7

ISSN 1392–0561. INformacIjoS mokSlaI. 2008 46

DaRNaUS vYSTYmOSI INfORmaCIja IR kOmUNIkaCIja

Darniojo vystymosi poveikis teisei į informaciją: teisė į aplinkos informaciją

marija StonkienėVilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoInformacijos ir komunikacijos katedros docentė, daktarėDepartament of Information and Communication,Faculty of Communication, Vilnius University,Associate Professor, DoctorSaulėtekio al. 9, LT-10222 VilniusTel. (+ 370) 236 61 19El. paštas: marija.stonkiene@kf.vu.lt

Straipsnyje tiriamas šiuolaikinės visuomenės socialinės raidos krypties – darniojo vystymosi – poveikis teisei į informaciją. Teigiant, kad visuomenės raidos kryptingumas plečia žmogaus teisių raiškas, skatina jų turinio plėtrą, analizuojama teisės į informaciją turinio plėtra – anksčiausiai reikšminama darniojo vystymosi aplinkos tematika.

Straipsnyje, aptarus ir išanalizavus svarbiausius tarptautinius, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus, konstatuojama visuomenės teisė į aplinkos informaciją. Pastebima, kad teisė į aplinkos informaciją užti­krinama reglamentuojant tiek aktyvų, tiek pasyvų šios teisės realizavimą. Išanalizavus teisės į informa­ciją teisinį reguliavimą teigiamas dvejopas teisinis šios teisės įtvirtinimas, atkreipiamas dėmesys į teisės aktuose nurodomus šios teisės turėtojus ir subjektus, įpareigotus teikti aplinkos informaciją.

Tradiciniųdarnausvystymosidimensijų–aplinkosaugosirekonomikos–praplėtimassocialine, politine ir institucine dimensija lėmėdarniojovystymosisampratoskaitą.Šiandien darnusis vystymasis suvokiamas kaipžmonijossiekis,kadvisamepasaulyjeirkiekvienojeatskirojevalstybėje,visosesocialiniogyvenimosritysevyktųsuderin-ta,kuomažesnęžaląžmoguibeiaplinkaidarantiirkuomažesnįvisuomenėssuprieši-nimąsukeliantiplėtra.Darnusisvystymasisgrindžiamasnetiksubalansuotuekonomi-kos augimu, ne tik aukšto lygio aplinkos

apsauga,aplinkoskokybėsgerinimu,betirkonkurencinga socialine rinkos ekonomika, socialinėspažangossiekiu.Darnusisvystymasisnurodobendrųvi-

suomenėsirvalstybėspastangų,aktyvausvisuomenėsdalyvavimoporeikį.Bendrospastangos reikšmingos formuojant palanku-mąnumatytiemsdarniojovystymosiraidosprioritetams, užtikrinant tikslingąviešųjųreikalų tvarkymą, siekiant visuomenėssocialinėsraidosproblemųreikšmingumosuvokties stiprinant valdymo veiksmin-gumą.

8

Suderintivisuomenėsirvalstybėsveiks-mai, efektyvi visuomenės ir valstybėssąveikagalimikonsultacinių,informaciniųprocesųdėka.Tikplačiumastukonsultuo-jantissuinteresuotomsgrupėms,jomskei-čiantisinformacija,užtikrinamassuderintasveikimas,lemiantis,vienavertus,adekvačiąvalstybės (jos kompetentingų institucijų)veiksmų, planų tikslingumo suvoktį, kitavertus – visuomenės, jos grupių poreikiųir interesų tenkinimą.Todėl darniojo vi-suomenės vystymosi paradigma laikytinasavitu visuomenės teisės į informacijąkatalizatoriumi, atliepiančiu visuomenėsinformuotumoporeikį,teisėsįinformacijąturinį praplečiančia darniojo vystymosiproblematika.

Šio straipsnio tikslas – ištirti darniojo vystymosi poveikį teisei į informaciją.Darniojo visuomenės vystymosi poveikisteiseiįinformaciją,atsižvelgiantįtai,kaddarniojo visuomenės vystymosi idėjosištakos sietinos su aplinkos, aplinkosaugos tema, konstatuojamas, jei:• teisėsįinformacijątematikapraplečia-

ma aplinkos temomis, problemomis,• konkretiems subjektams numatomaspecialiįstatymųaplinkosinformaci-jos teikimo visuomenei pareiga.

Aplinkos informacija šiame straipsnyje, vadovaujantisTarptautinekonvencija„Dėlteisėsgautiinformaciją,visuomenėsdaly-vavimopriimantsprendimusirteisėskreip-tis į teismus aplinkosaugos klausimais“(Orhuso konvencija), laikoma informacija apie aplinkos, aplinkos elementų (pvz.,vanduo, dirvožemis, žemė ir kt.) būklę,aplinkai ar jos apsaugai tikėtinai poveikįturinčiusveiksnius,taippatirinformacija apie žmonių sveikatos ir saugos būklę

(įskaitantmaistoužteršimą,žmoniųgyve-nimosąlygas,kultūriniųvietoviųbūklęirkt.),susijusisuaplinkosbūkle.Tiriantdarniojovystymosipoveikįteisei

įinformacijąpirmiausiaipristatomateisėsįinformacijąsamprata,aptariamosjosturinįsudarančiosteisės,analizuojamosteorinėsteisėsįaplinkosinformacijąradimosigali-mybės.Tiriantdarniojovystymosipoveikįteisei į informaciją, remiamasi nuostata,kad darniojo vystymosi aplinkos nulemti informaciniai visuomenės poreikiai yrasuvokta socialinė būtinybė, užtikrinamateisėsaktais.Todėltiriant,aptarusdarniojovisuomenėsvystymosisukeltosteorinėstei-sėsįinformacijąturinioplėtrosgalimybes,analizuojama,aryrasusiklostęsatitinkamasteisinis reguliavimas.

Metodologinė tyrimo prieiga. tyrimas atliekamas aptariant tarptautinius, euro-posSąjungosirLietuvosnorminiusteisėsaktus,reglamentuojančiusteisęįaplinkosinformaciją,kuriegalibūti siejamisuvi-suomenėsdarniojovystymosisiekiu.Įver-tinustai,kadaplinkossritįreglamentuojanemažaiįvairiųteisėsaktų,teisėsįaplinkosinformacijątyrimuipasirinktitikpagrindi-niai,šiosteisėsreikšmingiausiteisėsaktai.Straipsnyjenesiekiamaįvertinti,arLietuvatinkamaiįnacionalinęteisęintegravoati-tinkamas tarptautines,EuroposSąjungosteisėsnormas.Nacionalinėsteisėsnormostiriamostiksiekiantįvertintiteisęįaplinkosinformaciją.Teisėįaplinkosinformacijąirsubjektų,įpareigotųteiktišiąinformaciją,įvardijimas tiriami analizuojant specialiųteisės normų turinį, taikant sisteminės,indukcinės analizės logiką, abstrakcijos,analogijos, apibendrinimo, dedukcijos metodus.

9

teorinės darniojo visuomenės vystymosi poveikio teisei į informaciją įžvalgos

Aptariant teisės į informaciją sampratąneišvengiamas glaudaus šios teisės ryšiosuteiselaisvaiskleistiinformacijąiridėjasįvardijimas.ProfesorėTomaBirmontienė(2002),pabrėždamasaviraiškos laisvės irteisės į informaciją sąsajas, nurodo, kad„Teisė į informaciją yra svarbus saviraiš-kos laisvės elementas, apimantis tokius aspektus: (1) teisę gauti informaciją ir (2) teisę skleisti informaciją.“ (Birmontienė,2002,p.249).Šiosteisėsištiesyraglaudžiaisusijusios–informacijąskleidžiančio(ak-tyviojo)subjektoteisiųužtikrinimuibūtinasinformacijągaunančio(pasyviojo)subjektoteisės į informaciją užtikrinimas.Tačiaušiandien– informacijos amžiuje – teisė įinformacijąnėratikpasyviteisė,nesasmuoturiteisęnetikpasyviaigautiinformaciją,betirjosieškoti,t.y.imtisaktyviųveiks-mų.Todėlteisėįinformacijąsietinanetiksuįvairiosinformacijosieškos,gavimoišskirtingųšaltiniųgalimybėmis,informaci-josmonopoliodraudimu,betirsuįvairiosinformacijos prieigos užtikrinimu.Taigiteisės skleisti informaciją raidą atliepiateisėsgautiinformacijąraida.

