurebisken da inarCunebs fragmentis statuss. Tu gavixsenebT, rom dasav-lur gatacebas fragmentebiT hqonda intensifikaciis momenti ganaTlebis kulminaciis momdevno dekadebSi (1800-iani wlebi) da am dekadebs axasiaTebdaT gamosaxulebis krizisi, maSin aR-movaCenT epistimologiur niadags, an minimum epistimologi-

7. martin haidegeri, Sein Und Zeit, me-15 gamocema. (Tubingen: Niemeyer, 1984), 44.8. ix. Jan-luk nensi, siaxlovis saTave (stenfordi, kalifornia: stenfordis univer-

sitetis gamocema, 1993).9. simrTele/sisrules Soris damokidebuleba iTxovs sistematur fiqrs. srul siax-

loves piradad me vukavSireb sisrule/simrTelesTan, Tumca vvaraudob, rom droebiTi obieqtebi (mag.: Rrublebi, ix. SeniSvna 2), miuxedavad siaxlovisa, toveben ukmarisobis gancdas. guldasmiT Sesaswavlia mxolod gansxvaveba siaxlovis saxeebs Soris.

18

ur rezonanss im mimzidvelobisTvis, romelic Tan axlavs nan-grevebTan da fragmentebTan arqeologiur da filologiur muSaobas. SeiZleba vifiqroT, rom gamosaxulebis krizisma, gamosaxulebasa da samyaros Soris manZilis CaSlam gamoiwvia siaxlovis survilis dabruneba. am TvalsazrisiT fragmenti Tavisi arsiT warmoadgens arsebobis gaqrobis metonimias. torsis Tu teqstualuri fragmentis aRdgeniTi samuSaoebi ki SeiZleba mivakuTvnoT formaTa gamokveTa-gaqrobis process, romliTac heidelbergis Tavze mcuravma Rrublebma ase moxi-bles uolter benjamini.

rogor amovicnoT fragmenti? saerTo wesi, ro-melic gamoiyeneba yvela aseT SemTxvevaSi aris is, rom ufro didi mTelis nawili gamoiyureba rogorc metonimia, romelic asaxavs mTels. da rogor amovicnoT is mTeli, romelsac es fragmenti ekuTvnis? Cven rasakvirvelia, maT ver vcnobT, radgan ganmartebis Tanaxmad fragmenti ar SeiZleba arsebob-des mTelTan erTad. Tavdapirvelad Cndeba erTgvari ukmari-sobis intuiciuri gancda arsebuli obieqtis daTvalierebisas. albaT pirvelad viRacam igrZno, rom mTebi iosemitis parkis garSemo igive adgilas adre arsebuli landSaftis fragmenti iyo. landSaftis SemTxvevaSi ukve fragmentad qceulis mTlad warmosaxva unda eyrdnobodes geologiur da fizikur alba-Tobas an esTetikur msjelobas, gamomdinares sxva mTebis an baris Seswavlidan. nawarmoebis SemTxvevaSi ki misi fragmen-tad da mTelis nawilad cnoba momdinareobs avtoris savarau-do ganzraxvis warmodgenidan. fragmentze dayrdnobiT Cven aRmovaCenT mcire kavSirs avtoris realur ganzraxvasTan, ga-movyofT sxvadasxva principebs, romlebic SesaZloa CarTuli iyos WeSmarit ganzraxvasTan da vayalibebT fragmentebis ti-pologias.

Cven yvelam viciT romantizmis klasikuri istoriidan, rom zogjer teqstebs fragmentad vTvliT da mxolod Semdeg aR-moCndeba, rom avtors ganzraxuli hqonda fragmentulobis imitacia. aseT SemTxvevaSi Cven gamogvaqvs daskvna, rom aRniS-nuli teqsti zustad Seesabameba avtoris ganzraxvas. samuSao

19

hipoTezis doneze rom vimsjeloT, garkveuli sisrule, ro-melic avtorma gonebaSi warmoidgina, raTa fragmentis efeqtis mqone teqsti Camoeyalibebina, Cven gvkarnaxobs aseTi efeqtis Seqmnis realur mizezs. miuxedavad amisa, amgvari virtualuri sisrulis (romelic TavisTavad arasodes gamoaSkaravdeba) `aRdgena~ yovlad usargeblo filologiuri samuSao iqne-boda. piriqiT, aseTi mcdeloba gulubryvilobadac ki CaiTv-leboda, radgan fragmenti, romelic avtoris mier Tavidanve amgvaradve iyo Cafiqrebuli, fragmenti ar aris. elementaru-li tipologiis konteqstis pirveli gamovlineba cxadyofs, rom Cven vvaraudobT Zaladobriv Carevas, romelmac gamoiwvia original teqstsa (ufro zustad formas) da Cvenamde moRweul teqsts Soris gansxvaveba. aRniSnuli Zaladoba SeiZleba momdi-nareobdes ganzraxvidan, romelic winaaRmdegobaSia avtoris ganzraxvasTan da gaaCnia TviTimitaciis uzarmazari Zala. na-Telia, rom fragmentaciis meore SemTxveva asaxavs imas, rasac Cven `cenzuras~ vuwodebT. fragmentacias cenzuras vuqvemde-barebT upirveles yovlisa imitom, rom cenzorma yovelTvis icis, risi amogdeba unda da meorec, is ar dauSvebda im teqs-tis fragmentacias, romelmac cenzura gaiara. es niSnavs, rom Zalze Znelia aseTi teqstis fragmentis amocnoba, magram Tu moxerxda cenzorisa da misi ganzraxvebis amocnoba, rTuli ar iqneba sruli teqstis warmodgena. sabolood, fragmentaciis mizezebad SeiZleba miviCnioT Zaladobrivi fizikuri mov-lenebi an ganadgurebis neli procesi, romelic moklebulia yovelgvar winaswarganzraxulobas. mizezebi fragmentaciis am ukanaskneli tipisTvis faqtiurad ganusazRvrelia: xanZari da nesti; melnis gamkrTaleba; papirusis, pergamentisa Tu qa-Raldis gacveTa; im Senobis kedlebis dangreva, romelzec te-qsti iyo dawerili (gansakuTrebiT xSiria Sua saukuneebSi), ukve gamoyenebuli saweri masalis gamoyeneba axali warweris gasakeTeblad.

neba momeciT gverdze gadavdo SekiTxva imis Ta-obaze, Tu ramdenad marTebulia mesame tipis fragmentebad kanonizacia, radgan es Cemi ganxilvis Temas ar warmoadgens.

20

fizikuri mizezi, romelic yvela tipis fragmentze Cans, aris veli – an misi ufro dramatuli formulireba, `naiarevi~ – romelzec Cerdeba xolme teqstis mimdinareoba da sadac Cven fragmentaciis fizikur mizezebs aRmovaCenT. aseTi nai-arevebi mesame tipis fragmentebisTvis gardauvalia da minda aRvniSno, rom maTi arseboba mniSvnelovnad cvlis Cven mier sruli teqstis warmodgenas. aseTi naiarevebis aRqma cvlis Cvens pozicias teqstTan mimarTebaSi: maT Cveni yuradReba gadaaqvT garegnul saxeze, ufro zustad materialurobaze.10 am TvalsazrisiT, diakritikuli konvenciebi, romelTac Cven warmovadgenT gamocemaSi originalis arateqstualuri el-ementebis miTiTebisas (mag.: frCxilebi, romelic migviTiTebs, sad mTavrdeba originali) sulac ar aris eqvivalenturi imisa, rasac originalis vizualuri daTvalierebisas vxedavT. teqs-tis garegnuli saxis SeswavlisaTvis Cven viyenebT avtomatur gaSifrvas. nacvlad avtoris mier Cafiqrebuli mniSvnelobisa, koncentracias vaxdenT teqstis, rogorc materialuri obi-eqtis grZnobad Tvisebebze. SesaZlebelia materialur frag-mentTan Sexeba, xelis gadasma, SeWma, ganadgureba. am aspeqtis xazgasma aucilebelia fragmentis materialurobis Secno-bisTvis, rac did rols TamaSobs Cveni warmosaxvis SedegisT-vis. ramdenadac materialuri arseboba stimuls aZlevs warmo-saxvas da warmoadgens im survilis obieqts, romelsac Jan-luk nensim `arsebobis saTave~ uwoda. igive damokidebulebis ufro metaforuli asaxva SesaZlebelia magiuri mimzidvelobis mox-mobiTac. teqsti, rogorc materialuri obieqti saSualebas iZ-leva ukeT warmovidginoT warsulis samyaro, Tumca, ra Tqma unda, ar arsebobs imitirebuli urTierToba im samyarosa da teqstis formas Soris. magram nacvlad metaforebis Se-muSavebisa, modiT, kulturul obieqtebsa (gansakuTrebiT te-qstebs) da Cvens warmosaxvas Soris urTierTqmedebis koncep-tualizacia movaxdinoT.

10. ix. devid uielberi, `warweris garegnuli saxe~, stenfordis literaturuli mimo­xilva 9 (1992): 11-24.

21

mkacrad fenomenologiuri TvalsazrisiT, im ana-lizis konteqstSi, romelic izRudeba adamianis gonebis TviT-referencirebulobiT, SeuZlebelia SevewinaaRmdegoT Jan-pol sartris esses, L’Imaginaire. sartris analizis Tvisebebi da am midgomis sazRvrebi saSualebas iZleva avxsnaT, ratom aris gamoqveynebidan naxevari saukunis Semdegac es traqtati ase mniSvnelovani adamianis gonebis Sesaxeb nebismieri filoso-fiuri diskusiisTvis.11 erT-erTi upirvelesi gamorCeuli laitmotivi, romelsac sartri ayalibebs, aris mtkiceba imi-sa, rom warmosaxvaSi suraTebi yovelTvis sruli saxiT war-mogvidgebian: ̀ Cveni gagebiT, codna gulisxmobs TandaTanobiT formirebas, xolo warmosaxvaSi formirebuli suraTi – dauy-ovnebel codnas. Cven vxedavT, rom warmodgena pirvelive wu-Tidan sruli saxiT gvexateba.~12 es dakvirveba dagvexmareba gavigoT, Tu ra specifikuri struqturuli adgili SeiZleba daikavos warmosaxvam teqstebisa da sxva nawarmoebebis aRdge-nis saqmeSi. Tavdapirvelad warmosaxva gvTavazobs sisrulis ideas, im sawyiss, romliskenac SeiZleba mivmarToT filolo-giuri Tu arqeologiuri samuSaoebi. Tumca unda aRiniSnos, rom warmosaxvas ar SeuZlia moaxdinos raime saxis arsebiTi konkretizacia an diferenciacia, an Tavdapirveli warmod-genis koreqcia: `Tuki warmosaxvaSi vatrialebT rame kubis formis obieqts, TiTqos is Tavis yvela mxares Tanmimdevro-biT gviCvenebdes, savarjiSos dasasruls veranair progress ver mivaRwevT, verafers aviTvisebT.~13 es niSnavs, rom Tavda-pirveli warmodgenis dasaxvewad, imisaTvis, rom aRvadginoT mTlianoba, warmosaxvas sWirdeba stimulireba konteqstualu-ri codnis elementebiTa da obieqtis detaluri dakvirvebiT. Tumca imis gamo, rom SeuZlebelia saTanado sicxadiT uzrun-velyofa, winaswar verasodes ganvsazRvravT ras warmogvid-gens sabolood Cveni warmosaxva. is ganuwyvetliv gaurbis cnobier kontrols. sartri amas ukavSirebs im faqts, rom war-mosaxvis Sinagani struqtura Cvens TviTanalizs ar eqvemde-

11. ix. `Namensregister~ volfgand iseris gamocemaSi Das Fiktive und das Imaginäre: Perpektiven literarischer Antropologie (Frankfurt am Main: Suhrkamo, 1991), 521. sartris esses sruli sa-Tauri aris L’Imaginaire: psychologie phenomenologique de l’imagination (Paris: Gallimard, 1940).

12. ix. sartri, L’Imaginaire, 1913. iqve.

22

bareba. warmosaxvas mxolod misi nayofiT SevicnobT: `aRqmiTi cnobiereba Tavisi arsiT pasiuria. SedarebisTvis, warmosax-viTi cnobiereba spontanuria da mocemuli obieqtis suraTs spontanurad qmnis da inaxavs.~14 SeiZleba iTqvas, rom Cveni warmosaxva ar akonkretebs Seqmnili suraTis ontologiur statuss (`realurobis xarisxs~):

cnobierebis yvela mdgomareoba yovel Tavis obieqts Ta-viseburad warmoaCens. Semecneba, magaliTad, mas warmoaCens ro-gorc arsebuls. warmodgena moicavs rwmenasa da pozicirebas da vlindeba mxolod da mxolod oTxi formiT: obieqtis pozici-reba rogorc arsebulis, rogorc ararsebulis, rogorc sxvagan arsebulis da `TviTneitralizacia~ – arsebulis pozicirebis uaryofa. am formaTagan ori aris kompromisi; meoTxe aris ukve pozicirebulis neitralizacia. mesame moicavs obieqtis namdvi-li arsebobis uaryofas da arsebobas dRevandelobaSi. amgvari pozicireba – es kritikuli dakvirveba, – arasodes arafers Seh-matebs erTxel Camoyalibebul obieqts, radgan suraTis Secno-

bas misi pozicireba ganapirobebs. 15

Tu warmosaxvaSi gaCenil suraTebs ormagi ukmarisoba axa-siaTebT (zemoxsenebuli specifikaciis ukmarisoba ontolo-giuri statusidan gamomdinare da garegnuli diferenciaciis ukmarisoba), SesaZlebelia vivaraudoT, rom warmosaxvis daka-vSireba fragmentTan am nakls amoavsebda. neba momeciT, kidev erTxel aRvniSno, rom fragmentis konkretulobas, romelic Cvens warmosaxvas detalurobiT kvebavs, saboloo jamSi mivya-varT teqstis originaluri mTlianobis detalur suraTTan. amgvarad aRdgenili teqsti sakmaod rTulia, magram naTeli da araorazrovani. miuxedavad imisa, rom fragments ganvixilavT rogorc awmyosa da warsulSi (Seqmnis periodSi) arsebuls, ar xdeba Cven mier warmosaxvis daxmarebiT aRdgenili nawilis pozicireba. savaraudo nawils ganvixilavT rogorc warsulSi da ara Cvens droSi arsebuls.

naTeli unda iyos, rom fragmentebs, rogorc obieqtebsa da Cvens warmosaxvas, rogorc teqstis aRdgenis saSuale-bas Soris urTierTdamatebiTobis es ori aspeqti ar aris ma-

14. iqve, 26.15. iqve, 24.

23

terialuri obieqtebis meSveobiT warmosaxvis intensifika-ciis identuri, intensifikaciisa, romelsac me jadosnoba vuwo de. magaliTad, Teatralur samyaroSi erT-erTi yvelaze gavrcelebuli teqnika msaxiobTa warmosaxvis gaumjobesebisa, fizikur varjiSTan erTad, aris obieqtebis gamoyenebiT Tama-Si.16 jorj herbert midi awmyos filosofiaSi igonebs STam-beWdav, TiTqmis miTologiur moTxrobas, romelSic Cans, rom is SesaZleblad miiCnevs materialuri obieqtebis saSualebiT warmosaxvis gaumjobesebas. midi `warmodgenas~ (`warmosaxvas~ da `warmosaxul suraTebs~) ukavSirebs adamianis evoluciis adreul safexurs. `distancia-stimuli~ (aRqma obieqtebisa, romlebic sivrculad axlos arian, magram aRmqmeli maTTan fizikur kontaqtSi ver Sedis) saxifaTo an sasurveli situa-ciis warmodgenas acxovelebs da dauyovnebeli fizikuri kon-taqtisken ubiZgebs (`kontaqti-gamocdileba~). es warmodgena aseve dauyovnebliv unda iwvevdes samoqmedo nervis gaaqti-urebas da kunTis moZraobas (ukan daxevas an agresias):

aRqmadi obieqtebi TavianTi grZnobadi Tvisebebidan gamom-dinare cnobierebis sferos ganekuTvneba; `distancia-stimuli~ Seicavs `kontaqti-gamocdilebis~ erTgvar winapirobas da vi-Tardeba organizmis sapasuxo reaqciis saSualebiT....... amgvarad, daSorebuli obieqti aris yvelaferi is, risi gakeTebac Segvi-Zlia misTvis, misiT an misi daxmarebiT an imiT, risi gakeTebac mas SeuZlia CvenTvis. is arsebobs iseve myisierad, rogorc Cven mas aRviqvamT, magram viTxovT am aRqmis dasturs. es mizanmimar-Tuli sapasuxo reaqciebi organizmSi arsebobs rogorc tenden-ciebi da warsuli reaqciis Sedegebi da vlindeba aRqmis Sesabam-

isad. am ukanasknels `warmodgenas~ vuwodebT. 17

midis warmodgena `daSorebul obieqtze~, romelic aris `yvelaferi is, risi gakeTebac SegviZlia misTvis, misiT an mi si daxmarebiT an imiT, risi gakeTebac mas SeuZlia CvenTvis~ msgav-

16. ix. andrea bahri, Imagination und Korper: Ein Beitag zur Theorie der Imagination mit Beispielen aus der zeit-genossichen Schauspielinszenierung (Bochum, Germany: Brockmeyer, 1990), gansakuTrebiT 63, 81.

17. jorj Herbert midi, awmyos filosofia (La Salle, lll.: Open Court, 1959 [1932]), 74. cxadia, midis moTxrobis mniSvnelobas Cemi argumentaciisTvis saerTo TiTqmis araferi aqvs mis RirebulebasTan empiriuli TvalsazrisiT. me mids vexebi imitom, rom (1) mas Tav-moyrili aqvs yvela is Tanmimdevruli dakvirveba warmosaxvaze, romalsac gadamwyveti mniSvneloba aqvs Cemi sadiskusio TemisTvis da (2) amiT is ayalibebs yvelaze dama-jerebel axsnas imisa, rom materialur sagnebTan siaxlove warmosaxvas aumjobesebs.

24

sia haidegeris koncefciisa `misawodeblad gamzadebuli~.18 am ukanasknelSi igulisxeba Cveni Tviseba, samyaro da misi obi-eqtebi yoveldRiurad winaswar interpretirebulad miviRoT. maTi interpretacia xdeba Cveni savaraudo saWiroebebidan da im savaraudo funqciebidan gamomdinare, romelTa Sesrulebac am obieqtebs SeuZliaT. Cven iSiaTad aRviqvamT velosipeds, ro-gorc metalisa da rezinis SesaniSnav geometriul konstruq-cias. aseTi obieqtis danaxva iwvevs velosipedis tarebis war-modgenas. am warmodgenaTa umetesoba, Tu ara yvela, gulisxmobs Cveni sxeulis monawileobas. swored aq ikvreba kvanZi, romelic aerTebs obieqtebis xelSesaxeb arsebobas, gonebis STagonebasa da sxeulis aqtivobas. materialuri sagnebis grZnobad aRqmas moqmedebaSi mohyavs Cveni warmosaxva, xolo warmosaxvas moq-medebaSi mohyavs sxeuli. moqmedeba, rogorc wesi, mimarTulia obieqtebTan erTianobisken (agresia: SeWame Seni fragmenti!) an daSorebisken (ukan daxeva: gaeqeci fragments!).

midis Tanaxmad, es reaqciebi miekuTvneba kacobriobis gan-viTarebis adreul stadias. stadias, romelic win wamoiweva homo sapiensis arsebobis mxolod specifikur SemTxvevebSi. Cveulebriv, Cveni warmosaxvis Sedegi iRebs koncefciis saxes da aferxebs uSualobas warmodgenasa da realur moqmedebas Soris. SesaZloa is iSviaTi SemTxvevebi, roca Cven SevigrZnobT warmosaxvisa da sxeulis arsebiT gamococxlebas, dakavSirebu-lia esTetikur gamocdilebasTan. marTebuli iqneboda gamog-vericxa `gazviadeba~, im obieqtebTan mimarTebaSi, romlebic SiSs iwveven ara maTi `obieqturi saxifaToobis~, aramed imis gamo, rom (rogorc amas Jan-fransua liotardis narkvevSi kan-tis Kritik der Urteilskraft-is Sesaxeb vkiTxulobT)19 Cveni warmo-saxva maT ver gardaqmnis mdgrad, `sinTetikur~ suraTebad? meore mxriv, agresiis, survilis, SimSilis mxriv, Jak lakanis cnobili SeniSvnebi `adamianis Tvalis sixarbeze~ (`l’oeil plein de

18. haidegeri, Sein und Zeit, 15, 16. 19. ix. Jan-fransua loitardi, Lecons sur l’analitique du sublime (Kant, Critique de la faculte de juger,

23-29) (Paris: Galile, 1991), 271.

25

voracite~)20 gvTavazobs koncefciaTa mTel repertuars, romle-bic gvabruneben fragmentis ganzomilebaSi zogad msjelobas-Tan. lakanis debulebas, romlis mixedviTac adamianis survilis obieqti sxvisi survilia da is Tavs TviTgamovlenis sxvadasxva saSualebiT warmoadgens (`une sorte de desir a l’Autre, au bout duquel est le donner-a-voir~), gaaCnia sagulisxmo Tavisebureba: `sxva~ ara-sodes aris srulad arsebuli da xiluli. rasac rea lurad vxe-davT da rac Cveni survilis motivacias iwvevs, aris lakanis TqmiT mxolod fragmenti, `un objet petit a~. fragmenti, romelsac Cven mTelis nawilad aRviqvamT da vSiSobT, rom am mTels vi-Rac sxva miisakuTrebs: `es namdvili Suria. rasTan SedarebiT mkrTaldeba sagani? – maradiulobasTan SedarebiT. swored amis gamo gamoeyofa patara `a~imas, razec iyo mimagrebuli da xdeba viRac sxvisi sakuTreba an kmayofilebis obieqti.~

veTanxmebi im azrs, rom msgavsi spekulaciebi daujere-blad JRers, gansakuTrebiT iseT sferosTan mimarTebaSi, ro-goricaa teqstis aRdgenis Sromatevadi da maRalteqnikuri saqmianoba. me albaT ganvagrZobdi amgvar urTierTkavSirze saubars, rom ar arsebobdes stiven benis dokumentirebuli dakvirveba Temaze: `sityvieri mada, rogorc obieqtebisa da fragmentebis daniSnuleba~, gansakuTrebiT me-18-19 sauku-neebSi.21 beni gvarwmunebs, rom arsebobs realuri (Tundac lakaniseuli gagebiT) urTierTkavSiri fragments, sxeuls, warmosaxvasa da istoriul gamocdilebas Soris, raRac ufro TvalsaCino, vidre filosofiuri koncefciebis rTuli orna-mentebia. swored amitom iyenebs beni Tavis arqivul gamoZie-bas istoriuli warmosaxvis gamocdilebis aRsawerad: `iwyeba imiT, rasTan Sexebac SeiZleba da rac saxelis jadosnuri Za-liT miemarTeba istoriuli gamocdilebis, rogorc Suale-duri gansxvavebisken.~22

20. ix. `Qu’est-ce qu’un tableau?~ (lecon IX) Jak lakanis gamocemaSi Le Seminaire, livre XI: les quatre concepts fondamentaux de la psychanalyse (1964) (Paris: Seuil, 1973), 120-32, gansakuTrebiT 130-31.

21. ix. stiven beni, `Clio in Part: On Antiquarianism and the Historical Fragment,~ gamocemaSi istoriis gamogonebebi: esseebi Temaze warsulis reprezentacia (manCesteri, didi britaneTi: manCesteris universitetis gamocema, 1990), 100-21 (citata gv114).

22. iqve, 119.

