suvalkietis turinys - elibrary.lt · tik mßsł, bet ir viso pasaulio turtas. kiek-vienai ðaliai...

2

S U V A L K I E T I S

Rankraðèiai taisomiir trumpinami redakcijos

nuoþiûra.Redakcijos nuomonë

nebûtinai sutampa su autoriønuomone.

Tur i n ys

Leidþia: LLD UAB �Auðros� leidykla,Mickevièiaus 23, 16-515 Punskas,tel. (87) 5161410, faks. (87) 5161821.Adresas internete:www.punskas.pl/suvalkietisElektroninio paðto adresas:[email protected]

Redakcijos adresas:Puùaskiego 24 A, 16-400 Suwaùki.

Redaguoja:

K. Baranauskas � redaktorius,T. Uzdilaitë,K. Leonèikas,J. Vaznelis,S. Kapustinskienë.

Stilistë, korektorë B. Burdinaitë-O³ów.Techninis redaktorius S. Birgelis.

Numeris pasiraðytas spaudai:2005 06 20.

Virðelyje: Saulëlydis Ðiurpilyje.

Prie Seivio (S. Birgelio nuotr.)

Spausdino �Auðros� leidyklosspaustuvë.

Tiraþas 500 egz.

Moksleiviams, studentams ir mokytojams linksmaiir laimingai praleisti vasaros atostogas linki

LLD Suvalkø skyrius ir �Suvalkieèio� redakcija

REDAKTORIAUS ÞODIS ................................................................ 3

LIETUVAK. LEONÈIKAS Kas girdëti Lietuvoje? .................................................... 4I. DEGUTIENË Lietuva � mano gimtinë ............................................... 7

KRAÐTO PRAEITIS

J. VAZNELIS Pasienieèiai (17) ................................................................. 8K. LEONÈIKAS Naujas lietuviðkas leidinys ........................................... 10K. LEONÈIKAS Susipaþinkime su nauja knyga ...................................... 10G. MARCINKEVIÈIUS Buvæ Vygriø kamenduliø dvareliai .................... 10

SILUETAI

P. SOVULIS Prof. dr. Juozas Bagdonas .................................................... 12

ÐVIETIMASK. BARANAUSKAS Þiniasklaidininkø praktinis seminaras Vilniuje ..... 13

SVEIKATOS KERTELË

Vaikas ir ðuo ........................................................................................... 14

KULTÛRA

E. STASKEVIÈIENË �Vygriø kriauklelës� ............................................. 16K. LEONÈIKAS Susitikimas su mûsø kraðto raðytoja ............................. 17K. LEONÈIKAS Sigitas Birgelis � þmogus-institucija ............................. 18S. KAPUSTINSKIENË Poezijos pavasaris Eglinëje ................................ 21S. KAPUSTINSKIENË �Ðiurpilio piliakalnio aidai� ............................. 22

EKONOMIKA

K. LEONÈIKAS Kà davë Lietuvai vieneri narystës ES metai? .................. 24

SPORTAS IR TURIZMASK. LEONÈIKAS Draugiðkas krepðinio ir tinklinio turnyras ...................... 26G. MARCINKEVIÈIUS Turistinë pasiûla .............................................. 26P. SOVULIS Pasienio zona ...................................................................... 29

LAIÐKAIO. BOHAREVIÈIÛTË�RICHTER Susitikimas Èikagoje po 65 metø ....... 31

INTERVIU

S. KAPUSTINSKIENË Po klevo lapu ..................................................... 33

ÁVAIRENYBËS ........................................................................................... 35

KRONIKA .................................................................................................. 36


3

R E D A K T O R I A U S Þ O D I S

Ðiemet pavasaris kaþkodël delsë, me-dþiai sunkiai skleidë lapus, lyg laukdamiið svetur sugráþtanèiø, vëluojanèiø paukð-èiø. Gamta, deja, vadovaujasi ne visadaþmogui suvokiamais dësniais, laiko þen-klais. Galbût todël laukimas kasmet bûnapaslaptingesnis, dþiugesnis.

Ne maþiau dþiûgaujama sulaukus pa-vasario Europoje, kuris atneðë ilgai lauk-tø poslinkiø, gaivaus vakarø vëjo dvelk-smo. Valstybës demokratëja, nyksta pa-sienio perëjø problemos, laisvëja prekiø irþmoniø judëjimas. Bëda ta, kad kasdieniogyvenimo þymesnio pagerëjimo nejunta-ma. Politikø dëka gyvenimas tampa dar la-biau komplikuotas. Sakoma, kad tai perei-namojo laikotarpio perturbacijos.

Visgi kà bemanytø visuomenë, gegu-þës 1 dienà Vidurio ir Rytø Europos vals-tybës, ástojusios á Europos Sàjungà, pir-màsias metines vertina teigiamai. Ekono-mika plëtojasi palankia kryptimi, privalu-mai nustelbë euroskeptikø nuogàstavi-mus, infliacija maþëja, o eksportas, ypaèþemës ûkio produktø, auga, taip pat plau-kia ið Europos Sàjungos fondø þadëta fi-nansinë parama. 2004 m. iðmokos ið fon-dø didesnës uþ ámokas: Lietuva laimëjoper 1,2 mlrd. litø, Lenkija � 6 mlrd. zlotø.Politiná saugumà uþtikrina NATO karinisblokas, ûkiná � minëtos Europos Sàjun-gos struktûros. Tad, atrodo, ko dardaugiau mums norëti?

Ðvenèiant Europos susivienijimo me-tines pastebima ir neigiamø reiðkiniø. Dar-

bo jëga, jauni þmonës masiðkai juda at-virkðtine kryptimi � traukia Vakarø link.Senstantys Vakarai reikalauja mûsø darbð-èiø rankø ir protø, kad atgaivintø Vokieti-jos ir kitø stagnacijoje atsidûrusiø valsty-biø ûká. Verslininkø kalba tariant, �intere-sas sukasi� � mes gauname ið Vakarø ne-va naujas technologijas, o Vakarai � pigødarbà ir specialistus investicijoms bei darnaujesnëms technologijoms diegti. Susi-daro klasikinë amerikieèiø �win win� situ-acija, kai abi pusës laimi. Ar ið tiesø?

Ðis pavasaris suvalkieèiams atneðë ir-gi gerø þiniø, praturtino kultûriná gyveni-mà. Kovo 15-àjà M. Konopnickos vieðo-joje bibliotekoje atidaryta gerai mums pa-þástamo poeto ir fotografo Sigito Birgelio

personalinë paroda. Suvalkijos gyvosiosir negyvosios gamtos groþá jis áamþinospalvotame albume �Jotvos pakraðty�, kuráne vienas parodos lankytojas ásigijo atmi-nimui bei kaip dovanà paþástamiems. Pui-kus leidinys.

Geguþës 8 dienà Punske ávyko eilinisLenkijos lietuviø bendruomenës suvaþia-vimas. Iðrinkta nauja Bendruomenës val-dþia, priimti svarûs nutarimai. Mums, su-valkieèiams, svarbiausia galbût tai, kad ga-vome pritarimà gvildenti bûsimo lietuviøkultûros centro statybos Suvalkuose idë-jà. Viliamasi, kad auganti nauja karta, jøtëvai ðià idëjà gvildens, ir netolimoje atei-tyje, tarptautiniams fondams padedant, jàágyvendins.

Geguþës 9 dienà minëtoje vieðojojebibliotekoje ávyko Birutës Jonuðkaitësknygos �Vaikas praþilusiom akim� prista-tymas. Atvyko gana daug poezija besi-dominèiø lietuviø ir lenkø suvalkieèiø. Poe-tës þodþiais norëtøsi paklausti: �Mama/ kas dabar bus / mano vaikas / praþilu-sios moters / akim pasiþiûri�?

Geguþës 22 dienà prie Ðiurpilio pilia-kalnio jau antrus metus ið eilës vyko Poe-zijos pavasario baigiamoji vakaronë �Ðiur-pilio piliakalnio aidai�. Atvyko poetai iðLietuvos, Punsko ir mûsiðkiai � suvalkie-èiai. Gamtos nepaprastas groþis, susipy-næs su lietuviø poezija ir daina, uþbûrë nevieno ðirdá ir dvasià. Geras tai laiko þen-klas. Manoma, kad Poezijos pavasario ai-dai skambës kiekvienais metais, suteikda-mi suvalkieèiams, ir ne tik jiems, dardaugiau dþiaugsmo, gërio ir vilties.

Kazimieras BARANAUSKAS

LLB suvaþiavime kalba Kazimieras Baranauskas (S. Birgelio nuotr.)

Poezijos pavasario uþdarymas Ðiurpily (R. Vitkausko nuotr.)

4


Jeigu ðiemet skirtumas tarp þaliavos irperdirbtø naftos produktø kainos iðliktøtoks pat, kaip ir pernai, ir �Maþeikiø naftai�pavyktø, kaip planuojama, perdirbti9 milijonus tonø naftos, tikëtina, jog jospelnas bûtø dar didesnis. Taèiau, Karsokoteigimu, ðiemet bendrovë planuoja uþdirb-ti 244 milijonus litø pelno, nes nesitikimatokiø dideliø kainø skirtumø kaip pernai.

POLITIKA

Vilniuje vyko NATO forumas

Ðiø metø balandþio 20�21 d. Vilniujevyko neformalus NATO uþsienio reikaløministrø susitikimas, kuriame dalyvavoapie pusæ tûkstanèio pareigûnø. Tai di-dþiausias kada nors Lietuvoje vykæs tarp-tautinis forumas.

NATO ðaliø ministrai aptarë Aljansooperacijas, vykstanèias Balkanuose, Af-ganistane, Irake, ir santykius su ðalimispartnerëmis, taip pat ðios organizacijos fi-nansavimo ir sprendimø priëmimo tvarkà.Diskutuota dël NATO vaidmens Artimuo-siuose Rytuose. Surengti NATO ir Rusi-jos tarybos bei NATO ir Ukrainos komisi-jos posëdþiai.

Susitikime dalyvavo NATO generali-nis sekretorius Jaapas de Hoopas Schef-feris, Jungtiniø Valstijø valstybës sekre-torë Kondoliza Rais, kitø NATO ðaliø uþ-sienio reikalø ministrai, Europos Sàjungossaugumo ir uþsienio politikos vadovasChavjeras Solana, NATO karinë ir politi-në vadovybë bei Rusijos ir Ukrainos dip-lomatijos vadovai.

Tai pirmasis NATO ministrø susitiki-mas, rengiamas ne Briuselyje.

NATO generalinis sekretorius Jaapasde Hoopas Schefferis Lietuvos valdþiaidëkojo uþ galimybæ Vilniuje surengti pui-kias politines diskusijas aktualiais visampasauliui klausimais. JAV valstybës sek-retorë Kondoliza Rais atkreipë dëmesá, kadLietuva, jau atðventusi stojimo á NATOmetines, galëtø bûti pavyzdys, kà gali nu-veikti laisva valstybë.

Vilnieèiai ramiai iðtvërë judëjimo apri-bojimus miesto centre ir netrukdë nuolatpo miestà zujantiems sveèiø korteþams.

KULTÛRA

Kernavei áteiktasUNESCO sertifikatas

Kernavës kultûriniam rezervatui ð. m.geguþës 19 d. áteiktas UNESCO (Jungti-niø tautø ðvietimo, mokslo ir kultûros or-ganizacijos) pasaulio paveldo sertifikatas(oficialus raðtiðkas paþymëjimas). Prieðmetus á sàraðà átraukta archeologinë vie-tovë yra treèias UNESCO saugomas ob-jektas Lietuvoje.

Lietuvos ambasadorë prie UNESCOIna Marèiulionytë sako, kad sertifikato átei-kimas Kernavës kultûriniam rezervatui ro-do iðskirtinæ ðio objekto reikðmæ Lietuvaiir pasauliui. Ambasadorës teigimu, tai reið-kia, kad valstybë ásipareigoja tà iðskirtinævertæ saugoti.

Kernavës kultûrinis rezervatas ásteig-tas 1998 m. Jis uþima 194,4 ha teritorijà.Joje saugomas kultûros paveldo objektøkompleksas, kuriame ðiuo metu þinoma iráteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kul-tûros vertybiø: penki piliakalniai, Kerna-vës senojo miesto vieta, senosios baþny-èios vieta, Kernavës senovës gyvenvie-të, XIII�XIV a. Kernavës kapinynas ir kitiobjektai. Kernavës archeologinë vietovë,pripaþástant jos iðskirtinæ pasaulinæ vertæ,2004 m. liepà buvo átraukta á UNESCO Pa-saulio paveldo sàraðà. Á ðá sàraðà dar ára-ðyti Vilniaus senamiestis ir Kurðiø nerija.

Kernavës kultûrinio rezervato vado-vams Pasaulio paveldo sertifikatà áteikëUNESCO Pasaulio paveldo centro Ðiau-rës Amerikos ir Europos skyriaus vadovëdr. M. Riosler.

Iðkilmingoje ceremonijoje dalyvavæsPrezidentas Valdas Adamkus pasakë:�Pasaulio paveldo sertifikatas yraUNESCO patvirtinimas, jog ði vieta netik mûsø, bet ir viso pasaulio turtas. Kiek-vienai ðaliai didelë garbë, kai jos istori-jos, kultûros ar gamtos vertybës átraukia-mos á Pasaulio paveldo sàraðà, taèiau taiyra ir tuo paèiu didelë atsakomybë, tarp-tautinis ásipareigojimas sergëti ir puose-lëti toká pasaulinæ reikðmæ turintá paliki-mà. Pasaulio paveldo sertifikatas áparei-goja mus visiems svetingai leisti gërëtis

KAS GIRDËTIKAS GIRDËTIEKONOMIKA

Rekordinis �Maþeikiønaftos� pelnas

Naftos perdirbimo koncernas �Maþei-kiø nafta� pernai uþdirbo daugiau kaip720 milijonø litø grynojo pelno, taip yrabeveik pusketvirto karto daugiau nei2003�iaisiais metais. Pernai koncernasperdirbo pusdevinto milijono tonø naf-tos, o tai yra dvideðimèia procentødaugiau nei uþpernai.

�Maþeikiø naftos� Komunikacijosskyriaus vadovas Giedrius Karsokas Lie-tuvos radijui teigë, kad perdirbti rekordinánaftos kieká ir uþdirbti rekordiná pelnà lei-do padidëjæs veiklos naðumas bei Rusi-jos koncerno �Jukos� tiekiami papildominaftos kiekiai.

Anot Karsoko, bendrovës sëkmë su-sijusi ir su pasaulinëse rinkose vyravu-siomis tendencijomis, kai skirtumas tarpþalios naftos bei dyzelinio kuro ir benzinopasauliniø kainø buvo didelis.

L I E T U V A

Koncernas �Maþeikiø nafta�


5

KERNAVË

dvasiniais Kernavës turtais ir kartu juosnesunykusius ir nepaþeistus perduoti at-eities kartoms�.

Archeologai rado didikøRadvilø palaikus

Buvusios Dubingiø evangelikø refor-matø baþnyèios vietoje Vilniaus universi-teto archeologai atrado didelá vaidmenáLietuvos istorijoje suvaidinusiø didikøRadvilø giminës palaikus.

Atlikti kaukoliø sugretinimai su turi-ma ikonografija, istoriniø duomenø ir kau-lø ypatumø sutapimai leidþia teigti, kadtarp keliasdeðimties palaidotø þmoniø yraMikalojaus Radvilos Juodojo, ElþbietosÐidloveckos�Radvilienës, MikalojausRadvilos Juodojo þmonos, MikalojausRadvilos Rudojo, Jonuðo VI Radvilos pa-laikai.

Aðtuoneri palaikai buvo sudëti á spe-cialiai suræstà karstà � �dëþæ� ir uþkastiþemëje centrinëje baþnyèios dalyje. Ar-cheologø teigimu, toks laidojimo bûdasrodo, kad garbingiausioje baþnyèios vie-toje buvo uþkasti itin svarbûs asmenys.

Þinodami, kad Dubingiø baþnyèià pa-statë Radvilos ir kad jie èia specialiai uþ-sakytuose sarkofaguose buvo palaidoti,mokslininkai spëjo, kad archeologiniø ty-rimø metu surastoje vietoje � bûtent Rad-vilø palaikai.

Molëtø rajone esanti Dubingiø pilia-vietë � viena didþiausiø Lietuvoje. NuoXVI a. èia buvo Radvilø ðeimos rezidenci-ja. Radvilos vadinosi Dubingiø ir Birþø ku-nigaikðèiais, nes vieninteliai turëjo kuni-gaikðèiø titulà.

Archeologiniai kasinëjimai vyko pra-ëjusià vasarà. Juos atliko universiteto stu-dentai ir Vilniaus jëzuitø gimnazijos moks-leiviai. �Kasinëjimams lëðø skirta visai ne-daug, taèiau atradimas � stulbinantis, �teigia mokslininkai. � Pirmà kartà pavykoatkasti tokiø garsiø istoriniø asmenybiøpalaikus. Tai neeilinis ávykis istorine ir ar-cheologine prasme�.

Atkastus Radvilø palaikus tiria Vil-niaus universiteto archeologai.

Apdovanojimai kûrëjams

Poetui ir raðytojui Justinui Marcinke-vièiui ir dirigentui profesoriui Sauliui Son-deckiui Pasaulinës intelektinës nuosavy-bës dienos proga Vilniuje áteikti aukso me-daliai uþ kûrybinæ veiklà.

Vilnius tapsEuropos Sàjungos

kultûros sostine

Europos Parlamentas balsuos dël Vil-niaus paskelbimo Europos kultûros sos-tine 2009 metais.

Europarlamento Kultûros ir ðvietimokomitetas siûlo naujàsias Europos Sàjun-gos nares átraukti á Europos kultûros sos-tiniø programà. Pagal jà nuo 2007-øjø Eu-ropos kultûros sostinëmis kasmet taps podu miestus � vienas Europos Sàjungosðalies senbuvës ir vienas naujos narës.2009 metais Europos kultûros sostinës bû-tø Vilnius ir Austrijos miestas Lincas. Ðistitulas esà pritrauktø á miestà naujø inves-ticijø, pagyvintø turizmà ir kultûriná gyve-nimà.

SPORTAS

Pasibaigë krepðinio sezonas Lietuvosklubams, kuriø dalis dalyvavo ávairiuose,dideliuose ir maþesniuose, tarptautiniuo-se turnyruose. Stipriausias klubas � Kau-no �Þalgiris� dalyvavo Eurolygos, pirmo-sios Baltijos krepðinio lygos ir Lietuvoskrepðinio lygos varþybose. Ðiam klubuinepasisekë elitiniame Eurolygos turnyre,kuriame dalyvavo 24 komandos. Pirmàjáatrankos etapà perëjo sëkmingai ir patekoá TOP � 16 grupæ, kur varþësi 16 komandø,suskirstytø á 4 grupes. �Þalgirio� grupëjebuvo Atënø �Panathinaikos� (Graikija), Vi-torijos �Tau Ceramika� (Ispanija) ir Bolo-nijos �Climanio� (Italija). Antrajame eta-pe þalgirieèiai pralaimëjo visus susitikimusir toliau varþybose nedalyvavo. Euroly-gos keturiø geriausiø komandø finalinisturnyras vyko Maskvos �Olimpijskij�sporto rûmuose. Á já pateko MaskvosCSKA, Tel Avivo �Maccabi� (Izraelis), At-ënø �Panathinaikos� ir Vitorijos �Tau Ce-ramika�. Krepðinio specialistø vertinimu,beveik ðimtaprocentine favorite iðkovotiEurolygos èempiono titulà buvo laikomaMaskvos CSKA, kuri iki finalo ketvertoturnyro buvo pralaimëjusi vos vieneriasvarþybas. Bet prognozës neiðsipildë. Eu-rolygos èempiono titulà antrus metus iðeilës iðkovojo Tel Avivo �Maccabi�, ku-ris finale nugalëjo Vitorijos �Tau Cerami-ka� 90:78. Treèià vietà iðkovojo Atënø�Panathinaikos�, nugalëdamas MaskvosCSKA.

�Maccabi� komandoje þaidë ÐarûnasJasikevièius, o �Tau Ceramika� ArvydasMacijauskas. Ð. Jasikevièiui tai buvo tre-èias toks titulas ið eilës. Jis þaisdamas fi-

LIETUVOJE?LIETUVOJE?

L I E T U V A

6


nale pelnë 22 taðkus ir buvo pripaþintasfinalo ketverto naudingiausiu þaidëju.

A. Macijauskas finale nebuvo toksnaudingas kaip 2 dienas anksèiau, þais-damas prieð CSKA. Jis pelnë tik 13 taðkø,nes buvo labai dengiamas �Maccabi�krepðininkø.

Iðkart po Eurolygos finalo Ð. Jasikevi-èiui buvo áteiktas finalo ketverto naudin-giausio þaidëjo prizas. �Maccabi� áþaidë-jas Ð. Jasikevièius ir atakuojantis gynëjasA. Macijauskas buvo átraukti á Eurolygosðio sezono simboliná penketà � taip patkaip �Maccabi� krepðininkai A. Parkerisir N. Vujèièius bei D. Andersenas ið Mask-vos CSKA.

Ðiemet pirmosios Baltijos krepðinio ly-gos (BBL), kurioje dalyvavo Lietuvos, Lat-vijos ir Estijos komandos, èempionato nu-galëtoju tapo në vieno pralaimëjimo ne-patyræs Kauno �Þalgiris�. Jis Vilniaus�Siemens� arenoje finalo ketverto rung-tynëse nugalëjo finale Vilniaus �Lietuvosrytà� 64:60. Rungtynëse dël treèiosios vie-tos Ðiauliø �Ðiauliai� áveikë Ventspilio �BKVentspils� (Latvija) 97:87. Taigi ðioje ly-goje pirmàsias tris vietas iðkovojo Lietu-vos klubai.

Antroji pagal meistriðkumà ir pasieki-mus yra Vilniaus �Lietuvos ryto� krepði-nio komanda, kuri sezonà uþbaigë labai sëk-mingai. Ðis klubas Lietuvos ir Baltijos krep-ðinio lygoje iðkovojo antràjà vietà. Bet di-dþiausias ðio sezono ir visoje klubo istori-

joje pasiekimas, tai iðkovota ULEB (Euro-pos krepðinio lygø sàjunga) taurë. Ðis lai-mëjimas suteikë galimybæ kitame sezoneþaisti Eurolygoje. Istorinæ pergalæ krepði-ninkai iðkovojo ð. m. balandþio 19 d. Belgi-jos Ðarlerua mieste. Jie finale áveikë Koza-nio �Makedonijos� (Graikija) klubà 78:74.Krepðininkø palaikyti buvo atvykæs Lietu-vos prezidentas Valdas Adamkus, Vilniausmeras Artûras Zuokas, eurokomisarë Da-lia Grybauskaitë ir daugiau nei tûkstantissirgaliø ið Lietuvos. Bet kelias á ðá trofëjønebuvo lengvas. Sezonui ásibëgëjus pasi-keitë komandos treneris, o dël traumos pa-sitraukë labai geras legionierius. Reikëjoáveikti daug stipriø komandø, tarp jø galin-gà Valencijos �Pamesà� (Ispanija), kuriojeþaidþia tokios garsenybës kaip I. Rakoèe-vièius, D. Tomaðevièius, A. Rigodo. Tekoþaisti net su trimis Graikijos klubais, ir visijie buvo nugalëti. Geriausi �Lietuvos ryto�krepðininkai tai: R. Javtokas, T. Nesby,S. Jasaitis, R. Ðtelmaheris. Dabar ðiam klu-bui reikës gerai pasiruoðti kitam sezonui,nes þaisti Eurolygoje bus daug sunkiau ne-gu ULEB turnyre. Antroje sezono dalyjekomandà treniravo slovënas Tomo Maho-rièius.

Atsigauna po ilgus metus trukusionuosmukio ir moterø krepðinis. PraeityjeLietuvos rinktinë ir Vilniaus komanda tu-rëjo graþiø laimëjimø. Ðiuo laiku stipriau-sia Vilniaus �Lietuvos telekomo� koman-da praëjusá sezonà baigë sëkmingai. Ji jaunebe pirmus metus dalyvavo Eurolygosturnyre, kuriame ðá sezonà dalyvavo 21komanda, suskirstyta á 3 grupes. Ðiemet ðikomanda pirmà kartà pateko á Eurolygosfinalo ketverto turnyrà, kuris vyko balan-dþio 22�24 d. Samaroje (Rusija, miestasprie Volgos). Jame dalyvavo: �Lietuvos te-lekomas�, Peèo �MiZo PVSK� (Vengrija),Brno �Gambrinus� (Èekija) ir SamarosVBM�SGAU (Rusija). Pusfinalyje vilnie-tës susitiko su galinga Samaros koman-da, turinèia keletà aukðtaûgiø þaidëjø. Ðásusitikimà �Lietuvos telekomas� pralaimë-jo 58:66. Tà dienà vilnietëms labai nesise-kë. Varþoviø krepðys buvo tarsi uþriðtas,kamuolys nekrito nei ið toli, nei ið viduti-nio nuotolio, o prieiti arèiau krepðio nelei-do galingos Samaros komandos aukðta-ûgës. Per ðá turnyrà komandos þaidë nau-jais kamuoliais, kuriuos FIBA (Tarptauti-në krepðinio federacija) atsiuntë á Samarà.Tie kamuoliai nespëjo apsitrinti, labiauslysdavo sukaitusiuose delnuose.

Po pralaimëjimo þaidþiant su Samaroskrepðininkëmis vilnietëms teko þaisti dëltreèios vietos su Peèo PVSK. �Lietuvos

telekomo� krepðininkës nugalëjo Vengri-jos klubinæ komandà 68:60 ir uþëmë treèiàvietà. Tai yra didþiausias pasiekimas ðioklubo istorijoje. Bronzos medalius krepði-ninkëms áteikë Rusijos krepðinio federaci-jos prezidentas Sergejus Èernovas.

Eurolygos èempionës titulà iðkovojoSamaros SGAU krepðininkës, kurios fina-le áveikë Brno �Gambrinus� 69:66. Sam-aros komanda per visà Eurolygos turnyrànepralaimëjo në vienø varþybø.

�Lietuvos telekomas� labai lengvai ið-kovojo Lietuvos èempionës titulà. Kol kasði komanda Lietuvoje neturi meistriðku-mo atþvilgiu lygiø varþoviø. Tarp jos ir ki-tø lygos komandø yra didelis atotrûkis.Komandoje þaidë 3 legionierës: dvi ið JAVir viena ið Latvijos.

Uþ didelius pasiekimus ðá sezonà �Lie-tuvos ryto� ir �Lietuvos telekomo� klubaibuvo Vyriausybës apdovanoti piniginë-mis premijomis.

Ðiø metø balandá JAV Misûrio univer-siteto stadione vykusiose lengvosios at-letikos daugiakovininkø varþybose pa-saulio rekordà moterø deðimtkovës rung-tyje pasiekë Atënø olimpiniø þaidyniø vi-ceèempionë septintkovëje Austra Sku-jytë. Lietuvë surinko 8366 taðkus ir tapoðeðtàja sportininke per visà Lietuvoslengvosios atletikos istorijà, kuriai pavy-ko tapti planetos rekordininke. Ankstes-nis moterø deðimtkovës pasaulio rekor-das � 8150 taðkø � nuo praëjusiø metørugsëjo pabaigos priklausë prancûzeiMari Kolonvil.

Kauno �Þalgirio� krepðininkai deðim-tàjá kartà klubo istorijoje ir treèià kartà iðeilës tapo Lietuvos krepðinio lygos èem-pionais. Jie finalo rungtynëse nugalëjo Vil-niaus �Lietuvos rytà� ir laimëjo serijà ikiketuriø pergaliø 4:0. Ðitaip èempiono titu-là iðkovojo trumpiausiu keliu.