Analizuojant teorinesteisėsįinformacijąsampratas (T.Birmontienė, 2002;A.Gu-tauskas,2005;E.Jarašiūnas,2000irkt.),pastebima, kad mokslininkai išskiria tokius teisėsįinformacijąsegmentus:• Teisė į oficialią valstybės valdžios in-stitucijųinformacijąarbateisėįoficialiąvalstybėsviešojoadministravimoinstitu-cijųinformaciją,teisėįinformacijąapieasmenį, renkamą ir saugomąvalstybėsviešojo administravimo tikslais bei su

šiomis teisėmis susijusios teisės (pvz.,teisėbūtiapsaugotamnuoneteisėtovals-tybėsinstitucijųvykdomoinformacijosapieasmenįrinkimo).Šiteisėgalibūtiįvardijamakaipteisėįoficialiąvalstybėsvaldžios informaciją (joje turėtų būtiišskiriamateisėįinformacijąapiesavepatį, kaupiamą ir saugomą valstybėsvaldžiosinstitucijose);

• Informacijos šaltinių įvairovės teisė irsujasusijusiosteisės(pvz.,teisėįįvai-riuoseinformacijosšaltiniuoseesančiosinformacijosprieigąbevalstybėsįsiki-šimo;teisėįtokįviešosiosinformacijossklaidos reguliavimą, kuris užtikrintųnuomoniųįvairovę,informacijospliura-lizmą,informaciniųteisėtųirpagrįstųvi-suomenės(viešųjų)interesųtenkinimą).Šiteisėgalibūtiįvardijamakaipteisėįsocialiaireikšmingą,būtinąvisuomenei(pvz.,tenkinančiąviešąjįinteresą,užti-krinančią idėjų įvairovę irkt.)arkiek-vienamžmogui (pvz., informacijaapiejopatiessveikatą)socialinęinformaciją(žr.1paveikslas).Socialiaireikšmingos,būtinosvisuome-

neiinformacijossegmentassusijęssuesmi-niais, svarbiausiais visuomenės interesais(pvz.,pozityviossocialinėsraidosporeikiu,visuomenės saugumu, sveikata, saugia irsveikaaplinkaišt.t.).Todėlnaujosvisuo-menės socialinės raidos paradigmos yranaujos tematikos, problematikos socialiai reikšmingos,būtinosvisuomeneiinforma-cijos poreikių radimosi priežastimi.Taigidarniojovisuomenėsvystymosisiekislemiatieksavitusvisuomenėsinformacijosporei-kius,tiekšiuosporeikiusatliepiančiosinfor-macijoskūrimą,kaupimą,saugojimąirtei-kimąvisuomeneiaratskiromsvisuomenėsgrupėms.Naujaiatsirandantysinformacijos

10

poreikiaiyrasusijęsuvienakitąpapildan-čiomisekonominio,socialinio iraplinkos(aplinkosauginio) visuomenės vystymosikryptimis.Šioskryptys,sudarančiosdarnio-jovisuomenėsvystymosipagrindą,nurododidesnįaplinkos(pirmiausiai),ekonominėsirsocialinėsinformacijosporeikį.Šiinfor-macija (toliau tekste – Darnos informacija) tampabūtinutiekvisuomenės,tiekatskirosubjektoporeikiu,(žr.2paveikslą).Darniojovisuomenėsvystymosisiekiui

tapus politine valstybių socialinės raidoskryptimi,valstybėmssuformavusdarniojovystymosi strategijas, numačius veiksmųplanus, atsakingas valstybės institucijas,Darnos informacija patenka ir į viešojoadministravimosritį.Teisėįoficialiąvalsty-bėsvaldžiosinformacijąleidžiavisuomenei,bendruomenėms, pavieniams subjektamsstebėti irvisuomenėspoveikiopriemonė-misdarytiįtakąvalstybėsvaldžiosveiklai,imtispriemoniųskatinantbeisiekiantdar-niojo visuomenės vystymosi.Tai nurodoesant pagrįstą teorinę galimybęoficialiosvalstybėsvaldžios informacijos segmentesusiformuoti savitai darniojo visuomenėsvystymosi informacinei tematikai– Darnos informacijai(žr.3paveikslą).Darniojo visuomenės vystymosi sie-

kiamybė formuojane tiknaujus teminius(dalykinius)teisėsįsocialiaireikšmingos,

būtinosvisuomeneiaratskiramžmoguiso-cialinėsinformacijosbeioficialiosvalstybėsviešojoadministravimoinstitucijųinforma-cijos modulius. Darnos informacijai patekus įviešojoadministravimosistemą,šiosinfor-macijosteikimopareigąviešojoadministra-vimo institucijoms, (o kartu ir netiesiogiai) visuomeneiįgyjašiąinformacijąkuriantyssubjektai.Darniojovystymosisocialinėspa-žangossuvoktislemiairtiesioginio darnos informacijos teikimovisuomenei poreikį.Visuomenėsuinteresuotažinotiinformaciją,svarbiąšiossocialiniovystymosikryptiessuvokčiai,palaikymui.Būtentsiekiantuž-tikrinti visuomenės dalyvavimą vykstantdarniajamvisuomenėsvystymuisi,teoriniulygmeniupagrindžiamanetikvisuomenės,visuomenėsgrupiųarpavieniųasmenųteisė

1 pav. Teisės į informaciją segmentai

2 pav. Darniojo visuomenės vystymosi infor macija (pagal Johann Dréo darniojo vystymosi schemą)

3 pav. Teisė į Darnos informaciją

11

į oficialios valstybės ir savivaldos (arbaviešojo valdymo, viešojo administravimo) institucijųturimosDarnosinformacijospri-eigą,betirteisėįkitųsubjektųturimątokiąinformaciją.Tai reiškia, kad formuojamasavita subjektų, įpareigotų teiktiDarnosinformacijąvisuomenei,grupė.Įvertinuslaipsniškądarniojovystymosi

idėjos plėtotę, analizuojant šios idėjospoveikį teisei į informaciją, pirmiausiaitikslinga ištirti anksčiausiai visuomenėsdėmesio sulaukusios aplinkos (aplinko-saugos)temosteisėsįinformacijąprojek-ciją.Visuomenėsdėmesysaplinkai(kaipirkitoms darniojo vystymosi dimensijoms) sietinasirsuišplėtotažmogausteisiųsam-prata. Aplinkos svarbos suvoktis paskatino teisėsįšvariąirsveikąaplinką,teisėsgautiirsuvartotipakankamąkiekįvandens,tei-sėssveikaimaitintisirkitųsusijusiųteisiųradimąsi. Šių naujai atsirandančių teisiųužtikrinimuibūtinainformacijaapieūkinėsveiklospoveikįaplinkai,apienaudojamų,kuriamųtechnologijųgrėsmes.Taireiškia,kadvisuomenėjesuvokiamateisėsįaplin-kosinformacijąsvarbairatitinkamaišiteisėužtikrinamatiektarptautiniais,tiekregioni-niais,tieknacionaliniaisteisėsaktais.

teisės į aplinkos informaciją teisinis užtikrinimas

Teisė į aplinkos informaciją tarptautiniuo-se teisės aktuose.1972m.Stokholmeįvyku-siJungtiniųTautųOrgnizacijoskonferencijažmogausaplinkosklausimaiskoncentravotarptautinės bendrijos dėmesį į aplinką iraplinkosaugą.1987m.Pasaulinėsaplinko-saugos ir raidos komisijos (dar vadinama GroHarlemBrundtlandkomisija)ataskaitoje(angl. Report of the World commission on en-