26

miuxedavad misi arsebobis Teokratiuli da empi-riuli dasturisa, warmosaxvasa da istoriul rekonstruq-cias Soris kavSiri yovelTvis iwvevda erTgvar uxerxulobas. es grZnoba momdinareobs im mosazrebidan, rom refleqsuro-bis maRali xarisxi da is TviTkontroli, romelic nebismier samecniero meTods axasiaTebs, ar unda iyos Secvlili warmo-saxviT, radgan am ukanasknels, rogorc subieqtze dafuZnebul unars, axasiaTebs arakontrolirebadobis tendencia. hans-georg gadameris Wahrheit und Methode-c ki, romelic cnobilia yvela saxis analitikuri operaciebisa da inteleqtualuri stilisadmi loialurobiT23 (rac unda moklebuli iyos is aka-demiur sizustes), 500 gverdian diskusiaSi Tavs aridebs si-tyva: warmosaxvis gamoyenebas. es yvelaferi kidev ufro dam-aintrigebeli xdeba, Tu gaviTvaliswinebT, rom gadameris mier `interpretaciis xelovnebis~ aRwera swored am koncefcias iTxovs. vnaxoT, misi komentari istorikosis interpretaciis Tavisuflebaze:

`meore mxriv, `obieqtis~ mxriv is gulisxmobs tradiciis dacvasa da gamoyenebas mTeli Tavisi SesaZleblobebiT da mdi-drdeba axali yoveli aRmqmeliT. roca tradicia laparakobs, yovelTvis raRac iseTi wamoiwevs win, rac adre ar Canda. amis magaliTad SeiZleba nebismieri istoriuli obieqti gamogvadg-es, iqneba es poeziis nimuSi Tu mniSvnelovani movlena, tradici-uli yovel jerze axali saxiT warmogvidgeba. roca homerosis `iliada~ an aleqsandre didis laSqroba indoeTSi tradiciasTan axlebur SesabamisobaSia, ufro mets moicavs, vidre es teqstSia. ufor metic, es msgavsia realuri dialogisa, sadac TiToeuli Tanamosaubre igebs raRac axals, rasac damoukideblad vera-

sodes gaigebda~.24

me arc imas vamtkiceb, rom gadameri warmosaxvis koncef-cias Segnebulad aridebs Tavs da arc imas, rom man Secdoma

23. metic, gadameris igni mimarTulia im mosazrebis sawinaaRmdegod, rom adamianur bune-bas ar SeiZleba sakuTari meTodi hqondes. ix. misi Wahrheit und Methode: Grundzűge einer philosophischen Hermeneutik, meore gamocema, (Tűbingen: Mohr, 1965), 5. `ar arsebobs adami-anur bunebis Sesabamisi meTodi.~

24. iqve, 437-38 (Cemi xazgasma)

27

dauSva, roca arc ki axsena is. me ubralod minda xazi gavusva Semdegs: zemoT moyvanil citatas aklia sityva `warmosaxva~, Tumca sxva mxriv is misi mniSvnelobis irgvliv trialebs da hans georg gadamers, sxva filosofosebisgan gansxvavebiT, ar aqvs mizezi am Temas Tavi aaridos.

gadameris sifrTxile savaraudod dakavSirebulia imasTan, rasac sartri ̀ spontanurobas~ uwodebs. am specifikur aspeqts volfganf iserma ufro detaluri filosofiuri analizi mi-uZRvna.25 iseri diskusias iwyebs imis xazgasmiT, rom warmosax-vas ar gaaCnia `aqtivizaciis potenciali~ da moqmedebisaTvis garegan stimuls saWiroebs. es niSnavs imas, rom aqtivizaci-isas warmosaxva subieqts emorCileba, magram roca Sedegi ukve saxezea, imave subieqtis kontrols aRar eqvemdebareba.

imis gamo, rom warmosaxvas winaswarganzraxuloba ar axasi-aTebs, is gaxsnilia nebismieri ganzraxvisTvis. amgvarad, ganz-raxva mijaWvulia imasTan, rac misi meSveobiT gaaqtiurda da im-pulsebi mudmiv zemoqmedebas ganicdian. Tumca warmosaxva ki ar eqvemdebareba ganzraxviseul aqtivizacias, aramed Tavs avlens mxolod impulsebTan urTierTqmedebaSi da misi Sedegi ganzrax-vasa da warmosaxvaze meticaa. rasTanac ar unda mivyavdeT am ze-moqmedebas warmosaxvis aqtivaciidan, is sabolood iqceva adgi-

lad, sadac warmosaxvis sxvadasxva impulsi iyris Tavs. 26

es kavSirebi `warmosaxvasa da misi mobilizaciis saxeebs So-ris~ (Tumca erT-erTi saxe swored individualuri ganzraxvaa) Seicavs kontrolidan gamosvlis safrTxes da iseris TqmiT, 27 ara mxolod Sordeba yoveldRiurobas rogorc `ocnebebi da halucinaciebi~, aramed iZens iseTi racionaluri saqmiano-bis konteqsts, rogoricaa ekonomikuri azrovneba da teqstis redaqtireba. me, ra Tqma unda, ar vcdilob uarvyo erTgvari eTnogenezi racionalobasa da warmosaxvis spontanurobas So-ris. miuxedavad amisa, warmosaxvis aqtiuri gamoyeneba da is aka-demiuri racionaloba, rasac filologis saqmianoba iTxovs,

25. ix., gansakuTrebiT, `Das Zusammenspiel des Fiktiven und Imaginären,~, iseris Das Fiktive und das Imaginare, 377-411.

26. iqve, 377-78. 27. iqve, 381.

28

aucilebelia teqstebis aRdgenis saqmeSi. roca saubaria e.w. `naiarev~ fragmentebze, ar arsebobs standartuli racional-uri gza hipoTezurad srul teqstamde. meore mxriv, verasodes viqnebiT bolomde darwmunebuli, rom teqsti ar Seicavs Cveni warmosaxvis heterogenul kvals. rogor SeiZleba mivxvdeT, rom aRdgenili riTma ar aris sasurveli riTma? `fragmentis SeWma~ am SemTxvevaSi ormag mniSvnelobas iZens. erTi mxriv, gvaqezebs gamoviyenoT Cveni warmosaxvis arcTu kontroli-rebadi efeqti, meore mxriv, Tu vecdebiT winaaRmdegoba gavu-wioT araakademiur warmosaxvas, es Seexeba filologis mova-leobas da gamoiwvevs yovelgvari subieqturis aRmofxvras da aqedan gamomdinare, warmosaxvasTan misi kavSiris anarqonis-tuli narCenebis mocilebas. gamoviyenebT warmosaxvas Tu ara, yvelaze uaresi iqneboda Tavis motyueba, TiTqos wminda mec-nieruli gadawyveta arsebobdes.

29

Tavi 2

teqstebis redaqtireba

cota mecnieri Tu dominirebs akademiur disciplinaSi mTe-li sicocxle ise, rogorc ramon menendes pidali dominirebda espanur filologiaSi 70 wlis ganmavlobaSi. 1890-ian wlebSi dabeWdili espanuri erovnuli epikis El Cantar de mio Cid monu-menturi samtomiani gamocemiT man saxeli daimkvidra, rogorc espaneTis erovnuli filologiuri tradiciis damaarsebelma da gardacvalebamde (1968w) erT-erT yvelaze produqtiul warmomadgenlad iTvleboda. miuxedavad imisa, rom mas xSirad (arcTu umizezod) akritikeben espanuris sakuTar kastiliur kulturasTan gaigivebisTvis, xolo misi xedva cotaTi mono-liTuric ki Cans, ramon menendes pidals uzarmazari wvlili miuZRvis espanur enaSi, literaturasa da kulturaSi. xolo misma kontribuciam Sua saukuneebis frangul literaturasa da imave periodis laTinurSi mas gasuli saukunis erT-erTi udidesi humanistis saxeli mouxveWa.1

misi akademiuri miRwevebis gacnobis Semdeg, Znelia ar ga-ocde menendes pidalis gansakuTrebuli damokidebulebiT im teqstebTan mimarTebaSi, romelTa redaqtireba da anal-

1. menendes pidalis biografia ixileT kurt Snelis `Nachwort~-Si, ramon menendes pida-lis Dichtung und Geschichte in Spanien (Leipzig, 1984), 258-82. menendes pidalis Cid-is gamo-cema (saintereso SesavliT) yvelaze xelmisawvdomia Obras completas de Ramón Menéndes Pidal­is meoTxe gamocemaSi, tomi 3-5 (madridi, espasa-kalpe, 1964-69). menendes pidalis filologiuri saqmianobis mimoxilva kulturul konteqstSi ixileT Cems esseSi Leb-ende Vergangenheit: Zur Typologie der ‘Arbeit am Text’ in der spanischen Kultur~, Das fremde Wort: Studien zur Interdependenz von Texten: Festschrift fur Karl Mauer zum 60. Geburstag, gamomce-meli ils nolting-haufi da ioakim Sulzi (Amsterdam: Gruner, 1988), 81-110; `Las versions que agradan mi imaginacion’ oder: von Menendez Pidal zur postmodernen Editions-praxis?~ gamocemaSi Textuberlieferung – Textedition – Textokommentar: Kolloquium zur Vorbereitung einer kritischen Ausgabe des `Sueno de la muerte~ von Quevedo (Bochum, 1990), gamomcemeli ils nolt-ing-haufi Tubbingen: Nrr, 1993), 57-72; `modernizmis filologiuri gamogoneba: menendes pidali, garsia lorka da harlem renesansi~ gamocemaSi Suasaukuneebis momavali: Sua saukuneebis franguli literatura 1990­ian wlebSi, gamomcemeli uiliam d. padeni (gainsvili: floridis universitetis gamocema, 1994), 32-49.

30

izic mas ekuTvnis, radgan is umetesad enTuziastis, metic, poetis eniT saubrobs: `amgvarad, me gavxdi erTaderTi es-paneli, romelsac ufro meti romani aqvs wakiTxuli, vidre mis romelime Tanamemamules. teqstebi, romelTa kiTxvac mi-yvars, romelTac me mkiTxvels vawodeb, erovnuli tradiciis nawilia.~ 2 menendes pidals swamda, rom romanebis (ufro zus-tad, leqsis saxiT gadmocemuli mcire moTxrobebis) da zepiri poeziis espanuri tradiciidan amokrebili sxvadasxva Jan-ris teqstebis gamoqveynebiT is literaturas im poeturobas daubrunebda, rac, misi azriT, ase aklda Tanamedrove msofli-os: `dRes tradicia TiTqos dakninebulia, radgan mxolod glexebs Soris arsebobs, magram ratom ar unda gacocxldes is ufro kulturul garemoSi? yovel SemTxvevaSi, Cemi gonebi-sTvis am tradiciis aRdgena rTuli ar yofila. me ganvixile mravali varianti, romlebic, darwmunebuli var, arafriT gan-sxvavdeba Soreuli warsulis avtorTa variantebisgan.~3 Cven vxedavT, rom menendes pidalis roli kulturul aRdgenaSi iseTivea, rogorc roli folkloris momRerlisa: is swavlobs uamrav teqsts, xelaxla gamoscems maT, amdidrebs Tavisi saku-Tari variantebiT da sabolood ubrunebs maT ers, romelmac, menendes pidalis `neotradiciuli~ gagebiT, es teqstebi Se-qmna. am kuTxiT anekdoturic kia is faqti, rom menendes pida-lis saqmianobam kulminacias miaRwia swored maSin, roca man droebiT mxedveloba dakarga. es ki yovelTvis asocirdeboda poeturi warmosaxvis gacxovelebasTan.

magram SesaZlebelia ki, iTamaSo erTdroulad filologisa da momRerlis (an poetis) roli? iyo filologi da momRerali erTi da igive teqstTan mimarTebaSi? gana filologma Sors ar unda daiWiros Tavi axali variantebis warmodgenisgan? misi saqmianoba xom mxolod maTi aRnusxvaa da ara gamogoneba. rac unda marTebulad JRerdes aseTi kiTxvebi, menendes pidali gacilebiT nakleb eqscentrulia, vidre erTi SexedviT Cans. es mxolod Cemi mosazrebaa, rom yvela redaqtori asrulebs

2. ramon menendes pidali, Flor nueva de Romances viejos, gamomcemeli ramon menendes pidali, me- 1 -6 gamocemis winasityvaoba.

3. menendes pidali, `El romancero: Su transmission a la epoca moderna~ (1910), gamocemaSi Estu-dios sobre el romancero, Obras completas-is me-11 tomi (madridi: espasa-kalpe, 1973),

31

momRerlis, poetis an avtoris rols (rogorc wesi, naklebi SegnebiT, vidre menendes pidali) da rom am nabijis gareSe redaqtori ar Sedgeba. TiToeuli roli (or gansxvavebul doneze: avtorisa da redaqtoris) SeiZleba gulisxmobdes subieqturobis sxvadasxva konstruqcias, rac migviTiTebs im gansxvavebul filologiur stilze, romelTac Cveni profe-siuli garemo moicavs. magaliTad, radgan menendes pidalma sakuTari Tavi Sua saukuneebis da folkloris momRerleb-Tan gaaigiva, misi redaqtirebis stili gverds ver auvlida im mravalricxovan xelnawersa da variants, romlebic ase tipu-ria Sua saukuneebisTvis. swored am gziT Seitana uzarmazari wvli li menendes pidalma im saqmeSi, rasac Tavad `tradiciis gacocxlebas~ uwodebda. am esseSi `redaqtirebis pragmati-kis~ saTauriT me ganvixilav damokidebulebas identifikaciis subieqtis sxvadasxva, met-naklebad warmosaxviT rolebs, re-daqtorebis rolsa da filologiuri saqmianobis stils So-ris. menendes pidalis eqscentruloba avtoris rolis TamaSSi ki ara, ufro imaSi gamoixateba, rom is amas Segnebulad akeTebs da bednieric ki aris.

miuxedavad amisa, menendes pidalis skolaze gacilebiT mkacri filologiuri skolebi mudam amtkicebdnen, rom re-daqtireba redaqtoris rolisa da ganzraxvebisgan Tavisuf-ali unda iyos (zogierT filologs surda, avtoris ganzrax-vebi calke erTeulad gamoeyo, Tumca meore mxriv, subieqturi gadawyvetilebebi da subieqturi gemovneba uZvelesi droidan filologiuri diskusiis Temas warmoadgenda). imis mtkice-biT, rom filologiuri gadawyvetilebebi mxolod mkacri teqstualuri logikis CarCoebSi unda moeqces, isini axlos dganan im saqmianobasTan, rasac pol de manma `Teoretikuli kiTxva~4 uwoda, Tumca amgvari siaxlove aRniSnuli filolo-gebisTvis namdvil Sokad SeiZleba JRerdes ufro metad, vi-dre Tavad de manisTvis.5 nebismier SemTxvevaSi, ioli gasar-

4. ix. pol de manis winaaRmdegoba Teoriisadmi (mineapolisi: minesotas universitetis gamocema, 1986), 3-20.

5. de mani ra Tqma unda sakuTar Tavs filologad miiCnevda. ix. `dabruneba filologias-Tan~, winaaRmdegoba, 21-26. ix agreTve de manis interviu stefano rososTan, iqve, 118..

32

Cevia filologiuri tradiciis SigniT teqstis redaqtirebis ori gansxvavebuli koncefcia, romlebic adastureben kavSirs `teqstualur pragmatikasa~ da `Teoretikul kiTxvas~ Soris Tanamedrove literaturul TeoriaSi. Tu me kamaTs teqstua-luri pragmatikis ZiebiT daviwyeb da vecdebi vaCveno, rom re-daqtori iZulebulia airCios esa Tu is roli, es yvelaferi de manis ̀ Teoriisadmi winaaRmdegobas~ daemsgavseba. sapirispiro varianti ki – redaqtirebisa da misi problemebis teqstual-uri sferoTi SemosazRvris mcdeloba aseTive gulubryvilo-ba iqneboda teqstualuri pragmatikis gadmosaxedidan. ramde-nadac, ver vpoulobT iol gadawyvetas, am kiTxvas mogvianebiT davubrundebiT da gavarkvevT, Tu Rirs an Tu SesaZlebelia saerTod redaqtirebis ufro pragmatul da ufro imanentur formebs Soris antagonizmis aRmofxvra.

yvelam icis, rom teqstis redaqtireba arCevis mravalSriani procesia. redaqtorebi mraval variants Soris irCeven imas, romelic savaraudo tradiciis ekvivalentur Setyobinebas Seicavs. sxva SemTxvevaSi, isini irCeven, dato-von teqstualuri sicariele an amoavson is hipoTezebiT.Aam ukanasknelis arCeva gulisxmobs kidev erT arCevans mocemuli enis mier SemoTavazebul SesaZlebel sityvaTa Soris. Tundac Cvenamde moRweul teqstebSi `Secdomebis~ gasworebac ki da-kavSirebulia uamrav variants Soris im variantis arCevasTan, romelic gramatikulad ufro Sesabamisia. yvela am SemTxveva-Si redaqtori xelmZRvanelobs avtoris savaraudo ganzrax-viT. misi hipoTezebisa da avtoris ganzraxvebis sakiTxs odnav mogvianebiT davubrundebi. me mxolod imis Cveneba msurda, rom redaqtori-subieqti mravalricxovan arCevanSic avlens Tavs, rasac, imis gamo, rom variantebi ar ikargebian da ar nad-gurdebian, SegviZlia `mniSvnelobis warmoqmna~ vuwodoT.6 am kuTxiT teqstis redaqtirebisas mniSvnelobis warmoqmna aris ara marto gverdiTi efeqti, aramed filologiuri saqmianobis erT-erTi arsebiTi, araarCeviTi funqcia. roca vlindeba mniS-

6. niklas lumanis socialuri sistemebis mixedviT (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1995), 59-102.

33

vneloba, SeuZlebelia ar gamoaSkaravdes savaraudo wyaro. ase rom, teqstis redaqtirebisas didi mniSvneloba eniWeba redaq-toris vinaobasa da gamoyenebul principebs, filologiurad kompetenturi mkiTxvelis warmosaxvaSi ki redaqtoris roli misaRebi socialuri realoba xdeba.

magram arapragmatuli kritikosi albaT ikiTxavs, gamoik-veTeba ki subieqtis roli im SemTxvevebSi, roca cxadia fi-lo logiuri problemebis gadawyveta? am kiTxvaze pasuxi da mokidebulia imaze, Tu ras vigulisxmebT sicxadeSi. Tu ga movricxavT met-naklebad `ontologiur~ mxares, vfiqrob, sic xade imaSi gamoixateba, rom yvela specialisti saerTo argumentze da daskvnaze Tanxmdeba. es is situaciaa, roca redaqtoris vinaobas naklebi mniSvneloba eniWeba, Tumca re-daqtirebis pragmatuli ganzomileba arc axla gamoiricxeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, redaqtoris rolis dabali subieq-turoba misi rolis ararsebobas ar niSnavs. ra Tqma unda, misi roli ufro aSkara da SeiZleba iTqvas `gmirulic~ kia, roca Znelia raime xelmosaWidi gadawyvetilebis danaxva. filolo-giur saqmianobaSi es is situaciebia, romlebic sali hamfris sityvebiT rom vTqvaT, `gemovnebasa da taqts iTxoven~.7 ge-movnebis roli imaSi gamoixateba, rom filologiur gadaw-yvetilebebs axasiaTebT esTetikuri msjelobidan gamomdinare struqtura, anu msjeloba ar efuZneba aRiarebul koncef-ciebsa da kriteriumebs. taqtis xsenebisas hamfri savaraudod imas gulisxmobda, rom redaqtorma (gansakuTrebiT arasakma-risi sicxadis pirobebSi) teqstis sakuTari Sexedulebisamebr Secvlisgan Tavi unda Seikavos. man arasodes unda gadakveTos zRva ri filologiasa da Nachdichtung-s (poetur imitacias) So-ris, magram es ar niSnavs, rom aucilebelia sruli TavSekaveba subieqturi efeqtisgan da esTetikuri msjelobisgan.

ukve naTeli unda iyos, Tu ratom ar unda gamom-dinareobdes teqstis redaqtirebisas gakeTebuli arCevani piradi gemovnebidan. sainteresoa, ra orientaciiT unda ix-

7. koloqviumi heidelbergis universitetSi, 1996.

34

elmZRvanelos filologma. vfiqrob, pirvel rigSi, Tavi unda avaridoT `teqstis ganzraxulobis~ Sesaxeb rogorc poten-ciur orientaciaze saubars, radgan es 10-20 wlis win yvelaze popularuli konvencia iyo literaturul mecnierebebSi. se-mantikuri TvalsazrisiT, sityvebi teqsti da ganzraxuloba SeuTavsebelia, Tu ar vaRiarebT imas, rom `teqstis ganzraxu-loba~ mxolod avtoris im ganzraxvas exeba, romlis eqstrapo-laciac nebismieri teqstidan SeiZleba.

teqstis Tanamdev an misi hipotezuri ganzraxvebis simrav-lidan gamomdinare minda SemogTavazoT (wminda pragmatuli mosazrebiT) istoriulad specifikur variantebze fokusire-ba.8 pirveli, umetes SemTxvevaSi ufro zusti kiTxvisa da re-daqtirebisTvis avtoris suraTis Camoyalibebisas SedarebiT iolia istoriuli codnis gamoyeneba. meore mxriv, teqstebis umravlesobaSi gamokveTilia avtoris suraTi (gamomdinare TviTon teqstidan an masTan dakavSirebis survilidan), ro-melic Cveulebriv kiTxvis mimarTulebas gansazRvravs. homero-si – brma momRerali da ezope – kuziani mona msgavsi proeqciis albaT saukeTeso magaliTebia. Tumca anonimuri warmomavlobis teqstebi toveben met sivrces amgvari proeqciebisTvis, is-eTi saxelebis gamoyenebisas, rogoricaa `Seqspiri~, `goeTe~ an `garsia markesi~, igive ar igulisxmeba, rac `homerosis~ an `ezopes~ xsenebisas. es ukanasknelebi, miuxedavad maT Sesaxeb garkveuli informaciisa, ufro suraTis saxiT arseboben war-modgenaSi, vidre dokumenturad dasabuTebul istoriul re-alobaSi. am TvalsazrisiT, mkiTxvelisTvis ar aris uCveulo warmoidginos, Tu ras ganicdida, magaliTaAd, goeTe potenci-uri adresatebis frau von Steinis, kristiana vulpiusis an sxva Ta mimarT. sazogadod, amgvari teqstebi sakmarisi mizezia

8. ufro detaluri versiisTvis ix. Cemi esse `Konsequenzen der Rezeptionsasthetik oder Lit-eraturwissenschaft als Kommunikationssoziologie,~ Poetica 7(1975): 388-413; inglisurenovani versia ix. Cems wignSi sicocxlis azri da literatura (mineapolisi: minesotas uni-versitetis gamocema, 1992), 14-29. yvelaze sofistikuri diskusia, romelic exeba lite-raturuli mecnierebis avtoris evristikul statuss, Cemis azriT, warmodgenilia mi-gel tamenis wignSi interpretaciis manerebi: literaturuli swavlebis diskusiis dasasruli, TavSi saxelwodebiT `avtorisadmi mimarTva~ (albani, niu-iorkis saxelm-wifo universitetis gamocema, 1993), 69-108.

35

imisaTvis, rom filologma meti imuSaos avtoris suraTis Se-qmnaze, radgan Semdeg gacilebiT ioldeba teqstis dakavSireba kiTxvis ukve Camoyalibebul CvevebTan.

magram aris ki avtoris rolis amgvari istorizacia, ro-gorc amas miSel fuko gvixatavs,9 sakmarisi avtorze orien-tirebuli kiTxvisa da redaqtirebis sayovelTao wesad dam-kvidrebis winaaRmdeg? xom ar iqneboda es avtoris koncefciis problematuri ganzogadeba? pasuxi am kiTxvaze uaryofiTia, radgan avtoris koncefcia, romelsac fuko gulisxmobs, gan-sxvavebulia im koncefciisgan, romelzec me minda visaubro. es ukanaskneli ufro axlos dgas universalurTan, radgan roca nebismieri saxis Semoqmedebas vxedavT (maT Soris teqstsac), Znelia ar vifiqroT agentze, prodiusersa Tu avtorze. avto-ris koncefciis fukoseuli istorizacia xazs usvams ufro specifikur Tvisebebs, romlebic ganekuTvneba Tanamedrove koncefcias – utyuaroba, inteleqtualuri sakuTreba da per-sonaluri pasuxismgebloba.

ris Sesaxeb saubari da risi xazgasmac mindoda, aris is, rom filologiuri samuSao aucileblad ganapirobebs redaqtoris rols, xolo aRniSnuli roli ki gulisxmobs da nawilobriv aya-libebs kidec hipoTezuri avtoris rols. sxva sityvebiT rom vTqvaT, redaqtoris roli mudam moicavs avtoris rols. amave dros igi moicavs mkiTxvelis rolsac, romelic SesaZlebelia arsebobdes istoriulad da individualurad gansxvavebuli mniSvnelobiT; magaliTad, mkiTxveli gonebaSi ver acalkeveb-des goeTes sasiyvarulo leqsebis frau von Steinis avtoris warmodgenas an kristiana vulpiusis mis adresatebad warmod-genisgan. magram mkiTxvelma SesaZloa sxva rolic Seasrulos da interpretatori da redaqtori daarwmunos imaSi, rom esa Tu is teqsti zogadad `kacobriobas esaubreba~.10 me aq iseT situaciebs vgulisxmob, roca interpretatorebi cdilobdnen

9. miSel fuko `ra aris avtori?~, teqstualuri strategiebi: post­struturistuli kritikis perspeqtivebi, gamomcemeli joSua harari (iTaka, niu iorki: korneliqs uni-versitetis gamocema, 1979), 141-60.

10. `klasikur~ teqstebidan gamotanil am da sxva universaluri daskvnebis Sesaxeb ix. hans georg gadameri, Wahrheit und Methode: Grundzüge einer philosophischen Hermeneutik, meore ga-mocema (tubingeni: mohri, 1965), 269-75.

36

gaerkviaT risi Tqma surdaT Jak deridas, karl marqss an ieso qristes, roca werisas swored Cven warmogvidgendnen gon-ebaSi. minda vTqva, rom aseTi universaluri gageba sakmaod problematuria, radgan ara marto iwvevs uamrav arcTu sa-survel implikaciebs, aramed warmoadgens safuZvels teqstis `saRvToobisTvis~, Cndeba RmerTis (an RmerTebis) diskursiu-li upiratesoba mimarTavdes mTel kacobriobas. miuxedavad zemoTqmulisa, redaqtoris roli aucileblad gulisxmobs pirvel rigSi orientacias filologiur samuSaoze, agreTve, savaraudo avtorisa da erTi anda ramdenime mkiTxvelis rols. am rolebis gansazRvris Semdeg minda davubrunde im xazs, romelic migviyvans sapirispiro poziciamde, aris Tu ara re-daqtireba mxolod teqstze damyarebuli saqmianoba.

yovelive zemoTqmulis Semdeg gasaocari ar unda iyos, rom teqstis redaqtireba SeuZlebelia avtori-subi-eqtisa da mkiTxveli-subieqtis gareSe. ufro zogad doneze es exeba yvela saxis kiTxvas. kiTxvis procesi gulisxmobs ori saxis rTul rols – avtorisas da mkiTxvelisas. mkiTxvelis is roli, romelzec me vsaubrob, Zalze axlos dgas (SeiZleba em-Txveva kidec) imasTan, rasac volfgang iserma `faruli mkiTx-veli~ uwoda.11 magram sanam daveTanxmebode iseris tendencias faruli mkiTxveli gamoyos empiriuli mkiTxvelebisgan, minda aRvniSno, rom Cem mier warmodgenili mkiTxveli ar jdeba is-eriseul daxasiaTebaSi da ar warmoadgens `teqstSi Caweril mkiTxvels~. piriqiT, me dainteresebuli var imiT, Tu rogor aqtiurdeba mkiTxvelis roli kiTxvis procesSi teqstis for-misa da Sinaarsis cvlasTan erTad ise, rom Tavad teqsti mosa-lodnel Sedegebs ar `Seicavs~.

gamomdinare iqidan, rom yvela saxis kiTxvis aucilebeli Tvisebaa avtorisa da mkiTxvelis rolebis warmoqmna, aris Tu ara rame specifikuri filologis mier teqstis kiTxvaSi? literaturuli diskursis pol de maniseul erT-erT aRweras saintereso mimarTulebamde mivyavarT:

11. volfgang iseri, Der implizie Leser: Kommunikationsformen des Romans von Bunyan bis Beckett (mu-nich: Fink, 1972).