Pasak �Þalgirio� trenerio Antano Si-reikos ir krepðininkø, sëkmæ lëmë patirtisir kovingumas. A. Sireika: �Mûsø koman-da tarsi vienas þaidëjas. Nugalëjome ko-vingumu, susitelkimu, troðkimu laimëti�.�Þalgiris� � kovingumo pavyzdys. Mumsvisà sezonà trûko tai vieno, tai kito þaidë-jo, taèiau stengëmës treniruotis ir þaistitaip, kad komanda to nejaustø�, � tvirtinoR. Pekas. �Laimëti padëjo ir patirtis. Leng-vo finalo nesitikëjome, nors vylëmës, kadlaimësime�, � pridûrë M. Timinskas.

O Vilniaus �Lietuvos rytas� jau nebe-turëjo jëgø rimtai pasiprieðinti �Þalgiriui�,nes nelaimëjo në vieneriø varþybø.

Kostas LEONÈIKAS

L I E T U V A

�Þalgirio� áþaidëjas V. Ginevièius


7

Mielas Kazimieras vël ákalbëjo maneapraðyti savo áspûdþius, kuriuos patyriaudaugiau kaip po 25 metø gráþusi gyventiá Lietuvà. Lietuva ðiuo metu yra taip arti,kad kiekvienas, gyvenantis Lenkijoje, ka-da tik sumano, turi laisvo laiko, na, ir pini-gø, gali èia apsilankyti (tik, aiðku, turintissavo transporto priemonæ, nes susisieki-mas valstybiniu transportu tarp Lietuvosir Lenkijos � tai tikras vargas). Visi jûs tik-riausiai jau matëte jei ne gyvai, tai per te-levizijà iðgraþëjusá Vilniø, puikius, pilnusprekiø ir pramogø prekybos centrus beigraþias parduotuves, naujus tiltus ir kas-dien vis graþesná Gedimino prospektà.Miestà, pilnà turistø, kuriø didelë dalis �ið Lenkijos. Tai mane labai dþiugina, nesatvykstantys turistai palieka Lietuvojedaug pinigø, o tai skatina miesto plëtrà.Dauguma ið jø apsilankæ iðgraþëjusiameVilniuje pakeièia net ir labai neigiamà po-þiûrá á Lietuvà, pradeda suprasti, kad Lie-tuva yra lygiavertë Europos Sàjungos ða-lis su puikiais keliais, graþiais kurortais irnuostabiu Vilniaus senamiesèiu, kuris yraátrauktas á UNESCO saugomø kultûriniøpaminklø sàraðà.

Sunku pasakyti, ar að visiðkai iðvaþia-vau ið Suvalkø, nes ten liko dalelë manæs,ir neþinau, koks dar bus mûsø likimas. Ta-èiau ðiandien esu laiminga, kad gráþauá Lietuvà. Tik man labai trûksta paliktø Su-valkuose draugø, kurie tiek daug padëjo,dalijosi su manimi dþiaugsmais ir rûpes-èiais. Neþinia, ar man pavyks kada norsdar turëti tokiø nuoðirdþiø draugø, nes da-bar rasti naujø � jau per vëlu, o jaunystësdraugai liko paþástamais þmonëmis. Juo-zui gerai Lietuvoje. Jam svarbiausia, kadsuptø artimi þmonës, kad padëtø gyventinors ir nelengvà gyvenimà.

Vilniuje gyvename deðiniajame Nerieskrante. Taigi iki Katedros aikðtës tik 15 min.pëstute. Turëdama kam palikti Juozà, ið-trûkstu ið namø ir su dideliu malonumupasivaikðtau siauromis ir vis graþëjanèio-mis senamiesèio gatvelëmis. Patinka manten klaidþioti, nes daþnai surandu anks-èiau nematytø vietø, restauruotø namø,naujai árengtø puikiø kaviniø. Vilniuje daugþalumos, todël malonu pasivaikðèioti vi-sais metø laikais, o ypaè pavasará, kai bun-

da gamta. Be galo smagu dalyvauti rengi-niuose, organizuojamuose prie Katedros,minint Vasario 16-àjà. Dþiugu stovëti mi-nioje nepaþástamø þmoniø, dainuoti su jaispatriotines dainas, nors lyja ir yra ganaðalta. Ðilta tada bûna ðirdyje, matant dide-lá bûrá jaunø ir vyresnio amþiaus þmoniø,kurie nesëdi prie televizoriaus, o dþiaugiasikartu su visais Lietuvos ðirdyje.

Gyvenimas didmiestyje yra visai ki-toks nei nedideliame provincijos mieste-lyje. Dabar, kai kas pora mënesiø atvyks-tu á Suvalkus, mane jau stebina ramybë,maþas judëjimas ir tai, kad tiek nedaugreikia laiko susitvarkyti ávairius reikalus.Mat viskas yra labai arti, ir nereikia gaiðtilaiko transporto kamðèiuose ar toli va-þiuoti.

Na, o dabar truputëlá apie þmones. Pa-sikeitë laikai, ir jie labai pasikeitë. Anks-èiau gyvenimas buvo kitoks, kitokie bu-vo ir rûpesèiai. Nereikëjo per daug màs-tyti apie ateitá, þmonës þinojo, kad turipastovø darbà, atostogas. Ir nors atlygi-nimai buvo maþi, kaþkaip krutëjo, ir tiek.Dabar, naujomis gyvenimo sàlygomis,viskas pasikeitë. Kiekvienas gauna pa-gal savo sugebëjimus, kvalifikacijà ir ádë-tà darbà. Tie, kuriems jau vëlu siekti konaujo, nëra per daug optimistiðkai nusi-teikæ, nors dauguma jø labai vertina lais-væ ir nepriklausomybæ. Pensijos Lietuvo-je yra maþesnës nei Lenkijoje, todël tøþmoniø gyvenimas yra gana sunkus. Tie-sa, turi jie priemokø butui iðlaikyti, tai kaþ-kaip laikosi, bet ne vienas ið jø tikëjosisulaukti geresnës senatvës pensijos.Verslo þmonës bëga, skuba, o daþnas sa-vaitgalá praleidþia savo namuose, nes noripailsëti nuo darbo átampos ir streso, ku-ris ðiuo pereinamuoju laikotarpiu yra gandaþnas reiðkinys. Dabar krûvis ir darbuo-tojams, ir darbdaviams yra didelis, taigivisi kaip iðganymo laukia savaitgalio.Turtingesni þmonës perka sodybas, jasatgaivina, suremontuoja ir daþnai dalá va-saros ten ir praleidþia. Taigi net seni na-mai, esantys graþiose, turizmui ir poilsiuipatraukliose vietose, seniai nupirkti ir su-tvarkyti. Na, o maþiau pasiturintys nere-tai savaitgalius praleidþia soduose, kurturi pasistatæ didelius vasarnamius. Su-

tvarkytos sodybos ir laukai puoðia Lie-tuvà, nes daug metø po kolûkiø panaiki-nimo stûksojo daugybë negyvenamø na-mø, fermø ir neapdirbtø laukø. Po truputámaþëja nenaudojamø þemiø, ûkiai stam-bëja. Gal jei lietuviai sumaniai mokës pa-sinaudoti struktûriniais fondais � sukles-tës ir þemës ûkis.

Po truputëlá keièiasi Lietuvoje gyve-nanèiø maþumø mentalitetas. Didþioji jødalis puikiai supranta, kad gyvena Lietu-voje, kad norëdami dirbti, mokytis ir èiagyventi � privalo mokëti valstybinæ kal-bà. Taigi laikas daro savo, ir Lietuvoje gy-vena vis maþiau þmoniø, nesuprantanèiø,nemokanèiø ar nenorinèiø kalbëti lietuvið-kai.

Kadangi gyvenimas, nors ir po trupu-tá, gerëja ir stabilizuojasi, þmonës pradedajausti �politinæ ramybæ� ir nemato reikaloatvirai rodyti savo patriotizmo ir pilietið-kumo. Keièiasi ir pilietiniø jausmø de-monstravimo bûdai. Kuriasi ávairios visuo-meninës organizacijos, televizijos kanalaiorganizuoja daug akcijø, telkianèiø pilie-èius labdarai ir gerumui, o laidose rodomigarbingi ir nusipelnæ Lietuvai þmonës.

Jaunimas, kaip ir visais laikais, labaiimlus naujovëms ið Vakarø, nors juk nevisa, kas ateina ið Vakarø, yra tik teigiama.Taèiau, kita vertus, jaunimas labai pasi-keitæs. Manau, kad tai teigiamas poþymis.Jis labiau pasitikintis savim, þinantis savovertæ ir turintis gyvenimo tikslà.

Ne viskas mane dþiugina Lietuvoje.Kaþkaip suprastëjo pastaruoju metu mû-sø vidaus politinis gyvenimas � skanda-lai keièia skandalus ir, ko gero, politikojelieka vis maþiau atsidavusiø þmoniø. Netkartais atrodo, kad viskà lemia tik pinigaiir interesai. Sunku net susigaudyti, kurtiesa ir kokia ji ið tikrøjø. Be to, jauèiamasþmoniø susvetimëjimas, nutrûko tarpþmoniø ryðiai, visi skuba ir tapo daug uþ-daresni. Man net pasirodë, kad Lietuvo-je bûti neturtingam ir nelaimingam tiesiognedera.

Taèiau kaip bebûtø � ar lengviau, arsunkiau � gyventi Lietuvoje, tai yra manogimtinë. Að èia gimiau, ir visa, kas gera arbloga � man artima ir sava.

Irena DEGUTIENË

LIETUVA � MANO GIMTINË

L I E T U V A

8


�Paliûnai, Krasnavo vals., Suvalkø aps. (dabar lenk.Poluñce � Punsko vals. k.)�Rytas� rûpinosi ásteigti mokyklà Paliûnuose jau1921 m., bet nepavyko. 1926 m. vël mëgino gautileidimà. 1927 m. Suvalkø aps. mokyklø valdyba poilgø praðymø pagaliau davë mokyklai koncesijà, betmokytojo patvirtinti nesiskubino. �Rytas� siuntëdaugybæ kandidatø á mokytojus iki 1930 m. Kandi-datai buvo kvalifikuoti mokytojai, bet Suvalkø �ra-dai� (tarybai) vis netiko. Pagaliau 1930 m. kurato-rius patvirtino senà mokytojà, Lenkijoje ilgai dirbusá60 m. pensininkà Vincà Vaicekauskà. Á Paliûnømokyklà lietuviø vaikai ëjo ið 5 aplinkiniø kaimø.Taèiau antrojo mokytojo valdþia nepatvirtino. Vie-nam Vaicekauskui buvo sunku dirbti. NeoficialiaiVaicekausko padëjëjais dirbo S. Aulaitë, M. Bigelis.Kaip konstatuoja �Ryto� mokyklø vizitatorius Justi-nas Grybauskas, Vaicekauskas buvo prityræs moky-tojas, bet labai pataikavo valdþiai: mokykloje kabo-jo Pilsudskio paveikslas, o Vytauto buvo uþmestasspintoje, kiekvienà dainavimo pamokà baigdavoLenkijos himnu. 1932 m. Vaicekausko kuratorija jaunebetvirtino, o 1933 m. geguþës 4 d. uþdarë ir mo-kyklà. Mokësi apie 70 vaikø, buvo 4 skyriai. 1933paliûnieèiai praðë �Rytà� skaityklos, bet valdþianeleido.� Tiek paraðë apie ðá sodþiø Vincas Martin-kënas knygoje �Vilniaus kraðto lietuviðkos mokyklosir skaityklos 1919-1939 metais�.

ir Igliðkëliuose mokë muzikos. Paliûnuosetaip pat mokë Kasparevièiûtë ið Seinø irBalcevièius.

Vienas Paliûnø kaimo gyventojas �Juozas Baliûnas (Jono Baliûno tëvo bro-lis) mokësi Lietuvoje. Baigë karinæ mokyk-là. Gyveno Vilkaviðky.

Visà tarpukará Paliûnëliuose buvo len-kø pasienieèiai (KOP). Dabar tas kaimasyra prijungtas prie Paliûnø. Kareiviai gy-veno Majausko trobesiuose. Jø ten buvoapie 20-30. Jeigu kà pagaudavo toliau kaip25 metrus nuo namø, tai suimtà maudyda-vo durpinëse, muðdavo ðautuvø buoþë-mis, o þiemà iðrengdavo ir nuogà iðvary-davo laukan, � pasakojo mano paðneko-vas.

Mûsø pokalbio besiklausantis VitasParansevièius prisiminë vienà ávyká, kaipjo senelis (taip pat gyvenæs Paliûnuose)vos iðëjæs ið trobos kieme buvo sulaiky-tas. Paskui pasienietis nusivarë já uþ tro-bø, kur norëjo nuðauti. Jo laimei, ðovinysuþsikirto ðautuvo spynoje. Kadangi tai bu-vo naktis, senelis pabëgo. Vëliau, kai pa-siskundë uþkardos vadui, tas liepë nuken-tëjusiajam kareivá paduoti á teismà. Taèiauá tà ástaigà nebuvo kreiptasi.

K R A Ð T O P R A E I T I S

PASIENIEÈIAI (17)

Ðá kartà Vito Paransevièiaus ið Suval-kø paragintas nusprendþiau kartu su juonuvaþiuoti á minëtà kaimà ir pakalbëti suten gyvenanèiu Jonu Baliûnu (g. 1929 m.).Bevaþiuodami uþsukome á Seinus, kur ap-lankëme Vito pusbrolio Kosto Paransevi-èiaus kapà. Pastarasis 1945 m. rugpjûèio19 dienà buvo lenkø �partizanø� nuþudy-tas. Apie ðià baisià tragedijà paraðysiu ki-tame �Suvalkieèio� numeryje.

Paliûnuose yra trejos apleistos, nie-kieno nepriþiûrimos kapinaitës. Dvejos vo-kieèiø: kareiviø, þuvusiø 1914-1918 m., irèia gyvenusiø sodieèiø. Treèiose buvo lai-dojami ðio kaimo gyventojai � lietuviai.Pastarosiose kapinaitëse stovi krûmais ap-augæs akmeninis kryþius. Jame yra iðkaltadata �1913 m.�. Kada ten buvo laidojamiþmonës, niekas gal jau ir neþino. Mano

paðnekovo pono Jono Baliûno þmona sa-kë, kad ten yra palaidoti senelë Barbora irsenelis. Vëliau tose kapinaitëse buvo lai-dojami naujagimiai.

Prieð paskutiná karà ðiame sodþiuje gy-veno 51 lietuviðka ðeima ir 25 vokiðkos. Iðpradþiø mokykla buvo vokieèio Petraièionamuose. Viename trobos gale mokësi vo-kietukai, kitame gale lietuviø vaikai. Tenmokësi mano paðnekovas. Vëliau lietuviu-kus perkelta á Jurgio Budzeikos namà.

Ðio straipsnio áþangoje minëtas VincasVaicekauskas mokë taip pat ponà J. Baliû-nà. Tas pedagogas buvo kilæs nuo Mari-jampolës. Studijavo Varðuvoje ir ten ve-dæs lenkaitæ gyveno. Dël kaþkokiø prie-þasèiø tas mokytojas paliko ðeimà ir vie-nas atsikëlë á Paliûnus, kur mokë lenkiðkaiir lietuviðkai. Vëliau jis iðvaþiavo á Lietuvà

Juozas Baliûnas. 1929 m.


9

Nepaisydami visø sunkumø, kaimie-èiai, susibûræ Ðv. Kazimiero draugijoje, sta-të vaidinimus ir pan. Tuos vaidinimus re-þisavo pono Jono tëvas. 1936 m. kazimie-rieèiai pastatë akmeniná kryþiø Draugijosdeðimtmeèiui paminëti. Kadangi lenkai ne-leido lietuviðkai uþraðyti, buvo iðkaltos dvidatos �1926�1936�. Paskutiniam karui pra-sidëjus vietiniai vokieèiai tà kryþiø nuver-të. V. Paransevièiaus tëvas parsiveþë já irpaslëpë kluone. Karui pasibaigus kryþiøpastatë vël toje paèioje vietoje. Jis dabaryra graþiai aptvertas ir priþiûrimas.

Kilus karui su rusais vietiniai vokie-èiai ragino kaimieèius palikti savo ûkius irvaþiuoti á okupuotà Lietuvà. Þmonës ne-norëjo iðvaþiuoti, todël buvo iðveþti á Su-valkus ir ten laikomi tol, kol sutiko paliktinamus. Todël Paliûnuose liko tik ðeðioslietuviðkos ðeimos (Adukauskai, Baliûnai,Goberiai, Kaleininkai, Paransevièiai, Stas-kevièiai). Geriausius ûkius pasiëmë vieti-niai vokieèiai, o á kitus atveþë apie 15 len-kø ðeimø ið Pðelomkos (Przeùomka) ir kitøkaimø. Deja, Paransevièiams ir Staskevi-èiams nebuvo ilgai lemta gyventi Paliû-


nuose. Jiems paskirti ûkiai mûsø kraðte:Paransevièiams Þukauskø ið Borisuvkos,Staskevièiams Magalengos ið Burbiðkiø.

Vokieèiø kareiviai, pasistatæ barakusMurausko þemëje, iðbuvo iki tol, kol juosið èia rusai iðvijo. Penki vokieèiai, kilæ iðKlaipëdos kraðto, kalbëjo lietuviðkai. Jøvirëja Remeikaitë taip pat susikalbëdavolietuviðkai su þmonëmis. Pasienieèiø va-das mokëjo tik vienà (vokieèiø) kalbà. Ka-reiviai labai mëgo gaidþius, � pasakojo pa-ðnekovas. Á juos iðsimainæ kaimieèiamsnenuperkamas prekes, neðdavosi á prie ka-reiviniø esantá kluonà ir kiekvienas pasi-þenklinæs paukðtá ðerdavo tol, kol gauda-vo atostogas. Taip lietuviðki gaidþiai ke-liaudavo á Vokietijà.

Kelis gyventojus okupantai iðveþëdarbams á Reichà: Jurgá Kaleininkà (pooperacijos buvo paleistas namo), Monikàir jos brolá Broniø Staskevièius (dabar taskaimas vadinasi Cimochy). Bronius ákliu-vo vokieèiams uþ tai, kad ið Lietuvos (kaþ-kam papraðius) vedë kumelæ.

Kaimieèiai turëjo atlikti vokieèiams vi-sokius darbus: kasti apkasus, dirbti Gibø

miðke ir pan. Karui pasibai-gus á ðá kaimà vël atsikraus-të pasienieèiai, dabar vadi-nami WOP. Ið pradþiø jie sugyventojais elgësi þiauriai,bet laikui bëgant nusirami-no. Paskui didesniø konf-liktø nebûdavo.

Dar sienai neásitvirti-nus, berods 1945 m., iðokupuotos Lietuvos á Pa-liûnus atëjo aplankyti sa-vo motinos Anelë Bagdo-naitë (apie 30 metø), buvu-si to sodþiaus gyventoja.Koks mënuo buvo, dabarjau niekas neprisimena, kaiAnelë sumanë gráþti namo.Eidama Paliûnëliø miðkeliukirto sienà. Ten jà nuðovërusø pasienietis. Kur ir kasjà palaidojo, niekas neþino.Pasakojama, kad lavonasgulëjo ten kelias dienas.

1948 m. rudená lenkøsaugumieèiai (UB) suëmæponà Jonà Baliûnà iðveþëá Suvalkus, o po keliø die-nø á Balstogæ. Be teismo su-imtàjá laikë apie 8 mënesius.Saugumieèiai norëjo, kadsulaikytasis papasakotøapie partizanus: kur laikoginklà, koks jo slapyvar-

dis, kas buvo jo vadas ir pan. Kadangiponas Jonas tardytojams nieko nepasa-kë, todël visaip já kankino. Labiausiai skau-dëdavo tada, kaip muðdavo per uþpenèius,� sakë buvæs UB kalinys. Visi suimtieji kasdvi savaites gaudavo ið namø pakelá mais-to. Tos privilegijos neturëjo minëtas Pa-liûnø gyventojas. Pagaliau po trijø mëne-siø (maitino labai blogai) atneðë ir jam ne-va ið namø ilgai lauktà pakelá. Jame buvolaðiniø, sviesto, duonos. Kadangi duonakaliniui atrodë átartinai (niekur nebuvo su-trûkusi), nakèia, kai visi miegojo, atlauþæsduonos gabalà, jis rado paslëptà lietuvið-kai raðytà laiðkelá. Perskaitæs suprato, jogtai provokacija, nes kaþkas já ákalbinëjo prievisko prisipaþinti. Jis tà popiergalá suplë-ðë ir iðmetë. Kadangi kratos metu ne tiknamuose, bet ir krûsnyse nieko átartinonebuvo rasta, kitø metø kovo mënesá nie-ko nepeðæ saugumieèiai ponà Jonà palei-do namo.

(Bus daugiau)

Juozas VAZNELISVitas Paransevièius prie Paliûnø kaimo kryþiaus

Krûmais apaugæs Paliûnø kaimolietuviø kapinaièiø kryþius

10


NAUJASLIETUVIÐKAS LEIDINYS

SUSIPAÞINKIMESU NAUJA KNYGA

Sulaukëme naujo lietuviðko leidinio�Ðaltinis�, kurio pirmas � áþanginis nume-ris pasirodë ðiø metø kovà ir buvo plati-namas nemokamai. Tai yra Lietuviø ðv. Ka-zimiero draugijos 36 psl. leidinys. Já reda-guoja redakcinë taryba, o atsakingasis re-daktorius yra Eugenijus Petruðkevièius.Maketavo Bogdan Pieklik, o spausdinoSuvalkø leidykla OMEGA. Panaudotasstoras popierius, virðeliai kieti, formatas207x297 mm.

Áþanginá straipsná paraðë Lenkijos lie-tuviø ðv. Kazimiero draugijos valdyba irkolektyvas, ëmæsis �Ðaltinio� leidimo dar-bo. Jame, tarp kitko, paraðyta: �IV Lenki-jos lietuviø ðv. Kazimiero draugijos su-vaþiavimas nutarë iðleisti þurnalà�ÐALTINIS�. Tuo bûdu norime pagerbtilietuviðkos spaudos atgavimo 100-àsiasmetines ir priminti, kad XIX amþiuje irXX amþiaus pradþioje Seinai buvo labaisvarbus lietuviðkos spaudos ir lietuviøtautinio bei kultûrinio atgimimo centras.

2005 metø �ÐALTINIS� jokiu bûdunepretenduoja á ano �ÐALTINIO� vaid-mená. 2005 metø �ÐALTINIS� tai kukluskultûrinio pobûdþio leidinëlis, fiksuojan-tis tai, kà mûsø kraðto lietuviðkoji visuo-menë dirbo praeityje ir dabar.

�ÐALTINIS� � tai lietuviðkosios Sei-nijos þurnalas, taèiau Seinijà supranta-ma kaip kraðtà, nusidriekusá nuo Vygriøeþero vakaruose iki Nemuno rytuose.

�Ðaltinio� skiltys atviros visiems (...).Þurnalas redaguojamas visuomenið-

kai � be honorarø straipsniø autoriams,be algø redaktoriams. Taèiau kai kuriøiðlaidø iðvengti neámanoma�.

Leidinyje buvo iðspausdinti tokiestraipsniai: Algirdo Skripkos �Pirmuosiusþingsnius uþmirðti nelengva�, Petro Dap-kevièiaus �Þagariø mokykla�, AldonosLeonèikienës �Lietuviðkos knygos sugrá-þimas�, Juozo Leonèiko �Klevø Knygne-ðys�, Onutës Dzemionaitës, Kazimiero Rë-kaus �Krasnavo mokyklos praeitis ir da-bartis�, Eugenijaus Petruðkevièiaus �Sei-nø kraðtas�, �Viþainis�, �Maþosios Lietu-vos takais bekeliaujant�, �Ðalis ta Dzûkijavadinas�, �Sentikiai�, Vilmanto Dunderio,Vilmos Jenèiulytës, Birutës Malaðkevièiû-tës, Krzysztofo Skùodowskio �KairiajameNemuno krante�, �Kà raðë 1910 m. �Ðalti-nis�?�

Kostas LEONÈIKAS

Vygriø eþeras, o jo saloje vienuoly-nas yra plaèiai þinomi ne tik mûsø kraðte.Jie ádomûs taip pat istoriniu atþvilgiu. Vi-duramþiais priklausë Lietuvai. Saloje sto-vëjo karaliðkasis medþioklës dvaras. Èialankësi Lietuvos ir Lenkijos valdovai beikiti didikai. XVI a., kai ðis kraðtas pradëtasapgyvendinti, Vygriai buvo priskirti Per-

LEIDINIAI

istorija nuo seniausiø laikø iki ðiø dienø.Knyga 1072 psl., jos formatas 165x233mm, o kaina 120 zl. Knygà raðë 5 metus11 autoriø, tarp jø 5 mokslo daktarai. Vi-sà medþiagà redagavo Janusz Kopciaù.Knygà rekomendavo iðleisti SuvalkøMarios Konopnickos vieðoji bibliotekamiesto valdybos lëðomis. Jà iðleido lei-dykla �Hañcza� Janusz Kopciaù. Knygaspausdinta Balstogëje (BiaùostockieZakùady Graficzne S.A.). Pradþioje ji tu-rëjo bûti apie 500 psl., bet raðant turinyslabai iðsiplëtë.

Ði monografija turëjo bûti iðleistapraeitø metø pabaigoje, bet dël ávairiøprieþasèiø uþsitæsë jos paruoðimasspaudai. Medþiaga buvo rinkta ávairiuo-se archyvuose, tarp jø ir Vilniuje. Yratruputá paraðyta apie Suvalkø lietuvius.Knyga graþiai iðleista, joje yra apie 500nuotraukø.

Kostas LEONÈIKAS

Pasirodë ilgai laukta knyga apie Su-valkus, pavadinta �Suwaùki miasto nadCzarnà Hañczà�, kurioje apraðyta miesto

BUVÆ


FO

TO S

. BIR

GE

LIS


11

lamo giriai. Senas karaliðkasis dvaras tur-bût prarado savo reikðmæ, todël karaliusJonas Kazimieras 1667 m. Vygrius ir dide-lius Perlamo ir Perstunio giriø plotus pa-dovanojo vienuoliams kamenduliams. Jiebuvo gan asketiðki, kilæ ið Italijos. Èia at-vykæ pradþioje apsigyveno buvusiam sa-los dvare. Pirmiausia pastatë medinæ baþ-nyèià ir vienuolynà. Ðie statiniai1671 m. sudegë, tad paskui jie pastatë mû-rinæ baþnyèià ir graþø vienuolynà. Jie su-remontuoti stovi ir dabar, ir yra ðio kraðtoarchitektûros paminklai.

Vienuoliai, gavæ didelá plotà giriø (jisapëmë beveik visas Suvalkø ir Augusta-vo apskritis ir dalá Seinijos), pradëjo ðiasvaldas energingai eksploatuoti. Perdaugiau kaip ðimtà metø ákûrë naujas vie-toves, kuriose veikë geleþies rûdos ir stik-lo liejyklos (lenk. huty), dervinës (lenk.smolarnie), plytinës, lentpjûvës. Nuo tølaikø ðiame kraðte iðliko vietoviø pavadi-nimai: Huta, Ruda, Smolniki ir pan. Reikiataip pat paminëti, kad kamenduliai yra Su-valkø miesto ákûrëjai (1715 m.).

Kamenduliai, intensyviai plësdamiekonomikà, ákyrëjo vietiniams gyvento-jams, ypaè karaliðkiesiems miðkø priþiûrë-tojams. Jø veikla nebuvo patenkinti taippat kaimynai valdovai ir LDK administra-toriai. Todël ilgus metus tæsësi ginèai irbylos. 1744 m. karalius apribojo kamen-duliø átakà ir sumaþino jø valdas. Vis dëltojø turtas anais laikais buvo ir taip didelis.

