medziagu fizika

7/21/2019 medziagu fizika

http://slidepdf.com/reader/full/medziagu-fizika 1/14

• Medžiagų analizės metodų skirstymas.

OPTINĖ SPEKTROSKOPIJA:

• Pralaidumo ir atspindžio.

• Elipsometrija.

I!RA"INĖ SPEKTROSKOPIJA:

• In#raraudon$j$ spinduli$.

• %ltra&ioletini$ spinduli$.

• Ele'tron$ ener(ijos praradimo.

E)EKTRONINĖ SPEKTROSKOPIJA:

• Rent(eno #otoele'tronin*.

• Au(+er ele'tronin*.• %ltra&ioletin* ele'tronin*.

• Poten,ialo atsiradimo.

• Joni-a,ini$ praradim$.

• Rent(eno spinduli$ ener(ijos dispersijos.

• Ele'tron$ ener(ijos praradimo.

JONINĖ SPEKTROSKOPIJA:

• )*t$ jon$.

• reit$ jon$ ar/a at/ulin*s Re-er#ordo s'laidos.• Antrini$ jon$ masi$ 0statinis1 dinaminis1 at&ai-d$2.

• Proton$ s3l4(ota rent(eno spinduli$ emisija.

5I6RAK"IJOS SPEKTROSKOPIJA:

• reit$ ele'tron$.

• )*t$ ele'tron$.

• Rent(eno spinduli$

A!SOR!INĖ IR 5ESOR!"INĖ SPEKTROSKOPIJA:

• Atomin*s a/sor/,in* spe'trin* anali-*.

• Ele'tron$ s3l4(ota desor/,ija.

• 6oton$ s3l4(ota desor/,ija.

• Temperat7rin* pro(ramuojama desor/,ija.

8IKROSKOPIJOS SPEKTROSKOPIJA:



• S'enuojanti ele'tronin*.

• S'enuojanti tunelin*.

• Atomin*s j*(os.

• Mikroskopijos metodų skirstymas ir veikimo principai.• 8i'ros'opij3 (alima s'irst4ti 9 tris dalis: optin 0;<<=><<<nm21 ele'tronin 0><=>;nm21

atomin*s j*(os 0<1;=>nm2.• ?ioje srit4je 4ra rei'alin(i 9&air7s mi'ros'opai1 'urie dau( s4'i$ padidina tiriam3

pa&ir@i$.• 8i'ros'opijos metod$ 4ra ti'rai nemažai1 'eletas i@ j$ 0su &ei'imo prin,ipais2:

• S'enuojanti ele'tronin* mi'ros'opija.ei'imo prin,ipas 4ra tas1 'ad 9 /andin9 tai'omas 9(reitintas s'enuojantis

ele'tron$ pluo@tas 0;=><nm2. 5ete'toriuje #i'suojami ti' nuo /andinio

atsispind*j ele'tronai ar/a antriniai ele'tronai 0 ir B2 C t.4. tie'1 'uriuosele'tron$ pluo@tas i@mu@a ir /andinio pa&[email protected]= ele'tron$ pluo@tas F= rent(eno spinduliai G= matoma @&iesa >= /andin4s;=a/sor/uoti ele'tronai H= pra*j ele'tronai C ele'tro&aros j*(a.

• S'enuojant4s -ondiniai mi'ros'opai s'irtitirti nuo atominio i'i mi'ro l4(mens. is$ j$ pa(rindinin* dalis C pa&ei'sl*lis.S'anuojanioje tunelin*je mi'ros'opijoje (alima i@s'irti dar dumetodus: pasto&aus au'@io ir pasto&ios sro&*s.ei'imo prin,ipas pa(r9stas tuo1 'ad e 0toliau e = ele'tronas2esant ant adatos1 art*jant prie /andinio1 e perduodamas atomui /andin4je taip su'uriant ele'tros sro&1 'as 4ra #i'suojama.Kuo ariau /andinio adata C tuo didesn* ti'im4/*1 'ad /us (autase ir te'*s ele'tros sro&*.

• Atomin*s j*(os mi'ros'opijoje &ei'ianios j*(os 4ra ander also1 'apiliarin*s 0d*l &andens21 ma(netin*s1 ele'trin*s.S'irst4ti (alima 9: 'onta'tin1 ne'onta'tin1 tr7'aus 'onta'to. Kontaktinės &ei'imo prin,ipas:Adata /andin9 spaudžia 'apiliarine /ei s&irtel*s j*(omis. Art*jantadatai prie /andinio1 tarp atom$ atsiranda itin stipri st7ma.?i st7mos j*(a nu(ali 'apiliarin ir s&irtel*s j*(as ir tod*l mem/rana i@silen'ia. I@silen'damamem/rana 'eiia la-erio @&iesos pluo@to 'r4pt91 #i'suojam3 dete'oriuje.



Nekontaktinės &ei'imo prin,ipas:Sistema su'uri3 re-onansin9 dažn91 pana@$ 9 s&irtel*s re-onansin9 ir 'uomet adata palieia /andin91 re-onansinis dažnis 'inta. Kitimai 4ra #i'suojami.