vironment and development) suformuluotas itinsvarbusteisėsįDarnosinformacijąprin-cipas,teigiantisvisuomenėsinformuotumo,užtikrinančiovisuomenės (privataus sekto-riaus,mokslo,nevalstybiniųorganizacijųirt. t.) dalyvavimo priimant aplinkosauginius sprendimus reikšmę. 1992m. JungtiniųTautųOrganizacijoskonferencijojeaplin-kosaugosirplėtrosklausimais(vadinamojiRiodeŽaneirokonferencija)buvopriimtanemažaitarptautineiaplinkosaugaisvarbiųteisiškaiprivalomųirneprivalomų,tačiauturinčiųdidelępolitinę,strateginęreikšmęteisiniųdokumentų:KlimatokaitosirBioį-vairovėskonvencijos,deklaracijos„Miškų“principai ir „XXI amžiaus darbotvarkė“(angl. Agenda 21).Kad teisės į aplinkosinformaciją būtų užtikrinamos, reikšmin-ga tai, kad „XXI amžiaus darbotvarkėje“atkreipiamasdėmesysįvisuomenėsinfor-muotumodidinimoporeikį.Šiameirkituosetarptautiniuoseteisėsaktuosereikšminamasvisuomenėsdalyvavimasformuojant,rea-lizuojantdarniojovystymosistrategiją,nu-rodoma,kadvisuomenėsdalyvavimasuž-tikrinavisuomenėsvertybinėsorientacijoskaitą,kompetencijųplėtrą,didinasocialinįkapitalą.Visuomenėsdalyvavimassvarbus,kadbūtųužtikrintasminčių,idėjų,požiūriųnovatyvumas, jų sklaida, įgyvendinimoveiksmingumas.Visuomenėsdalyvavimasskatina darniojo vystymosi problematikos svarstymą, užtikrina, kad būtų ieškomatamtikrųproblemųsprendimų,padedasu-derintivalstybėsinstitucijųirvisuomenėsveiksmus.Visuomenės informavimas aplinkos

klausimais reikšminamas ir JungtiniųTautųklimatokaitoskonvencijoje(Riode Žaneiras,1992),irTarptautinėjekonvenci-jojedėlcivilinėsatsakomybėsužaplinkai

12

padarytospavojingosveiklosžalą(Lugano,1993).Tačiaušiosetarptautinėsesutartysevisuomenės informavimo klausimai yrašalutiniai.Teisėįaplinkosinformacijąsu-reikšminama poveikio aplinkai vertinimo kontekste–siekiantužtikrintivisuomenėsdalyvavimą.Kadvisuomenėsdalyvavimasbūtųužtikrintas,itinsvarbiyraefektyvaus,patikimovisuomenės informavimo siste-ma. tarptautiniu mastu pirmoji sutartis, kur vertinamas visuomenės poveikis, yra1991m. vasario 25d. JungtiniųTautų irEuroposEkonominėsKomisijoskonvencijadėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvals-tybiniame kontekste (espoo, 1991 m.). Šioje konvencijoje atkreipiamasdėmesysį tai,kadbūtinaskirtivisapusiškądėmesįaplinkos veiksniams pradiniame sprendimo priėmimoprocese.Todėl,atliekantpoveikioaplinkaivertinimąvisaisadministraciniaislygiais,būtinaužtikrintiinformacijos,ku-rios pagrindu priimami sprendimai, patei-kimąvisiemssuinteresuotiemsasmenims.ŠiojeKonvencijoje aptariamas valstybiųbendradarbiavimas, pasikeitimas infor-macijataisatvejais,kaivienojevalstybėjevykdomasprojektasarprogramagaliturėtiesminį nepalankųpoveikį aplinkai kitojevalstybėje (tarptautinį poveikį). Teisėsį aplinkos informaciją tyrimui svarbiosšiosKonvencijos nuostatos, numatančiosvalstybių prievoles sudaryti sąlygas savoir kitos valstybės / valstybių visuomeneidalyvauti planuojamos veiklos poveikio aplinkaivertinimoprocedūrose,t.y.gautiatitinkamąinformaciją.Vienintelisgalimasapribojimasrealizuojantteisęįšiąinforma-cijąsiejamassuvalstybiųįstatymųarkitųteisėsaktųnumatytaisinformacijoslaisvėsapribojimais(pvz.,dėlnacionaliniosaugu-mo,komerciniųpaslapčiųapsaugos).

Pirmojitiesiogiaiteiseiįaplinkosinfor-macijąskirtatarptautinėsutartisyra1998m.Konvencija„Dėl teisėsgauti informaciją,visuomenėsdalyvavimopriimantsprendi-musirteisėskreiptisįteismusaplinkosau-gosklausimais“(vadinamojiOrhusoarbaAarhuso konvencija, toliau tekste – Orhuso konvencija). Orhuso konvencija skiriama visuomenėsteiseigautiinformaciją,daly-vautipriimantsprendimusirkreiptisįteismąaplinkos klausimais reglamentuoti. konven-cijosprivalumasyratai,kadjojeįtvirtintaplatiterminų„aplinka“,„informacijosapieaplinką“samprata.NorsKonvencijojetie-siogiainepateikiama„aplinkos“samprata,tai,kaslaikoma„aplinka“,nurodoteminės(dalykinės) sampratos „informacija apieaplinką“, detalizavimas (2, 4–5Konven-cijosstraipsniai).Informacijąapieaplinkąsudaro informacija apie: aplinkos elementus (orą,atmosferą,vandenį,dirvožemį,žemę,kraštovaizdį,gamtinesvietoves,biologinęįvairovęirjoskomponentus,įskaitantge-netiškaimodifikuotusorganizmus)beišiųelementų sąveiką; veiksnius (medžiagos,energija,triukšmasirradiacija,beiveikląarbapriemones, įskaitant administracinespriemones, susitarimus aplinkos srityje, politiką,įstatymųleidybą,planusirprogra-mas,turinčiusarbatikėtinaigalinčiusturėtipoveikįišvardytiemsaplinkoselementams,taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą eko-nominęanalizęirprielaidas,susijusiassupriimamais sprendimais aplinkos srityje); žmoniųsveikatosirsaugosbūklę,gyveni-mosąlygas,kultūriniųvietovių irstatiniųbūklę taisatvejais,kai jaidaroįtakąarbagali daryti įtaką aplinkos elementųbūklėarba per šiuos elementus išvardyti veiksniai, veiklaarbapriemonės).Platiinformacijos apieaplinkąsamprata,susiedamaįvairius

13

visuomenės dėmesio vertus elementus,veiksnius,užtikrinatinkamąteisėsįinfor-macijąrealizavimą.

Analizuojant konvencijos nuostatas, skirtasteiseiįaplinkosinformaciją,atkreip-tinasdėmesysįsavitąinformacijosteikimopareigos subjektonuorodą.PagalOrhusokonvencijos nuostatas visuomenės infor-mavimas ir jos dalyvavimo užtikrinimaspriimantsprendimusyraišimtinaivalstybėsinstitucijų pareiga.Valstybės institucijosprivalo aplinkos informaciją teikti tiekvisuomenės prašymu (užtikrinti aktyvio-sios teisės į informaciją įgyvendinimą),tiekšiąinformacijąskleistisavoiniciatyva(užtikrintipasyviosiosteisėsįinformacijąįgyvendinimą).NorsKonvencijojeaiškiaiatskiriamas„informacijosteikimas“ir„sie-kiančiųatitinkamosūkinėsveiklossubjektųbendravimas su visuomene“, pastebima,kad aplinkos informacijos teikimo procese savitai dalyvauja ir siekiantys atitinkamos ūkinės veiklos subjektai. Šie subjektaiKonvencijosnuostatomis įpareigojaminetik pateikti informaciją valstybės institu-cijoms, bet ir bendrauti su visuomene, su ja konsultuotis. Vykdydami šias prievoles (diskutuodami, atsakydami į užklausas irkt.), subjektai tiesiogiai nustatyta forma aplinkosinformacijąteikiairvisuomenei.tai yra, kad konvencijoje, numatant ben-dravimoirkonsultacijųsuvisuomeneprie-volę,netiesiogiaiįtvirtinamairinformacijosteikimo pareiga.Svarbuaptartiirteisėsįaplinkosinfor-

macijąsubjektus,kuriemsOrhusokonven-cijoje pripažįstama ši teisė.Konvencijojenurodomiduteisėsįaplinkosinformacijąsubjektai: „visuomenė“ ir „suinteresuotavisuomenė“.Konvencijojeterminas„visuo-menė“aiškinamaskaip„vienas ar daugiau

fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacio-nalinės teisės aktus ar praktiką jų asociaci-jos, organizacijos ar grupės“(2straipsnis).Taiyra,kadteisėgautiinformacijąirdaly-vauti priimant sprendimus suteikiama visai visuomenei,betkuriamvisuomenėsnariui.Šibetkuriovisuomenėsnarioteisėyrane-saistoma jokiais papildomais reikalavimais (pvz.,pilietybės,nuolatinėsgyvenamosiosvietos ir pan.). konvencijos nuostata, nu-rodanti, kad teisę į aplinkos informacijąturiirasociacijos,organizacijosargrupės,vadinasi,šiteisėpriklausonetikjuridinioasmens teises turintiems dariniams, bet ir toms asociacijoms, organizacijoms ir gru-pėms,kuriosnėra teisiniaisubjektai (TheAargus convention ..., 2000, p. 39–40).Tačiaurealiaišiateisenaudojasiirjąįgy-vendinadalisvisuomenės–„suinteresuotavisuomenė“.PagalKonvencijosnuostatastai „...visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suin-teresuota sprendimų priėmimo procesu ...“(2 straipsnis). Vadinasi, bet kuris tiek tei-siškai, tiek faktiškai suinteresuotas asmuo, aktyviaipasinaudojęsOrhusokonvencijosteikiamomisteisėmisįinformaciją,tampa„suinteresuotos visuomenės“ narys (TheAargusconvention...,2000,p.40).Teisei į aplinkos informaciją užtikrinti

svarbios konvencijos nuostatos, regla-mentuojančios bendruosius informacijosapie aplinką teikimo reikalavimus (pvz.,reikalavimasinformuotivisuomenę,kokiosvalstybėsinstitucijos,kokiąaplinkosinfor-macijąkaupia,saugo;sudarytiinformaciniųužklausų nukreipimo informaciją galin-čioms suteikti instuticijoms sistemą, api-brėžtiinformacijospateikimolaiko,formos,turinioreikalavimus,užtikrintivisuomenės

14

dalyvavimą jau pradiniame etape ir kt.).konvencijoje,nurodantbūtinybęsuderintinacionalinių,Europos,tarptautiniųregistrųduomenis, įvertinami teisės į informacijąrealizavimosvarbūsinformacijosištekliai,pabrėžiamas tokios informacijos visuoti-numas.Konvencijos svarba grindžiamanuostata, kad, suteikus visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apieaplinką, viešai platinant šią informaciją,gerėjavisuomenėsinformuotumasaplinkosklausimais, sudaromos sąlygosveiksmin-gesniamvisuomenėsdalyvavimui.Aptartiejitarptautiniaiteisėsaktai(Espoo

ir Orhuso konvencijos) nurodo tarptauti-nėsbendrijosdėmesį,kadbūtųgerinamasvisuomenėsinformuotumasaplinkosklau-simais, suvokiama aplinkos informacijos viešinimo svarba. espoo ir Orhuso kon-vencijųnuostatosformuojavisybėsteisęįinformacijąsistemą,apimančiąnetikšiosteisėsužtikrinimoreguliavimątarpvalstybi-niu,betirnacionaliniulygiu(įpareigojantvalstybesužtikrintišiosteisėsrealizavimąnacionalinėsteisėsnormomis).Šiuosetei-sėsaktuoseįtvirtinamavisuomenėsteisėįaplinkos informaciją.Teisė į informacijądetalizuojama nurodant informacijos tei-kimolaikotarpį(pvz.,pradinissprendimodėl atitinkamos ūkinės veiklos priėmimoetapas),teiktinąinformaciją(pvz.,planuo-jamos veiklos ir jos tikslų, planuojamosveiklos alternatyvų aprašymas, planuo-jamosveiklos ir jos alternatyviųvariantųgalimo poveikio aplinkai aprašymas ir jo dydžioįvertinimasirkt.).Analizuojamosekonvencijoseteisėsįaplinkosinformacijąsubjektunurodomavisuomenė(tiekfiziniai,tiek juridiniai asmenys), šios informacijos teikimoprievolėdeleguojamavalstybėsin-stitucijoms. Orhuso konvencijoje aplinkos

informacijosvisuomeneiteikimoprievolėnetiesiogiaideleguojamairatitinkamąūki-nęveikląplanuojantiemsarjossiekiantiemssubjektams.

Teisė į aplinkos informaciją specialiuose Europos Sąjungos teisės aktuose. europos Sąjungoje priimtoje darniojo vystymosistrategijoje, darnusis vystymasis suvokia-mas kaip to paties lygmens politika, pade-dantitobulintitamtikrųsektoriųpolitikas,paremtavisuomenėsdalyvavimupriimantsprendimus,formuojantpolitiką.DarniojovisuomenėsvystymosiparadigmaEuroposSąjungojepirmiausiaipasireiškiavisuome-nėsįtraukimuįvisuomeneisvarbiųpolitiniųklausimų svarstymą, konsultavimąsi suvisuomene,visuomenėsinformavimu.Eu-roposSąjungosinstitucijoslaikosikonsul-tavimositradicijų(pvz.,žaliosiosknygos,baltosios knygos, pranešimai, forumai, seminarai,nuolatinėskonsultacinėsgrupės,konsultacijos internetu irkt.).Visuomenėinformuojamaatliekantsprendimų,veiks-mųpoveikiovertinimą,nustatantgalimasūkinių,politiniųsprendimų(veikimo,ne-veikimo) pasekmes.Poveikis aplinkai Europos Sąjungoje

pradėtas išsamiaivertintinuo1985metų,priėmusEuroposTarybosdirektyvądėltamtikrųvalstybėsirprivačiųprojektųpoveikioaplinkai(1985/337/EEB;šiDirektyvabuvotaisoma1997m.kovo3d.EuroposTarybosdirektyvos97/11/EB).EuroposTarybosdi-rektyvojedėltamtikrųvalstybėsirprivačiųprojektų poveikio aplinkai aptariamas netik poveikio aplinkai vertinimas. Atitin-kamos Direktyvos nuostatos skiriamos ir informacijos apie šio poveikio vertinimąsklaidai – subjektas, planuojantis plano ar programos, galinčių turėti poveikį aplin-kai, įgyvendinimą, įpareigojamas atlikti

15

galimo poveikioaplinkaityrimą,parengtiataskaitą ir jąpateiktiatsakingaivaldžiosinstitucijai, suteikiančiai leidimąplanuo-jamam projektui. Direktyvoje numatoma, kadvalstybė(atitinkamajoskompetentingainstitucijaarbainstitucijos)turiužtikrinti,suinteresuota visuomenės grupė būtų su-pažindinamasuinformacijaapieprojektoleidimo išdavimą. Suinteresuota visuo-menėsgrupė turi būti informuojamaapie„sprendimo turinį ir visas su juo susijusias sąlygas; priežastis ir svarstymus, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą, kai tai numato valstybių narių teisės aktai“.Teisėsį poveikio aplinkaivertinimo informacijąrealizavimo procedūra šiojeDirektyvojenedetalizuojama, nurodoma, kad išsamiątokios informacijos pateikimo procedūrąnustatokiekvienavalstybė.

Poveikio aplinkai vertinimo praktika parodė,kadkaikuriaiveiklaišiDirektyvanegalėjo būti taikoma (pvz., ekonominėsveiklos poveikiui regiono aspektu), todėl2001m., priėmusEuroposParlamento irEuroposTarybosdirektyvą,dėl tam tikrųplanųirprogramųpasekmiųaplinkaiver-tinimo (2001/42/EB) dėmesys atkreiptasį strateginio poveikio aplinkai vertinimą.Svarbu tai, kad ši naujoji poveikio aplin-kai vertinimodirektyva yra procedūriniopobūdžio– jos reikalavimaidėl poveikioaplinkai vertinimo sistemos veikimo prin-cipų,vertinimopagrindųturibūti įtrauktiį valstybėse Europos Sąjungos narėsetaikytinasprocedūras.2001/42/EBdirekty-voje numatoma, kad jei poveikio aplinkai vertinimaspagaldirektyvąyraprivalomas,taituribūtiparengiamaaplinkosapsaugosataskaita.Direktyvojenumatomiįpareigo-jimai ataskaitą rengiantiems subjektamskonsultuotis su atsakingomisvaldžios in-