Po Lietuvos ir Lenkijos 3-iojo padaliji-mo Vygriai, kaip ir visas mûsø kraðtas, ati-

teko Prûsijos valstybei. Jos karalius1796 m. konfiskavo Vygriø kamenduliø tur-tà, paliko jiems tik salà su baþnyèia ir vie-nuolynu. Vienuoliai, netekæ turto, nepajë-gë iðlaikyti ðiø objektø. 1800 m. galutinaipaliko Vygrius ir persikëlë á Varðuvà.

Kamenduliai rûpinosi ne tik pramo-ne, bet ir þemës ûkiu. Jie paliko 56 kaimusir 11 dvareliø. Jø dvareliai buvo ðiose vie-tovëse: Senajam Palivarke (lenk. StaryFolwark), Naujajam Palivarke (Nowy Fol-wark), Hutoje (Huta), Petravoje Dambra-voje (Piotrowa Dàbrowa), Papernëje (Pa-piernia), Jasenave (Jasionowo), Kukave(Kuków), Sumove (Sumowo), Vulkëje(Wólka), Praleikëse (Pralejki) ir Þydom-lioje (Ýydomla). Jø likimas buvo labai ávai-rus. Dalis iðnyko iðkart po kamenduliøpasitraukimo, pvz.: Sumove, Vulkoje, Pra-leikëse, Þydomlioje. Visi dvareliai tapoPrûsijos valdþios nuosavybe. Per Napo-leono karus, kai èia buvo vadinamoji Var-ðuvos kunigaikðtystë, juos valdë ðios au-tonomijos administracija. Po 1815 m. jievël buvo Lenkijos karalystës þinioje. Posukilimø, ypaè po 1864 m., caras apribojoLenkijos karalystës autonomijos valdþià,o dvarelius daugiausia dovanojo savonusipelniusiems kariams. Iðlikusius ðiamkraðte kamenduliø dvarelius gavo Rusi-jos generolas Mikalojus Geneckis. Isto-riniuose ðaltiniuose raðoma, kad tiedvareliai buvo ðiose vietovëse: Senajamir Naujajam Palivarke, Hutoje, PetravojeDambravoje, Papernëje, Jasenave ir Ku-kave.

VYGRIØ KAMENDULIØ DVARELIAI


Prûsijos valdþia 1796 m. perorganizavobuvusià Lietuvos ekonominæ administra-cijà. Vietoj seniûnijø ásteigë ekonomijas, ku-rios iðsilaikë ir vëliau, caro laikais. Tokiànaujà ekonomijà ákurta ir Vygriuose. Josraðtinë buvo Senajam Palivarke. Vëliau ru-sø valdþia ðià ekonomijà perkëlë á Hutosvietovæ. Senajam Palivarke iðliko tik vals-èiaus centras (buvo tarpukario metais ir poAntrojo pasaulinio karo iki 1976 m.).

Geneckiai ir jø paveldëtojai turëjoðiuos dvarelius iki Pirmojo pasaulinio ka-ro. Po karo pagal 1921 m. dekretà visi rusønuosavybe buvæ dvarai nacionalizuoti,o þemë iðparceliuota. Tarpkario metais to-kiø dvareliø, kaip antai: Jasenavo, Senojoir Naujojo Palivarko, Petravos Dambravos,Papernës, iðnyko centrai, tik kai kur iðlikobuvusiø sodø medþiai. Iðsilaikë tik Kuka-vo ir Hutos centrai. Kukavo centre prieð-karinë Lenkijos valdþia ásteigë mergaièiøþemës ûkio mokyklà, kurioje, tarp kitko,mokësi keliolika mûsø kraðto lietuvaièiø.Ði mokykla buvo iki Antrojo pasauliniokaro. Po karo ten kurá laikà buvo Suvalkømaðinø remonto centro (POM) bazë. Bu-vusio dvarelio, o paskui mokyklos pasta-tas stovi dar ir dabar.

Kiek kitaip bûta su Hutos dvaru, kurisirgi buvo iðparceliuotas. Gavæ dvaro þemesatëjûnai ákûrë naujà kaimelá Maþoji Huta(Maùa Huta). Jis yra prie pat Suvalkø. Dvarocentras ir 169 ha þemës teko ano dvaro pri-þiûrëtojui Bronislovui Rydzevskiui. Jam mi-rus dvaro centrà ir þemæ paveldëjo jo sû-nus. Prieð pat Antràjá pasauliná karà jis par-davë visa tai Stempovskiui. Po karo ðisdvarelis buvo suvalstybintas ir jame ákur-tas valstybinis þemës ûkis (PGR), kuris vei-kë iki 1990 m. Paskui jo turtà perëmë þemësûkio agentûra, kuri dar iðlikusius buvusiodvaro pastatus, tarp kitko, gyvenamàjá na-mà, pardavë privaèiam asmeniui.

Taip maþdaug baigësi kamenduliø ákur-tø dvareliø istorija. Reikia paþymëti, kad ka-menduliai, kurie savo valdas turëjo Lietu-vos teritorijoje, Lietuvai padarë didelæ tau-tinæ þalà. Kurdami geleþies rûdos ir stikloliejyklas, dervines, plytines, dvarelius, par-traukdavo þmones ið Lenkijos gilumos. Jei-gu iki jø atvykimo apie Vygrius ir Suvalkusgyveno dauguma lietuviø, tai paskui ðiskraðtas nutauto. Atvykæ lenkai naujom vie-tovëm duodavo lenkiðkus pavadinimus.

Gintautas MARCINKEVIÈIUS(Nuotraukose Vygriø vienuolynas)F

OTO

S. B

IRG

ELI

S

12


Vasario mënesio pavadi-nimas primena mumsateinantá pavasará, gamtosatbudimo laikà, kai viskasdygsta, auga, þydi ir puo-ðia þemæ. Vëliau ateinadosni vasara su derliumi,gërybëmis.

Toks buvæs ir Lietuvos likimas prieð Pir-màjá pasauliná karà. Lietuvos þemes valdësvetimieji, jiems nerûpëjo lietuviø likimas,jø kultûra, kalba ir gyvenimo lygis. Lietu-viai dirbo, mokëjo mokesèius, o uþ tuos pi-nigus svetima valstybë iðlaikë savo kariuo-menæ, þandarus, ðnipus, savo valdininkusir steigë svetimø mokyklø tinklà. Tose mo-kyklose daugiausia svetimi mokytojai skie-pijo jauniems lietuviams tik pagarbà sveti-mai kultûrai ir kalbai. Daþnai tokie mokyto-jai stengësi pasijuokti ið lietuviø kalbos,nors jie kasdien valgë lietuvio valstieèio ið-augintà ir pagamintà duonà. Gyveno Lietu-vos þemëje, bet, buvo abejingi Lietuvosreikalams, senajai indoeuropieèiø � lietuviøkalbai.

Tokiose mokyklose teko mokytis Lietu-vos jaunimui XIX a. ir XX a. pradþioje. Ga-bus jaunimas toliau vaþiuodavo studijuoti áVarðuvà, Petrapilá, Maskvà, Tartu ir kitur,kur vyravo svetima kalba ir aplinka, kur lie-tuviai galëjo jau visai nutautëti. Taip neat-sitiko, nes jie dar mylëjo savo gimtinæ ir lai-ku suvokë, kad yra vaikai Lietuvos þemës,kuri turi savo istorijà, savità kultûrà ir kalbà.

Anais laikais daug lietuviø studijavo uþLietuvos ribø, tarp jø buvo labai gerai þino-mi, didelës erudicijos vyrai, kaip antai: Ba-sanavièius, Kudirka, Vileiðis, Smetona, Kai-rys, Smilgevièius, Mironas, Birþiðka, Banai-tis, Klimas, Stulginskis ir kiti.

Dauguma jø beveik visà savo gyvenimàdirbo Lietuvos labui. Jie anuomet, sunkio-mis politikos atþvilgiu dienomis, kai pasitai-kë tinkama proga � 1918 m. vasario 16 dienà,bûdami Lietuvos Tarybos nariai, pasiraðë ið-kilmingai Lietuvos nepriklausomybës aktà.

Vienai Lietuvos Tarybai neámanoma bu-vo visko nuveikti. Jai padëjo priartëti prietos pergalës daug kitø lietuviø veikëjø. Tau-tiðkai susipratusiø lietuviø ðviesuoliø dëkajau XIX a. viduryje pradëjo auðti atgimimas.Pagarsëjo ir Sûduvos kraðtas savo ðviesuo-liais, tokiais kaip Jonas Basanavièius, Vin-cas Kudirka ar Juozas Bagdonas.

J. Bagdono asmenybë mûsø visuomeneiðiandien gal maþai þinoma, nors jis yra Suval-kijos þmogus. J. Bagdonas gimë 1866 m. ba-landþio 6 d. Kybartø valsèiuje, Slibinø kaime.Pradinæ mokyklà baigë Naumiestyje, vëliaugimnazijà � Marijampolëje. J. Bagdonas, bû-damas labai gabus, nusprendë toliau mokytismedicinos, nors studijuoti ðià sritá nëra leng-va. Siekdamas mokslo aukðtumø, jis ástojoá Varðuvos universiteto Medicinos fakultetà.Varðuvoje gyvendamas pradëjo bendrauti sulietuviø jaunimu ir aktyviai ásitraukë á visuo-meniná lietuviðkà darbà. Lietuviai neturëjo darsavo þurnalo, tad nieko nelaukdamas J. Bag-donas dalyvauja �Varpo� steigiamø varpinin-kø bûreliø susirinkimuose. �Varpas� pasiekiaVarðuvos lietuvius, jie su dþiaugsmu skaitosavo þurnalà ir raðo straipsnius �Varpo� re-dakcijai. �Varpas� tapo literatûros, politikos irmokslo laikraðèiu.

Kai Prûsijoje buvo spausdinama �Auð-ra�, J. Bagdonas raðydavo apie lietuviø irLietuvos reikalus. Pirmasis jo straipsnis pa-sirodë �Auðroje� 1886 m. Vëliau jis raðëá �Varpà� ir kitus leidinius.

Dël ávairiø prieþasèiø J. Bagdonas per-sikëlë tæsti studijas á Maskvà, kur vël ási-traukë á slaptà lietuviø studentø darbà ir pa-siraðinëjo Ðidaro slapyvardþiu, bendradar-biavo su �Varpu�.

Sëkmingai baigæs Maskvoje mokslusgalëjo gráþti á Naumiestá. Èia jis gydo vieti-nius þmones. Visà laikà bendrauja su gydy-toju ir veikëju Vincu Kudirka, kartu spren-dþia �Varpo� leidybos reikalus. Aukoja tamreikalui daug savø lëðø. 1899 m. nutrûkstadar jauno V. Kudirkos gyvenimas. TadaJ. Bagdonas perima �Varpo� leidimo reika-lus. Jis ne tik redaguoja �Varpà�, bet ir rûpi-nasi laikraðèiø ir knygø leidimu, platinimu,tvarko administracinius reikalus. Viskas da-roma visuomeniðkai ir iki 1904 m. Lietuvojeslaptai. Aiðku, jokia savivaldybë ar caro val-dþia nedavë ðiems reikalams nei kapeikos.Daug jam padëjo jo brolis Jurgis � gabentiknygas ir spaudà ið Prûsijos. Pas brolá JurgáSlibinø kaime buvo ásteigta pirmoji slaptojiskaitykla. Steigësi ir kitur skaityklos. Þmo-nës skaitë knygas, vyko slapti susirinkimai,imdavo �Ûkininkà�, �Varpà�, knygas ir neð-davo toliau � á kitus kaimus ir miestelius.Prasidëjo lietuviðkojo þodþio atgimimas.Darbas nelengvas, kartais ir pavojingas, betkilnus. J. Bagdonas 1893 m. pateko á þanda-rø rankas, buvo tardomas ir suimtas, bet uþuþstatà paleistas.

Paleistasis tæsë varpininko darbà, au-kojo daug savo iðtvermës ir iniciatyvos. Ma-þai turëjo laiko asmeniniams reikalams. Ga-lëjo jis èia prarasti darbà, bûti uþdarytasá kalëjimà, iðtremtas á Sibirà.

Dþiugu jam buvo girdëti, kad vis daugiaulietuviø skaito lietuviðkà spaudà, jaunimaspirmauja lietuviðkoje veikloje ir vakarais visdràsiau dainuoja liaudies ir tautiðkas dainas.

J. Bagdono veikla buvo labai plati ir tu-rininga. Jis dalyvavo susirinkimuose, ragi-no ypaè jaunimà burtis ir dirbti Lietuvai, ko-voti su visokiomis ydomis ir girtavimu. Deg-tinë seniau bajorams duodavo daug pelno,jie turëjo savo degtinës varyklas ir smuk-les. Dabar, � aiðkino J. Bagdonas, � turi pel-no caro valdþia, o lietuviø liaudis nuo tosdegtinës gauna ligas, traumas, nuskursta.J. Bagdonas tai suprato, nes buvo gerasgydytojas.

Jis domëjosi þmoniø materialine padëti-mi Lietuvoje, apie tai plaèiai raðë spaudoje:ne tik �Varpe�, bet ir �Vienybëje Lietuvinin-kø� ir �Ûkininke�, �Sandaroje�, �Lietuvosbalse�.

Caro pareigûnai nesnaudë, pradëjoJ. Bagdonà persekioti, kalino já, norëjo ið-veþti á tolimà Viatkos gubernijà. Tada jis sku-biai pasitraukë á Vakarus, gyveno Prancûzi-joje, Anglijoje, Ðveicarijoje ir Amerikoje. To-liau dirbo spaudoje. 1904�1905 m. redaga-vo �Ûkininkà�, 1899�1903 m. �Varpà� irbendravo su Amerikos lietuviðka spauda.Bûdamas gydytojas Ðkotijoje bendradarbia-vo su �Vilniaus þiniomis�, nes þinojo, kadVilniaus lietuviams bûtinai reikia padëti. As-meniniam gyvenimui laiko neturëjo. Gerai,kad turëjo gerà sveikatà ir vëliau � já su-prantanèià þmonà Onà Jakðtaitæ.

Kur tik uþsienyje begyveno, vis svajo-jo sugráþti Lietuvon, norëjo plaèiau ásitrauktiá savo tautos atgimimo darbus. 1902 m. ne-legaliai atvyko á Lietuvà, dalyvavo lietuviødemokratø partijos suvaþiavime. Jam labairûpëjo ieðkoti bûdø valstieèiø ir darbininkøgyvenimo lygiui kelti, sustabdyti emigraci-jà, kurti darbo vietas paèioje Lietuvoje.J. Bagdonas netrukus buvo suimtas ir turë-jo vël iðvaþiuoti svetur.

Pagaliau vël sugráþta á Lietuvà ir uoliaibendradarbiauja spaudoje bei tautinëjeveikloje, raðo straipsnius á �Ðviesà� ir �Vil-tá�. Dþiaugiasi su kitais veikëjais, kad Lie-tuva bunda ið miego. Lietuviai vis dràsiaukalba apie nepriklausomà Lietuvà. J. Bag-donas skaito Seinø �Ðaltiná�. Jam ádomu,

PROF. DR. JUOZAS BAGDONAS

S I L U E T A I


13

kaip gyvena lietuviai Seinuose ir Suval-kuose.

J. Bagdonas buvo paðauktas á rusø ka-riuomenæ, tapo vyriausiuoju Vilniaus karoligoninës ordinatoriumi, bet toliau dirbo þur-nalisto darbà. Kilus karui, jis buvo iðkeltassu ligonine á Maskvà.

Pasibaigus karui J. Bagdonas gráþta á Lie-tuvà. Kaune gauna postà Sveikatos depar-tamente, ásijungia á Aukðtøjø mokslø kursøsteigimà. 1922 m. Kaune ásteigtas valstybi-nis universitetas. J. Bagdonas tampa jo Me-dicinos katedros profesoriumi. Dësto 13metø vidaus ligø ir bendrosios terapijosdalykus. Raðo straipsnius apie medicinà.

Kaip þmogus jis visada buvo draugið-kas. Su juo þmonës galëjo pabendrauti, pasi-kalbëti ávairiais klausimais. J. Bagdonas daþ-nai kalbëdamasis aiðkino apie alkoholio þa-lingumà þmoniø sveikatai. Jis redagavo ir lei-do þurnalà �Blaivybë ir Lietuva�. VadovavoLietuvos blaivinimo sàjungai. Jos darbà su-stabdë sovietai 1940 metais. Kai kraðtedaugiau girtuokliø, okupantui lengviau val-dyti.

Karo metais labai paplito slapta krûmi-nës gamyba. Tokiu bûdu nusivylæ lietuviainorëjo kiek pralinksmëti. Tada J. Bagdonassu kitais mokslininkais atnaujino Blaivinimosàjungos veiklà ir spausdino þurnalà �Dar-bas ir sveikata�, kur daug raðyta apie neigia-mà alkoholio átakà þmoniø sveikatai. Kauneblaivybës ðalininkai 1942 metais atidarë prie-ðalkoholinæ parodà. Ðviesuoliai anuomet vi-sokiais bûdais kovojo su naminës gamyba.

1944 metais atëjo á Lietuvà antroji rusøokupacija. Nesaugu buvo prof. dr. J. Bag-donui gyventi tëvynëje. Jis paliko gimtàjákraðtà. Gyveno Vokietijoje, Vienoje ir Ame-rikoje. Uþsienyje visur uoliai tæsë tarp lietu-viø tautinæ veiklà. Sulaukæs 90 metø am-þiaus, 1956 metais mirë Klivlendo (Cleve-land) mieste. Vykdant velionio valià,1979 m. jo palaikai atveþti á Kudirkos Nau-miestá ir palaidoti ðalia artimøjø. J. Bagdonovardas áraðytas knygneðiø sienoje prie Ka-ro muziejaus Kaune. Tame mieste, Mickevi-èiaus g. 30, kur jis gyveno, yra pritvirtintajo garbei paminklinë lenta.

Nors prof. dr. Juozas Bagdonas moks-lus baigë svetur, studijavo uþsienio kalba,bet niekada nepamirðo Lietuvos, puoselëjogimtàjà kalbà, savo kraðtui aukojo daug lai-ko, triûso, kartais savo lëðø. J. Bagdono dar-bas nenuëjo veltui. Jis padëjo iðkovoti ne-priklausomà Lietuvà, iðmokslino daug gy-dytojø, iðmokë dorai ir blaiviai gyventi.J. Bagdono gyvenimas ir darbas tegul bû-na pavyzdþiu daugeliui þmoniø.

Pranas SOVULIS

ÞINIASKLAIDININKØPRAKTINIS SEMINARASVILNIUJE

Pagrindinë informaci-jos davëja � þiniask-laida � pastaraisiaismetais naudodamasinaujausios technikosir sociotechnikospriemonëmis, siekiaaukðtumø, kad aktu-alios þinios, skelbi-mai kuo greièiaupasiektø informacijosgavëjà. Þmogus iðprigimties geidþianaujienø, pirmiausiaið aplinkos, kuriojegyvena, vëliau �ðalies ir pasaulio.Svarbu þinias gautigimtàja kalba, tuo-met þmogus tobulëja,turtina tautinæ savi-monæ.

Ðiandien, tiesà sakant, turime informa-cijos pertekliø. Spauda ir reklaminiais lei-diniais uþpildyti kioskai, internetas, pað-to dëþutës. Susiduriama su problema,kaip atsirinkti vertingà, patikimà infor-macijà ar daiktà. Vyksta komercinë kova,kliento ákyri, kartais agresyvi paieðka.Konkuruojant pralaimi deficitiniai, nedi-delio tiraþo leidiniai, ypaè gimtàja kalba,skirti nedideliam skaitytojø ratui. Lais-vos rinkos mechanizmai nustato spaus-dinto þodþio naudojimà, jo sklaidà.

Balandþio 7�9 dienomis Vilniuje vy-ko uþsienio lietuviø bendruomeniø þi-niasklaidininkams skirtas praktinis se-minaras, kurá suorganizavo Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departamentas prie Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës. Tai bu-vo pirmas toks renginys. Atvyko leidë-jai ar jø atstovai ið 17 ðaliø.

Po visà pasaulá iðsibarstæ lietuviaivisados mielai glaudþiasi prie savo Të-

vynës Lietuvos, laukdami nebûtinaiuþuojautos ar finansinës paramos. Kar-tais pakanka supratimo, patarimo opiau-siais iðeivijai bei etninëse þemëse gy-venantiems tautieèiams iðlikimo klausi-mais.

Þiniasklaida dabartiniam pasaulygalinga jëga, pagal hierarchijà priskiria-ma ketvirtajai valdþiai. Kartais jinai ban-do pakilti aukðèiau, veikti valdanèiø ins-titucijø darbà, jø sprendimus. Su þiniask-laida susijusios korupcijos uþkulisiusdalinai pristatë Rytis Juozapavièius,Trasperency International Lietuvosskyriaus direktorius. Spaudos kova sunegerovëmis, valdþios korupcija yra ne-abejotina laisvojo þodþio pareiga. Þmo-gaus netobulumas, ydos, kartais nekom-petencija ar ðaliðkumas griauna tvarkàðalyje. Bûna atvejø, kad spauda, at-skleisdama ðias blogybes, pati neatsi-spiria korupcijai ir ákliûva á savo paspæs-tus spàstus. Uþsakomosios þurnalisti-kos, palankumo dëlei, �specialistai� sà-moningai manipuliuoja visuomenësnuomone, klaidina þmones, jø pasirin-kimà, apsisprendimà. Kapitalas, atsidû-ræs nesubrendusios pilietiðkai ar neið-mananèios laisvos rinkos mechanizmøvisuomenës akiratyje, uþvaldo þmoniøprotus ir ðirdis. Kapitalas neatsakingøvaldanèiøjø rankose nustelbia ðalies li-kimà. Taigi uþburto rato formulë bûtøgerai organizuota savikontrolë, visuo-menës visiðkai sàmoningi valdþios rin-kimai.

Seminaro metu teko taip pat iðgirstipluoðtelá teisinio, socialinio ir finansi-nio pobûdþio bei taisyklingos lietuviøkalbos vartojimo vertingø patarimø, pa-aiðkinimø. Diskusijos metu vis dëlto pa-sigesta glaudesnio, tiesioginio ryðio suDepartamentu, daugiau dëmesingumoiðeivijai bei tautieèiams, gyvenantiemsetninëse þemëse, o ne privilegijuotomstautinëms maþumoms Lietuvoje, kuriøreikalus privalëtø spræsti kitos, atskirosvalstybës institucijos.

Lietuvos spaudoje retai aptinkamistraipsniai apie lietuvius, gyvenanèiusuþsienyje, netgi nenoriai spausdinami

Ð V I E T I M A S

14


atsiøsti ið svetur laiðkai. Juntamaskaþkoks susvetimëjimas, abejingumastautieèiø, gyvenanèiø uþsienyje, at-þvilgiu. Manoma: jeigu �pabëgëlis� arpasilikæs uþ Lietuvos ribø istorijosnublokðtas, vadinasi, pats kaltas.

Ðiuo metu 21 ðalyje leidþiami 45ávairaus periodiðkumo ir þanro laikrað-èiai bei þurnalai. Paskaièiavus, kad vi-same pasaulyje gyvena per 1 mln. lie-tuviø kilmës þmoniø, ðie skaièiai atro-do juokingai maþi. Lietuviðkà þodáskleidþia taip pat interneto svetainës,parapijø leidþiami biuleteniai, radijovalandëlës, taèiau ir ðios priemonësne visus pageidaujanèius tautieèiuspasiekia.

Gan ádomu buvo lankyti Naciona-liná radijà ir televizijà (Konarskio g.49). Teko pamatyti vadinamàjà kûry-binæ laboratorijà, darbo vietas, áran-gà. Naujienø tarnybos direktorius dëllaiko stokos prabëgomis parodë pag-rindinius informacijos kaupimo beitiesioginio iðëjimo á eterá kambarius.Uþklaustas, kodël Lietuvos valstybi-në televizija netransliuoja per satelitàprogramos uþsienio lietuviams (pana-ðiai, kaip daro Lenkijos televizija �Po-lonia�), atsakë trumpai ir aiðkiai: �Di-delë valstybë ekonomiðkai pajëges-në�. Ir tiek. Tele 2 pakaitalas netenki-na visø þiûrovø, pageidaujanèiø iðsa-mios lietuviðkos programos, tuo la-biau nenoriai þiûrima filmus svetimakalba, kuriø pakankamai rodo vietostelevizija.

Daugiau optimizmo suteikë Lietu-vos nacionalinës M. Maþvydo bib-liotekos Lituanistikos skyriaus pri-statymas. Informacijos centro vedë-ja gan iðsamiai ir nuoðirdþiai supa-þindino bendruomeniø atstovus sunaujausiomis bei XVI amþiuje iðleis-tomis unikaliomis knygomis, uþsie-nyje leidþiama spauda, kur aptikauoficialiai registruotà mûsø �Suvalkie-tá�. Teko susipaþinti ir su kitø bend-ruomeniø savotiðkai ádomiais leidi-niais.

Pirmasis praktinis seminaras uþ-sienio lietuviams þiniasklaidininkams,reikia manyti, buvo vertingas ir nau-dingas. Tokio pobûdþio susitikimaipraturtina bendruomeniø spaudà irpriartina jà Lietuvos skaitytojui. Ma-nome, kad ateityje panaðiø susitiki-mø Departamentas suorganizuos dardaugiau.

Kazimieras BARANAUSKAS

Vaikø ir ðunø konfliktas

Ar atkreipëte dëmesá, kaip elgiasi ðunásutikæ vaikai? Daugumà jø galima skirsty-ti á du kraðtutinius tipus. Vieni, ðaukdami:�Oi, koks ðuniuuukas!�, lekia prie bet ko-kio sutikto keturkojo ir bet kokia kaina sie-kia já paglostyti. O kiti spiegia: �Mama,ÐUO!� � ir ne maþesniu greièiu skuodþiaá prieðingà pusæ. Retai tenka pamatyti vai-kà, kuris ðunis mëgtø, jø nebijotø, bet lai-kytøsi elementaraus saugumo � pvz., ne-glostytø ðuns, kai jis urzgia. Toks elgesysdaþniausiai bûna tëvø auklëjimo padari-nys. Jeigu tëvai, prisiþiûrëjæ laidø apie ðu-nø apkandþiotus vaikus, ima paniðkai ðu-nø bijoti, tai ir vaikams greitai áteigia, kadðuo � baisus þvëris, kurio reikia vengti iðtolo. Taèiau jeigu tëvai yra ásitikinæ, kadvisi ðunys yra meilûs kaip jø vaikystëjelaikytas pudelis, tada vaikui áteigiamasperdëtas pasitikëjimas visais ðunimis.Toks kraðtutinis auklëjimas uþprogramuo-ja tolesnes problemas: vaikai, kurie perdaug pasitiki visais ðunimis, rizikuoja bûtiapkandþioti, o kiekviena tokia nelaimë yraplaèiai eskaluojama, todël atsiras dardaugiau paniðkai ðunø bijanèiø vaikø. Tie,kurie paniðkai nuo ðunø bëga, taip pat ri-zikuoja bûti apkandþioti ar bent iðgàsdin-ti, nes ðunims, turintiems stiprø medþio-tojo instinktà, bëgantis vaikas gali atro-dyti kaip grobis, kurá reikia sumedþioti.