Trūkaus kontakto prin,ipas:Pana@u 9 ne'onta'tin91 ti' adata 4ra la/iau priartinama prie /andinio taip1 'ad žemiausioje jos jud*jimo traje'torijos ta@'uose ji &os lieia /andin9.

• 8a(netin*s j*(os mi'ros'opija. Pa(r9sta tuo1 jo( #i'suojamas 'intamas ma(netinislau'as. Adata paden(ta #eroma(netiniu sluo'siu. Re(istruojami s&irtel*s 'intantis re-onansinisdažnis 0amplitud*21 'ur9 'eiia d*l atstumo tarp adatos ir /andinio 'intantis ma(netinis lau'as.

• 6a-*s re(istra&imo mi'ros'opija. ?iame metode #a-*s (ali 'isti d*l s'irtin($ /andini$me,+anini$ sa&4/i$.

• S'enuojanti talpin* mi'ros'opija. 6i'suojamas ele'tros 'r7&io ne@*j$ pasis'irst4mas.• S'enuojanti @ilumin* mi'ros'opija. 6i'suojamas /andinio s'irtin(as @iluminis laidumas

s'irtin(ose &ietose. 8em/ranos (ali /7ti i@ d&iej$ s'irtin($ metal$ ar/a LollastonMo.• Artimojo lau'o s'enuojanti optin* spe'tros'opija. ?io metodo metu pro su/mi'ronin9 pl4@9 paten'a @&iesos srautas1 'uris sužadina /andinio atomus1 su'uriamas optinis pluo@tas.

• Pagrindinės medžiagų elektrinės savybės.

• Ele'tros sro&*s stipris 0It ele'tros 'r7&is perne@tas laidinin'o s'erspj7&iu per lai'o&ienet32.

• arža 0RQlS pasiprie@inimas ele'tros sro&ei2.

• Ele'trinis laidumas 0nusa'o (e/*jim3 praleisti ele'tros sro&2.

• Kas yra elektrono judris ir kaip jis susijęs su medžiagos elektriniu laidumu.

I@ pirmos #ormul*s (alime tei(ti1 jo( ele'trono judris C tai &ienetiniame ele'triniame lau'ostipr4je ele'trono drei#o (reitis. Kaip susijs 5idinant ele'trono judr91 tie' pat s4'i$ did*s irele'trinis laidumas. Paprastai ai@'inant1 jei ele'tron$ judris did*ja1 'r7&is (reiiau perne@amas1ele'trinis laidumas did*ja.

• Kodėl metalų elektrinis laidumas yra didelis o dielektrikų ! mažas"

8etalai turi lais&$j$ ele'tros 'r7&io ne@*j$ C ele'tron$1 'urie ir pas'atina ele'trin9 laidum3.

5iele'tri'uose @ie 'r7&io ne@*jai 4ra t&irtai suri@ti atomuose1 tod*l laidumo n*ra. Kitu at&eju1(alima tei(ti ir tai1 jo( diele'tri'uose 4ra (an plati draustin* juosta1 'uri s'iria &alentin nuolaidumo juostos. Ele'tronai ne(auna tie' dau( ener(ijos1 'ad (al*t$ per@o'ti i@ &alentin*s juostos 9 laidumo.

• Kas yra #ermi lygmuo medžiagų energijos juostų teorijoje.



6ermi l4(muo C tai metalo au'@iausias poten,ialo duo/*s l4(muo1 'uriame esti e1 'ai T<K.

Esant @iai temperat7rai1 ele'tron$ n*ra au'@iau 6ermi l4(mens.

K4lant temperat7rai1 ele'tronai 9(4ja ener(ijos ir (ali per@o'ti 9 au'@tesnius l4(menis.

• Medžiagų elektrinis laidumas energijos juostų teorijos poži$riu.

• 8ETA)AI.

Kai T<: l4(men4s1 esant4s au'iau 6ermi l4(mens C tu@ti1 esant4s žemiau C užpild4ti e.

Silpnas ele'trinis lau'as leidžia ele'tronams per@o'ti 9 au'@tesnius l4(menis1 'as s'atinaele'trin9 laidum3.

Kai T<1 e1 9(a& ener(ijos per@o'a 9 au'@tesnius l4(menis.• 5IE)EKTRIKAI.

Kai T<: &isi ele'tronai esti &alentin*je juostoje1 laidumo juosta tu@ia. )aidumo n*ra.

6ermi l4(muo esti draustin*s juostos &idur4je 0D=><e2.

Kai T<: ele'tronams sutei'tos ener(ijos nepa'an'a1 'ad jie per@o't$ 9 draustin juost3.

• P%S)AI5ININKIAI.

Kai T<: &isi ele'tronai esti &alentin*je juostoje1 laidumo juosta tu@ia. )aidumo n*ra.

6ermi l4(muo esti draustin*s juostos &idur4je 0U>e2.