37

ras vgulisxmobT, roca vambobT, rom literaturuli teqs-tis Seswavla kiTxvis proceszea damokidebuli an roca vamt-kicebT, rom amas sistematurad varidebT Tavs? gameorebas ar saWiroebs is faqti, rom teqstis Sesaxeb raime daskvnis gasa-keTeblad aucilebelia misi Tundac mcire nawilis (an teqstis am teqstis Sesaxeb) wakiTxva. kiTxvis mniSvneloba ori ramiT aix sneba: pirveli imiT, rom literatura ar aris gamWvirvale Setyobineba, sadac naTlad aris gamokveTili sakuTriv Setyo-bineba da komunikaciis saSualebebi. meore da ufro problema-turi: teqstis gaSifrvisas Tavs iCens erTgvari gaurkvevlobis narCenebi, romlebic gramatikuli saSualebebiT unda aRmoifx-vras, magram didi mcdelobis miuxedavad es ver xerxdeba. 12

ufro zustad, ras gulisxmobs de mani `gramatikul kiTx-vaSi~? savaraudod, Sinaarsze orientirebul kiTxvis process, romelic SesaZlebelia warmodgenil iqnes `eqstralingvistur ganzomilebaSi~ da ara enaze orientirebuls, romelsac de mani `ritorikuls~ uwodebs. de manis azriT, radgan gramatikuli (Sinaarsze orientirebuli) kiTxva srulad ver avlens imas, ra-sac teqsti gvTavazobs, xolo `gaurkvevlobis narCenebi~ yov-elTvis mniSvnelobis miRma rCeba da arasodes uerTdeba raime konkretul kiTxvis saxes, mkiTxvelis yuradReba gadatanili unda iqnes teqstis formalur xasiaTze. aSkaraa, rom de mani im filologTa ricxvs ganekuTvneba, romlebic literaturas TviTrefleqsiuri potencialis saSualebiT gansazRvraven.

im teqsturi masalis semantikuri gamousworeblobidan ga-momdinare, romelic exeba teqstis formalur Taviseburebebs, literaturul kiTxvasa da filologiur kiTxvas raRac ufro meti aqvT saerTo, vidre avtorisa da mkiTxvelis rolebis gamovlenaa. orive SemTxvevaSi arsebobs garkveuli dabrkole-bebi, magram gansxvaveba swored dabrkolebaTa xasiaTSia da maT gadalaxvaSi. orive saxis mkiTxveli ewinaaRmdegeba sicar-ielesa da variantebs, ibrZvis gaerTianebis winaaRmdeg, magram ara damatebiTi perspeqtivebiT an moCvenebiTi tavtologiuri gzebiT. aseTi winaaRmdegobebis gadalaxvisas kiTxvis es ori saxe ukavSirdeba de manis Teoriis koncefcias: `literaturu-

12. de mani, winaaRmdegoba, 15.

38

li Teoria Semodis maSin, roca literaturuli teqstebisadmi midgoma aRar emyareba aralingvistur, istoriul da esTeti-kur msjelobas an rbilad rom vTqvaT, diskusiis sagania ara nawarmoebisa da misi aRqmis mniSvneloba an Rirebuleba, aramed misi modaloba.~13 amgvari ganmarteba gviCvenebs mniSvnelovan cvlilebas literaturul mecnierebaSi: gamoZieba imisa, Tu rogor mimarTavs ena msoflios, icvleba imis gamoZiebiT, Tu rogor iqmneba STabeWdileba, TiTqos is marTla msoflios mimarTavdes. logikuria, rom de mani `Teoriisadmi winaaRmde-gobas~ aRwers rogorc winaaRmdegobas `TviTon enisadmi an im faqtorebisadmi, romlebic intuiciamde ar daiyvaneba~.14 anu rogorc `enis ritorikul an tropologiur ganzomilebas, romelic albaT literaturaSi wina planze dgas, vidre sxva sityvieri gamovlineba.~ kidev erTi nabijiT waviwioT win da vnaxavT, rom Teoriisadmi winaaRmdegoba sabolood `feno-menizacias~15 war moSobs, rac dakavSirebulia enis efeqtebisa da realuri movlenebis aRrevis CvevasTan.

ibadeba kiTxva, garkveuli rolebis miReba da aRiareba xom ar ganixileba rogorc `Teoriisadmi winaaRmdegoba~?16 pasuxi, rasakvirvelia, damokidebulia im winapirobaze, rom-lidanac momdinareobs amgvari rolebi. teqstis redaqtirebi-sas erT-erTi realuri safrTxea avtorisa da mkiTxvelis rolebis imgvari identifikacia, romelic eqstrapolirebul konstruqciebs rogorc figurebs, personaJebs an realuri adamianis `xmebs~, ise aRiqvams. menendes pidalis saredaqtoro saqmianoba cxad yofs redaqtorebs Soris amgvari survilis arsebobas (vfiqrob, arcTu iSviaTad). is albaT verasodes Camoyalibdeboda did filologad, rom ara amgvari survilis arsebobis Sesaxeb codna da Tavis arideba, rac daexmara mas Sua saukuneebis folkloris momRerlebTan gaigiveba Tavisi gamokvlevis yvelaze saxaliso da produqtiul mxared eqcia. is rom am survilTan mimarTebaSi gulubryvilo yofiliyo,

13. iqve, 7.14. iqve, 12, 17. de manis debulebaze saubars ar CavuRrmavdebi, ubralod minda gamovyo pa-

radoqsi,TiTqos `Teoria~ aucileblad gulisxmobdes `winaaRmdegobas Teoriisadmi~. 15. iqve, 19.16. ra Tqma unda, moxdes im varaudiT, rom gvsurs cvlilebebi mimarTuli iyos efeqtebiT

dainteresebisaken.

39

aucileblad wamoayenebda garkveul pretenziebs (TiTqos vinc avtors amoicnobs, is srulad Sifravs teqstis mniSvnelobas). amgvari darwmunebuloba menendes pidals albaT ubiZgebda sakuTari gemovneba filologiuri gadawyvetilebebis krite-riumad CaeTvala da rogorc redaqtors, taqtianobis yovel-gvari sazRvari daerRvia. survilisadmi msgavsi morCileba ki Tavis motyuebis winapirobaa. xSirad iviwyeben, rom `namdvili~ avtori da misi memkvidreoba, umetes SemTxvevaSi, miuwvdome-lia (gansakuTrebiT roca avtori cocxali aRar aris).

pragmatikisa da metyvelebis Teoriis Sepirispirebidan ga-momdinare, sainteresoa, raze damyarebiT gadaWrida de mani filologiur problemebs. xom ar gamoricxavda is avtorisa da mkiTxvelis rolebis am konteqstSi gamoyenebis SesaZleblo-bas? erTaderTi, rac viciT, aris is, rom de mani sakuTar Tavs filologis mTavar rols ukavSirebda, Tumca, albaT, garkveu-li ironiiT. is Tavis kiTxvis maneras ara mxolod filologi-urs, ritorikulsa da teqnikursac uwodebs. cxadia, is eyr-doboda aslebsa da momxiblavi filologiuri, ritorikuli da teqnikuri kiTxvis magaliTebs, romlebic mravlad iyo mis esseebsa da sxva periodul ganmartebebSi: `amgvari kiTxva SesaZloa gramatikuli struqturis meTodologiur daSlad gveCvenebodes da sinamdvileSi jansaRi da efeqturi iyos. te-qnikurad gamarTuli kiTxva mosawyeni, monotonuri, winaswar prognozirebadi da arasasiamovnoa, magram amave dros ucilo-belia.~17 unda gavigoT Tu ara `ucilobeli kiTxva~ rogorc teqstze damyarebuli kiTxvis ideali? me ar gamovricxav, rom de mani iswrafodes garkveuli teqstualuri analizis racio-nalurobisa da saboloobisken, romelic gaerTiandeboda da Camoyalibdeboda rogorc `teqstualuri logika~ da eqneboda sakuTari wesebi da teqnika. miuxedavad amisa, mainc vfiqrob, rom de mani gulisxmobda kiTxvis iseT maneras, roca gaTval-iswinebulia misi yvela piroba da SezRudva, xolo daskvnebi gamotanilia mxolod specifikur parametrebze dayrdnobiT. es sulac ar gamoricxavs da SeiZleba moicavs kidec avtorisa

da mkiTxvelis rolebs. aqve unda aRiniSnos, rom es rolebi ar

17. de mani, winaaRmdegoba, 19.

40

warmoadgens identifikaciis obieqts da mxolod imisTvisaa Seqmnili, rom filologiuri samuSao ufro gamWvirvale, misa-Rebad an uarsayofad ufro ioli gaxados. individualuri kiTxva da individualuri redaqtireba SesaZloa ucilobelic iyos da uaryofilic, gamomdinare avtorisa da mkiTxvelis specifikuri rolebidan. Teoriisadmi filologiuri winaaR-mdegoba aris ufro survili imis amocnobisa, rac ar miekuT-vneba identifikacias da taqtis ukmarisoba, rac redaqtoris mier teqstis sakuTar teqstad qcevis safrTxes qmnis.18

modiT, ramdenime wuTiT ukan movixedoT. Cemi dis-kusia filologiuri saqmianobis Sesaxeb pragmatuli (igulisx-meba `lingvisturi pragmatika~) kuTxiT xazs usvams imas, rom SeuZleblia teqstis redaqtorma Tavi aaridos rolebis mraval-ferovnebas muSaobis procesSi. am pragmatuli mosazrebis pol de maniseul koncefciasTan Sepirispireba iwvevs aucileblo-bas davakonkretoT, rom am rolebis interpretacia unda mox-des rogorc hermenevtikuli konstruqciebis da gamoiricxos identifikaciis survili, raTa SevinarCunoT naTeli gansxvave-ba teqstis redaqtirebasa da Nachdichten-s Soris. amgvarad, Cemi diskusia aris kritika teqstze damyarebuli filologiuri principisa, romelsac iseTive gavlena aqvs filologiaze, ro-goric WeSmaritebis koncefciebs hqondaT filosofiaze. sanam Cven sicxadisa da WeSmaritebis limitebiT SemovisazRvrebiT, mudam gveqneba imis molodini, rom Cveni muSaoba sakiTxebisa da problemebis `swor~ gadawyvetamde migviyvans. lingvistur-pragmatuli midgoma ki swored iseT Sedegebs gvTavazobs, ro-gorsac monoliTuri WeSmaritebis koncefciebi filosofiur pragmatizmSi. aq WeSmaritebis povnis molodinis nacvlad gvaqvs molodini poziciaTa simravlis warmoSobisa.19 SesaZlebelia mavani Semogvedavos, rom filologiuri saqmianoba xels iRebs `swori~ redaqtirebis ideaze da iwyebs simravlis, kamaTisa da argumentebis sivrcis dapyrobas.

18. de manis Sesaxeb Cemi diskusia da mis mier SemoTavazebuli gadawyvetebisadmi eqsperi-mentuli midgoma ukavSirdeba migel tamenTan saubars.

19. ix. riCard rotris uamrav esseSi, sadac xdeba WeSmaritebis filosofiuri koncef-ciebis problematizeba. agreTve `aqvs Tu ara akademiur Tavisuflebas filosifiuri pirobiToba?~, gamocemaSi akademiuri Tavisuflebis momavali, gamomcemeli lui menandi (Cikago: Cikagos universitetis gamocema, 1996), 2142.

41

simravlis filologiuri koncefcia gansxvavdeba indivi-du alur mosazrebaTa ganusazRvrelobis liberaluri (Tu `ne-oliberaluri~) idealisgan. me, ra Tqma unda, Sors vdgavar im situaciis dacvisgan, roca TiToeuli redaqtori cdilobs ga navrcos `piradi~ versia. ufro metic, mimaCnia, rom avto-ris rolebi, rogorc evristikuli mowyobiloba, warmoSobs kiTxvis sxvadasxva saxesa da mkiTxvelTa sxvadasxva jgufs. jgufebisa da avtoris Sesabamisi rolebis simravleSi SesaZ-lebeli unda iyos adekvaturi gamocemebisa da interpreta-ciis garCeva. magaliTad, goeTes faustisadmi romantikuli da idealisturi midgoma SesaZloa araTanazomierad miiCneodes maSin, roca SesaZlebelia am ori skolis Sedareba racional-uri kriteriumebis mixedviT. akademiuri sivrcis alasdair makintairiseuli struqtura, saidanac me ganvavrce jgufTa da variantTa simravlis idea, gvexmareba gavigoT kidev erTi gansxvaveba filologiur simravlesa da usasrulo inteleq-tualur pluralizms Soris.20 marTalia es ar gulisxmobs ro-melime skolis politikuri, socialuri an esTetikuri mosaz-rebis dacvas, magram moiTxovs rogorc zogadi, ise ama Tu im skolisadmi damaxasiaTebeli specifikuri teqnikis codnasa da taqtianobas. taqti aq imaSi gamoixateba, rom redaqtirebis stili filologiuri skolebis stils unda Seesabamebodes da ara individualuri redaqtorebisas. sociologiuri Tval-sazrisiT, filologia zogadad da misi skolebi iziareben garkveul unarebsa da gildias da interpretatorisTvisac ki, albaT, saukeTeso azri iqneboda am statusis dabruneba da ara individualur mosazrebaTa areul simravleSi CaTreva.

`neofilologiuri~ moZraoba, romelic 1990-ian wlebSi Ti T q mis yvela Suasaukunebriv swavlebaSi cxare debatebs iw -vevda, Cemi winadadebis saukeTeso ilustraciaa.21 axali fi-lo logia fokusirdeba individualuri teqstebis sxvadasxva

20. alasdair makintairi. moraluri Ziebis sami sapirispiro versia: enciklopedia, genea-logia da tradicia (Notre Dame, Ind.: University of Notre Dame Press, 1990), gansakuTrebiT 216-36.

21. Jurnal Speculum-is 1990 wlis gamocema axali filologiis “fuZemdeblur dokumen-tad” iwodeba. am moZraobis axali saintereso diskusiisTvis ix. Zeitschrift fur Deutsche Philologie 116 (1997), specialuri gamocema saTauriT “PPPPhilologie als textwissenschaft: Alte und Neue Horizonte.”

42

versiasa22 da am teqstis Cveuli variantebis gavrcelebaze. variaciebsa da variantebze aseTma xazgasmam axali filolo-giis mimdevrebs Soris gamoiwvia xelnawerebiTa da maTi mate-rialuri statusiT daintereseba. amgvarad, axali filologia Seesatyviseba varauds susti redaqtori-subieqtisa da susti avtori-subieqtis arsebobis Sesaxeb. ra Tqma unda sityva `sus-tis~ gamoyeneba ar emyareba Rirebulebis Sesaxeb msjelobas. es ufro iseTi situaciaa, roca upirveles yovlisa, avtoris rolis doneze transmisiis procesi met yuradRebas ipyrobs, vidre individualuri avtori, xolo redaqtoris doneze te-qstis zusti warmodgena ufro mniSvnelovania, vidre misi meS-veobiT manipulacia an misi Secvla. meore, susti subieqtis koncefcia cdilobs gviCvenos garkveuli kavSiri (rac ar unda minimaluri iyos) dRevandel filosofosebsa (redaqtirebis problemebiT yovelgvari dainteresebis gareSe)23 da re-daqtirebis neofilologiur stils Soris. amasTan, mecniers unda hqondes specifikuri Tvisebebi, raTa redaqtirebis saq-meSi ganekuTvnebodes neofilologTa jgufs. is unda erkve-odes paleografiaSi, SeeZlos xelnaweris materialuri statu-sis aRdgena da unda iyos kompetenturi teqstis msvlelobasa da mis gaSuqebas Soris kavSiris analizSi. am TvalsazrisiT, ax-ali filologia aris xelovnebis erTgvari gildia. es magali-Ti gvexmareba gavigoT, rom neofilologiur da laxmaniseul kritikul redaqtirebas Soris kavSiri araTanabarzomierebis gamovlinebaa. yovlad dauSvebelia maTi urTierTSedareba da urTierTSepirispireba, radgan orive maTgani momdinareobs evristikuli winapirobidan, erTs axasiaTebs susti subieqti, xolo meores _ Zlieri avtori da redaqtori.

22. Tuki SesaZlebelia `individualuri teqstis~ TviTmyofadoba iseT inteleqtualur situaciaSi, romelic xazs usvams teqstis variaciebsa da variantebs.

23. `susti obieqtis~ koncefcia momdinareobs jani vatimos `susti azrovnebis~ koncef-ciisgan (`pensiero debole~). vatimo Tavis erT-erTi bolo wignSi – interpretaciis miR­ma: filosofiuri hermenevtikis mniSvneloba (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1997) naTlad gvixatavs, Tu rogor zegavlenas axdens `susti subieqturoba~ interpretaciis procesze. `susti subieqturobis~: Sesaxeb Cemi saku-Tari eqsperimenti ix. gamocemaSi V ColoQuio UERJ: Erich Auerbach (Rio de Janeiro: Imago, 1994), 117-25.

43

aseTi gansxvavebuli filologiuri stilebi SeiZleba sxva-dasxva erovnuli da disciplinaruli kulturis nawili gax des. magaliTad, menendes pidalis zegavlenam espanur swavlebaze, ganapiroba koncentracia teqstis variantebze, ramac Tavis mxriv gamoiwvia espanuri literaturis kanonikuri teqstebi-sadmi miZRvnil gamocemaTa nakleboba. SeiZleba iTqvas, rom menendes pidalma gaacocxla zepiri tradicia, romelic, mar-Talia, evropis sxva qveynebSi ar gavrcelebula, magram sauku-neebis ganmavlobaSi arsebobda espaneTSi. Tuki arsebobs kav-Siri erovnul kulturasa da redaqtirebis stils Soris, maSin amdagvari kavSiri SesaZlebelia veZioT redaqtirebis stilsa da istoriul periods Sorisac. neofilologiuri midgoma sruliad Seefereba Sua saukuneebis adgilobriv teqstebs, ma-Sin, roca kritikuli gamocemebi istoriul konteqstsa da im literaturul JanrebSi jdeba, romlebic fokusirdebian av-toris genialobaze. sqesi filologiur azrTa sxvadasxvaobis kidev erTi mizezia. bunebrivia, rom avtoris sqesi garkveul zemoqmedebas axdens filologiur gadawyvetilebebze, Tumca es faqti ar Seesabameba filologiur kriteriumebs. amgvarad, aRmoCenam Tanamedrove espaneli poetis, federiko garsia lorkas seqsualur orientaciaze, Secvala rogorc misi teqs-tebis aRqmis, ise redaqtirebis stilic.24 es inovacia sulac ar niSnavs imas, rom is gamocemebi, romlebic ar iTvaliswine-ben lorkas pirovnebis am Taviseburebas, arasworia. ubralod isini ar Seesabameba aRmoCenis Semdeg gamosul gamocemebs.

magram arsebobs an unda arsebobdes redaqtoris specifi-kuri roli misi sqesidan gamomdinare? vfiqrob, survili am gvari sqesobrivi (an erovnuli, asakobrivi) specifikis mo-Ziebisa sakmaod problematur situaciebs Seqmnis, Tundac fi-lologiuri TvalsazrisiT. lorkas leqsebis gamocema, ro-melic adaptirebuli seqsualuri umciresobis warmomadgenel mkiTxvelTaTvis (Tuki es ra Tqma unda SesaZlebelia), ufro Nachdichtung-is mxares unda iyos, vidre filologiis, rogorc

24. me vityodi, garsia lorkas homoseqsualobis Sesaxeb saubrisa da weris erTaderTi dis-ciplinaruli ufleba.

44

unaris. amis miuxedavad, redaqtirebisa da redaqtoris rolis asakobrivma specifikam SesaZloa win wamoiwios. Tu es marT-lac ase moxda, kidev erTi aTwleuli iqneba saWiro maTi axal filologiur stilad da skolad CamoyalibebisTvis. maSin teqstis redaqtirebis amgvari specifika unda ganixilebodes rogorc avtorisa da redaqtoris gansxvavebuli rolebi da moipovis evristikuli konstruqciis is specifikuri statusi, romelzec zemoT vsaubrobdi, xolo gadamwyveti mniSvneloba mieniWeba avtorisa da redaqtoris im rols, romelic ar iqneba sqesobriv Taviseburebaze damokidebuli. ramdenadac teqs-tis redaqtireba gulisxmobs rolebsa da ara pirovnebebs, es filologiuri taqtis gamovlineba iqneboda.

45

Tavi 3

komentarebis darTva

ra Tqma unda, SesaZlebelia, komentatoris roli davuqvem-debaroT interpretatorisas. praqtikuli variantebis sim-ravlisa da funqciuri cvlilebebis pirobebSi interpreta cia yovelTvis nawarmoebis mniSvnelobas gansazRvravs. miuxeda-vad imisa, rom is xSirad interpretatoris mier gamogonil mniSvnelobas hgavs (da xSirad Zalian Znelia mniSvnelobis iden tifikaciis gamoyofa mniSvnelobis proeqciisagan), Cven interpretaciis koncefcias mainc vukavSirebT ara mniSvnelo-baTa proeqciis Tavisuflebas, aramed teqstis WeSmariti mniS-vnelobis garkvevas, damoukideblad interpretatoris piradi ganzraxvebisgan. Tuki interpretatori Tavis amocanas swored ase aRiqvams, mis winaSe dgeba axali problema – asimetria te-qstis mier SemoTavazebul zogad da specializebul codnasa (mniSvnelobis identifikaciis pirobebi – `ganzraxuli~, `orig-inali~, `istoriuli~, `adekvaturi~, `WeSmariti~) da mis xelT arsebul codnas Soris. swored komentatoris movaleobaSi Sedis komentaris saSualebiT gadalaxos es asimetria da erT-maneTs daukavSiros gansxvavebuli kulturuli konteqstebi (teqstis avtoris mier pirveli mkiTxvelisaTvis SeTavazebuli da Tanamedrove istoriuli epoqis mkiTxvelis). am kuTxiT, ko-mentari yovelTvis uzrunvelyofs teqsts damatebiTi infor-maciiT da interpretaciasTan mimarTebaSi erTgvar damxmare funqciasac asrulebs.

zemoTqmuli ar scdeba filologiuri saqmianobis or yve-laze centralur da sapatio koncefcias, xolo is perspeq-tiva, romelzec axla msurs visaubro, misTvis mudam damaxasi-aTebeli iyo. Tumca Cemi perspeqtiva gansxvavdeba komentaris klasikuri suraTisgan, is mTlianadaa damokidebuli inter-pretatorze, radgan axdens orgvar proeqcias, komentarisa

46

da interpretaciis or urTierTSepirispirebul mimarTulebas Soris potenciuri kavSiris Tematizebas. 1960 wlidan dRemde mkiTxvelis Tavisuflebis, mniSvnelobaTa simravlis, ro-gorc teqstis potencialis, interpretaciis dausrulebeli procesis Sesaxeb gamoTqmuli yvela mosazrebis Semdeg mainc vfiqrob, rom yoveldRiur praqtikaSi interpretacia aris procesi, romelsac garkveul daskvnamde mivyavarT. rasac am procesisgan veliT, aris situacia, roca Cven mivxvdebiT, rom gavigeT teqsti (nawarmoebi), gageba ki gulisxmobs STabeWdile-bas, TiTqos viciT risi Tqma surda avtors an rogori surda teqsti yofiliyo. interpretaciis gansazRvruli xasiaTis es Tavisebureba aris swored mizezi saSualo ganaTlebaSi misi, rogorc saSinao davalebis ZiriTadi saxis da sakontrolo wer-is davalebis warmatebisa. komentari ki warmoadgens diskurss, romelic arasodes sruldeba. interpretatorisgan gansxvave-biT, romelic Tavs ver aridebs avtori-subieqtis rols (da xSirad ayalibebs kidec mas), komentatorma zustad arasodes icis (Tundac arasakmarisi kompetenciis gamo) im pirovnebis moTxovnebi, romlisTvisac komentars wers. SeiZleba guldas-miT ganisazRvros mocemuli teqstis Tanamedrove mkiTxvelis moTxovnebi, magram winaswar verasodes ganWvret, risi axsna SeiZleba dagWirdes mkiTxvelTa momavali TaobisTvis. swored aRniSnuli Tavisebureba aqcevs komentirebas dausrulebel saqmianobad. amitom gasakviri ar aris, rom sityva komentaris istoria uamrav metismetad urTiergansxvavebul da bundo-van mniSvnelobas gviCvenebs imisaTvis, rom zusti definicia CamovayaliboT.1 gana es gaurkvevloba ar Seesabameba STabeW-dilebas, TiTqos komentarebi gvawvdian Zalze saintereso in-formaciasa da codnas, magram ara imas, rac Cven gvWirdeba da risTvisac komentars vkiTxulobT?