Pirmo áspûdþio jëga

Kaip vaikas reaguos á ðunis ir kaip ðuoreaguos á vaikus, daþnai lemia pirmasis jøsusitikimas. Neverta stebëtis, kad ðunø bi-jo þmogus, kuriam ðuo siejasi su dideliaisnasrais laiþo veidà, o tu negali net pajudë-ti. Lygiai taip ir ðuo, kurá pirmas sutiktasvaikas tampë uþ uodegos ar svilino ûsus,gali visà likusá gyvenimà vaikø bijoti arbaelgtis su jais agresyviai. Labai svarbu pa-daryti gerà pirmàjá áspûdá � tiek kiekvie-

Ð V I E T I M A S � S V E I K A T O S K E R T E L Ë

nam laikomam ðuniui (net jei niekada ne-planuojate turëti vaikø), tiek ir kiekvienamvaikui (net jei ir neketinate ásigyti ðuns).Tai yra paprasèiausias socializacijos pro-cesas. Rûpestingas ðuns ðeimininkas ið-siaiðkina, koks laikotarpis auganèiam ðu-niukui yra �kritiðkas� socializacijos atþvil-giu, tai yra iki kada ðuo turëtø susipaþintisu kuo daugiau daiktø, gyvûnø, þmoniø irsituacijø. Tai reikalinga tam, kad vëliau su-augæs ðuo nebijotø sutikto vaiko, jaustø-si saugus automobilyje, mokëtø elgtis sukarve ar arkliu. Gaila, kad to moko retas.Mat visi turime tendencijà bijoti to, ko ne-paþástame, su kuo nesame susidûræ, o to-kià baimæ lengviausiai panaikinti vaikys-tëje.

Geriausiai ðunys ir vaikai susipaþástair susidraugauja tada, kai auga vienoje ðei-moje. Taèiau ne visada tai yra ámanoma, ogal ir nebûtina.

Prieð priimdami bet koká sprendimà pri-valote apgalvoti visus UÞ ir PRIEÐ. Ar

Jau ne vienà tûkstantá metø ðuo gyvenaðalia þmogaus. Kartu jie sëdëjo prie lauþoakmens amþiuje, kartu gynësi nuo prieðø,kartu medþiojo, visada kartu � koja letenon� þengë per þmonijos gyvavimo istorijà.Kodël á tà þmogaus pagalbininkà, gelbëto-jà, iðtikimà tarnà pradëjome þiûrëti parano-jiðkai bijodami?


15S V E I K A T O S K E R T E L Ë

norite didelio, ar maþo ðunelio, sargo arparodø pasididþiavimo. Kai kurios ðunøveislës geriau sutaria su vaikais nei kitos.Pagalvokite, kokio temperamento ðunsnorite. Prieð priimdami sprendimà, bûtinaiatsiþvelkite á vaiko amþiø bei charakterá.Naudinga yra iðsiaiðkinti, ar kuris nors iððeimos nariø nëra alergiðkas ðunims.

Kodël ðunysbûna agresyvûs?

Ðiais laikais ðunims keliami kur kas di-desni reikalavimai nei prieð penkiasdeðimtmetø. Anksèiau kaime visi þinojo, kurisðuo piktas ir kurio reikia ið tolo vengti.Dabar ið visø ðunø tikimasi, kad jie leisisglostomi. Su ðunimis reikia tinkamai elg-tis, tinkamai juos auklëti, taèiau vieni ðei-mininkai ið neþinojimo, kiti ið tingëjimo apietai negalvoja tol, kol atsitinka nelaimë.

Ðunø agresijos prieþasèiø yra ávairiau-siø. Kai kurie ðeimininkai tyèia niekada ne-leidþia svetimiems þmonëms glostyti sa-vo ðuns ar netgi uþdaro já atskirame kam-baryje, kad jis nematytø þmoniø, kol visið-kai suaugs. Toks elgesys paþeidþia ðunspsichikà, ir vëliau jis gali pulti visus þmo-nes ið eilës, nekreipdamas dëmesio á tai,kà jie daro ar kokio jie amþiaus. Panaðiai

elgiasi ir kai kurie tëvai. Jie tempia vaikàkuo toliau nuo bet kurio ðuns, atëjæ á sve-èius, ðeimininkams liepia ðuná uþdaryti, kadneiðgàsdintø vaiko, ir pan. Rezultatas bû-na prieðingas: vaikas, kuris uþaugo visainebendraudamas su ðunimis, gali visà gy-venimà paniðkai jø bijoti, nors niekas nie-kada jo ir neiðgàsdino.

Yra ir instinktyviø prieþasèiø turinèiosðunø agresijos rûðiø. Pavyzdþiui, motinøagresija: kiekviena kalytë turi instinktàsaugoti ir ginti savo ðuniukus, todël vai-kui dera paaiðkinti, kad á svetimø ðuniukøguolá geriau nelásti. Patelës taip pat galirodyti agresijà svetimiems palikuonims.Ðunø gaujose yra taip, kad kuo maþiau ðu-niukø, tuo daugiau ðansø jiems iðgyven-ti, todël kiekviena kalytë turi instinktà nu-marinti svetimus palikuonis. Uþpuolamipaprastai þemesnio statuso patelës pali-kuonys. Jei moters statusas ðeimoje þe-mesnis uþ ðuns, gali bûti taip, kad jai pa-gimdþius vaikà, kalytë tà vaikà kësinsisnuþudyti.

Dar viena agresijos forma � agresija,sukelta baimës. Tai � kritinë agresija, kaiðuo yra skriaudþiamas, kankinamas ir ne-turi galimybës pabëgti. Jei ðuo rodo agre-sijà tada, kai yra uþspeièiamas á kampà,vaikø apmëtomas plytgaliais ir pagaliais,badomas metaliniais strypais ir pan., tadajau reikia auklëti nebe ðuná, o vaikus.

Daþniausiai ðeimose pasitaiko pati pa-prasèiausia, hierarchinë, agresija. Jos ga-lima iðvengti, jeigu tik þmonës suprastø,kas vyksta ðuns galvoje, kaip jis suprantaaplinkinius ávykius. Ðuo negali prisitaiky-ti prie þmogaus màstymo bûdo, nes jo ne-supranta, taigi prisitaikyti tenka þmogui �suprasti, kaip màsto ðuo, ir ðuniui viskàpaaiðkinti taip, kad ðis suprastø, ko ið jonorima.

Hierarchinë agresija

Ðuniui ðeima, kurioje jis gyvena, at-stoja gaujà. Santykius ðeimoje ðuo su-pranta kitaip nei þmonës, nes jis vado-vaujasi gaujos taisyklëmis. Ðunø gaujo-je tvarka bûna grindþiama grieþta hierar-chija. Vaikui (ir suaugusiajam) ðeimojesaugu tada, kai ðuo stovi ant paties þe-miausio hierarchijos laiptelio. Tai nereið-kia, kad ðuo turi bûti skriaudþiamas, tero-

VAIKAS IR ÐUOrizuojamas, kad bûti �þemiausiam� gau-joje jam yra blogai, � jokiu bûdu! Atvirkð-èiai, ðuo, puikiai suprasdamas savo þe-mà padëtá, jausis saugus, nes pasitikësðeimininku, þinos, kad jam nereikia nie-kuo rûpintis, niekas jam negresia. Taèiauðuniui yra ágimta siekti aukðtesnio hie-rarchijos laiptelio, ir ðeimininkas privalopasirûpinti, kad ðuo niekada jo nepasiek-tø. Geriausiai, kad jam net nekiltø mintiskonkuruoti, pavyzdþiui, su vaiku dël pa-dëties gaujoje.

Kas ðeimos hierarchijoje stovi aukð-èiau � vaikas ar ðuo? Kad laiku tai nusta-tytumëte, atkreipkite dëmesá á tokius daly-kus: Kuris ið jø miega ten, kur nori, ir galiiðvaryti kità ið savo poilsio vietos? Kurisgali þadinti miegantá, sutrukdyti kitam po-ilsá? Kuris maitinasi pirmas? Kuris gali at-imti ið kito skanesná kàsnelá? Kuris pirmaseina pro duris, pirmas lipa laiptais, einaankðtais koridoriais? Kuris sprendþia, ardabar nori þaisti? ir pan. Kontroliuodamiðiuos veiksmus, galite reguliuoti hierar-chinæ �gaujos� sistemà.

Kodël reikia gydyti visàðeimà, o ne auklëti ðuná?

Pastebëjæ netinkamà ðuns elgesá, ne-maþai ðeimininkø nusprendþia já kuriam lai-kui atiduoti dresuotojui, kad �paauklëtø�.Poveikis bûna trumpalaikis, ir ðeimininkainusprendþia, kad ðuo kaþkoks blogas, iðprigimties netikæs, tad belieka juo atsikra-tyti. Jei ðuo elgiasi netinkamai, tai rodo,kad blogos yra paèios �gaujos� taisyk-lës, iðsiderinusi ðeimos sistema. Pavyz-dþiui, jei ðuns ðeimininkas savo ðuná mylilabiau uþ þmonà, vargu ar pavyks ðuná áti-kinti, kad þmonos statusas yra aukðtesnisuþ ðuns. Ir ðiuo atveju ðuns dresavimasnieko ið esmës nepakeis � reikia iðspræstigiliau slypinèias ðeimos problemas.

�Þmogiðka klysti, bet dar þmogiðkiaudël to apkaltinti ðuná�, � sako liaudiesiðmintis. Uodeguotasis ðeimos narys, be-sielgiantis bailiai ar piktai � tik indikato-rius, skelbiantis: �Atkreipkite dëmesá,kaþkas ðeimoje vyksta visai ne taip, kaipturëtø bûti�. Ir ne tà indikatoriø reikia kal-tinti ar mëginti jo atsikratyti, o ðalinti pa-èias problemos prieþastis.

J.G.

16


�Muszelki Wigier 2005� (�Vygriøkriauklelës 2005�) � tai jau penktas dainøir ðokiø festivalis. Ðiemet jame dalyvavodaugiau kaip septyni ðimtai jaunø atlikë-jø, kurie á Suvalkus atvaþiavo ið ávairiøLenkijos miestø (Ðèecinek, Rabka, Læ-bork), ið Ukrainos (Donieckas) ir Lietuvos(Alytus). Renginá suorganizavo Tarptau-tinë visuomeninës plëtros draugija (Miæ-dzynarodowe Stowarzyszenie na RzeczRozwoju Spoùecznego) Suvalkuose, finan-siðkai rëmë Nemuno euroregionas (Euro-pos Sàjungos lëðomis), Suvalkø ástaigos,firmos, savivaldybë. Projektui skirta 100tûkstanèiø eurø. Pagal reglamentà daly-viø amþius � nuo 6 iki 25 metø. Taip ir bu-vo: dainavo ir ðoko jaunimas bei maþi vai-kai. Ðio renginio organizatorë, pirmininkëBoýena Kamiñska sako, kad �MuszelkiWigier� kai kuriems dainininkams yra var-tai á autentiðkà karjerà.

Kalbant apie ðokius � matyti, kad ðia-me festivalyje yra vietos ir liaudies, ir nau-joviðkiems ðokiams. Pasirodo, kad ðokiaiið dviejø skirtingø pasauliø gali tilpti vie-nam renginy.

Festivalio þiuri � tai atstovai: Romosteatro Varðuvoje, Varðuvos jaunimo rûmø,Lenkijos televizijos II programos, Ðvieti-mo ir sporto ministerijos, Slupsko jauni-mo kultûros namø, Alytaus jaunimo cent-ro, bei populiarios laidos �Idol� 2004 me-tø laureatas Paweù Kowalczyk.

Festivalis truko keturias dienas. Daly-viai buvo apgyvendinti miesto ir apylin-kës vieðbuèiuose. Vyko apmokymai,atranka, o paskutinæ festivalio dienà iðkil-mingas koncertas. Sporto ir pramogø cent-ro salë (OSiR) Suvalkuose buvo pilna þiû-rovø, daugiausia pagrindinës mokyklos,gimnazijos ir vidurinës mokyklos moks-leiviø. Þiûrovø buvo keli ðimtai. Pagaliaugalima ásivaizduoti, kiek þmoniø gali su-tilpti naujai iðremontuotose patalpose.Á koncertà atëjo Suvalkø valdþios atsto-vai, tarp jø miesto prezidentas. Festivalioþvaigþdë buvo �Gawæda�, Suvalkus ap-lankiusi antràkart po 30 metø. Ðiemet jiðvenèia savo jubiliejø. Ir nors nëra tokspopuliarus ansamblis kaip anksèiau, betjos programa buvo ádomi. Ne þemesnio ly-gio pasirodymas buvo atlikëjo ið Alytaus.Lenkijos televizijos II programos prodiu-serio nuomone, ateity jo galbût laukia pa-sirodymas Eurovizijos festivaly.

Festivalio þiuri �aukso kriaukleles�skyrë sveèiams, suvalkieèiams teko sida-bras ir bronza. Visø kategorijø pirmøjø vie-tø laimëtojams buvo skirtos iðvykos suauklëtojais á Zakopanæ (be to, piniginësdovanos). Labai gerus rezultatus pasiekëAlytaus jaunimas. Dienraðtis �Alytausnaujienos� (2005 05 05) raðë: �Balandþio22-24 dienomis Suvalkuose vyko tradici-nis tarptautinis ðokiø ir dainø festivalis�Muszelki Wigier 2005�. Jame dalyvavæ

K U L T Û R A

�VYGRIØ KRIAUKLELËS�

Alytaus jaunimo centro kolektyvai namográþo su gausiu apdovanojimø kraièiu �keturiomis aukso, viena sidabro ir dviembronzos kriauklelëmis... Tai iðties prestiþi-niai laimëjimai antrame pagal dydá ir svar-bà Lenkijos jaunøjø scenos þvaigþdþiø fes-tivalyje. Beje, kaimyninë ðalis ðiame ren-ginyje atsirenka talentingiausià jaunimà,kurá vëliau ugdo kaip profesionalus daini-ninkus ir ðokëjus. Ðiam festivaliui daugdëmesio skyrë Lenkijos þiniasklaida, aly-tiðkius filmavo, interviu ëmë Varðuvos te-levizija. Daugybæ maloniø iðgyvenimøJaunimo centro kolektyvai patyrë karð-èiausiai palaikomi publikos...�.

Festivalio organizatoriai mielai maty-tø ðiame renginy ir Suvalkø kraðto lietu-viø ansamblius, bet kol kas jie dar nedaly-vavo. Ðtai interneto tinklalapis http://www.muszelkiwigier.tk. Tarptautinës vi-suomeninës plëtros draugijos Suvalkuo-se vicedirektorius Karol Tumialis skatinasusidomëti, susipaþinti su programa ir ki-tais metais dalyvauti, anksèiau paskambi-nus ir pareiðkus norà atvykti. Norintiemsdalyvauti pateikiu Karol Tumialis el. pað-to adresà [email protected] (galimakreiptis tiesiogiai).

Elë STASKEVIÈIENË

Festivalio organizatorë BoýenaKamiñska ir Suvalkø prezidentas JózefGajewski

Ðokëjai iðkilmingo koncerto metu


17

Praëjusiais metais Suvalkø Marios Ko-nopnickos vieðoji biblioteka pradëjo su-sitikimø su Lietuvos literatais ciklà. Jø tiks-las � supaþindinti lenkø visuomenæ su lie-tuviø literatûra. Pirmasis toks susitikimasávyko praëjusiø metø rugsëjo 13-àjà. Jamedalyvavo: raðytojas Vytau-tas Bubnys, poetas VytautasBloþë, prozininkë Birutë Jo-nuðkaitë�Augustinienë beipoetas Sigitas Birgelis.

Antras panaðus susitiki-mas ávyko ð. m. geguþës9-àjà. Jame buvo supaþindin-ta su mûsø kraðto lietuvësgerbiamos Birutës Jonuðkai-tës�Augustinienës kûryba,kuri mûsø kraðte ir Lietuvojeyra gerai þinoma. Á ðá susitiki-mà atvyko: prozininkë ir poe-të Birutë Jonuðkaitë, prozi-ninkë, literatûros kritikë Gin-tarë Adomaitytë, poetas Sigitas Birgelis,�Auðros� leidyklos direktorius Romas Vit-kauskas, Suvalkø miesto valdybos Kultû-ros skyriaus vedëja, bibliotekos direktoriusAndrzej Chuchnowski, daug vidurinës mo-kyklos jaunimo, Suvalkø lietuviai.

Susitikimà pradëjo direktoriusA. Chuchnowski. Jis susirinkusiems pri-minë, kad praëjusiais metais biblioteka pra-dëjo susitikimø su Lietuvos raðytojais irpoetais ciklà. Pasakë, kad reikia paþinti netik lenkø literatûrà, bet ir kaimynø lietuviø.Tai reikia daryti nedelsiant. Direktorius pa-sveikino visus susirinkusius, tarp jø B. Jo-

nuðkaitæ ir S. Birgelá. Paskui pasisakë pa-kviesti sveèiai.

S. Birgelis pasakë, kad po paskutinio su-sitikimo su Lietuvos prozininkais ir poetaisbuvo balsø, pageidaujanèiø supaþindinti sulietuviø literatûra per trumpà paskaità. Á tai

atsiþvelgta, ir ðá kartà B. Jonuðkai-të tam tikslui atsiveþë ið VilniausG. Adomaitytæ.

G. Adomaitytë kalbëjo lietu-viðkai, á lenkø kalbà vertë B. Jo-nuðkaitë. Ji pasakë, kad lietuviøliteratûra turi du paradoksus:

� lietuviø kalba yra labai ar-chajiðka, o literatûra labai jauna,

� Lietuva yra vienintelë ðalis,kuri turi knygneðio paminklà.

G. Adomaitytë prisistatë esan-ti knygneðio proanûkë. Paminëjoðlovingas lenkø literatûros pavar-des, susijusias su Lietuva: Ado-mà Mickevièiø, Julijø Slovacká,

Vladislovà Syrokomlià ir Èeslovà Miloðà.Savo praneðime ji daugiausia dëmesio sky-rë dabartinei Lietuvos literatûrai. ApþvelgëJurgos Ivanauskaitës, Jolitos Skablauskai-tës, Sigito Parulskio ir Mariaus Ivaðkevi-èiaus kûrybà. Ðiuo laiku Lietuvoje yra ypa-tingas eseistikos proverþis. Patinka jai, kadLietuvos raðytojai atsigræþë á vaikus ir pra-deda vis daugiau jiems raðyti. Trumpai ap-þvelgë B. Jonuðkaitës kûrybà. Ji nenuste-busi, kad B. Jonuðkaitë iðleido eilëraðèiøknygelæ, nors iki ðiol kûrë prozà.

B. Jonuðkaitë papasakojo apie savo ið-leistas knygas. Pristatë poezijos rinkiná �Vai-

kas praþilusiom akim�. Tai septintoji jos ið-leista knyga. Ið ðio rinkinio perskaitë lietu-viðkai eilëraðèius: �Vieðpatie�, �Sapnavauupæ�, �Pamario kaime�, �Kur pradingo Ve-ronika?�. Tuos paèius eilëraðèius lenkiðkaiatkartojo S. Birgelis. Paskutiná savo eilërað-tá (ne ið ðio rinkinio) apie �kompiuterinæ li-gà� perskaitë lenkiðkai.

Knygoje �Vaikas praþilusiom akim� yradu skyriai: �Naktis su liktarna� ir �Vaikaspraþilusiom akim�. Ið viso joje 56 eilëraðèiai.Taip pat pateikta trumpa autorës biografijair kûrybos kelio apraðymas. Pasirodo, kadB. Jonuðkaitë yra ne tik prozininkë ir poetë,bet ir publicistë bei eseistë (trumpø apraðy-mø autorë). Nemaþai jos apsakymø iðverstaá lenkø, gruzinø, kroatø, vokieèiø kalbas.

B. Jonuðkaitë verèia ið lenkø kalbos ávai-rius straipsnius literatûros tema, yra iðver-tusi keletà knygø. Uþ savo darbus literatû-ros srityje buvo apdovanota keliomis pre-mijomis.

Poezijos rinkiná �Vaikas praþilusiomakim� iðspausdino �Auðros� leidykla2004 m. Jis iðspausdintas ir lenkø kalba. Eilë-raðèius á lenkø kalbà vertë Sigitas Birgelis.

Pabaigoje R. Vitkauskas padëkojo bib-liotekos direktoriui uþ ðio susitikimo suor-ganizavimà, B. Jonuðkaitei, S. Birgeliui irG. Adomaitytei uþ atvykimà. B. Jonuðkaitëtaip pat padëkojo uþ ðá susitikimà. Ji pado-vanojo Suvalkø bibliotekai kelias knygasanglø kalba apie lietuviø literatûrà.

A. Chuchnowski pasidþiaugë, kad B. Jo-nuðkaitës poezijos rinkinys iðspausdintasir lenkø kalba. Jis perskaitë ið ðio rinkinioeilëraðtá �Raðo vyrai protingi�. Praneðë, kadkitas susitikimas su Lietuvos literatais turë-tø vykti ðiø metø rudená.

Per susitikimà J. S. Bacho kûrinius smui-ku pagrieþë Suvalkø lietuvë Jûratë Birgely-të. Po jo galima buvo nusipirkti poezijos rin-kiná �Vaikas praþilusiom akim� su autorësdedikacija.

Bûtø gerai, kad kitø susitikimø metu at-sirastø laiko susirinkusiai auditorijai pateiktiklausimø sveèiams. Galëtø vykti abipusisdialogas.

Norëèiau gerbiamai B. Jonuðkaitei pa-linkëti daug laimëjimø literatûrinëje veiklojeir kad vël Suvalkus aplankytø su naujomisknygomis. Kostas LEONÈIKAS

K U L T Û R A

Susitikimas su mûsøkraðto raðytoja

Literatûrinë valanda Suvalkø M. Konopnickos bibliotekoje (T. Uzdilaitës nuotr.)

18


Mûsø kraðto lietuviø bendruomenë yra nedidelë, betlabai aktyvi kultûros plotmëje. Labai dþiugina kiek-vienas jos nariø pasiekimas ir lenkiðkø kultûrosástaigø kvietimas prisistatyti plaèiajai visuomenei.Tokioje kultûrinëje ðventëje teko dalyvauti ð. m.kovo 15 d. Suvalkø Marios Konopnickos vieðojojebibliotekoje (Emilii Plater 33 A). Èia vyko SigitoBirgelio nuotraukø parodos atidarymas ir jo kraðto-vaizdþiø albumo �Jotvos pakraðty� pristatymas. Á ðárenginá atëjo: Suvalkø miesto prezidentas JózefGajewski, Suvalkø prezidento pavaduotojas MariuszKlimczyk, Lietuvos Respublikos vicekonsulas Sei-nuose Napoleonas Baranauskas, Punsko valsèiausvirðaitis Vytautas Liðkauskas, �Auðros� leidyklosdirektorius Romas Vitkauskas, Suvalkø lietuviai irlenkai. Salë buvo sausakimða. kad kasdien dirba su S. Birgeliu. Leidyk-

los direktorius sakë, kad �Auðra� pirmojiið tautiniø maþumø leidyklø pradëjo spaus-dinti vadovëlius.

V. Liðkauskas iðvardijo tas sritis, ku-riomis Punskas gali pasigirti. Kvietë vi-sus aplankyti ðá miestelá, priminë, kad ne-seniai Punsko saviveiklos kolektyvai da-lyvavo Lietuvos televizijos laidoje �Geroûpo!�. Baigdamas paþymëjo, kad SigitasBirgelis � tai þmogus�institucija.

LR vicekonsulas N. Baranauskas pa-dëkojo Suvalkø prezidentui J. Gajewski uþðiltus þodþius, skirtus Lietuvai. ÁteikëS. Birgeliui puokðtæ gëliø, kurià perdavëLR konsulë Seinuose Auðra Èernevièie-në. Padëkojo uþ kvietimà atvykti á ðá rengi-ná ir palinkëjo visiems gero vakaro. S. Bir-geliui gëles áteikë ir Suvalkø miestogyventojø atstovë.

Vëliau kalbëjo S. Birgelis: �Þmogusprivalo domëtis istorija, praeity ieðkotisavo, giminës ir tautos ðaknø. Prieð maþ-daug 8000 metø ðioje þemëje nebuvo neilietuviø, nei lenkø, rusø, vokieèiø, ang-lø, prancûzø, graikø, nei daugelio da-bartinio pasaulio tautø. Þinome, kad eg-zistavo protautë, bet neþinome, kur tiks-liai ji gyveno, kaip vadinosi, kaip jà va-dino kaimynai. Tik XIX a., kai pradëtaðiuos reikalus aiðkinti moksliniu bûdu,pastebëta, kad yra kalba, iðsaugojusidaug archaizmø, kad tai senoji indø kal-ba. Ji buvo apðaukta visø kalbø motina� sanskritu, o anksèiau minëta protautëpavadinta indoeuropieèiais (manyta jøprotëvynæ buvus Indijoje). Daug deðimt-

K U L T Û R A

SIGITAS BIRGELIS �

Jûratë Birgelytë ið Suvalkø atliko kûri-ná smuiku, vëliau S. Birgelis perskaitë len-kiðkai savo eilëraðtá �Saulëlydis nudaþohorizontà� (�Sùoñce zachodzàc powlekahoryzont�).

Vëliau kalbëjo Andrzej Chuchnowski,Suvalkø M. Konopnickos vieðosios bib-liotekos vedëjas. Jis pasveikino S. Birgelá irvisus atvykusius, pristatë já kaip poetà irfotomenininkà. Suvalkø prezidentasJ. Gajewski pasidþiaugë, kad á ðá renginá at-vyko LR vicekonsulas Seinuose N. Bara-nauskas, kad vyksta kultûriniai mainai tarp

Lenkijos ir Lietuvos. Paminëjo, kad Suval-kai bendradarbiauja su Alytumi ir Marijam-pole ávairiose srityse. Dþiaugësi, kad bib-lioteka uþmezgë ryðius su S. Birgeliu, pa-linkëjo jam dideliø laimëjimø. Priminë, kadneseniai buvo Lietuvos valstybës atkûri-mo ðventë ir ta proga pasveikino lietuvius,palinkëjo jiems viso geriausio.

R. Vitkauskas padëkojo uþ kvietimà.Dþiaugësi, kad �Auðros� leidykla, nors irmaþa, gali pristatyti visuomenei tokiasknygas kaip S. Birgelio paruoðtà nuotrau-kø albumà �Jotvos pakraðty�. Paminëjo,

Sigito Birgelio nuotraukø parodos atidarymas ir nuotraukø albumo pristatymasSuvalkø M. Konopnickos vieðojoje bibliotekoje (T. Uzdilaitës nuotr.)