Kai T<: ele'tronams sutei'tos ener(ijos pa'an'a1 'ad jie per@o't$ 9 laidumo juost31 tod*latsiranda ele'trinis laidumas.

• %uo ko priklauso metalų elektrinis laidumas"

8etal$ ele'trinis laidumas pri'lauso nuo medžia(os sa&itosios &aržos /ei temperat7ros.T3 pui'iai iliustruoja #ormul*s: ρ = ρ0 (1 + αt) ir

• %uo priklauso puslaidininkių elektrinis laidumas. Kaip galima reguliuotipuslaidininkių elektrin& laidum'.

Puslaidinin'i$ laidumas pri'lauso nuo temperat7ros /ei priemai@$: r7@ies1 'on,entra,ijos.



• Puslaidininkių skirstymas ir ypatumai.

Puslaidinin'ius (alima s'irst4ti pa(al d&i 'ate(orijas. Pa(al elementus periodin*je lentel*je ir pa(al puslaidinin'io laidum3

Puslaidinin'is pa(al laidum3 (ali /7ti:

• Sa&ojo laidumo 0'uomet jame n*ra jo'i$ priemai@$ s'4lui$ 'ie'is atitin'a e 'ie'92.

• Priemai@inis 0(ali /7ti 'it$ medžia($1 'urios @iuo at&eju /us a',eptorin*s ar/adonorin*s1 pri'laus4s nuo to1 ar sutei's s'4lui$1 ar e2.

Taip pat puslaidinin'iai (ali /7ti s'irstomi:

• I(r.

Vinomiausi Si1 e. I@oriniame sluo'sn4je tie' &ienas1 tie' 'itas turi po &alentiniusele'tronus1 tod*l j$ stru't7ra deimanti@'a. (i (ali /7ti naudojamas saul*s /aterijose1#otoelementuose1 o e taip pat #otoelemetuose1 tran-istoriuse /ei 't.

• 5eimanti@'ieji.

?iai (rupei /7din(i AIII! tipo puslaidinin'iai 0Al1 e1 In W P1 As1S/2. ienam atomuiatiten'a maždau( 'eturi e. Xdomi sa&4/* ta1 jo( e(-istuoja joniai r4@iai1 taiau'o&olentiniai dominuoja la/iau. Tod*l pa(al #i-i'ines sa&4/es ir stru't7r3 pana@u 9 0>2(rup. ?ie elementai (ali /7ti naudojami puslaidinin'iniuose la-eriuose1 @&iesos dioduoseir t.t.

Taip pat @iai (rupei (alima pris'irti AII!I (rup 0p&-.: "dS1 YnSe1 YnTeZ2. J$ joniniai

r4@iai dau( stipresni1 tod*l puslaidinin'i$ sa&4/*s (an silpnos. ali /7ti naudojami#otore-istoriuose1 #otoelementuose ir t.t.

• 1 I (r. ir j$ analo(ai.

Esti AI!I puslaidinin'iai 0As1 S/1 !i W Te1 Se2. Tai puselemeniai su puslaidinin'i$sa&4/*mis. Naudojama re(istruoti ir matuose in#raraudonuosius spindulius.

Taip pat pris'iriama ir 'it$ medžia($1 &iena plaiai i@tirta 4ra "uDO1 naudojama 'intamaisro&ei l4(inti.

• I (r. elementai su perenamaisis metalais 06e1 Eu1 TiZ2

6eroma(netiniai /ei dominuoja joninis r4@4s.

• Amor#iniai.

I@sid*st tais4'lin(iau nei 'lasi'in*s amor#in*s medžia(os1 /et ne taip tais4'lin(ai 'aip'ristalai. Naudojami perjun(imo1 atminties e#e'tuose.

• p ir n tipo puslaidininkių ai)kinimas.

• n tipo: 9mai@ius 9 Si 02 P0;21 atomai sudaro 'o&olentinius r4@ius ir &ienas ele'tronas



lie'a. To'ia priemai@a &adinama donorine. Ele'tronai juda lin' laidumo juostos1 6ermil4(muo lin' E,.

• p tipo: 9mai@ius 9 Si02 !0H21 atomai sudaro 'o&olentinius r4@ius ir &iena s'4l* lie'a.To'ia priemai@a C a',eptorin*. S'4l*s juda lin' &alentin*s juostos1 'aip ir 6ermi l4(muo.

• pn sand$ros ai)kinimas.

Pn sand7ra sudaro s'irtin(o laidumo puslaidinin'i$ 'onta'tas.

Sujun(us juos1 prasideda di#u-ija. 5alis ele'tron$ re'om/inuoja. Taip: le'tronai juda 9 p puslaidinin'91 o s'4lui$ 'ie'is dau(*ja n puslaidinin'4je. Tod*l p puslaidinin'is 9siele'trina NEIIA8AI1 o n puslaidinin'is TEIIA8AI. Tod*l susi'uria &idinis ele'trinis lau'as 1 i@tei(iamos 9 nei(iam3 pus 0n=p21 'uris 'aip poten,ialinis /arjeras tru'do tolimesnei di#u-ijai.Jei n*ra jo'i$ i@orini$ po'4i$ C susidaro pn sand7ra.