1. ix.Manfred furmani, `Kommentierte Klassiker? Über die Erklärungsbedürftigkeit der klas-sischen deutschen Literatur~, gamocemaSi Warum Klassiker? Ein Almanach zur Eröffnungsedition der Bibliothek deutscher Klassiker, gamomcemeli gotfrid honerfelderi (Frankfurt am Main: Deutscher Klassiker Verlag, 1985), 37-57; `am sityvis Sesaxeb xelmosaWidi araferia, radgan mas klasikur antikurobaSi TiTqmis ganusazRvreli raodenobis mniSvneloba hqonda~ (49).

47

es kontrasti interpretaciis gansazRvrul da ko mentaris usasrulo amocanebs Soris, romelic gamowveu-lia, albaT, ufro Sesrulebis gavrcelebuli gzebiT, vidre maT Soris arsebuli `logikuri~ gansxvavebiT, ganapirobebs interpretaciisa da komentirebis mravalricxovan topolo-gias. interpretaciis etapebis topologia gulisxmobs iden-tifikacias, rogorc vertikalur process. interpretatori aRwevs `zedapirs~ SigniT, raTa Cawvdes teqstis mniSvnelobas, rac Tavis mxriv sulier `siRrmeSia~ warmodgenili.2 alterna-tiuli topologiis mixedviT interpretacia aris teqstis ama Tu im saxis `ukan~ avtoris realuri ganzraxvis amocnoba. am hermenevtikul topologiebs akavSirebT kategoriuli, met-ic, dramatuli gansxvaveba pirvelad aRqmad donesa da mniSvn-elobis `damalul~ dones Soris, romelic interpretatoris interesis sferos warmoadgens.

komentireba ar aris mimarTuli teqstis zedapirs miRma an mis `ukan~, `qvemoT~ damaluli donisken, magram arc `zemo-dan~ dahyurebs Sesaswavl teqstebs da arc cnobili `distan-ciidan~, rasac Cven obieqturobasTan vaigivebT. Cven sulac ar viTxovT, rom komentarma bolomde gaSifros teqstis mniS-vneloba, aramed piriqiT, iyos misi damatebiTi, araZiriTadi erTeuli, xolo komentatori dakavSirebuli iyos ara imdenad avtorTan, ramdenadac TviTon teqstTan. swored am kavSiriT aixsneba is Tu ratom aris komentaris materialuri forma damokidebuli teqstis formaze da adaptaciasac ki axdens masTan. striqons darTuli ganmartebebi komentaris erT-gvari saxea da amasTan, sityva komentaris arcerT leqsikonur ganmartebaSi araa naTqvami, rom amgvari ram normas ar Seesaba-meba.3 radgan metismetad gaizarda am sityvis abstraqcia, mi-vuTiToT, rom komentaris adgili, xelnaweris Tu dabeWdili

2. ix. Cemi esse `Das Nicht-Hermeneutische: Skizze einer Genealogie~ gamocemaSi Die Wiederkeht des Anderen: Interventionen5, gamomcemeli iorg huberi da alios martin miuleri (Basel: Stro-emfeld/Roter Stern, 1996), 17-36.

3. ix. SemTxveviTi magaliTi, Claus Trager, ed., Wörterbuch der Literaturwissenschaft (Leipzig: Bibli-ographisches Institut, 1986), 270: `Kommentar {lat. commentarius: Notiz, Tagebuch, Denkschrift]: fortlaufende sprachl. (grammat., stilist., aich metr.) sachl. asthet., history. Erlauterung eines Liter-aturwerks unter dem Text oder auch separate; als Scholion (PL. –ien) zu HOMER usw. bereits in der Antike – auch alss Interlinear-K. – existent.

48

wignis gverdebze, aris TviTon teqstis veli. es aucileblad gulisxmobs imas, rom teqstis materialuri forma da diskur-siuli wyoba gansazRvravs komentaris materialur formasa da diskursiul wyobas. me piradad, Cemdauneburad, komentaris koncefcias vukavSireb me-17 saukunis beWdur gamocemis Las Siete Partidas vizualur mogonebas, romelic me-13 saukuneSi kas-tiliis mefis mier gamocemul kanonTa krebuls warmoadgens da uZvelesia Cvenamde moRweulTa Soris. kanonis teqsti ika-vebs gverdis naxevarze naklebs, magram garSemortymulia mci-re SriftiT dabeWdili da teqstTan sakmaod kompleqsurad dakavSirebuli komentarebiT. amrigad, Siete Partidas qmnis si-savsis Zlier STabeWdilebas da SeiZleba dainteresde kidec, ratom ar aris mis materializebul struqturaSi struqtu-ruli principi (an struqturuli paradoqsi), romelic komen-taris JaAnris Semadgeneli iqneboda. erTi mxriv, komentaris `aucilebeli~ dasasruli gansazRvruli ar aris, meore mxriv ki misTvis daTmobili adgili (da mkiTxvelis dro) yovelT-vis SezRudulia, radgan definiciis mixedviT es aris adgili (dro) `velebze~.

aRniSnuli struqturuli principi an sisavsis STa beWdilebas ganapirobebs (Siete Partidas msgavsad kargad da-balansebuli teqstisa da komentaris pirobebSi) an, Tu velebi ar Seivseba, sicarielis, an amosavsebeli sivrcisa da gansavr-cobi komentaris SegrZnebas. Cndeba kiTxva: kargi komentari yovelTvis sisavses da Janris siuxves xom ar gulisxmobs? raRa Tqma unda didi mniSvneloba aqvs raodenobas, magram mdidari komentari SeiZleba iyos cudi, radgan magaliTad mis mier mo-wodebulma informaciam ar daainteresos mkiTxveli (Tuki ase-Ti ram mis siavkargeze saerTod gavlenas axdens) an kidev ua-resi, arasaimedo aRmoCndes. arsebobs iseTi SemTxvevac, roca komentaris raodenoba mis gamoyenebas praqtikulad SeuZleb-els xdis. miuxedavad amisa, mainc gavrcelebulia azri, TiTqos kargi komentari aucileblad mdidari unda iyos (sisavsisa da velebze SezRuduli adgilis semantikuri gadakveTisas Za-launeburad gvagondeba germanuli sityva Prall [gaskdoma]).

49

komentaris raodenobisken TiTqmis ucilobel da azartul swrafvasa da komentatoris movaleobebs Soris (romlebic cdiloben filologiuri problemebi gadaWran da uzrunvel-gvyon istoriuli konteqstiT sakuTriv teqstTan dacilebis gareSe), siuxvis esTetikurobas da mkiTxvelis funqciurobas Soris, komentatori cdilobs Camoayalibos garkveuli `msv-leloba-SeCerebis~ ritmi. erTi mxriv, maT surT mkiTxvelma daafasos is uzarmazari codna, romelsac isini floben da meore mxriv, arc komentaris funqciuri simkacre aviwydebaT, TiTqos iTvaliswinebdnen CaxlarTul komentarSi dabneuli mkiTxvelis protests. qvemoT moyvanilia aRniSnuli ritmis magaliTi:

1. mimoxilviTi komentari

amgvari komentari iwereba SedarebiT didi konteqstisT-

vis (suprastruqtura). is ar izRudeba mxolod gamokvlevis

prezentaciiT da arc `Sesavlis~ an `epilogis~ interpreta-

ciuli Janris ekvivalentiT, aramed rac SeiZleba mkafiod

warmoadgens teqstis gagebis aspeqtebs. ̀ suprastruqturebi~

exeba yvela im teqstualur detals, romelic mniSvnelovania ama Tu im kuTxiT.4

yvela SesaZlebeli teqstualuri detalis warmodgena da amave dros garkveuli TvalsazrisiT potenciuri sisavsis SezRudva aris swored msvleloba-SeCerebis tipuri ritmi (an nakleb paradoqsuli diskursiuli principi). komentaris didi Tavisufleba da didi problema isaa, rom SeuZlebelia ganWvrito, risi codna surs amJamindel da momaval mkiTx vels da amdenad is SeiZleba daukavSirdes mocemuli teqstis nebi-smier detals an dones. swored aq aris safrTxe (iqneb xibli?) imisa, rom komentari teqstis `atomizaciad~ iqceva da dakar-gavs masTan kavSirs. magaliTad, me-16 saukunis Siete Partidas-Si SeiZleboda yofiliyo (magram ar aris) informacia, romelic dRevandeli gadasaxedidan me-13 saukunis arqaul enad unda migveCnia: warmoedginaT mefe alfonso X-is biografia, ro-

4. honerfelderi, gamocema Warum Klassiker? 315 (Cemi xazgasma).

50

melic Partidas-is kompilaciis iniciatori iyo, an komentari gaekeTebinaT calkeuli kanonebis `dogmatur Sinaarsze~ da a.S. samuSaos struqturuli principi aris informaciis semantiku-rad SeuzRudavi akumulacia SezRuduli sivrcis pirobebSi.

ramdenadac komentars yovelTvis SeiZleba daematos axali done da axali informacia TiToeul doneze, is xdeba codnis namdvili saunje, eminentur istoriul SemTxvevebSi. komen-tirebisas SeiZleba gamovlindes garkveuli CamorCena, rac diskursis uamravi kavSiris kompensacias axdens. me vgulisx-mob SemTxvevebs, roca komentari iqceva gansazRvrul adgilad _ da am metaforis sivrculi ganzomileba aq mniSvnelovania _ romelsac maSin mivmarTavT, roca teqstis sazRvrebs miRma darCenili informaciis miReba gvinda. gaixseneT is uamravi teqstualuri Sre, romelic gars akravs msoflios didi reli-giebis saRvTo wignebs, dantes Commedia da misi Volgarizzamenti, an komentarebi romelime popularuli Zvel berZnul-romauli samecniero teqstis irgvliv. saukuneebis ganmavlobaSi arse-bobda garkveuli tradicia (Lectura Dantis), romelic ufro kos-mologiis Sesabamisi koncefciis Sesavlis rols asrulebda, vidre dantes poemis interpretaciisas. rac unda specifikuri amocana hqondes ama Tu im teqstsa da mis komentars, is sab-olood mainc standartul midgomad Camoyalibdeba, romelic Tavs mouyris da Seinaxavs yvela axalsa da Zvel informacias. es ukanaskneli funqcia Zalze mniSvnelovania. sasiamovnoa imis codna, rom informaciis Senaxva SeiZleba misi Semdgomi gamoyenebis mizniT da is yovelTvis garkveul adgilas iqneba Tavmoyrili. komentarebi danteze saWiro informacias Sei-cavs istorikos mecnierisaTvis, romelic ar moelis aranair esTetiurobas.

usafuZvlo araa mosazreba, TiTqos komentaris raodenoba teqstis mniSvnelobis maCvenebelia. Cndeba sapir-ispiro kiTxvac: aRniSnuli mniSvneloba aris Tu ara teqstis Rirebulebis funqcia da komentaris materialur auras xom ar Seaqvs mniSvnelovani (SeiZleba iTqvas damoukidebeli) wvlili teqstis reputaciaSi? arc dante, arc Seqspiri, servantesi an

51

goeTe iqnebodnen dasavluri kulturis aseTi aRiarebuli av-torebi, rom ara maTi teqstebis farTod gavrcelebuli ko-mentireba. komentaris saSualebiT aRiareba niSnavs imas, rom `skolebi~ – am sityvis rogorc yvelaze mkacri, ise yvelaze araformaluri gagebiT, swored komentaris institutidan momdinareoben. aq pirveladi teqstebis aRiarebuli seleq-cia, komentaris specifikuri diskursi da inteleqtualuri skolebis arseboba xasiaTdeba saerTo mniSvnelobiT, saerTo mxardaWeriTa da saerTo transformaciiT. Explication de texte-s codnas SeuZlia did frangad gaqcios, geistesgeschichtliche Einord-nung-is codnas ki – did germanelad. is faqti, rom komentar-ebis gansxvavebuli stili dakavSirebulia sxvadasxva inteleq-tualur da akademiur skolasTan, nawilobriv mainc xsnis imas, Tu ratom ixreba komentaris diskursi anonimurobisaken. ko-mentirebisas ilaxeba ZiriTadi sirTule: momavali mkiTxvelis saWiroebebi ganisazRvreba kargi kiTxvis procesze zogadi warmodgenis mixedviT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, komenta-tori ufro adre arsebul tradicias eWideba, vidre komen-tirebis axal da specifikur kriteriumebs igonebs.

komentaris anonimurobisken midrekileba kidev imiT aixs-neba, rom is yovelTvis Riaa damatebebisTvis, SesworebisTvis, axali SreebisTvis. aqedan gamomdinare, komentarebi yovel-Tvis potenciurad mravalavtoriania, radgan maTi kompleq-suroba da gaxsniloba ar iTxovs erT Zlier (avtoris an redaq-toris) subieqts. Cven viciT, rom nebismier dros SegviZlia gavigoT im mecnierTa saxelebi, vinc goeTes Bibliothek deutscher Klassiker-isTvis komentari dawera, magram (gamomdinare infor-maciis struqturirebis formidan) komentaris sxvadasxva Taviseburebas vukavSirebT publikacias da ara romelime av-tors. komentari ar iqneboda aseTi moqnili da Ria, ver gaxde-boda sxvadasxva skolis Camoyalibebis safuZveli, calkeul avtors misTvis calsaxa xasiaTi rom mieca. ras ganixilavdnen

skolis wevrebi, kanonizebuli teqstebi rom absoluturad na-

Teli yofiliyo? meore mxriv, isini kamaToben teqstisa da ko-

mentirebis wesis irgvliv mxolod maSin, roca es tradiciebi

ufro mets gamoricxaven, vidre dauSveben.

52

komentaris funqcionirebis gzebi da misi avto-

ris sicxade didad aris damokidebuli komentirebuli teqs-

tis statusze. kanonmdeblobis komentirebis tradicia amis

naTeli magaliTia.5 roca teqsti Sedgeba mkafiod gansazRvru-li, struqturirebuli da homogenuri kanonebisgan, komen tari emsgavseba interpretacias, radgan mas mxolod isRa darCenia, kanonebis `mniSvnelobis~ ganmarteba daamatos (sainteresoa, rom amgvari teqstebi `kanonmdebels~ aRiqvamen rogorc meT-odologiurad aucilebel, magram `fiqtiur~ figuras, rom-lis mTavari movaleobaa mocemul interpretaciasTan Sesaba-misobis uzrunvelyofa). SemTxveviTi araa, rom Brockhaus-is bolo gamocemaSi iuridiuli komentari ganmartebulia ro-gorc interpretaciis erT-erTi saxe (`Tatbestandmerkmale und Rechtsfolgen Zergliedernd behandelnde Interpretation~). amgvar komen-tarebs mudam axlavs avtoris saxeli, rom SesaZlebeli gaxdes nagulisxmevi mniSvnelobis identifikacia da rac ar unda ara-realurad JRerdes, uzrunvelyos garkveuli gansazRvrulo-ba. nebismier movlenaSi, damoukideblad imisa, Tu ramdenad gansazRvrulia komentari, Kommentar-is avtors mudam axasi-aTebs erTgvari prestiJi, romelic savaraudod gamowveulia kanonis interpretaciisas garkveuli fiqciis warmoSobiT.

nacvlad kanonsa da interpretacias Soris gamyofi xazis gavlebisa, tradicia gulisxmobs garkveuli principebis in-terpretaciis uwyvet process (interpretaciis interpreta-cia da a.S.). germanuli Kommentar-is ekvivalenti (Tuki aseTi ram saerTod arsebobs) aris Sesabamisi dokumentebis Segrove-ba, struqturizeba da sistematizacia. aSS-Si am davalebas 75 wlis ganmavlobaSi amerikis samarTlis instituti asrulebda. am dausrulebeli amocanis Sesruleba ar SeiZleba ganxor-cieldes romelime individualuri mecnieris mier, mis Sesas-ruleblad specialuri instituti iqmneba.6

5. Cemi argumentis am konteqstisTvis madlobas vuxdi gerhard kaspers.6. institutis am proeqtTan dakavSirebuli saintereso mimoxilva mocemulia amerikis

samarTlis institutis 75­e yovelwliuri krebis SeniSvnebi mimarTvebSi, maisi 11-14, 1998 (vaSingtoni, 1998)

53

komentari yvela dekonstruqtoris ocnebaa – da dekonstruqturuli tradiciisa da komentaris diskursis (Ra-ribi filologiuri saqmianobis imijiT) sasargeblod unda iTqvas, rom dekonstruqciam komentaris diskursis zogierTi principi maqsimalurad gamoiyena. dasavluri `logocentriz-mis~ Jak deridaseuli kritika emyareba im faqts, rom SeuZle-belia yovel wuTs sruli teqsti iqonio gonebaSi.7 nacvlad mo-cemuli teqstis Sesaxeb gamoTqmuli mosazrebebis Sejamebisa, dekonstruqcia, Segnebulad Tu Seugneblad, mimdinare komen-taris ganaxlebis tradicias emsaxureba. dekonstruqciuli kiTxva pirveladi teqstidan gamomdinare xorcieldeba da misi teqstualuri gamovlineba yovelTvis dakavSirebulia te-qstisadmi damokidebulebasTan. es aris kiTxva, romelic mim-dinareobs sakuTari `damatebiTobisa~ da pirveladi teqstis sruli SegnebiT, rac gulisxmobs axali sityvebis damatebis SesaZleblobas. dekonstruqcia kiTxvis wess (da egzistenciua-lur pozicias) ganixilavs im mosazrebaze dayrdnobiT, rom arc erTi teqsti bolomde dasrulebuli araa, xolo TviTon dasas-ruli usasrulod varirebs. damatebiTobisa da différance-is kon-cefciebi (aRniSnuli termini ekuTvnis deridas da gamoxatavs xSirad ganmeorebul gansxvavebas da am gansxvavebis principis lingvistur simtkices) dekonstruqciuli moZraobis dawyebis momentidan mudam figurirebdnen. miuxedavad imisa, rom aseTi gansxvaveba metismetad naTelia ̀ marTlmorw mune~ dekonstruq-torisTvis, albaT, pirveladi teqstisa da misi dekonstruqci-uli komentaris siaxlovem ganapiroba Sem degi ori metaforis Semotana: dekonstruqcia, rogorc teqstSi `Casaxlebuli~ ko-mentari da rogorc mis SigniT arsebuli `paraziti~. maspinZel teqstsa da masTan dakavSirebul dekonstruqciul saqmianobas Soris siaxlove piks aRwevs, roca maTi gancalkeveba SeuZle-beli xdeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, dekonstruqciuli diskursi pirvelad teqstsa da mis dekonstruqciaSi Tanabrad avlens Tavs. albaT swored es Tanxvdoma iyo umTavresi mizezi imisa, rom dekonstruqciuli diskursi pirvelive gamoCeni-sTanave aRqmul iqna rogorc Se uZlebeli wasakiTxi: is aris

7. es aris huserlis kritikis arsebiTi debuleba deridas pirvel wignSi La Voix et le phe-nomene (Paris: Presses Universitaires de France, 19967).

54

erTdroulad pirveladi teqstic da misi dekonstruqciac; is gamoricxavs nebismieri saxis farTo, Semajamebel debulebebs da SeiZleba nebismier momentSi uamrav detalizebul komen-tarad Tu gadaxvevad amoifrqves. sabolood, me mimaCnia, rom dekonstruqcia gulisxmobs, sul mcire, potenciur moZraobas im teqstualuri sisavsisa da simravlisken, romelic ase damax-asiaTebelia komentirebisTvis. dekonstruqciis `normatiuli idea~, simravle warmoaCinos sakuTari diskursiT (miuxedavad teqstis gardauvali Tanmimdevrulobisa) SeiZleba waawydes iseT sirTules, rogoricaa mkiTxvelis mier am diskursis de-ridasa da misi mimdevrebis teqstebis meSveobiT gageba. iqneb gacilebiT ukeTesi iqneboda dekonstruqciisa da masTan daka-vSirebuli (aseTi ram ki mudam arsebobs) teqstis Sepirispireba sxva nebismieri komentaris wakiTxvis gziT.

istoriuli TvalsazrisiT, TiTqos gardauvalia komentaris diskursis xangrZlivi tradiciis dasasruli; pir-veli dasasruli, minda aRvniSno, roca beWdviTi wignis in-stitucionalizaciasTan erTad xelmisawvdomi informaci is simravle ukve aRar iyo idealuri kiTxvis survili, aramed bunebrivi (da SeiZleba zogjer saxifaTo) realoba. kultu-ruli kritikisTvis damaxasiaTebeli toniT davamatebdi, rom humanisturi formis Bildung-is damsxvrevis Semdeg (yovel Sem-Txve vaSi maTTvis, vinc jer kidev dainteresebulia dasavle-Tis kul turuli tradiciiT) aiwia komentaris tradiciis mniSv nelobam. es faqti unda iyos erT-erTi mizezi imisa, rom me-19 saukunis evropul universitetebSi xelaxla Camoyalib-da filologiuri disciplinebi.8

magram ar unda vaRiaroT, rom komentaris diskurssa da Ta-namedroveobas Soris kavSiri ufro intensiuria, vidre funq-ciuri damokidebuleba damyarebuli damatebiTi Bildung-is moT xovnaze, romelic ukve daaxloebiT 200 weliwadia arse-bobs? gana dekonstruqcia, rogorc komentaris teqstualuri principis filologiuri gansaxiereba, ar aris komentaris tradiciasa da amJamindel kulturul moments Soris kavSiris

8. me gamovdivar im istoriuli debulebidan, romelic warmodgenilia furmanis mier `Kommentierte Klassiker~-Si.

55

simptomi? susti avtoris poziciis gamomxatveli komentari ar ukavSirdeba `sust azrovnebas~, romelsac jani vatimo Cve-ni inteleqtualuri situaciis emblemas uwodebs?9 nuTu aris vinme, vinc ar aRiarebs, rom amaSi udidesi roli eleqtronul-ma mediam iTamaSa? gana es axali instrumentebi da formate bi (hipo, hiper, megateqsti da a.S.) istoriulad momwifebuli dab runebaa komentarTan an filologiasTan da gzaa maRalte-qnologiuri filologiisken? ar SeiZleba imis Tqma (gadaWar-bebuli ar iqneba metaforis moyvana), rom interneti, mTeli Tavisi uricxvi veb-saitebiT aris swored dausrulebeli eleq tronuli komentari? an yvela is saubari da informaciis gacvla eleqtronuli fostis saSualebiT, romelic nTqavs uamrav dros, ar aris Cveni profesiuli cxovrebis komentari? rogorc internetisTvis, ise eleqtronuli fostisTvis arse-bobs sxvadasxva diskursis materialuri Sepirispireba, ro me-lic gulisxmobs maT Tanaarsebobas kompiuteris myar mex-sierebaSi. orive SemTxvevaSi is struqturebi, romlebzec un da gakeTdes komentari, gavlenas axdenen internetisa da eleqtronuli fostis komentarul diskursebze.

magram aris komentirebis tradiciis erTi teqnologiuri piroba, romelic absoluturad Seicvala da kidev ufro dra-matulad Seicvleba. miuxedavad imisa, rom Cips, disks Tu myar mexsierebas ar SeuZlia uzrunvelgvyos usasrulo moculo-biT, male isini imden `sivrces~ SemogvTavazeben, rom Cvens codnas misi amovseba gauWirdeba kidec. es iqneboda situaci-is dasasruli da Cven im limits, albaT, ukve mivaRwieT, roca komentari isev mTeli siuxviT warmogvidgeba, anu warsulSi darCeba teqstis irgvliv mindvrebze sivrcis nakleboba. carieli Cipis warmodgena Seicavs saSineli sicarielis erT-gvar safrTxes ara mxolod eleqtronuli mediisTvis, aramed agreTve inteleqtualuri da kulturuli TviTSefasebisTvis. es gamoiwvevs simravlis principis gadaxedvasa da gadafase-bas. Seiqmneba situacia, roca aRar Segvrcxveba imis Tqmis, rom komentaris ZiriTadi amocanaa mindvrebis Sevseba da is amas saukeTesod akeTebs.

9. es diskripciuli formula gamomdinareobs dekonstruqciis mier TviTaRwerad aRi-arebuli ganzraxvidan.

56

Tavi 4

istorizacia

warmoidgineT me-19 saukunis postburJuaziuli sazogadoe-bis politikur-inteleqtualuri samyaro, revoluciebi da reformebi, rogorc Neuphilologien-is ganviTarebis arena, roca isini jer kidev arseboben iseT universitetebSi, rogoricaa heidelbergi, tubingeni, miunxeni, koloni, lige an kieli.1 me-19 saukunis garemo iyo pirveli kulturuli niadagi, yovel SemTx-vevaSi, Zveli drois Semdeg, romlis safuZvelzec sazogadoe-bis normatiuli imiji (romelic umjobesdeboda da farTod finansdeboda saxelmwifos mxridan) SeewinaaRmdega moqa-laqeebis yoveldRiur cxovrebas. moqalaqeTa axladCamoyali-bebuli koncefciis mTavari komponenti iyo ufleba moeTxo-vaT sazogadoebis normatiuli imijis mier dapirispirebuli situaciebi sa da privilegiebis realizeba, rac gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo, radgan es oficialuri dapirebebi sakmaod daSorebuli iyo yoveldRiurobas. amave dros, pirvelad wamoi-wia win garTobis sferom (garToba ukve aRar iyo specifiku ri socialuri jgufebis privilegia). is Seesatyviseboda ram-denime instituts, romlebic xels uwyobdnen Seusabamobis aR mofxvras yoveldRiur saqmianobasa da sazogadoebis imijs Soris. gasarTob RonisZiebebSi (maT Soris moixsenieboda li-teraturuli kiTxvac) moqalaqeebs SesaZleblobas aZlevdnen is roli moergoT, romelTac sazogadoebis imiji sTavazobdaT, ise, rom odnavac ar miaxloebodnen mis idealebs.