19

meèiø vëliau paaiðkëjo, kad lietuviø kal-ba iðsaugojo ne maþiau archaizmø kaipsanskritas. Nuo to laiko ji pasidarë svar-bi þmonijos ir tautø istorijai paþinti, pra-dëta ja domëtis, dëstyti pasaulio univer-sitetuose. Lietuviø kalbos tyrinëjimaisugriovë ne vienà hipotezæ. Pasirodë, kadindoeuropieèiai þinojo visus metø laikus(Indijoje nëra visø metø laikø), þinojo to-kius laukinius þvëris kaip lapë, vilkas,lokys, o neþinojo Azijos þemynui bûdin-gø drambliø ir tigrø, laikë bites, turëjomedø. Kadangi á rytus nuo Kaukazo bi-èiø nebûta, tad dël ðiø ir kitø pavyzdþiøindoeuropieèiø protëvynë Indijoje nega-lëjusi bûti. Sunku pasakyti, kodël lietu-viø kalba, ne kita, yra tokia archajiðka.Gal todël, kad lietuviai gyveno netoliprotëvynës, gal todël, kad buvo uþdarair konservatyvi bendruomenë bei veng-davo ryðiø su kitomis gentimis ir kultû-romis. 2000 metø prieð Kristø ið indoeu-ropieèiø protautës pradëjo iðsiskirti bal-tai. Baltø pavadinimas nëra laimingiau-sias. Pirmà kartà jis buvo pavartotas1845 m. vokieèiø geografo Neselmano,bet greitai nurungë senàjá ir istoriðkàaisèiø pavadinimà, kuris minimas 98 Kri-staus metais Tacito veikale �Germania�.Vakariniø baltø gentis � prûsai � atke-liavo prie Baltijos (Aisèiø) jûros dar prieðKristø. Archeologiniai tyrimai rodo, kadjotvingiai Suvalkø kraðte gyveno jau pir-maisiais Kristaus metais. Ðios þemës gy-ventojus þavi amþiø verpetuose dingusiosjotvingiø genties likimas. Jø vardu vadi-namos ámonës (pvz., Suvalkø pieno per-dirbimo kombinatas �Sudowia�), ið Su-valkø iðvyksta traukinys �Jaãwing�. Su-valkuose yra leidþiamas þurnalas�Jaãwieý�. Jotvingiðkais vardais vadi-nami dainø ir ðokiø ansambliai (�Alna�,�Anèia�, �Sûduva�, �Jotva�), prie jot-viø piliakalniø ir pilkapiø rengiamosPoezijos pavasario vakaronës, jotvingiøir kryþiuoèiø kovø inscenizacijos. Norsjotvingiø buvo nedaug, karinës strategi-jos, sumanumo ir karþygiø narsumo dë-ka jie iðsilaikë savo þemëse per 1000 me-tø. Jotviai vengdavo atvirø kovø su pag-rindinëmis prieðo pajëgomis, o puldavojá ið pasalø. 1283 m., po ketveriø metøkaro, kryþiuoèiai galutinai palauþë jot-vingius. Beje, jie neiðnyko, kaip raðomaDuisburgo kronikose, kaip bando teigtiðiø laikø ávairaus plauko istorikai. Ne-

maþai jotvingiø þuvo kovoje su kryþiuo-èiais, nemaþai buvo iðkelta á Sembos pu-siasalá, bet daug pasislëpë giriose, eþerøsalose ir kitose neprieinamose vietose.Jie vëliau, pavojui dingus, gráþo, bet ne-ástengë atkurti savo civilizacijos�.

S. Birgelio pasisakymo pertraukø me-tu pianinu skambino Punsko muzikos mo-kyklos mokinys Viktoras Ðliauþys. Jis meis-triðkai atliko kûrinius. Tiesiog kaip profe-sionalas.

Bibliotekos fojë, prie laiptinës, stovë-jo stendas, kuriame buvo pateikta lietu-viø, lenkø ir anglø kalbomis informacijaapie albumà �Jotvos pakraðty� bei apieS. Birgelio kûrybà. Tarp kitko, ten buvoparaðyta: �Ðios nuotraukos tik ið daliesatskleidþia pietø Sûduvos gamtos groþá,bet kvieèia já pamatyti savo akimis, savoðirdimi pajusti nesibaigianèio gërio irgroþio klodus�.

Jau keliasdeðimt metø S. Birgelis foto-grafuoja svarbiausius Lenkijos lietuviøgyvenimo ávykius, Sûduvos kraðto gam-tovaizdþius, architektûros ir sakralinio me-no elementus, rûpintojëlius ir pakeliø kry-þius. Daug autoriaus nuotraukø spausdin-ta knygose, vadovëliuose bei þurnaluo-se, Lenkijoje ir Lietuvoje surengtos keliosjo nuotraukø personalinës parodos.

Didelio formato nuotraukos buvo ið-kabintos ant laiptinës sienø ir salëje, kurvyko susitikimas (ið viso jø bûta 43). Nuo-traukose buvo galima pamatyti gamtos

vaizdus, jotvingiø piliakalnius, koplytstul-pius, ávairius pastatus. Labai poetiðki bu-vo nuotraukø pavadinimai, kaip antai:�Saulës ostija�, �Lapø glamonëse�, Me-dþiø apsupty�, �Prisikëlimo kvapas�, �Ap-vaizdos akis� ir pan. Tuo nëra ko stebëtis,juk autorius yra poetas.

Dauguma mûsø kraðto lietuviø ðiuosvaizdus gyvenime yra ne kartà matæ ir projuos praeidavæ daþniausiai abejingai. BetS. Birgelis á juos paþvelgæs kitaip, bûtentfotografo menininko akimi, ir tie vaizdainuotraukose atrodo visai kitaip.

2005 03 22 d., Nr. 12/746 �TygodnikSuwalski� apie ðià parodà raðë taip: �Nuo-traukos, kurias pristatë parodoje biblio-tekoje ir kurios puoðia albumà, tai, jonuomone, �tokios maþos akimirkos�. Au-torius norëjo jas sulaikyti ir paragintijomis pakeliauti po praeitá ir dabartá. Su-valkija yra iðimtinai dëkinga tema foto-grafams. Beveik kiekvienas ðios þemës lo-pinëlis gali bûti tokia akimirka, vertaáamþinti, savotiðka, pro kurià sunku pra-eiti abejingai�.

Suvalkø bibliotekos direktoriusA. Chuchnowski teisingai paþymëjo: �Fo-toalbumas pateks á tø rankas, kurie ðiàþemæ paþásta ir myli, taip pat turëtø pa-siekti ir tuos, kurie èia niekados nebu-vo. Jie nesugebës atsispirti þavesiui tøvietø, kurios áamþintos nuotraukose�.

Prieð parodos atidarymà ir po jos gali-ma buvo nusipirkti S. Birgelio iðleistas

K U L T Û R A

ÞMOGUS�INSTITUCIJA

S. Birgelio ir vicekonsulo N. Baranausko susitikimas su Suvalkø lietuviais�Vienybës� klube po nuotraukø parodos atidarymo (T. Uzdilaitës nuotr.)

20


knygas, tarp kitko, �Jotvos pakraðty� suautoriaus dedikacija. Paroda veikë ikið. m. balandþio 15 d.

S. Birgelio kraðtovaizdþiø albumas�Jotvos pakraðty�, tai didelio formato(240x332 mm) 124 psl. knyga, kurià iðleido�Auðros� leidykla 2005 m. Knyga skirtaLietuvos vardo 1000-meèiui paminëti. Jo-je yra autoriaus paraðyta pratarmë, trum-pai apraðyta S. Birgelio kûrybinë veikla.Pratarmë ir uþraðai po nuotraukomis pa-teikti lietuviø, lenkø ir anglø kalbomis. Jo-je daugiausia yra ávairiø metø laikø gam-tovaizdþiø, kryþiø, koplystulpiø, baþnyèiø,paminklø, ávairiø pastatø nuotraukø. Be-veik visos nuotraukos su poetiðkais pa-vadinimais.

Po parodos atidarymo bibliotekoje vy-ko S. Birgelio susitikimas su Suvalkø lie-tuviais �Vienybës� klube, kuriame taip patdalyvavo vicekonsulas N. Baranauskas.Gerbiamas S. Birgelis rado laiko nuotrau-kø parodos atidarymo vakarà papasakotiapie savo kelià á fotografijà bei apie kitusdalykus.

K. Leonèikas: Gerbiamas Sigitai Bir-geli, norëèiau Jus pirmiausiai pasveikintiSuvalkø vieðojoje bibliotekoje atidariussavo nuotraukø parodà, kartu pristaèiuskraðtovaizdþiø albumà �Jotvos pakrað-ty�. Manau, kad tai didelis ir Jûsø gyve-nimo, ir mûsø kraðto lietuviø pasiekimas.Tai pirmoji paroda Suvalkuose, kuriojeyra pristatomas mûsø kraðto lietuviø kul-tûrinis gyvenimas. Norëèiau paklausti,kada Jûs susidomëjote fotografija? Koksbuvo Jûsø kelias á ðá pomëgá?

S. Birgelis: Fotografija susidomëjaujaunystëje, dar pagrindinëje mokykloje, kainusipirkau pirmà sovietiná �Smiena� foto-aparatà. Nuo to laiko pradëjau fotografuo-

ti. Tai paskatino mane plaèiau uþsiimti fo-tografija. Turëjau nemaþai draugø fotogra-fø, mëgëjø ir profesionalø, buvo galimybëperprasti nuotraukø ruoðos technologijas,daug naktø praleisti fotolaboratorijose. Iðpradþiø, kiek prisimenu, fotografavau gam-tà. Maloniai menu ir gerai vertinu savopirmàjá fotoaparatà �Smiena�, nors jis bu-vo labai paprastas ir primityvus. Vëliau,kai dëdë ið Amerikos padovanojo man so-lidþià japoniðkà, 1960 m. pagamintà �Yas-hika�, galëjau nuosekliau fotografuoti, ieð-koti naujø iðraiðkos bûdø. Tada susido-mëjau menine fotografija, pradëjau skai-tyti þurnalus fotografams.

Kas Jus labiausiai domina fotogra-fuojant? Ar turite pasirinktà sritá?

Fotografijos þanrø yra daug, vienamþmogui neámanoma visko aprëpti. Foto-grafai nefotografuoja visko, kas papuola,bet daþnai renkasi tam tikras temas. Aðmëgstu fotografuoti gamtovaizdþius. Taimano aistra ir mano pomëgis, kuriam sumalonumu skiriu savo laikà.

Ar mûsø kraðte yra kitø þinomø len-kø ir lietuviø fotografø?

Ðiuo laiku fotografuojanèiø yra daug.Fotografija suklestëjo atsiradus skaitme-ninei fotografijai. Dabar vidutinës koky-bës nuotraukas gali padaryti ir keleriø me-tø vaikas. Nereikia ypatingø þiniø, kai nuo-traukos daromos automatiniu reþimu.Reikia sugebëti gerai parinkti ekspozicijà.

Ar tai brangus pomëgis?

Tai priklauso nuo to, kaip labai uþval-do fotografavimo aistra, kokie naudojamifotoaparatai. Darant nuotraukas analogi-ne technika daug kainuoja filmai ir ryðki-nimas. Fotografuoti skaitmeniniais apara-

tais yra nepalyginamai pigiau. Að per me-tus padarau per 7000 nuotraukø, sukarda-mas per 3000 km. Profesionalûs skaitme-niniai fotoaparatai labai brangûs. Prade-dantieji gali tenkintis ir menkesniais, kai-nuojanèiais 500 ar 1000 zl, nors tai þaisliu-kai, vadinami muilinëmis. Geras skaitme-ninis fotoaparatas be objektyvo kainuoja8000�10 000 zl. Vëlgi geras fotoobjekty-vas � keliolika tûkstanèiø zlotø.

Kas buvo Jûsø nuotraukø parodosatidarymo Suvalkø vieðojoje biblioteko-je iniciatorius?

Suvalkuose nebuvo mano pirmoji pa-roda. Pirmoji, didesnë, surengta praeitømetø balandá Vilniuje, Mokytojø namø ga-lerijoje �Koridorius� . Vëliau, tø paèiø me-tø geguþæ, fotoparoda �Metø spalvos�buvo atidaryta Punsko lietuviø kultûrosnamuose ir veikë iki birþelio pabaigos. Dartø paèiø metø vasarà ji sugráþo á Vilniø.Suvalkuose mano nuotraukø paroda eks-ponuojama pirmà kartà. Ðios parodos ini-ciatorius ir sumanytojas � Suvalkø vieðo-sios bibliotekos direktorius. Pasibaigusparodai, ðias nuotraukas bus galima pa-matyti Vilniuje. Ðiemet norëèiau surengtidar vienà kità parodëlæ.

Jûs esate ne tik puikus fotografas, betkartu poetas ir kompiuterinës technikosmûsø kraðte pradininkas. Manau, kad ne-lengva buvo diegti naujà technikà. Galgalëtute apie tai papasakoti?

Pirmà kartà informatika susidomëjau1987 metais, studijuodamas Varðuvos þe-mës ûkio akademijoje. Tuo metu kompiu-teris buvo naujovë. Pats pavadinimas su-keldavo emocijø. Daugeliui jis siejosi sudidþiulëmis dëþëmis, kurios galëjo tilpti di-delëse patalpose. Buvau tarp tø laimingø-jø, kurie tais metais pradëjo naudotis per-sonaliniais kompiuteriais. Èia ágytos þiniospo keleriø metø labai pravertë, kai pradë-jau dirbti �Auðroje�. Tada mums talkinoSuvalkø vaivadijos kultûros namø direk-torius Zygmunt Gaùaszewski, kuris leidomums naudotis jø áranga, padëjo nusipirktikompiuterá �ATARI�. Vëliau pagelbëjoJAV gyvenantis Aloyzas Peèiulis, kuris at-veþë kompiuterinæ árangà, parûpino infor-matikos specialistø ið Lietuvos, kurie daugmetø mus konsultavo.

Aèiû uþ pokalbá. Norëèiau Jums pa-linkëti dideliø pasiekimø fotografijos,poezijos ir informatikos srityse.

Aèiû.Kostas LEONÈIKAS

K U L T Û R A

Jûratë Birgelytë ið Suvalkø atliko kûriná smuiku (R. Birgelytës nuotr.)


21

Poezijos pavasaris Eglinëje

atmosfera. Tarp kitko, graþiai pasisako vie-nas ið Lietuvos poetø. Mûsø kraðtas ste-bina lietuvius, kurie nepaþinojo prieðkari-nës Lietuvos. Ten komunizmo vëjai nuðla-vë nuo þemës pavirðiaus vienkiemius su jøsodais, kluonais, darþeliais. Dauguma jau-nesnio amþiaus þmoniø, iðaugusiø TarybøLietuvoje, tik dabar turi progà suþinoti, kadLenkijos teritorijoje yra nedidelis lietuvið-kos þemës lopinëlis.

Tegul jaunimas, punskieèiai ir sveèiailinksminasi, iki nuvargs. Mes dëkojame at-likëjams, poetams, ðeimininkams uþ nuo-stabø vakarà ir kvieèiame visus geguþës22-àjà 14.00 val. á suvalkieèiø ruoðiamà ge-guþinæ prie Ðiurpilio piliakalnio.

Stefanija KAPUSTINSKIENË

Mes vietoje. Kiemas pilnas automobi-liø. Paruoðti stalai, lietaus atvejui iðskleistibaro lietsargiai. Pirmas programos punk-tas � lipimas á piliakalná. Aukðtai, aukðtai,þiûrint á ðiaurës pusæ, èia pat matyti siena,o uþ jos toli, toli driekiasi Lietuvos laukai,miðkai, kaimai. Graþiai tvarkoma naujø ûki-ninkø sodyba. Aplinkui sodrios, þalios pie-vos, orà virpina paukðèiø èiulbesys. Lai-kas pradëti programà. Sueinama á kluonà.Paruoðta scena, sustatyti suolai, erdvu.Áspûdis toks, kad tegul pasislepia kai kurie

kultûros namai su savo praðmatnumu. Gru-pë poetø ið Lietuvos, keletas mûsiðkiø. Pa-sveikina visus gerb. A. Vaicekauskas. Pir-miausia savo muzikinius sugebëjimus pa-rodo jauniausieji dalyviai. Savo kûrybà skai-to mokiniai, sveèiai, vietiniai. Tautinius ðo-kius atlieka Punsko ir Seinø jaunimas. Þiû-rovai dëmesingi ir suþavëti. Visus atlikëjuspalydime plojimais. Koncertas artëja á pa-baigà. Dangus prapliumpa lietum. Ðeiminin-kai kvieèia á trobà. Apkrautas vaiðëmis sta-las, kaip paprastai pas punskieèius, ðilta

Kaip kasmet esame punskieèiø pakviesti á poezi-jos vakarà, vykstantá Eglinës piliakalnio papëdë-je. Ðalta ir vëjuota ðiø metø geguþë. Taèiau ávai-riø kliûèiø atsiranda kiekvienais metais. Taigi,nepaisydami blogo oro, Kazimiero automobilá�pasikinkæ�, riedame Eglinës link. Akis ganomesodria miðkø þaluma. Ogi kas èia? Auksinëspakalnës ir kalnai? Tai ne aukso trupiniai iðbars-tyti, o þydi rapsai. Net ðviesa nuo tø laukø spin-duliuoja. Prieð Budziskà sukame per Vaiponià,atseit geresnis kelias. Apþvelgiame kelias ûki-ninkø sodybas, suskaièiuojame kaþkodël ðiaismetais tuðèius gandralizdþius. Nepamatome neivieno gandro. Ar juos nuðauta Irake? O gal jieuþsigavo, kad varliø per maþai? Gaila.

(S. Birgelio nuotr.)

K U L T Û R A

Poezijos pavasario vakaronë �Jotvingiø piliakalnio papëdëje� Eglinëje

Ðoka Seinø gimnazistai

Eiles skaito Liudvikas Jakimavièius

22


�Ðiurpilio piliakalnio aidai�Pagal anksèiaunustatytà programàgeguþës 22-àjàskubame á Poezijospavasario renginá.Ðá kartà autobusassu poezijos mëgë-jais rieda Ðiurpiliopiliakalnio link.Apsistojame ûkinin-ko kieme. Taip patmûsø sveèiø iðAlytaus maðinos,dar kelios su bièiu-liais ið Punsko.

Pësti traukiame á kalno virðûnæ. Ne vie-nam pritrûksta kvapo, kol pasiekia tikslà.Po trumpo poilsio dalyvius pasveikinaT. Uzdilaitë, linkëdama ádomiai ir links-mai praleisti laikà. K. Baranauskas pa-pasakoja piliakalnio istorijà. P. Sovulispaseka legendà, deklamuoja savo eiles.Laimutë Oþkinienë, Marytë Savickienë

skaito savo kûrinius. Deklamuoja RitaJankauskaitë. A. Uzdilos eiles skaitoG. Peèiulytë. Dainuoja �Anèios� an-samblis. Aidas sklinda eþeru toli nuopiliakalnio.

Alytaus literatø klubo �Tëkmë�pirmininkë Emilija Kruðinienë su savovyru Juozu, vis. org. �Punios ainiai�

pirmininku, pristato sveèius: TeklæDþerevienæ, Alfonsà Mekloná, Mudi-tà Makaveckienæ, Zità Oþalinskienæ,Scholastikà Kavaliauskienæ, Stasæ Ne-dzinskienæ su vyru Antanu. Dabar sa-vo kûrybà skaito ir deklamuoja sve-èiai. Eilës jaudinanèios ir prasmingos.Keièiamës dovanëlëmis. Alytiðkiø dë-ka klubo bibliotekëlë praturtëjo nau-jais poezijos kûriniais. Dar tik bend-ros nuotraukos su nuostabiu Ðiurpi-lio gamtovaizdþiu, ir vorele leidþiamësnuo kalno. Kilniaðirdþio ûkininko dë-ka galime pasinaudoti jo valdø eþeropakrante. Apversta dugnu aukðtynvaltis vaizduoja stalà. Suneðtinë va-karonë.

Didelæ paramà mums suteikë �Auð-ros� leidykla. Savo laiko ir darbo nepa-gailëjo p. Romas Vitkauskas, Onutë irPetras Budzeikos. Jiems tariame aèiû.

Stalo viduryje puikuojasi alytiðkiøatveþtas ðimtalapis. Laisvi pasikalbëji-mai, bendros dainos, ðokiai. Ðiltas, nuo-stabus vakaras ir ore jauèiamos jotvin-giø dvasios.

Sveèiai nori su ðviesa pasiekti Lie-tuvà. Taigi laikas skirtis. Tvarkome ap-linkà, kad nepaliktume blogo áspûdþioûkininkui, kadangi kitais metais taip patnorësime pasinaudoti jo gerumu.

Stefanija KAPUSTINSKIENË

(R. Vitkausko nuotr.)

K U L T Û R A

Poezijos pavasario Ðiurpily dalyviai

Poezijos pavasaris ant Ðiurpilio piliakalnio


23

MYLIMAI

Jà aplëksiu maþu paukðteliu,Saulës spinduliu jà iðmatuosiuIr nuprausiu lietaus laðeliu,Ðelmiu vëju akis nubuèiuosiu.

Ðaltu rudeniu velsiu kasas,O pavasariu jaunu supinsiu.Ir surinksiu að perlø rasas,Jaunà kaklà jais padabinsiu.

Jà vaivorykðèiø rankom apglëbsiuIr þiedais nubarstysiu jos kelià,Javuose aukso lobá paslëpsiu.Gal palengvinsiu sunkià jos dalià?

Bûsiu vakaru, þvaigþdëm jà puoðiuIr ðaltinio versme, tegul semia.Ið visø mylimø að renkuosiNuostabiausià � tai gimtàjà þemæ.

Alfonsas Meklonis

PIENIØ LAUKAS

iðleidus kasastu vis dar lauki� � �prabëgo vasarosiðplovë lietûs tavo plaukussuknelæ saulë nublankinojo nesulaukus� � �uþgniauþtas troðkimasuþmirðtas ilgesysprarasta meilë� � �

tavo plaukai pabalotakai veidelá iðpaiðëakys sustingo snaigëmsugráþo jis jau ne tokiaskoká palydëjai á keliàjo lûpos ant tavo veidosuðalo

Laimutë Oþkinienë

MÛSØ EÞERAI

Ðiaurës vëjas puèia, kyla bangos, mëtobaltas putas,

Viþainio eþeras ûþia, ðnabþda, kaip se-novëj aplink bûta:

Gaudë þuvis, pynë vyþas, kai reikëjo,ëmë kardà,

Jie padëjo broliams prûsams, gerbë Her-kaus Manto vardà.

Keliaukime uþ Gulbës kalno, matytiÐiurpilio pilies pylimai,

Aplinkui aukðti medþiai oðia ir seka sû-duviø sakmæ.

Pakalnëj draugauja su nendrëm ir gul-bëm keli eþerai,

Eþerø vilnys klausia keleiviø: � Kà tuapie Eglæ ir Þaltá þinai?

Sutemo, dunda þemë, Ervydas joja prieVygriø krantø.

Pavargæ atëjæ susëskim, iðgirsime daugþiniø senø:

Valdovai keliavo, palyda medþiojo, salojejø laukia dvarai.

Praslinko daug metø, iðaugo baþnyèia,ðalia vienuoliø namai.

Vasaros naktelæ prie Galadusio eþero ðe-ðëliai atvyksta,

Þvengia bëri þirgai, joja pulkas vyrø, nie-kad jie neklysta,

Juos veda á pilá Ringaudas vadovas �prieðà nugalëjo,

Laukia jø lietuvës, bus dainos ir puota� nes taika atëjo.

Tarp aukðtø kalveliø Anèios eþerëlis,Juoduoju vadintas,

Ðventa þemë broliø sûduviø prieðø bu-vo minta.

Liudija þmoniø dainos, taip pat kapi-naitës, piliø aukðtos vietos,

Reikia mums þinoti, kur sûduviø pëdosyra paþymëtos.

Pranas Sovulis(Sûduvis)

K U L T Û R A

Vakaronë �Ðiurpilio piliakalnio aidai� (R. Vitkausko nuotr.)

Koncertuoja Suvalkø lietuviø �Anèios� choras (R. Vitkausko nuotr.)

24


KUR TU EISI?

Atëjûnai sumynë jos veidà,mûsø þemës brangios, mylimos.Kas paguos, kai ðirdis tavo verkia,nër tëvelio brangaus ir mamos.

Að iðeisiu, iðeisiu, tëvyne,tamsià naktá uþkurti lauþø.Jei reikës, o mieloji gimtine,tave þenklinsiu savo krauju.

Traukiniai nudundëjo á rytus,dundesy skausmà mûs neðdami.Ir maiðtavo dvasia mûs suklupusprie smûtkelio, prie tako kely.

Kur tu eisi? Audra lanksto berþus,drasko liepø virðûnes þalias.Upeliûkðtis putojas ir verþias,jis pavasará þemei atneð.

K U L T Û R A � E K O N O M I K A

Geguþës 1-àjà Lietuva ir dar9 naujosios Rytø ir VidurioEuropos valstybës ðventëpirmàsias ástojimo á EuroposSàjungà metines. ÁvertintiLietuvos metø kelià dien-raðtis �Lietuvos rytas� irLietuvos radijas papraðëBriuselio pareigûnæ, uþEuropos Sàjungos (ES)finansiná programavimà irbiudþetà atsakingà komisa-ræ Dalià Grybauskaitæ. Ðtaijos þodþiai, pasakyti 2005 m.balandþio 30 d. �Lietuvosrytui� (Nr. 99 (4363)) irLietuvos radijui.

Plaèiai paklausëte, plaèiai ir atsakysiu:tikrai labai daug kà.

Kaip buvusi finansø ministrë ir biu-dþeto komisarë noriu pasidþiaugti, kad ESnarystë mums davë ir ðiek tiek pinigø. Tas�ðiek tiek� � nemaþi skaièiai.

Vien per pirmuosius aðtuonis mëne-sius Lietuva gavo 1,2 milijardo litødaugiau, nei pati sumokëjo á ES biudþetà.Rezultatas tikrai geras, ir smagu, kad Lie-tuva gebëjo pasiimti visus planuotus pi-nigus.

Narystë mums suteikë ir pasitikëjimosavimi. Tai ypaè jauèiu bûdama èia, Briu-selyje.

Per pirmuosius metus sugebëjome áro-dyti, kad narystei Lietuva buvo gerai pa-sirengusi ir politiðkai, ir ekonomiðkai. Pa-sirengæs buvo ir mûsø verslas.

Þmonës gebëjo lanksèiai reaguoti á nau-jas sàlygas. Jie paneigë visà skleistà panikàapie nekonkurencingumà ar kitas galimas na-rystës problemas. Lietuva sugeba dirbti, pa-naudoti europinius pinigus ir dalyvautisprendþiant visas ES problemas.

Kà dël narystës praradome?

Manyèiau, nieko nepraradome. Iðsky-rus iliuzijas, jog ástojus á ES saulë bus ki-tokios spalvos arba ryðkiau ðvies ir kadgyvenimas savaime pagerës.

Nesvarbu, kur esame. Viskas pirmiausiapriklauso nuo mûsø paèiø. Narystë ESmums tik atveria naujø galimybiø, bet uþ sa-vo gyvenimà ir ðalá turime atsakyti patys.Ðios atsakomybës niekas negali prisiimti.

Narystë panaikino ir ávairiø spekulia-cijø galimybes. Ji nutildë pranaðystes bei


25

gàsdinimus, kad Europa mus nustums, nu-konkuruos, uþgniauð, sustabdys versloplëtotæ.

Kokiø patarimø ar pastabø turëtu-mëte Lietuvai, á jà dabar jau þvelgdamaBriuselio pareigûnës akimis?

Norëèiau tik padràsinti. Neturëtumejaustis maþi, nauji ar maþiau patyræ. Taipnëra. Tai, kà Lietuvos þmonës iðgyvenoper pastaruosius 15 metø, yra didþiulë pa-tirtis. Ji labai reikðminga ir naudinga vi-siems, net ir senosioms ES narëms.

Todël bûtina visada turëti savo pozi-cijà, laiku jà formuluoti ir uþ jà kovoti.

Taip pat svarbu þinoti, kad tikrasis ða-lies ir jos vyriausybës svoris bus toks,koká patys susikursime, ir toks, uþ koká ko-vosime.

O kà ðie metai davë Jums asmenið-kai? Kokie Jums tai buvo metai?

Didþiulá profesiná pasikeitimà. Èia vi-siðkai kita erdvë. Darbas sudëtingesnis,visai kitas mastas, nors nuo ankstesnësmano karjeros diplomatinëje tarnyboje beiFinansø ministerijoje turiniu jis ið esmës irnesiskiria.

Darbas Europos Komisijoje vis dëltolabai specifinis. Tai didþiulis mechanizmas,su milþiniðka erdve profesionalumui ir kva-lifikacijai kelti. Manau, kad ágysiu ádomiospatirties.