• Puslaidininkinio diodo veikimo principas.

Puslaidinin'inis diodas s'irtas praleisti ele'tros sro& &iena 'r4ptimis.

Jis sudar4tas ir pn sand7ros1 'uri$ 'ie'&iena dalis turi sa&o 'onta'tin9 i@&ad3.

ei'imo prin,ipas pa(r9stas tiesio(in*s ir at/ulin*s sro&*s s3&ei'a su pn sand7ra.

• Kai prie pn sand7ros prijun(iama tiesio(in* 9tampa1 &idinis ele'trinis lau'as 4ramažinamas1 d*l 'o &4'sta tolimesn* di#u-ija pa(rindini$ 'r7&inin'$ ir taip 'uriama sro&*.

• Kai prie p, sand7ros jun(iama at/ulin* 9tampa. Padid*ja &idinis ele'trinis lau'as1 'uriss'atina ne pa(rindini$ 'r7&inin'$ jud*jim3. [ia stipris 4ra nedidelis ir mažai pri'lausonuo 9tampos. Per didel*s 9tampa (ali su'urti pramu@im3.

Tuo remiantis 'uriami diodai.

• Kodėl pn sand$roje yra energetinis barjeras kliudantis bent jau dalies kr$vininkų judėjimui. Kaip kr$vininkų tekėjimas pn sand$ra priklauso nuo i)orinio elektriniolauko"

Sujun(us p ir n puslaidinin'ius1 ties j$ ri/a &4'sta re'om/ina,ija1 susidaro nus'urdintassluo'snis. Kiti e te'a lin' p puslaidinin'io1 o s'4l*s lin' n puslaidinin'io. Susidaro &idinisele'trinis lau'as1 'uris 'aip ener(etinis /arjeras tru'do tolimesnei di#u-ijai1 nes 4ra prie@in(os'r4pties nei tur*t$1 norint1 'ad &4't$ tolimesn* di#u-ija.

• Jei i@orinis ele'trinis lau'as 4ra to'ios paios 'r4pties 'aip ir &idinis1 &idinis ele'trinislau'as 4ra sustiprinamas ir pn sand7roje juda ti' ne pa(rindiniai 'r7&inin'ai1 t.4. s'4l*s n puslaidinin'4je ir ele'tronai p puslaidinin'4je. Su'uriame nestipri at/ulin* sro&*.

• Jei i@orinis lau'as 4ra prie@in(os 'r4pties nei &idinis1 &idinis lau'as mažinamas arnai'inamas ir &4'sta pa(rindini$ 'r7&inin'$ jud*jimas. Tiesio(in* sro&*.



• Kaip )viesos absorbcija *sugertis+ susijusi su diodais. Kaip ir kam tai galimapanaudoti.

Jei #oton$ ener(ijos nepa'an'a sudar4ti ele'trons'4lei1 @&iesa /e&ei' /e jo'i$ nuostoli$ praeina.

Jei užten'a C sudaromos ele'trons'4l*s. Pn ir ?ot'io dioduose sudar4tas ele'trinis lau'as (aliats'irti ele'trons'4les ir taip 'urti1 stiprinti sro&1 tod*l (alima naudoti saul*s elementuose0'uriama ener(ija1 optiniai si(nalai &eriami ele'triniais2 ir #otodete'toriuose 0optiniai si(nalai&eriami ele'triniais2.

• Kuo lazeris skiriasi nuo )viesos diodo jų veikimo principų ir c,arakteristikųpoži$riu.

• ?&iesos diode ties pn sand7ra susijun(ia ele'tronai ir s'4l*s C re'om/ina,ija1 su'urdami#oton3. Taiau @i re'om/ina,ija 4ra spontani@'a. Tuo tarpu la-er4je re'om/ina,ija 4rastimuliuojanti. Ele'tronai 4ra per'eliami 9 au'@tesnius l4(menis ir &ei'iamiele'troma(neti-mo leidžiami 9 žemesnius sluo'snius su'urdami to'9 pat9 #oton31 'o's j9sužadino.

• )a-eriuose @&iesa 4ra mono,+romatin*. ?&iesos dioduose ji dau(iau i@s'4dusi.

• )a-eriuose @&iesa 4ra 'r4ptin(esn*.

• Koks yra pagrindinis dielektrikų patalpintų & i)orin& elektrin& lauk' elgsenosypatumas ir kokios yra jo r$)ys bei priežastys.

• Pate'us 9 i@orin9 ele'trin9 lau'31 diele'tri'ai 'uria dipolinius ele'trinius momentus0pd21 'uri$ 'r4ptis sutampa su ele'trinio lau'o stiprio 'r4ptimi.

• Ele'trinis dipolis C tai s'irtin(o žen'lo1 &ienodo modulio 'r7&iai nutol atstumu d.

• R7@is (alima s'irst4ti 9 d&i 'ate(orijas.