1. germanul universitetebs Soris lige vaxsene imitom, rom Neuphilologien-is erT-erTi institucionaluri forma `romanuli filologia~ sakmaod farTod SemorCenilia belgiasa da germanulis molaparake qveynebSi. Neuphilologien-is ufro detaluri isto-riisTvis ix. Cemi statia `Un soufflé d’Allemagne ayant passé: Friedrich Diez, Gaston Paris and the the Genesis of National Philologies~, Romance Philology 40 (1986): 1-37. aRniSnuli esses istoriuli koncefcia safuZvlad daedo kolokviums, romlis gagrZelebac daibeWda Bernard serkvilinisa da hans ulrix gumbrextis gamocemaSi Der Diskurs der Literatul – und Sprachhistorie: Wissenschaftgeschichte als Innovationsvorgabe (Frankfurt: Suhrkamp, 1983).

57

im mdgomareobam, romlisTvisac garTobis sfero da fun-qcia gadamwyvetad iqca, didi roli iTamaSa garkveul akade-miur disciplinebTan saSuamavlo institutebis arsebobaSi. (ar arsebobs eWvi imis Taobaze, rom Neuphilologien maT ricxvSi iyo, Tumca aq gasarkvevia sxva sferoebi.) es axali akademiuri disciplinebi saqmianobdnen ormag doneze. upirveles yovli-sa, isini ayalibebdnen strategiebs, romelTac dRes, albaT, `kiTxvis pedagogikas~ vuwodebT. axalma orientaciebma da in-struqciebma erTgvari kompensacia moaxdines im literatu-ruli kiTxvisa, romelic moTavsebuli iyo imijsa da yovel-dRiurobas Soris. kiTxvis kompensatoruli stili mkiTxvels afiqrebinebs, rom is TamaSobs im rolebs, romelTac sazoga-doebis imiji sTavazobda, mowesrigebuli kiTxvis reJimi ki mas daarwmunebs, rom socialur realobasa da socialur idealebs Soris arcTu ise dramatuli gansxvavebaa. Tavdapirvelad, axali filologiuri disciplinebi asrulebdnen meore funq-ciasac – SehqondaT TavianTi wvlili sazogadoebis normati-uli imijis CamoyalibebaSi. isini literaturuli teqstebidan gamoyofdnen calkeul suraTebs, Temebsa da faseulobebs da asaxavdnen maT arsebul normatiul imijze sxvadasxva donisa da formis gamoyenebiT. amgvarad, isini iRebdnen yvela im te-qsts, romelTa gamoyenebac SeiZleboda am konteqstSi.

sadac burJuaziuli reformebi garkveul situaciebsa da erovnuli marcxis gancdaze reaqcia iyo (magaliTad, prusia-Si), sazogadoebis imiji warmodgenili iyo, rogorc eris war-suli dideba, romelsac SeeZlo Camoeyalibebina standartebi sasurveli momavlisTvis. amis Sedegad, erovnuli filologia sakuTar Tavs `istoriul disciplinas~ uwodebda, es ki imas niSnavda, rom filologia iyo inteleqtualuri saqmianoba, romelic iTxovda specifikur unars (magaliTad, kompeten-cias enis, paleografiisa da redaqtirebis adreul etapebze) da ganapirobebda garkveul akademiur profesionalizacias. sxva SemTxvevebSi, roca burJuaziuli reformebi gamowveuli iyo uaxlesi warsulis warmatebuli revoluciebiT (magali-Tad, safrangeTSi, inglissa da aSS-Si), literaturuli kriti-ka ar Camoyalibebula rogorc istoriuli disciplina, xolo sazogadoebis imiji emyareboda ara didebuli warsulis mo-

58

gonebebs, aramed zogad adamianur Rirebulebebs, romelTac araferi hqondaT saerTo istorizaciasTan. jer kidev arse-buli franguli tendencia la grande Nation-is kacobriobasTan arevisa da meTiu arnoldis daJineba inglisel studentebs SeeswavlaT yvela enis literatura – es araistoriuli mod-elis ori imanenturi da aranacionaluri magaliTia. arsebobs aRniSnuli gansxvavebis meore, `romantikuli~ mxare – me-19 saukunis ganmavlobaSi erovnul marcxTan dakavSirebuli grZnobebi da situaciebi TandaTanobiT regularulad ganapi-robeben filologiur istorizaciasa da nacionalizacias. es vrceldeba italiur risorgimento-sa da franCesko de sanktize, 1870-71 wlebis frangul-prusiuli omis Semdgom safrangeTze (Ggaston Pparisi mxolod maSin daubrunda nacionalur isto-riografias, rogorc saqmianobis ZiriTad saxes), espaneTze – 1898 wels transatlantikuri koloniebis dakargvis Semdeg (ramon menendes pidali ganekuTvneba e.w. 1898 wlis `avtorTa Taobas~, romlebic qveynis kulturuli istoriis aRdgenas cdilobdnen, xolo El Cantar de Mio Cid-is miseul gamocemas aR-niSnuli moZraobis udides miRwevas uwodeben).2

Cemi, rogorc romanistis da ara klasicistis Tval-sazrisiT disciplinaruli istoriis es konturi gvTavazobs klasikur istorizaciasTan dakavSirebul uamrav saintereso kiTxvas. aqedan gamomdinare SesaZlebelia me-19 saukune miviC-nioT klasikur istoriaSi produqtiuli Seferxebis momentad (`istoriuli aRmavlobis~ kuTxiT)? amgvari xedva Neuphilologien-is istoriisaTvis sayovelTaod iqca, Tu ar CavTvliT imas, rom dRes cotas Tu sjera disciplinaruli preistoriis arseboba 1800 wlamde (Tumca SeiZleba bevri rame amtkicebdes Neuphilolo-gien-is swored 1800 wlis3 Semdeg Camoyalibebas). klasikasTan

2. menendes pidalis Sesaxeb ix. am wignis II Tavi da Cemi esseebi `Lebende Vergangenheir: Zur Typologie der ‘Arbeit am Text’ in der spanischen Kultur,~ gamocemaSi Das fremde Wort: Studien zur Interdependez von Texten: Festchrift fur Karl Maurer zum 60. Geburtstag, gamomcemeli ils nolt-ing-haufi da ioakim Sulci (Amsterdam: Gruner, 1988), 81-110. ̀ modernizmis filologiuri gamogoneba: menendes pidali, garsia lorka da harlemis renesansi,~ gamocemaSi Sua sau­kuneebis momavali: Sua saukuneebis franguli literatura 1990­ian wlebSi, gamom-cemeli uiliam d. padeni (geinsvili: floridis universitetis gamocema, 1994), 32-49.

3. amgvari alternatiuli versia, romelic 1800-ianebidan iwyeba, mocemulia bil ridin-gis cnobil wignSi universiteti nangrevebSi (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1996).

59

dakavSirebuli kidev erTi kiTxva mdgomareobs SemdegSi – ro-dis da ra intensiurobiT gaxda antikuri kultura sazoga-doebis erovnul-specifikuri imijis nawili (aq rasakvirvelia igulisxmeba germania/prusiis SemTxveva,4 Tumca aranakleb saintereso da naklebad Seswavlilia safrangeTis pirveli imperia).5 Tuki antikurobis kulturulma gavlenam me-18 sau-kunis dasawyisSi marTla ganicada istorizacia (yovel SemTx-vevaSi, ase esmiT Querelle des Anciens et des Modernes franguli literaturis istorikosebs), SesaZlebelia vTqvaT, rom me-19 saukunis kulturas istorizaciis igive Zalis talRam gadau-ara? Tu es asea, istorizaciis am or talRas Setakebis efeqti xom ar gamouwvevia? da bolos, ra gavlena iqonia TiToeulma erovnul-specifikurma disciplinarulma garemom sxvadasx-va qveyanaSi klasikis ganviTarebaze (magaliTad, germaniaSi filologia, rogorc istoriuli disciplina literaturuli kritikis meTiu arnoldiseuli idealis winaaRmdeg)?

davubrundeT Neuphilologien-s. minda mokled mimo-vi xilo istorizaciis akademiuri istoriis ori ukiduresi (da msgavsi) SemTxveva: britaneTisa da aSS-is. rac Seexeba am or disciplinarul formas, minda aRvniSno, rom isini gane-kuTvneba araromantikul (araprusiul) models da TiToeu-li maTgani ukiduresi SemTxvevaa radgan, institucionalur doneze, istorizacia ar iyo maTi filologiuri saqmianobis nawili 1960-ian wlebamde. maSin, roca kontinenturi erovnu-li filologia da istorizacia mZime kriziss ganicdida daw-yebuli me-19 saukunis ukanaskneli dekadiT, kriziss, romlis gamo warmoiSvnen iseTi qvedisciplinebi, rogoricaa `liter-aturuli Teoria~ da `SedarebiTi literatura~,6 literatu-ruli kritikis alternatiuli modelis kulturulma gare-mom inglissa da aSS-Si gacilebiT naklebi cvlileba ganicada.

4. ix. am wignis mexuTe Tavi.5. ix. `Ce divan etoile d’or’ – Empire als Stilepoche/Epochenstil/Stil? Epoche, in Zum Problem der

Geschichtlichkeit ästhetischer Normen: Die Antike im Wandel des Urteils des 19. Jahrhunderts: Vorträge des lll. Werner Krauss-Kolloquiums, Sitzungsberichte der Akademie der Wissnschaften der DDR/Gesellschaftswissenschaften, no. 1/G (Berlin: Akademie-Verlag, 1986), 269-94.

6. ix. Cemi statia `literaturuli swavlebis momavali~ axali literaturuli istoria 26 (zafxuli 1995): 499-519.

60

axal kritikasa da debatebs kolejis studentebSi literatu-rul kiTxvaSi sxvadasxva wesis Sesaxeb me-20 saukunis meore da mesame dekadis ganmavlobaSi, arsebiTi cvlilebebi ar ga-mouwvevia disciplinarul saqmianobaSi. umetesad es iyo ama-Rlebuli TviTrefleqsiurobis simptomebi – pirveli nabiji kulturuli stilis akademiur meTodad gadaqcevisaken. rac unda ganswavlulebi yofiliyvnen axali kritikosebi kultur-is istoriisa da literaturis sferoSi, didi literaturuli teqstebis istorizacia maT inteleqtualur da kulturul sazrunavs scildeboda.

aRniSnuli situaciis pirvel cvlilebad, yovel SemTxve-vaSi, aSS-is konteqstSi, miiCneva 1960-ian wlebSi daarsebuli akademiuri Jurnali `axali literaturuli istoria~, rome-lic saerTaSoriso masStabiT iZiebda mecnierebs. Jurnalma swrafad moipova warmateba Sidaerovnul da saerTaSoriso asparezze. es is dro iyo, roca `frangulma Teoriam~ aSS-Si li teraturuli ganyofilebebis dapyroba daiwyo da erTi saxelis qveS gaaerTiana ori sruliad gansxvavebuli inteleq-tualuri stili da akademiuri saqmianoba. erT-erTi maTgani, dekonstruqcia, rogorc SeswavliTi kiTxvis saxe, warmoad-gens filologiis xelmeore gamogonebas da gvTavazobs rbil gadasvlas axali kriticizmis kiTxvis sofistikuri stilidan. kiTxvis sxvadasxva stilisgan gansxvavebiT dekonstruqcia cdilobs daswios semantikuri stabiluroba da zogjer teqs-tis institucionaluri Zalac ki.7 `franguli Teoriis~ meore naxevari iyo kulturuli da inteleqtualuri istoriis miSel fukoseuli versia. garda franguli warmoSobisa, dekon-struqciul filosofiasa da fukoseul istoriografias hqon-daT kidev erTi saerTo – orive maTganma, marTalia mxolod viwro epistemologiur safuZvelze, magram mainc garkveuli gavlena iqonia aSS-is literaturul disciplinebze. deridasa da fukos naSromebi gamoiyeneboda literaturul discipli-naSi programuli cvlilebebis Sesaxeb kamaTisas. literatu-

7. aSS-is dekonstruqciuli filosofiis mimoxilvisTvis ix. Cemi statia `Deconstruction deconstructed: Transformationen französischer Logozentrismuskritik in der amerikanischen Lit-eraturwissenschaft,~ Philosophischer Rundschau 33 (1986): 1-35.

61

ris swavlebis tradiciuli amocanidan, romelic sruldeboda inglissa da aSS-Si (kargad Camoyalibebuli socialuri situa-ciebis xelSewyoba da SenarCuneba), isini daubrundnen `prob-lematizaciasa~ da `destabilizacias~, rogorc TavianT axal `politikur~ Rirebulebebsa da misias. amiT aixsneba is, Tu ra-tom badebdnen fukos amerikanizebuli istoriuli stilis mx-urvale Tayvanismcemlebi orgvar grZnobas: pirveli, TiTqos istoriis asaxva da `faqtebis~ xedva istoriografiul teqst-Si, sakmaod arbitruli iyo (saqme ukve aRar exeboda sinamd-vilis povnas, aramed `kargi ambis~ SeTxzvas). amas emateboda fsevdo-literaturuli Tavisuflebis SegrZneba, romliTac istorikosi tkbeboda da romelsac aqtiurad iyenebda.

`kritikulobis~ axali mizani xsnis agreTve imas, Tu ratom moxda ise, rom franguli Teoriis paralelurad da upirveles yovlisa gaerTianebul samefoSi, frankfurtis skolis tradi-ciam, marqsistuli Teoriis Serbilebulma versiam uamravi en Tuaziasti mkiTxveli hpova da 1980-ianebSi win wamoswia kul turuli swavlebis kvlevis paradigma. sami paradigmidan mxo lod dekonstruqcias ar gamouwvevia istorizaciis moZ-raoba inglissa da aSS-Si. miuxedavad amisa, es sami kritikuli da potenciurad damangreveli (im periodis sayvareli konce-fcia) paradigma erTdroulad iyo miRebuli anglo-amerikuli akademiuri tradiciis mier. maT agreTve propagandas uwevda akademikosebis is Taoba, romelic mowmobda da monawileobda kidec evropeli studentebis revoluciasa da vietnamis omis sawinaaRmdego msvlelobebSi aSS-Si. iseve, rogorc es moxda evropul universitetebSi, akademiuri disciplinebis xelax-alma formirebam da istorizaciisadmi interesma adgili daim-kvidra im TaobaSi, romelic politikur awmyos akritikebda. isRa dagvrCenia, vnaxoT, Tu gauZlebs istorizaciis es talRa (gansakuTrebiT aSS-Si) am Taobasa da misi politikuri protes-tis survils..

Tuki istorizaciis aucilebloba, gansakuTrebiT me-19 saukunis dasawyisSi, iqca profesionalizaciis safuZv-lad, ra kompetenturobas iTxovda is? ras gulisxmobda mas-

62

Tan dakavSirebuli sofistikaciis xarisxebi? pirvel rigSi, mkacri fenomenologiuri perspeqtividan gamomdinare minda xazi gavusva imas, rom istorizacias araviTari kavSiri ara aqvs garkveul obieqtTan mimarTebaSi drois struqturebis dadgenasTan. `droiTi obieqtebi Sesabamisi gagebiT~ (`Zeitob-jekte im eigentlichen Sinn~), huserlis mixedviT, es aris obieqtebi, romlebic droebiTobis ganzomilebis miRma ver iarsebeben. maSin, roca zemoT aRniSnuli vrceldeba musikasa da sityv-ieri komunikaciis TiTqmis yvela formaze, isic xom naTelia, rom droiTi obieqtis gageba ar xdis mocartis operas an pla-tonis dialogs `istoriuls~. is, rac obieqtis istoriulobas gansazRvravs (da me ver vxedav istorizaciis sxva gagebas), es aris mkiTxvelis mzadyofna gadalaxos is iluzia, TiTqos mas sakmao codna da gamocdileba hqondes mocemuli obieqtis gagebisa an misi adekvaturi gamoyenebisTvis. rogorc obi-eqtis atributi, es SeiZleba igive iyos, rac `gulubryvilo~ mtkiceba imisa, TiTqos yvela obieqti SeiZleba iyos Cveni Se-sabamisi. Tumca, ra Tqma unda, amgvari reaqciis gamowveva obi-eqtebis eqskluziuri prerogativa sulac ar aris. miuxedavad amisa, es mainc unda davimaxsovroT, rogorc Sualeduri done imis identifikaciamde, rac ase mniSvnelovania istorizaciis saqmianobisa da midgomisTvis.

amrigad, istorizaciis winapiroba es aris ukan daxeva im pragmatuli orientaciidan, romliTac gaJRenTilia Cveni yoveldRiuri cxovreba, xolo amgvari ukan daxeva gardaqmnis (haidegeris ganmartebis mixedviT) `misawodeblad gamzadebu-li~ obieqts `misawodeblad arsebul~.8 aqedan gamomdinare, is-toriuli gaT viTcnobiereba kosmopolitanobas niSnavs, rad gan kosmopolitebi Tavs `Sin~ arasodes grZnoben. ra Tqma un da, am perspeqtivis win wamowevis mizezi orgvaria – droiTi daSoreba istoriuli TvalsazrisiT da sivrculi (gnebavT kulturuli) daSoreba kosmopolitanobis SemTxvevaSi. magram es gansxvaveba mkrTaldeba, an sulac mTlianad qreba garkveul kulturul

8. ix. martin haidegeris Sein und Zeit, me-15 gamocema, (Tübingen: Niemeyer, 1984), paragrafi 15

63

konteqstSi (Sua saukuneebis `istoriografia~ ufro sivrcu-li sxvadasxvaobis fenomens moicavs).9 istorizaciis ZiriTadi svla sulac ar aris droiTi da sivrculi sxvadasxvaobis gami-jnva, aramed es ufro reaqciaa (`gadawyvetileba~, albaT, me-tismetad mkacri koncefcia iqneboda), ar gadaagdos, Tavidan moiSoros an aRmofxvras is obieqtebi, romlebic dauyovnebliv gamoyenebas ver hpouloben. vinaidan `momzadebuli obieqtis~ dayovneba ar aris eqskluziuri istorizaciisTvis, amitom unda veZioT rame ufro unikaluri da specifikuri.

aqve minda davZino, rom rames klassisch-ad aRiareba `mit über-zeitlicher Sagkraft~ obieqtebisadmi mikuTvnebis gadameriseu-li gagebiT, gulisxmobs ormag dayovnebas.10 pirveli, es aris ilu zia, TiTqos me viyo kompetenturi nebismier obieqtTan mimarTebaSi; me ore, gulisxmobs rezervirebas, anu ukan dax-evis uaryofas. raimes klassisch-ad aRiareba niSnavs situacias, roca pirveladi, `ucxo~ obieqti uecrad Zalze didi mniSvn-elobis mqone aRmoCndeba, miuxedavad imisa, rom Cven amisTvis aranairi Zalisxmeva ar dagvWirvebia. amasTan, teqsts klassisch-is statuss ver mivaniWebT, sanam mis istoriulad daSorebas vaRiarebT. Seqspiris kiTxvis herold blumiseuli stili, misi falstafis personaJis gansxeuleba, gamoricxavs yovelgvar istoriul gulubryvilobas, radgan mas axasiaTebs erTgvari specifikuri provokacia (an specifikuri sofistikacia) ar movaxdinoT Seqspirisa da misi personaJebis istorizacia~11 – aqve unda vaRiaroT, rom Cven, profesional mkiTxvelebs gvaqe-zebs is, rom garkveuli teqsti an warsulis nawarmoebi xiblavs im mkiTxvelsac, romelic ver axerxebs maT reintegrirebas istoriul konteqstSi. rogor gavigoT, ramdenad klasikuria uZvelesi teqstebisa da kulturis is suraTebi, romelTac es disciplina warmoSobda da dRemde warmoSobs?

9. ix. `Vorwort der Bandherausgeber,~ gamocemaSi La Litterature historiographique des origines à 1500, gamomcemlebi hans ulrix gumbrexti, Ursula link-heeri, peter-mixael spangenbergi, Grundrif der romanischen Literaturen des Mittelalters, tomi I, nawili 1 9heidelberi, zam-Tari, 1986), 17-25.

10. hans georg gadameri, `Das Beispiel des Klassischen,~ Wahrheit und Methide: Grundzüge einer phi-losohischen Hermeneutik, meore gamocema, (Tübingen: Mohr, 1965), 269-75.

11. ix. Harold blumis Seqspiri: kacobriobis gamogoneba, (New York: Riverhead Books, 1998).

64

im daskvnamde mivediT, rom humanistis saqmianoba aris ara imdenad garkveuli obieqtebiT gamowveuli midgomebi da procedurebi, aramed kompleqsurobis survili, humanistis survili yvelaferi saxalisod da seriozulad gaarTulos.12 rogorc zemoT vcdilobdi damemtkicebina, gadamwyveti svla ar aris im obieqtebis ganze gadadeba, mitoveba an amogdeba, romelTaTvis ver moiZebna dauyovnebeli an naTeli gamoye-neba. burdos kuTxiT SegviZlia gamovavlinoT Semdegi wesi: rac ufro nakleb aSkaraa istorizaciis aucilebloba konkre-tul obieqtTan mimarTebaSi, miT ufro metia istorizaciis, rogorc inteleqtualuri sofistikis survili. miuxedavad imisa, rom Cven ver vigebT da ver vSifravT uZveles egviptur ieroglifebs, mainc vpoulobT maTSi garkveul momxibvlelo-bas. amave dros darcxveniT vaRiare Cemi nakli sofistikaSi/is-torizaciaSi, roca cnobilma Jurnalistma ganacxada, rom ar moswonda erT-erTi avtoris teqstebi, radgan isini jer kidev `90-iani wlebis gavlenas~ ganicdidnen. Cemma 10 wlis vaJmac TiTqmis analogiuri STabeWdileba moaxdina, roca Tavis sa-Sobao natvras – skeitbords 1990-iani wlebis modis dabruneba uwoda (maSin, roca me skeitbordi moduri megona).

magram, modi, davubrundeT istorizaciis fenomenolo-giurobas – is warmoqmnilia Cvens gonebaSi garkveuli iner-tulobis sawinaaRmdegod da ara konkretul obieqtTan da-kavSirebiT. Tuki davuSvebT, rom zog SemTxvevaSi Cven viciT, rogor movepyroT ama Tu im obieqts, maSin gamodis, rom Cven am obieqtebs gamovyofT, vaqcevT auraSi da vacnobierebT ra maT daSorebas, gardavqmniT sasurvel obieqtebad.13 roca maT `auriT garSemortymuli~ da `sasurveli obieqtebis~ sta-tuss vaniWebT, Cven axlos vdgavarT laTinuri sityvis sacer-is Tavdapirvel mniSvnelobasTan da maT `wminda obieqtebad~ wo-

12. kiTxvis, rogorc sirTulis saxaliso da mtkivneul gamovlinebebs Soris meryeobs aR-wera ix. winamdebare wignis mexuTe TavSi.

13. vfiqrob, ukve miRebulia sityva ̀ auris~ gamoyeneba benjaminis filologebTan kavSiris gareSe. am cnebis `arqeologia~ ix. ursula link-heeris esse gamocemaSi benjaminis Zieba: xelovnebis nimuSebi cifrul saukuneSi, gamomcemeli hans ulrix gumbrexti da maikl marinani (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamomcemlo-ba, 2003).