Savo darbinæ karjerà visada buvau su-siejusi su Lietuvos likimu. Narystë ES manbuvo labai svarbi, kaip ir Lietuvai, nes Lie-tuva gavo Europoje labai atsakingas pa-reigas, tai yra biudþeto ir finansø planavi-mo portfelá. Labai dþiaugiuosi, kad taip Lie-tuva buvo ávertinta, nes á tai þiûriu kaip áLietuvos ávertinimà, o ne savo, todël tie-siogiai susieju savo likimà su Lietuvosávertinimu. Na, o visi metai buvo tikrai ne-lengvi, sudëtingi, bet vis dëlto að daugiaumatyèiau juose optimizmo ir gerø pasieki-mø. Tikrai nesu linkusi ieðkoti problemø irmëginti kritikuoti, nes tai padarys mûsønedraugai ir be mûsø.

Jûs esate visø ES valstybiø komisarë.Gaunate informacijà ið 25 ðaliø. Kaip Lie-tuva atrodo ið Briuselio?

E K O N O M I K A

Kol kas Lietuva tikrai atrodo gerai, nesmes áëjome ir tapome nare su dideliu refor-mø ir patirties potencialu. Mûsø ekonomi-kos augimas buvo áspûdingas, o reformø irliberalizavimo rinkos pavyzdþiai tikrai geri.Iki ðiol mus laiko labai geru pavyzdþiu. La-bai norëèiau palinkëti, kad ði patirtis nebû-tø lengvabûdiðkai iðbarstyta.

Europos Komisija jau siûlo didinti ESbiudþetà kitiems metams beveik 6 pro-centais. Ar yra gerø þiniø naujosioms na-rëms?

Svarbiausia tai, kad visoms naujo-sioms narëms yra uþtikrinti visi ásiparei-gojimai, buvæ stojimo á ES sutartyse, tarpjø ir Lietuvai. Susiderëtos lëðos visose sri-tyse nebus sumaþintos ar nutrauktos, pa-vyzdþiui, Lietuvai Ignalinos atominëselektrinës uþdarymui, tranzitui á Kalining-rado sritá, þemës ûkiui, teritoriniai fondaiir t. t. Viskas yra biudþeto projekte. Be jo-kios abejonës, diskusijos dël biudþeto darbus didþiulës. Europos parlamentas no-rës dar didesnio biudþeto, o ðalys norësmaþesnio, tai yra maþiau mokëti. Na, omums teks ginti savo pozicijà.

Dabar sakoma, kad Lietuva, Slovë-nija ir Estija - tai valstybës, kurios yrageriausiai pasiruoðusios nuo 2007 m.sausio 1 d. ásivesti eurà. Ar tai ið tikrøjøyra didelë sëkmë, komisare?

Að manyèiau, kad tai yra puikus áver-tinimas, kuris rodo, kad valstybë yra pati-kima, gerai tvarkosi ekonomikos srityje, opolitika pastaruoju laikotarpiu buvo uþ-tektinai atsakinga. Tai yra rodiklis, kad in-vestitoriai ðalimi gali pasitikëti. Ar Lietu-va gebës iðlaikyti ðá statusà, parodys lai-kas. Taigi ið tiesø visos trys Jûsø minëtosðalys, tai yra Lietuva, Estija ir Slovënija,tikrai yra pasirengusios. Yra puikus ðan-sas pasinaudoti ta galimybe dabar.

Politikai jau dabar sako, kad norintásivesti eurà nuo 2007 m. sausio 1 d. Lie-tuvos laukia sudëtingas laikas. 2006 m.bus dirþø susiverþimo laikotarpis. Ar toksdirþø susiverþimas bûtinas, ar ið tikrøjø2006 m. biudþetas turi bûti Lietuvoje kaþ-kuo ypatingas?

Na, kad labai ypatingas � að nesaky-èiau. Neturëtø bûti labai ypatingas biu-dþetas, nes Lietuvos finansø sistema yrastabili. Biudþeto deficito rodikliai pernaitikrai buvo neblogi ir ðiemet jie neblogi, ojie visiðkai atitinka tuos reikalavimus. Jei-gu vyriausybë arba politinës jëgos, esan-èios valdþioje, neuþsiims politiniu popu-lizmu ir paþadais ir nedidins iðlaidø, tai ko-kio ypatingo dirþø susiverþimo tikrai ne-turëtø bûti.

Taigi að manyèiau, kad kokiø norsnaujø mokesèiø ar vadinamojo susiver-þimo dël euro ávedimo tikrai nereikëtø.Svarbiausia yra uþtikrinti finansø stabi-lumà, o priemonës, kokiomis tai daroma,be jokios abejonës, yra ðalies vidausreikalas ir vyriausybës diskusijø reikalas.Èia niekas ið iðorës nepatars. Bet prisi-dengiant euro ávedimu daryti klaidas ar-ba gilinti politinius debatus ðalyje tikrai,ko gero, nevertëtø.

Ar lygiai prieð metus á Briuselá atsi-gabenusi lagaminus ðá darbà taip ir ási-vaizdavote?

Panaðiai. Nors teoriðkai ir buvau per-spëta, kad Briuselio biurokratinë maðinayra didelë, sudëtinga ir labai inertiðka, visdëlto nesinorëjo tikëti, kad reikës tiek kant-rybës jà iðjudinti.

Nacionalinës valstybës aparatas yralankstesnis, sprendimus joje galima pri-imti greièiau. Briuselyje reikia atlikti daugderinimø ir formalumø. Man tai didþiulëkantrybës mokykla.

Prieð pusmetá uþsiminëte, kad Briu-selyje niekada nesijausite kaip namie.Gal ði nuostata pasikeitë?

Ne, ji niekad nepasikeis. Uþsienyje iðviso esu pragyvenusi 12 metø, bet namaiman visada buvo Lietuva. Tai lemia ne vie-ta, kurioje gyveni, o jausmai. Vilnius � ma-no gimtasis, mylimiausias miestas.

Eurokomisarës Dalios Grybauskaitësteigimu, Lietuva laikoma lydere tarpnaujøjø ES nariø. Ji linki nesulëtinti pra-dëtø gerø darbø ekonomikos ir politi-kos srityse.

Kostas LEONÈIKAS

Kà davë Lietuvai vieneri narystësEUROPOS SÀJUNGOJE metai?

26


DRAUGIÐKAS KREPÐINIOIR TINKLINIO TURNYRAS

Ðiø metø kovo 11-àjàSuvalkø 5-ajame mo-kyklø komplekse vykotradicinis tarptautiniskrepðinio ir tinklinioturnyras, kuriamedalyvavo Suvalkø irLietuvos vaikinø ko-mandos. Krepðinioturnyras vyko 8-àjákartà, o tinklinio 5-àjá.Ðiemet jis dël lëðøstokos buvo maþesnisnegu ankstesniaismetais.

KREPÐINIS

Turnyre dalyvavo:� Suvalkø 5-asis mokyklø kompleksas

(S5mk),� Suvalkø 4-asis mokyklø kompleksas

(S4mk),� Alytaus Adolfo Ramanausko-Vana-

go vidurinë mokykla (AAR-Vvm).Po turnyro komandos vietomis pasi-

dalijo taip:

I vieta � AAR-Vvm,II vieta � S5mk,III vieta � S4mk.Geriausiais þaidëjais buvo pripaþinti:Ðarûnas Norkus � AAR-Vvm,Marcin Gieros � S5mk,Ùukasz Ùañcucki � S4mk.

TINKLINIS

Turnyre dalyvavo:� Suvalkø 5-asis mokyklø kompleksas

(S5mk),� Alytaus sporto mokykla (Asm),� Aviþieniø vidurinë mokykla su len-

kø, lietuviø ir rusø klasëmis (Avm).Po turnyro komandos lentelëje uþëmë

ðias vietas:I vieta � S5mk,II vieta � Asm,III vieta � Avm.Per turnyrà geriausiai pasirodë:Rièardas Ðiauèiûnas � Asm,Povilas Krasauskas � Avm,Michaù Brzozowski � S5mk.Turnyrui pasibaigus visø komandø ge-

riausi þaidëjai buvo apdovanoti taurëmis.

Kostas LEONÈIKAS

Ðiais laikais daugumaðeimø turi nuosavusautomobilius. Jie yrareikalingi kasdieniamsgyvenimo reikalams,taip pat turizmui. No-rint iðvaþiuoti kur to-liau, sakysim, á Lietu-vos ar Lenkijos gilumà,reikia daugiau laiko irlëðø. Lengviau yraiðvykti kur nors savait-galá, pvz., ðeðtadienioarba sekmadieniopopietæ. Pakeliauti poSuvalkø apskritá. Tokiaiðvyka nebus vargi-nanti ir brangi. Suval-kø lietuviðkoms ðei-moms (taip pat Punskoar Seinø), ypaè vai-kams, patartina arèiaupaþinti dabartinæ mûsøSuvalkijà. Ji yra ne tikgraþi savo gamtovaiz-dþiais, bet ir ádomiistorijos atþvilgiu.

Pirmiausiai siûlyèiau aplankyti Suval-kø kraðtovaizdþio parkà (Suwalski ParkKrajobrazowy). Tam tikslui reikia ið Suval-kø centro vaþiuoti Jeleniavo linkme. Jele-

S P O R T A S I R T U R I Z M A S

Suvalkø 5-ojo mokyklø komplekso ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanagovidurinës mokyklos krepðinio komandø varþybos (R. Ùapiñski nuotr.) Ðeðupës slënyje


27

niave galima sustoti ir aplankyti graþià me-dinæ baþnytëlæ. Joje dar prieð ðimtà metøbuvo sakomi lietuviðki pamokslai, kadan-gi ðioje parapijoje dauguma þmoniø kal-bëjo lietuviðkai.

Vaþiuojant ið Jeleniavo prie pat baþ-nyèios reikia pasukti á kairæ. Ten yra kelro-dis, kuriame paraðyta �Kruszki 8 km�. Teksvaþiuoti asfaltuotu keliu, taèiau jis yra ga-na siauras, vingiuotas ir kalvotas, tadreikia bûti atsargiam ir neskubëti. Uþ keliøðimtø metrø privaþiuosite Kazimieruvkoskaimelá. Uþ jo vël bus keli Jeleniavo kaimogyventojai, ir privaþiuosite vingiuotà ke-lià prieð nemaþà kalnà. Uþvaþiavus ant joprasidës Ðiurpilø lyguma. Dar neávaþiavusá Ðiurpilø kaimà verta sustoti. Iðlipus iðmaðinos deðinëj kelio pusëje bus matomigraþûs Suvalkijos gamtos vaizdai. Ið tenlengvai pastebimas ðiek tiek apaugæs me-dþiais, bet gana aukðtas Ðiurpilio piliakal-nis. Spëjama, kad ten buvusi paskutinëjotvingiø tvirtovë. Joje buvæs paskutinisjø vadas Skomantas. Jau 1282�84 m. pra-laimëjus kovà su kryþiuoèiais þlugo jot-vingiø valstybingumas. Nuo tø laikø ðiokraðto didesnë dalis apaugo giria.

Ðiurpilio piliakalnis glûdi labai graþio-je vietoje. Já supa trys eþerai (Ðiurpilis, Eg-luva ir Kliuèisko). Ið èia, tarp kitko, yrakilusi �Eglës, þalèiø karalienës� legenda.

Norint tiesiogiai pasiekti piliakalná reikëtøÐiurpilø kaime netoli autobusø stotelës pa-sukti á deðinæ. Piliakalnis yra uþ maþdaug3 km. Ten yra nekoks kelias. Be to, stoviþenklas, draudþiantis ávaþiuoti (kadangi ádraustiná ávaþiuoti paðaliniams nelabai ga-lima). Tad patarèiau ðá kartà prie piliakal-nio nevaþiuoti, o jo lankymà atidëti kitamkartui.

Vaþiuojant per Ðiurpilø kaimà, verta þi-noti, kad jo kairëje pusëje yra jau iðtirtidideli ir aukðtos kokybës polimetalø klo-dai. Toje vietoje prieð daugiau kaip 20 me-tø buvo numatyta kurti kasyklà. Dël ávai-riø prieþasèiø ðie uþmojai atidëti. Gal ir ge-rai, kadangi nëra sunaikinta to graþauskraðto gamta.

Pavaþiavus nuo Ðiurpilø kaimo kokius2 km, uþ nedidelio puðynëlio, deðinëje pu-sëje, galima pamatyti laukà su daugybeakmenø. Tai savotiðkas lauko muziejëlisRûdelës kaime. Toks pat esàs Bachanave.Ten yra nedidelë aikðtelë, tad galima stab-telëti. Patys akmenys mums gal nesà labaiáspûdingi, bet verta pagalvoti, jog seniaubeveik visas ðis kraðtas galëjo taip atro-dyti. Kiek tuomet þmonës turëjo ádëti dar-bo ir jëgø, kad tokius laukus pritaikytøþemdirbystei, kuomet nebuvo tokios tech-nikos, kokià turime dabar.

Toliau vaþiuodami ðiuo keliu uþdaugiau nei kokio kilometro privaþiuositÐeðupëlës (Szeszupka) kaimelá. Ið ten vëlbus matomas graþus kalvotas vaizdas.Klonyje esà Ðeðupës ir Juodosios Anèiosupiø slëniai. Nuvaþiavus á kloná koká100 m, deðinëje pusëje yra nedidelë aikð-telë, ið kurios veda þvyrkelis. Ten reikiapastatyti maðinà. Stovinèiose informaci-nëse lentelëse galima pasiskaityti apie par-kà, ypaè apie Turtulio vietovæ. Einant ke-liuku bus pastebimi toje baloje èiurlenan-tys vandenys. Balos deðinëje pusëje yradideli, beveik niekad neprieinami ðaltiniai.Tai ið tø vietø iðteka vienas didþiausiø Ne-muno intakø � Ðeðupë. Kairëje pusëje, kiekþemiau, teka jau ásismaginusi Juodoji An-èia. Praëjus balà, keliukas veda kiek aukð-èiau. Ir vël matome graþø vaizdà. Deðinëjepusëje yra aukðtas ir status Juodosios An-èios krantas, kuris èia staèiu kampu remiasisu prasidedanèiu Ðeðupës slëniu. Ten yrapadaryti laipteliai, kuriais galima uþlipti antpakrantës. Ið ten apaèioje bus matomasnedidelis eþerëlis, o jo viduryje nedidelësala. Ta salaitë lenkiðkai vadinama � OzTurtulski. Ðis eþerëlis, tiksliau tvenkinys,susiformavo dël to, kad ten ant Juodo-sios Anèios yra padaryta uþtvanka, priekurios veikë vandens malûnas. Ðis malû-

TURISTINË PASIÛLA


Þvilgsnis pro rugius (á Ðiurpilá)

28


nas buvo pastatytas dar XVIII a. pabai-goje arba XIX a. pradþioje, kai ten gyvenodaugiausia lietuviai. Kadangi malûninin-kas anais laikais buvo turtingas, tad já þmo-nës vadino turtuoliu. Nuo tø laikø iki ðiolir iðsilaikë nedaug sulenkintas vietovëspavadinimas Turtul. Prieð karà ir karo me-tais malûno savininkas buvo vokietis Gu-delis. Ðeðupëlës kaime tuomet gyveno be-veik visi vokieèiai. Baigiantis karui Gude-lis, kaip ir kiti vokieèiai, pabëgo. Po karoiki praëjusio amþiaus 5-ojo deðimtmeèiopabaigos malûnas dar veikë, o já buvo ga-væs lenkø veteranas Komièius. Paskui, kaivandens malûnai dël ekonominiø prieþas-èiø nustojo veikæ, Komièius paliko ðià vie-tovæ. Malûnas sugriuvo. Pasiliko tik ma-lûnininko sodyba su graþiu plytø gyve-namuoju namu. Toje sodyboje dabar yraparko direkcija, raðtinë ir vieðbutëlis.

Aplankius Turtulá ir sugráþus prie au-tomobilio, reikia tuo paèiu keliu leistis þe-myn. Apaèioje pervaþiuosite tiltu JuodàjàAnèià, o paskui teks uþvaþiuoti ant nema-þos aukðtumos. Uþvaþiavus ant jos buslyguma. Tai nedidelio Malesoviznos kai-mo laukai. Uþ poros (2-3) km privaþiuositekryþkelæ. Ten reikia pasukti á deðinæ. Buskelrodis su uþraðu �Hañcza 5 km�. Teksvaþiuoti vingiuotu keliu. Ypaè toje vietojekelias veda þemyn. Pervaþiuosite Kamion-kos upelá. Toliau privaþiuosite nedidelækryþkelæ, kur kelias eina á Blaskoviznà.Reikia pasukti á deðinæ. Uþ keliasdeðim-

ties metrø pervaþiuosite pirmà ant Juodo-sios Anèios pastatytà tiltà. Uþ kokio100 m privaþiuosite kelià, kuris veda perBlaskoviznos kaimà. Keliø sandûroje yrabuvusio pieno supirkimo punkto pasta-tas, o prie jo aikðtelë. Ten galima pastatytimaðinà ir stovinèiose informacinëse len-telëse pasiskaityti apie Anèios eþerà. Pa-staèius maðinà reikia keliuku leistis þemyn.Tuojau prieisite Juodàjà Anèià. Pasukæ ádeðinæ paupiu uþ keliasdeðimties metrøprieisite Anèios eþerà ir vietà, kur iðteka

upë. Vygriø ir Anèios eþerai yra gan pla-èiai þinomi. Anèios eþeras þinomas kaippats giliausias (108�112 m) ne tik Lenkijo-je, bet ir Vidurio bei Vakarø Europoje. (Patsgiliausias Europos eþeras yra Ladoga Ru-sijoje.) Jeigu tà dienà bus ðilta, galima pa-braidþioti eþero pakraðtyje. Jo vanduo ðva-rus, ir karðtà dienà vësus. Pakraðtyje pa-stebësite daug akmenø.

Aplankius eþerà, gráþus prie maðinos,reikia ja leistis ten, ið kur atvaþiavote. Pri-vaþiavus kelià reikia pasukti á deðinæ. Tuo-met vaþiuosite per Anèios kaimelá. Toliauvaþiuojant Anèios kairëje pusëje bus vie-tomis matomi eþero vandenys. Toliau tekspravaþiuoti kaimelius Lietuvos miestø pa-vadinimais � Klaipëdà ir Merkinæ (Kùajpe-da, Mierkinie). Pavaþiavæ dar kelis kilomet-rus pro Osinkø kaimà privaþiuosite kelià,kuris jungia Viþainá su Suvalkais. Nors ikiViþainio netoli, bet siûlyèiau jo lankymà ati-dëti kitam kartui. Tad reikia pasukti á deði-næ. Pravaþiavæ Ragoþënø ir Burdoniðkiøkaimus pasieksite Smalnykø baþnytkaimá.Uþ baþnytëlës, kairëje kelio pusëje, yra ma-ðinø stovëjimo aikðtelë, kur galima pasta-tyti maðinà. Pirmiausia vertëtø aplankytibaþnyèià. Ðioje vietoje ne taip seniai sto-vëjo graþi medinë baþnytëlë, kuri praëjusioðimtmeèio 8-ojo deðimtmeèio pradþioje su-degë. Jos vietoje atstatyta dabartinë, tikjau mûrinë. Verta prisiminti, jog ðioje para-pijoje praëjusio amþiaus 5-ajame deðimtme-tyje klebonavo lietuvis kunigas Ðuminskas,kuris paskui buvo atkeltas á Punskà. Esantlaiko galima dar pavaikðèioti po Smalnykøkapinaites, kurios yra kitoje kelio pusëje.


Turtulio eþerëlis, tiksliau � tvenkinys

Þvilgsnis á Gulbiniðkiø kalnà


29

Aptiksite ten antkapius, kuriø áraðai lenkið-ki, bet daug lietuviø kilmës pavardþiø. Bû-tinai reikia nueiti á Smalnykø stebëjimo punk-tà, kuris yra toje paèioje, kaip ir kapinës,kelio pusëje, uþ kokiø 20�30 m. Einant á tenirgi yra informacinë lentelë, kur galima pa-siskaityti apie ðios vietovës aplinkà. Tenyra ið lentø sukalta estrada, ið kurios maty-ti gal pats graþiausias Suvalkijos gamto-vaizdis. Gana gilioje dauboje yra trys nedi-deli eþerëliai graþiais baltø, tiksliau � lietu-viø, kilmës pavadinimais (lenk. Kojle, Per-ty, Purwin). Paèio þinomiausio Jaèno eþe-rëlio ið ten nematyti. Toliau graþiai matytiGulbiniðkiø kalnas. Nestebëtina, kad gar-sus lenkø reþisierius Andrzej Wajda, ga-mindamas filmà �Ponas Tadas�, pasirinkokai kurioms scenoms ðià vietovæ.

Ið Smalnykø vaþiuodami toliau tuo ke-liu, uþ 4 km privaþiuosite kelià, jungiantáRûdelæ (Rutka Tartak) su Suvalkais. Tekspirmiausiai leistis gan ilgai á kloná. Þemu-moje bus Sidory kaimas, o jame taip patpavadintas graþus eþeras. Privaþiavus kryþ-kelæ reikia pasukti Suvalkø link (á deðinæ).Uþ poros kilometrø pasieksite Gulbiniðkiøkaimà. Jo gale, deðinëje pusëje, yra aikð-telë. Pastaèius maðinà bûtinai takeliu reikiaákopti á kalnà. Dar prieð keliasdeðimt metøjis buvo visiðkai grynas. Kalno savinin-kas ið vienos pusës nereikalingai prisodi-no puðaièiø, kurios jau uþaugusios ir iðtos pusës uþdengia panoramà. Seniau iðto kalno buvo matyti net keliolika eþerø ireþerëliø. Nors ne pats aukðèiausias (þy-miai aukðtesni yra Kðemieniuchos ir Ro-veliø kalnai), bet staèiausias, apvalus irgraþiausias kalnas Suvalkijoje. Lenkiðkuo-se turistiniuose vadovuose yra darkomasjo pavadinimas. Jis vadinamas SuwalskaFudýijama (kaip Japonijos kalnas) arbaGóra Cisowa. Spëjama, kad jotvingiø lai-kais ðis kalnas buvo kurakalnis. Kai artëjoKryþiuoèiø ordino kariai, ant jo buvo uþ-degamas lauþas. Jo liepsna áspëdavo ki-tas pilis, jog artëja pavojus.

Aplankius Gulbiniðkiø kalnà, ðá kartàgalima baigti popietinæ iðvykà. Iðvaþiavæið Gulbiniðkiø uþ keliø kilometrø pasieksi-te Jeleniavà, o paskui Suvalkus.

Punsko ir apylinkës turistams, kuriemsarèiau per Ðipliðkes ir Rûdelæ, siûlyèiaupradëti Gulbiniðkiø kalno, o baigti Smal-nykø lankymu. Seiniðkiams patogiau vyktiper Suvalkus.

Linkiu naudingai praleisti laikà ir pa-tirti gerø áspûdþiø.

(Bus daugiau)Gintautas MARCINKEVIÈIUS

(S. Birgelio nuotr.)

Pasienio zonaManau, kad be-veik kiekvienasið mûsø matë arþino, kaip atrodoLenkijos ir Lietu-vos valstybinësiena. Negilusapaugæs griovis.Tinkamame nuo-tolyje stovi dunudaþyti tautinë-mis spalvomisstulpai, prie jøpritvirtinti abiejøvalstybiø herbai.

Lenkijos pusëje nesuniokoti kaimai,naujos sodybos, vasarà apsëti laukai, nu-pjautos pievos, ganyklose matyti ban-dos galvijø. Lietuvos pusëje viskas at-rodo kitaip: nematyti sodybø, laukuosepasëliø, nematyti dirbanèiø þmoniø. Kaikur ðlama miðkai, bet daugiausiai augaalksniai, drebulës ir karklai, ávairiausikrûmai. Jaunoji karta ar turistai gali pa-manyti, kad Lietuva � tai krûmø ir mið-kø kraðtas, maþai ten ariamos þemës. Galir negalëtø tokie turistai patikëti, kadLietuvos pusëje maþdaug prieð 60 metøbuvo kaimai, laukuose vasarà siûbavojavai, mëlynavo linø þiedai ir geltonavolubinai. Kaimuose buvo statomi naujipastatai, stogai dengti skiedromis arskarda. Beveik prie kiekvieno namo þy-dëjo darþeliuose ávairios gëlës, soduo-se augo daugybë vaismedþiø. Ûkinin-kai turëjo vis daugiau þemës ûkiui reika-lingos technikos. Prie keliø atsirasda-vo naujø meniðkø kryþiø ar koplytëliø.Vakarais sodþiuose skambëjo tik liau-dies muzika ir dainos.

Kodël ðiandien uþ valstybinës sie-nos matome keistokà vaizdà? Viskaspradëjo eiti blogyn 1941 metais, kadan-gi jau 1940 m. birþelá Lietuvoje ðeimi-

ninkavo bolðevikai. Naujoji sovietøvaldþia prie valstybinës sienos nusta-të karinæ zonà. Viskà tvarkë sovietø ka-riuomenës kariðkiai ir vietiniai sovietøvaldþios pareigûnai. 1940 m. rugpjûtáLietuva tapo Sovietø Sàjungos dalimi,jëga ir klasta Lietuvos kraðtas buvookupuotas. Laisvos Lietuvos jau ne-bebuvo. Valstybinë siena tapo hitleri-nës Vokietijos ir sovietø valstybës sie-na. Rusai nustatë prie tos sienos zonà.Visus gyventojus perkëlë gyventi to-liau nuo sienos. Iðtuðtëjo sodybos,laukai apaugo piktþolëmis, pradëjoaugti medeliai, visokie krûmai. Zonosriba bëgo maþdaug 800�900 m nuo sie-nos. Ji buvo aptverta spygliuota viela.Áþengti á zonà þmonëms uþdrausta. Zo-noje pastatai buvo suardyti ar nepri-þiûrimi patys suiro. Èia laisvai galëjogyventi tik laukiniai paukðèiai ir þvë-rys.

Toliau nuo zonos gyveno ir ûkinin-kavo kaimo þmonës. Taèiau 1949�52 me-tais jie prievarta turëjo ástoti á kolûkius.Reikëjo jiems atiduoti arklius, karves,þemës ûkio technikà. Galëjo pasilikti tikvienà karvæ. Daþnai ûkininkø kluonaibuvo griaunami. Tai buvo baimës, prie-vartos ir skurdo laikai. Þmonës màstë,kaip sau padëti. Lietuviø iðminties irdarbðtumo dëka Lietuvos kolûkiuosederlius bûdavo vis geresnis, fermosedaugëjo galvijø ir paukðèiø. Pamaþu ki-lo kaimo þmoniø gerovë.

Atëjo Lietuvos atgimimo metai. Lie-tuva tapo laisva. Kaimo þmonës pasi-juto laisvi ir nebenorëjo toliau dirbtikolûkiuose. Norëjo atgauti savo þemesir atkurti ûkius. Deja, tikrovë jau buvokitokia. Þmonës, atgavæ savo þemes,neturëjo tinkamø tvartø, kluonø, svir-nø, technikos, galvijø ir savarankiðkoûkininkavimo patirties. Naujieji ûkinin-kai daþnai bûdavo vyresnio amþiaus,jiems trûko geros sveikatos, jø vaikaijau turëjo darbus ir butus miestuose.Buvo ásigijæ kitas profesijas, ir jau ne-buvo prasmës pradëti ûkininkauti kai-me.

Ne visiems blogai sekasi ûkininkau-ti. Vis daugiau atsiranda gerø ir pavyz-dingø ûkiø. Kai kurie ûkininkai turi 50�1000 ha þemës. Dalá þemës nusipirko irdalá iðsinuomojo. Dabar ûkininkai pra-


30


deda jausti Europos Sàjungos paramà.Kai kur dar Lietuvoje ariama þemë dir-vonuoja, neturi savininkø. Þemë Lietu-voje yra pigesnë nei kitur Europos Sà-jungoje, taigi ji gali bûti iðpirkta ir tektikitatauèiams.