• Pirmoji 'ate(orija:

Poliniai diele'tri'ai C nesant i@orinio lau'o1 'ie'&ienos mole'ul*s prie@in($ 'r7&i$ ,entrai4ra s'irtin(uose ta@'uose1 tod*l p n*ra l4(u nuliui. Taiau 'ai to'i$ mole'uli$ dau(1 ptampa l4(u nuliui1 nes 'ie'&iena mole'ul* &e'tori@'ai susideda. !endrai: nesant i@orinioele'trinio lau'o1 p l4(us nuliui. Kai paten'a 9 i@orin9 lau'31 &isi dipoliai sten(iasi pasisu'titaip1 'ad /7t$ &ienoje linijoje su ele'trinio lau'o stiprio 'r4ptimi. Tai joms padeda Kulono j*(a.

Nepoliniai diele'ti'ai C nesant i@orinio lau'o1 'r7&i$ pasis'irst4mo ,entrai 4ra &ienameta@'e1 tod*l p 0momentas2 4ra l4(us nuliui. Kai esti i@orinis ele'trinis lau'as1 ,entrai pasislen'a1 su'uriamas p.

• Pa(al poliari-uojamum3 (alima s'irst4ti:



Ele'troninis: esti &isose medžia(ose. Esant i@oriniam ele'triniam lau'ui1 ele'tron$de/es*lis pasislen'a su'urdamas dipolin9 ele'trin9 moment3.

Joninis: i@oriniame ele'triniame lau'e 'atijonai ir anijonai pasislen'a. Ti' jonin*semedžia(ose.

Orienta,inis: pasto&iuose dipoliuose. Esant i@oriniam lau'ui momentai orientuojasi ele'trinio lau'o'r4ptimi.

• -ėl kokių priežasių plok)io kondensatoriaus tarp kurio plok)telių yra vakuumastalpa skiriasi nuo tokios pat /ormos ir matmenų kondensatoriaus tarp kurio plok)teliųyra dielektrikas talpos.Esminis d4dis1 'uris (ali nulemti s'irtum3 4ra diele'trin* s'&ar/a. Ji parodo1 'ie' 'art$ele'trinis lau'o stipris 4ra mažesnis nei &a'uume.

S'irtin(oms medžia(oms /7din(a s'irtin(a diele'trin* s'&ar/a.

• 0)vardinkite svarbiausias dielektrinių medžiagų r$)is ir /izikinius principus kuriaisparemtos esminės )ių dangų c,arakteristikos.

SENETOE)EKTRIKAI 0p&-.: !aTiOH2

• Sa&aimin* poliari-a,ija tam ti'rame temperat7ros inter&ale nesant i@orinio ele'triniolau'o.

• !7din(a +istere-*s 'ilpa.

• 5idel* diele'trin* s'&ar/a 0>< <<<21 pri'lauso nuo ele'trinio lau'o stiprio.

• Jei temperat7ra au'@tesn* už Kiuri C tampa paprastu poliniu diele'tri'u.

• Turi domenus1 'uri$ 'ie'&ieno momentas ele'triniame lau'e orientuojasi ele'trinio lau'ostiprio 'r4ptimi.

PJEYOE)EKTIKAI 0p&-.: '&ar,as2

• !7din(a sa&aimin* poliari-a,ija nesant ele'trinio lau'o diele'tri'3 de#ormuojant0tempiant1 spaudžiant2.

• ei'ia tose medžia(uose1 'uri$ atomai neturi simetrijos ,entro.

• 5e#ormuoti (alima ti' tam ti'ra 'r4ptimi norint1 'ad (aut$si e#e'tas.

• At&ir'@ias pro,esas: atsirandant ele'triniam lau'ui1 diele'tri'as de#ormuojasi.

• Naudojimas remiasi &ienos ener(ijos 'itimu 9 'it3.



PIROE)EKTRIKAI 0p&-: )iTaOH2

• Ele'tros 'r7&iai atsiranda did*jant temperat7rai. Tuo paiu atsiranda sa&aimin* poliari-a,ija.

• Rea(uoja 9 spindulius1 'urie 'elia temperat7r3 04pa IR2.• ei'iant i@oriniam ele'triniui lau'ui C panai'inamos jo sa&4/*s ir piroele'tri'as tampa

paprastu diele'tri'u.

• Pagrindinės magnetikų grupės ir kokios yra jų magnetinių savybių priežastys.

• 8a(netin* s'&ar/a C d4dis1 nusa'antis1 'ie' 'art$ ma(netin* indu',ija tam ti'rojeterp*je 4ra didesn* ar mažesn* nei &a'uume.

• = ma(netinis jautris.

• 8a(netiniai momentai ele'trone susideda i@: or/itinio momento 0'ai ele'tronas juda apie /randuol91 'uria sro&*1 'uri sa&o ruožtu 'uria ma(netin9 lau'32 /ei spininio 0ele'tronosu'imasis apie sa&o a@92.

• 8a(neti'ai s'irstomi 9:

parama(neti'$ >1 < .

diama(neti'$ U>1 U < .

#eroma(neti'$ >1 <.