65

debasTan. saubari sakmaod sakamaTo mimarTulebiT waviyvane, magram mxolod imis Tqma minda, rom istorizaciis saSualebiT Cven vqmniT wminda obieqtebs, Tumca vcdilob Tavi avarido am sityvis metaforul qveteqsts (iseve, rogorc gonebamaxvilo-basa da akademiur warmosaxvas). me ufro imas vgulisxmob, rom kulturuli istorikosebis mier Seqmnili obieqtebi iseTive wminda SeiZleba iyos, rogorc religiis mier Seqmnilni. ramde-nadac ar arsebobs wminda obieqti warmodgenisa da TviTdat-virTvis (magaliTad historisches Bewußtsein) CarCoebis, mRvdlebis, Teologebis, istorikosebis an sxva sferos specialistebis gareSe, romelTac SeuZliaT ganmarton Tu ratom iTxoven (an ufro sofistikurad rom vTqvaT, ratom imsaxureben) es obieqtebi gansakuTrebul mopyrobas. es vrceldeba rogorc sarkinigzo manqanaze, parizis CrdiloeTiT, kompeinSi (ger-maneli armiis danebeba 1918 wels da franguli armiis danebeba 1940 wels, swored am manqanaSi iyo xelmowerili), aseve wminda jvris nawilebze, romelTac dedaCemi karadaSi inaxavs; ro-gorc purze, romelic qristianTa Rrma rwmeniT qristes xor-cia, aseve cachaca-s boTlebze, romelTac yovel paraskev Rames afro-qristianul RmerTebs sTavazoben braziliis qalaqebSi. mesmis, rom mizezebi, romelTa gamoc es obieqtebi wmindaa, gan-sxvavebulia TiToeul SemTxvevaSi, magram ver uarvyofT, rom yvela es obieqti wmindaa, radgan specialistebma ase CaTvales saWirod. sxva sityvebiT rom vTqvaT, ar arsebobs `bunebrivad~ wminda obieqtebi.

minda SevewinaaRmdego im movaleobas, romelsac gvakisrebs ganaTlebis memkvidreoba (romlis pativiscemac ufro savaldebuloa, vidre sasurveli) da uarvyo TiTqos Cven mier Seqmnili wminda obieqtebi sulac ar aris wminda an saerTod maTi Seqmna araracionaluria. piriqiT, minda vaCveno (da Cemi sinanuli gamovxato), rom mtkiceba, TiTqos Cven ver vasrulebdeT erT-erT yvelaze pativsacem da religiur-so-cialur funqcias – Rirebuli prognozebis gakeTebas, ukve moZvelda, yvelaze gvian, marqsizmis dasasruls. (marqsizmamde igive debuleba rbilad istorizebuli da relativizebuli iyo

66

didi xniT adre. gaixseneT reinhart koselekis naSromi). prog-nozirebis axla ukve miviwyebuli saqmianobis mier datovebul vakuums rom davupirispirdeT, SesaZlebelia ufro STambeWdav efeqtamde mivideT, vidre imis aRmoCenaa, rom istorizaciis saSualebiT Cven ukve vqmniT wminda obieqtebs da viRebT am sferos specialistis statuss. mxolod aRvniSnav, rom savse-biT veTanxmebi Tanamedrove muzeumebis wardgenas, rogorc `postmodernistuli taZrebisa~, magram amave dros kategori-ulad ar veTanxmebi aq gaJRerebul metaforul statuss. min-da pasuxi gaices Semdeg SekiTxvaze: ra specifikur religiur funqciebs asruleben istoriulad wminda obieqtebi?

pasuxi ki is aris, rom istoriuli/istorizebuli obieqte-bi sikvdilis mijnas laxaven da es CemTvis imdenad aSkaraa, rom saWirod ar vTvli Cemi pasuxi eqsperimentulad miviCnio. roca vambobT (iseve, rogorc bevr sxva konteqstSi), rom re-ligia da misi wminda obieqtebi sikvdilis mijnas laxaven, Cven Cveulebriv vgulisxmobT momaval mijnas anu Cveni sicocx-lis dasasruls. orive – martin haidegeri da, rac unda gasa-ocrad JRerdes, niklas lumani adamianis `sikvdilisSemdgom~ cnobierebas SeuZlebelsa da amavdrouilad momxibvlels uwo deben.14 magram mxolod haidegerma aCvena (da sxvaTa So-ris, gasaocari siTamamiT), Tu raoden usargebloa ahyve ilu-zias, TiTqos sikvdilis Semdeg rame arsebobdes. am kuTxiT `moma vali cxovrebis~ ideologiuri piroba da istoriaze da-kvirvebis Sedegad gakeTebuli hegelis stilis prognozebi, dRes sakmaod aradamajerebeli religiuri ideaa, romelmac TiTqmis naxevari saukune gauZlo haidegeris Seubralebel di-agnozs. prognozireba, romelic me-18 saukuneSi warmoiSva da popularuli gaxda me-19 saukuneSi, eyrdnoba istoriaze dak-virvebas da SesaZlebelia iyos Sedegi imisa, rom xalxma, yovel SemTxvevaSi inteleqtualebma, dakarges sikvdilis Semdgomi cxovrebis rwmena.15 sxva sityvebiT rom vTqvaT, `Cveni~ istori-

14. haidegeri, Sein und Zeit, paragrafebi 46-53; niklas lumani, socialuri sistemebi (sten-fordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1995), 262-67.

15. Karl Löwith, Weltgeschichte als Heilsgeschehen, mexuTe gamocema (Stuttgart: Kohlhammer, 1953). ix. agreTve Cemi statia `Die kaum artikulierte Pramise: volkssprachliche Universalgeschechte unter heilsgedchichtlicher Perspektive,~ gamocemaSi La Littérature historiographique, gamomceme-li gumbrexti, link-heeri da spangbergi, 799-817.

67

uli kultura da istoriuli cnobiereba SesaZlebelia modi-odes im droidan, roca inteleqtualebma pirvelad dakarges usazRvroebis religiuri horizontis rwmena. swored isto-riulma cnobierebam Seavso is sicariele, romelic RvTisa da maradiuli cxovrebis rwmenis gaqrobam datova.

21-e saukunis dasawyisSi `Cven, mecnierebma~ (rogorc nicSe ityoda) sabolood aviReT xeli momavlis molodinis saSu-alebiT sikvdilis sazRvris gadalaxvis mcdelobaze.16 amis nacvlad Cven gatacebuli varT axali istoricistis – stiven grinblatis TqmiT `gardacvlilebTan saubriT.~17 werisa da istoriis wardgenis dRevandeli stilis mTavari (Tu ara erTaderTi) ambicia aris dagvaviwyos, rom warsuli awmyo araa.18 warsulis materialuri obieqtebis awmyoSi gadmotana da xelSesaxeboba (an xelSesaxebobis iluzia) iwvevs jadosnur efeqts, TiTqos Cven gadavlaxeT is manZili, romelic sasurve-li warsulisgan gvaSorebs; ufro swored, qmnis iseT ilu-zias, TiTqos gardacvlilebi gvesaubrebian, rac TavisTavad sikvdilis mijnis gadalaxvas niSnavs da iqmneba STabeWdileba, TiTqos isini, vinc Cvenamde cxovrobdnen, Cvengan Sors sulac ar arian. es yovelive ki sabolood niSnavs im zRvris gadalax-vas, romelic Cveni dabadebiT gaivlo. orive aspeqti – mij-nis gadalaxva da gardacvlilebTan saubari ganusazRvrelia fenomenologiuri da Teologiuri gagebiT.19 is, rom aRqmis SesaZleblobebi da gacocxlebuli gamocdileba or droiT CarCoSia moqceuli, aris swored adamianuri samyaros struq-tura. am CarCoebis gavrcoba momavlis prognozirebiT an gar-

16. es ra Tqma unda, ar vrceldeba mxolod mecnierebze. ix. niklas lumani, `Die Beschreibung der Zukunft,’’ Beobachtungen Moderne (opladen: Westdeutscher Verlag, 1992), 129-48.

17. stefan grinbleti ‘‘Towards a Poetics of Culture,’’ in The New Historicism, ed. H. Aram Vees-er (New York: Routledge, 1989), 1-14

18. Cemi 1926 wlis wigni: cxovreba drois mijnaze (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1997) swored am SegrZnebas iwvevs mkiTxvelSi. ix. gansakuTrebiT Tavi `istoriis-gan swavlis Semdeg~.

19. istoriografiis, rogorc Janris analizis huserliseuli koncefciisTvis ix. Cemi esse `Das in vergangen Zeiten Gewesene so erzahlen, als ob es in der eigenen Welt ware’: Versuch zur Anthropologie der Geschichtsschreibung,~ gamocemaSi Formen der Geschtsschreibung, gamomce-meli r. koseleki, h. lucid a j. ruseni, Theorie der Geschichte, tomi 4, (Munich: Deutscher Taschenbuch Verlag, 1982), 480-513 (inglisuri Targmani ix Cems gamocemaSi sicocxlisa da literaturis azri [mineaploisi: minesotas universitetis gamocema, 1992]).

68

dacvlilebTan saubriT, niSnavs adamianuri samyaros zRvris gadalaxvas. am teritorias Cven vuwodebT `adamianurad Seu-Zlebels~ an mivakuTvnebT `zebunebriobas~. momavlis prog-nozireba da gardacvlilTan saubari dakavSirebulia ukvda-vobis iluziasTan.

Tu es specifikuri xiblia, romelic awmyos warsuls ukav-Sirebs, maSin darwmunebiT SegviZlia vTqvaT, rom amgvar enTu-ziazms gardacvlilebTan saubris mimarT haidegeri `samyaros xiblis~ simptoms uwodebda. warsulSi dabruneba gardacvli-lebTan gasasaubreblad rasakvirvelia gulisxmobs im momav-lisTvis zurgis Seqcevas, romelic sikv dils gvimzadebs. war-suliT moxibvla (‘‘ihnen verfallen sein’’) gvexmareba daviviwyoT is araraoba, rac sikvdilis Semdeg gvelis da romlisTvisac Tvalis gasworebac surda haidegers. ra Tqma unda, arsebobs istoriuli saqmianobis gza arcTu daSorebul warsulSi, ro-melic uZlebs heidegeris egzistencialur gamowvevas. erT-erTi aseTi gza SeiZleba iyos koJevis mcdeloba hegeliseu-lad ifiqros istoriis dasasrulze. ar arsebobs gardauvali kavSiri samyaros istorizaciasa da araraobasTan konfronta-ciis Tavis aridebas Soris. gardacvlilebTan saubris iluzi-is warmoqmna haidegeris mixedviT erTgvari simxdalea. magram ratom varT valdebuli vimsjeloT haidegeris samyarodan gamomdinare? nuTu ara gvaqvs ufleba Tvali movaridoT sa-kuTar sikvdils da imis SegrZnebas, rom yvelafris miuxedavad is mainc dadgeba?

69

Tavi 5

swavleba

roca dRes universitetSi swavlebaze vsaubrobT, yovelT-vis naTelia, ras unda avaridoT Tavi. ukve aRaravis sWirdeba kvira dilis ritorika imaze, Tu ra mSvenieri, usazRvro da SorsmWvretelia humanitaruli mecnierebebi. Cvens profesi-aze saubrisas Tavi unda avaridoT im sityvebis gamoyenebas, romelTac mecnierebi xSirad iyeneben da yvela iolad iRebs da itacebs im ubralo mizezis gamo, rom maTi mainc aRar sjeraT. aRaravis ainteresebs debatebi imis Taobaze, Tu ra unda iyos Cveni disciplinis mTavari amocana – `kompensacia~ (magali-Tad, teqnologiis saSinelebisTvis) Tu `orientacia~ (roca ucnobia, vin darCeba amgvari mfarvelobiT mogebuli). aRara-vin usmens iseT fuW mtkicebas, romelsac kidev ufro fuW mt-kicebasTan mivyavarT, TiTqos Cveni disciplinebi arsobrivad `interdisciplinaruli~, `integraciuli~ da `dialoguria~. ar minda Sors wavide da vamtkico, rom isini ganmanaTle-bluria, radgan maTi pirdapiri movaleobaa SeewinaaRmdegon da gaaneitralon Tanamedrove sazogadoebis `remiTologi-zaciis efeqti~. arc is minda, erTmaneTs Sevupirispiro ori cneba: `kultura~ (=kargi) da `civilizacia~ (=cudi).1 zogjer, rogorc viciT (radgan amis empiriuli dasturs fostisa da el. fostis saSualebiT ganuwyvetliv viRebT), humanitaruli mecnierebebis mier sakuTari statusis asaxva da maTi momavali eCexeba sxvagvari administraciuli dokumentebis Sesavals. saocaria, rom humanitaruli mecnierebis debatebs, romlebic didi sirTuliTa da inteleqtualuri keTilSobilebiT xasi-aTdeba, mainc gaaCnia trivialurobis efeqti. nuTu vsaWiroe-

1. sayuradRebo saerTo citatebi vipove volfgang fruvaldis, hans Robert jausis, reinhart koselekis, jurgen mittelstrasisa da burkhart Steinvaxis gamocemebSi Geisteswissenschafen heute: Eine Denkschrift (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1991), 7-14.

70

bT imis Sexsenebas, rom `istoriiT eqstraakademiuri gata-ceba~ esTetikuri saqmianoba da lingvisturi goniereba Cveni samuSaos sasurveli CarCoebia?2 an gavixsenoT Bildung-is Rire-bulebebi – molodini imisa, rom universitetSi gatarebuli wlebi axalgazrdas inteleqtualur da pirad `damoukideb-lobasTan~ miiyvans.3

samwuxarod, es problema ar axasiaTebs mxolod germanuli an sxva romelime qveynis akademiur konteqsts. umweobis igive kedels veCexebiT amerikul akademiur debatebSic. jerac ver gadamiwyvetia, maTi gulubryviloba ufro momxibvlelia, Tu damangreveli, vidre germanuli diskursis seriuli da stand-artuli argumentebi. magram raSi mdgomareobs saerTaSoriso akademiuri problema? ratom vRebulobT yovelTvis iseT dis-kurss, romelic zrdasTan erTad uaresdeba? problema isaa, rom problema saerTod ar arsebobs. Cven gamudmebiT vicavT Tavs saxelmwifo administraciisa da sazogadoebrivi sfer-osgan, sinamdvileSi ki isini arc arian Cveni mtrebi, radgan ar cdiloben arc Cveni sididis, arc mniSvnelobis dakninebas. metic, isini eTanxmebian Cvens sasargeblod wardgenil nebis-mier arguments. Romanisches Seminar-is gaafTrebuli dacva mxo-lod Cveni paranoiaa Tu maTi faruli boroti ganzraxvebisadmi winaaRmdegoba? miuxedavad Cveni isteriisa, problema isaa, rom marTlac saSiSi mtrebi gvyavs. metic, vfiqrob, rom metismetad bevrs moveliT (sWirdeba ki yvela axladaRmoCenil fragments kritikuli redaqtireba?). ratom iyeneben germaneli human-istebi ase xSirad `petit bourgeois trend~-s da garkveu -li so-cialuri seqtorebis survils TiToeuli humanitaruli dis-ciplinis ZiriTadi funqciebis SemuSavebisTvis, imis nacvlad, rom daukavSirdnen politikosebs, romlebic yvela saWiro mxardaWeras mainc uzrunvelyofen?4 ratom gvibrundeba Cveni

2. dieter henrixi, `Die humane Bedeunting der Geisteswissenschaften,~ Zwischenrufe: Aus den be-wegten Jahren (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1993), 121-38 (citata gv. 138)

3. Dieter Henrich, ‘‘Die Krise der Universität im vereinigten Deutschland,’’ Nach dem Ende der Teilung: Über Identitäten und Intellektualität in Deutschland (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1993), 125-56 (141).

4. mivyvebi manfred furmans, `Klassische Philologie seit 1945: Erstarrung, Geltungsverlust, neue Perspektiven,~ gamocema Die sog. Geisteswissenschften: Innenansichten, gamomcemlebi volfgang prince da peter veingarti (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1990), 313-28 (citata gv. 327).

71

sakuTari social-demokratiuli instinqtebi Cvenive sawinaaR-mdegod? Cemi saboloo pasuxi aris is, rom Cven humanistebi me-tismetad vitanjebiT pesimizmiTa da Cven saqmesTan dakavSire-buli enTuziazmis naklebobiT, vidre is jgufebi, visTanac vsaqmianobT (am pasuxs saboloos vuwodeb imitom, rom dama-jerebelia, magram vxvdebi, rom misi `savaraudod~ moxsenieba kolegialuri zewolis Sedegi iqneboda). Cemi sityvebis grZeli citatebiTa da mozrdili statistikiT damtkicebis nacvlad vaCvenoT,5 rogor vreagirebT qroniku li koleqtiuri depre-siis am mdgomareobaze.

Tuki Cven gvinda, isev davibrunoT Tavdajerebuloba da gadavaxalisoT Cveni TviTimiji, arc Cveni debulebebisa da debatebis uaresi scenariT ganviTarebis SesaZlebloba unda gamogvrCes. sxva sityvebiT rom vTqvaT, ar unda gamovricxoT is, rom humanitaruli disciplinebi SesaZlebelia istoriul dasasruls uaxlovdebodes.6 maTi, rogorc institutebis da-sawyisi me-19 saukuneSi sakmaod mkafio iyo da 1900-ian wlebSi mkveTri programac hqondaT (rogorc amas vilhelm dilTai aRniSnavs). ufro metic, uamravi sazogadoeba Tu kultura Cve-ni msgavsi akademiuri disciplinis gareSec sakmaod bednieria. amasTan, kargi iqneba, Tu vaRiarebT, rom humanitaruli dis-ciplinebi is gansakuTrebuli institutebia, romelTac mxo-lod zogierTi kultura Tu Sewvdeba da Tavs ar movityuebT, TiTqos maTi dasasruli kacobriobis dasasruli iyos. mniS-vnelovania, Cveni profesiuli situaciebis asaxvis gzebi rac SeiZleba specifikuri iyos. winamdebare esseSi vecdebi visau-bro ufro klasikis situaciebze, vidre zogadad humanitarul disciplinebze. ganvixilav klasikas, rogorc profesias da ara rogorc codnis sferos. amas vecdebi im gansxvavebis CvenebiT, romelic arsebobs am profesiis axlandel mdgomareobasa da evropaSi me-20 saukunis I-II dekadaSi arsebul situacias Soris.

5. ix. `Dysphoria~, hans ulrix gumbrextisa da volter moseris Sesavali gamocemebSi SedarebiTi literaturis kanaduri Jurnali 9, (2001), specialuri gamocema `lite-raturul swavlebaTa momavali/L’avenir des études littéraires,~ sadac mocemulia 30 axal-gazrda swavlulis Sexeduleba literaturuli kritikis momavalze.

6. ix. Cemi esse `literaturul mecnierebaTa saTaveebi da dasasruli?~ stenfordis hu­manitarul mecnierebaTa mimoxilva 6, # 1 (1998): 1-10.

72

radgan Cemi diagnozis mixedviT yvelaze metad TviTgadaxal-iseba gvWirdeba (yovel SemTxvevaSi metad, vidre ararsebu-li braldebebisgan saWiro dacva), arsebobs gansakuTrebuli safrT xe Cem mier arCeuli istoriuli midgomis specifiku-robasTan dakavSirebiT. rogor unda avaridoT Tavi warsulis `uCinar saSinel tvirTad~ qcevas (rogorc amas nicSe ambobs)7 nacvlad `damabrmavebel elvad~ qcevisa?8 rogor davaRwioT Tavi `ironiul TviTasaxvas,~9 romelsac is Tavisi drois sa-kuTrebad miiCnevs da romelic CvenTvis ase axlobelia? pa-suxic, rasakvirvelia, nicSeseulia, iseve, rogorc kiTxva: vi-wro istoriul fokusirebas movaxden warsulis erT teqstze (maqs veberis `Wissenchaft als beruf~) da poziciaTa Tanamedrove konfiguraciaze, romelic daRdasmulia iseTi saxelebiT, ro-goricaa ulrix von vilamoviC-molendorfi, fridrix nicSe, vilhelm dilTai, Stefan george da verner jeigeri.10 es imas niSnavs, rom 1920-iani wlebis klasikuri filologiis, rogorc profesiis zogierTi pirobis ganze gadadeba (nicSes TqmiT, `daviwyeba~) iseve iqneboda Cemi yuradRebis centrSi, rogorc sxvebis waqezeba.11 vimedovneb, es droebiT mainc dagvayenebs `awmyos zRurblze~.12 Tumca, amJamad me Sevecdebi axleburad, Tanamedrove gziT aRviqva is, rac nicSem Tavisi drois klasi-

7. ix. fridrix nicSe Vom Nutzen und Nachtheil der Historie fur das leben gamocemaSi Samtliche Werke, Kritische Studienausgabe, tomi 1, (Munich: Deutscher Taschenbuch Verlag, 1980), 249: `die grobe und immer grobere Last des Vergangenen: diese druckt [den Menschen] nieder oder beugt ihn seitwarts, diese beschwert seinen Gang al seine unisichtbare und dunkle Burde.~

8. iqve, 253: `daß innerhalb jener umschliebenden Dunstwolke ein heller, blitzende Lichtschein ent-steht.~

9. iqve, 302: `Es darf zwar befremdend, aber nicht widerspruchsvoll erscheinen, wenn ich dem Zeit-alter, da so horbar und aufdringlich in das unbekummerste Frohlocken uber seine historische Bildung auszubrechen pflegt, trotzdem eine Art von ironischem Selbstbewubtstein zuschreibe, ein daruberschwebendes ahnen, daf hier nicht zu frohlocken sei, eine Furcht, daf es vielleicht bald mi taller Lustbarkeit der historischen Erkenntnis voruber sein werde.’’

10. me aq ar Sevexebi im istoriulad da nacionalurad gansxvavebul interpretaciebs, ro-melic aRniSnulma disciplinam sxvadasxva dros aiTvisa. rac unda rTuli termini vix-maro, mkacri gamonaTqvami mainc igulisxmeba.

11. nicSe, Vom Nutzen, 330: «Mit dem Worte ‘das Unhistorische’ bezeichne ich dies Kunst und Kraft vergessen zu konnen und sich in einer begrenzten Historizont eizuschlieben.~

12. iqve, 250: `Wer sich nicht auf der Schwelle des Augenblicks, alle Vergangenheiten vergessend, niederlassen kann, wer nicht auf einem Punkte wie eine Siegesgottin ohne Schwindel und Furcht zu stehen vermag, der wird nie wissen, was Gluck ist und noch schlimmer: er wird nie etwas thun, was Andere glucklich macht.~

73

kur filologias SesTavaza: sakuTar awmyoSi udroo arsebo-bis programa..13

maqs veberis cnobili esse `Wissenschaft als Beruf~, romlis Tavdapirveli publikacia daTariRebulia 1919 wlis gazafxuliT, dasawyisSi arsebobda rogorc leqcia, organi-zebuli Freistudentische Bund-is mier miunxenSi 1917 wlis 7 noem-bers, I msoflio omis dasasrulamde 1 wliT adre.14 veberi akade-miur pozicias sistematurad gamoxatavda, roca mravalwliani avadmyofobis, samxedro administraciaSi moxaliseobisa (ro-melic man Sewyvita 1915 wlis seqtemberSi) da erovnul poli-tikaSi gavlenis mopovebis warumatebeli mcdelobebis Semdeg bolos da bolos universitets daubrunda: pirvelad estumra profesuras venaSi da Semdeg 1919 wlis martSi daTanxmda pro-fesorobas miunxenis universitetSi. Freistudentische Bund iyo universitetis studentebis erovnuli asociacia, romelic me-18 saukunis bolos daarsda rogorc mebrZol studentTa korporaciebisa da maTi nacionaluri paTosis alternativa15 da omis wlebSi swrafad mzardi aRiarebac ki moipova. misi pro-gramis umTavresi Tviseba iyo im Tanamedrove germanuli uni-versitetebis kritika, romlebic koncentrirebulni iyvnen mxolod profesiul ganaTlebaze (humanizmis koncefciis Bil-dung-is sazianod). aleqsandre Svabis, Freistudentische Bund-is lideris, kritikuli essesadmi araerTgvarovanma reaqciam sa-varaudod ganapiroba leqciebis seriis Seqmna saxelwodebiT `inteleqtualuri muSaoba, rogorc profesia~ (`Geistige Arbeit als Beruf~). maqs veberi pirveli gamomsvleli iyo.16

13. iqve, 247: `So viel mub ich mir aber selbst von Berufs wegen als classischer Philologe zugestehen durfen: denn ich wubte nicht, was die classische Philologie in unserer Zeit fur reinen Sinn hatte, wenn nicht den, in ihr unzeitgemab – das heibt gegen die Zeit und dadurch auf die Zeit und hof-fentlich zu Gunsten einer kommenden Zeit – zu wirken.~

14. biografiuli (da zogadad istoriuli) informacia maqs veberis Sesaxeb moZiebulia cnobili Einleitung-idan da Editorischer Bericht-dan, tomi 1, nawili 17, maqs veberi, Gesa-mtausgabe, gamomcemeli horst baieri, m. rainer lepsiusi, volfgang j. momseni, volf-gang sxluxteri da ioanes vinkelmani (Tubingen: Mohr, 1992), 1-46, 49-69. veberis teqsti warmodgenilia 71-111, sxva citirebebi mocemulia teqstSi Tanmimdevrulad.

15. Tavad veberma Tavisi studentobis droindeli korporacia (Allemania Heidelberg) 1918 wlis noemberSi datova.

16. 1919 wlis 28 ianvars veberma Caatara meore leqcia igive seriidan saxelwodebiT `Politik als Beruf~ (Gesamtausgabe, tomi 1, nawili 17, 157-252).