stitucijomisirvisuomene.Teiseiįaplinkosinformaciją užtikrinti svarbiDirektyvosnuostata, numatanti subjektų, rengiančiųaplinkosapsaugosataskaitas,prievolęšiasataskaitas,pateiktinetikvalstybėspaskir-toms valdžios institucijoms, su kuriomisturibūtikonsultuojamasiirkuriosdėlsavokonkrečiossuaplinkosapsaugasusijusiosatsakomybėsįpareigojamosdomėtisplanųir programų įgyvendinimo pasekmėmisaplinkai, bet ir visuomenei (daliai visuo-menės,kuriaipriimamisprendimaituriarbagaliturėtiįtakosarbakurigalijaisdomėtis).Valstybės,EuroposSąjungosnarės,Direk-tyvosnuostatomisįpareigojamosapibrėžtisuinteresuotąvisuomenėsdalįbeinustatytiišsamiąinformacijosteikimoirkonsultacijųsu valdžios institucijomis bei visuome-ne tvarką.Teisės į aplinkos informacijąįtvirtinimuisvarbiirDirektyvosnuostata,numatantivalstybėspareigąužtikrinti,kad„priėmus planą ar programą atitinkamos valdžios institucijos ir visuomenė būtų in-formuotos ir joms būtų prieinama tam tikra informacija“.Kompetentingai valstybėsinstitucijai priėmus sprendimą dėl planoarprogramosįgyvendinimo,suinteresuotisubjektai(visuomenė,kitosvalstybėsinsti-tucijosarbanetirkitavalstybė)turibūtiin-formuojamiapiepriimtąplanąarprogramą(kokie aplinkos apsaugos klausimai buvo įtraukti,kaipbuvoatsižvelgtaįaplinkosap-saugosataskaitą,kokiebuvokonsultacijųsusuinteresuotomisgrupėmisrezultataiirkt.).tokios informacijos teikimo tvarka palikta valstybiųdispozicijai.Atkreiptinasdėme-sys,kadvisuomenėssamprataDirektyvoje taikomavienamarbakeliemsfiziniamsarjuridiniamsasmenims,šiųasmenųasocia-cijos,organizacijosargrupėsįvardyti(kaipir Orhuso konvencijoje).

16

Svarbu pažymėti, kad visuomenės in-formavimas numatomas ir kitose europos Parlamento ir tarybos aplinkos direktyvose (pvz., 2002 m. vasario 12 d. europos Par-lamento ir europos tarybos direktyvoje dėlozonoaplinkosore(2002/3/EB),2000m. lapkričio16d.EuroposParlamento irEuroposTarybosdirektyvojedėlbenzenoirangliesmonoksidoaplinkosore ribiniųverčių(2000/69/EB)irt.t.).

Greta poveikio aplinkai vertinimo in-formacijos pateikimo visuomenei teisė įaplinkos informacijąEuropos SąjungojeužtikrinamairOrhusokonvencijosnuosta-tomis bei šias nuostatas įgyvendinančiaisspecialiaisEuroposSąjungosteisėsaktais:• 2003m.EuroposParlamentoirEuroposTarybosdirektyva,nustatančiavisuome-nės dalyvavimą rengiant tam tikrus suaplinka susijusius planus ir programas (2003/35/EB),kuriišdalies(numatyda-mavisuomenėsdalyvavimogalimybes)pakeitėEuroposTarybosdirektyvas:1985m.dėltamtikrųvalstybėsirprivačiųpro-jektųpoveikioaplinkaivertinimo(85/337/EEB) ir1996m.dėl taršos integruotosprevencijosirkontrolės(96/61/EB),

• 2003m.EuroposParlamentoirEuroposTarybosdirektyvadėlvisuomenėsgali-mybės susipažinti su informacija apieaplinką(2003/4/EB;panaikinančiaEu-roposTarybosdirektyvą90/313/EEB);

• EuroposParlamentoirEuroposTarybos2006m. rugsėjo 6 d. reglamentu dėlOrhuso konvencijos dėl teisės gautiinformaciją, visuomenės dalyvavimopriimant sprendimus ir teisėskreiptis įteismus aplinkos klausimais nuostatųtaikymoBendrijos institucijoms ir or-ganams(EB)Nr.1367/2006)(vadinamuOrhuso reglamentu).

europos Parlamento ir europos tarybos direktyva,nustatančiavisuomenėsdalyva-vimą rengiant tam tikrus suaplinka susi-jusiusplanus irprogramas (2003/35/EB),siekiamanetikaplinkoskokybėsišlaikymo,saugojimo ir gerinimo. Svarbiausias šios Direktyvostikslas–užtikrintiOrhusokon-vencijosįgyvendinimąEuroposSąjungoje.Teisėsįaplinkosinformacijąužtikrinimuireikšmingos Direktyvos nuostatos, kurio-mis numatomasvisuomenėsdalyvavimasrengiant su aplinka susijusius planus ir programas. Direktyvoje nurodoma, kad „... visuomenė arba viešais skelbimais, arba kitomis tinkamomis priemonėmis, tokiomis kaip elektroninės visuomenės in-formavimo priemonės, jei jos prieinamos, būtų informuojama apie visus pasiūlymus rengti tokius planus ar programas arba juos keisti ar peržiūrėti ir kad visuomenei būtų prieinama atitinkama informacija apie tokius siūlymus, įskaitant, be to, informaciją apie teisę dalyvauti priimant sprendimus ir apie kompetentingą instituciją, kuriai gali būti pateiktos pastabos ar klausimai“,„išnagrinėjus visuomenės pareikštas pasta-bas ir nuomones, kompetentinga institucija tinkamai stengtųsi informuoti visuomenę apie priimtus sprendimus ir motyvus bei aplinkybes, kuriais tie sprendimai yra pagrįsti, įskaitant informaciją apie visuo-menės dalyvavimą“ (EuroposParlamentoir europos tarybos direktyva, nustatanti visuomenėsdalyvavimą...,2003).TeisėsįaplinkosinformacijąužtikrinimuisvarbiosDirektyvos nuostatos, nurodančios ne tikatitinkamųvalstybėsinstitucijųinformaci-jos teikimo pareigas visuomenei, bet tokias pareigasdeleguojančiosirūkiosubjektams,rengiantiemsplanusarprogramas,tikėtinaigalinčiusturėtipoveikįaplinkai.

17

europos Parlamento ir europos tarybos direktyvoje dėl visuomenės galimybėssusipažinti su informacija apie aplinką(2003/4/EB) detalizuojamos visuomenėsgalimybėssusipažinti su informacijaapieaplinką.ŠiojeDirektyvojeįtvirtinamasitinsvarbusteiseiįaplinkosinformacijąprinci-pas„informacijosatskleidimasyrabendrataisyklė“. Šio principo esmė – valdžiosinstitucijos įpareigojamos visuomenei at-skleistiaplinkosinformaciją,tikkonkrečiaisir aiškiai apibrėžtais atvejais valdžios in-stitucijomsleidžiamaneteiktiinformacijosapieaplinką.Deraatkreiptidėmesįįtai,kaddirektyvoje gana išsamiai reglamentuojama aktyviteisėįinformaciją.Teisėsįaplinkosinformacijątinkamamužtikrinimuisvarbiyrairinformacijosrinkimo,gavimobūdonurodymas pateikiamoje informacijoje, nes informacijosrinkimometodaiyrasvarbūsvertinant pateiktos informacijos kokybę.2003/4/EB direktyvoje atkreipiamas dė-mesysįšįaplinkosinformacijospateikimoypatumąnurodant,kad„Pateikus prašymą, taip pat turėtų būti pateiktas informacijai surinkti naudotas metodas ...“.Kad teisėį aplinkos informaciją būtų užtikrinama,svarbiDirektyvojeįtvirtinamabetkuriofi-zinioirjuridinioasmensteisėsusipažintisuvaldžiosinstitucijųturimaarbajomsskirtainformacijaapieaplinkąnenurodant savodomėjimosipriežasties;nustatomiinforma-cijospateikimoterminai(kuogreičiauirpertinkamąlaiką)beiatsižvelgiantįpareiškėjonurodytąlaikotarpį.Apieteisėsįaplinkosinformaciją analizę svarbiosDirektyvosnuostatos, numatančios, kad informacijaapieaplinką,kuriąvaldžiosinstitucijųvardufiziškai saugokitos institucijos, patektų įDirektyvostaikymosritį.Vadinasinetiktosvalstybėsinstitucijos,kuriosvalstybėsįpa-

reigojamos kuruoti, administruoti su aplinka susijusiusklausimus,yraįpareigojamosvi-suomeneiteiktiaplinkosinformaciją.Tokiaprievolėnumatomairaplinkosinformacijossaugykloms (pvz., kitoms institucijoms, archyvams, informacijos centrams ir kt.). Direktyvoje numatyta ir tokia svarbi visuo-menėsgalimybėsusipažintisuinformacijaapieaplinką,kadbūtųužtikrintapasyviteisėįaplinkosinformaciją.Šiameteisėsaktenu-matomavaldžiosinstitucijųpareigaaktyviaiir sistemingai iš anksto ir savo iniciatyva platinti,pateiktisujųfunkcijomissusijusiąinformaciją apie aplinką, tam panaudotikompiuterinesarkitaselektroninėskomu-nikacijos technologijas.2003/4/EBdirek-tyvoje nustatomas skelbtinos ir platintinos (bei atitinkamai atnaujinamos) informacijos sąrašas(pvz.,teisėsaktųtekstai;suaplinkasusijusiospolitikos,planaiirprogramos;šiųdokumentųįgyvendinimopažangosataskai-tos,kaivaldžiosinstitucijosjasparengiairsaugoelektronine forma; aplinkosbūklėsataskaitos ir kt.)Orhuso reglamentas skirtas visųOr-