• 5IA8ANETIKAI: nesant ma(netiniui lau'ui d*ll4(inio ele'tron$ s'aiiaus /endras ma(netinis momentas l4(us nuliui. Esant

ma(netiniame lau'e su'urtas ma(netinis momentas 4ra prie@in(os 'r4pties nei [email protected]: d*l ne'ompensuoto spinininio

irar/a or/itinio ele'tron$ ma(netinio momento nesant i@oriniam ma(netiniui momentuiele'tronai turi pasto&$ ma(netin9 moment3. I@oriniame lau'e @ie momentai orientuojasi pa(al lau'3. Pri'lauso nuo temperat7ros.

6ERO8ANETIKAI: (retutini$ atom$ ele'tron$ su'iniai s3&ei'auja. Tai s3l4(oja1 jo(ma(netiniai momentai 4ra tam ti'ros 'r4pties1 taiau ta 'r4ptis s'iriasi 'ie'&ienamedomene. Tod*l suminis momentas l4(us nuliui. Esant i@oriniame ma(netiniam lau'uimomentai orientuojasi lau'o 'r4ptimi.

• Kas yra /eromagnetikai. Kokie yra jų magnetinių savybių ypatumas ir )ių ypatumųpriežastys. (paveikslėlis ties 22 klausimu)

• 6eroma(neti'ai C ma(neti'ai1 'uri$ >1 <.

• !7din(i domen$ susidar4mai d*l e'le'tron$ su'ini$ s3&ei'os (retimuose atomuose.Taiau s'irtin($ domen$ s'irtin(i ma(netiniai momentai 4ra s'irtin($ 'r4pi$1 tod*l /endras ma(netinis momentas nesant ma(netiniui lau'ui 0i@oriniam2 ma(netinismomentas l4(us nuliui.



• Esant ma(netiniam lau'ui domen$ ma(netiniai momentai 'r4psta lau'o 'r4ptimi1 'ol pasie'iama ma(netin* sotis

• Jei temperat7ra au'@tesn* nei Kiuri temperat7ra1 #eroma(neti'as tampa parama(neti'ud*l dalel*ms sutei'tos ener(ijos1 nes jos ima itin (reitai ,+aoti@'ai jud*ti.

• Kokias dar magnetikų r$)is galėtumėte nurodyti )alia /eromagnetikų. Kokios kitųmagnetikų magnetinių savybių ypatybės ir jų priežastys.

• ANTI6ERO8ANETIKAI. !7din(a atomams ir jonams. Juose spininiai momentai 4ras'irtin($ 'r4pi$1 d*l 'o &ienas 'it3 'ompensuoja ir /endras momentas l4(us nuliui. P&-.8nO. O jonai neturi momento1 o 8n jon$ momentai i@sid*st prie@in(omis 'r4ptimis.

• 6ERI8ANETIKAI. J$ ma(netin* sotis 4ra (an didel*1 ti' ne to'ia didel* 'aipma(neti'uose.

[ia ma(netiniai momentai sudaro su/(ardeles su prie@in(os 'r4pties ar/a darsud*tin(esn*s orienta,ijos ma(netiniais momentais. Su/(ardel*s (ali s'irtis &alentin(umu

ar/a jonais.[ia ma(netiniai momentai sudaro su/(ardeles su prie@in(os 'r4pties ar/a darsud*tin(esn*s orienta,ijos ma(netiniais momentais. Su/(ardel*s (ali s'irtis &alentin(umuar/a jonais.

• ANTI6ERI8ANETIKAI. !7din(a tai1 jo( j$ su'urtas ma(netinis lau'as 4ra prie@in(asi@oriniam. P&-. Pirotitas1 +ematitas.

• Kas yra ,isterezės kilpa. Kodėl stebimas toks rei)kinys.

• \istere-*s 'ilpa nusa'o ma(neti'o ma(netin*s s'&ar/os pri'lausom4/ nuo ma(netiniolau'o stiprio.

• 5id*jant ma(netiniam lau'o stipriui did*ja ma(netin* s'&ar/a1 'ol pasie'iama sotis.*liau maž*jant ma(netiniam lau'o stipriui pasie'iamas ta@'as1 'uriamas ma(netinislau'o stipris l4(us nuliui1 taiau #eroma(neti'as i@lie'a 9ma(netintas. Tai &adinamali'tiniu 9ma(net*jimu.

• Norint panai'inti 9ma(net*jim31 rei'ia prie@in(o ma(netinio lau'o1 tai /7t$ ta@'as " C'oer,inis lau'o stipris.

• *liau pasie'iama sotis ir &*l &is'as &4'sta i@ naujo1 ti' duomenis 'inta.

• I@ dalies @is rei@'in4s ste/imas d*l #eroma(neti'o domen$ ir su'inini$ moment$

s3&ei'os.

• Kaip magnetikai gali b$ti skirstomi pagal ,isterezės kilpos /orm'. Kokie yra jųtaikymai.

8INK?TIEJI:

• reitai pasie'iama sotis.



• 8aži ener(ijos nuostoliai.