74

pirveli, rasac veberis Wissenschaft als Beruf-is gadaSlisas mkiTxveli SeniSnavs, aris akademiur profesiaSi warmatebis SemTxveviToba, gnebavT `obieqturi~ SeuZlebloba (am konte-qstSi veberi TviTon imeorebs da xazs usvams arcTu xSirad gamoyenebul sityvas – SesaZlebloba). saxelmwifo administ-raciisa da akademiur instituts Soris kavSirurTierToba, misi TqmiT, profesorebis rigebis Sevsebas naklebad savarau-dos xdis (77); is ver xedavs kavSirs qarizmatuli maswavlebli-sa da produqtiuli mecnieris talants Soris (79); da bolos, Tu igulisxmeba, rom mZime Sroma nebismieri samecniero insti-tutisa Tu aRmoCenisaTvis aucilebelia, veberi amtkicebs, rom gansxvaveba aseT warmatebas da mTeli cxovrebis waru-mateblobas Soris mxolod SemTxveviTia. im provokaciuli Sesavlis Semdeg, romelic gamiznulia germaneli profesoris romantikuli da neoromantikuli ideologiebis problema-tizaciisTvis, Zneli gasarkvevia vis pozicias icavs veberi, xolo vis winaaRmdeg ilaSqrebs igi aSkaraa. is TvalSisacemi ironiiT akritikebs magaliTad, im sxvadasxvagvar molodins, TiTqos kvleva da swavleba yoveldRiuri cxovrebis orien-tirebi iyos. veberis azriT, akademiuri institutis amocana ar SeiZleba iyos `msofliosaTvis mniSvnelobis SeZena~, `koleq-tiuri bednierebisTvis~ safuZvlis Cayra (92), `dauyovnebeli praqtikuli pasuxebis~ (93) povna an `adamianuri cxovrebis pirobebis ukeTesi codna da gageba~ (87). magram Tu ara mkaf-iod gamokveTil amocanebs, sxvas ras SeuZlia gansazRvros akademiuri saqmianoba rogorc profesia (105)? pasuxs veberi amayobs inteleqtualuri stilis maRal abstraqtul koncef-ciebsa da eqsperimentirebaze (90), aseve logikur azrovneba-ze, meTodur procedurebze, im saSualebebze, romlebic daka-vSirebulia cvlilebebTan (araa aucilebeli, cvlileba iyos praqtikuli) (93).17 moxsenebis meore nawilSi veberi SeSfoTe-bulia im RirebulebaTa kritikiT, romelTa propagandasac eweva Freistudentische Bund-is leqciaTa dasawyisSi. is miiCnevs, rom politikuri miznebi Se uTavsebelia akademiur swavlebas-

17. `daβ das, was bei wissenschaftlicher Arbeit herauskommt, wichtig im sinn von ‘wissenswert’ sei.~

75

Tan (95-96;100). veberi kategoriulad gmobs akademikos maswav-lebelsa da mis studentebs Soris iseT damokidebulebas, ro-melic Semdeg koncefciebTanaa dakavSirebuli: `maswavlebeli lideri~ (`Führer,~ 101), `studentis gonebis formireba~ (97) an rwmena akademiur rolebsa da SinaarsSi (108). kvlavac, veberis sakuTari koncefciebi nakleb aSkaraa, vidre misi kritikuli Setevebi. is akademiur instituts `msofliosTvis jados moxs-nad~ aRiqvams (87,93) da mas arsiT arareligiurs uwodebs. xo lo im disciplinebisaTvis, romlebic kulturis gamovlinebasTan arian dakavSirebuli (historische Kulturwissenschaften), is gamsaz-Rvravs amgvari obieqtebis `win wamowevisa da warmoSobisaTvis pirobaTa gagebis~ amocanas. (95)18

arc erTi zemoTxsenebuli motivi ar aRemateba maqs veberis leqciis standartul interpretaciebs. maTi umetesoba daka-vSirebulia `wertfreie Wissenschaft~-Tan, romelsac 1980-ian wle-bamde sastikad ar veTanxmebodiT, axla ki mxars vuWerT. Cemi azriT, veberis teqsti uamrav iseT pasaJs Seicavs, romlebic, iqneb avtoris uneblieT, magram mainc ver Tavsdeba `Rireb-ulebisgan Tavisufal~ negatiur kondiciasTan da axlos dgas garkveul pedagogiur ideebTan, romelTa aRiarebac, albaT, vebers surda. gaiTvaliswineT am konteqstiT metafora, ro-melic akademiur koncefciebs im `saxniss uwodebs, romelic konkurentuli azrovnebis niadags abrunebs~ da misi kontrasti masTan, rasac veberi `mtris sawinaaRmdego xmlad~ miiCnevs (96).19 igive tendencia aSkaravdeba, roca veberi mxars uWers imas, rac universitetis `inteleqtualur aristokratizmad~ miaCnia: `gauwvrTneli, magram morCili gonebis~ SeCveva `da-moukidebel azrovnebasTan~ (79).20 misi TqmiT, `damoukidebeli

18. ‘‘Oder nehmen Sie die historischen Kulturwissenschaften. Sie lehren politische, kunstleische, liter-arische und soziale Kultrurerscheinungen in den Bedingungen ihres Entstehens verstehen.~

19. ‘‘Die Worte, die man braucht, sin dann nicht Mittel wissenschaftlicher Analyse, sodern politischen Werbens um die Stellungnahme des anderen. Sie sind nicht Pfugscharen zur Lockerung des Erd-reiches des kontemplativen Denkens, sondern Schwerter gegen die Gegner: Kampfmittel.~

20. ‘‘Wissenschaftiche Schulung aber, wie wir sie nach der Tradition dr Tradition der deutschen Uni-versitaten an diesen betreiben sollen, ist eine geistesaristokratische Angelegenheit, das sollten wir uns nicht verhehlen. Nun ist es freilich andererseits wahr: die Darlegung wisenschaftlicher Probleme so, dab ein ungeschulter, aber aufnahmefahiger Kopf sie versteht, und dab er – vielleicht die padagogisch schwiergste Aufgabe von allen.~

76

azrovneba~ xels uwyobs `arasasiamovno faqtebis~[98] – anu im dakvir vebebisa da Sedegebis aRiarebas, romlebic ganuwyvetliv sruldebian da erwymian mza mosazrebebsa da poziciebs. magram gana ucnauri araa, inteleqtualuri kompleqsikaciis dakav-Sireba akademiuri kvlevisa da swavlebis profesionalizmTan?

msgavsad, pirovnuli damoukideblobis, inteleqtualuri moqnilobisa da maTi kompleqsuri efeqtebis xazgasma srulad ar emTxveva imas, rac `wertfreie Wissenschaft~-is qveS gvesmis. es programuli koncefcia, romelic veberis interpretator-ebs ufro ekuTvnis, vidre TviTon mas, xazs usvams akademi-uri kvlevis damoukideblobas sistemis gareSe efeqtebisgan, maga liTad, veberis Tanaxmad, xelovnebis istorikosebma unda aCvenon me-20 saukuneSi abstraqtuli xelovnebis warmoSoba damoukideblad im Sedegebisgan, rasac es xelovnebis bazarze gamoiwvevs. kvlevis Sedegebze fokusirebis garda, saintere-soa isic, rom maqs veberi xazs usvams kvlevis gavlenas mkvle-varisa da studentebis azrovnebaze. zemoT moyvanil magaliTs rom davubrundeT, abstraqtuli xelovnebis warmoSobis mize-zebis dadgena gibiZgebs iyo ufro gonieri da inteleqtua-lurad mravalferovani, Tundac ar gqondes masTan uSualo Sexeba. magram rogor xdeba es? an xdeba ki saerTod? rogor Seisxa xorci Geistesaristokratie-is veberiseulma idealma? ro-gor da ratom aZlierebs monawileTa gonebas kvleva? ramdena-dac me vici, `Wissenschaft als Beruf~ am kiTxvaze pasuxs ar iZleva. daJinebiT vamtkiceb, rom pasuxebi swored im neoromantikul motivebsa da argumentebSia, romelTa uaryofasac veberi ase cdilobs.

ra iyo is akademiuri situacia, romelsac maqs ve-beris leqcia exeboda? ra iyo is problemebi, debatebi da cv-lilebebi germanul humanitarul disciplinebsa da zogadad klasikur filologiaSi? Cemi diskusiis konteqstisaTvis mniS-vnelovania is faqti, rom veberis leqciamde ramdenime wliT adre iyo istoriuli zRurbli, romlis Semdegac vilhelm dilTais programuli nawerebiT dadasturda Geisteswissen-schaften-is gamoyofa danarCeni akademiuri disciplinebisgan.

77

mis wignSi Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissen-schaften mxolod 1910 wels moxda interpretaciis, rogorc humanitarul mecnierebaTa ZiriTadi saqmianobis saTanado simaRleze aweva (anu rogorc dilTaim amas uwoda – movlenis materialuri da filologiuri Sreebidan sulier siRrmeebSi gadanacvleba): `Cveni disciplinebis klasterSi aris Zlieri mzardi tendencia, romelsac proceduraTa fizikuri aspeqte-bi wminda pirobebamde, gagebis wminda instrumentamde dahyavs. es aris koncentrireba TviTrefleqsiisTvis, garedan Sig-niT aris mimarTuli. aRniSnuli tendencia iyenebs cxovrebis obieqturobas rogorc Sinaganis gagebis aTvlis wertils~.21

dilTai exeba interpretaciis or odnav gansxvavebul, Tumca ganucalkevebel mizans. pirveli, adamianuri gonebisaTvis mi-sawvdomi inteleqtualuri (an sulieri) struqturebi maT obi-eqtivaciaSi unda veZeboT.22 meore, ufro rTuli (da problema-turi) sakiTxisadmi mTeli pativiscemiT, dilTai migviTiTebs

Erlebnis-is koncefiaze (gacocxlebuli gamocdileba), rac gu-lisxmobs imas, rom adamianis mier garemomcveli samyaros aR-qma aris yvela `sulieri~ Sinaarsisa Tu formis dasabami.23

dilTais programa, romelic erTamaneTs ukavSirebs kul-turuli obieqtebis materialur zedapirsa da Erlebnis-is sfer-os, gvpirdeba siaxloves cxovrebasTan, romelic mas mudam SeuZleblad miaCnda, magram arasodes aRwerda. mniSvnelovania aRiniSnos, rom Erlebnis-is pirobiTi istoriuli Targmani – `ga-cocxlebuli gamocdileba~ sakmaod araadekvaturi gamoTq-maa, Tu vigulisxmebT imas, rom `gacocxleba~ (gauSualebis

21. `Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschafter~ (1910), vilhelm dilTai Texte zur Kritik der historischen Vernunf, gamomcemeli hans-ulrix lesingi (Gottingen: Van-denhoeck and Ruprecht, 1983), 248-256 (citata gv. 251): `Aber in der Natur der Wissenschafts-gruppe, uber die wir handeln, legit eine Tendenz, und sie entwickelt sich in deren Forrgang immer starker, durch welche die physische Seite der Vorgange in die blosse Rolle von Bedingungen, von Verstannismitteln herabgedruckt wird. Es ist die Richtung auf die Selbstbesinnung, es ist der Gang des Verstehens von auben nach innen. Diese Tendenz verwertet jebe Lebensäuberung für die Erfassung des Innern, aus der hervoreht.~

22. iqve, 254: `der Ruckgang auf geistiges Gebilde,~ `ein geistiger Zusammenhang... , der in die Sinen-welt tritt und wir durch den Ruckgang aus dieser verstehen.~

23. iqve, 254: `Das Nächstgegebene sind die Erlebnisse. Diese stehen nun aber...in einem Zusam-menhang, de rim ganzen Lebensverlauf inmitten aller Veranderungen permanent beharrt; auf seiner Grundklage enstseht das, was ich als den erworbenen Zusammenhang des Seelenlebens fruher beschrieben habe; er umfabt unsere Vorstellungen, Werbestimmungen und Zwecke, und er besteht al seine Verbindung dieser Glieder.~

78

aspeqti) TavisTavad gamocdilebaa da interpretirebuli da warmodgenilia sxvadasxva koncefciebiT. germanuli leqsiko-ni ki (da filosofiuri terminologia mas eTanxmeba) Erlebnis-s aTavsebs erTi mxriv fizikur aRqmas, meore mxriv ki gamocdi-lebas, rogorc interpretaciis Sedegs Soris. SeiZleba iTq-vas, Erlebnis aris aRqma, romelzec cnobiereba gauazreblad fokusirdeba. vfiqrob, vilhelm dilTais unda egrZno Erlebnis-is cnebis daumorCileblobis potenciali (igive potenciali, romelic Tanamderove Lhebensphilosophie-is variaciebs iwvevs), magram am potencialis gamoyenebis nacvlad man arCia Erleben konceptualuri da meTodologiuri kontrolis qveS moeq-cia. Tavdapirveli avtoris an poetis Erlebnis iyo is wertili, romelsac interpretacia unda dabruneboda. amrigad, bune-brivia, avtobiografia dilTaisa da misi skolis sayvareli Janri gaxda, maSin roca sakuTari kvlevis Sedegebs biografi-ul stilSi waradgendnen. dilTais yvelaze cnobili wigni Das Erlebnis und die Dichtung (1906) iyo lesingis, goeTes, novalisisa da holderlinis Sesa xeb biografiuli esseebis krebuli.

cnobili faqtia, rom axlad Camoyalibebuli Geisteswissen-schaften-ze gavlena moaxdina agreTve poetma, Stefan georgma da misma wrem.24 sajaro TviTprezentaciis dramatulad gansx-vavebuli stilis gamo, romelmac sxvadasxva tipis inteleqtu-alebi moizida, dilTais hermenevtikis siaxlove georg-kreisis poziciebTan xSirad SeuZlebelia. piradad me, gavkadnierde-bodi da vityodi, rom georg-kreisis mier gamogonili poetu-ri Tu zogadad kulturuli ritualebi Erlebnis-is dilTaiseu-li kultis gacilebiT radikaluri variantia (da albaT ufro Tanmimdevrulic).25 georgs gacoxlebuli gamocdilebisa da sxeulis fizikuri gamocdilebis `erTianobiT~ surda `RvTis gansxeuleba~ da `sxeulis ganRmrToba~. misi wris Sinagan

24. Georgkreis-is uxvi literatura ixileT Eernst osterkampis `Friedrich Gundolf zwischen Kunst und Wissenschaft: Zur Problematik eines Germanisten aus dem Georg-Kreis,~ gamocemaSi Literaturwissenschaft und Geisteschichte 1910 bs 1925, gamomcemlebi kristof konigi da eber­hard lamerti (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1993), 177-98. ix. agreTve Robert e.notoni, saidumlo Germania:? Stefan jorji da misi wre (iTaka, niu iorki, konelis universite-tis gamocema, 2002).

25. iqve, 178.

79

struqturebs axasiaTebT mkacrad ierarqiuli urTierTobe-bi da `msaxurebisadmi~ fsevdo-religiuri damokidebuleba.26 fridrix gundolfi, 1920-iani wlebis yvelaze popularuli germanisti, georgis mimdevari iyo da misda (da georgis!) samwuxarod, heidelbergis universitetSi profesorobi-sas aRmoaCina, rom naklebi talanti hqonda rogorc poets `cxovrebiseuli formis xelovnebis formad gadaqcevaSi~, vi-dre rogorc kritikoss. misive TqmiT, is mixvda Tavis WeSmarit siZlieres da es iyo imis ̀ gamovlena, rasac ukve hqonda forma~. is TandaTanobiT Seegua am azrs da aseve TandaTanobiT Camo-Sorda georgs.27 yovelive es ki gaxda misi cnobili formulis safuZveli – `Erlebnis als Methode’’,28 romelic swrafad gavrcel-da imdroindel literaturul kritikosebs Soris.29 dRes `ga-cocxlebuli gamocdileba, rogorc meTodi~ bolomde ar See-sabameba vilhelm dilTais kanonizacias, TiTqos Erlebnis iyos yovelnairi interpretaciis saboloo daniSnulebis adgili. is ufro im ideas emxroba, rom kulturuli obieqtebi cxovre-bas unda daubrundes. es normatiuli idea ki Sors ar dgas im mecnieruli analizis (da naklebad Sedegebis) daJinebisagan, romelic aRwerilia maqs veberis `Wissenschaft als Beruf’’-Si.

da ra pozicia hqonda klasikur filologias, roca germaniis universitetebSi es debatebi imarTeboda? rogorc momijnave disciplinebis umetesoba, is eyrdnobda im or fundamenturad gansxvavebul koncefcias, romlebic me-19 saukunis ukanaskneli dekadebidan jer Tanaarsebobdnen, xolo Semdeg konkurentebi gaxdnen. is, rom 1900-ian wlebamde adre warmoSobili vilhelm dilTais, Stefan georges, fridrix gandolfiseuli axali az-rovneba axla win wamoiwia, albaT, im TviTeWvebs da zogadad in-

26. iqve, 184.27. iqve, 181, `[Gundolfs] Briefe an Curtius bezeugen einen schweren Rollenkonflikt in den Heidel-

berger Anfangsjahren 1912 und 1913, der auf de rim wissenschaftlichen Alltag mehr und mehr bestatigenden Einsicht grundete, nicht die kunstlereische Gestalteten bilde sein eigentliches Tal-ent: ‘Hab gegen Bucher (die doch nun einmel mein Medium sein musseen und deren Vivifizierung mein bedeutendstes, mir angewachsener Denkbrille qualt mich.’ `

28. iqve, 184.29. gundolfis erT-erTi Tayvanismcemeli da kolega, romlis inteleqtualuri ganvi-

TarebisTvis es fraza gadamwyveti aRmoCnda, iyo leo spitzeri. ix. Cemi biografiuli esse Leo Spitzers Stil, Veroffentlichungen des Petrarca-Institutis Koln (Tubingen: Narr, 2001).

80

stitucionalur daucvelobas unda davabraloT, romelic omis-Semdgom msoflios axasiaTebda.30 am kuTxiT maqs veberis 1919 wels dawerili `Wissenschaft als Beruf~ im periodis emblemuri dokumenti iyo. klasikis sazogado aRqmisaTvis, ulrix von vilamoviC-mo-lendorfi kvlavac aSkara protagonisti iyo berlinis univer-sitetis datovebis Semdegac da sicocxlis ukanaskneli dekadis ganmavlobaSic (gardaicvala 1931 wels). 1925 wels, sedanis brZo-lis dRes (prusiis gamarjveba frangul-prusiul omSi 1870-71ww) Reden und Vorträge-is meoTxe gamocemaSi Cans, rom vilamoviCi xe-davs mxolod politikur-kulturuli samyaros dacemas da ara Tavisi disciplinisas. man jiutad gaimeora 1890 wlis wignis Tavdapirveli miZRvna Tavisi maswavleblebisadmi Sulfvortas gimnaziidan (romelTa kidev erTi cnobili moswavle iyo fridrix nicSe). man daadastura pirveli germaneli imperatoris – vilhelm I-isaTvis micemuli erTgulebis fici. arc Tavdapirvel da arc 1920-iani wlebis Semdgom publikaciebSi ver xedavda inovaciuri koncefciebis aRiarebis saWiroebas, romelTac nicSes kultu-ris filosofia eTanxmeboda..31 vilamoviCis survili, germaneli axalgazrdoba gamoecocxlebina ZvelberZnuli literaturiT, ar iyo erTaderTi mizezi, ris gamoc is umcros kolegebs gamo-eyo; es survili klasikosi filologebis axal TaobaSic domini-rebda. ramac vilamoviCi istoriuli warsulis monumentad aqcia saganmanaTleblo funqciis miRwevadobisa da saimedoobisadmi yovelgvari eWvebisa da kiTxvebis ararseboba iyo. berZnuli tragediebis Sesaxeb esse (Trauerspille) gimnaziis damTavrebasTan dakavSirebiT (1867),32 saqveynod cnobili saaxalwlo da impera-

30. ix. Manfred landfesteri, `Die Naumburger Tagung ‘Das Problem des Klassischen und die Antike’ (1930). Der Klassikbegriff Werner Jaegers: seine Voraussetzung und seine Wirkung,~ ga-mocemaSi Altertumswissenschaft in den 20er Jahren: neue Fragen und Impulse, gamomcemeli helmut flaSari da sabin vogti (Stutgarti: f. Staineri, 1995), 11-40 (citata gv. 11): `Dieser Bruch war zwar geistig vorbereitet seit der Jahrhundertwende, er wurde jedoch erst unter dem Eindruck der militarischen Niederlage Deutschlands im Ersten Weltkreig und ihrer politischen und gesellschaftlichen Folgen in der ‘Weimarer Republik’ wirksam.’’

31. ix. vilamoviCis reaqcia nicSeze, ulrix k. goldsmiti, `vilamoviCi da georgkreisi~, gamocemaSi Wilamowitz nach 50 jahren, gamomcemeli uiliam m. kalderi, helmut flaSari da teodor linkeni (Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1985), 583-612, gansa-kuTrebiT 595-99.

32. ix. magaliTad, ioakim volebeni, `Der Abiturient als Kritiker~, gamocemaSi wilamowitz nach 50 Jahren, 3-30.

81

toris dabadebis dRis aRsaniSnavi moxsenebebi saukunis mijnaze,33 samecniero naSromebi – 1920-ian wlebSi – arcerT am SemTxvevaSi profesiis sasargebloobasTan dakavSirebuli rwmena ar Secvli-la: vilamoviCs swamda, rom adamianis moraluri valdebulebebi (Pflicht) umniSvnelovanesi eTikuri orientacia iyo, rom es aucile-blad gamoiwvevda TviTgankargvisa da kmayofilebis situacias34 da rom yovelive amis gagebis saukeTeso gza berZnuli kultura da literatura iyo.

am principebisgan gansxvavebiT, romlebmac vilamoviCis profesiuli cxovreba gansazRvres (Znelia ar gavixsenoT ori metali – rkina da spilenZi, prusiis saxelmwifos TviT-reprezentaciis maxasiaTeblebi), mis mier berZnuli kultu-ris gageba dekadidan dekadamde icvleboda. keTilSobili RirebulebebiTa da germanuli klasicizmis jansaRi formiT vilamoviCi (garkveulwilad herderis nawerebis gavleniT) berZnuli kulturis ufro homogenur suraTs gvixatavs.35 sa-berZneTis romantikulma imijma 1920-ian wlebSi vilamoviCis studentebis akademiuri Taoba (gansakuTrebiT jeigeri) isev klasicistebad aqcia, anu nakleb diversiulebad, ufro nor-matiulebad da aplikaciaze orientirebulebad. simboluria, rom jeigeri ar iyo marto vilamoviCis uSualo memkvidre berlinSi. adreul wlebSi mas fridrix nicSes yofili savar-Zeli ekava bazelis universitetSi. Tumca is bevrs ecada (da sakmaod warmatebiTac), Tavidan aeciliebina sajaro dapiri-spireba berliner winamorbedTan. jeigerma mniSvnelovani po-tenciali dainaxa nicSes nawerebSi, dilTais filosofiasa da georges wris kulturul stilSi.36 es potenciali, romelsac man `berZnuli kulturis mier gacocxlebuli fsevdo-egzis-

33. ix. magaliTad, Reden Und Vorträge meoTxe gamocema, tomi 2 (dublini da ciurixi: veid-mani, 1967 [1926]), 1-55.

34. iqve, viii.35. Ernst Vogt, `Wilamowitz und die Auseinandersetzung seiner Schüler mit ihm,~ gamocemaSi Wil-

lamowitz nach 50 Jahren, 613-31 (citata gv. 627).36. klasikur filologiaSi jeigersa da axal inteleqtualuri moZraobaze informacia

mowvdi lia. ix. landfesteris zemoTxsenebul esseSi `Die Naumburger Tagung~, agreTve uvo holSeris `Strömungen der deutschen Gräzistik in den Zwanziger Jahren,: orive maTgani mocemulia gamocemaSi Altertumswissenschaft, gamomcemlebi flaSeri da vogti, 11-40, 65-86; da ernst vogti, `vilamoviCi~.

82

tencialuri muxti uwoda~,37 man daukavSira 1918 wlis Semdgomi germaniis kulturul kriziss (am krizisis gacocxlebas Tavs ar aridebdnen is da misi kolegebi). aman jeigers SesaZlebloba misca Paideia-s programuli cnebis farglebSi warmoedgina klasikis, rogorc erovnuli pedagogiis zednaSeni. exeboda ra germanuli erovnuli literaturis aRiarebul avtorebs, jei-geri kvlavac xazs usvamda kavSirs germanul da ZvelberZnul kulturebs Soris; man ZvelberZnuli (da germanuli) kultura daukavSira adamianis cxovrebis metaistoriulad normatiul koncefcias da ganacxada, rom amgvari humanizmis propaganda da eqspansia kacobriobis didebuli bediswera iyo.

miuxedavad imisa, rom verner jeigerma germania 1936 wels datova, raTa Cikagos universitetSi (1939 wels ki harvardSi) profesori gamxdariyo, klasikis miseuli koncefcia erTgvar akademiur ideologiad iqca da saocrad miesadaga 1933 wlis Semdgom germanias.38 es, ra Tqma unda, umeteswilad gamowveuli iyo klasikuri filologiis erovnul pedagogikad gadaqce-vis mcdelobiT. nebismier SemTxvevaSi jeigeris iniciativam gamoiwvia udidesi daintereseba klasikis funqciis Sesaxeb kiTxvebiT. kiTxvebiT, romelze pasuxebic vilamoviCis Taobam TiTqos usityvod miiRo. Paideia-m kidev erTxel win wamoswia Bildung-is Rirebulebebi, romelTac asaxva ver hpoves maqs ve-beris nawerebSi. mxolod jeigeris studentebis naSromebSi vxedavT misaReb da erTgvarad sasiamovno erTianobas Zvel-berZnuli kulturis pedagogiuri potencialis rwmenasa da sazogadoebrivi sferos obieqtur xedvas Soris. am Tvalsaz-risiT saintereso aRwerilobiTi metafora vipove karl rein-hartis citirebisas, romelic, aRniSnavda, rom klasikas stu-dentebi da mkiTxvelebi mihyavda ̀ karTan, romelSic verasodes gaivlidnen~.39

37. ix. lanfesteri, Die Naumburger Tagung,’’ 17.38. iqve, 29-40, gansakuTrebiT 38.39. karl reinharti, Von Werken und Formen, 1948, citata uvo hoSleris `Strömungen~, 82.

`Wer nur begeistert sein, wer aus den Quellen trinken will, der greife nicht zu diesem Buch, in dem um alles immer nur herumgeredet, alles Umittelbare umgebrochen, immer vor Turen gefuhrt wir, in die man nicht eintritt. Mit dem Unterschied von anderen Buchern hochstens, dass darum gewubt wird.’’