husokonvencijospagrindų–visuomenėsdalyvavimo, teisės gauti informaciją irkreiptis į teismus aplinkos klausimais –įgyvendinimui Bendrijos institucijų irstruktūrų veikloje. Orhuso reglamentasdėl teisės gauti informaciją apie aplinkąatžvilgiu praplečia Europos Parlamento irTarybos 2001-05-30 reglamentą (EB)Nr. 1049/2001dėl galimybėsvisuomeneisusipažintisuEuroposParlamento,Europostarybos ir europos komisijos dokumen-tais.Reglamentenurodoma,jogBendrijosinstitucijos ir struktūrosprivaloužtikrintivisuomenėsdalyvavimąrengiant,keičiantarbaperžiūrintsuaplinkasusijusiusplanusir programas.

18

SpecialiųEuroposSąjungosteisėsaktų(direktyvų ir reglamento) analizė parodė,kad aplinkos apsaugos informacijos tei-kimasvisuomeneiyragrindžiamasdviejųtipųteisėsaktais:numatančiaisvisuomenėsdalyvavimui užtikrinti būtiną aplinkosinformacijos (poveikio aplinkai informa-cijos)teikimąvisuomeneiirnumatančiaisvisuomenės teises į valdžios institucijųkaupiamą aplinkos informaciją, taip patir valstybės valdžios institucijų pareigastokiąinformacijąteikti.Įtvirtinantpoveikioaplinkaiinformacijossklaidąvisuomenei,subjektai, įpareigoti teikti tokią aplinkosinformacijąapibrėžiami.Poveikioaplinkaiinformacijąvisuomeneiteikiatiekvalsty-bėsvaldžiosinstitucijos,kuriųtiesioginėsfunkcijomis siejamos su aplinka, aplinko-sauga,tiekvalstybėsvaldžiosinstitucijos,kuriomsdeleguotaūkinėsveiklospriežiūra,tiek valstybės institucijos, kurios saugoaplinkos informaciją. Svarbus aplinkosinformacijosteikėjasyrasubjektai,siūlan-tys (planuojantys) veiklą, kuri gali turėtipoveikį aplinkai. Šie subjektai tiesiogiaiįpareigojami teikti aplinkos informaciją(poveikio aplinkai vertinimo) valstybėsinstitucijoms ir netiesiogiai (diskusijų,konsultacijųmetu)–visuomenei.

Teisė į aplinkos informaciją Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose. lietuvoje visuomenėsinformuotumoaplinkosklausi-musvarbanurodomaNacionalinėjedarnausvystymosi strategijoje, lietuvos aplinkos apsaugos strategijoje ir kituose šalies stra-teginiuose dokumentuose.

Aplinkai, aplinkos apsaugai lietuvoje skirtas ne vienas įstatymas. Pagrindiniuaplinkos apsaugą reglamentuojančiu įsta-tymu yra lietuvos respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas, kiti įstatymai (pvz.,

LietuvosRespublikosŽeldynų,Aplinkosmonitoringo,Planuojamosūkinėsveiklospoveikioaplinkai,Miškų irkt. įstatymai)yra specialieji, skirti tam tikriems su aplin-ka, aplinkosauga susijusiems santykiams reguliuoti.Visuomenės informavimas aplinkos

tema,numatantvalstybėsinstitucijųpareigąrinktiirplatintiaplinkosinformaciją,užti-krinamas lietuvos respublikos Aplinkos apsaugos įstatyme.LietuvosRespublikosAplinkos apsaugos įstatyme pateikiamainformacijosapieaplinkąsamprataišvisoyra ta pati, nurodoma Orhuso konvencijoje. Šiameįstatymenurodoma piliečių,visuo-meninių organizacijų, juridinių ir fiziniųasmenų teisė į aplinkos informaciją, teisėdalyvautiplanuojamosūkinėsveiklospovei-kioaplinkaivertinimoprocese(7straipsnis).Įstatymo valstybės valdžios, valdymo irkontrolėsinstitucijospagalsavokompeten-cijąįpareigojamosstebėtiaplinkoskokybėspokyčiusirinformuotiapietaivisuomenę,viešaiskelbtiūkinėsveiklos,galinčiosturėtikenksmingo poveikio aplinkai, projektus, organizuoti aplinkosauginį švietimą irmokymą, nustatyta tvarka teikti infor-maciją apie aplinką (8 straipsnis).Tačiaušiame įstatyme neaptariama visuomenėsdalyvavimopriimantsprendimusdėlplanųbei programų, visuomenės informavimotvarka,sistema.Tokiąpačiąišvadągalimapadaryti išanalizavus ir vieną specialiųjųįstatymų–LietuvosRespublikosŽeldynųįstatymą.Šiameįstatymenurodomaesanttiekpasyvią, tiekaktyvią teisę į specialiąaplinkos informaciją – informaciją apieželdynusirželdinius,tačiaunedetalizuoja-ma tokios informacijos teikimo, informa-ciniovisuomenėsdalyvavimoužtikrinimotvarka. Specialios, tačiau nedetalizuotos

19

informacijos apie aplinką rinkimo ir pla-tinimo pareigos valstybės institucijomsnustatomos ir kituose specialiuose lietuvos Respublikosteisėsaktuose(pvz.,LietuvosRespublikosAplinkosmonitoringo,Miškųirkt.įstatymuose).Daug dėmesio aplinkos informacijos

teikimui skiriama lietuvos respublikos Planuojamosūkinės veiklos poveikio ap-linkai vertinimo įstatyme. Jame detaliaireglamentuojamas visuomenės dalyvavi-masplanuojamosūkinėsveiklospoveikioaplinkai vertinimo procese. jame nurodomi tokie poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai: Aplinkos ministerija ar kita Vy-riausybėsįgaliotainstitucija,planuojamosūkinėsveiklospoveikioaplinkaivertinimosubjektai–valstybėsinstitucijos,atsakingosužsveikatosapsaugą,priešgaisrinęapsaugą,kultūrosvertybiųapsaugą,ūkioplėtrąirže-mėsūkioplėtrą,irsavivaldybiųinstitucijos;planuojamosūkinėsveiklosorganizatorius(užsakovas); poveikio aplinkai vertinimodokumentųrengėjasirvisuomenė.Aplinkosteisėsnormųinformacijąįpareigojamiteiktišie subjektai:• Valstybės ar savivaldybių institucijos,disponuojančiosinformacijaapieaplin-ką,reikalingapoveikioaplinkaivertini-muiatlikti,privaloplanuojamosūkinėsveiklos organizatoriui (užsakovui) arpoveikioaplinkaivertinimodokumentųrengėjuisuteiktigalimybęšiainforma-cija pasinaudoti lietuvos respublikos Vyriausybėsnustatytatvarka.