Dabar Lietuvoje pasienio zona buspanaikinta. Po 50�60 metø maþai kas iðbuvusiø zonoje savininkø galës gráþti iriðkirsti krûmus, pasistatyti trobesius,pradëti padoriai ûkininkauti. Nauji ûkiaizonoje prie pat Lenkijos sienos turëtøbûti stiprûs ekonomiðkai, ûkiø savinin-kai � tautiðkai susipratæ lietuviai. Jie galë-tø rodyti gerus savo ûkius turistams ir ar-timiems Lenkijos ûkininkams. Lietuviðkikaimai, esantys prie valstybinës sienos,Europos Sàjungoje greitu laiku gali nu-tautëti, kaip buvæ per 400 metø, seno-sios unijos laikais.

Lenkijos pusëje ûkiai yra daug stip-resni ekonomiðkai, turi daugiau lëðø. Sa-vininkai tø ûkiø lengviau gali gauti pas-kolas, kuriø kartais ir nereikia gràþinti.Artimi kitatauèiai norës lietuviðkoje zo-noje iðsinuomoti ar, jeigu galës, iðpirktiþemæ. Ateityje gal bandys net statytisodybas. Tai nebebus lietuviðki kaimai.Laikui bëgant ir kaimynai lietuviukaipradës lankyti kitatauèiø mokyklas, nesten bûsianèios geresnës sàlygos. Vai-kai gaus nemokamai vadovëlius, stipen-dijas ir gal nemokamus pietus ar dar ki-tokiø lengvatø bei patogumø.

Kovo mënesá �Gazeta Wyborcza� ið-spausdino þemëlapá. Jame paþymëta, kurðeimos kokias kalbas vartoja. Tame þe-mëlapyje matome, kad jau dabar Lietu-voje nuo Varënos iki Kybartø visoseðeimose vartojama slavø kalbas. Atei-tyje ið tikrøjø gali atsitikti taip, jog pa-sienis nutautës.

Nëra blogai, kad kitatauèiai mokatinkamai ûkininkauti, puoselëti savokultûrà ir kalbà. Gerai bûtø, kad Lietuvasavo þemëse mokëtø ir norëtø gerintiûkininkø ekonominæ bûklæ ir puoselëtisavo senàjà kalbà ir paproèius. Taip el-giasi dauguma Europos valstybiø. Len-kija taip pat didþiuojasi savo kalba ir pa-proèiais ir stengiasi parodyti savo ypa-tumus kitatauèiams.

Kadangi ið pasienio zonos þmonësbuvo paðalinti prieð jø valià, þemë na-cionalizuota, sodybos sunaikintos, taiEuropos Sàjungos fondai bûtinai turë-tø nukentëjusiems Lietuvos zonoje þmo-nëms skirti tinkamas lëðas. Tiems, kurienorëtø zonoje tinkamai ûkininkauti.

Lietuvos valstybinë siena, tai krað-to vartai á kitas ðalis ir Lietuvos vizitinëkortelë. Atvaþiavusiam á Lietuvà uþsie-nieèiui pirmieji vaizdai labiausiai ásiver-þia á atmintá, ir ilgam laikui. Vaþiuojant áKalvarijà, netoli sienos turëtø bûti norsnedidelë krautuvëlë tik su lietuviðkomisprekëmis. Maistas turëtø bûti truputá pi-gesnis kaip Marijampolëje. Tai pritrauk-tø pirkëjus. Ðalia � lietuviðka smuklë,kur bûtø pigesnis alus bei kiti gërimai irpora lietuviðkø patiekalø. Pardavëjø ap-ranga turëtø bûti lietuviðka, stilizuota.Muzika taip pat lietuviðka. Tokia smuk-lë galëtø veikti Kalvarijoje ar kur priekito tinkamo kelio. Sekmadieniais ar ðeð-tadieniais, pvz., 19 valandà akordeonis-tas jos lankytojams áteiktø lapelius sutautinëmis dainomis, ir valandëlæ visikartu padainuotø. Vëliau, gràþindami la-pelius, gautø talonà. Uþ já galëtø, pvz.,10 % pigiau nusipirkti maisto ar kitø pre-kiø. Dar vëliau atlikëjas galëtø padai-nuoti pageidaujamà dainà ar pagroti kû-riná.

Smuklës ar lietuviðkos krautuvëlëssienos turëtø bûti tinkamai papuoðtosLietuvos vaizdais, meno kûriniais ir ðim-to graþiausiø tautiniø dainø sàraðu. Ða-lia bûtø dëþutë, á kurià lankytojai ámes-tø savo lapelá. Sekmadiená po pamaldø,nustatytu laiku, bûtø iðtraukiami 2�3 la-peliai. Kas laimëtø � gautø simboliná pri-zà uþ, pvz., 2 litus. Tai galëtø bûti ðoko-ladas ar koks gërimas.

Prie tokios smuklës ar krautuvëlësturëtø bûti þolynai, gëlës, aikðtelë au-tomobiliams ir didelio formato Lietuvosþemëlapis.

Kaip turëtø atrodyti pasienio keliasá Lietuvà, geriau turëtø þinoti Lietuvosvaldininkai, kultûros veikëjai ir vietinëssavivaldybës. Tegul tø keliø bûna ma-þiau, bet tvarkingesni. Kaip minëjau, ki-tatauèiams, ávaþiavusiems á Lietuvà, pir-mieji vaizdai ilgiausiai lieka atmintyje.Jie pamato, koks tai kraðtas, kokia þmo-niø kultûra. Vëliau Lietuvos sveèiai kal-bëdamiesi dalijasi savo áspûdþiais sudaugeliu þmoniø.

Manau, kad ne viena Europos Sà-jungos ðalis neturëjo tokios grieþtos pa-sienio zonos, kur sugriautos sodybosir apleista ariama þemë. Lietuva turi apie100 km tokios zonos. Kaip ir kas sutvar-kys zonos plotà, priklauso nuo lietuviøsumanumo bei noro parodyti Lietuvosvartus Europai ir pasauliui. Kitu atvejumëgins tvarkà zonoje daryti kitatauèiai

� pagal savo kurpalá, kuris nebûtinai tiksLietuvos reikalams.

Kitatauèiai savo kraðtuose sutvar-kæ aplinkà, turi kuo didþiuotis ir kà pa-rodyti turistams. Ir visai neskuba savoþemës ar pastatø atiduoti svetimtau-èiams. Kartais ir lietuviai kai ko gali pa-simokyti ið kitø � kaip galima tinkamaiðeimininkauti, sutvarkyti aplinkà ir netturëti pelno pragyvenimui.

Lietuvoje, ypaè Marijampolës ap-skrityje, yra daug pavyzdingø sodybø,þemës ûkiø ir darbðèiø þmoniø, kurie galipadëti savo darbais ir patarimais tinka-mai sutvarkyti su pasienio zona susiju-sius reikalus.

Ðventasis Tëvas Jonas Paulius II,vieðëdamas 1993 metais Lietuvoje, perpamokslà kalbëdamas lietuviðkai, linkë-jo lietuviams mokëti puoselëti tautinesir krikðèioniðkàsias vertybes. Ðiemet, kaipopieþius Jonas Paulius II iðkeliavo á am-þinybæ, verta prisiminti jo patarimus. Þi-nau, lengviau klausyti tø pamokslø, ne-gu juos ágyvendinti. Dabar turime daugiðsilavinusiø ir pareigingø jaunø þmoniø,kurie gali turëti tinkamø pasiûlymø, tarpkitko, kaip sutvarkyti pasienio zonà.

Reikalingø lëðø galima gauti ne tikið savivaldybës, bet ir ið Europos Sà-jungos bei kitø fondø. Zona neturi bûtipabaisa Lietuvos sveèiams.

Keliautojai ið visø Europos ðaliø te-gul jau prie pat valstybës sienos pama-to tinkamai sutvarkytus þemës plotus,sodybas, parkus ir miðkus. Pasieniovaizdai, tai Lietuvos veidas. Kà turis-tas pamatys, tai ir kitiems pasakys.

Mano tëvai turëjo palikti þemæ ir so-dybà zonoje ir iðkeliauti kitur. Tai buvoskaudus ávykis jø gyvenime. Per karàsodyba sunaikinta. Po karo tëvams uþ-drausta atstatyti pastatus. Turëjo ið teniðkeliauti. Kaip ta zona atsirado, koksbuvæs jos gyventojø likimas ir kokia da-bar zonos bûklë, labai gerai þinau. Tikneþinau, koks bus jos likimas. Kas ir kaipLietuvos naudai sutvarkys visø pamirð-tà naðlaitæ zonà? Tokia zona Europojeyra iðimtis. Lietuvos valdininkai tamreikalui turi dabar skirti ypatingà dëme-sá, nes paskui gali bûti per vëlu.

Suvalkieèiai daþnai vaþinëja lankytiLietuvà. Graþu bûtø, kad jie tik áþengæ áLietuvà galëtø parodyti savo vaikams,vaikaièiams, kaip lietuviai moka viskàsutvarkyti jau prie pat valstybinës sienos.Dþiugu ir miela bûtø keliauti á tokià ðalá.

Pranas SOVULIS



31

DU BROLIUKAI

Prie baþnyèios aukðtas bokðtas, skarda apdengtas,Virð to stogo þalvarinis stovi kryþius ðventas.Iðdidus baltasis bokðtas, nes jis miestà puoðia.Viduje ant sijos kabo varpai, jie koncertus ruoðia.

Du varpai vienodo ûgio, jie tikri dvynukai.Du varpai arti sau kabo, tai lygûs broliukai.Jø darbelis � tai skambinti nuo pat ankstaus ryto,Vienas skamba, ðaukia, kitas tyli, balsas jam nukrypo.

Pirmas varpas � brolis skamba, ðirdis tvirtai plaka,Kitas net nejuda. � Kam man dirbti, � tyliai kaþkà ðneka.� Að ponaitis, ponas, að nenoriu taip darbuotis,Tegul dunda brolis, man sveikiau sau pamiegoti.

Darbðtø varpà þmonës myli, skambesá visi pamilo,Klauso miestas, klauso kaimai, klauso gatvëj vaikø minios.Per Kalëdas, per Velykas ar Ðeðtines - visad paslaugus,Sklinda dûþiai, aidas, klauso þemë, klauso ir dangus.

Antras varpas, tas be darbo, surûdijo ir paseno,Jis neskamba iðkilmingai, jis nemëgsta jokio meno.Þmonës varpà nukabino, tamsiam rûsy uþrakino.Jei nedirbsi - liûdnas galas, nepabëgsi nuo likimo.

Nebijokit, þmonës, triûso, viskà turime dël darbo,Dirbkim liaudþiai ir Tëvynei, bus gyvenimas be vargo.Tegul vaikai ir jaunuoliai mëgsta mokslà ir senolius,Tautiðkai subrendæ bûkim, mielos sesës, brangûs broliai.

Pranas SOVULIS(Sûduvis)

Kai þmogus jaunas �þiûri á pasaulá, þmo-nes, savo artimuosius,bièiulius, ávairiuspraeities ávykius opti-mistiðkai.

Prisimenu Angirius Këdainiø rajone,Lietuvoje, kur stovëjo Jadvygos Jelmokie-nës dvaras. Dvaro namas buvo didþiulis,priebutis su stiklais. Name blizgëjo kaip

L A I Ð K A I

SUSITIKIMASÈIKAGOJE PO 65 METØ

veidrodis puikaus salono grindys ir puika-vosi originalûs baldai. Prie namo buvo di-dþiulis gëlynas, kur gëlës þydëjo nuo anks-tyvo pavasario iki vëlyvo rudens. Gëlynasbuvo papuoðtas dviem veidrodiniais rutu-liais, kuriuos tetos svainis Erikas Tornauparveþë ið Karaliauèiaus. Tuose rutuliuo-se atsispindëjo gëlës ir visa, kas aplink vy-ko: atvaþiuojanèios arkliais pakinkytos bri-kos, teta, sveikinanti sveèius, bëgiojantysðunys, þaidþiantys vaikai... Pasirodydavopasakiðkas pasaulis ir iðnykdavo...

Gyveno èia miðri � lietuviø�lenkø ðei-ma. Tetos dukra Natalija (vadinama Lala)gavo vardà moèiutës Natalijos Boharevi-èiûtës. Mokësi Këdainiø gimnazijoje ir bu-vo nuostabaus groþio mergaitë. Jaunes-në sesuo Olimpija turi toká pat vardà, kaipir mylima teta.

Jadvyga Jelmokienë, mergautinë pa-vardë � Michalkevièiûtë, ir Stasys Boha-revièius nuo jauniausiø dienø buvo bièiu-liai. Kartu mokësi Antanave pas rusà mo-kytojà, vykdavo á pokylius Kaune, pergy-veno Pirmàjá ir Antràjá pasaulinius karus.Tetos vyras Juozas Jelmokas buvo Kë-dainiø apskrities storasta. Kiekvieno þmo-gaus gyvenimas iki jo pabaigos bûna ne-þinomas. Þmogus pageidauja vieno, o li-kimas kitaip veda vingiuotais ir erðkëèiøpilnais keliais.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jel-mokø ðeima paliko visà savo turtà, kauptàilgus metus, Antanave. Pasiëmæ vienà kar-væ ir du ðunelius pabëgo á Vokietijà. Tenpardavë karvæ, veþimus ir arklius. Vyres-nioji dukra Natalija susituokë 1947 m. suValiumi Sodeika. Vokietijoje jiems gimëdukrytë Kristina. Vëliau visi emigravo áAmerikà, atsidûrë Dþordþo Vaðingtono þe-mëje, kuri tapo jø antràja tëvyne. Ta þemëyra vaiðinga ir draugiðka kiekvienam, kasieðko laisvës ir duonos. Kiekvienas turibûti savo ateities ir laimës kalvis. Likimasjiems nepagailëjo sunkios problemø nað-

Jadvygai Jelmokienei, sulaukusiai 100metø, popieþius Jonas Paulius IIatsiuntë apaðtaliðkojo palaiminimoraðtà

32


tos. Ið Lietuvos jie iðsiveþë ásitikinimà, kadpasiraièius rankoves galima iðsikapstytiið bet kokio vargo. Kas atvyksta ið Euro-pos á Amerikà, turi gimti ið naujo.

Olimpija netrukus susituokë su Min-daugu Baukumi. Amerikoje ið Jelmokøðeimos atsirado trys naujos ðeimos: Jad-vygos ir Juozo Jelmokø, Natalijos ir Va-liaus Sodeikø, Olimpijos ir MindaugoBaukø. Jos apsigyveno Cicero vietovë-je, netoli viena kitos, nuosavuose tokiospaèios architektûros namuose. Namai �tai ðeimos tvirtovë ir ryðiø su laikinumunutraukimas. Visko jie mokësi ið naujo.Èia gimë jø vaikai. Baukø ir Sodeikø ðei-mos ásijungë á lietuviø organizacijø veik-là. Jie buvo antroji lietuviø imigrantø ban-ga Amerikoje. Buvo jauni. Dainavo cho-re, ðoko lietuviðkus tautinius ðokius, da-lyvavo visuose renginiuose. Puoselëjolietuviðkus paproèius, tradicijas, lietuviøkalbà, kûrë savo maþàjà tëvynæ. Vaikamsprimindavo, kad jø �ðaknys� siekia pa-sakiðkà Þemaitijos, Sûduvos ar Aukðtai-tijos pasaulá.

Netikëtai atsiradau Cicero vietovëjeprie lovos mano tetos Jadvygos Jelmo-kienës, kuri 2003 m. kovo 2 dienà sulaukë105 metø. Gimë XIX a., pergyveno visàXX a. su karais, potvyniais, gaisrais, tor-nadais ir kitomis nelaimëmis ir dràsiai áþen-gë á XXI amþiø. Jos kambary virð lovoskabo paveikslas, kur yra popieþiaus Jono

Pauliaus II sveikinimai 100 metø sukak-ties proga. Jà sveikino: prezidentas BillClinton, Lietuvos prezidentas ValdasAdamkus ir Cicero merë Betty Lauren (Mal-tese Laurinaviciute).

Áëjau á kambará. Ant sofos gulëjo be-siðypsanti tetulë. Jos galvà puoðë þiliplaukai. Pagal lietuviø paprotá pabuèia-vau tetos rankà. Ji paklausë: �Kas tuesi?� �Tetulyte, að � Jadvyga, Stasio duk-ra�. Prisiminëme praslinkusius laikus, ku-rie jau nebegráð. Teta akimirkai tapo jau-na panele ið vestuvinës nuotraukos. At-mintis buvo dar gera, tik jëgos kaþkurdingdavo...

Su Lala ir Olimpija susitikome po 65metø. Iðsiskyrëme prie Ðuðvës upës Lie-tuvoje, o susitikome kitoje Þemës rutuliodalyje. Tai karo �mergaièiø� dalia. Jos tem-pia naðtà iðgyventø metø, vingiuotø gy-venimo keliø, kuriais veda nematoma liki-mo ranka.

Lala � Natalija jau naðlë. Jos dukra Kri-stina susituokë su Rolandu Trinka. Gyve-na San Francisko mieste. Kristina mokyto-javo, dabar iðëjo á pensijà ir su vyru ákûræðunø �vieðbutá�. Ðunø savininkai, iðvyk-dami atostogauti, komandiruotën ar á ligo-ninæ, èia palieka savo augintinius. Natali-jos sûnus Marius gyvena Cicero mieste.

Baukø ðeima nuo neatmenamø laikøgyveno Ðakiø mieste Lietuvoje � Suvalki-jos pietvakariø dalies zanavykø sostinë-

je. Vietovë 1776 m. gavo Magdeburgomiesto teises. 1989 m. suraðymo duome-nimis, Ðakiuose gyvena 99 % lietuviø. Tailabiausiai lietuviðkas Lietuvos miestas (èia7500 gyventojø).

Antrasis pasaulinis karas pakeitëdaugelio þmoniø gyvenimà. Baukø ðeima1944 m. paliko gimtuosius Ðakius ir iðke-liavo á Vokietijà. Kartais gyvenime bûnataip, kad nebegalima gráþti. Mindaugas ne-leido tuðèiai savo jaunystës. Grosshesep-pe vietovëje, netoli Olandijos sienos, ga-vo brandos atestatà. Nuo 1947 m. gyvenosu ðeima pabëgëliø stovykloje Hamburgeir iki 1950 metø studijavo UNRA ásteigtoBaltijos universiteto Architektûros fakul-tete. 1950 m. geguþës 10 d. atvyko á Èika-gà. Netrukus paþino Olimpijà Jelmokaitæ.1952 m. geguþës 24 d. jiedu prisiekë vie-nas kità mylëti iki mirties. Buvo jauni, gra-þûs ir laimingi. Buvo tos paèios lietuviøkultûros atstovai, kalbëjo savo protëviøkalba, iðpaþino Romos katalikø tikëjimà irturëjo vienodà poþiûrá á tai, kaip reikia auk-lëti savo vaikus. Jiems Dþordþo Vaðingto-no þemë vaiðinga ir draugiðka. Jiedu susi-laukë dukros Alvydos ir sûnaus Gintaro.Jau prabëgo 50 jø bendro gyvenimo me-tø. Sûnus vedë Pamelæ ir susilaukë dukry-tës Lauren, kuri yra seneliø ir prosenelësnumylëtinë. Gintaras studijavo darbo tei-sæ ir rûpinasi darbdaviø ir darbuotojø tei-siniais santykiais. Daugelyje valstybiø pa-sikeitë santvarka, tad privalëta parengtiteisës aktus. Gintaras buvo pakviestasskaityti paskaitas á Krokuvà ir Vilniø.

Dukra Alvyda susituokë su Virgiliju-mi Rukuiþa, baigë Èikagos universitetoAplinkosaugos fakultetà. Dirba pagal pro-fesijà.

Mindaugas iðëjo á pensijà ir nutarë dar-buotis savo tautieèiø labui. 1990 metaisjis iðrinktas Cicero apylinkës Lietuviødraugijos pirmininku. Sàþiningai dirba or-ganizacijos labui ir sprendþia ávairias þmo-niø problemas.

Gyvenime laimima retai, bet svarbukuo maþiau pralaimëti... Gyvenimas � kaipþvakutë. Dega lëtai, o kai susipina praeitisir ateitis � gæsta. Krintantys sunkûs ste-arino laðai palieka, kaip ir prisiminimai...

Jadvyga Jelmokienë mirë 2004 m. sau-sio 18 dienà. Gyveno 105 metus, 10 mëne-siø ir 16 dienø.

Ona JadvygaBOHAREVIÈIÛTË�RICHTER

Grunwaldzka 6 a19�300 Eùk

Vertë Pranas Sovulis

L A I Ð K A I

105 metø Jadvyga Jelmokienë su dukromis Natalija ir Olimpija. Vidury sëdiOna Richter


33I N T E R V I U

PO KLEVO LAPUPrieð dvejus metusiðvaþiavusi ið Suvalkøá Torontà (Kanada)Danutë Judickienësugráþo namo. Kadan-gi mûsø bendruome-nës nariø buvo nekant-riai laukiama, busádomu jos akimis pa-þiûrëti á anos ðaliesmûsø tautieèiø, ásikû-rusiø anapus vandeny-no, dþiaugsmus, rû-pesèius, kasdienátriûsà, religiná gyveni-mà. Danutë, �Suvalkie-èiui� tarpininkaujant,pasidalins su mumissavo áspûdþiais.

Papasakok, kokiø vilèiø skatinamaryþaisi pakelti sparnus Vakarø kryptimi?

Smalsumo vedama, trokðdama pama-tyti kà nors daugiau negu iki ðiol mane su-pusià aplinkà, o ir tylios vilties uþsidirbtiskatinama ryþausi skristi.

Kas tave pakvietë ir kokiam darbui?

Kvietimà gavau ið savo giminaièiø Te-resës ir Valdo Samoniø, kuriems esu dë-kinga uþ rûpinimàsi ir vieðnagæ. Viskas ávy-ko labai greitai. Kvietimas, dokumentai. Ka-dangi esu pensininkë, tai nereikëjo manðiuo reikalu vaþiuoti á Kanados ambasadàVarðuvoje. Dokumentai þaibiðkai sutvarkytikeliautojø ástaigoje �Orbis�, taigi man ne-liko laiko svarstyti nei abejoti. Reikëjogreitai apsispræsti: taip ar ne? Pasakiau �taip. Kai jau apsisprendþiau, tai lagaminussusikroviau per vienà dienà. Gal kas bûtøbandæs perkalbëti, bet svarstyti neliko lai-ko. Pati skristi nebûèiau taip norëjusi. Lai-mei, kartu iðsiruoðë giminaitë.

Pradedame kelionæ Suvalkø traukiniøstotyje. Vykstame per Ðeðtokus á Vilniø.Nakvynë Vilniuje pas paþástamus. Progaatsisveikinti su giminëmis. Kità dienà � lëk-tuvas á Paryþiø. Skrydis trunka 2,5 valan-dos. Persëdame á lëktuvà, skrendantá á To-rontà, ir po 10 valandø mes jau Toronto

aerodrome. Kadangi skridau su saule, taimano kelionës diena buvo ilgiausia gyve-nime. Pasitikæs giminaitis veþa á Misisau-gà, naujà rajonà, ákurtà prieð 25�30 metø.Pirmas áspûdis � aplinka maþai kuo skiria-si nuo mûsø. Þaluma veðli, stebinanti,daugybë parkø, bëgiojimo aikðteliø.

Atsiradai kitoje Þemës rutulio pusë-je. Kokia savijauta?

Kasdienybë. Namø ruoðos ritualai kaipir visose pasaulio ðeimose. Ðeima labai kul-tûringa, kartu sprendþiamos problemos.Namie kalbama vien lietuviðkai. Ateinasekmadienis. Vaþiuojame su ðeima á Prisi-këlimo parapijos baþnyèià lietuviðkomspamaldoms. Klebonas tos parapijos yraAugustinas Simonavièius. Èia taip pat pre-lato E. Putrimo tëvø parapija. Miðias atna-ðauja visada keletas kunigø. Per jas patar-nauja berniukai ir mergaitës. Zakristijonopareigas atlieka diakonas. Jis atlieka visasapeigas. Tik miðiø nelaiko. Miðios baigia-si. Einame á banketø salæ. Èia priruoðta vi-sokiø lietuviðkø patiekalø. Cepelinai, ku-gelis, vëdarai. Kava, arbata, pyragaièiai.Þmonës valgo, geria, o svarbiausia � bend-ras stalas jungia parapijieèius. Kas nori,nusiperka maisto ðeimai á namus. Dvasi-ninkai nuolat tarp tikinèiøjø. Jie nesijauèiapriklausantys atskiram luomui.

Yra dvi lietuviðkos parapijos: �Prisi-këlimo� ir �Anapilio�. Veikia keturi chorai.Vaikø choras (nuo 14 iki 17 metø), �Volun-

gës�, �Retkartinis� ir senjorø. Kiekvienasgieda kartà per mënesá. Prieð iðkilminges-nes ðventes � Velykas, Kalëdas, Þolines� jungiami visi keturi chorai. Giedamos li-turginës giesmës. Tai trunka apie valan-dà. Gieda solistai, grieþia smuikininkai. Taivyksta prieð miðias. Tie koncertai �Prisi-këlimo� baþnyèioje, o po to � kaip áprasta� susitikimas su dvasininkais banketø sa-lëje. Baþnyèia yra ne tik dvasingumo, betir integracijos centras. Teko bûti dël ádo-mumo italø katalikø baþnyèioje, kur buvoaukojamos miðios vietnamieèiø kalba.Man jie atrodë visi vienodi. Vietnamieèiøvaikai, nusisukæ nuo altoriaus, stebëjosimanim. Jauèiausi kaip balta avis juodøaviø kaimenëje.

Sutinku savo kraðto þmones. Ðeiminin-kai mane pristato: �Ðtai moteris, atvykusiið Suvalkø trikampio�. Buvæs prieðkarinisNepriklausomos Lietuvos karininkas, ka-daise pasitraukæs á Vakarus, atsiliepë ðiaisþodþiais: �O, ið to kraðto tai tikrai darbðtûsir sàþiningi þmonës�. Pajutau pasididþiavi-mà.

Papasakok, kà veikei, kai nepluðainamuose ir nesimeldei?

Laisvalaiká skiriu miestui paþinti. Iðpradþiø neinu toli nuo namø, kad per labainutolus nepasimesèiau. Pasivaikðèiojimoratà vis didinu. Stebiuosi tvarka. Þmonësvedþioja savo ðunelius, neðini maiðeliaisir kastuvëliais. Kapitalizmas auklëja ne

Suvalkø kraðto lietuvës Kanadoje

34


praðymais ir ðûkiais, bet baudomis. Lan-kau parduotuves, baþnyèias, architektû-ros paminklus. Skiriu tam kasdien apie dvivalandas.

Ar teko aplankyti kà nors toliau?

Pirma ekskursija á Visagà, á lietuviø vai-kø stovyklà, kur tëvai suveþa vaikus ið Ka-nados ir JAV. Vieni tëvai uþ vaikø iðlaikymàmoka pinigais, o kurie nori, gali atsilygintidirbdami stovyklos ir vaikø labui. Aplinkanuostabi, eþeras kaip jûra, iki horizonto.Vaikai apgyvendinti vasarnamiuose. Val-gykla, pagalbiniai pastatai, prieplauka.