• reitai i@sima(netina.

• Tai'4mai: ten1 'ur &ei'ia 'intami ma(netiniai lau'ai ir rei'ia maž$ ener(ijosnuostoli$1 p&-.: trans#ormatoriaus @erdis1 motorai1 (eneratoriai.

KIETIEJI:• Sun'iai i@sima(netinis 0Ener(ijos produ'tas C ener(ijos 'ie'is1 rei'alin(as i@ma(netinti

ma(neti'ui2.

• 5idelis ener(ijos nuostoliai.

• 8aža pradin* ma(netin* s'&ar/a.

• 5idelis li'tinis 9ma(net*jimas ir 'oer,inis lau'o stipris.

• Tai'4mas: ausin*s1tele#onai1 &ari'liai1 ma(netiniai atminties elementai

• Kaip /eromagnetikų magnetinės savybės priklauso nuo temperat$ros.

• 8a(netinis jautris '4lant temperat7rai 'inta1 'aip parod4ta pa&ei'sl*l4je.

• Tam ti'roje temperat7roje1 dalel*s 9(auna itin dau( ener(ijos ir ima ,+aoti@'ai jud*ti1 'as(ali sunai'inti domenin stru't7r3 ir jis taps parama(neti'u.

• Magnetinės juostelės veikimo principas.

• Xra@ani3 (al&ut sudaro ele'troma(netas su tarpu.

• arso dažniu 'intanti ele'tros sro&* su'uria ties ele'troma(neto tarpu ma(netin9 lau'3.Xma(net*jimas ant ma(netin*s juostel*s 4ra propor,in(as indu'uotam ma(netiniamlau'ui.

• Norint at'urti 9ra@4t3 in#orma,ij31 (al&ut* juda ma(netine juostele1 'urios 9ma(netintossrit4s indu'uota ele'tros sro& (al&ut*je1

• Kaip susijęs personalinio kompiuterio kietasis diskas ir magnetiniai rei)kiniai.

Ant dis'o 4ra ma(netin* juostel*1 'urioje 4ra 9ma(netinti domenai1 sau(ant4s duomen4s1'urie nus'aitomi s'ait4mo1 ra@4mo (al&ut*mis. Tai remiasi ma(netiniais rei@'iniais.

alimos d&i /7senos: 'ai pasie'iama sotis ir prie@in(os momento orienta,ijos.

• Medžiagos l$žio rodiklis.

• 8edžia(os l7žio rodi'lis 4ra &ienas pa(rindini$ optini$ sa&4/i$.

•



• 5eimanto l7žio rodi'lis &ienas didžiausi$1 tod*l jame i@(aunama dau( &idini$ atspindži$.

• Sti'lo ir 'eramini$ medžia($: >1;=D1;.

Polimerini$ medžia($: >1=>1.

• 1viesos dispersija.

• Tai l7žio rodi'lio pri'lausom4/* nuo @&iesos /an(os il(io ar/a dažnio.

• I@rei@'iama #ormule:

S'aidriose terp*se /7din(a normalioji dispersija 0/an(osil(iui maž*jant1 did*ja n1 p&-.: &ioletini$ spinduli$ /an(os il(is mažiausias1 /et l7žtala/iausiai2.

• Anomalioji dispersija /7din(a medžia(oms1 'ai sa&$j$ ele'tron$ &irpesi$ dažnismaždau( l4(us @&iesos dažniui. Tuomet dnd]U<.

• 1viesos atspindys. Kokios dangos sumažina )viesos atspind&"

• ?&iesa (ali ne ti' l7žti1 /et ir dalis jos atsispindi.

• Atspindžio dal9 nusa'o d4dis R 0 2D. Kuo didesnis l7žio rodi'lis1 tuo la/iau atsispindi.

• 5an(os1 sumažinanios @&iesos atspind91 naudojamos mi'ros'op$ l@iuose. Taimedžia(os1 'urios paden(ia pa(rind3 ^ @&iesos /an(os il(io sluo'sniu. 5*l jo atsispindis'irtin($ #a-i$ d&i /an(os1 jos &ien3 'it3 eliminuoja.

• 2eidrodinis ir di/uzinis atspindys. Poliarinės diagramos.

• Atspind4s (ali /7ti s'irtomas 9:

• eidrodin9 0'ritimo 'ampas l4(us atspindžio2

• 5i#u-in9 0'ritimo 'ampas nel4(us atspindžio2.

• Poliarin*s dia(ramos api/7dina /alans3 tarp di#u-inio ir &eidrodinio atspindži$ tam



ti'rame pa&ir@iuje.

• Jos parodo atspindžio intens4&um3 tam ti'ra 'r4ptimi pa(al &e'toriaus il(9.

•

Jei dia(rama aps'ritimo #ormos C @&iesa s'laidoma pa(al ,os d*sn9. To'iu at&ejuatspindžio intens4&umas II<,os_.

• Kas lemia medžiagų skaidr& permatomum' ir nepermatomum'"

• S'aidrumas C (alim4/* mat4ti &isi@'ai ai@'$ &ai-d3.