• Visuomeneiįstatymonustatytąaplinkosinformacijąprivaloteiktipoveikioaplin-kai vertinimodokumentų rengėjas. In-formacijavisuomeneituribūtiteikiamaAplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

• Planuojamosūkinėsveiklosorganizato-rius(užsakovas),įstatymoįpareigojamassupažindinti visuomenę su poveikioaplinkai vertinimo ataskaita, taip pat pri-valoteiktiatitinkamąaplinkosinforma-cijąvisuomenei.VisuomenėsuataskaitasupažindindamaAplinkosministerijosnustatyta tvarka.lietuvos RespublikosPlanuojamosūkinės

veiklospoveikioaplinkaivertinimoįstatymenurodoma aplinkos informacijos teikimo tvarka buvo kuriama vadovaujantis Orhuso konvencija ir europos Parlamento ir europos Tarybosdirektyvadėlvisuomenėsgalimy-bėssusipažintisuinformacijaapieaplinką(2003/4/EB).Šiųdokumentų reikalavimaiįtrauktiį2005m.Vyriausybėspatvirtintą„In-formacijosapieaplinkąLietuvosRespubliko-jeteikimovisuomeneitvarkosaprašą“,kurispakeitė1999m.„Informacijosapieaplinkąlietuvos respublikoje teikimo visuomenei tvarką“.Aplinkos informacijos teikimuiužtikrintisvarbusyrairLietuvojenesenaipradėtas kurti valstybės ir savivaldybiųinstitucijųturimosinformacijosapieaplinkąsąvadas.LietuvosRespublikosaplinkosmi-nisterijos administruojamas „Informacijosapie aplinką sąvadas“ (toliau – sąvadas)padedaorientuotis,kurgalimarastireikiamąaplinkosinformaciją.Sąvadas–taimetain-formacija, nurodanti, kokią informacijąapieaplinkąturivalstybės irsavivaldybiųinstitucijosarįstaigos.Sąvadassudaromaspagalvalstybėsirsavivaldybiųinstitucijųarįstaigųpateiktusduomenis.InformacijosapieaplinkąLietuvosRes-

publikoje teikimo visuomenei tvarkos apra-šereglamentuojamavisuomenėsteisėsusi-pažintisuvalstybėsirsavivaldybiųįstaigųturima arba joms skirta informacija apie aplinkąLietuvosRespublikoje,nustatoma

20

šiosteisėsrealizavimotvarka.Informacijos apie aplinkąLietuvosRespublikoje teiki-mo visuomenei tvarkos aprašu, teikdama aplinkos informacijąpoveikiovertinimui,vadovaujasi ir Aplinkos ministerija.Atkreiptinasdėmesysįtai,kadvisosLie-

tuvosvalstybėsinstitucijosnėrabesąlygiš-kaiįpareigojamosaktyviaiskleisti(teiktibepaklausimo)jųturimąaplinkosauginęinfor-maciją.Aktyviaplinkosauginėsinformaci-jossklaidosprievolėnumatomapirmiausiaiišimtiniais, ekstremaliais atvejais – iškilus pavojuiaplinkai,žmoniųsveikatai.Tokiosinformacijos sklaidos prievolę reglamen-tuojaLietuvosRespublikosCivilinėssau-gosįstatymas,kuriamenustatomosLietuvosRespublikoscivilinėssaugosirgelbėjimosistemos organizavimo ir veikimo teisiniai bei organizaciniai pagrindai, valstybės irsavivaldybių institucijų, ūkio subjektų,visuomeninių organizacijų bei gyventojųpareigos ir teises civilinės saugos srityje.Aktyvios aplinkosauginės informacijossklaidos prievolė numatoma ir atskiromsvalstybėsinstitucijoms,turinčiomspareigą(pagaljomsdeleguotąkompetenciją)rengtiirskleistivisuomeneiinformaciją,susijusiąsuaplinka:tarptautiniųsutarčiųarbasusi-tarimų,EuroposSąjungos ir nacionaliniųteisėsaktųtekstus,savivaldybiųinstitucijųsprendimus, su aplinka susijusią įvairiųsričių politiką, strategijas,planus ir pro-gramas,šiųdokumentųįgyvendinimopa-žangosataskaitas,nacionalines,regionines,savivaldybių aplinkos būklės ataskaitas,duomenis,gautusstebintaplinkosbūklęirveiklą,darančiąarbagalinčiądarytipoveikįaplinkai, arba tokiųduomenų santraukas,sprendimus,darančiusarbagalinčiusdarytireikšmingąpoveikįaplinkaiarsusitarimamsdėlaplinkos,informacija,poveikio aplinkai

vertinimodokumentusirt.t.Šiosvalstybėsįstaigos turi užtikrinti, kad informacijabūtųatnaujinama,tiksli ir išsami, lengvaiprieinamavisuomeneiperviešąsiasteleko-munikacijųpriemones(internetotinklapius,elektroninesduomenųbazes).Lietuvos įstatymųatitiktįOrhusokon-

vencijos reikalavimams, šios konvencijos nuostatų įgyvendinimą 2008m. įvertinoLietuvosvalstybinėkultūrospaveldokomi-sija.Šikomisijaatkreipėdėmesįįtai,kad,norsLietuvojeištrijųOrhusokonvencijos„ramsčių“teisėgautiinformacijąyraužti-krinta geriausiai, šios teisės užtikrinimasdar turėtų būti tobulinamas: „Valstybės institucijos perduoda dalį viešojo admi-nistravimo funkcijų teritorijų planavimo, statybų, paveldo tvarkybos srityse paraiškų davėjams, tačiau neužtikrina, kad paraiškų davėjai savu ruožtu perduotų valstybės institucijoms visą informaciją, kuri domintų visuomenę. Be to, valstybinės institucijos, užuot surinkusios prašomą informaciją, neretai nurodo visuomenei kreiptis į paraiš-kų teikėjus, nors visuomenės informavimas yra valstybės institucijų prievolė... Aktyvus informavimas yra netolygus – išsamesnis aplinkos (oro, taršos ir kt.) srityje, labai ribotas – statybų ir paveldo apsaugos bei tvarkybos srityje, taip pat planų, programų bei norminių teisės aktų rengimo srityje. Be to, valstybės institucijos dažnai nevykdo prievolės informuoti visuomenę pradiniame etape, kai sprendimai dar nepriimti.“(JTOEEKKonvencijadėlteisės...,2008).Ver-tindamavisuomenėsdalyvavimopriimantsprendimusKomisijanurodė,kadLietuvoje„Visuomenės dalyvavimas priimant sprendi-mus užtikrintas tik iš dalies. Jis nustatytas tik teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesams. Tačiau ir tada yra

21

gana ribotas ... Viešojo administravimo (visuomenės informavimo ir dalyvavimo užtikrinimo) teisių bei pareigų perdavimas paraiškų davėjams iš esmės prieštarauja Konvencijai ... Visuomenės dalyvavimo pri-imant sprendimus procesas apskritai nėra įteisintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, programų, strategijų, finansinių priemonių, norminių teisės aktų rengimo srityse“(JTOEEKKonvencijadėlteisės...,2008).SpecialiųLietuvos teisės aktų analizė

leidžia pastebėti, kadLietuvoje, perėmustarptautines ir atitinkamas Europos Są-jungos teisės aktų teisines nuostatas beiprincipus, aplinkos apsaugos informacijos teikimas visuomenei yra grindžiamas vi-suomenės dalyvavimo ūkinėje veikloje,galinčiojeturėtipoveikįaplinkai,siūlyme(plane), užtikrinančiais teisės aktais irtiesiogiaiaplinkosinformacijosteikimąvi-suomeneireglamentuojančiaisteisėsaktais.Aplinkos informacija visuomenei teikiama tiekpagalpaklausimą,tiekbepaklausimo.Aktyvusvisuomenėsinformavimasaplin-kos klausimais, t. y. aplinkos informacijos teikimas be paklausimo siejamas tiek su gresiančiupavojumiaplinkai,žmoniųsvei-katai(suišimtinėmissituacijomis),tieksuįprastiniųvalstybėsdeleguotų suaplinka,aplinkosaugasusijusiųfunkcijųvykdymu.lietuvoje aplinkos informacijos teikimo visuomenei funkcijos deleguojamos vals-tybės ir savivaldos institucijoms.Savitosaplinkos informacijos teikimo visuomenei funkcijos numatomos ir poveikį aplinkaigalinčią turėti veiklą planuojantiems,siūlantiems subjektams, šie subjektai,įstatymonormomis numatant jų pareigaspoveikio aplinkai vertinimoprocedūrose,įpareigojamiatitinkamaformavisuomenei

pateikti aplinkos informaciją. Lietuvosvalstybinėskultūrospaveldokomisijospa-žymos(JTOEEKKonvencijadėlteisės...,2008)analizėparodė,kadpagalLietuvojebesiformuojančiąpraktiką,kuriprieštaraujatarptautiniamirEuroposSąjungosvisuome-nės informavimo teisiniam reguliavimui,platesnės apimties aplinkos informacijosteikimas,netikįstatymųnustatytomisfor-momis,valstybėsinstitucijųnurodymuyraperkeliamas ūkinę veiklą planuojančiam,siūlančiamsubjektui.

išvados

Darniojo visuomenėsvystymosi aplinko-sauginėdimensijakeičiateisęįinformacijąpraplėsdama teisės į informaciją turinįaplinkos tematika.Teisėsįaplinkosinformacijąužtikrinimo

sistemą formuoja tarptautiniai, EuroposSąjungosirnacionaliniai(Lietuvos)teisėsaktai.Teisėsaktaiskuriamateisėsįaplinkosinformacijąrealizavimosistema:reglamen-tuojamas tarpvalstybinis aplinkos informa-cijos teikimas, nustatomi ir į nacionalinęteisę perkeliami tarptautiniai bendriejiaplinkos informacijos teikimo standartai, kuriama nacionalinė (Lietuvos) teisės įaplinkos informacijąužtikrinimosistema.Lietuvojeteisėsaktaiįtvirtinatiekpasyvią,tiekaktyviąteisęįaplinkosinformaciją.