Vaþiuojame prie Niagaros. Greitkeliaiðeðiø juostø, plaèiausi. Kol neprivaþiavo-me krioklio, upë atrodë visai nekaltai, lygnegili, plaèiai iðsiliejusi. Priplaukusi krio-klá, ji tampa audringa. Krintantis vanduoûþia, atrodo lyg verdantis. Á virðø, á ðonussklinda purslai ir migla. Drabuþiai kaipmatsudrëksta.

Kylame á bokðtà. Jis pastatytas tam, kadgalima bûtø gërëtis gamta ir vaizdais. Èiaapdþiûvame, suðylame, geriame, valgome.Uþtrunkame ilgokai � tokia nuostabi yra pa-norama. Kas duoda uþdirbti restoranui, tu-ri teisæ dovanai nuvaþiuoti liftu, o kas sten-giasi sutaupyti, tai moka uþ liftà.

Po kokio laiko su dþiaugsmu ðirdyjesutinku savo bièiulæ Bronæ ið Suvalkø. Da-bar jos dukros Dalytës �finansuojamos�keliaujame savaitgaliais visos trys. Pir-miausia aplankome Toronto televizijosbokðtà. Miesto vaizdas akimis neaprëpia-mas. Pakraðèiai dingsta horizonte. Kai kasbando perspëti, kad aukðtis bauginantis,bet smalsumas uþgoþia baimæ. Pakeliui ap-lankome kinø restoranà. Ðvediðkas stalas.Ragaujame visokiø jûros vaisiø. Kità sa-vaitgalá vaþiuojame á koncertà. Tai �trikam-pieèiø� suburtas ansamblis �Aras�. Diri-gentë ið Lietuvos, gyvenanti Toronte.

Su Brone ir jos dukra Dalyte vaþiuo-jame á Hyde Parkà, kuriame apgyvendintiið visokiø kontinentø suveþti labiau pri-jaukinti gyvûnai: lamos, struèiai, stumb-rai, beþdþionës. Augmenija bûdinga Ka-nadai. Kità savaitgalá aplankome plëðriø-

jø þvëriø rezervatà. Þvëris stebime prolangus.

Ruduo, ðalta. Baigiasi iðvykos á gam-tà. Labai dëkinga Dalytei uþ dëmesá, rû-pestingumà, finansavimà. Labai aèiû! Taippat noriu labai karðtai padëkoti p. p. Ane-lei ir Leonardui Jonuðkoms uþ globà ir rû-pinimàsi.

O kaip atrodo prekës ir prekyba?

Didþiausi prekybos centrai vadinami�plazomis�. Tai yra aikðtë, apie kurià bu-riasi visokio tipo ir visokiø tautybiø þmo-niø parduotuvës, bankai, kultûros ástai-gos, draudimo agentûros, visokiø srièiøpaslaugos. Þmonës, suvaþiavæ á vienà vie-tà, be lakstymo gali sutvarkyti savo reika-lus. Gali sutikti ir pasimatyti su kuo nori arnenori. Kaip pas mus kadaise baþnytkai-miuose per atlaidus. Tik nebuvo tiek pra-mogø ir tokios ávairovës.

Parduotuves turi visø tautybiø atsto-vai. Daugiausia kinai, japonai, daug viso-kiø Azijos imigrantø, taip pat rusø, ukrai-nieèiø, lenkø, visø Europos tautybiø at-stovai. Daug procentø ukrainieèiø, jø yraapie 2 milijonus. Tai Ukrainieèiø sukilimoorganizacijos nariai, po Antrojo pasauli-nio karo pasitraukæ á Kanadà. Jie net par-davinëja plaèiu mastu lietuviðkus baltussûrius, paþenklintus mûsø trispalve. Ðito-je srityje tai mûsø tautieèiai lyg ir primigo.

Kas dar ádomaus, kalbant apie tau-tybes?

Kanada yra dvikalbë. Angliðkai pran-cûziðka. Tokios oficialios valstybës kal-bos. Taèiau tautybiø yra apie 200. Në vie-na nëra favorizuojama. Toleruojama kal-bà, tikëjimà, þodá, spaudà. Laisvës nëra ne-tvarkai ir chuliganizmui. Gamta saugomair puoselëjama.

Kiekviena tauta stengiasi burtis á glau-desnius ratus, puoselëti savo paproèius,iðlaikyti kalbà, auklëti vaikus, kad nenu-tautëtø, nepamirðtø savo ðaknø. Tos pa-èios problemos ir mûsø iðeivijos. Tuo rû-pinasi ðeðtadieninë Maironio vidurinë mo-kykla. Kadangi mokytojø trûksta, tai atei-na pagalbon mokyklos abiturientai.

O kuo tautø ávairovëje iðsiskiria in-dënai?

Nepaisant þmoniø laisvës ir demokra-tijos, ðiø þemiø savininkai � indënai yranustumti á rezervatus. Dalis mokosi, stu-dijuoja, bet jie nesireiðkia visuomenëje. Jønematyti jokiuose postuose. Dël to jie ne-sugeba grumtis. Nepajëgûs prisitaikytiprie europietiðkos civilizacijos. Melas in-

dënams nebûdingas. Jø genties atstovas,iðgëræs vienà alø, yra girtas. Jie neuþsi-grûdinæ genetiðkai. Inteligentijos nesima-to. Pliusas yra tai, kad indënas jau gimda-mas ágyja pensijà. Jie puoselëjami lyggamtos stebuklai.

O kokios pagyvenusiø þmoniø prob-lemos?

Tautieèiø dëka ásteigti seneliø namai�Vilnius� � pensionas pagyvenusiemþmonëm, kurie turi pensijas. Uþauginæ iriðleidæ vaikus á savarankiðkà gyvenimà,patys reikalauja pagalbos ir prieþiûros.Pensionà pastatë patys lietuviai savo lë-ðomis ir bendromis jëgomis. Tokiu paèiubûdu ásteigti labdaros namai prie baþny-èios. Èia tai jau guli ligoniai, reikalaujan-tys nuolatinës prieþiûros. Prie jø daugiau-sia darbuojasi savanoriai, negaunantysatlyginimo. Baþnytinis komitetas taip pattvarko þmoniø suneðtus nereikalingusdaiktus ir drabuþius. Juos skirsto, paskuirengia aukcionà. Pelnytus pinigus skiriabenamiø valgykloms Lietuvoje. Tai daro-ma 2 kartus per metus, sistemingai.

Kaip jauteisi tarp kaimynø?

Neþinia, kokioje aplinkoje esi. Kai þiû-rëjau pro langà á parkà, tai maèiau visopasaulio þmonijà. Musulmonës su skaro-mis, � taip ir á mokyklas eina, ir á ástaigas.Arabai su turbanais ant galvø, meksikie-èiai su plaèiom skrybëlëm, þydai su þan-denomis ir juodom skrybëlëm. Spalvoto-sios rasës daugiausia gyvena barakuose,vaikø aibës, labai graþûs. Kanados ir visopasaulio ateitis � spalvotoji rasë. Kaimy-nai visokiausi, sunku sutikti tos paèiostautybës þmogø, net toje paèioje gatvëje.

Kanados simbolio � klevo yra ðeðiosrûðys. Ypaè tai matyti rudená. Rudenëjantklevø lapai visokiausiø atspalviø � nuoauksinio iki raudono. Groþis neapsakomas.

Trûko paukðèiø èiulbesio, ulbesio, ku-kavimo. Apie lakðtingalà nesvajok. Mûsønumylëtinis gandras ðios padangës ne-lanko. Net smalsuoliø kuosø, kuriø pasmus pilnos gatvës, ten nëra. Nors miðkøgroþis nuostabus, bet jø tyla slegianti. Jiestûkso nebylûs.

�Svetima padangë nemaloni, ne,Tëviðkëlæ brangià vis regiu sapne!�

Valio! Valio! Skrendu namo! � dþiau-gësi Danutë. Mes taip pat dþiaugiamës,kad gráþai ir savo nuostabiu balsu parem-si suvalkieèiø chorà.

KalbëjosiStefanija KAPUSTINSKIENË

I N T E R V I U

Niagara. Vaizdas ið bokðto


35I V A I R E N Y B Ë S

Á V A I R E N Y B Ë Sp Suvalkø miesto transporto autobusuo-

se 15 kontrolieriø kontroliuoja kelei-viø bilietus. Nuo kovo mënesio kont-rolieriams padeda policijos pareigûnai.Per mënesá sulaikoma apie 500 kelei-viø be bilietø. Kai kurie jø áþûliai elg-davosi bilietø kontrolieriø atþvilgiu.Dabar tokius keleivius padës sudraus-minti policija.

p Suvalkø blaivykloje 2003 m. buvo su-laikyta 20 moterø, 2004 m. jø padaugë-jo iki 80. Daugiausia girtø moterø sulai-koma Augustave. 2004 m. blaivyklojenakvojo 1800 þmoniø. Ðiemet iki kovo25 dienos blaivykloje vieðëjo 500 girtøasmenø.

p Suvalkø miesto savivaldybës tarëjaipatvirtino 2005 metø miesto biudþe-tà. Áplaukø bus 183 020 593 zl, iðlaidønumatoma 199 797 751 zl, deficitasbus apie 23 milijonus zl. Ðvietimuiskirta 70,8 mln., investicijoms44,4 mln., socialinei apsaugai �35,5 mln. zlotø.

p Suvalkø sporto salëje (OSiR) kovo më-nesá ávyko Jehovos liudytojø sàskry-dis, kuriame dalyvavo bemaþ 1300 tosreligijos iðpaþinëjø ið Suvalkø ir artimøapskrièiø, kur jie turi 16 maldos namø.Pora þmoniø apkrikðtyta.

p Suvalkø kultûros namai ið PHARE ga-vo 68.385 eurø kultûros renginiams.Suvalkuose bus kaip kasmet sureng-tas tarptautinis folkloro festivalis. Jamið PHARE skirta 14.300 eurø. Tame fes-tivalyje dalyvauja ir Lietuvos liaudieskolektyvai.

p Kovo 21 d. Suvalkø moksleiviai sutikopavasará ðokdami ir dainuodami. Pasi-rodë moksleiviai ið mûsø apskrities beiðokiø grupës ið Punsko ir Seinø.

p Visoje Lenkijoje truputá sumaþëjo be-darbiø � kovo mënesá buvo 18,1 proc.Suvalkuose toliau jø yra apie 20 proc.Lietuvoje bedarbiø uþregistruota 8,9,Latvijoje � 9,6, Estijoje � 8, Vokietijoje� 8,7, Anglijoje � 4,6, Austrijoje � 4,6,Airijoje � 4,3 proc. Slovakijoje yra 16,Graikijoje 10,5, o Ispanijoje 10 proc. be-darbiø.

p 2005 metais numatomas bendras krað-to ûkio kilimas (PKB): Lietuvoje � 6,4,Estijoje � 6, Latvijoje � 7,2, Airijoje �4,9, Lenkijoje � 4,4, Ðvedijoje � 3, Ang-lijoje � 2,8, Ispanijoje � 2,7, Olandijoje� 1, o Vokietijoje - tik 0,8 proc.

p Iðleistas lenkø þurnalas �Literatura naúwiecie� (�Literatûra pasaulyje�; Nr. 1-2/2005). Jame apþvelgiama lietuviø raðyto-jø kûryba. Þurnalo leidëjai nori lenkus su-paþindinti su gausia ir ávairia ðiuolaikinelietuviø literatûra, kurià lenkai nelabai pa-þásta.

p Geguþës 7�9 dienomis Suvalkuose ávy-ko P. Ðumano muzikos festivalis �FurMuzik�. Tame festivalyje dalyvavo 80mokiniø (6-17 metø amþiaus) ið Lenki-jos, Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos.

p Balandþio 15�16 dienomis Suvalkuose,salëje prie Anèios upës, Lenkijos ir Lie-tuvos ámonës surengë baldø parodà.Savo baldø atveþë lietuviai ið Alytaus.

p Kiek metø gyvena þmonës, yra þinoma.Taèiau kiek metø gyvena gyvûnai, þi-no ne visi. Vëþlys gyvena 150 m., juod-varnis, aras, gulbë � 100 m., lydeka �40 m., elnias � 30 m., jautis � 20 m., ðuo� 18 m., viðta � 10 m., kiðkis � 8 m. Kro-kodilas gali gyventi net 250 m., dramb-lys � 100-200 metø.

p Balandþio 13-14 d. Vygriuose susitikoLietuvos ir Lenkijos turizmo firmø irvieðbuèiø vedëjai. Jie pasakojo apie sa-vo srièiø turizmo plëtrà. Lietuvai atsto-vavo ûkio ministras Gediminas Miðki-nis ir Utenos apskrities turizmo sritiesatstovai. Utenos apskrityje yra 6 gam-tos draustiniai, 1002 eþerai ir 200 agro-turistiniø ûkiø. Ûkiø namuose yra visipatogumai.

p Balandþio mënesá Suvalkø vidurmiestyatidaryta liaudies meistrø rankdarbiøparduotuvë �GAJA�. Èia esà lietuvið-kø liaudies gaminiø.

p Geguþës mën. pradþioje Suvalkuoseávyko Tarptautinis moksleiviø ðokiø irdainø festivalis. Jis susilaukë 700 daly-viø ið Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos.Dalyvavo Alytaus ðokiø grupë �Blas-

ters Crew�. Apdovanoti Karolis Slia-þas, Indrë Anankaitë (uþ dainavimà) irAlytaus ðokiø kolektyvas �Vëtrungë�.Daugumà festivalio iðlaidø padengtaEuropos Sàjungos lëðomis.

p Palenkës policija 2004 metais sulaikë irtardë 1500 mokinius, kurie áþûliai elgësigatvëse ir mokyklose. Blogà poveikájaunimui turi jø draugai, netinkamos te-levizijos laidos, alkoholis, narkotikai irgerø bendraamþiø gyvenimo pavyzdþiøstoka.

p Geguþës 15 d. Marijampolës kultûroscentre ávyko ðventinis koncertas, skir-tas choro �Ðeðupë� 35-meèiui paminë-ti. Dalyvavo Leichlingeno vyrø choras�Kvartet�, Suvalkø �Senjorø� chorasir Marijampolës choras �Ðeðupë�.

p Geguþës 9 dienà miesto bibliotekoje Su-valkø visuomenë turëjo progà pabend-rauti su mûsø kraðto lietuve raðytoja Bi-rute Jonuðkaite. Jos kûryba, tai proza,publicistika, eilëraðèiai bei eseistika. Su-valkø publikai ji pristatë naujà savo ei-lëraðèiø rinkiná �Vaikas praþilusiomakim�. Eilës buvo skaitomos lietuviø irlenkø kalbomis. Pabaigoje klausytojai tu-rëjo galimybæ nusipirkti autorës knygà.

p Geguþës 10 d. Balstogëje susirinkodainorëliai ið Punsko, Bielsko, Hainuv-kos ir Balstogës vaikø darþeliø. Vaiku-èiai dainavo savo gimtosiomis kalbo-mis: lietuviðkai, ukrainietiðkai ir balta-rusiðkai. Labiausiai visiems patikodainelës Punsko terceto: Neringos Vi-rakaitës, Raimundo Venslausko ir Nas-tutës Murauskaitës.

p 2004 m. uþsienieèiai Lenkijoje nusipir-ko ariamos þemës daugiau kaip 400 ha,o Lietuvoje net 40000 ha. Ar ten blogaiveikia þemës pirkimo �saugikliai�, ar val-dininkai nesugeba tinkamai jø taikyti?

p Geguþës 28 d. 19 val. Suvalkø ðv. Alek-sandro baþnyèioje ávyko klasikinës mu-zikos koncertas �Abiejø tautø roman-tinë muzika�. Dalyvavo du chorai iðMarijampolës, Vilniaus miesto orkest-ras, Suvalkø muzikos mokyklos chorasir operos dainininkai ið Varðuvos.

Pranas SOVULIS

36


JuokaiJaunuolis sako merginai:� Tavo akyse að matau visà pasaulá...Þmogus, eidamas pro ðalá:� Sakyk, tamsta, ar kartais nematai ma-

no pavogtos maðinos?

* * *

Ðnekasi dvi moterys:� Þinai, vakar mano vyras susidûrë su

skraidanèia lëkðte.� Kur?� Virtuvëje!

* * *� Matai tà vyrà? Jis turëjo mirti prieð

metus, � sako gydytojas draugui.� Jeigu þmogui lemta gyventi, tai ir

daktarai nieko nepadës.

* * *Kalbasi du senukai:� Þinai, kai buvau jaunas, uþtekdavo

apie moterá vien pagalvoti ir susijaudin-davau. O dabar - galvoju, galvoju, ir nie-ko...

� Matyt, kas nors su tavo galva netaip!

* * *Ðeðeriø metø anûkëlë labai nori paþaisti

su seneliu, bet tas, neðiodamas maþesnábroliukà, nekreipia á jà jokio dëmesio. Su-pykusi mergaitë suðunka:

� Pasiimk tu tà savo anûkà ir veþkisnamo! Pagaliau bus tvarka.

BALTAÛSIS

SveikinameAlicijà ir Dariø Baranauskus,

kurie ð. m. geguþës 24 d. susilaukësûnelio Ernestëlio.

LLD Suvalkø skyrius

DëlPetronelës Babkauskaitës

mirties seseriai Onai Pykieneinuoðirdþià uþuojautà reiðkia

LLD Suvalkø skyrius

Dël sûnaus mirtiesuþuojautos þodþiusJuozui Paznëkui

skiriaSuvalkieèiai

LLD SUVALKØ SKYRIAUS KRONIKA

K R O N I K A

2005 m. kovo 4 d.p �Vienybës� klube � �Anèios� choro

repeticija (vadovas Jonas Pavilonis).

Kovo 6 d.p Sekmadienio ðv. Miðias atnaðauja kun.

Andrzej Opanowski su sveèiu � Veisie-jø klebonu kun. Algirdu Þukausku.

Vargonais groja ir gieda Miroslavo var-gonininkas Algimantas Dabuðinskas suþmona.

Kovo 7 d.p Suvalkieèiai sveikina gerb. jubiliatæ Pet-

ronelæ Babkauskaitæ 80-meèio proga.

Kovo 8 d.p Klube pasidalijame naujomis �Auðra�

ir �Auðrele�, pasidþiaugiam pirmomispavasario gëlëmis.

Kovo 10 d.p �Vienybës� klube dainininkø repeticija

ir kuklus Kovo 11-osios minëjimas.

Kovo 11-12 d.Suvalkieèiai dalyvauja Punske ir Seinuo-

se vykstanèiuose koncertuose � 15-øjø

Vaidinimo �Paskubëjo� repeticija

Suvalkieèiai su garbingais sveèiais: kun. A. Þukausku bei kun. A. Opanowskiu


37

Lietuvos Respublikos atkûrimo metiniøminëjimuose.

Kovo 15 d.p Suvalkø M. Konopnickos bibliotekoje

atidaryta Sigito Birgelio nuotraukø pa-roda ir pristatytas albumas �Jotvos pa-kraðty�. Gausiai dalyvavo ir Suvalkølietuviai. Vëliau autorius su talkininkais� muzikantais Viktoru Ðliauþiu bei Jûra-te Birgelyte dalyvavo vakaronëje �Vie-nybës� klube.

Kovo 20 d.p Verbø sekmadienio lietuviðkose Miðio-

se gausiai dalyvauja suvalkieèiø ðeimos(su verbomis).

Kovo 22 d.p Klube eilinis antradienio susitikimas bei

skyriaus valdybos pasitarimas.Linkime visiems linksmø ðv. Velykø irskanaus marguèio!

Kovo 29 d.p �Vienybës� klube giedojimo ir dainavi-

mo repeticija, velykinës vaiðës su mar-guèiais.Sveikiname Stefanijà, sulaukusià anû-këlio.Pasidalijam naujais �Suvalkieèiu� ir�Auðra�.

Balandþio 1 d.p Klube saviveiklininkø pasitarimas. Nu-

tarta statyti spektaklá � L. Didþiulienës�Paskubëjo�. Reþ. J. Vaznelis padalijovaidmenis.

Balandþio 3 d.p Sekmadienio ðv. Miðias kunigas And-

rzej aukoja uþ mirusá popieþiø Jonà Pau-liø II.Punske (jau 8 kartà) vyksta Velykø pa-rodos atidarymas ir konkurso rezultatøpaskelbimas (surengë Lenkijos lietuviøetninës kultûros draugija, jos pirminin-kë Aldona Vaicekauskienë).

Balandþio 5 d.p Klube � skyriaus valdybos pasitarimas

finansø bei remonto reikalais. Reikia vëldaþyti, nes vandalai apnaikino klubosienas, duris bei informacinæ lentà.

p Balandþio 7 d.p J. Vaznelis vadovauja vaidinimo �Pa-

skubëjo� repeticijai, saviveiklininkai pa-tvarko klubo aplinkà bei pasodina gë-liø kapinëse prie paminklo Lietuvos par-tizanams.

Balandþio 12 d.p Suvalkieèius pasiekë nauja �Auðra� bei

�Lietuvos aido� siunta.Klube vyksta giedojimo pamoka, vëliauvaidintojø repeticija.

Balandþio 15-17 d.

K R O N I K A

Suvalkø 6 gimnazijos lietuvës moksleivës pagerbë Popieþiø Jonà Pauliø II

Geguþës pamaldos Suvalkuose. Ðvè. Marijos litanijà skaito kun. A. Opanowski

Jungtinis Suvalkø ir Seinø choras VI chorø ðventëje

38


p Vilniaus mokytojø namuose vyksta�Knygø pavasario� ðventë � dalyvau-ja Suvalkijos lietuviai (pristatomi �Auð-ros� leidyklos leidiniai).

Balandþio 17 d.p Sekmadienio lietuviðkose Miðiose mû-

sø kun. Andrzejui talkina du kunigai iðLietuvos, kadangi sutapo kelios svar-bios intencijos.

Balandþio 19 d.p Klubà aplanko ið Kanados sugráþusi

Danutë Judickienë � su lauktuvëm irvaiðëm bei pasakojimais ir sveikinimais.

Balandþio 21 d.p Dainavimo repeticijai vadovauja J. Pa-

vilonis � moko naujø dainø Chorø ðven-tei bei sàskrydþiui.Vaidinimo �Paskubëjo� repeticijai vado-vauja J. Vaznelis.

Balandþio 23 d.p Vardiniø proga sveikiname kunigà kle-

bonà Jerzy Zawadzki.Dailiojo þodþio konkursas Seinø �Lie-tuviø namuose�. Ið Suvalkø lietuviø kal-bos besimokanèiø vaikø I vietas laimë-jo Edita Jakubonytë ir Tomas Kava-liauskas, graþiai deklamavo ir Irma beiPovilas.

Balandþio 26 d.p �Suvalkieèio� redakcinës tarybos po-

sëdþiui vadovauja Kazimieras Bara-nauskas, aptaria straipsniø tematikà.

Balandþio 29 d.p Klube dainavimo repeticija su vadovu

J. Paviloniu.Suvalkø skyriaus valdybos pasitarimasdël iðvykø, ðvenèiø ir finansinës padë-ties.Giedojimo pamoka.

Geguþës 1 d.p Sekmadienio ðv. Miðiose kunigas And-

rzej pasveikino visas mamas Motinosdienos proga, sukalbëjo geguþës mal-das.Giesmininkai pagiedojo Marijos garbeigraþiø giesmiø.

Geguþës 3 d.p Klube vaidinimo repeticija.

Lietuviø kalbos mokytojø ir skyriausvaldybos pasitarimas dël Motinos die-nos bei Vaikø dienos ðventimo.

Geguþës 6 d.p �Anèios� saviveiklininkø repeticija ir

pasitarimas dël iðvykø ir koncertø.Geguþës 8 d.p Lenkijos lietuviø bendruomenës V su-

vaþiavimas Punske. Dalyvauja ir Suval-kø delegatai. Suvalkieèiø problemas pri-stato K. Baranauskas.

Mokytojos E. Degutienës mokomi gimnazistai skaito sveikinimus savo mamoms

Kovo 8-oji Suvalkø �Vienybës� klube

Dainavimo repeticija �Vienybës� klube

K R O N I K A


39

Geguþës 9 d.p Poezijos pavasario prologas Suvalkø

M. Konopnickos bibliotekoje � BirutësJonuðkaitës poezijos knygos pristaty-mas. Dalyvauja Suvalkø lietuviai.

Geguþës 10 d.p Skyriaus valdybos bei �Suvalkieèio�

redakcinës tarybos pasitarimas dël ar-timiausiø renginiø ir iðvykø.

Geguþës 13 d.p �Anèios� dainavimo pamoka su vado-

vu J. Paviloniu.Geguþës 15 d.p Punsko lietuviø kultûros namuose

vykstanèioje VI chorø ðventëje daly-vauja ir Suvalkø �Anèia� kartu su �Sei-nijos aidu�.

Geguþës 16 d.p Tëvø, mokytojø ir skyriaus valdybos

pasitarimas 7-ojoje pagrindinëje mokyk-loje � kvietimas á Poezijos pavasario ren-ginius ir Motinos dienos organizavimas.

Geguþës 18 d.p Suvalkieèiai dalyvauja Poezijos pava-

sario vakaronëje Eglinëje � �Jotvingiøpiliakalnio papëdëje�.

Geguþës 20 d.p Klube dainavimo pamoka prieð koncer-

tus Ðiurpilyje ir Þagariuose.Pasitarimas su vadovu J. Paviloniu.

Geguþës 22 d.p Poezijos pavasario baigtuvës:� suvalkieèiø iðvyka á Ðiurpilá,� poezijos skaitymas, �Anèios� dainos,

vakaronë � geguþinë prie Ðiurpilio pi-liakalnio,

� dalyvauja sveèiai ið Lietuvos � Alytausliteratø klubas �Tëkmë�,

� padëka Punsko �Auðros� leidyklai uþvisokeriopà globà, organizuojant �Ðiur-pilio piliakalnio aidus�.

Geguþës 23 d.p Suvalkø 7-ojoje pagrindinëje mokyklo-

je visi suvalkieèiai, vaikai ir jaunimas(gimnazistai) ðvenèia Motinos dienà.Dainuoja, deklamuoja ir sveikina savomamas. Mokinius paruoðë mokytojosRûta Balytienë ir Elena Degutienë.

Geguþës 24 d.p �Suvalkieèio� redakcinës tarybos po-

sëdis � vadovauja red. K. Baranauskas.�Anèios� dainavimo pamoka.Vaidinimo �Paskubëjo� repeticija.Sveikiname Kazimierà anûko gimimoproga. Ateityje tikimës naujo mokinu-ko lietuviø kalbos pamokose.

Geguþës 25 d.p Suvalkijoje gastroliavo �Àþuoliuko�

choras. Koncertavo Punske, lankë Sei-nus, Vygrius, Suvalkus.

Geguþës 29 d.p Suvalkø �Anèios� ansamblieèiai daly-

vavo Þagariuose Motinos dienai skir-tame koncerte ir vaiðëse - kartu su va-dovu J. Paviloniu.

Geguþës 30 d.p Klube vyko Lietuvos istorijos ir litera-

tûros bûrelio susitikimas.Geguþës 31 d.

p Sveikiname Aneles ir Petroneles.Uþraðinëjame vaikus á lietuviø kalbospamokas ateinantiems mokslo metams.Kvieèiam visus suvalkieèius aktyviaudalyvauti lietuviðkoje veikloje (moky-tis dainuoti, giedoti, deklamuoti, vaidin-ti, ðokti, skaityti lietuviðkà spaudà).

Teresë UZDILAITË(T. Uzdilaitës nuotr.)

Sveikiname garbingà jubiliatæ p. Petronelæ

Motinos dienos ðventë Suvalkuose

LLB suvaþiavimui pasibaigus

K R O N I K A

suvalkietis turinys - elibrary.lt · tik mßsł, bet ir viso pasaulio turtas. kiek-vienai ðaliai...

Documents