• S'aidrumas pri'lauso nuo @&iesos s'laidos1 o @i pri'lauso nuo @&iesos l7žio porose ar dalel*se. S'laida 4ra (eriausia 0s'aidrumas mažiausias21 'ai daleli$ matmen4s atitin'amatomos @&iesos /an(os il(9 0<<=B<<nm2.

• Permatomumas /endru at&eju rei@'ia1 'ad di#u-inis &ai-das 4ra &isi@'ai praleidžiamas1nepermatomumas C nepraleidžiamas.

• Sti'lo1 'erami'os1 polimerin*ms medžia(oms s'aidrum3 lemia s'laida. Taip pat lais&$j$ ele'tron$ 'ie'is juose 0sti'le2.

• 8etal$ nepermatomum3 lemia @&iesos su(ertis. )ais&ieji ele'tronai su(eria #otonus.

• Kas lemia medžiagų spalv' ir kaip j' galima keisti"

• Sti'lo ir 'eramini$ medžia($ spal&3 lemia a/sor/,ijos me,+ani-mas. is'as pri'lausonuo to1 'o'ius @&iesos /an(os il(ius metalo jon$ ele'tronai su(eria. P&-.: sili'atinissti'las1 'uriame 4ra &ienas pro,entas 'o/alto o'sido. Ko/alto jonai su(eria raudonuosius

@&iesos spindulius. Kadan(i il(ieji spinduliai su(eriami1 matoma m*l4na spal&a. !endrai:medžia(a su(eria tam ti'rus /an(os il(ius ir tuos1 'uri$ nesu(eria C atsispindi ir pasie'iam7s$ a'is.

• Spal&a dar pri'lauso nuo 'oordina,inio s'aiiaus. S'irtin(as 'oordina,inis s'aiius lemias'irtin(3 su(ertos @&iesos ener(ij31 'as lemi3 spal&3 ir jos intens4&um3.

• Polimer$ nepermatomum3 lemia pi(mentai1 'aip p&-.: titano o'sidas. Permatomum3 lemia taip pat tam ti'ri priedai. Pro,esas to's pats 'aip ir a/sor/,ijos: su(eriami tam ti'ri /an(os il(iai.

• 3iuminescencija jos tipai ir mec,anizmas.

• )iuminis,en,ijos termin3 (alima paai@'inti 'eliomis s3&o'omis: pirmiausia1 'uomet&ienos @&iesos /an(os il(iu medžia(a 4ra ap@&ieiama1 o 'itu /an(os il(iu ji emisuoja.Taip pat1 'uomet d*l tam ti'ros ener(ijos 0me,+anin*s1 ,+emin*s1 termin*s2 ar daleli$ @&iesa 4ra su'uriama. !endru at&eju tai sužadint$ atom$ (r9žimas 9 pradin /7sen3 ir #oton$ i@spindulia&imas.

• 8e,+ani-mas: sužadinti ele'troma(netini$ /an($ ele'tronai juda i@ &alentin*s juodos 9 laidumo juost31 &*liau 9 pa(a&imo ,entrus1 (r9žta 9 laidumo juost3 @ilumin*s ener(ijos



d*'a ir (al$ (ale smun'a emisuodamas #oton3.

• Pa(al reemisijos lai'3 s'irstoma 9: #luores,en,ija 0reemisija U><ns2 ir #os#oros,en,ija0reemisija ><ns2.

• Pa(al tai1 'as su'elia @&4t*jim3: #otoliuminis,en,ija 0#otonai su'elia21ele'troliuminis,en,ija 0ele'tronai1 p&-.: @iaur*s pa@&aist*21 'atodin* liuminis,en,ija0ele'tronai i@ 'atodo2.

• 4ubino lazerio veikimo principas.

• Ru/inas C &ien'ristalis aliuminio o'sidas1 'uriame 4ra dau( ,+romo o'sido1 'uris su'eliaraudon3 spal&3.

• Ksenono lempa ap@&ieia ru/in31 ,+romo o'sido ele'tronai1 9(a& ener(ijos1 paten'a 9 sužadint3 /7sen31 dalis j$ (r9žta 9 pa(rindin /7sen3 &*l1 o dalis 9 metasta/ili3 ar/a tarpine /7sen3. Ten i@/7na apie Hms. Tie' lai'o užten'a1 'ad susirin't$ dau(iau ele'tron$ /eispontani@'as 'eli$ ele'tron$ (r9žimas 9 pa(rindin /7sen3 su'eli3 la&inin ele'tron$ emisij31 'ai i@spinduliuojami #otonai.

• iena la-erio pus* 4ra pasida/ruota1 'ita nepilnai pasida/ruota. 6oton$ pluo@tasatsispindti nuo @i$ pusi$1 'ol jo intens4&umas padid*ja ir pro nepilnai pasida/ruot3 pus i@eina raudoni spinduliai. Pradinis /an(os il(is ;<nm tampa G1Hnm. ?&iesa C mono,+romatin*.

medziagu fizika

Documents