Aplinkos informacijos teikimas visuo-menei užtikrinamas reglamentuojant vi-suomenėsteisędalyvautivertinanttikėtinąūkinėsarkitosveiklospoveikįaplinkaibeigarantuojant visuomenės teisę į valdžiosinstitucijųkaupiamąaplinkosinformaciją.Teisėįaplinkosinformacijąteisėsaktais

pripažįstamavisuomenei,t.y.kiekvienamvisuomenės nariui be jokių išlygų ar rei-kalavimų.Aplinkos informacijos teikimo

22

visuomeneisubjektaiyravalstybėsvaldžiosinstitucijos.Valstybėsvaldžiosinstitucijosįpareigojamosteiktisujųfunkcijųvykdy-mu siejamąkaupiamą, saugomą aplinkosinformaciją.Poveikioaplinkaiinformacijąvisuomenei teikia tiek valstybės valdžiosinstitucijos, kurių tiesioginės funkcijossiejamos su aplinka, aplinkosauga, tiek valstybės valdžios institucijos, kurioms

deleguota ūkinės veiklos priežiūra, tiekvalstybėsinstitucijos,kuriossaugoaplinkosinformaciją.Savitu aplinkos informacijosteikėju visuomenei yra kiti subjektai, da-lyvaujantys poveikio aplinkai vertinimo procedūroje.Šiesubjektaitiesiogiaiįparei-gojamiteiktiaplinkosinformacijąvalstybėsinstitucijoms ir tam tikromis formomis bei tvarka – visuomenei.

litERAtūRA

BIRMONTIENĖ,Toma.Teisės į informacijąteisinis reguliavimas. Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė: monografija.Vilnius: Lietuvos teisėsuniversitetoLeidybos centras, 2002. ISBN9955-563-01-X.

DrÉO, johann. Sustainable development: Image. [interaktyvus].[žiūrėta20070922].Prieigaperin-ternetą:<ttp://commons.wikimedia.org/wiki/Image: Sustainable_development.svg>.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo 2001 / 42 / EB.Oficialusisleidinys,L197,21/07/2001p.0030–0037.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vi-suomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 2003 / 4 / EB.OficialusisleidinysL041,14/ 02 / 2003, p. 0026–0032.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nu-statanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas 2003 / 35 / EB.Oficialusisleidinys,L156,25/06/2003, p.0017–0025.

Europos Tarybos direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai 1985 / 337 / EEB.Oficialusis leidinys,L175, 05 / 07 / 1985, p.0040–0048.

GUTAUSKAS,Aurelijus.Teisė į informaciją.Žmogaus teisės Lietuvoje.V., 2005. ISBN 9955-9821-2-8.

Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašas.Valstybėsžinios,2005,Nr.26-831.

JARAŠIŪNAS,Egidijus.LietuvosRespublikos

konstitucijos 25 straipsnio komentaras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 d. Vilnius: Teisėsinstitutas:K.Jovaišoperson.įm.,2000.ISBN9955-9346-1-1,p.195.

JTO EEK Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso kon-vencija) bei jos įgyvendinimas Lietuvoje:Valstybinėskultūrospaveldokomisijospažyma,2008m.[interak-tyvus].[žiūrėta20080612].Prieigaperinternetą: <www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/dokumentai/2008_05_23/ Orhuso_pazyma.doc>.

Jungtinių Tautų ir Europos Ekonominės Komi-sijos konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.Valstybėsžinios, 1999, Nr. 92-2688

Konvencija „Dėl teisės gauti informaciją, vi-suomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“.Vals-tybėsžinios,2001,Nr.73-2572.

Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymas. Valstybėsžinios,1998,Nr.115-3230.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstaty-mas.Valstybėsžinios,1992,Nr.5-75

Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Valstybėsžinios,2005,Nr.84-3105.

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymas.Valstybėsžinios,2007,Nr.:80-3215

The Aargus convention implementation guide [in-teraktyvus]. united Nations, New york and Geneva, 2000 [žiūrėta 2008 06 12]. Prieiga per internetą:<http://www.unece.org/env/pp/acig.pdf>.

23

thE impAct of sustAinABlE DEvElopmEnt to thE Right to infoRmAtion: thE Right to EnviRonmEntAl infoRmAtion

marija stonkienėS u m m a r y

DARniojo vystymosi povEikis tEisEi į infoRmAciją: tEisė į Aplinkos infoRmAciją

marija stonkienėS a n t r a u k a

the article presents the analysis of impact of sus-tainabledevelopmenttotherighttoinformation.Byasserting that the purposefulness of the development ofthesocietyincreasesvariousexpressionsofhumanrights,stimulatestheexpansionofthecontentofhu-manrights,theexpansionofthecontentoftherightto information is analysed. theme of environment was early overvalued in sustainable development and in the content the right to information the themes of environmentwasearlyexcluded.

With the base of international, european union and national (lithuanian) law analysis, the author makes conclusion, that the system of the realisation of the right to environmental i nformation is being created. the base of this system is international order of the advising of environmental information. the system of the national (lithuanian) right to environmental information assurance also is based on international and european union standards.

In the article is noticing that the advising of the environmental information to public is ensured with

two ways: by regulating the right of public to partici-pate an environmental impact assessment procedure and ensuring the right of public to environmental information, which is accumulated by the govern-mental institutions.

the right to environmental information is recog-nised to public, i.e. that it recognised to each man without any stipulations or demands. the subjects of the advising of the environmental information are the institution of the state’s government and sub-jects, which are planning corresponding economic activities whit environmental impact. these subjects advice environmental information to public only in the form, which is to ascertained to the participating in the environmental impact assessment procedure. the investigation of the lithuania situation allows noticing, that the advising of the environmental information for a public with indication of govern-mental institutions is transferred to subjects, which are planning corresponding economic activities whit environmental impact.

Straipsnyje tiriamas darniojo vystymosi poveikis teisei įinformaciją.Teigiant,kadvisuomenėsraidoskryptin-gumasplečiaįvairiasžmogausteisiųraiškas,skatinajųturinioplėtrą,analizuojamateisėsįinformacijąturinioplėtra.Teisėsįinformacijąturinyjeišskiriamaaplinkostematika.Ši tematikayraanksčiausiai sureikšmintadarniajame vystymesi.

Tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių(Lietuvos) teisės aktų analizės pagrindu daromaišvada,kadyrakuriamateisėsįaplinkosinformacijąrealizavimo sistema. Šios sistemos pagrindu yra tarpvalstybinėaplinkosinformacijosteikimotvarka,bendraisiaistarptautiniaisirEuroposSąjungosstan-dartaisgrįstanacionalinė(Lietuvos)teisėsįaplinkosinformacijąužtikrinimosistema.

Atliktas tyrimas leidžia pastebėti, kad aplinkos

informacijosteikimasvisuomeneiužtikrinamasdviembūdais:reglamentuojantvisuomenėsteisędalyvautivertinantūkinėsarkitosveiklospoveikįaplinkaiirgarantuojantvisuomenės teisę įvaldžios institucijųkaupiamąaplinkosinformaciją.Teisėįaplinkosin-formacijąteisėsaktaispripažįstamavisuomenei,t.y.kiekvienamvisuomenėsnariuibejokiųišlygųarrei-kalavimų.Aplinkosinformacijosteikimovisuomeneisubjektaiyravalstybėsvaldžiosinstitucijosiratitin-kamąūkinęveikląplanuojantys,siūlantyssubjektai.Šiesubjektaivisuomeneiinformacijąteikiatikteisėsaktųnustatytaforma,dalyvaudamipoveikiovertinimoprocedūroje.Lietuvossituacijos tyrimas leidžiapa-stebėti,kadaplinkosinformacijosteikimasvalstybėsinstitucijųnurodymuyraperkeliamastiesiogiaiūkinęveikląplanuojančiam,siūlančiamsubjektui.

Įteikta 2008 m. birželio 26 d.