83

maqs veberis, Stefan georges da fridrix gun-dolfis, ulrix vilamoviC-molendorfisa da verner jeigeris ganxilvis (vaRiareb, zedmetad naCqarevad) Semdeg Cven isev vu-pirispirdebiT fridrix nicSes gamowvevas yvela istoriuli naSromisadmi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, yvelas, visac surs awmyo gaaxalisos warsulSi mogzaurobiT, gaxsenebis garda daviwyebac unda SeeZlos. magram ra aris `dasaviwyebeli~ kla-sikuri filologiisa da misi, rogorc profesiis TviTgansaz-RvrebebSi? teqstebi, romelTac me usargeblosa da samarcx-vinos vuwodeb, cdiloben mTeli Taobebis, sazogadoebebisa da erebis `ganaTlebas~. vilamoviCis moxsenebebi imperato-ris dabadebis dReze, georges religiuri protokolebi da ritualebi dasavleTis kulturis irgvliv, jeigeris peda-gogika erisa da kacobriobisaTvis, an Tundac uaxlesi Denk-schriften-i, romelic humanitarul disciplinebs urCevs ufro `integraciulebi~ da `dialogurebi~ gaxdnen – am naSromebi-dan piradad me verc erTi ver maxalisebs. igive iTqmis maqs ve-beris SemoTavazebaze _ aRvadginoT istoriuli garemoebebi, romlebic SemTxvevidan SemTxvevamde SesaZlebels xdian did kulturul miRwevebs. iqneb Secdomas vuSvebT, rom vyidiT, vasamarTlebT an vadidebT Cvens naSroms, rogorc socialur funqcias, romelzec mTeli sazogadoebis bedniereba an saer-Tod gadarCenaa damokidebuli. Tamamad ver vambobT, rom es SesaZlebelia Cveni da im finansuri Tavganwirvis gareSec, romelsac Cveni samuSao iTxovs. ufro zardamcemia is, rom `dasaviwyebeli~ teqstebis programul deklaraciaSi xSirad enTuziazmis cecxlsac ki vxedavT, gansxvavebiT ZiriTadi programuli debulebebisgan, sadac es enTuziazmi saerTod ar SeiniSneba.

ar minda sasacilod JRerdes, magram naxevari saukunis (mTe-li Cemi profesiuli cxovrebis) ganmavlobaSi Erlebnis-is uaryo-fis Semdeg iqneb droa humanitaruli disciplinebi am koncef-cias daubrundnen. erT-erTi mizezi, ris gamoc es dabruneba gardauvlad mimaCnia, aris am cnebis SeuTavsebadoba koleq-tiur an socialur sferosTan. Cven SegviZlia `gavuziaroT ga-mocdileba~ gamoxatuli koncefciebSi, magram gacocxlebuli

84

gamocdileba, romelic aRemateba aseT interpretacias, indi-vidualuri unda darCes. Cemi winadadebis zogad mimarTule-bas xom ar mohyveba dabruneba vilhelm dilTaisTan, romelic iyo erTaderTi filosofosi, `gacocxlebuli gamocdilebis~ cnebas inteleqtualuri elferi rom SesZina?40

Cemi azriT, dilTaisaTvis Erlebnis iyo `gardaqmnis~ proce-sis RerZi. gardaqmnisa, romelic `cxovrebiseul obieqtizacias gardaqmnis sulierad.~41 Cven vnaxeT, rom dilTais surda es gardaqmna mTlianad moqceuliyo diqotomiis qveS – `material-uri sulieris winaaRmdeg~. samwuxarod, am winapirobidan verc erTs ver vukavSireb Cvens muSaobas: Cven rasakvirvelia, gansa-kuTrebul privilegias ar vaniWebT didi mxatvrebis, avtorebis an filosofosebis Erlebnis-s da Zalze dainteresebulni varT kulturisa da komunikaciis materialuri aspeqtebiT. gacocx-lebuli gamocdilebis koncefcia Cveni muSaobis obieqtur mxa-red ki ar unda miviCnioT, aramed davukavSiroT sakuTar Tavs (profesionalebs) da studentebs (ar vasxvaveb studentebs, romlebic profesias humanitarul disciplinebSi eZieben da romlebic amas ar akeTeben). da kvlavac, mimaCnia, rom gacocx-lebuli gamocdileba unda iyos is, rac swavlebas mohyveba da ara is, rac interpretaciam unda aRadginos da daicvas.

rom gavSaloT gacocxlebuli gamocdilebis suraTi, miv-xvdebiT, ratom iwvevs swavleba da kvleva individualu ri

Bildung-is efeqts. rogor unda momxdariyo es? albaT, Cveni da im studentebis dapirispirebiT, romelTa obieqtivizmis iol struqturirebas, konceptualizacias da interpreta-cias emyareba. gansakuTrebiT Tuki es dapirispireba droiT wnexSia moqceuli. es formula, romelic maRal inteleqtua-lur sirTules gamoxatavs (da arafers akeTebs am sirTulis aRmosafxvrelad), Zalze axlos dgas `kiTxvis~ im auratikul koncefciasTan, romelic humanitarebis mzardi mxardaWeriT

40. Erlebnis-is koncefciaze amgvari diskusia emyareba hans-georg gadameris STambeWdav qveTavs `Der Begriff des Erlebnisses,~ gamocemaSi Wahrheit und Methode: Grundzüge einer philoso-phischen Hermaneutik, meore gamocema (Tübingen: Mohr, 1965), 60-66.

41. iqve, 62.

85

sargeblobs.42 kiTxva aq sulac ar niSnavs gaSifrvas (rogorc semiotikis aRmavlobisas). es sityva ufro inteleqtual-uri kontrolisa da orientaciis dakargvasa da povnas Soris meryeobis emociebs gamoxatavs. Cveni pedagogiuri amocana ar mdgomareobs studentebTan erTad yoymanSi (es 1960-iani wlebis fsiqoemansipaciuri idealebis msgavsi iqneboda; rom gavimeoroT reinhartis sityvebi, Cven am karSi studentebTan erTad ar SevalT). jer unda amovicnoT da movamzadoT obi-eqtebi da Semdeg uzrunvelvyoT studentebis maTTan kontaq-ti. Tuki amas metismetad xSirad gavakeTebT da studentebs Cvens gamocdilebas zedmetad gavuziarebT, studentebi saku-Tari individualobis povnis nacvlad maswavleblis kvals ga-hyvebian. filologia, am sityvis tradiciuli gagebiT, saWiro sirTules uzruvelyofs. rac ufro maRalia redaqtirebis filologiurobis xarisxi, miT ufro disorientirebuli, ga-momwvevi da sruli iqneba kiTxva.

SeiZleba cud tonadac ki iTvlebodes, magram mainc unda aRvniSno, rom EErlebnis-is ara dilTaiseuli koncefcia, rogorc daumorCilebeli da xSirad xelovnurad Seqmnili sirTulis, Tavsdeba georg zimelis mier naCveneb kavSirTan gacocxlebul gamocdilebasa da ̀ Tavgadasavals~ Soris.43 amasTan, veTanxmebi gadamers, roca aRniSnavs kavSirs gacocxlebul gamocdileba-sa da esTetikis ganzomilebas Soris.44 es imas niSnavs, rom aka-demiuri samuSao, romelic sirTules ewinaaRmdegeba droiTi wnexis pirobebSi, akademiuri samuSao Tavisi ganzomilebebiT (swavla, swavleba da kvleva), mimarTuli esTetikurobisken – anu kvleva Teoretikul fizikaSi, preistoriul fragmen-tze fiqri (magaliTad, `filologiurad~) – yovelive es axlos dgas esTetikur gamocdilebasTan. magram kidev erTxel, dav-

42. es aris stenfordis universitetSi humanitarul mecnierebaTa da xelovnebis im sa-prezidento leqciebis saerTo punqti, romlebic tardeboda 1998 wlis martidan 2000 wlis aprilamde da msoflioSi cnobili xelovanebi da mecnierebi misi saSualebiT umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb TavianT sakuTar xedvas warmoadgendnen.

43. simelis mier gadameris citireba, Wahrheit und Methode, 65.44. gadameri, Wahrheit und Methode, 66.: `Am Ende unserer begrifflichen Analyse von ‘Erlebnis’ wird

damit deutlich, welche Affinitat zwischen der Struktur von Erlebnis uberhaupt und der Seinsart des Asthetischen besteht. Das asthetische Erlebnis ist nicht nur eine Art von Erlebnis neben an-deren, sondern reprasentiert die Wesensart von Erlebnis uberhaupt.’’

86

fiqrdeT or gansxvavebaze. pirveli, ar veTanxmebi im mizezebs, romelic gadamers mohyavs gacocxlebul da esTetikur gamoc-dilebas Soris kavSiris dasasabuTeblad. erTi mxriv, mtkice ba imisa, rom es orgvari gamocdileba gvaSorebs Cven `sicocxlis gangrZobiTobasTan~, aSkara da mniSvnelovania.45 meore mxriv, gadameris mier naCvenebi kavSiri am or cnebas Soris eyrdnoba im faqts, rom orive maTgani ufro sicocxlis mTlianobas exe-ba, vidre calkeul obieqts. me ufro imas vemxrobi, rom orive cneba exeba ritualebs, romlebic xazs usvamen `disfunqcio-nalizebul~ survils.46

meore potenciuri protesti momdinareobs karl hainc boh-rerisgan, romelic migviTiTebs esTetikuri gamocdilebis `ne gatiurobasa~ da universitets (romelmac WeSmariteba un-da aswavlos),47 yovel SemTxvevaSi saxelmwifo universitets, ro gorc instituts Soris arsebul fundamentur araTanabar-zomierebaze. boreris am debulebas veTanxmebi imaSi, rom universitets ar SeuZlia aswavlos esTetikuri gamocdileba (saerTod ras niSnavs es?) an kurikulumis aucileblobad aq-cios. universitets SeuZlia mxolod pirobebis Seqmna, raTa esTetikuri gamocdilebis miReba SesaZlebeli gaxdes.

igive iTqmis gacocxlebul gamocdilebasa da Bildung-ze, rogorc mis Sesabamis efeqtze. studentebs ar aqvT araviTari garantia, rom romelime leqsi, filosofiuri traqtati an toloba ar miiyvans mas gamomwvev situaciasTan (`kiTxvis kar-Tan~). swavleba aucilebelia Bildung-is SesaZleblobisTvis, magram is Bildung-is an gacocxlebuli gamocdilebis garantias ver iZleva. amisTvis saWiroa dro, ufro zustad ki akademi-uri privilegia imisa, rom warmoiSvas da ar gamoiwvios swrafi reaqciis an swrafi `gadawyvetis~ aucilebloba. Cveulebriv, specifikuri institutebisa da individualuri mcdelobebis gareSe ki eg SeuZlebelia. Cven umaRlesi ganaTlebis institu-

45. iqve, 66.46. es iqneboda filologiuri saqmianobis Seucnobeli Zala.47. es gaJRerebuli iyos bohreris mier stenfordis saprezidento leqciaze 1998 wlis

noem berSi.

87

ti gvWirdeba, romelic yoveldRiur cvalebadobas stabilu-robas Seupirispirebs. am axali gagebiT `klasikuri filolo-gia, rogorc profesia~ swored am stabilurobis matarebelia, rogorc nicSe ambobs. sityvebis msgavsi mniSvnelobis gamo SeiZleba vinme Semogvedavos, rom igive iTqmis akademiur in-stitutze. iqneb es SiSis momgvreladac ki JRerdes, magram ase sulac ar aris.

88

i n d e q s i

avtori: redaqtirebis meSveo-biT gansxeulebis survili, 12; redaqtoris hipoTezebi ganzraxvis Sesaxeb, 18-19, 32, 33-35, 46; ganzraxva, 18-19, 31, 32, 47

avtori-subieqti ix. avtoris rolebi

avtoris koncefcia. ix. avto-ris suraTi

avtoris proeqcia. ix. avtoris suraTi

avtoris rolebi, 31; identi-fikaciis safrTxe redaq-torisTvis, 38; da de mani, 39; fukoseuli istor-izacia, 35; da sqesi, 43-44; da interpretacia, 46; da axali filologia, 42; ar aris aucilebeli komen-tarisTvis, 51; ganpirobe-bulia da Camoyalibebuli redaqtoris roliT, 35; warmoqmnilia kiTxvis meS-veobiT, 35-37; warmoSobs kiTxvis sxvadasxva saxes da mkiTxvelTa sxvadasxva

jgufs, 41; ix. aseve avto-ris suraTi

avtoris suraTi: Camoyalibe-buli istoriuli codnis

gamoyenebiT, 34; rogorc kiTxvis mimarTulebis gamn-

sazRvreli proeqcia, 34; ix. aseve avtoris rolebi

aligieri, dante, komentarebi

Commedia-ze, 50

alfonso X (kastiliis mefe), 48, 49

arnoldi, meTiu, 7, 58, 59arseboba: Tanamedrove

damokidebuleba, 17; survili, filologiuri saqmianobiT gamowveuli, 11-12; istoriuli warsu-lis, 67-68; teqstis, 20; Sua saukuneebis qristianuli ritualebi, 16

arsebobis koncefcia, heide-geris, 16-17

auerbaxi, erixi, 6-7

awmyos filosofia (midi), 23-25

axali istoricizmi, 67axali kritika, 9, 60

axali literaturuli isto-ria, 60

axali filologia, 41-42

Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschaften, Der (dilTai), 77

89

beni, stiveni, 12, 25benjamini, uolteri, 14-15, 15,

17-18, da auras koncefcia, 65Sen.; calmxrivi quCa (Ein-bahnstrasse), 14, 14Sen.

blumi, heroldi, 63-64bohreri, karl hainci, 86burdo, pieri, 64Bildung, humanisturi: dacema,

54, 73; rogorc gacocxleb-uli gamocdilebis Sesabam-isi efeqti, 86; swavlebiT da kvleviT gamowveuli, 84; damatebiTi moTxovna, 55; misi Rirebulebebi, 70, 82. ix. aseve Erlebnis

gadameri, hans-georgi: warmo-saxvasTan dakavSirebuli sifrTxilis Sesaxeb, 26-27; Erlebnis-is Sesaxeb, 83Sen., 85-86; mis mier klassisch-is gamoyeneba, 63

gamosaxuleba, 16-17. ix. aseve gamosaxulebis krizisi

gamocdileba, esTetikuri: da akademiuri samuSao, 85-87; warmosaxvisa da sxeulis SegrZnebasTan dakavSire-buli, 24; da filologia, 13

garsia lorka, federiko, 43gacocxlebuli gamocdileba.

ix. Erlebnisgeorge, stefani: misi gav-

lena humanitarul disci-plinebze germaniaSi, 72, 78-79; da verner jeigeri,

81; dilTais ideebTan siax-love, 80

grinblati, stiveni, 67gundolfi, fridrixi: da

Stefan george, 78-79; da „Erlebnis als Methode“, 79

de mani, poli: gramatikuli kiTxvis Sesaxeb, 37; kiTxvis teqnika, 39-40; „Teoriisad-mi winaaRmdegobis“ Sesaxeb, 32, 37-38; da Teoretikuli kiTxva, 31-32 dekonstruq-cia: da komentari, 53-54; gavlena literaturul disciplinebze aSS-Si, 60-61

de sankti, franCesko, 58derida, Jaki: huserlis

kritika, 53Sen.; da dekon-struqcia, 53-54, 67

dilTai, vilhelmi: Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschaften, 76-77; Erlebnis-is koncefcia, 77-79, 79, 84-85; Das Erlebnis und die Dichtung, 78; da verner jeigeri, 81-82; humanita-ruli disciplinebisTvis gankuTvnili programa, 70-71, 76-79

esTetikuri gamocdileba. ix. gamocdileba, esTetikuri

Einbahnstrasse. ix. calmxrivi quCa, benjamini, uolteri

Erlebnis und die Dichtung, Das (dilTai), 78

90

vatimo, jani, „susti az-rovnebis“ Sesaxeb, 42Sen., 55

veberi, maqsi: mecnieruli analizis Sesaxeb, 79; „Wis-senschaft als Beruf“, 72, 73, 74-76, 80

vilamoviCi-molendorfi, ul-rix von, 72, 80-81, 82; Reden und Vorträge, 80

vilhelm I (prusiis mefe, ger-maneli imperatori), 80

Wahrheit und Methode (gadameri). 26-27, 83Sen., 85-86

„Wissenschaft als Beruf“ (veberi), 72, 73, 74-76, 80; rogorc emblemuri dokumenti, 80; mecnieruli analizis da-Jineba, 79

zimeli, georgi, 85

interpretacia: komentari, rogorc misi damxmare funqcia, 45; rogorc hu-manitarul dosciplinaTa ZiriTadi saqmianoba, 76-78; misi gansazRvruli xa-siaTi, 46; gadameriseuli ganmarteba, 26-27; rogorc mocemuli mniSvnelobis gansazRvra, 45; iuridi-uli komentari rogorc, 52; hermenevtikis mier moculi teqstualuri saqmianoba, 9; misi topologia, 47

iseri, volfgangi: „faruli mkiTxvelis“ koncefciis

Sesaxeb, 36; warmosaxvis spontanurobis Sesaxeb, 27-28

istorizacia: rogorc kom-pleqsuroba, 64; misi korelacia eris warsul didebasTan, 57-58; klasi-kis disciplinebSi, 59; da klassisch-is gadameris konce-fcia, 63-64; britaneTisa da aSS-s erovnul filolo-giebSi, 59-62; rogorc filologiis ZiriTadi saqmianobis winapiroba, 8, 10; misi winapirobebi, 63; sikvdilTan da sikvdilis-Semdgom sicocxlesTan kavSiri, 66-68; da warsulis obieqtebis wminda obi-eqtebad Seracxva, 12, 65. ix. aseve axali istoricizmi; axali literaturuli istoria; frankfurtis skola

kanti, imanueli: Kritik der Ur-teilskraft, 24

kiTxva: da dekonstruqcia, 60; gramatikuli, 37; liter-aturuli, 37, 57; axali kriticizmi da, 60; rogorc inteleqtualuri kontro-lis dakargvasa da povnas Soris meryeoba, 64Sen., 85; misi pedagogika, 57; filologiuri, 37; Teo-retikuli, 31-32; avtoris

91

suraTis gamoyeneba, 34-35klasika (akademiuri disci-

plina): istoria, 9, 59; da filologia, 9-10; rogorc profesia, 72-87. ix. aseve filologia, klasikuri

komentari: esTetikuroba, 48-49; misi anonimuroba, 51; rogorc filologiis ZiriTadi saqmianoba, 8, 9-10; da kanonizacia, 51; Ta-namedroveobaSi aRorZine-ba, 54-56; dantes Commedia-ze, 50; da dekonstruqcia, 53-54; da arsebobis sur-vili, 12; da eleqtronuli media, 55-56; da interpre-tacia, 46; iuridiuli, 52; rogorc gansxvavebuli kulturuli konteqstebis damakavSirebeli, 45; ritmi, 49; struqturuli princi-pi, 48-49; topologia, 47-48; gaurkvevloba, 46

konservatiuli revolucia, 16-17

koJeve, aleqsandre, 68koseleki, reinharti, 66krizisi, gamosaxulebis, 16, 18kurtiusi, ernst roberti, 6-7Klassisch. ix. istorizacia: da

klassisch-is gadameriseuli koncefcia

Kritik der Urteilskraft (kanti), 24

lakani, Jaki: da „adamianis Tvalis sixarbe“, 24-25

laxmani, karli, 42liotardi, Jan-fransua, 24lorka, federiko garsia. ix.

garsia lorka, federikolumani, niklasi, 66L’Imaginaire (sartri), 21-22,

26-27

makintairi, alasdairi, 41marqsizmi: dasasruli, 66;

frankfurtis skola da, 61menendes pidali, ramoni: sare-

daqtoro saqmianoba, 29-31, 38-39; misi gavlena espanur erovnul filologiaze, 29, 43, 58; droebiT mxedvelo-bis dakargva, 30

midi, jorj herberti, warmo-saxvisa da materialuri obieqtebis Sesaxeb, 23-25

mkiTxvelebi: jgufebi, 41; moTxovnebi, 46; ganWvretis SeuZlebloba, 49

mkiTxveli-subieqti. ix. mkiTx-velis rolebi

mkiTxvelis rolebi: identi-fikaciis saSiSroeba, 38; gamoyenebis SesaZlebloba, de manis saqmianoba, 39; ro-gorc redaqtoris roliT ganpirobebuli, 35; kiTxvis procesSi warmoqmnili, 36-37

mosti, gleni, 9

nensi, Jan-luki, 17, 20nicSe, fridrixi, 67; da verner

92

jeigeri, 81; kulturis fi-losofia, 80; da klasikuri filologiis udrooba, 71-73, 81

Nachdichten. ix. NachdichtungNachdichtung, 33, 40, 43Neuphilologien, 56, 57, 59

parisi, gastoni, 58platoni, 8pragmatika, teqstualuri,

31-32

redaqtireba: avtorze ori-entirebuli, 35; rogorc filologiis ZiriTadi saqmianoba, 8, 9-10; da sqesi, 43-44; da istoriuli periodebi, 43; avtoris da mkiTxvelis rolebTan identifikacia, 38, 39-40; da erovnuli kultura, 43; da axali filologia, 41-42; simravliseuli midgoma, 41; misi imanenturi da prag-matuli formebi, 31-32; rogorc avtori-subieqti-sa da mkiTxveli-subieqtis warmomqmneli, 36; rogorc teqstis gansxeulebis survilis warmomSobi, 12; rogorc mniSvnelobis war-momqmneli, 32-33; redaqto-ris da avtoris rolebis gamoyeneba, 30-32, 35; ix. aseve avtori; avtoris suraTi; avtoris rolebi, mkiTxvelis rolebi

redaqtori-subieqti. ix. re-daqtoris rolebi

redaqtoris rolebi: da avto-ris da mkiTxvelis rolebi, 35-36; Semadgenloba, 30-31, 32-33, 35-36; sqesis mixed-viT specifikuri, 43-44; da axali filologia, 42; misi xilvadoba, 33; ix. aseve avtoris suraTi; avto-ris rolebi; mkiTxvelis rolebi

reinharti, karli, 82, 85riCardsi, i.a., 7Reden und Vorträge (vilamoviCi),

30

sartri, Jan-poli, 21-22, 27singltoni, Carlzi, 7spitzeri, leo, 6-7, 79Sen.swavleba: klasikis funqcia,

82; filologiiis ZiriTadi saqmianobebiT navaraudevi, 8, 9; da sirTulis uzrun-velyofa, 85; warmatebuli, 12; gacocxlebuli gamoc-dilebis gamowveva, 84; ve-beris Sexedulebebi, 74-76. ix. aseve Bildung; klasika (akademiuri disciplina); Erlebnis; humanitaruli mecnierebebi (akademiuri disciplina); filologia, klasikuri; veberi, maqsi

Siete Partidas, Las, 48, 49

teqstualuri pragmatika. ix. pragmatika, teqstualuri

93

filologia: da esTetikuri gamocdileba, 13; simravlis koncefcia, 40-41; ganmarte-ba, 6-7; de manTan kavSiri, 39-40; fragmentebis mimarT interesi, 18; hermenevtikis winaaRmdeg, 9; normatiuli funqciebi, 58; misi Zala, 9-12, 13; filologiuri saqmi-anoba, 8, 33, 45; da saWiro sirTulis uzrunvelyofa, 85; redaqtoris rolis warmoqmna, 35; xelaxali Camoyalibeba me-19 sauku-nis evropaSi, 54, 56-57, 59; skolebi, 31; stilebi, 42-43; warmosaxvis gamoyeneba da akademiuri racionaluro-ba, 27; misi gamoyeneba, 8-9. ix. aseve komentari; frag-menetebi; redaqtireba; istorizacia; swavleba

filologia, espanuri, 29-31, 43-58

filologia, klasikuri: da verner jeigeri, 81-82; rogorc profesia, 72, 86; misi mdgomareoba me-20 saukunis dasawyisSi, 76-82; misi udrooba, 73; ix. aseve klasika (akademiuri disci-plina)

filolofia, romanuli, 56Sen.fragmentebi: da teqstis gare-

gnuli mxare, 20; gataceba misiT, 17-18; misi iden-tifikacia filologiis

ZiriTad saqmianobad, 8; da warmosaxva, 18, 21-25, 27-28; sityvieri mada, rogorc daniSnulebis modeli (beni), 25; rogorc flobis da arsebobis survilis warmomqmneli, 12; tipolo-gia, 19

frankfurtis skola, 61fuko, miSeli: avtoris konce-

fciis istorizaciis Ses-axeb, 35; istoriografia, literaturuli disci-plinebi aSS-Si, 61

Freistudentische Bund, 73-74Querelle des Anciens et des Mod-

ernes, 59

Svabi, aleqsandre, 73

calmxrivi quCa (benjamini), 14, 14Sen.

cenzura, fragmentaciis misT-vis daqvemdebareba, 19

Cantar de mio Cid, El, 29. 58Commedia (dante), komentarebi

masze, 50

Zala: cneba, 11; da filolo-gia, 11-12, 69Sen.

warmosaxva: masze materi-aluri obieqtebis gama-Zlierebeli efeqti, 20, 22-25; misi samecniero meTodebidan gamoricxva, 26-27; da fragmentebi, 18;

94

misi mniSvneloba re-daqtirebisas, 10; menendes pidalis filologiur saqmianobaSi, 30-31; mkiTx-velis, 33; sartris msjelo-ba sakiTxis Sesaxeb, 21-23; spontanuroba, 27-28

jeigeri, verneri: klasikuri filologiis Sesaxeb, 73,

81-82; da paideia-s koncef-cia, 82

hamfri, sali, 33hegeli, georg vilhelm frid-

rixi, 67, 68heidegeri, martini: sikvdili-

sa da sikvdilisSemdgom si-cocxlis Sesaxeb, 66-68; da „mosawodeblad gamzadebu-li“, 24, 63; da ganaxlebuli filosofiuri damokideb-uleba siaxlovesTan, 16-17;

ix. aseve konservatiuli revolucia

heidelbergis cixesimagre, 14, 15, 17-18

herderi, iohan gotfridi, 81hermenevtika: dilTais da

georges wre, 78; misi para-digmaTa winamZRvrebidan humanitaruli disci-plinebis gamomdinareoba, 13; filologiis winaaRm-

deg, 9. ix. aseve interpre-tacia

humanitaruli disciplinebi (akademiuri disciplina): dilTais aqcenti inter-pretaciaze, 75-79; Sefase-ba, 69-72; Stefan georges wris gavlena, 78-79; saz-Rvrebi, 13; dekonstruqci-

aze reaqcia, 53; da Erlebnis-is koncefciaze mibruneba, 82-87; maqs veberis xedva, 73-76; damaxasiaTebeli kom-pleqsurobis survili, 64

huserli, edmundi: da Leb-enswelt-is koncefcia, 68Sen., deridas mier misi kritika, 53Sen.; „droiTi obieqtebi Sesabamisi gagebiT,“ 15 Sen., 62

95

96